web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo...

71
Radviliškio rajono Baisogalos gimnazijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų UGDYMO PLANAS 2016-2017 m. m. 1

Upload: truongphuc

Post on 01-Feb-2018

245 views

Category:

Documents


6 download

TRANSCRIPT

Page 1: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

Radviliškio rajonoBaisogalos gimnazijos pagrindinio ir

vidurinio ugdymo programųUGDYMO PLANAS

2016-2017 m. m.

1

Page 2: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

TURINYS

I.BENDROSIOS NUOSTATOS .................................................................................................. 31. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ .................................................... 42.GIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS. GIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS .................................................................................... 53. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS .............................. 114. SVEIKATA IR GEROVĖ GIMNAZIJOJE ....................................................................... 135. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS ...................................................................................

14

6. MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS 157.GIMNAZIJOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS ................................................................................................... 158. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS .................................................................... 169. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS ......................................................................... 1610. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS ............................................ 1711. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS ................................................. 1712. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS GIMNAZIJOJE ............

18

13. ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS 1914. MOKINIŲ MOKYMAS NAMUOSE ............................................................................. 2015. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS IR KLASIŲ DALIJIMAS ................................ 20

II. PAGRINDINIO UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS ................................ 211. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS ........................................................................................................................ 212. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS ..................................................... 22

III. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS ...................................................... 241. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS 242. UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS ................................... 25

IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS ....... 26

1. BENDROSIOSNUOSTATOS …………………………………………………………... 262. SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS …………………………………………………………………………………. 27

V. PRIEDAI …………………………………………………………………………………….. 28

SUDERINTA PATVIRTINTA

2

Page 3: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

Radviliškio rajono savivaldybės administracijosŠvietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjaGenovaitė Juodeikienė2016-08-

Radviliškio r. Baisogalos gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V- 221

BAISOGALOS GIMNAZIJOS 2016- 2017 MOKSLO METŲUGDYMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Radviliškio rajono Baisogalos gimnazijos 2016-2017 mokslo metų ugdymo planas reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo programų įgyvendinimą mokiniams ir mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, pritaikytų programų ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą gimnazijoje. Baisogalos gimnazijos (toliau gimnazijos) 2016-2017 m.m. ugdymo planas sudarytas vadovaujantis 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo pakeitimu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr.V-716, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.V-1309, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, gimnazijos strateginiu veiklos planu ir mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų, švietimo pagalbos specialistų siūlymais.

2. Ugdymo plano tikslai:2.1. apibrėžti ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus;2.2. formuoti ugdymo turinį ir organizuoti procesą taip, kad kiekvienas besimokantysis

pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

3. Ugdymo plano uždaviniai: 3.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą dalykų programoms įgyvendinti mokantis pagal

ugdymo programas;3.2. nustatyti reikalavimus ugdymo procesui gimnazijoje įgyvendinti ir ugdymui pritaikyti

individualiems mokinių mokymosi poreikiams;3.3. nustatyti būdus gimnazijos ugdymo turiniui, planui ir mokymosi aplinkai kurti;3.4. įpareigoti mokytojus 5% ugdymo turinio įgyvendinti ne pamokų forma ir ne tik

mokykloje, bet ir kitose aplinkose: Baisogalos seniūnijos istorinėse vietose, parke, muziejuose, įvairiose kt. įstaigose, koreguojant ugdymo procesą.

3.5. įgyvendinti integruotą dalykinių, bendrųjų kompetencijų, sveikatos bendrosios ugdymo programos, rengimo šeimai ir lytiškumui, prevencinių programų ir ugdymo karjerai mokymą.

4. Gimnazijos bendruomenė, įgyvendindama ugdymo planą, siekia įgyvendinti strateginiusgimnazijos tikslus: ugdymo proceso organizavimo tobulinimas, kūrybiškumo ugdymas, aplinkos modernizavimas.

5. Įgyvendindama ugdymo planą, gimnazijos bendruomenė vadovaujasi šiais principais: 5.1. prieinamumo, kai visiems bendruomenės nariams užtikrinamos lygios galimybės,

įvertinant jų poreikius; 5.2. bendradarbiavimo, kai visi bendruomenės nariai įsipareigoja dalytis informacija, suteikti

pagalbą, laikytis bendrų susitarimų; 3

Page 4: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

5.3. subsidiarumo, kai bendruomenės narių sprendimai priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra veiksmingiausi.

6. Įgyvendindama ugdymo planą, gimnazijos bendruomenė laikosi šių nuostatų: 6.1. planuoti ugdymo turinį, rengiant ilgalaikį dalyko planą, programą (pasirenkamiesiems

dalykams, dalykų moduliams, neformaliojo vaikų švietimo) vieneriems mokslo metams; 6.2. viešai teikti informaciją apie ugdymo(si) galimybes gimnazijoje; 6.3. užtikrinti, kad kiekvienas mokinys žinotų, kur, kada ir kaip gali gauti mokymosi,

psichologinę, ugdymo karjerai ir kt. pagalbą; 6.4. suteikti visiems mokiniams galimybes dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo veikloje,

mokinių savivaldos institucijose, siekiant pažinti saviraiškos galimybes, atskleisti individualias savybes.

7. Gimnazijos ugdymo plano principų ir nuostatų laikymasis leis kiekvienam mokiniui siekti maksimalios ugdymosi pažangos, susikurti vertybių sistemą ir pasiekti asmeninę brandą.

1. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

8. Ugdymo organizavimas.8.1.Mokslo metų /ugdymo pradžia 2016 rugsėjo 1 d. , 5-8 kl., I-IVgimn. kl.:

2016–2017 mokslo metai

Klasės 5 6 7 8 I gim. II gim. III gim. IV gim.

Ugdymo procesopradžia

2016- 09- 01

Rudens atostogos

2016-10-31 – 2016-11-04

Žiemos (Kalėdų) atostogos

2016-12-27 – 2017-01-06

Žiemos atostogos

2017-02-17

Pavasario (Velykų) atostogos

2017-04-10 – 2017-04-14*

Ugdymo procesopabaiga

2017-05-30 2017-06-02 2017-05-25

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

32 sav. 34 sav. 33 sav.

Vasaros atostogos

2017-05-31– 2017-08-31 2017-06-05 – 2017-08-31**

2017-05-26–2017-08-31

***Pastabos: *gimnazijos IV klasių mokiniams atostogų diena, per kurią jie laiko kalbų įskaitą, perkeliama į 04-18 dieną;** II gimnazinių klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku;***gimnazijos IV klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko brandos egzaminus švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.

4

Page 5: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

8.2. 5 klasių mokiniams per mokslo metus skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos. Papildomos atostogos skiriamos:

Atostogos prasideda Atostogos baigiasi2017-02-13 2017-02-202017-03-13 2017-03-17

9. Ugdymo procesas įgyvendinant pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas skirstomas pusmečiais. Pusmečių trukmė: pirmas pusmetis – rugsėjo 1 d.– sausio 20 d., antras pusmetis – sausio 23d. – birželio 2 d. – mokslo metų pabaiga (IV gimnazinės klasės mokiniams – gegužės 25 d., 5 klasės mokiniams – gegužės 30 d.).

10. Pamokų laikas.10.1. gimnazija dirba penkias dienas per savaitę;10.2. pamokų laikas:

1 pamoka 8.15-9.00 val.2 pamoka 9.10-9.55 val.3 pamoka 10.15-11.00 val.4 pamoka 11.20-12.05 val.5 pamoka 12.20-13.05 val.6 pamoka 13.15-14.00 val.7 pamoka 14.10-14.55 val.8 pamoka 15.05-15.50 val.Ilgosios pertraukos: 9.55-10.15 val., 11.00-11.20 val.

11. Jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į gimnaziją neina 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6-8 ir gimnazijos I-IV klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

12. Gimnazijos administracija iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei ar paskelbus ekstremalią situaciją, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Apie priimtus sprendimus gimnazijos vadovas informuoja savivaldybės įgaliotą asmenį.

2. GIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS GIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS

13. Planą rengė darbo grupė (gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui, mokytojai – metodinių grupių pirmininkai, savivaldos atstovai), sudaryta gimnazijos direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-198. Gimnazijos ugdymo planas apsvarstytas mokytojų taryboje posėdžio protokolas Nr.6. 2016-08-30, suderintas Mokyklos taryboje posėdžio protokolas Nr. 3, 2015-08-31.

13.1. Ugdymo plano 2015-2016 m. m. įgyvendinimo įsivertinimas.Mokinių pažangumas. Gimnazijoje mokslo metų pabaigoje buvo 315 mokiniai. Mokslo

metus patenkinamais įvertinimais baigė 267 mokiniai – 85% ( praėjusiais mokslo metais 92,95%). 48 mokiniams skirti papildomi vasaros darbai: 8 mokiniams – 6a ir 6b klasių, 8 mokiniams – 7a ir 7b kl.,10 mokinių – 8a ir 8b klasių.,10 mokinių – I a ir Ib gimnazinių kl., 6 mokiniams - II gimnazinės kl., 5 mokiniams – III gimnazinės kl., 1mokiniui - IVb gimnazinės klasės.

Pažangumo rezultatai, palyginus su praėjusių mokslo metų rezultatais, prastesni. Išlieka sudėtinga situacija 8b klasėje, atsirado problemų III g klasėje. Pamokų lankomumas. Praleistos 27662 pamokos, vienam mokiniui tenka 85 pamokos. Lyginant su praėjusiais mokslo metais, praleistų pamokų skaičius pamažėjo (praėjusiais mokslo metais vienam mokiniui teko 93 pamokos). Padaugėjo praleistų pamokų dėl ligos – 16244. Sumažėjo praleistų be pateisinamos priežasties pamokų – 7168 (9276), tenka vienam mokiniui 22(26). Lankomumo rezultatai be pateisinamos priežasties praleistų pamokų pagerėjo, nes pagal galiojančią pamokų lankomumo apskaitos,

5

Page 6: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

kontrolės ir gimnazijos nelankymo prevencijos tvarką buvo sistemingai kontroliuojama mokinių lankomumo apskaita, svarstomi blogai gimnaziją lankantys mokiniai.

Brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai.Brandos egzaminus laikė 44 abiturientai. Laikė 139 valstybinių devynių dalykų egzaminus,

išlaikė 130 egzaminus (93,52%). Mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą laikė 16 mokinių, išlaikė visi abiturientai (100%; balų vidurkis 5,6). Valstybinius egzaminus laikė: lietuvių k. – 28 mokiniai (50 – 91 balus – 46,4%,) matematiką – 28 mokiniai ( 50-56 balus – 3,4%, 21% – neišlaikė), istoriją –15 mokinių (50-83 balus – 20,00%), anglų k. – 36 mokiniai (50-96 balus – 47,2%, biologiją – 11 mokinių (50-96 balus – 36,36%,); geografiją – 9 mokiniai (50-87 balus – 89%), fiziką – 2 mokiniai, informacines technologijas – 4 mokiniai (surinko 50 balų – 25%), chemiją – 6 mokiniai (50-72 balus – 16,66%).

Visi 44 abiturientai gavo brandos atestatus.Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime dalyvavo 39 mokiniai (2 mokėsi pagal pritaikytą

ugdymo programą). Pagrindinio ugdymo pažymėjimus gavo 38 mokiniai, 1 mokinys paliktas kartoti kurso, nes turėjo neigiamus metinius įvertinimus.

Mokiniai atliko Nacionalinio egzaminų centro 2016 m standartizuotus testus. 8 klasės mokiniai atliko matematikos, skaitymo, rašymo, gamtos ir socialinių mokslų testus.

Matematikos teste aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekė 1 mokinys (2,3%), pagrindinį 14 (32,6%), patenkinamą 17 (39,5%), nepasiekė patenkinamo lygio 11 (25,6%) mokinių.

Skaitymo teste aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekė 3 mokiniai (7%), pagrindinį 17 (39,5%), patenkinamą 16 (37,2%), nepasiekė patenkinamo lygio 7 (16,3%) mokiniai.

Rašymo teste pagrindinį lygį pasiekė 19 (43,2%), patenkinamą 18 (40,9%), nepasiekė patenkinamo lygio 7 (15,9%) mokiniai.

Gamtos mokslų teste aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekė 5 mokiniai (12,5%), pagrindinį 17 (42,5%), patenkinamą 13 (32,5%), nepasiekė patenkinamo lygio 5 (12,5%) mokiniai.

Socialinių mokslų teste aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekė 4 mokiniai(9,8%), pagrindinį 20 (48,8%), patenkinamą 11 (26,8%), nepasiekė patenkinamo lygio 6 (14,6%) mokiniai.

Iš standartizuotų aštuntos klasės testų rezultatų matyti, jog daugiausia 8-ų klasių mokinių yra pasiekę pagrindinį arba patenkinamą mokymosi lygį. Gimnazijos mokinių vidutiniškai surinktų taškų dalis (proc.) yra visų dalykų didesnė lyginant su šalies kaimo mokyklų mokiniais. Geriausiai mokiniams sekėsi atlikti skaitymo testą, nes vidutiniškai surinktų taškų dalis yra aukštesnė už miestų ir net didmiesčių mokyklų mokinių vidurkį. Lyginant su kitomis mokyklomis taip pat gerai sekėsi socialinių mokslų testas.

Šeštos klasės mokiniai atliko matematikos, skaitymo, rašymo testus. Matematikos teste aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekė 4 mokiniai (10,8%), pagrindinį 11(29,7%), patenkinamą 12 (32,4%), nepasiekė patenkinamo lygio 10 (27,0%) mokinių.

Skaitymo teste aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekė 2 mokiniai (4,9%), pagrindinį 19 (46,3%), patenkinamą 12 (29,3%), nepasiekė patenkinamo lygio 8 (19,5%) mokiniai.

Rašymo teste aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekė 1 (2,4%) mokinys, pagrindinį 12 (28,6%), patenkinamą 25 (59,5%), nepasiekė patenkinamo lygio 4 (9,5%) mokiniai. Iš standartizuotų šeštos klasės testų rezultatų matyti, jog daugiausia 6-ų klasių mokinių yra pasiekę pagrindinį arba patenkinamą mokymosi lygį. Geriausiai mokiniams sekėsi atlikti rašymo testą, nes vidutiniškai surinktų taškų dalis yra aukštesnė lyginant su skirtingų vietovių ir mokyklų tipų mokinių pasiekimais.Egzaminų, PUP patikrinimo, standartizuotų testų rezultatai aptarti metodinėse grupėse.

Mokymosi pagalba mokiniui buvo teikiama skiriant trumpalaikes konsultacijas (individualias ar grupines) 5-8, I-IV gimnazinėse klasėse; skiriant ilgalaikes konsultacijas (individualias ar grupines): lietuvių kalbos 5-8, I-II gimnazinėse klasėse; matematikos 5-8, I-IV gimnazinėse klasėse;

Šiais mokslo metais didesnis dėmesys buvo kreipiamas į profesinį veiklinimą, kurio metu mokiniai turėjo galimybę įvertinti savo gebėjimus ir pasitikrinti savo profesinį pasirinkimą realioje darbo vietoje už mokyklos ribų – dalyvaujant profesiniame veiklinime. Profesinio veiklinimo tikslas – padėti mokiniams aktyviai pažinti įvairias užimtumo sritis, profesijų ypatumus ir karjeros galimybes, kaupti darbo patirtį, ugdytis profesinę motyvaciją bei planuoti būsimą karjerą.

6

Page 7: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

Gimnazijoje lankėsi Šiaurės Lietuvos kolegijos atstovai, Šiaulių apskrities Radviliškio vyriausiojo policijos komisariato atstovai. Vyriausiųjų mokinių tėvai buvo supažindinti su LAMA sistema ir jos galimybėmis. Mokiniai turėjo galimybę individualiai konsultuotis su UK koordinatore. IV gimnazinių klasių mokiniai buvo supažindinti su stojimo į aukštąsias bei profesines mokyklas sąlygomis, prašymų pildymo galimybėmis, iškilus neaiškumams galėjo konsultuotis individualiai. Į aukštąsias mokyklas 2016 m įstojo 63% abiturientų į universitetus ar kolegijas, 12 % mokosi profesinėse mokyklose.

Gimnazija dalyvavo daugumoje rajone organizuotų olimpiadų ir konkursų. Pasiekta daugiau nei ankstesniais metais prizinių vietų olimpiadose bei konkursuose: rajono olimpiadose užimtos keturios pirmos vietos, septynios antros vietos, šešios trečios vietos. Respublikiniuose konkursuose ir olimpiadose iškovotos viena pirma, keturios antrosios ir dvi trečiosios vietos. Sportinėse varžybose mokyklos mokiniai aštuonis kartus tapo rajono, aštuonis kartus respublikos ir šešis kartus tarptautinių varžybų nugalėtojais.

Per 2015-2016 m.m. iš viso pravestos 36 integruotos pamokos, 29 edukacinės išvykos:,,Kėdainių senamiestis–istorijos ir urbanistikos paminklas. Č.Milošo gimtinė Šeteniuose. 1863 metų sukilimo muziejus ir Tėvo Stanislovo liturginio meno muziejėlis Paberžėje”; Katastrofų laikotarpis Lietuvos kultūroje, IX Forto edukacinės programos, Karo ir istorijos muziejaus”; B. Sruogos memorialinio muziejaus – namo lankymas, J. Jurašo spektaklio ,,Balta drobulė“ žiūrėjimas; Baisogalos parkas ,,Šviesa gamtos moksle ir grožinėje literatūroje”, „Jie gyveno greta mūsų“; 8-tų klasių mokinių edukacinė išvyka į Panevėžio J. Miltinio dramos teatrą, spektaklio ,,Visada Tavo. Ana Frank“ žiūrėjimas ir Anos Frank ,,Dienoraščio“ skaitymas. Būrelio „ Tolerancijos mokykla“ mokinių išvyka į žydų kapinaites Baisogaloje. Minėjimas, skirtas Lietuvos žydų genocido aukoms atminti; Baisogalos kavinė “Pas Zitą“; ,,Tyrėjų naktis” – pamoka ,,Matematikos taikymas mokslo ir inžinerijos uždaviniuose“, ,,Ar bus saugūs mūsų pinigai banke ir mūsų privatumas debesyse?, Baisogala – Žemaitijos NP – Mosėdis – Salantai – Baisogala (Šaltojo karo ekspozicija, ŽNPD Platelių lankytojų centro ekspozicija, Platelių dvaro svirnas, Orvydų sodyba, Akmenų muziejus) ir kt.

