„ Š v i e s o s “ i r „ A l m o s l i t t e r o s “ l e i d y k l ų n e m o k a m a s l a i k r a š t i s m o k y k l o s b e n d r u o m e n e i

š ktonas

1

2009 VASARIS, Nr. 1

2–3 psl. Dr. Elena Motiejūnienė. Apie ugdymo planavimą...Ugdymo planavimas turi atitinkamai pasikeisti: planuo-jama, ne „ką reikia išeiti“, o kokį rezultatą turėtų pasiektimokiniai, su kokia dalykine medžiaga ir kaip jie dirbs, kad įgytų numatytus gebėjimus ir nuostatas.

4 psl. Integracija pradiniame ugdy me –„Pupa“, „Gilė“, „Riešutas“Tarpusavyje susijusios, bet kaip atskirų dalykų vadovėliaiparengtos mokymosi priemonės prisideda prie vaiko asmenybės, bendrųjų ir esminių dalykinių kompetencijųugdymo.

5 psl. Bendradarbiavimas planuojantugdymo procesą: siekiai ir galimybėsGalbūt planuoti kartu, ieškoti artimų temų ar veiklos sričių pritrūkstame laiko, galimybių ir priemonių?

6 psl. Interviu su Stokholmo pradinėsmokyklos mokytoja Daiva JuskaitisDokumentacija čia yra vadinamas vaikų darbų kaupimas, sisteminimas.

Kaip tėvai gali padėti vaikams mokytis?Kviečiame tėvus mokytis su vaikais!

7 psl. Jei dažnai jaučiatės pavargęsJei kliūtis, problemas, klaidas sutinkame pozi tyviai, kaip iššūkį, tai stresas skatina veikti per daug mūsų nenuvargindamas.

Maeve Binchy „Mokslo draugai“ Alma littera, 2008 m.

Protinga moteris susiimtų ir nesvajotų. Betgi, pagal vojo Eva,kaip sun ku visą likusį gyvenimą stengtis būti ta protinga mote rimi, kartais daug sveikiau pabūti ir visai neprotinga.

8 psl. Mokytojų atestacijos atmintinėNauji mokytojų atestacijos nuostatai.

Kitame numeryje...daugiau dėmesio skirsime mokymosi uždaviniams,pateiksime mokytojų praktikų gerosios patirtiespavyzdžių, praktinio pobūdžio patarimų, naudingųnuorodų ir reikiamos informacijos mokytojams.

Bandydama įvardyti, kas paskatino leisti šį laikraštį, no -rėčiau paminėti kelias priežastis.Pirmiausia, tai bendravimas su mokytojais, kurie pasirinko„Šok“ serijos vadovėlių komplektus, mokytojų užduodamiklausimai, išsakytos mintys. Antra, tai bandymas, užuotsakius „ką reikia daryti“, ieškoti sprendimų „kaip tai pa -daryti“, kokiais būdais ir priemonėmis. Na ir trečia, turbūtpagrindinė priežastis, pakviesti „Šoktono“ skaitytojus dis -kutuoti, išsakyti savo nuomonę, kad kiekvienas galėtumepasitikrinti, kokius tikslus keliame, ar teisinga kryptimieiname.Susipažinę su atnaujintomis Bendrosiomis programomis,pasikalbėkime apie ugdymo planavimą skyrelyje Aktualuir naudinga. Mokytojų bendradarbiavimas – viena iš ne -pakankamai išnaudotų galimybių planuojant ugdymą irsiekiant jo kokybės. Dažnai tenka išgirsti sakant, kad „gy -venimas į dalykus nesuskirstytas“, tad pasvarstyti, kaipmokytojai galėtų derinti ugdymo turinį, kviečiame pasi -telkus mokymo priemones Su „Šok“ ženklu. O gal visaipravartu būtų du kartus per metus mokykloje suorgani -zuoti vadinamąsias „studijų dienas“. Mokytojai savo darbolaiku tobulintųsi, dalyvautų įdomiose dalykinėse diskusi-

jose, klausytųsi didesnę patirtį turinčių kolegų ir tartųsi,kaip „mokyti ne dalyko, o mokyti vaiką“. Apie tokią praktikąpasakoja Švedijoje mokytojaujanti Daiva Juskaitis. Ji taippat pabrėžia ir pagrindinio, abipuse pagarba grindžiamoryšio vaikas–šeima–mokykla svarbą. Interviu su mokytojaskaitykite skyrelyje Tikslas ir pomėgis. Atspindys kviečia pasidalyti idėjomis, kaip mokytojai irtėvai galėtų suvienyti jėgas ugdydami vaikus. Juk atsa -kingai domėtis visais mokykliniais reikalais yra tėvų pa -reiga ir teisė. Nepamirškime senos tiesos, kad nuo tėvų irmokytojų lūkesčių, padrąsinimo ir palaikymo labai prik-lauso, kaip mokiniams seksis mokytis. Tiek aptarus, ne pro šalį bus valandėlė poilsio... SkyrelyjeKavos pamokėlė laisvalaikį pasiūlysime praleisti su knyga.Manau, kad skaičiusieji naujus „Mokytojų ir pagalbosmokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatus“ atkreips dėmesį į Naršyklėje pateiktą „Moky-tojų atestacijos atmintinę“. Rodos, nieko nepamiršau. Liko svarbiausia: pakviesti Jusrašyti – dalytis savo mintimis, sėkme, patirtimi, išsakytisavo lūkesčius ir pageidavimus. Nekantraudami lauksime!

Edita Linkevičiūtė,Vadovėlių rengimo metodikos grupės vadovė

Leidykla „Šviesa“

Sveiki!

Nuotrauka iš „Šviesos“ leidyklos archyvo.

Kodėl svarbu planuoti ugdymo procesą?

Bet kokiai kryptingai žmogaus veiklai pavaizduoti tinka šis mo-

delis (pagal Geoff Petty, 2001):

Toks modelis ypač gerai pavaizduoja ugdymo procesą. Mokyto-

jas pirmiausia išsiaiškina, ko turėtų išmokti jo mokiniai , kokius

gebėjimus ir nuostatas išsiugdyti. Tada kelia konkretesnius, savo

mokiniams pritaikytus tikslus ir uždavinius, suplanuoja pamokos

veiklas, moko – vykdo planą ir, klausdamas savęs ir mokinių, kaip

pavyko padaryti tai, kas buvo suplanuota, vertina tikslų ir plano

realumą. Įsivertinęs savo darbą, mokytojas keičia kitos pamokos

tikslus arba jų nekeičia .

Ugdymas, mokymas ir mokymasis planuojamas visuose švie ti -

mo lygmenyse: valstybės, savivaldybės, mokyklos, mokytojų ir

mokinių. Valstybės lygmens dokumentuose – Bendrosiose pro-

1.Iškeliame tikslus

Ką norime pasiekti?

2.Planuojame

veiklasKaip geriau

pasiekti tikslus?

3.Veiklos

Vykdome planą.

4.Vertiname veiklas

Ar pasiekėme tikslus?Ar norime juos keisti?

Nereikia pamiršti, kad ir mokytojui, ir jo mokiniams turi būti

aišku, ko ir kaip jie turės mokytis ir kokius konkrečius rezultatus

nusibrėš pasiekti per kiekvieną pamoką. Jeigu mokiniai nežino,

ko iš jų tikimasi ir jiems neaišku, ką konkrečiai reikia išmokti ir ką

reiškia gerai atlikti užduotį, mažėja jų motyvacija, kyla nusis -

kundimų dėl pamokų krūvio, vertinimo objektyvumo.

Todėl svarbu susidaryti pamokos planą: numatyti veiklą, laukia -

mus rezultatus, vertinimą, ir tai pristatyti mokiniams. Vaikams

taps aišku, ko iš jų tikimasi.

Kadangi per vieną pamoką išmokstama labai nedaug, mokyto-

jams geriau planuoti pamokas pagal mokymosi etapus: nuo

skyriaus įvadinės iki apibendrinamosios pamokos.

