S P A U D A

R u e d e l a L o i 1 7 5 B – 1 0 4 8 B R I U S E L I S T e l . : + 3 2 ( 0 ) 2 2 8 1 6 0 8 3 / 6 3 1 9 F a k s . : + 3 2 ( 0 ) 2 2 8 1 8 0 2 6 press.office@consilium.europa.eu http://www.consilium.europa.eu/Newsroom

10850/09 (Presse 169) 1 LT

EUROPOS SĄJUNGOSTARYBA LT

10850/09 (Presse 169)

(OR. en)

PRANEŠIMAS SPAUDAI

2949-as Tarybos posėdis

Transportas, telekomunikacijos ir energetika

Liuksemburgas , 2009 m. birželio 11-12 d.

Pirmininkai Transporto ministras Gustáv Slamečka Pramonės ir prekybos ministras Vladimír Tošovský

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 2 LT

Pagrindiniai Tarybos posėdžio rezultatai

Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Gruzija dėl išsamaus oro susisiekimo susitarimo.

Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl Reglamento dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkelių tinklo projekto.

Ji taip pat priėmė išvadas dėl Komisijos žaliosios knygos „TEN-T – politikos apžvalga“.

Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl Direktyvos, kuria valstybės narės įpareigojamos saugoti privalomąsias naftos ir (arba) naftos produktų atsargas. Taryba oficialiai priims tekstą be debatų viename iš būsimų Tarybos posėdžių teisininkams lingvistams patikslinus tekstą.

Be to, per pirmąjį svarstymą pasiekus susitarimą su Europos Parlamentu, Taryba be diskusijų priėmė patikslintą Reglamentą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo.

2009 m. birželio 11-12 d.

1 Kai Taryba oficialiai priima deklaracijas, išvadas ar rezoliucijas, tai nurodoma atitinkamo punkto antraštėje, o tekstas rašomas kabutėse.

Dokumentai, į kuriuos tekste daromos nuorodos, pateikiami Tarybos interneto svetainėje (http://www.consilium.europa.eu).

Žvaigždute žymimi aktai, priimti kartu su pareiškimais, skirtais įtraukti į Tarybos posėdžių protokolus, kurie gali būti viešai paskelbti; šie pareiškimai pateikiami Tarybos interneto svetainėje arba juos galima gauti Spaudos tarnyboje.

10850/09 (Presse 169) 3 LT

TURINYS1

DALYVIAI ......................................................................................................................................... 5

SVARSTYTI PUNKTAI

TRANSPORTAS ................................................................................................................................. 7

Oro susisiekimo susitarimas su Gruzija ............................................................................................... 7

Konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkelių tinklas........................................................... 8

Autobusų transporto keleivių teisės ................................................................................................... 10

Europos palydovinės radionavigacijos programos ............................................................................ 12

Pažangios transporto sistemos ........................................................................................................... 13

Žalioji knyga: „TEN-T politikos peržiūra“ – Tarybos išvados.......................................................... 14

TELEKOMUNIKACIJOS................................................................................................................. 20

Europos tinklų ir informacijos saugumo politika............................................................................... 20

ENERGETIKA .................................................................................................................................. 21

Naftos atsargos................................................................................................................................... 21

Energijos vartojimo efektyvumo paketas........................................................................................... 23

Tarptautiniai santykiai energetikos srityje ......................................................................................... 25

KITI KLAUSIMAI ............................................................................................................................ 26

RENGINIAI TARYBOS POSĖDŽIO METU................................................................................... 29

KITI PATVIRTINTI PUNKTAI

TRANSPORTAS

– Vairuotojų pažymėjimai. Reguliavimo procedūra su tikrinimu ............................................................................ 30

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 4 LT

EUROPOS SAUGUMO IR GYNYBOS POLITIKA

– Irakas. ES jungtinė teisinės valstybės misija ......................................................................................................... 30

PREKYBOS POLITIKA

– Antidempingas....................................................................................................................................................... 31

– Apsauga nuo subsidijuoto importo iš valstybių, kurios nėra Europos bendrijos narės.......................................... 31

SOCIALINIAI REIKALAI

– Taryba stiprina Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, siekdama įveikti krizę ...................... 32

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 5 LT

DALYVIAI

Valstybių narių vyriausybėms ir Europos Komisijai atstovavo:

Belgijai: Paul MAGNETTE klimato ir energetikos ministras Etienne SCHOUPPE judumo valstybės sekretorius prie Ministro Pirmininko

Bulgarijai: Valentin IVANOV ekonomikos ir energetikos ministro pavaduotojas Krasimira MARTINOVA transporto ministro pavaduotoja

Čekijai: Gustáv SLAMEČKA transporto ministras Vladimír TOŠOVSKÝ pramonės ir prekybos ministras Lenka PTÁČKOVÁ MELICHAROVÁ vidaus reikalų ministro pavaduotoja, atsakinga už Europos

reikalus Pavel ŠKVÁRA transporto ministro pavaduotojas Tomáš HÜNER pramonės ir prekybos ministro pavaduotojas, Energetikos

skyrius

Danijai: Connie HEDEGAARD klimato ir energetikos ministrė Lars BARFOED transporto ministras

Vokietijai: Jochen HOMANN Federalinės ekonomikos ir technologijų ministerijos

valstybės sekretorius Engelbert LÜTKE DALDRUP Federalinės transporto, statybos ir miestų plėtros

ministerijos valstybės sekretorius Estijai: Juhan PARTS ekonomikos ir ryšių ministras

Airijai: Eamon RYAN ryšių, energetikos ir gamtinių išteklių ministras

Graikijai: Kostis HATZIDAKIS vystymosi ministras

Ispanijai: Concepción GUTIÉRREZ DEL CASTILLO transporto reikalų valstybės sekretorė Pedro Luis MARÍN URIBE energetikos reikalų valstybės sekretorius

Prancūzijai: Jean-Louis BORLOO valstybės ministras, ekologijos, energetikos, tvaraus

vystymosi ir miesto bei kaimo planavimo ministras Nathalie KOSCIUSKO-MORIZET valstybės ministrė skaitmeninės ekonomikos planavimo ir

vystymo reikalams

Italijai: Claudio SCAJOLA ekonominio vystymosi ministras Altero MATTEOLI infrastruktūros ir transporto ministras

Kiprui: Antonis PASCHALIDES prekybos, pramonės ir turizmo ministras

Latvijai: Arturs BERGHOLCS transporto ir komunikacijų ministerijos parlamentinis

sekretorius

Lietuvai: Arvydas SEKMOKAS energetikos ministras Arūnas ŠTARAS susisiekimo viceministras

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 6 LT

Liuksemburgui: Jeannot KRECKÉ ekonomikos reikalų ir užsienio prekybos ministras, sporto

ministras Lucien LUX aplinkos ministras, transporto ministras

Vengrijai: Lajos CSEPI Transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministerijos

valstybės sekretorius

Maltai: Austin GATT infrastruktūros, transporto ir komunikacijų ministras George PULLICINO išteklių ir kaimo reikalų ministras

