1 mokslo programa

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO

2010-2014 M. MOKSLO PROGRAMA

Teisingumas, saugumas ir ţmogaus teisės

Vilnius, 2011

Mokslo programos komitetas:

Vadovas – prof. dr. Vidmantas Egidijus Kurapka, Teisės fakulteto Baudţiamojo proceso

katedros profesorius, el. p.: [email protected].

Nariai:

prof. dr. Eglė Bilevičiūtė, Teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros

profesorė, el. p.: [email protected];

doc. dr. Asta Dambrauskaitė, Teisės fakulteto Civilinės ir komercinės teisės katedros

docentė, el. p.: [email protected];

prof. dr. Viktoras Justickis, Socialinės politikos fakulteto Psichologijos katedros

profesorius, el. p.: [email protected];

prof. dr. Mindaugas Kiškis, Socialinės informatikos fakulteto Elektroninės valdţios

katedros profesorius, katedros vedėjas, el. p.: [email protected];

prof. dr. Algirdas Miškinis, Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto Finansų ir mokesčių

katedros profesorius, katedros vedėjas, el. p.: [email protected];

prof. dr. Jūratė Morkūnienė, Humanitarinių mokslų instituto Filosofijos katedros profesorė,

el. p.: [email protected];

doc. dr. Birutė Pitrėnaitė, Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė, Vadybos katedros

docentė, el. p.: [email protected];

prof. dr. Birutė Pranevičienė, Viešojo saugumo fakulteto Teisės katedros profesorė, el. p.:

[email protected];

doc. dr. Agota Giedrė Raišienė, Politikos ir vadybos fakulteto Vadybos katedros docentė,


prof. dr. Justinas Ţilinskas, Teisės fakulteto Lyginamosios teisės katedros profesorius,

katedros vedėjas, el. p.: [email protected];

prof. dr. Rita Ţukauskienė, Socialinės politikos fakulteto Psichologijos katedros profesorė,


Egidijus Ţironas, Lietuvos Apeliacinio Teismo pirmininkas, el. p.:

[email protected].

mailto:[email protected]










3

PROGRAMOS TURINYS

I. Analitinė apţvalga .................................................................................................................. 4

II. Tikslas, temos, uţdaviniai, įgyvendinimo priemonės, laukiami kokybiniai rezultatai .......... 9

III. Laukiami kiekybiniai rezultatai ........................................................................................ 201

IV. Sąsajos su veikiančiomis ir kuriamomis studijų programomis, dalykais ........................... 21

V. Mokslo programos preliminarus biudţetas .......................................................................... 22

VI. Galimas bendradarbiavimas su kitomis institucijomis ..................................................... 235

I. ANALITINĖ APŢVALGA

Strateginiai dokumentai:

- LR Seimo 2008 m. gruodţio 9 d. nutarimas Nr. XI-52 „Dėl Lietuvos Respublikos

Vyriausybės programos“;

- Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros strategija;

- 2010-2014 m. daugiametė programa dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės

(Stokholmo programa);

- Pasaulis 2025 m. strategija;

- 2010 m. Europos Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Paţangaus, tvaraus ir

integracinio augimo strategija“;

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos inovacijų 2010-2020 m.

strategijos;

- Europos Sąjungos sutartis;

- Europos bendrijos steigimo sutartis ir kt.

Programos svarba. Dar 2007 m. geguţės mėn. MRU Senatas buvo patvirtinęs fakultetų

mokslo programas 2007-2011 m. Šias mokslo programas fakultetų mokslininkų grupės parengė,

atlikusios išsamią Lietuvos ir pasaulio ţinių ekonomikos poreikių analizę, ištyrusios studijų ir

rinkos poreikius bei galimybes, įvertinusios turimus ţmogiškuosius išteklius. Numatydamos

mokslinės veiklos tikslus, uţdavinius, veiklos planus, mokslininkų grupės siekė mokslo ir studijų

vienovės, kokybės bei veiklų tarptautiškumo ir plėtros. Tokios išsamios ir pagrįstos tiek teoriškai,

tiek praktiškai mokslo programos MRU buvo parengtos pirmą kartą, remiantis kitų Europos

universitetų patirtimi, ieškant tinkamiausio mokslo programos modelio, kuris uţtikrintų sėkmingą

MRU vizijos ir misijos įgyvendinimą. Tad šios mokslo programos „Teisingumas, saugumas ir

ţmogaus teisės“ tikslas išlieka tęsti pradėtus tyrimus, orientuoti juos į tarpfakultetinį bei

tarpkatedrinį bendradarbiavimą. Tematika siekiama efektyviai prisidėti prie subalansuotos ir

tvarios visuomenės plėtros, veiksmingos ir konkurencingos ekonomikos, sklandţios šalies

integracijos į ES ir pasaulio socialines, politines bei ekonomines struktūras. Atliktų tyrimų

pagrindu bus formuluojamos rekomendacijos valdţios institucijoms, teisę kuriančioms ir teisę

taikančioms institucijoms. Suformuluotos rekomendacijos padės spręsti dabartines valstybės ir

teisės problemas, bus kaip atsakas į dabartinius ir ateityje iškilsiančius iššūkius. Mokslinių tyrimų

rezultatai kiekvienoje mokslo programos temoje bus skelbiami bendrose mokslininkų grupių

parengtose monografijose ar mokslo studijose. Vykdoma mokslo programa betarpiškai siesis su

Mykolo Romerio universitete vykdomomis bakalauro ir magistro studijų programomis, integruos

trečiosios studijų pakopos metu vykdomus mokslinius tyrimus.

5

Programos aktualumas. Lietuvos Respublikos narystė Europos Sąjungoje išlieka vienu

svarbiausių valstybės tikslų bei uţdavinių, siekiant Lietuvos ekonominės gerovės, politinio

stabilumo ir socialinio gėrio. ES plėtra sukūrė dar platesnę stabilumo ir gerovės erdvę Europoje –

erdvę, kurioje yra uţtikrinta demokratija ir teisės viršenybė ir kurioje gerbiamos ţmogaus teisės.

Pagarba ţmogaus teisėms yra esminė visų tarptautinių sutarčių, kurias šiuo metu pasirašo Europos

Sąjunga, dalis. Socialinių-ekonominių santykių reguliavimas Europos Sąjungos teisėje, Europos

Sąjungos ir nacionalinės teisinių sistemų suderinamumas yra neatsiejama eurointegracijos dalis.

Lietuva, kaip ir kiekviena valstybė-narė, turi sugebėti valdyti teisinę ir ekonominę riziką, susijusią

su ekonominiais ir teisiniais veiksniais bei pokyčiais, vykstančiais valstybių narių rinkose,

socialinėje aplinkoje.

2009 m. gruodţio 1 d. įsigaliojo Lisabonos sutartis, įtvirtinanti teisinį pagrindą ir

priemones, reikalingas ateities problemoms spręsti ir piliečių poreikiams tenkinti. Lisabonos

sutartimi įtvirtinta teisių ir vertybių, laisvės, solidarumo ir saugumo Europa, kurioje skleidţiamos

Sąjungos vertybės, į pirminę Europos teisę įtraukiama Pagrindinių teisių chartija, numatomi nauji

solidarumo mechanizmai ir uţtikrinama geresnė Europos piliečių apsauga. Lisabonos sutartimi

išsaugomos dabartinės teisės ir įtvirtinama naujų. Visų pirma ja garantuojamos Pagrindinių teisių

chartijoje apibrėţtos laisvės ir principai, o Chartijos nuostatos, susijusios su pilietinėmis,

politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis, tampa teisiškai įpareigojančios.

2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamentas rezoliucija dėl Komisijos komunikato

Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (Stokholmo

programa) patvirtino 2010-2014 m. daugiametę programą dėl laisvės, saugumo ir teisingumo

erdvės. Šioje programoje išdėstyti ateinančių penkerių metų Europos laisvės, saugumo ir

teisingumo erdvės (Area of Freedom, Security and Justice) raidos prioritetai.

Kuriant ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, ilgainiui į šią sąvoką bus įtraukti tokie

aspektai kaip ES pilietybė, asmens judumas, prieglobstis, imigracija, vizų politika, ES išorės sienų

valdymas. Bus skatinamas ir glaudus policijos, teisminių institucijų ir muitinių

bendradarbiavimas. Sukūrus šią erdvę, bus galima uţtikrinti, kad ES piliečiams, lankytojams ir

imigrantams iš trečiųjų šalių taikomi teisės aktai būtų vienodai įgyvendinami.

Vienas iš ţymių Europos Sąjungos laimėjimų yra tas, kad per praėjusią pusę amţiaus jai

pavyko sukurti didţiulę valstybių sienų nevarţomą erdvę, kurioje ţmonės gali judėti netrukdomi

pasienio kontrolės. ES piliečiai gali laisvai pasirinkti, kurioje ES šalyje jie nori gyventi ir dirbti.

Tačiau, kad galėtų visapusiškai pasinaudoti šiomis teisėmis ir laisvėmis, ţmonės turi gyventi ir

dirbti kasdienius darbus saugioje aplinkoje. Jie turi būti apsaugoti nuo tarptautinio

nusikalstamumo bei terorizmo ir turėti vienodas sąlygas kreiptis į teismą bei teisę reikalauti, kad

pagrindinės jų teisės būtų uţtikrinamos visoje Europos Sąjungoje. Be to, imigracija iš trečiųjų

6

šalių turi būti reguliuojama sąţiningai ir nuosekliai. ES turi veiksmingai valdyti savo išorines

sienas. Jos nacionalinės teisminės institucijos ir policijos pajėgos turi glaudţiai bendradarbiauti

siekdamos, kad ţmonės bet kurioje ES vietoje jaustųsi vienodai saugiai, turėtų vienodas galimybes

kreiptis į teismus ir galėtų visiškai naudotis savo teisėmis.

Prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimo prisideda ir privatinės teisės

instrumentai, sutartys kaip pagrindinė priemonė, kurią pasitelkdami asmenys reguliuoja tarpusavio

ekonominius santykius. Dabartiniame teisės harmonizavimo etape Europos privatinės teisės tikslai

apibrėţiami labai plačiai: teisingumas, laisvė, ţmogaus teisių apsauga, ekonominė gerovė,

solidarumas ir socialinė atsakomybė, vidaus rinkos skatinimas, kultūrinio ir lingvistinio

pliuralizmo išsaugojimas, taip pat protingumo, teisinio tikrumo, nuspėjamumo ir efektyvumo

siekimas. Sutarčių teisės funkcija inter alia yra prisidėti prie ES piliečių laisvės ir socialinio

saugumo bei ekonominės gerovės didinimo. Sutarčių teisė turi remtis rinkos ekonomikos

principais, laisva konkurencija, tokiu būdu uţtikrinant optimalų prekių ir paslaugų paskirstymą

rinkoje. Specifinės ES sutarčių teisės funkcijos - vidaus rinkos skatinimas (plėtra), kliūčių

pagrindinėms keturioms laisvėms šalinimas, palankių sąlygų sudarymas vienos valstybės ribas

perţengiančioms sutartims, vienodų veiklos sąlygų sukūrimas. Stokholmo programoje pabrėţiama

būtinybė panaudoti visas bendrosios rinkos teikiamas galimybes pasitelkiant Europos sutarčių

teisę. Europos Komisija raginama paspartinti darbą Europos sutarčių teisės srityje, kuris

atliekamas remiantis teoriniu Bendros pagrindų sistemos projektu (DCFR), taip pat kitais

moksliniais darbais Europos sutarčių teisės srityje.

Stokholmo programoje nemaţai dėmesio skiriama civilinei teisenai – siūloma skatinti

elektroninį teisingumą, alternatyvų ginčų sprendimą, kiek įmanoma supaprastinti procesą.

Skatinama taikyti abipusio pripaţinimo principą, kuris yra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės

pagrindas, todėl reikia abipusio pasitikėjimo ir pasitikėjimo kitų šalių teisinėmis sistemomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2012 m. programoje įtvirtinti siekiai gerinti teisingumo

prieinamumą - skatinti alternatyvių (neteisminių) ginčų sprendimo būdų sistemą, siekiant

greitesnio ir patogesnio ginčų sprendimo, taip pat sumaţinti teismams tenkantį krūvį. Vyriausybės

programos prioritetiniais tikslais išlieka ir e-teisingumo sistemos sukūrimas ir jos veikimo

uţtikrinimas.

Europos Sąjunga rengia dar labiau koordinuotą prieglobsčio teikimo ir imigracijos

politiką, kad prieglobsčio prašytojams būtų vienodai taikoma derama tvarka, o legalūs imigrantai,

kurių reikia Europos Sąjungai, būtų integruojami į Europos bendruomenes. Taip pat reikia imtis

veiksmų uţkirsti kelią piktnaudţiavimui ir sustabdyti nelegalią imigraciją. Be to, ES šalys tik

dirbdamos drauge gali veiksmingai kovoti su tarptautiniais nusikaltimais ir terorizmu. Visa tai

7

uţtikrins, kad Europos Sąjunga iš tikrųjų visiems būtų viena bendra laisvės, saugumo ir

teisingumo erdvė.

Veiksminga organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos kontrolė yra viena iš prielaidų

sėkmingam valstybės vidaus saugumo uţtikrinimui bei regiono valstybių bendradarbiavimui.

Vykdant organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos kontrolę, didelis dėmesys turi būti skiriamas

baudţiamojo proceso dalyvių teisių ginčiai. Tai tiesiogiai siejasi su prevencinio poveikio

nusikalstamumui veiksmingumu, o visapusiška ţmogaus teisių apsauga yra būtina sąlyga

demokratijos plėtrai. Pastarųjų metų ekonominiai pokyčiai ne tik Lietuvoje, bet ir visame

pasaulyje formuoja prielaidas nusikalstamumo ir atskirų, itin probleminių jo rūšių - korupcijos ir

organizuoto nusikalstamumo pokyčiams. Pasirinktų nusikalstamumo rūšių analizė ekonominių

pokyčių kontekste atveria galimybes analizuoti baudţiamojo proceso dalyvių teisių ginties

lygmenį bei teikti rekomendacijas dėl adekvačios teisėsaugos institucijų reakcijos į

nusikalstamumą. Viešojo saugumo sektoriaus institucijos vis dar turi labai ribotus gebėjimus

adaptuoti mokslo pasiekimus ir naujas vadybos technologijas savo veikloje.

Kiekvienoje valstybėje neišvengiamai kyla socialiniai konfliktai, ginčai ir nesutarimai,

todėl reikia sukurti mechanizmus, uţtikrinančius atskirų socialinių grupių sugyvenimą ir

bendradarbiavimą. Uţkertant kelią šių konfliktų atsiradimui, jų atsiradimo prieţasčių bei pasekmių

šalinimui pasitelkiamos teisės ir kitų socialinių mokslų pasiekimai. Turi būti tiriama, kiek

efektyviai galiojantys įstatymai įtakoja šiuos procesus, kokie būtini jų pakeitimai ar papildymai

siekiant galutinio tikslo – socialinio sugyvenimo.

Empiriniai tyrimai ir asocialaus bei nusikalstamo elgesio mechanizmus aiškinančios

koncepcijos yra atskleidusios daugelį rizikos ir apsauginių veiksnių, prognozuojančių asocialų

ir/ar nusikalstamą asmens elgesį. Tačiau kokią naują riziką sukuria globalizacijos sąlygomis

vykstantys pokyčiai, stebimi visose pasiturinčiose „globalizuotose“ visuomenėse (socialinių ir

pilietinių vertybių transformacijos, komunikacinių technologijų plėtra, agresyvėjanti ţiniasklaida

ir kt.), kokias pasekmes individo lygmeniu jos sukelia? Atsakymams į šiuos klausimus reikalingos

naujos ţinios apie asocialaus elgesio genezę naujomis gyvenimo sąlygomis. Kitaip tariant, tam,

kad būtų valdomos (kontroliuojamos, maţinamos) asocialaus elgesio apraiškos šiuolaikinėje

visuomenėje, būtini ir nauji jo riziką didinančių bei ją maţinančių veiksnių tyrimai.

Ţvelgiant globaliu mastu, pasaulyje pastarąjį dešimtmetį daţnėja gamtinės ir

technologinės ekstremalios situacijos, didėja jų griaunamasis poveikis. Be to, tęsiasi ir uţsiplieskia

nauji socialinio pobūdţio neramumai bei kariniai konfliktai, atsiranda naujos grėsmės, kurioms

valdyti tradicinių priemonių nebepakanka. Panaikinusios nepriteklių, visuomenės tampa techno-

mokslinio progreso „įkaitėmis“, nes postmodernistinio pasaulio paţanga ne tik skatina jau

egzistuojančios rizikos didėjimą, bet ir sukuria anksčiau nepaţintus globaliai plintančius pavojus.

8

Todėl socialinės gerovės siekianti visuomenė virsta rizikos visuomene. Šie pokyčiai verčia

politikus ir mokslininkus visame pasaulyje ne tik daugiau dėmesio skirti saugumo uţtikrinimo

problemoms, bet ir priimti kintančių saugumo pavidalų sukeltus iššūkius.

Lietuvai, kaip bet kuriai kitai paţangiai šaliai, būdingi rizikos visuomenės bruoţai:

grėsmių globalizacijos kontekste gerovės siekimą papildo naujas visuomenės plėtros tikslas –

siekti saugumo. Situacija pasaulyje ir Lietuvos specifinės aplinkybės reikalauja didesnių politikų ir

mokslininkų pastangų plėsti pasirengimą tinkamai veikti ekstremaliomis situacijomis. Rizikos

visuomenės paradigma tampa kompleksinių tyrimų ir specifinių atvejų analizių metodologiniu

pagrindu siekiant paţinti ir apibūdinti šiuolaikinio pasaulio reiškinius, jų prieţastis ir padarinius.

Visuomenė, buvusi kultūrinėje-geografinėje izoliacijoje, patiria itin staigias socialines bei

vertybines transformacijas, tad teisė, viena vertus, tampa tokių transformacijų liudijimu, kita

vertus – instrumentu, leidţiančiu sušvelninti arba valdyti tokių transformacijų pasekmes. Rytų ir

kitų sąlyginai jaunų civilizacijų stiprėjimo ir vis aktyvesnio santykio su Vakarų ir Rytų civilizacija

kontekste, globalizacijos ir migracijos procesuose bei socialinių pokyčių procesuose teisė patiria

neišvengiamą poveikį ir turi atliepti naujiems socialiniams iššūkiams. Lyginamoji teisė – vienas iš

instrumentų, leidţiančių surasti sąryšius tarp skirtingų civilizacijų ir kultūrų, siekti jų civilizuoto

bendradarbiavimo ir susikalbėjimo.

Moksliojoje visuomenėje informacinės technologijos sukuria naujas teisinio

reglamentavimo galimybes, naujas turto formas, keičia vertybių sistemą. Individo laisvė ir jos

suvokimas turi tiesioginę įtaką jo turtinių, šeimos ir kitų asmeninių neturtinių santykių, kaip

socialinio bendravimo ir ţmogaus savirealizacijos formos, suvokimui. Postmodernizmas ir jo

iššaukti socialiniai pokyčiai (demografiniai pokyčiai, naujų turto formų, naujų šeimos formų,

naujų verslo ir viešosios vadybos instrumentų atsiradimas; globalizacijos iššauktos teisės

harmonizavimo ir unifikavimo tendencijos pasaulyje ir ypač Europoje) lemia, kad nacionalinė

teisės sistema nebegali tenkintis status quo, o turi nuolat atsinaujinti pritaikant teisę ir teismų

praktiką prie nuolat besikeičiančių poreikių. Atliekant mokslinius tyrimus siekiama kompleksiškai

ištirti teisės naujus uţdavinius ir naujas funkcijas, susijusias su socialiniais ir ekonominiais

pokyčiais Lietuvai efektyviai integruojantis į pasaulinę erdvę.

Programos paskirtis. Sutelkti universiteto mokslininkus į tarpdisciplinines tyrėjų

grupes, galinčias vykdyti kompleksinius mokslinius tyrimus, siekiant numatytų programos tikslų,

sudaryti sąlygas mokslinių tyrimų rezultatų tarptautinei sklaidai vykdant bendrus projektus su

uţsienio partneriais, organizuojant tarptautines konferencijas ir kitus mokslo renginius. Programos

moksliniai tyrimai plėtos holistinį poţiūrį į šiuolaikinio pasaulio iššūkius ir integruos skirtingų

mokslo sričių ir krypčių ţinias, mokslinius tyrimus vykdančios tarpdisciplininės tyrėjų grupės kurs

9

naujas ţinias, kurių pagrindu kuriamos atsiras naujos arba bus atnaujintos esamos studijų

programos.

