1947–1948 metø þiemos trëmimø 70-osios metinës filegruodþio 2 dienà á metiná...

Gruodþio 2 dienà á metiná ataskai-tiná susirinkimà rinkosi LPKTS Bir-þø filialo buvæ politiniai kaliniai irtremtiniai.

Susirinkusius þilagalvius jaunatvið-komis dainomis sveikino SteponoGiedriko-Girieèio Birþø ðauliø 501kuopos jaunøjø ðauliø ansamblio dai-nininkës, vadovaujamos ðaulës Lore-tos Svirskienës. Uþ graþø ir nuoðirdøpasveikinimà susirinkusiøjø vardu jau-

Istorija be „baltø dëmiø“

Birþø filialo ataskaitinis susirinkimasnosioms dainininkëms padëkojo filia-lo pirmininkë Danguolë Þiûkienë.

Filialo pirmininkës ataskaitoje bu-vo apþvelgti nuveikti darbai per ata-skaitiná periodà. Nemaþai nuveiktaáamþinant istorinæ atmintá: pastatyti iriðkilmingai atidengti þymenys Papiliopartizanø bûrio vado Jono Marciuko irjo þmonos Marës þûties vietojeGriauzdës vienkiemyje, o Meleiðiø kai-mo kryþkelëje – ðio ir aplinkiniø kaimø

þuvusiø partizanø ir tremtiniø atmini-mui, Naujajame Radviliðkyje baþny-èios ðventoriuje paðventintas kryþiusstalinizmo aukoms pagerbti. Birþie-èiai tremtiniai aktyviai dalyvavo vals-tybiniø ir istoriniø ávykiø ðventiniuo-se renginiuose, vyko á sàskrydá „Su Lie-tuva ðirdy“ Ariogaloje, choras „Trem-ties aidai“ dalyvavo tremtiniø dainø irpoezijos ðventëje „Leiskit á Tëvynæ“Këdainiuose.

Ataskaitoje buvo labai gerai áver-tintas Birþø ðauliø glaudus bendra-darbiavimas jaunàjà kartà auklëjantpilietiðkumo ir patriotiðkumo dvasia.Kartu buvo numatyti darbai kitiemsmetams, kuriø bus tikrai nemaþai.Susirinkusieji susidomëjæ perþiûrëjodokumentiná filmukà apie filialo veik-là. Po to bendravimas tæsësi prie vai-ðiø stalo.

Vidutis ÐEÐKAS

Kasmet minime Lietuvai skaudþiasistorines sukaktis, primenanèias mumsapie jos gyventojø 1941 metø ir vëles-nius masinius trëmimus á atðiaurias so-vietø (bolðevikø) imperijos vietoves.Istoriografijoje maþesnis dëmesys ski-riamas 1947 metø gruodá prasidëju-sioms tremties represijoms, kurias pa-tyrë keli tûkstanèiai Lietuvos gyvento-jø, tarp kuriø daugiausia buvo moterøir vaikø. Prieð 70 metø SSRS okupaci-niø represiniø struktûrø su vietiniø ko-laborantø pagalba pradëti veiksmaiprieð á iðtremiamøjø sàraðus áraðytusLietuvos gyventojus nuo kitø didesniøtrëmimø skyrësi ne tik savo mastais.Visø pirma, prieð 1947 metø Kalëdaspradëtas represuojamø ðeimø gabeni-mas á tremtiniø vagonus vyko ne vienumetu ir ne ið visø Lietuvos apskrièiø.Be to, dalyje Lietuvos apskrièiø tre-miamuosius á eðelonø vagonus veþë ir1948 metø sausio pradþioje, atskirøðeimø – ir vasará. Rytø Lietuvos apskri-èiø, ið kuriø tuo metu vyko intensyvigyventojø repatriacija á Lenkijà, 1947metø pabaigos–1948 metø pradþiostrëmimai beveik nepalietë. Tuo metu Lie-tuvoje buvo 37 apskritys, o gyventojø trë-mimai vyko devyniolikoje ið jø. Tad rei-kia pataisyti kai kuriuose leidiniuose pa-raðytà teiginá, kad per 1947–1948 metøþiemos trëmimus „nukentëjo visos Lie-tuvos apskritys“. Paþymëtina ir tai, kadskirtingai nuo kitø pokario trëmimø (jøaukoms tremties terminas nebuvo nu-statytas), 1947–1948 metø þiemostremtiniai Ypatingojo pasitarimo prieSSRS valstybës saugumo ministro bu-

1947–1948 metø þiemos trëmimø 70-osios metinësvo nuteisti 10 metø tremties.

Nuo 1946 metø vasará vykdytø trë-mimø (jie vyko keturiose apskrityse –Lazdijø, Alytaus, Marijampolës ir Tau-ragës), per kuriuos buvo iðtremta 4,5tûkstanèio þmoniø, iki pat 1947 metøpabaigos masinio ðeimø iðtrëmimo iðLietuvos akcijø nebuvo. Susidarë 21mënesio sàlyginë pauzë. Jos metu so-vietø okupantai ir jø vietiniai pagalbi-ninkai tenkinosi suimtø rezistencijosdalyviø ir jø rëmëjø ákalinimu, kanki-nimu, þudymu ir iðsiuntimu á ávairausreþimo koncentracijos stovyklas, kuriøsistema buvusioje SSRS vadinamaGULAGu. Tad þiemos sàlygomis vy-kæ aptariami trëmimai buvo netikëti,nes ankstesnieji lyg ir tapo nutolæ pra-eityje. Juolab kad 1947 metø pabaigostrëmimams, kaip ir ankstesniems, ruoð-tasi tarsi karinei operacijai – itin slap-tai. Todël iðvakarëse á instruktaþus su-rinkti valsèiaus trëmëjø grupiø gink-luoti dalyviai (tarp jø – ir vietos komu-nistai, komjaunuoliai ir kiti sovietø ak-tyvistai) nakèiai nebuvo iðleidþiami ánamus. Á iðtremiamø ðeimø sodybas jieásiverþdavo anksti ryte, dar nepraðvi-tus. Pavyzdþiui, Radviliðkio apskrity-je ðeimø trëmimas valsèiuose prasidë-jo vienu metu – 1947 metø gruodþio 29dienà 5 valandà ryto. Kitos dienosankstø rytà tremtinius, parà praleidu-sius vagonuose, ið Radviliðkio geleþin-kelio stoties iðveþë á Ðiauliø geleþinke-lio stotá, kur buvo formuojamas keliøapskrièiø tremiamøjø eðelonas. Gruo-dþio 29 dienà tremtiniai buvo renkamitaip pat Kupiðkio apskrityje. Plungës ir

Kretingos apskrityse stalininiø repre-sijø vykdytojai tremiamø ûkininkø vai-kus dar nepasibaigus nakèiai ið miegokëlë 1948 metø sausio 3-iàjà... Dar rei-kia papildomø istoriniø tyrimø, dël ko-kiø prieþasèiø Alytaus ir kai kuriose ki-tose apskrityse trëmimai prasidëjo 1947metø gruodþio viduryje, Lazdijø apskri-ties kai kuriuose valsèiuose – gruodþiopradþioje. Taèiau þmonës vergiðkam dar-bui tremtyje nebuvo renkami ne tikPietryèiø Lietuvoje, bet ir Birþø, Jonið-kio, Utenos, Zarasø, Maþeikiø, Kau-no, Këdainiø ir dar keliose apskrityse.

Nuo 1947 metø trëmimus vykdëSSRS ir LSSR MGB ir kitos represi-nës struktûros. Taèiau specialius nuta-rimus ir instrukcijas rengë, paskirda-vo ágaliotinius apskritims, ið kuriø nu-matyta tremti, LKP(b) CK ir LietuvosMinistrø taryba. 1947–1948 metais þie-mos represijos rengtos pagal SSRSMGB 1947 metø spalio 16 dienos po-tvarká „Dël banditø ir banditø pagalbi-ninkø–buoþiø ðeimø iðtrëmimo uþ Lie-tuvos SSR ribø“. Pradëta tremti ir tur-tingesnius ûkininkus, net jei jie ir ne-turëjo ryðiø su rezistencijos pogrin-dþiu, buvo sumokëjæ mokesèius ir ati-davæ vis didinamas pyliavas. Tie ûkinin-kai sovietø ástaigø instrukcijose, po trë-mimø organizuojamuose gyventojø su-sirinkimuose ir propagandiniuose laik-raðèiø straipsniuose buvo ávardijamikaip „banditø pagalbininkai – buoþës“.Tad galima teigti, kad 1947–1948 me-tø þiemos trëmimai buvo nukreipti tiekprieð ðeimas, kuriø nariai kovojo par-tizanø bûriuose, tiek prieð ûkininkus,

kaip socialiná visuomenës sluoksná.Ûkininkus, iðtremiant jø kaimynus, sie-kta iðgàsdinti, priversti nesiprieðintikolûkiø steigimui. Tam signalas buvoduotas Maskvoje, kai dar 1947 metø ge-guþës 21 dienà buvo priimtas VKP(b) CKnutarimas „Dël kolûkiø organizavimoLietuvos, Latvijos, ir Estijos SSR“. Pas-kui dirvà ûkininkø suvarymui á kolûkiusimta ruoðti ir Lietuvoje.

Tremiamøjø sàraðus sudarinëjo ap-skrièiø ir valsèiø represiniø ástaigø pa-reigûnai, komunistai ir vietiniai sovie-tø aktyvistai. Iðtremtø ðeimø turtas bû-davo perduodamas tarybiniams ûkiamsir steigiamiems kolûkiams, maðinø-traktoriø stotims, okupacinæ sovietinæsantvarkà remiantiems naujakuriams,„liaudies gynëjams“, þmoniø vadina-miems stribams. Pastarøjø vaidmuotremiant ðeimas vis didëjo. Stribai bu-vo suinteresuoti, kad bûtø iðtremtakuo daugiau þmoniø – tuomet jiems te-kdavo daugiau tremtiniø turto, kurioprisigrobdavo.

1947–1948 metø þiemà labiausiainukentëjo Kretingos apskritis, ið kuriosá tremtá buvo nuveþti 364 þmonës. Aly-taus apskritis neteko 345 iðtremtøjø, Va-rënos – 315, Panevëþio –267, Plungës –247, Kurðënø (sudaryta tik 1947 metøspalá) – 246, Ðiauliø – 222, Lazdijø –218, Rokiðkio – 217, Tauragës – 181,Raseiniø ir Marijampolës – po 165,Radviliðkio – 159. Daugiau nei po ðimtàtremtiniø (áskaitant vaikus) buvo iðva-ryti ið savo sodybø Pasvalio, Ðakiø, Vil-kaviðkio, Telðiø apskrityse.

(keliama á 4 psl.)

* *

Nr. 47(1261)

2017 m. gruodþio 15 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2017 m. gruodþio 15 d.Nr. 47 (1261) Tremtinys

Artëjant 2018 metø valstybës biu-dþeto ir savivaldybiø biudþetø finansi-niø rodikliø patvirtinimui, Seimo narëRadvilë Morkûnaitë-Mikulënienë krei-pësi á premjerà S. Skvernelá ir Kultûrosministræ L. Ruokytæ-Jonsson, paþymë-dama, kad kasmetinio Lietuvos tremti-niø, politiniø kaliniø ir laisvës kovø da-lyviø sàskrydþio „Su Lietuva ðirdy“, vyks-tanèio Ariogaloje, Raseiniø rajone, da-

Turime parodyti deramà pagarbà Lietuvos laisvës kovotojamsbartinis numatytas biudþetas nuo pat2010 metø nëra në karto perþiûrëtas.

„Atkreipiu dëmesá, kad pagrindinësiðlaidos, kurios nesikeitë ir yra bûtinosðiam renginiui surengti: ágarsinimo pa-slaugos, scenos nuoma, apipavidalini-mo paslaugos, atributikos gamyba, ho-norarai kûrybinei organizacinei gru-pei, nesikeitë nuo pat 2010 metø, norsvisi stebime padidëjusias paslaugø ir pre-

kiø kainas. Turint itin ribotus iðteklius,tradicinio sàskrydþio rengëjams, Lietu-vos nacionaliniam kultûros centrui,minint Lietuvos 100-metá, taps dideliuiððûkiu surengti tokio masto renginá“,– teigë R. Morkûnaitë-Mikulënienë.

Kaip pastebëjo Seimo narë, sàskry-dis Ariogaloje sulaukia tûkstanèiø da-lyviø, kasmet jame besilankantieji ste-bi didëjantá jaunimo susidomëjimà ðiuo

renginiu. „Tai tarsi gyvosios istorijospamokos, likusiø gyvøjø Lietuvos lais-vës kovotojø liudijimai, þuvusiø uþ Lie-tuvos laisvæ pagerbimas, todël mûsøpareiga tokio pat masto renginá iðsau-goti, ypaè kitàmet, kai Lietuvos politi-niø kaliniø ir tremtiniø sàjunga minësorganizacijos 30-metá,“ – pabrëþë Sei-mo narë R. Morkûnaitë-Mikulënienë.

