TAR identifikacinis nr.

Uregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teiss akto priedai

2019-03919

2019-03-12

2019-02-26

2019-02-26

-

Administracinio nusiengimo byla Nr.2AT-16-697/2019

Teisminio proceso Nr.4-26-3-00053-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.8

(S)

LIETUVOS AUKIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019m. vasario 26d.Vilnius

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija, susidedanti i teisj Gabriels Juodkaits-Granskiens (kolegijos pirminink), Artro Ridiko ir Alvydo Pikelio (pranejas),

teismo posdyje raytinio proceso tvarka inagrinjo pagal administracinn atsakomybn patraukto asmens V.L. praym, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracini nusiengim kodekso (toliau ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujint administracinn atsakomybn patraukto asmens V.L. administracinio nusiengimo byl dl Panevio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupikio rajono policijos komisariato 2018m. kovo 15d. nutarimo, Panevio apylinks teismo 2018m. gegus 24d. nutarties ir Panevio apygardos teismo 2018m. liepos 23d. nutarties.

Teisj kolegija

n u s t a t :

I.Bylos esm

1. Panevio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupikio rajono policijos komisariato (toliau Institucija) 2018m. kovo 15d. nutarimu V.L. pagal ANK 417 straipsnio 8dal paskirta administracin nuobauda 10 Eur bauda, pagal ANK 422 straipsnio 5 dal paskirta administracin nuobauda 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemon teiss vairuoti transporto priemones atmimas vieneriems metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam buvo paskirta galutin administracin nuobauda 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemon teiss vairuoti transporto priemones atmimas vieneriems metams.

2. Jis buvo nubaustas u tai, kad 2018m. sausio 27d. apie 21.40val. Kupikior. sav., Byik., vairavo automobil Renault Espace (valst. Nr.(duomenys neskelbtini) bdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas (1,13 promils) girtumo laipsnis, bei tikrinaniam pareignui nepateik automobilio registracijos liudijimo, taip paeisdamas Keli eismo taisykli 14 ir 16 punktus.

3. Panevio apylinks teismo 2018m. gegus 24d. nutartimi V.L. skundas netenkintas, nutarimas paliktas nepakeistas. Panevio apygardos prokuratros Panevio apylinks prokuratra informuota, jog V.K.,a.k. (duomenys neskelbtini) ir E.G.,a.k. (duomenys neskelbtini) veiksmuose liudijant Panevio apylinks teismo Kupikio rmuose 2018m. gegus 17d. vykusiame teismo posdyje yra nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso (toliau BK) 235 straipsnyje, poymi, ir perduota mediaga, susijusi su ia veika.

4. Panevio apygardos teismo 2018m. liepos 23d. nutartimi V.L. skundas netenkintas, Panevio apylinks teismo 2018m. gegus 24d. nutartis palikta nepakeista.

5. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj atrankos kolegijos 2018m.spalio30d. nutartimi administracinn atsakomybn patraukto asmens V.L. praymas priimtas ir administracinio nusiengimo byla atnaujinta.

II.Praymo atnaujinti administracinio nusiengimo byl ir atsiliepimo j argumentai

6. Pareikjas prao panaikinti Panevio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupikio rajono policijos komisariato 2018m. kovo 15d. nutarim, Panevio apylinks teismo 2018m. gegus 24d. nutart bei Panevio apygardos teismo 2018m. liepos 23d. nutart ir administracinio nusiengimo byl jam nutraukti. Pareikjas prayme nurodo:

6.1. Nagrinjant byl odinio proceso tvarka buvo padaryti esminiai ANK 616 straipsnio 3dalies, 569 straipsnio 4 dalies paeidimai, nes nebuvo tinkamai itirti ir vertinti visi bylos rodymai.

6.2. Nepagrstai nepripaintos bylos rodymais pareikjo Kupikio rajono policijos komisariatui, vliau teismui teiktos nuotraukos (kurios patvirtina, kad automobilis stovi toje vietoje prie konteineri, prie susikirtim su Berg., kur policijos pareignai buvo sulaik automobil, kad nra rat judjimo ymi), taip pat nebuvo tiesiogiai apklausti policijos darbuotojai R.T., G.J., pasiremta tik j raytiniais paaikinimais, taip buvo paeisti ANK 630 straipsnio 1 dalies reikalavimai teisme iklausyti liudytojus.

6.3. Byloje nebuvo itirta reikminga aplinkyb dl paeidimo padarymo laiko. Tiek protokole, tiek nutarime nurodyta, kad automobil pareikjas vairavo neblaivus 2018m. sausio 27d. 21val. 40min., taiau administracinn atsakomybn patrauktas asmuo tvirtino, kad nurodytu laiku jis nevairavo automobilio, tik jame sdjo laukdamas draugo ir bendraudamas SMS inutmis su drauge. Apeliacins instancijos teismui buvo pateikta detali mobiliojo ryio operatoriaus ataskaita apie suteiktas telefonines paslaugas 2018m. sausio 27d. I jos matyti, kad 2018m. sausio 27d. 21:35:24val., 21:35:27val., 21:35:30val. buvo siuniamos SMS inuts. I byloje pateikt duomen matyti, kad policijos pareignai prie pareikjo automobilio atvyko 21:35:24val.,t.y. kai pareikjas ra inutes. ie paaikinimai buvo nepagrstai atmesti, o mobiliojo ryio operatoriaus informacija liko nevertinta.

6.4. Byloje buvo netinkamai tirti ir vertinti policijos pareign R.T. ir G.J. parodymai. iems parodymams buvo suteiktas prioritetas, neatskleidiant j tarpusavio prietaringumo neatitiki objektyviems bylos duomenims (ANK 618 straipsnio 2 dalies paeidimas). Policijos darbuotojo R.T. suraytame protokole nra nurodyta ir vardyta G.J. (ANK 594 straipsnio 2 dalies nuostat reikalavimas), todl nra pagrindo jos paaikinimus vertinti kaip patikimus, nes nra duomen apie jos dalyvavim tiriant paeidim.

6.5. Pareigns G.J. tarnybiniuose praneimuose nurodoma informacija ir jos parodymai teisme nesutampa dl aplinkybs, kada pamat pareikjo automobil, ar vaiuojant sankry, ar vaiuojant atbuline eiga, ar mat vaiuojant sankry. Vadinasi, G.J. parodymai dl pamatymo laiko, objekto (automobilis ar tik jo viesos), bendravimo su pareikju nra nuosekls ir tiktini. Be to, G.J. tarnybinis praneimas paodiui tapatus R.T. tarnybiniam praneimui.

6.6. Pareikime nurodomi prietaravimai tarp pareigno R.T. tarnybiniuose praneimuose ir jo parodymuose nurodomos informacijos dl aplinkybi, kur pareignas mat automobil (Byig. sankryoje, vaiuojant i Byi kaimo gilumos Vaidegins gatve link Berg., ar mat tik automobilio kontrus privaiavs arti automobilio), taip pat skiriasi paaikinimai dl automobilio vies (sustojus pareignams vairuotojas perjung viesas paibinius, R.T. prijus prie automobilio deg artimosios viesos, policijos ekipaui privaiavus automobilyje deg artimosios viesos). R.T. negaljo tamsiu paros metu pats vairuodamas automobil stebti pareikjo vaiavimo kelio, todl jis nemat vaiuojanio automobilio.

6.7. Teismai nevertino, kad R.T. parodymus apie tai, jog gatv, kurioje stovjo automobilis, buvo apviesta, paneigia Kupikio komunalinio kio mons payma. Joje nurodyta, kad mintu laiku ir vietoje gatvs apvietimas buvo ijungtas. Be to, liko nevertintas raas, kur pareikjas pateik byl, is patvirtina, kad policijos pareignai negaljo matyti V.L. judanio automobilio dl didelio atstumo iki policijos automobilio, vaizd ribojani krm, medi. Apylinks teismas nepagrstai atmet praym atlikti dl to eksperiment. Netenkinus praymo atlikti vykio vietos apir arba eksperiment buvo apribota teis teising teism, paeistas rungimosi principas ir ANK566 straipsnyje tvirtintas teisingo proceso principas. Apygardos teismas taip pat padar ANK 566, 577straipsni paeidimus.

6.8. Panevio apygardos teismui buvo pateiktas antstolio L.J. 2018m. liepos 20d. faktini aplinkybi konstatavimo protokolas, kuris paneigia nutarimo ir nutari ivadas, kad policijos pareignai turjo reali galimyb matyti automobil tiek sankryoje, tiek j vaiuojant atbuline eiga link netoliese esani iukli konteineri. Apygardos teismo argumentai kad dokumentas buvo pateiktas ne laiku, yra neteistas, nes buvo galima skirti odin bylos nagrinjim ir praym nagrinti kaip nauj rodym. Apygardos teismas padar prieingas ivadas dl to, kad pareignai galjo matyti automobil, nors apylinks teismas ir Institucija nutarime nurodo, kad pareignai mat automobil sankryoje.

6.9. Nepagrstai asmens, patraukto administracinn atsakomybn, parodymai buvo vertinti kritikai ir laikyti siekiu ivengti atsakomybs. Administracinn atsakomybn patraukto asmens protokole pasiraytas tekstas negali bti pripastamas tinkamu kalts rodymu, nes buvo nulemtas neblaivumo aplinkybs.

6.10. Apylinks teismas neteisingai nustat praymo apklausti liudytojus V.K. ir E.G. pateikimo laik ir nepagrstai atmet i liudytoj parodymus bei sprend, kad j veiksmuose yra BK 235 straipsnyje tvirtintos veikos poymi, ir informavo apie tai prokuratr. ie asmenys buvo apklausti dar iki policijos pareign. Vien tai, kad j parodymai nesutapo su policijos pareign, nra pagrindas pripainti juos melagingais. ie asmenys nra pareikjo draugai, jie tiesiog vaiavo pro al, mat pareikj prie stovinio automobilio. Nepagrstai atmesti ir V.B. parodymai, kad jis pagal iankstin susitarim turjo atvykti paimti pareikjo ir parvaryti automobilio, dl to jis susitar su M.P. ir atvyko anksiau, dar bnant policijos pareignams. i asmen parodym teismas neanalizavo.

7. Panevio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupikio rajono policijos komisariato vyresnioji tyrja avinta Lupeik atsiliepimu pareikjo praym prao jo netenkinti. Pareign atsiliepime praym nurodo:

7.1. Su V.L. praymu panaikinti nutarim ir nutartis bei administracinio nusiengimo byl nutraukti nesutinka.

III. Lietuvos Aukiausiojo Teismo argumentai ir ivados

8. Administracinn atsakomybn patraukto asmens V.L. praymas tenkintinas i dalies.

Dl ANK 651 straipsnio 4 dalies paeidimo

9. Administracinn atsakomybn patraukto asmens V.L. prayme nurodomi ANK procesiniai paeidimai byl nagrinjant tiek apylinks, tiek apygardos teisme. Dauguma i paeidim susij su rodym ityrimu ir j vertinimu. Be to, pareikjas nurodo, kad buvo paeistas teisingo (siningo) proceso principas, nes apygardos teismas nenagrinjo bylos odinio proceso tvarka ir neityr jo pateikt rodym (ANK 651 straipsnis).

10. Teisj kolegija, inagrinjusi byl procesini teiss paeidim aspektu, konstatuoja, kad pareikimo teiginiai dl esmini proceso teiss paeidim nagrinjant byl pagal apeliacin skund yra pagrsti.

11. ANK 651 straipsnio 4 dalyje tvirtinta, kad apeliaciniame skunde galima pateikti motyvuot praym nagrinti byl dl apeliacinio skundo odinio proceso tvarka. is praymas gali bti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginijamos paeidimo faktins aplinkybs ar asmens kalt. Praymas nagrinti byl odinio proceso tvarka teismui nra privalomas. klausim teismas isprendia nutartimi, kuri yra neskundiama.

12. Paymtina, kad pagal ANK taisykles apeliacinis skundas nagrinjamas odinio proceso tvarka, jeigu byl dl apeliacinio skundo nagrinjantis teismas pripasta, kad odinis nagrinjimas btinas. Tais atvejais, kai paaikjo nauj bylos aplinkybi ar vertinami nauji rodymai, byla turi bti nagrinjama odinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis).

