1

22. Šalies ekonominių . Šalies ekonominių pasiekimų rodikliaipasiekimų rodikliai

2

2.1 Pagrindiniai ekonominės sistemos sektoriai ir jų tarpusavio ryšiai

1. Namų ūkis (Households) - ekonomikos sektorius, kurį sudaro individai, šeimos ir nekomercinės organizacijos, atliekantis dvigubą vaidmenį: pirma, galutinių prekių ir paslaugų pirkėjo ir antra, gamybos veiksnių (darbo, kapitalo, žemės ir t.t.) savininko.

2. Firma (Firm/Company) - ūkinis vienetas, turintis juridinio asmens teisę ir komerciniais pagrindais gaminantis prekes ar teikiantis paslaugas. Firma nupirktus iš namų ūkio gamybos veiksnius naudoja prekių ir paslaugų gamybai.

3. Vyriausybės sektorius (Government) - ekonomikos dalis, apimanti įvairaus valstybinio lygio nuosavybę bei valstybinį vartojimą. Vyriausybės sektorius perka iš namų ūkio gamybos veiksnius, o iš firmų - prekes bei paslaugas.

4. Užsienio sektorius (Foreign) - tai šalies ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis.

3

Prekių ir paslaugų, gamybos veiksnių bei pinigų srautai tarp dviejų ekonomikos sektorių

NAMŲFIRMOS

GAMYBOS

RINKA

prekės ir paslaugos

paslaugoms

Išlaidos

Nupirktos

Gamybosveiksniai

Pajamos,

gautos pardavusgamybos veiksnius

Nupirkti gamybosveiksniai

Išlaidos

gamybos

veiksniams pirkti

pardavus

paslaugas

ir paslaugos

Pajamos, gautosRINKA

ŪKIAI

VEIKSNIŲ

prekėms ir

pirkti

prekes ir

PREKIŲ IRPASLAUGŲ

Prekės

4

2.2 Visuminės gamybos apskaita• Nacionalinė sąskaitų sistema- tai apskaitos

sistema, skirta charakterizuoti bendras gamybos apimtis (Europos sąskaitų sistema- ESA 2010) http://unstats.un.org/unsd/nationalaccount/sna2008.asp

• Mokėjimų balansas http://www.imf.org/external/pubs/ft/bop/2007/bopman6.htm

• Vadovėlyje: JAV pavyzdus- 1 PRIEDAS)

5

BVP (ir kt. rodiklių) apskaita BVP- visuminės gamybos matas

BVP apskaita leidžia:• Nustatyti ekonomikos būklę (gamyba smunka

ar kyla, ir kokiu tempu)• Atskleisti daugelį ryšių tarp gamybos ir

nedarbo, kainų lygio, pajamų ir t.t.• Įvertinti ekonominės politikos efektyvumą.3 pagrindiniai BVP nustatymo būdai:1.Gamybos (pridėtinių verčių)2.Pajamų3. Išlaidų

6

2.2.1BVP gamybos metodu a) BVP- tai per tam tikrą laiką šalies ūkyje pagamintų galutinių

prekių ir paslaugų (produktų) vertė

• Galutinis produktas– tai prekės ir paslaugos, skirtos galutiniam vartojimui, bet ne būsimam perpardavimui ar tolimesniam perdirbimui.

• Tarpinis produktas– tai prekės ar paslaugos, kurias firmos naudoja kaip išteklius kitų prekių ar paslaugų gamyboje.

• Firmos pridėtinė vertė (PV)– tai skirtumas tarp firmos gaminio vertės ir jos pirktų tarpinių produktų vertės; tai vertės padidėjimas kiekvienoje gamybos stadijoje– PV sudaro: ..................................................

n

iii QPBVP

1

7

BVP skaičiavimo gamybos metodu ypatumai: pridėtinė vertė

n

iiPVBVP

1

Drabužis

Medžiaga

Verpalai

Vilna

BVP drabužio= (P vilnos žaliava + P apdorota vilna +P audinys) + P drabužis

BVP drabužio= PV vilnos gamyba + PVvilnos suverpimas + PVaudimas + PVdrabužio pasiuvimas ir realizacija

b) BVP- tai per tam tikrą laiką šalies ūkyje veikiančių įmonių pridėtinių verčių suma

n

ij

n

jj TWPVBVP

11

)(

8

Lietuvos NBVP struktūros pagal veiklas dinamika, 1994-2000BVP elementai BVP, mln. Lt BVP, procentais

