1 vp prioriteto „mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir...
TRANSCRIPT
Priemonė
Priemonės
elementai Pastabos autorius Pastabos, pasiūlymai ŪM pozicija (ESPKD) ŪM argumentai
Technologinių centrų
infrastruktūra
Pareiškėjai,
partneriai
Lietuvos inžinerinės
pramonės asociacija
LINPRA
Šioje priemonėje dėl finansavimo varžysis tik mokslo ir technologijų parkų (MTP) projektai. Lietuvoje yra
dešimt MTP, kurių plėtrai planuojama paskirstyti 100 mln. Lt, vienam parkui vidutiniškai tektų apie 10 mln.
Lt paramos. Susiklosčiusi situacija rodo, kad MTP nepajėgūs pritraukti privačias investicijas ir vykdyti
privačios ir visuomeninės partnerystės (PPP) projektus, dažnai jie atlieka tik patalpas nuomojančio
verslininko funkciją. Todėl būtų naudinga įtraukti naujus dalyvius (pareiškėjus) - nevyriausybinius
technologinius centrus, kurie vykdo technologijų paslaugas naujų produktų kūrimo ir gamybos
efektyvinimo srityse, pvz., asociacijų technologiniai centrai, tokie kaip sėkmingai plėtojamas Lazerinių ir
inžinerinių technologijų klasterio fizikos insitutas. Išplėtus pareiškėjų ratą, būtų didesnė projektų
konkurencija. Atsižvelgta.
Pareiškėjus ir partnerius numatoma tikslinti, praplečiant jų ratą. Numatoma tikslinti ir
pačios priemonės koncepciją.
Technologinių centrų
infrastruktūra
Pareiškėjai,
partneriai
VšĮ "Panevėžio
mechatronikos centras"
Papildyti pareiškėjus viešosiomis įstaigomis, kurių steigėjai yra valstybės institucijos ir privačios įmonės.
Reikėtų neapsiriboti prie pareiškėjo tipo - technologinio parko, kuris kuria bendrai su įmonėmis PPP būdu.
Vokiškoje praktikoje sėkmingai veikiančio kompetencijos ar ekscelencijos centro pagrindiniai pajamų
davėjai yra akcininkai. Sėkmingiausiai veikiantys kompetencijų tyrimų centrai yra tokie, kurie turi stiprius
steigėjus, akcininkus - ypač tarptautines įmones, turinčias tyrimų programas, kuriose vietiniai tyrimų
centrai dalyvauja kaip dukterinės įmonės. Technologijų parkai Lietuvoje dažniausiai yra vietos,
nuomojančios patalpas. Susirūpinimas, kad jie pradėtų daryti ką nors didesnio, yra suprantamas, tačiau
tam reikia didelių pastangų. PPP atveju būtų sprendžiama Lietuvoje esanti problema, kad kitų steigėjų
sunkiai būtų galima pritraukti į Parkus. PPP būdas yra geras bandymas pritraukti įmonių prie technologijų
parkų rimtesniems darbams, tačiau toks investavimo būdas vis tiek turi daug teisinių klausimų, pradedant
nuo to, kas bus su ta įranga ateityje, kam ji priklausys.
Apsiribojimas esamomis pareiškėjų rūšimis yra kritinis apribojimas, kurio buvimo atveju Panevėžyje
esantis mechatronikos centras negalėtų dalyvauti kvietime, nors ir turi savo steigėjus - didesnes regiono
įmones, specializaciją, parengtą investinį projektą. Atsižvelgta.
Pareiškėjus ir partnerius numatoma tikslinti, praplečiant jų ratą. Numatoma tikslinti ir
pačios priemonės koncepciją.
Technologinių centrų
infrastruktūra
Pareiškėjai,
partneriai
Kauno technologijos
universiteto Nacionalinis
inovacijų ir verslo centras Rekomenduojama į galimų pareiškėjų sąrašą įtraukti aukštojo mokslo ir studijų institucijas (universitetus). Svarstoma.
Pareiškėjus ir partnerius numatoma tikslinti, praplečiant jų ratą. Tačiau turi būti
nustatytos aiškios takoskyros tarp Ūkio ministerijos (ŪM) ir Švietimo ir mokslo
ministerijos (ŠMM) 2014-2020 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų (SF)
planuojamų viešosios MTEP infrastruktūros priemonių, nes ES SF reglamentuose
nurodytas privalomas reikalavimas vykdyti dvigubo finansavimo prevenciją.
Technologinių centrų
infrastruktūra
Pareiškėjai,
partneriai Žinių ekonomikos forumas
Reikia patikslinimo, nurodant MT parkų registro administratorių bei kriterijus, kuriais vadovaujantis, MT
parkai bus įtraukiami į registrą. Atsižvelgta.
Šiuo metu Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) registruoja MTP, ji yra
registro administratorius. Tačiau parkams nėra prievoles jame registruotis.Taip pat yra
registro aprašas, bet jame kriterijų nėra nustatyta. Apraše parašyta, kad pati MITA
vertina MTP registracijos paraiškas bei priima sprendimą dėl MTP registravimo
registre. Atkreiptinas dėmesys, kad numatoma tikslinti ir pačios priemonės koncepciją.
Technologinių centrų
infrastruktūra Remiama veikla
Lietuvos Respublikos
kultūros ministerija
Manome, kad naujų mokslo ir technologijų parkų sukūrimo finansavimo galimybių nenumatymas stabdytų
atitinkamų sričių, tokių kaip audiovizualiniai menai, dizainas ir kt., mokslinių tyrimų, eksperimentinės
plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) veiklų plėtrą. Taip pat atsižvelgiant į kūrybinių ir kultūrinių industrijų
(toliau – KKI) sektoriaus ūkio subjektų vykdomos veiklos specifiką ir esamą KKI MTEPI plėtros poreikį,
turėtų būti sudaromos sąlygos steigti naujus technologinius centrus ne vien tik mokslo ir technologijų
parkų teritorijose, bet ir KKI MTEPI veiklų specifiką atitinkančiose vietose. Atkreiptinas dėmesys, kad turi
būti numatyta galimybė KKI sektoriaus technologinius centrus kurti esamos infrastruktūros pagrindu bei
geografiškai nutolusiose teritorijose (tuo atveju, kai esama infrastruktūra išsidėsčiusi geografiškai
nevientisoje teritorijoje), tokiu būdu užtikrinant skirtingų KKI sričių sinergiją. Atsižvelgta
Pareiškėjus ir partnerius numatoma tikslinti, praplečiant jų ratą. Numatoma tikslinti ir
pačios priemonės koncepciją.
1 VP prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 1.1. investicinio prioriteto „MTI infrastruktūros tobulinimas, gebėjimų plėtoti MTI stiprinimas ir kompetencijos centrų, ypač europinės
svarbos, veiklos skatinimas“ 1.1.1. konkretus uždavinys „Siekti aktyvesnio turimos ir naujai kuriamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros panaudojimo“ ir 1.2. investicinio prioriteto
„Verslo investicijų į MTI skatinimas, įmonių, MTI centrų ir aukštojo mokslo sektoriaus ryšių bei sąveikos plėtojimas, visų pirma skatinant investicijas į produktų ir paslaugų plėtrą, technologijas, socialines ir viešosioms
paslaugoms teikti skirtas inovacijas; taip pat paklausos, jungimosi į tinklus, grupių ir atvirų inovacijų skatinimas pagal pažangiosios specializacijos strategiją remiant technologinius ir taikomųjų mokslų tyrimus, bandomųjų
linijų diegimą, išankstinio produktų patvirtinimo veiksmus ir didelio poveikio technologijų pažangiosios gamybos pajėgumus, pirminės gamybos bei bendrosios paskirties technologijų sklaidą“ 1.2.1. konkretus uždavinys
„Padidinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklų aktyvumą privačiame sektoriuje“
Technologinių centrų
infrastruktūra
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos
VšĮ "Panevėžio
mechatronikos centras"
Papildyti veiklas organizacijos vadybos tobulinimo veiklomis, nes norint pilnai įdarbinti įrangą reikia
užtikrinti, kad būtų užtikrinti visi aukščiau minėti parametrai.
Nustatyti, kad ne laboratorijos sudaro 20% projekto sudėties, o administracinio tipo patalpos.
Reikalavimas, kad bendro naudojimo laboratorijų patalpos sudarytų būtent ne daugiau kaip 20% visų
patalpų yra nesuprantamas.
Ketinimai paskatinti investicijas į teritorijas, esančias prie technologijų parkų ir taip koncentruoti
investicijas, taip pat suprantami, tačiau daug svarbiau ne tik investuoti geografiškai, bet ir tai, kad atliktos
investicijos būtų suderinamos ir veiktų. O tai įmanoma, koncentruojant pagal sumanią specializaciją,
Lietuvos ir regiono prioritetines vystymosi kyptis. Vilnių, Kauną ir Panevėžį vienas nuo kito skiria šiek tiek
daugiau kaip 100 kilometrų, ir jie puikiai tilptų į Silicio slėnį. Riboti investavimą geografiniu požiūriu vieno
miesto ribose yra iš vis juokinga: nuo Saulėtekio iki Panerių yra viso labo 20km. Užsienio investuotojai
nusipirko Fermentą ne dėl to, kad jis būtų Saulėtekyje ar laisvoj ekonominėje zonoje, o dėl to, kad yra
struktūra, komanda, procesai, rinka, o visų svarbiausia – visame regione yra žmonių galinčių dirbti
sudėtingą darbą tam tikroje specializacijoje. Reikėtų atskirti atskirų universitetų vajų pasidaryti vienoje
vietoje university campus‘us nuo realios investavimo koncentracijos technologijose logikos. Beje,
miestuose yra apleistų teritorijų, senų gamyklų pastatų, kurių konversija taip pat ne mažiau svarbi. Iš dalies atsižvelgta.
Viešam aptarimui pateiktos priemonės aprašyme finansuotina veikla skamba taip:
"bendro naudojimo (atviros prieigos) MTEP infrastruktūra (laboratorijos, bandymų
patalpos, rezidavimo patalpos, sudarančios ne daugiau kaip 20 proc. bendrų patalpų ir
pan.)". Reikalavimas dėl 20 proc. bendrų patalpų taikomas rezidavimo patalpoms, o ne
laboratorijos ar bandymų patalpoms. Bus patikslinta, kad nekiltų dviprasmybių.
Pažymėtina, kad numatoma tikslinti ir pačios priemonės koncepciją.
Technologinių centrų
infrastruktūra
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos
VšĮ Šiaurės miestelio
technologijų parkas
Nėra aišku, ar į MTEP infrastruktūrą įtrauktos pradedančio verslo inkubavimo, fizinių asmenų (tyrėjų,
mokslininkų, studentų ir kitų asmenų, turinčių komercializuojamą idėją) akceleravimo patalpos būtų
tinkamos finansuoti. Iš dalies atsižvelgta.
Numatoma tikslinti priemonės koncepciją, tačiau pažymėtina, kad priemonė yra skirta
bendro naudojimo MTEP infrastruktūrai kurti/ plėtoti - laboratorijoms, bandymų
patalpoms. Rezidavimo patalpos, planuojama, galėtų sudaryti ne daugiau nei 20 proc.
bendrų patalpų.
Technologinių centrų
infrastruktūra
Paramos dydis,
intensyvumas
VšĮ "Panevėžio
mechatronikos centras"
Padidinti finansavimo intensyvumą iki 90%, jeigu pareiškėjas yra viešojį įstaiga, priklausanti valstybės
įstaigai ar institucijai, veikiančiai regione, atitinkančiai regiono strategiją.
Technologiniai tyrimų centrai yra sudėtinga veikla. Investicijos į esamus Lietuvos mokslo tyrimo institutus
ar integruotus centrus – slėnius artimiausioje perspektyvoje neatsipirks. Dar reikia bent 10 metų, kad
nusistovėtų reikiami verslo procesai, ryšiai, užsakymų srautai. Reikia papildomų paskatų, t.y. didesnio
finansavimo intensyvumo, tačiau nepamirštant pareikalauti, kad paraiškose būtų numatytas fokusas į tam
tikras tyrimų kryptis, reikalavimai centrų vadybos kokybei, įmonių investavimas nebūtinai gali būti PPP
formatu,- gali būti ir tapimas steigėju ar akcininku VšĮ ar UAB. Reikia su valstybe susijusių, valstybinę ar
regioninę politiką įgyvendinančių tyrimų centrų, kad pasvyravus konjunktūrai rinkoje esamos įmonės
nebūtų greitai perkeltos į pigesnes šalis.
Panevėžio atveju (greičiausiai ir Šiaulių, Alytaus) padidintas finansavimo intensyvumas leistų žymiai
lengviau įgyvendinti projektą ir paskatintų dalyvauti savivaldybę. Iš dalies atsižvelgta.
Pagal viešam aptarimui pateiktą priemonę finansavimą buvo numatoma skirti pagal
Bendrojo bendrosios išimties reglamento (BBIR) projekto 26 straipsnį, kurio 6 punkte
numatytas pagalbos intensyvumas – iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tačiau
priemonės remiama veikla pagal jau patvirtintą reglamentą neatitinka "mokslinės
infrastruktūros sąvokos". Todėl šiuo metu yra analizuojama galimybė taikyti BBIR 14
arba 25 straipsnį.
Technologinių centrų
infrastruktūra
Paramos dydis,
intensyvumas
Kauno technologijos
universiteto Nacionalinis
inovacijų ir verslo centras
Rekomenduojama intensyvumą padidinti iki 75%, jeigu pareiškėjas yra aukštojo mokslo ir studijų institucija
(universitetas). Iš dalies atsižvelgta.
Pagal viešam aptarimui pateiktą priemonę finansavimą buvo numatoma skirti pagal
Bendrojo bendrosios išimties reglamento (BBIR) projekto 26 straipsnį, kurio 6 punkte
numatytas pagalbos intensyvumas – iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tačiau
priemonės remiama veikla pagal jau patvirtintą reglamentą neatitinka "mokslinės
infrastruktūros sąvokos". Todėl šiuo metu yra analizuojama galimybė taikyti BBIR 14
arba 25 straipsnį.
Technologinių centrų
infrastruktūra
Paramos dydis,
intensyvumas
VšĮ Šiaurės miestelio
technologijų parkas
Numatytas 50 proc. finansavimo intensyvumas technologijų perdavimo centro įkūrimui per mažas imtis
padidintos rizikos projekto įgyvendinimo. MTP, kurie yra viešosios įstaigos, tai gali būti nepakeliama
finansinė našta. Iš dalies atsižvelgta.
Pagal viešam aptarimui pateiktą priemonę finansavimą buvo numatoma skirti pagal
Bendrojo bendrosios išimties reglamento (BBIR) projekto 26 straipsnį, kurio 6 punkte
numatytas pagalbos intensyvumas – iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tačiau
priemonės remiama veikla pagal jau patvirtintą reglamentą neatitinka "mokslinės
infrastruktūros sąvokos". Todėl šiuo metu yra analizuojama galimybė taikyti BBIR 14
arba 25 straipsnį.
Taip pat pažymime, kad numatoma tikslinti ir pačios priemonės koncepciją.
Technologinių centrų
infrastruktūra
Projektų atrankos
būdas
VšĮ Šiaurės miestelio
technologijų parkas
Manome, kad viešosios infrastruktūros kūrimas slėniuose turėtų būti vykdomas valstybės projektų
planavimo būdu. Neatsižvelgta.
Priemonės koncepciją numatoma tikslinti, tačiau planuojama, kad infrastruktūra galės
būti kuriama nebūtinai slėniuose.
Technologinių centrų
infrastruktūra Stebėsenos rodikliai Žinių ekonomikos forumas
Siūlome įtraukti stebėsenos rezultato rodiklius: (i) gautos pajamos iš ūkio subjektų, pasinaudojusių MTEP
infrastruktūra (teikiamomis MTEP ir inovacijų paramos paslaugomis) per 3 metus po projekto
įgyvendinimo. Atsižvelgta. Rodiklius planuojama peržiūrėti ir pakoreguoti.
Technologinių centrų
infrastruktūra
Projektų atrankos
kriterijai
VšĮ "Panevėžio
mechatronikos centras"
Papildyti kompetencijos centro veiklą atitinkančiais kokybiniais veiklos organizavimo parametrais.
Numatyti savivaldybių dalyvavimą, jei tai yra regioniniai augimo centrai. Iš dalies atsižvelgta.
1. Bus svarstoma rengiant priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašą ir
specialiuosius atrankos kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad numatoma tikslinti ir pačios
priemonės koncepciją.
2. Atsižvelgiant į tai, kad priemonei yra taikomos valstybės pagalbos reglamento
nuostatos, ko-finansavimo prasme dėl savivaldybės dalyvavimo projekte paramos
dydis sumažėtų (visos valstybės pagalbos lėšos yra sumojamos ir kaupiamos iki
leistinos BBIR ribos, nepriklausomai nuo to, ar tai valstybės, ar savivaldybės lešos,
išskyrus ES tiesiogiai valdomas programas, kurių lėšos "nepraeina" per šalies
biudžetą).
Technologinių centrų
infrastruktūra Bendros pastabos
VšĮ "Panevėžio
mechatronikos centras"
Dar nėra paskelbti atrankos kriterijai, kuriais aukščiau esantis pagrindimas būtų detalizuotas, tačiau reikia
pabrėžti, kad pasaulyje daug tyrimų centrų , kurie yra tapę našta juos įkūrusiom ir finansavusioms
organizacijoms. Ar prie įmonių esantys tyrimų centrai yra pakankami, kad vykdyti regioninę politiką,
pritraukti investicijas? Kaip padaryti tokius centrus, kurių veikla atsiperka ir jie gali išsilaikyti?
Siekiant įkurti tvarius MTEPI centrus, perkama įranga ir eksperimentinė plėtra turi būti vykdomi labai
apgalvotai, investuojama ten, kur yra fokusas, komanda ir veiklos procesai.
Siūlytume pasinaudoti Vokietijos inžinierių asociacijos VDI/VDE rekomendacijomis. Ši asociacija padeda
vykdyti veiklą kelioms šakinėms Vokietijos ir Europos technologijų platformoms, organizuoja klasterių
veikla ir vertina tyrimų (kompetencijos) centrus. Pagal vokišką patirtį, MTEPI (kompetencijos) centrai turi
turėti šiuos pagrindinius parametrus:
• Fokusuojasi tam tikroje konkrečioje ekspertinių žinių srityje
• Turi labai aiškų verslo modelį ir gerą finansinę bazę
• Turi pagrįstą strategiją tolesniam vystymuisi
• Supranta save, kaip veikiančius tam tikroje vertės grandinėje
• Įgalina pakartotinai panaudoti turimas žinias identifikuojant bendrumus
• Yra orientuoti į sprendimų kūrimą; parodo, ko reikia rinkai; parodo, kaip geriausias veiklos organizavimas
gali būti taikomas organizacijai ir jos klientams
• Komunikuoja apie savo veiklą ir platina žinias
• Turi autoritetą ir pasitikėjimą jų kompetencijos srityje
• Turi aiškiai apibrėžtus gebėjimus, gebėjimų ribas, vaidmenis ir atsakomybes
• Veiklos pagrindas - mažas itin kvalifikuotų darbuotojų branduolys
• Turi gebėjimus būti lyderiais savo vartotojų bendruomenėje
• Yra lanksčios ir besimokančios organizacijos
• Yra nepakeičiami ir suvokiami kaip nacionalinės inovacijų sistemos dalis
Kaip matome, tarp šių parametrų įranga net neišskiriama kaip atskira kategorija. Aišku, vokiški tyrimų
centrai ją turi, bet esmė yra ne turto turėjimas, o sėkminga ir klientams reikalinga veikla. Jeigu tyrimų
centras neturi komandos, reikiamų kompetencijų, patikimų veiklos procesų, didesnių ir tarptautinių įmonių
akcininkų, jo veiklos sėkmingumas yra abejotinas, todėl į jį nereikia investuoti. Iš dalies atsižvelgta.
Numatoma tikslinti priemonės koncepciją. Taip pat bus svarstoma rengiant priemonės
projektų finansavimo sąlygų aprašą ir specialiuosius atrankos kriterijus.
Technologinių centrų
infrastruktūra Bendros pastabos
VšĮ "Panevėžio
mechatronikos centras"
Realiai integruoti centrai (slėniai) Vilniuje, Kaune jokios įtakos regionams neturi. Tai yra rimta valstybės
politikos spraga. Taip pat, jeigu valstybės centrinis aparatas mažina finansavimą regioniniams mokslo
centrams, jis turi pasakyti ir ką siūlo vietoj esamos situacijos. Galų gale, kas bus su tuščiais pastatais?
Pačiuose regionuose problema yra tai, kad nėra realios, suderintos bendros strategijos ir bendros veiklos
pritraukiant užsienio ir vietinius investuotojus, apsisprendžiant, kas tų savivaldybių ūkyje yra prioritetas.
Taigi, pirma, Savivaldybes reikia paskatinti organizuoti bendrą strategiją, bendrą investuotojų
pritraukimą, bendrą skirtingo pavaldumo organizacijų veiklą kartu su vietos įmonėmis, įstaigomis
(universitetais, kolegijomis, laisvom zonom, technoparkais, darbo rinkos mokymo centrais,
Investuok Lietuva, Verslia Lietuva). Antra, jei tikrai norima, padaryti poveikį ir įtraukti regionus ir jų
savivaldybes, reikia didinti finansavimo intensyvumą. Jokia savivaldybė 5mln į tyrimų centrą negalės
investuoti, tačiau 1 mln. investuotų ir atidžiai sektų kaip investicijai sekasi. Iš dalies atsižvelgta.