13. ios ANK nuostatos reikia, kad bendra tvarka procesas apeliacins instancijos teisme vyksta raytinio proceso tvarka, iskyrus kai teismas nustato btinyb byl nagrinti odinio proceso tvarka vertins byloje pateiktus praymus dl io klausimo. Nepaisant to, kad praymai dl bylos nagrinjimo odinio proceso tvarka teismui nra privalomi, proceso taisykls tvirtina imperatyv reikalavim esant tokiems proceso dalyvi praymams juos isprsti priimant nutart.

14. I bylos duomen matyti, kad V.L. 2018m. birelio 13d. apeliaciniame skunde buvo ginijamos paeidimo faktins aplinkybs ir kalt (vairavimo neblaiviam aplinkybs nustatymo, pareign galimybs pamatyti jo vaiuojant automobil ginijimas ir pan.), praoma vertinti naujus rodymus (mobiliojo ryio operatoriaus paym, patvirtinani, kad vairavimo metu buvo raomos SMS inuts), paymima, kad siejant su praymu byl nagrinti odinio proceso tvarka tyrimui bus pateikti ir kiti nauji papildomi rodymai (antstolio faktini aplinkybi konstatavimo protokolas dl vykio vietos matomumo), bei aikiai nurodomas praymas nagrinti byl odinio proceso tvarka. Gavs skund su praymais 2018m. birelio 15d. Panevio apylinks teismas isiunt praneimus dl atsiliepimo pateikt apeliacin skund pateikimo bei persiunt byl Panevio apygardos teismui, lydratyje nurodydamas, kad byla nagrinjama raytinio proceso tvarka, taiau pagal ANK 651 straipsnio 34 dalis gali bti pateikti praymai byl nagrinti odinio proceso tvarka (1t.,b.l. 151152). 2018m. birelio 25d. Institucija apygardos teismui pateik atsiliepim (1t.,b.l. 153155), o V.L. 2018m. liepos 21d. apygardos teismui pateik praym priimti paaikinimus ratu bei pridti naujus papildomus rodymus (antstolio faktini aplinkybi konstatavimo protokol) (1t.,b.l. 156160). 2018m. liepos 23d. Panevio apygardos teismas prim galutin nutart netenkinti V.L. apeliacinio skundo (1t.,b.l.161164).

15. ioje nutartyje nurodyta, kad byla inagrinta raytinio proceso tvarka, atskirai pasisakyta dl V.L. 2018m. liepos 21d. praymo pridti prie bylos jo paaikinimus ir antstolio faktini aplinkybi konstatavimo protokol. Teismas galutinje nutartyje paymjo, kad 2018m. liepos 2d. buvo priimta nutartis dl praymo nagrinti byl odinio proceso tvarka netenkinimo. Tuo pagrindu vliau V.L. pateikti praymai pridti prie bylos raytinius rodymus, pateikti ne su apeliaciniu skundu, palikti nenagrinti.

16. Taigi apygardos teismas, nenagrindamas 2018m. liepos 21d. V.L. praym, rmsi priimta 2018m. liepos 2d. nutartimi, kurioje, kaip paymjo teismas, nenustaius ANK 651straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyt pagrind, V.L. praymas nagrinti byl odinio proceso tvarka buvo atmestas. Teisj kolegija, inagrinjusi byl, nustat, kad 2018m. liepos 2d. nutarties primimo fakt patvirtinani dokument byloje nra (nei pasiraytos nutarties, nei nutarties isiuntimo aplinkyb liudijani lydrai). (past. Vienintel informacija apie tokios nutarties galim egzistavim yra LITEKO informacinje sistemoje, kurioje vestas atskiras vykis 2018m. liepos 2d. data, prisegta nepasirayta nutartis dl praymo byl nagrinti odinio proceso tvarka netenkinimo (Microsoft Word formatu), taiau ym apie nutarties kopij isiuntim nra.) Vadinasi, nagrinjant byl raytinio proceso tvarka apeliacinje instancijoje buvo nesilaikyta ANK 651 straipsnio 4 dalies imperatyvi nuostat reikalavim. iame straipsnyje tvirtintos procesins taisykls utikrina slygas, kad procesas teisme bt teisingas (siningas), todl j paeidimas reikia, kad buvo nesivadovauta teisingo proceso principu (ANK 566 straipsnis) ir taip paeistos esmins administracinn atsakomybn traukiamo asmens procesins teiss: bti tiesiogiai iklausytam odiu, susipainti su bylos mediaga (ANK 571, 577 straipsniai).

17. Teisj kolegija konstatuoja, kad padarytas proceso teiss paeidimas yra esminis, nes sutrukd isamiai inagrinti byl, suvar asmens, traukiamo administracinn atsakomybn, gynybos teises ir galjo turti takos neteistam apygardos teismo sprendimui priimti. is paeidimas yra pagrindas panaikinti Panevio apygardos teismo 2018m. liepos 23d. nutart ir perduoti byl i naujo nagrinti apygardos teismui.

18. Teisj kolegija kit pareikjo praymo argument (i esms susijusi su pareikjo veiksm kvalifikavimu, kalte) nenagrinja,t.y. nedaro iankstini ivad, kurias gali padaryti apygardos teismas, i naujo nagrindamas administracinio nusiengimo byl.

Teisj kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracini nusiengim kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevio apygardos teismo 2018m. liepos 23d. nutart ir perduoti administracinio nusiengimo byl nagrinti apygardos teismui.

TeisjaiGabriel Juodkait-Granskien

Artras Ridikas

Alvydas Pikelis

_______________________

TAR identifikacinis nr.

Uregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teiss akto priedai

2019-03915

2019-03-12

2019-02-26

2019-02-26

-

Baudiamoji byla Nr.2K-19-788/2019

Teisminio proceso Nr.1-64-1-00302-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.10; 1.2.18.11; 2,1.7.4; 2.4.2.1; 2.4.6.6.2; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019m. vasario 26d.Vilnius

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija, susidedanti i teisj Gabriels Juodkaits-Granskiens (kolegijos pirminink), Artro Paarskio ir Olego Fedosiuko (pranejas),

sekretoriaujant Daivai Kuinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukeviiui,

civilins iekovs UAB K atstovui A.S.,

nuteistojo E.N. gynjui advokatui Romualdui Matoniui,

vieame teismo posdyje kasacine odinio proceso tvarka inagrinjo baudiamj byl pagal Lietuvos Respublikos generalins prokuratros Baudiamojo persekiojimo departamento prokuroro Gintaro Eidukeviiaus kasacin skund E.N. baudiamojoje byloje dl Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2018m. birelio 13d. nuosprendio.

Kauno apygardos teismo 2017m. spalio 5d. nuosprendiu E.N. pripaintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso (toliau BK) 183 straipsnio 2 dal ir nuteistas trej met laisvs atmimu; pagal BK 222 straipsnio 1 dal 90MGL (3389 Eur) dydio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausms subendrintos apmimo bdu ir paskirta galutin trej met laisvs atmimo bausm. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausms vykdymas atidtas dvejiems metams pareigojant per vis bausms vykdymo atidjimo laikotarp atlyginti padaryt turtin al ir per vis bausms vykdymo atidjimo laikotarp neivykti i gyvenamosios vietos rib be nuteistojo prieir vykdanios institucijos leidimo. I E.N.UAB K priteista 63581,54 Eur turtins alos atlyginimo. Pratstas laikinas nuosavybs teiss apribojimas turtui.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2018m. birelio 13d. nuosprendiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2017m. spalio 5d. nuosprendio dalis dl E.N. pripainimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dal ir dl to priimtas naujas nuosprendis: E.N. pagal BK 183 straipsnio 2 dal iteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi. Panaikinta ir teismo nuosprendio dalis dl bausmi bendrinimo, laisvs atmimo bausms atidjimo, UAB K naudai priteisto 63581,54 Eur alos atlyginimo. UAB K civilinis iekinys paliktas nenagrintas. Panaikintas laikinas nuosavybs teiss apribojimas turtui. Kita Kauno apygardos teismo 2017m. spalio 5d. nuosprendio dalis pakeista: E.N. nusikalstama veika i BK 222 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota BK 223 straipsnio 1 dal ir jam paskirta 60MGL (3000 Eur) dydio bauda.

Teisj kolegija, iklausiusi prokuroro, praiusio kasacin skund tenkinti, nuteistojo gynjo, praiusio kasacin skund atmesti, paaikinim,

n u s t a t :

I.Bylos esm

1. Nagrinjamoje byloje:

1.1. E.N. apeliacins instancijos teismo pagal BK 183 straipsnio 2 dal iteisintas dl kaltinimo, kad jis nuo 2009m. balandio 18d. iki 2013m. lapkriio 22d., bdamas UAB K, mons kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), Marijampol, akcininkas bei direktorius, neinant kitiems mons akcininkams, pervedindamas vairaus dydio pinigines sumas (detalus finansini operacij apraymas pateiktas pirmosios ir apeliacins instancijos teism nuosprendiuose) i UAB K sskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esanios ABSEBbanke, savo asmenin sskait Nr.(duomenys neskelbtini), esani AB SEB banke, pasisavino jam patikt didels verts UAB K priklausant turt 219 534,33Lt (63581,53Eur).

1.2. Be to, E.N. apeliacins instancijos teismo nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1dal u tai, kad bdamas UAB K, mons kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), Marijampol, direktorius ir pagal 2001m. lapkriio 6d. Lietuvos Respublikos buhalterins apskaitos statymo Nr.IX-574 21 straipsn bdamas atsakingas u bendrovs veiklos organizavim bei jos tiksl gyvendinim, atlikdamas bendrovs valdymo funkcijas, per laikotarp nuo 2009m. sausio 1d. iki 2014m. sausio 24d. netvark teiss akt reikalaujamos buhalterins apskaitos ir aplaidiai tvark teiss akt reikalaujam buhalterin apskait, dl to i dalies nebuvo galima nustatyti UAB K veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, sipareigojim dydio ir j struktros,t.y.:

1.2.1. nesilaik Buhalterins apskaitos statymo (2001m. lapkriio 6d. Nr.IX-574redakcija) 10 straipsnio 2 dalies (2012m. balandio 24d. Nr.XI-1988 redakcija), nes buhalteriu formaliai darbino A.S., taiau pats tvark UAB K buhalterin apskait;

1.2.2. nesilaik Buhalterins apskaitos statymo (in. 2001, Nr.99-3515) 7 straipsnio 3dalies, nes nepatvirtino UAB K sskait plano;

1.2.3. nesilaik Buhalterins apskaitos statymo (in. 2001, Nr.99-3515) 9 straipsnio, nes neparinko UAB K apskaitos politikos;

1.2.4. nesilaik Buhalterins apskaitos statymo (in. 2001, Nr.99-3515) 14 straipsnio, nes nenustat UAB K dokument pasiraymo tvarkos;

1.2.5. nesilaik Inventorizacijos taisykli, patvirtint Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999m. birelio 3d. nutarimu Nr.719 (in., 1999, Nr.50-1622), 10 punkto, nes nesura sakym dl inventorizacij atlikimo;

1.2.6. nesilaik Buhalterins apskaitos statymo (in. 2001, Nr.99-3515) 19 straipsnio, nes tinkamai neperdav UAB K dokument naujai irinktam vadovui A.S.;

1.2.7. paeid Buhalterins apskaitos statymo (in. 2001, Nr.99-3515) 13 straipsn, nes UABK kasos pajam orderiai ir kasos ilaid orderiai, pagal kuriuos kas gauti ir i kasos imokti pinigai u laikotarp nuo 2009m. sausio 1d. iki 2014m. kovo 1d. yra be para, atskaitingo asmens E.N. avansins apyskaitos, darbo laiko apskaitos iniaraiai ir darbo umokesio priskaitymo iniaraiai yra be para; 16 straipsn, nes UAB K apskaitos registrai nepasirayti juos sudariusio asmens, nra turto, nuosavo kapitalo, tiekj ir pirkj skol, moktin ir gautin sum, pajam ir snaud apskaitos registr;

