ISSN 1648-5874

InformacInIs leIdInys

ŠVIETIMO NAUJIENOSGEGUŽĖ

2016’5/360

Ateičiai...

6 10

14 4

2

Šiame numeryje

Stei gia mi STE AM cen trai ..............................................................3

Ty ri nė da mi at ran da me pa sau lį ............................................................4

Part ne rys tė Lie tu va– Vo kie ti ja .............................7

Į kon kur są Briu se ly je... ......11

So cia li za ci jos cen tras – to kia pa ti mo kyk la .....................16Centras dirba pagal tuos pačius ugdymo planus, tik susiduria su iššūkiais, susiju­siais su mokinių motyvacija, nes dauguma jų patyrusios mokymosi nesėkmių.

Moks lei vių dai nų šven tės be lau kiant ...................18

Ar įma no ma or ga ni zuo ti mo ky mą si be klai dų? ................................6

Klasės krepšelis: paieškos, lūkesčiai ..............................................................8G. Krasauskienė: „Jeigu bus nutarta įgyvendinti klasės krepšelio metodiką visoje Lietuvoje, vadinasi, bus keičiamas Švietimo įstatymo 67 straipsnis.“ D. Mažeikienė: „Jeigu deklaruojama išlaikyti mažas kaimo mokyklas, tai tegul tas gražus tikslas ir būna įgyvendintas valstybės švietimui skirtomis lėšomis.“

Metų mokytojai

Ženg ti į vai ko pa sau lį ne pa si bel dus – ne va lia ...............................10„Visada svajojau dainuoti operoje „Karmen“. Ši svajonė iš dalies išsipildė – Lietuvos edukologijos universitete teko atlikti solo partiją su choru“, „Kiekvienas mokinys – tai didžiulis mano projektas“, – pripažino Metų mokytoja V. Pimpienė.

Apie „Eras mus+“, kon sor ciu mą ir tarp tau tiš ku mą ...................12

At ei ties pa ieš kos kar tu. Bar bo ros Rad vi lai tės pa grin di nės mo kyk los stra te gi ja ....14

Vikt

orijo

s K

alai

mai

tės

nuot

r.

At im si iš žmo gaus sva jo nę – ir ne be liks žmo gaus ................15S. Paltanavičius: „Kai atėjau į Marijampolės rajono Gudelių pradinę mokyklą, patyriau didelį stresą ir nelengvai pripratau. Iš namų – į mokyklą, baisu! Pamokos, drausmė, dailyraštis... Tačiau, kai mūsų mokytojas Kazys Banionis ateidavo į muzikos pamoką, po pažastimi nešinas smuikeliu, o kitoje rankoje – kanklėmis, iš visos širdies užtraukdavome...“

3

Sie kiant di din ti mo ki nių su si do mė ji­mą moks lu, Lie tu vo je stei gia ma de šimt gam tos moks lų, tech no lo gi jų, in ži ne ri­jos, me nų ir ma te ma ti kos (angl. Scien ce, Tech no lo gy, En gi ne e ring, Arts, Mat he ma­tics – STE AM) ug dy mo cen trų. Švie ti mo ir moks lo mi nist rė Aud ro nė Pit rė nie nė pa skel bė vie tas, ku rio se bus ku ria mi šie cen trai. Sa vi val dy bių  – re gio nų cen trų  – me rams įteik ti sim bo li niai ser ti fi ka tai, pa tvir ti nan tys, kad STE AM cen tras bus stei gi amas to je sa vi val dy bė je.

STE AM cen trai įsi kurs „Sau lė te kio“ slė ny je (Vil niu je), „San ta kos“ slė ny je (Kau ne), Jū ri nia me slė ny je (Klai pė do je), Aly taus ko le gi jo je, Šiau lių uni ver si te te, Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to Pa ne vė­žio tech no lo gi jų ir ver slo fa kul te te (Pa ne­vė žy je), Ma ri jam po lės ko le gi jo je, Ute nos bei Tau ra gės sa vi val dy bių pa sta tuo se ir dar vie nas – Tel šių re gio ne. STE AM cen trai stei gia mi de šim ty je re gio nų, at si žvel­giama į kiek vie no spe ci fi ką ir po rei kius, pla nuo ja mas ino va ci jas.

„Pir mą kar tą Lie tu vo je duo si me im pul są STE AM cen trams – nau jiems da ri niams mū sų švie ti mo sis te mo je, – sa kė švie ti mo ir moks lo mi nist rė A. Pit rė nie nė. – Mū­sų tiks las – nuo dar že lio iki uni ver si te to for muo ti nau ją ino va ci jų kul tū rą, au gin ti ty rė jus. Nau juo se cen truo se mo ki niai dirbs kar tu su dok to ran tais, dės ty to jais, ver slo at sto vais, drau ge pa si rengs bū si­mai kar je rai.“

Anot A. Pit rė nie nės, bū ti na su kur ti sis te mą, lei sian čią vai kams nuo ma žens su si pa žin ti su moks lu, nau jau sio mis tech­no lo gi jo mis, mo ky tis ty ri nė ti, at lik ti eks pe­

Stei gia mi STE AM cen trai

ri men tus. De šimt STE AM cen trų – tai tik pir mas žings nis. „Bū tų ge rai, jei to kie cen­trai įsikurtų kiek vie no je sa vi val dy bė je. Pir ­ ma sis im pul sas tu rė tų nu ban guo ti ir pla­čiau“, – sa kė švie ti mo ir moks lo mi nist rė.

„Siek da mi ug dy ti ino va ci jų kul tū rą, pa si tel kė me pa sau li nę prak ti ką, – pa brė­žė STE AM cen trų stei gi mą ku ruo jan ti švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist rė Svet la na Kau zo nie nė. – Šiuos cen trus ku ria me part ne rys tės prin ci pu. Kad jie veik tų sėk­min gai, tu rės ben dra dar biau ti vi sos su in­te re suo tos ša lys: sa vi val dy bės, moks lo ir ver slo at sto vai.“

Pa sak Lie tu vos rek to rių kon fe ren ci jos pre zi den to Al fon so Da niū no, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja (ŠMM), nuspren­dusi kur ti STE AM cen trus, žen gia nau ją žings nį, pa dė sian tį kel ti stu di jų ir moks lo ko ky bę. Svar bu, kad įstei gus STE AM cen trus bus su da ry tos ga li my bės mo ki­niams vi suo se ša lies re gio nuo se do mė tis tiks liai siais moks lais, gi lin ti sa vo ži nias.

Lie tu vos ver slo kon fe de ra ci jos pre zi­den tas Val das Sut kus iš ryš ki no jau ni mo pro fe si nio orien ta vi mo svar bą ir pa brė žė, kad STE AM cen trai su kurs ma te ria li nę ba zę ug dy ti tiks lių jų, in ži ne ri nių moks lų at sto vus, ku rių ša liai bū ti nai rei kia.

Pa ne vė žio me ras Ry tis My ko las Rač­kaus kas pa žy mė jo, kad šis cen tras la bai svar bus Pa ne vė žio re gio nui, nes STE AM dis cip li nos – tai pra mo nės įmo nių va ro­mo ji jė ga. „Tu ri me su da ry ti są ly gas reng ti žmo nes, ku rie už tik rin tų at ei ties Lie tu vos

pa žan gą glo ba lio je rin ko je. Nau juo se cen­truo se mo ki niai ga lės ug dy tis rei ka lin gas kom pe ten ci jas pa trauk liau siu bū du – per ty ri mus, eks pe ri men ti nę veik lą“, – sa kė R. M. Rač kaus kas.

De šim ty je mies tų at si ras in te rak ty vūs moks lo cen trai, ku riuo se vai kai ga lės iš ar ti su si pa žin ti su gam tos, tech no lo gi jų, in ži ne ri jos, ma te ma ti kos moks lų dės niais ir nau jau siais iš ra di mais, pa tys eks pe ri­men tuo ti ir kur ti. Pa trauk li pir mo ji pa žin tis pa dės jau ni mui nuo ma žens su si do mė ti šiais su dė tin gais moks lais, o vė liau – rink­tis su jais su si ju sias stu di jas ir kar je rą.

STE AM cen truo se taip pat bus su da ro­mos ga li my bės mo ky to jams to bu lin ti kva­li fi ka ci ją, o vi suo me nė ga lės su si pa žin ti su moks li niais ty ri mais ir ino va ci jo mis.

Nu ma to ma, kad kiek vie na me STE AM cen tre veiks ke tu rios la bo ra to ri jos: vie na – bio lo gi jos ir che mi jos, an tra – fi zi kos ir in­ži ne ri jos, tre čia – ro bo ti kos ir in for ma ci nių tech no lo gi jų, o ket vir ta – spe cia li zuo ta, ati tin kan ti kon kre čios te ri to ri jos spe ci fi ką.

Kur ti STE AM moks lo cen trus nu­ma to ma 2014–2020 m. ES struk tū ri nių fon dų lė šo mis, ŠMM tam pla nuo ja skir ti 5,8 mln. eu rų.

Stei giant STE AM cen trus ska ti na ma vie šo jo ir pri va taus sek to riaus part ne rys­tė – šia me pro ce se da ly vaus ne tik ŠMM ir sa vi val dy bės bei moks lo ir stu di jų ins­ti tu ci jos, bet ir ver slo at sto vai.

ŠMM Ko mu ni ka ci jos sky riaus inf.

Renatos Česnavičienės nuotr.

Per ves tos ne for ma lio jo švie ti mo krep še liui fi nan suo ti skir tos ES fon dų lė šosAnt rą ją ge gu žės sa vai tę Ši lu tės, Tel šių, Ma ri jam po lės, Mo lė tų ir Ku piš kio ra jo nų sa vi val dy bėms per ves tos ES fon dų lė šos,

skir tos ne for ma lio jo vai kų švie ti mo krep še liui fi nan suo ti. Šios sa vi val dy bės pir mo sios su si tvar kė rei kia mus do ku men tus ir pa si ra šė su tar tis su Lie tu vos mo ki nių ne for ma lio jo švie ti mo cen tru. Ki tas sa vi val dy bes pi ni gai pa sie ks joms bai gus tvar ky tis do ku men tus.

„Vis kas, kaip ir pla na vo me, pa da ry ta lai ku, ne sklan du mų, kei čian tis fi nan sa vi mo šal ti niams, ne bu vo“, – sa ko švie ti mo ir moks lo mi nist rė Aud ro nė Pit rė nie nė. Pa si kei tus fi nan sa vi mo šal ti niui, sa vi val dy bės gau na tiek pat lė šų, kiek ir bu vo nu ma ty ta, lie ka re ko­men duo ja ma krep še lio su ma – 15 eu rų. Krep še lio dy dis ga li kis ti, at si žvel gus į bū re lius lan kan čių mo ki nių skai čių sa vi val dy bė je.

Dau giau in for ma ci jos – www.smm.lt (Pra ne ši mai spau dai).

Pradedamų kurti STEAM centrų idėją pristatė švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė, viceministrė S. Kauzonienė, Rektorių konferencijos prezidentas A. Daniūnas, taip pat verslo, savivaldybių atstovai

4

Pa sau lio pa ži ni mas pra si de da nuo ar ti­miau sios ap lin kos – sa vęs su vo ki mo, šei­mos, mo kyk los, gim to jo mies to, gy vo sios ir ne gy vo sios gam tos ste bė ji mo. Per pa­sau lio pa ži ni mo pa mo kas mo ki niai įgy ja ži nių, ge bė ji mų ir ver ty bi nių nuo sta tų apie juos su pan tį pa sau lį. Drau ge jie ug do si ne vien da ly ki nes (so­cia­lu­mo­bei­pa­ži­ni­mo), bet ir ben­drą­sias­kom­pe­ten­ci­jas­(as me­ni­nę,­ini­cia­ty­vu­mo­bei­kū­ry­biš­ku­mo,­ko­mu­ni­ka­vi­mo,­mo­kė­ji­mo­mo­ky­tis). Da bar­ti nės ug dy mo pro gra mos su da ro ga li my bę tai ky ti nau jo viš kus me to dus, ska ti nan čius mo ki nių sa va ran kiš ku mą, lo gi nį mąs ty mą, ra gi nan čius ak ty viai da ly vau ti ug dy mo pro ce se. Šian die nos mo kyk lai tu ri rū pė ti, kaip ug dy ti vi sa pu siš ką žmo gų, o ne vien per teik ti ži nias.

Eks pe ri men tai, ty ri nė ji mai ir at ra di mai vi sa da trau kia žmo nes, o ypač – vai kus. Juk jau nes nio jo mo kyk li nio am žiaus mo ki niai smal sūs, eks pe ri men tuo da mi ir ty ri nė da mi at ran da daug nau jų, ne ti kė tų da ly kų, ku rie su tin ka mi kas dien, bet šio­je si tu a ci jo je at ro do vi sai ki taip. Pra di nių kla sių mo ki niai pa sau lį su vo kia per jaus­mus ir emo ci jas, jie no ri pa žin ti ap lin ką lies da mi, ste bė da mi, ana li zuo da mi ir džiaug da mie si tuo pa ty ri mu. Sma gu, kai au gan tis žmo gus su vo kia pa sau lį ir at ran da ja me sa vo vie tą.

Moks li nio ty ri mo me to dai – tai vie nas iš kom po nen tų, plė to jan čių pra di nių kla sių mo ki nių ap lin kos pa ži ni mo kom pe ten ci ją. Vai kas, veik da mas kaip ak ty vus ap lin kos ty rė jas, at krei pia dė me sį į jos įvai ro vę, ste bi ir kau pia iš sa mius duo me nis. Tai­kant ti ria mą jį me to dą (ban dy mas, eks pe­ri men tas, ste bė ji mas, ti ria ma sis po kal bis, dar bas su moks li ne li te ra tū ra, sta tis ti niai skai čia vi mai), mo ki niams su da ro ma ga li­my bė tie sio giai pa žin ti ty ri nė ja mą ob jek tą, su si for muo ti mo kė ji mus ir įgū džius, skir ti gy vo sios ir ne gy vo sios ap lin kos ob jek tus, ge bė ti pa aiš kin ti gam ti nė je bei so cia li nė je erd vė je vyks tan čius įvai rius pro ce sus ir reiš ki nius.

Vil ka viš kio „Ąžuo lo“ pro gim na zi jos mo ki niai tu ri pa čias pa lan kiau sias są ly gas ma ty ti ir pa žin ti gam tą, ją ty ri nė ti. Mo­kyk la įsi kū ru si mies to pa kraš ty je, par ko pa šo nė je, ne to li Šei me nos upės. Tai pui ki ga li my bė mo ky to jams ves ti in teg ruo tas

Ty ri nė da mi at ran da me pa sau lį

pa mo kas, at lik ti ty ri mus gam to je, kur ti edu ka ci nes ža li ą sias erd ves, vyk dy ti ak ci­jas, pro jek tus, or ga ni zuo ti tal kas, įvai riais me tų lai kais ste bė ti gam tos po ky čius. Dir bant su pra di nių kla sių mo ki niais sie­kia ma, kad jie pa tir tų pa ži ni mo džiaugs­mą, iš mok tų spręs ti tiek su gy vą ja, tiek su ne gy vą ja gam ta su si ju sias pro ble mas, at sa kin gai pri im tų spren di mus.

PA žink PA SAu lį

Šį pa va sa rį pro gim na zi jo je vy ko pra­di nių kla sių mo ki nių te ori nė­prak ti nė kon fe ren ci ja „Pa žink pa sau lį“. Ren gi nio tiks las – for muo ti mo ki nių pa ži ni mo, so­cia lu mo, ko mu ni ka vi mo ir mo kė ji mo mo­ky tis, ben dra vi mo ir ben dra dar bia vi mo, in for ma ci nių tech no lo gi jų pa nau do ji mo kom pe ten ci jas, ug dy ti ge bė ji mus prak tiš­kai pri tai ky ti ži nias, ska tin ti do mė tis juos su pan čia gy vą ja gam ta ir ap lin ka.

Ši die na bu vo skir ta ste bė ji mams, ban­dy mams bei at ra di mams. Or ga ni zuo jant veik las at si žvel gta į mo ki nių pa tir tį ir per įvai rių da ly kų pa mo kas įgy tas ži nias. Iš anks to vai kams pristatytas ben drasis ti­ria mo sios veik los pla nas, pa aiš ki nta, kad kiek vie nas ty ri mas vyks ta nuo sek liais eta pais: iš ke lia mas pro ble mi nis klau si­mas, for mu luo ja ma hi po te zė, su da ro mas rei ka lin gų prie mo nių są ra šas, su ra šo ma ei ga, at lie ka mas eks pe ri men tas, ap ta ria mi, ana li zuo ja mi re zul ta tai, da ro mos iš va dos.

Pir mą ją die nos da lį prieš mo kyk li nės gru pės auk lė ti niai ir 1–4 kla sių mo ki niai at li ko prak ti nius ban dy mus. Ka bi ne tai vir to la bo ra to ri jo mis, o vai kai ta po jau­nai siais moks li nin kais, ke liau jan čiais iš vie nos kla sės į ki tą. Ty ri nė da mi įvai rias me džia gas, jie džiau gė si su teik ta ga li my be at lik ti ban dy mus ir pa ma ty ti, ką su ge ba.

„Me­džia­gų­ sa­vy­bių­ ty­ri­mo­ la­bo­ra­to ri jo je“ mo ky to ja Ma ri ja Že mai tie nė pa dė jo vai kams at lik ti įvai rius ban dy mus ir ty ri mus su van de niu. Jie iš gir do, koks ste buk la da rys yra van duo: ga li virs ti de be­siu, lie tu mi, ra sa, rū ku, snie gu, le du, kru ša, su griau ti tvir čiau sias uo las. Van de niu ga­li ma ke liau ti, jo rei kia mil tus ma lan tiems ma lū nams, jis su ka elek trą tei kian čias elek tri nių tur bi nas. Van duo bū ti nas ir ki lus

gais rui. Su si pa ži nę su šio skys čio svar ba, at li kę ban dy mus, mo ki niai įsi ti ki no, kad jis tir pi na me džia gas, to dėl itin svar bu ne­terš ti ge ria mo jo van dens. Vai kai mo kė si jį tau piai ir pa gal pa skir tį nau do ti. Taip pat su ži no jo, ko kia me van de ny je grei čiau tirps ta cuk rus, drus ka, so da, pa ma tė, kaip re a guo ja van duo ir ac tas, pa si ga mi no drus­kos tir pa lą, su ži no jo gud ry bę, kaip grei tai at vė sin ti ar ba tą. Mo ki niai at lik o ban dy mą su ac tu bei krei da ir su pra to, ko dėl va­ly mo prie mo nių ga my bo je nau do ja ma ac to rūgš tis. Vėliau ste bė jo eks pe ri men tą „Be orė erd vė stik lai ny je“ ir fik sa vo lai­ką, kuriame inde žva kė degs il giau siai. Žva kė už ge so, tai reiš kia, kad stik lai nio vi du je ne be li ko oro. Mo ki niai su ži no jo, kam rei ka lin gas oras: jei nė ra de guo nies, ne vyks ta de gi mo pro ce sas. Ne be rei ka lo sa ko ma: „Rei ka lin gas kaip oras“.