Nyderlandams: Camiel EURLINGS transporto, viešųjų darbų ir vandentvarkos ministras Maria van der HOEVEN ekonomikos ministrė

Austrijai: Doris BURES federalinė transporto, inovacijų ir technologijų ministrė Reinhold MITTERLEHNER federalinė ekonomikos, šeimos ir jaunimo reikalų ministrė

Lenkijai: Maciej JANKOWSKI Infrastruktūros ministerijos valstybės sekretoriaus

pavaduotojas Marcin KOROLEC Ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas

Portugalijai: Ana Paula ZACARIAS nuolatinio atstovo pavaduotoja

Rumunijai: Adriean VIDEANU ekonomikos ministras Eusebiu PISTRU POPA Transporto ir infrastruktūros ministerijos valstybės

sekretorius Marius FECIORU valstybės sekretorius, Ryšių ir informacinių technologijų

ministerija

Slovėnijai: Matej LAHOVNIK ekonomikos ministras Patrik VLAČIČ transporto ministras Jozsef GYÖRKÖS Aukštojo mokslo, mokslo ir technologijų ministerijos

valstybės sekretorius

Slovakijai: Ľubomír JAHNÁTEK ekonomikos ministras Milan MOJŠ Transporto, pašto ir telekomunikacijų ministerijos

valstybės sekretorius

Suomijai: Anu VEHVILÄINEN transporto ministras Suvi LINDÉN komunikacijų ministrė

Švedijai: Maud OLOFSSON Ministro Pirmininko pavaduotoja, įmonių ir energetikos

ministrė Åsa TORSTENSSON infrastruktūros ministrė

Jungtinei Karalystei: Sadiq KHAN Bendrijų ir savivaldos departamento parlamentinis

valstybės sekretorius

Komisijai: Antonio TAJANI pirmininko pavaduotojas Viviane REDING narė Andris PIEBALGS narys

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 7 LT

SVARSTYTI PUNKTAI

TRANSPORTAS

Oro susisiekimo susitarimas su Gruzija

Taryba priėmė sprendimą, įgaliojantį Komisiją pradėti derybas su Gruzija dėl išsamaus oro susisiekimo susitarimo.

Komisija paprašė suteikti šiuos įgaliojimus 2009 m. sausio mėn. Susitarimu siekiama abipusiai atverti atitinkamas rinkas, kuriose oro transporto bendrovės galėtų laisvai teikti savo paslaugas, remdamosi komerciniais principais bei galėtų konkuruoti teisingomis ir vienodomis sąlygomis.

Susitarimas atitinka 2005 m. priimtas Tarybos išvadas dėl „Bendrijos išorės politikos aviacijos srityje darbotvarkės rengimo“ (OL C 173, 2005 7 13, p. 1), kuriose Taryba palankiai įvertino pasiektą pažangą plėtojant platesnę Europos bendrą aviacijos erdvę iki 2010 m., įtraukiant kaimynines ES šalis. Be to, šiandien patvirtinti įgaliojimai atitinka ES ir Gruzijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą bei atspindi 2008 m. rugsėjo mėn. įvykusio neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas (dok. 12594/2/08), t. y. juo siekiama glaudesnių ryšių su Gruzija ir, inter alia, sukurti laisvosios prekybos zoną, kai tik bus įvykdytos sąlygos.

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 8 LT

Konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkelių tinklas

Taryba per viešąjį svarstymą pasiekė politinį susitarimą dėl reglamento, nustatančio konkurencingo krovinių vežimo tarptautinių geležinkelių koridorių organizavimo taisykles, projekto (dok. 10678/09, patikslintas ministrų).

Remdamasi šiuo politiniu susitarimu, Taryba parengs bendrąją poziciją, kuri bus pateikta Europos Parlamentui antrajam svarstymui pagal bendro sprendimo procedūrą.

Siūlomu reglamentu siekiama, kad būtų sukurtas konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkelių tinklas, kurį sudarytų tarptautiniai geležinkelių koridoriai, užtikrinant operatoriams veiksmingą ir kokybišką krovinių vežimo infrastruktūrą. Užtikrinus tokią infrastruktūrą, geležinkelių operatoriai galėtų teikti veiksmingas ir kokybiškas paslaugas ir būtų konkurencingesni prekių vežimo rinkoje. Todėl šiuo pasiūlymu nustatomos taisyklės, reglamentuojančios krovinių vežimo koridorių sukūrimą ir keitimą, jų organizavimą bei valdymą, ir krovinių vežimo koridorių įgyvendinimo, investicijų planavimo ir pajėgumų bei eismo valdymo priemonės.

Tekstas, dėl kurio susitarė ministrai, yra grindžiamas pirmininkaujančios valstybės narės kompromisiniu pasiūlymu. Valstybės narės pagal reglamento projekto priede pateiktą pagrindinių maršrutų sąrašą pradinius krovinių vežimo koridorius nustatys ne vėliau kaip per trejus metus, arba, išimties atveju – penkerius metus, po reglamento įsigaliojimo. Be to, sąraše nepaminėtos valstybės narės turės dalyvauti nustatant bent vieną koridorių ir, galiausiai, vienos kurios nors valstybės narės prašymu, valstybės narės turės dalyvauti tiesiant koridorių arba pratęsiant esamą koridorių, kad kaimyninė valstybė narė galėtų įvykdyti reikalavimą nustatyti bent vieną koridorių.

Siekiant išsklaidyti kai kurių valstybių narių susirūpinimą dėl galimo neigiamo poveikio, kurį pajėgumų rezervavimas krovininiams traukiniams gali turėti įprastiniams keleivių transportui, ir tuo pačiu garantuoti pirmenybę krovininiams traukiniams, važiuojantiems krovinių vežimo koridoriais, sutartame tekste yra specialios priemonės dėl pajėgumų skyrimo ir tuo pačiu – užtikrinimas, kad turi būti atsižvelgiama į kitų transporto rūšių pajėgumų poreikį.

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 9 LT

Palyginti su pradiniu Komisijos pasiūlymu, kuriame nustatyta pareiškėjo, kuris nėra geležinkelių bendrovė, teisė prašyti traukinių linijos krovinių vežimui, jei tai susiję su viena ar daugiau krovinių vežimo koridoriaus dalimis, tekste, dėl kurio susitarė ministrai, šios nuostatos nėra. Galimybė pareiškėjams, kurie nėra geležinkelių bendrovės, prašyti infrastruktūros tam tikrose traukinių linijų dalyse bus įmanoma, jei tos linijos yra tose valstybėse narėse, pagal kurių nacionalinę teisę tokie prašymai yra galimi.

Šis reglamentas įsigalios dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis nebus taikomas Kiprui ir Maltai.

Komisija savo pasiūlymą pateikė 2008 m. gruodžio mėn. (dok. 17324/08). Europos Parlamentas savo nuomonę per pirmąjį svarstymą priėmė 2009 m. balandžio mėn. (dok. 8901/09).