Moksliniai tyrimai atspindės globalius iššūkius, atitiks valstybės ir visuomenės bei

asmens poreikius, skatins ekonomikos ir visuomenės paţangą. Programa siekiama efektyviai

prisidėti prie subalansuotos ir tvarios visuomenės plėtros, veiksmingos ir konkurencingos

ekonomikos, šalies sklandţios integracijos į ES ir pasaulio socialines, politines bei ekonomines

struktūras. Atliktų tyrimų pagrindu bus formuluojamos rekomendacijos valdţios institucijoms,

teisę kuriančioms ir teisę taikančioms institucijoms. Suformuluotos rekomendacijos padės spręsti

ne tik dabartines valstybės ir teisės problemas, bet bus ir atsakas į ateityje iškilsiančius iššūkius.

Moksliniai tyrimų rezultatai kiekvienoje mokslo programos temoje bus skelbiami bendrose

mokslininkų grupių parengtose monografijose ar mokslo studijose, mokslo straipsniuose.

Programos perspektyvos. Vykdoma mokslo programa betarpiškai siesis su Mykolo

Romerio universitete vykdomomis bakalauro ir magistro studijų programomis, integruos trečiosios

studijų pakopos metu vykdomus mokslinius tyrimus, sudarys sąlygas tarptautiniam

bendradarbiavimui siekiant jungtinių studijų programų ir per bendrus projektus aktyvaus

įsitraukimo į Europos ir pasaulio mokslo ir studijų erdvę.

II. Tikslas, temos, uţdaviniai, įgyvendinimo priemonės, laukiami

kokybiniai rezultatai

Tikslas – kompleksiškai tirti teisingumo įgyvendinimo teisinius, socialinius,

ekonominius, politinius ir kultūrinius veiksnius, šiuolaikinius ţmogaus teisių apsaugos

mechanizmus, saugumo uţtikrinimo garantijas, globalizacijos ir socialinio teisingumo

kontekstuose analizuoti verslo aplinkos dinamiką, asmens ir valstybės finansinį saugumą,

ekonominių sukrėtimų pasekmių įveikimo būdus ir prevenciją, efektyvų ginčų sprendimą ir

konfliktų valdymą, moksliosios visuomenės įtaką teisingumo įgyvendinimui. Tyrimų rezultatais

bus grindţiami asmens, visuomenės ir valstybės interesus atitinkantys moksliniai siūlymai, kaip

spręsti tirtas problemas. Programoje numatytais tyrimais siekiama aktyviai įsijungti į pasaulio

mokslo ir studijų erdvę, tyrimų rezultatų pagrindu kurti naujas ir tobulinti naujas ir esamas studijų

programas.

Programos aprėptis. Programos dalyviai vykdo mokslinius tyrimus teisės, filosofijos,

sociologijos, vadybos, ekonomikos, psichologijos ir kitų mokslų poţiūriais šiose mokslui

aktualiose ir praktikai reikšmingose srityse:

- teisingumą lemiantys veiksniai (pagarba pagrindinėms teisėms, konstitucinė justicija,

romėnų teisės potencialas, teisės į gynybą uţtikrinimas baudţiamajame procese, teisės taikymas,

atkuriamasis teisingumas, privatinės teisės internacionalizacija, teisminis bendradarbiavimas,

10

valstybės garantuojama teisinė pagalba, teisminių sistemų veiksmingumas, teismo sprendimų

vykdymas, abipusio pripaţinimo principo taikymas, administracinis teisinis reguliavimas,

nusikalstamų veikų tyrimas, civilinė atsakomybė, teismo sprendimų vykdymas, teisingumo

įgyvendinimo politika ir kt.);

- žmogaus teisių apsauga ir darni visuomenė (ţmogaus teisių filosofinė samprata,

vaiko teisių apsauga, prekybos ţmonėmis prevencija, šeimos apsauga, teisė kreiptis į teismą, teisės

į teisminę gynybą, administracinio proceso dalyvių teisės, ţmogaus teisių apsaugos sistema,

diskriminacija, baudţiamojo proceso dalyvių teisės, ţmogaus teisių paţeidimų prevencija, skurdo

maţinimas, darbo santykių lankstumo ir uţimtumo garantijų pusiausvyra, socialinės apsaugos ir

pensijų sistemos, socialinė įmonių atsakomybė, imigracija, visuomenės edukacija, klimato kaita,

šeimos santykiai, nepilnamečių justicija, alternatyvūs ginčų sprendimo būdai, psichologiniai

veiksniai teisėje, asocialus ir rizikingas elgesys ir kt.);

- asmens, organizacijos, valstybės ir tarptautinis saugumas (viešojo intereso gynimas,

teisinės valstybės kūrimas, sąţiningas verslas, alternatyvus ginčų sprendimas, biotechnologijų

praktinis taikymas, darbo teisė, geresnės verslo aplinkos kūrimas, autorių teisių uţtikrinimas,

prekių ţenklų sistema, sutarčių teisė, nusikalstamumas, ginkluotieji konfliktai, nepaprastųjų

situacijų valdymas, kova su organizuotu nusikalstamumu, globalizacijos įtaka finansų sektoriui,

korupcijos prevencija, nusikalstamo elgesio prevencija ir korekcija, ţmogaus saugumo uţtikrinimo

prielaidos, verslo teisė, biotechnologijos ir sveikatos prieţiūra, nusikaltimų tyrimas, eismo

saugumas, valstybės biudţetas, finansinis saugumas ir kt.).

Vertinimo principai. Mokslo programos įgyvendinimas bus vertinamas remiantis šiais

principais: tarptautiškumas (moksliniai tyrimai aktualūs ir pripaţįstami tarptautinėje mokslo

bendruomenėje, mokslinius tyrimus vykdo tarptautinės mokslininkų grupės, mokslinių tyrimų

rezultatai spausdinami tarptautiniuose recenzuojamuose mokslo leidiniuose), tarpdiscipliniškumas

(moksliniai tyrimai plėtoja holistinį poţiūrį į pasaulio iššūkius ir integruoja skirtingų mokslo sričių

ir krypčių ţinias, mokslinius tyrimus vykdo tarpdisciplininės tyrėjų grupės), originalumas

(moksliniais tyrimais yra sukuriamos naujos ţinios, kurių pagrindu kuriamos naujos arba

atnaujinamos esamos studijų programos), aktualumas (moksliniai tyrimai atspindi globalius

iššūkius, atitinka valstybės ir visuomenės poreikius, skatina ekonomikos ir visuomenės paţangą),

mokslo kultūra (mokslinių tyrimų etiškumas ir skaidrumas, intelektinės nuosavybės apsauga).

Kiekybinė mokslo programos išraiška bus vertinama pagal mokslo publikacijų, suorganizuotų

mokslo renginių, mokslo projektų skaičių.

11

MOKSLO PROGRAMOS TEMOS, UŢDAVINIAI

1. Teisingumo

įgyvendinimo teisiniai,

socialiniai, ekonominiai,

politiniai ir kultūriniai

veiksniai

(Vadovai: Prof. dr. J.

Ţilinskas,

[email protected], prof. dr.

A. Dambrauskaitė,

asta.dambrauskaite@mruni.

eu, doc. dr. A. G. Raišienė,

[email protected])

2. Šiuolaikiniai ţmogaus

teisių apsaugos

mechanizmai: nacionaliniai

ir tarptautiniai aspektai

(Vadovai: prof. dr. E.

Bilevičiūtė,

[email protected], prof. dr.

J. Morkūnienė,

jurate.morkuniene@mruni.

eu, prof. dr. M. Kiškis,

[email protected])

3.1. Kompleksinės gyventojų saugumo stebėjimo, įvertinimo ir

kontrolės sistemos Lietuvai ir Europai sukūrimas (Vadovas: prof.

dr. V. Justickis, [email protected])

3.2. Naujos nusikaltimų tyrimų technologijos ir ţmogaus saugumas

(Vadovas: prof. dr. V. E. Kurapka, [email protected])

3.3. Šiuolaikinės vidaus ir išorės grėsmės ir jų valdymas civilizacijų

sandūroje (Vadovas: doc. dr. A. Survila, [email protected] )

3.4. Institucijų veiklos inovacijos uţtikrinant visuomenės saugumą

(Vadovas: doc. dr. S. Greičius, [email protected])

3.5. Kompleksiniai su nusikalstamumu susiję veiksniai, jų valdymas

ir nusikalstamumo rizikos vertinimas (Vadovė: doc. dr. J. Sondaitė,

[email protected])

1.1. Lyginamoji teisė kaip civilizacijų komunikacinio diskurso

instrumentas (Vadovas: prof. dr. J. Ţilinskas,

[email protected])

1.2. Teisėkūros ir teisingumo įgyvendinimo politika ir jos

poveikis valstybės raidai (Vadovas: doc. dr. G. Šapoka,

[email protected])

1.3. Teisė į teisminę gynybą, e-teisingumas ir teisingumo

vykdymo kokybė (Vadovas: prof. dr. E.Stauskienė,

[email protected])

1.4. Konstitucionalizmo raidos, teisės konstitucionalizacijos,

konstitucinės justicijos problemos (Vadovas: prof. dr. V.

Sinkevičius, [email protected])

1.5. XXI a. iššūkiai ir besikeičianti tarptautinė teisė: problemų

identifikavimas ir sprendimų būdai (Vadovas: prof. dr. S.

Katuoka, [email protected])

1.6. Privatinės teisės institutų kaita globalizacijos įtakoje

(Vadovė: prof. dr. A. Dambrauskaitė,

[email protected])

1.7. Socialinio teisingumo transformacijos (Vadovas: dr. J.

Bieliauskaitė, [email protected])

1.8. Baudţiamosios justicijos optimizavimo perspektyvos

nacionaliniu, regioniniu ir globaliu lygmeniu (Vadovas: doc.

dr. R. Jurka, [email protected])

1.9. Šeimos santykių socialinio turinio ir formos tyrimai

(Vadovas: doc. dr. A. Sagatys, [email protected] )

1.10. Teisingumo, saugumo ir ţmogaus teisių terminijos ir

retorikos mokslinė problematika (Vadovas: prof. dr. G.

