11 TEMA. IEŠKINIAI ES INSTITUCIJOMS DĖL ŽALOS ATLYGINIMO: SESV 268 STR

IEŠKINIAI ES INSTITUCIJOMS DĖL ŽALOS ATLYGINIMO

SESV 268 straipsnis (EB sutarties ex 235 straipsnis) Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso

spręsti ginčus, susijusius su žalos atlyginimu, numatytu 340 straipsnio antrojoje ir trečiojoje pastraipose.

SESV 340 str. 2, 3 dalys (EB sutarties ex 288 straipsnis)

Deliktinės atsakomybės atveju Sąjunga pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią, eidami savo pareigas, padaro jos institucijos ar jų tarnautojai.

Nukrypdamas nuo antrosios pastraipos, Europos centrinis bankas pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią padaro pats bankas ar jo tarnautojai, atlikdami savo pareigas.

IEŠKINIAI ES INSTITUCIJOMS DĖL ŽALOS ATLYGINIMO

ES deliktinė atsakomybė – nesutartinės atsakomybės rūšis, kuomet šalių nesieja sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakomybė atsiranda padarius teisės pažeidimą (deliktą) – pažeidus ES teisę.

Sąjungos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė.

IEŠKINIAI ES INSTITUCIJOMS DĖL ŽALOS ATLYGINIMO

ES deliktinės atsakomybės taikymas – išimtinė TT (jeigu kreipiasi valstybė narė) bei Bendrojo teismo (jeigu ieškinį paduoda privatus asmuo) prerogatyva.

IEŠKINIAI ES INSTITUCIJOMS DĖL ŽALOS ATLYGINIMO

Ieškovai: Valstybė narė; Fiziniai ar juridiniai asmenys (bet

kuris asmuo, kuriam Sąjungos institucijos ar tarnautojo veikla buvo sukelta žala).

Atsakovas: ES, atstovaujama institucijos, kurios veiksmais padaryta žala.

IEŠKINIAI ES INSTITUCIJOMS DĖL ŽALOS ATLYGINIMO

Ieškiniai dėl žalos atlyginimo sudaro savarankišką ieškinių rūšį greta ieškinių dėl panaikinimo.

Ieškiniai dėl žalos atlyginimo iš dalies kompensuoja privačių asmenų teisės pareikšti ieškinį ESTT dėl panaikinimo ribojimą.

IEŠKINIAI ES INSTITUCIJOMS DĖL ŽALOS ATLYGINIMO

Terminas pareikšti ieškinį - ESTT statuto 46 str.: Bylos prieš Sąjungą su deliktine atsakomybe susijusiais

klausimais nebekeliamos praėjus penkeriems metams po tokio įvykio, dėl kurio norima bylą iškelti. Ieškinio senaties terminas nutraukiamas, jei pradedamas procesas Teisingumo Teisme arba jei prieš iškeliant tokią bylą nukentėjusioji šalis paduoda prašymą atitinkamai Sąjungos institucijai. Pastaruoju atveju byla turi būti iškelta per Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnyje nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį;

ETT: žalą patyrusio asmens reikalavimo atžvilgiu negali būti pritaikyta senatis, jeigu asmuo apie žalą sukeliantį įvykį sužinojo vėliau (Byla 145/83, Adams/EK).

ES deliktinės atsakomybės sąlygos

Nėra nustatytos Sutartyje; Pirmą kartą nustatytos Lütticke byloje

(pirma, EB teisės pažeidimas, kuris pasireiškia neteisėtais EB institucijos veiksmais, antra, asmeniui padaryta žala, ir, trečia, priežastinis ryšys tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos)

Bergaderm byloje Teismas nusprendė, jog ES deliktinės atsakomybės ir valstybių atsakomybės dėl žalos sąlygos turi būti vienodos.

ES deliktinės atsakomybės sąlygos

pirma, pažeistos ES teisės normos tikslą suteikti teises asmeniui;

antra, pažeidimo pakankamą rimtumą,

trečia, asmens patirtą žalą, ketvirta, priežastinį ryšį tarp

pažeidimo ir žalos.

Antroji ES deliktinės atsakomybės sąlyga – pažeidimo pakankamas rimtumas.

Pakankamai rimto pažeidimo įvertinimas iš esmės priklauso nuo ES institucijų turimos diskrecijos teisės;

Kai ES institucija, veikdama teisės aktų leidybos srityje, kurioje ji turėjo tik ribotas diskrecijos teises / iš viso tokių teisių neturėjo, padaro ES teisės normų pažeidimą, toks pažeidimas automatiškai (iš karto, be papildomo įrodinėjimo) laikytinas pakankamai rimtu (per se), nereikalaujant įrodyti jo rimtumo.

Kai ES institucija, veikdama teisės aktų leidybos srityje, kurioje ji turėjo plačias diskrecijos teises, pakankamai rimtas pažeidimas padaromas tada, kai ES institucija akivaizdžiai ir iš esmės pažeidė turimas diskrecijos teises.

Pažeidimo pakankamą rimtumą (akivaizdumą) apibrėžia tokie kriterijai kaip pažeistos ES teisės normos ypatinga reikšmė (prie tokių priskirtinos normos dėl vidaus rinkos laisvių, žmogaus teisių), žalos padarymas aiškiai apibrėžtai (konkrečiai) rinkos dalyvių grupei, atsiradusios žalos viršijimas normalios ūkinės rizikos ribas.

Trečioji EB deliktinės atsakomybės sąlyga – dėl pažeidimo atsiradusi žala.

Kas laikytina žala Sutartyje nėra apibrėžta. Žalos apibrėžimą suformulavo ETT.

Žala – tai nukentėjusiojo asmens turto ar kitokių teisės saugomų vertybių netekimas.

Turtinė žala, įskaičiuojant ir negautas pajamas;Neturtinė žala, tiek ir įvairios kitokios išlaidos. Deliktinės atsakomybės vienas pagrindinių

principų – privalomumas vengti didesnės žalos atsiradimo galimybės, yra visuotinai pripažintas bei taikomas daugelyje teisinių sistemų.

Tikslų atlygintinos žalos dydį ES deliktinės atsakomybės bylose nustato pats Teismas savo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Ketvirtoji ES deliktinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir žalos.

Būtina įrodyti, kad privatus asmuo būtent dėl konkrečių ES institucijos veiksmų, pažeidžiančių ES teisę, patyrė žalą;

Toks ryšys turi būti tiesioginis, artimiausias ir išimtinis

ES institucija, padariusi žalos, nėra įpareigota atlyginti bet kokių žalingų padarinių, ypač tų, kurie yra pakankamai nutolę nuo neteisėtų veiksmų, nesusiję su jais;

Nustatant priežastinį ryšį atsižvelgiama į nukentėjusio (žalą patyrusio) asmens elgesį;