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 10 LT

Autobusų transporto keleivių teisės

Viešo svarstymo metu Taryba susipažino su pirmininkaujančios valstybės narės parengta pažangos ataskaita (dok. 10301/09) dėl reglamento dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių projekto. Be to, Taryba surengė politinius debatus, kurių metų daugiausia dėmesio skirta šio pasiūlymo taikymo sričiai, remiantis pirmininkaujančios valstybės narės pasiūlytomis trimis galimybėmis.

Debatų metu visos valstybės narės dar kartą pakartojo esančios pasiryžusios stiprinti miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teises apskritai, ir konkrečiai – sudaryti palankesnes sąlygas keliauti neįgaliems ir riboto judumo asmenims.

Tačiau didelė dauguma valstybių narių pabrėžė manančios, kad taikymo sritis nėra pakankamai pritaikyta autobusų transporto paslaugų ypatybėms, todėl reikia ją patikslinti ir pritaikyti.

Dėl pirmos galimybės (ribota taikymo sritis be tolesnių išimčių), aiški delegacijų dauguma pritaria šiai galimybei ir mano, kad siūlomo reglamento taikymo sritis turėtų apsiriboti nacionalinėmis tolimojo susisiekimo ir tarptautinėmis reguliariomis autobusų transporto paslaugomis, atsižvelgiant į poreikį saugoti keleivių teises, taip pat nustatyti proporcingas ir realistiškas nuostatas miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto bendrovių atžvilgiu.

Dėl antros galimybės (atvira taikymo sritis, numatant galimas išimtis), kelios delegacijos mano, kad šią galimybę verta išnagrinėti: tai užtikrintų, kad tam tikrose srityse pagrindinės teisės būtų garantuotos visiems keleiviams, tuo pačiu būtų palikta erdvė nacionalinėms modifikacijoms ir išimtims, atsižvelgiant į susbidiarumo principą vietinio transporto srityje.

Trečiai galimybei (plati taikymo sritis su laipsniškai taikytinomis nuostatomis) pritartų tik dvi ar trys delegacijos. Ši galimybė atrodo pernelyg įsakomojo pobūdžio ir jai trūksta reikiamo lankstumo, kad ją būtų galima veiksmingai pritaikyti visam autobusų transporto paslaugų sektoriui.

Taryba paragino kompetentingus organus tęsti pasiūlymo nagrinėjimą, kad pirmininkaujant Švedijai būtų galima padaryti nemažą pažangą.

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 11 LT

Siūlomas reglamentas yra bendros ES politikos, kuria siekiama užtikrinti vienodą požiūrį į keleivius, nepriklausomai nuo jų naudojamos transporto rūšies, dalis. Panašūs teisės aktai jau priimti oro ir geležinkelių transporto srityje, taip pat pateikti pasiūlymai dėl keleivių vežimo jūra ir vidaus vandenų keliais paslaugų.

Visiems keleiviams apskritai šiuo pasiūlymu bus sukurta papildoma teisinė apsauga mirties ar sužeidimo, taip pat nuostolių ar bagažo sugadinimo atvejais. Juo taip pat nustatoma pareiga autobusų transporto bendrovėms nustatyti veiksmingas skundų administravimo procedūras tiems atvejams, kai atšaukiama ar atidedama kelionė, vykdyti keleivių informavimo ir kitas iniciatyvas, kurių paskirtis – stiprinti keleivių teises. Be to, reglamento projekte nustatytos neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų informavimo ir pagalbos jiems taisyklės.

Komisija savo pasiūlymą pateikė 2008 m. gruodžio mėn. (dok. 16933/08). Europos Parlamentas savo nuomonę per pirmąjį svarstymą priėmė 2009 m. gegužės mėn. (dok. 8897/09).

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 12 LT

Europos palydovinės radionavigacijos programos

Taryba susipažino su pirmininkaujančios valstybės narės parengta pažangos ataskaita (dok. 10312/09) dėl Reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo, projekto.

Ši pasiūlymo tikslas – Reglamento (EB) Nr.1321/2004 (OL L 246, 2004 7 20, p. 1) nuostatas suderinti su Reglamento 683/2008 (OL L 194, 2008 7 24, p. 1) nuostatomis dėl tolesnio šių programų įgyvendinimo, atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju reglamentu padaryta svarbių GALILEO programų finansinių, valdymo ir viešųjų pirkimų procedūrų pakeitimų.

Reglamentu (EB) Nr. 1321/2004, kuris iš dalies pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1942/2006, įsteigta Bendrijos agentūra – Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos priežiūros institucija. Šios agentūros pareigos ir užduotys iš pradžių buvo nustatytos siekiant patenkinti poreikius, susijusius su tada planuotu GALILEO programos parengimo darbui ir eksploatavimo etapų administravimo ir finansavimo užduočių perdavimu koncesijos pagrindais. Koncesijos projekto atsisakyta 2007 m., todėl programos parengimo etapo administravimo ir finansavimo užduotys nebus perduotos privačiajam sektoriui koncesijos pagrindais.

Reglamente (EB) Nr. 683/2008 apibrėžti nauji GALILEO ir EGNOS programų viešojo valdymo ir finansavimo pagrindai. Jame nustatytas griežto Europos bendrijos, kuriai atstovauja Komisija, minėtos institucijos ir Europos kosmoso agentūros užduočių pasiskirstymo principas, Komisijai suteikiami programų valdymo įgaliojimai bei tiksliai įvardytos tuo metu agentūrai skirtos užduotys.

Darbo grupei nagrinėjant pasiūlymą, visos delegacijos pritarė pasiūlymo tikslui ir sutiko, kad būtina rasti sprendimą dėl neatitikimų tarp šių dviejų reglamentų. Tačiau dėl šio reglamento projekto kilo keletas klausimų, kurie iš esmės susiję su saugumu. Šis dokumentas bus toliau nagrinėjamas pirmininkaujant Švedijai, daugiausia dėmesio skiriant šiems klausimams: Saugumo akreditavimo komiteto misija ir užduotys, Komisijos balsavimo teisės Adminsitracinėje valdyboje ir Europos Parlamento dalyvavimas.

Komisija savo pasiūlymą pateikė 2009 m. kovo mėn. (dok. 6257/09).

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 13 LT

Pažangios transporto sistemos

Viešajame svarstyme Taryba susipažino su pirmininkaujančios valstybės narės parengta pažangos ataskaita dėl Direktyvos, kuria nustatomi kelių transportui skirtų pažangiųjų transporto sistemų 1 diegimo pagrindai (dok. 10012/09).

Taryba paragino kompetentingus organus tęsti pasiūlymo nagrinėjimą, kad iki 2009 m. pabaigos būtų galima pasiekti politinį susitarimą.