„Tremtinio“ inf.

Pas Girininkø kaime, netoli Rokø(Kauno rajonas), gyvenantá buvusá po-kario partizaninio pasiprieðinimo da-lyvá, politiná kaliná ir tremtiná Dona-tà Grybauskà keliavome su LPKTStarybos pirmininke Vince VaidevuteMargevièiene. Istorija byloja, kad ke-lis amþius Girininkuose gyveno pasi-turintys ir darbðtûs ûkininkai, èia gimëLietuvos knygneðiai Kazys Aglinskasir Petras Varkala.

Donatas Grybauskas neseniai pa-minëjo 85-metá. Deja, gyvena dabar vie-nas, o prieð dvejus trejus metus po ne-sëkmingos akiø operacijos neteko re-gëjimo. Taèiau vyras turi dar daug stip-rybës, namuose tvarkosi pats, priþiû-rimas netoliese gyvenanèios ir nuoðir-dþiai besirûpinanèios pusseserës OnosGrybauskaitës-Èernajienës.

Kai 1948 metø geguþës 20 dienà, dvidienas prieð trëmimà, atëjo kareiviaisuimti Grybauskø, ðeðiolikmeèiui Do-natui pasisekë duris uþstojusá nustum-ti ir pabëgti. Tada á Sibirà iðkeliavo jotëvai Jonas ir Marija Grybauskai, bro-lis Algirdas ir senelë Magdalena. LikæsLietuvoje Donatas tapo partizanu Lie-tuvaièiu, jo brolis Vytautas – Þydrûnu.Tëvai á Lietuvà sugráþo 1959 metais, se-nelë mirë tremtyje ir ten palaidota. At-gimimo metu Grybauskai vaþiavo á Si-birà parsiveþti jos palaikø, taèiau kapovietos jau nerado...

Leonardas irgi liko Lietuvoje, ma-të tëvø ir senelës tremtá. Jam tebuvotrylika. Ieðkojo prieglobsèio pas gimi-nes. Priglobë mamos pusseserë Mari-jona Tutlienë, þinomø partizanø Luk-ðø giminaitë ið Juodbûdþio kaimo. Poketveriø metø jis savanoriðkai iðvykopas tremties iðvargintus tëvus á Sibiràir gyveno ten septynerius metus.

Vytautas Grybauskas-Þydrûnas þu-vo 1949 metø kovo 26 dienà Laukiðkiøkaime buvusioje Antano Misiûno so-dyboje árengtame bunkeryje, kautynë-se su MGB vidaus kariuomenës 298-ojo ðauliø pulko kareiviais ir MGBPrienø apskrities Pakuonio valsèiausstribais. Kartu gyvybes paaukojo irTauro apygardos Geleþinio Vilko rink-tinës 51-osios kuopos bûrio vadas An-tanas Senikas-Ðvyturys, partizanai Ka-zimieras Kazakevièius-Aidas ir AlgisLenèiauskas-Aras. Jiems atminti 1994metø spalá pastatytas meistro A. Pyra-go pagamintas akmeninis paminklas suáraðu apie þuvusiuosius.

Po pabëgimo nuo tremties ir parti-zanavimo Donato Grybausko laukëilga kelionë á Rytus, lageriai, kalëji-mai... Perëjo Mordovijos ir Omskolagerius, ne tik Kauno bei Vilniaus,bet ir Minsko, Maskvos, Èeliabinskokalëjimus. Tremtyje atsidûrë Irkuts-

Sveèiuose pas Donatà ir Onutæ Grybauskusko srityje, buvo aktyviu lietuviø menosaviveiklos dalyviu.

Sugráþæs á Lietuvà, 1963 metais Do-natas Grybauskas sugebëjo baigti Kau-no politechnikos institutà, tapti inþi-nieriumi. 32 metus iðdirbo Pramoninësstatybos projektavimo institute Kaune.Atgimimo metais dalyvavo LPKTS kû-rime, buvo pirmasis Kauno skyriauspirmininkas. 1990 metais iðrinktasKauno miesto Tarybos nariu, dirbo irLietuvos valstybës saugumo departa-mente. Iðëjæs á pensijà, apsigyveno Gi-rininkø kaime, Kauno rajone. Net irnetekæs regëjimo, nenutraukë visuo-meninës veiklos, savo lëðomis ir inicia-tyva prisidëjo prie dviejø paminkliniøakmenø pastatymo: gimtajam kaimui irþuvusiems kaimo partizanams beitremtiniams atminti. „Tris kartus pri-siekiau Tëvynei, – sako Donatas Gry-bauskas. – 1948 metais nuëjæs partiza-nauti, tapæs Kauno miesto Tarybos na-riu ir dirbdamas VSD. Bûdamas Tary-bos nariu su draugais inicijavome Þa-liakalnyje, Vaiþganto gatvës rajone,kryþiaus-paminklo pastatymà 1941–1948 metø tremtiniams atminti. Dabarðis kryþius atnaujintas“.

Ðiame susitikime mûsø laukë dide-lis netikëtumas. Suþinojome, kad gera-darë Ona Grybauskaitë-Èernajienëyra ið tremtiniø ðeimos. Tai jos tëveliaiJuozas ir Agota Grybauskai 1948 me-tø geguþës 22 dienà iðtremti su maþa-meèiais vaikais Vytautu, Kastule, Da-nute, Antanina ir Algiuku. Visa laimë,kad vyresniosios dukros Janina, Albi-na ir Birutë tuo metu mokësi Kauno VIgimnazijoje ir gyveno AukðtuosiuoseÐanèiuose, tad tremties iðvengë. Tre-miant Agota Grybauskienë laukësi de-vinto vaikelio, iki kurio atëjimo á ðá pa-saulá buvo belikæ vos dvi savaitës.

Ðeðtosios maþosios tremtinës Onu-tës Grybauskaitës gimimas labai sujau-dino Vincæ Vaidevutæ Kauzaitæ-Marge-vièienæ. Mat ji buvo tokio paties likimo, kaipir Onutë, 1949 metø geguþës 12 dienà gi-më traukinio vagone, veþanèiame jos ðei-mà á Irkutsko sritá Rusijoje.

Onutë Grybauskaitë-Èernajienëmums pasakojo, kad gimë 1948 metøbirþelio 5 dienà kaþkur prie Kazanës,ðeima glaudësi vagone ant savo punde-liø. Tik broliui Vytautui ëjo aðtuoniolik-ti, kitos sesës buvo dar maþos: trylikame-të Kastulë, dvylikametë Antanina, devy-neriø Danutë, ðeðeriø Algis. „Manoverksmas turëjo vesti mamà ið proto: juknebuvo manæs kuo maitinti, vystyti, oras,kad ir sanitariniame vagone, tvankus,nes durys ir langai uþdaryti...

Kai mus nuveþë á Sibirà, prasidëjoskirstymas. Patekome á Usoljæ-Sibirs-kaja Angaros pakrantëse, uþ 83 kilo-

metrø nuo Irkutsko, Krasnojars-ko kraðte. Þinoma, mûsø niekasnenorëjo priimti, nes buvo perdaug burnø. Rinkosi ðeimas, ku-riuose buvo daugiau darbo ran-kø. Pagaliau atsiradome Zimoje,apgyvendino seno dviaukðèiobarako kambarëlyje. Jame jaugyveno èigonai ir ukrainieèiai.Tëvelis su broliu buvo ádarbin-ti Medienos perdirbimo ámo-nëje, vadinamoje „lesozavo-du“, Danutë nuo dvylikos ëjopriþiûrëti rusø karininko vai-kus. Á mokyklà, laikui atëjus,leido tik mane. Pamenu, kadgaudavome duonos davinëlá,kurá ið parduotuvës atsiimti ei-davo Danutë. Kartà labai iðal-kusi ji pakeliui tà duonelæ ið ba-do suvalgë, bet mama jos neba-rë, tik skaudþiai verkë... Kad esa-me lietuviai, mylim savo tëvynæ,þinojo visi. Mama broliui Algiuiðvarko atlape, nematomoj pusë-je, buvo iðsiuvinëjusi Trispalvæ,kuria jis buvo labai patenkintas.Jis ja labai didþiavosi ir slapta ro-dë draugams. Þinoma, vasaro-mis atsigaudavome, nes atsirasda-vo uogø ir grybø. Iki ðiol jauèiuburnoje spanguoliø gërimo sko-ná...“ – pasakojo moteris.

Jos tëveliai palaidoti Iðlauþokapinëse. Amþino poilsio jau iðke-liavo broliai Vytautas ir Algis Gry-bauskai, seserys Janina Simana-vièinë, Albina Marèiulionienë,Antanina Labaðauskienë... Ma-mai paraðë eilëraðtá, kurá mumsperskaitë. Jo klausëmës kartu suVince Vaidevute Margevièiene irDonatu Grybausku. Nuo aðarøsusilaikiau tik að...

StanislovasABROMAVIÈIUS

Ona Grybauskaitë-Èernajienë ir DonatasGrybauskas

Agota Kazlauskaitë-Grybauskienë su tremtyjegimusia dukterimi Onute, 1953 metai

Grybauskø giminë po daugelio metø (ið kairës): Algio þmona Liuda su dukreleOnute, Danutë, Janina, Albina, Onutë, Antanina, Kastulë ir Vytauto þmona Bi-rutë, 1975 metai

333332017 m. gruodþio 15 d. Nr. 47 (1261)TremtinysÁvykiai, komentarai

Tarptautinëje politikoje ávykiø nie-kuomet nestinga. Tik þmonës skirtin-gai á juos reaguoja – pastebima, kadprieð didþiàsias metø ðventes eiliniai pi-lieèiai, pasinëræ á prieððventiná ðurmu-lá, net á reikðmingiausius tarptautiniusávykius kreipia maþiau dëmesio. Tà abe-jingumà lengva paaiðkinti – þmonës ma-no radæ svarbesniø dalykø, be to, daþnasgalvoja, kad nuo jo niekas nepriklauso...

Ukrainos prezidento vizitasLietuvoje

Praëjusià savaitæ Lietuvoje vieðëjoUkrainos prezidentas Petro Poroðen-ka. Jis susitiko su mûsø ðalies vadoveDalia Grybauskaite, dalyvavo dviðalësPrezidentø tarybos posëdyje. Kaip tei-giama Prezidentës spaudos tarnybospraneðime, „viena pagrindiniø susitiki-mo temø – europiniø reformø ágyven-dinimas“. Ðalies vadovës teigimu, nuoefektyvaus reformø proceso priklausosëkminga visos Ukrainos valstybës rai-da ir jos þmoniø gerovë. Todël ðiandienpagrindinis uþdavinys – susikoncent-ruoti á veiksmingà kovà su korupcija,ástatymo virðenybës stiprinimà, versloaplinkos ir ðalies administraciniø gebë-jimø gerinimà.

Valstybiø vadovai taip pat aptarëpadëtá Rytø Ukrainoje. Daug dëmesioskirta saugumo stiprinimui. Prieð ke-lias savaites Briuselyje ávykusiame Ry-tø partnerystës virðûniø susitikime pat-virtintas 20 prioritetø planas numatogilesná ES bendradarbiavimà su Ukrai-na bei kitomis dviem asocijuotomis part-nerëmis ðiose srityse: bendrosios saugu-mo ir gynybos, kovos su hibridinëmis, ki-bernetinëmis, informacinëmis beienergetinio saugumo grësmëmis.

Kad bûtø kovojama su prieðiðka pro-paganda ir uþtikrinama objektyviosinformacijos transliacija á separatistø uþ-imtas teritorijas, Lietuva nutarë perduotiUkrainai septynis antþeminius siøstuvus.Lietuva taip pat viena pirmøjø Ukrainaipradëjo teikti karinæ paramà.

Ið mus pasiekianèiø þiniø apie tai,kas vyksta Ukrainoje, gali susidarytivaizdas, kad Rusija áðaldë konfliktà, ta-èiau tai paneigë P. Poroðenka, kalbë-damasis su þurnalistu Tomu Dapkumi

Prieð ðventes þmonëms politika rûpi maþiausiai.Iðskyrus politikus

laidoje „Savaitës panorama“: „Daugkas galvoja, kad (Rytø Ukrainoje)konfliktas áðaldytas, taèiau tai nëra tie-sa. Kiekvienà dienà Rusijos okupaci-nës pajëgos apðaudo ið artilerijos, mi-nosvaidþiø, tankø, salviniø reaktyviniøsistemø. Kiekvienà dienà. Ukraina mo-ka labai brangiai ukrainieèiø kariø gy-vybëmis, daugybë kariø suþeistø. Ru-sija vykdo provokacijas apðaudydamaartilerija, naudodama snaiperius. Nuometø pradþios ðimtas ukrainieèiø þu-vo, keturi ðimtai suþeistø“.