1. Numatoma tikslinti priemonės koncepciją. Taip pat bus svarstoma rengiant
priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašą ir specialiuosius atrankos kriterijus.
2. Atsižvelgiant į tai, kad priemonei yra taikomos valstybės pagalbos reglamento
nuostatos, ko-finansavimo prasme dėl savivaldybės dalyvavimo projekte paramos
dydis sumažėtų (visos valstybės pagalbos lėšos yra sumojamos ir kaupiamos iki
leistinos BBIR ribos, nepriklausomai nuo to, ar tai valstybės, ar savivaldybės lešos,
išskyrus ES tiesiogiai valdomas programas, kurių lėšos "nepraeina" per šalies
biudžetą).
Inovaciniai čekiai
Pareiškėjai,
partneriai Dalia Budrienė Siūlytina neriboti didelių įmonių dalyvavimo, kaip pagal priemonę InoČekiai yra 2007-2013 m. laikotarpiu. Atsižvelgta.
Viešam aptarimui pateiktos priemonės aprašyme nurodyta, kad pareiškėjai yra privatūs
juridiniai asmenys, t. y. nėra apribojimo dalyvauti didelėms įmonėms.
Inovaciniai čekiai
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos
Lietuvos smulkiojo ir
vidutinio verslo taryba Tinkamos išlaidos galėtų būti papildytos medžiagų, reikalingų projektui vykdyti, įsigijimo išlaidomis. Neatsižvelgta.
Priemonę numatoma įgyvendinti visuotinės dotacijos būdu, t. y. projekto vykdytojas
gautų įnovacinį čekį išlaidoms, susijusioms su MTEP paslaugų, išradimų patentų arba
teisių pagal licencijos sutartį įsigijimu, padengti, todėl neaišku, kam būtų naudojamos
siūlomos įtraukti į tinkamas išlaidas medžiagos. Priklausomai nuo priemonės remiamų
veiklų, numatoma nustatyti skirtingus fiksuotosios sumos čekius.
Inovaciniai čekiai
Paramos dydis,
intensyvumas Dalia Budrienė
Didelėms įmonėms paramos dydis galimai nėra pakankamas, todėl siūlytina didinti viršutinę ribą. Galimas
didinimas išimtinai didelių įmonių atžvilgiu. Neatsižvelgta.
Pagal viešam aptarimui pateiktos priemonės aprašymą, finansavimą numatoma skirti
pagal BBIR. Priemonės aprašyme nurodyti maksimalūs finansavimo intensyvumai,
kuriuos leidžia reglamentas. Taip pat pagal priemonę yra numatyta finansavimo
instensyvumo padidinimo galimybė mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kaip tai yra
numatyta BBIR. Reglamente didelėms įmonėms finansavimo intensyvumo padidinimo
galimybė nėra numatyta.
Inovaciniai čekiai
Paramos dydis,
intensyvumas
Lietuvos inžinerinės
pramonės asociacija
LINPRA
Mokslo teikiamų paslaugų rizikingumas yra labai aukštas, todėl verslui perkant tokias paslaugas išlieka
didelė nesėkmės rizika, manome, kad paramos intensyvumas turėtų būti padidintas iki buvusio 80 proc.
intensyvumo dydžio. Projektui didžiausias leistinas paramos dydis galėtų būti padidintas iki 250 tūkst. Lt
(dabar 100 tūkst. Lt), o projekto trukmė - iki 2 metų (dabar 6 mėn.) Paramos intensyvumas turėtų būti
nediferencijuojamas pagal veiklas. Vienas projektas - vienas finansavimo intensyvumas, būtų paprasčiau
sudaryti biudžetą ir administruoti projektą. Esminis dalykas, kuris turėtų būti realizuotas bendradarbiaujant
su kitomis Baltijos regiono šalimis, atitinkamai susitarus jų vyriausybėms, – bendros inočekių ekosistemos
sukūrimas, t. y., galimybė pirkti paslaugas ir iš kitų šalių MTEPI paslaugų teikėjų, jei tokių vietoje
neatsirastų. Tai būtų naudinga ir įmonėms, ir MTEPI teikėjams. Neatsižvelgta.
2007-2013 m. pagal priemonę "Inočekiai LT" finansavimas buvo skiriamas kaip de
minimis pagalba, todėl finansavimo intensyvumas ir buvo 80 proc. 2014-2020 m.
laikotarpiu pagal priemonę finansavimą numatoma teikti pagal BBIR. Šiame reglamente
konkrečioms veikloms yra numatytos finansavimo intensyvumo ribos ("lubos").
Priemonės veikloms numatytas didžiausias finansavimo intensyvumas, kuris yra
leidžiamas reglamente, todėl didinti intensyvumą galimybės nėra.
Kadangi BBIR, skirtingoms veikloms numatytas skirtingas finansavimo intensyvumas
(pvz., taikomiesiems moksliniams tyrimams - iki 50 proc., eksperimentinei plėtrai - iki
25 proc.), atitinkamai šie reikalavimai buvo perkelti ir į priemonės aprašymą. Tuo
atveju, jeigu būtų priimtas sprendimas nustatyti vienodą finansavimo intensyvumą
visoms veikloms, tuomet galėtų būti pasirinktas pats mažiausias vienai iš veiklų
numatytas intensyvumas, t. y. 25 proc., numatyti eksperimentinei plėtrai.
Priemonę numatoma įgyvendinti visuotinės dotacijos būdu. Manome, kad fiksuotasis
įkainis iki 250 tūkst. Lt būtų per didelis pasirinktam priemonės įgyvendinimo būdui.
Galėtų būti svarstomas projekto trukmės paiilginimas (pvz., iki 1 m.). Tačiau
atkreiptinas dėmesys, kad priemonė gali būti įgyvendinama visuotinės dotacijos būdu
tik tuo atveju, jeigu pagal priemonę finansuojami tipiški ir paprasti projektai. O tokie
projektai turėtų būti pakankamai greitai įgyvendinami.
Inovaciniai čekiai
Paramos dydis,
intensyvumas
Kauno technologijos
universiteto Nacionalinis
inovacijų ir verslo centras
1) Rekomenduojama intensyvumą, taikomą techninių galimybių studijoms, padidinti iki 70%, atsižvelgiant į
tai, kad techninių galimybių studijų rengimas vienareikšmiškai susijęs su moksliniais tyrimais;
2) Rekomenduojama intensyvumą, jeigu veikla susijusi su eksperimentine plėtra, padidinti iki 70%,
atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai bet kokiu atveju deklaruos tokią veiklą (šiuo atveju mokslinus tyrimus),
kuriai intensyvumas numatytas didesnis.
Atsižvelgta iš dalies (1
klausimu).
1. Pagal viešam aptarimui pateiktos priemonės aprašymą, finansavimą numatomą
skirti pagal BBIR. Priemonės aprašymas buvo parengtas vadovaujantis reglamento
projektu, kurio 24 straipsnyje techninių galimybių studijoms numatytas didžiausias
finansavimo intensyvumas - 50 proc. Patvirtintame BBIR atsirado nauja nuostata (25
straipnio 7 dalis), numatanti galimybę pagalbos intensyvumą galimybių studijoms
padidinti 10 proc. vidutinėms įmonėms ir 20 proc. mažosioms įmonėms, todėl
vadovaujantis šia nauja nuostata, intensyvumas gali būti padidintas (bet ne dėl to, kad
studijos yra susijusios su moksliniais tyrimais, kaip rašoma pastaboje).
2. Patvirtinto reglamento 27 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytas intensyvumas
eksperimentinei plėtrai - 25 proc., kuris gali būti padidintas 10 proc. vidutinėms
įmonėms ir 20 proc. - mažosioms įmonėms.
Inovaciniai čekiai Stebėsenos rodikliai Žinių ekonomikos forumas
Siūlome įtraukti stebėsenos rezultato rodiklį: įmonių, gavusių investicijas, pateiktų į rinką naujų produktų,
skaičius (vnt.). Neatsižvelgta.
Pasiūlytas rodiklis neatitinka priemonės koncepcijos, nes priemonės tikslas yra skatinti
mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Produktų teikimas į rinką yra kitas įmonės veiklos
etapas, kuris yra priemonės "Intelektas LT" tikslas.
Inovaciniai čekiai Bendros pastabos
VšĮ Šiaurės miestelio
technologijų parkas
Pažymėtina, kad MTP vykdant technologinių verslų kūrimo skatinimo veiklas pastebima naujai įkurtų
įmonių prototipų finansavimo problema. Šiai problemai išspręsti padėtų, jei MTP galėtų teikti inovacinius
čekius kuruojamoms įmonėms reikiamų prototipų kūrimui ir finansavimui. Neatsižvelgta.
Priemonių įgyvendinančiomis institucijomis gali būti tik Atsakomybės ir funkcijų
paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos
struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, nurodytos
įgyvendinančios institucijos. Mokslo ir technologijų parkai šiame nutarime nėra
numatyti.
Intelektas LT
Pareiškėjai,
partneriai VGTU Daugiau dalyvavimo mokslo ir studijų institucijoms. Neatsižvelgta. Mokslo ir studijų institucijos gali būti projekto partneriu.
Intelektas LT
Pareiškėjai,
partneriai
Lietuvos Respublikos
kultūros ministerija
Intelektas LT priemonė yra aktuali KKI sektoriaus atstovams, kurie vykdo MTEP veiklas Lietuvoje bei
tarptautinėje erdvėje. Didelė dalis KKI sektoriaus atstovų veiklas vykdo pasinaudodami asocijuotų
struktūrų platforma, leidžiančia ne tik efektyviau išnaudoti esamas galimybes, bet ir konsoliduojantis
pasiekti geresnių rezultatų. Siūlome Intelektas LT priemonėje prie galimų pareiškėjų įrašyti ir asociacijas,
tokiu būdu sudarant sąlygas efektyviai KKI MTEPI veiklos plėtrai. Iš dalies atsižvelgta.
1. Planuojama apjungti dvi priemones - "Intelektas LT" ir "Intelektas LT+", teikiant
valstybės pagalbą pagal BBIR 25 straipsnį.
2. Planuojama koreguoti pareiškėjus, įtraukiant ir viešąsias įstaigas, vykdančias MTEP
veiklas (išskyrus mokslo ir studijų institucijas - dėl dvigubo finansavimo prevencijos
vykdymo ir taskoskyrų su ŠMM priemonėmis užtikrinimo). Tačiau pažymėtina, kad
finansavimo intensyvumas yra 25-50 proc., kita dalis turi būti be jokių valstybės
pagalbos elementų. Vadovaujantis BBIR 25 straipsnio 6 dalimi, finansavimo
intensyvumas gali būti padidintas, tačiau neviršijant 80 proc.
3. Atsakydami į Jūsų pastabą dėl asocijuotų verslo organizacijų įtraukimo į priemonės
tinkamų pareiškėjų sąrašą, pažymime, kad vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 3 straipsnio
nuostatomis, Europos regioninės plėtros fondo (ERDF) lėšomis gali būti remiamos
šiame straipsnyje išvardytos veiklos, kurios prisideda prie minėto reglamento 5
straipsnyje nurodytų investavimo prioritetų. Šiuo atveju prie 1 investavimo prioriteto
prisideda, t. y. MTEPI sričiai gali būti taikomos minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies
a), b), d) ir e) punktuose nurodytos veiklos.
Intelektas LT
Pareiškėjai,
partneriai
Lietuvos inžinerinės
pramonės asociacija
LINPRA
Pagal priemonę yra išskirtos MTEP socialinių inovacijų srities įmonės, būtų tikslinga nurodyti kokios
konkrečiai bus remiamos socialinių inovacijų įmonės (gal inovacijos pagal „Prioritetinių mokslinių tyrimų ir
eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų
prioritetų įgyvendinimo programą“). Iš dalies atsižvelgta.
1. Inovacijų srities įmonės nėra išskirtos, kalbama tik apie paramą "pareiškėjams,
vykdantiems MTEP veiklas socialinių inovacijų plėtojimui". Socialinės inovacijos yra
apibrėžtos Lietuvos inovacijų plėtros 2014-2020 m. programoje. Tokioms įmonėms
numatoma daryti atskirą kvietimą, nes tai susiję su specifiniais reikalavimais veikloms ir
specialiųjų kriterijų nustatymu.
2. Visi projektai turės įgyvendinti Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės
(socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų
prioritetų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2014 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 411, nurodytus prioritetus ir šių prioritetų veiksmų
planus.
Intelektas LT
Pareiškėjai,
partneriai
Nacionalinė kūrybinių ir
kultūrinių industrijų
asociacija
Prie partnerių prašoma įtraukti "asociacijas". Šioje priemonėje siekiamo partnerystės sinerginio efekto
išnaudojimui gali reikšmingai pasitarnauti kūrybinių industrijų sektoriaus asociacijos. Iš dalies atsižvelgta.
Vadovaujantis BBIR 25 straipsniu, numatant didesnį finansavimo intensyvumą už
veiksmingą bendradarbiavimą, toks bendradarbiavimas gali būti su įmonėmis arba
mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijomis. Tokiomis organizacijomis pagal
reglamentą gali būti bet kokio teisinio statuso (kuris reglamentuojamas viešosios teisės
arba privatinės teisės) ir bet kokiu būdu finansuojamas subjektas (pvz., universitetai
arba mokslinių tyrimų institutai, technologijų perdavimo agentūros, inovacijų tarpininkai,
mokslinių tyrimų srities fiziniai arba virtualūs bendradarbaivimo subjektai), kurio
pagrindinė paskirtis - vykdyti nepriklausomus fundamentinius tyrimus, pramoninius
tyrimus ar bandomąją taikomąją veiklą arba per rengiamus mokymus, leidžiamus
leidinius arba perduodamas žinias plačiai skleisti šios veiklos rezultatus. Atitinkamai
bus patikslinta priemonės partnerių formuluotė.
Intelektas LT
Pareiškėjai,
partneriai
Kauno technologijos
universiteto Nacionalinis
inovacijų ir verslo centras
Rekomenduojama patikslinti partnerių apibrėžimą - „Privatūs juridiniai asmenys arba aukštojo mokslo ir
studijų institucijos (universitetai)“. Iš dalies atsižvelgta.
Vadovaujantis BBIR 25 straipsniu, numatant didesnį finansavimo intensyvumą už
veiksmingą bendradarbiavimą, toks bendradarbiavimas gali būti su įmonėmis arba
mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijomis. Tokiomis organizacijomis pagal
reglamentą gali būti bet kokio teisinio statuso (kuris reglamentuojamas viešosios teisės
arba privatinės teisės) ir bet kokiu būdu finansuojamas subjektas (pvz., universitetai
arba mokslinių tyrimų institutai, technologijų perdavimo agentūros, inovacijų tarpininkai,
mokslinių tyrimų srities fiziniai arba virtualūs bendradarbaivimo subjektai), kurio
pagrindinė paskirtis - vykdyti nepriklausomus fundamentinius tyrimus, pramoninius
tyrimus ar bandomąją taikomąją veiklą arba per rengiamus mokymus, leidžiamus
leidinius arba perduodamas žinias plačiai skleisti šios veiklos rezultatus. Atitinkamai
bus patikslinta priemonės partnerių formuluotė.
Intelektas LT
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos
Lietuvos inžinerinės
pramonės asociacija
LINPRA
Būtų tikslinga priemonėje nurodyti konkrečias remiamas inovacijų prioritetines sritis. Nebent priemonės
tikslas paremti visų tipų novatoriškas įmones. Iš dalies atsižvelgta
Finansuojami projektai turės įgyvendinti Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės
(socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų
prioritetų įgyvendinimo programoje nurodytus prioritetus.
Intelektas LT
finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos
Arvydas Janulaitis,
biochemikas, habilituotas
biomedicinos mokslų
daktaras
Sumanios specializacijos prioriteto "Sveikatos apsauga ir biotechnologijos" viena iš numatomų veiklos
sričių nukreipta į medicininės diagnostikos priemonių biožymenims nustatyti sukūrimą. Biožymenys - tai
įvairios biomolekulės esančios žmogaus audiniuose ir biologiniuose skysčiuose. Tokio tipo projektai
susideda iš stadijų: 1)Taikomieji moksliniai tyrimai -eksperimentai nukreipti į naujų biožymenų paiešką (gali
būti ir projektai kuriuose tos stadijos nebus); 2)Eksperimentinė plėtra - naudojant surastus ar žinomus
biožymenis laboratorijoje parenkamos biožymenų stabilizacijos sąlygos, sukuriami metodai įgalinantys
patikimai, jautriai ir atsikartojančiai įvertinti tiriamų biožymenų struktūrinius pakitimus ar kiekį. Tokiuose
eksperimentuose nenaudojami biologiniai pavyzdžiai - vietoj to dirbama su molekulėmis - audiniuose
esačių biožymenų atitikmenimis. 2) Klinikiniai tyrimai - sukurti metodai testuojami tiriant biologinius
mėginius (pvz.kraujyje, audiniuose paimtuose biopsijos metu, ar iš audinių pašalintų chirurginės
operacijos metu ir kt.). Klinikinių tyrimų vykdymas yra gana sudėtinga procedūra , nes dėl suprantamų
priežasčių yra griežtai reguliuojama, susijusi su įvairių leidimų gavimu, tinkamu pacientų profesionaliu
parinkimu bei lydinčių laboratorinių tyrimų sąrašo parinkimu,visus etapus lydinčios dokumentacijos
tinkamas pildymas, vykstančio klinikinio/ biomedicininio tyrimo atitikimą protokolui
priežiūra,dokumentacijos reikalingos gauti LR SAM leidimui naudoti sukurtą diagnostinę priemonę
praktikoje ir teikti paslaugą paruošimas ir kt. Klinikinių tyrimų stadijoje atsiranda poreikis pasitelkti į pagalbą
iš išorės:
1)bendroves teikiančias klinikinių tyrimų organizavimo paslaugas. Itin ta paslauga aktuali mažoms
neseniai susikūrusioms diagnostinėms bendrovėms. KLAUSIMAS (siūlymas) - ar bus galimybė vykdant
projektą iš projekto lėšų pirkti tokią paslaugą (ji nėra pigi: diagnostikoje vieno paciento dalyvavimas
klinikiniuose tyrimuose kainuoja apie 1000 eurų - į šią kainą įeina ne tik mokėjimai už klinikinių tyrimų
organizavimą, bet ir mokėjimai klinikoms už jų atliekamas procedūras, analizes, teikiamą informaciją ir
kitokį dalyvavimą klinikiniuose tyrimuose)?
2) klinicistų - vedančių mokslininkų atlygintinas įtraukimas į projektus. Kuriant diagnostikumus labai
vertinga būtų, kad projekte dalyvautų klinicistai - vedantys mokslininkai. Jų indėlis svarbus parenkant
pacientus, numatant tradicinius laboratorinius tyrimus atlekamus pacientams dalyvaujantiems
klinikiniuose tyrimuose, vertinant gautus rezultatus ir kt. KLAUSIMAS (Siūlymas) - ar galimas kokioj tai
formoj minėtų klinicistų įtraukimas į projektus už tai apmokant? Iš dalies atsižvelgta.
Reikalavimai tinkamoms finansuoti išlaidoms bus detaliau nustatyti Priemonės
finansavimo sąlygų apraše, vadovaujantis BBIR 25 straipsnio nuostatomis
(reglamentas yra patvirtintas), Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis ir
2014-2020 m. ES SF projektų tinkamų finansuoti išlaidų rekomendacijomis (šiuos 2
dokumentus rengia ir derina Finansų ministerija).
Intelektas LT
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos
Arvydas Janulaitis,
biochemikas, habilituotas
biomedicinos mokslų
daktaras
Itin inovatyvūs projektai turi rizikos elementų ir gali baigtis nesėkme. Tačiau tokie projektai sėkmės atveju
turi didesnę tikimybę nei nerizikingi projektai realizuotis konkurencingais pasaulinėse rinkose produktais ir
paslaugomis. Mažiau rizikingi projektai remiasi fundamentaliųjų ir taikomųjų mokslų viešai prieinamomis
žiniomis, kurios panaudojamos produkto kūrimui. Dinamiškai besivytančiose srityse tokiose, pvz., kaip
biotechnologija, pramonė, kurdama naujus produktus dalį finansinių ir žmogiškų resursų skiria taip
vadinamiems rizikingiems projektams. Jų metu bandoma patikrinti hipotezę, ar gamtoje egzistuoja tas ir
tas, kas sudarytų prielaidas sukurti naują produktą su pageidaujamomis savybėmis. Kitaip sakant,
nesama viešai prieinamų fundamentaliųjų mokslų tyrimais sukauptų žinių kaip prielaidos pradėti MTEP.
Verslui tokie rizikingi projektai yra patrauklūs nes sėkmės atveju potencialiai įgaunamas ženklus
konkurencinis pranašumas. Pvz., molekulinės diagnostikos atveju, prie tokios kategorijos projektų
priskirtina naujų biožymenų paieška, t.y. kokių tai biologinių molekulių kiekio ar struktūros pokyčių sąsajų
su liga ar atsaku į vaistus nustatymas. Tai aptikus, atsiveria galimybės sukurti originalų ir konkurencingą
diagnostikumą. Sumaniosios specializacijos rėmuose būtų tikslinga rasti galimybę remti ir rizikingus
projektus ir nesiimti sankcijų jei planuotas rezultatas nebuvo pasiektas. Jeigu visas projektas apėmė 3
stadijas, pvz. biožymenų paieška,diagnostikumo kūrimas surastų biožymenų pagrindu, klinikiniai tyrimai,
tai pasibaigus kiekvienai iš minėtų stadijų jos nesėkmės atveju tolimesni etapai nebūtų vykdomi ir
nefinansuojami. Atsižvelgiant į tai, kad toks projektas net jo sėkmės atveju truktų nuo 4 -7 metų, galbūt jis
"neįsipaišo" į paramos schemas. Tokiu atveju gal būtų galima remti vieno projekto rėmuose pirmas dvi
stadijas, ar tik pirmą? (Operuota pavyzdžiais iš biotechnologijos srities. Rizikos projektai taip pat aktualūs
ir kai kuriems kitiems sumaniosios specializacijos prioritetams, orentuotiems į aukštąsias technologijas
(naujos medžiagos, lazeriai). Iš dalies atsižvelgta.