Akelaitis, [email protected])

1.11. Konkurencijos politika, konkurencijos teisės taikymas ir

jos poveikis ekonominei raidai (Vadovas: doc. dr. R.

Moisejevas, [email protected])

1.12 Europos Sąjungos vidaus rinkos vystymosi tendencijos ir

jos įgyvendinimas Lietuvoje (Vadovas: doc. dr. I. Daukšienė,

[email protected])

3. Saugumo uţtikrinimas

globalizacijos procese

(Vadovai: prof. dr. V.

Justickis [email protected],

prof. dr. V. E. Kurapka

[email protected], doc.

dr. B. Pitrėnaitė

[email protected]

, prof. dr. Birutė

Pranevičienė

[email protected])

2.1. Alternatyvaus teismui ginčų sprendimas ir atkuriamasis

teisingumas (Vadovė: prof. dr. E. Bilevičiūtė, [email protected])

2.2. Ţmogaus teisių filosofiniai pagrindai ir ţmogaus saugumas

(Vadovė: prof. dr. J. Morkūnienė, [email protected])

2.3. Civilinio, administracinio ir baudţiamojo proceso dalyvių

teisių bei teisėtų interesų uţtikrinimas: saugumo prielaida ir

ţmogaus teisių apsaugos garantas (Vadovė: doc. dr. J.

Zajančkauskienė, [email protected])

2.4. Biomedicinos ir biotechnologijų pasiekimų įtaka ţmogaus

teisių apsaugai (Vadovas: prof. dr. J. Juškevičius, [email protected])

2.5. Naujų technologijų bei medijų taikymas ţmogaus teisių

apsaugai (Vadovas: prof. dr. M. Kiškis, [email protected])

2.6. Vartotojų teisių apsaugos sistemų kūrimo ir funkcionavimo

prielaidos (Vadovė: doc. dr. L. Novikovienė, [email protected])

Tei

sin

gu

mas,

sa

ugu

mas

ir ţ

mogau

s te

isės

12

1 TEMA: TEISINGUMO ĮGYVENDINIMO TEISINIAI, SOCIALINIAI,

EKONOMINIAI, POLITINIAI IR KULTŪRINIAI VEIKSNIAI

1.1. Uţdavinys

Lyginamoji teisė kaip civilizacijų komunikacinio diskurso instrumentas.

Įgyvendinimo priemonės

1.1.1.Lyginamosios teisės makrokomporatyvistiniai tyrimai: Islamo kultūros ir Vakarų teisės

tradicijų santykis šiuolaikiniame pasaulyje. Teisės suvokimo, kultūrinio reliatyvizmo, vaidmens,

ideologiniai suvokimo kontekstai.

1.1.2. Lyginamosios privatinės teisės potencialas: naujosios ekonominės galios (Kinija, Indija,

Indonezija, Brazilija, kt.) ir jų įtaka nacionalinėms ir tarptautinės teisės sistemoms.

Laukiami kokybiniai rezultatai

Studija „Islamo kultūra ir Vakarų teisės tradicija“.

Studija „Socialiniai pokyčiai ir politinės transformacijos arabų pasaulyje bei jų įtaka ES“.

1.2. Uţdavinys

Teisėkūros ir teisingumo įgyvendinimo politika ir jos poveikis valstybės raidai.


1.2.1. Lietuvos valdţios institucijų teisėkūros ir teisingumo įgyvendinimo politika, jos raida ir

perspektyvinės gairės.

1.2.2. Valdţios institucijų teisėkūros ir teisingumo įgyvendinimo padarinių paţinimo ir

vertinimo tyrimai.

1.2.3. Parlamento įgaliojimų, struktūros ypatumų analizė.

1.2.4. Teisėkūros proceso tobulinimo galimybių studijos.

1.2.5. Įstatymų leidybos procesų ir subjektų tyrimai.


Teisėkūros metmenų parengimas.

Teisės aktų rengimo metodika.

1.3. Uţdavinys

Teisė į teisminę gynybą, e-teisingumas ir teisingumo vykdymo kokybė.


1.3.1. Teisės į teisminę gynybą prigimties analizė.

1.3.2. Teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo garantijų ir ribojimų tyrimai.

1.3.3. Teismo procedūrų gerinimo ir paprastinimo gairės.

1.3.4. Teismų darbo krūvio maţinimo ir teisėjų darbo nukreipimo išimtinai teisminių pareigų

vykdymui tyrimai.

1.3.5. Teisingumo ir visuomenės studijos.

1.3.6. Teisėjo atsakomybės probleminių aspektų tyrimai.

1.3.7. Proceso pagreitinimo priemonės.

1.3.8. E-teisingumo sistemos kūrimas ir jos veikimo uţtikrinimas.

1.3.9. Valstybės pareigos sukurti efektyvią teismo sprendimų vykdymo sistemą tyrimai.

1.3.10. Vieningas teismų sprendimų vykdymas Europos Sąjungoje.

1.3.11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos uţtikrinimo teismo sprendimų vykdymo

procese uţsienyje studijos.

1.3.12. Laikinosios apsaugos priemonės - teismo sprendimo įvykdymo prielaidų analizės.

1.3.13. Piniginių lėšų, esančių kitų ES valstybių narių bankų sąskaitose, arešto problemų tyrimai.

1.3.14. Antstolis, išieškotojas, skolininkas - interesų balanso tyrimai.

1.3.15. Alternatyvų laisvės atėmimo bausmei ir jų realizacijos, bausmių vykdymo efektyvumo

stiprinimo tyrimai.


Kriterijų, kaip pagerinti teismų veiklą, šalims uţtikrinant prieinamas, paprastesnes ir

greitesnes teisminio nagrinėjimo sąlygas ir ginant jas nuo piktnaudţiavimo bei vilkinimo, o

13

teismams suteikiant įgaliojimus efektyviau nagrinėti bylas, paieškos.

Strategijos, kurios galėtų padėti sumaţinti ţmogiškųjų išteklių poreikį ir teismų darbo krūvį,

pagerinti informacijos teikimą ir apsikeitimą informacija moderniųjų technologijų pagalba ir

atitinkamai padidinti visos teisingumo sistemos efektyvumą.

Veiksmingo teismo sprendimo privalomumo įgyvendinimo, kaip vieno iš pagrindinių teisinės

sistemos elementų, prielaidų ir sąlygų paieškos ir įtvirtinimas.

1.4. Uţdavinys

Konstitucionalizmo raidos, teisės konstitucionalizacijos, konstitucinės justicijos problemos.


1.4.1. Konstitucinės justicijos raidos Europos Sąjungos valstybėse tyrimai.

1.4.2. Konstitucinės atsakomybės studijos.

1.4.3. Konstitucinio teisminio proceso analizė.

1.4.4. Konstitucinės jurisprudencijos tyrimai.

1.4.5. Parlamentinės kontrolės galimybių studijos.

1.4.6. Rinkimų, referendumų teisės ypatumų analizė.

1.4.7. Europos Sąjungos valstybių konstitucinių sistemų ir institutų tyrimai.


Studija ,,Europos Sąjungos valstybių konstitucinės sistemos“.

Pasiūlymai dėl konstitucinio skundo įteisinimo.

1.5. Uţdavinys

XXI a. iššūkiai ir besikeičianti tarptautinė teisė: problemų identifikavimas ir sprendimų būdai.


1.5.1. Kosovo konflikto, Kosovo, kaip tarptautinės teisės subjekto, Kosovo pripaţinimo

tarptautinė teisinė analizė.

1.5.2. Tranzito su Kaliningrado sritimi tarptautinis teisinis reguliavimas. Tranzito teisinė

koncepcija. Tranzito teisinio reguliavimo korekcijos. Tarptautinio servituto pripaţinimas

tarptautinėje teisėje.

1.5.3. Tarptautinių sutarčių problematikos analizė. Valstybių tarptautinių sutarčių kolizijos.

Tarptautinių sutarčių reguliavimo aktualijos. Tarptautinių sutarčių vieta Lietuvos Respublikos

teisinėje sistemoje.

1.5.4. Tautinių maţumų apsaugos tarptautinė teisinė koncepcija. Tautinių maţumų apsaugos

Lietuvoje būklės analizė.

1.5.5. Jungtinė veikla tarptautinėje privatinėje teisėje. Jungtinės veiklos koncepcija. Jungtinės

veiklos reguliavimo tobulinimo perspektyvos.

1.5.6. Tarptautiniai ir nacionaliniai jūros erdvių teisinio reţimo aspektai ir perspektyvos.

1.5.7. Tarptautinės teisės šaltiniai: sąvoka, sistema. Tarptautinės teisės šaltinių sistematizacija ir

kodifikacija.

1.5.8. Teisės į būstą turinys pagal Europos socialinę chartiją. Teisės į būstą analizė teismų bei

kvaziinstitucijų sprendimuose. Priverstinis iškeldinimas iš būsto, kaip teisės į būstą paţeidimas.

1.5.9. Pabėgėlių ir migrantų teisių apsaugos problematika Europos Sąjungos ir tarptautinėje

teisėje. Tarptautinės apsaugos išplėtimo teisinės galimybės. Teisės į prieglobstį įtvirtinimas

Europos Sąjungos ir tarptautinėje teisėje. Valstybių bendros prieglobsčio politikos iššūkiai ir

sprendimai.


Pasiūlymų teisėkūros bei teisės taikymo subjektams teikimas.

Tranzito su Kaliningradu teisinė koncepcija. Pasiūlymų teisėkūros bei teisės taikymo

subjektams teikimas.

Teisinio reguliavimo bei kolizijos spragos tarptautinių sutarčių teisėje. Pasiūlymų teisėkūros

bei teisės taikymo subjektams teikimas.

Tautinių maţumų apsaugos koncepcija. Pasiūlymų teisėkūros bei teisės taikymo subjektams

teikimas.

Pasiūlymų teisėkūros bei teisės taikymo subjektams teikimas dėl jungtinės veiklos teisinio

14

reguliavimo koncepcijos ir tobulinimo.

Pasiūlymų teisėkūros bei teisės taikymo subjektams teikimas dėl vidaus vandenų, teritorinės

jūros, gretutinės zonos reguliavimo.

Teorinė tarptautinės teisės šaltinių analizė. Pagrindinių tarptautinės teisės šaltinių

sistematizacija.