Sistemingai ir efektyviai teikiama pedagoginė pagalba bei papildomai dirbama su gabiais, mokymosi sunkumų turinčiais ir specialiųjų poreikių mokiniais konsultacijų, dalykų modulių metu, individualiai bei rengiantis įvairioms olimpiadoms, konkursams, varžyboms. Apie 32% tėvų ir panašiai tiek pat vaikų teigia, kad mokymosi rezultatų gerinimui padeda konsultacijos, moduliai. 94% tėvų pasitiki mokytojais, jų darbu ir apie 80% tėvų mano, kad mokytojai stengiasi padėti vaikams ir juos išmokyti. Visapusiškai teikiama pagalba mokiniams, kurie mokosi savarankiškai. Pakankamai efektyviai organizuojamas mokymas namuose. Gimnazijoje vykdomas Specialiojo ugdymo įstatymas ir jį papildantys teisės aktai. Sudaryta mokyklos Vaiko gerovės komisija, kurioje dalyvauja ne tik specialistai, mokytojai, bet ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, socialinė pedagogė, psichologė, specialioji pedagogė. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymas organizuojamas veiksmingai – tenkinami visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių poreikiai. Vaiko gerovės komisija veikia pagal jos veiklą reglamentuojančius dokumentus. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams mokytojai rengia jų gebėjimus, poreikius, galimybes atitinkančias pritaikytas ir individualias programas, todėl pagalba savalaikė ir paveiki. 87,8% mokytojų teigia, kad mokyklos specialistai suteikia reikiamą pagalbą mokytojams, mokantiems specialiųjų poreikių vaikus. 82,7% mokytojų mano, kad laiku nustatomi mokinių specialieji poreikiai. 82,8% tėvų yra kreipęsi ir patenkinti mokyklos specialistų teikiama pagalba. Sistemingai fiksuojama specialiųjų poreikių mokinių pažanga, pažangos analizė pristatoma Vaiko gerovės komisijos ir Mokytojų tarybos posėdžiuose. Mokiniai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėlėse ,,Menas sau”, koncerte ,,Gerumo sparnai”, viktorinoje ,,Paukščiai šalia mūsų”. Dalyvavo projektuose ,,Mano svajonių profesija”, ,,Profesijų pasaulis”, ,,Geltona, žalia, raudona – tu mūsų vanduo ir duona”, socializacijos stovykloje ,,Kartu mes galime daugiau”. Įgyvendintos sveikos gyvensenos, nusikalstamumo ir žalingų įpročių prevencijos, bendruomenės narių saugumo užtikrinimo programos. Mokiniai dalyvavo prevencinėse akcijose ,,Privalai žinoti”, ,,Apsisaugok”, ,,Su atšvaitu Saugiau”, ,,Alkoholio žala organizmui”, ,,Žalingų įpročių prevencija.Narkotikai”, ,,Savaitė be patyčių”. Klasių valandėlių ciklas ,,Vaikų lytiškumo ugdymas”.

7

Page 8: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

Mokinių iniciatyva organizuoti šie renginiai: mokiniai, jų tėvai, mokytojai dalyvavo protmūšyje „Gyvenu čia ir dabar“, prieš Kalėdas mokinių savivalda, vadovaujant tikybos mokytojai, dalyvavo gerumo akcijoje „Kvepiantis Kalėdų rytas“. Mokiniai su mokytoja lankė Vaikų globos namus Radviliškyje. Mokinių iniciatyva rugsėjo mėnesį grupė mokinių dalyvavo piligriminiame žygyje Kryžių kalnas – Šiluva; gimnazijos jaunųjų šaulių iniciatyva jau antrus metus vis daugiau šaulių dalyvauja naktiniame žygyje „Pergalės ir kovų keliais“, kuris vyksta spalio mėnesį. Svarbiausieji apdovanojimai: už renginių organizavimą pilietinėje akcijoje „Atminties kelias“ (Tarptautinė istorinė komisija). Gimnazijoje renkama šauniausia klasė. Savanorių grupė gimnazijoje padeda mokiniams ir mokytojams palaikyti viešąją tvarką. Mokiniai kartu su miestelio bendruomene dalyvauja įvairiuose renginiuose: ,,Saugaus eismo para”, projekte ,,Noriu augti tiesus, ,,Užmirštas kapas“, kasmetinėje akcijoje ,,Darom“, jau tradicinėje tapusioje kraujo, kaulų čiulpų donorystės akcijoje.

Teikiama psichologinė pagalba: 149 individualių pokalbių su mokiniais, 91 individualios konsultacijos, spręstos elgesio, mokymosi, tėvų ir vaikų bendravimo ir kitos problemos, 62 individualūs pokalbiai su mokytojais ir tėvais, 42 individualios konsultacijos; spręstos vaikų mokymosi, auklėjimo problemos; teiktos konsultacijos socialiai, pedagogiškai apleistiems mokiniams. 5-8 klasės vadovų pageidavimu vyko diskusija klasės valandėlės metu: ,,Psichologas. Ar man jo reikia?” 5a, 5b klasės tėvų susirinkimuose skaityti pranešimai ,,Penktokų adaptacija mokykloje“, ,,Mes pries AIDS“. Atlikti tyrimai,, II gimnazinių klasių profesijos pasirinkimas“, ,,Interesų klausimynas ,,Kryžkelė“, ,,Mano požiūris į draugą”, penktokų adaptacija. Skaitytos paskaitos ,,Patyčios – ne bendravimo būdas”, ,,Savižudybė ne išeitis”, ,, Atsargiai – internetas”.

Gimnazijoje organizuojamas kryptingas gabių ir talentingų vaikų ugdymas. 90,5% mokytojų mano, kad mūsų gimnazijoje laiku pastebimi ypač gabūs, talentingi vaikai. 85,2% tėvų mano, kad mokykloje yra neformalaus ugdymo užsiėmimų ypač gabiems menui, talentingiems vaikams. Taikomi aktyvieji mokymo(si) metodai ir įvairios strategijos gabių mokinių mokymosi motyvacijai didinti. Gimnazijoje sukurta gabių ir motyvuotų mokinių skatinimo sistema. Gabūs mokiniai 2 kartus per mokslo metus vežami į ekskursijas, apdovanojami, skatinami ne tik mokiniai, bet ir tėvai bei mokytojai. Gimnazijos materialinė techninė bazė tenkina beveik visus (90%) gabių mokinių mokymosi poreikius.

Vienas iš būdų formuojant asmenybės vertybines orientacijas – etninių vertybių puoselėjimas ir savanorystės skatinimas, siekiant socialinės, pilietinės, dorinės asmens brandos. Gimnazijoje organizuojami tradiciniai renginiai: 5-7 klasėms organizuojamos liaudiškos vakaronės su tėvais, globėjais, seneliais. Jų metu šokami šokiai, išmokti šokio pamokose, bei skamba dainos, kurių mokomasi per muzikos pamokas bei neformaliojo ugdymo užsiėmimus. Stengiamasi išmokti autentiškų, mūsų kraštui būdingų šokių bei dainų. Kovo 11-ajai skirtame patriotinės dainos konkurse dainuojamos karinės istorinės dainos. Kasmet gimnazijoje organizuojamoje ,,Kaziuko mugėje“ dalyvauja Baisogalos kultūros namų etnografinis ansamblis, kuris vykdo edukacines programas, ir Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centras. Mokykloje labai populiarūs tautinių šokių kolektyvai, kuriuose dalyvauja apie 25% gimnazijos mokinių. Kolektyvai dalyvauja ne tik gimnazijos, bet ir rajono, respublikiniuose renginiuose: mergaičių šiuolaikinių šokių grupė pasirodė tarptautiniame laisvųjų imtynių turnyro atidaryme, Lietuvos vaikų sportinių žaidynių „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ finalinėse varžybose, Poezijos pavasario šventėje. Jaunimo liaudiškų šokių grupė dalyvavo respublikinėje moksleivių dainų šventėje „Tu mums viena“. Merginų liaudiškų šokių grupė dalyvavo respublikiniame tautinių šokių festivalyje – konkurse „Suk, suk, rateli“ ir pelnė II vietą. 72% gimnazijos mokinių dalyvauja neformaliojo švietimo būrelių veikloje: 1-2 būrelius lanko 163 mokiniai, 3-5 būrelius - 38 mokiniai. Mokiniai interpretavo ir vaidino dramos būrelyje „Mažoji scena“. Būrelio nariai dalyvavo respublikiniame festivalyje „Saulės zuikučiai“, kuriame parodė du spektaklius „Trys mylimos“ ir „Jokūbėlio istorijos“. Tolerancijos būrelo gimnazijoje veikla yra įdomi ir naudinga. Ugdytiniai dalyvavo respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose. Būrelio darbai projekte „Kas buvo Čijūnė Sugihara“ buvo labai gerai įvertinti, vienas darbas padovanotas Japonijos ambasadoriui. Šiais mokslo metais pasirašyta sutartis su Tarptautine komisija, gimnazijoje įkurtas Tolerancijos ugdymo centras. Patriotine dvasia

8

Page 9: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

mokiniai ugdomi Jaunųjų šaulių būrelyje. Būrelio nariai nuolat dalyvauja gimnazijos, miestelio, rajono bei respublikiniuose renginiuose, bendradarbiauja su Šiaulių gen. P. Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės nariais. Jaunieji šauliai šaudymo varžybose užėmė III vietą.

13.2. Mokyklos įsivertinimo rezultatai. Mokyklos veiklos įsivertinimui 2015-2016 m.m. buvo pasirinkta srities „Ugdymas ir mokymasis“ veiklos rodiklių ,,Vertinimas ugdant“, ,,Mokyklos ir mokytojų veikla organizuojant ugdymą“ ir ,,Mokinių mokymasis“ įsivertinimas.

Padarytos išvados ir nustatytos mokyklos stipriosios pusės: mokytojai jaučia atsakomybę už ugdymo proceso kokybę, mokytojai įtraukia mokinius į aktyvų mokymąsi, mokytojai planuoja ir vertina mokinių pažangą bei pasiekimus ugdant. Išskirtos ir tobulintinos sritys: ne visi pedagogai tikslingai skiria namų darbus, laikosi vienodos mokinių pasiekimų vertinimo tvarkos.

14. Sudarant gimnazijos ugdymo planą, vadovautasi Lietuvos higienos norma HN 21 : 2011 ,,Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V- 773 (Žin., 2011, Nr. 103-4858) (toliau - Higienos norma).

15. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.V-1309, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049, kitais norminiais teisės aktais, gimnazijos strateginiais tikslais atsižvelgdama į gimnazijos bendruomenės poreikius, turimus išteklius.16. Ugdymo turinio planavimas.

16.1. mokytojai, vadovaudamiesi dalyko pogramai skirtų 123 punkte nurodytų ugdymo programaiįgyvendinti skiriamu pamokų skaičiumi, rengia dalyko ilgalaikį planą, programą (pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams, neformaliajam švietimui) mokslo metams.

16.2. ilgalaikiai planai 5–8 ir I–II gimnazinėms klasėms rengiami vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.V-1309, brandos egzaminų programomis;

16.3. mokytojai ilgalaikius dalyko teminius planus ir programas rengia pagal formas, patvirtintas 2016 m. rugpjūčio 30 d. direktoriaus sakymu Nr- V-221.

16.3.1. ilgalaikio plano titulinis lapas.16.3.1.1. dalyko ilgalaikio teminio plano tituliniame lape nurodomas direktoriaus įsakymo,

pagal kurį planas patvirtintas, numeris; metodinės grupės pirmininko vardas, pavardė; metodinės grupės susirinkimo, kuriame planas suderintas, protokolo numeris ir pavaduotojos, kuruojančios dalyką, vardas, pavardė;

16.3.1.2. ilgalaikio plano tituliniame lape mokytojai, vadovaudamiesi Baisogalos gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta 2016 m.rugpjūčio 30 d. direktoriaus įsakymu Nr.V-220, aprašo taikomą vertinimą;

16.3.1.3. ilgalaikio plano tituliniame lape mokytojai nurodo ugdymo procese naudojamas priemones: pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, vadovėlius, kompiuterines programas, interaktyvius mokymosi objektus ir kt;

16.3.1.4. ilgalaikio plano tituliniame lape mokytojai trumpai apibūdina klasės situaciją;16.3.1.5. ilgalaikio plano tituliniame lape nurodomas plano tikslas ir mokymosi uždaviniai;16.3.2. mokytojai, planuoja mokymo ir mokymosi turinį. 16.3.2.1.mokytojai, planuodami mokymo ir mokymosi turinį, skiltyje “Etapo (ciklo)

pavadinimas, tema” nurodo įvadinę, II, III, IV g klasių mokytojai – supažindinimo su PUPP, brandos egzaminų tvarkaraščiu, programomis, vykdymo instrukcijomis pamokas; fiksuoja ugdymo proceso dienas, skirtas kultūrinei, pažintinei ir kt. veiklai; numato pamokų rezervą (ne mažiau kaip 10 procentų dalykui skirtų pamokų);

16.3.2.2. mokytojai skiltyje “Valandų skaičius” nurodo minimalų valandų skaičių;16.3.2.3. mokytojai skiltyje ,,Esminiai gebėjimai” nurodo kokius gebėjimus mokiniai turi

įgyti pamokoje.

9

Page 10: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

16.3.2.4. rekomenduotina, kad mokytojai skiltyje “Vertinimas, individualizavimas, diferencijavimas, integravimas” nurodytų ne tik kontrolinių, laboratorinių ir kt. darbų, vertinamų pažymiu, temas, bet ir veiklas, už kurias mokiniai bus vertinami taškais sudėtiniam pažymiui, ir kt.;

16.3.2.5. mokytojai skiltyje “Pastabos” nuolat fiksuoja plano koregavimą, edukacines išvykas, netradicines veiklas;

16.4. mokytojai elektroniame dienyne skiltyje ,,Turinys” pildo rašydami temos pavadinimą.16.5. 5-8 kl, I-IV gimnazinėse klasėse dirbantys keli to dalyko mokytojai ilgalaikį planą

rengia kartu arba derina tarpusavyje. Atsižvelgdami į klasės mokinių pasiekimus, numatomus ugdymo(si) rezultatus, gebėjimus, nuostatas ir pažangą, I-IV gimnazinėse klasėse dirbantys mokytojai (išskyrus dorinio ugdymo, menų, technologijų, kūno kultūros, informacinių technologijų) ilgalaikį planą rengia kiekvienai klasei atskirai.

16.6. klasių vadovai dėl ugdymo turinio formos susitarė metodinėje grupėje: ugdomąją veiklą planuoja mokslo metams. Į veiklos programas integruojamos “Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos”, Sveikos gyvensenos, Socialinės veiklos, Sveikatos, Etninės kultūros programos. Veiklos programose pateikia veiklos tikslus, konkrečius uždavinius, laukiamus rezultatus. Klasių vadovams skiriamos 3 valandos. Darbui su visa klase (klasės valandėlei) skiriama 1 valanda. Ji vedama kiekvieną savaitę pamokų tvarkaraštyje pažymėtu laiku pagal parengtą metinį planą ir pildoma mokytojo e-dienyne kaip pamoka. Individualiam darbui su mokiniais ir jų tėvais – 1 valanda; lankomumo kontrolei, bendradarbiavimui su dalykų mokytojais, organizacinei veiklai, dokumentacijos tvarkymui – 1 valanda. Mokslo metų pabaigoje apžvelgiama auklėjamoji veikla ir parengiama veiklos ataskaita ir koreguojami tolesnės veiklos prioritetai.

16.7. 5-8, I-IV gim. klasių mokytojai susirinkimuose, vykstančiuose ne vėliau kaip iki rugpjūčio 31 d., aptaria integruojamų dalykų turinį, derina organizuojamus ugdomuosius projektus, integruojamąsias pamokas, popamokinius renginius. Mokytojai pristato pagrindines dalyko temas bei jų mokymosi seką, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ypatumus.

16.8. mokytojai savo dalyką kuruojančiam direktoriaus pavaduotojui ugdymui teikia programas ir ilgalaikius planus elektroniniu būdu, aptaria ir suderina ne vėliau kaip iki rugsėjo 5 d. Suderintos programos ne vėliau kaip iki rugsėjo 9 d. teikiamos tvirtinti gimnazijos direktorei įsakymu.

Programos ir ilgalaikiai planai tvirtinami direktoriaus įsakymu. Įsakymo numeris rašomas tituliniame lape. Programos ir ilgalaikiai planai gali būti įkelti į elektroninio dienyno skiltį ,,Ugdymo planai” ir ten koreguojami.

17. Nustatyta pasirinkto dalyko, kurso, modulio pakeitimo tvarka, patvirtinta gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-219 (Priedas Nr.8).

18. Sudaryta vaiko gerovės komisija, patvirtinta gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V- 214.

19. Siūlomos mokinių socialinės veiklos kryptys, patvirtintos gimnazijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V-99.(Nauja redakcija 2012-12-03, įsak. Nr. VC-135.)

20. Visa informacija tėvams (globėjams) apie mokinių ugdymo(si) pasiekimus, lankomumą, klasės ir namų darbus ir kita aktuali informacija skelbiama elektroniniame dienyne. Mokinių tėvams (globėjams), neturintiems galimybės pasinaudoti internetu, kartą per mėnesį klasės vadovas atspausdina mokinio pažangumo ir lankomumo ataskaitas ir pasirašytinai supažindina mokinio tėvus.