1994 2000 1994 2000

1.Žemės ūkis, miškininkystė 1706,2 3088,0 10,1 6,9

2. Pramonė 4315,8 10672,1 25,5 23,8

3. Statyba 1155,6 2533,2 6,8 5,6

4. Prekyba 2806,6 6137,9 16,6 13,7

5. Restoranai ir viešbučiai 221,4 561,4 1,4 1,2

6.Transportas, sandėliavimas, ryšiai 1611,8 4973,7 9,5 11,1

7. Finansinis tarpininkavimas 794,0 957,7 4,7 2,1

8.Valstybinis valdymas ir prival.soc. draudimas

804,1 2769,6 4,8 6,2

9. Švietimas 674,6 2776,2 4,0 6,2

10. Sveikatos apsauga 410,7 1506,2 2,4 3,3

11. Kitos 2403,4 8954,0 14,2 19,9

Iš viso: 16904,2 44930,0 100 100

9

2.2.2 BVP pajamų metoduBVP- tai per tam tikrą laiką šalies ūkyje gautų įvairių pajamų grupių suma:

BVP=W+R+i++De+Ti 1. Darbo užmokestis (W - Wages). Į šį pajamų straipsnį įtraukiami firmų

savininkų įnašai į privačius ir vyriausybės draudimo, medicininio aptarnavimo, nedarbo ir kitus fondus, kurie galiausiai išmokami darbuotojams. (JAV- apie 65%, Lietuvoj – 45%)

2. Renta (nuoma) (R - Rent) – tai žemės ar kito nekilnojamo turto nuosavybės pajamos. Į šį pajamų elementą įskaičiuojama ir nuosavų namų, butų tariama nuoma patiems sau. Tai daroma todėl, kad BNP atsispindėtų visų namų paslaugas, nepaisant jų nuosavybės formos.

3. Palūkanos (i - Interest) – tai pajamos, gautos už paskolintus pinigus.

4. Pelnas (- Profit) - individualių, partnerinių firmų ir akcinių bendrovių grynosios pajamos, liekančios padengus gamybos kaštus. (JAV- apie 25%, Lietuvoj- apie 33%)

5. Amortizacija (De - Depreciation) - kapitalo vertės sumažėjimas jam dėvintis ir senstant.

6. Netiesioginiai verslo mokesčiai (Ti - Taxes indirect) – tai mokesčiai, kuriuos vyriausybė uždeda prekėms ir paslaugoms. (Pvz., pridėtinės vertės mokesčius, akcizus, turto ir licenzijų mokesčiai).

10

Lietuvos NBVP pajamų metodu struktūros dinamika, 1994-2000

BVP elementai pajamų metodu BVP, mln. Lt %

1994 2000 1994 2000

1. Kompensacijos darbuotojams 6956,4 18524,1 41,1 41,2

2. Pelnas ir mišrios pajamos 6815,6 16606,6 40,3 32,6

3.Pagrindinio kapitalo suvartojimas

1496,1 4590,3 8,9 10,2

4. Netiesioginiai mokesčiai 1905,8 5674,3 11,3 12,6

5. Subsidijos (minus) 269,8 465,3 1,6 1,0

Iš viso: 16904,1 42767,9 100,0 100,0

11

2.2.3 BVP išlaidų metoduBVP - tai visų namų ūkių, firmų ir vyriausybės piniginių išlaidų

galutinėms prekėms ir paslaugoms įsigyti suma :

BVP=C+I+G+NX1. Namų ūkio vartojimo išlaidos (C - Consumption) – tai

vartotojų piniginių išlaidų galutinėms prekėms bei paslaugoms pirkti suma.

2. Investicijos (I - Investment) – tai naujų įmonių statybos, įrengimų pirkimo, baigtinių prekių ir žaliavų atsargų papildymo išlaidos.

3. Vyriausybės išlaidos (G – Government spending) - valstybinių įstaigų bei organizacijų išlaidos vartojimo prekių ir paslaugų pirkimui, investicijos kelių tiesimui, mokyklų statybai ir pan.

4. Prekių ir paslaugų grynasis eksportas (NX - Net Exports) - tai šalies eksporto ir importo skirtumas: NX=X-IM

12

BVP struktūra pagal išlaidas, % nuo BVP

Vartojimas Investicijos Vyriausybės išlaidos(C) (I) (G)

Australia 59 24 19Germany * 57 23 20France* 56 21 23

UK 63 18 20Italy* 58 21 19Japan 55 30 14

Canada 57 20 20Switzerland 60 24 14USA 66 16 19

EURO zona** 57 22 20

* 1970–1998**1999–2001

Šaltinis: IMF

13

2.3 Nominalusis ir realusis BNP

Nominalusis BVP (NBVP arba $Yt) (Nominal Gross Domestic Product) – tai visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką (paprastai per metus) suma faktinėmis (einamosiomis) rinkos kainomis.