Rekomendacijų dėl teisės į būstą realizavimo, atsiţvelgiant į teisinius kvaziinstitucijų

sprendimus teisėkūros bei teisės taikymo subjektams teikimas.

Rekomendacijų dėl pabėgėlių bei migrantų apsaugos teisinio reguliavimo tobulinimo

teisėkūros bei teisės taikymo subjektams teikimas.

1.6. Uţdavinys

Privatinės teisės institutų kaita globalizacijos įtakoje.


1.6.1. Privatinės teisės harmonizavimo ir vienodinimo, tarptautinių dokumentų įtakos Lietuvos

privatinei teisei tyrimai.

1.6.2. Lyginamosios sutarčių teisės analizė.

1.6.3. Atskirų sutarčių rūšių tyrimai.

1.6.4. Informacinių ir komunikacinių technologijų įtakos sutarčių teisei studijos.

1.6.5. Sutarčių teisės principų turinio (sampratos) tęstinumo ir kaitos šiuolaikinėje sutarčių

teisėje tyrimai.

1.6.6. Daiktinės teisės institutų raidos ir vystymosi tendencijų tyrimai.

1.6.7. Romėnų privatinės teisės ir pagrindinių šiuolaikinės privatinės teisės principų bei institutų

genezės studijos.

1.6.8. Kanonų teisės ir šiuolaikinės civilistikos sąsajos tyrimai.

1.6.9. Deliktinės atsakomybės taikymo sutartiniuose santykiuose teorinių ir praktinių problemų

analizė.

1.6.10. Atstovavimo teisinių santykių dalyvių civilinės atsakomybės ypatumų tyrimai.

1.6.11. Neįgalioto ar įgaliojimus viršijančio asmens deliktinės atsakomybės tyrimai.

1.6.12. Civilinės atsakomybės įgyvendinimo teismų praktikoje teorinių ir praktinių aspektų

analizė.

1.6.13. Civilinės atsakomybės taikymo ir realizavimo ypatumų teikiant sveikatos prieţiūros

paslaugas studijos.

1.6.14. Deliktų teisės harmonizavimo tendencijų Europoje tyrimai. Civilinės atsakomybės

ribojimo ar pašalinimo teorinių ir praktinių problemų analizė.

1.6.15. Atlikti pasikeitusių aplinkybių instituto komercinių sutarčių teisėje tyrimus- ištirti nuo

šalių valios nepriklausančių pasikeitusių aplinkybių įtaką sutarties vykdymui.


Parengtos rekomendacijos Lietuvos Respublikos teismams ir įstatymų leidėjui dėl tolimesnės

sutarčių, deliktų ir daiktinės teisės raidos perspektyvų atsiţvelgiant į Europines tendencijas.

Išanalizuota, kaip Europos privatinė teisė prisideda prie ES piliečių laisvės ir socialinio

saugumo bei ekonominės gerovės didinimo, socialinio teisingumo raidos.

Romanistikos tyrimų pagrindu įneštas teorinis - mokslinis indėlis privatinės teisės

unifikavimo procesuose (paveldėjimo, prievolių ir sutarčių teisės europeizacija).

Kanonų teisės srityje atliktų tyrimų rezultatais bus grindţiami asmens, visuomenės ir

valstybės interesus atitinkantys moksliniai siūlymai, kaip spręsti problemas taikant šiuolaikinius

ţmogaus teisių apsaugos mechanizmus, saugumo uţtikrinimo garantijas, taip pat problemas,

susijusias su globalizacija ir socialiniu teisingumu, asmens saugumu.

Mokslo apie asmens (tame tarpe ir negimusiojo), piliečio, šeimos sampratą istoriniu poţiūriu

ir šiuolaikinius iššūkius tradicinėms vertybėms.

1.7. Uţdavinys

Socialinio teisingumo transformacijos.


1.7.1. Socialinio teisingumo įgyvendinimo švietime ir socialinės apsaugos sistemoje tyrimai.

15

1.7.2. Diskriminacijos apraiškų švietime ir socialinės apsaugos sistemoje analizė.

1.7.3. Tvarios socialinės ekonominės plėtros integruojant ir resocializuojant socialiai

paţeidţiamas visuomenės grupes ir individus studija.

1.7.4. Interdisciplininio bendradarbiavimo gerinant asmenų, patiriančių socialinę riziką,

gyvenimo kokybę tyrimai.


Socialinių darbuotojų poreikio pagrindimas.

Diskriminacijos apraiškų veiksniai ir rodikliai.

Sukurta koncepcija tarpkryptinei studijų programai.

1.8. Uţdavinys

Baudţiamosios justicijos optimizavimo perspektyvos nacionaliniu, regioniniu ir globaliu lygmeniu.


1.8.1. Nusikalstamų veikų finansų, ekonomikos srityje ir elektroninėje erdvėje teorinių bei

praktinių problemų tyrimai.

1.8.2. Nusikalstamų veikų tyrimo ir kvalifikavimo ypatumų ES šalyse studijos.

1.8.3. Baudţiamojo proceso optimizavimo galimybių ir perspektyvinių krypčių nustatymas.

1.8.4. Įrodymų ir įrodinėjimo proceso šiuolaikiniame baudţiamajame procese tyrimai.

1.8.5. Atskirų procesinių formų baudţiamajame procese efektyvumo didinimo studijos.

1.8.6. Atskirų baudţiamojo proceso principų aiškinimo ir taikymo studijos.

1.8.7. Nepilnamečių justicijos problemų analizė.

1.8.8. Socializacijos centrų veiklos ypatumų vaiko reintegracijos procese tyrimai.

1.8.9. Alternatyvų laisvės atėmimo bausmei ir jų realizacijos, bausmių vykdymo efektyvumo

stiprinimo tyrimai


Teisinės ekspertizės ir pasiūlymai įstatymų leidėjui.

1.9. Uţdavinys

Šeimos santykių socialinio turinio ir formos tyrimai.


1.9.1. Baţnytinės santuokos reglamentavimas Lietuvoje: kanonų ir pasaulietinės teisės

reguliavimo konkurencija.

1.9.2. Alternatyvūs šeimos kūrimo modeliai.

1.9.3. Šeimos teisės unifikavimo ir harmonizavimo tendencijos Europoje.

1.9.4. Sutuoktinių atsakomybė pagal turtines prievoles.

1.9.5. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo problemos.

1.9.6. Santuokos nutraukimo pasekmės.


Kintančios šeimos modelių pagrindimas.

Pasiūlymai įstatymų leidėjui.

1.10. Uţdavinys

Teisingumo, saugumo ir ţmogaus teisių terminijos ir retorikos mokslinė problematika.


1.10.1. Teisės terminų kalbinės sistemos, sandaros, vartosenos dėsningumų analizė.

1.10.2. Teisės terminų studijos lyginamuoju aspektu.

1.10.3. Lotynų kalbos įtakos dabartinei teisės terminijai tyrimas.

1.10.4. Teorinių, istorinių ir metodologinių retorikos aspektų analizė.


Uţtikrinti kalbiniu atţvilgiu problemiškų įvairių teisės sričių terminų stebėsena, atlikti

tyrimą.

Pirmas lietuvių-lotynų ir lotynų-lietuvių kalbų teisės terminų ţodynas.

Atskleisti dėl globalizacijos intensyviai sudaromų naujų ir ypač skolinamų terminų kalbinė

kokybė, konkuruojančių lietuviškų ir skolintų terminų semantines skirtybės ir konkurencinio

16

vartojimo ribos.

Pateiktos rekomendacijos dėl terminų motyvuotumo, taisyklingumo, sistemiškumo,

perspektyvumo.

Atskleista klasikinės ir šiuolaikinės retorikos sąveika, naratyvo, grįsto vertybėmis, taikymas,

apibendrinta geriausių Lietuvos teisininkų oratorinė praktika – teoriniu metodologiniu ir

praktiniu pagrindu optimizuota teisinė iškalba.

1.11. Uţdavinys

Konkurencijos politika, konkurencijos teisės taikymas ir jos poveikis ekonominei raidai.


1.11.1. Konkurencijos teisės plėtojimo ir taikymo Lietuvoje problemų tyrimai.

1.11.2. Sąţiningą konkurenciją ribojančių verslo subjektų susitarimų tyrimai.

1.11.3. Rinkos galią turinčių ūkio subjektų konkurenciją ribojančio elgesio studijos.

1.11.4. Nesąţiningos konkurencijos formų ir apsaugos nuo nesąţiningos konkurencijos gynimo

būdų tyrimai.

1.11.5. Rinkos galios koncentracijos, keliančios grėsmę konkurencijai, studijos.

1.11.6. Atsakomybės uţ konkurencijos teisės paţeidimus reglamentavimo ir taikymo tyrimai.

1.11.7. Teisinių spragų ir prieštaravimų konkurencijos teisėje identifikavimas.


Tyrimų pagrindu pateiktos rekomendacijos dėl konkurencijos teisės aktų pakeitimų, dėl

konkurencijos teisės taikymo naujovių, dėl ES teisminių institucijų patirties įdiegimo siekiant

uţtikrinti verslo dalyvių sąţiningą konkurenciją Lietuvos ir Europos Sąjungos mastu.

1.12. Uţdavinys

Europos Sąjungos vidaus rinkos vystymosi tendencijos ir jos įgyvendinimas Lietuvoje.

2 TEMA: ŠIUOLAIKINĖS ŢMOGAUS TEISIŲ APSAUGOS SISTEMOS:

NACIONALINIAI IR TARPTAUTINIAI ASPEKTAI

2.1. Uţdavinys

Alternatyvių ginčų sprendimo būdų taikymas pozityviai socialinei kaitai.


2.1.1. Ištirti alternatyvių ginčų sprendimo būdų plėtojimo ir taikymo Lietuvoje problemas.

2.1.2. Išnagrinėti alternatyvaus ginčų sprendimo galimybes tiesioginės kreipties (on line) būdu.

2.1.3. Atskleisti alternatyvaus civilinių ginčų sprendimo procedūrų įvairovę ir jų paţangaus

taikymo praktiką.


Tyrimų pagrindu pagrįstas poreikis ir sudarytos prielaidos (pasiūlytas modelis valstybinio

valdymo lygmeniu) Lietuvoje taikyti alternatyvius fizinių ir juridinių asmenų ginčų sprendimo

būdus (derybas, mediaciją, sutaikinimą, arbitraţą), kurie leistų sumaţinti teismų darbo apkrovas

ir kaštus, paspartinti dvišalių bei daugiašalių konfliktų sprendimą ir pagerinti ginčų

sureguliavimo paslaugų prieinamumą visuomenei.