Taigi trumpalaikių etapų – pamokų sekų – planavimas yra labai

svarbus. Planuojant apibrėžiama, ką reikia nuveikti pirmiausia:

numatomi artimiausių pamokų mokymosi uždaviniai, atitin -

kama mokinių veikla, užduotys, kriterijai, kurie mokytojui ir

mokiniams parodys, kas jau yra išmokta, o ką dar reiktų tobu-

linti. Taip pat numatomos galimybės koreguoti mokymąsi at-

sižvelgiant į mokinių daromą pažangą. Planuojant mokinių

darbą, svarbu apgalvoti ir parinkti motyvaciją, aktyvų mokymąsi

skatinančias veiklas ir užduotis. Taip pat būtina numatyti, kaip

mokytojas ir jo mokiniai galės išsiaiškinti, ar mokymas buvo sė-

kmin gas, kur yra spragų, kaip bus suteikta pagalba tiems,

kuriems jos reikia, kad kiekvienas pagal savo galimybes pasiektų

kuo geresnių rezultatų.

Kad mokytojas galėtų pritaikyti mokymą pagal mokinių daromą

pažangą, trumpalaikiai planai gali būti rengiami pereinant nuo

vieno mokymo etapo prie kito. Plano formą pasirenka pats

mokytojas. Tai gali būti užrašai sąsiuvinyje ar vadovėlio kom-

plekte esančioje mokytojo knygoje. Svarbu, kad mokytojui būtų

patogu ir padėtų numatyti mokinių veiklos seką.

Planuojant naujo etapo ar skyriaus pirmąsias pamokas, daugiau

dėmesio tenka skirti Bendrosiose programose apibrėžtoms da-

lyko žinioms ir supratimui, o vėliau – aukštesnio lygio gebėjimų

ir nuostatų ugdymui (žr. pamokos plano pavyzdį).

Apie ugdymo planavimą

gramose – keliami ugdymo tikslai, nubrėžiamos ugdymo turinio

gairės dvejiems mokslo metams, numatomi mokinių pasiekimai.

Bendrieji ugdymo planai reglamentuoja ugdymo proceso orga-

nizavimą. Šie dokumentai padeda siekti švietimo dermės visose

šalies mokyklose. Jais remiantis planuojamas ir įgyvendinamas

ugdymas, vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai.

Atnaujintos Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos

(2008) yra orientuotos ne į dalykų turinio išdėstymą, o į nu-

matomus mokinių mokymosi rezultatus, bendrąsias ir esmi nes

dalykines kompetencijas. Todėl ir ugdymo planavimas turi

atitinkamai pasikeisti: planuojama, ne „ką reikia išeiti“, o kokį

re zultatą turėtų pasiekti mokiniai, su kokia dalykine medžiaga ir

kaip jie dirbs, kad įgytų numatytus gebėjimus ir nuostatas.

Mokytojo darbo planavimas – tai jo ir mokinių veiklos perspe-

ktyva metams, savaitei ar pamokai. Jeigu mokytojas neplanuos

savo darbo ir dirbs nenuosekliai, vadovaudamasis nuojauta, jo

mokiniai gali nepasiekti iškeltų tikslų.

Pakanka ilgalaikio (metų) plano ar

reikia ir trumpalaikių planų?

Mokytojui iš anksto svarbu suplanuoti, kaip jis per vienerius ar

dvejus metus paskirstys ugdymo turinį, kad mokiniai pasiektų

Bendrosiose programose numatytus rezultatus.

Sudarydamas ilgalaikį planą, mokytojas iškelia ilgalaikius, prio-

ritetinius, nuo klasės situacijos priklausančius ugdymo tikslus ir

suplanuoja svarbiausius nuoseklios veiklos etapus tiems tik-

slams pasiekti. Jis apytikriai paskirsto laiką, galbūt pasižymi, ku-

riomis priemonėmis reikia pasirūpinti iš anksto, apsvarsto jam

pačiam svarbius klausimus.

Ilgalaikiuose planuose orientuojamasi į Bendrosiose progra mose

apibrėžtus mokinių gebėjimus ir nuostatas. Dėl ilga laikio plano

formos susitariama metodinėse grupėse ir moky kloje. Mokyto-

jui rekomenduojama ilgalaikį planą aptarti su mokiniais per

įvadinę mokslo metų pamoką.

„Šok“ serijos Mokytojų knygos V klasei.

Aktualu ir naudinga

2

{Atnaujinus Bendrąsias programas, mokytojams iškilo nemažai klausimų planuojant ugdymo procesą.Švietimo plėtotės centro direktoriaus pavaduotoja dr. Elena Motiejūnienė parengė medžiagą apie ugdymo planavimą ir atsakė į keletą klausimų.

Ar galima naudotis kitų mokytojų parengtais planais?

Mokytojų bendradarbiavimas – viena iš nepakankamai išnau-

dotų galimybių planuojant ugdymą ir siekiant ugdymo kokybės.

Planuoti kartu, pasitarti, mokytis vieniems iš kitų, keistis infor-

macija visada yra gerai. Siekiant susitarti dėl bendrų planavimo

principų, galima sudaryti darbo grupes, kurios atsižvelgtų į re-

giono specifiką, tikslus, mokyklos veiklos principus, pasirinktą

vadovėlį. Tačiau nėra dviejų vienodų mokinių, klasių, mokytojų,

taigi neturėtų būti ir dviejų vienodų planų. Siektina, kad planas

būtų naudingas konkrečiam mokytojui.

Ar galima tą patį planą naudoti keletą metų?

Tą patį planą galima naudoti ne vienus metus, tačiau privalu jį

koreguoti atsižvelgiant į konkrečios klasės mokinių poreikius,

galimybes ir pasirengimą mokytis; pritaikyti prie besikeičiančių

ugdymo tikslų. Rengiant planą, reiktų palikti daug vietos pas -

taboms ir koregavimui.

Ar būtina rašyti pamokos planus?

Pradedančiam dirbti ar naujoves diegiančiam mokytojui reko -

men duojama pamokos planą užsirašyti. Pamokos plane nu-

matomi į rezultatą orientuoti mokymosi uždaviniai, mokinių

veikla ir vertinimo kriterijai, taip pat pažangos vertinimas ir

įsivertinimas, mokinių mokymosi proceso apmąstymas.

Jeigu trumpalaikiame plane pamokos suplanuotos pakankamai

detaliai, atskirų pamokos planų rašyti nebūtina. Galima tikslinti,

koreguoti trumpalaikio plano artimiausią pamoką.

Bet kokiame plane reikia rašyti tiek, kiek mokytojui atrodo

būtina, kad jis pats ir jo mokiniai matytų, kokių rezultatų tikimasi,

kaip jų bus siekiama, iš ko sprendžiama, kad jie jau pasiekti.

Aktualu ir naudinga

3

Pamokos planas, parengtas pagal V klasės vadovėlio „Mokslininkų pėdomis“ mokytojo knygą. Visos „Šok“ serijos mokytojų knygos sudarytos kaip pamokų planai. Mokytojui tereikia papildyti pamokos planą – pritaikyti ugdymo turinį konkrečiai klasei.

Kaip užrašyti pamokos turinį dienyne, jei planuose

numatyti mokinių pasiekimai, bet ne temos?

Dienyne turi būti užrašomas konkrečios pamokos turinys, t. y. ko

mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui, kaip ugdyti

kompetencijas (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).

Pamokos turinys užrašomas pagal numatytus mokymosi už-

davinius.

Pavyzdžiai:

1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys:

Pagal duotą modelį mokiniai sukurs pasakojimą

atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę situaciją.

Įrašas dienyne:

Kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą

ir komunikacinę situaciją.

arba

Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).

2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys:

Mokiniai paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo

lape chlorofilui sugeriant šviesos spinduliuotės

energiją ir naudojant ją gliukozei iš anglies

dioksido ir vandens gaminti.

Įrašas dienyne:

Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo, gliukozė.

arba

Fotosintezės esmės paaiškinimas.

Į dienyną reikia užrašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai jau yra

išmokę.

Serijos „Šok“ V klasės gamtos mokslų vadovėlis „Mokslininkų

pėdomis“ (autoriai: Juozas Raugalas, Elena Motiejūnienė,

Loreta Geleževičiūtė, Virginija Juknienė, Igna Kirkutytė-

Aleknienė, Saulė Vingelienė, Genovaitė Vitalienė) 2008 m.