„Mik­ro­sko­pi­nių­ ty­ri­mų­ la­bo­ra­to­ri­jo je“ mo ky to jos Ir ma Kriau če liū nie nė ir Ai ra La žau nin kie nė su pa žin di no vai kus su mik ro sko pu ir ki to mis di di ni mo prie mo nė­mis. Ty ri nė da mi kiau ši nio lukš tą mo ki niai su ži no jo, kaip jo vi du je kvė puo ja gy vū no ge ma las. Vi siems bu vo įdo mu pa ma ty­ti, kaip per mik ro sko pą at ro do paukš čio plunks na, plau kas, po pie rius, mu sės ko ja. Kiek džiaugs mo su tei kė ga li my bė iš vys ti

„Ne ga li ma pa žiū rė jus į me dį sa ky ti, kad jis yra mū sų ap lin ka. Tas me dis yra mū sų plau čiai. Jei ne kvė puos jis – ne kvė puo si me mes ir at virkš čiai. Mes ne at ski ria mi. Že mė yra mū sų kū nas. Upės ir ki ti van de nys mū sų krau jas. Terš da mi juos nai ki na me sa ve. Oras yra mū sų kvė pa vi mas. Kos­mo so ener gi jos mū sų jaus mai. Nė ra ri bos tarp mū sų ir ap lin kos, yra vie na ne da lo ma vi su ma.“

De e pakas Chop ra

Bandymas „Giliai įkvėpkime“

Gaminamas druskos tirpalas...

5

ne ma to mą pa sau lį! Vai kai įsi ti ki no, kad mik ro sko pu ga li ma įžiū rė ti tai, ko ne­pa ma ty si pli ka aki mi. Be veik vi siems ši pa tir tis bu vo pir mo ji gy ve ni me.

„Įdo­mių­jų­ ty­ri­mų­ la­bo­ra­to­ri­jo­je“ mo ky to ja Vi li ja Vyš niaus kie nė kar tu su mo ki niais at li ko pa pras tus, bet įdo mius ir daug ge rų emo ci jų su kė lu sius ty ri mus. Pir miau sia jie iš siū lo ir me di nio ieš me­lio „pa si ga mi no“ meš ke rę ir „žve jo jo“. Į stik li nę van dens bu vo įmes tas ga ba lė lis le do, ant jo rei kė jo už mau ti siū lą, api berti drus ka ir, pa lau kus dvi de šimt se kun džių, iš trauk ti. Vai kams rei kė jo kruopš tu mo ir kan try bės, kol siū las pri ša lo prie le do. „Suž ve jo ję“ le do ga ba lė lį, vi si ne pa pras tai džiau gė si. Jie su ži no jo, kad drus ka tir pi na le dą, ta čiau, jiems tirps tant kar tu, su nau do­ja ma ši lu ma. Ši ši lu ma pa ima ma iš ku be lio pa vir šiaus, ant ku rio nė ra drus kos, to dėl drus kos tir pa las iš kar to už šą la, o ta da jau ga li ma siū lu iš trauk ti ku be lį iš stik li nės.

Ant ra sis ban dy mas mo ki niams pa ro dė, kas vyks ta šil dant ir šal dant orą. Pir miau­sia bu vo pa im ti plas ti ki niai tuš ti bu te liai ir ant jų už mau ti ne pri pūs ti ba lio nai, ta da bu te liai įsta ty ti į du be nį su karš tu van de­niu – ne tru kus ba lio nai pra dė jo pūs tis. Šis reiš ki nys pa ly dė tas mokinių nuo sta bos šūks niais. Per kė lę bu te lius į in dą su šal tu van de niu ir tru pu tį pa lau kę, vai kai pa ma tė, kaip ba lio nai ėmė bliūkš ti. Jie su pra to, kad dėl karš čio oro mo le ku lės ju da to lyn vie na nuo ki tos, oras bu te lio vi du je iš si ple čia ir jam rei kia dau giau vie tos. Taip oras iš pu­čia ba lio ną. Kai bu te lis pa sta to mas į šal tą van de nį, mo le ku lės trau kia si vie na prie ki tos, orui bu te ly je už ten ka vie tos, to dėl ba lio nas su bliūkš ta.

Vai kams dar pa ro dy ta, kaip iš si ver­žia „vul ka nas“ ir kaip at ro do „dram blio dan tų pas ta“. Jie pa ma tė, kas vyks ta su mai šius ac tą ir val go mą ją so dą – su si­da ro pu tos, ku rios stip ria sro ve iš te ka iš bu te lio. „Dram blio dan tų pas ta“ ga mi nta iš van de ni lio pe rok si do, in dų plo vik lio ir sau sų mie lių. Su mai šius šias me džia gas, iš bu te lio taip pat iš te ka daug tirš tų pu tų, pri me nan čių įpras tą dan tų pa stą. At li kus

pas ku ti nį ban dy mą, ki lo tik ros džiaugs mo ova ci jos – jas su kė lė „Spal vo tų pu tų šou“. Mo ki niai į stik li nes su spal vo tu van de niu įpy lė in dų plo vik lio, įbė rė val go mo sios so dos, įmai šė cit ri nos rūgš ties – spal vos su pu to jo ir pra dė jo gau siai lie tis per stik­li nių kraš tus.

,,Svei­ka­tos­ la­bo­ra­to­ri­jo­je“ mo ky to ja Ne rin ga Ra dze vi čie nė mo ki niams pa dė jo at lik ti su žmo gaus or ga niz mo veik la su si­ju sius ty ri mus. Jie at lik o ban dy mus „Pa­jus ki me šir dį“ ir „Ju dan tis kū nas“: ty ri nė jo šir dies dar bą, aiš ki no si, kas yra pul sas ir kaip jis ma tuo ja mas. Tam mo ki niai nau do­jo įvai rius prie tai sus ir bū dus – ste tos ko pą, krau jos pū džio ma tuok lį, ban dė pa jus ti pul so tvinks nius ant rie šo bei kak lo. At­li kę ban dy mą pa da rė iš va das, kad šir dies pul sas nors ir pa na šus, ta čiau nė ra vi siš kai vie no das: pa spor ta vus jis pa daž nė ja, o il­sin tis – re tė ja. La biau siai vi sus su do mi no ban dy mas „Gi liai įkvėp ki me“: mo ki niai spė jo, kiek oro ga li tilp ti jų plau čiuo se, pa si ga mi no prie tai sus iš bui ti nių prie mo­nių ir pa tik ri no, ar tei sin gai nu sta tė sa vo plau čių tū rį. Vy res nių jų kla sių pra di nu kai at li ko pro to mankš tą – ben dra dar biau da­mi spren dė kry žia žo dį „Sau go ki me sa vo svei ka tą“.

Tą die ną vi siems mo ki niams bu vo pri seg ti „Jau no jo ty ri nė to jo“ me da liai. Jie vi są ty ri mų ei gą ir re zul ta tus fik sa vo la puo se. Ši ata skai ta pa ro dė mo ki nių ti­ria mo sios veik los kom pe ten ci ją, ge bė ji mą kel ti pro ble mi nius klau si mus ir da ry ti iš va das. Aiš ku, bu vo ne leng va, nes ne vi si ban dy mai iš kar to pa vy ko, ta čiau tai su kė lė dar di des nį vai kų su si do mė ji mą, paskatino už duo tį at lik ti iki ga lo. Pa vy kę eks pe ri men tai ma žie siems moks li nin kams su tei kė daug pui kių emo ci jų, su stip ri no pa si ti kė ji mo sa vi mi jaus mą – juk vi sas tie­sas jie at ra do pa tys. Džiu gu, kad vai kus su­do mi no nau ji ir ne įpras ti da ly kai, ma žy čiai ste buk lai, ku riuos at li kę jau tė si lai mė to jais ir at ra dė jais. Dau gu mai tai bu vo pir mo ji pa žin tis su rim tu moks li niu dar bu, o įgy ti ti ria mų jų me to dų įgū džiai – ne tik įdo mi

veik la, bet ir pui kus bū das pa gi lin ti ži nias apie ap lin ką, be to, ką su ži no jai, pa ste bė­jai, iš ban dei, visada no ri si pa si da ly ti su ben dra min čiais.

Po pie tų mo ki niai pri sta tė pra ne ši mus kon fe ren ci jo je. Prieš mo kyk li nės gru pės auk lė ti niai ir pra di nu kai su gu žė jo į sa lę – čia vy ko „Ma žų jų kon fe ren ci ja“. Mo ki niai gi li no pa sau lio pa ži ni mo ži nias, klau sėsi vie šo jo kal bė ji mo be si mo kan čių ben dra­am žių pra ne ši mų. Ma žie ji lek to riai skai tė, da li jo si ži nio mis, mo kė si vie ni iš ki tų ir, pa si tel kę kom piu te rį ir vaiz do pro jek to rių, vaiz džiai per tei kė su rink tą in for ma ci ją. Jau niau si pra di nu kai pa sa ko jo apie at lik­tus pro jek tus, ak ci jas, sa vo au gin ti nius, mie go svar bą, o vy res nie ji – apie Lie tu­vos paukš čius, upes, au ga lus. Kai ku rie pra ne ši mai at spin dė jo vai kų lais va lai kio po mė gius: ra ke tas, kos mo są, vais ta žo les ir net re pą. Kon fe ren ci jo je mo ki niai įgi jo nau jos pa tir ties, ži nių, ge rų emo ci jų, o skai ty ti pra ne ši mai pa ro dė, kad pra di nu kai gy ve na tu ri nin gai: do mi si juos su pan čia gy vą ja gam ta ir ap lin ka, mo ka drą siai kal bė ti, pui kiai nau do ja si in for ma ci nė mis tech no lo gi jo mis. Vi sus da ly vius pa svei ki­no ir pa dė kos raš tus įtei kė pro gim na zi jos di rek to rius Arū nas Ser nec kas.

Sa ko ma, kad die na be moks lo – tuš čiai pra leis tas lai kas. Ma no me, kad ne tra di ci nė veik la bu vo pra smin ga, nes mo ki niai ne tik įgi jo nau jų ži nių, ge bė ji mų, bet ir tu rė jo ga li my bę mo ky tis vie ni iš ki tų, ty ri nė da mi pa žin ti pa sau lį. Ti ki mės, kad jie nie ka da ne pra ras pa ži ni mo džiaugs mo ir nuolat ieš kos nau jų idė jų.

Ne bi jo ki me vai kams pa siū ly ti įdo mių veik lų: ste bė ti, ty ri nė ti, at ras ti nau jų ir ne ti kė tų da ly kų, ug dy ti kri ti nį, lo gi nį mąs­ty mą, for muo ti moks li nio dar bo įgū džius. Mo ky da mi edu ka ci nė se erd vė se, pa pil dy­ki me ug dy mą prak ti nė mis veik lo mis, kad mo ky ma sis įtrauk tų ir kel tų ža ve sį.

Ma­ri­ja­ŽE­MAI­TIE­NĖ­Ne­rin­ga­RA­DZE­VI­ČIE­NĖ

Vil ka viš kio „Ąžuo lo“ prog-jos pra di nių kla sių mo ky to jos me to di nin kės

Mikropasaulio stebėjimas Įdomiųjų tyrimų laboratorijoje

Rem

igija

us K

rišin

o nu

otra

ukos

6

Į Stak liš kių gim na zi jo je vy ku sią jau tra­di ci nę kon fe ren ci ją „Mo ky mo ver tė – mo­ki nio ūg tis“ su va žia vo pe da go gai iš įvai rių Lie tu vos kam pe lių. Da ly vių nuo mo ne, kon fe ren ci ja tam pa pa trauk li ne tik dėl ak tu a lių te mų, į ku rias kas met gi li na ma si, bet ir dėl ne tra di ci nio po bū džio. Pir mai­siais me tais dis ku ta vo me „pa sau lio ka vi­nė se“, per nai kū rė me žur na lą „re dak ci jo je“, šį kar tą „va žia vo me grei tuo ju trau ki niu ge ros mo kyk los link“. Ne tra di ciš kai pa teik­ta kon fe ren ci ja su ku ria links mą, sau gią ir dar bin gą at mos fe rą. Iš klau sę visus kom­pe ten tin gų lek to rių pra ne ši mus, da ly viai pa tys ta po pra ne šė jais ir idė jų ge ne ra to­riais. Kiekvienas tu rė jo ga li my bę iš si kal­bė ti, pa teik ti sa vo nuo mo nę ir įžvalgas, da ly vau ti dar bo gru pių veik lo se. O tai mums, pe da go gams, ne pa pras tai svar bu.

GE ro jE Mo kyk lo jE – GE ri Mo ki niAi

Ge ro je mo kyk lo je – ge ri, pa žan gą da ran tys mo ki niai. Apie au gan čius jų pa sie ki mus šne ka me jau ne pir mus me­tus. Kal ba vi si, ne tik mū sų gim na zi jos pe da go gai. Čia mes – tik rai ne no va to riai, ta čiau nu ta rė me į šią te mą ati džiau pa­žvelg ti iš ki to kam po. Ko dėl mū sų vai kai (nors kas met ge rė ja ug dy mo si tu a ci ja) ne­da ro to kios pa žan gos, ko kios vi si ti ki mės ir sie kia me? Gal kaž ką da ro me ne taip? Siek da mi sau at sa ky ti į šiuos klau si mus ir pakvietėme kom pe ten tin gus lek to rius, pa pra šė me jų pa si da ly ti nuo mo nė mis, įžval go mis apie ga li my bes ir bū dus, kaip pa dė ti mo ki niams au gin ti pa sie ki mus ir

Ar įma no ma or ga ni zuo ti mo ky mą si be klai dų?

Sprendžiame...

Atsikvėpiame...

Mokomės...

Dalijamės...

7

kom pe ten ci jas. Apie tiks lin gą duo me nų nau do ji mą or ga ni zuo jant ir ko re guo jant ug dy mą bei Ge ros mo kyk los kon cep ci ją pa pa sa ko jo Na cio na li nės mo kyk lų ver ti­ni mo agen tū ros (NMVA) l. e. di rek to riaus pa rei gas Vai das Mi lius ir NMVA me to­di nin kė Ra sa Gin čai tė­Ne nar to vi čie nė. Ši in for ma ci ja mums dar kar tą pri mi nė, kad, siek da mi ge rin ti re zul ta tus, tu ri me ne pa mirš ti at spir ties taš ko, t. y. rem tis sa­vo mo kyk los duo me ni mis, ku rie pa ro do, ko kie iš tikrųjų esa me. Ne ga li me vi si bū ti vie no di. Ta da ko dėl ke lių vi siš kai skir tin­gų mo kyk lų ug dy mo pla nuose ap tin ka me la bai pa na šų ar ba iden tiš ką vaiz dą? Iš va­da – dar yra kur to bu lė ti.

kur Ti GiM nA zi joS vEi dą

Šiais me tais ra šy da mi stra te gi nį gim na­zi jos pla ną su pra to me, kad lai kas kur ti sa­vo įstaigos vei dą. Nu ta rė me kel ti ug dy mo ko ky bę, rem tis mąs ty mo mo kyk los prin ci­pais bei me to dais ir taip ug dy ti mo ki nius. Tai gi, mo ko mės pa tys ir siek si me iš mo ky ti sa vo ugdytinius mąs ty ti, nu sta ty ti pro­ble mas ir jas sa va ran kiš kai spręs ti. Mūsų ma nymu, tu rė tų baig tis mo ky mo si dėl pa žy mio era. Tikime, kad vai kai įgis mo­kė ji mo mo ky tis kom pe ten ci ją, ku ri pa dės jiems vi są gy ve ni mą. Tai ne pa pras tai drą­sus iš šū kis ne di de lio mies te lio gim na zi jai. Šiais ir ki tais klau si mais pa dis ku tuo ti su ko le go mis iš ki tų ra jo nų ban dė me ir šio je kon fe ren ci jo je. Net or ga ni zuo da mi veik las gru pė mis pa si tel kė me mąs ty mo mo kyk los principus, drau ge ne tik pri sta tė me nau jus aukš tes nių jų mąs ty mo ge bė ji mų ug dy mo me to dus, bet ir pa tys prak tiš kai pa tik ri no­me, kaip jie vei kia. Taip šiek tiek pri si lie­tėme prie ki to kio mo ky mo, kai mo ki niai turi ne tie siog per skai ty ti teks tą ir už pil dy ti len te lę ar sche mą, bet mo ko si api bū din ti, ana li zuo ti, pa ly gin ti, įvar dy ti prie žas tis ar pa sek mes ir kt. Ki taip sa kant, jie iš moks ta ne pil dy ti, įra šy ti, o mąs ty ti, pa grįs ti sa vo veik las bei gar siai įvar dy ti mąs ty mo ei gą. Ti kė ti na, mokiniai iš moks ras ti iš ei tį, kai net ir ne ži nos at sa ky mo. Taip iš nyks bai mė pa da ry ti klai dą. Įsi gi lin ti į šias tie sas pa dė­jo UAB „Thin king Or ga ni sa tions“ di rek­to rė, žmo giš kų jų iš tek lių, ver slo val dy mo prak ti kė ir kon sul tan tė Gied rė Le čic kie nė, šiais moks lo me tais esanti ša lia gim na zi­jos mo ky to jų ir kar tu su jais. Gied rė ve da mo ky mus, kaip į ug dy mo pro ce są dieg ti mąs ty mo me to di kas.

Aki vaiz du, kad mo ky mo pro ce sas itin svar bus au gi nant mo ki nio pa žan gą. Šia me pro ce se da ly vau ja vi si – mo ky to jai, ug dy­ti niai, tė vai ir mo kyk lų va do vai. Jie ga li ir tu ri pa dė ti mo ki niams aug ti. Bal bie riš kio pa grin di nės mo kyk los di rek to rius Sta sys Va lan čius, pa tei kęs klau si mą „Ar ga li ir kaip ga li mo kyk los va do vas nu lem ti mo­ki nių ūg tį?“, su ge bė jo su in tri guo ti visus kon fe ren ci jos da ly vius. Sma gūs ir gy vi po kal biai vy ko dar bo gru pė se, kur dis ku­

ta vo me, ar įma no ma ir kaip ras ti ug dy mo pro ce se laiko pa il sėti. Iš gir do me be ga les pa siū ly mų, kaip bū tų ga li ma at si pūs ti tarp pa mo kų. De ja, ne vis ką įma no ma įgy ven­din ti: nuo ka vos gė ri mo per trau kė lių mo­ky to jai sva jo nė se nu kly do iki re lak sa ci nių ma sa ži nių krės lų. Ne re a lu ir juo kin ga? Bet to kios sva jo nės ir yra ge rų bei nau din gų da ly kų pra džia.