1.2.8. paeid Inventorizacijos taisykli, patvirtint Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999m. birelio 3d. nutarimu Nr.719 (in. 1999, Nr.50-1622), 3 punkt, nes neatliko UABK inventorizacij, nra atlikt inventorizacij atlikimo apra ir j palyginimo su buhalterins apskaitos dokument duomenimis; 5 punkt, nes nutrkus E.N., kuris UABK apskaitos dokumentuose vardytas kaip bendrovs kasininkas, darbo sutariai nebuvo inventorizuotos jo inioje esanios los, taip pat ir kitos materialins vertybs, esanios jo inioje;

1.2.9. paeid Buhalterins apskaitos statymo (2001m. lapkriio 6d. Nr.IX-574 redakcija) 12 straipsnio 1 dal, nes 2009m. sausio 13d. kasos pajam orderis TSO Nr.0972843, kuriuo UABK kas priimti 4000Lt, suraytas dar nevykus kinei operacijai, nes i UAB K banko sskaitos pinigai buvo iimti tik 2009m. sausio 20d., ir dl to, kad 2009m. nesant pateisinanio dokumento darbo umokesio imokjimo iniaraio darbo umokesiui imokti nura 2088Lt, 2010m. tokiu paiu bdu nura 7239Lt, 2013m. tokiu paiu bdu nura 100Lt; 13straipsnio 1 dal, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000m. vasario 17d. nutarimu Nr.179patvirtint Kasos darbo organizavimo ir kasos operacij atlikimo taisykli 3, 4 punktus (2007m. gruodio 19d. Nr.1360 redakcija), 41 punkt (2010m. birelio 2d. Nr.671 redakcija), nes UABK kasos pajam orderiai ir kasos ilaid orderiai, pagal kuriuos kas gauti ir i kasos imokti pinigai u laikotarp nuo 2009m. sausio 1d. iki 2014m. sausio 27d. yra be para, atskaitingo asmens E.N. avansins apyskaitos, darbo laiko apskaitos iniaraiai ir darbo umokesio priskaitymo iniaraiai yra be para;

1.2.10. paeid Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000m. vasario 17d. nutarimu Nr.179patvirtint Kasos darbo organizavimo ir kasos operacij atlikimo taisykli 17 punkt (2007m. gruodio 19d. Nr.1360 redakcija), kadangi UAB K apskaitos registre Kasos apyvarta (buhalterin sskaita Nr.2721) nurodytas 2012m. kovo 12d. kasos ilaid orderis Nr.2, taiau paiame orderyje nurodytas Nr.3, bei tuo paiu numeriu Nr.3 buvo iraytas 2012m. balandio 11d. kasos ilaid orderis.

II.Apeliacins instancijos teismo nuosprendio esm

2. Apeliacins instancijos teismas, atliks rodym tyrim ir kitaip juos vertins:

2.1. Iteisino E.N. dl kaltinimo pasisavinus didels verts turt i UAB K nustats, kad pagal avanso apyskaitas asmenin E.N. sskait pervesti pinigai buvo panaudoti mons reikmms atsiskaityti u prekes ir paslaugas, lizingo mokoms sumokti, taip pat dividendams imokti; ie veiksmai nepadar jokios alos UAB K. Kartu apeliacins instancijos teismas pasisak, kad negali bti tenkinamas prokuroro baigiamj kalb metu pareiktas praymas panaikinti skundiam pirmosios instancijos teismo nuosprend ir perduoti byl i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui pagal kit kaltinim. Toki ivad teismas argumentavo atitinkamo prokuroro apeliacinio skundo nebuvimu ir teismo pareiga laikytis bylos nagrinjimo apeliacins instancijos teisme rib (Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 320 straipsnis).

2.2. Perkvalifikavo byloje nustatytus buhalterins apskaitos paeidimus i BK 222 straipsnio 1 dalies BK 223 straipsnio 1 dal. Toks sprendimas motyvuotas tuo, kad nustatyti paeidimai,t.y. UAB K sskait plano nepatvirtinimas, apskaitos politikos neparinkimas, dokument pasiraymo tvarkos nenustatymas, sakym dl inventorizacij atlikimo nesuraymas, atitinka objektyv buhalterins apskaitos netvarkymo poym, o vis dokument bendrovs buhalteriui nepateikimas bei bendrovs dokument naujai irinktam vadovui tinkamas neperdavimas atitinka aplaidaus buhalterins apskaitos tvarkymo poym.

III.Kasacinio skundo argumentai

3. Lietuvos Respublikos generalins prokuratros Baudiamojo persekiojimo departamento prokuroras G.Eidukeviius prao panaikinti apeliacins instancijos teismo nuosprend ir perduoti byl i naujo nagrinti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrindamas praym dl kaltinimo keitimo, turjo palikti kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes ir j nekeisti (BPK 256 straipsnis). Pripaindamas E.N. kaltu pagal pakeist kaltinim padar esminius BPK paeidimus, netinkamai taik statym. Kaltinamajame akte, kurio pagrindu byla buvo pradta nagrinti teisme, E.N. buvo kaltinamas UAB K grynj pinig i mons kasos (643974,07Lt) laikotarpiu nuo 2009m. sausio 1d. iki 2014m. sausio 4d. pasisavinimu. Pakeistame kaltinime nurodyta, kad E.N. laikotarpiu nuo 2009m. balandio 18d. iki 2013m. lapkriio 22d. pasisavino UAB K 220500Lt juos pervesdamas i mons banko sskaitos savo asmenin. Kaltinimo pakeitimo turinys dl negrynj pinig pasisavinimo nesusijs su kaltinamajame akte bei nutartyje dl bylos perdavimo nagrinti teisiamajame posdyje inkriminuotu grynj pinig pasisavinimu, tai yra visikai naujas kaltinimas, kuriame nurodytas skirtingas laikotarpis, skirtingas nusikalstamos veikos dalykas, pasisavinimo bdas, padariniai ir kt. Kaltinimas gali bti keiiamas tik pagal nagrinjamos bylos ribas, iuo atveju buvo pateiktas naujas kaltinimas, o ne kaltinimo keitimas. Tai neatitinka BPK 255straipsnio 1 dalies (kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr.2K-7-66-648/2018).

3.2. Bylos nagrinjimo metu nebuvo surinkta rodym, kad E.N. asmenin sskait pervesti pinigai buvo pasisavinti, nes pervestos los buvo apskaitytos kaip atskaitingo asmens gauta avanso suma. Nors pateiktose avanso apyskaitose nra atskaitingo asmens para ir kit asmen, sudariusi apyskaitas, para, taiau ios los buvo apskaitytos ir panaudotos mons reikmms.

3.3. Kita vertus, byloje yra rodym dl kaltinimo pasisavinus grynuosius pinigus i kasos. iai pinig sumai nra pateikta panaudojim mons reikmms pateisinani dokument, ivad dl nuostoli patvirtina ir specialisto ivada bei j patikslinantis specialists paaikinimas ir jos parodymai teismuose. E.N., bdamas bendrovs administracijos vadovas, inojo, kad kasoje esanios los yra jam patiktos ir jis yra atsakingas u j panaudojim mons reikmms. Taigi jis inojo apie pareig atsiskaityti u panaudotas las. E.N. ir baudiamajame procese turjo pareig pateikti rodymus, patvirtinanius l panaudojimo bendrovs reikmms fakt. Specialists paaikinime nurodytos tikslios pinig sumos, dl kuri panaudojimo pateisinantys dokumentai nebuvo pateikti. Taigi pagal apeliacins instancijos teisme nustatytas faktines aplinkybes E.N., turdamas jam patiktus 519379,43Lt UAB K grynj pinig, 2014m. sausio 24d. pasikeitus UAB K direktoriui ir kasininkui, naujai paskirtam asmeniui A.S. i pinig neperdav, mons kas ar banko sskait negrino, juos pasisavindamas ir taip padarydamas UAB K turtin al. i pinig pasisavinimas rodytas liudytoj (mons darbuotoj bei akcinink) parodymais, UAB K dokumentais, specialisto ivada ir paaikinimais. Dl teism padaryt teisikai reikming fakt nustatymo ir vertinimo klaid E.N. iveng baudiamosios atsakomybs dl didels verts turto pasisavinimo i UABK.

3.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripaino, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2007m. birelio 28d. redakcija) tiek, kiek jame nenustatyti apeliacins instancijos teismo galiojimai, ityrus rodymus, kuriuos vertinus galt bti padarytos ivados, kad faktins aplinkybs i esms skiriasi nuo nustatytj pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti esmin nuteistojo, iteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padties pabloginim, perduoti byl i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui, prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisins valstybs, teisingumo principams. Taigi apeliacins instancijos teismams, esant analogikoms situacijoms, nra joki klii perduoti byl i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui. Nagrinjamoje byloje apeliacins instancijos teismas turjo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprend ir perduoti byl i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacins instancijos teisme, ityrus rodymus, juos vertinus, darytinos ivados, kad faktins aplinkybs i esms skiriasi nuo nustatytj pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti esmin E.N. padties pabloginim (ne tik keistsi BK 183 straipsnio 2 dalies faktins aplinkybs, bet ir didt pasisavinto turto vert (nuo 219534,33 iki 519379,43Lt).

3.5. Be to, apeliacins instancijos teismas privaljo sprsti klausim, ar nra pagrindo savo iniciatyva keisti kaltinime nurodytas aplinkybes. Tiek pagal kasacin praktik (kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr.2K-57-696/2017, 2K-175-303/2018), tiek pagal Konstitucinio Teismo jurisprudencij (Konstitucinio Teismo 2017m. birelio 26d. nutarimas) apeliacins instancijos teismas, ityrs naujus rodymus ar pirmosios instancijos jau tirtus ir vertintus rodymus, turi teis ir pareig savo iniciatyva keisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavim, kai nustato toki btinyb, taiau tokiu atveju nuteistojo, iteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisin padtis negali bti pasunkinama. Taigi apeliacins instancijos teismas turjo ne iteisinti E.N., bet, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 1dalimi, savo iniciatyva praneti proceso dalyviams, kad kaltinime nurodytos veikos faktins aplinkybs (pasisavinimo laikas ir bdas) gali bti pakeistos i esms skirtingomis. Nekeiiant inkriminuojamo turto verts dydio, kaltinamojo teisin padtis bt nepasunkinta, palyginti su pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendiu.

IV.Kasacins instancijos teismo argumentai ir ivados

4. Lietuvos Respublikos generalins prokuratros Baudiamojo persekiojimo departamento prokuroro G.Eidukeviiaus kasacinis skundas tenkintinas i dalies.

Dl apeliacinio bylos nagrinjimo rib ir galimybi perduoti byl nagrinti pirmosios instancijos teismui i naujo

5. I bylos duomen matyti, kad E.N. baudiamoji byla teismui buvo perduota su kaltinamuoju aktu dl svetimo turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. 2017m. balandio 21d. prokuroras G.. pateik praym pakeisti inkriminuojamo turto pasisavinimo faktines aplinkybes, kartu sumainant pasisavinto turto vert nuo 191631,16 Eur iki 63861,21 Eur. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis kaltinimo keitimo procedr, byl inagrinjo pagal prokuroro iniciatyva pakeist kaltinim ir prim E.N. apkaltinamj nuosprend.

6. Apeliacins instancijos teisme byla buvo nagrinjama pagal nuteistojo E.N. gynjo advokato R.Matonio apeliacin skund dl nuteisimo pagrstumo pagal BK 183 straipsnio 2dal ir 222 straipsnio 1 dal. Byl nagrinjant apeliacins instancijos teisme, kaltinim palaik kitas prokuroras (G.Eidukeviius), kuris teismo posdyje ireik nesutikim su tuo, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo inagrinta pagal pakeist kaltinim, nes, pasak jo, kaltinimas buvo pakeistas nepagrstai (6t.,b.l. 132). Per apeliacinio bylos nagrinjimo proces bei baigiamsias kalbas prokuroras isak pozicij, kad, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2017m. birelio 26d. nutarimu, byl reikia grinti i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui dl to, kad buvo nepagrstai pakeistas kaltinimas, o byloje yra duomen, kad E.N. padar nusikalstam veik aplinkybmis, nurodytomis pirminiame prokuratros pateiktame kaltinime.