Frankfurto knygų mugėje apdovanotas Europos mokomo-

sios literatūros leidėjų grupės (EEPG) bronzos medaliu

vadovaujantis turinio, struktūros, atitikimo amžiaus grupei,

pa žinimo kompetencijų ugdymo, meninio apipavidalinimo,

iliustracijų ir kitais šiuolaikinio vadovėlio vertinimo kriterijais.

Su „Šok“ ženklu

Štai jau pusmetis, kai prie „Šok“ serijos vadovėlių komplektų I kla -

sei „Pupa“ ir „Gilė“ prisidėjo ir „Riešutas“. Matematikos mokymuisi

skirtas vadovėlio, pratybų sąsiuvinio, testų, mokytojo knygos,

dalijamosios medžiagos ir papildomų užduočių kom plektas

,,Rie šutas“ – tai nauja paskata atradimams ir pokyčiams. Esame

dėkingos likimui, nes jis įsuko mus į naujus kūrybinius ieškojimus

pradinio ugdymo srityje. Šį komplektą rengėme pa gal atnau jin -

tas Bendrąsias programas, rėmėmės savo peda gogine patirtimi,

vadovavomės bendrais „Šok“ serijos rengimo principais, pabrė -

žiančiais sistemiškumą ir integralumą. Glaudžiai bendra dar -

biavome su vadovėlių „Pupa“ ir „Gilė“ autorėmis, todėl „Riešuto“

turinys ir struktūra dera su „Šok“ serijos lietuvių kalbos ir pasaulio

pažinimo vadovėliais.

Tarpusavyje susijusios, bet kaip atskirų dalykų vadovėliai pa -

rengtos mokymosi priemonės prisideda prie vaiko asmenybės,

bendrų jų ir esminių dalykinių kompetencijų ugdymo. Didelis dė -

me sys skiriamas mokėjimo mokytis kompetencijai. Jau nuo

pirmos klasės mokiniai pratinami planuoti savo veiklą, bendra -

darbiauti, įsivertinti pasiektus rezultatus. Sudaromos sąlygos

vaiko individualybei atsiskleisti: ugdomi ir plėtojami kon kre čios

srities vaiko gebėjimai.

Džiaugiamės pradinių klasių

mo kytojų atsiliepimais, kad

matematikos vadovėlio kom -

plek tas, parengtas tokiais pa -

čiais didaktiniais principais kaip „Pupa“ ir „Gilė“, buvo labai lauktas

ir padeda dirbti integruotai – analizuoti ir spręsti problemą,

toliau plėtoti pradėtą temą matematiniu aspektu. Tarkime, per

pasaulio pažinimo pamoką aiškinamės, kas nudažo medžių

lapus, o per matematikos pamoką „einame“ į parką ir mokomės

atimties skaičiuodami krintančius lapus. Lietuvių kalbos

pamokoje vaikai kuria dialogus tema ,,Paskutinis lapas“.

Šitaip susietos beveik visos „Šok“ serijos vadovėlių I klasei temos.

Šiuose vadovėliuose jos ne kartojamos, bet išsamiau nagrinė -

jamos įvairiais aspektais, papildomos. Integruotos temos yra

orientuotos į artimiausią vaiko aplinką – daiktus ir patį vaiką (jo

pomėgius, jausmus, artimiausius žmones, šeimą). Integruotų

temų planą I klasei rasite adresu www.sokvadoveliai.lt

Visų trijų vadovėlių – „Pupos“, „Gilės“, „Riešuto“ – tokia pati kom -

plekto ir atlankos struktūra padeda pirmokui geriau orientuotis

šiuose vadovėliuose ir pratybų sąsiuviniuose. Pamokos me-

žiaga pateikiama vienoje atlankoje. Čia yra pamokos veiklos

planas, probleminiai klausimai, žodžių skrynelė.

Kaip ir lietuvių kalbos ar pasaulio pažinimo, taip ir matematikos

pamoka pradedama aptariant, ko mokysimės, apie ką kalbėsime

(ką siūlo kairėje atlankos pusėje esantys riešutukai). Pratybose

pristatoma veiklos liniuotė. Ja vadovaudamiesi mokiniai kartu

su mokytoju nusprendžia, kokia tvarka ir kaip atliks užduotis.

Kadangi pirmokų mąstymas labai konkretus, vadovėliai gausiai

iliustruoti piešiniais, vaizdiniais iš artimos, vaikui įdomios aplin -

kos. „Riešuto“ iliustracijose pateikiamos užduotys intriguoja,

atskleidžia praktinę matemati kos naudą, skatina

įsitraukti į mokymąsi. Pro-

b le miniai klausimai,

už rašyti po pagrin dine

iliustracija, pratina mo -

kinius kritiš kai mąstyti,

skatina reikš ti savo nuo -

monę ir ją pagrįsti.

Iš „Riešutuko skrynelės“

pabirę žodžiai supa žindi -

na su matematinėmis są -

vo komis, skatina tinkamai

jas vartoti. Klausimai formu -

luojami ir užduotys pateikia -

mos taip, kad sąvokų vis

prireikia. Taip tikrai nelengvi

žodžiai nesunkiai įsimenami.

Kiekvieną pamoką vaikai kviečiami į „Riešutuko klubą“. Čia

jie randa matematinę staigmeną – užduotį, lavinančią jų

pastabumą, loginį mąstymą, atmintį. Kartais ši užduotis

taip sužadina vaikų smalsumą, kad pamoką tenka pradėti būtent

nuo jos. Teigiamos emocijos pamokos pradžioje nuteikia vaikus

smagiam darbui.

Individualizuoti ir diferencijuoti mokymą, atsižvelgiant į mokinių

mokymosi ypatybes, skirtingus gebėjimus ir poreikius, padeda

nuosekliai pateikiamos įvairaus sudėtingumo užduotys (nuo

lengvesnių prie sunkesnių). Medžiaga paskirstyta taip, kad pa -

kanka laiko ir užduotims įtvirtinti. Papildomų užduočių są -

siuviniai skiriami sparčiau dirban -

tiems mokiniams. Juose gausu už -

duočių, ugdančių intelektinius ge bė ji-

mus. Kai kurie pirmokai savarankiškai bando

atlikti jiems ypač įdomias užduotis. Pa mokos darbui paįvairinti

naudojama spalvinga dalijamoji me džiaga. Ji padeda plačiau ir

išsamiau atskleisti va do vėlio temas, geriau įtvirtinti teorines

žinias atliekant praktines užduotis.

Jau nuo pirmos klasės mokome įsivertinti savo darbą, pastangas.

Atlikę pratybų sąsiuvinio užduotis, vaikai pažymi, kaip jiems

sekėsi.

Mokinių žinioms patikrinti naudojami testai. Šis užduočių są -

siuvinis skiriamas mokinio pažangai, pasiekimams, gebėjimams,

nuostatoms, apibrėžtoms atnaujintose Bendrosiose progra -

mose, nustatyti. Testai rekomenduojami atlikus „Riešutėlio der-

liaus“ užduotis. Atlikdami šias užduotis, mokiniai renka rie šu-

tukus. Testų pabaigoje mokinių žinioms, pasiekimams, gebė -

jimams įvertinti yra brėžiama diagrama. Ji parodo, kaip sekėsi

siekti mokymosi uždavinių. Tai dar viena galimybė visiems kartu

paanalizuoti savo visų metų darbą. Šie testai – tarsi matematinių

gebėjimų apskaitos aplankas, kuriame akivaizdžiai ir visiems

suprantamai atskleidžiami mokinio pasiekimai. Vaiko žinios lygi -

namos ne su draugų, o su jo paties žiniomis. Vadovėlio ,,Riešutas“

komplektas gausus, tad reikia tik pasirinkti tinkamas užduotis.

Manome, kad didelė paspirtis pedagogams yra šiuolaikiška

mokytojo knyga. Visose „Šok“ serijos mokytojo knygose patei-

kiami Bendrosiose programose numatyti konkrečios temos mo -

kinių pasiekimai. Čia aptariami mokymosi uždaviniai, siū loma,

kaip organizuoti pamokos veiklą, kokias priemones naudoti.

Matematikos pamokai pagyvinti pateikiama daug in tri guojančių

žaidimų, eilėraščių, pedagoginių pertraukėlių.