2.2. Uţdavinys

Mediacija socialinės politikos kontekste.


2.2.1. Išanalizuoti mediacijos taikymo teorines ir praktines galimybes Lietuvos

administracinėje ir baudţiamojoje teisėje.

2.2.2. Išnagrinėti mediacijos taikymo galimybes teisininko (advokato, notaro, teisėjo, antstolio ir

kitų teisininkų profesijos atstovų) praktikoje.

2.2.3. Ištirti mediacijos vaidmenį socialinių modelių kontekste.

2.2.4. Išanalizuoti mediacijos įtaką valstybės sprendimams.


Sudaryta taikinamojo tarpininkavimo (mediatorių) specialistų rengimo programa bei mediatorių

17

įgūdţių ugdymo metodika.

2.3. Uţdavinys

Ţmogaus teisių filosofiniai pagrindai ir ţmogaus saugumas.


2.3.1. Pagrindinių ţmogaus teisių įgyvendinimo šiuolaikinėje visuomenėje kriterijų ir rodiklių

tyrimai.

2.3.2. Ţmogaus ir visuomenės filosofinės sampratos istorinės raidos sąryšyje su ţmogaus teisių

teorijų kitimu studijos.

2.3.3. Šiuolaikinės ţmogaus teisių teorijos esmės ir kitimo prieţasčių analizė.

2.3.4. Teorinių ţinių sąsajos su dabarties ţmogaus teisių įgyvendinimo realijomis tyrimai.

2.3.5. Ţmogaus teisių politinėje filosofijoje studijos.

2.3.6. Ţmogaus teisių koncepcijos raidos europinės politinės filosofijos procese tyrimai.


Naujos ţmogaus teisių pagrindimo sampratos gilinimas, kuriant sistemingą filosofinę

koncepciją, tuo integruojantis į Europos ir pasaulio akademiniuose sluoksniuose vystomas

inovacijas.

Ţmogaus teisių vaidmens modernios visuomenės susidarymo ir vystymosi procesuose

perspektyvinių scenarijų nustatymas.

2.4. Uţdavinys

Civilinio, administracinio ir baudţiamojo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų

uţtikrinimas: saugumo prielaida ir ţmogaus teisių apsaugos garantas.


2.4.1. Tarptautinio teisinio bendradarbiavimo baudţiamajame procese iššūkių ţmogaus teisių

apsaugos kontekste analizė.

2.4.2. Įtariamojo (kaltinamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos

tyrimai.

2.4.3. Asmenų su specialiais poreikiais baudţiamajame procese teisinės padėties uţtikrinimo

tyrimai.

2.4.4. Procesinės prievartos taikymo analizė.

2.4.5. Baudţiamojo proceso konstitucionalizacijos uţtikrinant teisingumo principų

įgyvendinimą tyrimai.


Teisinė ekspertizė ir pasiūlymai įstatymų leidėjui.

Mokslo studija ir metodinės rekomendacijos.

2.5. Uţdavinys

Biomedicinos ir biotechnologijų pasiekimų įtaka ţmogaus teisių apsaugai.


2.5.1. Biotechnologijos ir biomedicinos mokslų pasiekimų praktinio pritaikymo

reglamentavimo studijos.

2.5.2. Sveikatos prieţiūros dalyvių teisių ir pareigų sveikatinimo procese tyrimai.


Biotechnologijų ir biomedicinos srityse taikomų principų ir normų sisteminimas.

Teisinių spragų ir prieštaravimų sveikatos prieţiūroje identifikavimas.

Rekomendacijos teisiniams santykiams sveikatos prieţiūros srityje tobulinti.

2.6. Uţdavinys

Naujų technologijų bei medijų taikymas ţmogaus teisių apsaugai.


2.6.1. Naujų technologijų ir medijų taikymo teisiniuose procesuose studijos.

2.6.2. Technologijų ir medijų poveikio teisės sistemai, teisės šaltiniams, teisėkūrai, teisės

aiškinimui ir taikymui tyrimai.

2.6.3. Teisės paţeidimų technologinių aspektų tyrimai.

18

2.6.4. Intelektinės nuosavybės teisių transformacijų tyrimai.

2.6.5. Socialinių santykių reguliavimo alternatyvių technologinių sistemų studijos.

2.6.6. Socialinių, teisinių ir technologinių reiškinių ir procesų konvergencijos tyrimai.


Pateiktos metodikos, leisiančios analizuoti teisės paţeidimus technologinėmis priemonėmis.

Pasiūlyta koncepcija kompleksiškai integruojanti socialinius, teisinius ir technologinius

sprendimus ţmogaus teisių apsaugai plėtoti.

2.7. Uţdavinys

Vartotojų teisių apsaugos sistemų kūrimo ir funkcionavimo prielaidos.


2.7.1. Vartotojų ir verslo subjektų teisių ir interesų pusiausvyros tyrimai.

2.7.2. Vartotojų teisių apsaugos uţtikrinimo problemų skirtinguose vartotojams teikiamų prekių

ir paslaugų sektoriuose studijos.

2.7.3. Netinkamos kokybės produktu ar paslauga vartotojui padarytos ţalos atlyginimo tyrimai.


Rekomendacijos, kurios galėtų prisidėti prie vartotojų teisių apsaugos bei gynimo lygio

Lietuvoje kėlimo, gerosios uţsienio šalių patirties įdiegimo.

3 TEMA: SAUGUMO UŢTIKRINIMAS GLOBALIZACIJOS PROCESE

3.1. Uţdavinys

Kompleksinės gyventojų saugumo stebėjimo, įvertinimo ir kontrolės sistemos Lietuvai ir

Europai sukūrimas.


3.1.1. Svarbiausių valstybės, jos atskirų administracinių - teritorinių vienetų ypatumų gyventojų

saugumo poţiūriu tyrimai.

3.1.2. Bendrų sąveikos tarp įvairių gyventojų saugumo parametrų dėsningumų ir šio ryšio

ypatumų įvairaus lygio teritoriniuose-administraciniuose vienetuose studijos.

3.1.3. Bendrųjų asmens saugumo parametrų ir ryšio tarp įvairių saugumo parametrų

formuojančių veiksnių tyrimai.

3.1.4. Tiriamų saugumo parametrų poveikio bendrajai saugumo situacijai, ir pastarosios

grįţtamasis poveikio analizė.


Kompleksinė ES valstybės ar jos administracinio teritorinio vieneto gyventojų saugumo

būklės stebėjimo įvertinimo ir kontrolės sistema.

Mokslinė studija ir rekomendacijos.

Pasiūlymai teisėkūrai.

3.2. Uţdavinys

Naujos nusikaltimų tyrimų technologijos ir ţmogaus saugumas.


3.2.1. Specialių ţinių taikymo nusikaltimų tyrime mokslinė koncepcija bei jos realizavimo

krypčių nustatymas teisinės sistemos reformos kontekste.

3.2.2. Pasiūlymai harmonizuoti baudţiamojo proceso ir kitus įstatymus dėl specialių ţinių

panaudojimo.

3.2.3. Kriminalistinių poveikio priemonių ir būdų, taikomų kriminogeniniams veiksniams

koreguoti analizė, uţtikrinant asmens saugumą nuo nusikaltimų.

3.2.4. Nusikalstamumo statistikos ryšio su socialinės ir ekonomikos statistikos rodikliais

analizė.

3.2.5. Ikiteisminio tyrimo teisinių, vadybinių ir kitų prielaidų atskleidimas ir uţtikrinimas

baudţiamajame procese.

3.2.6. Ţmogaus teisių ir laisvių apsaugos uţtikrinimas tiriant nusikalstamas veikas.

19

3.2.7. Atskirų nusikalstamų veikų tyrimo teorinių, teisinių, kriminalistinių ir praktinių aspektų

analizė.

3.2.8. Lietuvos ţmogiškųjų išteklių ekonominio ir socialinio potencialo įtakos nacionaliniam

saugumui tyrimai.


Specialių ţinių taikymo nusikaltimų tyrime mokslinė koncepcija ir pasiūlymai dėl jos

įgyvendinimo.

Pasiūlymai teisėkūrai dėl įstatymų harmonizavimo.

Mokslinė studija ir metodinės rekomendacijos.

3.3. Uţdavinys

Šiuolaikinės vidaus ir išorės grėsmės ir jų valdymas civilizacijų sandūroje.


3.3.1. XXI a. ginkluotųjų konfliktų ir kitų krizinių situacijų teisinių problemų analizė.

3.3.2. Tarptautinių teismų ir kitų institucijų jurisprudencijos tyrimai Lietuvos tarptautinių

įsipareigojimų vykdymo tikslais.

3.3.3. Pavojaus ir rizikos veiksnių nustatymo, saugumo uţtikrinimo priemonių veiksmingumo

įvertinimo metodų analizė.

3.3.4. Nepaprastųjų situacijų, jų charakteristikų, raiškos sąlygų ir tendencijų tyrimai.

3.3.5. Saugių bendruomenių kūrimo ir plėtros Lietuvoje analizė ir vertinimas.

3.3.6. Nusikalstamumo būklės ir dinamikos stebėsena, prognozė ir prevencijos priemonių

vertinimai.

3.3.7. Organizuoto nusikalstamumo Lietuvoje būklės ir grėsmių analizė.

3.3.8. Kompleksiniai korupcijos prevencijos ir atvejų tyrimai.


Suformuluotos nusikalstamumo prevencijos kryptys.

Parengta nusikalstamumo Lietuvoje dėsningumų prognozavimo galimybių studija.

Pagrįstos organizuoto nusikalstamumo kontrolės ir operatyvinės veiklos tobulinimo gairės.

Pagrįsti Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymo problemų sprendimo būdai ir

priemonės.

Plėtojama saugios savivaldybės koncepcija ir ugdoma gyventojų savisaugos kultūra.

Teikiami siūlymai gyventojų, turto ir aplinkos apsaugos institucijoms dėl rizikos ir

nepaprastųjų situacijų valdymo procesų tobulinimo.

3.4. Uţdavinys

Institucijų veiklos inovacijos uţtikrinant visuomenės saugumą.


3.4.1. ES išorės sienų valdymo tyrimai.

3.4.2. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos

uţtikrinimo srityje tyrimai.