7. Apeliacins instancijos teismas prokuroro praymo netenkino, o, inagrinjs byl, iteisino E.N. dl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dal dl UAB K turto (219534,33Lt) pasisavinimo, konstatavs, kad turt jis panaudojo mons reikmms, o ne savo naudai.

8. Kasacins instancijos teismo teisj kolegija, inagrinjusi skundo argumentus ir bylos mediag, neturi pagrindo sutikti su prokuroro skunde pateiktais argumentais ir pateikto praymo teisiniu pagrindu.

9. Prokuroro kasacinio skundo argumentas, kad apeliacins instancijos teismas turjo ir galjo savo iniciatyva keisti kaltinim pirmin, nepagrstas. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra ne kart paymjs, kad procesas turi vykti garantuojant atsakomybn traukiamam asmeniui statymuose ir tarptautiniuose teiss aktuose tvirtintas teises. Viena toki teisi sksti teismo sprendimus. Svarbi veiksmingo ios teiss gyvendinimo garantija yra draudimo keisti neapskst sprendim blogj pus principas (non reformatio in peius), kuris i esms reikia, kad dl skundo padavimo skundo padavusio asmens padtis negali bti pabloginama. io principo turi bti laikomasi visose proceso stadijose, kai procesas tsiasi paties nuteistojo iniciatyva (kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr.2K-733/2007, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-195/2011, 2K-276/2012, 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018). BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar iteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padt apeliacins instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dl to yra prokuroro, nukentjusiojo ir civilinio iekovo skundai. Nuteistojo, iteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padtis negali bti pabloginta daugiau, negu to praoma apeliaciniame skunde. Taigi, prieingai nei teigia prokuroras, apeliacins instancijos teismas negaljo keisti kaltinimo didindamas jo apimt.

10. Prokuroro argumentai, kad apeliacins instancijos teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2017m. birelio 26d. nutarimu, turjo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprend ir perduoti byl i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui, taip pat nepagrsti. Pagal BPK 326straipsnio 1 dalies 4 punkt, apeliacins instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprend ir perduoti byl i naujo nagrinti teismui, jeigu byl inagrinjo alikas pirmosios instancijos teismas arba byla inagrinta paeidiant teismingumo taisykles, arba kai apeliacins instancijos teisme paaikja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendio primimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turjo bti taikomos priveriamosios medicinos priemons. N vienos i nurodyt aplinkybi byloje nenustatyta. Kita vertus, remiantis konstitucine jurisprudencija, tais atvejais, kai baudiamj byl apeliacine tvarka nagrinjantis teismas, ityrs rodymus, nustato, kad faktins aplinkybs i esms skiriasi nuo nustatytj pirmosios instancijos teismo ir j teisinis vertinimas gali lemti nuteistojo, iteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padties pabloginim, teismas, siekdamas utikrinti teisingumo tikslus, taip pat gali panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprend ir perduoti byl jam nagrinti i naujo (Konstitucinio Teismo 2017m. birelio 26d. nutarimas). Tokie apeliacins instancijos teismo galiojimai grindiami i Konstitucijos kylania teismo pareiga veikti taip, kad bt teisingai isprstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstam veik, kaltumo klausimas, priimti teising ir teisingumo principus atitinkant sprendim byloje.

11. Taigi, nustaius esminius skirtumus tarp faktini ir teismo nustatytj aplinkybi, nuteistojo teisins padties bloginimo perspektyva nra klitis perduoti byl i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui, net ir nesant jo teisin padt bloginanio skundo. Kita vertus, mintas Konstitucinio Teismo iaikinimas negali bti suprantamas kaip paneigiantis Konstitucijos 31straipsnyje, mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose tvirtintas kaltinamojo teises gynyb ir teising (sining) proces, rungimosi princip.

12. Kasaciniu skundu prokuroras prao panaikinti apeliacins instancijos teismo nuosprend ir grinti byl nagrinti i naujo tam, kad is teismas grint byl nagrinti pirmosios instancijos teismui pagal pirmin (sunkesn) kaltinim. Tokio neprasto procesinio sprendimo praoma remiantis minto Konstitucinio Teismo 2017m. birelio 26d. nutarime esaniu iaikinimu dl apeliacins instancijos teismo galimybs, nustaius skirtumus tarp faktini ir teismo nustatytj aplinkybi, perduoti byl pirmosios instancijos teismui net ir nesant atitinkamo apeliacinio skundo. Taiau, prieingai nei teigia kasatorius, Konstitucinio Teismo 2017m. birelio 26d. nutarime aptarta situacija neatitinka byloje susiklosiusios padties. Paymtina, kad tiek pirminis, tiek pakeistas kaltinimai susij su E.N. veiksmais atliekant finansines operacijas su UAB K pinigais. I bylos mediagos matyti, kad pakeistame kaltinime nurodytos aplinkybs dl bendrovs pinig pervedimo savo asmenin sskait ir pirminiame kaltinime nurodytos aplinkybs dl pinig bendrovs kasoje trkumo yra glaudiai susijusios. Taigi nesutiktina su kasatoriumi, kad pirminis ir pakeistas kaltinimai yra visikai skirtingi. Be to, kasacins instancijos teismo teisj kolegija, susipainusi su bylos mediaga, negali daryti vienareikms ivados, kad pakeistas kaltinimas neatitinka tikrj bylos aplinkybi. Konstatuotina, kad nagrinjamoje byloje apeliacins instancijos teismas pagrstai atmet prokuroro praym grinti byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo.

13. Be anksiau idstyt argument, pasakytina ir tai, kad byloje susiklosiusi situacija, kai apeliacins instancijos teisme dalyvaujantis prokuroras reikia nesutikim su pirmosios instancijos teisme dalyvavusio prokuroro pozicija dl kaltinimo turinio ir apimties, taip pat kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendim, priimt pagal prokuroro praym, nesiderina su valstybinio kaltinimo funkcija baudiamajame procese. Teisj kolegijos nuomone, prokuroro praymo tenkinimas skunde nurodytu pagrindu nagrinjamoje byloje paeist kaltinamojo teis teising proces, teis gynyb ir rungimosi princip.

Dl kasacinio bylos nagrinjimo rib

14. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dal, nagrindamas kasacin byl, teismas teiss taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendius ir nutartis, dl kuri paduotas skundas. Nors prokuroro kasaciniame skunde nenurodyti argumentai, kuriais bt ginijamas E.N. iteisinimas pagal BK 183 straipsnio 2 dal dl kaltinimo pasisavinus UAB K didels verts turt ir nustatyt buhalterins apskaitos paeidim perkvalifikavimas i BK 222 straipsnio 1 dalies BK 223straipsnio 1 dal, taiau kasacins instancijos teismo teisj kolegija, tikrindama prokuroro skunde esanius argumentus, neivengiamai inagrinjo ir apeliacins instancijos teismo priimto nuosprendio pagrstumo klausim.

15. Pasisakydama iuo klausimu, teisj kolegija vadovaujasi i Konstitucijos iplaukianiomis nuostatomis, kad teismas, siekdamas nustatyti objektyvi ties, turi aktyviai veikti baudiamajame procese apibrti baudiamosios bylos nagrinjimo ribas, nagrinti baudiamj byl taip, kad joje bt nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai isprstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstam veik, kaltumo klausimas (Konstitucinio Teismo 2000m. rugsjo 19d., 2008m. gegus 28d., 2013m. lapkriio 15d. ir kiti nutarimai). Pagal Konstitucijos 111 straipsnio 1 dal bendrosios kompetencijos teism instancins sistemos paskirtis sudaryti prielaidas auktesns instancijos teismuose itaisyti bet kurias fakto (t.y. teisikai reikming fakt nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teiss (t.y. teiss taikymo) klaidas, kurias dl koki nors prieasi gali padaryti emesns instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teism nagrintoje civilinje, baudiamojoje ar kitos kategorijos byloje bt vykdytas neteisingumas (Konstitucinio Teismo 2017m. birelio 26d. nutarimas).

Dl apeliacins instancijos teismo atlikto rodym vertinimo ir padaryt ivad motyvavimo

16. Inagrinjus kasacinio skundo turin, susipainus su bylos mediaga ir vertinus skundiam procesin sprendim, konstatuotina, kad apeliacins instancijos teismo nuosprendis neatitinka rodym vertinimo ir procesini sprendim motyvavimo reikalavim bei palieka abejoni dl priimto sprendimo pagrstumo.

17. E.N. iteisinim pagal BK 183 straipsnio 2 dal lm apeliacins instancijos teismo padaryta ivada, kad i UAB K banko sskaitos asmenin E.N. sskait pervesti pinigai (219534,33Lt) nebuvo pasisavinti, nes, kaip nurodyta avanso apyskaitose, jie panaudoti bendrovs reikmms: atsiskaityti u prekes ir paslaugas (degalus, automobili dalis ir remont, kanceliarines prekes, draudim, kompiuterin technik ir kt.), lizingo mokoms sumokti, taip pat dividendams imokti (nuosprendio 11 punktas). Konstatuotina, kad apeliacins instancijos teismo atliktas rodym vertinimas, lms toki ivad, neatitinka isamumo reikalavimo, o pateikti argumentai nra pakankami tokiai ivadai pagrsti.

18. Pagal specialisto ivad byloje nustatyta, kad E.N. asmeninje sskaitoje buvo tiek i UAB K sskaitos pervesti 220500Lt, tiek ir i kit altini gautos los. Per vertinam laikotarp (2009m. balandio 18d. 2014m. sausio 27d.) i ios sskaitos buvo panaudota 418442,73Lt l: 92700Lt buvo iimti grynaisiais ir nra pagrsta, kur ios los buvo panaudotos; 6369,84Lt panaudoti atsiskaitymams parduotuvse; 319122,89Lt buvo panaudoti E.N. asmeniniams mokjimams, tai yra atsiskaitymams u komunalines paslaugas, elektros ir ryio paslaugas, pervedant l eimos nariams, draudimo, lizingo mokoms sumokti, poilsio kelionms ir pan.; tik 250Lt buvo pervesta atgal UAB K banko sskait (3t.,b.l.21). Taigi ie duomenys niekaip nepagrindia E.N. asmeninje sskaitoje esani pinig tiesioginio naudojimo bendrovs reikmms.

19. I apeliacins instancijos teismo nuosprendio matyti, kad teismo ivada dl pasisavinimo poymi nebuvimo rmsi UAB K kins finansins veiklos tyrim atlikusios specialists paaikinimais, i kuri iplaukia, kad E.N. su bendrove dl jo asmenin sskait pervest pinig atsiskaitydavo pateikdamas avanso apyskaitas kaip atskaitingas asmuo. I to galima sprsti, kad pinig pasisavinimo paneigimas pagrstas tuo, kad nors E.N. ir nenaudojo tiesiogiai savo sskaitoje esani pinig mons reikmms, bet kaip atskaitingas asmuo kompensavo bendrovei mintus praradimus apmokdamas u monei perkamas prekes ir kitas paslaugas i kit turim pinig, ir tai patvirtina metins avansins apyskaitos. Konstatuotina, kad ir i teismo ivada padaryta nepaalinus abejoni dl avansinse apyskaitose ufiksuot duomen realumo. Turint galvoje, kad mintos avansins apyskaitos net nra pasiraytos ir E.N. pateiktos po to, kai kilo konfliktas su akcininkais, taip pat atsivelgiant didel pinig trkum bendrovs kasoje, minta teismo ivada galjo bti padaryta tik sitikinus ir pagrindius, kad avansinse apyskaitose esantys duomenys nra fikcija. I apeliacins instancijos teismo argument matyti, kad avansinse apyskaitose nurodyti duomenys buvo pripainti realiais, taiau neaiku, kaip teismas vertino specialists ivadoje nurodytus faktus ir paties E.N. parodym prietaravimus, menkinanius i duomen rodomj reikm:

19.1. specialisto ivadoje nurodyta, kad nra galimybs nustatyti, pagal kokius dokumentus per 20092013m. laikotarp E.N. panaudojo 93469,99Lt i nurodyt apyskaitose (3t.,b.l.26);

19.2. savo avansin apyskait E.N. trauk kit asmen padarytus mokjimus, taip nepagrstai pateisindamas 17690Lt gauto avanso panaudojim (3t.,b.l.26);

19.3. 2013m. avansinje apyskaitoje nurodyta, kad E.N. grino kas 95000Lt nepanaudoto avanso (3t.,b.l.22). Pagal kasos pajam order i suma grinta 2013m. gruodio 12d. Turint galvoje tai, kad, 2014m. sausio 24d. atleidus E.N. i pareig, kasoje i pinig nebuvo, ios sumos mokjimo kas realumas kelia abejoni. Be to, kasos pajam orderis, neva patvirtinantis ios sumos mokjim kas, nra pasiraytas (3t.,b.l.107);

19.4. remiantis kaltinamojo parodymais, jis savo sskaitoje pasilikdavo tik jam priklausanius dividendus (6t.,b.l.18), taiau paymtina, kad Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymo 60straipsnio 5 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad dividendus mokti avansu draudiama. Taigi i pinig pervedimas savo sskait negali bti pateisinamas dividend imokjimu. Be to, remiantis avansinmis apyskaitomis, 20112013metais jis avanso jokiems dividendams nra ileids (3t.,b.l.22);

19.5. kaip matyti i bylos mediagos, E.N. aktyviai grynino pinigus i mons banko sskaitos (3t.,b.l.22), todl lieka neaiku, dl koki pozityvi tiksl jam prireik bendrovs pinigus gryninti ir per savo asmenin sskait. Anot paties E.N., pasiliks sau dividendus, visus kitus pinigus jis igrynindavo ir atiduodavo A.S. ir ie pinigai nebuvo oficialiai upajamuojami (6t.,b.l.1518; 6t.,b.l.168). Tokie nuteistojo parodymai prietarauja avansinse apyskaitose nurodytiems duomenims dl pinig panaudojimo.