Kadangi esame autorės praktikės, pastebėjome, kad tarpusavyje

derančios lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, matematikos mo -

kymosi priemonės palengvina planuoti pamokas, organizuoti

mokinių veiklą, padeda siekti ugdymo tikslų, uždavinių, metodų

dermės.

Linkime, kad kiekviena diena su „Pupa“, „Gile“ ir „Riešutu“ būtų

kažkuo ypatinga ir vis kitokia. Į mokymąsi žiūrėkime kaip į visu -

mą, kai tikslas veda prie rezultato. Didelį dėmesį skirkime moty -

vacijai. Ją lemia pasikartojantys geri rezultatai ir paskatinimai.

Juk svarbiausia mokytojo užduotis – ne pateikti informaciją, o

padėti mokiniams ją suprasti, patiems atrasti prasmes.

Sėkmės gliaudant riešutukus!

Salomėja Žeknienė, Jolanta Žvirblienė, Jolanta Vengalienė,matematikos vadovėlio komplekto „Riešutas“ autorės

Integracijapradiniameugdyme – „Pupa“, „Gilė“,„Riešutas“

4

Taip pat rengiami„Šok“ serijos muzikos,etikos, dailės ir tech-nologijų vadovėliųkomplektai I klasei.

Su „Šok“ ženklu

Atnaujintos Bendrosios programos ir dabartiniaimokyklos ugdymo turinio įgyvendinimo modeliaikviečia mokytojus bendradarbiauti planuojantugdymo procesą. Vienas iš planavimo drauge as -pektų – ugdymo turinio integracija. Šiame straips - nyje siūlome pasvarstyti, kokios yra bendradar -biavimo galimybės derinant ugdymo turinį.

Bendrųjų kompetencijų ugdymo dokumente pa -brė žiama, kad „...mokytojai privalo derinti ugdymoturinį, nes kitaip mokinių žinios bus fragmentiškos,tarpusavyje nesusietos. Mokytojų komandos dar -bas turi daug pranašumų – ne tik pasiekiami mo - kyklai keliami tikslai, sudaromas visuminis nag ri -nėjamos problemos vaizdas, bet ir taupomasmokinių laikas, mažinamas krūvis, išvengiama ne -reikalingų pasikartojimų“ (Pradinio ir pagrindiniougdymo bendrosios programos. 2008 m. rugpjūčio26 d. Nr. ISAK-2433).

Akivaizdu, kad praktiškai tai įgyvendinti yra ganasudėtinga. Dalykų moky tojai,ypač artimų mokslų, pavyz džiui,

gamtos mokslų mokytojai, mate -matikai pastebi, kad tai, ką mokinys

aiškiai supranta fizi koje, sunkiai irgal ne iš karto pritaiko che mi joje ar

matematikoje. Net tos pačios są vo -kos, reiškiniai, formulės, užvertus

vieno ir atsivertus kito dalyko vado -vėlį, mokiniams tampa „nebe at pa žįs -

tamos“, nebepritai ko mos, neaiš kios.

Galbūt planuoti kartu, ieškoti artimųtemų ar veiklos sričių pritrūkstame laiko,

galimybių ir priemonių? Siūlome vieną išvariantų, kaip galė tumėte derinti savo ir

kolegų veiklą, mo kymo tikslus ir už da -vinius.

Inicijuokite mokytojų, dirbančių su tam tikroklasių koncentro, pavyzdžiui, 5–6 klasių, moki niais, susirinkimą.

Į susirinkimą atsineškite Bendrąsias programas, pa -sirinktus vadovėlius (jei turite „Šok“ serijos vado -vėlių, tai ir mokytojo knygas), ilgalaikius pla nus. Darkartą apžvelkite šio amžiaus mokinių visų dalykųugdymo turinį ir kartu parenkite integracinę planodalį, numatykite bendruosius gebėjimus, temas(pro blemas), projektus ar užduotis. Galima apsiri -boti tik artimų dalykų siejimu, tačiau reko men -duotina bent jau supažindinti ir kitų dalykų kolegassu numatytomis bendromis veiklomis.

Nemažai tarpdalykinės integracijos pavyzdžių mo -ky tojai ras „Šok“ serijos vadovėliuose, o mokytojoknygose – ištraukų iš Bendrųjų programų, moky -mosi uždavinių, siūlomos veiklos, integracinių są -sajų. „Šok“ serijos vadovėlių autoriai, rengdamivadovėlius, bendradarbiauja tarpusavyje ir derinaugdymo turinį. Todėl parengti komplektai – vado -vė lis, mokytojo knyga, pratybos – suteikia galimy -bę pasirinkti vieną ar kelias iš siūlomų veiklų: or -ga nizuoti išvyką, drauge spręsti problemą, vykdytiprojektą, atlikti bendrą užduotį, tyrimus, vesti dis -kusiją, rengti parodą ir pan.

Jums reikės tik susitarti, kokias veiklas pasirinksite,kuriuos turinio aspektus išplėtosite, kad išveng -tumėte kartojimosi. Taip pat turėsite apgalvoti,kaip ir kokias mokinių dalykines žinias ir gebėjimusbūtų galima pritaikyti sprendžiant bendras proble -mas ar vykdant projektus. Suplanavus metų (pus -me čio) veiklą, atradus ugdymo srityse bendrosveiklos galimybių, jas suderinus, reikia nepamirštiperiodiškai aptarti stipriąsias ir silpnąsias įgyven -dinimo puses ir vėl drauge planuoti...

Ir beveik rimtai...

Ryte ruošdamiesi gerti kavą, kai mokytojų kamba -rio dar nevarsto mokiniai, o jūs nesprendžiate di -delių problemų, prisėskite šalia kolegos ir pa siū- lykite jam kavos, arbatos ir kaip desertą – ugdymoturinio integravimo variantų. Laikas tikrai neprailgs...

Parengė Jūratė Mikulevičiūtė, Lina Virozerovienė

5

Kaip pavyzdį pateikiame tarpdalykinės integracijos lentelės fragmentą. „Amžinosios laikmenos“ – viena iš „Šok“ serijos vadovėlių V–VI klasei integracinių temų.

Pacevičiūtė A., Buračienė A., Jucienė N. ir kt. Mityba. Tekstilė. Technologijų vadovėlis V–VI klasei. Kaunas: Šviesa, 2008.

Staknienė I., Tuinylaitė R. Vaizdų pasaulyje. Dailės vadovėlis V klasei. Kaunas: Šviesa, 2008.

Bendradarbiavimas planuojant ugdymo procesą: siekiai ir galimybės

Mokinių pasiekimai

„Šok“ serijos vadovėlio tema ir siūloma mokinių veikla

Istorija„Palikimas“

Gamta ir žmogus

„Mokslininkų pėdomis“

Literatūra„Lingo lego

laduto“

Lietuvių kalba„Žaidžiužodžiu“

Dailė„Vaizdų

pasaulyje“

Matematika„Formulė“

Informacinės technologijos

„Projektų mozaika“

Technologijos „Mityba ir tekstilė“

Nuostatos

Domėtis gyvenamąja vieta, savo bendruomenės praeitimi. Ugdytis pagarbą Lietuvos kultūriniam paveldui.

Ugdytis gerą elgseną.

Išmokti suprasti žmogui atmintinų dalykų saugojimo prasmę ir vertę.

Bendrieji gebėjimai

Klausti, išsakyti savo idėjas, tartis,savarankiškai surasti informaciją, jąapibendrinti ir perteikti kitiems.

Gebėti į muziejaus eksponatus pažvelgtiįvairiais aspektais, iš skirtingų dalykiniųpozicijų.

Dalykinės žinios irsupratimas

„Amžinosioslaikmenos: Lietuvos muziejai“

Remdamiesi vadovėliomedžiaga arba savo patir-timi, mokiniai paaiškins, kas yra muziejus, ko siekia -ma kuriant muziejus;grupėje sukurs tinkamo elgesio muziejuje taisykles,jas apibendrins ir pristatysklasei; įvardys bent vieną irapibūdins gyvenamojoje vietovėje ar apylinkėseesantį muziejų.

„Iš mokslo istorijos. Energetikos(technikos)muziejuje“

Mokiniai pristatys, ką jiemspavyko sužinoti (iš įvairiųšaltinių arba per išvyką įmuziejų) apie pasirinktą Lietuvos gamtos ar techni -kos muziejų; pateiks mokslo atradimų, kuriepakeitė žmonių pasaulė-voką ir buitį, pavyzdžių.