3.4.3. Valstybės sienos apsaugos teisinio reguliavimo disfunkcijų, institucijų bendradarbiavimo

problemų analizė.

3.4.4. Prievartos priemonių teisinė bazė ir teisės normų taikymo praktika, jų panaudojimo

lyginamoji analizė.

3.4.5. Statutinių valstybės tarnautojų mokymo ir švietimo inovatyvios sistemos plėtros modeliai.

3.4.6. Policijos ir kitų teisėsaugos institucijų funkcijų ir disfunkcijų analizė.

3.4.7. Policijos prevencinės veiklos tyrimai.

3.4.8. Atsakingumą ugdančios edukacinės aplinkos rengiant policijos pareigūnus tyrimai.

3.4.9. Eismo saugumui keliuose įtaką turinčių veiksnių tyrimai.


ES išorės sienų apsaugos valdymo problemų diagnozė ir pasiūlymai valdymo tobulinimui.

Viešojo ir privataus sektorių inovatyvios partnerystės projektas, uţtikrinant viešąją tvarką.

Teisinės bazės tobulinimo siūlymai. Valstybės sienos apsaugoje dalyvaujančių institucijų

bendradarbiavimo metodika, komunikacijos kanalų sistemos ir procesų analizė, disfunkcijų,

20

prieţasčių diagnozė.

KET pakeitimų pasiūlymai.

Lyginamoji LR ir ES teisinių normų analizė, LR teisinės bazės tobulinimo pasiūlymai.

Prievartos priemonių panaudojimo metodika.

Inovatyvios (el. ir distancinio mokymo priemonėmis grįstos) sistemos modelis ir metodika,

pasiūlymai pareigūnų mokymo ir švietimo planų ir metodikos gerinimui.

Pagrindinių PD funkcijų tyrimas, disfunkcijų ir rudimentinių funkcijų diagnozė. Pasiūlymai

studijų programų ir teisinės bazės tobulinimui.

Prevencijos priemonių strategija, programa ir konkrečių priemonių projektai.

Pareigūnus ruošiančio personalo kvalifikacijos kėlimo metodiniai pasiūlymai ir programos.

3.5. Uţdavinys

Kompleksiniai su nusikalstamumu susiję veiksniai, jų valdymas ir nusikalstamumo rizikos

vertinimas.


3.5.1. Kompleksinių su nusikalstamumu susijusių veiksnių studijos.

3.5.2. Pakartotinio nusikalstamumo prognozavimo kriminogeninių veiksnių pagalba galimybių

studija.

3.5.3. Nusikaltimus atlikusių asmenų psichologinių ypatumų tyrimai.

3.5.4. Psichologinių veiksnių panaudojimo pasitikėjimo teisėtvarkos institucijomis stiprinti

tyrimai.

3.5.5. Vaikų, paauglių ir suaugusių asmenų priklausomybių psichologinių prieţasčių bei

pasekmių analizė.

3.5.6. Saviţudiško, asocialaus ir kito rizikingo elgesio paplitimo, psichologinių prieţasčių bei

pasekmių analizė.

3.5.7. Intervencijos ir prevencijos priemonių bei tyrimo metodikų kūrimas, adaptavimas ir

efektyvumo tikrinimas.


Tyrimų rezultatai naudojami studijų programų atnaujinimui.

Sukurtas ir patikrintas modelis, leidţiantis prognozuoti pakartotiną nusikalstamumą bei

parengtos kriminogeninius poreikius leidţiančios įvertinti metodikos.

Parengtos standartizuotos metodikos nusikaltusių asmenų įvertinimui, sukurti mokymų

moduliai, siūlomi dėstyti tęstinėse studijose besimokantiems asmenims.

III. LAUKIAMI KIEKYBINIAI REZULTATAI

Rodikliai

2011-2012

mokslo

metai

2012-2013

mokslo

metai

2013-2014

mokslo

metai

Iš viso

Mokslo straipsniai mokslo ţurnaluose,

įtrauktuose į Thomson Reuters duomenų

bazėje referuojamų leidinių sąrašą.*

7 8 9 24

Mokslo straipsniai periodiniuose

recenzuojamuose mokslo ţurnaluose,

įtrauktuose į kitas tarptautiniu mastu

pripaţintas duomenų bazes*.

65 70 75 210

Tarptautiniu mastu pripaţintų mokslo

leidyklų išleistos ne disertacijos pagrindu

parengtos mokslo monografijos ir

studijos.

2 3 4 9

Kitose mokslo leidyklose išleistos ne

disertacijos pagrindu parengtos mokslo 4 5 6 15

21

* Ne maţiau kaip 50 procentų mokslinės produkcijos parengiama uţsienio kalba (pirmenybė

teikiama anglų kalbai).

monografijos ir studijos.

Aukštųjų mokyklų vadovėliai 5 6 7 18

Organizuoti tarptautiniai mokslo renginiai 4 5 6 15

Organizuoti nacionaliniai mokslo

renginiai 8 10 12 30

Vykdomi uţsakomieji mokslo tyrimai 8 10 12 30

Vykdomai tarptautiniai mokslo projektai 3 4 5 12

Vykdomi nacionaliniai mokslo projektai 15 17 20 52

IV. SĄSAJOS SU VEIKIANČIOMIS IR KURIAMOMIS STUDIJŲ

PROGRAMOMIS, DALYKAIS

Mokslo programos temos

pavadinimas Studijų programos pavadinimas

1 tema: Teisingumo

įgyvendinimo teisiniai,

socialiniai, ekonominiai,

politiniai ir kultūriniai

veiksniai.

1. Teisė.

2. Teisė ir valdymas.

3. Administracinė teisė.

4. Verslo teisė.

5. Darbo ir socialinio aprūpinimo teisė.

6. Parlamento teisė ir valstybės valdţios institucijos.

7. Baudţiamoji teisė ir kriminologija.

8. Naujų technologijų teisė.

9. Šeimos teisė.

10. Mediacija

11. Teisė ir penitencinė veikla.

12. Lyčių ekonomika.

13. Socialinė politika.

14. Lyginamoji socialinė politika ir gerovė.

15. Gerovės sociologija.

16. Socialinis darbas.

17. Viešasis administravimas.

18. Vaiko teisių apsaugos studijų programa.

2 tema: Šiuolaikiniai

ţmogaus teisių apsaugos

mechanizmai: nacionaliniai

ir tarptautiniai aspektai.

1. Teisė.

2. Tarptautinė ţmogaus teisių apsauga.

3. Bioteisė.

4. Intelektinės nuosavybės teisė.

5. Autorių teisės.

6. Naujų technologijų teisė.

7. Mediacija

8. Filosofija.

9. Socialinė politika ir administravimas.

10. Lyginamoji socialinė politika ir gerovė.

11.Gerovės sociologija.

12. Tarptautinė prekyba.

13. Specialybės kalbos studijų dalykas ir kt.


3 tema: Saugumo 1. Teisė.

22

uţtikrinimas globalizacijos

procese.

2. Teisė ir valdymas.

3. Baudţiamoji teisė ir kriminologija.

4. Nepaprastųjų situacijų valdymas (specializacija).

5. Tarptautinė teisė.

6. Europos Sąjungos teisė.

7. Europos Sąjungos teisė ir valdymas.

8. Europos verslo teisė.

9. Finansų valdymas.

10. Verslo sistemų kūrimas ir valdymas.

11. Mediacija.

12. Teisės psichologijos studijų programa.

13.Socialinės politikos ir administravimo studijų programa.

14.Naujų technologijų teisė.


V. MOKSLO PROGRAMOS PRELIMINARUS BIUDŢETAS

Galimi finansavimo

šaltiniai:

Išlaidų

pavadinimas

Bendra išlaidų

suma Pagrindimas

MRU ir lėšos, gautos

iš tarptautinių ir

nacionalinių mokslo

projektų, uţsakomųjų

tyrimų.

Darbo

uţmokestis

2 375449,99 Lt Profesoriaus etatų skaičius x

bazinis atlyginimas x atlyginimo

koeficiento vidurkis x

programos vykdymo mėnesių

skaičius / mokslinio darbo dalies

bendroje darbo krūvio sistemoje

20 x 117,73 x 31,8 x 27 / 4 =

505414,89 Lt.

Docento etatų skaičius x bazinis

atlyginimas x atlyginimo




bendroje darbo krūvio sistemoje:

60 x 117,73 x 23,7 x 27 / 4 =

1130031,41 Lt.

Lektoriaus etatų skaičius x






45 x 117,73 x 18,7 x 27 / 4 =

668721,12 Lt.

Asistento etatų skaičius x






23

6 x 117,73 x 14,95 x 27 / 4 =

71282,57 Lt.

Lėšos, gautos iš

tarptautinių ir


projektų, Švietimo ir

mokslo ministerijos,

uţsakomųjų tyrimų,

partnerių indėlio,

privačių šaltinių,

MRU

Leidyba 504 000 Lt Bendras mokslo monografijų,

studijų, vadovėlių skaičius x

vidutinė 1 leidinio kaina: 42 x

8000 Lt =336 000 Lt.

Bendras mokslo ţurnalų

skaičiaus x vidutinė 1 leidinio

tiraţo kaina / 5 mokslo

programų

70 x 12 000 / 5 =168 000 Lt.

Lėšos gautos iš

tarptautinių ir


projektų, specifinių

Europos mokslo

fondo, Lietuvos

mokslo tarybos ir kitų

institucijų mokslo

renginių finansavimo

schemų, uţsakomųjų

mokslinių tyrimų,


privačių šaltinių.

Mokslo

renginiai

210 000 Lt Tarptautinio mokslo renginio

vidutinės išlaidos x renginių

skaičius:

8000 Lt x 15 = 120 000 Lt.

Nacionalinio mokslo renginio

vidutinės išlaidos x renginių

skaičius:

3000 Lt x 30 = 90 000 Lt.

Lėšos gautos iš

tarptautinių ir


projektų, specifinių

mokslininkų

mobilumo

finansavimo schemų

(Marie Curie veiklos,

Lietuvos mokslo

tarybos mokslinių

išvykų finansavimo

mechanizmai ir pan.),


privačių šaltinių.