Deja, Ukrainos bëdos karu su Ru-sija nesibaigia – buvæs Gruzijos prezi-dentas, vëliau – buvæs Odesos guber-natorius, Michailas Saakaðvilis uþvirëUkrainoje tokià koðæ, kad sunku susi-gaudyti, ko jis siekia. Ið vienos pusës –jis siekia Ukrainos iðvalymo nuo korup-cijos, ið kitos – priemonës, kurias jis pa-sirinko, primena neramumø ðalyjekurstymà. Kuo visa tai baigsis, niekasnesiryþta prognozuoti (neátikëtina, kadUkrainos valdþia já ákiðtø uþ grotø), ta-èiau anksèiau ar vëliau pasirodys ir Pu-tino grimasa, va tada ir paaiðkës ðiø ávy-kiø prieþastys.

Jeruzalë – Izraelio sostinë?Kitas neeilinis tarptautinës politikos

ávykis, tiesiogiai nesusijæs su mûsø ða-limi, taèiau politikø dëka nelikomenuoðalyje ir mes. Kalba eina apie kont-raversiðkojo Jungtiniø Valstijø prezi-dento Donaldo Trumpo pareiðkimà,kuriuo jis visam pasauliui paskelbë pri-paþástantis Izraelio seniai puoselëtà pra-ðymà – pripaþinti Jeruzalæ Izraelio sos-tine. Pasirodo, D. Trumpas padarë tai,kà seniai þadëjo iki jo buvæ pastarøjømetø JAV prezidentai, bet nesiryþo.Tiesa, Europos Sàjungos diplomatijosvadovë Federika Mogerini pareiðkë,jog ES ðaliø pozicija visiðkai nesutam-pa su JAV ðiuo klausimu, taèiau net-rukus paaiðkëjo, kad ne visos ES ðalyspritaria jos nuomonei – Èekija, Grai-kija, Lietuva ir Vengrija linkusios pa-laikyti Izraelá. Þurnalistas T. Dapkussocialiniame tinkle „Facebook“ teigia,kad „mûsø (jis èia turëjo galvoje uþsie-nio reikalø ministrà Linà Linkevièiø,red. past.) politikai akivaizdþiai pasku-

bëjo pasmerkti Jungtines Valstijas irprezidentà Donaldà Trumpà. Prisiminki-me, jog Jeruzalæ pripaþinti Izraelio sostinejau seniai ragino JAV Kongreso nariai beiabi svarbiausios politinës partijos. Be to, kaippabrëþë JAV prezidentas, pripaþinimasnereiðkia konkreèiø Jeruzalës ribø nu-statymo, ir dviejø valstybiø galimybë ið-lieka, jei dël to abi pusës – Izraelis ir pa-lestinieèiai susitars. Tai genialus diplo-matinis ëjimas“.

Ádomus Rusijos prezidento Vladi-miro Putino, tuo metu besilankiusioEgipte pareiðkimas: Putinas tiesiaiðviesiai nepaneigë JAV vadovo spren-dimo, tik pareiðkë, jog remia visas anks-tesnes saugumo Tarybos rezoliucijasðiuo klausimu, taip pat ragina Izraelá irPalestinà atnaujinti dviðales derybasdël Jeruzalës. Kitaip tariant, Kremliauspozicija yra visiðkai nekonkreti, liaudy-je apie tokià pozicijà sakoma: „Padëk,Dieve, bëganèiam, padëk, Dieve, ve-janèiam“. Turbût nenori Kremlius aðt-rinti santykiø nei su Izraeliu, nei suJAV, bet ir musulmonø prisibijo, ypaèpo „nuopelnø“ bombarduojant Sirijà(ið kurios ðiuo metu Putinas teigia ið-vedantis kariná kontingentà, bet tuoPentagonas netiki).

Reakcija á Jeruzalës pripaþinimà Iz-raelio sostine nenustebino: musulmo-nø bendruomenë pasipiktino JAV va-dovo sprendimu, palestinieèiai iðëjo ágatves, radikalieji islamistai paþadëjokraujo jûras ir naujà ðventàjá karà prieðnetikëlius... (Bet ar vien dël D. Trumpopareiðkimø tokie karai skelbiami jau nepirmà deðimtmetá? Nepripaþinti radika-liojo islamo agresyvumo reikðtø uþsi-merkti prieð artëjantá traukiná, tikintis,kad, nematant jo, nereikia ir saugotis.)

Medaliai sukèiø nepavertë teisiaisiaisBet pats skandalingiausias pastarøjø

dienø, savaièiø ir net metø ávykis –Tarptautinio olimpinio komitetosprendimas eliminuoti Rusijà ið vasaráPietø Korëjoje, Pjongèange, vyksian-èios þiemos olimpiados. Po kruopðtaustyrimo paaiðkëjo, jog daugybë Rusijossportininkø per Soèio olimpines þaidy-nes medalius iðkovojo tik todël, kadþaidë nesàþiningai – vartojo dopingà.

Bet tai nebûtø tokia jau skandalinga þi-nia – per dopingà yra sudegæs ne vie-nas olimpietis ar pasauliniø èempionatødalyvis ið bet kurios ðalies. Reikalas tas,kad dopingo vartojimas ir testø falsifi-kavimas Rusijoje buvo pakylëtas áaukðèiausià valstybiná lygá, pasitelkiantnetgi specialiàsias tarnybas! Sunku tuopatikëti, bet tai tiesa. Tiesa ir tai, kadrusø sportininkai bei sporto funkcio-nieriai, padëjæ Tarptautiniam olimpi-niam komitetui iðnarplioti ðià apgaulæ,yra priversti slapstytis iki gyvenimo galo– kad nebûtø nuþudyti! Na, kas drástøginèytis, kad Rusijoje galioja ne krimi-nalinio pasaulio taisyklës? Kokia vals-tybë, tokios ir taisyklës.

Taèiau, kad nenukentëtø dopingunepiktnaudþiavæ sportininkai, Tarp-tautinis olimpinis komitetas leis daly-vauti nesusitepusiems sportininkams iðRusijos, bet jie dalyvaus ne kaip Rusi-jos atstovai, nebus jokiø Rusijos simbo-liø, vëliavø, aprangø, o jø pergalës nebuspriskiriamos Rusijai. Kaip paðmaikðta-vo jaunasis politologas Linas Kojala,„Rusija dalyvaus olimpiadoje be skiria-møjø þenklø – visai kaip Donbase!“

Be abejo, Rusijoje lyg pagaliu paba-dytas skruzdëlynas sujudo propagan-dininkai – „mus puola ið visø pusiø, Ru-sijà nori apiplëðti, bijo mûsø sportinin-kø“ ir taip toliau. Ið visø pusiø apsup-tos aukos ávaizdis padës konsoliduotiPutinui liaudá, tik neaiðku, ar ilgai? Lygpaguosdamas, o gal ir norëdamas ati-traukti dëmesá nuo gëdingo Rusijossportininkø paðalinimo ið þaidyniø, V.Putinas paskelbë kelsiantis savo kan-didatûrà á Rusijos prezidento postà perbûsimuosius 2018 metø rinkimus. Okas jam belieka, kai pagalvoji – jei jispasitrauks ið valdþios, praras garanti-jas, kad neteks atsakyti uþ pragaiðtin-gà uþsienio politikà. O kur dar tarptau-tiniam nusikaltimui prilygstantys jo ása-kymai aneksuoti Krymà, bombarduo-ti Sirijà ir taip toliau? Hagoje gali ne-pavykti, kaip tam karo nusikaltëliui iðKroatijos, á teismo salæ ásineðti nuodøbuteliukà ir pabëgti nuo teisingumo.Manote, Putinas apie Hagos tribunolàniekada nëra pagalvojæs?

Gintaras MARKEVIÈIUS

Gruodþio 11 dienà Vilniuje Res-publikos Prezidentë Dalia Grybauskai-të susitiko su Lietuvai akredituotaisEuropos Sàjungos valstybiø ambasa-doriais. Tai tradicinis, kasmet vyks-tantis susitikimas, kuriame aptartaEuropos geopolitinë ir saugumo pa-dëtis, apþvelgti svarbiausi ES ir tarp-tautinës politikos klausimai, Lietuvosaktualijos.

Prezidentës teigimu, ðiais metais vy-kusios prieð Vakarus nukreiptos puo-lamosios pratybos „Zapad“ parodë, jogbûtina ir toliau stiprinti Europos sau-gumà nuo Arkties iki Baltijos ðaliø.

NATO Varðuvos virðûniø susiti-kime priimti sprendimai veiksmingaiágyvendinami. Baltijos ðalyse ir Len-

ES ðaliø vienybë – atsakas á saugumo iððûkiuskijoje dislokuotos prieðakinës NA-TO pajëgos, taèiau dar bûtina uþtik-rinti oro gynybà ir sudaryti sàlygas sà-jungininkø paramai atvykti kuo grei-èiau.

Susitikime taip pat aptartas ES ben-dradarbiavimas atremiant informaci-nes, kibernetines grësmes. Europos ða-lims patiriant tûkstanèius kibernetiniøiðpuoliø kasdien, Lietuvos iniciatyvasteigiamos ES kibernetinës greitojo re-agavimo pajëgos, kurios padës Bendri-jai efektyviau reaguoti ir uþkardyti ki-bernetines atakas.

Pasak ðalies vadovës, Europos ðaliøsusitelkimas reikalingas ir atremiantnesaugios Astravo AE keliamà grësmæ.Aiðki ir principinga visos ES pozicija

bûtina branduolinei saugai ir skaidru-mui uþtikrinti.

Valstybës vadovë taip pat pabrëþë,kad Rusija toliau nevykdo Minsko su-sitarimø. Rytø Ukrainoje vis dar vyks-ta karo veiksmai, ið ðios ðalies teritori-jos nëra atitraukti Rusijos kariai, ne-atkurta Ukrainos sienø kontrolë. To-dël apie sankcijø panaikinimà Rusijainegali bûti jokios kalbos.

Susitikime taip pat aptarta „Brexit“derybø eiga. Lietuvos prioritetas – ap-saugoti Jungtinëje Karalystëje gyve-nanèiø Lietuvos pilieèiø teises. Taèiauvisiems Lietuvos þmonëms svarbus irsklandus Jungtinës Karalystës pasitrau-kimas, kuris uþtikrintø ekonominiø irprekybos ryðiø su ES tæstinumà bei ar-

timà bendradarbiavimà gynybos ir sau-gumo srityse.

Ðalies vadovë padëkojo Europos ða-liø diplomatinëms atstovybëms, kuriosprisijungë prie nacionalinës socialiniosaugumo kampanijos „Uþ saugià Lie-tuvà“. Dëmesys vaikams ið rizikos ðei-mø, pagalba sprendþiant smurto, paty-èiø problemas – tai vertingas uþsieniodiplomatø indëlis kuriant saugesnæLietuvà.

Prezidentë taip pat pakvietë ES ða-liø ambasadas aktyviai dalyvauti atkur-to Lietuvos valstybingumo ðimtmeèiorenginiuose bei kitàmet Vilniuje vyk-sianèiame Moterø pasaulio politiniø ly-deriø susitikime.

Prezidentës spaudos tarnyba


SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

(atkelta ið 1 psl.)Dabar turimais duomenimis, per

1947–1948 metø þiemos ðeimø trëmi-mà buvo iðtremta beveik 4 tûkstanèiaiLietuvos gyventojø (tiek iðtremtøjø,tiek iðtremtø ðeimø statistika ávairio-se archyviniuose dokumentuose ski-riasi). Tarp tremtiniø buvo daug ma-þameèiø vaikø, net kûdikiø, nëðèiømoterø. Kelias geleþinkeliais á tremtiesvietas buvo paþenklintas mirtimis. Mir-tis neaplenkë nemaþai to trëmimo ðei-mø ir svetimoje þemëje.

1947 metø pabaigos–1948 metøpradþios tremtiniai atsidûrë Omsko,Tomsko, Tiumenës srityse, Jakutijoje.Ten, svetimoje vietoje, jie ne tik susi-dûrë su atðiauresne gamta, bet ir nere-tai patyrë priþiûrëtojø komendantø irkitø prieðiðkai nusiteikusiø vietos pa-reigûnø savivalæ ar neretai – visiðkàûkinæ betvarkæ. Dël to daugeliui tekogyventi paskubomis pastatytuose bara-

Jubiliejaus proga sveikiname LPKTS Birþø filialo narius:Vandà KUTRIENÆ ir Jonà INDRILIÛNÀ – 80-ojo,Birutæ PIPIRIENÆ – 70-ojo,Giedrà GEDVILIENÆ – 60-ojo.Linkime sveikatos, geros nuotaikos, dvasios ramybës ir Dievo palaimos.