21. Mokinių, jų tėvų, įtėvių, globėjų prašymų dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo ir atitikties bendrosiose programose numatytiems pasiekimams nagrinėjimo tvarka:

22.1. gautas prašymas registruojamas, juo vadovaudamasis gimnazijos direktorius sudaro komisiją, kurios pirmininku skiriamas direktoriaus pavaduotojas ugdymui, nariais – dalyko mokytojai, gimnazijos metodinės tarybos pirmininkas;

23.2. komisija analizuoja prašymą, surenka faktus, argumentus, priima nutarimus ir per tris dienas informuoja prašymą pateikusį asmenį.

24. Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti skiriamos ir laikinos grupės sudaromos:24.1. anglų k. 5a ir 5b, 6a ir 6b, 7a, 6b, 8a ir 8b, Ia ir Ib g, II g;

10

Page 11: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

24.2. lietuvių k. (gimtoji) Ia ir Ib g, IIg;24.3. matematika Ia ir Ib g, II g;24.4. kūno k. 5a ir 5b, 6a ir 6b, 7a ir 7b, Ia ir Ib g, IIg;24.5. rusų k. 7a ir 7b, Ia ir Ib g; IIg;24.6. vokiečių k. 7a ir 7b, Ia Ib g, II a ir IIb g.25. 5-8 klasėms, I-IV gimnazinėms klasėms ugdymo proceso dienos, skirtos kultūrinei,

meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei ir kitoms ugdomosioms veikloms, planuojamoms pusmečiais. Jų metu vykdomi socialinės, meninės veiklos, kultūros paveldo, profesinio informavimo, karjeros planavimo, darnaus vystymosi ir kiti projektai. Šioms veikloms organizuoti per mokslo metus skiriama ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 10 mokymosi dienų (30-60 pamokų).

Veiklos organizuojamos pagal direktorės įsakymu patvirtintą tvarkaraštį. Veiklų apskaitą elektroniniame dienyne vykdo dalykų mokytojai, klasių vadovai.

Eil.Nr.

Veiklos rūšis Numatomaslaikas

1. Pažintinė socialinė, praktinė veikla ,, Aš gimnazijos narys“. 2016-09-02

2. Savivaldos diena. 2016-10-053. Respublikinė metodinė–praktinė konferencija „Nesuvoktas

pilieškumas, arba kuo pilietinis ugdymas panašus į važiavimą dviračiu“

2016-10-14

4. Projekto ,, Kalėdų misterija” baigiamasis renginys. 2016-12-235. Projektinė–kūrybinė integruoto projekto ,, Kilk, saulele,

aukštai” baigiamoji diena.2017-04-07

6. Gimnazijos aplinkos ir Baisogalos parko tvarkymas. 2017-04-20

7. Karjeros diena gimnazijoje. 2017-02-138. Sveikatingumo ir turizmo diena. 2017-05-319. Diena skirta klasės ekskursijai ar išvykai su klasės vadovu (5,

6, 7, 8, I–IV gim. kl.)**.2017-06-02,

pagal klasės vadovo darbo planą

10. Edukacinė pamoka netradicinėje aplinkoje (klasės išvyka, ekskursija).***

Pagal metodinių grupių parengtas programas

** Klasių ekskursijas organizuoja ir joms vadovauja klasės vadovas. Iš kitų klasių mokytojai ima mokinius tik suderinę su tos klasės vadovu. Apie dalykines išvykas, jei jose dalyvauja daugiau kaip 5 klasės mokiniai, informuojamas klasės vadovas, jis gali vykti kartu.

*** Paralelinių klasių dalykinės išvykos.

3. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

26. Mokinio individualaus plano sudarymas.26.1. siekiant padėti mokiniui sėkmingiau mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant

mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, ugdyti asmeninę atsakomybę dėl sąmoningo mokymosi;

26.2. per mokslo metus, bet ne vėliau kaip iki gegužės 8d., II gimnazinių klasių mokiniams yra organizuojamas mokinių ir jų tėvelių susirinkimas, klasių valandėlės, individualios konsultacijos, kurių metu profesinio informavimo taško patarėjas (jei yra būtinybė, ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui) išaiškina vidurinio ugdymo specifiką, A ir B dalykų kursų ypatumus, padeda pasirinkti dalykus, dalykų modulius, pasirenkamuosius dalykus, padėsiančius pagilinti ir praplėsti žinias, gebėjimus, tinkamai pasirengti brandos egzaminams ir tolimesniam mokymuisi;

26.3. mokiniai renkasi pasirenkamuosius dalykus iš gimnazijos siūlomų variantų ir pasirengia ugdymo plano projektą dvejiems metams. Mokiniui pageidaujant, siūlomas ugdymo

11

Page 12: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

plano variantas gali būti koreguojamas. Mokinys, suderinęs su tėvais (globėjais, rūpintojais) galutinį ugdymo plano variantą, jį pateikia direktoriaus pavaduotojui ugdymui iki gegužės 22 d.; Priedas Nr. 4.

26.4. gegužės mėnesį organizuojama mokinių užsienio kalbų (anglų, vokiečių, rusų) gebėjimų patikra, kuri nustato mokinių užsienio kalbų mokėjimo pasiekimų lygį;

26.5. individualų ugdymo planą mokomam namuose, ligoninėje ar besimokančiam savarankiškai mokiniui rengia direktoriaus pavaduotojas ugdymui;

26.6. mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo II dalies programą ir patiriančiam mokymosi sunkumų arba besimokančiam itin sėkmingai, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) pageidaujant, gali būti sudaromas individualus ugdymo planas;

26.7. mokinio individualus ugdymo planas sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams), Gimnazijos vadovams ir švietimo pagalbos specialistams;

26.8. mokinių mokymasis namie skiriamas ir organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 (Žin., 2012, Nr. 114-5788), ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

26.8.1. mokinys gydytojo leidimu dalį pamokų gali lankyti gimnazijoje. Šios pamokos papildomai įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą. Gimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio mokymo namuose planą. Suderinus su mokinio tėvais, gimnazijos direktoriaus įsakymu mokinys gali būti atleidžiamas nuo kai kurių pamokų ir nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Jei jis nesimoko kai kurių dalykų, elektroniniame dienyne ir mokinio individualiame ugdymosi plane rašoma “atleista”.

26.8.2. 5-6 klasėse namuose mokomam mokiniui skiriama 12 savaitinių pamokų, 7-8 klasėse – 13 pamokų, I-II gimnazinėse klasėse – 15 pamokų, III-IV gimnazinėse klasėse – 14 pamokų.

26.9. mokykla mokinio, kuris mokosi pagal mokytojo parengtą individualizuotą specialiems ugdymo(si) poreikiams pritaikytą programą, ugdymą organizuoja, vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. Įsakymu Nr.V-1795 (Žin., 2011, Nr.122-5771);

26.10. namuose mokomiems mokiniams ugdymo planą sudaro klases kuruojanti direktoriaus pavaduotoja ugdymui, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantiems pagal individualizuotas, pritaikytas dalykų bendrąsias programas, – Mokyklos vaiko gerovės komisija.

26.11. mokinio individualaus ugdymo plano formą III-IV gimnazinėms klasėms siūlo gimnazija (Priedas Nr. 4, elektroninis variantas);

26.12. mokinys gali individualų planą keisti pagal gimnazijoje galiojančią dalyko, programos kurso ar modulio keitimo tvarką (Priedas Nr. 7).

4. SVEIKATA IR GEROVĖ GIMNAZIJOJE

27. Gimnazijos mokymosi aplinka.27.1. Baisogalos gimnazijos mokiniai mokosi tipinėje mokykloje, pastatytoje 1953 metais, ir

priestate, kuris pastatytas 1973 metais.27.2. dirbama kabinetine sistema. Ugdymo procesas vyksta 31 kabinete. Kabinetai iki 90%

aprūpinti mokymo priemonėmis pagal mokyklų aprūpinimo standartus;27.3. mokytojai, siekdami padėti mokiniams šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje

įgyti būtinų kompetencijų, gebėjimų, nuostatų ir dirbti inovatyviai, savo dalyko pamokose (kiek leidžia ištekliai) naudoja šiuolaikines mokymo(si) technologijas: internetą, interaktyviąsias lentas, kompiuterius, modernią kabinetų, skaityklos įrangą, biblioteką:

12

Page 13: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

27.3.1. 2015–2016 m.m. gimnazija turėjo 110 kompiuterius. Visi kompiuteriai prijungti prie interneto. 31-ame kabinete yra projektoriai, yra įrengta išmanioji klasė, kurioje mokiniai gali mokytis su planšetiniais kompiuteriais. Gimnazijoje veikia nuotolinis internetas.

27.4. gamtos mokslų mokytojai, siekdami gerinti mokinių eksperimentinius ir praktinius įgūdžius, laboratorinius darbus, eksperimentus atlieka specializuotuose kabinetuose ar gamtos mokslų laboratorijoje;

27.5. mokiniams per muzikos, dailės, technologijų pamokas yra sudarytos sąlygos naudotis moderniomis mokymos(si) priemonėmis ir patenkinti individualius ugdymosi poreikius;

27.6. lietuvių, užsienio kalbų, socialinių mokslų, menų ir kt. dalykų mokytojai su 5-8, I-II gimnazinių klasių, III-IV gimnazinių klasių mokiniais organizuoja viešus projektų pristatymus, darbų parodas Menų kabinete, skaitykloje ar kitose gimnazijos erdvėse ne mažiau kaip kartą per mokslo metus;

27.7. mokiniai naudojasi gimnazijos bibilioteka – atviru švietimo, kultūros ir informacijos centru;

27.8. gimnazijos sporto bazė:27.8.1. sporto salė;27.8.2. lauko krepšinio ir rankinio aikštelės su dirbtine danga;27.8.3. stadionas;27.8.4. gimnastikos prietaisynas.27.9. gimnazijos teritorijos plotas 1,3 ha.27.10. mokiniams įrengtas relaksacijos kabinetas.27.11. ugdymo proceso dienos, skirtos kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei,

praktinei, socialinei, prevencinei ir kitoms ugdomosioms veikloms, priklausomai nuo veiklos pobūdžio organizuojamos įvairiose aplinkose (pvz., „Poezijos pavasarėlis“, Paskutinio skambučio šventė – Baisogalos dvare, profesinės karjeros diena – šalies universitetuose, kolegijose, profesinio rengimo centruose, ir pan.):

27.11.1. mokslo metų pradžioje vyksta penktokų ir pirmokų gimnazistų krikštynos. Šiuos renginius ruošia šeštokai ir antrokai gimnazistai, vadovaujami klasių vadovų;

27.11.2. mokslo metų pabaigoje vyksta du tradiciniai renginiai – „Teatro diena“ ir „Sveikatingumo ir turizmo diena“. „Padėkos dieną“ labai gerai besimokantiems ir gimnaziją lankantiems mokiniams, olimpiadų ir konkursų prizininkams organizuojama pažintinė ekskursija po gimtąją Lietuvą;

27.11.3. kiekvienais metais, pirmą spalio mėnesio penktadienį, gimnazijoje vyksta „Savivaldos diena“. Šią dieną abiturientai pavaduoja mokytojus, o pamokoms pasibaigus abiturientai kviečia visus mokytojus į aktų salę, kur vyksta bendras gimnazistų ir mokytojų posėdis, koncertas, skirtas Mokytojo dienai;

27.12. įgyvendinat ugdymo tikslus, tenkinant mokinių mokymosi poreikius, 5-8kl, I-II gimnazinėse klasėse mokytojai ne mažiau kaip 5%, III-IV gimnazinėse klasėse 7% pamokų per mokslo metus sudaro sąlygas mokiniams mokytis ne klasėje, o kitoje aplinkoje ne pamokų forma. Ne gimnazijos aplinkoje pamoką vesti galima vadovaujantis direktoriaus įsakymu.

28. Gimnazijos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ugdymo bendroji programa, Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-1290,, Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“. Programa įgyvendinama per neformaliojo švietimo veiklas, klasių valandėles. Programos įgyvendinimą koordinuoja gimnazijos bendruomenės sveikatos priežiūros specialistė.

29. Po 3 ir 4 pamokų mokiniai kasdien turi fiziškai aktyvias pertraukas, kurių trukmė yra 20 min.

30. Gimnazija organizuoja kryptingus sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir stiprinimo renginius.

13

Page 14: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

5. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

31. Ugdymo diferencijavimas – tai yra ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis. Už jo taikymą pamokose, popamokinėje veikloje atsakingi dalykų mokytojai.

32. Mokiniai skiriasi turima patirtimi, motyvacija, interesais, siekiais, gebėjimais, mokymosi stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt., tai lemia skirtingus mokymosi poreikius. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į šiuos poreikius pritaikant mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką. Diferencijuotas ugdymas taip pat kompensuoja brendimo, mokymosi tempo netolygumus, atsirandančius mokinių amžiumi grįstoje vertikalaus skirstymo klasėmis sistemoje.

33. Diferencijavimas taikomas konkretiems tikslams pasiekti.33.1. siekiant pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams, tikslingai numatant

mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį ir metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką, diferencijavimas vykdomas panaudojant pamokas, skirtas mokinių ugdymo poreikiams tenkinti:

33.1.1. užsienio kalbų (anglų) mokymas:33.1.1.1 5a ir 5b, 6a ir 6b, 7a ir 7b, 8a ir 8b, Ia g, Ib g, II g, klasėse mokiniai pagal

gebėjimus skirstomi į laikinąsias grupes;33.1.2. lietuvių k. ir literatūros mokymas:33.1.2.1. Ia, Ib ir II gimnazinėse klasėse mokiniai pagal gebėjimus skirstomi į laikinąsias

grupes;33.1.3. matematikos mokymas:33.1.3.1. Ia, Ib ir II gimnazinėse klasėse mokiniai pagal jų gebėjimus skirstomi į laikinąsias

grupes;33.1.4. atsižvelgiant į III, IV gimnazinių klasių mokinių ugdymosi motyvaciją bei jų

mokymosi lygius, matematikos, lietuvių k., anglų k. pamokose jie skirstomi į laikinąsias grupes. Pusmečio (mokslo metų) pabaigoje nustačius, kad mokinio pasiekimai atitinka aukštesnį mokymosi lygį arba nebeatitinka grupės lygio, mokiniui sudaroma galimybė mokytis pagal savo mokymosi lygį kitoje grupėje.

6. MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

34. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą už mokymosi pasiekimų gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą atsakingos direktorės pavaduotojos ugdymui: 5-8 klasių Aušra Krugelienė, I-IV gimnazinių klasių Asta Juzukonienė.

35. Mokymosi procesas gimnazijoje nuolat stebimas ir laiku nustatomi mokiniui kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai: specialioji pedagogė, socialinė pedagogė, psichologė, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi, kaip bus organizuojama veiksminga mokymosi pagalba, ieškoma sprendimo būdų.

36. Mokymosi pagalba mokiniui suteikiama skiriant konsultacijas, kai jo pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos; kai kontrolinis darbas įvertinamas nepatenkinamai; kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų ir pan.

37. Mokymosi pagalba teikiama laiku, atsižvelgiant į mokančio mokytojo ar švietimo pagalbos specialisto rekomendacijas, ir atitinka mokinio mokymosi galias. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui, atsižvelgus į mokančio mokytojo rekomendacijas.

38. Mokymosi pagalba teikiama: 38.1. pamokoje per grįžtamąjį ryšį, pagal jį turi būti koreguojamas mokinio mokymasis,

pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.;

14

Page 15: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

38.2. skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas ir nustato gimnazijos Metodinė taryba pagal mokymosi pagalbos poreikį;

38.3. organizuojant pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams.39. Siekiant pagerinti mokinių pažangą ir pasiekimus:39.1. suteikiama pagalba pirmiausia tiems mokiniams, kurių pasiekimai žemi arba

aukščiausi; 39.2. gimnazijoje sudarytos sąlygos atlikti namų darbų užduotis: skirtas kabinetas, kuriame

juos konsultuoja tą dieną savanoriaujantys dalyko mokytojai, gabesni gimnazijos mokiniai.39.3. sudarytos galimybės mokytojams tobulinti profesines žinias, dalykines kompetencijas

ir gebėjimus 5 dienas per mokslo metus; 39.4. į vaiko ugdymo procesą įtraukiami mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), teikiant įvairią

mokymosi pagalbą, supažindinant su darbo ir profesijų pasauliu, organizuojant gimnazijos gyvenimą.

40. Atsižvelgiant į esamus mokinių pasiekimus, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenis parengtas mokinių pasiekimų gerinimo priemonių planas.

41. Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti: 41.1. pamokų panaudojimas 5-6 klasėse:41.1.1. 5a, 5b klasėse mokyti šokio;41.1.2. 5-6 klasėse konsultacijoms lietuvių k., anglų k., matematikai;41.2. pamokų panaudojimas 7-8 klasėse:41.2.2. 7-8 klasėse konsultacijoms anglų k., lietuvių k., matematikai. 41.3. pamokų panaudojimas I-II gimnazinėse klasėse:41.3.1. I-II gimnazinėse klasėse konsultacijoms lietuvių k., anglų k., rusų k., matematikai,

fizikai ;41.3.2. II gimnazinėse klasėse ugdyti integruoto pilietiškumo pagrindus;41.3.3. moduliams (Priedas Nr.5).41.4. pamokų panaudojimas III-IV gimnazinėse klasėse:41.4.1. III-IV gimnazinėse klasėse mokyti lietuvių k. srautais;41.4.2. IV gimnazinėse klasėse mokyti anglų k. srautais;41.4.3. informacinėms technologijos srautais;41.4.4. moduliams (Priedas Nr.6).41.4.5. konsultacijoms fizikai , lietuvių k., geografijai, chemijai, biologijai.

7. GIMNAZIJOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)BENDRADARBIAVIMAS

42. Gimnazijoje organizuojami du kartus per mokslo metus visuotiniai mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimai. Mokinių tėvų klasių tarybos, Mokyklos taryba kartu su mokytojais ir mokiniais dalyvauja planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą, aptariant mokinių pasiekimus ir pažangą, priimant sprendimus dėl mokyklos priemonių ugdymo(si) kokybei gerinti, karjeros planavimo.

43. Gimnazijos mokytojai ir mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informacija apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir pažangą, mokymosi poreikius ir motyvaciją, iškilusius sunkumus keičiasi abipusiškai ir laiku. Tėvai (globėjai, rūpintojai) padeda gimnazijai spręsti problemas, susijusias su vaiko mokymosi pasiekimų gerinimu.

8. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

44. Dorinio ugdymo programa, skirta III-IV gimnazinėms klasėms, įgyvendinama per vienus mokslo metus III gimnazinėje klasėje.

15

Page 16: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

9. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

45. 2016 m. rugpjūčio 31 d. protokolo Nr.6 Mokytojų tarybos sprendimu į ugdymo turinį integruojamos:

45.1. bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programos: mokymo mokytis, komunikavimo, darnaus vystymosi, sveikatos ir gyvenimo įgūdžių, kultūrinio sąmoningumo. Šių programų turinys atsispindi mokytojų parengtosiose teminiuose pamokų planuose;

45.1.1. pilietiškumo ugdymo pagrindų programos dalis I–II gimnazinėse klasėse integruojama į istoriją;

45.1.2. dalykų modulio programa, kai yra pasirinkę visi klasės mokiniai, integruojama į atitinkamą dalyką.

45.2. prevencinės programos: 45.2.1. antikorupcinio švietimo integruojamąją programą integruoti į dorinio ugdymo,

pilietinio ugdymo, III–IV gimn. kl. ekonomikos dalykų programas;45.2.2. alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos

integruojamąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 (Žin., 2006, Nr. 33-1197), integruoti į dorinio ugdymo, biologijos, chemijos dalykų, klasės auklėtojų, kuratorių veiklos programas;

45.2.3. rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 (Žin., 2007, Nr. 19-740), integruojama į biologijos, klasių auklėtojų, kuratorių veiklos programas, neformaliojo vaikų švietimo veiklas;

45.3. žmogaus saugos bendrają programą III–IV gimn. kl. integruoti į dorinio ugdymo, istorijos ir gamtos mokslų dalykų ugdymo programas;

45.4. antrose gimnazijos klasėse viena pamoka visų dalykų pamokose pirmame pusmetyje skiriama karjeros ugdymo programai vykdyti;

45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas;45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama, kaip ugdymo procese

įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir mokytojų tarybai teikia pasiūlymus dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo;

45.7. kiekvienas mokytojas veda ne mažiau kaip vieną integruotą pamoką, tai fiksuoja savo ilgalaikiame plane. Dėl ugdymo turinio integravimo tarp dalykų ar temų priima sprendimus dalykų metodinės grupės. Integravimas atsispindi mokytojų parengtuose teminiuose pamokų planuose bei programose (Priedas Nr.8; Nr.8.1.).

45.8. etninė kultūra 5-8 ir gimnazijos I-IV klasėse į klasės vadovo veiklą, muziką, dailę ir technologijas, lietuvių kalbą, istoriją, kūno kultūrą;

45.9. sveikatos ugdymo bendroji programa 5-8 ir gimnazijos I-IV klasėse į klasės vadovo veiklą, kūno kultūrą, gamtą ir žmogų, biologiją, technologijas, žmogaus saugą.

46. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (kai pamokoje dirba du mokytojai) integruojamų dalykų pamokų turinį e-dienyne pildo kiekvienas mokytojas.

10. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

47. Mokinių, besimokančių pagal Pagrindinio ugdymo ir Vidurinio ugdymo programas, pažangos, pasiekimų vertinimą bei tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimą apie mokymosi sėkmingumą reglamentuoja Baisogalos gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vetinimo tvarka, patvirtinta 2016-08-30 gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. V-220.

47.1. mokinius, dalyvaujančius dalykinėse rajoninėse, respublikos olimpiadose, konkursuose, varžybose vertinti vadovaujantis Gimnazijos skatinimo sistema.

48. Gimnazija informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus gimnazijos nustatyta tvarka: 2 kartus per mokslo metus bendrame klasės tėvų susirinkime ir vieną kartą per mėnesį individualiai.

16

Page 17: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

49. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis (pagal gimnazijos pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą) ir apibendrinamasis vertinimas.

50. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pasiekimams vertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema.

51. Dorinio ugdymo (etikos), žmogaus saugos, pilietiškumo pagrindų, kūno k., ekonomikos, šokio, muzikos, dailės, technologijų dalykų mokymosi pasiekimai įvertinami įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“ arba pažymiu, vertinimo formą renkasi mokinys rugsėjo pirmąją savaitę parašu patvirtindamas pas dalyko mokytoją. Įrašas „atleistas“ įrašomas, jeigu mokinys atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir gimnazijos direktoriaus įsakymą, įrašas „neatestuotas“, jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.

52. Mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai vertinami įskaita, jie įskaitomi į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą.

53. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

11. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

54. Sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus, mokinių mokymosi krūvio stebėseną ir kontrolę, mokytojų bendradarbiavimą organizuoja ir vykdo direktoriaus pavaduotojos ugdymui pagal tvarką, patvirtintą gimnazijos direktoriaus įsakymu. Gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui:

54.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę;

54.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;

54.3. užtikrina, kad vienos klasės mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti žodžiu ir e-dienyne ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami kontroliniai darbai pirmąją pamoką po atostogų ar šventinių dienų.

55. Mokinių mokymosi krūvis mažinamas integruojant dalykus ar jų dalį.56. Kontrolinių darbų planavimo, skyrimo, derinimo, fiksavimo, rezultatų analizės tvarką,

namų darbų skyrimą, vertinimą reglamentuoja Baisogalos gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka.

57. Mokinių mokymosi krūvis per savaitę neturi būti daugiau kaip:57.1. 5 kl. – 27 val.;57.2. 6 kl. – 29 val.;57.3. 7 kl. – 30 val.;57.4. 8 kl. – 31 val.;57.5. I-II gimnazinėse klasėse – 35 val.;57.6. III-IV gimnazinėse klasėse – 35 val.58. 5-8, I-II gimnazinėse klasėse mokinių, besimokančių dailės, muzikos, sporto srities

neformaliojo švietimo įstaigoje, ar mokinių, baigusių dailės, muzikos mokyklą, pageidavimu jie gali būti atleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko pamokų lankymo:

58.1. mokinys, jo tėvams pritarus, gimnazijos direktoriui rašo prašymą, kurį iki rugsėjo 12 d. pateikia gimnazijos pavaduotojai, kuruojančiai menus ir kūno kultūrą, bei pristato mokyklos ar įstaigos, kurioje lanko atitinkamos krypties užsiėmimus, patvirtintą pažymą arba muzikos, dailės mokyklos baigimo pažymėjimą;

58.2. mokiniai, atleisti nuo dailės, muzikos, kūno kultūros pamokų, pagal tvarkaraštį turintys to dalyko pirmą ar paskutinę pamoką, pamokoje gali nedalyvauti. Jei pamokos vyksta kitu metu, mokiniams sudaromos sąlygos saugiai dirbti skaitykloje, informacinių technologijų kabinete ar ilsėtis;

17

Page 18: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

58.3. mokiniai, atleisti nuo dailės, muzikos, kūno kultūros pamokų, talkina to dalyko mokytojams organizuojant renginius, dalyvauja gimnazijos renginiuose bent kartą per pusmetį ir atstovauja gimnazijai rajono, šalies konkursuose, varžybose.

58.4. mokiniai, atleisti nuo dailės, muzikos, kūno kultūros pamokų, vertinami įskaita, o kaupiamuoju vertinimu sukaupti taškai, mokantis pagal neformalųjį švietimą papildančias programas, konvertuojami į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo sistemą.

59. Mažinant mokinių mokymosi krūvį, gimnazijos III-IV kl. mokiniams menų (bendrojo kurso 1 val.) ir kūno kultūros (bendrojo kurso 1 val.) dalykų mokymas

integruojamas į neformalųjį ugdymą.60. Per dieną negali būti daugiau kaip 7 pamokos. 61. Mokinių laisvas laikas tarp pamokų išnaudojamas neformaliajam švietimui, savišvietai,

konsultacijoms su mokomųjų dalykų mokytojais.

12. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS GIMNAZIJOJE

62. Neformaliojo vaikų švietimo veikla yra skirta meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti. Šią veiklą mokiniai renkasi laisvai, ji įgyvendinama realizuojant:

63.1. neformaliojo švietimo programas, finansuojamas mokinio krepšelio lėšomis;63.2. pažintinę veiklą, finansuojamą pagal Mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų naudojimo

metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1934 (Žin., 2007, Nr. 105-4319).

64. Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas gimnazijoje (Priedas Nr. 3):64.1. ugdant kompetencijas formuoti asmenį, gebantį tapti aktyviu visuomenės nariu,

sėkmingai joje integruotis; 64.2. sudaryti salygas pažinimo ir saviraiškos poreikiams įgyvendinti;64.3. neformaliojo vaikų švietimo uždaviniai:64.3.1. ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikių įgyvendinimą;64.3.2. ugdyti mokinių pilietiškumą, tautiškimą, sveiką gyvenseną.64.3.3. neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo

koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.ISAK–2695. (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-554 redakcija).

65. Neformaliojo vaikų švietimo ugdymo grupę sudaro ne mažiau 10 mokinių. Ji įgyvendinama realizuojant:

65.1. neformaliojo vaikų švietimo ugdymo programas;65.2. neformaliojo vaikų švietimo programas, kurios gali būti finansuojamos tėvų, rėmėjų ar

kitomis lėšomis ir vykdomos mokykloje, kai panaudotos visos neformaliojo ugdymo valandos, finansuojamos iš mokinio krepšelio lėšų, skirtų neformaliajam vaikų švietimui;

65.3. socialinę veiklą;65.4. projektus.66. Neformaliojo vaikų švietimo valandos skiriamos moksleivių pažintiniams, meniniams,

sportiniams, moksliniams, techniniams, socialiniams, sveikos gyvensenos gebėjimams ugdyti, mokinių pasirinktoms saviraiškos programoms vykdyti būreliuose, studijose, klubuose, gimnazijos renginiuose.

67. Neformaliojo vaikų švietimo veiklos programos pagal mokytojų tarybos patvirtintą formą kitiems mokslo metams sudaromos ir viešai pristatomos moksleiviams iki einamųjų mokslo metų pabaigos. Iki naujų mokslo metų pradžios vadovas programą tikslina, atsižvelgdamas į mokinių ir tėvų pageidavimus.

68. Neformaliojo vaikų švietimo veikla moksleiviams neprivaloma ir laisvai pasirenkama pirmąją mokslo metų savaitę. Nuolatinė neformaliojo ugdymo veikloje dalyvaujančių mokinių grupė sudaroma per dvi pirmąsias mokslo metų savaites. Pasirinktą veiklą mokiniai gali keisti bet kuriuo metu.

18

Page 19: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

69. Neformaliojo vaikų švietimo ugdymo grupės gali būti sudaromos iš tos pačios klasės, paralelių ar gretimų klasių, vieno koncentro ar skirtingų koncentrų mokinių.

70. Neformaliojo vaikų švietimo veiklos vadovo sudaryta programa derinama su kuruojančiu vadovu ir tvirtinama mokyklos direktorės įsakymu. Programos, skirtos mokinių pažintinei veiklai, aptariamos dalyko mokytojų metodinėje grupėje.

71. Veiklos laikas įrašomas į neformaliojo vaikų švietimo veiklos tvarkaraštį, kuris viešai skelbiamas mokiniams ir mokytojams, veikla registruojama elektroniniame dienyne.

72. Ugdymo karjerai organizavimas. 72.1. ugdymas karjerai organizuojamas vadovaujantis Profesinio orientavimo vykdymo

tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr.V-1080. ugdymo proceso dienomis kaip pamoka 5-8 ir gimnazijos I-II klasėse po 0,5 val., gimnazijos III ir IV klasėse kaip pasirenkamas dalykas po 1 val.;

72.2. Informavimo karjerai tikslas – rinkti, teikti ir vertinti informaciją, reikalingą planuojant karjerą, renkantis mokymąsi, studijas, profesinės veiklos sritį ar darbą (informaciją apie švietimo ir mokslo institucijas, priėmimo taisykles, studijų ir mokymo programas, kvalifikacijas, profesijas, darbo rinką, profesinės karjeros galimybes ir kt.). Šioje veikloje naudojamos įvairios specializuotos interneto svetainės, spausdinti leidiniai, žinynai, organizuojami susitikimai su įvairių profesijų atstovais, išvykos į įmones, įstaigas, organizacijas;

72.3. profesinio veiklinimo tikslas – organizuoti mokinių veiklą naudojant realaus ar virtualaus darbo kontekstą ir aplinką, plėtojant mokinių žinias ir įgūdžius apie įvairias darbo veiklos sritis, darbą, įsidarbinimą, darbdavius ir darbuotojus;

72.4. vertinimo karjerai tikslas – padėti mokiniams pažinti individualias savybes (nuostatas, žinias, supratimą, gebėjimus) ir juos įvertinti atsižvelgus į karjeros (mokymosi, studijų ir profesinės veiklos) galimybes ir reikalavimus; šioje veikloje naudojami įvairūs klausimynai, užduotys, testai, skirti individualioms savybėms, interesams, jų sąsajoms su profesine karjera, karjeros planavimu, įgyvendinimu ir vertinimu, padėti pažinti;

72.5. konsultavimo karjerai tikslas – teikti pagalbą mokiniams planuojant karjerą, renkantis mokymąsi, studijas, profesinės veiklos sritį ar darbą, sprendžiant karjeros trikdžių problemas: pažinti ir įvertinti individualias savybes, profesijos ypatumus, karjeros galimybes, situaciją darbo rinkoje ir kt. ;

72.6. ugdymo karjerai veiklos gimnazijoje organizuojamos asmenų, atsakingų už profesinio orientavimo veiklos koordinavimą gimnazijoje, ir vykdomos dalyvaujant klasių vadovams, įvairių dalykų mokytojams, socialiniam pedagogui, kitiems švietimo pagalbą teikiantiems specialistams, turintiems kompetencijų vykdyti mokinių ugdymą karjerai, siekiant veiksmingiau padėti mokiniams pasirengti gyvenimui ir darbui, pasirinkti mokymosi (studijų) kryptį.

13. ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

73. Gimnazija apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį, informuoja valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir numato jo mokymąsi.

74. Gimnazija, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito (pagal pateiktus dokumentus). Mokykla tuo atveju, jei asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pradinio ar pagrindinio ugdymo), tačiau neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, nustato jo mokymosi pasiekimų atitiktį mokymosi pasiekimams, numatytiems Pagrindinio ar Vidurinio ugdymo bendrosiose programose.

75. Mokykla parengia atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, integracijos į mokyklos bendruomenę planą, išanalizuoja, kokia pagalba būtina sėkmingai mokinio adaptacijai, prireikus parengia mokinio individualų ugdymo planą.

19

Page 20: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

14. MOKINIŲ MOKYMAS NAMUOSE

76. Mokinių mokymas namuose organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

77. Mokiniai namie mokomi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdama į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

78. Savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu namie mokomam mokiniui 5-6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7-8 klasėse – 13, 9-10, gimnazijos I-II klasėse – 15, gimnazijos III-IV klasėse – 14. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.

79. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Mokyklos sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę. Šias pamokas siūloma panaudoti mokyklos nuožiūra mokinio pasiekimams gerinti.

15. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

80. Laikinųjų grupių sudarymas ir klasių dalijimas. 80.1. laikinosios grupės sudaromos iš mokinių, pasirinkusių tą patį dalyko programos kursą,

pasirenkamojo dalyko ar dalyko modulio programą. III-IV gimnazinių klasių mokiniai užsienio kalbų mokosi pagal Europos Sąjungoje priimtus mokėjimo lygius;

80.2. minimalus mokinių skaičius grupėje įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą – 10 mokinių, vidurinio ugdymo programą – 10 mokinių. Išimties tvarka grupėje gali būti ir mažiau nei 10 mokinių. Nesant galimybių sudaryti laikinosios grupės, mokiniams sudaromos galimybės mokytis savarankiškai;

80.3. norint garantuoti ugdymo kokybę, optimalias ir saugias mokinių darbo sąlygas, atsižvelgiant į mokinių skaičių klasėje, jų poreikį, saugą, darbo vietas, klasė dalijama į grupes šiems dalykams mokyti:

80.3.1. doriniam ugdymui, kai tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką;80.3.2. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai):80.3.2.1. užsienio kalbai (anglų): 5a ir 5b, 6a ir 6b, 7a ir b, 8a ir 8b, klasėse ir Ia, Ib, II, III,

IV gimnazinėse klasėse;80.3.2.2. užsienio kalbai (rusų): 6a ir 6b, 7a ir 7b, 8a ir 8b, klasėse ir Ia, Ib, II gimnazinėse

klasėse;80.3.3. informacinėms technologijoms: 5a, 5b, 6a, 6b, 8a, 8b klasėse, IIa, IIb, III , IV

gimnazinėse klasėse; (Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (Žin., 2011, Nr. 103-4858);

80.3.4. technologijoms: 5a, 5b, 6a, 6b, 7a, 7b, 8a, 8b klasėse, Ia, Ib, II gimnazinėse klasėse;80.3.5. kūno kultūrai: kūno kultūros pamokoms 5a ir 5b, 6a ir 6b, 7a ir 7b, 8a ir 8b klasėse ir

II, IV gimnazinėse klasėse laikinosios mergaičių ir berniukų grupės;80.3.6. užsienio kalbai (vokiečių): jungiant 7a ir 7b klasių ir Ia ir Ib gimnazinių klasių

srautus;80.4. norint sudaryti laikiną grupę konsultacijai (ne mažiau kaip 6 mokiniams), individualiai

derinama su metodinės grupės pirmininku ir pavaduotoja ugdymui. Jei užtenka mokinio krepšelio lėšų, direktoriaus įsakymu skiriamos valandos konsultacijai;

20

Page 21: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

80.5. mokinio individuali pažanga analizuojama ir fiksuojama metodinėse grupėse. Metodinė grupė, atsižvelgdama į mokinio motyvaciją, individualią pažangą, sąmoningai keliamus mokymosi tikslus, priima sprendimus, kaip kiekvienas vaikas fiksuos savo pažangą ir kaip tobulinsis toliau.Vertinant mokinio pasiekimus teikti grįžtamąją informaciją apie kalbos mokėjimą, nurodyti privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus;

80.6. dalykų programų skirtumų likvidavimo ir atsiskaitymo tvarka:80.6.1. mokiniams, kurių kėlimas į aukštesnę klasę atidėtas, papildomus darbus rengia ir

mokinius konsultuoja mokytoja.