Šio pasiūlymo tikslas – sukurti sąlygas ir įdiegti mechanizmus, skirtus skatinti kelių transportą, taip pat jo sąsajoms su kitų rūšių transportu skirtų PTS paslaugų ir prietaikų įsisavinimą, kad būtų prisidedama prie veiksmingesnio, aplinką tausojančio bei saugesnio krovinių ir keleivių judumo Europos Sąjungoje. Šiuo tikslu pasiūlyme nustatyta komitologijos procedūros (reguliavimo procedūra su tikrinimu), taikytina siekiant priimti bendras, teisiškai privalomas specifikacijas, kuriose būtų apibrėžtos išsamios PTS diegimo visoje ES nuostatos ir procedūros.

Tarybos darbo grupė keliuose posėdžiuose nagrinėjo šį pasiūlymą ir pagal jį parengtą veiksmų planą. Visos delegacijos pritaria pasiūlymo tikslams, tačiau daugumą jų nenorėtų, kad komitologijos procedūra būtų taikoma visiems veiksmams, kaip numatyta Komisijos pasiūlyme. Kovo mėn. įvykusiame TTE (Transporto, telekomunikacijų ir energetikos) tarybos posėdyje priimtos išvados dėl veiksmų plano (dok. 8005/09 + 8005/09 COR1). 2009 m. balandžio mėn. Litomeržicėse įvykusiame neformaliame transporto ministrų susitikime taip pat nagrinėti PTS klausimai ir išsiaiškintos valstybių narių pozicijos šiais klausimais (dok. 8177/09).

Komisija šį pasiūlymą pateikė 2008 m. gruodžio mėn. (dok. 17564/08). Europos Parlamentas savo nuomonę patvirtino 2009 m. balandžio mėn., per pirmąjį svarstymą (dok. 8899/09).

1 „Pažangiosios transporto sistemos“ yra susijusios su

informacinių ir ryšio technologijų (IRT) taikymu transporto srityje. Šios sistemos kuriamos įvairioms transporto rūšims ir užtikrina jų tarpusavio sąveiką.

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 14 LT

Žalioji knyga: „TEN-T politikos peržiūra“ – Tarybos išvados

Taryba dėl Komisijos žaliosios knygos priėmė tokias išvadas: siekiant geriau integruoto Transeuropinio transporto tinklo įgyvendinant bendrąją transporto politiką:

„EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

ATSIŽVELGDAMA Į:

Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 154, 155 ir 156 straipsnius,

- 2001 m. rugsėjo 12 d. Komisijos baltąją knygą „Europos transporto politika 2010 m.: Laikas apsispręsti“ ir jos 2006 m. birželio 22 d. laikotarpio vidurio apžvalgą,

- 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, patikslintą 2004 m. ir su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu 1791/2006/EB (toliau – TEN gairės),

- 2009 m. vasario 4 d. Komisijos komunikatą „Žalioji knyga: TEN-T politikos peržiūra, siekiant geriau integruoto Transeuropinio transporto tinklo įgyvendinant bendrąją transporto politiką“,

- 2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Žaliosios knygos „Būsima TEN-T politika“,

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 15 LT

KADANGI:

- TEN-T politika buvo sukurta 1996 m. ir skirta Europos Sąjungai, kurią sudarė 15 valstybių narių, o pagrindiniai šios politikos tikslai – tarpusavyje sujungti jų nacionalinius transporto infrastruktūros tinklus siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vidaus rinkai ir socialinei bei ekonominei sanglaudai, be kita ko, sujungti salas ir periferinius regionus, užtikrinti prieigą prie šių tinklų ir ES tinklą sujungti su trečiųjų šalių tinklais;

- Nors šie tikslai tebegalioja, dėl naujos ES teritorijos, atsiradusios po 2004 m. ir 2007 m. Europos Sąjungos plėtros, būtina patikslinti visų pirma TEN-T planavimo sistemą ir po 2004 m. atlikto gairių patikslinimo;

- TEN-T politiką reikia peržiūrėti ir dėl naujų politinių bei ekonominių sąlygų (pavyzdžiui, su klimato kaita susijusių tikslų, vis svarbesnio Europos tarptautinio vaidmens, Lisabonos darbotvarkės ir pastaruoju metu dedamų pastangų atgaivinti ekonomiką ir užtikrinti tvarų vystymąsi);

- TEN-T ir bendra transporto politika, visų pirma įvairiarūšio transporto koncepcija, turi būti geriau integruoti, kad TEN-T taptų veiksmingų, tvarių, saugių ir įvairiuose transporto sektoriuose teikiamų aukštos kokybės transporto paslaugų tvirtu pagrindu;

- Būsima TEN-T politika turi būti grindžiama teigiamais ankstesnių politinių veiksmų rezultatais ir šioje srityje turi būti toliau dedamos pastangos, kad būtų įgyvendintos jau patvirtintos priemonės (visų pirma susijusios su prioritetinių projektų įgyvendinimu);

- Siekiant patenkinti būsimus poreikius, TEN-T politikos srityje raginama stiprinti jos europinę dimensiją tinklo veiklos planavimo lygiu ir imtis veiksmingesnių Bendrijos priemonių, skirtų TEN-T politikai įgyvendinti;

- Bendrijos veiksmai turėtų būti suderinti ir sutelkti į veiklą, kuri užtikrintų europinę pridėtinę vertę, atsižvelgiant į naudą Europos Sąjungai, ir grindžiami skaidriais kriterijais;

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 16 LT

- Transporto, kuris šiuo metu yra vienas iš didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį išmetančių sektorių Bendrijoje, srityje būtina imtis įvairių priemonių, kad būtų sumažintas išmetamo CO2 kiekis; optimaliai integruotas ir sąveikus Europos transporto tinklas yra esminė sąlyga šiems tikslams pasiekti;

- Planuojant veiklą TEN-T srityje turi būti atsižvelgiama į nacionalines transporto infrastruktūros sistemas ir turi būti siekiama suderinti veiklos TEN-T srityje planavimo užmojus ir TEN-T įgyvendinimo pajėgumus. Kai tik bus priimtas sprendimas dėl tinklo, valstybės narės bei kiti projekto vykdytojai ir Komisija turi sutelkti ir nukreipti savo pastangas kuo geriau pasinaudodami įvairiomis Bendrijos priemonėmis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos bendro intereso projektams įgyvendinti;

TARYBA:

(1) PALANKIAI VERTINA 2009 m. vasario 4 d. Komisijos žaliąją knygą dėl TEN-T politikos ateities ir išsamią apžvalgą, grindžiamą iki šiol įgyta patirtimi ir pasiektais rezultatais, nepažeisdama galimybės ateityje surengti debatus dėl finansinių perspektyvų;

(2) DAR KARTĄ PATVIRTINA, kad reikia toliau investuoti į transporto infrastruktūrą, siekiant užtikrinti tinkamą visų transporto rūšių TEN-T plėtojimą; ši infrastruktūra būtų vidaus rinkos ir konkurencingumo, ekonominės, socialinės bei teritorinės Sąjungos sanglaudos ir jos susisiekimo su kaimyninėmis šalimis pagrindas, daugiausia dėmesio skiriant Europos pridėtinei vertei ir atsižvelgiant, inter alia, į aplinkosaugos tikslus, kai formuojama būsima TEN-T politika;

