1 pav. Sveikatai, ir tuo pačiu sveiko gyvenimo trukmei, įtaką

darantys veiksniai 1

VISUOMENĖS SVEIKATOSNETOLYGUMAI2015, Nr. 4 (13)

GYVENIMO TRUKMĖ BE NEGALIOS LIETUVOJE2012-2014 m.

GYVENIMO KIEKYBĖ ≠ GYVENIMO KOKYBĖ

I i lgėjanti gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimotrukmė (VGT) – vienas ryškiausių pastarųjųdešimtmečių laimėjimų, kuriam įtakos turėjosveikatos priežiūros pažanga bei padidėjusivisapusė žmonių gerovė.Tačiau pai lg intikokybiško gyvenimo trukmę, t. y. be

kasdieninės žmogaus veiklos apriboj imų– kiekvienos šal ies siekiamybė. Tamreikia ne tik laiko, bet ir d idel ių pastangų,kadangi gyventojų sveikatai daro įtakądaug veiksnių,kurių kontrolė sukel iad idel ius iššūkius ne tik sveikatossistemai , bet ir kiekvieno iš mūsų

suvokimui(1 pav. ).

1Dahlgren and Whitehead, 1 991

Sveiko gyvenimo trukmės (SGT, čia - VGT be negalios2) rodikl is rodo, kiek l ikusių gyventimetų tam tikro amžiaus žmogus gali tikėtis praleisti/nugyventi be kasdieninės veiklosapriboj imų. SGT yra vienas iš pagrindinių Europos Komisi jos struktūrinių rodikl ių – jo

svarba pripažinta Lisabonos strategijoje3,4.Lietuvoje taip pat vis didesnis dėmesys skiriamas SGT, pastaroj i vis dažniau minima

Lietuvos sveikatos dokumentuose:

Lietuvos sveikatos 201 4-2025 metų programos strateginis tikslas orientuotas įsveikesnį ir i lgesnį gyvenimą – „pasiekti , kad 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni irgyventų i lgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai“;

Lietuvos pažangos strategijoje įvardi jamas siekis 2 metais prailginti sveiko šaliesgyventojų gyvenimo trukmę;

Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 201 4-2023 metų veiksmų plane aptariamivyresnių žmonių gyvenimo kokybės gerinimo aspektai;

Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 201 5-2023 metų programosprojekto strateginis tikslas – „prailginti Lietuvos gyventojų sveiko gyvenimo metus, mažinantsveikatos netolygumus, kuriant sveiką darbo, gyvenamąją ir social inę aplinką, formuojantgyvenseną ir jos kultūrą, plėtojant kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą“;

Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 201 4-2023 m. veiksmų plano vienas iš tikslųtaip pat yra pagerinti vyresnio amžiaus žmonių sveikatą, jų gyvenimo kokybę, paskatintivyresnio amžiaus žmones labiau rūpintis savo sveikata.

Šių dokumentų gausa įrodo ir pagrindžia SGT ilginimo svarbą ir aktualumą.

VGT be negalios rodikl is apskaičiuojamas Sull ivan

metodu5. Vertinat VGT be negalios, reikal ingas

veiklos apriboj imų paplitimas populiaci joje, kuris

gaunamas iš visose Europos Sąjungos valstybėse

kasmet atl iekamo Gyventojų pajamų ir gyvenimo

sąlygų statistinio tyrimo (angl. European Union

Statistics on Income and Living Conditions, EU-

SILC), į kurį įtrauktas specialus pasaulinio

aktyvumo apribojimo indeksas arba GALI (angl.

The Global Activity Limitation Index), nurodantis

respondentų nuomonę apie savo veiklos

apriboj imus. GALI indeksas remiasi subjektyviu

savo veiklos apriboj imo vertinimu, tuo tarpu VGT be

negalios galima apskaičiuoti remiantis objektyviais

duomenimis. Daugumoje šalių tokios galimybės yra

labai ribotos dėl neišsamių duomenų apie oficial iai

pripažintą negalią, tačiau Lietuvoje tą galima atl ikti

naudojant Valstybinio social inio draudimo fondo

tarnybos prie Social inės apsaugos ministeri jos

(Sodros) duomenis. Pirminis šių duomenų šaltinis

yra Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba

(NDNT) prie Social inės apsaugos ir darbo

ministeri jos, tačiau dėl asmenų dubliavimo pastariej i

duomenys nėra patikimas negalios paplitimo masto

šaltinis (NDNT kaupia informaciją apie naujus ir

pakartotinai nustatytus negalios atvejus, o ne asmenis).