II. PAGRINDINIO UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

1. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

81. Dalykams skiriamų pamokų 5-6, 7–8, I-II gimnazinėse klasėse skaičius (Priedas Nr.1).82. 5 klasių mokiniams rugsėjo mėnuo yra adaptacinis laikotarpis, kurio metu mokinių

pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Penktų klasių mokiniams, spalio mėnesio pirmąją savaitę, laiko užsienio k. (1-osios) diagnostinį testą užsienio kalbos mokėjimo lygiui nustatyti.

Naujai atvykusiems 6-8, I-II gimnazinių klasių mokiniams adaptacinis laikotarpis iki 1 mėnesio, kurio metu mokinių pažanga ir pasiekimai nepatenkinamais pažymiais nevertinami.

83. 5-8, I-II gimnazinių klasių mokiniams yra privaloma socialinė–pilietinė veikla, kurią koordinuoja klasių vadovai. Apskaita vykdoma klasės dienyne ,,įsk.” arba ,,neįsk”. Kiekvienas mokinys pildo asmeninį socialinės veiklos apskaitos lapą, o klasės vadovas mokslo metų pabaigoje pildo klasės vadovui skirtą socialinės veiklos apskaitos lentelę (priedai, lentelė). Kiekvienas mokinys per mokslo metus privalo atlikti ne mažiau: 5, 6 kl. – 8, 7, 8 kl. – 16, I, II gimnazinės kl. – 20 pamokų (valandų), socialinę veiklą, organizuojamą ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai, metu ar laisvu laiku po pamokų ir renkasi vieną iš siūlomų socialinės veiklos krypčių:

83.1. dalyvavimas klasės aktyvo veikloje, klasės veiklos organizavimas;83.2. dalyvavimas gimnazijos savivaldos veikloje;83.3. dalyvavimas įvairiose talkose, akcijose (ne mažiau kaip 5 val.);83.4. pagalba organizuojant klasės ar gimnazijos renginius;83.5. pagalba labdaros ir socialinės paramos akcijose (ne mažiau kaip 2val.);83.6. pagalba tvarkant gimnazijos skaityklą ar biblioteką;83.7. savitarpio pagalba (pagalba mokiniams, turitiems mokymosi sunkumų);83.8. mokiniai savo socialinės–pilietinės veiklos įrodymus kaupia patys, naudodami e.

aplanką, pavyzdžiui, atviroje informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemoje (AIKOS).84. Atlikę mokinių poreikių tyrimą, dalykų mokytojai pateikia I-II gimnazijos klasės

mokiniams modulius matematiniams, kalbiniams, socialiniams, ekonominiams, informaciniams, kūrybiniams gebėjimams, bendrosios kultūros, asmeniniams interesams ir gebėjimams ugdyti, pasiekimų spragoms kompensuoti, sudaromos sąlygos mokiniams pasirinkti dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus:

84.1. dalykų modulius mokiniai renkasi laisvai, savo pasirinkimą įformindami prašymu;84.2. mokinio pasiekimai mokantis modulio programos įskaitomi į mokomojo dalyko

įvertinimą;84.3. pamokų, skirtų dalykų moduliams, projektiniams darbams atlikti, apskaita vykdoma

elektroniniame dienyne.

2. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

85. Ugdymo sričių mokymo organizavimas:85.1. mokinys klasės ir namų darbus rašo ranka;

21

Page 22: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

85.2. ilgalaikės užduotys (referatai, projektai, egzamino darbai) gali būti spausdintos, derinant su dalyko mokytoju;

85.3. informacinėse technologijose naudojama lietuviška skaitmeninė aplinka; 85.4. mokinio darbas vertinamas ,,puikiai”, jei nedaro didžiųjų lietuvių k. klaidų (priedas

11).86. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14

metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų pats mokinys renkasi vieną iš dorinio ugdymo dalykų. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą mokiniai renkasi dvejiems metams (5-6, 7-8, I-II gimnazinėse klasėse).

87. Lietuvių kalba ir literatūra – 5,7, Ig klasėse. Lietuvių kalba (gimtoji) – 6,8,IIg.klasėse.87.1. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos bendrojoje programoje numatyto

patenkinamo lygio, skirti konsultacijas mokymosi spragoms likviduoti;87.2. II gimnazinėje klasėje integruoti 18 lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokų

laisvės kovų istorijai mokyti;87.3. jei mokinys yra atvykęs iš kitos valstybės, mokant lietuvių kalbos sudaromas

individualus ugdymo planas;87.4. gimnazijos nustatytu laikotarpiu pasiekimai vertinami pagal individualius mokymosi

pasiekimus.88. Užsienio kalbos.88.1. Antrosios užsienio kalbos mokoma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui

iki 14 metų renka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: rusų arba vokiečių kalbą;

88.2. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, pageidaujant tęsti pradėtos užsienio kalbos mokymąsi:

88.2.1. sudaromos sąlygos kalbos mokytis pasirinkus pavienio mokymosi formą, vadovaujantis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr.V-1049 (Žin., 2012, Nr.76-3957);

88.2.2. jeigu mokinys tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi reikiamos kalbos mokytojo, jis gali norimos kalbos mokytis savarankiškai. Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos pateikti ugdymo etapo pabaigoje, o gimnazija numato mokinio pasiekimų įskaitymą ir vertinimą.

89. Užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo atveju, jei mokinys yra atvykęs iš užsienio mokyklos ar kitos mokyklos ir gimnazija dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi ir yra gavusi tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimą raštu. Mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

89.1. vienerius mokslo metus jam skiriama viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;

89.2. jei mokinys yra atvykęs iš užsienio ir gimnazija nustato, kad jo užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gimnazija įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja mokinio pasiekimų vertinimą pagal 10 balų vertinimo sistemą. Mokiniui sudaroma galimybė tuo metu lankyti lietuvių kalbos ar kitas pamokas kitose klasėse.

90. Matematika.90.1. mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti naudojamasi Nacionalinio

egzaminų centro parengtomis matematinio raštingumo užduotimis;90.2. stebint mokinių matematikos pasiekimus ir, remiantis duomenimis (standartizuotų

testų rezultatais), numatoma pagalba mokiniams (užduotys ir metodai spragoms įveikti), kurių mokymosi pasiekimai žemi;

90.3. ugdant gabius matematikai vaikus naudojamos nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotys (ir sprendimų rekomendacijos) ir kiti šaltiniai;

22

Page 23: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

90.4. naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninėmis mokomosiomis priemonėmis;

90.5. formuojant ugdymo turinį mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų) gebėjimams ugdyti skiriama 5% dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus;

90.6. 3% dalykui skirtų pamokų organizuoti ne pamokų forma.91. Informacinės technologijos.91.1. informacinių technologijų mokymui 7-8 klasėse skiriama 1 valanda (0/1);91.2. I-II gimnazinių klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir

vienas iš pasirenkmųjų programavimo pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių;91.3. formuojant ugdymo turinį mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų)

gebėjimams ugdyti skiriama 20% dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus;91.4. 3% dalykui skirtų pamokų organizuoti ne pamokų forma.92. Gamtamokslinis ugdymas.92.1. dėstant gamtos mokslus, taikomi aktyvaus mokymosi metodai, 30 % pamokose

taikomas eksperimentas, atliekami laboratoriniai, praktiniai darbai, naudojamos informacinės technologijos;

92.2. formuojant ugdymo turinį mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų) gebėjimams ugdyti skiriama 5% dalykui skiriamų pamokų laiko per mokslo metus.

93. Technologijos. 93.1 mokinius, besimokančius pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, pradedama

mokyti technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso programą, po kurios mokiniai renkasi vieną iš technologijos programų. Pasirinktą technologijų programą mokinys gali keisti pasibaigus pusmečiui;

93.2. formuojant ugdymo turinį I-II gimnazinių klasių mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų) gebėjimams ugdyti skiriama 30% dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus.

94. Socialinis ugdymas.94.1. pilietiškumo ugdymo pagrindai I gim. kl. integruojami į istoriją, II gim. kl. – į lietuvių

k. ir literatūrą vieną pusmetį, kitą pusmetį į istoriją (mokoma laisvės kovų istorijos);94.2. istorijos turinio kursą 5-6 klasėse pradedamas dėstyti nuo Europos istorijos epizodų;94.3. pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį mokomasi pilietiškumo pagrindų.

Dalykas dėstomas I ir II gimnazinėse klasėse;94.4. formuojant ugdymo turinį mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų)

gebėjimams ugdyti skiriama 5% dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus.95. Kūno kultūra.95.1. kūno kultūrai 5, 7, 8, I-II gimnazinėse klasėse skiriamos 2, 6 klasėse – 3 valandos per

savaitę, todėl sudaromos sąlygos visiems mokiniams pasirinkti jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas: krepšinio, judriųjų žaidimų, rankinio, šokio per neformaliojo ugdymo veiklą gimnazijoje. Jei mokiniai lanko sporto užsiėmimus gimnazijoje, apskaitą vykdo kūno kultūros mokytojai, jei rajono neformaliojo švietimo įstaigoje – klasės vadovas. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose kartu su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojų rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą, arba tėvų pageidavimu šie mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne gimnazijoje. Mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros dėl ligos, siūloma kita veikla (pvz. šaškės, šachmatai, kt.žaidimai).

96. Meninis ugdymas.96.1. meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos ir pasirenkamieji

šokio dalykai;96.2. formuojant ugdymo turinį I-IIgimnazinių klasių mokinių projektinio darbo (tyrimo,

kūrybinių darbų) gebėjimams ugdyti šokio ir kūno kultūros skiriama 5%, dailės 20% dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus.

97. Žmogaus sauga.97.1. žmogaus saugos mokoma:97.1.1. 5 klasėse – 1 val.;97.1.2. 7 klasėse – 1 val.;

23

Page 24: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

97.1.3. I gimnazinėse klasėse – 0,5 val.

III. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

1. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

98. Gimnazija, vykdydama vidurinio ugdymo programą, vadovaujasi, vadovaujasi Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis. Ugdymas organizuojamas, vadovaujantis Ugdymo programų aprašu, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, bendraisiais ugdymo planais, atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14-19 metų mokiniams modelio aprašą.”Mokinys pasirengia individualų ugdymo planą. Dalykams skiriamų III-IV gimnazinėse klasėse pamokų skaičius. (Priedai Nr.2, 4).

99. Mokiniai mokosi ne mažiau kaip 8 mokomuosius dalykus. Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę 28 val. Nesant galimybės sudaryti mobiliają grupę, mokiniai mokosi pavienio mokymosi forma pagal “Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo aprašu”, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr.V-1049 (Žin., 2012, Nr.76-3957).

100. Mokiniai turi galimybę keisti dalyką, dalyko kursą, užsienio kalbos mokėjimo lygį pagal direktoriaus įsakymu patvirtintą tvarką (Priedas Nr. 8).

101. Savanoriškai užsiimti socialine ar kita visuomenei naudinga veikla (Punktas 83).102. Siūlomi pasirenkamieji dalykai:102.1. ekonomika;102.2. braižyba;102.3. psichologija;102.4. programavimas;102.5. sveika gyvensena;102.6. karjeros planavimas;102.7. vokiečių kalba A1 lygiu.102.8. rusų kalba A1 lygiu. 103. Lietuvių k. ir literatūros, matematikos, anglų k. bendrosios programos skaidomos į

modulius, kurių turinys parenkamas pagal mokinių poreikius ir pasiekimus.104. Mokiniui, besimokančiam savarankiško mokymosi organizavimo būdu, individualioms

konsultacijoms skiriama 12%, grupėms 50% Bendrojo ugdymo planų 137 punkte nustatyto savaitinių pamokų skaičiaus.

2. UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

105. Ugdymo sričių dalykų mokymo organizavimas.105.1. dorinis ugdymas.105.1.1. mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendruomenės ar

bendrijos) arba etiką. Siekiant užtikrinti dalyko mokymosi programos tęstinumą ir nuoseklumą, pagal vidurinio ugdymo etikos programą rekomenduojama rinktis etiką ar tikybą dvejiems mokslo metams;

105.1.2. mokiniai, pasirinkę etiką, gali mokytis filosofinės etikos arba rinktis taikomosios krypties profesinės etikos, šeimos etikos arba etikos ir kino modulius;

105.1.3. pasirinkę katalikų tikybą, mokiniai gali mokytis pagal dalyko modulius: katalikybė ir pasaulio religijos, pašaukimai gyvenimui, Šventasis Raštas – gyvenimo kelionė arba religijos filosofija.

105.2. lietuvių kalba ir literatūra:105.2.1. išplėstiniu kursu mokoma ne daugiau kaip 25 mokiniai;105.2.2. mokiniui siūlomų rinktis modulių programos (Priedas Nr.6).105.3. užsienio kalbos:

24

Page 25: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

105.3.1. išplėstiniu kursu (B2) mokoma ne daugiau kaip 23 mokiniai105.3.2. užsienio kalbų dalykų bendroji programa pateikiama kursais, orientuotais į Europos

Tarybos siūlomus A1 ir A2, B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius. Mokiniai renkasi tuos užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus. Mokinių užsienio kalbų pasiekimai nustatomi naudojantis centralizuotai parengtais lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS) ir gimnazijos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka;

105.3.3. nustačius, kad mokinio pasiekimai (nepriklausomai nuo to, ar mokinys pagal pagrindinio ugdymo programą mokėsi tos kalbos kaip pirmosios arba antrosios užsienio kalbos) yra:

105.3.3.1. B1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B2 lygio kursą;105.3.3.2. A2 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B1 lygio kursą;105.3.3.3. A1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis A2 lygio kursą;105.3.3.4. nustačius mokinių pasiekimų lygį, užsienio kalbų ugdymas organizuojamas

grupėse, kuriose visi arba dauguma mokinių siekia to paties lygio.105.3.4. užsienio kalbos dalykų modulių programos papildo B2 kurso programą.105.3.5. mokiniui siūlomų rinktis modulių programos (Priedas Nr.6).105.4. matematika:105.4.1. išplėstiniu kursu mokoma ne daugiau kaip 25 mokiniai105.4.2. mokiniui siūlomų rinktis matematikos modulių programos (Priedas Nr.6).105.4.3. naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios

programos. Rekomenduojama naudotis atvirojo kodo dinaminės matematikos programa „GeoGebra”, apimančia geometriją, algebrą, statistiką;

105.4.4. mokiniams renkantis matematikos mokymosi kursą III, IV gimnazijos klasėse atsižvelgiama į matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus. Išplėstinį kursą rekomenduojama rinktis mokiniams, kurių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo vertinimai ne žemesni kaip šeši balai. Bendrąjį matematikos kursą gali rinktis visi mokiniai. Jei mokinys, turėdamas penkis ir mažiau balų, nori rinktis išplėstinį matematikos kursą, jam sudarytos sąlygos mokymosi spragoms įveikti (papildomas modulis, konsultacija).

105.5. informacinės technologijos:105.5.1. jei mokinys, pasirinkęs išplėstinį kursą, pagrindinėje mokykloje nesimokė

pasirinkto modulio (išskyrus Duomenų bazių kūrimo ir valdymo modulį), jam sudaromos sąlygos papildomai mokytis išlyginamojo modulio temų: Programavimo pradmenų, Kompiuterinės leidybos pradmenų arba Tinklalapių kūrimo pradmenų modulių programas;

105.5.2. informacinių technologijų kursas yra pasirenkamasis;105.5.3. išplėstiniu kursu siūloma mokytis programavimo.105.6. gamtamokslinis ugdymas:105.6.1. fizika išplėstiniu arba bendruoju kursu;105.6.2. chemija išplėstiniu arba bendruoju kursu;105.6.3. biologija išplėstiniu arba bendruoju kursu;105.6.4. plėsti mokiniui siūlomų rinktis gamtos mokslų dalykų ar modulių programas.