SE noS TiE SoS Aukš Tyn ko jo MiS

Di džiau sią emo ci jų ir nuo tai kos pliūps­nį įne šė as me ni nio ug dy to jo, „Sėk mės uni ver si te to“ įkū rė jo Al gir do Ka ra liaus pra ne ši mas. Jis ne tik vi sus pa kė lė iš krės­lų, bet ir aukš tyn ko jo mis ap ver tė ke le tą mums šven tų tie sų. Pa si tel kęs dau gu mos pa tir tį lek to rius įro dė, kad stip rin da mi pa si ti kė ji mą ir rem da mie si po zi ty vu mo idė jo mis ga li me pa da ry ti tai, ko net pa­tys ne si ti ki me. Jis pa teik tais pa vyz džiais su grio vė mi tą, kad ge riau siai mo ko mės iš sa vo klai dų. Pa si ro do, kad yra vi siš kai ne taip. Lek to rius vaiz džiai ir emo cin gai iliust ra vo, ko dėl rei kia steng tis or ga ni zuo ti mo ky mą si be klai dų. Ug dy mo jė ga – kiek­vie no vai ko stip ry bės, ku rio mis tu rė tu me rem tis ir jas plė to ti bei di din ti. A. Ka ra lius pa ra gi no ma žiau „lo py ti“ mo ki nių spra­gas, o pa dė ti jiems at ras ti sa vo ta len tus. At si svei kin da mas lek to rius pa lin kė jo bū ti ge rais mo ky to jais, ku rie iš mo ko vai ką mo ky tis ir ži no, kuo stip rus ir ta len tin gas kiek vie nas jo mo ki nys. O ta len tin gas ne tik tas, ku ris at sto vau ja mo kyk lai kon kur­suo se ir olim pia do se... Tam pa ir įdo mu, ir net ne jau ku, kai su pran ti, jog vi są gy ve­ni mą kaž ką da rei ne taip. No ras su ži no ti dau giau ir gi liau, iš ban dy ti ki to kį ug dy­mą – tai su ko si ne vie no mo ky to jo min ty se ir šir dy se. Se mi na ro pa bai go je vi si dė ko jo už šį pra ne ši mą, ku ris su jau kė min tis ir, ti ki mės, pa tei kė ge rą po ky čių „už tai są“.

Konferenciją ap ta rė me ir rim tai, ir links mai. Mums, or ga ni za to riams, bu vo sma gu iš girs ti: „Šian dien su ži no jau, kad Stak liš kių gim na zi ja dir ba ino va ty viai, ne­tra di ciš kai“, „Stak liš kių gim na zi jo je ge ra ir jau ku“, „Ir ki tais me tais bū ti nai at vyk si­me į jū sų or ga ni zuo ja mą kon fe ren ci ją, jei tik pa kvie si te“. Tai ge riau sias gim na zi jos ko man dos dar bo įver ti ni mas, ska ti nan tis ei ti už si brėž to tiks lo link, kur ti mo kyk lą, ku rio je ge ra dirb ti mo ky to jui ir sma gu mo ky tis mo ki niui. Ma no me, ne vie nas va do vau sis A. Ka ra liaus pa ta ri mais, kad svar bu su si telk ti į sa vo tiks lus ir drą siai jų siek ti, ne kreip ti dė me sio į jo kią kri ti ką. Mū sų sie kis – sta bi li kiek vie no mo ki nio sėk mė. Steng si mės kur ti sa vo mo kyk los mo de lį, kur vai kai bus mo ko mi ir mo ky­sis ne tik iš veng ti klai dų, bet pa si nau do ti sa vo stip ry bė mis ir siek ti už si brėž tų tiks lų.

Lo­re­ta­ŠER­NIE­NĖPrie nų r. Stak liš kių g-jos di rek to rė

Ba lan dį Va sa rio 16­osios gim na zi jo je (Vo kie ti joje) vie šė jo mo kyk los part ne rės, Klai pė dos Edu ar do Bal sio me nų gim na­zi jos, mer gi nų cho ras. Jo va do vė – Zi ta Ka ri niaus kie nė, chor meis te riai – Ele na Ži le vi čie nė ir Gin tau tas Mi siu ke vi čius, kon cert meis te rė – Auš ra Va len tie nė.

Šiais me tais 25­erių me tų gy va vi mo ju bi lie jų mi nin tis cho ras da ly vau ja įvai­riuo se fes ti va liuo se, kon kur suo se, kon­cer tuo ja Lie tu vo je ir už sie ny je: Bel gi jo je, Is pa ni jo je, Ita li jo je, Nor ve gi jo je, Pran cū­zi jo je, Švei ca ri jo je, Vo kie ti jo je. Mer gi nų ko lek ty vas da ly va vo aš tuo niuo se tarp tau­ti niuo se kon kur suo se ir ta po jų lau re a tu, įra šė tris kom pak ti nes plokš te les. 2000 m. cho rui skir ta Lie tu vos kul tū ros cen tro no­mi na ci ja „Nau jai su spin du si žvaigž dė“ ir įteik tas pri zas „Auk so paukš tė“.

Per vieš na gę ko lek ty vas surengė kon­cer tų ma ra to ną: Ren ho fo pi lies di džio jo je sa lė je Va sa rio 16­osios gim na zi jos auk­lė ti niams, ke lis pa si ro dy mus pla čia jai vi suo me nei Hiu ten fel do Jė zaus Šir dies baž ny čio je bei Man hei mo mies te. Klau­sy to jai iš gir do daugybę įvai rių epo chų ir sti lių baž ny ti nės bei pa sau lie ti nės mu zi­kos kūrinių.

Įgyvendinti šią idė ją pa dė jo ir bu vu sių Klai pė dos kraš to gy ven to jų drau gi jos „Ar beit sge meins chaft der Me mel land­krei se“ pir mi nin kas Uwe Jurgs ties. Abie jų mo kyk lų va do vai – Ja ni na Vait­kie nė (Va sa rio 16­osios gim na zi ja), G. Mi siu ke vi čius (Klai pė dos E. Bal sio me nų gim na zi ja), taip pat jo pa va duo to ja ug dy mui As ta Stru mi lie nė ap ta rė to les nio ben dra dar bia vi mo ga li my bes ir ben drų pro jek tų idė jas.

Bi­ru­tė­AU­GUS­TA­NA­VI­ČIŪ­TĖ

Part ne rys tė Lie tu va– Vo kie ti ja

8

Klausimai viceministrei G. Krasauskienei.

EkSPEriMEnTAS TęSiASi...

Išbandoma eksperimentinė klasės krepšelio metodika. Ar dabar, baigiantis mokslo metams, galėtumėte pasakyti, kur krypsta svarstyklės?

Daryti išvadas kol kas dar anksti. Liepos 15 d. savivaldybės pateiks savo vertinimus, pastabas ir pasiūlymus dėl eksperimentinės metodikos. Tada darbo grupė analizuos klasės krepšelio rezul­tatus, įvertins, ar metodika pasiteisino. Taip pat bus svarstomi metodikos taiky­mo pokyčiai atsižvelgiant į savivaldybių siūlymus ir sprendžiami tolesni veiksmai.

Visos eksperimente dalyvaujančios savivaldybės gavo didesnį finansavimą, palyginti su 2015 m. skirtomis mokinio krepšelio lėšomis, nors vaikų ir mažėjo. Savivaldybių mokyklose mažėjo lėšų deficitas ir atsirado galimybė mokytojams kelti atlyginimus iki vidutinių koeficientų.

Minima nemažai teigiamų klasės krepšelio modelio pranašumų: didėtų mokytojų atlygi-nimai, ugdymo įstaigoms neliktų finansinių paskatų turėti perpildytas klases, padėtų iš- saugoti mažas rajonų mokyklas ir kt. Kokia Jūsų nuomonė?

Tikimasi, kad pavyks tolygiau ir racio­naliau paskirstyti mokymo lėšas mokyk­ loms. Nežymiai sumažėjus mokinių skaičiui, o klasių komplektų skaičiui nepakitus, ugdymo įstaigai skiriamų lėšų suma labai nesikeistų – taip išlaikomas tolygus finansavimas ir mokytojų darbo užmokestis. Dabartinės metodikos „laip­tų“ sistema, t. y. mokinio krepšelio lėšų skaičiavimas pagal ugdytinių skaičių mokykloje, turi trūkumų. Mokykla, ne­priėmusi vieno papildomo mokinio, gali

klasės krepšelis: paieškos, lūkesčiai„Visi jaučiame beveik kiekvienos dienos svorį, jos istoriškumą“, – teigė XX a. pabaigos

Lietuvos švietimo reformos pradininkė dr.  Meilė Lukšienė (Jungtys. Vilnius: Alma littera). Praėjus daugiau kaip 25­eriems metams tas jausmas niekur nedingo. Laiko ir istoriškumo svoris nuolat jaučiamas tolesnėse švietimo reformose. Apie tinkamiausių švietimo sprendimų paieškas taip pat liudija eksperimentinis klasės krepšelio modelis. Šio modelio ateitis – penkių savivaldybių (Alytaus, Jonavos, Telšių, Raseinių ir Šalčininkų) vadovų ir pedagogų rankose. Pagrindinis jo tikslas – darni mokyklos veikla, saugūs, gerbiami ir mylimi tiek vaikai, tiek mokytojai. „Kiekvienos dienos svoris, jos istoriškumas“ reikalauja adekvačių veiksmų, didžiulės atsakomybės...

„Švietimo naujienos“ paprašė LR švietimo ir mokslo viceministrės Genoveitos KrasausKienės ir Telšių savivaldybės – bandymo dalyvės – Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Danutės MažeiKienės papasakoti apie eksperimento įgyvendinimo eigą, prognozes, lūkesčius.

gauti gerokai daugiau mokymo lėšų už šį mokinį priėmusią įstaigą – tai klasės krepšelio akivaizdus pranašumas.

Pagal kokius kriterijus Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) išsirinko dalyvius iš visų savi-valdybių, rašiusių prašymus-sutikimus išbandyti naują finansavimo modelį?

Vertinant prašymus dalyvauti eksperi­mente buvo atsižvelgta į skirtas valstybės biudžeto lėšas, savivaldybės gyventojų skaičių, vyraujantį gyvenamosios vietovės tipą, mokyklų tinklą ir tautinių mažumų aspektą.

klASėS krEPšEliS – brAnGESniS

Švietimo įstatymo 67  str. įtvirtintas lėšų skyrimo vienam mokiniui principas. Kaip bus sprendžiamas šis neatitikimas?

Jeigu bus nutarta įgyvendinti klasės krepšelio metodiką visoje Lietuvoje, va­dinasi, bus keičiamas Švietimo įstatymo 67 straipsnis.

Kada klasės krepšelis jau galėtų pakeisti mokinio krepšelį?

2016 m. išbandžius eksperimentinės metodikos efektyvumą, išanalizavus rezultatus, metodikai pasiteisinus ir biu­džete numačius papildomų lėšų naujajam modeliui, bus siūloma klasės krepšelį įvesti visoje Lietuvoje nuo 2017 m. Jeigu bus nuspręsta eksperimentą pratęsti, tada planuojama naująjį modelį įgyvendinti nuo 2018 m.

Ar galėtumėte nurodyti naujojo mokyklų finansavimo modelio trūkumus?

Kaip minusą galėtumėme įvardyti tai, kad ši metodika yra brangesnė, jai reikia daugiau valstybės biudžeto lėšų, palyginti su mokinio krepšelio metodika. Ikimoky­klinio ugdymo grupes lankantys vaikai skirstomi į daugiau amžiaus grupių, todėl reikia didesnių investicijų į šią sritį.

Pokalbis su Telšių savivaldybės atstove D. Mažeikiene.

TAS GrAžuS TikSlAS

Kodėl apsisprendėte dalyvauti?Savivaldybės ir Švietimo įstaigų pro­

fesinės sąjungos vadovai pritarė siūlymui dalyvauti šiame eksperimente. Džiaug­simės, jeigu bandymas pasiteisins, bus naudingas mokykloms, mokiniams, o jei ne – ieškosime kitų išeičių.

Kurios vaikų ugdymo sritys, išbandant klasės krepšelio finansavimo modelį, galėtų įgyti dau-giau pranašumų ar galių?

9

Kol kas apie pranašumus kalbėti anks­toka. Lyginant abi metodikas, komplektų skaičius rajone skirsis vos vienu kitu. Mokyklos įvairių dydžių, todėl nauja­sis modelis įstaigas paveiks skirtingai. Atrodo, kad geresnė padėtis turėtų būti finansuojant švietimo pagalbos sritį. O štai valdymui lėšų tikrai trūks, mažiausios mokyklos tokiu atveju turės tapti dides­niųjų skyriais.

Vyriausybės patvirtintuose Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimuose numatyta, kad savivaldybės, formuodamos mažesnes klases, turės mokykloms skirti papildomai savo biudžeto lėšų. Ar savivaldybė pasirengusi padėti išlaikyti mažesnes klases?

Valstybė neturėtų įpareigoti savival­dybių dengti klasės krepšelio trūkumo. Jeigu deklaruojama išlaikyti mažas kaimo mokyklas, tai tegul tas gražus tikslas ir būna įgyvendintas valstybės švietimui skirtomis lėšomis.

MokykloS kulTūriniS PAMATAS

Kaip naujasis modelis galėtų paveikti moky-tojo autoritetą ir pedagogų profesijos prestižą?

Suprantama, labai svarbu, koks apskritai yra valstybės požiūris į švietimą, kaip ir kiek jis finansuojamas. Kad metodika vienaip ar kitaip galėtų paveikti mokytojo autoritetą, abejočiau. Pedagogų profesijos prestižas nėra savaiminis ir jis nepriklauso tik nuo finansavimo. Yra sakoma, kad ir mokiniai, ir mokytojai dabar yra tapę egzistenciniais individais, apsirūpinimo įrankiais vieni kitiems. Jeigu taip yra iš tikrųjų, tai mokinio ir mokytojo santykiai netenka kultūrinio pagrindo. Tada apie abiejų pusių orumą, pedagogo autoritetą kalbėti sunkiau.

Pabrėžiama nemažai teigiamų klasės krep-šelio modelio pranašumų. Koks Jūsų požiūris?

Kaip ir anksčiau, mokytojų atlyginimai priklauso nuo darbo stažo, turimos kvali­fikacinės kategorijos ir krūvio. Kaip jau minėjau, pritaikius naująjį modelį, mūsų rajone klasių komplektų skaičius beveik nekis, todėl tikėtis didesnio darbo krūvio neverta. Dalis administracijos darbuotojų dėl sumažintų lėšų valdymui gali netekti darbo, ypač mažose mokyklose, kurios jau ir taip nėra lepinamos. Apskritai itin mažų kaimo mokyklų šis modelis kol kas nedžiugina. Finansinių paskatų išlaikyti perpildytas klases neturėtų likti.

Įgyvendinant eksperimentinį klasės krepšelio finansavimo modelį ypač svarbus savivaldybių švietimo padalinių ir ŠMM bendradarbiavimas. Ar sulaukiate iš ministerijos pagalbos?

Dar prieš šių mokslo metų pradžią ŠMM specialistas mūsų rajono mokyklų vado­vus supažindino su eksperimentinio klasės krepšelio metodikos projektu. Jis buvo pristatytas per švietimo padalinių vadovų

pasitarimą, o dabar prireikus visada galima kreiptis. ŠMM yra numačiusi šį pusmetį dar organizuoti pasitarimus eksperimente dalyvaujančių savivaldybių komandoms.

Ką mokyklų pedagogai apskritai mano apie klasės krepšelio modelį? Tikriausiai Jums patei-kiama įvairiausių nuomonių, siūlymų?

Taip, nuomonių yra įvairių, nes šis mo­delis nevienodai veikia skirtingo dydžio ir tipo mokyklas. Štai tinkamai iki šiol su­komplektuota nedidelė gimnazija nemato jokių teigiamų šio modelio ypatumų, „il­goji“ gimnazija ir vidutinio dydžio pagrin­dinė mokykla prognozuoja gyvensiančios geriau. Mažos kaimo mokyklos (darželiai) ne be pagrindo baiminasi dėl išlikimo.

vilTyS GAli būTi rEAlioS

Numatyti trijų dydžių klasės krepšeliai pagal mokinių skaičių. Kaip manote, ar tai padės pagrįstai panaudoti švietimo lėšas?

Manau, kad trijų dydžių klasės krepše­liai yra tikslingas sprendimas, nes didelius komplektus per tam tikrų dalykų pamokas reikia dalyti į grupes, didesnis mokinių skaičius lemia geresnį pasirinkimą, leidžia tenkinti įvairesnius ugdytinių poreikius, o tam reikia ir daugiau lėšų.

Taikant eksperimentinę metodiką siekiama užtikrinti adekvatų klasės ugdymo finansavimą. Ar jau būtų galima teigti, kad eksperimentinis finansavimas pakankamas?

Jei skiriamos lėšos netenkina tikrų poreikių, metodikų kaitaliojimas – tarsi per trumpos antklodės tampymas: vienur ar kitur vis tiek pritrūks. Nenorėčiau da­ryti jokių išvadų, kol dar klasės ir grupės nesukomplektuotos pagal naująjį modelį. Be to, kartu būtina peržiūrėti mokyklų tinklą: šis modelis gali paveikti kai kurių ugdymo įstaigų struktūrą, priversti imtis ir tinklo pokyčių.

Tikimasi, kad naujoji metodika padės stabiliau aprūpinti ugdymo procesą. Kiek, Jūsų nuomone, tokios viltys pagrįstos?

Toks finansavimas turėtų būti stabiles­nis, nes mažiau priklausytų nuo mokinių skaičiaus pokyčių. Jei metodika bus tobulinama pagal pagrįstus ir protingus poreikius, jei ji bus taikoma lanksčiai, teikiant šiek tiek daugiau savarankiškumo mokykloms, tos viltys gali būti realios.

Ką siūlytumėte keisti klasės krepšelio me-todikoje?

Peržiūrėti priešmokyklinio ugdymo grupių ir jungtinių klasių komplektavi­mo normas itin mažų mokyklų naudai, palikti ugdymo įstaigoms teisę spręsti, kaip panaudoti vadovėliams ir mokymo priemonėms skirtas lėšas.

Dėkoju už pokalbį.Juozas­ŽINELIS

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja (ŠMM) pa ren gė pe da go gų ren gi mo ir kva li fi ka ci jos to bu li ni mo kai tos gai res. Jo se stip ri na ma pe da go gi nės prak ti kos svar ba, iš ryš ki na ma pa gal ba pir mai siais dar bo me tais, nu ma to mos lanks tes nės ga li my bės reng ti ke lių da ly kų mo ky to jus, pa brė žia mas pe­da go go pro fe si jos pa trauk lu mas ir pres ti žo kė li mas.

Kaip pa žy mi švie ti mo ir moks lo mi nist rė Aud ro nė Pit rė nie nė, šiuo me tu dar bo rin ko je yra dir ban čių pe­da go gų per tek lius, jei skai čiuo si me pa gal Eu ro pos Są jun gos vi dur kį, kur 1 mo ky to jas mo ko 15 mo ki nių, o štai Lie tu vo je – 8,6 mo ki nio. Treč da lis mo ky to jų dir ba ne visu krū viu, t. y. tu ri iki 18 kon tak ti nių va lan dų.