1. Rengiamas paklausimas vadovaujančiajai institucijai (Finansų ministerijai) dėl
projekto nesėkmės atveju taikomų sankcijų (paprastai fiksuojamas pažeidimas,
taikomos finansinės korekcijos) ir rizikos toleravimo (visos ES SF investicijos yra
orientuotos į rezultato siekimą -produkto ir rezultato rodikliai yra privalomi ir už jų
nepasiekimą taikomos sankcijos).
2. Pažymėtina, kad ES SF administravimą reglamentuojančiuose dokumentuose yra
nustatytas reikalavimas, jog projektai negali būti dirbtinai suskaidyti.
Intelektas LT
Paramos dydis,
intensyvumas
Lietuvos inžinerinės
pramonės asociacija
LINPRA
Paramos intensyvumas galėtų būti nediferencijuojamas pagal MT ir EP veiklas. Vienas projektas - vienas
finansavimo intensyvumas (paprastesnis biudžeto sudarymas). Neatsižvelgta.
Pagalbos intensyvumas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai
diferencijuojamas vadovaujantis BBIR 25 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad
pagalbos intensyvumas pramoniniams tyrimams negali viršyti 50 proc. tinkamų išlaidų,
o bandomajai taikomajai veiklai - 25 proc. tinkamų išlaidų. Jeigu būtų priimtas
sprendimas nediferencijuoti intensyvumo, tuomet visam projektui tam, kad nebūtų
pažeistos reglamento nuostatos, didžiausias finansavimo intensyvumas galėtų siekti tik
25 proc. (pagal mažesnįjį intensyvumą, numatytą eksperimentinei plėtrai).
Intelektas LT
Projekto dydis,
trukmė, vieta
Lietuvos inžinerinės
pramonės asociacija
LINPRA
Projekto trukmė numatyta 24 mėn., praktika rodo, kad projektai dažnai trunka ilgiau, todėl trukmė galėtų
būti padidinta iki 36 mėn. Atsižvelgta.
Bus numatyta projekto trukmė iki 36 mėn. Priemonės "Intelektas LT" ir "Intelektas LT+"
bus sujungtos.
Intelektas LT
Projekto dydis,
trukmė, vieta
Arvydas Janulaitis,
biochemikas, habilituotas
biomedicinos mokslų
daktaras
Priemonėje "Intelektas LT" nurodoma projekto trukmė - 24 mėnesiai. Šiuolaikinėje molekulinėje
diagnostikoje tiek laiko gali nepakakti inovatyvių diagnostikumų sukūrimui.Reikia atsižvelgti į tai, kad
klinikinių tyrimų trukmė priklauso ir nuo tinkamų pacientų prieinamumo, todėl siūlytume skaičiuojant, kad
laboratorinė stadija truks 1 -1.5 m, klinikiniai tyrimai 1.5 - 2.5 m., reikėtų numatyti galimybę bendrai
projekto trukmei nuo 2.5 iki 4 m. Atsižvelgta.
Bus numatyta projekto trukmė iki 36 mėn. Priemonės "Intelektas LT" ir "Intelektas LT+"
bus sujungtos.
Intelektas LT Stebėsenos rodikliai
Lietuvos inžinerinės
pramonės asociacija
LINPRA
1. Planuojama kontroliuoti projektų rodiklį - įmonių, paremtų ir rinkai pateiktų produktų, pajamų santykis su
gautomis investicijomis per 3 m. po projekto įgyvendinimo (kontroliuos naujų produktų pajamų ir investicijų
santykį). Reikėtų vertinti ir galimus projektų nesėkmės atvejus, t.y. projektų rizika nepasiekti stebėsenos
rodiklių – negavus pajamų iš naujo produkto.
2. Prašome Ministerijos komentaro naujiems stebėsenos rodikliams: kūrybinių ir kultūrinių industrijų
įmonių, gavusių paramą siekiant, kad jos pateiktų naujų įmonės produktų, skaičius (kūrybinių ir kultūrinių
industrijų – gal būt tai yra klaida, turėtų būti socialinių inovacijų). Atsižvelgta.
1. Šis rodiklis yra nacionalinis stebėsenos rezultato rodiklis, todėl jei pareiškėjas
nepasieks nurodyto rodiklio, jam bus taikomos finansinės korekcijos.
2. Skaičiuoti kūrybines ir kultūrines industrijas (KKI) reikalinga statistikai, šis rodiklis
nebus privalomas ir už jį nereikės atsiskaityti. Bus skaičiuojama, kiek iš visų paremtų
įmonių sudaro KKI, nes tai susiję su Kultūros ministerijos tarpinstituciniu veiklos planu.
Intelektas LT
Projektų atrankos
kriterijai
Lietuvos smulkiojo ir
vidutinio verslo taryba
Pridėti vertinimo balų, jeigu vykdo klasterio įmonės. Ženkliai padidėja tiesioginės naudos gavėjų tikslinė
grupė ir atsiranda sinergija, skatinama įmonių klasterizacija.
ITELEKTAS LT+ pridėti partnerius kaip ir INTELEKTAS LT. Iš dalies atsižvelgta.
1. Šis klausimas bus svarstomas priemonės specialųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų
rengimo metu. Visi kriterijai bus teikiami derinti Stebėsenos komitetui. Klausimas dėl
papildomo balo suteikimo gali būti svarstomas priemonės projektų finansavimo sąlygų
aprašo rengimo metu.
2. Priemonės "Intelektas LT" ir "Intelektas LT+" bus sujungtos, taigi pareiškėjų ir
partnerių ratas bus vienodas.
Intelektas LT Priemonės biudžetas
Lietuvos inžinerinės
pramonės asociacija
LINPRA Priemonių biudžeto suma, galėtų būti padidinta bent 10 – 20 proc., lyginant su 2007-2013 metų laikotarpiu. Neatsižvelgta.
2007-2013 m. laikotarpiu priemonei "Intelektas LT" buvo numatyta 200 mln. Lt, vėliau
lėšos buvo perskirstomos, priemonės biudžetas šiek tiek padidintas. Tačiau šiuo metu
panaudota lėšų - apie 189 mln. Lt (suma dar šiek tiek gali sumažėti dėl pažeidimų).
2014-2020 m. laikotarpiu priemonės "Intelektas LT" biudžetas buvo nustatytas pagal
2007-2013 m. lygį. Kadangi 2007-2013 m. laikotarpio priemonei "Intelektas LT"
įgyvendinti lėšų nepritrūko, taip pat atsižvelgus į tai, kad 2014-2020 m. laikotarpiu
2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos
(Veiksmų programa) 1 prioritetui yra taikoma sumanios specializacijos sąlyga (visi
projektai turės atitikti Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės,
kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų
įgyvendinimo programos prioritetus), manome, kad viešam aptarimui pateiktos
priemonės biudžeto nėra būtina didinti. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad planuojama
apjungti priemones "Intelektas LT" ir "Intelektas LT+", todėl atitinkamai šių priemonių
biudžetai taip pat bus apjungti.
Intelektas LT Priemonės biudžetas Lietuvos klasterių forumas
Sumažinti priemonės biudžetą iki 170 mln. Lt, atitinkamai 30 mln. Lt padidinant priemonės "Inoklaster LT"
biudžetą. Neatsižvelgta.
2007-2013 m. laikotarpiu priemonei "Intelektas LT" buvo numatyta 200 mln. Lt, vėliau
lėšos buvo perskirstomos, priemonės biudžetas šiek tiek padidintas. Tačiau šiuo metu
panaudota lėšų - apie 189 mln. Lt (suma dar šiek tiek gali sumažėti dėl pažeidimų).
2014-2020 m. laikotarpio priemonės "Intelektas LT" biudžetas buvo nustatytas pagal
2007-2013 m. lygį. Kadangi 2007-2013 m. laikotarpio priemonei "Intelektas LT"
įgyvendinti lėšų nepritrūko, taip pat atsižvelgus į tai, kad 2014-2020 m. laikotarpiu
Veiksmų programos 1 prioritetui yra taikoma sumanios specializacijos sąlyga (visi
projektai turės atitikti Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės,
kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų
įgyvendinimo programos prioritetus), manome, kad viešam aptarimui pateiktos
priemonės biudžeto nėra būtina didinti. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad planuojama
apjungti priemones "Intelektas LT" ir "Intelektas LT+", todėl atitinkamai šių priemonių
biudžetai taip pat bus apjungti.
Priemonės " Inoklaster LT" biudžetas taip pat suplanuotas atsižvelgiant į 2007-2013 m.
istorinius duomenis, kol kas jo didinti nėra numatoma.
Intelektas LT+
Pareiškėjai,
partneriai
Lietuvos inžinerinės
pramonės asociacija
LINPRA Tikslinga išplėsti partnerių ratą, įtraukiant verslo asocijuotų struktūrų technologinius centrus. Neatsižvelgta.
Priemonės "Intelektas LT" ir "Intelektas LT+" bus sujungtos, taigi pareiškėjų ir partnerių
ratas bus vienodas.
Technologinių centrų finansavimas yra numatytas iš kitos priemonės, taip pat per
priemonę "Inoklaster LT+" yra galimybė sukurti bendrą atviros prieigos infrastruktūrą,
kuria nustatytomis sąlygomis naudosis klasterio nariai. Pažymime, kad ES SF yra
privaloma atskirti priemones, numatyti demarkacinius reikalavimus, taip pat vykdyti
dvigubo finansavimo prevenciją. Tai yra, negali būti net teorinių galimybių tam pačiam
projektui gauti lėšas 2 kartus iš skirtingų priemonių, programų ir pan.
Intelektas LT+
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos
Lietuvos inžinerinės
pramonės asociacija
LINPRA
Prašome ministerijos komentaro, kokia konkrečiai „pilotinė linija“ pagal 1 veiklą galėtų būtų finansuojama?
Ar būtų finansuojamas, pvz., bandomosios gamybos linijos diegimas įmonėje? Atsižvelgta.
Numatoma finansuoti pilotinių (bandomųjų) linijų kūrimą, kai to reikia taikomiesiems
moksliniams tyrimams ir visų pirma bendram technologiniam patvirtinimui taip, kaip tai
numatyta BBIR 2 straipsnio 85 ir 86 punktuose.
Intelektas LT+
Paramos dydis,
intensyvumas
Lietuvos inžinerinės
pramonės asociacija
LINPRA Didžiausią leistiną paramos intensyvumą MVĮ padidinti iki 60-70%. Iš dalies atsižvelgta.
Pagal viešam aptarimui pateiktą priemonės aprašymą, paramą planuota teikti kaip
regioninę investicinę pagalbą. 2014-2020 m. regioninės pagalbos Lietuvai žemėlapyje
numatytas didžiausias pagalbos intensyvumas - 25 proc., kuris gali būti padidintas 10
proc. vidutinėms įmonėms, ir 20 procentų - mažosioms įmonėms. Tačiau įsigaliojus
naujajam BBIR, dvi priemonės "Intelektas LT" ir "Intelektas LT+" bus sujungtos ir
pagalbą numatoma teikti pagal reglamento 25 straipsnį, todėl intensyvumas bus
padidintas, atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas.
Intelektas LT +
Projektų atrankos
būdas Žinių ekonomikos forumas
Siūlome numatyti dviejų etapų konkursą, nes pasirengimo išlaidos investiciniam projektui (reikalingas
verslo planas) yra gan didelės, todėl dviejų etapų konkursinis leistų sumažinti projekto rengimo nesėkmės
riziką dėl galimo formuojamos infrastruktūros panaudojimo ne MTEPI veikloms. Iš dalies atsižvelgta.
Atsižvelgiant į tai, kad priemones "Intelektas LT" ir "Intelektas LT+" numatoma sujungti,
šiuo metu, siekiant nustatyti ar dviejų etapų konkursas būtų pats geriausias būdas
projektams atrinkti, yra nagrinėjimi 2007-2013 m. abiejų priemonių vertinimų rezultatų
istoriniai duomenys.
Intelektas LT + Stebėsenos rodikliai
Lietuvos Respublikos
kultūros ministerija
Taip pat atkreipiame dėmesį, jog ši priemonė turi tiesiogiai skatini MTEPI veiklų vykdymą, todėl
stebėsenos rodikliuose turėtų būti vertinamos ne vien išlaidos MTEP, bet ir MTEPI veikloms. Neatsižvelgta.
Stebėsenos rodikliais bus skaičiuojamas ir sukurtų tyrėjų darbo vietų skaičius, ir
gaminių, paslaugų ar procesų prototipų skaičius, t. y. ne vien MTEPI išlaidos. Tokio
rodiklio kaip MTEPI išlaidos nėra, Eurostat ir Statistikos departamentas jo neskaičiuoja.
Intelektas LT+ Stebėsenos rodikliai
Lietuvos inžinerinės
pramonės asociacija
LINPRA
Priemonėje planuojama kontroliuoti projektų rodiklį - įmonių, paremtų ir rinkai pateiktų produktų, pajamų
santykis su gautomis investicijomis per 5 m. po projekto įgyvendinimo. Siūlome įvertinti projekto riziką -
nepasiekti pajamų rodiklio. Tam iš anksto įspėti verslą, kokios priemonės grėstų tokiu atveju. Atsižvelgta.
Nepasiekus rodiklių atitinkamai būtų mažinamas finansavimas. Tai bus numatoma
priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše.
Intelektas LT +
Projektų atrankos
kriterijai
Lietuvos smulkiojo ir
vidutinio verslo taryba
Pridėti vertinimo balų, jeigu vykdo klasterio įmonės. Ženkliai padidėja tiesioginės naudos gavėjų tikslinė
grupė ir atsiranda sinergija, skatinama įmonių klasterizacija.
INTELEKTAS LT+ pridėti partnerius kaip ir INTELEKTAS LT. Iš dalies atsižvelgta.
1. Šis klausimas bus svarstomas priemonės specialųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų
rengimo metu. Visi kriterijai bus teikiami tvirtinti Stebėsenos komitetui. Dėl papildomo
balo suteikimo klausimas gali būti svarstomas priemonės projektų finansavimo sąlygų
aprašo rengimo metu.
2. Priemonės "Intelektas LT" ir "Intelektas LT+" bus sujungtos, taigi pareiškėjų ir
partnerių ratas bus vienodas.
Intelektas LT + Sąvokos
Lietuvos Respublikos
kultūros ministerija
Priemonės aprašyme yra naudojamos dvi sąvokos – MTEP infrastruktūra ir MTEPI infrastruktūra.
Atsižvelgiant į tai, kad priemonės uždavinys yra „padidinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir
inovacijų veiklų aktyvumą privačiame sektoriuje“, siūlome visos priemonės aprašyme išlaikyti vieningą
sąvokų naudojimą ir taikyti MTEPI infrastruktūros sąvoką. Neatsižvelgta.
Uždavinį įgyvendins daug priemonių. Priemonės "Intelektas LT" ir "Intelektas LT+" bus
sujungtos ir joms pagalba bus taikoma vadovaujantis BBIR 25 straipsniu "Pagalba
mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams", todėl visos sąvokos bus
naudojamos iš reglamento.
Intelektas LT+ Priemonės biudžetas
Lietuvos inžinerinės
pramonės asociacija
LINPRA Priemonių biudžeto suma, galėtų būti padidinta bent 10 – 20 proc., lyginant su 2007-2013 metų laikotarpiu. Neatsižvelgta.
2007-2013 m. laikotarpiu priemonei "Intelektas LT+" iš pradžių buvo numatyta daugiau
nei 443 mln. Lt. Tačiau šiuo metu panaudota lėšų - apie 239 mln. Lt (suma dar šiek tiek
gali sumažėti dėl pažeidimų), likusios nepanaudotos lėšos buvo perskirstytos, nes kilo
rizika šių lėšų nepanaudoti laiku. Kadangi 2014-2020 m. laikotarpio priemonės
"Intelektas LT+" biudžetas buvo nustatytas pagal 2007-2013 m. lygį, taip pat
atsižvelgus į tai, kad 2014-2020 m. laikotarpiu Veiksmų programos 1 prioritetui yra
taikoma sumanios specializacijos sąlyga (visi projektai turės atitikti Prioritetinių
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos
(sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos prioritetus),
manome, kad viešam aptarimui pateiktos priemonės biudžeto nėra būtina didinti.
Tačiau atkreipiame dėmesį, kad priemones "Intelektas LT" ir "Intelektas LT+"
planuojama sujungti, todėl atitinkamai bus sujuntas ir abiejų priemonių biudžetas.
Inopatentas LT
Pareiškėjai,
partneriai
Lietuvos smulkiojo ir
vidutinio verslo taryba Pareiškėjai: MVĮ, klasterio koordinatorius Iš dalies atsižvelgta.
Viešam aptarimui pateiktos priemonės aprašyme numatyta, kad tinkami pareiškėjai -
privatūs juridiniai asmenys. Tai reiškia, kad MVĮ patenka po šia kategorija. Tinkamus
pareiškėjus numatoma praplėsti įtraukiant ir viešuosius juridinius asmenis. Manome,
kad numatomi pareiškėjai - privatūs ir viešieji juridiniai asmenys - apima ir klasterio
koordinatorius.
Inopatentas LT
Pareiškėjai,
partneriai
Kauno technologijos
universiteto Nacionalinis
inovacijų ir verslo centras Rekomenduojama į galimų pareiškėjų sąrašą įtraukti aukštojo mokslo ir studijų institucijas (universitetus). Iš dalies atsižvelgta. Tinkamus pareiškėjus numatoma praplėsti, įtraukiant ir viešuosius juridinius asmenis.
Inopatentas LT Priemonės biudžetas
Lietuvos smulkiojo ir
vidutinio verslo taryba Padidinti priemonės biudžetą. Neatsižvelgta. Nėra pateikti jokie argumentai dėl biudžeto padidinimo.
Inosertifikavimas
Pareiškėjai,
partneriai Dalia Budrienė
Kadangi produktai kuriami ir tose veiklose, kuriose veikia ir didelės įmonės, kurių gamybos apimtys ir
gamybos pajėgumai gali užtikrinti patikimesnę validaciją, netikslinga riboti didelių įmonių dalyvavimo. Šis
prioritetas nėra skirtas tik MVĮ skatinimui. Iš dalies atsižvelgta.
Pagal viešam aptarimui pateiktą priemonės aprašymą, finansavimą planuojama teikti
pagal BBIR 28 straipsnį "Inovacijų pagalba MVĮ". Šio straipsnio 2 dalies c) punkte
numatytos tokios tinkamos išlaidos: inovacijų paramos paslaugų išlaidos (inovacijų
paramos paslaugų apibrėžime numatyta, kad tai apima bandymus ir sertifikavimą
siekiant plėtoti veiksmingesnius produktus, procesus ar paslaugas). Kadangi minėtas
straipsnis skirtas tik MVĮ, tai pagalbą teikiant pagal minėtą BBIR straipsnį, didelės
įmonės nebūtų tinkamas pareiškėjas. Tačiau didelėms įmonėms pagalbą tokioms
veiklos galima būtų teikti pagal de minimis reglamentą.
Inosertifikavimas
Pareiškėjai,
partneriai
Lietuvos inžinerinės
pramonės asociacija
LINPRA Priemonė galėtų būti skirta ir didelėms įmonėms (dabar tik MVĮ). Iš dalies atsižvelgta.
Pagal viešam aptarimui pateiktą priemonės aprašymą, finansavimą planuojama teikti
pagal BBIR 28 straipsnį "Inovacijų pagalba MVĮ". Šio straipsnio 2 dalies c) punkte
numatytos tokios tinkamos išlaidos: inovacijų paramos paslaugų išlaidos (inovacijų
paramos paslaugų apibrėžime numatyta, kad tai apima bandymus ir sertifikavimą
siekiant plėtoti veiksmingesnius produktus, procesus ar paslaugas). Kadangi minėtas
straipsnis skirtas tik MVĮ, tai pagalbą teikiant pagal minėtą BBIR straipsnį, didelės
įmonės nebūtų tinkamas pareiškėjas. Tačiau didelėms įmonėms pagalbą tokioms
veiklos galima būtų teikti pagal de minimis reglamentą.
Inosertifikavimas
Pareiškėjai,
partneriai
Lietuvos smulkiojo ir
vidutinio verslo taryba
Pareiškėjai: MVĮ, klasterio koordinatorius. Atsirastų galimybė klasterio įmonėms atlikti bandymus ir
sertifikuoti naujus produktus. Neatsižvelgta.
Pagal viešam aptarimui pateiktą priemonės aprašymą, finansavimą planuojama teikti
pagal BBIR 28 straipsnį "Inovacijų pagalba MVĮ". Šio straipsnio 2 dalies c) punkte
numatytos tokios tinkamos išlaidos: inovacijų paramos paslaugų išlaidos (inovacijų
paramos paslaugų apibrėžime numatyta, kad tai apima bandymus ir sertifikavimą
siekiant plėtoti veiksmingesnius produktus, procesus ar paslaugas). Kadangi minėtas
straipsnis skirtas tik MVĮ, tai pagalbą teikiant pagal minėtą BBIR straipsnį, didelės
įmonės nebūtų tinkamas pareiškėjas. Tačiau didelėms įmonėms pagalbą tokioms
veiklos galima būtų teikti pagal de minimis reglamentą.