(3) RAGINA Komisiją užtikrinti, kad būtų toliau laikomasi galiojančios sistemos nuostatų, pirmiausia kad būtų užbaigti prioritetiniai projektai, taip pat išlikti atvirai naujiems požiūriams sprendžiant būsimus politinius, ekonominius, aplinkosaugos ir technologinius iššūkius bei išnaudojant atitinkamas galimybes;

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 17 LT

(4) PABRĖŽIA, kad pagrindiniai tarpvalstybiniai eismo srautai yra svarbus kriterijus planuojant TEN-T, tačiau gyvybiškai svarbios yra ir ekonominė, socialinė bei teritorinė sanglauda ir galimybė naudotis TEN-T; pastarieji klausimai iš esmės sprendžiami pasitelkiant dabartinį TEN-T visa apimančio tinklo lygmenį; todėl, be kita ko, atsižvelgdama į jo kaip įvairių transporto srities teisės aktų pagrindo svarbą, PASISAKO UŽ TAI, kad šis visa apimantis tinklas būtų išlaikytas. nedarant poveikio būsimai finansinei programai, visa apimančiam TEN-T tinklui ir toliau turi būti skiriamas Bendrijos finansavimas, kaip nurodyta 11 punkte;

(5) Nedarydama įtakos galutiniams TEN-T gairių patikslinimo rezultatams, PRITARIA tam, kad visi dabartinio TEN-T prioritetiniai projektai turėtų būti integruoti į darnų prioritetinį tinklą, kuris susietų jau pastatytą arba statomą infrastruktūrą bei bendro intereso projektus ir kuris būtų įvairiarūšis, reikiamą dėmesį skiriant mazgams (uostams, oro uostams) ir įvairiarūšėms jungtims (pavyzdžiui, geležinkelio, vidaus vandens kelių, uostų ir oro uostų jungtims);

(6) PATVIRTINA, kad rengiant tokio darnaus prioritetinio tinklo kūrimo metodiką reikėtų atsižvelgti į tokius kriterijus kaip poveikis tarpvalstybiniams eismo srautams, teritorinei sanglaudai ir ekonominiam vystymuisi, teritorijų planavimui, aplinkai ir klimato kaitai, susisiekimui su kaimyninėmis šalimis; PRAŠO Komisiją ne vėliau kaip iki 2010 m. pradžios parengti tokią metodiką, kuria remiantis būtų rengiamas pasiūlymas dėl gairių patikslinimo;

(7) PABRĖŽIA, kad siekiant užtikrinti optimalią transporto infrastruktūros plėtojimo ir bendros transporto politikos integraciją, darnų prioritetinį tinklą reikia papildyti priemonėmis pažangiųjų transporto ir eismo valdymo sistemų, sąveikos ir technologinių inovacijų srityse. Be to, TEN-T turėtų būti aptarti bendros transporto politikos priemonės ir tikslai, pavyzdžiui, krovinių vežimo geležinkeliais koridoriai, žalieji koridoriai ar funkciniai oro erdvės blokai. Taip pat reikia pakankamai lankstumo ir atvirumo, kad transporto infrastruktūra būtų tinkamas pagrindas teikti dabartines ir būsimas transporto paslaugas;

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 18 LT

(8) PRITARIA tam, kad TEN-T politika turėtų būti svariai prisidedama siekiant kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslų. Optimalus visų transporto rūšių (tiek fizinių, tiek pažangiųjų transporto sistemų) integravimas ir sujungimas sudarant sąlygas veiksmingai teikti įvairiarūšio transporto paslaugas yra tvirtas pagrindas remiant transporto sektoriaus pastangas mažinti išmetamo CO2 ir kitų teršalų kiekį;

(9) PABRĖŽIA, kad pagal TEN-T numatytų bendro intereso projektų įgyvendinimas turi būti susijęs su tvirtais visų susijusių šalių įsipareigojimais – valstybių narių ir Bendrijos, viešojo ir privačiojo sektorių – atsižvelgiant į jų atitinkamą atsakomybę;

(10) DAR KARTĄ PATVIRTINA, kad valstybės narės yra atsakingos už su jų teritorija susijusių TEN-T projektų parengimą, finansavimą ir įgyvendinimą, ir PABRĖŽIA, kad reikia skatinti įgyvendinti TEN-T projektus kuo labiau sumažinant administracinę naštą ir supaprastinant kriterijus bei procedūras, taikomus prašant skirti TEN-T bendrą finansavimą;

(11) PABRĖŽIA, kad Bendrija turi skirti finansinių išteklių, kurių reikia investicijoms į TEN-T projektus skatinti, ir visų pirma kad reikia suderinti tinkamą finansinę TEN-T biudžeto paramą prioritetiniams projektams, kurie susiję su atitinkamais tarpvalstybiniais aspektais ir kurie bus įgyvendinami po 2013 m., pagal institucinius finansinio programavimo sistemos apribojimus;

(12) RAGINA Komisiją peržiūrėti taikomų Bendrijos finansinių priemonių koordinavimą ir veiksmingumą ir prireikus pasiūlyti parengti naujas priemones. Prireikus šioje srityje reikia toliau plėtoti ir remti viešojo ir privačiojo sektoriaus partneryste grindžiamus požiūrius;

(13) PATVIRTINA, kad siekiant skatinti TEN-T projektų įgyvendinimą reikia stiprinti nefinansines priemones, pavyzdžiui, koordinavimą (pvz., prireikus pasitelkiant Europos koordinatorius), atidžią stebėseną ir didesnį skaidrumą pasitelkus atvirąjį koordinavimo metodą (pavyzdžiui, skatinti pastangas baigti kurti visa apimantį tinklą), dalijimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir t. t., kartu išvengiant bereikalingos administracinės naštos;

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 19 LT

(14) RAGINA Komisiją pasibaigus viešosioms konsultacijoms dėl Žaliosios knygos kuo greičiau pranešti jų rezultatus, imtis tolesnio reikiamo techninio darbo, kad būtų parengta planavimo TEN-T srityje metodika, į šį techninį darbą įtraukti valstybių narių ekspertus, taip pat užtikrinti, kad šioje srityje būtų tinkamai atstovaujama įvairioms geografinėms teritorijoms bei socialiniams ir ekonominiams sluoksniams; ir PRAŠO Komisijos prieš parengiant pasiūlymą dėl patikslintos gairių redakcijos su Keitimosi informacija ir ataskaitų rengimo komitetu ir TEN-T gairių komitetu toliau nagrinėti įvairius TEN-T politikos peržiūros aspektus, įskaitant planavimo metodiką;