Tarp tau ti nės eko no mi nio ben dra­dar bia vi mo ir plėt ros or ga ni za ci jos duo me ni mis, Lie tu vo je kas met pe da­go gi nes stu di jas bai gu sių ir ne dir ban­čių mo ky to jais – apie 85 proc. Ta čiau at ei ty je nu ma to mas jau nų mo ty vuo tų pe da go gų po rei kis. Mo ky to jų trū ku­mą pa ju si me po maž daug sep ty ne rių me tų – dau giau nei 30 proc. pe da go gų šiuo me tu yra vy res ni nei 55 me tų.

„Pats lai kas iš es mės per tvar ky ti pe da go gų ren gi mo ir kva li fi ka ci jos to bu li ni mo sis te mą. Mū sų tiks las – kva li fi kuo ti, pro fe sio na lūs, nuo lat to­bu lė jan tys mo ky to jai, – sa ko mi nist rė A. Pit rė nie nė. – Ini ci juo ja me il ga lai kę pedagogo pro fe si jos pa trauk lu mo ir pres ti žo kė li mo pro gra mą. No ri me paskatinti mo ky to jais dirb ti pa čius ga­biau sius jau nuo lius – cha riz ma tiš kus, įdo mius, in te lek tu a lius, mo ty vuo tus. Tai keis ir vi sos mo kyk los vei dą.“

Pe da go gi nių stu di jų me tu dau giau lai ko tu rė tų bū ti ski ria ma prak ti koms ir prak ti nei veik lai. Rei kė tų dar la­biau su stip rin ti pe da go gi nę prak ti ką: jos or ga ni za vi mą, stu den tų ir men­to rių ben dra dar bia vi mą bei kt. Da lis stu di jų tu rė tų vyk ti tik ro mis bū si mo dar bo są ly go mis – mo kyk lo je. Taip jau nuo liai įsi ver tin tų, ar jie ga li dirb ti pe da go go dar bą.

ŠMM Ko mu ni ka ci jos sky riaus inf.

Dau giau šia te ma – „Švie ti mo nau jie nų“ bir že lio nu me ry je.

Ren giant pe da go gus – ypa tin gas dė me sys prak ti kai

10

Ne re tai Me tų mo ky to jais tam pa mu­zi kos pe da go gai. Ne iš im tis ir pra ėju sie­ji – gar bin gas ti tu las su teik tas mu zi kos mo ky to jai eks per tei Vi tai PiM Pie nei, Vi sa gi no Čes lo vo Sas naus ko me nų mo­kyk los Dai na vi mo sky riaus ve dė jai. Ji  – ta len tin ga pe da go gė, iš ug džiu si ne vie ną res pub li ki nių ir tarp tau ti nių kon kur sų lau re a tą. In ten sy vi me ni nė kū ry ba ir mu­zi ki nė veik la, sub ti li mei lė ir pa gar ba vai ­ kui tar si su si ly do į ste buk lin gą rak tą, ku riuo mo ky to ja at ra ki na jau nuo sius ta­len tus. Jos reikš min gų nuo pel nų są ra šui rei kė tų skir ti pa pil do mą straips nį...

„Švie ti mo nau jie nos“ pa tei kė Me tų mo ky to jai V. Pim pie nei ke le tą klau si mų, į ku riuos lau re a tė ma lo niai su ti ko at sa ky ti.

SE nE lio SMui kAS

Nuo ke le rių me tų dai nuo ja te, kas su tei kė Jums šio me no prad me nis?

Ma no šei mo je vi sa da skam bė jo mu zi­ka, tė tis gro jo akor de o nu, ko lek cio na vo plokš te les, to dėl sa ve at si me nu dai nuo jan­čią nuo ma žu mės. Pa leis da vau plokš te lę ir dai nuo da vau kar tu. Kai ga vau se ne lio smui ką, la bai no rė jau iš mok ti juo griež­ti. Ta da ma ne tė vai ir nu ve dė į mu zi kos mo kyk lą. Ig na li nos mu zi kos mo kyk lo je bai giau smui ko kla sę, taip pat gie do jau baž ny čios vai kų cho re.

Gal ga lė tu mė te pri sta ty ti sa vo šei mą, pa pa sa-ko ti apie sa ve ir sėkmingą veiklą?

Pra dė siu taip: at vy ku si pas Vi sa gi no Č. Sas naus ko me nų mo kyk los di rek to rę Čes­la­vą­Pim­pie­nę iš sa kiau sa vo jau nat­viš ką no rą steig ti dai na vi mo sky rių. Ji ma­ne su pra to, su tei kė ga li my bių įgy ven din ti šią idė ją. Taip jau įvy ko, kad po me tų ir mar čia ta pau. Vi sa gi ne su ti kau sa vo di dį jį ger bė ją, gy ve ni mo ir šir dies drau gą – Ar tū­rą. Esu la bai lai min ga, au gi na me duk re lę Gab rie lę, dir bu mėgs ta mą dar bą, gy ve nu gra žia me mies te ly je. Daug kas tei rau ja si, ar Vi sa gi ne už ten ka erd vės... Tu ri me dar bo pa siū ly mų per si kel ti į sos ti nę. Kar tais su vy ru pa mąs to me apie tai...

Jau 20 me tų dir bu Č. Sas naus ko me nų mo kyk lo je. Pir mą kar tą ren giau vai kus „Dai nų dai ne lės“ kon kur sui – ma no mo ki niai sky nė lau rus. Tik riau siai tai ir bu vo po stū mis imtis to les nės sėk min gos veik los. Įgi jau vy res nio sios mo ky to jos

ženg ti į vai ko pa sau lį ne pa si bel dus – ne va lia

kva li fi ka ci nę ka te go ri ją, po ke le rių me­tų – mo ky to jos me to di nin kės, dar po tre jų me tų – mo ky to jos eks per tės...

Ku ris dai ni nin kas, mu zi kan tas ar kū ri nys Jums pa da rė di džiau sią po vei kį pa aug lys tė je?

Vi sa da sva jo jau dai nuo ti ope ro je „Kar­men“. Ši sva jo nė iš da lies iš si pil dė – Lie­tu vos edu ko lo gi jos uni ver si te te (LEU) te ko at lik ti so lo par ti ją su cho ru. Da bar kaž ko dėl iš vai kys tės pri si mi ni mų iš ky la dai ni nin kė An na Ger man.

Pro fe sio na lo kar je rai Jus ren gė LEU. Kas la-biau siai įstri go iš mu zi kos stu di jų lai ko tar pio?

Nie ka da ne pa mir šiu cho rų tiek Vil niaus Juo zo Tal lat­Kelp šos kon ser va to ri jo je, tiek LEU. Šio uni ver si te to dės ty to jai ma ne pa ke rė jo cha riz ma, kom pe ten ci ja, ver ty­bė mis. Stu di jos su stip ri no sam pra tą, kad į vai ko pa sau lį ne va lia ženg ti ne pa si bel dus.

„di džiu liS MA no Pro jEk TAS“

Me tų mo ky to jo pre mi jos įtei ki mo ce re mo ni-jo je pa brė žė te, kad svar biau sia – mo ki niai. Kuo Jums ypa tin gas mo ki nio ir pe da go go ry šys?

Kiek vie nas mo ki nys – tai di džiu lis ma­no pro jek tas, ku ris nu trūks ta, kai vai kas bai gia mo kyk lą. Pra ėjus tam tik ram lai kui ga liu pa si džiaug ti jo pa sie ki mais Lie tu vos ir pa sau lio sce no se. Tai tur būt ir yra tas ypa tin gas mo ki nio ir mo ky to jo ry šys.

Rei kia ma ny ti, kad po pa mo ki nė Dai na vi mo sky riaus mo ki nių ir mo ky to jų veik la – pla ti ir skam bi?

Vai kai ug do si ne tik dai na vi mo pa mo­

ko se. Tai su vo kiu ge ro kai pla čiau. Jie kvie čia mi į įvai rius te le vi zi jos pro jek tus, kon kur sus, ren gi nius... Kai ku rie ma no mo ki niai Lie tu vos na cio na li nia me ope­ros ir ba le to te at re at lie ka so lo par ti jas (ope ro se „Ma ža sis prin cas“, „Bo ri sas Go du no vas“ ir kt.). Kon cer tuo ja me ne tik Lie tu vo je, bet ir už jos ri bų. Ši taip mo ki­niai įgy ja ne įkai no ja mos pa tir ties.

dAi nA vi MAS – liE Tu vių kAl boS Mo ky Mo ME To dAS

Dai na vi mas vei kiau siai ma lo nus už si ė mi mas, ta čiau ug dy ti vai kų mu zi ki nius ge bė ji mus, mu-zi ki nį sko nį, mo ty vuo ti, at skleis ti ta len tą tur būt nė ra leng va pe da go go duo na?

Vai ko dva si nis pa sau lis grei tai kin ta, jis la bai pri klau so nuo vi suo me nės puo­se lė ja mų ver ty bių. Mo kyk lo je man ten ka bū ti ne tik mo ky to ja, bet ir ma ma, gy dy­to ja, dra bu žių mo de liuo to ja, cho re og ra fe, psi cho lo ge ir t. t. Kai jau ti at sa ko my bę, o kla sė je mo ko si dau giau nei 40 mo ki nių ir be veik su kiek vie nu ten ka dirb ti in di vi­du a liai, ši duo na tik rai nė ra leng va. Štai pri si mi niau sa vo bu vu sio mo ki nio, ku ris da bar dai na vi mo mo ko si aukš to jo je mo­kyk lo je, žo džius: „Tą, ku ris pa sa kys, kad dai nuo ti leng va, – pri mu šiu.“

Koks es mi nis – „auk si nis“ – Jū sų stul bi namų pa sie ki mų me to das, bū das ar prin ci pas?

Šį klau si mą man už duo da daž nai, bet nie ka da ne ži nau, kaip į jį at sa ky ti. Dir­bu ir tiek, ma tyt, tu riu ta len tą, lei džian tį vai kams at si skleis ti. Mano sce ni nė ir kon cer ti nė pa tir tis ne men ka, da ly vau ju

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotr.

Metų mokytojai

Ministrė Audronė Pitrėnienė, mokytoja V. Pimpienė ir Premjeras Algirdas Butkevičius

11

„Kas viš čiu kus skai čiuo ja ru de nį, o kas – pa va sa rį“, – sa ko Vil niaus uni ver­si te to pro fe so rius Vla das Van se vi čius, ne vie ne rius me tus va do vau jan tis Eu ro pos Są jun gos jau nų jų moks li nin kų kon kur so na cio na li nio eta po ver ti ni mo ko mi si jai. Pa sak pro fe so riaus, šiam kon kur sui ke­lia mi itin aukš ti rei ka la vi mai, bet mū sų mo ki nių dar bai yra kon ku ren cin gi ir pas­ta rų jų me tų pa sie ki mai Eu ro po je džiu gi na.

„Kon kur so mi si ja yra ne tik su bur ti jau­nuo sius moks li nin kus, ji – kur kas di des nė. Kiek vie no je ša lies mo kyk lo je sie kia me kur ti ino va ci jų kul tū rą. Jūs, jau nie ji moks­li nin kai, jau esa te šios pa žan gios kul tū ros da lis. Gal būt kai ku rie gy ve ni mą su si esi te su moks lu, bet nie ka da ne pa mirš ki te, kad už pa sie ki mus tu ri te bū ti dė kin gi sa vo mo ky to jams“, – sa kė na cio na li nio eta po ati da ry mo ren gi ny je da ly va vu si švie ti mo ir moks lo mi nist rė Aud­ro­nė­Pit­rė­nie­nė.

Šie met, pa si kei tus kon kur so sąlygoms, į bai gia mą jį eta pą bu vo at rink ta be veik tri gu bai dau giau dar bų. Be veik šim tas mo ki nių pri sta tė 61 dar bą. Ne ma žai jų – ke le to me tų ty ri mų re zul ta tai, da lis – ge­ros, per spek ty vų tu rin čios idė jos. Pa teik ta ne ma žai hu ma ni ta ri nės, so cio lo gi nės ir ant ro po lo gi nės sri ties dar bų: ana li zuo ti įvai rūs kal bi nės ap lin kos as pek tai, gra fi čių raiš ka, is to ri nė kraš to vaiz džio kai ta.

Dvi die nas su mo ki niais dis ku ta vo ir jų dar bus ver ti no moks li nin kų ko mi si ja. At si žvel gus į ori gi na lu mą, moks liš ku mą, pro fe sio na lu mą ir kruopš tu mą, ty ri mo me to di kos nau ju mą bei kt., iš rink ti trys ge riau si dar bai.

Pa ne vė žio Juo zo Bal či ko nio gim na zi­jos vie nuo lik to kui Ado mui Pau laus kui skir ta pir mo ji vie ta už dar bą „Vir tu a lia re a ly be pa grįs ti adap ty vūs re a bi li ta ci niai žai di mai“. Rim­tų­ žai­di­mų (angl. se rio us ga mes) ini cia ty va, orien tuo ta į vie šo jo val­dy mo, švie ti mo, svei ka tos sri čių pro ble mų spren di mo pa ieš kas, su si do mė jęs jau na sis moks li nin kas ku ria vir tu a lų žai di mą. Jis bū tų nau do ja mas trau mas ar ki tas ju dė ji mą su trik dan čias li gas (pa vyz džiui, in sul tą) pa ty ru sių pa cien tų re a bi li ta ci jai. „Pro gra­muo ju ir ku riu jau ga na se niai, o šis re a bi­li ta ci nis žai di mas, ku rį žai džian tis žmo gus tu rė tų kaip ga li ma aukš čiau ir to liau nu s­ pir ti iš vir šaus kren tan tį ka muo lį, – dve jų me tų dar bo re zul ta tas. Da bar li ko su kur ti dirb ti nį in te lek tą, pa ren kan tį re a bi li ta ci jai rei ka lin gas ver tes, at rink ti tin ka miau sius pra ti mus ir te stuo ti su pa cien tais“, – apie sa vo dar bą pa sa ko jo gim na zis tas. Jau nuo­

į kon kur są briu se ly je...

lis to les nius re zul ta tus ke ti na pri sta ty ti kon kur se at ei nan čiais me tais.

Lau rus nu sky nė ir Vil niaus Už upio gim­na zi jos mo ki nė, Jau no jo ty rė jo klu bo na rė Rū ta Pra ka pai tė už dar bą „Nau jos kar tos an ti mik ro bi niu ak ty vu mu pa si žy min čių tvars čių kū ri mas: bak te rio fa gų te ra pi jos tai ky mas lė ti nių žaiz dų gy dy mui in vit ro“. Mik ro bio lo gi ja be si do min čios mer gi nos tiks las – nu sta ty ti bak te rio fa gų te ra pi jos pri tai ky mo ga li my bes ir pa si nau do ti jo­mis ku riant nau jos kar tos an ti mik ro bi nį tvars tį. Rū ta lai mė jo ne tik pir mą ją vie tą, bet ir ke lia la pį į Eu ro pos Są jun gos jau nų jų moks li nin kų kon kur są, vyk sian tį rug sė jo 15–20 d. Briu se ly je.

Eu ro pos Są jun gos kon kur se mū sų ša liai taip pat at sto vaus Ši la lės Si mo no Gau dė­šiaus gim na zi jos dvy lik to kas Mo des tas Gu daus kas. Pir mo ji vie ta jau nuo liui skir ta už dar bą „Ace­to­bac­te­ra­ce­ae­šei mos bak­te ri jos, ga mi nan čios bio po li me rus“. Ši idė ja – tai no ras pa keis ti iš ne at si nau ji nan­čių gam tos šal ti nių (naf tos) ga mi na mus pro duk tus (pa vyz džiui, plas ti ką) la bai pa­na šiais ir net pra na šes niais bio po li me rais. Dar bo tiks las – pa si tel kus ge nų in ži ne ri ją su konst ruo ti bak te ri jas, ga mi nan čias ce ­ liu lio zę ir po li hid rok si bu ti ra tą. Vi sai tai ga lė tų bū ti nau do ja ma nau jų pluoš tų ga­vy bai.

Na cio na li nį kon kur so eta pą or ga ni za vo Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja ir Lie tu vos mo ki nių ne for ma lio jo švie ti mo cen tras. Rė mė jas – lei dyk la „Švie sa“.

Vik­to­ri­ja­KA­LAI­MAI­TĖ

Aut

orės

nuo

tr.

įvai riuo se ren gi niuo se kaip at li kė ja. Mo­ki niai, pa ra ga vę „Dai nų dai ne lės“, su ser ga dai na vi mo li ga vi sam gy ve ni mui.

Jū sų ap lin ko je gy ve na ne ma žai įvai rių tau-ti nių ben dri jų at sto vų. Kaip me ni nė kū ry ba ir mu zi ka pa de da jų vai kams in teg ruo tis į lie tu vių kul tū ri nę erd vę?

Vi sa gi ne gy ve na 43 tau ty bių žmo nės. Dai na vi mas – tai sa vo tiš kas lie tu vių kal bos mo ky mo me to das. Dai nuo da mi lie tu vių liau dies dai nas, jie ne tik mo ko si lie tu vių kal bos, bet ir su si pa žįs ta su pa pro­čiais, tra di ci jo mis ir mū sų tau tos is to ri ja.

TA lEn Tin Gų vAi kų vi SA dA buS

Jū sų kū ry ba taip pat su si ju si su ne įga lių vai kų ir jau ni mo fes ti va liu „Ne pa si duok“. Kas Jus pa len-kė prie jau nų žmo nių, tu rin čių ne ga lią?

Jau 14 me tų dir bu su ne re ge mer gai te, te ko da ly vau ti įvai riuo se kon kur suo se, pro jek tuo se, skir tuo se ne ga lią tu rin tiems vai kams. Tad ki lo min tis kar tu su mo­kyk los Te at ro sky riu mi Vi sa gi ne su reng ti res pub li ki nį ne įga lių vai kų ir jau ni mo fes ti va lį „Ne pa si duok“. Or ga ni zuo da mi šį ren gi nį, sie kė me pa dė ti ne ga lią tu rin tiems vai kams ir jau nuo liams at skleis ti kū ry­bi nius ga bu mus, juos to bu lin ti, viešin ti neįga lių jų kū ry bi nius lai mė ji mus, keis ti vi suo me nės požiū rį į neįga liuo sius ir jų ga li my bes. Ma nau, kad šis ren gi nys taps tra di ci nis.

Ve da te au to ri nius se mi na rus ša lies mu zi kos mo ky to jams, skai to te pra ne ši mus tarp tau ti nė se moks li nė se kon fe ren ci jo se. Ko kie svar biau si Jū sų me ni nio ug dy mo sis te mos ak cen tai?

Dau giau sia prak ti niai. Man pa čiai įdo­miau ste bė ti prak ti nę veik lą, o ne vien tik klau sy tis te ori jos. Anks čiau to kių se mi­na rų bu vo ma žai, o da bar – tik spėk da ly­vau ti. Mu zi ka, dai na vi mas ap skri tai da ro vai ką lai min ges nį, pa de da tap ti draus min­ges niam, ug do pa rei gos ir at sa ko my bės jaus mą, ypač vei kia vaiz duo tę, jaus mus, emo ci jas, el ge sį. Žmo gus, pri si lie tęs prie mu zi kos, vi są gy ve ni mą iš sau go vai kys tė­je įgy tas ne tik mu zi ki nes ži nias bei pa tir tį, bet ir tik rą sias ver ty bes.