Priemone nedraudžiama klasterio nariams dalyvauti konkurse, nes klasterio nariai yra
vienokio ar kitokio dydžio įmonės. Jeigu šiuo siūlymu siekiama sudaryti galimybes pirkti
paslaugas iš klasterio narių, tai toks pirkimas yra draudžiamas pagal 2014-2020 m. ES
SF taisykles ir neatitinka rekomendacijų tinkamoms išlaidoms.
Inosertifikavimas
Pareiškėjai,
partneriai
Kauno technologijos
universiteto Nacionalinis
inovacijų ir verslo centras Rekomenduojama į galimų pareiškėjų sąrašą įtraukti aukštojo mokslo ir studijų institucijas (universitetus). Neatsižvelgta.
Pagal viešam aptarimui pateiktą priemonės aprašymą, finansavimą planuojama teikti
pagal BBIR 28 straipsnį "Inovacijų pagalba MVĮ". Pačiame straipsnio pavadinime
užkoduota, kad pagalba gali būti teikiama tik MVĮ, o mokslo ir studijų institucijos
(universitetai) nėra MVĮ. Taip pat planuojama teikti valstybės pagalbą ir didelėms
įmonėms pagal de minimis reglamentą, atitinkamai pakoregavus priemonės sąlygas.
Pažymėtina, kad priemonė yra skirta ūkio subjektams, vykdantiems ūkinę-komercinę
veiklą, projektas gali būti finansuojamas 50 proc. intensyvumu. Likusią dalį turi padengti
pats pareiškėjas ir jo įnašas negali turėti jokių kitos valstybės pagalbos elementų.
Inosertifikavimas
Paramos dydis,
intensyvumas Žinių ekonomikos forumas
Planuojama viršutinė paramos suma (iki 0,5 mln.), mūsų nuomone, yra galimai per didelė. Minimų dydžių
pre-sertifikavimo kaštai galimi tik labai specifiniuose ir nišiniuose sektoriuose, todėl suteikiant tokiems
sektoriams neproporcingai didelę paramos sumą, gali būti diskriminuojami kiti ūkio sektoriai. Siūlome
mažinti maksimalią paramos sumą iki 0,2 mln Lt. Neatsižvelgta.
Manome priešingai. Kaip tik sumažinus maksimalią paramos sumą, būtų "nuskriausti"
ŽEF minimi specifiniai ir nišiniai sektoriai, kuriems pre-sertifikavimo ir validacijos
paslaugos yra brangios. Pvz., jeigu projekto tinkamos išlaidos būtų 1 mln. Lt, galima
paramos suma galėtų siekti 0,5 mln. Lt (pritaikius didžiausią priemonei galimą 50
proc.finansavimo intensyvumą) Jeigu viršutinė paramos suma būtų sumažinta iki 0,2
mln. Lt, tai tokio projekto atveju jam finansavimo intensyvumas tesiektų 20 proc., nors
teisės aktai ir leidžia skirti iki 50 proc., ir kitos įmonės įgytų didenį pranašumą, labiau
būtų kraipoma konkurencija rinkoje.
Inoklaster LT
Projektų atrankos
būdas Žinių ekonomikos forumas
Abejojame dviejų etapų konkurso tikslingumu, nes tai užtęs sprendimų priėmimą skiriant finansavimą.
Dviejų turų galima išvengti tiksliau apibrėžus reikalavimus pareiškėjui ir projektui. Neatsižvelgta
Remiantis 2007-2013 m. periodo patirtimi dėl priemonės "Inoklaster LT", manome, kad
dviejų etapų konkursas padėtų sumažinti adminsitracinę naštą pareiškėjams ir
palengvinti bei paspartinti vertinimo procesą.
Inosertifikavimas Stebėsenos rodikliai
Lietuvos inžinerinės
pramonės asociacija
LINPRA
Priemonėje planuojama kontroliuoti projektų rodiklį - įmonių pajamos iš parduotų sertifikuotų produktų per
3 m. po projekto įgyvendinimo. Siūlome įvertinti projekto riziką - nepasiekti pajamų rodiklio. Tam iš anksto
įspėti verslą, kokios priemonės grėstų tokiu atveju. Būtų teisinga numatyti atvejus, kada verslas nebus
baudžiamas ir nereikės grąžinti lėšų. Atsižvelgta.
Nepasiekus rodiklių atitinkamai būtų mažinamas finansavimas. Tai bus numatoma
priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše.
Inosertifikavimas Priemonės biudžetas Žinių ekonomikos forumas
Manome, kad planuojamas priemonės biudžetas yra ženkliai per didelis, todėl rekomenduojame jį
sumažinti iki 20 mln., perkeliant skirtumą į priemonę „Intelektas LT“. Neatsižvelgta.
Planuojama sujungti dvi priemones "Intelektas LT" ir "Intelektas LT+", kurių bendras
biudžetas sieks apie 0,5 mlrd. Lt. Šios priemonės biudžeto mažinti kol kas
neplanuojama.
Inoklaster LT
Pareiškėjai,
partneriai
Lietuvos smulkiojo ir
vidutinio verslo taryba
Būtini partneriai.
Partneriai pasiskirsto veiklomis , užtikrinančiomis vertės kūrimo grandinėje sukurtą produktą. Klasterio
vertės kūrimo grandinėje dalyvauja visi klasterio nariai, veikiantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
Veikiant be partnerių, klasterio įmonės išeliminuojamos iš naujų produktų kūrimo grandinės ir klasterio
koordinatorius turi samdyti kitas įmones, kurios apie vertės kūrimo grandine neturi jokio supratimo.
Siūlome per darbo užmokestį įvertinti kiekvieno partnerio indėlį vykdant veiklas ir kuriant produktą. Iš dalies atsižvelgta.
Lietuvos klasterių plėtros koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 4-131, klasteris apibrėžiamas taip: "Klasteris – tai
įmonių ir (arba) mokslo ir studijų institucijų bei kitų subjektų santalka, funkcionuojanti
partnerystės principu, kurios nariai, veikdami tarpusavyje susijusiose įvairiose
ekonominės veiklos ir iniciatyvų srityse, siekia padidinti ekonominį veiklos efektyvumą".
Iš esmės klasterio nariai ir yra partneriai. Į klasterį nauji nariai įsitraukti gali bet kurioje
projekto stadijoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BBIR 27 straipsniu,
pagalba inovacijų grupei teikiama tik šią grupę eksploatuojančiam juridiniam asmeniui
(klasterio koordinatoriui).
Inoklaster LT
Pareiškėjai,
partneriai Lietuvos klasterių forumas Numatyti, kad priemonė vykdoma su partneriais. Iš dalies atsižvelgta.
Lietuvos klasterių plėtros koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 4-131, klasteris apibrėžiamas taip: "Klasteris – tai
įmonių ir (arba) mokslo ir studijų institucijų bei kitų subjektų santalka, funkcionuojanti
partnerystės principu, kurios nariai, veikdami tarpusavyje susijusiose įvairiose
ekonominės veiklos ir iniciatyvų srityse, siekia padidinti ekonominį veiklos efektyvumą".
Iš esmės klasterio nariai ir yra partneriai. Į klasterį nauji nariai įsitraukti gali bet kurioje
projekto stadijoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BBIR 27 straipsniu,
pagalba inovacijų grupei teikiama tik šią grupę eksploatuojančiam juridiniam asmeniui
(klasterio koordinatoriui).
Inoklaster LT
Pareiškėjai,
partneriai Lietuvos klasterių forumas
Patikslinti tinkamus pareiškėjus - "juridiniai asmenys, atstovaujantys besiformuojančius, besivystančius ir
brandžius klasterius". Atsižvelgta Bus pakoreguota.
Inoklaster LT
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos Lietuvos klasterių forumas
Siūlome praplėsti priemonę šiomis veiklomis: taikomieji moksliniai tyrimai (intensyvumas - 80 proc.);
eksperimentinės (technologinės) plėtros veiklos: produkto prototipo sukūrimas, demonstravimas,
bandomojo projekto kūrimas, bandymas ir tvirtinimas realias naudojimo sąlygas atitinkančioje aplinkoje
(intensyvumas - 50 proc.); klasterio eksporto iniciatyvos (grupinis išvežimas į parodas, muges, verslo
misijas, užsienio partnerių priėmimas) (galutinis naudos gavėjas - klasterio įmonės; intensyvumas - 100
proc.). Neatsižvelgta.
Pagal viešam aptarimui pateiktą priemonės aprašymą, finansavimas, kuris yra
valstybės pagalba, būtų teikiamas pagal BBIR 27 straipsnį. Šio straipsnio 8 dalyje yra
išvardintos tinkamos finansuoti veiklos pagalbos inovacijų grupėms išlaidos, kurios
visos ir yra "perkeltos" į viešam aptarimui pateiktos priemonės aprašymą. Siūlomos
įtraukti išlaidos nenurodytos minėtoje dalyje, todėl atitinkamai jos negali būti įtrauktos į
tinkamas priemonės išlaidas.
Taip pat BBIR 8 straipsnio 9 dalyje nurodytas didžiausias pagalbos intensyvumas yra
50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų per pagalbos teikimo laikotarpį. Pažymėtina,
kad tokia pagalba negali būti teikiama ilgiau kaip 10 metų.
Inoklaster LT
Paramos dydis,
intensyvumas VĮ "Kauno aerouostas"
Paramos dydis: mažiausias – 0,25 mln. Lt, didžiausias – 1,5 mln. Lt
Ar čia nurodytas paramos dydis 5 metų laikotarpiui, ar tokią sumą galima gauti 5 metus kasmet? Neatsižvelgta.
Pagal patvirtinto BBIR 4 straipsnio 1 dalies k) punktą, pagalba inovacijų grupėms turi
neviršyti 7,5 mln. EUR vienai grupei, o pagal 27 straipsnio 7 dalį - veiklos pagalba
negali būti teikiama ilgiau kaip 10 metų (BBIR projekte buvo numatytas 5 metų
laikotarpis). Tai reiškia, kad visa pagalba (sumuojami visi projektai, įskaitant ir
finansuojamus pagal priemonę "Inoklaster LT+") negali viršyti 7,5 mln. EUR ribos, o
veiklos pagalba negali būti teikiama ilgiau kaip 10 metų laikotarpį.
Inoklaster LT
Paramos dydis,
intensyvumas Lietuvos klasterių forumas
Padidinti finansavimo intensyvumą iki 100 proc. besiformuojantiems klasteriams, 90 proc.-
besivystantiems ir 80 proc. - brandiems klasteriams. Inovatyviausių ir geriausiai klasterius išvysčiusių
šalių (Skandinavijos, Austrijos, Vokietijos) patirtis rodo, kad būtent šias veiklas reikia remti, nes jos sukuria
pagrindą klasterių rezultatams, tačiau verslas nėra linkęs jas finansuoti, nes tai neduoda greito rezultato. Neatsižvelgta.
Pagal BBIR 27 straipsnio 9 dalį, veiklos pagalbos intensyvumas negali viršyti 50 proc.
visų tinkamų finansuoti išlaidų per pagalbos teikimo laikotarpį (10 metų).
Inoklaster LT
Paramos dydis,
intensyvumas
Kauno technologijos
universiteto Nacionalinis
inovacijų ir verslo centras
Numatytas intensyvumas tinkamas (neviršija 50%), atsižvelgiant į tai, kad įmonės turi rodyti savo interesą
bendrai veiklai. Siekiant į klasterius pritraukti aukštojo mokslo ir studijų institucijas (universitetus), šiose
priemonėse rekomenduojama numatyti skatinimo mechanizmą- t.y. skirti intensyvesnį finansavimą būtent
mokslo partneriams. Neatsižvelgta.
Pagal BBIR 27 straipsnio 2 dalį, pagalba teikiama tik klasterį eksploatuojančiam
juridiniam asmenui, o ne išskirstoma klasterio nariams.
Inoklaster LT Sąvokos Lietuvos klasterių forumas
Reikalinga tiksliai ir aiškiai apibrėžti remiamas veiklas. Esamas formulavimas - "parama klasterio
(inovacijų grupės eksploatavimui" - yra neaiškus ir lengvai interpretuojamas. Iš dalies atsižvelgta
Ką apima veikla "parama klasterio (inovacijų grupės) eksploatavimui" atsiskleidžia per
tinkamas finansuoti išlaidas, kurios nurodytos BBIR 27 straipsnyje. Inovacijų grupė yra
apibrėžta BBIR 2 straipsnio 92 punkte.
Inoklaster LT Bendros pastabos Asociacija INFOBALT Negali pareikšti nuomonės, nes aprašymas šiai dienai per daug abstraktus. NE PASTABA. Detalesni reikalavimai bus nustatyti priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše.
Inoklaster LT Priemonės biudžetas Lietuvos klasterių forumas
Dėl siūlomų naujų veiklų taip pat siūlome padidinti priemonės biudžetą nuo 30 mln. Lt iki 80 mln. Lt,
atitinkamai sumažinant priemonės "Intelektas LT" biudžetą iki 170 mln. Lt ir priemonės "Naujos galimybės"
biudžetą iki 80 mln. Lt. Neatsižvelgta.
Priemonės biudžetas nustatytas pagal 2007-2013 m. lygį. Pažymėtina, kad 2007-2013
m. priemonė judėjo vangiai. Dėl to, taip pat atsižvelgus į tai, kad kad 2014-2020 m.
laikotarpiu Veiksmų programos 1 prioritetui yra taikoma sumanios specializacijos
sąlyga (visi projektai turės atitikti Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės
(socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų
prioritetų įgyvendinimo programos prioritetus), manome, kad viešam aptarimui
pateiktos priemonės biudžeto nėra būtina didinti. Taip pat pažymime, kad lėšų
perskirstymas tarp Veiksmų programos prioritetų ar uždavinių yra leistinas tik suderinus
su EK.
Inoklaster LT+
Pareiškėjai,
partneriai
Lietuvos inžinerinės
pramonės asociacija
LINPRA
Būtini partneriai.
Klasterio vertės kūrimo grandinėje dalyvauja visi klasterio nariai, veikiantys jungtinės veiklos sutarties
pagrindu. Veikiant be partnerių, klasterio įmonės išeliminuojamos iš naujų produktų kūrimo grandinės ir
klasterio koordinatorius turi samdyti kitas įmones, kurios apie vertės kūrimo grandine neturi jokio
supratimo.
Siūlome per darbo užmokestį įvertinti kiekvieno partnerio indėlį vykdant veiklas ir kuriant produktą. Iš dalies atsižvelgta.
Lietuvos klasterių plėtros koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 4-131, klasteris apibrėžiamas taip: "Klasteris – tai
įmonių ir (arba) mokslo ir studijų institucijų bei kitų subjektų santalka, funkcionuojanti
partnerystės principu, kurios nariai, veikdami tarpusavyje susijusiose įvairiose
ekonominės veiklos ir iniciatyvų srityse, siekia padidinti ekonominį veiklos efektyvumą".
Iš esmės klasterio nariai ir yra partneriai. Į klasterį nauji nariai įsitraukti gali bet kurioje
projekto stadijoje. Atkreipiame dėmesį, kad valstybės pagalba bus teikiama
vadovaujanti BBIR 27 straipsnio nuostatomis.
Inoklaster LT+
Pareiškėjai,
partneriai
Lietuvos smulkiojo ir
vidutinio verslo taryba
Būtini partneriai.
Partneriai pasiskirsto veiklomis , užtikrinančiomis vertės kūrimo grandinėje sukurtą produktą. Iš dalies atsižvelgta.
Lietuvos klasterių plėtros koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 4-131, klasteris apibrėžiamas taip: "Klasteris – tai
įmonių ir (arba) mokslo ir studijų institucijų bei kitų subjektų santalka, funkcionuojanti
partnerystės principu, kurios nariai, veikdami tarpusavyje susijusiose įvairiose
ekonominės veiklos ir iniciatyvų srityse, siekia padidinti ekonominį veiklos efektyvumą".
Iš esmės klasterio nariai ir yra partneriai. Į klasterį nauji nariai įsitraukti gali bet kurioje
projekto stadijoje. Atkreipiame dėmesį, kad valstybės pagalba bus teikiama
vadovaujanti BBIR 27 straipsnio nuostatomis.
Inoklaster LT+
Paramos dydis,
intensyvumas
Kauno technologijos
universiteto Nacionalinis
inovacijų ir verslo centras
Numatytas intensyvumas tinkamas (neviršija 50%), atsižvelgiant į tai, kad įmonės turi rodyti savo interesą
bendrai veiklai. Siekiant į klasterius pritraukti aukštojo mokslo ir studijų institucijas (universitetus), šiose
priemonėse rekomenduojama numatyti skatinimo mechanizmą- t.y. skirti intensyvesnį finansavimą būtent
mokslo partneriams. Neatsižvelgta.
Pagal BBIR 27 straipsnio 2 dalį, pagalba teikiama tik klasterį eksploatuojančiam
juridiniam asmenui, o ne išskirstoma klasterio nariams. Pagalbos intensyvumas negali
viršyti 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tačiau šis intensyvumas gali būti padidintas
15 proc., vadovaujantis BBIR 27 straipsnio 6 punktu, nes Lietuva, kaip vietovė, tenkina
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straopsnio 3 dalies a) punkto sąlygas.
Inoklaster LT+
Projektų atrankos
būdas Žinių ekonomikos forumas
Pritariame dviejų etapų konkurso tikslingumui, nes pasirengimo išlaidos investiciniam projektui (reikalingas
verslo planas) yra gan didelės, todėl dviejų etapų konkursinis vertinimas yra tikslingas. NE PASTABA.
Priemonei planuojama taikyti dviejų jų etapų konkursą, vadovaujantis projektų
administravimo ir finansavimo taisyklėmis.
Inoklaster LT+ Stebėsenos rodikliai
Lietuvos inžinerinės
pramonės asociacija
LINPRA
Priemonėje planuojama kontroliuoti projektų rodiklį - klasterio įmonių sukurtų gaminių, paslaugų, procesų
prototipai (koncepcijos) per 3 m. po projekto įgyvendinimo. Prašome ministerijos komentaro ar pastarasis
projekto rodiklis bus privalomas? Atsižvelgta. Kol kas planuojama, kad šis rodiklis bus privalomas.
Inogeb LT
Pareiškėjai,
partneriai Dalia Budrienė
Siūlytina priešinga schema: pareiškėjai - įmonės, siekiančios plėtoti inovacijas, o partneriai - viešieji
juridiniai asmenys, vykdančios veiklas, kurias užsako įmonės. Jei viešiesiems juridiniams asmenims būtų
sudaryta galimybė atliktus tyrimus, suteiktas paslaugas teikti ir kitoms įmonėms - būtų užtikrinta projekto
rezultatų sklaida ir viešųjų paslaugų elementas. Šis bendradarbiavimo modelis siūlytinas kaip
kryptingesnis. Neatsižvelgta.
Atsižvelgiat į parengtus strateginius dokumentus, kol kas schemos keisti nėra
numatoma.
Inogeb LT
Pareiškėjai,
partneriai
Lietuvos smulkiojo ir
vidutinio verslo taryba Pareiškėjai: viešieji juridiniai asmenys, asociacijos, VIC, verslo inkubatoriai. Neatsižvelgta.
Priemonė skirta MVĮ kokybiškoms inovacinių paslaugų konsultacijoms. Nežiūrint į tai,
kad asociacijos, verslo inkubatoriiai dažniausiai yra viešosios įstaigos, tačiau manome,
kad nėra pakankamai asociacijų ar verslo inkubatorių, teikiančių technologijų
perdavimo, intelektinės nuosavybės ar pan. paslaugas, nes jų paskirtis yra kita.
Konkretūs reikalavimai pareiškėjams bus nustatyti priemonės projektų finansavimo
sąlygų apraše, remiantis Stebėsenos komiteto patvirtintais specialiaisiais ir
prioritetiniais atrankos kriterijais bei ES SF panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų
nuostatomis.
Inogeb LT
Pareiškėjai,
partneriai Asociacija INFOBALT
Siūlome į tinkamus šios priemonės pareiškėjus šalia viešųjų juridinių asmenų įtraukti šakines MVĮ
asociacijas (pelno nesiekiantys privatūs juridiniai asmenys), kadangi asociacijos realiai vykdo inovacijų
konsultacinių paslaugų MVĮ teikimą ir yra geriausiai susipažinusios su jų poreikiais ir situacija, gali
lengviausiai jas pasiekti ir patenkinti šį poreikį. Asociacijos tokią veiklą taip pat gali vykdyti partnerystėje su
VšĮ (mokslo ir technologijų parkais ir kt. inovacijų ekosistemos žaidėjais). Neatsižvelgta.
Priemonė skirta MVĮ kokybiškoms inovacinių paslaugų konsultacijoms. Nežiūrint į tai,
kad asociacijos, verslo inkubatoriiai dažniausiai yra viešosios įstaigos, tačiau manome,
kad nėra pakankamai asociacijų ar verslo inkubatorių, teikiančių technologijų
perdavimo, intelektinės nuosavybės ar pan. paslaugas, nes jų paskirtis yra kita.
Konkretūs reikalavimai pareiškėjams bus nustatyti priemonės projektų finansavimo
sąlygų apraše, remiantis Stebėsenos komiteto patvirtintais specialiaisiais ir
prioritetiniais atrankos kriterijais bei ES SF panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų
nuostatomis.
