Lenkijos – Lietuvos valstyb÷s likvidavimas. I, II ir III ATR

padalijimas

ATR – Abiejų Tautų Respublika.

1. XVIII a. II-osios pus÷s Prūsijos ir Rusijos valstybių stipr÷jimas. • Caras Petras I ir Rusijos dominavimo Europos istorijoje epochos pradžia. S.

Peterburgo įkūrimas, pri÷jimas prie strategiškai svarbios Baltijos jūros. Šiaur÷s karo (1721 m.) pabaigoje Rusija iš Švedijos gauna visą Estiją ir Livoniją, Petras I pasiskelbia visos Rusijos imperatoriumi. Šiaur÷s karo metu Lietuva tarnavo kaip kovojančiųjų kariuomenių pereinamasis laukas. Augusto II valdymo laikais vyravo suirut÷, galų gale šalyje išviję švedų kariuomenę įsitvirtina rusai. Rusija ir Prūsija siejo sutartis riboti Augusto II ryšius su Anglija ir Austrija.

• Augustas III (1733-1763 m.) Jį r÷m÷ Rusija ir Prūsija bei Austrija. Svetimų valstybių kariuomen÷s žygiuodavo per Lietuvos – Lenkijos valstybę kaip po savo kraštą. Niekas nebesiskait÷. Kai kaimyn÷s kariavo tarpusavyje ir su turkais, ATR buvo labai puikus metas sustipr÷ti, bet bajorija niekaip negal÷jo susitarti ir gail÷jo pinigų mokesčiams ir valstyb÷s stiprinimui. Čartoriskių gimin÷s įsigal÷jimas.

• Jekaterina II; jos favoritas Stanislovas Augustas Poniatovskis gauna Lenkijos – Lietuvos sostą (1764-1795 m.)

• Prūsijos įsigal÷jimas, Jekaterina II buvusi Prūsijos Anhalt-Cerbsto žemių kunigaikštyt÷.

• Čartoriskių konfliktas su Rusija. Radomo konfederacija 1767 m. Repnino įsigal÷jimas.

• Baro konfederacija 1768 m. sudar÷ bajorai panorę kovoti prieš Rusija už savo teises. Konfederatų padrika partizanin÷ kova.

2. 1772 m. pirmasis Lietuvos – Lenkijos valstyb÷s padalijimas. • Rusijos s÷kmingas karas su Turkija.

• Austrijos pretenzijos. Prūsijos pasiūlymas pasidalinti Respublikos žemes. • Labiausiai šiuo padalijimo laim÷jo Prūsija, nes pagaliau sujung÷ savo valstybę į

vientisą vienetą. • 1773 ATR karalius buvo priverstas sušaukti seimą, kad pripažinti padalinimą.

• Visiškai buvo susiaurinta karaliaus valdžia. Tiesioginis valdininkas buvo Rusijos carien÷s paskirtas vietininkas.

3. Reformos, 4 metų seimas ir Targovicos konfederacija. • Rusijai karą paskelb÷ Turkija ir Švedija.

• Ketverių metų seimo reformos: panaikinta liberum veto teis÷, padidinta kariuomen÷, karaliui suteikta ministrų skyrimo valdžia.

• Targovicos konfederacija remiama Rusijos sugriauna visas seimo reformas ir perima valstyb÷s valdymą.

4. 1793 m. II-asis ATR padalijimas. • Po konfederatų pergal÷s Rusija, Prūsija ir Austrija v÷l prad÷jo der÷tis d÷l tolimesnio

Respublikos likimo.

• Prūsija gauna Dancigo koridorių. • Gardine surinktas seimas buvo priverstas naująjį padalinimą patvirtinti.

• 1794 m. T. Kosčiuškos sukilimas. 5. Trečiasis Respublikos padalinimas 1795 m.

• Numalšinus sukilimą, į Respubliką įžygiavusios Austrijos, Rusijos ir Prūsijos kariuomen÷s nutar÷ galutinai pasidalinti Respubliką.

• Visa Lietuvos teritorija išskyrus Užnemunę atiteko Rusijai.

• Užnemun÷ teko Prūsijai ir išbuvo jos valdžioje iki Napoleono laikų.