Realusis BVP (RBVP arba Yt) (Real Gross Domestic Product) – tai visų baigtinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką (paprastai per metus) suma palyginamosiomis (pastoviomis, bazinių metų) kainomis.

arba

n

iiitt QPNBVPY

11,1,)1()($

n

iiitt QPRBVPY

11,0,)1()(

100)( )1( BVP

ttt Defl

NBVPRBVPY

14

2.4 BVP kitimo intensyvumo rodikliai• Absoliutus BVP (realusis ir nominalusis)• Santykiniai rodikliai

– BVP lygis (N ir R)

– BVP augimo tempas

• Ekonominis pakilimas-plėtra (ekspansija) - tai ilgalaikis pastovus ūkio gamybinio pajėgumo kilimas, pasireiškiantis BNP apimties didėjimu (t.p. užimtumo, darbo užmokesčio, kainų ir palūkanų augimu).

• Ekonomikos nuosmukis (recesija) – tai bendrosios gamybos apimties, pajamų, užimtumo ir prekybos sumažėjimas, trunkantis nuo pusės metų iki metų ir sukeliantis daugelio ekonomikos sektorių sutrikimus.

– BVP vienam gyventojui augimo tempas • Kaip apskaičiuot? Kam to reikia?

– BVP vienam darbuotojui augimo tempas • Kaip apskaičiuot? Kam to reikia?

%)100(1%1

t

ttt BVP

BVPBVPBVP

%)100(1%1

t

tt BVP

BVPBVP

%)100(14

1%

t

t

BVP

BVPBVP

15

JAV BVP dinamika: verslo ciklo idėja

16

2.5 Pagrindiniai darbo rinkos rodikliaiInformacija: Darbo biržos, namų ūkių apklausos

Darbo jėga (L - Labour Force) - visi sulaukę 16 metų (darbingi) užimti gyventojai ir aktyviai ieškantys darbo bedarbiai.

L=N+U

Užimti gyventojai (N – Labor, Employment) - tai dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant dirbančius ūkininkų ūkiuose, bei atliekantys karinę tarnybą ar esantys įkalinimo įstaigose.

Bedarbiai (U - Unemployment) - tai nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymui.

Neaktyvūs gyventojai– nedirbantys mokiniai ir studentai, namų šeimininkės (ai), nedirbantys pensininkai, neįgalieji, rentininkai, nuteistieji, neieškantys darbo

17

2.5.1 Nedarbas ir aktyvumasNedarbo lygis (u - Unemployment Rate)Didžioji depresija: 15-25%

Dalyvavimo-aktyvumo lygis (PR- Participation rate)- darbo jėgos (L) lyginamoji dalis darbingo amžiaus gyventojų (P) tarpe.

Prislėgtasis nedarbas (Discouraged Workers) - kai žmogus, nusivylęs darbo paieška (ilgą laiką aktyviai ieškojęs darbo ir jo neradęs), nutraukia jo paieškas kaip beviltiškas, (neįtraukiamas į darbo jėgos skaičių). (viltį praradusieji darbuotojai)

Paslėptasis nedarbas (Disguised Unemployment, Underemployed) – tai situacija, kai dalis žmonių, negaudami pastovaus, jų kvalifikaciją atitinkančio darbo, sutinka dirbti bet kokį darbą arba jei jie dirba nepilną darbo dieną, savaitę.

100P

LPR

%)100(*L

Uu

18

2.5.2 Tekamasis, Struktūrinis ir Ciklinis nedarbas

Tekamasis (frikcinis) nedarbas (UF - Frictional Unemployment) – tai nedarbo forma, atsirandanti gyventojams laisvanoriškai keičiant gyvenamąją vietą ir profesiją; atleidus ir ieškant naujo darbo, pirmą kartą atėjus į darbo rinką.

Struktūrinis nedarbas (US - Structural Unemployment) – tai nedarbo forma, atsirandanti augant gamybos techniniam lygiui ir to pasėkoje darbuotojų kvalifikacijai neatitinkant darbo jėgos paklausos.