Tarptautinis

mobilumas

(staţuotės,

komandiruotės)

600 000 Lt Vidutinės 1 komandiruotės

išlaidos x programos vykdytojų

skaičius:

3000 Lt x 200 = 600 000 Lt.

Bendras programos vykdymo 3 689449,99 Lt

biudţetas

VI. GALIMAS BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

Nr. Pavadinimas

Universitetai

1. Aberdyno universitetas (Airija)

2. Adomo Mickevičiaus universitetas (Lenkija)

3. Ajou universitetas (Korėja)

4. Altenholco aukštoji administravimo mokykla (Vokietija)

5. Arizonos valstybinis universitetas (JAV)

6. Aveiro universitetas (Portugalija)

24

7. Baku valstybinis universitetas (Armėnija)

8. Baltarusijos Valstybinis universitetas (Baltarusija)

9. Baltstogės technikos universitetas (Lenkija)

10. Bergeno universitetas (Norvegija)

11. Berlyno aukštoji ekonomikos ir teisės mokykla (Vokietija)

12. Berno universitetas (Šveicarija)

13. Bratislavos Ekonomikos ir vadybos viešojo administravimo mokykla (Slovakija)

14. Brno Masaryko universitetas (Čekija)

15. Budapešto Korvinus universitetas (Vengrija)

16. Čekijos Respublikos policijos akademija (Čekija)

17. Černivtsų Nacionalinis Jurijaus Fedkovičiaus universitetas (Ukraina)

18. Edukologinių tyrimų asociacija (JAV)

19. Eurazijos tarptautinis universitetas (Armėnija)

20. Ewha universitetas (Korėja)

21. Fatih universitetas (Turkija)

22. Federalinė viešojo administravimo mokykla (Vokietija)

23. Fernando Pessoa universitetas (Portugalija)

24. Gangneung-Wonju nacionalinis universitetas (Korėja)

25. Ganos universitetas (Gana)

26. Gardino valstybinis Jankos Kupalos universitetas (Baltarusija)

27. Graco universitetas (Austrija)

28. Ilorino universitetas (Nigerija)

29. Indonezijos Universiteto Teisės fakultetas (Indonezija)

30. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas

31. Johano Keplerio Linzo universitetas (Austrija)

32. Jungtinių Tautų universitetas

33. Kadizo universitetas (Ispanija)

34. Kaliningrado valstybinis universitetas (Rusija)

35. Kanakalės Onsekiz Mart universitetas (Turkija)

36. Katovicų Karolio Adamieckio ekonomikos universitetas (Lenkija)

37. Kauno technologijos universitetas

38. Kazachstano nacionalinis pedagoginis universitetas (Kazachstanas)

39. Kelno aukštoji mokykla (Vokietija)

40. Kenijatos universitetas (Kenija)

41. Kijevo valstybinis Taraso Ševčenkos universitetas

42. Kingstono universitetas (Jungtinė Karalystė)

43. Kipro universitetas (Kipras)

44. Kylio Kristiano-Albrechto universitetas (Vokietija)

45. Klaipėdos universitetas

46. Kopenhagos verslo mokykla (Danija)

47. Kordobos universitetas

48. Korėjos universitetas (Korėja)

49. KROK universitetas (Ukraina)

50. Krokuvos Andţejaus Frico Modţevskio universitetas (Lenkija)

51. Kubanės valstybinis universitetas (Rusija)

52. Laplandijos universitetas (Suomija)

53. Latvijos policijos akademija (Latvija)

54. LCC Tarptautinis universitetas

55. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

56. Lietuvos ţemės ūkio universitetas

25

57. Linėjus universitetas (Švedija)

58. Liono I universitetas (Prancūzija)

59. Liono II (Prancūzija)

60. Lochos technikos universitetas (Ekvadoras)

61. Lodzės prekybos universitetas (Lenkija)

62. Lugansko nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas (Ukraina)

63. Lundo universitetas (Švedija)

64. Malaizijos mokslo universitetas (Malaizija)

65. Malmės universitetas (Švedija)

66. Maskvos valstybinis M. V. Lomonosovo universitetas (Rusija)

67. Maskvos universitetas (Rusija)

68. Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos kriminalinė tarnyba (Vokietija)

69. Moldovos laisvasis tarptautinis universitetas (Moldova)

70. Moldovos valstybinis universitetas (Moldova)

71. Nacionalinis Chengchi universitetas (Taivanis)

72. Oldenburgo Karlo von Olszieski universitetas (Vokietija)

73. Oslo aukštoji mokykla (Norvegija)

74. Pendţabo institutų grupė (Indija)

75. Piatigorsko valstybinis lingvistikos universitetas (Rusija)

76. Pietų Ilinojaus universitetas (JAV)

77. Rygos Stradina universitetas (Latvija)

78. Rygos Transporto ir telekomunikacijų institutas (Latvija)

79. Rytų Karolinos universitetas (JAV).

80. Saksonijos aukštoji policijos mokykla (Vokietija)

81. Salvadoro universitetas (Argentina)

82. Sankt-Peterburgo valstybinis ekonomikos ir finansų universitetas (Rusija)

83. Santaremo Politechnikos universitetas (Portugalija)

84. Saragosos universitetas (Ispanija)

85. Savojos universitetas (Prancūzija)

86. Siamo universitetas (Tailandas)

87. Silezijos Opavos universitetas (Čekija)

88. Sodertorno universitetas (Švedija)

89. Sofijos St. Kliment Ohridski universitetas (Bulgarija)

90. Stambulo Bilgi universitetas (Turkija)

91. Suleimano Demirelio universitetas (Turkija)

92. Šiaulių universitetas

93. T. C. Maltepe universtetas (Turkija)

94. Talino universitetas (Estija)

95. Tarptautinis demokratijos plėtros institutas (Vengrija)

96. Tbilisio Davido Agmašenebelio universitetas (Gruzija)

97. Tbilisio Ivano Javakišvilio valstybinis universitetas (Gruzija)

98. Tbilisio universitetas (Gruzija)

99. Tbilisio valstybinis ekonominių santykių universitetas (Gruzija)

100. Teksaso universitetas (JAV)

101. Trenčino Aleksandro Dubčenko universitetas (Čekija)

102. Trnavos Šv. Kirilo Metodijaus universitetas (Slovakija)

103. Ukrainos nacionalinio banko bankininkystės universitetas (Ukraina)

104. Upsalos universitetas

105. Vakarų Kazachstano Humanitarinių mokslų akademija (Kazachstanas)

106. Valensijos Politechnikos universitetas (Ispanija)

26

107. Varšuvos ekonomikos aukštoji mokykla (Lenkija)

108. Varšuvos Ryšardo Lazarskio prekybos ir teisės universitetas (Lenkija)

109. Versalio Saint-Quentin-en-Yvelines universitetas (Prancūzija)

110. Verslo administravimo mokykla "Turiba" (Latvija)

111. Verslo vadybos institutas (Pakistanas)

112. Vilniaus Gedimino technikos universitetas

113. Vilniaus pedagoginis universitetas

114. Vilniaus universitetas

115. VIT universitetas (Indija)

116. Vytauto Didţiojo universitetas

117. Vokietijos aukšoji policijos mokykla (Vokietija)

118. Vrije Amsterdamo universitetas (Nyderlandai)

119. Vroclavo universitetas (Lenkija)

120. WHL Graduate School of Business and Economics (Vokietija)

121. Zagrebo universitetas (Kroatija)

Valstybės institucijos

122. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

123. Europos investicijų bankas

124. Europos investicijų fondas

125. Europos Komisija

126. Europos mokslo fondas

127. Europos Parlamentas

128. Europos Sąjungos Teisingumo teismas

129. Kauno miesto savivaldybė

130. Klaipėdos miesto savivaldybė

131. Latvijos mokslų akademija

132. Lietuvos Apeliacinis Teismas

133. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

134. Lietuvos Darbo birţa

135. Lietuvos mokslo taryba

136. Lietuvos mokslų akademija

137. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija

138. Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija

139. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija

140. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija

141. Lietuvos Respublikos Prezidentūra

142. Lietuvos Respublikos Seimas

143. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

144. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija

145. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija

146. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija

147. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija

148. Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija

149. Lietuvos Respublikos Uţsienio reikalų ministerija

150. Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerija

151. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

152. Lietuvos Respublikos Ţemės ūkio ministerija

153. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas

154. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

155. Panevėţio miesto savivaldybė

27

156. Šiaulių miesto savivaldybė

157. Vilniaus miesto savivaldybė

158. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM

Asociacijos, verslo įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir pan.

159. Achema

160. Advokato E.Rusino kontora

161. Advokatų kontora ,,LAWIN“

162. Advokatų profesinė bendrija „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“

163. Advokatų profesinės bendrija „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“

164. Atsakingo verslo ir mentorystės institutas

165. Bitė

166. Britų Taryba

167. Darbo ir socialinių tyrimų institutas

168. Delfi

169. Dujotekana

170. Europos vartotojų centras

171. Europos universitetų asociacija

172. Getės institutas

173. Infobalt

174. Informatikos ir ryšių departamentas prie LR VRM

175. Karo policija

176. Kėdainių verslo informacijos centras

177. Lietuvių kalbos institutas

178. Lietuvos advokatūros advokatų taryba

179. Lietuvos antstolių rūmai

180. Lietuvos ekonomistų asociacija

181. Lietuvos istorijos institutas

182. Lietuvos kalbų pedagogų asociacija

183. Lietuvos notarų rūmai

184. Lietuvos pramoninkų konfederacija

185. Lietuvos rytas

186. Lietuvos socialinių tyrimų centras

187. Lietuvos teisininkų draugija

188. Lietuvos turto vertintojų asociacija

189. LR teisėjų asociacija

190. Mokslinių tyrimų institutas ,,Inovatyvios medicinos centras

191. Nacionalinė finansinių paslaugų vartotojų asociacija

192. Nordea bankas

193. NordLB

194. Omnitel

195. Pasaulio universitetų asociacija

196. Pilietinės atsakomybės fondas

197. Pramonės, prekybos ir amatų rūmai

198. Prancūzų kultūros centras

199. Respublika

200. SEB bankas

201. Socialinių tyrimų institutas

202. Swed bankas

203. Švietimo mainų paramos fondas

204. Teisines informacijos centras

28

205. TEO

206. Transparency International Lietuvos skyrius

207. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM

208. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

209. Veidas

210. VU ligoninės Santariškių klinikos

211. Ţinių ekonomikos forumas

1 mokslo programa

Documents