LPKTS Birþø filialas

Garbingo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname LPKTS Anykðèiø fi-lialo nares:

Donatà LAPËNIENÆ – 85-ojo,Irenà VAITKEVIÈIÛTÆ – 80-ojo,Laimà VIBURYTÆ ir Stasæ DANILAVIÈIENÆ – 75-ojo.Linkime stiprios sveikatos, artimøjø ir draugø meilës ir pagarbos, Die-

vo palaimos ir daug ðviesiø gyvenimo dienø.LPKTS Anykðèiø filialas

Ðámet minime 120 metø, kai gimëLietuvos karinis veikëjas, Lietuvos di-dþiojo kunigaikðèio Gedimino pulkovadas generalinio ðtabo pulkininkasLeonas Gustaitis.

Jis gimë 1897 metø rugpjûèio 7 dienàMarijampolës apskrityje, Jiestrakiokaime. 1908 metais baigë pradþios mo-kyklà ir ástojo mokytis á Veiveriø mo-kytojø seminarijà, kurià baigë 1915metais. Mokytojavo Marijampolës ap-skrityje. 1917 metais apsigyveno Kë-dainiø apskrities Gudþiûnø valsèiuje irmokytojavo Devynduoniø pradinëjemokykloje, lankë mokytojø kursus, ku-riuose dëstë lietuviø kalbà.

Po 1918 metø Vasario 16-osios Ne-priklausomybës Akto paskelbimo irëmus grësti pavojui Lietuvos valstybin-gumui, 1919 metø kovo 28 dienà sava-noriu ástojo á Lietuvos kariuomenæ, ta-èiau dalyvauti kovos veiksmuose nete-ko, nes buvo paskirtas mokytis á karomokyklà, kurià baigë gruodá drauge suII laidos karininkais, ir jam buvo su-teiktas leitenanto laipsnis. 1920 metøvasará–gruodá dalyvavo kautynëse sulenkais ties Turmantu, Seinais, Varë-na, Trakais, vëliau paskirtas 6-ojo pës-tininkø pulko kuopos vadu. Po metøjam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis,vëliau paskirtas pulko vado adjutantuir ðiose pareigose tarnavo iki 1923 metøliepos ir gráþo á kuopos vado pareigas.

1926 metais baigë Aukðtuosius ka-rininkø kursus ir rugsëjá paskirtas 9-ojo pëstininkø pulko vyresniuoju kari-ninku, 1927 metø vasará jam suteiktaskapitono laipsnis, gruodá atðauktas ið9-ojo pëstininkø pulko ir paskirtas Ka-ro mokslo valdybos vadovëliø rengëju.1928 metais – majoras, siunèiamas mo-kytis á Italijà, Turinà, Generalinio ðta-bo akademijà, kurià baigë 1932 metais.Dirbo Lietuvos kariuomenës Genera-linio ðtabo 2-ajame ir 3-ajame skyriuo-se, nuo 1934 metø kovo – Generalinioðtabo 2-ojo (þvalgybos) skyriaus virði-ninkas, nuo rugpjûèio dar ir Karo mo-kyklos lektorius. Tø paèiø metø lapk-ritá jam suteikiamas pulkininko leite-nanto laipsnis.

1936 metø balandþio 8 dienà Res-publikos Prezidento Antano Smetonosásakymu Leonas Gustaitis paskirtas 1-ojo pëstininkø (Lietuvos didþiojo ku-nigaikðèio Gedimino) pulko vadu (pul-kas tuomet buvo dislokuotas Ukmer-gëje). Per eilinæ atestacijà (kiekvienaismetais Lietuvos karininkai bûdavoatestuojami) jo byloje buvo áraðyta:„Aukðto intelekto, grieþtos moralës,galantiðkas, labai iðsilavinæs, mokan-tis kelias uþsienio kalbas (pulkinin-kas gerai mokëjo italø kalbà, kalbëjovokiðkai, lenkiðkai, rusiðkai, su þody-nu skaitë ispaniðkai ir prancûziðkai),þinantis karinæ tarnybà Lietuvos ka-rininkas“. Tais paèiais metais jam bu-vo suteiktas generalinio ðtabo pulkinin-ko laipsnis (pulkininko laipsnis suteik-tas 1939 metais).

1939 metais, pasiraðius savitarpiopagalbos sutartá tarp Lietuvos ir Sovie-tø sàjungos, plk. L.Gustaitis gavo ása-kymà su pulku vykti á Vilniø ir iðkeltiLietuvos trispalvæ Gedimino piliesbokðte. 1939 metø spalio 29 dienà 10valandà ryto, grojant pulko orkestrui

Be þinios dingæs pulkininkasir griaudþiant artilerijos saliutui, vëlia-và iðkëlë pulko vadas plk. L.Gustaitis.Kadangi pulkas buvo dislokuotas Vil-niuje, netrukus á Vilniø persikëlë ir joðeima (þmona Ona Petruðkevièiûtë-Gustaitienë ir augintinë (ádukra) Iru-të – Ona Gustaitienë buvo jos teta).

Prieð pat sovietinæ okupacijà, 1940metø vasará plk. L.Gustaitis paskirtas1-os pëstininkø divizijos ðtabo virðinin-ku. Netruko prabëgti keli mënesiai.Artëjo grësmingi mûsø valstybei ávy-kiai – 1940 metø sovietinë okupacija.Pulkininkas jautë, kad Tëvynei ir ðei-mai gresia dideli pavojai. Dar 1940 me-tø birþelio 5 dienà jis paraðë testamen-tà, kuriuo visà savo turtà paliko þmo-nai (testamentas taip ir liko nepatvir-tintas notaro, nes ávykiai rutuliojosi la-bai sparèiai). Lietuvà okupavus Sovie-tø sàjungai ir likviduojant Lietuvos ka-riuomenæ, plk. L.Gustaitis 1940 metørugsëjá paskirtas Raudonosios armijos29-ojo teritorinio ðauliø korpuso 179ðauliø divizijos ðtabo virðininku. Dëlmokslo Italijoje (mokësi B.Musoliniovaldymo laikotarpyje) ir slaptos ko-mandiruotës á Vokietijà 1933 metais,kai á valdþià jau buvo atëjæs A.Hitleris,L.Gustaitis buvo nuolat enkavedistøstebimas ir tai jis jautë, kà pasakojo savoþmonai ir artimiesiems.

Gustaièiø augintinë Irena (Morkû-nienë) gerai prisiminë tà baisià 1940metø gruodþio 28-osios naktá. Ji pasa-kojo: „Jau prieð tai pulkininkas L.Gus-taitis nuolat buvo blogos nuotaikos, tar-si nesavas. Toks jis paprastai nebûda-vo, matyt, kaþkà jautë. Naktá, kuometmudvi su teta miegojom, já iðkvietë á ðta-bà. Po to, kai jis ten iðvyko, netrukusatëjo enkavedistai (civiliais drabu-þiais), bute darë kratà. Jau tuomet su-pratome, kad jis nebegráð. Viskà butesujaukë, paëmë daug nuotraukø, asme-niniø pulkininko daiktø.“

Ið pradþiø jis kalëjo Lukiðkëse, vë-liau pergabentas á Rygos kalëjimà, iðten á Petropavlovskà. 1941 metø rug-sëjo 27 dienà Ypatingojo pasitarimonuteistas 8 metams pataisos darbø irspalio 4 dienà SSRS NKVD 1-ojo spec.skyriaus 4-ojo poskyrio virðininko pa-vaduotojo ásakymu buvo iðveþtas á Ka-ragandos lagerá. Èia jo pëdsakai ir din-go, neþinoma ir tiksli mirties ar nuþu-dymo data. Kai kuriuose ðaltiniuoseminima 1942 metø balandþio 4 diena,Karagandoje. Bet ar tai tiesa? Tokio li-kimo – „dingæs be þinios“ po sovietinësokupacijos sulaukë deðimtys Lietuvoskariuomenës karininkø, puskarinin-kiø, kariø, ðauliø.

1962 metais sovietø valdþia já rea-bilitavo… po mirties, bet reabilitacijosdokumentuose nebuvo nurodyta uþ kàbuvo teisiamas ir mirties (ar þûties, nu-þudymo) data. Paprasèiausiai – reabi-lituotas po mirties.

Uþ nuopelnus ir pasiþymëjimà pul-kininkas Leonas Gustaitis buvo apdo-vanotas Didþiojo Lietuvos kunigaikð-èio Gedimino 3 ir 4 laipsnio ordinais,Lietuvos kariuomenës kûrëjø-savano-riø ir Lietuvos Nepriklausomybës 10-meèio medaliais, Latvijos Trijø Þvaigþ-dþiø 3-io laipsnio ordinu ir Latvijos Ið-sivadavimo 10-øjø metiniø medaliu.Paruoðë Stasys IGNATAVIÈIUS

1947–1948 metø þiemos trëmimø70-osios metinës

kuose, jø nedidelëse patalpose su vai-kais glaustis kelioms ðeimoms. Apie tøtremtiniø Golgotà pasigendame tiekpopuliariø, tiek ir moksliniø publikaci-jø. Mat 1947–1948 metø þiemos trë-mimus patyrusiø þmoniø atsiminimøyra palyginti nedaug. Tad, kol ámano-ma, reiktø, kad tie tremtiniai ar jautremtyje gimusieji jø vaikai pateiktø vi-suomenei ir istorikams faktø ir paste-bëjimø apie tà savo ar Anapilin iðëju-siø tëvø gyvenimo atkarpà. Pagaliau –ir apie sugráþimà á Lietuvà. Jiems trem-ties vietà paprastai leisdavo palikti tikpo 10 metø. Be to, daugelis jø gráþæsusidûræ su vienokia ar kitokia disk-riminacija. Tai taip pat ne tik atsimi-nimø, bet ir istoriniø tyrimø objek-tas. Visa tai padëtø 1947–1948 metøþiemos trëmimø ir jø padariniø tyrimui,kaip reiðkinio ir su juo susijusiø proce-sø bei ávykiø visumai.

Stanislovas BUCHAVECKAS

Lietuva, kai að tave tariu —Prieð akis sumirga raðtø raðtai,Ir pilna padangë vyturiø,Ir linø þydëjimas be kraðto...

Apie tokià Lietuvà, pasakø ðalá,svajojo mano babytë Milda, bûdamamaþa. Á Sibirà ji buvo iðtremta vostrejø, todël gimtinës neprisiminë.Apie jà pasakodavo artimieji. Vai-kams buvo smalsu, kur gi tas svajoniøkraðtas? „Ten, uþ kalno“, – vis iðgirs-davo atsakymà.

Keisti tie suaugusieji... Lietuva èiapat, ranka pasiekiama, o jie tik dûsau-ja ir aðaroja...

Juk viskas taip paprasta. Tereikiauþlipti á kalnà. Pertraukos tarp pamo-kø laiko turëtø uþtekti. Niekas net pa-sigesti nespëtø. Tad babytë su klasës

Svajoniø kraðtasPanevëþio „Vyturio“ progimnazijos moksleivës

Elþbietos PATAPAITËS raðinysdrauge ne kartà bëgo kalno link, kadgalëtø nors akies kraðteliu Lietuvà pa-matyti, bet... nuskambëdavo skambu-tis á pamokà ir reikëdavo gráþti. Ak, kadjos bûtø didesnës, stipresnës, greites-nës. Arba pertrauka bûtø ilgesnë...

Vaikystæ praleidusi Sibire, á Tëvy-næ babytë su likusiais gyvais ðeimosnariais gráþo keturiolikos. Mergaiteinauja vieta nebuvo panaði á vaizduo-tëje gyvà svajoniø ðalá, bet laikas pa-rodë, kad vis tik ji – stebuklinga. Lie-tuva atgimë ir netrukus ðvæs savo ne-priklausomybës 100-metá. Ir vël,kaip ir per visas svarbiausias Lietu-vai ðventes, að stovësiu ðalia savo ba-bytës po gimtinës dangumi ir stebësiukylanèià Trispalvæ. Tà dienà mes darkartà priminsime sau ir visam pasauliui,kad áveikëme kalnà!

Kvieèiame apsilankyti LPKTS Patriotiniø leidiniø knygynëlyje(Laisvës al. 39, Kaune) ir ásigyti knygø tremties ir rezistencijos tematika,naujausius „Tremtinio“ numerius.