Projektas „Ilgaamžėslaikmenos“

Remdamiesi muziejujepatirtais įspūdžiais,mokiniai įvairiais aspek-tais apibūdins apžiūrė-tus eksponatus iružpildys sisteminęlentelę pratybų sąsiuvinyje.

„Amžinosioslaikmenos. Lietuvių kal-bos žodynui100 metų“

Mokiniai paaiškins, kokią reikšmę kiekvienaitautai turi žodynas, išvardys žymiausius lietuvių kalbininkus –didžiojo „Lietuvių kalbosžodyno“ kūrėjus, naudosis „Lietuvių kal-bos žodynu“ ir jo elektronine versija.

„Kassaugomamuziejuose“

Aptars krašto muziejųreikšmę dabarčiai, eksponatų įvairovę irsvarbą; ieškos informa-cijos internete, kitų dalykų vadovėliuose;aplankys artimiausiąmuziejų, pieš ekspo -nato eskizą, aprašyspasirinktą eksponatąpratybų sąsiuvinyje.

„Amžinosios laikmenos.Pitagoras ir joskaičių moky-mas“

Domėsis matematikos istorija: susipažins suPitagoru – vienu garsiausiųantikos filosofų ir matematikų.

„Rašome klasėsknygą. Projektas „Ilgaamžės laik-menos“

Mokiniai susitars dėl rengiamos knygos turinio (lankantis muziejujesurinktos medžiagos, kūrybinių darbųpanaudojimo), suplanuos ir, pasidalijęgrupėmis, rengs klasės knygą: kurs irredaguos tekstus, rinks ir apipavi-dalins juos rašykle, iliustruos, kompiu-teriu patikrins rašybą; organizuos„Knygos sutiktuves“; rengdami klasėsknygą ir organizuodami knygos sutik-tuves, bendradarbiaus (konsultuosis)su lietuvių kalbos, dailės, istorijos irkitų dalykų mokytojais, remsis įvairiųdalykų žiniomis ir gebėjimais.

„Amžinos laikmenos“

Mokiniai aptars, kodėl irkaip keitėsi avalynės ir tekstilės dirbiniai; lyginsmedžiagas, formas; pieš tekstilės dirbinių eskizus ir aptars jų pritaikymo galimybes.

Janušauskienė V., Žvironaitė L. Lingo lego laduto. 2-asis literatūros pratybų sąsiuvinis V klasei. Kaunas: Šviesa, 2007.

6

Kviečiame tėvus mokytis su vaikais!

Tai pačiai klasei dėstantys mokytojai galėtų parengti problemi-nių dalykų ar klausimų santraukas.

Tarkime, lietuvių kalbos mokytojas galėtų pateikti dažnai varto-jamų, bet klaidingai kirčiuojamų žodžių sąrašą, matematikosmokytojas – pasiūlyti, kur ir kaip praktiškai panaudoti įgytasžinias (pvz., dydžiai kasdienybėje: ilgis, masė, laikas), gamtosmokslų mokytojas – sveikos mitybos taisykles ir pan.

Savo ruožtu jūs, rengdamiesi kelionei, su vaiku paskaičiuokite,kiek reikės benzino ir kiek jis kainuos. Pirkdami maisto produktų,galite aptarti, kuris iš jų yra sveikesnis ir neviršija pirkiniams skir-tos sumos. O gal paprašykite vaiko tapti kalbos specialistu irleiskite jam taisyti kitų šeimos narių kalbos klaidas. Tai tik keletaspavyzdžių, kaip suaugusieji be didelių pastangų gali padėtivaikui įtvirtinti žinias ir suvokti, kad tai, ko jis mokosi mokykloje,yra naudinga kiekviename žingsnyje.

Pasidalykime idėjomis, kaip mokytojai ir tėveliai galėtų suvienytijėgas ugdydami vaikus!

Rašykite mums info@sokvadoveliai.lt

Edita Linkevičiūtė

Šie žodžiai buvo išsakyti Švietimo plėtotės centro organizuotojeapskritojo stalo diskusijoje „Ugdymo individualizavimas: lūkes -čiai ir realybė“. Nutarėme pakviesti mokytojus diskutuoti šia te ma: pasidalyti mintimis, idėjomis, siūlymais, kaip jie ben dra -darbiauja su tėvais.

Norinčių dirbti mokytojais Švedijoje yra labai daug, organizuojami konkursai. Daiva, Jums teko nueiti sudėtingąkelią, kol įgijote teisę mokyti Švedijos vaikus. Kokius esminius skirtumus, lyginant su Lietuvos mokykla, galėtumėte įvardyti? Ko reikėjo išmokti?

Mano pedagoginė patirtis labai įvairiaspalvė. Aštuonerius metusprieš išvykdama į Švediją dirbau pradinių klasių mokytoja, vėliauteko paragauti ir administracinio darbo – vienerius metus dirbaudirektoriaus pavaduotoja ugdymo reikalams. Atvykusi į Švediją,keletą metų dirbau darželio auklėtoja. O štai dabar jau antrimetai darbuojuos pradinių klasių mokytoja. Su dviem savo kole-gom turime 25 smalsius mokinukus klasėje. Švedijoje mokytojasniekuomet nedirba vienas. Tai buvo vienas esminių skirtumų, sukuriuo susidūriau pradėjusi dirbti mokykloje. Vienoje klasėje daž-niausiai dirba trijų žmonių komanda: mokytojas, užklasinės veik-los pedagogas ir asistentas. Taigi pirmoji mano užduotis irišbandymas buvo išmokti planuoti, organizuoti ir dirbti vienojekomandoje su kolegomis, nes juk Lietuvoje visa atsakomybė užmokinių ugdymą – vieno, už klasę atsakingo, pedagogo rankose.

Dar vienas skirtumas, kurį čia pajutau – visi pasirengimo pa mo -koms darbai (medžiagos parengimas, mokinių darbų taisymas)vyksta mokykloje. Tam sudarytos puikios sąlygos: mokytojai turidarbo kambarius su kopijavimo, laminavimo ir kita reikalingaįranga, naudojasi kompiuterinėmis programomis ir visa meto-dine medžiaga. Į namus išeini pamiršęs visus darbinius rūpesčiusir negalvodamas „ką mes veiksime rytoj?“.

Švediškoje mokykloje nė vienoje klasėje nepamatysi eilėmis suri -kiuotų suolų. Vyrauja skandinaviškas paprastumas, kabinetaifunkcionalūs, visur mirgėte mirga įvairaus pobūdžio vaikų dar-bai. Be to, dokumentacija čia yra vadinamas vaikų darbų kaupi-mas, sisteminimas. Švedijoje mokytojams reikia pildyti nedaugdokumentų. Mokytojui svarbiausias vaikas, jo ugdymas ir asme -ninių savybių formavimas.

Švedijoje nėra mokytojų kategorijų. Atlyginimas diferencijuoja-mas pagal išsilavinimą, darbo stažą ir amžių.

Kokia pagalba suteikiama mokytojams Švedijoje siekiant palengvinti jų darbą?

Švedijoje dirbti mokytoju – tikras malonumas! Be galo mėgausavo darbą ir Lietuvoje. Tačiau čia yra sudarytos visos sąlygos,kad ugdytojas jaustųsi gerai, kad jam nieko netrūktų, jo pečiųne slėgtų per didelė darbų našta. Galbūt veiksnys, kad atsako -mybę už klasę dalijasi trys pedagogai, taip pat lemia mažesnįmokytojo krūvį. Mokymo priemonės, visa metodinė medžiagayra profesionaliai sudaryta, tereikia mokėti sumaniai ir išradin-gai viskuo naudotis. Pradėjęs dirbti, be abejo, gauni klasę (kabi-netą), kurioje mažiausiai dvi lentynos, nukrautos metodi nėmisknygomis ir segtuvuose sukaupta medžiaga. Kiekvienoje klasėjeyra keletas kompiuterių. Mokykla labai didelį dėmesį skiria nuo-la tiniam mokytojų lavinimuisi, naujovėms. Du kartus per metus

mokykloje organizuojamos vadinamosios „studijų dienos“. Moki -niai tuomet lieka namuose, o mokytojai savo darbo laiku lavinasi,dalyvauja įdomiose dalykinėse diskusijose, tobulina savo moky -mo sritis, kuriose galbūt pastebi spragų, klausosi didelę patirtįtu rinčių lektorių ir t. t. Mokytojų kursai ir paskaitos – savaime su -prantamas kiekvienos mokyklos indėlis į pedagogo kraitį. Mo -kyklai tai kainuoja nemažai pinigų. Tačiau mokyklos vadovybėvisada atvira mokytojų norui tobulėti ir be apribojimų investuojapinigus mainais į naujas žinias, kūrybiškumą.