2Šiame lankstinuke SGT vadinama VGT be negalios, kadangi remiasi skirtingais pirminiais šaltiniais apie negalios

paplitimą: SGT remiasi SILC-EU tyrimo duomenimis, o VGT be negalios Sodros duomenimis.3http: //amxmex.rok.tv. j lgcdeathseeker.appspot.com/ec.europa.eu/health/indicators/healthy_life_years/hly_en.htm#f

ragment44http: //eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2003:0585:FIN:EN:PDF5http: //maryland.mri.cnrs.fr/ehemu/pdf/Sull ivan_guide_final_jun2007.pdf

Šiame lankstinuke pateikiami Lietuvos populiaci jos VGT be negal ios rodikl iai ,apskaičiuoti naudojant oficial iai pripažintos negal ios (Sodros) duomenis.

Asmenys traktuojami kaip turintys negal ią, jei j ie gauna inval idumo ar netektodarbingumo pensi ją iš Sodros.

201 2–201 4 m. 20 m. amžiaus Lietuvos gyventojų VGT buvo 55 metai, iš kurių 50,2 metus j iegalėjo tikėtis gyventi be negalios ir tai sudarė 91 ,3 proc. bendrosios VGT (2 pav.).

2 pav. Bendroji VGT, VGT su negalia ir be jos (metais) pagal amžių Lietuvoje 201 2–201 4 m.Šaltinis: Rodikl iams skaičiuoti inval idumo ar netekto nedarbingumo išmokų skaičius gautas iš

Valstybinio social inio draudimo fondo tarnybos prie Social inės apsaugos ir darbo ministeri jos (Sodros)

Taigi tikėtina, kad 20 m.amžiaus gyventojas apie 5metus viso l ikusio gyvenimogali praleisti turėdamas tamtikrų funkcinių apriboj imų. Tuotarpu, 65 m. gyventojų VGTsumažėjo iki 1 7,3 metų, iškurių be negalios buvo 1 5,6m., t. y. šio amžiausgyventojai be negalios galėjotikėtis praleisti 90,4 proc.savo gyvenimo. Tiek 20 m.,tiek 65 m. amžiaus gyventojaigalėjo tikėtis praleisti labaipanašią gyvenimo dalį beveiklos sutrikimų. Gyventojų,kurių amžius nuo 45 iki 60 m.,VGT be negalios dalis nuovisos gyvenimo trukmės buvomažiausia (3 pav.).

3 pav. VGT be negalios procentinė dalis nuo VGT pagal amžiausgrupes Lietuvoje 201 2 -201 4 m.

Šaltinis: Rodikl iams skaičiuoti inval idumo ar netekto nedarbingumo išmokų

skaičius gautas iš Valstybinio social inio draudimo fondo tarnybos prie

Social inės apsaugos ir darbo ministeri jos (Sodros).

Vertinant VGT be negalios Lietuvos savivaldybėse, nustatyta, kad Kretingos r. (53,1 m.),Vilniaus m. (52,9 m.), Palangos m. (52,2 m.) savivaldybėse 20 m. amžiaus gyventojų VGT benegalios buvo ilgiausia, lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis. Trumpiausia – Šalčininkųr. (44,2 m.), Pakruojo r. (44,9 m.), Lazdijų r. (45,7 m.) (4 pav.). I lgiausia 65 m. amžiausgyventojų VGT be negalios buvo Šiaul ių m. (1 8,5 m.), Kretingos r. (1 6,8 m.), Vilniaus m. (1 6,7m.) savivaldybėse. Trumpiausia šio amžiaus gyventojų VGT be negalios buvo Pagėgių (1 3,8m.), Švenčionių r. (1 3,9 m.), Šalčininkų r. (1 4 m.) savivaldybėse (5 pav.).

4 pav. VGT be negalios (metais) 20 m. amžiausgyventojams Lietuvos savivaldybėse201 2–201 4 m.

5 pav. VGT be negalios (metais) 65 m. amžiausgyventojams Lietuvos savivaldybėse 201 2–201 4m.

Šaltinis: Rodikl iams skaičiuoti inval idumo ar netekto nedarbingumo išmokų skaičius gautas iš Valstybinio social inio

draudimo fondo tarnybos prie Social inės apsaugos ir darbo ministeri jos (Sodros).

Taigi 20 m. amžiaus gyventojų i lgiausia VGT be negalios buvo Kretingos r. savivaldybėje(53,1 m.). Bendra 20 m. amžiaus žmonių VGT šioje savivaldybėje buvo 56,7 metai. Vadinasi,20 m. amžiaus šios savivaldybės gyventojas galėjo tikėtis 93,6 proc. savo likusio gyvenimopraleisti be negalios. Beveik tiek pat (93,3 proc.) l ikusio gyvenimo be negalios galėjo tikėtis irsulaukęs 65 m. amžiaus gyventojas (VGT be negalios – 1 6,8 m., bendra VGT – 1 8 m).