Ciklinis nedarbas (UC - Cyclical Unemployment) - nedarbo forma, atsirandanti esant žemai darbo jėgos paklausai visose šalies ūkio šakose, sferose, visuose regionuose. Cikliniu nedarbu laikomas toks, kurį sukelia gamybos nuosmukis: tada bendrosios paklausos prekėms ir paslaugoms mažėjimas palydimas didėjančiu nedarbu.

U=UF+US+UC

19

Nedarbo lygis pagal šalis

20

2.6 Kainų indeksai, BVP defliatorius, infliacijaI.6.1 BVP defliatorius

BVP defliatorius (DeflBVP) arba BVP kainų indeksas– tai rodiklis, parodantis, kokios buvo tiriamų metų kainos lyginant su palyginamųjų (bazinių) metų kainomis (vidutinio kainų lygio rodiklis):

Paache (BVP) metodas- kintančių svorinių koef.

Laspeyres (indeksų) metodas- fiksuotų svorinių koef.

Kai:

• DeflBVP>1 (ar 100%)…………………….

• DeflBVP<1 (ar 100%)…………………………

• DeflBVP=1 (ar 100%)……………………………

)100(t

ttBVP RBVP

NBVPDefl

n

iii

n

iii

BVP

pq

pqDefl

100

110

n

iii

n

iii

BVP

pq

pqDefl

101

111

21

Nominaliojo ir realiojo BVP bei defliatoriaus skaičiavimo pavyzdys (1995– baziniai metai)

A šakos produktas B šakos produktas

Metai

Kaina, Lt

(PA)

Kiekis,

(QA)

Rinkos kainų

suma, Lt (PxQ)

Kaina, Lt

(PB)

Kiekis,

(QB)

Rinkos kainų

suma, Lt (PxQ)

BNP, Lt

(Y)

Nominalusis BNP

1994 1,8 220 396 0,9 700 630 1026 1995 2,0 200 400 1,0 600 600 1000 1996 2,2 240 528 1,1 720 792 1320

Realusis BNP

1994 1995 1996

Defl BVP1994=

Defl BVP1995=

Defl BVP1996=

22

2.6.2 Kiti kainų indeksai• Kainų indeksas- kainų lygio rodiklis (Alternatyvūs kainų

indeksai BVP defliatoriui (CPI, PPI,...)) Laspeyres metodas• Vartojimo prekių kainų indeksas (CPI - Consumer Price

Index) - fiksuoto skaičiaus pirmojo būtinumo vartojimo prekių (paslaugų) vidutinių kainų kaitos rodiklis

– įtraukia importą!– Prekių krepšelio (JAV- 200 prekių; Lietuvoj- 650) pagrindu– JAV Komunalinės paslaugos 42,1% (nuoma 32,9; šildymas ir

kanalizacija 4,7; valdos priežiūra 4,5); Maistas ir gėrimai 15,4%; Transportas (privatus, benzinas, remontas, naudotos mašinos; viešasis transportas) 16,9; Sveikatos priežiūra 6,1;

• Gamintojo kainų indeksas (PPI - Producer Price Index) - rodiklis apibūdinantis didmeninių kainų dinamiką (pagal BVP defliatoriaus gamybos struktūrą)

• Kuris rodiklis geresnis?

n

iii pcCPI

1

1

23

• Infliacija- tai bendrojo kainų lygio ūkyje kilimas• Defliacija- tai bendrojo kainų lygio ūkyje smukimas• Desinfliacija- kainų lygio augimo tempų lėtėjimas

• Infliacijos tempai (IR – inflation rate)- kainų lygio kilimo tempai (vidutinio kainų lygio pokytis, kainų indekso pokytis)

1001

1

BVPt

BVPtBVPtDefl Defl

DeflDeflIR

2.6.3 Kainų kitimo dinamikos rodikliai

1001

1

t

ttCPI CPI

CPICPIIR

24

Italijos BVP defliatoriaus ir CPI infliacijos tempai, 1985-2001

0.0

1.0

2.0

3.0

4.0

5.0

6.0

7.0

8.0

9.0

10.0

1985 1987 1989 1991 1993 1995 1997 1999 2001

% p

okyt

is n

uo p

raėj

usio

laik

otar

pio

BVP defliatoriaus infliacija

Vartotojų kainų indekso infliacija

Šaltinis: IMF

25

2.6.4 Kainų kitimo poveikis ekonominiam augimui

• BVP augimas (ryšys tarp N ir R)– Nominalaus

NBVP augimas apytiksliai (thumb rule)

– Realaus

RBVP augimas apytiksliai

IRnbvprbvp %%

11

1

ir

nbvprbvp

irrbvpirrbvpirrbvpnbvp 111

IRrbvpnbvp %%

26

2.7 BVP apskaitos ypatybės ir kiti ekonominės gerovės vertinimo rodikliai

• Namų ūkio paslaugos sau: maisto ruošimas, kambarių tvarkymas, ir t.t.