(15) PRAŠO Komisijos iki 2010 m. pabaigos pateikti institucijoms pasiūlymą dėl peržiūrėtų TEN-T gairių. Prie to pasiūlymo turėtų būti pridėtas pagrįstas su pasiūlymu susijusių investicijų poreikių įvertinimas. Investicijų poreikių įvertinimas turi būti paremtas valstybių narių pateikta informacija ir tinkamai pagrįstomis infrastruktūros darbų tipinėse situacijose vidutinėmis vieneto sąnaudomis;

(16) PRAŠO Komisijos reguliariai (kas pusmetį) informuoti Tarybą apie savo veiklą, susijusią su TEN-T peržiūros procesu, tol, kol ji pateiks savo pasiūlymą dėl peržiūrėtų gairių.“

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 20 LT

TELEKOMUNIKACIJOS

Europos tinklų ir informacijos saugumo politika

Taryba pasikeitė nuomonėmis dėl tinklų ir informacijos saugumo politikos. Daugiausia dėmesio diskusijose ministrai skyrė ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugai, šia tema neseniai Komisija parengė komunikatą (dok. 8375/09), Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros ateičiai, taip pat bendrai Europos pastangų šioje srityje krypčiai. Siekdama, kad diskusija būtų geresnės struktūros, pirmininkaujanti valstybė narė parengė tris klausimus, kuriais vadovaujantis buvo pasikeista nuomonėmis; jie pateikti dokumente 10125/09.

2009 m. balandžio 27–28 d. Taline surengta ministrų konferencija ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos tema; šią konferenciją surengė Estija; renginio globėja – pirmininkaujanti Čekija. Su konferencijos išvadomis galima susipažinti čia.

Šiandien įvykusiais debatais pradėtos diskusijos Tarybos lygiu. Pirmininkaujanti Švedija turėtų tęsti šias diskusijas ir šiuo klausimu priimti išvadas arba rezoliuciją.

Didesnė apsauga ypač reikalinga kai kurioms informacinėms ir ryšių technologijų sistemoms, paslaugoms ir infrastruktūrai, atliekančioms itin svarbią funkciją visuomenėje, ypač verslo ir valstybės administravimo srityse, todėl yra laikomos „ypatingos svarbos informacine infrastruktūra“. Šios infrastruktūros sutrikdymas dėl žmonių išpuolių, gaivalinių nelaimių ar techninių gedimų, gali sukelti milžiniškų nuostolių ekonomikai. Neseniai įvykę įvykiai, pavyzdžiui, kibernetiniai išpuoliai prieš Estiją 2007 m. ir transkontinentinių kabelių pažeidimai 2008 m., rodo, kad šiuolaikiniai informaciniai tinklai yra pažeidžiami ir kad būtinos apsaugos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti ypatingos svarbos paslaugų tęstinumą.

ENISA buvo įsteigta 2004 m., siekiant užtikrinti aukštą saugumo lygį šios agentūros veiklos srityje ir padėti Komisijai bei valstybėms narėms spręsti su šiais klausimais susijusias problemas. Jos užduotis, be kita ko, sudaro informacijos rizikos analizėms rinkimas, bendros metodikos rengimas ir bendradarbiavimo didinimas. Pernai šios agentūros įgaliojimai buvo pratęsti be pakeitimų iki 2012 m. kovo mėn. Šiuo metu jos funkcijos peržiūrimos iš naujo, siekiant nustatyti, kaip geriausia įveikti pagrindines problemas, susijusias su tinkama tinklų ir informacijos apsauga.

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 21 LT

ENERGETIKA

Naftos atsargos

Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl direktyvos, kuria valstybės narės įpareigojamos laikyti privalomąsias naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (dok. 11018/09).

Taryba oficialiai priims tekstą be debatų viename iš būsimų Tarybos posėdžių teisininkams lingvistams patvirtinus galutinę teksto redakciją.

Siūloma direktyva, kuri turi pakeisti visus galiojančius Bendrijos teisės aktus šioje srityje (Tarybos direktyvas 2006/67/EB ir 73/238/EEB bei Tarybos sprendimą 68/416/EEB), siekiama patobulinti esamų ES naftos atsargų mechanizmų veikimą taip, kad būtų užtikrintos naftos atsargos krizės atveju.

Tuo tikslu tekstu, dėl kurio susitarė ministrai, siekiama gerinti reguliavimo sistemą ir įvairius atsargų laikymo praktikos elementus ES, pavyzdžiui, skatinant įrengti centrines saugyklas valstybėse narėse. Pagrindinis šių saugyklų tikslas – įsigyti, saugoti ir parduoti naftos atsargas, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, ar siekti įgyvendinti tarptautinius susitarimus dėl naftos atsargų saugojimo.

Be to, valstybės narės užtikrins, kad iki 2012 m. gruodžio 31 d. jų naudai ES nuolat laikomas bendras naftos atsargų kiekis sudarytų ne mažiau kaip 90 dienų vidutinio dienos grynojo importo arba 61 dieną vidutinio dienos vidaus suvartojimo atsižvelgiant į tai, kuris kiekis yra didesnis. Be to, direktyvoje numatyta visas valstybes nares įpareigoti perdirbtų produktų pavidalu saugoti bent 30 dienų atsargas arba trečdalį joms nustatyto saugoti privalomųjų atsargų kiekio. Direktyvoje taip pat siūloma savanoriškai kaupti specialiąsias atsargas, tai yra, produktų išteklius, skirtus specialiai šios direktyvos tikslams įgyvendinti.

Direktyva taip pat siekiama ES vidaus taisykles suderinti su Tarptautinės energetikos agentūros vadovaujama veikla, susijusia su leidimu vartoti privalomąsias naftos atsargas.

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 22 LT

Dėl naftos atsargų ataskaitų teikimo periodiškumo sutartame tekste nustatyta, kad valstybės narės Komisijai teiks jų teritorijoje saugomų komercinių atsargų kiekių mėnesinę statistinę suvestinę. Tuo remdamasi Komisija skelbs mėnesinę ES saugomų komercinių atsargų mėnesinę statistinę suvestinę. Nuostatos dėl ataskaitų teikimo, įskaitant jų periodiškumą, gali būti iš dalies keičiamos taikant komitologijos procedūrą.

Komisija savo pasiūlymą pateikė 2008 m. lapkričio mėn. (dok. 15910/1/08).

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 23 LT

Energijos vartojimo efektyvumo paketas

Viešo svarstymo metu Taryba susipažino su pažangos ataskaita (dok. 8989/09), kurioje apibendrinamas iki šiol nuveiktas darbas, susijęs su Energijos vartojimo efektyvumo paketu, kurį sudaro šie trys pasiūlymai: su energija susijusių gaminių ženklinimo direktyva (dok. 15906/1/08), padangų ženklinimo direktyva (dok. 15920/08) ir pastatų energinio naudingumo direktyva (dok. 15929/1/08).