Inogeb LT
Pareiškėjai,
partneriai Žinių ekonomikos forumas
Pareiškėjai: viešieji juridiniai asmenys (pvz., mokslo ir technologijų parkai, inovacijų centrai, technologiniai
inkubatoriai ir kt.) (žinių perdavimo organizacijos pagal MTEP paramos reglamentą);
Partneriai: viešieji juridiniai asmenys (pvz., verslo asociatyvinės struktūros, vienijančios žinioms imlių
sektorių įmones, mokslo ir technologijų parkai, inovacijų centrai, technologiniai inkubatoriai ir kt.) (žinių
perdavimo organizacijos pagal MTEP paramos reglamentą);
iš dalies atsižvelgta
Priemonė skirta MVĮ kokybiškoms inovacinių paslaugų konsultacijoms. Nežiūrint į tai,
kad asociacijos, verslo inkubatoriiai dažniausiai yra viešosios įstaigos, tačiau manome,
kad nėra pakankamai asociacijų ar verslo inkubatorių, teikiančių technologijų
perdavimo, intelektinės nuosavybės ar pan. paslaugas, nes jų paskirtis yra kita.
Konkretūs reikalavimai pareiškėjams bus nustatyti priemonės projektų finansavimo
sąlygų apraše, remiantis Stebėsenos komitete patvirtintais specialiaisiais ir
prioritetiniais atrankos kriterijais bei ES SF panaudojimą reglamentuojančių teisės
aktų nuostatomis.
Klausimas dėl partnerių šiuo metu yra svarstomas.
Inogeb LT
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos
Lietuvos spaustuvininkų
asociacija LISPA
Prašome patikslinti kokios išlaidos pagal šią priemonę, bus tinkamos finansuoti.
Siūlome prie finansuojamų išlaidų įtraukti vykimo į užsienio šalis būtinas išlaidas: lėktuvo bilietus,
viešbučius, komandiruočių dienpinigius, transporto paslaugas. Atsižvelgta.
Viešam aptarimui pateiktos priemonės aprašyme yra išvardytos tinkamos finansuoti
išlaidos, taip pat yra nurodyta ir tinkamų išlaidų kategorija "Komandiruočių išlaidos
projektą vykdantiems asmenims", kas ir apima pastaboje minimas komandiruočių
išlaidas. Detalūs reikalavimai tinkamoms finansuoti išlaidoms bus nustatyti priemonės
projektų finansavimo sąlygų apraše, remiantis ES SF panaudojimą reglamentuojančių
teisės aktų nuostatomis bei valstybės pagalbos taisyklėmis.
Inogeb LT
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos Žinių ekonomikos forumas
Remiamos veiklos: (i) informavimas ir žinių perdavimas (ne ekonominė veikla pagal MTEP paramos
reglamentą); (ii) inovacijų konsultavimo paslaugos (ekonominė veikla pagal MTEP paramos reglamentą ir
GBER ); Siūloma remtis patvirtintu GBER, kuriame tokio pobūdžio paslaugoms (inovacijų patariamosios
ir inovacijų paramos paslaugos) de minimis netaikomas, jos apibrėžiamos ir apskaitomos atskirai (iki
100%), bet ne daugiau kaip 200000 Eur per trejus metus vienai įmonei, kuriai suteiktos tokio pobūdžio
paslaugos. Svarstoma.
Šiai priemonei pagalbą galutiniam naudos gavėjui numatoma teikti pagal BBIR 28
straipsnį. Šio straipsnio 4 dalyje nėra numatyta visais atvejais pagalbos intensyvumą
didinti iki 100 proc. Yra parašyta, kad "konkrečiu pagalbos inovacijų konsultacinėms
paslaugoms ir paramos paslaugoms atveju pagalbos intensyvumas gali būti
padidintas iki 100 proc., jei bendra pagalbos suma inovacijų konsultacinėms
paslaugoms ir paramos paslaugoms neviršija 200 000 eurų 1 įmonei per trejų metų
laikotarpį". Dėl šios BBIR nuostatos išaiškinimo planuojama kreiptis į Europos
Komisijos Konkurencingumo generalinį direktoratą (DG COMP).
Visos sąvokos priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše bus perkeltos tiesiogiai
iš BBIR 2 straipsnio. Taip pat planuojama užklausti Europos Komisijos Regioninės ir
miestų politikos generalinio direktorato (DG REGIO) dėl siūlomos veiklos
"informavimas ir žinių perdavimas" atitikimo 2013 m. gruodžio 17 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 3 straipsnio nuostatoms.
Inogeb LT
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos
VšĮ Šiaurės miestelio
technologijų parkas
Numatytos finansuojamos veiklos pagal pateiktą inovacinių konsultacijų paslaugų sąvoką yra susiaurintos
ir neapima tokių veiklų kaip: technologinių verslų kūrimo skatinimas, inkubavimas, akceleravimas,
tinklaveiklos, klasterizacijos skatinimas ir kita. Taip pat siūlytume įtraukti gerosios užsienio praktikos
perėmimo bei mokslo ir technologijų parkų (MTP) tinklaveikos veiklas. Pažymėtina, kad IASP prezidentas
MTP tinklaveiką pažymėjo kaip vieną svarbiausių veiklų. Tokių veiklų finansavimas taip pat palengvintų
MTP galimybes rasti ir užmegzti tinkamus ryšius su potencialiais partneriais dalyvauti EK finansuojamose
tarptautinėse programose. Neatsižvelgta.
Pažymėtina, kad pagal šią priemonę pagalbą galutiniam naudos gavėjui numatoma
teikti pagal BBIR, todėl priemonės aprašyme naudojamos šiame reglamente pateiktos
sąvokos (2 straipsnyje yra pateikta "inovacijų konsultacinių paslaugų" sąvoka).
Inogeb LT
Paramos dydis,
intensyvumas Žinių ekonomikos forumas
Paramos intensyvumas: (i) veikla – iki 100 proc.; (ii) veikla – iki 100 proc. (pagal GBER1), apskaitant
kiekvienam klientui skirtą konsultacinę paramą; Paramos dydis: iki 5 mln. Lt. Svarstoma.
2014-2020 m. galioja nauji ES SF bei valstybės pagalbos reglamentai. Dėl BBIR 28
straipsnio 4 dalies nuostatos išaiškinimo planuojama kreiptis į Europos Komisijos
Konkurencingumo generalinį direktoratą (DG COMP). Taip pat planuojama užklausti
Europos Komisijos Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato (DG REGIO)
dėl siūlomos veiklos "informavimas ir žinių perdavimas" atitikimo 2013 m. gruodžio 17
d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 3 straipsnio
nuostatoms.
Inogeb LT
Paramos dydis,
intensyvumas
VšĮ Šiaurės miestelio
technologijų parkas Numatytas 75 proc. finansavimo intensyvumas MTP gali būti sunkiai pakeliama finansinė našta. Svarstoma.
Šiai priemonei pagalbą galutiniam naudos gavėjui numatoma teikti pagal BBIR 28
straipsnį. 2014-2020 m. galioja nauji ES SF bei valstybės pagalbos reglamentai. Dėl
BBIR 28 straipsnio 4 dalies nuostatos išaiškinimo planuojama kreiptis į Europos
Komisijos Konkurencingumo generalinį direktoratą (DG COMP).
Inogeb LT
Pagalbos būtinumas,
proporcingumas Žinių ekonomikos forumas
Pagalbos būtinumas: projektas gali būti pradėtas įgyvendinti ne anksčiau nei nuo paraiškos registravimo
LVPA dienos. Atsižvelgta. Bus pakoreguota.
Inogeb LT Stebėsenos rodikliai Žinių ekonomikos forumas
Stebėsenos rezultato rodikliai: (i) įmonių, gavusių konsultacijas, pateiktų į rinką naujų produktų, skaičius
per 3 metus po projekto (vnt.); (ii) įmonių, gavusių konsultacijas, MTEP išlaidų didėjimas per 3 metus po
projekto (Lt.); (iii) įmonių, gavusių konsultacijas, įsidiegusių/sukūrusių inovacijas skaičius per 3 metus po
projekto įgyvendinimo (vnt.); Neatsižvelgta.
Iš visų pasiūlytų rezultato rodiklių, geriausiai priemonės tikslą atspindi "Įmonių, gavusių
konsultacijas, įsidiegusių/ sukūrusių inovacijas skaičius per 3 metus po projekto
įgyvendinimo (vnt.)", nes tiek produktų, tiek išlaidų šiame etape dar nebus ir to
priemonė nefinansuos. Pasiūlytas rodiklis nebus įrašytas, nes toks pats jau yra.
Inogeb LT Stebėsenos rodikliai
VšĮ Šiaurės miestelio
technologijų parkas Neaiškus rodikliuose naudojamas terminas - "su inovacijomis susijusi įmonė". Atsižvelgta.
Įmonės susijusios su inovacijomis yra apibrėžiamos kaip įmonės, kurios vykdo veiklą
ekonominėse veiklose, susijusiose su inovacijomis. Tuo tarpu inovatyvi įmonė –
įmonė, vykdanti inovacinę veiklą.
Su inovacijomis susijusios ekonominės veiklos pagal Eurostat:
„All Core NACE activities related to innovation activities (B, C, D, E, G46, H, J58, J61,
J62, J63, K and M71)“
”B - Mining and quarrying
C - Manufacturing
D - Electricity, gas, steam and air conditioning supply
E - Water supply; sewerage, waste management and remediation activities
G46 - Wholesale trade, except of motor vehicles and motorcycles
H - Transportation and storage
J58 - Publishing activities
J61 - Telecommunications
J62 - Computer programming, consultancy and related activities
J63 - Information service activities
K - Financial and insurance activities
M71 - Architectural and engineering activities; technical testing and analysis"
InoConect LT
Pareiškėjai,
partneriai Dalia Budrienė
Nepagrįstai atskirtos didelės įmonės, nors poreikis tinklaveikai ir tarptautinei partnerystei yra didžiulis.
Siūlytina neriboti, nes prioritetas nėra skirtas tik MVĮ. Iš dalies atsižvelgta. Bus tikslinama priemonės koncepcija.
InoConect LT
Pareiškėjai,
partneriai
Lietuvos Respublikos
kultūros ministerija
InoConect LT priemonė yra aktuali KKI sektoriaus atstovams, kurie vykdo MTEP veiklas Lietuvoje bei
tarptautinėje erdvėje. Didelė dalis KKI sektoriaus atstovų veiklas vykdo pasinaudodami asocijuotų
struktūrų platforma, leidžiančia ne tik efektyviau išnaudoti esamas galimybes, bet ir konsoliduojantis
pasiekti geresnių rezultatų. Siūlome InoConect LT priemonėje prie galimų pareiškėjų įrašyti ir asociacijas,
tokiu būdu sudarant sąlygas efektyviai KKI MTEPI veiklos plėtrai. Iš dalies atsižvelgta.
Iš dalies pritariame siūlymui. Siūlome į pareiškėjus dar įtraukti viešąsias įstaigas - MTP,
taip pat klasterių koordinatorius. Tokiu būdu galėtume paskatinti klasterius, MTP
įsitraukti į tarptautinius tinklus, projektus bei aktyviau dalyvauti tarptautinėse
programose (Eureka, Eurostars, H2020). Atitinkamai bus tikslinama priemonės
koncepcija.
InoConect LT
Pareiškėjai,
partneriai
Nacionalinė kūrybinių ir
kultūrinių industrijų
asociacija
Prie pareiškėjų prašome įrašyti "asociacijos". Šioje priemonėje asocijuotų struktūrų dalyvavimas
palengvintų įmonių (MVĮ) adminsitracinę naštą ir taip paskatintų tinklaveiką. Iš dalies atsižvelgta.
Iš dalies pritariame siūlymui. Siūlome į pareiškėjus dar įtraukti viešąsias įstaigas - MTP,
taip pat klasterių koordinatorius. Tokiu būdu galėtume paskatinti klasterius, MTP
įsitraukti į tarptautinius tinklus, projektus bei aktyviau dalyvauti tarptautinėse
programose (Eureka, Eurostars, H2020). Atitinkamai bus tikslinama priemonės
koncepcija.
Inoconnect LT
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos
Lietuvos inžinerinės
pramonės asociacija
LINPRA
Siūlome praplėsti remtinų tarptautinių MTEPI iniciatyvų (renginių) sąrašą ir finansuotinas išlaidas, pvz.,
pasiruošimo renginiams išlaidos, renginio informacijos sklaidos išlaidos. Dabar tinkamos išlaidos tik
komandiruočių išlaidos dalyvaujantiems MTEPI iniciatyvų, apie kurias informaciją teikia ir partnerius
rekomenduoja Europos verslo ir inovacijų tinklo EVIT organizacijos, renginiuose. Kadangi tokiuose
renginiuose turėtų dalyvauti mokslo ir verslo bei asociacijų atstovai, siūlome padidinti dalyvių renginiuose
skaičių iki 4 asmenų.
Asociacija mano, kad ši priemonė galėtų remti Lietuvos verslo asociacijų tarptautines narystes Europinio
lygio verslo struktūrose ir padengti mokesčius, nes tokia narystė yra brangiai kainuojanti ir yra sunkiai
prieinama smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Be to, manome, kad būtent asocijuotose struktūrose yra
priimami pagrindiniai pasiūlymai, kuriuos teikia Europos Komisijai, o renginiuose, kuriuose dalyvavimą
finansuoja priemonė, tik suteikiama informacija. Remiant tarptautinės narystės išlaidas, padidintume
įmonių ir asociacijų tarptautiškumą, lobistinius gebėjimus, mokėjimą dalyvauti sprendimų formavimo
procesuose. Iš dalies atsižvelgta.
Priemonė skirta suaktyvinti ir padėti Lietuvos verslui - įmonėms aktyviau įsitraukti į
tarptautinius tinklus, projektus bei aktyviau dalyvauti tarptautinėse programose (Eureka,
Eurostars, H2020). Detalūs reikalavimai bus nustatyti priemonės projektų finansavimo
sąlygų apraše.
InoConect LT Stebėsenos rodikliai
Lietuvos pramoninkų
konfederacija, Žinių
ekonomikos forumas,
Lietuvos inovacijų centras
Siūlomi stebėsenos rodikliai: a) EVIT koordinatoriaus stebėsenos rezultato rodikliai: paramą gavusių
įmonių MTEP išlaidų padidėjimas per 3 metus po projekto (Lt), inovatyvių įmonių, bendradarbiaujančių su
partneriais, skaičius (vnt.); b) paramą gavusių įmonių stebėsenos rezultato rodiklis: praiškos konkrečiai
MTEPI iniciatyvai per 3 metus po projekto įgyvendinimo (vnt.). Atsižvelgta. Planuojama atsižvelgti.
InoConect LT Bendros pastabos
Lietuvos pramoninkų
konfederacija, Žinių
ekonomikos forumas,
Lietuvos inovacijų centras
Priemonę rekomenduojame įgyvendinti visuotinės dotacijos būdu (fiksuotieji įkainiai, fiksuotoji suma). Už
priemonės įgyvendinimą galėtų būti atsakingas Europos verslo ir inovacijų tinklo (EVIT) koordinatorius
Lietuvoje. To pasekoje būtų išvengta nereikalingo dubliavimo tarp LVPA ir EVIT tinklo koordinatoriaus. Neatsižvelgta.
Pažymėtina, kad priemonės koncepciją numatoma tikslinti. Taip pat svarstomos
fiksuotųjų įkainių panaudojimo galimybės. Priemonių įgyvendinančiomis institucijomis
gali būti tik Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant
2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą,
taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d.
nutarimu Nr. 528, nurodytos įgyvendinančios institucijos. Europos verslo ir inovacijų
tinklo (EVIT) koordinatorius minėtose taisyklėse nėra numatytas kaip įgyvendinančioji
institucija, todėl negali būti priemonės įgyvendinančiąja insitucija.
SmartParkas LT
Pareiškėjai,
partneriai
„Lietuvos energijos
gamyba", AB
Kaip numatyta priemonėje Invest LT, reikėtų ir šią priemonę papildyti:
„kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybė ar savivaldybė gali tiesiogiai ar netiesiogiai per kitus ūkio
subjektus daryti lemiamą įtaką ir kurių planuojamas įgyvendinti projektas pripažintas valstybei svarbiu
ekonominiu projektu“.
Partnerių dalyvavimas projekte turi būti neprivalomas. Atsižvelgta. Planuojama pakoreguoti
SmartParkas LT
Pareiškėjai,
partneriai
Taurages Industrinis
Parkas
Ar partneriai gali būti ne tik paramoninių parkų operatoriai bet ir įmonės turinčios projektą kaip pritraukti
užsienio investuotojus MTI strityje?
[email protected] Neatsižvelgta
Ne. Abejotina, ar tokie partneriai būtų suinteresuoti infrastruktūros įrengimu, taip pat ar
galėtų/ skirtų lėšų infrastruktūros įrengimui
SmartParkas LT
Pareiškėjai,
partneriai
Mindaugas Sereičikas,
Kauno LEZ valdymo
bendrovė
Gerbiamieji,
Siūlome, kad pramoninio parko ir LEZ rinkodaros ir šalies verslo sąlygų įvaizdžio gerinimo veiklai
įgyvendinti pareiškėjas galėtų būti ir parko operatorius, LEZ valdymo bendrovė. Taip pat siūlome nesieti
rinkodaros projekto su konkreciu infrastruktūros projektu (įgyvendinamu ar planuojamu įgyvendinti). Iš dalies atsižvelgta.
1. Sutinkame, kad operatoriai efektyviau panaudotų lėšas, nes suinteresuoti
investuotojų pritraukimu į pramoninius parkus ar LEZ, už kurių veiklą yra atsakingi.
2. Rinkodaros veiklos privalės būti susijusios su Prioritetinių mokslinių tyrimų ir
eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios
specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programoje numatytais prioritetais ir
su konkrečia iš 2014-2020 m. periodo šios priemonės lėšų sukurta infrastruktūra.
SmartParkas LT
Pareiškėjai,
partneriai VĮ "Kauno aerouostas"
Siūloma: Pareiškėjai – valstybės įmonės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos. Partneriai – pramoninių
parkų ir LEZ operatoriai.
Valstybės įmonė yra atskiros teisinės formos juridinis vienetas. Siūloma įtraukti ir VĮ į galimus pareiškėjus,
kadangi, pvz. oro uostus valdančios valstybės įmonės, valdo reikšmingo dydžio teritorijas, kuriose tiek dėl
logistikos, tiek dėl energijos tiekimo galimybių galėtų būti steigiami pramonės parkai. Valstybės įmonės,
valdančios tokias teritorijas, geriausiai supranta galimybes dėl tokių pramonės parkų steigimo jų
teritorijoje.
Dauguma pramonės parkų įtraukiami į LEZ teritorijas (arba jų teritorijose steigiamos LEZ teritorijos).
Siūloma įtraukti ir LEZ į galimus partnerius.
Priėmus siūlymus, reiktų atitinkamai formuluotes patikslinti ir prie kitų priemonės dalių (finansuotinos
veiklos, tinkamos išlaidos ir pan.) Iš dalies atsižvelgta.
1. Pažymėtina, kad vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 3 straipsnio 3 dalies e) punktu, parama oro
uostų infrastruktūrai iš ERPF nėra teikiama.
2. Klausimas dėl pareiškėjų ir partnerių tikslinimo yra svarstytinas, atsižvelgiant į šiuo
metu rengiamo Investicijų įstatymo pakeitimus ir strateginio planavimo dokumentus.
SmartParkas LT
Pareiškėjai,
partneriai Investuok Lietuvoje Siūlome įtraukti į tinkamų pareiškėjų sąrašą Valstybės ar savivaldybių valdomas įmones. Iš dalies atsižvelgta.
Klausimas dėl pareiškėjų ir partnerių tikslinimo yra svarstytinas, atsižvelgiant į šiuo
metu rengiamo Investicijų įstatymo pakeitimus ir strateginio planavimo dokumentus.
Smartparkas LT
Pareiškėjai,
partneriai
Lietuvos smulkiojo ir
vidutinio verslo taryba
Pareiškėjai: valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, kurių dalininkas yra
valstybės arba savivaldybės įstaiga. Iš dalies atsižvelgta.
Klausimas dėl pareiškėjų ir partnerių tikslinimo yra svarstytinas, atsižvelgiant į šiuo
metu rengiamo Investicijų įstatymo pakeitimus ir strateginio planavimo dokumentus.
SmartParkas LT
Pareiškėjai,
partneriai
UAB "Kėdainių laisvoji
ekonominė zona" ir UAB
"Klaipėdos laisvosios
ekonominės zonos
valdymo bendrovė"
Siūloma patikslinti numatytus partnerius ir papildomai kaip galimus partnerius numatyti laisvųjų
ekonominių zonų operatorius. Pažymėtina, kad laisvosios ekonominės zonos turi tą pačią paskirtį kaip ir
pramoniniai parkai, t. y. verslo plėtra nurodytoje teritorijoje, atitinkamai ir laisvųjų ekonominių zonų
operatoriai vykdo analogiškas veiklas kaip ir pramoninių parkų operatoriai. Atsižvelgta. Numatoma pakoreguoti.
SmartParkas LT
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos
„Lietuvos energijos
gamyba“, AB
Pramoninių parkų operatoriams būtina įsikurti parko teritorijoje – priimant investuotojus, parko
administravimui, teritorijos priežiūrai ir pan.