Knygø galite ásigyti ir internetu www.lpkts.lt

555552017 m. gruodþio 15 d. Nr. 47 (1261)Tremtinys

Genovaitë ir Juozas Vilèinskai –buvæ politiniai kaliniai, po deðimtá me-tø tolimosios ðiaurës lageriuose iðken-tæ tokias pragaro kanèias, kokiø ási-vaizduoti neámanoma, bet kurias tekopatirti ne vienam vyresniosios kartoslietuviui. Á tà pasmerktøjø sàraðà jie pa-kliuvo, galima sakyti, uþ niekà, kaþkasëmë ir ákiðo lieþuvá, neva jie padëjæ par-tizanams.

Nuo 1944-øjø Juozas Vilèinskasdirbo geleþinkelininku, su tëvais gyve-no Pravieniðkëse. Geleþinkelininkaibûdavo atleidþiami nuo kariuomenës,nes jø darbas gana atsakingas ir pavo-jingas. Jie tapdavo ryðininkais.

J. Vilèinskui – 10 metø bausmëUþ toká nusikaltimà 1945 metø rugp-

jûèio 13 dienà ir buvo areðtuotas 21-eriøJ. Vilèinskas. Tardymas truko iki gruo-dþio pabaigos. Su pasibaisëjimu Juozasprisimindavo, koká paþeminimà ir skaus-mà teko iðgyventi per tardymà.

Tardytojas buvo visagalis. Jis vertëprisipaþinti ir bûtus, ir nebûtus daly-kus. Kol nepasiraðydavai jo nurodytø tei-giniø, tol muðdavo, kankindavo, tyèioda-vosi. Átariamieji bûdavo laikomi tarsi ko-kie gyvuliai ankðtose kamerose po kelio-lika asmenø. Gruodþio 27–28 dienomisvyko teismas. Teisë 54 þmones. Ma-þiausia bausmë – 3, didþiausia – 25 me-tai lagerio. J. Vilèinskà karinis tribuno-las nuteisë 10 metø be jokiø teisiø (ka-linys turëjo tik teisæ dirbti). Maþiausiaigavo tik vienas þmogus, kuris buvo vi-siðkai nekaltas, bet per tardymà prasi-tarë, kad apie miðkinius skaitë laikrað-tyje. Su tuo þmogumi, Petru Kuprënu,Juozas ir kalëjo. Nuteistieji buvo su-rinkti ir suvaryti á vagonus, maþdaug po60 þmoniø kiekviename.

Kartu su politiniais kaliniais veþë irkitokius nusikaltëlius – vagis, plëðikus.Jie buvo rusai. Tie kriminaliniai nusi-kaltëliai apiplëðinëjo nuteistuosius, at-iminëjo ið jø viskà, kà tik ámanoma bu-vo iðmainyti ar parduoti. J. Vilèinskuinuo þieminio palto net karakulio apy-kaklæ nuplëðë, atëmë batus. Visà kelio-nës laikà nebuvo galima ramiai miego-ti. Veþë, bet niekas nesakë kur, nuteis-tieji nebeþinojo, nei kokia mënesio die-na, nei kur jie besà. Tik pagal priðalu-sius prie vagono sienø drabuþius galë-jai spræsti, kad veþa á Ðiauræ.

1946 metø pavasará juos iðlaipinoPeèioros geleþinkelio ruoþe, Komijo-je, ir paskirstë po lagerius. Buvo pra-neðta, kad reikës pjauti miðkà. Tris die-nas kaliniams leido „aklimatizuotis“,paskui varë á darbà. Lageris buvo sus-kirstytas á kolonas. Kiekvienai kolonaibuvo skirtas miðko plotas – já reikëjoiðpjauti ir iðveþti. Grupëse dirbo po duþmones: vienas pjovë, kitas su arkliuveþë. Darbas buvo labai sunkus. Ap-link medá pirmiausiai reikëdavo atkas-ti sniegà, kad galëtum prieiti. Kai nu-pjautas medis nugriûdavo, vël sniegereikëdavo ieðkoti ðakø, jas nugenëti,medá supjaustyti maþdaug ðeðiø metrøilgio ràstais, risti ant kelio, pakrauti iriðveþti. Jei nepadarei normos, negausinet áprasto dienos davinio – 300–400gramø duonos, koðës, vandenyje virtos

Ilgas kelias namoBuvusiø politiniø kaliniø Genovaitës ir Juozo VILÈINSKØ storija

ropiø sriubos ir nesaldytos arbatos.

Alino sunkus darbasNormà ávykdyti, net ir labai sten-

giantis, nepasisekdavo, nes valgio bu-vo maþai, jëgos seko. J. Vilèinsko ir jogrupës draugai nusilpo ir buvo paskir-ti á ,,pataisymo brigadà“. Ten daugiaukoðës gaudavo tol, kol gráþdavo jëgos,paskui vël varydavo á áprastà darbà.Taip þmones lageryje ir skirstydavo ánusilpusius ir pajëgius. Kad linksmiaubûtø eiti á darbà, rytais pasodindavo ba-janistà, kuriam liepdavo groti. Tuos,kurie sunkiai besikeldavo, iðvilkdavouþ vartø, veþdavo á miðkà. Jei nebepaei-davo, miðke ir palikdavo. Daug þmoniøþuvo, mirë ið bado.

Taigoje Juozas Vilèinskas dirbo iki1948 metø pabaigos. Po to buvo orga-nizuotas politiniø kaliniø atskyrimasnuo kriminaliniø. Politiniai kaliniai þie-mà praleido Taiðete, japonø lageryje.1949-øjø vasarà buvo atveþti á Bukta-vaninà – persiuntimo punktà. Ið ten lai-vu nuplukdyti á Magadano srities Kon-jono kaimà, kur pradëjo dirbti kobal-to ðachtoje. Joje dirbo apie 1200 þmo-niø. Èia pat, kalno papëdëje, veikë irmetalo perdirbimo fabrikas. Jame dir-bo daug lietuviø, bet visi mirë nuo nuo-dingø dulkiø. Dulkës patekdavo á orga-nizmà kartu su oru, puèiamu tiesiai græ-þianèiam ðachtininkui á veidà. Iðeinan-èiuosius ið ðachtos galima buvo atpaþin-ti tik ið eisenos, veidø nebuvo matyti.Po sprogdinimo taip pat bûdavo labaikenksmingas oras. Ðachtoje dirbdavo podvylika valandø be pertraukos, maistogaudavo tik du kartus per dienà. Atëjusèekistams á valdþià, lagerius imta vadinti„beriagais“. Kalinius kviesdavo ne pa-vardëmis, o numeriais – ant kaktos, ke-purës, nugaros ir deðinës kojos buvoskaièiai. Barakai nakèiai bûdavo raki-nami, dar labiau ið pasmerktøjø tyèio-jamasi: á darbà reikëdavo eiti glaustavorele, koja kojon, nei þingsnio, neikryptelëjimo á ðalá, jei liepdavo visiemsgultis á balà, taip ir reikëdavo daryti, nesnepaklususius nuðaudavo.

Penkerius metus atidirbus, nuveþëá kità vietovæ, maþdaug uþ 600 kilomet-rø, á Elgeno anglies ðachtà. Èia tekokæsti patá didþiausià 60 laipsniø ðaltá.Elgene buvo keturi objektai: elektrosstotis, þvalgyba, geleþinkelis ir ðachta.Kadangi Lietuvoje J. Vilèinskas buvomokæsis Kauno politechnikos institute,jam pavyko ásidarbinti tekintoju, vëliauperëjo dirbti á geleþinkelá. Ten iðbuvo apiemetus, nes Elgenà ëmë naikinti.

Laisvë – MagadaneKai baigësi ákalinimo laikas, já iðlei-

do á laisvæ. Laisvë buvo tokia: galëjaigyventi bet kur, tik ne Lietuvoje. Juo-zas pasirinko kelià pas tëvus. Jie taippat buvo iðtremti. Pakeliui jam tekosustoti Magadane. Tuomet Magada-nas buvo jau nemaþas miestas, jameveikë klubai, juose vykdavo ðokiai,buvo ten ir moterø. Susigundæs ,,gy-vesniu“ gyvenimu, jis paraðë pareiðki-mà ir pasiliko. Magadane baigë ir sta-tybos technikumà, susipaþino su bûsi-ma þmona Genovaite.

Genovaitë Darþi-ninkaitë-Vilèinskie-në taip pat buvo ga-vusi 10 metø kalëji-mo. Ji buvo ákalintauþ tai, kad vienas pa-þástamas miðkinisper tardymà pavadi-no jà savo drauge.Net nesudarius bylosir neiðpildþius jospaskutinio praðymopasimatyti su tëvais,19 metø mergina bu-vo iðveþta á lagerá. Iðpradþiø teko rinktikalkes, nuo jø buvobeveik apakusi, tekogydytis. Vëliau kartusu vyrais dirbo mið-ke. Trise turëjo kas-dien paruoðti po 18kubiniø metrø me-dienos. Normos, þi-noma, neástengdavo

padaryti, maisto irgi negaudavo, kiekpriklauso. Iðalkusios moterys net ba-rako statinëje esanèià druskà valgy-davo, uþsigerdamos vandeniu. Á Ma-gadanà pateko kaip ir vyras. Ten dir-bo statybose iki 1954 metø, kol bai-gësi ákalinimo laikas. Po to galëjo va-þiuoti pas tëvus, kurie buvo tremtyje,arba per 24 valandas susirasti darbàir pastogæ Magadane.

Genovaitës Vilèinskienës tëveliaiKotryna ir Petras Darþininkai taip patbuvo iðtremti. Gyvenæ Berèiûnø kaime,Panevëþio rajone, 1948 metø geguþës22 dienà su septyniais savo vaikais bu-vo iðveþti á Krasnojarsko srities Parti-zansko rajono Chabaidako kaimà. ÁLietuvà gráþo tik 1958 metais.

Genutei pavyko ásidarbinti per pa-rà, ir ji pasiliko Magadane. Dienomispriþiûrëjo vaikà, o naktimis dirbo ligo-ninëje slauge, vëliau – skalbykloje.Kiekvienà mënesá pas komendantà rei-këjo þymëtis, jog niekur neiðvykai.

Sunkus gráþimas Lietuvon1957 metais Genovaitë ir Juozas su-

situokë. Á Lietuvà gráþti negalëjo, nes ne-turëjo kur gyventi. Gavæ atostogø, jie lan-kësi tëvynëje, vis ieðkojo, kur galëtø ap-

sistoti, bet pastangos buvo beviltiðkos.Lietuvoje dar kartà susituokë, tik ðákartà Spirakiø parapijos baþnyèioje.

1962 metais vyras susirgo centriniønugaros nervø uþdegimu, visus metusiðgulëjo ligoninëje. Vienà dienà Geno-vaitë visai atsitiktinai pamatë skelbimà,kad ðeima, turinti butà Vilniuje, norikeisti á butà Magadane. Daug sunku-mø teko áveikti, kol gavo leidimà, netpaèiam Aukðèiausios Tarybos pirmi-ninkui raðë praðymà. Pagaliau Vil-èinskams nusiðypsojo laimë prisire-gistruoti Lietuvoje ir 1973 metais jieatvaþiavo á Vilniø. Ið Ðiaurës Vilèins-kai parsiveþë tik spintà, ðiek tiek dra-buþiø, keletà kitokiø smulkmenø ir san-taupas, kuriø, uþdirbtø sunkiu darbu,bûtø uþtekæ laidotuvëms.

Juozas ásidarbino troleibusø valdy-boje. Vëliau Vilèinskai pesikelë gyventiá Panevëþá, arèiau Genovaitës gimtøjønamø ir artimøjø.

Kalinimø ir tremties nuvargintasJuozo Vilèinsko kûnas neatlaikë sun-kiø ligø ir 2007 metais mirë. Po trejømetø, 2010-aisiais, mirë ir Genovai-të. Abu ilsisi Panevëþio rajono Ðilai-èiø kapinëse.

Giedrë BALTUÐKIENË

Genovaitë ir Juozas Vilèinskai


Mûsø Tëvynei per visà jos istorijà te-ko sunkûs iðbandymai. Reikëjo iðsikovo-ti laisvæ ir nepriklausomybæ arba apgintiðventà teisæ gyventi laisvai. Ir ëjo Lietu-vos sûnûs ne dël turtø, ne dël garbës ko-voti, negailëdami net savo brangiausioturto – gyvybës. Gynë jà Þalgirio mûðy-je, kovojo 1863 metais. Ëjo savanoriai gin-ti savo kraðto ir 1918 metø kovose subolðevikais ir bermontininkais bei len-kais... Ir daugelis paguldë galvas.

Viena ið labiausiai uþsitæsusiø ir dau-giausiai aukø pareikalavusiø kovø bu-vo Lietuvos partizanø su okupacinekariuomene ir jos talkininkais stribais,vykusi nuo 1944-øjø iki 1954-øjø, o ne-legaliai ir viso sovietmeèio metu.