Kaip planuojate ugdymo procesą? Kiek laiko skiriate planams rašyti?

Mokytojai pasirenka sau tinkamiausius būdus, kaip planuoti ug -dy mo procesą. Galbūt vienam pedagogui pakaks plano pusme -čiui, o kitas planuos savo 2–4 savaičių darbą. Niekur nėra nu- ro dytos planavimo formos. Tai priklauso nuo kiekvieno moky-tojo pasirinkimo, patirties, pagaliau nuo asmeninių savybių irgebėjimų. Svarbiausia, kad planas būtų kuo paprastesnis, kadjuo būtų nesudėtinga naudotis.

Kaip bendradarbiaujate su kolegomis? Ar dalijatės patirtimi, idėjomis? Kaip padedate mažiau patyrusiems mokytojams?

Negaliu kalbėti apie visų mokyklų mikroklimatą, nes, manau, kad„nėra namų be dūmų“. Tačiau mano mokykloje vyrauja be galošilti, draugiški tarpusavio santykiai. Su mokytojais ir mokyklosva dovybe bendraujame neformaliai, puikiai pažįstame vieni ki -tus. Mielai dalijamės patirtimi. Džiaugiamės, jei kažkuris moky-tojas, pritaikęs savo kolegos šaunią idėją, atranda, kad tai patsefektyviausias būdas išmokyti vaiką. Mokykloje turime ir „Idėjųbanką“. Segtuvuose kaupiamos įdomios idėjos, metodai, įvairios

mokymo priemonės ir kita lavinimosi informacija. Jaunas moky-tojas, ką tik pradėjęs dirbti mokykloje, turi savo vyresnįjį globėją,su kuriuo gali pasidalyti sėkme, atradimais, patirtimi ar paklaustipatarimų.

Toks šiltas, nesavanaudiškas bendradarbiavimas, žinoma, sukuriajaukią atmosferą, kurioje gera dirbti. Nėra įtampos, visi atsi-palaidavę.

Ką pasakytumėte apie švedų požiūrį, nuostatas į vaiką, mokyklą, švietimą?

Švedijoje vaikas, jo šeima – didžiulės vertybės. Tai du neatsiejamikertiniai dalykai nuo pat pirmųjų žingsnelių mokykloje iki gim-na zijos aukštumų. Vaikas–šeima–mokykla – šis ryšys nenutrūk-sta, jis puoselėjamas, tobulinamas, grindžiamas abipuse pa gar - ba. Tėvams sudaromos sąlygos nuolat domėtis vaiko pasieki-mais, ugdymo procesu. Jie jaučia didelę atsakomybę už tai.Trum pi pokalbiai apie vaiko dieną – kasdienis, įprastas dalykas.Švedai tėvai savo vaikus iš mokyklos pasiima iki trečios klasės.Tėvų ir pedagogų ryšys labai glaudus. Mokytojas yra gerbiamas,juo pasitikima.

Ko palinkėtumėte Lietuvos mokytojams?

Savo kolegoms Lietuvoje nuoširdžiai linkiu būti negęstančiaisžiburėliais, į kuriuos pažvelgus, spindėtų vaikų akutės. Linkiu tė-vams supratingumo. Linkiu, kad didžiulės šūsnys pildomų doku-men tų, painiavos auditų labirintuose neužgožtų kasdienio dar -bo džiaugsmų, atradimų ir prasmės. Sėkmės!

Ačiū, Daiva. Sėkmės ir Jums!

Kalbėjosi Lina Virozerovienė

Interviu su Stokholmopradinės mokyklos mokytoja Daiva Juskaitis

Aš ,,neatiduodu“ mokyklai savo vaiko.Mokykla man tik padeda jį ugdyti. Niekam,tik tėvams (glo bėjams) priklau so visa atsa -ko mybė už vaiką, jo brendimą, taip pat iruž tai, ką jis mo kykloje su žino, patiria. Taireiškia, kad atsa kingai domėtis visais mo -kyk li niais reikalais yra tėvų pareiga ir teisė.

Dr. Elena Martinonienė, mama

Tikslas ir pomėgis

Atspindys

{Dabar jau nieko nestebina tūkstančiai svetur dir ban čiųtautiečių. Airija, Anglija, Ispanija – šalys, dažniau mini-mos dėl ten gyvenančių mūsų giminaičių ir pažįstamų.Tačiau retas kuris dirba pagal savo specialybę ar pašau -kimą. Jūsų dėmesiui interviu su Daiva Juskaitis. Ši mo-teris jau 8 metus su šeima gyvena Stokholme ir dirbaRÖSJÖSKOLAN TÄBY pradinės mokyklos mokytoja.

Kaip tėvai gali padėti vaikams mokytis?

Mariaus Danio nuotrauka.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

7

1957-ųjų rugsėjis. Mokslo metų pradžia. Dublino gatvėmis skubastudentai. Su jais ir dvi iš provincijos atvykusios jaunutės mer -ginos – geraširdė Benė, Dublino universiteto pirmakursė, ir josvaikystės draugė, vienuolių užauginta kilminga našlaitė Eva.Mažame miestelyje užaugusios merginos svajoja apie darnepatirtus nuotykius, dideliame mieste jų laukiantį kitokį gy-venimą ir, žinoma, meilę.

Bet jau pati pirmoji mokslo metų diena pateikia netikėtumų, pri -verčiančių vienuolyno auklėtinę Evą atsigręžti į skausmingą savopraeitį.

Vytautė Žilinskaitė

Sniego senis ir balaSniego senį tik tik sulipdė, ir viskas jam nauja, neregėta, įdomu. Juodomis džiovintų slyvų akimis spokso į šviečiančius namų lan-

gus, kelia nosį morką į dangų, nusėtą sidabro žvaigždėmis, smalsiai sukiojasi į medžius, aplipusius snaigėmis.

– Į kokį gražų spindintį pasaulį aš atėjau! – sako sau, o jo akys taip pat spindi iš džiaugsmo. – Jau kad pasisekė, tai pasisekė.

Nežinau nė kam dėkoti.

Po juo it veidrodis plytėjo ledo lopas. Sniego senis pasilenkė ir jame išvydo savo atvaizdą. Kresnas, drūtas, tikras galinčius ilga

šelmiška nosimi, daugybe sagų ir su šluota pašonėje. „Va koks! Tikrai smagus!“ – pasigėrėjo ir net užniūniavo.

Janušauskienė V., Žvironaitė L. Lingo lego laduto.

Literatūra V klasei. Pirmoji knyga. Kaunas: Šviesa, 2007. P. 150.

...jums ne pro šalį bus kelios minutės poilsio...

Šiandien daug kalbama ir rašoma apie tai, kaip gyventi, mokytis,

dirbti, visur suspėti ir kartu neprarasti sveikatos, gyvenimo

džiaugsmo, energijos. Viskas aplinkui kinta beprotišku greičiu,

turime lanksčiai reaguoti į pokyčius, nuolat mokytis, greitai

spręsti problemas ir veikti naujomis sąlygomis. Patiriame stresą,

ir jo poveikis priklauso nuo to, su kokia nuostata priimame įvai-

rius visuomenės reiškinius, pasikeitusias aplinkybes. Jei kliūtis,

problemas, klaidas sutinkame pozityviai, kaip iššūkį, tai stresas

skatina veikti per daug mūsų nenuvargindamas. Tačiau gali būti

ir atvirkščiai: neigiamos nuostatos, darbai, atliekami nenorint,

dažnai išprovokuoja nesėkmes, sukelia nuovargį... Kiek mokinių

galėtų pasakyti, kad pamokos „veža“? O mokytojai tikriausiai

pasiguostų, kad daugybė įvairiausių dokumentų dažnai užgožia

svarbiausią tikslą. Be to, mokytojai patiria ne tik fizinį, bet ir didelį

emocinį krūvį, nes mokymas susijęs su jausmais. Todėl svarbu tin-

kamai paskirstyti savo jėgas, energiją ir laiką, išlaikyti pu siausvyrą

tarp darbo ir poilsio. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti.