(priedas 14);105.7. socialinis ugdymas:105.7.1. istorija išplėstiniu arba bendruoju kursu;105.7.2. geografiją išplėstiniu arba bendruoju kursu;105.7.3. iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis ekonomiką ir verslumą, psichologiją,

karjeros planavimą;105.8. menai:105.8.1. iš meninio ugdymo programų mokiniams siūloma rinktis dailę bendruoju kursu,

šokį bendruoju kursu, muziką bendruoju kursu;105.8.2. mokinys, besimokantis IV gimnazijos klasėje 2016-2017 mokslo metais pagal

pasirinktą bendrųjų menų dalyko kursą, to dalyko meninei raiškai gali skirti po vieną savaitinę pamoką iš dalykui skiriamų pamokų;

105.9. technologijos:

25

Page 26: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

105.9.1. mokinys gali rinktis vieną iš šių technologijų programų: statybos ir medžio apdirbimo, tekstilės ir aprangos bendruoju kursu;

105.10. kūno kultūra:105.10.1. mokinys renkasi bendrąją kūno kultūrą arba iš gimnazijos siūlomų sporto šakų:

krepšinį, tinklinį. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros ugdymas organizuojamas taip pat, kaip nurodyta 95 punkte;

105.11. braižyba:105.11.1. mokinys gali rinktis iš pasirenkamųjų dalykų braižybą;105.12. žmogaus sauga. Žmogaus saugos bendroji programa integruojama į gamtos mokslų

dalyko turinį (Priedas Nr.9 );105.13. etninės kultūros ugdymas. Etninės kultūros ugdymo bendrojo programa

integruojama į dorinio, lietuvių k. ir literatūros, istorijos, gamtos mokslų, kūno k.,menų, technologijų, užsienio k., matematikos, informacinių technologijų, geografijos ugdymo turinį (priedas 7);

105.14. sveikatos ugdymas. Sveikatos ugdymo programa integruojamas į visus mokomuosius dalykus ir neformalųjį švietimą, taip pat kiekvienoje ugdymo pakopoje: 5-8, I-II ir III-IV gimnazinėse klasėse sveikatos ugdymui bent vienais mokslo metais skiriami programos visumą apimantys specialūs užsiėmimai, kurie gali būti organizuojami privalomų ar(ir) pasirenkamų pamokų forma arba(ir) pažintinių dienų metu.

IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

106. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo organizavimas.106.1. gavusi tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą, Gimnazijos vaiko gerovės komisija atlieka

mokinių specialiųjų ugdymo(si) poreikių pirminį įvertinimą; 106.2. Vaiko gerovės komisija, aptarusi su tėvais (globėjais, rūpintojais) mokinio mokymosi

sunkumus, kreipiasi į Radviliškio pedagoginę psichologinę tarnybą dėl išsamaus jo gebėjimų įvertinimo;

106.3. mokinio, besimokančio pagal bendrojo ugdymo ar bendrojo ugdymo pritaikytą programą ir turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo planas gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Mokinio, besimokančio pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl nežymaus intelekto sutrikimo, ugdymo planas gali būti koreguojamas iki 25 procentų;

106.4. dalykų Bendrąsias programas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, pritaiko, individualizuoja mokytojai, atsižvelgdami į mokinių ugdymosi poreikius bei specialiojo pedagogo, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas;

106.5. mokinio, kuriam rekomenduojama mokytis pagal pritaikytą ar individualią programą, ugdymo rezultatai vertinami pagal programoje numatytus pasiekimus;

106.6. specialiųjų poreikių mokiniai mokomi visiško integravimo būdu pagal atitinkamos klasės ugdymo planą, dalį pamokų pakeičiant specialiosiomis specialiojo pedagogo vedamomis atitinkamo dalyko pamokomis;

106.7. specialioji pedagoginė pagalba, speciali pagalba mokiniams teikiama, kai ją skiria pedagoginė psichologinė tarnyba, įvertinusi raidos sutrikimą ir specialiuosius ugdymosi poreikius bei pritarus mokinio tėvams:

106.7.1. specialiųjų pratybų forma: individualios, pogrupinės (2-4 mokiniai), grupinės (5-8 mokiniai);

106.7.2. specialioji pedagoginė pagalba (specialiosios pamokos) mokiniams teikiamos per pamokas, logopedinės pratybos (specialiosios pratybos) vedamos po pamokų arba pamokų metu (susitarus su mokytoju). Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti;

26

Page 27: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

106.7.3. logopedo pagalba (specialiosios grupinės, pogrupinės, individualios pratybos) sutrikusios kalbos ir komunikacijos 5-6 klasių mokiniams skiriama 1-2 kartus per savaitę; kochlearinių implantų naudotojams – po 2 pamokas per savaitę;

106.7.4. specialiojo pedagogo pagalba (specialiosios grupinės, pogrupinės, individualios lietuvių kalbos ir matematikos pamokos) 5-10 klasių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams vykdoma 1-3 kartus per savaitę.

107. Mokiniams, turintiems vidutinių, didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, specialiąją pagalbą teikia mokytojo padėjėjas pamokų, pertraukų, popamokinės veiklos, neformaliojo švietimo ugdymo, renginių ir išvykų metu.

108. Su socialinės rizikos šeimomis, kuriose auga specialiųjų poreikių vaikų, dirba socialinė pedagogė. Ji teikia pagalbą šeimai, stebi, ar šeima skiria pakankamą dėmesį savo vaikams, bendradarbiauja su institucijomis, teikiančiomis pagalbą socialiai remtinoms šeimoms, ir institucijomis, kurios užtikrina vaiko teisių apsaugą.

2. SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOSMOKINIAMS TEIKIMAS

109. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

110. Gimnazija specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia, vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

111. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama: 111.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

111.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui; 111.3. specialiųjų pratybų forma: individualios, pogrupinės (2-4 mokiniai), grupinės (5-8

mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba gali būti teikiama ir specialiųjų pamokų forma;

111.4. teikiama, vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“;

111.5. teikiama mokytojo padėjėjo;111.6. teikiama ugdymo proceso metu.

27

Page 28: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

V. PRIEDAIPriedas Nr.1

Baisogalos gimnazijaDalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti2016-2017 mokslo metais

Ei. Nr. Dalykas \ Klasė 5a 5b 6a 6b 7a 7b 8a 8b Ia Ib II

Iš viso:

1 Dorinis ugdymastikyba 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 11

etika 1* 1* 2

2 Lietuvių kalba (gimtoji), Lietuvių kalba ir literatūra

5 5 5 5 5 5 5 5 4 4 5 53

Lietuvių kalba (gimtoji) 5* 53 Užsienio kalba (1-oji)

anglų kalba 1 gr. 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 3 33anglų kalba 2 gr. 3* 3

4 Užsienio kalba (2-oji)rusų kalba 1 gr 2 2 2 2 2 2  2 2 2 18rusų kalba 2 grvokiečių kalba 1*  2* 1*  1* 1* 2* 8

5 Matematika 4 4 4 4 4 4 4 4 3 3 4 42Matematika 4* 4

6 Informacinės technologijos:

1 gr 1 1 1 1 1 1 1 1 1 92 gr. 1* 1* 1* 1* 1* 1* 1*  1* 1* 9

7 Gamta ir žmogus 2 2 2 2 88 Biologija 2 2 1 1 2 2 1 119 Chemija 2 2 2 2 2 10

10 Fizika 1 1 2 2 2 2 2 1211 Istorija 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2212 Pilietiškumo pagrindai 1 1 1 313 Geografija 2 2 2 2 2 2 2 2 1 1714 Ekonomika ir verslumas 1 115 Dailė 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1116 Muzika 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1117 Technologijos:

1 gr. 2 2 2 2 2 2 1 1 1,5 1,5 1 182 gr. 2* 2* 2* 2* 2* 2* 1* 1* 1,5* 1,5* 1* 18

18 Kūno kultūra: 2 2 3 3 2 2 2 2 2 2 2 24merg./bern. gr. 2* 2

19 Žmogaus sauga 1 1 1 1 0,5 0,5 5Pamokos skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti

20 Pasirenkamieji dalykai:šokis 1 dalykas 1 1 2

21 Dalykų moduliai:Matematika modulis 0,5* 0,5lietuvių k modulis 0,5* 0,5* 1

22 Konsultacijos, skirtos mokymosi pagalbai teiktiTurintiems mokymosi

sunkumų ** ** ** ** ** ** ** ** ** ** **

Gabiems mokiniams ** ** ** ** ** ** ** ** ** ** **Minimalus pamokų skaičius 25,0 25,0 29,0 29,0 29,0 29,0 30,0 30,0 31,0 31,0 31,0 319

28

Page 29: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

mokiniuiSkirta pamokų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti

1,0 1,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,5 1,0 1 4,5

BUP numatyta pamokų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti

3,0 3,0 3,0 3,0 3,0 3,0 3,0 3,0 7,0 7,0 7,0 45

Neišnaudota pamokų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti

2,0 2,0 3,0 3,0 3,0 3,0 3,0 3,0 6,5 6,0 6,0 29

pamokų skaičius mokiniui 26,0 26,0 29,0 29,0 29,0 29,0 30,0 30,0 31,5 32,0 32,0 323,5

Pamokų skaičius mokiniui pagal BUP ir Higienos normasLiko valandų 9 9 6 6 6 6 5 5 3,5 3 3 61,5

Neformalusis vaikų švietimasNeformaliajam vaikų švietimui skirta valandų 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 3 23

 Pagal BUP numatyta neformaliajam švietimui 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 3 23

Neformaliajam vaikų švietimui skirta valandų 2,0 2,0 2,0 2,0 2,0 2,0 2,0 2,0 2,0 2,0 3,0 23

Pagal BUP numatyta valandų Neformaliajam vaikų švietimui

2,0 2,0 2,0 2,0 2,0 2,0 2,0 2,0 2,0 2,0 3,0 26

Neišnaudota valandų pagal BUP Neformaliajam vaikų švietimui

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

Klasių dalijimui į grupes skirta valandų 3,0 3,0 4,0 4,0 4,0 2,0 3,0 3,0 3,5 3,5 18 51,0

KLASEI TARIFIKUOJAMŲ VALANDŲ SKAIČIUS 31,0 31,0 35,0 35,0 35,0 33,0 35,0 35,0 37,0 37,5 53,0 397,

5galimas valandų skaičius: 70,0 76,0 78,0 80,0 90,0 46

Sutaupyta:***-esant reikalui, mokslo metų

eigoje skirti konsultacijoms 1** 1** 1** 1** 1** 1** 1**  1** 1** 1**

Priedas Nr.2Baisogalos gimnazija

Baisogalos gimnazijos vidurinio ugdymo programos bendrojo ir išplėstinio kurso pamokų skaičius2015-2017 mokslo metais

III kl. 2015/2016m.m.

Iš viso:

IV kl. 2016/2017m.m.

Iš viso:Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Val. sk. Val. sk. Val. sk. Val. sk.Dorinis ugdymas:

Tikyba 2 2Etika

Kalbos:Lietuvių kalba ir literatūra 5 5 10 10 10

Lietuvių kalbos moduliai  1 1 2 2 2Užsienio kalba:

anglų kalba B2 3 3 3 3anglų B1 3 3 3 3

rusų kalba B1,A1 3 3 3 3vokiečių kalbaA1,A2

29

Page 30: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

anglų kalbos moduliai 2 2 2 2Socialinis ugdymas:Istorija 2 3 5 2 3 5

istorijos moduliaiGeografija 3 3 3 3

geografijos modulis

Matematika: 3 4 7 3 5 8Matematikos moduliai 1 1 2 1 1

Informacinės technologijos: 1 2 3 1 2sav 2IT moduliai

Gamtamokslinis ugdymas:Biologija 3 3 3 3Fizika 3 3 4 4Chemija 3 3 3 3Fizikos modulisBiologijos modulisChemijos modulisMenai ir technologijos:Dailė 2 2 1sav. 1 1MuzikaŠokis 2 2 1sav.  1 1Technologijos (kryptys):Statyba ir medžio apdirbimas 2 2 1sav. 1 1Tekstilė ir apranga 2 2 1sav. 1 1Kūno kultūra:Bendroji kūno kultūra 2 2 4 2 2 4Pasirinkta sporto šakaPasirenkamieji dalykai:Psichologija 1 1 1 1Ekonomika ir verslumas 1 1 1 1Braižyba 1 1 0,5sav. 0,5 0,5Tarifikuojama pamokų 69 68Neformalusis vaikų švietimas 3 3 3 3Skirta Neformaliojo vaikų švietimo val. 3 3 3 3

TARIFKUOJAMA VALANDŲ 72 65,5

Baisogalos gimnazijos vidurinio ugdymo programos bendrojo ir išplėstinio kurso pamokų skaičius2016-2018 mokslo metais

III kl. 2016/2017m.m.

Iš viso:

IV kl. 2017/2018m.m.

Iš viso:Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Bendrasis kursas

Išplėstinis kursas

Val. sk. Val. sk. Val. sk. Val. sk.Dorinis ugdymas:

Tikyba  2 2Etika

Kalbos:Lietuvių kalba ir literatūra 4 5 9 4 5 5

30

Page 31: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

Lietuvių kalbos moduliai 1 1 1 1Užsienio kalba:

anglų kalba 3 3 6 3 3 3rusų kalba

vokiečių kalba A1,A2anglų kalbos moduliai 1 1 1 1

Socialinis ugdymas:Istorija 3 3 3 3

istorijos moduliai 1 1Geografija 3 3 3 3

geografijos modulis  1 1Matematika: 3 4 4 3 5 5

Matematikos moduliai 1 1 1 1Informacinės technologijos: 1 2sav 2 1 2sav 2Gamtamokslinis ugdymas:Biologija 3 3 3 3Fizika 3 3 4 4Chemija 3 3 3 3Fizikos modulis  1 1Biologijos modulis 1 1Chemijos modulis 1 1Menai ir technologijos:Dailė 1 1 1 2 2MuzikaŠokis 1 1 1 2 2Technologijos (kryptys):Statyba ir medžio apdirbimas 1 1 1 2 2Tekstilė ir apranga 1  1 1 2 2Kūno kultūra:Bendroji kūno kultūra 2 2 2 2Pasirinkta sporto šakaPasirenkamieji dalykai:PsichologijaEkonomika ir verslumas 1 1 1 1Braižyba 0,5sav 0,5 0,5 1 1Konsultacijos :Anglų k.ChemijaLietuvių kBiologijaFizikaGeografijaTarifikuojama pamokų 51,5 51Neformalusis vaikų švietimas 3 3 3 3Skirta Neformaliojo vaikų švietimo val. 3 3 3 3

Numatyta Nefor. vaikų šv. pagal BUP 3 3 3 3Neišnaudota Nefor. vaikų šv. pagal BUPTARIFKUOJAMA VALANDŲ 54,5 56

31

Page 32: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

32

Page 33: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

Neformaliojo švietimo paskirstymo valandos 2016-2017 m.m. Priedas Nr. 3

Vadovo vardas, pavardė

Programos pavadinimas Klasės Val.

sk. 5a 5b 6a 6b 7a 7b 8a 8b 1ag 1bg 2g 3g 4g

Erika Liukienė Tolerancijos mokykla

6–8,I–II g 1 1

Jūratė Kačiukevičienė

Jaunimo liaudiškų šokių grupė

I–IVg 4 1 1 1 1

Jūratė Kačiukevičienė

Merginų šiuolaikinių šokių grupė

I–IVg 2 1 1

Jūratė Kačiukevičienė

Mergaičių šiuolaikinių šokių grupė

5–8 1 1

Jūratė Kačiukevičienė

Jaunuolių šokių grupė (poromis)

5–8 1 1

Jūratė Kačiukevičienė

Merginų liaudiškų šokių grupė

I-IV g 2 1 1

Giedrė Nakutienė Jaunieji šauliai 5-8, I-IV

g 2 1 1

Giedrė Nakutienė

Jaunieji karitiečiai

5-8,I-II g 1 1

Lina Kaziukaitienė

Dramos studija „Mažoji scena“

5-8,I-IV g 3 1 1 1

Sigitas Dauskurdis

Sportiniai žaidimai

5-8, 1 1

Sigita Jurkėnienė

Sportiniai žaidimai

5-8,I–II g 2 1 1

Birutė Gedžiuvienė

Skaitytojų klubas „Verdenė“

5-8,I-IV g 1 1

Aušra Dilnikaitė Kūrybinės dirbtuvės 5-8 1 1

Indrė Ginkevičienė

Mokinių savivalda

5-8,I-IV g 2 1 1

Indrė Ginkevičienė

Mokinių klubas „Esame“

5-8,I-IV g 2 1 1

Michalina Miliuvienė

Ugdymas karjerai

5-8,I-IV g 1 1

Aušra Krugelienė

Jaunieji žurnalistai

5-8,I-IV g 2 1 1

Iš viso: 29 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 3 3 3

Priedas Nr.5

Baisogalos gimnazijos 2016-2017 m.m. modulių programosI–II gimnazinėms klasėms

Eil.Nr.

Modulio pavadinimas Klasė Mokytojo vardas, pavardė

1. Lietuvių k. rašybos ir skyrybos sistema Iab Krugelienė Aušra2. Teksto kūrimas ir komponavimas Iab Stirbienė Lina3. Praktinių uždavinių sprendimas Iab Bražienė Gražina

33

Page 34: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

4. Išlyginamasis matematikos modulis Iab Amosėjevaitė Romena

Priedas Nr.6

Baisogalos gimnazijos 2016–2017 m.m. modulių programosIII–IV gimnazinėms klasėms

Eil.

Nr.

Modulio pavadinimas Klasė Mokytojo vardas, pavardė

1. Literatūrinio rašinio kūrimo teorija ir praktika III Elena Sadauskienė2. Kalbėjimo ir rašymo gebėjimo įgūdžių lavinimas III Rima Misiutė3. Monologinės ir dialoginės kalbos vystymo strategijos III RomaVasiliauskytė4. Matematikos modulis praktikai III Asta Juzukonienė5 Literatūrinio ir samprotavimo rašinio redagavimas IV Birutė Gedžiuvienė6. Literatūrinio ir samprotavimo rašinio kūrimo praktika IV Elena Sadauskienė7. Matematikos uždavinių sprendimas – elektroninės pratybos IV Asta Juzukonienė8. Matematikos rinktinių skyrių kartojimo uždaviniai IV Romena Amosėjevaitė9. Chemijos uždavinių sprendimo metodika IV Vilhelmina Januševičienė10. Organizmų požymių paveldėjimas ir genų technologijos IV Violeta Petronienė11. Lietuvių išeivijos istorija IV Lilijana Bagdonienė12. Samprotaujamojo tipo rašinių rašymo technologija IV RomaVasiliauskytė13 Akademinis rašymas IV Rima Misiutė

Priedas Nr.4

Baisogalos gimnazijos PAVYZDYS

........... klasės mokinio(-ės) ...............................................................................................