Iš ug dė te daug gar sių ir ga bių ša lies dai ni nin-kų, ta pu sių sce nos žvaigž dė mis – Oną Ko lo bo-vai tę, Il ją Ak sio no vą, Li ną Gu ri ną ir kt. Ko rei kia sce nos žvaigž des ug dan čiam pe da go gui?

Ne ei li nių pa stan gų, at si da vi mo ir ener­gi jos. Šią pro fe si ją ga lė čiau api bū din ti kaip vie ną iš tų, ku rioms rei kia tu rė ti pa­šau ki mą ir bū ti na my lė ti vai kus. Mo ky to jo pro fe si jos pra na šu mas – dar bas su vai kais ne lei džia sen ti, ska ti na drau ge aug ti ir to­bu lė ti. Ta len tin gų vai kų vi sa da bu vo, yra ir bus. O pe da go go šven ta mi si ja – lai ku pa ste bė ti ir at ra kin ti ta len tą...

Dė ko ju už po kal bį.Juo­zas­ŽI­NE­LIS

Jaunieji mokslininkai M. Gudauskas, R. Prakapaitė ir A. Paulauskas

12

Ko dėl rei kė jo šio ty ri mo?G.­K.­2014 m. pra dė tos įgy ven din ti

„Eras mus+“ pro gra mos, ku rios pa grin­di nis tiks las – ge rin ti švie ti mo ko ky bę, kon cep ci jo je pa brė žia mas stra te gi nis as pek tas, t. y. vi si da ly viai tu ri pri si dė ti įgy ven di nant na cio na li nius ir eu ro pi nius tiks lus. „Eras mus+“ KA1 veik la re mia as me nų mo ky mui si skir tą mo bi lu mą. Skir tin gai nei anks tes nė se pro gra mo se („Soc ra tes“, „Mo ky mo si vi są gy ve ni­mą“), „Eras mus+“ ne li ko in di vi du a lių, kva li fi ka ci jai to bu lin ti skir tų pa raiš kų. Jas ga li teik ti tik or ga ni za ci jos, pa grįs da mos, ko kį po vei kį mo ky mo si už sie ny je veik lų re zul ta tai tu rės mo kyk los ug dy mo pro ce so kai tai. Taip pat svar bu pa žy mė ti, kad stra­te giš kai pa grįs ti mo ky to jų kva li fi ka ci jos po rei kį – tik ras iš šū kis mū sų ug dy mo įstai goms. 2014 m. be veik pu sė vi sų pa­teik tų pa raiš kų bu vo įver tin tos kaip ne ko­ky biš kos, nes ne su ge bė ta įro dy ti, kodėl nu ma to mi kva li fi ka ci jos to bu li ni mo vi zi tų re zul ta tai bū ti ni mo kyk loms. Nuo 2015 m. at si ra do ga li my bė teik ti pa raiš ką sa vi val­dy bių švie ti mo sky riams – į kon sor ciu mą su bur ti gru pę jiems pa val džių mo kyk lų. Dar vie nas svar bus as pek tas – itin iš au go

Apie „Eras mus+“, kon sor ciu mą ir tarp tau tiš ku mą

Me tų pra džio je Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je (ŠMM) pri sta ty tas Švie ti mo mai nų pa ra mos fon­do (ŠMPF) at lik tas ty ri mas, ver ti nan tis pro gra mos „Eras mus+“ mo bi lu mo mo ky mo si tiks lais (KA1) veik los pro jek to re zul ta tų po vei kį ir tva ru mą Lie tu­vos ben dro jo ug dy mo mo kyk lo se. ŠMPF už sa ky mu ty ri mą at li ko Šiau lių uni ver si te to (ŠU) Moks lo ins­ti tu to dar buo to jai dr. Jū ra tė Va luc kie nė, dr. Mil da Dam ku vie nė ir Si gi tas Bal čiū nas. Jie sie kė nu sta ty ti, kaip vei kia nau ja pro jek tų veik los fi nan sa vi mo stra­te gi ja, ko kią pri dė ti nę ver tę pro jek tai ku ria Lie tu vos ben dro jo ug dy mo mo kyk lo se ir kaip stip ri na eu ro­pi nę di men si ją.

„Švie ti mo nau jie nų“ re dak ci ja jau čia si pri si dė ju si prie šios pro gra mos po pu lia ri ni mo, nes kiek vie na me lei di nio nu me ry je skel bė po vie ną ar ke lis jos veik lų da ly vių laiš kus, at si lie pi mus, įspū džius. Sta žuo tes už sie nio ša ly se pro gra mos da ly viai ver ti no džiaugs­min gai ir dėl ga li my bės to bu lė ti, pa si tik rin ti sa ve (juk mo ky ti ir mo ky tis sve čio je ša ly je yra ne men kas iš šū kis), ir dėl ben dros kul tū ri nės pa tir ties, ku ria ga li da ly tis su ko le go mis sa vo mo kyk lo se.

Šį kar tą prie vir tu a laus ap skri to jo „Švie ti mo nau jie nų“ sta lo su­si bū rė ŠMPF di rek to rės pa va duo to ja Gra ži na KaK Laus Kie nė (G. K.), ŠU Moks lo ins ti tu to vy res nio ji moks lo dar buo to ja dr. Jū ra­tė Va Luc Kie nė (J. V.), Ro kiš kio r. sa vi val dy bės Švie ti mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė ri ta Ga Giš Kie nė (r.  G.), ŠMM Švie ti mo ap rū pi ni mo cen tro di rek to riaus pa va duo to ja ir pro jek to „Ly de rių lai kas 2“ va do vė ra sa šni Pie nė (r. š.).

vie nai ug dy mo įstai gai ski ria mos do ta ci jos dy dis. Mo kyk la ga li teik ti pa raiš ką mo­ky tis ne tik pa vie niams mo ky to jams, bet ir jų ko man doms. Tai gi, bu vo nu spręs ta nuo dug niau pa ty ri nė ti, kaip prak tiš kai vei kia nau ji kva li fi ka ci jos to bu li ni mo mo­de liai, ar pa raiš ko je nu ma to mas po vei kis ug dy mo pro ce sui ati tin ka tik ro vę ir kaip už tik ri na mas vi zi tų re zul ta tų tva ru mas. Šis il ga lai kis ty ri mas yra tarp tau ti nis – da ly­vau ja Es ti ja, Len ki ja, Suo mi ja, Vo kie ti ja ir Lie tu va (ko or di na to rė).J.­V. Ma ne ža vi nau jas tarp tau ti nių

pro jek tų įgy ven di ni mo mo de lis – kon sor­ciu mas, kai tei kia pa raiš ką ir „Eras mus+“ KA1 pro jek tą įgy ven di na ne vie na mo kyk­la, o ke le tą jų su vie ni ja stei gė jo at sto vas, pa vyz džiui, švie ti mo sky riaus spe cia lis tas, ma tan tis po rei kį to bu lin ti vi sos sa vi val dy­bės švie ti mo sis te mą. Kon sor ciu mas – pui­ki for ma ir ga li my bė iš nau jo per mąs ty ti švie ti mo sky riaus spe cia lis to ben dra vi mą ir ben dra dar bia vi mą su mo kyk lo mis, įgy ven din ti švie ti mo po li ti ką re gio no lyg me niu, šan sas kur ti pa val džių mo kyk lų ben dra dar bia vi mo ir ben dra vi mo tin klus, pa de dan čius ge rin ti mo ki nių mo ky mo si pa sie ki mus.

Klau si mas prak ti kams. Kaip ši idė ja gi mė Ro kiš kio ra jo ne?R.­G.­„Eras mus+“ KA1 pro jek to kon­

sor ciu mo idė ja ki lo, kai svars tė me, kaip pa dė ti sa vo ra jo no mo kyk lų mo ky to jams, dir ban tiems su su dė tin giau sio am žiaus pa aug liais, to bu lin tis ne tik Lie tu vo je, bet ir ki to se Eu ro pos ša ly se, do mė tis šiuo lai­ki nė mis švie ti mo kai tos ten den ci jo mis ir su da ry ti ga li my bę pa tiems pa ma ty ti, kaip jos įgy ven di na mos Suo mi jos, Jung ti nės Ka ra lys tės, Grai ki jos ug dy mo įstai go se. Taip pat sie kė me pa dė ti pe da go gams mo ky tis už sie nio kal bų, plės ti kul tū ri nį aki ra tį, įgy ti ug dy mo pro ce so ste bė ji mo ir ver ti ni mo pa tir ties, ug dy tis ly de rys tę bei ją per duo ti mo ki niams. Mo kyk lų veik los įsi ver ti ni mo bei iš ori nio ver ti ni mo ata skai­to se ne bu vo sudėtinga įžvelg ti šio pro jek to pri ori te tus. Sunkiau bu vo ras ti su tin kan­čias pri im ti už sie nio ša lių or ga ni za ci jas, ku rio se mū sų mo ky to jai ne tik te oriš kai su si pa žin tų su kitų ša lių švie ti mo sis te­mo mis, bet ir ga lė tų lan ky tis mo kyk lo se, tie sio giai ste bė ti ug dy mo pro ce są, kar tu su už sie nio ko le go mis ap tar ti pro ble mas ir ieškoti part ne rių nau jiems pro jek tams. Dar rei kė jo nu ma ty ti ir tin ka mą skai čių

G. Kak laus kie nė R. Šnipienė J. Valuckienė

13

mo ky to jų, ku rių da ly va vi mas tarp tau ti nė­se veik lo se ga lė tų da ry ti stip rią įta ką vi sai ra jo no pe da go gų ben druo me nei. Nu spren­dė me į sta žuo tes siųs ti mo ky to jus iš aš tuo­nių ra jo no mo kyk lų. Taip bu vo su da ry tos trys ko man dos po še šis pe da go gus, jos vy­ko į tris skir tin gas sta žuo tes. Iš vi so to bu­lin tis tri jo se Hel sin kio, dvie jo se Lon do no ir tri jo se At ėnų mo kyk lo se tu rė jo ga li my bę aš tuo nio li ka Ro kiš kio ra jo no mo ky to jų. Be to, jie ne tik ste bė jo ko le gų pa mo kas, su si pa ži no su kitų ša lių švie ti mo ak tu a li jo­mis, bet ir gi li no si į spe cia lias te mas, pa gal ku rias grį žę iš sta žuo čių ren gė pa tir ties sklai dos pro gra mas: ug dy mo di fe ren ci­ja vi mas, in di vi du a li za vi mas ir dar bas su skir tin gų po rei kių pa aug liais Jung ti nės Ka ra lys tės mo kyk lo se; ug dy mo pro ce so mo der ni za vi mas, šiuo lai ki nių tech no lo­gi jų pa nau do ji mas ir ino va ty vūs ug dy mo me to dai, di di nan tys mo ki nių pa sie ki mus Suo mi jos mo kyk lo se; in teg ruo tas (ho lis­ti nis) ug dy mas bei pa grin di nės mo kyk los mo ky to jų ben dra dar bia vi mas Grai ki jos ug dy mo įstai go se. Džiau gia mės, kad ra­jo no mo kyk lų va do vai pa lai kė pro jek to idė ją ir sky rė lė šų iš mo ky to jų kva li fi ka ci­jai skir tų iš tek lių (iki 20 proc.). Skelbėme konkursus – taip atrinkome dalyvius. Juo se da ly vau ti ga lė jo kiek vie nas aš tuo­nių kon sor ciu mo mo kyk lų mo ky to jas, dir ban tis pa grin di nio ug dy mo pa ko po je. Ne pri klau so ma eks per tų ko mi si ja at rin ko da ly vius pa gal pa reng tą ver ti ni mo tvar ką ir kri te ri jus. Per atrankas orien tuo ta si į tai, ko kia mo ky to jo mo ty va ci ja mo ky tis, ste­bė ti ki tos ša lies mo kyk los dar bą, ben drau ti ir ieš ko ti at sa ky mų, kaip ug dy mo pro ce są pa da ry ti pa trauk lų daž nai ne mo ty vuo tiems pa aug liams. Taip pat bu vo svar bu, kaip pe da go gai ge bės da ly tis įgy ta pa tir ti mi, ko kius sklai dos pla nus pa tei kė mo kyk los ir ra jo no mas tu.

O re zul ta tai? Sta žuo čių nau da, pras mė?R.­G. Pa si bai gus sta žuo tėms ir mo ky to­

jams sklei džiant pa tir tį, pa ste bė jo me, kad lauk ti po ky čiai tik rai vyks ta. Tai la biau­siai džiu gi na ir mo ty vuo ja veik ti at ei ty je. Ro kiš kio Juo zo Tū be lio pro gim na zi ja, įkvėp ta Suo mi jos mo kyk lo se įgytos pa­tir ties, pa si ry žo in teg ruo ti pro gra ma vi mą į mo ko muo sius da ly kus nuo 2 kla sės.Ši drą sa bu vo įver tin ta – įstai ga lai mė jo pro gra mos „Sam sung mo kyk la at ei čiai“ pa grin di nį pri zą Lie tu vo je. Mo ky to jai pa si ren gę mo ky tis dirb ti su nau jau sio mis tech no lo gi jo mis, ves ti at vi ras pa mo kas. Še šios ra jo no mo kyk los pa si ra šė ben dra­dar bia vi mo su tar tį su At ėnų Mar sa lion mo kyk la – da ly vaus ben dra me „Eras­mus+“ KA2 pro jek te 2016–2018 me tais. Ki to se ug dy mo įstai go se taip pat pa ste bi­mas di džiu lis ben druo me nės su ju di mas: pri sta ty da mi sa vo pa tir tį mo ky to jai ne tik da li ja si įspū džiais, bet ir pa sa ko ja, ką pri tai ko sa vo dar be, iš ban do kla sė je, ką kar tu su mo kyk lų va do vais pla nuo ja

keis ti ug dy mo ap lin ko se, ben drau da mi su mo ki nių tė vais ir pan. Dau gu ma pe da­go gų, grį žę iš sta žuo čių, pra dė jo mo ki nių su si ra ši nė ji mo ir nau jus „eT win ning“ pro jek tus bei pla nuo ja di des nes ben dras veik las ki tais me tais. Net neabe jo jama, kad tai vei kia pa aug lių mo ky mo si mo ty va­ci ją, kin ta mo ki nių ir mo ky to jų ben dra vi­mas. Sta žuo tė se da ly va vę pe da go gai įgi jo dau giau pa si ti kė ji mo sa vi mi ir drą sos keis tis.

Šie pro jek tai (be je, „Eras mus+“ pro jek­tus šiuo me tu Švie ti mo sky riu je tu ri me net du – dar vie nas su si jęs su mo ki nių ver slu­mo kom pe ten ci jų ug dy mu nuo 5 kla sės) yra pui ki ga li my bė pa dė ti ge rin ti mo kyk lų veik los ko ky bę ir įgy ven din ti tiek jų, tiek ir ra jo no švie ti mo stra te gi nius tiks lus.

Nuo ko pri klau so „Eras mus+“ KA1 pro jek tų re zul ta tų tva ru mas mo kyk lo je?J.­V.­Ty ri mo re zul ta tai at sklei džia, kad

pro jek tų sėk mę ben dro jo ug dy mo mo kyk­lo se le mia mo ky to jų pa si ren gi mas kel tis kva li fi ka ci ją už sie ny je, at sa kin gai rink tis kur sų te mas, do mė tis or ga ni za to rių kom­pe ten ci ja ir mo ky mų ko ky be, gal vo ti ne tiek apie pa žin ti nį vi zi to tu ri nį, bet dau­giau apie įgy ja mų kom pe ten ci jų są sa jas su kas die ne veik la pa mo ko je, mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci ja ir pa žan ga. Iš vi­zi tų grį žu siems pe da go gams, skai tan tiems pra ne ši mus me to di niuo se bū re liuo se, pe da go gų ta ry bos po sė džiuo se ar ren­gian tiems se mi na rus mies to / ra jo no ko le­goms, svar bi ne for ma li re zul ta tų sklai da mo kyk lo je ir už jos ri bų, bet drą sa veik ti ki taip: tai ky ti įgy tas ži nias pa mo ko se, įkvėp ti ki tus mo ky to jus dirb ti ir vi siš kai ki to kiais bū dais mo ky ti mo ki nius, bur ti ben dra min čių ko man das ir drau ge iš ban­dy ti nau jus me to dus bei veik las, t. y. tap ti ly de riais, vei kian čiais tiek mo ki nių, tiek ko le gų mo ky mą(si). To kio mis ap lin ky bė­mis be ga lo svar bus ir mo kyk los va do vo pa lai ky mas. Ty ri mo re zul ta tai pa tvir ti na, kad jis ga li itin pa veik ti bū si mo pro jek to re zul ta tų tva ru mą.

Ty ri mo di zai nas re mia si pro gra mos „Eras-mus+“ stra te gi nė mis nuo sta to mis ir grin džia - mas te ori nė mis sam pra to mis, tarp ku rių iš ski ria-ma mo ky mo si ly de rys tė...R.­Š. Sis te mi nė ir pa si da ly to ji ly de rys tė

yra pa vei ki re gio ni nės švie ti mo sis te mos da ly vių kai tai – pro jek tas „Ly de rių lai kas“ iš mo kė ben dra dar biau ti, o ne kon ku ruo ti. Tai la bai svar bu ir stei giant „Eras mus+“ KA1 pro jek tų kon sor ciu mus. Ma tau, kad pro jek to „Ly de rių lai kas“ idė jos pa de da pa tir ti sėk mę įgy ven di nant ir ki tus pro jek­tus. Va dy bos ir ly de rys tės sri tis, mo kyk lų veik los ko ky bės įsi ver ti ni mo ro dik liai yra pe rė mę pa grin di nes „Ly de rių lai ko“ idė­jas: ly de riais ga li tap ti vi si, rei kia veik ti ko man do mis ir t. t. Ly de rys tės mo de liai pri ar ti no švie ti mo sky rių spe cia lis tus prie mo kyk lų – jie ga lė jo veik ti kū ry biš kai, o

ne tik ad mi nist ruo ti. Kū ry biš ku mas stip ri­na ry šius spren džiant mo kyk lų pro ble mas, su si ju sias ir su mo ki nių mo ky mo si pa sie­ki mais. Ly de rys tės plėt ros mo de lių kū ri mą sa vi val dy bė se pa lan kiai ver ti na ne tik šio pro ce so da ly viai.

Kas svar bu mo kyk loms, reng sian čioms nau jus tarp tau tiš ku mą plė to jan čius pro jek tus?J.­V.­Nau jų pro jek tų ren gė jams siū ly­

čiau ras ti at sa ky mus į du klau si mus. Vi sų pir ma, kiek nau jas pro jek tas rei ka lin gas no rint įgy ven din ti mo kyk los stra te gi ją, pa de da siek ti jau iš si kel tų tiks lų ir puo se­lė ti įstai gos ver ty bes. Ty ri mo duomenys lei džia teig ti, kad mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo už sie ny je re zul ta tai sva riau si to se mo kyk lo se, ku rios pe da go gų mo ky­mą si ki to je ša ly je trak tuo ja kaip įstaigos ug dy mo fi lo so fi ją stip ri nan čią prie mo nę, t. y. tiks lin gai ieš ko mo ky mų ir kva li fi ka­ci jos to bu li ni mo veik lų, skir tų mo kyk los ver ty bėms puo se lė ti.