Sukoncentruokite dėmesį į vieną darbą. Jei skaitote – tai skai -

tykite, jei valgote – valgykite, jei klausotės – girdėkite. „Nie kada

nedarykite vienu metu dviejų ar trijų darbų. Džiaugs mo prie -

žastis – būti ten, kur šiuo metu esate.“ (Bodo Schafer)

Suplanuokite dienos darbus (pamokas). Jei aiškiai įsivaizduo-

jate, ko sieksite ir kaip, dar reikėtų neužmiršti teigiamos nuo-

statos, kad taip ir bus.

Nuspręskite, kam teiksite pirmenybę. Visų darbų neatliksite iš

karto, todėl juos geriau paskirstyti pagal svarbumą: ką reikia at-

likti nedelsiant (A), ką privalu atlikti šiandien (B), ką galima nukelti

rytdienai (C), kurį darbą perduoti kolegai (D), kurio apskritai at-

sisakyti (E). Esminiai darbai neturėtų pradingti smulkmenose.

Dalykitės atsakomybe su kitais. Pasitikėkite ir skirkite dalį savo

užduočių mokiniams, kolegoms, mokinių tėvams. Pavyzdžiui,

leiskite pamoką vesti kam nors iš mokinių. Dažniau organi -

zuokite klasės draugų vertinimą ir įsivertinimą. Pasikvieskite į

pamoką įdomesnių profesijų atstovų. Bus mažiau teorijos, dau-

giau praktiškai išmėgintų dalykų.

Pasirinkite tinkamą mokymo būdą. Mokymo būdas neturi

sukelti mokytojui vidinio konflikto. Vaidinti tą, kas nesi, daug

sunkiau.

Kartais pažaiskite. Tai patinka ne tik mažiesiems... Kas paska-

tintų jus, jei būtumėte mokinys, su malonumu eiti į mokyklą? In-

triga, smagus netikėtumas, žaidimas, mokytojo nupieštas

pie šinys lentoje ar TV laidos „formatas“ gerai nuteiktų ne tik jūsų

mokinius, bet ir jus. Tam net nereikia ypatingai ruoštis. Kartais

kitokia balso intonacija, netikėtas, provokuojantis klausimas,

spėti uždengtas daiktas, to paties „saldainio vyniojimas į kitą

popierėlį“ gali išjudinti ir visus motyvuoti darbui.

Kartais organizuokite pamokas ne klasėje. Nekasdieniška

aplinka suteikia atgaivos, o pamokos miške, kieme ar kokioje ki-

toje įdomioje vietoje įsimins ilgam. Mokyklos salėje galima su-

vaidinti neseniai nagrinėtus moliuskus, žemės ir kitų planetų

sukimąsi, patikusią kūrinio ištrauką, atomų judėjimą. Tai ne tik

padės atsipalaiduoti ir išlaisvins kūrybiškumą, bet ir leis susieti

mokymąsi su įvairiais pojūčiais. Vaikai daug lengviau ir greičiau

priims informaciją.

Pertraukas skirkite poilsiui. Gali padėti net kelių minučių dėme-

sio sukoncentravimas į bet kokį nejudantį objektą – medį, gėlę,

namą... Tuo metu galvoti reikia būtent apie tai, į ką žiūrite.

Bendradarbiaukite su kolegomis. Ypač su stipriomis asmeny-

bėmis, optimistiškai nusiteikusiais, mylinčiais savo darbą empa -

tiškais mokytojais. Klauskite jų patarimo, ką jie daro, kad išlaikytų

emocinę pusiausvyrą, „neperdegtų“. Bendradarbiavimas su kole-

go mis, dalijimasis patirtimi, bendrų projektų rengimas, pagalba

kitiems, solidarumas ir tolerancija ne mažiau svarbūs siekiant savo

pavyzdžiu išmokyti mokinius bendradarbiauti. Vaikai, matyda mi,

kad mokytojas tai daro nuoširdžiai, labiau jį gerbia ir pasitiki.

Nesineškite darbų na mo. „Palikę darbo reikalus mokykloje,

padėsite sau psicho logiškai atskirti darbo vietą ir savo namų ap -

linką“. (Sue Cowley) Įvertin ti savo dieną ir užsirašyti, kas pavy ko,

kuo džiaugiatės, dėl ko nerimaujate – tai kuriam laikui pamiršti

rūpesčius. Iš ryto per žvelgsite užrašus ir priimsite tinkamus

spren di mus. Aišku, rei kės tru putį laiko ir kan trybės. Atsikratyti

įky rių minčių apie mo kyklą namuose pa vyks tik tuomet, jei šį

metodą tai kysite keletą savaičių.

Naudokitės metodi nė mis prie monė mis. Gali pagelbėti ir šiuo-

laikinės moky mo priemonės, leidžia mos komplektais: vadovėlis,

pra tybų sąsiuvinis, mokytojo knyga. Visos dalys yra tarpusavyje

susijusios, todėl sutaupoma laiko ieškant papildomos medžia-

gos, rengiant užduotis. Pavyzdžiui, „Šok“ serijos mokytojo kny-

goje – visų metų ir kiekvienos pamokos planas, metodinės

re komendacijos ir kita naudinga informacija. Lieka laiko kūrybai

ir laisvalaikiui.

Laisvalaikiu užsiimkite mėgstama veikla. Jei ramybės neduoda

galvoje nuolat knibždančios mintys apie mokyklą, verta su si -

domėti dalykais, tiesiogiai nesusijusiais su jūsų darbu, bendrauti

su kitų profesijų žmonėmis. Aktyvi fizinė veikla, buvimas gam-

toje, kelionės, menas, amatai, malda ar meditacija padės atsi-

palaiduoti, nukreips jūsų dėmesį kitur.

Ilsėkitės per atostogas. Neatlikite „mokyklinių“ darbų! Skirkite

laiko šeimai, poilsiui, sveikatai stiprinti, mėgstamam už siėmimui,

draugams, pramogoms...

Tai nėra visiems ir visada tinkama nuovargio profilaktika. Kad

geriau pasijustumėte, galbūt užteks atkreipti dėmesį ir išbandyti

vieną ar du patarimus. Tiesiog pradėkite šiandien...

Parengė Milė Staukaitė

Jei dažnai jaučiatės pavargęsKavos pamokėlė

Jei dažnai jaučiatės pavargęs

Agn

iaus

Tar

abild

os n

uotr

auka

.

Maeve Binchy (Meivė Binči) – popu- liari airių rašytoja, keliolikos roma - nų, kelių apsakymų rinkinių, pjesių,televizijos filmų scenarijų autorė.Pui kios pasakotojos, talentin gai ku riančios įtrau kiančias istorijas irryš kius perso nažus, kūryba išversta į daugiau kaip 30 kalbų.{

Knyga laisvalaikiui

Mokytojų atestacijos atmintinė

Naršyklė

8

„Šok“ serijos vadovėlių svetainė Kviečiame aktyviaibendradarbiauti!

Kiekvienas mokytojas turi teisę atestuotis – kelti savo kval-ifikaciją. Ši atmintinė parengta vadovaujantis naujaisMokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psicho-logus) atestacijos nuostatais (2008 m. lapkričio 24 d. Švie-timo ir mokslo ministro įsakymas Nr. ISAK-3216 ir 2009 m. sausio 16 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymasNr. ISAK- 94).

Nustatytos keturios mokytojų kvalifikacinės kategorijos –mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko,mokytojo eksperto – ir keturios pagalbos mokiniui spe-cialistų kvalifikacinės kategorijos – pagalbos mokiniuispecialisto, vyresniojo pagalbos mokiniui specialisto, pa - gal bos mokiniui specialisto metodininko ir pagalbos mo -kiniui specialisto eksperto.

Aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą (specialųjį vidurinį,įgytą iki 1995 metų) ir pedagogo kvalifikaciją įgijusio asmens kvalifikacija prilyginama mokytojo kvalifikacineikategorijai.