20 m. amžiaus gyventojų trumpiausia VGT be negalios 201 2-201 4 m. buvo Šalčininkų r.savivaldybėje – 44,2 m., t. y. beveik 9 metais trumpesnė nei i lgiausia VGT be negalios.Bendra 20 m. amžiaus gyventojų VGT šioje savivaldybėje – 50,2 metai, t. y. 6,5 metaistrumpesnė nei savivaldybėje, kurioje VGT buvo ilgiausia. 65 m. amžiaus gyventojų VGT benegalios šioje savivaldybėje buvo 1 4 metų (kas nurodo, kad 90,2 proc. l ikusio gyvenimo šioamžiaus gyventojai galėjo tikėtis praleisti be negalios), ir beveik 3 metais trumpesnė neiKretingos r. savivaldybėje.

Didžiausias vyrų ir moterųVGT be negalios skirtumasyra tarp jauniausio tiriamoLietuvos gyventojųamžiaus, t. y. 20 metų –1 0,5 metai (6 pav.)Sulaukus 65 metų,skirtumas sumažėjo beveikper pusę – iki 5,2 metų.Didėjant gyventojų amžiui,VGT be negalios metųskirtumas tarp vyrų irmoterų palaipsniui mažėjo,t. y. nuo 1 0,5 (esant 20m.) iki 1 metų (esant 85+m.).

6 pav. VGT be negalios skirtumas (metais) tarp lyčių Lietuvoje201 2–201 4 m.

Šaltinis: Rodikl iams skaičiuoti inval idumo ar netekto nedarbingumo išmokų

skaičius gautas iš Valstybinio social inio draudimo fondo tarnybos prie

Social inės apsaugos ir darbo ministeri jos (Sodros).

Didžiausias VGT be negalios skirtumas tarp 20 m. amžiaus vyrų ir moterų 201 2–201 4 m.buvo Ignalinos r. (1 3 m.), Zarasų r. (1 2,5 m.), Molėtų r. (1 2,3 m.), Kalvari jos (1 2,1 m.),Visagino (1 2 m.) savivaldybėse (8 pav). Mažiausias – Kauno m. (7,3 m.), Kaišiadorių r. (7,4m.), Prienų r. (7,5 m.), Kauno r. (7,5 m.) savivaldybėse.

Vertinant 65 m. amžiaus VGT be negalios, didžiausias skirtumas tarp lyčių 201 2–201 4 m.buvo Birštono (9 m.), Neringos (7 m.), Rietavo (6,9 m.), Jurbarko r. (6,8 m.), Mari jampolės(6,4 m.) savivaldybėse. Mažiausias skirtumas tarp lyčių buvo Panevėžio r. (4,2 m.), Telšių r.(4,3 m.), Kauno m. (4,4 m.), Plungės r. (4,5 m.), Trakų r. (4,5 m.) savivaldybėse (9 pav.).Skirtumams tarp lyčių įtakos gali turėti maža imtis, tai ypač aktualu mažai gyventojųturinčioms savivaldybėms.

7 pav. Tikėtina gyvenimo trukmė (metais) pagal lytį Lietuvoje 201 2-201 4 m.Šaltinis: Rodikl iams skaičiuoti inval idumo ar netekto nedarbingumo išmokų skaičius gautas

iš Valstybinio social inio draudimo fondo tarnybos prie Social inės apsaugos ir darbo

ministeri jos (Sodros).

Lietuvos 20-mečių vyrų VGT be negalios 201 2-201 4 m. buvo 44,9 m., moterų – 55,3 m. ir tai sudarė90,7 proc. vyrų ir 91 ,8 proc. moterų bendrosios VGT. Sulaukusiųjų 65 m. šis rodiklis sumažėjo iki 1 2,5m. vyrų grupėje ir 1 7,6 m. moterų grupėje ir sudarė atitinkamai 88,1 ir 91 ,5 proc. bendrosios VGT.Taigi, 20 m. amžiaus moterų VGT be negalios buvo 1 0,5 metų ilgesnė nei vyrų, sulaukus 65 m. –skirtumas sumažėjo iki 5,1 m. (nors skirtumas tarp VGT be negalios dalies nuo VGT padidėjo).Bendra VGT taip pat buvo ilgesnė moterų tarpe 1 0,9 metais, kai vyrų bendra VGT buvo 49,4 m.,moterų – 60,3 m. Sulaukusiųjų 65 metų vyrų VGT sumažėjo iki 1 4,2 m., moterų – iki 1 9,3 m.Skirtumas tarp lyčių sulaukus 65 m. taip pat buvo 5,1 m. (7 pav.).