Siūloma formuluotė:
Finansuotinos veiklos:
"1.Investicijos į kuriamo ir plėtojamo pramoninio parko administracinius pastatus , inžinerinius tinklus ir
susisiekimo komunikacijas;"
Tinkamos išlaidos:
"1.Pramoninių parkų operatorių veiklai vykdyti būtinus administracinius pastatus (skirtus įsikurti parko
teritorijoje, priimant investuotojus, parko administravimui, teritorijos priežiūrai ir pan.);"
Taip pat, turėtų būti numatyta galimybė tvarkant teritoriją nugriauti ir esamus nereikalingus statinius:
"4.Pramoninio parko teritorijos parengimas inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms (esamų
statinių griovimui, teritorijos išvalymas ir aplinkos sutvarkymas);"
Kai kurios veiklos yra būtinos siekiant užbaigti statybas pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus.
Šios išlaidos privalo būti priskiriamos prie tinkamų finansuoti iš priemonės:
"5.Projektavimo darbams, ir (ar) projekto ekspertizei, pastatytų statinių dokumentacijos parengimui,
pastatytų statinių kadastrinių matavimų atlikimui;"
Turi būti priskiriamos visoms finansuotinoms veikloms, ne tik rinkodaros veiklai, kaip buvo numatyta Invest
Lt priemonėje, bet ir vykdant statybų veiklą:
"6.Darbo užmokesčio ir komandiruočių išlaidos projektą administruojantiems asmenims (visoms
veikloms);" Neatsižvelgta.
Priemonė skirta potencialių investuotojų bendro naudojimo infrastruktūrai įrengti,
atsižvelgiant į sumanią specializaciją. Detalūs reikalavimai tinkamoms finansuoti
išlaidoms bus nustatyti priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše.
SmartParkas LT
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos
Taurages Industrinis
Parkas
Tikslinga būtų įtraukti ir pastatų pritaikymą MTI veiklai ar inovacijų centro steigimui, nes tokiu būdu būtų
daug greičiau įgyvendinti projektai ir pasiektas rezultatas nei asfaltuojant gatves. Neatsižvelgta.
Priemonė skirta potencialių investuotojų bendro naudojimo infrastruktūrai įrengti,
atsižvelgiant į sumanią specializaciją.
SmartParkas LT
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos
Mindaugas Sereičikas,
Kauno LEZ valdymo
bendrovė
1. Prašytume įtraukti galimybę įgyvendinant Investicijos į kuriamo ir plėtojamo pramoninio parko
inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas vieklą skirti iki 10 proc. projekto sumos projektui
reikalingos žemės paėmimui visuomenės poreikiams finansuoti, numatant tam 100 proc. intensyvumą;
2. Siūlytume praplėsti tinkamų išlaidų sarašą papildomu punktu, kuris numatytų galimybę įrengti specifinę
infrastruktūrą, būtiną pramoninio parko /LEZ plėtrai, susijusią su pramoninio parko/LEZ sujungimu su oro
uosto, geležinkelio infrastruktūra. Iš dalies atsižvelgta.
Detalūs reikalavimai tinkamoms finansuoti išlaidoms bus nustatyti priemonės projektų
finansavimo sąlygų apraše, atsižvelgiant į Projektų administravimo ir finansavimo
taisyklių nuostatas bei rekomendacijas 2014-2020 m. ES SF tinkamoms išlaidoms.
SmartParkas LT
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos VĮ "Kauno aerouostas"
Siūloma:
Tinkamos išlaidos: 2. Bet kokio tipo kelių, takų ir (arba) gatvių, įskaitant jų apšvietimą, tiesimas (taip pat
atitinkamų infrastruktūros objektų, tokių kaip aerodromų, uostų infrastruktūros objektų, statyba) nuo esamo
bet kokio tipo kelio, tako ir (arba) gatvės iki pramoninio parko sklypo ribų ir iki atskiro investicinio sklypo
ribų pramoninio parko teritorijoje, jeigu šis sklypas neturi konkretaus investuotojo.
Iš esamų formuluočių nėra aišku, kokio tipo kelių statyba galėtų būti finansuojama. Siūloma patikslinti
formuluotę numatant, kad galėtų būti finansuojama ir orlaivių riedėjimo takų statyba. Neatsižvelgta
1. Detalūs reikalavimai tinkamoms finansuoti išlaidoms bus nustatyti priemonės
projektų finansavimo sąlygų apraše, atsižvelgiant į Projektų administravimo ir
finasnavimo taisyklių nuostatas bei rekomendacijas 2014-2020 m. ES SF tinkamoms
išlaidoms.
2. Pažymėtina, kad vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 3 straipsnio 3 dalies e) punktu, parama oro
uostų infrastruktūrai iš ERPF nėra teikiama.
SmartParkas LT
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos Investuok Lietuvoje
1. Finansuotinose veiklose siūlome įtraukti ir Laisvąsias ekonomines zonas (LEZ);
2. Siūlome įtraukti į finansuojamų veiklų aprašymą bei tinkamų išlaidų sąrašą ir susisiekimo komunikacijas
bei kitą susijusią infrastruktūrą iki pramoninio parko ar LEZ;
3. Siūlome įtraukti į tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą techninio projekto parengimo ar techninio projekto
pirkimo išlaidas;
4. Siūlome numatyti prie tinkamų finansuoti išlaidų statytinų pastatų ekspertizės ir kadastrinių matavimų
išlaidas;
5. Siūlome į Pramoninio parko teritorijos parengimo inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms
tinkamų išlaidų kategoriją įtraukti ir išlaidas susijusias su esamų statinių, pastatų griovimu). Iš dalies atsižvelgta.
Detalūs reikalavimai tinkamoms finansuoti išlaidoms bus nustatyti priemonės projektų
finansavimo sąlygų apraše, atsižvelgiant į Projektų administravimo ir finasnavimo
taisyklių nuostatas bei rekomendacijas 2014-2020 m. ES SF tinkamoms išlaidoms.
SmartParkas LT
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos
UAB "Kėdainių laisvoji
ekonominė zona" ir UAB
"Klaipėdos laisvosios
ekonominės zonos
valdymo bendrovė"
Siūloma patikslinti veiklų aprašymą numatant jose laisvąsias ekonomines zonas. Pažymėtina, kad
laisvosios ekonominės zonos turi tą pačią paskirtį kaip ir pramoniniai parkai, t. y. verslo plėtra nurodytoje
teritorijoje, atitinkamai ir laisvųjų ekonominių zonų operatoriai vykdo analogiškas veiklas kaip ir pramoninių
parkų operatoriai. Atsižvelgta. Numatoma pakoreguoti.
SmartParkas LT
Paramos dydis,
intensyvumas
„Lietuvos energijos
gamyba“, AB
Svarbu numatyti tokį patį intensyvumą, kaip buvo numatyta Invest LT priemonėje – 100%:
"Didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas – iki 100 proc." Iš dalies atsižvelgta.
Viešam aptarimui pateiktos priemonės aprašyme nurodyats finansavimo intensyvumas -
85 proc. Tačiau, atsižvelgiant į įsigaliojusį BBIR, valstybės pagalbą numatoma teikti
vadovaujantis šio reglamento 56 straipsniu, kurio 6 dalyje yra nustatyti reikalavimai dėl
maksimalaus leistino intensyvumo.
SmartParkas LT
Paramos dydis,
intensyvumas Investuok Lietuvoje Siūlome padidinti didžiausią leistiną pagalbos intensyvumą pareiškėjui iki 100 proc. Iš dalies atsižvelgta.
Viešam aptarimui pateiktos priemonės aprašyme nurodyats finansavimo intensyvumas -
85 proc. Tačiau, atsižvelgiant į įsigaliojusį BBIR, valstybės pagalbą numatoma teikti
vadovaujantis šio reglamento 56 straipsniu, kurio 6 dalyje yra nustatyti reikalavimai dėl
maksimalaus leistino intensyvumo.
SmartParkas LT
Paramos dydis,
intensyvumas
UAB "Kėdainių laisvoji
ekonominė zona" ir UAB
"Klaipėdos laisvosios
ekonominės zonos
valdymo bendrovė"
Atsižvelgiant į priemonei "SmartParkas LT" numatytą biudžetą - 45 mln. Lt, siūloma sumažinti numatytus
maksimalius paramos dydžius - pirmai veiklai "investicijos į kuriamo ir plėtojamo pramoninio parko
inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas" numatyti maksimalų paramos dydį iki 5 mln. Lt, antrai
veiklai "pramoninio parko rinkodaros ir šalies verslo sąlygų įvaizdžio gerinimo veiklos, papildančios
investicinį projektą" - iki 0,2 mln. Lt. Neatsižvelgta.
Projektus numatoma atrinkti valstybės projektų planavimo būdu. Valstybės projektų
sąraše numatant projektams galimą skirti maksimalią finansavimo sumą ji galės būti
mažesnė nei numatyti maksimalūs paramos dydžiai.
SmartParkas LT
Pagalbos
būtinumas/proporcin
gumas
„Lietuvos energijos
gamyba“, AB
Sąlyga apriboja galimybes pasinaudoti ES parama kuo skubiau ir pritraukti investuotojus:
Pagalbos būtinumas/proporcingumas
"Projektas gali būti pradėtas įgyvendinti ne ir pradėti projekto darbai ne anksčiau nei 2015 m.sausio 1." Neatsižvelgta.
Reikalavimai dėl pagalbos būtinumo ir projekto pradžios nustatyti vadovaujantis BBIR 6
straipsniu.
SmartParkas LT
Pagalbos
būtinumas/proporcin
gumas Investuok Lietuvoje
Siūlome numatyti veiklų pradžią nuo valstybės projektų sąrašo sudarymo, nes priemonę planuojama
įgyvendinti valstybės projektų planavimo būdu. Neatsižvelgta.
Reikalavimai dėl pagalbos būtinumo ir projekto pradžios nustatyti vadovaujantis BBIR 6
straipsniu.
SmartParkas LT Stebėsenos rodikliai
„Lietuvos energijos
gamyba“, AB
LEZ statusą turinčių parkų atveju tai neįmanoma sąlyga. Pagal LEZ įstatymą, LEZ valdymo kompanija
(parko operatorius) privalo teritoriją valdyti nuomos ar nuosavybės teise:
"1.Veiksmų programos stebėsenos rodikliai - 1.2.specifiniai: - investicijas gavusių viešųjų teritorijų plotas
(hektarai)."
Dėl "1.Veiksmų programos stebėsenos rodikliai - 2.Nacionaliniai stebėsenos rodikliai" - MTEP srities
apibrėžime turėtų būti numatyta ir duomenų centrų vystymas (aukštosios technologijos). Siūlome
atsisakyti pritrauktų investuotojų skaičiaus rodiklio prie projektų rodiklio (jis bet kokiu atveju liktų prie
nacionalinių rodiklių). Jei negalima išimti, tuomet jei visgi investuotojas nėra pritraukiamas į parką, negali
būti reikalaujama gražinti paramą jei rodiklis nepasiekiamas. Projektų vykdytojai ne visais atvejais gali būti
atsakingi už pakankamą teritorijos patrauklumą atitinkamai veiklai. Investuotojų sprendimams investuoti
gali daryti didelė biurokratinė aplinka, korupcija, mažas pragyvenimo lygis ar brangus resursai
(žmogiškieji, elektra, vanduo ar pan.).
Dėl "II. Rezultato rodikliai - 2. Nacionaliniai stebėsenos rodikliai" - Ar DC gali būti laikomas sumanios
specializacijos kryptimi? Tuo pačiu, jei visgi investuotojas nėra pritraukiamas į parką, negali būti
reikalaujama gražinti paramą. Iš dalies atsižvelgta.
1. Priemonės tikslas yra pritraukti užsienio investicijas, todėl produkto rodikliu
skaičiuosime investuotojus. Jei projekto vykdytojas nepasieks numatyto rodiklio, jam
bus taikomos finansinės korekcijos. 2. Projekto
veiklos turės atitikti Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės,
kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų
įgyvendinimo programoje nurodytus prioritetus.
SmartParkas LT Stebėsenos rodikliai Investuok Lietuvoje
Manome, kad pritrauktų investuotojų į MTEPI sritį pagal sumanios specializacijos kryptis skaičius (vnt.)
nėra tinkamas šios priemonės rodiklis, siūlytume jį išimti iš viso. Neatsižvelgta.
Priemonės tikslas yra sutvarkyti/ išplėtoti pramoninių parkų (LEZ) infrastruktūrą tam,
kad ateitų užsienio investuotojai, todėl jų skaičiavimas, manome, yra tinkamas
nacionalinis produkto rodiklis ir atitinka priemonės tikslą.
SmartParkas LT
Projektų atrankos
kriterijai (atitikties ir
prioritetiniai kriterijai)
„Lietuvos energijos
gamyba“, AB
Komentaras daugiau dėl paraiškų vertinimo:
Jei priemonėje numatoma finansuoti ir projektavimo paslaugas (priskiriama prie tinkamų išlaidų), siūlitina
nereikalauti kartu su paraišką teikti pareiškėjams techninius projektus. Galutinė kaina ir galutinė
finansavimo suma paaiškėja tik pasirašius sutartis su rangovu. O tinkamas/netinkams išlaidas LVPA
nurodo pateikus visų pirkimų sutartis. Iš dalies atsižvelgta. Detalūs reikalavimai bus nustatyti priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše.
SmartParkas LT
Projektų atrankos
kriterijai (atitikties ir
prioritetiniai kriterijai)
„Lietuvos energijos
gamyba“, AB
Prioritetas sunkiai pritaikomas duomenų centrų (DC) investuotojams. Sunkiai tikėtina, jog DC investuotojai
lengvai sutiktų bendradarbiauti. Be to, tokie prioritetai turėtų būti nurodomi ir investuotojų paieškos metu.
PVZ: ieškome DC investuotojų, kurie sutiktų bendradarbiauti su KTU/VU ir kažkuriuo lietuvišku Slėniu (pvz
Santara ar Santaka) vykdant moksliniams tyrimams ar pan. Būtų sudėtinga privilioti investuotoją su
tokiomis sąlygomis. Neatsižvelgta.
Priemonės tikslas yra pritraukti užsienio investicijas pagal Prioritetinių mokslinių tyrimų
ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios
specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programoje nurodytus prioritetus.
Tam tikslui yra įrengiama infrastruktūra pramoniniuose parkuose arba LEZ. Šiai
priemonei lėšas (ERPF) numatoma skirti iš Veiksmų programos 1 prioriteto, skirto
MTEPI.
SmartParkas LT Bendros pastabos
VšĮ Šiaurės miestelio
technologijų parkas
Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaurės miestelio technologijų parkas įgyvendina Integruoto mokslo, studijų ir
verslo centro (Slėnio) "Saulėtekis" plėtros programą Vismaliukų investicinės inovacinės zonos teritorijoje
(VIIZ). Inovacinės investicinės zonos vystytojai siekia pritraukti į zoną Lietuvos ir užsienio kapitalo įmones
(investicijas), atnešančias paklausą vietos smulkių ir vidutinių įmonių paslaugoms gamybos, paslaugų,
procesų diegimo ir taikymos rityse. Manome, kad priemonė galėtų būti ne tik pramoninių zonų, bet ir
inovacinių investicinių zonų vystymui, bei jų tikslinės rinkodaros vykdymui. Neatsižvelgta.
Priemonė atitinka šią Veiksmų programos projekto 1 prioriteto 1.2.1 uždavinio veiklą
"laisvųjų ekonominių zonų ir pramoninių parkų infrastruktūros, kurioje užsienio įmonės
vykdys MTEPI veiklas, įrengimas ir rinkodara". Ši veikla kitų teritorijų nei laisvosios
ekonominės zonos ir pramoniniai parkai neapima. Pažymime, kad derybos dėl Veiksmų
programos su Europos Komisija jau pasibaigusios, šiuo metu laukiama programos
patvirtinimo.
Smartinvest LT
Pareiškėjai,
partneriai Dalia Budrienė
Partneriai projektuose būtini, siūlytina įtraukti Lietuvos savivaldybių asociaciją dėl tiesioginių pastangų
pritraukiant investuotojus į regionus. Neatsižvelgta.
Už tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą Lietuvos savivaldybių asociacija nėra
atsakinga. Vadovaujantis Investicijų įstatymu atsakinga VšĮ "Investuok Lietuvoje".
Partnetrystė projekte turi turėti pridėtinę vertę.
Smartinvest LT
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos Investuok Lietuvoje
Praplėstas tinkamų išlaidų sąrašas:
- Kitų turto rūšių (įranga, prietasai, įrenginiai ir pan.) įsigijimo, nuomos, lizingo ir susijusios išlaidos;
- Kitų su projekto veiklomis susijusių paslaugų (leidybos, vertimo, renginių organizavimo , renginių dalyvio
mokestis, konsultacinių paslaugų, ekspertų kelionių ir apgyvendinimo, rinkodaros, reklamos ir viešųjų ryšių
, e-rinkodaros , internetinio puslapio kūrimo ir priežiūros , narystės organizaicijose paslaugose ir t.t.)
pirkimas; Iš dalies atsižvelgta.
Detalūs reikalavimai tinkamoms finansuoti išlaidoms bus nustatyti priemonės projektų
finansavimo sąlygų apraše, atsižvelgiant į Projektų administravimo ir finansavimo
taisyklių nuostatas bei rekomendacijas 2014-2020 m. ES SF tinkamoms išlaidoms.
Smartinvest LT
Paramos dydis,
intensyvumas Investuok Lietuvoje
Prašytume neriboti paramos dydžio vienam projektui. Investicinių projektų paieška - nenutrūkstamas
ilgalaikis procesas (paprastai praeina apie 3 m. nuo potencialaus investuotojo užkabinimo iki įgyvendinto
investicinio projekto). Todėl matytume prasmę rengti ilgesnio laikotarpio (3-5 m. ) ir didesėns vertės
projektus, atsiskaitant už pasiektus tarpinius rezultatus. Neatsižvelgta.
Priemonės biudžetas - 20 mln. Lt. Vadovaujantis ES SF teisės aktais, parama negali
būti skirta pareiškėjo einamajai veiklai finansuoti, ES SF lėšos inestuojamos projektiniu
principu, t. y. fiskuojama pradinė situacija ir siekamas rezultatas.
Smartinvest LT
Projekto dydis,
trukmė, vieta Investuok Lietuvoje
Prašytume neriboti projekto trukmės. Argumentas tas pats kaip surašyta komentare paramos dydžio
skiltyje. Neatsižvelgta.
Priemonės biudžetas - 20 mln. Lt. Vadovaujantis ES SF teisės aktais, parama negali
būti skirta pareiškėjo einamajai veiklai finansuoti, ES SF lėšos inestuojamos projektiniu
principu, t. y. fiskuojama pradinė situacija ir siekamas rezultatas.
Smartinvest LT Stebėsenos rodikliai Investuok Lietuvoje
PRODUKTO RODIKLIAI:
Nacionalinį stebėsenos rodiklį
· užmegztų kontaktų MTEPI srityje pagal sumanios specializacijos kryptis skaičius (vnt.).
siūlome keisti į :
- potencialių investicinių projektų MTEPI srityje skaičius (vnt.). Manome, kad potencialių projektų skaičius
yra rimtesnis rodiklis, nei užmegzti kontaktai, nes įvairiuose renginiuose kontaktų užmezgame šimtus, bet
nebūtinai iš to kontakto gausis potencialus projektas. Potencialus projektas mūsų apibrėžimu atitinka
tokius kriterijus:
•Kompanija svarsto plėtrą ir žino ko nori.
•Planuoja išsirinkti lokaciją per artimiausius 12 mėn.
•Yra dedikuoti žmonės kurie dirba (atsakingi) prie projekto.
•LT turi ką pasiūlyti kompetencijų ir kitų resursų prasme.
Potencialių investicinių projektų įgyvendinus priemonę planuotume sugeneruoti apie 100 vnt.
REZULTATO RODIKLIAI:
rodiklį
-pritraukta užsienio įmonių į MTEPI sritį pagal sumanios specializacijos kryptis per 1 m. nuo projekto
įgyvendinimo pradžios (vnt.).
siūlome keisti į:
-pritraukta užsienio įmonių į MTEPI sritį pagal sumanios specializacijos kryptis per 3 m. nuo projekto
įgyvendinimo pradžios (vnt.).
Investicijų pritraukimo procesas yra ilgas ir tikrai nebus įmanoma atsiskaityti už šį rodiklį praėjus 1 m. nuo
projekto pradžios. Atsižvelgta iš dalies.
Keistinas tik rezultato rodiklis: "pritraukta užsienio įmonių į MTEPI sritį pagal sumanios
specializacijos kryptis per 3 m. nuo projekto įgyvendinimo pradžios (vnt.)."
Smartinvest LT Stebėsenos rodikliai Žinių ekonomikos forumas
Siūlome įtraukti stebėsenos rezultato rodiklį: pritrauktų užsienio įmonių į MTEPI sritį pagal sumanios
specializacijos kryptį santykis su gautomis investicijomis projekto įgyvendinimo metu ir 1 metus po
projekto įgyvendinimo (proc.); taip pat siūlome įtraukti stebėsenos rezultato rodiklius: (i) įmonių, gavusių
investicijas, pateiktų į rinką naujų produktų, skaičius per 3 metus po projekto įgyvendinimo (vnt.); (ii)
paramą gavusių įmonių MTEP išlaidų didėjimas per 3 metus po projekto įgyvendinimo (Lt). Neatsižvelgta.
Priemonė skirta užmegzti kontaktą su potencialiais investuotojais, o ne pritraukti
investuotojų investicijas (tai jau būtų kitos priemonės "SmartInvest LT+" tikslas).