Aukštesnės kvalifkacinės kategorijos galima siekti:

• vyresniojo mokytojo – turint 4 paskutinių metų dalykomokymo darbo stažą;

• mokytojo metodininko – turint 5 paskutinių metų da-lyko mokymo darbo stažą;

• mokytojo eksperto – turint 6 paskutinių metų dalykomokymo darbo stažą.

Aukštesnės kvalifikacinės kategorijos galite siekti praėjus2 metams nuo paskutinės atestacijos.

Atestacijos programa mokyklose sudaroma trejiems me -tams. Kiekvienais metais slenkamuoju principu programapapildoma naujai atestuotis ketinančiais mokytojais.

Atestacijos nuostatai yra paskelbti internete adresu:

http://www.smm.lt/naujienos/nteises_a.htm

1. Perskaitykite Atestacijos nuostatus ir nuspręskite, ko kiąaukštesnę kvalifikacinę kategoriją pretenduojate įgyti.

2. Pradėkite kaupti medžiagą, kuri atestacinei komisijaipatvirtintų, kad esate verti aukštesnės kvalifikacinės ka-

te gorijos. Sukaupta medžiaga turi parodyti, kad jūsatitin kate aukštesnės kvalifikacijos kriterijus. Jei atestuo -jatės pirmą kartą ir siekiate mokytojo kategorijos, busvertinama jūsų 1 metų praktinė veikla; jei siekiate aukš -tesnės kvalifikacinės kategorijos – 3 metų prak ti nė veik -la. Jei atestuojatės pakartotinai – bus vertinama veiklanuo paskutinės atestacijos (bet ne ilgesnė nei 3 metų).

3. Savo mokyklos atestacijos komisijai pateikite:

• prašymą įrašyti jus į Mokytojų atestacijos programą;

• Mokytojo duomenų anketą (Atestacijos nuostatų 2 priedas);

4. Jei atestuojatės pirmą kartą, užsirašykite į kursus. Čiaįgysite žinių ir gausite jas patvirtinančius kalbos kul -tūros (netaikoma lietuvių kalbos mokytojams), kom-piu terinio raštingumo (netaikoma informacinių tech - nologijų mokytojams) pažymėjimus. Šiuos pažy mė -jimus privalėsite pateikti atestacinei komisijai. Visiems,norintiems atestuotis, privaloma turėti pažy mėjimą,kad yra išklausyti Specialiosios pedagogikos ir spe-cialiosios psichologijos kursai (nebent jūsų diplomenurodyta, kad esate šių dalykų specialistas).

5. Mokyklos atestacinės komisijos pirmininkas, vado vau-damasis Atestacijos nuostatais, ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius turi kreiptis į reikiamas institucijas, prašy-damas paskirti jums praktinės veiklos vertintojus.

Vyresniojo mokytojo kategorijos siekiančio mokytojoveiklą gali stebėti mokykloje dirbantis aukštesnės katego -rijos mokytojas ir kuruojantis pavaduotojas; metodininko –mokyklos vadovas ar kuruojantis pavaduotojas ir 2 steigėjopasiūlyti asmenys; eksperto – mokyklos, stei gėjo ir Moky-tojų kompetencijos centro deleguoti asme nys. Minėtos insti-tucijos paskirs vertintojus. Jūs su jais turėtumėte susisiekti irsusitarti, kada ir kokias pamokas jie stebės.

6. Prieš stebėsimas pamokas pasirūpinkite dokumetųformomis (Atestacijos nuostatų 5, 6, 8 priedai), kuriasturėsite pildyti jūs ir vertintojai. Vertintojams pateikiteir šiuos dokumentus:

• teminius planus;

• paties parengtas mokymo ir mokymosi priemones,metodines priemones, leidinius, metodinius straips-nius, pranešimus, renginių planus, vestų seminarų pa -žy mėjimus, gerosios pedagoginės patirties sklaidosįro dymų, paties parengtus ir vykdytus projektus, ug -dy mo proceso tyrimo medžiagą ir kt. Medžiaga turiįrodyti, kad jūs pagrįstai pretenduojate įgyti aukštesnękvalifikacinę kategoriją. Medžiagą geriausia rinkti pa -

gal Atestacijos nuostatų 1 priede išdėstytus vertinimokriterijus.

7. Susitikite su savo darbo vertintojais, kurie stebės irvertins jūsų pamokas. Vertintojai ne tik stebės 4 jūsųpamokas, bet ir analizuos išorės audito ataskaitas,praeitos atestacijos duomenis, jūsų ugdomosios ir me -todinės veiklos dokumentus. Jie taikys įvairius meto-dus: interviu, pokalbį, dokumentų analizę.

8. Ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atestacinės komisi-jos posėdžio mokyklos atestacinės komisijos sekreto-riui pateikite:

• jei reikia – patikslintą Mokytojo duomenų anketą (Ates - tacijos nuostatų 2 priedas);

• Mokytojo kvalifikacijos tobulinimo lentelę (Ate sta cijosnuostatų 3 priedas);

• neprivalote, bet galite pateikti savivaldybės atitin kamometodinio būrelio (tarybos) ar apskrities viršininko ad-ministracijos metodinės tarybos reko men daciją meto-dininko ar eksperto kvalifikacinei kategorijai įgyti.

9. Pasidomėkite, ar jūsų praktinės veiklos vertintojai nevėliau kaip prieš dvi savaites iki atestacinės komisijosposėdžio pateikė mokyklos atestacinės komisijossekretoriui:

• Pamokos vertinimo lenteles (Atestacijos nuostatų5 priedas);

• Mokytojo veiklos bei kompetencijos įsivertinimo ir ver-tinimo lentelę (Atestacijos nuostatų 6 priedas);

• Mokytojo veiklos bei kompetencijos įvertinimo lentelę(Atestacijos nuostatų 8 priedas).

10. Laukite atestacijos komisijos posėdžio, kuriame buspriimtas sprendimas dėl jūsų kvalifikacijos. Posėdyjeturi dalyvauti atestacinės komisijos nariai, jūs, jūsųpraktinio darbo vertintojas (vertintojai). Stebėtojo tei -sėmis gali dalyvauti LR Švietimo ir mokslo ministerijos,apskrities viršininkų administracijų valstybinės švie-timo priežiūros skyrių (tarnybų) atstovai.

Pastaba. Ši atmintinė parengta mokytojams. Jei domitėspagalbos mo kiniui specialistų atestacija, žr. Mokytojų ir pa-galbos mo kiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijosnuostatus.

Parengė Jūratė Litvinaitė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos

istorijos mokytoja ekspertė

www.sokvadoveliai.lt

Apsilankykite atnaujintoje svetainėje

Čia rasite:

• informaciją apie „Šok“ serijos leidinius;• ilgalaikius pamokų planus;• naujienas;• informaciją apie renginius, konkursus, pasiūlymų;• „Šoktoną“ el. formatu.

„Šviesos“ leidykla kviečia bendradarbiauti ir siūlo:

• naujų vadovėlių komplektų, kitos mokomosios literatūros pristatymus jūsų mokykloje (trukmė 20–40 min.);

• praktinius seminarus (6–18 akad. val.) švietimo cen -truose ar mokyklose. Seminarus veda vadovėlių autoriai. Seminarų tvarkaraščius rasite www.sviesa.ltir www.sokvadoveliai.lt;

• susitikimus su autoriumi ar autoriais Jūsų mokykloje.

Mielai atvyksime į bet kurią Lietuvos vietą.

Išsamią informaciją apie renginius ir seminarus teikia projektų vadovė Daiva Bartninkienė. Rašykite d.bartninkiene@sviesa.lt arba teiraukitės tel. (8 37) 342033.

„Šoktoną“ rengė: Edita Linkevičiūtė, Lina Virozerovienė, Jūratė Mikulevičiūtė,Linas Spurga, Inga Vijaikytė, Tatjana Skusevičienė, Genovaitė Kynė, Jurgita Petrauskaitė, Vilija Malinauskaitė.

UAB leidykla „Šviesa“, E. Ožeškienės g. 10, LT-44252 Kaunas.El. p. info@sokvadoveliai.ltInterneto puslapiai http://www.sokvadoveliai.lt, http://www.sviesa.lt