Tarp tø, kurie nepakluso ruso uþma-èioms, buvo Gasiûnø ðeima, gyvenusi

Pakruojo r., Klovainiø seniûnijos Kri-vaièiø kaime, iki okupacijø ramiai ûki-ninkavusiø savo nedideliame ûkyje.

Igno (1892–1979) ir Onos Svidrai-tës (1894–1982) Gasiûnø ðeimoje au-go septyni sûnûs ir dukra. Visi mokësipadëdami tëvams ûkio darbuose. Nuopat maþens ir ðeimoje, ir mokykloje, irbaþnyèioje jø vaikai buvo mokomi my-lëti savo protëviø þemæ ir aukotis dëljos. Tokie jie ir buvo visà gyvenimà.

Ignas Gasiûnas-Artojas, LitasVyriausias Gasiûnø sûnus Ignas gi-

më 1921 metais Navatiðkio kaime,Klovainiø valsèiuje. Tarnavo Lietuvoskariuomenëje ir jam buvo suteiktas lei-tenanto laipsnis. Sugráþæs gyveno Ðiau-liø apskrityje Klovainiø miestelyje.

Po 1923 metais ávykusios þemësûkio reformos tëvai, kaip beþemiai, iðdvaro gavæ 12 hektarø þemës, Krivai-èiø kaime pasistatë trobesius ir persi-këlë ten gyventi. Ðios ðeimos pavyzdþiugalima paneigti nuomonæ, kad á parti-zanus ëjo tik buoþiø vaikai – ëjo tie, kambrangi buvo laisvë ir Lietuva.

1944 metais Ignas Gasiûnas iðëjo ámiðkà tiesiog nuo þagrës, suþinojæs,kad stribai eina jo suimti dël atsisaky-mo tarnauti sovietinëje armijoje. Ir ta-po partizanu Litu, Treuba, Dràsuèiu.

Per ðeðerius partizanavimo metusIgnui Gasiûnui teko dalyvauti dauge-lyje mûðiø ir vis pasisekdavo iðlikti gy-vam ir sveikam. Jis buvo dràsus ir ne-sugaunamas. 1947 metais þuvus A. Bal-zai-Brno, tapo bûrio vadu, o þuvus Vy-tautui Èesnakavièiui-Daujotui, Valui,

Gasiûnø ðeimos auka Lietuvaivadovavusiam Lietuvos Þaliajai rink-tinei, 1949 metø sausá paskirtas ðiosrinktinës Vytauto rajono tëvonijos, ku-riai priklausë Rozalimo, Klovainiø irPakruojo valsèiai, vadu ir juo iðbuvo ikimirties. Brolis Adolfas Gasiûnas taippat priklausë Þaliajai rinktinei.

1951 metais naktá á balandþio 4-àjàá Pakruojo rajono Moniûnø kaimoapylinkes (dabar – Pakruojo rajonosavivaldybë), siekiant sunaikinti Vy-èio apygardos Þaliosios rinktinës par-tizanus, buvo atsiøstos septyniosMGB vidaus kariuomenës 25-ojoðauliø pulko karinës paieðkos grupës.Viena jø Þiurkiø kaimo apylinkëseaptiko tris partizanus. Per susiðaudy-mà vienas jø þuvo.

Toliau vykdydami operacijà, dar

du partizanus kareiviai nukovë Mo-niûnø kaime. Þuvo rinktinës vadasJonas Januðevièius-Vilkas, Rakðnys,1-ojo rajono (tëvûnijos) vadas Lion-ginas Èinga ir 2-ojo rajono (tëvûni-jos) vadas Ignas Gasiûnas. Þuvusiø-jø palaikai atveþti á Pakruojo miestàir niekinti. Vëliau uþkasti dabartinë-je Pakruojo „Atþalyno“ gimnazijosteritorijoje.

Adolfas Gasiûnas-FiurerisIgno brolis Adolfas Gasiûnas gimë

1923 metais. Buvo aktyvus jaunøjø ûki-ninkø, vëliau Ðauliø sàjungos narys,1941 metø birþelio sukilimo dalyvis.Vokieèiø okupacijos metais Adolfasmokësi Joniðkëlio þemës ûkio mokyk-loje. Jà baigë 1943 metais. Dirbo Pa-kruojo savivaldybës tarnautoju.

Turëjo meniniø gabumø: puikiaipieðë, buvo gabus medþio droþëjas.Svajojo apie aukðtàjá iðsilavinimà. Ta-èiau jo svajonëms nebuvo lemta iðsipil-dyti. 1944 metais jis tapo partizanuFiureriu. Kol stribai ir NKVD buvo ne-aktyvûs, Adolfas slapstësi namuose.Rudeniop padëtis pasikeitë, ir jis iðëjoá Þaliàjà girià. Ten jau buvo susibûrædaug partizanø.

Panevëþio stribai þinojo, kur sto-vyklauja partizanai, kelis sykius apðau-dë, bet rimtai susiremti bijojo. Taèiau1945 metais kovo 27-àjà, saulei tekant,Panevëþio apskrityje Smilgiø valsèiu-je Aþagø-Eimuliðkio miðke partizanusapsupo NKVD divizija. Kautynës vy-ko visà dienà ir tik vakare partizanamspavyko prasiverþti ið apsupties.

Tà dienà þuvo daugiau kaip 70 par-tizanø, tarp jø ir Adolfas Gasiûnas-Fiu-reris. Partizano brolis Ignas já palaido-jo Þiurkiø kaime, Klovainiø valsèiuje,ûkininko Vilkûno sodyboje. Ðeiminin-kus iðveþë á Sibirà, o jø sodybà sunai-kino vykstanti melioracija. Nebeaiðku,kur buvo sodyba, kur jo kauleliai.

Adolfo Gasiûno atminimas áamþin-tas granito plokðtëje Pakruojo „Atþa-lyno“ gimnazijos sode.

Zenonas Gasiûnas – organizacijos„Laisvës sûnûs“ vadovas

Zenonas Gasiûnas gimë 1928 me-tais kovo 23 dienà. Baigæs Klovainiøpradþios mokyklos 6 skyrius, ástojo áLinkuvos gimnazijà ir ten mokësi tre-jus metus. Kai 1944 metais Pakruojy-

je ásteigiama progimnazija, Zenonaspasipraðë priimamas á ketvirtà klasæ,arèiau tëviðkës.

Pakruojo progimnazijoje tvyrojopasiprieðinimo dvasia okupacijai. Mið-rus Pakruojo progimnazijos choras sa-vo programà pradëdavo Maironio„Graþi tu, mano brangi Tëvyne“. Van-da Juðkënaitë deklamuodavo patrio-tinius eilëraðèius. „Sakyk, kodël lie-tuvio skruostu aðara nurieda, kai ið-taria þodá laisvuþë?“ – aidëjo nuo sce-nos paèios sukurto eilëraðèio þodþiai.Mokiniai ir mokytojai dar nebuvoábauginti. Sovietines dainas, Interna-cionalà buvo priversti dainuoti tikSpalio ðvenèiø minëjimuose.

Zenonas turëjo literatûriniø gabu-mø, kurie pasireiðkë dar besimokantLinkuvos gimnazijoje. Buvo literatøbûrelio seniûnas. Ávairiuose renginiuo-se deklamuodavo savo eilëraðèius, ku-riuose vieðpatavo meilë Lietuvai, pasi-prieðinimas pavergëjams, tikëjimas,kad nebus ilga „okupacijos naktis“. Ze-nonas akcentavo, kad nevalia pasikliau-ti okupantu, kvietë netarnauti jiems,neiðduoti savo broliø.

Tuo metu miðkuose jau bûrësi par-tizanai. Vyko jø susirëmimai su stribaisir rusø kareiviais, areðtai, gaudynës ásovietø armijà... Paþangus jaunimasryþosi eiti á nelygià kovà, prieðintis uþ-kariautojams... Pakruojo progimnazi-joje ásikûrë moksleiviø organizacija„Laisvës sûnûs“, veikusi pogrindyje.Joje dalyvavo Zenonas Gasiûnas, My-kolas Mykolaitis, Vytautas Morkûnas,Kazimieras Benaitis, Adolfas Pocevi-

èius, Vytautas Ðpokas, Jonas Slanksnisir keli mokytojai. Jie nutarë atsiðauki-mais ir proklamacijomis atskleisti oku-pantø melà, apgaulæ. Atsiðaukimusdaugino ranka, o kai kada ir valsèiausraðomàja maðinële, jeigu ið sekretorësiðpraðydavo meluodami, kad reikia kaikà atspausdinti mokyklai. Atsiðauki-mus jie patys naktimis klijuodavo mies-telyje ant namø sienø, stulpø, tvorø... Ta-èiau tas jø darbas tæsësi neilgai – iki 1945metø kovo 10 dienos. Buvo susekti irareðtuoti. Butuose, kuriuose jie gyveno,padarytos kratos. Tada ir prasidëjo visøsuimtøjø kanèiø keliai. Visus labai þiau-riai muðë. Stribai vakarais neleisdavoþmoniø, ypaè mokiniø, vaikðèioti pro jøbûstinæ, kad nelaimëliø klyksmo neiðgirs-tø kiti mokiniai, kad gimnazijoje nekiltømaiðtas. Vieni, neiðkentæ kankinimø,prisipaþino anksèiau, kiti – vëliau.

Zenonas neprisipaþino. Tada darëakistatà su draugais. Ir tada jis tylëjo.Vël pradëjo muðti, spardyti kojomis.Zenonà pastatë prie sienos ir pasakë:„Neprisipaþinsi – nuðausiu“. Atsisto-jus prie sienos, nuëjo ðiurpuliai per kû-nà – mat toks tai dar buvo vyras – ëjo17 metus. Tardytojas iððovë. Ðiurpusgarsas apkurtino ausis. Stebëjosi, ko-dël nekrenta ant grindø, kodël nejau-èia skausmo... Tik vëliau suprato, kadðauta buvo pro ðalá. Kulka ástrigo á sie-nà pagàsdinimui. Neiðtvërë. Prisipa-þino. Ið Pakruojo stribø þiauriausibuvo Juzeliûnas, Gasperavièius, Kaz-lauskas ir Gegevièius.

Po keliø dienø visus suimtuosiusmokinius ir mokytojus Puidokà ir Ber-notavièienæ iðveþë á Ðiauliø kalëjimà.

Á Komijà – be bendraþygiøZenono motinai prasidëjo vargo ir

kanèiø dienos. Autobusø tada dar nebu-vo, o bilietà á siauruko traukiná galëjai gau-ti tik „pateikus komandiruotæ“. Paþásta-mø pamokyta, motina ástojo á antriniø þa-liavø supirkimo ástaigà „Sojûzutil“, ku-rios pagalba galëjo ásigyti bilietà á Ðiau-lius. Maistà perduoti kaliniams buvo la-bai sunku. Á eilæ prie kalëjimo stodavoið vakaro. O eilës buvo kaip karo me-tais prie duonos! Ir dar kyðiams reikëjogauti „samagono“. O kur jo gausi! Mûsøapylinkëse jo niekas negamino, todël te-ko pirkti ið spekuliantø Ðiauliuose.

Liepos mënesá ávyko teismas. Visus„Laisvës sûnus“ nuteisë. Zenonas ga-vo 10 metø: gal uþ vadovavimà ðiai or-ganizacijai, gal kad ilgai neprisipaþino.Kiti gavo po 5–8 metus.

Po teismo visus greitai nuveþë á Lu-kiðkiø kalëjimà, o Zenonà, Mykolaitáir Morkûnà greitai nuo visø atskyrë – ið-veþë á lagerá prie Ðilutës. Motinos laukëdar sunkesnës kelionës su maisto davi-niais ir samagonu kyðiams, kad leistø suZenonu pasimatyti ir pasikalbëti.

Ðilutëje jie iðbuvo 8 mënesius. Pas-kui vël kelionë á Lukiðkes, kur sufor-mavo eðelonà á neþinià. Atsidûrë Ko-mijos þemëje, Buchtoje. Ten pusantrømetø kirto miðkà. Po to etapas á Uþpo-liaræ, á Vorkutos anglies ðachtas.

Þiemà dirbo prie sniego valymo nuogeleþinkelio, vasarà – kasë pamatusamþino áðalo þemëje pastatams, dirboskalbykloje...

(keliama á 7 psl.)