Visų an tra, ren gė jai tu ri nu ma ty ti pro­jek to mo bi lu mo vi zi tų re zul ta tų tva ru mo ste bė se ną, lei džian čią sek ti, kiek ir kaip mo ky to jų nau jos ži nios bei kom pe ten ci jos vei kia mo ki nių mo ky mo si pa sie ki mus. Da bar ti nė pro jek tų įgy ven di ni mo prak­ti ka ro do, kad tik ma ža da lis re zul ta tų tie sio giai sie ja ma su iš au gu sios mo ky to jų kva li fi ka ci jos po vei kiu ug dy mo pro ce so kai tai, ge rė jan tiems mo ki nių mo ky mo­si pa sie ki mams. Kva li fi ka ci jos kė li mo už sie ny je reikšmė mo kyk los ir mo ki nių pa žan gai yra tokia nedidelė tik dėl pa čių mo ky to jų tarp tau tiš ku mo kom pe ten ci jos pri pa ži ni mo.

Kiek ty ri mo re zul ta tai lems „Eras mus+“ ad mi-nist ra vi mą Lie tu vo je?G.­K. Na cio na li nis ty ri mas at sklei dė,

kad Lie tu vos mo kyk los pui kiai ver ti na „Eras mus+“ KA1 kva li fi ka ci jos to bu li ni­mo vi zi tų ga li my bes ir re zul ta tus. Džiu gu, kad ir mo ki niai pa brė žia ugdymo įstaigos tarp tau tiš ku mo plėt ros po rei kį, jiems svar bios mo ky to jų kom pe ten ci jos. Da­ly va vu sių pe da go gų nuo mo ne, siek iant aukš čiau sių kva li fi ka ci jos to bu li ni mo re zul ta tų mo kyk lo je rei kia de rin ti dvi mo ky mo si for mas: kur sus ir še šė lia vi­mą (mo ky to jo dar bo ste bė ji mas už sie nio mo kyk lo je). Dar bo ste bė ji mo me tu efek­ty viau for muo ja mos ben dro sios, o kva li­fi ka ci jos to bu li ni mo kur suo se – pro fe si nės kom pe ten ci jos. Vis tik, ty rė jų nuo mo ne, mo ki nių po rei kiai, jų mo ky mo si ko ky bė ir pa žan ga, kaip cen tri nis iš ei ties taš kas įsi var di jant to bu lin ti nas or ga ni za ci jos sri tis, bu vo ste bi mi tik ne dau ge ly je ty ri me da ly va vu sių mo kyk lų. Švie ti mo mai nų pa ra mos fon dui, kaip pro gra mą įgy ven di­nan čiai agen tū rai, svar būs re zul ta tai bei ty­rė jų re ko men da ci jos. Tuo rem da mie si jau ko re guo ja me KA1 veik los in for ma vi mo, pa raiš kų ver ti ni mo bei pro jek tų įgy ven di­ni mo ste bė se nos stra te gi jas.

Nukelta į 14 p.

14

Dr.  J.  Va luc kie nė pra si ta rė, kad ty ri mo re-zul ta tai pa tvir ti na, jog šian dien itin svar bus tarp tau tiš kas mo ky to jas, t.  y. tas, ku ris ge ba orien tuo tis nuo lat be si kei čian čio je vi suo me nė je, su pras ti po li ti nius, eko no mi nius ir so cia li nius jos po ky čius, do mi si ir iš ma no švie ti mo po li ti-ką eu ro pi nia me ir pa sau lio kon teks te, su vo kia sa ve kaip Lie tu vos ir pa sau lio pi lie tį. Aki vaiz-du, kad čia yra di de lis „Eras mus+“ nuo pel nas. O vir tu a laus po kal bio pa bai gai, ko kias re gi te pro jek tų ren gi mo kryp tis?

G.­K. Dirb si me, kad at si ras tų dau giau pro jek tų, orien tuo tų į ug dy mo re zul ta tų po ky čius bei pa de dan čių ge rin ti mo ki nių pa sie ki mus. Re giu sis te mi nį mo ky to jų kva li­fi ka ci jos to bu li ni mą re gio nuo se (kon sor ciu­mai), re zul ta tų ko ky bę ir tva ru mą. Ome ny je tu riu pe da go gų mo ky mą si kar tu, sis te mi nę ir pa si da ly tą ją ly de rys tę. Tai sie kis mo kyk­loms dar la biau at si ver ti bei su si bur ti. Ir, be abe jo, lin kiu drą sos, ypač dar ne da ly­va vu siems pa na šio se veik lo se.

At lik tas programos „Erasmus+“ KA1

veiklos ty ri mas lei do įver tin ti, kaip pri­pa žįs ta mi pro fe si nio to bu li ni mo si vi zi tai, taip pat jų re zul ta tus ir po ky čių tva ru mą 32 mo kyk lo se. Ly gi na ma sis vi sų ša lių ty ri mas bus at lik tas iki š. m. rug sė jo, o 2018 m., sie kiant įver tin ti veik los tvir tu­mą, bus pa kar to tas.

„Švie­ti­mo­nau­jie­nos“

At ei tis – tai ir ne ri mauti varčianti ne­ži no my bė, ir sva jo nė – erd vė, į ku rią tel kia mos da bar ties vil tys bei lū kes čiai. Pro jek tuo jant at ei tį bū ti na sva jo nė mis pa kil ti virš da bar ties, ki ta ver tus, vi zi ja su ku ria ma ne tuš čio je vie to je. Tad šia me vaiz duo tės pa veiks le su si tin ka ap svars­ty ta, per mąs ty ta pra ei tis ir da bar tis bei įsi vaiz duo ja ma at ei tis.

Vil niaus Bar bo ros Rad vi lai tės pa grin­di nei mo kyk lai dar tik ke le tą mė ne sių va do vau jan ti di rek to rė In ga Var ga lie nė, įver ti nu si, kad ar ti miau sias di džiu lis dar­bas – pa reng ti nau ją įstai gos stra te gi ją, į šį pro ce są su ma nė įtrauk ti kuo dau giau ben druo me nės na rių. Mo kyk los va do vė, sėk min gai da ly va vu si pro jek to „Ly de rių lai kas“ vie no iš part ne rių – Mo kyk lų to bu­li ni mo cen tro – vyk dy to je ne for ma lio sios švie ti mo ly de rys tės pro gra mo je, į įstai gos stra te gi jos kū ri mo procesą pa žiū rė jo iš­ties kaip ly de rė. Ly de rys tės stu di jos – ne vien įgy tos ži nios, bet ir nau jos pa žin tys, drau gai. In gos at ve ju – pa žin tis su vie na iš pro gra mos dės ty to jų Eg le Dau nie ne, pa tei­ku sia įdo mų pa siū ly mą, kaip parengti mo­

At ei ties pa ieš kos kar tu bar bo ros rad vi lai tės pa grin di nės mo kyk los stra te gi ja

„Vil tis nė ra pa sy vi emo ci ja, vei kiau ją ga­li ma lai ky ti pa sto viu mąs ty mo bū du, ku ris pa de da ak ty viai siek ti iš si kel tų tiks lų.“

Char lesas Ri char das Sny de ris

kyk los stra te gi ją. Kai dės ty to ja pa pa sa ko jo apie „At ei ties pa ieš kų“ (angl. „The Fu tu re Se arch“) me to dą, I. Var ga lie nė in tui ty viai pa ju to, kad bū tent to ir rei kia įstai gos ben­druo me nei. De ri ni mo, pa ieš kų pro ce sas įsi bė gė jo dar likus ke le tui mė ne sių iki stra te gi nio pla na vi mo ren gi nio. Įstai go je ne trūks ta ver žlių mo ky to jų, ak ty vių mo­ki nių ir jų tė ve lių (bu vo su ma ny ta įtrauk ti ir Nau jo sios Vil nios ben druo me nės part­ne rius), tad ma ty da ma šį di džiu lį kū ry bi nį po ten cia lą di rek to rė puo se lė jo vil tį ir dė jo pa stan gas su bur ti kuo gau ses nį bū rį at ei­ties vi zi jos ieš ko to jų ir kū rė jų, padėsiančių reng ti mo kyk los stra te gi ją.

Kas­gi­tos­„At­ei­ties­pa­ieš­kos“?Tai su si ti ki mas, ku ris pa de da žmo nių

gru pei per trum pą lai ką (tris die nas) nuo sva jo nių apie at ei tį per ei ti prie kon kre čios vi zi jos, iš gry ni nti stra te gi nius tiks lus bei su si pla nuo ti ar ti miau sius veik los žings­nius. Nuo sta bu tai, kad kiek vie nas pla na­vi mo su si ti ki mo da ly vis pa pil do dis ku si jas savo idėjomis – taip drau ge su ku ria mas įvai ria ly pis pa veiks las. Visi kartu gali leng viau atrasti nau jų įžval gų ir ap si spręs­ti, ko kių stra te gi nių veiks mų im tis, kas la biau siai tin ka ben druo me nei. Ben dro dar bo re zul ta tas yra sa vi val da – da ly viai ener gin gai ir sa va ran kiš kai pradeda įgy­ven din ti, ką su si ta rė. Tai dis ku si ja, ku rio je pa si da li ja ma at sa ko my be ir pa ža di na ma vi sų ener gi ja. Per se si ją su ku ria ma erd­vė – čia kiek vie no po žiū ris yra svar bus ir iš girs tas, ap ta ria mi reikš min gi da ly kai, o dia lo gas tam pa pro duk ty vus, at vi ras ir gy vas. Po tri jų die nų kar tu pra leis to lai ko mo kyk los ben druo me nė tam pa ki to kia. Da ly viai kvie čia mi pa tys va do vau ti dar bui gru pė mis, su si kon cen truo ti į dia lo gą, pri­si im ti at sa ko my bę už sa vo pa ste bė ji mus, ko men ta rus, veiks mus ir tai, ką da rys po su si rin ki mo. Ben druo me nė su si tel kia kon­kre čiais žings niais tuo jau pat pra dė ti ju dė ti

į at ei tį. Į to kią at ei ties mo kyk lą, ku rios vi zi ją su kū rė vi si kar tu – mo ki niai, mo ky­to jai, tė ve liai bei ben druo me nės at sto vai, švie ti mo po li ti kai.

Pir mą kar tą Lie tu vo je (bū tent mo kyk­lo je) „At ei ties pa ieš kų“ me to das bu vo pa nau do tas B. Rad vi lai tės pa grin di nės mo kyk los ren gi ny je „Stra te gi nis pla na vi­mas, įtrau kiant ben druo me nę – Bar bo ros Rad vi lai tės mo kyk la 2020“. Ja me da ly va­vo be veik 90 žmo nių: 4–8 kla sių mo ki niai, tė vai, mo ky to jai, pa gal bos mo ki niui ir ap lin kos prie žiū ros spe cia lis tai, va do vų ko man da, švie ti mo po li ti kai. Pir miau sia pri si min ti reikš min gi as me ni nio gy ve­ni mo ir mo kyk los is to ri jos įvy kiai, šio je įstai go je dir bę žmo nes, iš ki liau si Lie tu vos ir pa sau lio is to ri niai as me nys, da tos ir kt. Pa klai džio ję min ti mis po pra ei tį, ren gi nio da ly viai įver ti no da bar ties si tu a ci ją ir pa­ju dė jo at ei ties sva jo nių link.

Pa si bai gus se si jai mo kyk los va do vė I. Var ga lie nė džiau gė si: „Tai, ką pa da rė me, vir ši jo vi sus lū kes čius. At ras ta ben drys tė, po zi ty vus nu si tei ki mas ir su kur ta mo kyk­los stra te gi ja. Pa si ti kė ji mas, pro fe sio na lus fa si li ta to rių dar bas, su telk tos ben druo me­nės na rių jė gos – tai tur būt ir bu vo to kios sėk mės es mė.“

B. Rad vi lai tės pa grin di nė je mo kyk lo je vy kęs stra te gi nio pla na vi mo su si ti ki mas ir pa siek tas re zul ta tas – dėl ben dro tiks lo su si tel ku si ben druo me nė, įsi pa rei go ju si kur ti mo kyk los at ei tį – įkve pia. At si žvelg­da mas į tai, koks reikš min gas ir vai sin gas su si ti ki mas vy ko šio je ugdymo įstaigoje, Mo kyk lų to bu li ni mo cen tras ke ti na pa lai­ky ti ir tęs ti to kią pui kią ini cia ty vą – galbūt vis dau giau Lie tu vos mokyklų ims pla nuo­ti sa vo at ei tį ne tik su ben druo me ne, bet ir įtrauks kuo pla tes nį part ne rių ra tą. Taip su kur to je vi zi jo je tilps kiek vie no sva jo nės.

Dai­va­STA­SIU­LIO­NIE­NĖMo kyk lų to bu li ni mo cen tro mo ky mų va do vė

Atkelta iš 13 p.

15

Žiū rint į šį links mą, švie saus vei do žmo gų, la bai ma ga pa klaus ti, kaip jis ta­po ra šy to ju? Kaip pa vy ko, kad šian dien jo kū ry bos len ty no je net pen kias de šimt dvi kny gos, dau gy bė pub li ka ci jų kar tu su ki tais au to riais, o kur dar straips niai, pra­ne ši mai, su si ti ki mai mo kyk lo se, va ka rai...

Kas pa dė jo su si for muo ti to kiai įvai riai as me -ny bei, tu rin čiai tiek daug pa sa ky ti ki tiems?

Su val ki jos ly gu mos, iš ku rių po pa sau­lį pa skli do dau gy bė švie suo lių... Aš nuo Kaz lų Rū dos. Šei mo je au go me ke tu ri bro liai, kas pen ke rius me tus at ėję į pa sau­lį, aš – jau niau sias. Kiek sa ve at si me nu, au gau lais vė je, ne lan kiau jo kių dar že lių, ne stu di ja vau fi lo lo gi jos, nie kas ma nęs ne su ga di no (juo kia si – aut. past.). Ta čiau ra šau. Jau Vil niaus uni ver si te te prof. Al do­nas Pup kis, iš gir dęs itin tai syk lin gą šnek tą, pa klau sė, iš kur bū si ąs? Pa sa kiau, kad nuo Kaz lų Rū dos, tai bai siai ap si džiau gė, mat jis pats iš ten ki lęs.

Ne leng vas bu vo tuo me ti nių kai mo žmo nių gy ve ni mas. Vi są gi mi nę iš ve žė, o ar ti mie ji pa bė go į gi rią ir su grį žo tik po ve ži mų į tuš čius na mus.

O ko kius pri si mi ni mus iš si ne šė te iš mo kyk los?Kai at ėjau į Ma ri jam po lės ra jo no Gu­

de lių pra di nę mo kyk lą, pa ty riau di de lį stre są ir ne leng vai pri pra tau. Iš na mų – į mo kyk lą, bai su! Pa mo kos, draus mė, dai­ly raš tis... Ta čiau, kai mū sų mo ky to jas Ka zys Ba nio nis at ei da vo į mu zi kos pa­mo ką, po pa žas ti mi ne ši nas smui ke liu, o ki to je ran ko je – kan klė mis, iš vi sos šir dies už trauk da vo me: „Oi tu straz de, straz de li, tu ma ža sis paukš te li, tu gie do jai gi rioj laz dy nė ly...“, tada ma žą ma no šir de lę už­plūs da vo toks leng vu mas!

Mo ky to jas už pui kiai at lik tą už duo tį per vi są la pą rau do nu ra ša lu pa ra šy da vo pen ke tą. At si ver ti la pą – pen ke tas taip ir švie čia! Už prasčiau at lik tą už duo tį ra šy­da vo ma žes nį pa žy miu ką.

Kuo už si im da vo te grį žęs iš mo kyk los?Vi si šei mos na riai daug dir bo. Tė­

tė – me lio ra ci jos sri ty je, o mes su ma ma

At im si iš žmo gaus sva jo nę – ir ne be liks žmo gausTaip sa ko se le mo nas PaL ta na Vi čius – gam ti nin kas, ap lin ko sau gi nin kas, ra di jo

lai dų ve dė jas, fo to gra fas, nuo 1991 m. Lie tu vos ra šy to jų są jun gos na rys, šiais me tais už ta len tin gą kū ry bą vai kams ap do va no tas Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos įsteig ta Vai kų li te ra tū ros pre mi ja.

ra vė da vo me ir pri žiū rė da vo me dar žus. Vien su po mi do rais kiek triū so tu rė jo me. Be ga li nė at sa ko my bė už kiek vie ną šei mos na rį ir sa ve bu vo skie pi ja ma nuo ma žens. Pa mo kas ruoš da vau ta da, kai bū da vo baigti vi si tos die nos dar bai. Su val kie čiai dirb da mi ne dai nuo da vo, kaip tai da ry da­vo dzū kai. At si ge ria van dens, nu si brau kia pra kai tą – ir dir ba to liau. Va ka re ma ma sek da vo pa sa kas, de kla muo da vo ei lė raš­čius, mo kė jo vis ką min ti nai, nors bu vo bai gu si tik ke tu rias kla ses. O kiek in ter­pre ta ci jų su lau kė pa sa ka „Se nis Kau lius ge le ži nia me kal ne“!

Sa vo ūky je tu rė jau triu šių, ba lan džių, šu ne lį Mar gį. Jais tu rė jau rū pin tis, juk taip pa sa kė la pė Ma ža jam prin cui: „Bet tu ne pa miršk: tam pi am ži nai at sa kin gas už tą, ku rį pri si jau ki ni“ (An toi ne de Saint­Exu pe ry „Ma ža sis prin cas“). Svar biau­sia – man nie kas ne truk dė do mė tis tuo, kas pa ti ko, sva jo ti. La bai mė gau dro ži nė ti iš me džio, o minkš tes nės me die nos pa rū­pin da vo tė tė. Bai siau sias da ly kas: at im si iš žmo gaus sva jo nę – ir ne be liks žmo gaus. Ste bė da mas gam tą, ėmiau už ra ši nė ti sa vo pa ste bė ji mus, ku riuos vė liau pa ro džiau ra­šy to jui Ri man tui Bud riui. Šis pa ta rė juos sau go ti ir iš leis ti kny gą...

O kas lė mė, kad pa si rin ko te gam tos stu di jas?Ki tų min čių ir ne bu vo. Esu pa ty ręs

di džiu lį su krė ti mą... Pa ra šiau pro fe so riui Ta dui Iva naus kui laiš ką, ku ria me iš dės­čiau sa vo pa ste bė ji mus apie paukš čius. Di džiau siai ma no nuo sta bai, pro fe so rius at sa kė ir at siun tė dvi sa vo kny gas. Jam ta da bu vo 88 me tai: ėjo į pa štą, sa vo ran ka už ra šė... Tai di džiu lė gy ve ni mo pa mo ka. (Tar si pats sau ra šy to jas pa sa ko: ku ris da bar pro fe so rius bėgs į pa štą dėl kaž ko kio kai mo ber niu ko? – aut. past.) Iš tik rų jų, ar da li ja si šiais lai kais pro fe so­riai sa vo ži nio mis su kai mo vai kais? Jie ar ba ne tu ri ko pa sa ky ti, ar ba ne ti ki, kad iš kai mo mo kyk los gali kas nors iš augti. Kur din go mū sų ti kė ji mas? O vai kui tai ga li bū ti vie nin te lis ir svar biau sias postūmis...