INDIVIDUALUS UGDYMOSI PLANAS

Mokomieji dalykai

kursai/valandos

III IV(2016/ 2017 m.m.) (2017 / 2018 m.m.)

B A B A

Dorinis ugdymas (būtina rinktis 1-ą)Etika 2Tikyba 2

KalbosLietuvių kalba (gimtoji) (privaloma) 4 5 4 5Užsienio k. (B2/B1) (anglų k) (privaloma)(kursų A ir B nėra) 3 3 3 3Užsienio k. (A2/A1) ( vokiečių k) pasirenkamoji (kursų A ir B nėra)

3 3

Užsienio k. (A2/A1) ( rusų k.) pasirenkamoji (kursų A ir B nėra)

3 3

Socialinis ugdymas (būtina ne mažiau kaip 1-ą)Istorija 2 3 2 3Geografija 2 3 2 3

Matematika (privaloma) 3 4 3 5 Gamtamokslinis ugdymas(būtina ne mažiau kaip 1-ą)

Biologija 2 3 2 3Fizika 2 3 2 4Chemija 2 3 2 3Menai,technologijos (būtina ne mažiau kaip 1-ą)Dailė (1 val.integruota į neformąlųjį ugdymą) 2 2Muzika (1 val.integruota į neformąlųjį ugdymą) 2 2Šokis (1 val.integruota į neformąlųjį ugdymą) 2 2

34

Page 35: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

Technologijos (statybos ir medžio apdirbimas) (1 val.integruota į nef.ugd.)

2 2

Technologijos (tekstilės ir aprangos)(1 val.integruota į nef.ugd.) 2 2Kūno kultūra (būtina rinktis 1-ą)

Bendroji kūno kultūra 2 2sporto šaka -krepšinis.(1 val.integruota į neformąlųjį ugdymą.) 2 2sporto šaka -tinklinis(1 val.integruota į neformąlųjį ugdymą.) 2 2

Pasirenkamieji dalykai (neprivalomi,kursų A ir B nėra)Ekonomika 1 1Braižyba 1 1Psichologija 1 1Informacinės technologijos 1 1Užsienio kalba (…………………………….)Informacinės techn. programavimas 2 2 Karjeros planavimas 1 1Sveika gyvensena 1 1

Moduliai (neprivalomi)(priedas 2)Matematikos (A)…………………….. 1 1Matematikos (B)……………………….. 1 1Lietuvių k. (A)…………………………. 1 1Lietuvių k. (B)…………………………. 1 1Biologija (A)…………………………… 1Chemija (A)…………………………… 1Fizika (A) …………………………… 1 Užsienio k. ………………………… 1 1 Istorija……………………………… 1

Iš viso dalykų ne mažiau kaip 8Mokinys per dvejus metus turi mokytis ne mažiau kaip 8 skirtingų dalykų (įskaitant pasirenkamuosius dalykus, moduliai neskaičiuojami). Pamokų skaičius negali būti mažesnis kaip 28 pamokos per savaitę. Į pamokų skaičių įskaitomos modulių ir pasirenkamųjų dalykų pamokos.

Nereikalingų dalykų kursų valandas ištrinkiteMoksleivio vardas, pavardė, parašas........................................................

Vieno iš tėvų ar globėjų vardas,pavardė,parašas.....................................Klasės auklėtojo vardas, pavardė, parašas.........................................

35

Page 36: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

Priedas Nr.7PATVIRTINTABaisogalos gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V–219

BAISOGALOS GIMNAZIJAPASIRINKTO MOKOMOJO DALYKO, DALYKO MODULIO, DALYKO MOKYMOSI KURSO, MOKĖJIMO

LYGIO KEITIMO IR ATSISKAITYMO UŽ PROGRAMŲ SKIRTUMUS TVARKOSAPRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pasirinkto mokomojo dalyko, dalykų kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio keitimo ir atsiskaitymo už programų skirtumus tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja mokomojo dalyko (privalomai pasirenkamojo ar pasirenkamojo), dalyko modulio, dalyko mokymosi kurso, mokėjimo lygio keitimo, atsiskaitymo už programų skirtumus tvarką.

2. Tvarka parengta vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. V–1392 nauja redakcija) ir 2015-2016 ir 2015-2016 mokslo metų Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-614.

3. Aprašo tikslas – reglamentuoti mokomojo dalyko (privalomai pasirenkamojo ar pasirenkamojo), dalyko modulio, dalyko mokymosi kurso, mokėjimo lygio keitimo tvarką, sudarant galimybes mokiniams:

3.1. optimaliau išnaudoti savo gebėjimus, polinkius, turimą patirtį; 3.2. reguliuoti mokymosi krūvius; 3.3. pasirinkti interesus ir individualų mokymosi stilių geriau atitinkančias programas, išvengti mokymosi

nesėkmių; 3.4. atsakingai ir kryptingai ugdytis siekiant sąmoningai užsibrėžtų tikslų ir karjeros.

II. MOKOMOJO DALYKO PROGRAMOS, DALYKO MOKYMOSI KURSO AR PASIRENKAMOJO DALYKO MODULIO KEITIMAS

4. III gimnazinių klasių mokiniams einamųjų mokslo metų pirmą mokslo metų savaitę, pirmo pusmečio arba mokslo metų pabaigoje galima:

4.1. pasirinkti mokytis naują mokomąjį dalyką, dalyko modulį; 4.2. atsisakyti mokytis mokomojo dalyko, dalyko modulio; 4.3. keisti dalyko mokymosi kursą.

5. IV gimnazinių klasių mokiniams einamųjų mokslo metų pirmo pusmečio pabaigoje galima: 5.1. pasirinkti mokytis dalyko modulį; 5.2. atsisakyti mokytis mokomojo dalyko, dalyko modulio; 5.3. keisti dalyko mokymosi kursą į žemesnį (pvz., iš A į B, B2 į B1)

6. Konkretų laikotarpį, kurio metu galima pateikti pageidavimą dėl mokomojo dalyko, dalyko modulio pasirinkimo ar atsisakymo, dalyko mokymosi kurso keitimo, nustato ir paskelbia gimnazijos direktorius arba pavaduotojas ugdymui.

7. III gimnazinės klasės mokiniai, norintys keisti dalyko mokymosi kursą į aukštesnį, pasirinkti naują mokomąjį dalyką, privalo:

7.1. ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki pusmečio pabaigos užpildyti nustatytos formos prašymą ir pasirašytinai informuoti klasės vadovą ir dalyko (-ų) mokytoją (-us);

7.2. ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki pusmečio pabaigos laikyti kurso skirtumo įskaitą; 7.3. grąžinti buvusiam mokomojo dalyko mokytojui (bibliotekai) vadovėlius ir kitas mokymosi priemones, jei

buvo paėmę.

8. III-IV gimnazinių klasių mokiniai, norintys keisti dalyko mokymosi kursą į žemesnį, atsisakyti dalyko, dalyko modulio ar pasirinkti dalyko modulį privalo:

8.1. ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki pusmečio pabaigos užpildyti nustatytos formos prašymą ir pasirašytinai informuoti klasės vadovą ir dalyko (-ų) mokytoją (-us);

36

Page 37: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

8.2. grąžinti buvusiam mokomojo dalyko mokytojui (bibliotekai) vadovėlius ir kitas mokymosi priemones, jei buvo paėmę.

9. Jei mokinys nebaigė mokomojo dalyko programos, į brandos atestatą nebaigtas dalykas nerašomas.

10. I, II gimnazinių klasių mokiniai gali keisti informacinių technologijų, technologijų kryptis, jei jų tėvai (globėjai, rūpintojai) raštu pateikia prašymą gimnazijos direktoriui. Šiuo atveju privaloma laikyti programos kurso skirtumų įskaitą.

11. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui informuoja mokinį, kad jo pageidaujami keitimai negalimi, jei po pakeitimų:

11.1. individualiame ugdymo plane susidaro netinkamas savaitinių valandų ar mokomųjų dalykų skaičius; 11.2. nėra laisvų vietų laikinosiose grupėse.

III. ĮSKAITŲ VYKDYMAS, INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO KEITIMAS

12. Keičiant dalyko mokymosi kursą į aukštesnį (pvz., iš B į A, B1 į B2) arba pasirinkus naują mokomąjį dalyką mokiniui reikia laikyti dalyko programos kurso skirtumų įskaitą:

12.1. mokomojo dalyko mokytojas parengia kurso skirtumų įskaitos programą, numato atsiskaitymo terminus ir formas;

12.2. pagal mokytojo parengtą programą mokinys mokosi savarankiškai ir mokytojo nustatytu laiku laiko įskaitą.

13. Dalyko programos kurso skirtumų įskaitos nereikia laikyti: 13.1. keičiant dalyko mokymosi kursą į žemesnį (pvz.: iš A į B, B2 į B1), jei mokinį tenkina turimas pažymys; 13.2. pasirenkant dalyko modulį.

14. Mokomojo dalyko programos kurso skirtumo įskaita vertinama pažymiu taikant dešimties balų sistemą. Įskaitos pažymys įskaitomas kaip pusmečio (arba metinis) įvertinimas.

15. Mokinys privalo mokytis ankstesnio dalyko ar ankstesniu dalyko mokymosi kursu, jei nelaiko ar neišlaiko kurso skirtumo įskaitos (t. y. įskaita įvertinama nepatenkinamu pažymiu).

16. Mokomųjų dalykų, dalykų mokymosi kursų ar dalykų modulių keitimai įforminami gimnazijos direktoriaus įsakymu.

VII. SUPAŽINDINIMAS SU TVARKA

17. Klasių vadovai, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, atsakingas už vidurinio ugdymo programos įgyvendinimą, pasirašytinai (instruktažo lape) supažindina III-IV gimnazinių klasių mokinius su šia tvarka mokslo metų pirmąją savaitę.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18. Dėl nenumatytų šioje Tvarkoje atvejų, išsiaiškinęs ir įvertinęs situaciją su mokiniu, jo klasės vadovu bei pavaduotoju ugdymui, sprendimą priima mokyklos direktorius.

19. Tvarka įsigalioja 2016m. rugsėjo 1 d.

20. Tvarka gali būti keičiama vadovaujantis Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, pritarus mokytojų tarybos posėdyje.

37

Page 38: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

Priedas Nr.8PATVIRTINTABaisogalos gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V–221

BAISOGALOS GIMNAZIJAEDUKACINIŲ IŠVYKŲ, INTEGRUOTŲ PAMOKŲ/PROJEKTŲ PROGRAMOS2016–2017 m. m.

Tikslas: ugdyti atsakingą, kryptingai ir savarankiškai dirbančią, pilietišką, bendradarbiauti linkusią ir sėkmę patiriančią asmenybę.

Uždaviniai:1. Stiprinti mokymosi motyvaciją, ugdymo procesą paįvairinant netradicinėmis veiklomis.2. Optimizuoti mokinių mokymosi krūvius, integruojant istorijos, lietuvių literatūros, menų, pilietinio ir

dorinio, matematikos, ekonomikos, fizikos, biologijos, chemijos, geografijos ugdymo dalykų turinio temas ir problemas.

3. Išnaudoti šiuolaikines edukacines erdves bei informacines komunikacines ugdymo priemones.4. Ugdyti savarankiškumą, atsakomybę, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti.

Integracijos formos: edukacinės išvykos/pamokos/projektai ir kt.

Laikas/ klasė Edukacinė išvyka (EI)/integruota

pamoka/projektas(IP)integruota atvira pamoka

(IAP)

Integruojami dalykai, užsiėmimo tema, dalyko tikslas

Atsakingi mokytojai

Rugsėjo 22 d 7a.b ir II g

IPIntegruotas, inscenizuotas gyvosios istorijos projektas

IstorijaLietuvių kalbaDailėMuzikaŠokisTechnologijosŽmogaus saugaEtikaKlasės vadovasSaulės mūšio 780 – ųjų metinių ir Baltų dienos paminėjimas.Tikslas: supažindinti mokinius su reikšmingiausiais Lietuvos istorijos įvykiais.Uždaviniai:

sukurti emociškai paveikią aplinką Saulės mūšiui paminėti;

priminti mokiniams baltų kultūros bruožus.

L. BagdonienėB. GedžiuvienėE. SadauskienėA. LadukienėA. DilninkaitėT. KanapinskasJ. KačiukevičienėA. ŽilinskasL. PuzarienėS. Jurkėnienė

Rugsėjo 22 d.5 a, b klasės

IPpamoka, skirta baltų vienybės dienai paminėti.

IstorijaLietuvių kalba ir literatūraKam buvo reikalingi piliakalniai?Tikslas: Analizuojant padavimą, pademonstruoti piliakalnių išliekamąją vertę ir jų reikšmingumą senovės lietuviams.

L. KaziukaitienėE. Liukienė

Rugsėjo 23 d. IP, EI Tolerancijos mokyklos būrelis,Lietuvių kalbaTechnologijosIstorijaDailėprojektas„ Jie gyveno greta mūsų

E. LiukienėA. LadukienėB.GedžiuvienėL.Kaziukaitienė

Rugsėjo mėn. 5a, b kl.

IP Informacinės technologijosKūno kultūra,,Kompiuteris ir sveikata"Tikslas: aptarti sveikatai kenksmingus

E.Gedžius,S. Jurkėnienė

38

Page 39: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

veiksnius ir susipažinti su atpalaiduojančių pratimų kompleksu

RugsėjisIab

IP

Procentai ir bankai

Matematika:

Procentai

Ekonomika

Bankininkystė

R. Amosėjevaitė

I. Ginkevičienė

Spalis 8 a, b kl. IP Matematika FizikaLygčių sprendimas. Pagreičio apskaičiavimas.Tikslas: gerinti tapačių pertvarkymų atlikimo įgūdžius

R. JonaitisG. Bražiėnė

Spalis IV g kl. EIIšvyka į Šeduvos RETROMOBILE muziejų

FizikaVidaus degimo variklių taikymas.Tikslas: susipažinti su vidaus degimo variklių vystymosi raida

R.Jonaitis

Spalis IV g kl. IAP DailėLietuvių kalba ir literatūraEkspresionizmo bruožai dailėje ir literatūrojeTikslas: atskleisti vaiko gyvenimą nesaugiame pasaulyje

A.DilninkaitėE.Sadauskienė

Lapkritis III g. kl.

IP Matematika FizikaKvadratinės lygties sprendinių fizikinė prasmė nagrinėjant vertikaliai aukštyn mesto kūno judėjimą.Tikslas: aktualinti matematikos, kaip fizikos mokslo įrankio reikšmę praktinių uždavinių sprendime

R. JonaitisA. Juzukonienė

Gruodis 7a kl. IP Lietuvių kalba ir literatūra TechnologijosŠventinis laiškas – mano meilės ir pagarbos išraiškaTikslai: Cheminių pluoštų taikymas netradiciniuose gaminiuose;Parašyti šventinį laišką artimam žmogui

A.LadukienėE. SadauskienėA. Žilinskas

I pusm. IIg IAPLietuvių kalba DailėSimbolizmas literatūroje ir vaizduojamame meneTikslas: ugdyti mokinių estetinį išsilavinimą atpažįstant meno srovės požymius skirtingų rūšių ir žanrų kūriniuose

B. GedžiuvienėA. Dilnikaitė

I pusmetis8a, b klasės

Edukacinė išvyka į Šiaulių Aušros muziejaus edukacines pamokas: dailyraščio pamoka; daraktorinė pamoka; istorijos archeologijos pamoka.

IstorijaLietuvių kalbaTikslas: sudaryti galimybes mokiniams edukacinėje veikloje pajusti senosios Lietuvos mokyklos ypatumus.

L. KaziukaitienėB. Gedžiuvienė

5a, b kl.I pusmetis

IAP(mergaitėms)IAP (berniukams)

Kūno kultūraŠokis,,Taisyklinga kūno laikysena-grožis ir sveikata”Tikslas: ugdyti teigiamą požiūrį į fizinį

S.JurkėnienėS.DauskurdisJ.Kačiukevičienė

39

Page 40: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

aktyvumą kaip sveikatos ir grožio šaltinį.

I pusm.8

EIGimnazijos teritorijos sodas, pievos, stadionas .

Biologija„Vaisių įvairovė ir sėklų platinimo būdai“Tikslas: Natūralioje aplinkoje rasti augalų vaisių ir analizuoti, kaip jų savybės padeda išplatinti sėklas

V. Petronienė

I pusm. I –IV g kl. EIBaisogala –Kaunas –BaisogalaKTU organizuojam ,,Tyrėjų naktis“

Fizika

Chemija

Biologija

Mokiniai turės galimybę:

išbandyti plačiai žinomus Studentų mokslinės draugijos „Įdomiuosius eksperimentus“,

pamatyti mokslininkų išradimus iš arti,

apsilankyti atvirose laboratorijose ir savo rankomis išmėginti mokslininkų naudojamą įrangą.

galės sudalyvauti „Menų kambario“ dirbtuvėse, protų mūšiuose, orientacinėse varžybose, piešinių apie mokslą konkurse .

R. Jonaitis,V. Petronienė,V. Januševičienė

I pusm 7a, b kl. EIBaisogala- Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus-Baisogala(Integracija su klasės vadovo veikla)

Biologija

Klasės vadovo veikla

Tikslas: Apibendrinti organizmų įvairovę, jų reikšmę, prisitaikymą prie aplinkos.;Ugdyti bendravimą ir bendradarbiavimą, labiau pažinti savo mokinius netradicinėje aplinkoje.