20. Apeliacins instancijos teismas, pripaindamas avansinse apyskaitose nurodyt duomen rodomj reikm, i aplinkybi neaptar ir prietaravim nepaalino, tai pripaintina esminiu rodym vertinimo ir ivad motyvavimo trkumu. Konstatuotina, kad avansinse apyskaitose esani duomen rodomosios reikms klausimas reikalauja isamesnio nagrinjimo.

21. Nra pakankamai tikinami ir apeliacins instancijos teismo argumentai, pagrindiantys buhalterins apskaitos paeidim perkvalifikavim i BK 222 straipsnio 1 dalies 223 straipsnio 1dal. Paymtina, kad byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta ir apeliacins instancijos nepaneigta, kad E.N. pats tvark buhalterin apskait, nors buhalteriu buvo paskirtas kitas asmuo; apskaita buvo tvarkoma taip, kad, gryninant pinigus i bendrovs banko sskaitos, nuolat didjo apskaitoje fiksuotas pinig likutis (tiksliau trkumas) kasoje ir laiku nebuvo vykdomos mokestins prievols; kasos pajamas ir ilaidas patvirtinantys dokumentai nepasirayti; i kasos pinigai buvo nuraomi nesant nurodyto gavjo parao; remiantis E.N. parodymais, bendrovje buvo vedama neoficialioji buhalterija, o akcininkams prie atlyginim buvo mokami neapskaityti priedai, vadinami dividendai. Pastaroji schema, logikai mstant, gali bti taikoma mokesi (GPM, VSD) vengimo tikslais. Darant ivad dl E.N. nusikalstamos veikos atitikties ne apgaulingos, bet aplaidios apskaitos poymiams, ie ir kiti specialisto ivadoje nurodyti duomenys nebuvo tinkamai vertinti ir aptarti. Tai pripaintina esminiu rodym vertinimo ir ivad motyvavimo trkumu.

22. Minti apeliacins instancijos teismo padaryti paeidimai, neisamiai nagrinjant bylos aplinkybes ir vertinant rodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) bei netinkamai nuosprendyje motyvuojant esmines ivadas (BPK 332 straipsnio 3, 7 dalys), pripaintini esminiais,t.y. sukliudiusiais teismui isamiai inagrinti byl ir priimti teising nuosprend (BPK 369 straipsnio 3dalis), todl apeliacins instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduodama nagrinti apeliacine tvarka i naujo.

Teisj kolegija, atsivelgdama idstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2018m. birelio 13d. nuosprend ir perduoti byl i naujo nagrinti apeliacine tvarka.

TeisjaiGabriel Juodkait-Granskien

Artras Paarskis

Olegas Fedosiukas

_______________________

TAR identifikacinis nr.

Uregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teiss akto priedai

2019-03897

2019-03-12

2019-02-28

2019-02-28

-

Baudiamoji byla Nr.2K-53-1073/2019

Teisminio proceso Nr.1-02-4-00139-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.8

(S)

LIETUVOS AUKIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019m. vasario 28d.Vilnius

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija, susidedanti i teisj Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artro Ridiko ir Gabriels Juodkaits-Granskiens (praneja),

sekretoriaujant Grainai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Ruslanui Boiko (Ruslan Boiko),

nuteistojo D.S. (D.S.) gynjui advokatui Riardui Uolui,

vieame teismo posdyje kasacine odinio proceso tvarka inagrinjo baudiamj byl pagal Vilniaus apygardos prokuratros Treiojo baudiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslano Boiko kasacin skund dl Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2018m. liepos 11d. nuosprendio nuteistojo D.S. baudiamojoje byloje.

Vilniaus apygardos teismo 2018m. balandio 20d. nuosprendiu D.S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso (toliau BK) 199 straipsnio 1 dal 200MGL (7532Eur) dydio bauda. paskirt bausm skaiius laikinojo sulaikymo laik nuo 2017m. spalio 28d. iki 2017m. spalio 30d. (dvi dienas), nustatyta bausm 196MGL (7381,36Eur) dydio bauda.

Tuo paiu nuosprendiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, i D.S. konfiskuota 250000 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2018m. liepos 11d. nuosprendiu Vilniaus apygardos teismo 2018m. balandio 20d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendio dalis dl 250000 Eur konfiskavimo i D.S. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5punktu, 250000Eur, neti Muitins departamento prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos depozitin sskait, grinti teistam savininkui D.S..

Kita nuosprendio dalis palikta nepakeista.

Teisj kolegija, iklausiusi prokuroro, praiusio kasacin skund tenkinti, nuteistojo gynjo, praiusio kasacin skund atmesti, paaikinim,

n u s t a t :

I.Bylos esm

1. D.S. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dal u tai, kad per Lietuvos Respublikos valstybs sien gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kuri vert virija 250MGL dydio sum, nepateik j muitins kontrolei,t.y. paeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr.1889/2005 2005m. spalio 26d. Dl grynj pinig, veam Bendrij ar iveam i jos, kontrols 3 straipsnio 1 dalies reikalavim, kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis Bendrij ar ivykstantis i jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kuri vert ne maesn kaip 10000 Eur, deklaruoja t pinig sum pagal reglament valstybs nars, per kuri jis atvyksta Bendrij ar ivyksta i jos, kompetentingai institucijai, taip pat paeisdamas Muitins departamento prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos generalinio direktoriaus 2007m. gegus 25d. sakymu Nr.1B-373 patvirtint Europos Bendrij per Lietuvos Respublik i treij ali veam ir i Europos Bendrijos per Lietuvos Respublik treisias alis veam grynj pinig sum kontrols taisykli 2 punkto reikalavim, kuris nustato, kad asmenys, vedami Europos Bendrij per Lietuvos Respublik i treij ali, ivedami i jos per Lietuvos Respublik treisias alis ar vedami per j tranzitu, kai vyksta i treij ali treisias alis, grynj pinig sumas, ne maesnes kaip 10000 Eur (arba j atitinkani sum kita valiuta pagal oficial Lietuvos banko nustatyt deklaravimo dienos euro ir usienio valiutos kurs), privalo jas deklaruoti ratu, pateikdami muitinei grynj pinig deklaracij, 2017m. spalio 28d. apie 17.10val., vykdamas automobiliu (duomenys neskelbtini) i Baltarusijos Respublikos teritorijos Lietuvos Respublikos teritorij, nepateiks muitins kontrolei, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybs sien Vilniaus teritorins muitins Lavoriki kelio post, esant Maiuliki 7, Lavoriks, Vilniausr., privalomus pateikti muitinei daiktus, kuri vert virija 250MGL dydio sum, 250000Eur grynj pinig.

2. Vilniaus apygardos teismo 2018m. balandio 20d. nuosprendiu nusprsta i nuteistojo D.S. konfiskuoti jo nusikaltimo dalyk kontrabanda per valstybs sien gabentus grynuosius pinigus 250000Eur. Teismas konstatavo, kad D.S. siek paeisti Baltarusijos Respublikos statymus, ivengti vetos pinig sumos pagarsinimo, nedeklaravus pinig Lietuvos Respublikoje, buvo paeistos Lietuvos Respublikos pinig plovimo ir terorist finansavimo prevencijos statymo nuostatos; kad turto konfiskavimo taikymas iuo atveju neprietarauja protingumo ir teisingumo principams.

II. Apeliacins instancijos teismo nuosprendio esm

3. Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs byl pagal nuteistojo D.S. gynjo apeliacin skund, kuriuo buvo praoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprend ir priimti D.S. iteisinamj nuosprend, netaikant turto konfiskavimo, konstatavo, kad D.S. pirmosios instancijos teismo nuosprendiu pagal BK 199 straipsnio 1 dal nuteistas pagrstai, taiau teismas D.S. netinkamai pritaik BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalis. Apeliacins instancijos teismas nurod, kad nuteistajam D.S. paskirta bausm 200MGL (7532 Eur) dydio bauda yra pakankamai efektyvi ir baudianti, todl papildoma poveikio priemon nedeklaruot pinig konfiskavimas, pagal byloje nustatytas aplinkybes, yra neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teiss paeidimui, paskirta neatsivelgiant Europos mogaus Teisi Teismo formuojam praktik tokios kategorijos bylose ir nenurodant aiki argument, kurie pateisint toki griet turtinio pobdio priemoni paskyrim.

III.Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratros Treiojo baudiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras R.Boiko prao panaikinti apeliacins instancijos teismo nuosprend ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprend be pakeitim. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacins instancijos teismas netinkamai taik BK 72 straipsnio nuostatas, reglamentuojanias turto konfiskavim, ir tai sutrukd iam teismui priimti teising bei pagrst sprendim.

4.2. Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones ir i nusikalstamos veikos gautas pajamas tvirtinta daugelyje Europos Sjungos teiss akt ir Lietuvos Respublikos ratifikuot tarptautini sutari. Nusikalstamos veikos dalykas, kaip savarankika konfiskuotino turto ris, BK72straipsnyje tiesiogiai nenurodytas, todl gali bti konfiskuojamas, jeigu atitinka kit iame straipsnyje nurodyt konfiskuotino turto ri poymius. Turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuoiros (iskyrus BK72straipsnio 4 dal), todl jis privalomai skiriamas nustaius, kad turtas atitinka BK72straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto poymius ir yra kitos iame straipsnyje nurodytos jo taikymo slygos.

4.3. Privalom pateikti muitinei daikt nepateikimas yra kriminalizuotas ne be tikslo. ia veika yra paeidiama Lietuvos Respublikos statymais ir kitais teiss aktais nustatyta daikt, privalom pateikti muitins kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos sien tvarka, valstyb praranda galimyb inoti apie jos teritorij netus ar per jos teritorij netus ir toliau gabenamus pinigus bei kontroliuoti informacij apie j panaudojim. Reikalavimas deklaruoti gabenamas grynj pinig sumas, virijanias 10000 Eur, tvirtintas ir Europos Sjungos teiss aktuose. Teism praktikoje pripastama, kad kontrabanda per valstybs sien gabenami pinigai,t.y. kontrabandos dalykas, yra konfiskuotinas turtas, todl tokie pinigai konfiskuotini. i priemon atitinka bendrj visuomens interes kovoti su sunkiomis nusikalstamomis veikomis, kurios gali bti susijusios su pinigini sraut judjimu per sienas.

4.4. Apeliacins instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendim netaikyti D.S. turto konfiskavimo, nepagrstai kaip precedentu vadovavosi kasacine nutartimi baudiamojoje byloje Nr.2K-7-130-699/2015, nes ios bylos faktins aplinkybs, nors i dalies panaios, nra tapaios mintoje byloje nustatytosioms.