Te ko ben drau ti ir su gam ti nin ku Le o nu

Je zers ku. Jis ir šiuo me tu te be dir ba Ven tės ra go paukš čių žie da vi mo sto ty je... At šven­tė 90­me tį. Pa svei ki nau.

Vil niaus uni ver si te te bai gė te bio lo gi ją-bio che-mi ją. Ko kių įdo mių žmo nių ten su ti ko te?

Su ti kau ten tuo me tu dir bu sias as me ny­bes: prof. Čes lo vą Ku da bą, prof. Ri čar dą Kaz laus ką ir doc. Au gus ti ną Ma čio nį. Jų ži nios pri bloš kė. A. Ma čio nis sa ky da vo: aš pa si tiks lin siu, o vė liau iš sa miai at sa ky da­vo dau giau ne klaus tas...

Jums ten ka lan ky tis su si ti ki muo se su vai-kais įvai rio se mo kyk lo se, kaip ten da bar vis kas at ro do?

Pro jek ti nis mo ky mas – vien kar ti nis, jis nie ko žmo gui ne pa lie ka. Itin trūks ta ži nių gi lu mo. Pa si bai gus pro jek tui, jis pa mirš ta­mas. Pras ta va do vė lių ko ky bė – pa ra šy ti ga ba lais, nė ra vien ti su mo, ži nios ne nuo­sek lios. Ne ty čia į ran kas pa te ko ge og ra fi­jos va do vė lis: ko dėl jū ros sū rios? Pa si ro­do, kad upės at pluk do sū rų van de nį... (Gal tos upės iš te ka iš drus kos ka syk lų? – aut. past.) Kas ra šo to kius va do vė lius? Ar juos re cen zuo ja moks li nin kai? To kius va do vė­lius skai tan tys mokiniai iš si neš klai din gą pa sau lio sam pra tą.Be ma tant pra bė go lai kas su ra šy to ju,

ro dos, klau sy tum ir klau sy tum gra žios jo kal bos, įdo mių pa ste bė ji mų, ku rie iš dės­ty ti jo kny go se: ,,Ma ži ežiu ko sap nai“, ,,Lie tu vos gy vū nai“, „Pa žin ki me Lie tu vos gy vū nus.“ Dau ge lis iliust ruo tos pa ties autoriaus da ry to mis fo to gra fi jo mis ir srū­va tiek ma žiems, tiek di de liems iš šir dies į šir dį. Šis ne pa pras tai kuk lus ir gra žus žmo gus pa sa ko jo dau giau siai apie ki tus as me nis, pa dė jusius jam tap ti tuo, kuo yra da bar. Su si ti ki mas su ra šy to ju pa lie­ka leng vu mo ir ge ru mo jaus mą šir dy je, pa si jun tu pa ly tė ta jo as me ny bės švie sos...

Re­gi­na­JA­KU­ČIŪ­NAI­TĖ

Autorės nuotr.

16

So cia li za ci jos cen tras – to kia pa ti mo kyk laLie tu vo je vei kia še ši vai kų so cia li za ci jos cen trai, vie nas jų – Vil niu je. Tai ben dro jo

ugdymo mo kyk la, vyk dan ti vai ko vi du ti nę prie žiū rą, pa grin di nio ug dy mo ir pir mi nio pro fe si nio mo ky mo pro gra mas. Per jo je vy ku sią me to di nę die ną ug dy mo sky riaus ve dė ja Gi ta na rupš lau kie nė sve čiams pa pa sa ko jo apie mo ki nes, įstai go je vyk do mą for ma­lų jį ir ne for ma lų jį švie ti mą, kar tu su di rek to re Vi da Riau bai te­Juk ne vi čie ne ir ko le go mis ap ro dė mo kyk los erd ves.

Šiuo me tu cen tre mo ko si 24 mer gai tės iš 14 Lie tu vos sa vi val dy bių (nuo Kau no iki Ro kiš kio). Vie na mo ki nė nuo to li niu bū du mo ko si Vil niaus Ozo gim na zi jo je, dar vie na – pa gal so cia li nių įgū džių pro­gra mą, ki tos mer gi nos – pa gal pa grin di nio ug dy mo pro gra mą. Nuo 8 kla sės pra si de da ikip ro fe si nis mo ky mas, 9–10 kla sė se tam ski ria mos 8 val. per sa vai tę: mer gai tės mo ko si siū ti, įgy ja šio ama to prad me nis. Pa sak G. Rupš lau kie nės, so cia li za ci jos cen tras yra to kia pa ti mo kyk la kaip ir ki tos, dirba pagal tuos pa čius ug dy mo pla nus. Tik čia ky la iš šū kių, su si ju sių su mo ki nių mo ty va ci ja: dau gu ma pa ty ru sios mo ky mo si ne sėk mių, tu ri spe cia lių jų po­rei kių, tad joms rei kia pa dė ti in teg ruo tis į vi suo me nę.

So ciA li zA ci jA ir Pro fE Si niS Mo ky MAS

So cia li za ci jos cen tre mer gi nos mo ko si siū ti, ta čiau ikip ro fe si nis mo ky mas tuo ne ap si ri bo ja. Su kla sių auk lė to jo mis, so­cia li ne pe da go ge jos vyks ta į kas me ti nę pa ro dą „Stu di jos“, ben dra dar biau ja su Vil niaus pa slau gų ver slo dar buo to jų pro­fe si nio ren gi mo cen tru, vie ną ar du kar tus per mė ne sį dalyvauja veiklose, per kurias pri sta to mos įvai rios pro fe si jos.

Cen tre yra dvi siu vyk los: ma žo ji ir di džio ji. Di džio jo je sto vi pra mo ni nės siu­vi mo ma ši nos, o ma žo jo je yra 10 dar bo vie tų – jo je ma čiau mer gi nų pra dė tus siū ti skiau ti nius, puod kė les. Įdo mu ir tai, kad mo ki nės pa čios siu va si uni for mas (lan­guo to au di nio lie me nę ir si jo ną), ku rias dė vi per šven tes ar at sto vau da mos cen trui.

„Vis kas, ką ma to te sa lė je, kla sė se ir ko ri do riuo se, – pa sa ko jo ug dy mo sky riaus ve dė ja, – tai mer gai čių ir mo ky to jų dar bai. Mū sų auk lė to jai ir pe da go gai la bai kū ry­biš ki. Vi sas prie mo nes ga mi na me pa tys, jas daž niau siai mo ki nės ku ria per už sie nio kal bų pa mo kas.“

Cen tras itin iš puoš tas: vie no ko ri do­riaus sie na de ko ruo ta iš deg tu kų su dė lio­tais pa veiks lais, o ki tą per dai lės bū re lio už si ė mi mus mer gi nos iš pie šė gė lė mis, dar mačiau pie ši nius ir dai ly raš čio kon­kur so ran kraš čius. Is to ri jos ka bi ne te ant sie nos ka bo siū tas is to ri jos da tų me dis ir kon kur sui „Ra šau Lie tu vos var dą“ skir­tas pla ka tas, ku ria me Lie tu vos var das už ra šy tas ant smul kiu šrif tu ran ka per ra­šy to ei lė raš čio. Ka bi ne tuo se gau su ner tų, siu vi nė tų ar iš po pie riaus su kur tų dar bų, liu di jan čių di džiu lį kruopš tu mą. So cia li­za ci jos cen tro erd ves dar labiau pa gy vi na gru pi niai ir in di vi du a lūs vai kų at si skai­to mie ji dar bai. Vie nas jų net da ly va vo Vil niaus mies to tech no lo gi jų mo ky to jų ir mo ki nių dar bų pa ro do je. Ko ri do riu je prie so cia li nių moks lų ka bi ne tų ka bo skiau ti­nių pa veiks lai.

Ki ti dar bai – tai pro jek tų, in teg ruo tų pa mo kų re zul ta tai. Lie tu vių kal bos ka bi­

G. Rupšlaukienė rodo mokinių dekoruotą sieną

Socializacijos centro ugdytinės kuria darbelius iš popieriaus

17

ne te galima pamatyti pir mo sios lie tu viš kos kny gos, Mar ty no Maž vy do „Ka te kiz mo“, pus la pius, at si ra dusius per in teg ruo tas dai­lės ir lie tu vių kal bos pa mo kas. Mo ki nės pie šė tu šu ir go ti ki niu šrif tu per ra šė vi sų ka te kiz mo da lių – gies my no, ele men to­riaus, pra kal bos – iš trau kas. Is to ri jos ka­bi ne te gausu tam tik ro is to ri nio lai ko tar pio „laik raš čių“, ku riuos mer gi nos „lei džia“ gru pė mis, kai bai gia te mą.

Ne for ma lu sis švie ti mas ne at sie ja mas nuo auk lė to jų veik los, už si ė mi mai vyks ta ne tik mo kyk lo je ar ben dra bu ty je, bet ir mies te, gam to je. Tai žy giai, ren gi niai, per ku riuos mokinės plė to ja so cia li nius įgū­džius. Mer gi noms la bai svar bi jų iš vaiz da: no ri iš mok ti pa si da žy ti, pa si siū ti dra bu žį, es te tiš kai ap si reng ti, tad tam su da ro mos tin ka mos są ly gos. Įstai go je sėk min gai įgy­ven din tas „Kū ry bi nių part ne rys čių“ pro­jek tas, nuo trau kų pa ro dą „Nuo šian dien“ šiuo me tu ga li ma pa ma ty ti so cia li za ci jos cen tro sa lė je, anks čiau ji bu vo eks po nuo­ta mies to erd vė se. Čia už fik suo ti pro jek to re zul ta tai: ži no mų Lie tu vos fo to gra fų da­ry tos mer gi nų nuo trau kos veik lų pra džio je ir sva jo nių dar bo vie to je, pri sis ta ty mas lie tu vių ir an glų kal bo mis.

SiE lo vA dA ir kū ry biš ku MAS

Cen tre dir ban čios ti ky bos mo ky to jos se sers Do mi ny kos ini cia ty va vyks ta jau tra di ci nės šv. Mi šios – prieš Ka lė das, Ve­ly kas, Pe le nų die ną lai ko mos ben dra bu ty je ar ba mo kyk lo je. Ti ky bos ir mu zi kos mo­ky to jos su mo ki nė mis ke liau ja į Tra kus: mer gi nos gie da baž ny čio je per šv. Mi šias, pri si jun gia prie įvai rių veik lų Se nų jų Tra­kų vie nuo ly ne. Taip pat šie met jau tre čią kar tą da ly vaus krikš čio niš kos mu zi kos fes ti va ly je „Lie jas ma lo nė“ – mer gai tės daž nai bū na tarp šau niau sių jų. Auk lė to jos Mil dos Daš ke vi čie nės dė ka jos jau tre čius me tus kar tu su Vil niaus ra jo no ir mies to mo kyk lų mo ki niais da ly vau ja Tai ze šlo vi­ni mo pa mal do se, ku rios vyks ta tiek cen tre, tiek ki to se ug dy mo įstai go se.

„So cia li nė­pi lie ti nė veik la šie met yra

reg la men tuo ta, įtrauk ta į ug dy mo pla ną, bet ją mes vyk do me jau dau gy bę me tų, prieš šven tes vi sa da lan ko me An ta vi lių pen sio na to se ne lius: svei ki na me, kon cer­tuo ja me, at ve ža me do va nų. Šie met ben­dra dar biau ja me ir su se ne liais, ir su VšĮ „Lai mės pro jek tai“, ku ri vyk do įvai rias ak ci jas ir džiu gi na vai kus, pa gy ve nu sius žmo nes, ne įga liuo sius. Prieš Ka lė das vi­sos mer gai tės ra šė at vi ru kus, svei ki ni mus se ne liams, ke pė sau sai nius, – pa sa ko jo G. Rupš lau kie nė. – Kar tais šven ti niai ren gi niai, prot mū šiai, vik to ri nos vyks ta mū sų cen tre, o ret kar čiais auk lė to jų ir mo ky to jų ly di mos mo ki nės da ly vau ja mies te organizuojamose šventėse. Šie met jos lan kė si vi suo se „Gel to na. Ža lia. Rau­do na“ ren gi niuo se, eks kur si jo se, kon cer te Ka ted ros aikš tė je.“

„diE nA bE PA Mo kų“

Kar tą per mė ne sį cen tre vyks ta akcija „Die na be pa mo kų“. Ne su pras ki te ne­tei sin gai – tai ne po il sio die na: pa mo kas kei čia veik los mu zie juo se ir įvai rio se mo kyk los ap lin ko se (ka bi ne tuo se, kom­piu te rių kla sė je, kie me, spor to sa lė je). Iš­nau do ja mos vi sos erd vės. Ši idė ja padeda iš ryš kinti tarp da ly ki nius ry šius, tai taip pat pui ki pro ga ko man di niam dar bui. Pa­vyz džiui, Et ni nės kul tū ros die ną mo ki nės dir bo gru pė mis, rin ko me džia gą, vė liau per is to ri jos pa mo ką pri sta tė se nuo sius bal tų die vus, o per ma te ma ti ką – pa čių su da ry tą di džių jų bal tų šven čių ka len do­rių. Pas ku ti nės „Die nos be pa mo kų“ te ma „Ge di mi no sap nas“. Veiklos bu vo skir tos so cia li niams moks lams: pri si min ti is to ri­jos fak tai, ke liau ta po se no vi nį ir da bar ti nį Vil nių, mo ki nės at li ko už duo tis že mė la­py je, vė liau su dai lės mo ky to ja ir kla sių auk lė to jo mis kū rė kar pi nius – iliust ra vo Ge di mi no sap ną.

Ne for ma lu sis švietimas pa de da pa žin ti mo ki nes ir su teikia joms nau jų ga li my bių. „Mū sų ug dy mo įstai go je vei kia dai lės, et ni nės kul tū ros, žur na lis tų, te at ro ir ki ti bū re liai. Te at ro bū re lio, ku riam va do vau ja

pro fe sio na lus ak to rius Po vi las Liu bi nas, na rės ba lan džio pra džio je da ly va vo Lie­tu vos vai kų ir jau ni mo cen tre vy ku sia me res pub li ki nia me te at rų fes ti va ly je „Žo­džiai“. Ben dra dar biau ja me su so cia li niais part ne riais, sa va no riais, mus ap lan ko bu vę drau gai iš „Kū ry bi nių part ne rys čių“ pro­jek to – Ais tė Ja sai ty tė ir Jus tas Ter te lis, pa kvie čia ki tų įdo mių žmo nių, vyks ta su­si ti ki mai su „Mi si ja: Si bi ras“ da ly viais“, – kal bė jo G. Rupš lau kie nė.

ir dAuG ki Tų vEik lų...

Ug dy mo įstai ga tu ri daug so cia li nių part ne rių – ir ne vy riau sy bi nių or ga ni­za ci jų, ir ins ti tu ci jų: „Ca ri tas“, lab da ros ir pa ra mos fon das „Gars ty čios grū das“, Bez do nių „Sau lė te kio“ pa grin di nė mo­kyk la. Taip pat vyk do ma so cia li nė veik la su 2­uo ju po li ci jos ko mi sa ria tu – čia daug dar bo įde da so cia li nė pe da go gė Ra mu nė Pro kšie nė. Cen tras ben dra dar biau ja su Len ki jos Go nion dzo vai kų so cia li za ci jos cen tru „Pro myk“ – kasmet ge gu žę pen­kių mer gai čių ko man da su pe da go gais prisijungia prie ten ren gia mo tarp tau ti nio pro jek to.

So cia li za ci jos cen tre mo ki nės gy ve na nuo lat, to dėl net ir per pa va sa rio atos to gas čia vyk do mos įvai rios veik los. „Tarp­tau ti nės po ezi jos die nos pro ga skai tė me an glų ir ru sų kalbomis, mer gi nos pie šė ei lė raš čių iliust ra ci jas kom piu te ri nė mis pro gra mo mis. Mus aplan kė VšĮ „Lai mės pro jek tai“ va do vė Ag nė Ma čiu ly tė: kar tu su ug dy ti nė mis lanks tė paukš tu kus, kū rė svei ki ni mus se ne liams. Ki ta šia me pro jek­te da ly va vusi mo kyk la ra šė laiš kus mū sų mer gai tėms – kiek vie na ga vo po laiš ke lį. Dar įstai go je vy ko so cia li nių įgū džių, žai­di mų die nos“, – var di jo G. Rupš lau kie nė.

Cen tre pri pa žįs ta ma, kad svar bu mo ki nes ska tin ti, pa ste bė ti jų pa sie ki mus, to dėl po kiek vie no ren gi nio vi soms da ly vėms įtei­kiami pa dė kos raš tai. Taip mergaitės mo­ko si di džiuo tis ir džiaug tis sa vo bei drau gų pa sie ki mais.

Do­vi­lė­ŠI­LEI­Ky­TĖ

Karpiniai „Gedimino sapno“ temaMažojoje siuvykloje pradėti darbai

18

Kaip se ka si ruoš tis šių me tų dai nų šven tei?Me no gru pės su for muo tos, kon cep ci­

jos ir sce na ri jai pa reng ti, vi sa in for ma ci ja pa skelb ta in ter ne te, vai kai mo ko si re per­tu a rą, o ko vą jau pra si dė jo at ran kos. Dar tu ri me nu pirk ti visą at ri bu ti ką, tad lau kia ne ma žai dar bo. Gal šiek tiek vė luo ja ma dėl vie šų jų pir ki mų: su da rius są ma tą vie ni da ly kai ga li at pig ti, ki ti – pa brang ti.

Moks lei vių dai nų šven tė tu ri vie ną bė­dą – jei gu Kul tū ros mi nis te ri jos biu dže te šven tei yra nu ma ty ta at ski ra ei lu tė, tai Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos są ma ta kar tais di des nė, o kar tais – vi sai kuk li. Juk svar biausia už tik rin ti vai kų sau gu mą. Juos ly di dau gy bė mo ky to jų: jei da ly vau­ja 20 tūkst. mo ki nių, su si da ro 2–3 tūkst. pe da go gų ir ly din čių as me nų. Mū sų už­duo tis – pa si rū pin ti mai ti ni mu, trans por tu, nak vy ne, me di ci nos pa gal ba, ap sau ga. Tai rei ka lau ja lė šų...

Kiek da ly vių pa reiš kė no rą da ly vau ti?Apie 26 tūkst. da ly vių, gal būt dar pri si­

jungs iš ei vi jos lie tu vių vai kai iš Lat vi jos, Ru si jos, Jung ti nių Ame ri kos Vals ti jų. Tiks lus skai čius pa aiš kės po at ran kų. Ma­žė jan tis vai kų skai čius mo kyk lo se at si lie­pia ir dai nų šven tėms. Tam pa aiš ku, kad kai ku rios gru pės nyks ta ar ba jų vi sai ne bė­ra: jei anks čiau da ly vau da vo 20–30 miš rių cho rų, da bar jų tu rė si me per pus ma žiau. Tas pats ir su ber niu kų cho rais – ke li pa­grin di niai dar te bė ra, o ki tų na rių skai čius ryš kiai su men ko – juo se vos po 15 vai kų. Anks čiau cho ruo se dai nuo da vo 60–70 mo ki nių, da bar – vi du ti niš kai apie 30. Tai šiek tiek liū di na.