Šioje ataskaitoje išvardijamos šio pirmininkavimo metu taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu Komisijos Tarybai ir Europos Parlamentui pasiūlytos pagrindų direktyvų dėl ekologinio projektavimo ir su energija susijusių gaminių ženklinimo įgyvendinamosios priemonės.

Šių trijų pasiūlymų dėl energijos vartojimo efektyvumo tikslas – padėti pasiekti tikslą iki 2020 m. 20% sumažinti ES suvartojamos energijos, kaip raginama 2007 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadose.

Darbas su šiais dokumentais tęsis pirmininkaujant Švedijai, kuri ketina pasiekti susitarimą su Europos Parlamentu dėl šių pasiūlymų.

Su energija susijusių gaminių ženklinimo direktyva

Šiuo pasiūlymu Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį išdėstoma nauja redakcija ir panaikinama Direktyva 79/530/EEB. Jo tikslas – išplėsti direktyvos taikymo sritį, nes ji šiuo metu taikoma tik buitiniams prietaisams, siekiant, kad (patvirtinus įgyvendinamąsias priemones kiekvienai gaminių grupei) būtų galima ženklinti visus su energija susijusius gaminius: tai galėtų apimti buityje, prekybos ir pramonės sektoriuose naudojamus gaminius ir energijos nenaudojančius gaminius, pavyzdžiui, langus, kurie turi didelį potencialą taupyti energiją, kai jie naudojami ar įdiegiami.

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 24 LT

Padangų ženklinimo direktyva

Pasiūlymu siekiama sukurti sistemą, skirtą keleivinių automobilių, nedidelės galios ir didelės galios transporto priemonių padangoms ženklinti, atsižvelgiant į padangų parametrus, įskaitant degalų sunaudojimo efektyvumą, sukibimą su šlapia danga ir išorinį riedėjimo triukšmą. Taikant šią sistemą padangos bus klasifikuojamos pagal jų savybes, todėl vartotojams, bendrovėms ir mažmenininkams bus teikiama suvienodinta ir lengvai suprantama informacija. Ja taip pat bus užtikrinta, kad informacija galutiniams vartotojams būtų teikiama įvairiais būdais (pvz., elektroninėmis priemonėmis, kataloguose, lipdukuose).

Pastatų energinis naudingumas

Pasiūlymu patikslinama, sugriežtinama ir išplečiama galiojančios Direktyvos 2002/91/EB taikymo sritis, visų pirma:

- išplečiant nuostatų, kuriomis reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų minimalius energinio naudingumo reikalavimus naujos statybos ir kapitalinės renovacijos atveju, taikymo sritį;

- sugriežtinant nuostatas dėl energinio naudingumo sertifikatų, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų patikrinimų, informacijos, nepriklausomų ekspertų ir papildomai nustatant pareigą apskaičiuoti būtiniausių energinio naudingumo reikalavimų optimalius lygius atsižvelgiant į sąnaudas;

- valstybes nares skatinant plėtoti sistemas ir tikslus, kad rinkoje būtų didesnė procentinė dalis pastatų, kuriuos eksploatuojant išskiriamas anglies dioksido kiekis ir sunaudojamas energijos kiekis būtų mažas arba lygus nuliui;

- viešąjį sektorių skatinant aktyviau įsitraukti ir imtis vadovaujamo vaidmens.

Komisija šiuos tris pasiūlymus pateikė 2008 m. lapkričio mėn. 2009 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas per pirmąjį svarstymą priėmė nuomonę dėl pasiūlymo dėl padangų ženklinimo (dok. 8876/1/09), taip pat dėl pasiūlymo dėl pastatų energinio naudingumo (dok. 8877/1/09), o dėl su energija susijusių gaminių ženklinimo (dok. 9322/09) – gegužės mėn.

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 25 LT

Tarptautiniai santykiai energetikos srityje

Taryba susipažino su pirmininkaujančios valstybės narės ir Komisijos pateikta informacija apie pirmininkaujant Čekijai įvykusius (arba netrukus įvyksiančius) renginius ir pokyčius tarptautinių santykių srityje (dok. 9852/09 + 9852/09 COR 1).

Be kita ko, buvo pateikta informacija apie ES ir Rusijos partnerystės tarybos ketvirtąjį posėdį, santykius su Ukraina, Rusijos dujų tiekimo per Ukrainą klausimą, aukščiausiojo lygio susitikimą dėl pietinio koridoriaus, Energijos bendrijos bei ES ir OPEC dialogą energetikos srityje.

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 26 LT

KITI KLAUSIMAI

a) Aviacijos saugumo rinkliavos

Taryba susipažino su pagrindinėmis Komisijos pasiūlymo dėl aviacijos saugumo rinkliavų idėjomis, kurį Komisija parengė vykdydama savo 2007 m. Europos Parlamentui duotą pažadą derybų metu, kurios baigėsi reglamento dėl aviacijos saugumo priėmimu (dok. 9864/09).

b) Geležinkelių sektoriaus liberalizavimo procesas

Taryba susipažino su Komisijos pateikta informacija apie tai, kiek yra atvertos valstybių narių rinkos geležinkelių sektoriuje.

c) Neformalus transporto ministrų susitikimas

Pirmininkaujanti Čekija informavo delegacijas apie neformalaus ES transporto ministrų susitikimo, kuris įvyko 2009 m. balandžio 29 d. Litomeržicėse, rezultatus (10768/09).

d) Pirmas ASEM transporto ministrų susitikimas

Taryba susipažino su informacija, kurią pateikė Lietuvos delegacija apie pasirengimą pirmam ASEM (Azijos ir Europos susitikimas) transporto ministrų susitikimui, kuris įvyks 2009 m. spalio 19–20 d. Vilniuje.

e) Dabartinė padėtis, susijusi su transporto klausimais, pasibaigus ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimui

Taryba susipažino su Lenkijos delegacijos prašymu Komisijos pateikta informacija apie dabartinę padėtį, susijusią su transporto klausimais pasibaigus ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimui, kuris įvyko 2009 m. gegužės 22 d. Chabarovske.

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 27 LT

f) Rusijos federalinės muitinės tarnybų dekreto dėl krovinių gabenimo konteineriuose projektas

Taryba susipažino su Suomijos delegacijos pateikta informacija apie galimas Rusijos dekreto dėl krovinių gabenimo konteineriuose įsigaliojimo pasekmes.

g) Antroji Europos jūrų diena

Taryba susipažino su Italijos delegacijos pateikta informacija apie svarbiausius Antrosios Europos jūrų dienos rezultatus, kurią kartu surengė Komisijos narys jūrų reikalams ir Italijos Vyriausybė ir kuri įvyko 2009 m. gegužės 1810618 d. Romoje (dok. 10618/09, 10619/09).

h) Daiktų internetas

Taryba susipažino su Komisijos pateikta informacija apie komunikatą apie daiktų internetą, kuris bus priimtas ateinančiomis savaitėmis (dok. 10524/09).

i) Vaikams saugesnis internetas

Taryba susipažino su pirmininkaujančios valstybės narės pateikta informacija apie ministrų konferenciją „Vaikams saugesnis internetas“, kuri įvyko 2009 m. balandžio 20 d. Prahoje. (dok. 10522/09).

j) Interneto valdymas

Taryba susipažino su Komisijos pateikta informacija apie dabartinę padėtį, susijusią su interneto valdymu, ir apie tolesnius svarstytinus veiksmus (dok. 10721/09).

k) Baltijos jūros tarpusavio jungties planas

Taryba susipažino su Komisijos pateikta informacija apie Baltijos jūros energetikos rinkos tarpusavio jungties planą (dok. 10703/09).