4.5. Nuteistasis D.S. nurod, kad siek paeisti Baltarusijos Respublikos statymus, ivengti vetos sumos pagarsinimo, apie veam 250000 Eur sum nutyljo ir Lietuvos Respublikos pareignams, odiu nurodydamas tik tai, kad turi 7700 Eur, o jo mona 2500Eur grynj pinig. Nuteistojo gabenama nedeklaruota 250000 Eur suma buvo supakuota paketus, kurie buvo apvynioti celofanu ir apriti gumele, paketai automobilyje buvo slepiami po automobilio treios eils nuleistomis sdynmis, kur j nesimat, ir, bagainje esant kitiems daiktams, buvo apsunkintas j suradimas. Tai rodo, kad D.S. i anksto ruosi pinig kontrabandai. Nuteistojo pateikti pinig sigijim neva patvirtinantys dokumentai nei patvirtina, nei paneigia, kad btent i automobilyje rasta didel grynj pinig suma buvo gyta mint dokument pagrindu.

4.6. Nuteistajam D.S. pagal BPK 199 straipsnio 1 dal buvo paskirta velniausia galima bausms ris bauda ir i esms minimalus galimas jos dydis. Procentinis santykis tarp nuteistajam paskirtos 200MGL (7532 Eur) dydio baudos ir jo gabentos 250000 Eur grynj pinig sumos sudaro tik 3,01procento. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir pagrstai nevelg, kad nusikaltimo dalyko konfiskavimas prietaraut protingumo ir teisingumo principams. Tuo tarpu apeliacins instancijos teismas padar nepagrst ivad, kad nuteistajam D.S. paskirta bausm jau pati savaime yra pakankamai efektyvi ir baudianti, todl papildoma poveikio priemon nedeklaruot pinig konfiskavimas yra neproporcinga. Taiau is teismas net nesvarst dalinio turto konfiskavimo galimybs, siekiant ilaikyti pusiausvyr ir proporcingumo principo taikym tarp bausms ir jos poveikio priemons.

IV.Kasacins instancijos teismo argumentai ir ivados

5. Vilniaus apygardos prokuratros Treiojo baudiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R.Boiko kasacinis skundas tenkintinas i dalies.

Dl BK 72 straipsnio taikymo

6. Kasatorius skunde teigia, kad apeliacins instancijos teismas netinkamai taik BK72 straipsnio nuostatas ir nepagrstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendio dal dl turto konfiskavimo i D.S., argumentuodamas tuo, jog nuteistojo per Lietuvos Respublikos valstybs sien gabenti ir muitins kontrolei nepateikti grynieji pinigai, kuri vert virija 250MGL dydio sum, yra kontrabandos dalykas ir turjo bti konfiskuoti.

7. ioje byloje teismai nustat, kad D.S., nesilaikydamas Pinig plovimo ir terorist finansavimo prevencijos statymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuriame nurodyta, kad grynj pinig sumos deklaruojamos, kai asmuo per Lietuvos Respublik Europos Sjung i treij ali vea ar i Europos Sjungos per Lietuvos Respublik ivea treisias alis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitins statyme, grynj pinig vienkartin sum, kurios vert yra ne maesn kaip nurodytoji 2005m. spalio 26d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.1889/2005 dl grynj pinig, veam Bendrij ar iveam i jos, kontrols nuostat 3 straipsnio 1 dalyje (t.y. ne maesn kaip 10000 Eur), per Lietuvos Respublikos valstybs sien gabendamas 250000 Eur grynj pinig, nepateik j muitins kontrolei, taip padar nusikaltim, nustatyt BK 199 straipsnio 1 dalyje.

8. Pagal BK 42 straipsnio 6 dal, 67 straipsnio 3 dal padariusiam nusikalstam veik asmeniui turto konfiskavimas kaip baudiamojo poveikio priemon gali bti skiriamas kartu su bausme. Baudiamojo poveikio priemons turi padti gyvendinti bausms paskirt (BK 67 straipsnis). BK 72 straipsnio 12 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esanio pas kaltinink ar kitus asmenis, pamimas valstybs nuosavybn; konfiskuotinu turtu laikomas BK udraustos veikos rankis, priemon ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

9. Kasacinio teismo praktikoje, aikinant BK 72 straipsnio nuostatas, paymta, kad turto konfiskavimo tikslas vis pirma panaikinti galimyb kaltininkui ar kitiems asmenims i nusikalstamos veikos gauti turtins naudos,t.y. padaryti nusikalstam veik ekonomikai nenauding, taip pat iimti i apyvartos turt, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, ukirsti keli toliau naudoti turt tokiais tikslais (pvz., kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr.2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.).

10. Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei i nusikalstamos veikos gautas pajamas tvirtinta ir daugelyje Europos Sjungos teiss akt bei Lietuvos Respublikos ratifikuot tarptautini sutari: 1988m. Jungtini Taut konvencijoje dl kovos su neteista narkotini ir psichotropini mediag apyvarta, 1990m. Europos Tarybos konvencijoje dl pinig plovimo ir nusikalstamu bdu gyt pajam paiekos, areto bei konfiskavimo, 2000m. Jungtini Taut konvencijoje prie tarptautin organizuot nusikalstamum, Europos Sjungos Tarybos 2005m.vasario 24d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dl nusikalstamu bdu gyt l, nusikaltimo priemoni ir turto konfiskavimo ir kt. Nors grynj pinig slaptas gabenimas per valstybs sien nelemia joki mokestini prievoli ivengimo, taiau 2005m. spalio 26d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, pareigojantis deklaruoti veam ar iveam sum, kuri virija 10000 Eur, pagrstas btent siekiu ukirti keli pinig plovimui,t.y. pajam, gaut i neteistos veiklos, patekimui finans sistem ir j investavimui (preambuls 2punktas), nes vienas i grynj pinig judjimo tarp valstybi kontrols instrument yra ir pareiga juos deklaruoti. Kartu is teiss aktas nurodo, kad sankcijos u prievols deklaruoti grynuosius pinigus nevykdym turi bti veiksmingos, proporcingos ir atgrasanios.

11. Kasacinis teismas yra paymjs, kad konfiskavimo priemon, taikoma u pareigos deklaruoti grynuosius pinigus muitins pareignams nevykdym, yra bendros kontrols sistemos, sukurtos siekiant kovoti su iomis nusikalstamomis veikomis, dalis ir atitinka bendrj visuomens interes. Kontrabanda per valstybs sien gabenami pinigai,t.y. kontrabandos dalykas, yra konfiskuotinas turtas (kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr.2K-7-130-699/2015). Taiau, kaip teisingai skundiamame nuosprendyje nurod apeliacins instancijos teismas, kontrabandos ir kitose baudiamosiose bylose taikant BK 72 straipsnio nuostatas, be daikt pripainimo konfiskuotinu turtu, turi bti vertinamas ir tokio turto konfiskavimo proporcingumas.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad visa teiss sistema turi bti grindiama konstituciniu teisins valstybs principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisins atsakomybs proporcingum. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisins valstybs principais, u teiss paeidimus taikomos poveikio priemons turi bti proporcingos teiss paeidimui, jos turi atitikti siekiamus teistus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varyti asmens akivaizdiai labiau, negu reikia iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teiss paeidjus ir utikrinti teiss paeidim prevencij ir pasirinkt priemoni iam tikslui pasiekti turi bti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, statymu nustatant atsakomyb, taip pat jos gyvendinim, turi bti ilaikoma teisinga visuomens ir asmens interes pusiausvyra, kad bt ivengta nepagrsto asmens teisi ribojimo. Remiantis iuo principu, statymais asmens teiss gali bti apribotos tik tiek, kiek yra btina vieiesiems interesams ginti, tarp pasirinkt priemoni ir siekiamo teisto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo bti protingas santykis. iam tikslui pasiekti gali bti nustatytos tokios priemons, kurios bt pakankamos ir ribot asmens teises ne daugiau, negu yra btina (Konstitucinio Teismo 2008m. kovo 15d., 2009m. balandio 10d., 2011m. sausio 31d., 2013m. gruodio 6d. nutarimai).

13. Atkreiptinas dmesys tai, kad, konfiskuojant asmens turt, radikaliai apribojama asmens teis nuosavybs apsaug, tvirtint Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) protokolo Nr.1 1straipsnyje. Todl, sprendiant ioje byloje BK72straipsnio nuostat D.S. taikymo klausim, btina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr.1 1 straipsnio nuostatomis ir Europosmogaus Teisi Teismo (toliau ETT) praktika dl j aikinimo.

14. ETT praktikoje i esms nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra btina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemon. Taiau pagal Konvencijos protokolo Nr.1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemon turi atitikti teising pusiausvyr,t.y. turi bti ilaikytas pagrstas proporcingumas tarp vieojo intereso poreiki ir asmens teiss netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavim, kad asmeniui nebt ukrauta individuali ir pernelyg didel nata. ETT praktikoje proporcingumo principas i esms yra aikinamas kaip siningas balansas (pusiausvyra) tarp visuomens intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisi apsaugos.

15. Nagrinjamos bylos kontekste paymtina, kad ETT turto konfiskavimo neproporcingum yra konstatavs ne vienoje byloje, kurioje svarstytas nevykdius deklaravimo pareigos per sien gabent teistos kilms pinig konfiskavimas i u nurodyt nusikalstam veik nuteist asmen. Vertindamas konfiskavimo proporcingum tokio pobdio bylose, ETT atsivelgia daugel veiksni, toki kaip nusikalstamos veikos pobdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (iuo atveju pinig) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilms ir paskirties teistumas; nuteistojo, i kurio konfiskuojamas turtas, asmenyb ir elgesys, konfiskuojamo turto reikm pareikjui; dl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtin ala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausms, j grietumas ir pakankamumas nubaudimo tiksl gyvendinimo konkreios bylos aplinkybmis poiriu.

16. ioje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nusprend konfiskuoti i D.S. visus jo per Lietuvos Respublikos valstybs sien gabentus ir nedeklaruotus pinigus 250000 Eur, motyvuodamas tuo, kad ie pinigai yra kontrabandos dalykas. is teismas nenustat, kad mint pinig konfiskavimas i D.S. prietaraut protingumo ir teisingumo principams.

17. Apeliacins instancijos teismas, patikrins pirmosios instancijos teismo nuosprendio teistum ir pagrstum, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalis taik netinkamai. is teismas padar ivad, kad nuteistajam D.S. pagal BK 199 straipsnio 1dal paskirta bausm 200MGL (7532 Eur) dydio bauda yra pakankamai efektyvi ir baudianti, todl papildoma poveikio priemon nedeklaruot pinig konfiskavimas, pagal byloje nustatytas aplinkybes, yra neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teiss paeidimui, paskirta neatsivelgiant ETT formuojam praktik tokios kategorijos bylose ir nenurodant aiki argument, kurie pateisint toki griet turtinio pobdio priemoni paskyrim.

18. Teisj kolegijos vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismo ivada dl vis D.S. per Lietuvos Respublikos valstybs sien gabent ir nedeklaruot pinig 250000 Eur i jo konfiskavimo, tiek apeliacins instancijos teismo ivada dl turto konfiskavimo ioje byloje taikymo neproporcingumo, atsivelgiant byloje nustatytas faktines aplinkybes, nra teisingos, todl iuo konkreiu atveju negali bti laikomos tinkamu baudiamojo statymo taikymu.