SmartInvest LT+
Pareiškėjai,
partneriai Dalia Budrienė
Užsienio įmonių įžengimas į Lietuvos rinką įmanomas i ir per vietoje veikiančias įmones, kurios
investuotojams pradėjus veiklą taps verslo partneriais. Turėdamos tokią finansavimo galimybę, vietos
įmonės taps savotiškais Lietuvos ambasadoriais, kviesdamos bendradarbiauti vietos rinkoje esamus
verslo partnerius.
Todėl partneriais siūlytinos Lietuvoje veikiančios įmonės, kurios projektu bendradarbiaus su užsienio
investuotojais. Iš dalies atsižvelgta.
Šia priemone siekiama pritraukti į Lietuvą kokybiškas užsienio investicijas MTEPI srityje
pagal sumanios specializacijos kryptis ir susijusiose srityse, siekiant ūkio
transformacijos. Tam tikrų veiklų atveju partneriai bus galimi/ arba privalomi,
atsižvelgiant į BBIR nuostatas.
SmartInvest LT+
Pareiškėjai,
partneriai Investuok Lietuvoje Siūlome svarstyti tam tikrais atvejais (neprivalomai) numatyti ir partnerių dalyvavimą vykdant projektą Iš dalies atsižvelgta.
Priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašas bus parengtas vadovaujantis ES SF
teisės aktais ir valstybės pagalbos taisyklėmis (atitikamais BBIR atitinkamai
straipsniais), todėl partnerių dalyvavimas tam tikrų veiklų vykdymo atveju bus
privalomas, kitų - pasirenkamas.
Smartinvest LT+
Pareiškėjai,
partneriai
Lietuvos smulkiojo ir
vidutinio verslo taryba
Pareiškėjai: privatūs juridiniai asmenys (Lietuvos ir užsienio investuotojai arba užsienio įmonių filialai).
Lietuvoje neturėtų veikti diskriminacinės sąlygos vietiniam verslui. Neatsižvelgta.
Šia priemone siekiama pritraukti į Lietuvą kokybiškas užsienio investicijas MTEPI srityje
pagal sumanios specializacijos kryptis ir susijusiose srityse, siekiant ūkio
transformacijos. Lietuviško (arba dalinai užsienio) kapitalo įmonės gali dalyvauti kitose
priemonėse, ES SF paramai yra privalomi demarkaciniai reikalavimai tarp priemonių.
SmartInvest LT+
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos Investuok Lietuvoje
Siūlome detalizuoti, kokios įmonių pradinės investicijos, kuriomis kuriama ar plečiama esamos įmonės
MTEPI infrastruktūra (įskaitant pilotinę liniją) gali būti remiamos. Taip pat siūlome numatyti, kas esamos
MTEPI infrastruktūros atnaujinimas būtų galimas šiuos priemonės rėmuose, tokių būdu inicijuotume
plėtros projektus.
Būtina įtraukti į tinkamų išlaidų kategoriją ir darbo užmokesčio išlaidas projektą vykdantiems asmenims.
Siūlome numatyti proporciją, kad projekto vykdytojas neprivalėtų skaidyti statomos infrastruktūros į MTEPI
ir gamybinę, o galėtų gauti paramą tai infrastruktūros daliai, kuri būtų naudojama MTEPI. Iš dalies atsižvelgta.
Priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašas bus parengtas vadovaujantis ES SF
teisės aktais ir valstybės pagalbos taisyklėmis (atitinkamais BBIR straipsniais). Detalūs
reikalavimai tinkamoms finansuoti išlaidoms bus nustatyti priemonės projektų
finansavimo sąlygų apraše, atsižvelgiant į Projektų administravimo ir finansavimo
taisyklių nuostatas bei rekomendacijas 2014-2020 m. ES SF tinkamoms išlaidoms.
Smartinvest LT+
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos
Lietuvos smulkiojo ir
vidutinio verslo taryba Veikla: išbraukti žodį „užsienio“ ir palikti „Investicijos į:“. Neatsižvelgta.
Šia priemone siekiama pritraukti į Lietuvą kokybiškas užsienio investicijas MTEPI srityje
pagal sumanios specializacijos kryptis ir susijusiose srityse, siekiant ūkio
transformacijos.
Smartinvest LT+
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos Žinių ekonomikos forumas
Siūlome patikslinti 3-čią finansuotiną veiklą, naudojant patikslintą redakciją: „Veiklos, susijusios su
procesų ir organizacinių inovacijų, siekiant efektyvinti MTEP veiklas, diegimu“ (tiksliau identifikuojant
investicijų paskirtį į MTEP). Svarstoma.
Pagalbą šiai priemonės veiklai numatoma teikti vadovaujantis BBIR 29 straipsniu.
Jame nėra akcentuojamos MTEP veiklos, todėl galutinai dėl veiklos formuluotės bus
nuspręsta po EK atsakymo dėl šio straipsnio taikymo.
SmartInvest LT+
Paramos dydis,
intensyvumas Investuok Lietuvoje
Siūlome veiklai - investicijos į infrastruktūrą, numatyti maksimalų paramos dydį iki 15 mln. Lt. Taip pat
siūlome numatyti proporcingo finansavimo galimybę, kai tik dalis pastatytos infrastruktūros išnaudojama
MTEPI. Iš dalies atsižvelgta.
Svarstoma galimybė dėl paramos dydžio padidinimo, atsižvelgiant į 2007-2013 m.
istorinės informacijos duomenis ir naujus 2014-2020 m. ES SF reiklavimus. Neaišku,
kas turima omenyje dėl proporcingo finansavimo galimybės, nes parama ir bus
teikiama tik investicijoms į MTEPI infrastruktūrą, savo lėšomis (ne projekto apimtyje)
gali investuoti ir į kitokią infrastruktūrą.
SmartInvest LT+
Pagalbos
būtinumas/proporcin
gumas Investuok Lietuvoje
Siūlome, kad tinkamos finansuoti išlaidos galėtų būti patiriamos pareiškėjo rizika nuo pagalbos prašymo
dienos. Tai galėtų būti paraiška įgaliotajai institucijai "Investuok Lietuvoje" arba ketinimų protokolo data. Svarstoma.
Pagalbos būtinumas (projekto pradžia) bus apibrėžta vadovaujantis BBIR 6 straipsnio
nuostatomis. Atsižvelgiant į Europos Komisijos atsakymą dėl ketinimų protokolo
atitikmens šio straipsnio nuostatoms, priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše
bus nustatytos konkretesnės sąlygos. Taip pat manome, kad užsienio investuotojai turi
turėti galimybę kreiptis paramos tiesiogiai, jei patys nutaria investuoti Lietuvoje, t. y.
neplanuojama privalomai reikalauti pasirašyto ketinimo protokolo su VšĮ "Investuok
Lietuvoje", kaip tai buvo 2007-2013 m. periodu.
SmartInvest LT+
Projektų atrankos
būdas Investuok Lietuvoje
Siūlome, kad atrankos būdas būtų valstybės projektų planavimas, kuris būtų patrauklesnis užsienio
investuotojams, dėl galimybės pradėti projektą nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos. Įgaliotoji
institucija atrinkti projektus ir rekomenduoti paramos dydį - "Investuok Lietuvoje". Svarstoma.
Pažymėtina, kad Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant
2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą
taisyklėse nurodyta, kad valstybės projektai yra skirti valstybės institucijos (-ų)
kompetencijai priskirtoms funkcijoms atlikti. Tai reiškia, kad ir į valstybės projektų
sąrašus gali būti įtraukiami tik tie pareiškėjai, kuriems priskirta vykdyti valstybės
institucijos (-ų) kompetencijai priskirtas funkcijas. TUI įmonės tokių funkcijų nevykdo.
Galutinai dėl projekto atrankos būdo bus apsispręsta po Projektų administravimo ir
finansavimo taisyklių patvirtinimo.
SmartInvest LT+ Stebėsenos rodikliai Investuok Lietuvoje
Nacionalinį rezultato stebėsenos rodiklį "sukurtos tyrėjų darbo vietos MTEPI srityje pagal sumanios
specializacijos kryptis per 3 m. po projekto įgyvendinimo (vnt.)" siūlome pakeisti į "sukurtos darbo vietos
MTEPI srityje pagal sumaniosios specializacijos kryptis". Neatsižvelgta.
Kadangi priemonė konstruojama pagal sumanios specializacijos kryptis (patvirtintos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 951), todėl
orientuojamės ne į bet kokias ilgalaikes darbo vietas, o būtent į tyrėjų MTEPI srityje.
Taip pat skaičiuojant rezultato rodiklį, būtina skaičiuoti pokytį, todėl rezultatas
skaičiuojamas po tam tikro laiko, t. y. per 3 m. po projekto įgyvendinimo.
SmartInvest LT+
Projektų atrankos
kriterijai Investuok Lietuvoje
"Investuok Lietuvoje" rekomendacija skirti projektui paramą turi būti įtraukta į projektų atrankos kriterijų.
Papildomai taikomi investuotojų ir investicijų projektų atitikties kriterijai. Svarstoma.
Bus svarstoma rengiant priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašą ir
specialiuosius atrankos kriterijus. Tačiau manome, kad užsienio investuotojai turi turėti
galimybę kreiptis paramos tiesiogiai, jei patys nutaria investuoti Lietuvoje, t. y.
neplanuojama privalomai reikalauti pasirašyto ketinimo protokolo su VšĮ "Investuok
Lietuvoje", kaip buvo reikalaujama 2007-2013 m. periodu.
Smartinvest LT+ Bendros pastabos
Lietuvos inžinerinės
pramonės asociacija
LINPRA
Pritraukti sumanios specializacijos investicijas pakaktų vienos SmartInvest LT+ priemonės, vietoje
siūlomų trijų priemonių (SmartParkas LT, SmartInvest LT ir SmartInvest LT+).
Tokią priemonę turėtų įgyvendinti partnerystės sutartimi veikiančios Investuok Lietuvoje ir verslo parkų
operatorių įmonės. Manome, kad per vieną priemonę, padidintume verslo ir valstybės bendradarbiavimą
investuotojų pritraukimo srityje, pasiektume didesnę lėšų sverto galią investuotojų pritraukimui ir
sumažintume priemonių administravimo naštą.
SmartInvest LT+ priemonės kontroliuojamų rodiklių sąraše siūlome numatyti pajamų ir investicijų santykio
rodiklį, kadangi toks rodiklis nustatytas Lietuvos įmonių priemonėms Intelektas Lt ir Intelektas Lt+. Neatsižvelgta.
Nepaisant to, kad visos minėtos priemonės yra susijusios su sumanios specializacijos
investicijomis, tačiau jomis sprendžiamos skirtingos problemos. Taip pat joms taikomi
skirtingi projektų atrankos būdai, yra tinkami skirtingi pareiškėjai ir t. t.
Technostartas LT Remiama veikla VGTU Galimybė dalyvauti mokslo ir studijų institucijoms Svarstoma.
Kokios konkrečiai finansinės priemonės bus įgyvendintos ir kokios bus įgyvendinimo
sąlygos, tiksliai bus aišku tik po finansinių priemonių išankstinio vertinimo (ex ante
vertinimas), už kurio atlikimą yra atsakinga Finansų ministerija ir kurį planuojama atlikti
iki 2014 m. pabaigos.
Technostartas LT
Finansuotinos
veiklos, tinkamos
išlaidos Asociacija INFOBALT
Siūlome šia priemone finansuoti fasilituojamų pre-akceleratorių ir akceleratorių (ilgalaikės mentorystės
tinklų) veiklą ir pumpurinėms įmonėms, startuoliams labai reikalingas produkto vystymo ir rinkodaros
paslaugas, kurioms finansuoti jos lėšų neturi. Jaunos įmonės turi pateikti rinkai paruoštą produktą,
suprasti ir išmokti kaip dirbti su klientais, tam reikia mentorystės, kuriai susirasti trūksta kontaktų, ir
paslaugų, kurioms finansuoti jos lėšų neturi. Jei duoti šias lėšas administruoti agentūrai, kuri perduoda jas
startuoliams (avansu ir išlaidų kompensavimo būdu), per didelis atstumas ir per maža kontrolė, nes
agentūros nepratusios dirbti su startuoliais ir į jų atsakomybę neįeina konsultacijos verslo klausimais. Tam
šiuo atveju reikalingi tarpininkai, užtikrinantys visą jauno verslo evoliuciją – pradiniame etape nuo
fasilituojamos komandos su idėja iki pirmo produkto pre-akceleratoriuje, toliau augimą akceleratoriuje su
mentoryste, finansuojant būtiniausias paslaugas per akceleratorius. Svarstoma.
Kokios konkrečiai finansinės priemonės bus įgyvendintos ir kokios bus įgyvendinimo
sąlygos, tiksliai bus aišku tik po finansinių priemonių išankstinio vertinimo (ex ante
vertinimas), už kurio atlikimą yra atsakinga Finansų ministerija ir kurį planuojama atlikti
iki 2014 m. pabaigos.
Technostartas LT
Paramos dydis,
intensyvumas
Kauno technologijos
universiteto Nacionalinis
inovacijų ir verslo centras
Neaiškus intensyvumas, manytina turėtų būti didelis dėl rizikos faktoriaus ir problemų pritraukti
investicijas. Rekomenduojama partneriais įtraukti ir aukštojo mokslo ir studijų institucijas (universitetus).
Pastariesiems rekomenduojama numatyti intensyvumą iki 70%. Svarstoma.
Kokios konkrečiai finansinės priemonės bus įgyvendintos ir kokios bus įgyvendinimo
sąlygos, tiksliai bus aišku tik po finansinių priemonių išankstinio vertinimo (ex ante
vertinimas), už kurio atlikimą yra atsakinga Finansų ministerija ir kurį planuojama atlikti
iki 2014 m. pabaigos.
Technostartas LT Stebėsenos rodikliai Asociacija INFOBALT
Priemonės rodiklis galėtų būti įkurtų jaunų įmonių skaičius, įdarbintų darbuotojų skaičius praėjus 1 m. po
akseleravimo pabaigos, ir vidutinės pajamos įmonėje per pirmus metus po įkūrimo, vidurkis per 3 metus
po įkūrimo. Svarstoma.
Kokios konkrečiai finansinės priemonės bus įgyvendintos ir kokios bus įgyvendinimo
sąlygos, tiksliai bus aišku tik po finansinių priemonių išankstinio vertinimo (ex ante
vertinimas), už kurio atlikimą yra atsakinga Finansų ministerija ir kurį planuojama atlikti
iki 2014 m. pabaigos.
Technostartas LT Stebėsenos rodikliai Žinių ekonomikos forumas
Siūlome įtraukti stebėsenos rezultato rodiklius: (i) įmonių, gavusių investicijas, pateiktų į rinką naujų
produktų, skaičius per 3 metus po projekto įgyvendinimo (vnt.); (ii) paramą gavusių įmonių MTEP išlaidų
didėjimas per 3 metus po projekto įgyvendinimo (Lt.). Svarstoma.
Kokios konkrečiai finansinės priemonės bus įgyvendintos ir kokios bus įgyvendinimo
sąlygos, tiksliai bus aišku tik po finansinių priemonių išankstinio vertinimo (ex ante
vertinimas), už kurio atlikimą yra atsakinga Finansų ministerija ir kurį planuojama atlikti
iki 2014 m. pabaigos.
Technostartas LT Bendros pastabos
Lietuvos rizikos ir
privataus kapitalo
asociacija
Visų pirma norėtume pabrėžti, kad, tam kad ši priemonė būtų gyvybinga, spėjama, kad planuojama atrinkti
tik vieną finansinį tarpininką/rizikos kapitalo fondą - akcentuojant numatomą skirti piniginių lėšų sumą.
Taigi atsižvelgiant į esamo Seed fondo praktiką, prognozuojame kad vietoj planuojamų skirti apie 11.6
mln. EUR galimai būtų galima įsisavinti apie 15-20 mln. EUR. Jeigu norime, kad būtų RK fondas ir
akceleratorius investuojantis iki 1.5-2 mln. EUR į ankstyvos fazės IT ir aukštųjų technologijų įmones,
kurioms tradiciškai reikia didesnio finansavimo, rekomenduotina numatyti, kad toks fondas būtų
siejamas/kombinuojamas su panašaus dydžio alokacija paraleliniam rizikos kapitalo fondui pagal kitą
priemonę iš kito tematinio tikslo (pvz. Verslumas FI), kuris iš dalies galėtų teikti tolimesnį (angl. follow-on)
finansavimą perspektyvioms Technostarto išvystytoms įmonėms iki sekančio finansavimo raundo,
kuriame dalyvautų tarptautiniai investuotojai bei užtikrinant, kad dalyvauja aukšto lygio fondo ir
akceleratoriaus valdytojų bei ekspertų komanda (ankstyvos stadijos technologijų projektų finansavimas ir
akceleravimas reikalauja plataus spektro ekspertinių žinių). Rinkoje šiuo metu jaučiamas “protingų pinigų”
trūkumas (i) ankstyvos fazės aukštų technologijų (ne IT) projektų, kurie reikalauja didesnių investicijų,
rinkos segmente bei (ii) tolimesnio ankstyvos fazes projektų finansavimo raunduose, dėl esamo Seed
fondo “de minimis” apribojimo (200 tūkst. EUR “lubos”) bei privačių investuotojų žemesnės rizikos
tolerancijos kituose rinkoje veikiančiuose fonduose. Dviejų fondų kombinacija leistų į abu fondus pritraukti
privačius investuotojus, nes Technostartas LT priemonės RK fondo dydis leistų diversifikuoti investicijas ir
geriau valdyti riziką, o paralelinis fondas pagal kitą priemonę galėtų finansuoti ir vėlėsnės stadijos
projektus, pritraukiant didesnę proporciją privačių lėšų. Svarstytinas ir subsidijinės priemonės suteikimas
akceleratoriui, jei norima užtikrinti aukšto lygio ankstyvos stadijos IT ir aukštų technologijų projektų
akceleravimą. Svarstoma.
Kokios konkrečiai finansinės priemonės bus įgyvendintos ir kokios bus įgyvendinimo
sąlygos, tiksliai bus aišku tik po finansinių priemonių išankstinio vertinimo (ex ante
vertinimas), už kurio atlikimą yra atsakinga Finansų ministerija ir kurį planuojama atlikti
iki 2014 m. pabaigos.
Technostartas LT Bendros pastabos
VšĮ Šiaurės miestelio
technologijų parkas
Pažymėtina, kad rizikos kapitalo fondai dažniausiai ieško jau tam tikrą "įdirbį" turinčių idėjų. Šią nišą
sėkmingai užpildo MTP vykdomos technologinių verslų skatinimo veiklos: potencialių idėjų paieška ir
atranka, į kurių atrankas įtraukiami ir rizikos kapitalo fondų atstovai, inkubavimo, mentoriavimo bei
akceleravimo paslaugos. Egzistuoja rizika, kad eliminavus minėta MTP vykdomas veiklas, dalis
potencialių idėjų nebus įgyvendintos ir išvystytos, taip pat atsižvelgiant į užsienio šalių gerąją praktiką
(pvz., Izraelio technologinių startup'ų/ inkubatorių programa), siūlome sukurti finansinius mechanizmus
MTP, leidžiančius investuoti į inkubuojamas įmones. Ilgalaikėje perspektyvoje tokie mechanizmai įgalintų
MTP vykdyti technologinių verslų kūrimo veiklas iš grįžtančių lėšų. Svarstoma.
Kokios konkrečiai finansinės priemonės bus įgyvendintos ir kokios bus įgyvendinimo
sąlygos, tiksliai bus aišku tik po finansinių priemonių išankstinio vertinimo (ex ante
vertinimas), už kurio atlikimą yra atsakinga Finansų ministerija ir kurį planuojama atlikti
iki 2014 m. pabaigos.
Koinvest LT
Paramos dydis,
intensyvumas
Kauno technologijos
universiteto Nacionalinis
inovacijų ir verslo centras
Neaiškus intensyvumas, manytina turėtų būti didelis dėl rizikos faktoriaus ir problemų pritraukti
investicijas. Rekomenduojama partneriais įtraukti ir aukštojo mokslo ir studijų institucijas (universitetus).
Pastariesiems rekomenduojama numatyti intensyvumą iki 70%. Svarstoma.
Kokios konkrečiai finansinės priemonės bus įgyvendintos ir kokios bus įgyvendinimo
sąlygos, tiksliai bus aišku tik po finansinių priemonių išankstinio vertinimo (ex ante
vertinimas), už kurio atlikimą yra atsakinga Finansų ministerija ir kurį planuojama atlikti
iki 2014 m. pabaigos.
Koinvest LT Stebėsenos rodikliai Žinių ekonomikos forumas
Siūlome įtraukti stebėsenos rezultato rodiklius: (i) įmonių, gavusių investicijas, pateiktų į rinką naujų
produktų, skaičius per 3 metus po projekto (vnt.); (ii) paramą gavusių įmonių MTEP išlaidų didėjimas per 3
metus po projekto (Lt.). Svarstoma.
Kokios konkrečiai finansinės priemonės bus įgyvendintos ir kokios bus įgyvendinimo
sąlygos, tiksliai bus aišku tik po finansinių priemonių išankstinio vertinimo (ex ante
vertinimas), už kurio atlikimą yra atsakinga Finansų ministerija ir kurį planuojama atlikti
iki 2014 m. pabaigos.
Koinvest LT Bendros pastabos Asociacija INFOBALT Negali pareikšti nuomonės, nes aprašymas šiai dienai per daug abstraktus. NE PASTABA. Nėra komentuojama.