Ignas Gasiûnas (1921–1951) Adolfas Gasiûnas (1923–1945) Zenonas Gasiûnas (1928–1998)

777772017 m. gruodþio 15 d. Nr. 47 (1261)Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas,Tel. (8 37) 323 204El. p. [email protected]

Tremtinys

Kaina 0,61 euro

Leidëjas Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjunga

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB „SEB“ bankas

2 spaudos lankaiTiraþas 1780 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Redaktorë Jolita NavickienëRedakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta Milerienë

www.lpkts.lt

Ilsëkitës ramybëje

Skelbimai

Projektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautos netekèiøatspindþiai“ ir „Istorija be „baltø dëmiø“ remia

Dëmesio!Gruodþio 16 d. (ðeðtadiená)

10 val. LPKTS buveinëje (Lais-vës al. 39, Kaune) ávyks LPKTSvaldybos posëdis, 11 val. –LPKTS tarybos posëdis – kon-ferencija „Sumuojame darbus,planuojame naujus“.

Valdybos, tarybos narius,filialø pirmininkus kvieèiamedalyvauti.

(atkelta ið 6 psl.)Þiemà tekdavo vilkti roges

ið barako á barakà – surinktimirusiøjø kûnus. Prie vartøsargybinis kiekvienam miru-siajam mediniu kûju trenkda-vo á kaktà – tikrino, ar tikrai mi-ræs. Lavonus iðveþdavo uþ zo-nos ir ðtabeliuodavo kaip mal-kas. Taip jie ten iðgulëdavo ikipavasario. Kai tundra truputáatðildavo, juos uþkasdavo.

Á Komijà Zenonas patekojau vienas ,be savo bendraþygiø.Daug kartø buvo susirgæs, gulë-jo ligoninëje, todël teko padirbë-ti ir sanitaru. Èia buvo lengviau:soèiai pavalgydavo, buvo ðilta.

Nerimà iðliedavo eilëseVyresnieji kaliniai paaug-

lius dràsino, tikino, kad Lietu-va greitai bus laisva, iðlaisvinsir juos. Bet laikas bëgo, o sva-jonës nesipildë. Savo ilgesá, ner-imà Zenonas iðliedavo eilëse.Kaþkaip jam pavyko paslëpti sa-vo kûrinius nuo priþiûrëtojø irstorà sàsiuviná, pilnà priraðy-

tø eilëraðèiø, atsiøsti broliuiBronislovui á Sibirà, á Timiria-zevo gyvenvietæ, kur buvo ið-tremta ðeima. Bronius iðsaugo-jo já. Sugráþæs á Lietuvà, atidavëZenonui. Matyt, á ðá sàsiuvináZenonas Gasiûnas buvo suraðæsgeriausius eilëraðèius, nes vadi-no rinkinëliu „Nuotrupos“.

Áþangoje iðreiðkë norà, kadjis kada nors iðvystø dienosðviesà, ir klausë, „ar ras galvo-jantis þmogus kà nors tinkamoir ar supras kà að kalbëjau, kàparaðiau“, ir pastebëjo, kadapie tai galvodavæs, baigæs raðy-ti kiekvienà eilëraðtá. Apgailes-tavo, kad neturás kam parodyti,su kuo pasitarti, paklausyti kri-tikos... Blogiausiu atveju liksiàsiaubingø dienø kartûs prisi-minimai jam paèiam.

Ðá rinkinëlá iðsaugojo duktëAudronë, labai já brangino.Èia pateikiami tik keliolika iðjø. Ar raðë Zenonas sugráþæs áLietuvà, neaiðku. Turbût ne.Kad bûtø iðtspausdintas buvu-sio politinio kalinio kûrinys,nebuvo jokios vilties. Taip, ma-tyt, ir nutilo jo mûza.

Zenonas sugráþta á Lietuvà1953 metais Vorkutos

ðachtose vyko politiniø kaliniøsukilimas. Kaliniai pareikalavoperþiûrëti bylas, sumaþintibausmes. Nors sukilimas buvoþiauriai numalðintas, daug ka-liniø suðaudyta, bet jø bylos bu-vo perþiûrëtos. Zenonà vasa-rà paleido á laisvæ. Ið Vorkutosjis atvaþiavo á Tomsko sritiesTimiriazevo MPÛ, kur 1947metais buvo iðtremta Gasiûnøðeima. Buvo nesimatæ 10 me-tø. Pavieðëjæs apie mënesá Ti-miriazeve, Zenonas iðvaþiavoá Lietuvà, o ðeima toliau likovargà vargti svetimame kraðte.

Apsigyveno pas brolá Alfon-sà, kuris buvo iðvengæs tremties.,bet savo tëvø namuose gyveno tiknuomininko teisëmis, nes trobe-siai buvo nacionalizuoti. Nuo-mininko teisëmis apsigyveno irZenonas, ir 1958 metais pava-

sará á Lietuvà sugráþusi Gasiû-nø ðeima. Zenonas ásidarbinoMTS apskaitininku, vëliau iki patpensijos dirbo „Pavasario“ ko-lûkio apskaitininku. 1962 me-tais vedë Onà Mykolaitytæ, pa-sistatë Klovainiø kaime namelá.Jiedu uþaugino sûnø Sauliø irdukrà Audronæ. Zenonas akty-viai dalyvavo Klovainiø kultûrosnamø saviveikloje. Atkûrus Lie-tuvoje nepriklausomybæ, ástojoá tremtiniø sàjungà, tapo Pa-kruojo skyriaus aktyvistu, buvorenkamas á tarybà.

Abu Zenono vaikai sukûrëðeimas. Taèiau savo anûkaisZenonas dþiaugësi neilgai.Mirus sûnui Sauliui, sulauku-siam vos 30 metø, labai krim-tosi, susirgo ir po metø, 1998-aisiais, mirë. Palaidotas nau-josiose Klovainiø kapinëse.

Zenono Gasiûno eilëraðèiai,raðyti lageryje

Jaunuolio skundasDël ko ruduo atëjo?Dël ko jau lapai krinta?Kodël graþioj jaunystëjMûs dienos surakintos?

Dël ko mes gimëm, augom,Svajojom ir tikëjom?Nejaugi mûsø pilysBus suræstos ið vëjo?

Daug kapø supylëUpëms iðsiliejus,

mano brolis mirë.Pridengë jo kûnà

tëviðkës þemelë.Kovoje uþ Laisvæ

vargo daug patyræs,Uþbaigë taip trumpà

savo þemës kelià...(...)Daug kapø tëviðkëlëj

supylëIr þaliajam miðke,

ir laukuos,Kai tëvai ir broleliaisukilæ,Gynë Laisvæ

Tëvynës brangios.(Bus daugiau)

Zita VËÞIENË

Gasiûnø ðeimos auka Lietuvai

Koplytstulpis 1944–1953metais Pakruojo apylinkëseþuvusiems Þaliosios rinktinëspartizanams

Aldona Girdenytë-MockienëGimë Skuodo r. Pakalniðkiø k. gausioje ûki-

ninkø ðeimoje. 1943 m. iðtekëjo uþ Leono Moc-kaus. Jis 1945 m. tapo Sakalo bûrio partizanøvadu Vëtra, 1951 m. þuvo Skuodo r. Jadþiotø k.Jiems gimë dukrelë Regina. 1948 m. Aldonà sudukrele trëmë á Tomsko sr. su Mockø ðeima, ta-èiau Aldonos sesuo Adelë ið veþimo pagrobë ke-turmetæ Reginutæ. 1949 m. mergaitæ su visa Gir-deniø ðeima iðtrëmë á Irkutsko sr. Su mama su-sitiko tik po dvejø metø. Aldona tremtyje dirbomiðko pramonëje. Á Lietuvà gráþo 1957 m. Dirbo Skuodo pieninëje.Vëliau persikëlë gyventi pas dukterá á Rokiðká. Dþiaugësi trimis vai-kaièiais ir ðeðiais provaikaièiais.

Palaidota gimtojoje þemëje Skuodo rajone.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukterá su ðeima, vaikaièius, provaikai-

èius, gimines ir artimuosius.LPKTS Rokiðkio filialas

Genë Kamandulytë-Smailienë1929–2017

Gimë Alytaus aps. Dauguose ûkininkø ðei-moje. Baigë keturis pradþios mokyklos skyrius.Dirbo su tëvais ûkyje. Uþ ryðius su partizanais bu-vo suimta ir 1950 m. Maskvos ypatingojo tribu-nolo nuteista 10 m. lagerio. Kalëjo Magadano sr.lageriuose. Spec. komisijai perþiûrëjus bylà, 1956m. iðleista á laisvæ. Ten iðtekëjo uþ panaðaus li-kimo tautieèio Broniaus, su kuriuo susilaukë duk-ters ir sûnaus. Á Lietuvà gráþo 1963 m.

Palaidota Jonavos kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukterá Birutæ ir artimuosius.

LPKB „Kolyma“ valdyba

Henrikas Lasys1914–2017

Gimë Maskvoje. 1942 m. apgynë diplominádarbà ir ágijo statybos inþinieriaus vardà. Sukû-rë ðeimà ir augino dvi dukteris. Uþ pogrindinæveiklà prieð sovietø valdþià 1945 m. Pabaltijo ka-rinio tribunolo nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tei-siø atëmimu. Kalëjo Komijos, Taiðeto ir Maga-dano sr. lageriuose. Ið lagerio iðleistas 1953 m., beleidimo gráþti á Lietuvà negavo, þmona su dukte-rimis atvyko á Magadanà. 1959 m. gráþo á Lietu-và ir apsigyveno Joniðkyje. Jam suteiktas kariosavanorio statusas, atkurtas dim. majoro laips-nis. Apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjo savanorio medaliu.

Palaidotas Radviliðkio kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius.

LPKB „Kolyma“ valdyba

LPKTS Kauno filialas sveikina buvusius politinius kalinius,tremtinius, Laisvës kovø dalyvius ir jø ðeimos narius graþiausiøðvenèiø – ðv. Kalëdø ir Naujøjø metø – proga. Linkime sveika-tos, stiprybës, santarvës, gerovës.

Kaunieèius kvieèiame ateiti á LPKTS Kauno filialo buveinæ(Laisvës al. 39, 2 aukðtas, 3 kabinetas) sumokëti nario mokes-tá, patikslinti adresà, telefonus.

Gruodþio 28 d. (ketvirtadiená) 16 val. LPKTS buveinës sa-lëje (Laisvës al. 39, 2 aukðtas) ávyks tradicinë vakaronë „Trem-tinio Kalëdos“. Gros muzikos ansamblis „Àþuolynas“ (vado-vas Vincas Biliûnas). Vaiðinsimës atsineðtomis vaiðëmis.

Kvieèiame gausiai dalyvauti!

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“2018 metams

Prenumerata priimama iki gruodþio 28 d. bet kuriame„Lietuvos paðto“, „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos

paðto“ laiðkininkà, paskambinus informacijos tel. 8 70055 400, internetu www.prenumeruok.lt.

Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá.Prenumeratos indeksas 0117. Kaina:

1 mën. – 2,45, 3 mën. – 7,34,6 mën. – 14,69, 12 mën. – 29,38 Eur.

Gruodþio 16 d. (ðeðtadiená) 13 val. Kauno águlos karininkøramovës Kunigaikðèiø menëje (A. Mickevièiaus g. 19, Kaune) ávyksNorilsko lagerio politinio kalinio, Vyèio Kryþiaus ordino kavalieriaus,tarpukario Lietuvos karininko, karo lakûno Antano Navaièio atsimi-nimø knygos „Ðimtmeèio skrydis“ pristatymas.


Vietoje áþangosDaugelis tautø didþiuojasi savo na-

cionaliniais valgiais. Didþiavosi ir ru-sai iki revoliucijos. Þymus rusø raðy-tojas raðë, kad Rusijoje buvo dvi pro-blemos – tai „dorogi i duraki“ („keliaiir kvailiai“). Po revoliucijos atsirado irtreèia problema – badas. Darbininkøir valstieèiø vienybës simbolá „serp imolot“ (pjautuvas perfrazuodavo á„smertj i golod“ („mirtis ir badas“).

Kai bûsimas Lietuvos „prezidentas“,dar prieð parveþant „Stalino saulæ“, ke-liavo traukiniu á Maskvà, senas rusas jopasiteiravo, kaip Lietuvoje „naðèiot þi-rov“ (su riebalais). J. Paleckis nesupra-to klausimo, ko jo klausë. Gal vekselá pa-þiruoti? (J. Paleckis. „SSSR mûsø aki-mis“). Nepriklausomoje Lietuvoje mais-to trûkumo nebuvo. Nenuostabu, kadtûlas rusas, pamatæs laðinius, klausda-vo, ant kokio medþio jie auga...