19. Nagrinjamoje byloje teismai nustat, kad D.S., vykdamas automobiliu i Baltarusijos Respublikos Lietuvos Respublik, nepateiks muitins kontrolei, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybs sien 250000 Eur grynj pinig. Apeliacins instancijos teismas, nors i esms pripaino, kad D.S. per Lietuvos Respublikos valstybs sien gabenti pinigai yra kontrabandos dalykas ir konfiskuotinas turtas, vertindamas mint pinig konfiskavimo i D.S. proporcingum, nurod, kad byloje nra duomen, jog D.S. per valstybs sien gabenti pinigai buvo neteistos kilms; kad byloje nepaneigta, jog nuteistasis gabeno savo asmeninius, teistos kilms pinigus; kad nenustatyta, jog D.S. pinigus gabeno turdamas tiksl juos panaudoti neteistai veiklai, prieingai, bylos duomenimis, nuteistojo gabenti pinigai buvo skirti Lietuvoje veikianiai monei, su kuria jis turjo bendr verslo reikal ir i kurios ketino sigyti asmeniniam naudojimui valt; kad D.S. anksiau neteistas, Lietuvos Respublikoje administracine tvarka nebaustas, byloje nra duomen apie jo teistum arba patraukim baudiamojon atsakomybn Baltarusijos Respublikos ar kit j neigiamai apibdinani duomen. Taiau, teisj kolegijos vertinimu, apeliacins instancijos teismas nepagrstai neatsivelg byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas tokias svarbias aplinkybes, kad nuteistasis D.S. nurod, jog jis siek paeisti Baltarusijos Respublikos statymus, ivengti vetos sumos pagarsinimo; kad apie veam 250000 Eur sum jis nutyljo ir j tikrinusiems pareignams, odiu nurodydamas tik tai, kad turi 7700 Eur, o jo mona 2500Eur grynj pinig; kad D.S. gabenta nedeklaruota 250000Eur suma buvo supakuota paketus, kurie buvo apvynioti celofanu, apriti gumele ir padti po automobilio treios eils nuleistomis sdynmis, kur j nesimat ir, automobilio bagainje esant daiktams, pinig suradimas buvo apsunkintas; pai nedeklaruot pinig sum. ios aplinkybs neabejotinai yra reikmingos sprendiant dl turto konfiskavimo i D.S. proporcingumo.

20. Teisj kolegija paymi, kad, viena vertus, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes dl D.S. per Lietuvos Respublikos valstybs sien gabent ir nedeklaruot pinig kilms, j gabenimo tikslo, sutiktina su apeliacins instancijos teismas ivada, jog vis nuteistojo gabent grynj pinig 250000Eur i jo konfiskavimas bt neproporcinga priemon. Kita vertus, atsivelgdami nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pinig gabenimo per valstybs sien bd (slepiant nuo muitinio tikrinimo), nuteistojo elges muitinio tikrinimo metu, nagrinjamoje byloje teismai turjo pagrind svarstyti, bet nesvarst klausimo dl io turto dalies konfiskavimo, siekiant ilaikyti teising pusiausvyr (proporcingum) tarp teiss paeidimo ir taikomos poveikio priemons.

21. Kasacinis teismas yra paymjs, kad paskirtos bausms ris ir dydis yra viena i aplinkybi vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto verts iiekojimo proporcingum (kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr.2K-119-976/2018).

22. Pirmosios instancijos teismas D.S. u BK199straipsnio 1 dalyje nurodyto sunkaus nusikaltimo padarym paskyr 200MGL dydio baud,t.y. velnesn i dviej alternatyvi io straipsnio sankcijoje nurodyt bausms ri ir artim minimaliam (150MGL, BK47straipsnio 3dalies 4punktas) jos dyd. Skirdamas bausm D.S. teismas atsivelg visas bausmei skirti reikmingas aplinkybes padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn (sunkus nusikaltimas), nuteistojo kalts form ir r (tiesiogin tyia), kaltininko asmenyb (neteistas, Lietuvos Respublikoje administracine tvarka nebaustas, dirba, turi eim, tris vaikus), atsakomyb lengvinani bei sunkinani aplinkybi nebuvim.

23. Teisj kolegija, atsivelgdama D.S. per Lietuvos Respublikos valstybs sien neteistai gabent pinig sum (250000 Eur) ir ioje byloje jam pagal BK 199 straipsnio 1 dal paskirtos bausms r ir dyd (7532 Eur dydio bauda), sprendia, kad apeliacins instancijos teismo ivada, kad nuteistajam D.S. u jo padaryt nusikalstam veik paskirta bausm yra pakankamai efektyvi ir baudianti ir kad nedeklaruot pinig konfiskavimas yra neproporcinga (neadekvati) nuteistojo padarytam teiss paeidimui poveikio priemon, todl iuo atveju ji jam netaikytina, yra nepagrsta. Teisj kolegijos vertinimu, apeliacins instancijos teismas, nusprsdamas visa apimtimi panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendio dal dl turto konfiskavimo i D.S., neatsivelg visas tokiam sprendimui priimti reikmingas aplinkybes bei ETT praktikoje suformuot princip, kad asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausms turi bti adekvaiai grietos ir pakankamos nubaudimo tiksl gyvendinimui konkreios bylos aplinkybi poiriu, todl iuo konkreiu atveju pateik neteisingus sprendimo netaikyti D.S.BK72straipsnio nuostat motyvus. Toki ivad teisj kolegija grindia tuo, kad bausm ir kartu paskirta baudiamojo poveikio priemon turi bti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltinink, bet ir pai nusikalstam veik padaryti ekonomikai nenauding,t.y. paskirta bausm kartu su baudiamojo poveikio priemone turi bti veiksmingos, proporcingos ir atgrasanios. Todl apeliacins instancijos teismo nuosprendio dalis, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendio dalis dl turto konfiskavimo i D.S., naikintina ir dl ios dalies paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis su pakeitimais: i D.S. konfiskuotino turto dydis maintinas iki 65000 Eur. Toks dalies turto konfiskavimas i D.S. iuo konkreiu atveju yra teisinga ir proporcinga priemon, padsianti gyvendinti bausms paskirt (BK67straipsnio 1 dalis).

Teisj kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 382straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2018m.liepos 11d. nuosprend.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2018m.liepos 11d. nuosprendio dal, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018m.balandio 20d. nuosprendio dalis dl 250000 Eur konfiskavimo i D.S., ir dl ios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018m. balandio 20d. nuosprend su pakeitimais.

I D.S., vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuotino turto dyd sumainti iki 65000 Eur.

Kit Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2018m.liepos 11d. nuosprendio dal palikti nepakeist.

TeisjaiAlvydas Pikelis

Artras Ridikas

Gabriel Juodkait-Granskien

_______________________

TAR identifikacinis nr.

Uregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teiss akto priedai

2019-03986

2019-03-13

2019-02-28

2019-02-28

-

Civilin byla Nr.3K-3-79-611/2019

Teisminio proceso Nr.2-68-3-23902-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.9; 3.4.3.2.3; 3.1.14.1

(S)

LIETUVOS AUKIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019m. vasario 28d.Vilnius

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, susidedanti i teisj Andej Maciejevski (pranejas), Algio Norkno (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasariens,

teismo posdyje kasacine raytinio proceso tvarka inagrinjo civilin byl pagal atsakovo antstolio Dariaus Blizniko kasacin skund dl Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2018m. rugpjio 9d. nutarties perirjimo civilinje byloje pagal iekovs bankrutuojanios udarosios akcins bendrovs Ygl iekin atsakovams antstoliui Dariui Bliznikui ir R.V., dalyvaujant treiajam asmeniui bankrutuojaniai udarajai akcinei bendrovei AAS BTA Baltic Insurance Company, dl l grinimo.

Teisj kolegija

n u s t a t :

I.Gino esm

1. Kasacinje byloje sprendiama dl teiss norm, reglamentuojani atlyginim alos, patirtos dl antstolio neteist veiksm, kai antstolis nesustabdo vykdymo proceso teismui primus pareikim dl bankroto bylos iklimo, iekovo teis rinktis paeist teisi gynimo bdus, aikinimo ir taikymo.

2. Iekov pra priteisti i atsakovo antstolio D.Blizniko 462,43 Eur, taip pat solidariai i atsakov antstolio D.Blizniko ir R.V. 3706,22 Eur.

3. Iekov nurod, kad antstolis paeid Lietuvos Respublikos moni bankroto statymo (toliau B) 9 straipsnio 3 dal. Nors 2014m. balandio 29d. Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas kreditors UAB Jaukurai pareikimas dl bankroto bylos iklimo iekovei, taiau antstolis nuo 2014m. gegus 14d. iki 2014m. birelio 9d. imokjo iiekotojui R.V. 12798,83Lt (3706,22Eur) ir antstoliui 1596,60Lt (462,41 Eur) vykdymo ilaid. Atsakovai atsako solidariai.

II.Pirmosios ir apeliacins instancijos teism procesini sprendim esm

4. Vilniaus miesto apylinks teismas 2017m. liepos 18d. sprendimu iekovs iekin tenkino i dalies: priteis iekovei i atsakovo antstolio D.Blizniko 4168,65 Eur alos atlyginimo, iekovs iekinio reikalavim atsakovui R.V. atmet.

5. Teismas nurod, kad 2014m. balandio 23d. antstolis D.Bliznikas vykdomojoje byloje Nr.0035/14/00375, vykdytoje pagal Lietuvos Respublikos valstybins darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo gin komisijos 2014m. kovo 4d. iduot vykdomj dokument Nr.DGKS-1243 dl 12521,43Lt (3626,46 Eur) iiekojimo i skolininks UABYgl iiekotojui R.V., prim patvarkymus dl l areto iekovs atsiskaitomosiose sskaitose, nurodydamas, kad aretuoja 12521,43Lt (3626,46 Eur) skol ir 1872Lt (542,17 Eur) vykdymo ilaidas, bendra iiekoma suma 4168,63 Eur.

6. Antstolis D.Bliznikas 2014m. balandio 28d. i BUAB Ygl priklausani atsiskaitomj sskait nura i viso 24053,79Lt (6966,46 Eur). 2014m. balandio 28d. antstolis D.Bliznikas dl iiekot l paskirstymo prim patvarkym, kuriuo iiekota suma paskirstyta taip: atsakovui R.V. 12521,43Lt (3626,46 Eur) ir 275,40Lt (79,76 Eur), antstoliui 1596,60Lt (462,41Eur) vykdymo ilaidoms, o po paskirstymo likusi 9660,36Lt (2797,83Eur) suma grinta skolininkei.

7. Antstolis D.Bliznikas 2014m. balandio 28d. per klaid 12521,43Lt (3626,46 Eur) perved ne iiekotojo R.V. banko sskait, o skolininks (iekovs) UAB Ygl banko sskait. Siekdamas itaisyti vykusi klaid antstolis D.Bliznikas 2014m. gegus 5d. ir 2014m. gegus 8d. prim patvarkymus aretuoti las. 2014m. gegus 14d. 2014m. birelio 5d. i iekovs sskaitos pagal iuos patvarkymus buvo pakartotinai nuraytos los antstolio depozitin sskait ir 2014m. gegus 5d. birelio 5d. atsakovui R.V. buvo imokta iiekoma suma. 2014m. rugpjio 27d. patvarkymu vykdomoji byla ubaigta.

8. Vilniaus apygardos teismas 2014m. balandio 29d. prim kreditors UAB Jaukurai pareikim dl bankroto bylos iklimo iekovei UAB Ygl. Bankroto byla UAB Ygl ikelta 2014m. rugsjo 30d. nutartimi, i siteisjo 2014m. gruodio 15d.

9. Pagal B 9 straipsnio 3 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi gino patvarkym primimo metu), teismui primus pareikim dl bankroto bylos iklimo, jeigu dl mons buvo priimti teism ir kit institucij sprendimai ir pagal juos iduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokjimo ar elektronini pinig staigai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) nustatyta tvarka duoti antstolio, kit institucij ar pareign nurodymai aretuoti, nurayti las arba nutraukti l imokjim i mons sskaitos, mons turtas (los) pagal iuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali bti aretuojamas, taiau io turto realizavimas ir (ar) iiekojimas sustabdomas, iskyrus io statymo 33 straipsnio 4dalyje nustatytus atvejus. Jeigu teismas atsisako ikelti monei bankroto byl, iiekojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemons panaikinamos. Kasacinio teismo praktikoje i speciali B nuostata kvalifikuojama kaip privalomas vykdomosios bylos sustabdymo atvejis (r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010m. gegus 18d. nutart civilinje byloje Nr.3K-3-220/2010).