Ko dėl su si da rė to kia si tu a ci ja?Mo ky to jai tu ri vos dvi pa pil do mo ug­

dy mo va lan das, o dir bant su 40–50 vai kų cho ru jų ne už ten ka. Tad ak cen tai per si­ke lia į mu zi kos mo kyk las. Aišku, bū tų ge riau, jei ir ben dro jo ug dy mo įstai go se gy vuo tų stip rūs cho rai. Da ro me viską, ką

Moks lei vių dai nų šven tės be lau kiant

ga li me, o ir pa ti dai nų šven tė gai vi na mo­ki nių me no ko lek ty vų ju dė ji mą.

Esu įsi ti ki nęs, kad va do vo ates ta ci jo je tu rėtų bū ti aiš kiai įvar dy ta ne for ma lio jo švie ti mo svar ba, pri va lo ma me ni nė veik la. Kol kas mo kyk lų va do vams tai tik pa pil­do mi rū pes čiai ir at sa ko my bė. Jei jie bus su in te re suo ti ir skirs me ni niam ug dy mui dau giau va lan dų, įsteigs at ski rą eta tą ko lek ty vų va do vams (ypač tų, ku rie jau da bar yra stip rūs), ta da, ko ge ro, at si ras ir dau giau naujų ko lek ty vų.

Ko ti kė tis Lie tu vos moks lei vių dai nų šven tės žiū ro vui? Kuo ji bus ki to kia?

Skir tin gai nuo su au gu sių jų, t. y. Lie tu­vos dai nų šven tės, pri trau kia me dau giau įvairių žan rų šo kė jų – ne ap si ri bo ja me vien tau ti niais, jun gia me ir gat vės, ir šiuo lai ki­nius šo kius, ir ba le tą. Bū tent to dėl šo kių die na vyks ta ne sta dio ne, o „Sie mens“ are no je. Šie met akor de o nis tai ne da ly vaus an sam blių va ka ro ren gi ny je, jie su rengs jung ti nį kon cer tą Šv. Jo nų baž ny čio je. Pu čia mie ji or kest rai be pa si ro dy mo dai nų die nos kon cer te dar tu rės ga li my bę pa gro ti prie Ro tu šės, o ge riau si cho rai sa vo kon­cer ti nes pro gra mas ro dys Šv. Kot ry nos baž ny čio je.

Šie met, kaip ir prieš dvejus me tus, ne bus ei ty nių. Pir miau sia, vai kams prieš kon­cer tą rei kia pail sė ti, o per ei ty nes, ypač, jei karš ta, jie pa vargs ta. Ant ras da ly kas – kei čia si tra di ci jos. Se niau ant Tau ro kal no su si rink da vo dau gy bė žmo nių, bū da vo sun ku pra si brau ti į prie kį, vi si plo da vo ir skan duo da vo „Gar bė Tel šiams, Kre­tin gai...“, o da bar žiū ro vų daug ma žiau...

Džiau gia mės, kad dai nų šven tei nu­per ka me daug pui kių kū ri nių, ku rie lie ka cho rų ir šo kių ko lek ty vų re per tu a re. Cho­rams pa ruo šia mos 4–5 lyg me nų aran žuo­tės – kiek vie nas ga li pa si rink ti pa pras tes nį ar su dė tin ges nį va rian tą, o jung ti nia me cho re vi si vie nas ki tą pa pil do. Sun kiau sia su tais, ku rie pri vers ti išmo k ti sun kiau sią

ver si ją – ke tur bal sę fak tū rą. Šo kiai ir gi ne vie na die niai. Du treč da liai 2012 m. šven tės kū ri nių įvai riuo se kon cer tuo se at lie ka mi ir šian dien, tai ro do mū sų tiks­lą – tęs ti nu mą.

Gal vo ju, kad moks lei vių dai nų šven tė ne tu rė tų tap ti su au gu sių jų šven tės klo nu ar ban dy mų la bo ra to ri ja. Ne kar tą esu sa kęs: jei vai kai ne dai nuos, at ei ty je ne be liks ir su au gu sių jų šven tės. Tad re per tu a ras tu ri bū ti šiuo lai kiš kas, kad mo ki niai no riai dai nuo tų. Tik šis po rei kis mu zi kuo ti pa dės iš lai ky ti dai nų šven tės tra di ci ją.

Lie tu vos liau dies kul tū ros cen tras, įgy­ven din da mas Kul tū ros mi nis te ri jos pa si­ren gi mo dai nų šven tėms pro gra mą, prieš 2014 m. dai nų šven tę sky rė lė šų su au gu­sių jų ko lek ty vų tau ti niams kos tiu mams. Gai la, kad pro gra ma pir miau sia bu vo skir ta su au gu sie siems. Ma nau, kad de rė jo pra dė ti nuo vai kų. Jei jie pri pras tau ti nį rū bą dė vė ti nuo ma žens, ži nos, kaip tai da ry ti, ver tins jį ir at ei ty je, tęs tra di ci jas. Rei kė tų dau giau dė me sio skir ti vai kams ir jau ni mui, juk jie mū sų at ei tis.

Kaip ver ti na te tai, ką vai kams su tei kia me ni-nis ug dy mas?

Me ni nė veik la rei ka lau ja kū ry biš ku mo, pa de da vys ty ti ki tus sme ge nų cen trus, be to, iš mo ko ra cio na liai pa skirs ty ti lai ką, su­si dė lio ti pri ori te tus, siek ti tiks lų. Me ni nio ug dy mo pro ce se vi sur rei kia tai ky ti ži nias (pa vyz džiui, per mu zi ko lo gi jos eg za mi ną tik ri na me ne ži nių kie kį, o tai, kaip mo ki­nys jas tai ko prak tiš kai), kiek vie nas tą da ro skir tin gai – taip at si ran da kū ry biš ku mo ele men tas. Man at ro do, kad rei kia ug dy ti ne to kį žmo gų, ku ris ge ba mi li jo ną kar tų štam puo ti vie ną de ta lę, o kū ry biš ką, ku ris ieš ko sa vęs jį do mi nan čio je sfe ro je. Me nas at ve ria daugybę ga li my bių, su tei kia lais vę ir ini cia ty vą.

Ko kią moks lei vių dai nų šven tę įsi vaiz duo ja te po 20–50 me tų?

Struk tū ra, ma tyt, iš liks ta pa ti, nes pa si­rink tas ke lias yra op ti ma lus ir ge ras. Rei­kė tų jį iš lai ky ti. Ge rai, kad UNES CO sau­go šią idė ją (2003 m. UNES CO pa skel bė Es ti jos, Lat vi jos ir Lie tu vos dai nų šven čių tra di ci ją žmo ni jos žo di nio ir ne ma te ria laus kul tū ros pa vel do še dev ru), bet ją rei kia puo se lė ti šiuo lai ki nė mis for mo mis, o ne už kon ser vuo ti.

Dė ko ju už po kal bį ir Jū sų in dė lį puo se lė jant moks lei vių dai nų šven čių tra di ci ją.

Do­vi­lė­ŠI­LEI­Ky­TĖ

Lie pos 4–9 die no mis Vil niu je vyks Lie tu vos moks lei vių dai nų šven tė „Tu mums vie na“. Tas ke lias die nas šventė truks tik žiū ro vui, klau sy to jui, o mo ki niai, mo ky to jai ir ren gė jai ja gy ve na jau se niai. Šven tės direktorius ro mu al das Kon Dro tas at sa kė į „Švie ti mo nau jie nų“ klau si mus.

19

Dviem sa ki niais

už ko pė me į aukš čiau sią kal ną...Vil niaus Al gir do mu zi kos mo kyk lo je vy ko Lie tu vos mo ki nių kon kur sas

„Mu zi kos olim pas“. Ren gi ny je da ly va vo 50 jau nų jų mu zi kan tų iš Vil niaus ir ki tų Lie tu vos mies tų mu zi kos mo kyk lų.

Kas met or ga ni zuo ja ma dau gy bė įvai rių kon kur sų, ta čiau Pa ne vė žio mu­zi kos mo kyk los mo ky to jus ir mo ki nes su do mi no jau an trą kar tą ren gia mas „Mu zi kos olim pas“ – da ly viai čia var žo si net tri juo se eta puo se. Mo ki niai tu ri ne tik iš si rink ti kū ri nį, bet ir įveik ti mu zi ki nį dik tan tą bei pa ro dy ti te ori nes ži nias ir iš kal bą per mo ty va ci nį po kal bį. Kon kur są ren gia Vil niaus sa vi val dy bės mu zi kos mo ky to jų me to di nis bū re lis, Vil niaus Al gir do mu zi­kos mo kyk la, Lie tu vos mu zi kos mo ky to jų aso cia ci ja ir Lie tu vos mo ky to jų pro fe si nės są jun gos Vil niaus sky rius.

Kon kur so ini cia to rė – sol fe džio mo ky to ja Vai va Ša tei kai tė – ne tik mu zi­ki nio dik tan to eta pui pa ren gė mo ki nes Ru gi lę Jakš tai tę, Ane tę Ka šė tai tę ir Mig lę Ka ra liū nai tę, bet ir pa ra gi no da ly vau ti sa vo ko le gę Ali ną Be lec kie nę. Jos mo ki nė Sa lo mė ja Vai siū nai tė var žė si vy res nių jų gru pė je.

Džiu gu, kad su lau kė me pui kių re zul ta tų: tarp I ka te go ri jos da ly vių pir mą ją vie tą už ėmė R. Jakš tai tė, tre či ą ją vie tą – A. Ka šė tai tė, o tarp II ka te go ri jos da ly vių ant ro ji vie ta ati te ko S. Vai siū nai tei.

Mū sų mo ki nės pa si ro dė pui kiai. Šau nuo lės!Vi sas straips nis ir nuo trau kos – www.mu zi kos.pa ne ve zys.lm.lt/ga le ri ja.html.

Ri­mu­tė­STAN­KU­VIE­NĖPa ne vė žio mu zi kos m-klos mo ky to ja

kaip „Sau lu tė“ la o so ieš ko jo... Jo na vos vai kų lop še lio­dar že lio „Sau lu tė“ „Pe­

lė džiu kų“ gru pės vai kai ir mes, auk lė to jos Jū ra tė ir Ri ta, nu spren dė me da ly vau ti tarp tau ti nia me so cia li­nia me pro jek te „Ap ka bin ki me Že mę“. Mums tik rei­kė jo pa si rink ti ša lį, su ku ria no rė tu me „ap si ka bin ti“ (su si siek ti). Daug ne gal vo ję pirš tu be dė me į La o są. O pa gal vo ti tik rai ver tė jo! Ras ti to li mos ša lies kon­tak tus bu vo ne pa pras tai sun ku... O taip no rė jo si, kad kas nors at si liep tų į mū sų pra šy mą „ap si ka bin ti“.

Į pa gal bą at sku bė jo pa pil do mo ug dy mo pe da go gė Rū ta Ker šie nė. Ji ir su ra do part ne rius – Alp ha In­ter na tio nal Mon tes so ri Scho ol (La o sas). Vi si drau ge pa sau lio že mė la py je ieškojome La o so, su si pa ži no­me su vals ty bės vė lia va ir her bu, pa tys ga mi no me šios ša lies vė lia vė les. Iš ėję į lau ką su sto jo me į drau­gys tės šir de lę – vai ku čiai ran ke lė se lai kė pro jek to part ne rių ša lies vė lia vė les. Taip nu tie sė me drau­gys tės til tą ir nu siun tė me sa vo ap ka bi ni mą La o sui.

Ba lan džio vi du ry je Šiau lių „Sau lė te kio“ gim na zi jos ro bo ti kos bū re lio „Squ a re­Ro bo“ ko man da kar tu su Vil niaus, Klai pė dos ir Pa ne vė žio ro bo tų kū rė jais da ly va vo Len ki jo je vy ku sio se tarp tau ti nė se var žy bo se „EastRo bo 2016“. Bia lys to ko tech ni kos uni ver si te tas šį ren gi nį or ga ni zavo jau penk tą kartą.

Var žy bo se Klai pė dos uni ver si te to ro bo ti kos klu bo na riai mi ni su mo rung ty je iš ko vo jo I ir II vie tas. „Sau lė te kio“ gim na zi jos bū re lio „Squ a re Ro bo“ na riai pel nė dvi pri zi nes vie tas: mo ki nys Man tas Va len ti nas li ni jos se ki mo rung ty je iš ko vo jo III vie tą, Pau lius Bal čiū nas – IV vie tą, o bū re lio va do vas Ri čar das Ge čas li ni jos se ki mo pro fe sio na lų ly gos rung ty je lai mė jo II vie tą.

Šiau­lių­„Sau­lė­te­kio“­g­jos­ro­bo­ti­kos­bū­re­lio­„Squ­a­re­Ro­bo“­inf.

iš tech no lo gi jų olim pia dos – su i laips nio di plo muBa lan dį Ka ra liaus Min dau go pro fe si nio mo ky mo cen tre vy ko res pub li ki­

nė Lie tu vos mo ki nių tech no lo gi jų olim pia da. Šių me tų ren gi nio te ma „Ką su dė čiau kraš to kny gon...“. At lik ti dar bai at sklei dė mo ki nių po žiū rį į tau ti nį pa vel dą, kraš to kul tū ros sa vi tu mą – jie vi sa tai kū ry biš kai su sie jo su šiuo­lai ki nė mis tech no lo gi jo mis.

Ma ri jam po lei at sto va vo net 3 mo ki niai ir jų mo ky to jai: Ju ta Ste po na vi čiū tė iš Sū du vos gim na zi jos (mo ky to ja Al ma Čep lins kie nė), Pau lius Gar kaus kas iš Ry giš kių Jo no gim na zi jos (mo ky to jas Vy tau tas Nau ja lis) ir Eri ka Kas tie šiū tė iš Šv. Ce ci li jos gim na zi jos (mo ky to ja Skir man tė Ma ka re vi čie nė).

96 olimpiados da ly viai buvo suskirstyti į dvi am žiaus gru pe s: 8–10 ir 11–12 kla sių. Jie var žė si „Ga mi nių di zai no“, „Kon struk ci nių me džia gų“, „Mi ty bos“, „Teks ti lės“ kū ry bi nė se gru pė se. Ge riau siai se kė si E. Kas tie šiū tei

iš Šv. Ce ci li jos gim na zi jos – „Ga mi­nių ir di zai no“ gru pė je pel nė pir mą ją vie tą ir bu vo ap do va no ta LR švie ti­mo ir moks lo mi nis te ri jos I laips nio di plo mu. Vi si li ko su ža vė ti Eri kos ke ra mi kos dar bais bei per olim pia dą su kur ta kny ga.

Olim pia dos – tai pui ki ga li my bė ska tin ti mo ki nius do mė tis tech no lo­gi jo mis, ug dy ti kū ry biš ku mą ir sa ­ va ran kiš ku mą.

Ri­ta­DI­JO­KIE­NĖMa ri jam po lės tech no lo gi jų mo ky to jų

me to di nio bū re lio pir mi nin kė

Po sa vai tės ga vo me at sa ky mą – ma žuo sius drau­gus iš La o so mo kyk lė lės ir jų pe da go gus nu džiu gi no mū sų idė ja. Juk tai pui ki ga li my bė vai kams dau giau su ži no ti apie ki tas pa sau lio ša lis. Ma žie ji drau gai iš La o so taip pat ga mi no Lie tu vos vė lia vė les, at­siun tė ke le tą ap si ka bi ni mo nuo trau kų. Ka dan gi šią mo kyk lė lę lan ko skir tin gų tau ty bių vai kai, vie no je nuo trau ko je jie lai ko sa vo vals ty bių vė lia vas. Mū sų auk lė ti niai iš kar to pa ste bė jo, kad drau gai iš to li­mos ša lies mū sų tri spal ves lai ko aukš tyn ko jo mis... Mes – ati des ni. Džiau gia mės, kad drau gys tės ban ga nu si ri to per Že mę.

Jū­ra­tė­SERD­CE­VIE­NĖ­Ri­ta­Ele­na­PA­JAU­JIE­NĖ

Jo na vos vai kų l.-d. „Sau lu tė“ auk lė to jos

„Sau lė te kio“ gim na zi ja – pri zi nin kė

Vyr. redaktorė Zina RIMGAILIENĖ (tel. 264 9455, el. p. – zina.rimgailiene@sac.smm.lt); korespondentė Dovilė ŠILEIKYTĖ, vyresn. specialistas Justinas ŠORYS (tel. 264 9467); kalbos redaktorė Inesa ČIžIūNAITĖ, maketuotoja Eglė LESNIAUSKIENĖ (tel. 264 9469).Redakcijos el. p. – infoleid@sac.smm.lt.

ŠVIETIMO NAUJIENOS

Redakcijos adresas:

ŠMM Švietimo aprūpinimo centras, Geležinio Vilko g.12, 03163 Vilnius. Įm. k. 190995938, a. s. LT057044060001441913 AB SEB bankas, b. k. 70440.Spausdino UAB „ARX Reklama“. Tiražas – 3100 egz.

InformacInIs leIdInys

www.facebook.com/pages/Švietimo-naujienos/360526820653464www.sac.smm.lt

Tai LR švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuotam konkursui pateikti darbai. Plačiau apie konkursą „Švietimo panoramos“ 31 p.

Ankstesnius numerius rasite portalas.emokykla.lt – Elektroniniai leidiniai.

Knygų namų šviesa„A

š – b

iblio

teko

s pas

aulyj

e“. D

omin

yka V

aicku

tė, 8

m. (

Viln

iaus G

abijo

s gim

nazij

a, m

okyt

oja A

udro

nė M

ocku

vienė

). Ko

nkur

so la

urea

tė, V

ilniau

s dail

ės ak

adem

ijos G

rafik

os

kate

dros

spec

ialus

is pr

izas,

Liet

uvos

tech

niko

s bib

liote

kos s

impa

tijų

priza

s

„Ate

ities

bib

liote

ka“.

Ieva V

ang,

13 m

. (Vi

lniau

s „Se

nvag

ės“ g

imna

zija,

mok

ytoj

a Daiv

a Sas

naus

kienė

). Ko

nkur

so la

urea

tė

„Kny

gų n

amų

švies

a“. E

velin

a Šilk

ausk

aitė,

17 m

. (Kl

aipėd

os E

duar

do B

alsio

men

ų gi

mna

zija,

mok

ytoj

a Rim

a Ste

ponė

nien

ė). K

onku

rso

laure

atė

„Be skaitymo negaliu gyventi...“. Gabrielė Drūktienytė, 15 m. (Šilalės meno mokykla, mokytoja Ilona Venckienė). Konkurso laureatėAlgimanto Urbelionio nuotraukos