1941 metø birþelis1941 metø birþelio 18 dienà sunk-

veþimis su enkavedistais ásuko á mûsøkiemà. Tëvas jau anksèiau jautë, kadgali bûti suimtas, tad slapstësi. Taèiautà rytà, kaip tik savo nelaimei, buvo pa-rëjæs namo paðerti gyvuliø. Pasiruo-ðimui enkavedistai davë tik pusvalan-dá. Sunkveþimyje jau buvo mano dë-dë Antanas Buzas, kurá sugavo tie-siog beeinantá keliu ir paëmë á sunk-veþimá taip, kaip stovi, – be jokiødaiktø ir drabuþiø. Ið tikrøjø turëjo bû-ti suimtas Boleslovas Buzas, bet jis su-gebëjo pasislëpti. Enkavedistai skubino,matyt, dar kaþko nebuvo pavykæ sugau-ti. Kadangi „planà“ reikëjo ávykdyti, taipaèiupo brolá Antanà Buzà – svarbu, kadpavardë ta pati. Vëliau, jau veþant trau-kiniu, vagone visà laikà „na bukvu B“ (iðB raidës) buvo ðaukiamas Buzas Boles-lovas. Taèiau, kad ir per klaidà vienà kartàpakliuvus – kelio atgal jau nebebuvo...

Mane, kaip vaikà, dar iðleido paskaimynus pasiskolinti duonos kepaliu-kà, nes mes nebuvom kepæ. Á porà dry-þuotø lietuviðkø maiðø paskubomisásidëjome ðiek tiek patalynës, drabu-þiø. Tëvas juokais á tuos maiðus ásidë-jo ir keptuvæ, sakydamas, kad „galë-siu kur nors taigoje iðsikepti blynø“.Deja, blynø iðsikepti taip ir neteko.Naujojoje Vilnioje jis nuo mûsø ðeimosbuvo atskirtas, pateko á Reðotø lagerá,ten vëliau mirë.

Kelionë i SibiràMarijampolës geleþinkelio stoty-

je buvome sugrûsti á gyvuliná vagonà.Ankðta, tvanku, durys ir langai uþ-kalti. Kelionë traukiniu, vëliau bar-þomis Obe ir jos intakais truko më-nesá. Sovietinë propaganda trëmimustraktavo kaip vos ne savanoriðkà ið-vykà ásisavinti derlingø þemiø, atseitkelionë buvo nemokama, jos metustotyse duodavo karðtà maistà, o nu-vykus visi buvo aprûpinami darbu.Tik retkarèiais geleþinkelio stotyje iðvagono iðleisdavo po vienà þmogø susargyba parneðti kibirà „kipiatoko“(virinto vandens). Þmonës vagonedalijosi kas kà turëjo pasiëmæs, o kaikas ið vis nieko neturëjo.

Sibirietiðkas meniuAlfonso SENIKO prisiminimai apie gyvenimà Sibire 1941–1947 metais

Bado akivaizdojeKai mus ið barþos iðlaipino ant Parbi-

go upës kranto Svietlo Zelionajos gy-venvietëje, mûsø maisto atsargos jaubuvo pasibaigæ. Kolchozo valdþia nie-ko negalëjo pasiûlyti, iðskyrus tai, kadpamiðkëje buvo nugaiðæs arklys. Moti-na jau sirgo dizenterija ir vos pajëgë ið-lipti ið barþos. Dëdë Antanas ir að nu-vykome prie pastipusio arklio, atsipjo-vëme uþpakalinæ kojà su ðlaunimi, vë-liau ir antrà. Kad mësa negestø, priri-ðæ virvæ ámesdavome á upæ. Virdavomeið Lietuvos atsiveþtame kibire. Keliassavaites mësos uþteko, vëliau jos liku-èiai vandenyje pabalo ir liko tik draiz-galai. Po poros savaièiø motina pradë-jo sveikti, taèiau buvo labai nusilpusi.Reikëjo kaip nors iðlikti gyviems.

Vietiniai rusai po 1941 metø pavasa-rinio potvynio irgi badmiriavo, nors ir ikito ne kaþkà turëjo. Vëlai pasodintos bul-vës tais metais neþadëjo gero derliaus, okolchozo sëkliniai grûdai sandëliuose bu-vo apsemti ir iðmirkæ. Laukø buvo apsë-ta maþai. Mums patiems tais metais kànors pasisodinti buvo jau per vëlu.

Prasidëjo mainai su vietiniais rusais.Mainø mato vienetas – kibirëlis bulviø.Kibirëlis – ne kibiras! Kibirëlis – tai ið ber-þo toðies pagamintas kibiro pavidalo in-das su lankeliu (rusiðkai „vedioroèko“).Kiek ir uþ kà duoti kibirëliø, nustatyda-vo pats „pirkëjas“. Daþniausiai tai bûda-vo vienas kibirëlis, o kartais – net ir vie-netais skaièiuojamos bulvës. Motina ið-mainë tëvo aulinius kariðkus batus, ran-kiná laikrodëlá, auksiná þiedà, parkerá „Li-tuanica“ ir uþ visa tai gavo ðiek tiek bul-viø. Visos bulvës buvo suskaièiuotos ir ið-dalintos krûvelëmis, kad iki tam tikro lai-ko galëtume iðmisti. Supirkdami ið lietu-viø vertingesnius daiktus kai kas ið vieti-niø rusø gerokai praturtëjo. Rusë bevai-kë Niura turëjo nemaþai bulviø, miltø,tai mainydavo juos tik á auksà.

„Pachliobka ir balanda“Þodis „pachliobka“ galëtø bûti ver-

èiamas á lietuviø kalbà, kaip „srëbalas“.Pats þodis kilæs nuo þodþio „chlebatj“(valgyti, srëbti). Þodis „balanda“ lietu-viðkà atitikmená vargu ar turi. Balanda –tai Gulago lagerio maistas: toks labai lie-sas viralas, riebalø beveik neturintis, o irbaltymø turintis ne per daugiausiai.Paprastai „balanda“ buvo verdama iðsuðalusiø kopûstø, kada ne kada áme-tant vienà kità bulvytæ, þuvø atliekø.

„Pachliobka“ ypatinga tuo, kad jiverdama ið miltø, o paskaninamaápjaustant bulviø.

1941 metø vasaros pabaigoje ir kitømetø pavasará maitinomës virdami „ba-landà“. Taip vadinamà sriubà virdavo-me ið þoliø – arkliarûgðèiø, dilgëliø, ba-landø. Pavasará pirmosios pasirodyda-vo arkliarûgðtës su dilgëlëmis. Viralas iðjø gaudavosi tamsiai þalias, savotiðko sko-nio, tirðèiai nusësdavo kibiro dugne. Jeiturëdavome, ádëdavome ir priedø –truputá bulviø arba turnepso. Daþniau-siai tokia sriuba bûdavo be druskos,nes jos ten nebuvo ámanoma gauti.

Kitas jau ðiek tiek maistingesnis pa-tiekalas buvo turnepso koðë. Turnep-sas – tai toks greitai augantis augalas,

panaðus á paðariná runkelá. Jo þievë sto-roka, virðutinë dalis melsva, o vidus bal-tas, pats ðakniavaisis kartoko skonio.Verdant turnepsà bûdavo pripjaustomasjo pilnas kibiras ir uþpilama truputá van-dens. Suvirus paprastai likdavo tik apietreèdalis tûrio aitrios tyrelës. Turnepsasbûdavo sodinamas ið „rasodos“ (daigø)ir uþaugdavo tik á vasaros pabaigà.

Kas nedirba, tas nevalgoÐis principas turëjo bûti taikomas tik

socializmo sàlygomis. Pastaèius socializ-mà esà bûsià kitaip: „Ið kiekvieno pagaljo sugebëjimus, kiekvienam pagal jo reik-mes“. Toks bus komunizmo principas.

Sibire darbas buvo privalomas vi-siems. Kiekvienam bent kiek darbingamasmeniui buvo nustatytas darbadieniøminimumas. Per darbo dienà turiávykdyti vienà darbadiená, jei ávykdainustatytà normà. Pagal iðdirbtà normàtau nustatomas „pajokas“, o já sudaro300–600 gramø duonos davinys ir niekodaugiau. Jei ðeimoje yra daugiau nedir-banèiø, pavyzdþiui, vaikø, niekas niekojiems papildomai neskiria, tenka dalytis.

Duona, daugiausiai aviþinë, teðla suaðakomis. Dirbantiems iðveþiojama ádarbà, á laukus taigoje pietø metu, otie, kurie dirba kolchozo centre, at-eina atsiimti patys.

Kurá laikà dirbau kalvëje, kalvio pa-dëjëju ir man priklausë 600 gramø, ku-riuos suvalgydavau „vienu prisëdimu“.

Bulvë – iðgyvenimo ðaltinisSibiro sàlygomis auga tik ankstyvø

veisliø bulvës, vadinamos „skorospel-ka“. Kasant rudená jø odelë dar lupasi,nepaisant to, pavasará jos bûna daigios.Þemë ádirbama ir sodinama rankiniubûdu – su kastuvu. Tràðø nenaudoja.Taupumo sumetimais, sëklai naudoja-mos tik gumbo virðûnëlës su akelëmisarba ir po vienà akelæ.

Þemës plotas kolchoznikams ribo-jamas, ne daugiau 15 arø. Ne visiems vie-nodai uþdera, todël daþnai kalba sukasiapie tai, kiek prikasei bulviø, ar uþteks perþiemà, ar liks sëklai. Pagrindinis rusø svo-rio matas yra pûdas (16 kilogramø), betbulves èia matuodavo kibirais.

Lietuviams 1942 metø pavasará bu-vo skirta po plotelá kelmuotos þemës irkas kiek sugebëjo pasisodinti, rudenágalëjo turëti ðioká toká derliø. Skyrë irmums neseniai iðkirstos taigos plotelá.Kità þiemà jau buvo ðiek tiek lengviau.

Senieji rusai pusiau slaptai ðvæsda-vo pravoslavø Kalëdas, Velykas. Pagaljø paproèius reikia suðelpti neturtingà.

Pasinaudodamas tuo, eidavau per kie-mus „ubagaudamas“. „Almuþna“ daþ-niausiai bûdavo viena nevirta bulvë.

Lietuviðki „cepelinai“ ir kisieliusMano motina vis kartodavo, kad að

gauèiau taip pavalgyti, kaip Lietuvoje ðë-riau kiaules. Liesas pienas, virtos bulvës,mieþiniai miltai! Èia viso to nëra.

Gyvenome vienoje lûðnoje su Mari-ja Radzevièiene. Kartà ji su motina,prisiminusios gyvenimà Lietuvoje, nu-tarë iðvirti cepelinø. Kad bûtø didesnëiðeiga, sutarkavo neskustas bulves, o ácepelinø vidø ádëjo miltø. Teko valgytiir man, cepelinai buvo juodi, labai ska-nûs, aiðku, spirguèiø ir grietinës nebu-vo. Kai pavasará nutirpdavo sniegaskolchozo bulviø lauke rinkdavome per-nykðtes suðalusias bulves. Stiprus ðal-tis padarydavo taip, kad bulvëje iðlik-davo krakmolas ir odelë. Tokias su-rinktas bulves sutrynus vandenyje, þe-mës nusës kibiro dugne, po to krakmo-las, o pavirðiuje visos ðiukðlës. Ið krak-molo iðvirdavome kisieliø.

Kolchozas sëdavo aviþas, o atliekaspo grûdø valymo iðmesdavo. Aviþølukðtus uþmerkus ir po kurio laiko nu-sunkus, verdant gaunamas skystalaspanaðus á kisieliø.

Prie rusiðko staloTurëjau draugà rusiukà Lionkà Kli-

kuðinà. Jø ðeima ruoðësi pietauti, o að sto-viu prie durø ir palauksiu, kol pavalgys.

„Senikas, eikð prie stalo, kartu „pa-chlebajem“ – pavalgysime“, – sako të-vas. (Mano vardà rusai sunkiai iðtarda-vo, vadindavo pavarde.)

Negi atsisakysi, tuo labiau kad nuo-latos esi alkanas.

Ant stalo bliûdas su „pachliobka“.Pradedame srëbti. Að jau labai tankiaipradëjau semti.

„Palauk, brolyti, – sako tëvas, – taipnegalima, reikia eilës tvarka, pirmiau-siai tëvas su motina, sveèias, vyriausia-sis sûnus ir kiti. Turi bûti tvarka“.

Kol ateina tavo eilë – laiþai ðaukðtà ar-ba ðiaip ramiai lauki. Ðaukðtai mediniai,ovalûs, samtuko formos, reikia mokëtijais naudotis. Kiekvienu sëmimu stengia-masi, kad patektø po bulvës gabalà, betjokiu bûdu neprisigraibyti sau daugiau.

Pavalgæs mano draugas eina prie iko-nos, þegnojasi ir dëkoja Dievuliui, të-veliams ir broliams, beje, keturi ið jø jauþuvæ fronte.

Dalis rusø yra tikintys, atitremti iðRusijos kolektyvizacijai prasidëjus.

(Bus daugiau)

1947–1948 metø þiemos trëmimø 70-osios metinës filegruodþio 2 dienà á metiná...

Documents