Didžiausias VGT be negalios skirtumas tarp 20 m. amžiaus vyrų ir moterų 201 2–201 4 m.buvo Ignalinos r. (1 3 m.), Zarasų r. (1 2,5 m.), Molėtų r. (1 2,3 m.), Kalvari jos (1 2,1 m.),Visagino (1 2 m.) savivaldybėse (8 pav). Mažiausias – Kauno m. (7,3 m.), Kaišiadorių r. (7,4m.), Prienų r. (7,5 m.), Kauno r. (7,5 m.) savivaldybėse.

8 pav. VGT be negalios skirtumas (metais) tarp 20 m.amžiaus vyrų ir moterų Lietuvoje 201 2–201 4 m.Šaltinis: Rodikl iams skaičiuoti inval idumo ar netekto

nedarbingumo išmokų skaičius gautas iš Valstybinio social inio

draudimo fondo tarnybos prie Social inės apsaugos ir darbo

ministeri jos (Sodros).

9 pav. VGT be negalios skirtumas (metais) tarp 65 m.amžiaus vyrų ir moterų Lietuvoje 201 2–201 4 m.Šaltinis: Rodikl iams skaičiuoti inval idumo ar netekto

nedarbingumo išmokų skaičius gautas iš Valstybinio social inio

draudimo fondo tarnybos prie Social inės apsaugos ir darbo

ministeri jos (Sodros).

Vertinant 65 m. amžiaus VGT be negalios, didžiausias skirtumas tarp lyčių 201 2-201 4 m. buvoBirštono (9 m.), Neringos (7 m.), Rietavo (6,9 m.), Jurbarko r. (6,8 m.), Mari jampolės (6,4 m.)savivaldybėse. Mažiausias skirtumas tarp lyčių buvo Panevėžio r. (4,2 m.), Telšių r. (4,3 m.), Kauno m.(4,4 m.), Plungės r. (4,5 m.), Trakų r. (4,5 m.) savivaldybėse (9 pav.). Skirtumams tarp lyčių įtakos galiturėti maža imtis, tai ypač aktualu mažai gyventojų turinčioms savivaldybėms.

Apibendrinimas:201 2–201 4 m.

20-metis Lietuvos gyventojasiš 55 vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės metų

50,2 metus (t. y. 91 ,3 proc.) galėjo tikėtis nugyventibe jokių funkcinių savo veiklos apriboj imų, t. y. be negalios.20 m. amžiaus vyrai iš 49,4 vidutinės tikėtinos gyvenimo

trukmės 44,9 metus (90,7 proc.) galėjo tikėtisnugyventi be funkcinių veiklos apriboj imų,

moterys – iš 60,3 metų galėjo tikėtisnugyventi 55,3 metus (91 ,8 proc.)

be negalios.

Lietuvoje stengiamasi pailginti kokybiško gyvenimo trukmę –Lietuvos pažangos strategijoje įvardi jamas siekis iki 2030 m. 2metais prailginti sveiko šalies gyventojų gyvenimo trukmę, taippat siekiama ugdyti sveiką gyvenseną didinant visuomenėssupratimą apie sveikos gyvensenos naudą. Skirtingi VGT benegalios įverčiai tarp lyčių, skirtingo amžiaus gyventojų beisavivaldybių gali potencial iai nurodyti prioritetines veiklos sritisgerinant gyvenimo kokybę bei i lginant VGT be negalios.Pažymima, kad įverčiams apskaičiuoti buvo naudojami tikoficial iai pripažintos negalios duomenys. Lietuvos gyventojai,nepriklausomai nuo lyties, amžiaus bei savivaldybės, galėjotikėtis be negalios nugyventi pakankamai didelę l ikusio savogyvenimo dalį. Tačiau vertinant gyventojų sveikatos būklę, reiktųatsižvelgti ir į l igotumo, sergamumo bei mirtingumo rodikl ius.

Pastariej iVGT be negalios duomenys

negali būti lyginami su kitomis Europosšalimis, kadangi šiame tyrime naudojami tik Lietuvoje

renkami duomenys apie oficial iai pripažintą negalią. KitoseEuropos Sąjungos šalyse naudojami SILC-EU tyrimoduomenys, kuriame dalyvauja ir Lietuva. Vėlesniame

tyrime bus palyginti Sodros ir SILC-EU tyrimoduomenys, tuomet bus galima vertinti

daugiau VGT be negaliosdėsningumų.

HIGIENOS INSTITUTASSveikatos informacijos centrasBiostatistinės analizės skyriuswww.hi. lt, Tel. (8 5) 277 3302

Parengė:Žilvinė Našlėnė, zi lvine.naslene@hi. ltISSN 2335-8440