Visos priemonės
Pareiškėjai,
partneriai
Lietuvos Respublikos
sveikatos ministerija
Tam tikrų finansavimo priemonių (pvz., „Technologinių centrų infrastruktūra“, „Intelektas LT“, „Intelektas
LT+“, „InoPatentas“, kt.) reikalavimai (pareiškėjams, partneriams) nustato aiškius apribojimus viešojo
sektoriaus subjektams teikti paraiškas investicijoms į veiklas, kuriomis būtų plėtojamos inovacijos,
eksperimentinė (technologinė) plėtra pagal jau patvirtintas sumanios specializacijos kryptis bei prioritetus,
t. y. nurodoma, kad pareiškėjais (partneriais) galės būti tik privatūs juridiniai asmenys. Atkreipiame
dėmesį, kad siekiant didinti privataus sektoriaus išlaidas plėtojant mokslinius tyrimus, inovacijas,
eksperimentinę plėtrą svarbų vaidmenį vaidina viešasis sektorius, kuris yra vienas didžiausių inovacijų
paklausą skatinančių ir suinteresuotų šalių bei inovacijų naudotojų. Pavyzdžiui, viešųjų įstaigų universitetų
ligoninių veikla apima tiek praktinę, tiek mokslo mediciną, jos yra biomedicinos mokslų ir studijų klinikinės
bazės, todėl yra pajėgios kurti, tyrinėti bei plėtoti pažangias ir inovatyvias diagnostikos, gydymo, sveikatos
stebėsenos ir ligų prevencijos technologijas.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašome atliekant tolesnį finansavimo priemonių MTEPI srityje
detalizavimą patikslinti minėtų priemonių MTEPI srityje finansavimo reikalavimus įtraukiant nuostatą, kad
pareiškėjais (partneriais) gauti ES struktūrinių fondų paramą veikloms pagal nustatytas MTEPI priemones
galėtų būti ir viešojo sektoriaus subjektai, tokiu būdu stiprinant viešojo ir privataus sektorių institucinę
partnerystę bei sudarant galimybes į inovacijų programas bei projektus sistemingai įtraukti galutinius
inovacijų vartotojus. Iš dalies atsižvelgta.
Priemonė "Technologinių centrų infrastruktūra": pareiškėjus ir partnerius numatoma
tikslinti, praplečiant jų ratą. Taip pat numatoma tikslinti ir pačios priemonės koncepciją.
Priemonės "Intelektas LT" ir "Intelektas LT+": šias dvi priemones planuojama apjungti,
teikiant valstybės pagalbą pagal BBIR 25 straipsnį. Taip pat planuojama koreguoti
pareiškėjus, įtraukiant ir viešąsias įstaigas, vykdančias MTEP veiklas (išskyrus mokslo
ir studijų institucijas - dėl dvigubo finansavimo prevencijos vykdymo ir taskoskyrų su
ŠMM priemonėmis užtikrinimo). Taip pat atsižvelgiant į BBIR 25 straipsnį, numatantį
didesnį finansavimo intensyvumą už veiksmingą bendradarbiavimą su įmonėmis arba
mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijomis (kurios apibrėžtos BBIR 2 straipsnyje)
atitinkamai numatoma patikslinti ir apjungtos priemonės partnerių formuluotę.
Priemonė "Inopatentas": tinkamus pareiškėjus numatoma praplėsti, įtraukiant ir
viešuosius juridinius asmenis.
Priemonė "InoConect LT": tinkamus pareiškėjus numatoma praplėsti, įtraukiant ir
viešąsias įstaigas - MTP bei klasterių koordinatorius.
Atkreiptinas dėmesys, kad dalyje priemonių tinkamais pareiškėjais/ partneriais nurodyti
tiesiog juridiniai asmenys (patenka ir viešieji, ir privatūs). Kitos priemonės savo esme
yra skirtos tik privatiems juridiniams asmenims arba jie gali būti tinkamais pareiškėjais
atsižvelgus į valstybės pagalbos reglamentus (pvz., priemonės "Inosertifikavimas"
atveju, finansavimą planuojama teikti pagal BBIR 28 straipsnį "Inovacijų pagalba MVĮ".
Pačiame straipsnio pavadinime užkoduota, kad pagalba gali būti teikiama tik MVĮ).
Visos priemonės
Paramos dydis,
intensyvumas UAB "Desanta"
Nesuprantamas toks didelis dėmesys (paramos dydžio atžvilgiu) į MTTP sritį. Iš patirties galima teigti, jog
Lietuvoje tikrų mokslinių projektų nėra daug ir jų nebus. Verslas bandys prisitaikyti - kaip ir buvo bandoma
prisitaikyti anksčiau – žinant visa istorija su IT įmonėmis, kurios pateikė daug paraiškų pagal priemonę
Intelektas LT, o po to buvo stipriai apkarpytos. Tai ar ne geriau sukurti veiksmingas priemones, kurios
būtų orientuotos į didesnę pridėtinę vertę kuriančius sektorius (tas pats IT sektorius ir pan.). Yra nuomonė,
jog parama MTTP projektams gali būti vykdoma kitokiu principu – inovacinių čekių pagalba projektai būtų
atrenkami, o toliau panašiu valstybės projekto planavimo principu vedami centralizuotai bendradarbiaujant
mokslinėms institucijoms. Neneigiant MTTP projektų svarbos – dauguma jų virsta profanacija arba tam
tikrų mokslininkų (kurie „vertina“ MTTP projektus) iš mokslo tarybos subjektyvios nuomonės įkaitais.
Paramos intensyvumas iki 45 proc. bus nepatrauklus ir, atitinkamai, neveiksmingas. Pasak įmonių atstovų
jiems yra lengviau gauti 30 proc. nuolaidą iš įrangos tiekėjo, nei gauti 25-35-45 proc. paramą su ilgalaikiais
įsipareigojimais, ilgu projektų vertinimu bei didele administracine našta (kaip šios naštos nesupaprastintų
– ji vis vien liks ir bus reikšminga). Taip pat verslas sunkiai prisitaiko prie ilgo projekto vertinimo periodo
bei projekto pakeitimo derinimo procedūrų. Visa tai būtų galima „kentėti“ tik su reikšminga paramos dalimi.
Taip pat prašau atkreipti dėmesį į tai, jog 2008 metai jau buvo kelios priemonės (konkrečiai – Lyderis LT)
su 35 proc. paramos intensyvumu. Rezultatas – pilnas priemonės fiasko ir naujo kvietimo 2009 metais
skelbimas su kitu paramos intensyvumu. Iš dalies atsižvelgta.
1. Didelis dėmesys MTEPI sričiai yra dėl Europs Komisijos pozicijos, bei 2013 m.
gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013
reikalavimo lėšas koncentruoti tam tikriems prioritetams.
2. Paramos intensyvumai bus nustatyti, atsižvelgiant į maksimalius valstybės pagalbos
reglamentuose leistinus intensyvumus atitinkamoms veikloms. Tačiau pažymėtina, kad
regioninės valstybės pagalbos žemėlapis Lietuvai yra pasikeitęs, lyginant su 2007-2013
m. laikotarpiu. Vadovaujantis 2014-2020 m. regioninės pagalbos žemėlapiu Lietuvai
intensyvumai labai mažai ir mažai įmonei gali siekti iki 45 proc., vidutinei įmonei - iki 35
proc. ir didelei įmonei - iki 25 proc., kai 2007-2013 m. laikotarpiu atitinkamai buvo 70
proc., 60 proc. ir 50 proc.
3. Reikalavimai vertinimo procesui bus nustatyti Projektų administravimo ir finansavimo
taisyklėse.
4. Priemonės "Lyderis LT" pirmojo kvietimo projektams nebuvo nustatytas maksimalus
(t. y. pagal 2007-2013 m. regioninės pagalbos žemėlapį leistinas) finansavimo
intensyvumas, nes įmonėms veikiant įpratomis rinkos sąlygomis ir ne krizės metu, tokio
intensyvumo visiškai užtenka (šiuo klausimu buvo daug diskutuota 2007-05-02 viešojo
aptarimo metu ir valstybė, siekdama kuo mažiau iškraipyti rinką, vertina ir ekonominę
situaciją). Prasidėjus, pasaulinei ekonominei krizei buvo priimtas sprendimas
intensyvumus padidinti, siekiant labiau paremti įmones, kad joms mažiau reikėtų
prisidėti prie projekto ko-finansavimo savo arba skolintomis iš banko lėšomis.
Nepaisant šių aplinkybių laikoma, kad pirmasis kvietimas buvo sėkmingas, nes tinkamų
projektų buvo daugiau negu kvietimui buvo lėšų.
Visos priemonės
Paramos dydis,
intensyvumas
Kauno technologijos
universiteto Nacionalinis
inovacijų ir verslo centras
Didinti paramos priemonių intensyvumą įmonei (taikant koeficientą 1,2-1,5, priklausomai nuo esamo
intensyvumo), jeigu yra partnerystė su aukštojo mokslo ir studijų institucijomis (universitetais). Tai skatintų
glaudesnį pramonės ir aukštojo mokslo ir studijų institucijos (universiteto) bendradarbiavimą. Neatsižvelgta.
Paramos taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai atveju
(priemonė "Intelektas LT") yra numatytas pagalbos intensyvumo padidinimas 15 proc.,
jeigu yra veiksmingas bendradarbiavimas kaip numatyta BBIR 25 straipsnio 6 dalyje.
Kitose priemonėse ir taip numatyti maksimalūs intensyvumai pagal BBIR.
Visos priemonės Sąvokos VĮ "Kauno aerouostas"
Siūloma 1.2.1. konkretaus uždavinio formuluotė „Padidinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir
inovacijų veiklų aktyvumą privačiame ir viešajame sektoriuose“. Manome, kad MTEPI svarbus ir viešajam
sektoriui. Valstybės įmonės (pvz., oro uostus valdančios įmonės) irgi galėtų dalyvauti tokio pobūdžio
priemonių (Inoklaster LT, Inoklaster LT+) įgyvendinime.
Siūloma 4.2.1. konkretaus uždavinio formuluotė "Sumažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės ir
paslaugų įmonėse“. Siūlome įtraukti paslaugų įmones. Pvz. Lietuvos oro uostai yra paslaugų teikimo
įmonės, kurie naudoja energijos išteklius orlaivių ir keleivių aptarnavimui.
Įgyvendinus priemones (Kogeneracija pramonei LT, RES pramonei LT, Auditas pramonei LT) oro uostai
pridėtų prie šio uždavinio įgyvendinimo.
Priėmus pasiūlymą, atitinkamus koregavimus reiktų daryti kiekvienos priemonės aprašyme. Neatsižvelgta.
1. Veiksmų programos 1 prioritetas „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir
inovacijų skatinimas“, 1.2. investicinis prioritetas, nustatytas Europos Komisijos,
skamba taip: „Verslo investicijų į MTI skatinimas, įmonių, MTI centrų ir aukštojo mokslo
sektoriaus ryšių bei sąveikos plėtojimas, visų pirma skatinant investicijas į produktų ir
paslaugų plėtrą, technologijas, socialines ir viešosioms paslaugoms teikti skirtas
inovacijas; taip pat paklausos, jungimosi į tinklus, grupių ir atvirų inovacijų skatinimas
pagal pažangiosios specializacijos strategiją remiant technologinius ir taikomųjų mokslų
tyrimus, bandomųjų linijų diegimą, išankstinio produktų patvirtinimo veiksmus ir didelio
poveikio technologijų pažangiosios gamybos pajėgumus, pirminės gamybos bei
bendrosios paskirties technologijų sklaidą". Taigi, pačiame pavadinime užfiksuota
orientacija į verslo investicijų į MTEPI skatinimą.
Klasterio nariais gali būti įvairūs subjektai - tiek viešieji, tiek privatūs juridiniai asmenys.
2. Veiksmų programos 4 prioriteto 4.2.1 uždavinys "Sumažinti energijos vartojimo
intensyvumą pramonės" skirtas tik pramonės įmonėms. Už kitas energetikos
priemones yra atsakinga Energetikos ministerija, dalį priemonių kuruoja Aplinkos
ministerija. Pramonės išskirtinumas ir svarba visoms ES-28 šalims išplaukė iš Europos
Komisijos parengtų komunikatų.
Visos priemonės Bendros pastabos
Lietuvos Respublikos
kultūros ministerija
Taip pat Kultūros ministerija, išanalizavusi 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpio priemonių
aprašymus, atkreipia dėmesį, kad pateiktuose aprašymuose nėra aiškūs šie aspektai:
- kokiuose dokumentuose apibrėžtos MTEP ir MTEPI sąvokos bus vartojamos priemonių finansavimo
sąlygų aprašuose;
- priemonių aprašymuose nėra aiškiai įvardintas SVV ir MVĮ sąvokų skirtumas;
- Inoklaster LT priemonės apraše nėra paaiškinta „klasterį eksploatuojančios įmonės“ sąvoka;
- priemonėje Verslo klasteris LT nėra aiški priemonės apimtis, nėra detalizuota finansavimo schema,
paraiškos pateikimo formatas, klasterio įmonių susietumo principai;
- infrastruktūros priemonėse nėra aiškiai įvardinta, ar yra numatyta galimybė investuoti ne tik į teritorijas,
nurodytas intergruotų teritorinių investicijų žemėlapyje.
Atsižvelgiant į tai, jog KKI sektorius apima itin skirtingas veiklas bei pasižymi specifiniais niuansais, į
kuriuos neatisžvelgus gali būti užkirstas kelias pretenduoti gauti paramą daliai šioje srityje veikiančių
subjektų, prašome Kultūros ministerijos atstovus įtraukti į su priemonėmis susijusių teisės aktų rengimo
procesus. Iš dalies atsižvelgta.
Sąvokos bus vartojamos tokios, kokios apibrėžtos reglamentuose ir kituose teisės
aktuose. Neapibrėžtos sąvokos bus patikslintos.
Visos priemonės Bendros pastabos
Lietuvos inžinerinės
pramonės asociacija
LINPRA
1. Lietuvos Mokslo institucijų, mokslinės tiriamosios veiklos užsakovas, kaip taisyklė turėtų būti verslo
subjektas (įmonė, asociacija ir (ar) klasteris). Tik projektams, kurių idėja turi konkrečius verslo užsakymus,
turėtų būti skiriamas finansavimas. Tokiu būdu išvengtume abejotinos vertės taikomųjų mokslinių tyrimų
vykdymo, pasiektume glaudesnio verslo ir mokslo bendradarbiavimo bei didesnės sinergijos, padidinant
įmonių produkcijos ir paslaugų pridėtinę vertę tiekimo grandinėje bei padidintume Lietuvos verslo,
biudžeto ir žmonių pajamas iš aukštos pridėtinės vertės produkcijos ir paslaugų eksporto.
2. Praėjusio finansavimo laikotarpio patirtis parodė, kad dažnai verslo įmonės gaminančios aukštos
pridėtinės vertės produkciją neranda Lietuvos mokslo įstaigų ar atskirų mokslininkų galinčių suteikti MTEP
paslaugas nišinėse srityse. Galiojusios finansavimo sąlygos, draudė pirkti tokias paslaugas iš užsienio
mokslininkų. Todėl mūsų nuomone finansavimo tvarkos aprašuose, turėtų būti leidžiama verslui nupirkti
mokslo paslaugas iš užsienio mokslininkų. Tokiu atveju, užsienio mokslo paslaugų pirkimui turėtų būti
taikomas atitinkamas koeficientas, padidinantis finansavimo dydį. Toks leidimas padidintų mokslo
paslaugų prieinamumą, padidintų konkurenciją ir paskatintų Lietuvos mokslininkus didinti savo paslaugų
apimtis bei labiau domėtis užsienio mokslininkų darbais bei aukštų technologijų verslo įmonių MTEP
poreikiais.
3. MTEP veikla yra visuomet susijusi su rizika, kad eksperimentas nepavyks, o tyrimo rezultatai bus
neigiami. Todėl finansavimo dokumentuose būtina numatyti, kad finansavimo naudos gavėjai nebus
baudžiami už nesėkmes, jei ėmėsi būtinų ir pakankamų priemonių rizikos suvaldyti. Tokios nuostatos
įteisinimas padrąsintų drąsiau eksperimentuoti ir sumažintų baimę suklysti, o parama inovaciniams
ieškojimams taptų labiau patraukli.
4. Visose žmogiškųjų išteklių priemonėse turi būti numatytos grupinės iniciatyvos su pareiškėjais –
asocijuotomis verslo struktūromis. Iš dalies atsižvelgta.
1. Kiekvienas projektas turės atikti konkečios priemonės projektų finansavimo sąlygų
aprašo reikalavimus.
2. Praktiškai visos MTEPI srities priemonės yra valstybės pagalbos objektas, todėl
rengiant konkrečias sąlygas numatoma vadovautis atitinkamais BBIR straipsniais, de
minimis reglamentu bei ES SF administravimą reglamentuojančiais teisės aktais.
3. Už rodiklių nepasiekimą yra numatytos finansinės korekcijos ir tai yra ES SF
reglamentų nuostata.
4. Bet kokia partnerystė turi turėti pridėtinę vertę, todėl ne visoms Ūkio ministerijos
planuojamos žmogiškųjų išteklių priemonėms yra reikalingi partneriai asocijuotos
struktūros, arba pareiškėjas - asociacija.
Visos priemonės Bendros pastabos Lietuvos klasterių forumas
Lietuvos klasterių plėtros koncepcijoje užfiksuotas partnerystės principas yra pagrindinis ir iš esmės
nulemiantis kiekvieno klasterio sėkmę. Tačiau šis partnerystės principas neatspindi ES struktūrinės
paramos priemonėse, skirtose klasteriams vystyti. Nėra priemonės, kurioje klasteriai turėtų galimybę
dalyvauti visoje MTEPI grandinėje (pradedant moksliniais tyrimais, produkto idėja ir baigiant produkto
įdiegimu į rinką) su partneriais, t.y. klasterio nariais. Norėdami dalyavuti visoje MTEPI grandinėje klasterio
nariai turi naudotis skirtingomis priemonėmis, pvz., rašyti 3-5 skirtintas paraiškas (priemonėms "Intelektas
LT", "Inosertifikavimas", "Inoklaster LT", "Naujos galimybės LT", "Verslo klasteris"). Tai automatiškai
sąlygoja visos eilės problemų atsiradimą: i) žymiai didesni paraiškų ruošimo ruošimo kaštai; ii) brangus ir
sudėtingas projektų administravimas (3-5 skirtingi pareiškėjai (vienu metu MVĮ, kitu klasterio
koordinatorius, dar kitu - asociacija ir t.t.); iii) didėja rizika, kad lėšos bus panaudotos neefektyviai ir
produktas/ paslauga nebus sukurti, nes viena paraiška gali būti patenkinta, kita ne; iv) didesnė klasterio
iširimo grėsmė, nes klasterio narių energija nukreipta ne į partnerystės ir bendradarbiavimo stiprinimą, bet
į sprendimą užprogramuotų konfliktų dėl sudėtingo dalyvavimo ir projektų adminsitravimo; v) didėja darbo
krūvis ir klaidų tikimybė priežiūros institucijoms. Neatsižvelgta.
1. Išreikštas poreikis vienai bendrai priemonei. Jungtinė priemonė nelabai galima, nes
išvardintas priemones numatoma finansuoti pagal skirtingus prioritetus, kuriems
Europos Komisija kelia skirtingus reikalavimus, pvz., 1 prioriteto priemonės turi atitikti
sumaniąją specializaciją, pagal 3 prioritetą parama negali būti teikiama didelėms
įmonėms ir t. t. Jeigu būtų bandoma padaryti jungtinę priemonę, ji turėtų būti labai
siaura. Be to, skirtingi ir valstybės pagalbos reikalavimai.
2. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad sujungus visas minimas priemones į vieną ir
parengus vieną aprašą visoms veiklos, toks aprašas būtų labai nedraugiškas vartotojui,
nes be ES SF reikalavimų, veikloms yra taikomi skirtingi valstybės pagalbos
reglamentai ir jų straipsniai, prisidėtų ir labai įvairių specialiųjų bei prioritetinių atrankos
kriterijų, taip pat reikalavimas atitikti sumanią specializaciją. Panaši praktika dėl tokių
plačių priemonių ir aprašų buvo taikoma 2004-2006 m. bendrojo programavimo
dokumento laikotarpiu, tačiau atsižvelgus į neigaimą patirtį 2007-2013 m. periodu jos
buvo atsisakyta.
Visos priemonės Bendros pastabos
Kauno technologijos
universiteto Nacionalinis
inovacijų ir verslo centras
Leisti įmonei kofinansuoti aukštojo mokslo ir studijų institucijos (universiteto) nuosavų lėšų indėlį į projektą,
jei mokslo ir studijų institucija (universitetas) projekte dalyvauja kaip partneris ir jam nustatytas nedidelis
finansavimo intensyvumas. Neatsižvelgta.
Skirtingoms priemonėms projektų finansavimo sąlygos bus skirtingos bei priklausys
nuo ES SF taisyklių reikalavimų ir valstybės pagalbos reglamentų atitinkamų straipsnių
nuostatų.
Idėja LT
Siūloma nauja
priemonė
Lietuvos inžinerinės
pramonės asociacija
LINPRA
Priemonės Inosertifikavimas ir Inopatentas LT yra skirtos jau išplėtotų idėjų įtvirtinimui, asociacijos
nuomone tikslinga sukurti priemonę Idėja LT, kuri būtų skirta idėjų plėtojimui remti. Taip padidintume
priemonių patrauklumą ir sukurtume logišką seką. Netasižvelgta.
Pagal priemonę "Inovaciniai čekiai" viena iš finansuotinų veiklų numatoma bus
techninių galimybių studijos/ MTEP rezultatai.