V. PetronienėR. VasiliauskytėR. Dauskurdienė

I pusm. IIg EI / IAP MinaičiuoseLietuvių kalbaIstorijaRezistencinės kovos ženklai Lietuvos istorijoje ir literatūrojeTikslas: skatinti mokinių patriotiškumą aptariant konkrečius istorinius faktus bei jų interpretaciją grožinėje literatūroje bei publicistiniuose tekstuose

B. GedžiuvienėL. Kaziukaitienė

I pusm. IIg IPLietuvių kalba Rusų kalbaLietuvių ir rusų kalbų lingvistiniai panašumai ir skirtumaiTikslas: lyginant skirtingoms kalbų šeimoms priskiriamas lietuvių bei rusų kalbas rasti po keletą gramatikos bei leksikos panašumą bei skirtumų

B. GedžiuvienėT. Jonaitienė

I pusmetisIII klasė

Integruota pamoka Istorija GeografijaDidieji geografiniai atradimai ir jų poveikis Europos visuomenei

L. BagdonienėA. Jurkėnas

7ab kl.I pusmetis

IP TechnologijosBiologija

A.LadukienėV.Petronienė

40

Page 41: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

„Maisto priedai“Tikslai:Biologija:Naudojantis internetu susipažinti su maisto priedų rūšimis, žymėjimu, panaudojimu ir poveikiu organizmui.Technologijos:Naudojantis pateiktomis maisto produktų etiketėmis atrinkti vertingiausius produktus, pagrįsti savopasirinkimą.

6ab kl.I pusmetis

IP (pamokų ciklas).

Lietuvių kalbaTechnologijos„Sakmės apie saulę ir jų iliustravimas“. Galutinio rezultato pristatymas projekto „ Kilk, saulele, aukštai“ metu

E.LiukienėA.Ladukienė

Rugsėjis 7a, b kl. EI/IP/PNE„Environment protection and our safety“ (Aplinkosauga ir mūsų pačių saugumas)

Anglų kalba:Mokymas pagrindinių aplinkosauginių terminų bei gramatiškai taisyklingai vartoti modalumą

Biologija:Ekosistemų trapumasTikslas: Ugdyti savarankiškumą, atsakomybę, gebėjimą bendradarbiauti ir bendrauti užsienio kalba.

R. VasiliauskytėV. Petronienė

I pusm. II g kl. IP “Mano mokykla“ Dailė Informacinės technologijos Fotografavimas mokyklos erdvėse, darbų atlikimas ir pristatymas klasėje.

A.DaukšienėA. Dilninkaitė

I pusmetis7ab klasės

Edukacinė išvyka į parduotuvę.

Rusų kalbaMaisto produktai, jų pirkimas Tikslas: tobulinti buitinio bendravimo rusų kalba įgūdžius

T. Jonaitienė

I pusmetisII kl.

IP Informacinės techn.Technologijos(pamokų ciklas)Kūrybinio darbo aprašas.

A.DaukšienėA. Ladukienė

I pusm. 7b EI Matematika

Duomenų rinkimas ir apiforminimas

• Duomenų rinkimas

• Duomenų apdorojimas

• Duomenų vaizdavimas lentele, grafiku, diagrama

G. Bražienė

I pusm. 8a, b IP Dailė:• Gyvybės medisMatematika:Ašinė simetrija simetrija dailėje ir matematikoje

A.Dilninkaitė

G.Bražienė

I pusm. I g kl. IP Uždavinių sprendimas, remiantis funkcijų grafikaisInformacinės technologijos:• Grafikų braižymasMatematika:• Uždavinių sprendimas, remiantis grafikais

G. BražienėA. Daukšienė

I pusmetis, 6a ir IP/IAP Lietuvių kalba A.Ladukienė

41

Page 42: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

6b klasės Technologijos „Saulės ratu. Gyvosios sakmių knygos pristatymas”

E. LiukienėL. Stirbienė

I pusmetis , 6a,6b IAP/EI Lietuvių kalbaTikyba,,Pasaulio sukūrimas pagal Bibliją

E. LiukienėL. StirbienėT. Janavičius

II pusm. I g kl. IP Kūgis, taisyklingoji piramidė Technologijos:• Kūgio ir taisyklingosios piramidės gaminimasMatematika:• Matmenų fiksavimas• Tūrio ir paviršiaus ploto apskaičiavimas

A.ŽilinskasG. Bražienė

II pusmetis7b

IP

Stačioji prizmė

Technologijos:

Stačiosios prizmės gaminimas

Matematika:

Matmenų fiksavimas Paviršiais ploto ir tūrio

skaičiavimas

A.Žilinskas

G.Bražienė

5A,BI pusmetis

IAP(mergaitėms)IAP (berniukams)

Kūno kultūraŠokis,,Taisyklinga kūno laikysena- žmogaus estetinė vertybė”

S.JurkėnienėS.DauskurdisJ.Kačiukevičienė

Ipusm.. 6b kl. Integruota pamoka/projektas(IP)

Biologija,IKTVokiečių k.“Tiere” (Gyvūnai).

M.Miliuvienė

Ipusm..7ab kl. Integruota pamoka/projektas(IP)

Vokiečių k. , IKT,muzika, tikyba.”Weihnachtssitten in Deutschland”(Kalėdų papročiai Vokietijoje).Tikslas: Supažindinti su Kalėdų šventimo papročiais Vokietijoje.Supažindinti su vokiškų tekstų vertimo ypatumais. Išmokyti naujos dainos “OhTannenbaum“.Ugdyti įgūdžius tikslingai naudotis dvikalbiu žodynu/ informacinėmis technologijomis, gilinti vokiečių kalbos žinias.

M. Miliuvienė G. Muchlickienė

Gruodžio 16 d. IV g kl.

Integruota, inscenizuota atvira pamoka

IstorijaLietuvių kalba ir literatūraŠokisNepriklausomos Lietuvos ( 1918 – 1940) istorinė ir kultūrinė situacija.Tikslas: įtvirtinti ir pagilinti mokinių žinias apie Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį.Uždaviniai:

paminėti K. Griniaus 150 – ąsias gimimo metines;

sukurti 1918 – 1940 metų laikotarpį atitinkančią literatūrinę ir kultūrinę aplinką.

E. SadauskienėL. BagdonienėJ. Kačiukevičienė

42

Page 43: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

II pusmetis II g kl IP „Žemė-mūsų planeta“ Chemija:Aplinką teršiančios medžiagos ir jų šaltiniai, mokinių pasirinkti cheminiai tyriniai oro, vandens, dirvožemio taršai įvertintiBiologija:Taršos poveikis atmosferos, vandens ir dirvožemio ekosistemų organizmams,Mokinių atliekami aplinkos taršos lygį nustatantys darbai biologiniais metodais.Anglų kalba:Apibendrinti pranešimai anglų kalba, prieš tai atlikus paruošiamąsias kalbėjimo gebėjimus ugdančias užduotis.

V Januševičienė,V. Petronienė,R. Misiutė,R. Vasiliauskytė

IV g.kl.

II pusmetis

IP (pamokų ciklas) TechnologijosŠokis,,Kai noriu , rimtai dirbu ,kai noriu linksmai šoku”

A.ŽilinskasA.LadukienėJ.Kačiukevičienė

II pusmetis IV g kl.

Edukacinė išvyka į Kauną į Prezidentūrą ir Čiurlionio dailės muziejų.

Lietuvių kalba ir literatūra, istorija, dailė, klasės vadovas.Tikslas: Įtvirtinti ir pagilinti mokinių žinias apie XIX a. II p.. – XX a. pr. asmenybes, turėjusias didžiausią įtaką modernios lietuvių tautos formavimuisi.

E.SadauskienėL. BagdonienėA. DilninkaitėJ. KačiukevičienėI. Ginkevičienė

II pusmetis III g. kl.

Atvira integruota pamoka IstorijaLietuvių kalba ir literatūra,, Lietuva Rusijos imperijos valdžioje“.Tikslas: įtvirtinti ir pagilinti mokinių žinias apie XIX a. II p.. – XX a. pr istorinę, politinę ir kultūrinę Lietuvos situaciją.Uždaviniai:

aptarti 1863 – 1864 sukilimo priežastis ir pasekmes;

suformuoti supratimą apie lietuvių moderniosios tautos formavimosi aplinkybes;

pagilti mokinių žinias apie to laikotarpio asmenybes, turėjusias didžiausią įtaką modernios lietuvių tautos

formavimuisi.

L. BagdonienėE. Sadauskienė

II pusmetis III g kl.

Edukacinė išvyka į Varnius

IstorijaLietuvių kalba ir literatūraKlasės vadovasTikslas:įtvirtinti ir pagilinti mokinių žinias apie Nepriklausomos Lietuvos ( 1918 – 1940) asmenybes, dariusias įtaką politiniam ir kultūriniam Lietuvos gyvenimui

E. SadauskienėL. BagdonienėG. Bražienė

II pusm.5b, 8a, 4g IAP netradicinėje erdvėje Lietuvių kalba ir literatūra ŠokisMuzikaTechnologijos Žmogaus sauga

B. GedžiuvienėE. SadauskienėJ. KačiukevičienėT. KanapinskasL. PuzarienėA. Ladukienė,

43

Page 44: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

Ein saulelė aplink dangųTikslas: jungiant skirtingo amžiaus mokinių bei dalykų veiklas sukurti choreografinę kompoziciją bei scenografijos elementus jai.

A. Žilinskas

II pusm.7a,b kl.

EI į Šeimyniškėlių piliakalnį(Anykščių raj.)

IstorijaKlasės . vadovasTikslas: Įtvirtinti suvokimą apie piliakalnių svarbą baltų gyvenime. ,,Piliakalniai – mūsų protėvių palikimas.

L. Bagdonienė,R. Vasiliauskytė,R. Dauskurdienė

II pusmetis II g kl. Edukacinė išvyka įAukštaitijos nacionalinį parką.

Kūno kultūraGeografijaTikslas: aplankyti ir pasigrožėti Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos ir kultūrine įvairove bei ugdyti mokinių fizinę ištvermę.

S. JurkėnienėA. Jurkėnas

II pusmetis(gegužės mėn.)8 a, b klasės

Integruota pamoka. GeografijaFizika.Vandens transportas. Europos uostai.Tikslas: Išsiaiškinti konkretų Archimedo dėsnio taikymą vandens transporte ir įvertinti jo(transporto) svarbą Europos ūkiui

R. JonaitisA. Jurkėnas

II pusmetisIag, Ibg

IAP Istorija,Lietuvių kalba ir literatūraTema: Socialinė ir tautinė problematika K. Donelaičio ,,Metuose“Tikslas: Supažindinti mokinius su Mažosios Lietuvos socialine ir tautine aplinka, rasti tos aplinkos apraiškas K. Donelaičio poemoje ,,Metai“

L. Bagdonienė,A. Krugelienė,L. Stirbienė

II pusmetis(balandžio mėn.)8 a, b klasės

Integruota pamoka – edukacinė išvyka į Šeduvos restauruojamą malūną

IstorijaFizikaPaprastieji mechanizmai, Malūnų istorija.Tikslas: pademonstruojant paprastų mechanizmų veikimą praktikoje, pateikti malūnų istoriją

R. JonaitisL. Kaziukaitienė

II pusmetisIV klasė

Integruota pamoka – išvyka į Šiaulių banką

IstorijaEkonomikaBankų istorijos, funkcijos, šiuolaikinė bankų sistema.Tikslas: Įvertinti bankų funkcijų pokyčius nuo seniausių laikų

L. KaziukaitienėI. Ginkevičienė

II-as pusmetis. 1abg kl.

Integruota vokiečių k. pamoka/projektas(IP)

IKTIstorijaGeografija “In Berlin”.

M. Miliuvienė

II-aspusmetis.IIgkl.

Pamoka netradicinėje erdvėje

Vokiečių kalba sveika gyvensena, maitinimasis, ugdymas karjerai.Essen. (Užsisakyti patiekalų kavinėje ”Pas Zitą”).Tikslas: Ugdyti mokinių komunikacinę kompetenciją: klausymo, kalbėjimo gebėjimus, suteikti sociokultūrinių žinių bei gebėjimų, reikalingų bendraujant su užsienio kalba kalbančios tautos atstovais.

M. MiliuvienėKavinės ,, Pas Zitą“ darbuotoja L. Šimkevičienė

II pusm.II g kl. IP ProcentaiEkonomika:• Taupymas ir kaupimas.

I.Ginkevičienė

44

Page 45: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

Netaupysi – neturėsiMatematika:• Procentų uždavinių sprendimas

G.BražienėR.Amosejevaitė

IV g.kl.

II pusmetis

IP (pamokų ciklas) TechnologijosŠokis,,Kai noriu , rimtai dirbu ,kai noriu linksmai šoku”

A.ŽilinskasA.LadukienėJ.Kačiukevičienė

8ab kl.II pusmetis

IP EtikaTechnologijos„Šventinis stalas“

L.PuzarienėA. Ladukienė

II pusm. I g kl. IP BiologijaŽmogaus sauga„Pirmoji pagalba sužeidimų,traumų ir ūmių susirgimų atvejais“Tikslai:Apibūdinti pirmosios pagalbos veiksmus esant skirtingiems sužalojimams, traumoms, ūminiams ligų simptomams, dirbant grupėsežinias pritaikyti praktiškai inscenizuojant traumas.

V. PetronienėL. Puzarienė

II pusm. 7 a, b kl. EIGimnazijos teritorijos sode, pievose

Biologija„Augalų sandara ir organų formų įvairovė“Tikslas:Natūralioje aplinkoje susipažinti su augalų sandara ir organų įvairove.

V. Petronienė

II pusm. 8a kl. IP Biologija ir etika„Atliekų kaupimasis ir jųrūšiavimas“Tikslas:Aptarti atliekų kaupimąsi, rūšiavimą, racionalų panaudojimą, sąvartynų tvar-kymą Lietuvoje ir pasaulyje

V. PetronienėL. Puzarienė

II pusm. II – IV g kl.

IPIntegruotas respublikinis projektas

„ Kūrybos pavasaris -2017“ Poezijos žanrai, poezijos kūrinių

ypatybės; Trumposios prozos tekstų

ypatumai

E. LiukienėA. Krugelienė

Gegužė5a

IP Duomenų rinkimas ir apdorojimas Matematika:

Duomenų rinkimas Duomenų apdorojimas Duomenų vaizdavimo lentelėmis

galimybės Diagramų tipai

Informacinės technologijos:

Duomenų vaizdavimas lentelėmis Microsoft Word programa

Duomenų vaizdavimas pasirinkti tipo diagrama

R. Amosėjevaitė

E. Gedžius

Gegužė5a

EI Geometrinių figūrų piešimas mokyklos kieme kreidelėmis ir jų perimetrų bei plotų skaičiavimas Matematika:

Geometrinių figūrų vaizdavimas

R. Amosėjevaitė

45

Page 46: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

Perimetro ir ploto skaičiavimas

Gegužė5a

EI Erdviniai kūnai tarp mūsų. Erdvinių kūnų paieška mokyklos pastate ir mokyklos teritorijoje

Matematika:

Stačiakampis gretasienis Kubas

R. Amosėjevaitė

Gegužė7a

EI Trapecijų ir lygiagretainių braižymas. Piešinių kūrimas, naudojant trapecijas ir lygiagretainius mokyklos kieme kreidelėmis

.Matematika:

Trapecija Lygiagretainis Stačiakampis Rombas Kvadratas

R. Amosėjevaitė

BalandisIab

IP Erdvinių kūnų braižymas ir jų paviršiaus ploto bei tūrio skaičiavimai Matematika:

Erdviniai kūnai (kubas, stačiakampis gretasienis, stačioji prizmė, taisyklingoji prizmė, rutulys) ir jų elementai.

Erdvinių kūnų paviršiaus ploto ir tūrio skaičiavimo formulės.

Informacinės technologijos:

Erdvinių kūnų braižymas Paviršiaus ploto ir tūrio

skaičiavimai bei formulių užrašymai Microsoft Word programa

Darbų pristatymas pateikčių sudarymo programa

R. Amosėjevaitė

A. Daukšienė

GegužėIab

EI Statistinių duomenų rinkimas už mokyklos teritorijos ribų. Įvairūs bandymai ir jų rezultatų rinkimas bei apdorojimas

.Matematika:

Bandymai ir tikimybės.

R. Amosėjevaitė

II pusmetisIAg klasė

Edukacinė išvyka į Baisogalos dvarą

Rusų kalbaKrašto istorija ir padavimai. Tikslas: ugdyti gebėjimą savarankiškai turtinti rusų kalbos žodyną.

T. Jonaitienė

46

Page 47: Web view45.5. laisvės kovų istorija integruojama į lietuvių, istorijos, pilietinio ugdymo pamokas; 45.6. gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama,

Priedas Nr. 8.1

INTREGRUOJAMI DALYKAI

Integruojamų dalykų akcijos:1. Kelyje su atšvaitu saugu – sausio mėn.2. Pagarba duonai – vasario mėn.3. Užgavėnės – vasario mėn.4. Įsimylėjėlių diena – vasario mėn.5. Šv.Kazimiero diena – kovo mėn.6. Žemės diena – kovo mėn.7. Verbų sekmadienis/Velykos – kovo mėn.8. Saugaus eismo diena – balandžio mėn.9. Pasaulinė sveikatos diena – balandžio mėn.10. Tarptautinė jaunimo solidarumo diena – balandžio mėn.11. Pasaulinė gyvybės diena – balandžio mėn.12. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – gegužės mėn.13. Motinos diena – gegužės mėn.14. Tarptautinė šeimos diena – gegužės mėn.15. Tarptautinė muziejų diena – gegužės mėn.16. Projektas „Nerūkymo diena“ – gegužės mėn.17. „Gegužės – mėnuo be smurto“ – gegužės mėn.18. Vėlinės – užmirštas kapas – spalio mėn.19. Tolerancija – lapkričio mėn.20. Kalėdų misterija – gruodžio mėn.

47