10. Teismas konstatavo, kad antstolio D.Blizniko atlikti vykdymo veiksmai po pareikimo dl bankroto bylos iekovei UAB Ygl primimo teisme (2014m. balandio 29d.) paeid B 9straipsnio 3 dalyje nustatyt imperatyv privalomai sustabdyti iiekojim, ir juos pripaino neteistais. Teismas nurod, kad praneimas apie pareikim dl bankroto bylos iklimo buvo paskelbtas specialiame tinklalapyje 2014m. balandio 29d., antstolis galjo (turjo) suinoti i informacij ir atitinkamai, prie toliau vykdydamas iiekot l paskirstym ir pervedim, pasidomti Vilniaus apygardos teisme, ar nra priimto pareikimo dl bankroto bylos UABYgl iklimo (Lietuvos Respublikos antstoli statymo 22 straipsnis). Teismas sprend, kad antstolio kalt pasireik tuo, kad jis, turdamas visas galimybes gauti duomenis apie visus priimtus pareikimus dl bankroto bylos iklimo bei turdamas pareig aktyviai domtis, ar nra priimtas pareikimas dl bankroto bylos iklimo iekovei, nevykd i pareig dl savo kalts.

11. Teismas sprend, kad atsakovas R.V., kaip buvs iekovs BUAB Ygl darbuotojas, kurio ginas su buvusiu darbdaviu dl atsiskaitymo buvo isprstas ir atiduotas priverstiniam vykdymui iki kreipimosi teism dl bankroto bylos iekovui iklimo dienos, laikytinas siningu l gijju ir i jo gautos los negali bti iiekomos.

12. Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, inagrinjusi byl pagal atsakovo antstolio D.Blizniko apeliacin skund, 2018m. rugpjio 9d. nutartimi Vilniaus miesto apylinks teismo 2017m. liepos 18d. sprendim paliko nepakeist.

13. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo ivadomis, kad antstolis D.Bliznikas 2014m. gegus 14d. 2014m. birelio 5d. i iekovs sskaitos atliko iiekojim, paeisdamas B9straipsnio 3 dalies nuostatas. Kolegija nurod, kad antstolis perved sau 462,43 Eur iekovs l, nors BUAB Ygl turjo 138 vien pirmos eils kreditorius, ir sprend, kad i antstolio pagrstai priteista 462,43 Eur. Kolegija atmet antstolio argumentus, kad pervedus las vienam i mons kreditori sumajo mons l, bet taip pat sumajo ir jos kreditori reikalavimai, todl ala monei nebuvo padaryta. Kolegija nurod, kad mon prarado galimyb paskirstyti 3706,22 Eur sum visiems kreditoriams. Byloje nra rodyta, kad BUAB Ygl gals nors i dalies atsikaityti bent jau su visais pirmos eils kreditoriais.

14. Kolegija nurod, kad byl nagrinja, neperengdama apeliacinio skundo rib, todl nevertina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas iekovs reikalavimas atsakovui R.V.

III.Kasacinio skundo ir atsiliepimo j teisiniai argumentai

15. Kasaciniu skundu atsakovas antstolis D.Bliznikas prao panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018m. rugpjio 9d. nutart ir Vilniaus miesto apylinks teismo 2017m. liepos 18d. sprendim ir priimti nauj sprendim iekin atmesti. Kasacinis skundas grindiamas iais argumentais:

15.1. Nagrinjamu atveju antstolis i iekovs iiekojo 4168,65 Eur (i j 3706,22 Eur skolos, kuri pervesta iiekotojui R.V., ir 462,43 Eur vykdymo ilaid antstoliui). Priteisus i antstolio 4168,65 Eur alos atlyginimo iekovei ir jai nebeturint pareigos grinti skolos kreditoriui (iiekotojui R.V.), iekov akivaizdiai praturtjo. Tik tuomet, kai pervest iiekotojui l nepavykt iekovei atgauti, galt bti sprendiamas antstolio civilins atsakomybs klausimas ir nustatytas iekovs patirtos alos dydis. Antstoliui pervedus las vienam i mons kreditori, sumajo mons los, taiau lygiai tiek pat sumajo ir jos kreditori reikalavimai (skolos). Tai reikia, kad bendra mons turtin padtis nepablogjo ir alos bankrutuojaniai monei nepadaryta. B nustatytos kreditori reikalavim tenkinimo tvarkos paeidimo taka atskir kreditori turtinms teisms (ar padaryta ala ir kokia) negali bti nustatyta tol, kol nra aiku, kokia bendra l suma bus gauta realizavus bankrutavusios mons turt, kokia apimtimi bus patenkinti atskir kreditori, turtiniai reikalavimai. rodyti alos fakt ir dyd pagal rodinjimo natos paskirstymo taisykles turi iekov. Nagrinjamoje byloje aplinkybs dl alos fakto ir dydio nebuvo rodytos.

15.2. Antstolio patvarkymai dl l paskirstymo ir pervedimo, kaip prietaraujantys B 9straipsnio 3 daliai, ex officio (pagal pareigas) teismo buvo pripainti neteistais ir taikyta restitucija (r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2013m. lapkriio 14d. nutart civilinje byloje Nr.3K-3-575/2013). Nagrinjamoje byloje antstolio patvarkymai, kuriais paskirstytos iiekotos i iekovs los, kaip prietaraujantys B 9straipsnio 3 dalies nuostatoms, ex officio pripaintini neteistais ir taikytina restitucija.

16. Iekov atsiliepimu kasacin skund prao kasacin skund atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinis teismas yra iaikins, kad jeigu asmuo, kuriam pervestos los, inojo ar galjo inoti apie vykdymo sustabdym dl pareikimo padavimo ikelti bankroto byl, tai jis vertinamas kaip nesiningas l gijjas ir i jo gautos los gali bti iiekomos (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009m. spalio 16d. nutartis civilinje byloje Nr.3K-3-438/2009; 2009m. lapkriio 9d. nutartis civilinje byloje Nr.3K-3-485/2009; 2010m. gegus 18d. nutartis civilinje Nr.3K-3-220/2010; kt.). Teismai atsakov R.V. vertino kaip sining l gijj ir sprend, kad i jo gautos los negali bti iiekomos. Priteista suma i antstolio bus paskirstyta proporcingai visiems pirmos eils kreditoriams, todl iekov nepraturts. Atsakovas antstolis D.Bliznikas gali reikalauti i atsakovo R.V. grinti neteistai gautas las.

Teisj kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai

Dl bylos nagrinjimo kasacine tvarka rib

17. Nagrinjamoje byloje iekov iekin pareik dviem atsakovams antstoliui D.Bliznikui ir R.V.Vilniaus miesto apylinks teismas 2017m. liepos 18d. sprendimu iekovs iekin tenkino i dalies: priteis iekovei i atsakovo antstolio D.Blizniko 4168,65 Eur alos atlyginimo, iekovs iekinio reikalavim atsakovui R.V. atmet. Apeliacin skund dl pirmosios instancijos teismo sprendimo padav tik atsakovas antstolis D.Bliznikas, esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui. Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2018m. rugpjio 9d. nutartimi Vilniaus miesto apylinks teismo 2017m. liepos 18d. sprendim paliko nepakeist. Apeliacins instancijos teismas nurod, kad byl nagrinja, neperengdamas apeliacinio skundo rib, todl nevertina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas iekovs reikalavimas atsakovui R.V.. Kasacin skund dl apeliacins instancijos teismo sprendimo padav tik atsakovas antstolis D.Bliznikas, esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui.

18. Pagal CPK 341 straipsn kasacija negalima dl pirmosios instancijos teismo sprendim ir nutari, neperirt apeliacine tvarka. Teisj kolegija, atsivelgdama tai, kad Vilniaus miesto apylinks teismo 2017m. liepos 18d. sprendimo dalis atmesti iekovs iekinio reikalavim atsakovui R.V. neperirta apeliacine tvarka, vadovaudamasi CPK 341straipsniu, konstatuoja, kad kasacija galima tik dl Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2018m. rugpjio 9d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinks teismo 2017m. liepos 18d. sprendimo dali priteisti iekovei i atsakovo antstolio D.Blizniko 4168,65Eur alos atlyginimo.

19. Be to, kasacinis teismas yra iaikins, kad, sistemikai aikinant civilinio proceso normas, esant keliems bendrininkams neprivalomo procesinio bendrininkavimo atveju vieno bendrininko inicijuotas kasacinis procesas neturi takos kito bendrininko teisms. Kitas bendrininkas, manydamas, kad dl jo priimtas teismo sprendimas jam yra nepalankus, savo teises gali ginti tik paduodamas savarankik kasacin skund. Esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui, kai kasacin skund padav tik vienas i atsakov, kasacine tvarka tikrinamas tik tos apeliacins instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti iekinio reikalavimai dl skund padavusio atsakovo, teistumas (r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010m. gruodio 22d. nutart civilinje byloje Nr.3K-7-521/2010; 2017m. gegus 12d. nutarties civilinje byloje Nr.3K-3-215-915/2017 20 punkt; 2017m. birelio 16d. nutarties civilinje byloje Nr.3K-3-239-684/2017 28 punkt).

20. Teisj kolegija, vertinusi tai, kad nagrinjamu atveju atsakov nesieja privalomas procesinis bendrininkavimas, kad kasacin skund padav tik atsakovas antstolis D.Bliznikas, sprendia, kad kasacine tvarka tikrinama apeliacins instancijos teismo nutarties dalies dl iekinio reikalavim padavusiam kasacin skund atsakovui antstoliui D.Bliznikui teistumas.

Dl privalomo vykdymo proceso sustabdymo teismui primus pareikim dl bankroto bylos iklimo

21. B 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi pareikimo dl bankroto bylos iekovui iklimo ir antstolio ginijam veiksm atlikimo metu) tvirtinta imperatyvioji taisykl, kad, teismui primus pareikim dl bankroto bylos iklimo, jeigu dl mons buvo priimti teism ir kit institucij sprendimai ir pagal juos iduoti vykdomieji dokumentai, mons turtas (los) pagal iuos vykdomuosius dokumentus gali bti aretuojamas, taiau io turto realizavimas ir (ar) iiekojimas sustabdomas, iskyrus io statymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Jeigu teismas atsisako ikelti monei bankroto byl, iiekojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemons panaikinamos. Informacij apie priimt pareikim dl bankroto bylos iklimo, taip pat informacij apie atsisakym ikelti bankroto byl teismas privalo paskelbti ne vliau kaip kit darbo dien po teisjo rezoliucijos priimti pareikim dl bankroto bylos iklimo, taip pat po teismo nutarties dl atsisakymo ikelti bankroto byl siteisjimo. i informacija skelbiama vieai specialioje interneto svetainje.

22. Nurodytame straipsnyje idstyt nuostat paskirtis galimos bankroto bylos procedr utikrinimas, todl jos turi bti aikinamos atsivelgiant bendruosius i procedr principus bei tikslus. Bankroto proceso tikslas tenkinti kreditori reikalavimus i bankrutuojanios mons turto, tuo paiu metu monei skolininkei likviduojant skol nat, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojanios mons atsiskaitym udelsimo.

23. Taigi, pagal B 9 straipsnio 3 dal nuo pareikimo dl bankroto bylos monei iklimo primimo teisme dienos draudiamas bet koki vykdymo veiksm atlikimas vykdomojoje byloje. Kasacinis teismas yra iaikins, kad B 9 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas dar vienas, CPK 626 straipsnyje nevardytas, privalomasis vykdomosios bylos sustabdymo atvejis (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010m. gegus 18d. nutartis civilinje byloje Nr.3K-3-220/2010).

24. Kasacinis teismas yra iaikins, jog skolininko l paskirstymas ir pervedimas iiekotojams yra iiekojimo vykdymas, todl kol po turto realizavimo antstolio depozit gautos los nepaskirstytos ir nepervestos, tol vyksta iiekojimas. Ar dar vyksta iiekojimas, sprendiama pagal tai, ar yra ubaigta vykdomoji byla dl visiko vykdymo. Jeigu pagal CPK 632straipsnyje nustatytus pagrindus nra ubaigta vykdomoji byla, tai l pervedimas iiekotojui pagal antstolio patvarkym, kai j priimant ar jau j primus prasidjo iiekojimo ir (ar) turto realizavimo sustabdymas pagal B 9 straipsnio 3 dal, yra negalimas, o j gavimas, paeidiant B 9 straipsnio 3 dal, traktuojamas kaip neteistas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009m. spalio 16d. nuta