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 28 LT

l) Didžiojo aštuoneto energetikos ministrų susitikimas

Taryba susipažino su Italijos delegacijos pateikta informacija apie 2009 m. gegužės 24–25 d. Romoje įvykusio Didžiojo aštuoneto energetikos ministrų susitikimo rezultatus (dok. 10705/09).

m) Tarptautinė atsinaujinančios energijos agentūra

Taryba susipažino su Vokietijos delegacijos pateikta informacija apie Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros (IRENA) įsteigimą (dok. 10941/09).

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 29 LT

RENGINIAI TARYBOS POSĖDŽIO METU

Birželio 11 d. posėdžio metu Taryboje įvyko neoficiali diskusija dėl esamos padėties telekomunikacijų paketo srityje. Su pirmininkaujančios valstybės narės pranešimais spaudai galima susipažinti čia.

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 30 LT

KITI PATVIRTINTI PUNKTAI

TRANSPORTAS

Vairuotojų pažymėjimai. Reguliavimo procedūra su tikrinimu

Taryba nusprendė neprieštarauti tam, kad Komisija priimtų Direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (8558/09).

Šiai direktyvai taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu, pagal kurią Taryba gali prieštarauti Komisijos teisės aktų priėmimui. Kadangi Taryba jau sutiko, Komisija gali priimti direktyvą, nebent tam paprieštarautų Europos Parlamentas.

EUROPOS SAUGUMO IR GYNYBOS POLITIKA

Irakas. ES jungtinė teisinės valstybės misija

Taryba priėmė Bendruosius veiksmus dėl ES jungtinės teisinės valstybės misijos Irake (EUJUST LEX misija) (9579/09).

Šiais Bendraisiais veiksmais EUJUST LEX įgaliojimai pratęsiami vieneriems metams iki 2010 m. birželio 10 d.; misija taip pat parengs pirmuosius bandomuosius veiksmus Irako teritorijoje, kurių paskirtis – vykdyti vyresniųjų Irako baudžiamojo teisingumo sektoriaus pareigūnų mokymus, teikti jiems strategines konsultacijas ir patarimus, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į saugumo sąlygas. Bendruosiuose veiksmuose taip pat numatyta iki 10,8 mln. EUR dydžio nauja orientacinė finansavimo suma, siekiant padengti 2008 m. liepos 1 d.–2010 m. birželio 30 d. laikotarpio misijos išlaidas.

Nuo 2005 m. ES prisideda prie teisinės valstybės stiprinimo Irake ir pagarbos žmogaus teisėms propagavimo įgyvendindama EUJUST LEX, kurią vykdant Irako policijos, teismų ir įkalinimo įstaigų vyresniesiems pareigūnams rengia mokymo kursus ir komandiruotes į ES valstybes nares darbo patirčiai įgyti.

EUJUST LEX misija pradėta Bendraisiais veiksmais 2005/190/BUSP (žr. Oficialųjį leidinį L 62, 2005 3 9, p. 37).

Daugiau informacijos ir dokumentų pateikta tinklavietėje adresu http://www.consilium.europa.eu/eujust-lex

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 31 LT

PREKYBOS POLITIKA

Antidempingas

Rankiniai padėklų krautuvai

Taryba priėmė reglamentą, kuriuo Reglamentu (EB) Nr. 1174/2005 importuojamiems Kinijos kilmės rankinių padėklų krautuvams ir jų pagrindinėms dalims nustatyto galutinio antidempingo muito taikymas išplečiamas tam pačiam importuojamam produktui, įvežamam iš Tailando ir deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Tailando kilmės (dok. 9903/09).

Liejiniai iš Kinijos

Taryba priėmė Reglamentą, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1212/2005, nustatantį galutinį antidempingo muitą tam tikrų Kinijos kilmės liejinių importui (dok. 10062/09).

Apsauga nuo subsidijuoto importo iš valstybių, kurios nėra Europos bendrijos narės

Taryba priėmė reglamentą, siekdama pradėti Tarybos reglamento 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (dok. 9380/09), kuris keletą kartų iš esmės pakeistas, kodifikavimą.

Naujasis reglamentas, inter alia, paaiškina, kada laikoma, jog subsidija egzistuoja, pagal kokius principus ji yra kompensuotina, ir pagal kokius kriterijus turi būti apskaičiuojama kompensuotina subsidija. Be to, jame nustatytos aiškios ir išsamios gairės, padedančios įvertinti, kurie veiksniai yra svarbūs nustatant, ar subsidijuotas importas padarė arba gali padaryti esminės žalos.

2009 m. birželio 11-12 d.

10850/09 (Presse 169) 32 LT

SOCIALINIAI REIKALAI

Taryba stiprina Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, siekdama įveikti krizę

Šiandien 1 Taryba priėmė patikslintą Reglamentą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, 2 pasiekus susitarimą su Europos Parlamentu per pirmąjį svarstymą (dok. 3654/09 + 10304/09 ADD1).

Pagrindinis naujojo reglamento tikslas – sudaryti sąlygas Fondui anksčiau imtis intervencijos dėl globalizacijos atleistų iš darbo darbuotojų naudai, taip pat didinti Fondo patrauklumą ir stiprinti solidarumą atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos ir finansų krizę.

Naujajame reglamente yra tokios nuostatos:

- intervenciją pateisinantis atleistų darbuotojų skaičius sumažintas nuo 1000 iki 500;

- iš Fondo skirto finansinio įnašo panaudojimo laikas pratęstas nuo 12 iki 24 mėnesių;

- paramos iš Fondo skyrimo sritis laikinai išplėsta, teikiant paramą ir tiems darbuotojams, kurie prarado darbą dėl dabartinės krizės; be to, bendro finansavimo norma šiems atvejams padidinta iki 65 % palyginti su įprasta bendro finansavimo norma, kuri tebėra 50 %; norint pasinaudoti šia nukrypti leidžiančia nuostata, paraiškos privalo būti pateiktos iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Naujos taisyklės, kurios yra Europos ekonomikos atgaivinimo plano dalis, bus taikomos atgaline data visoms paraiškoms dėl paramos iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, gautoms nuo 2009 m. gegužės 1 d.

1 Sprendimas buvo priimtas be diskusijų Transporto,

telekomunikacijų ir energetikos ministrų posėdyje. 2 Vokietija balsavo prieš, Jungtinė Karalystė ir Latvija

susilaikė.