• Į BVP neįskaičiuojama ir ta produkcijos dalis, kurią pagamina ir suvartoja savo šeimose patys ūkininkai

• Norėdami išvengti mokesčių, nemažai pajamų nuslepia verslininkai (šešėlinė ekonomika)

• Be to, į oficialią apskaitą nepatenka nelegalūs nusikalstami sandėriai (kriminalinė ekonomika)

• Karo išlaidos didina BVP, nors tai ir nėra naudingos visuomenės požiūriu išlaidos

• Kokybiniai gamybos pokyčiai neatsispindi BVP (hedonistinės kainodaros galimybės- kokybės išraiška per kiekybę)

Kainos sumažėjimas/

metus

Charakteristikos pagerėjimas/metus

Vertės padidėjimas įvertinant kokybės

pasikeitimą

1980-2000 10% 18% 28%

Nauda 1,1020=6,7karto 1,1820=27,4karto 1,2820=139,4karto

27

Šešėlinės ekonomikos vertinimai (% nuo BVP)

Afrika Centrinė Europa

Nigeria, Egypt 68-76% Hungary, Bulgaria, Poland 20-28%

Tunisia, Morocco 39-45% Czech Republic, Romania, Slovakia

9-16%

Lotynų Amerika Ex- SSSR

Mexico, Peru 40-60%Belarus, Georgia, Ukraine 28-43%

Chile, Brazil, Venezuela 25-35% Baltic States, Russia 20-27%

Azija OECD

Thailand 70% Belgium, Greece, Italy, Spain, Portugal

24-30%

Philippines, Malaysia, Korea

38-50% All others 13-23%

Hong Kong, Singapore 13%Austria, Japan, USA, Switzerland 8-10%

Šaltinis: Schneider and Enste (2000)

28

2.7.1 Visuminio produkto vertinimo alternatyva- kokybinių aspektų įvertinimas

• Subalansuotas augimas (harmoninga plėtra)- sustainable growth, development– Ekonominė gerovė (BVP/gyventojui; grynosios pajamos;

grynoji ekonominė gerovė;....)– Socialinė gerovė– Ekologinė gerovė

• Žmogaus vystimosi (socialinės raidos) indeksas (HDI- human development index) įvertina bendrus šalies laimėjimus pagal tris žmogaus vystimosi rodiklius-– Ekonominio gerbūvio lygį– Ekologija – gyvenimo trukmę– Medicininio aptarnavimo lygį– išsilavinimo lygį

29

2.7.2 BVP ir BNP ryšys

Bendrasis vidinis produktas (BVP) - tai bendrosios pajamos, pagamintos šalies teritorijoje, tame tarpe užsienio ekonominių subjektų šalyje gautos pajamos.

Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) (GNP- Gross National Product) - tai visų šalies gyventojų pajamos, plius šaliai priklausančių gamybos veiksnių, bet esančių užsienyje pajamos, minus užsieniečių, esančių šalyje, gamybos veiksnių pajamos.

BNP=BVP+NIF

Gamybos veiksnių grynųjų pajamų srautas (NIF- net flow of factors of production, net income flow of property) – tai gamybos veiksnių pajamų, gautų už šalies gamybos veiksnių užsieniui teikiamas paslaugas (IFD), ir užsienio gamybos veiksnių, teikiamų šalies ekonomikai (IFF), pajamų skirtumas.

NIF=IFD- IFF

30

Lietuvos BVP, BNP ir NIF (veikusiomis kainomis, mln. Lt)

Metai BNP BVP NIF

1992 3387 3406 -19

1993 11108 11590 -482

1994 16981 16904 77

1995 23829 24103 -274

1996 31115 31569 -454

1997 37547 38340 -793

1998 41746 42768 -1022

1999 41624 42655 -1031

2000 44155 44930 -775

31

2.7.3 Nuvertėjimo įvertinimas GVP rodiklyjeBendrosios investicijos (Ig - Gross Investment)– tai visos išlaidos

skirtos naujoms įmonėms, gyvenamiesiems namams pastatyti, įrengimams įsigyti, o taip pat atsargoms papildyti.

Grynosios investicijos (In– Net Investment)– tai kapitalo grynosios vertės padidėjimas (kaip įvertinti kapitalo nusidėvėjimo lygį???):

In=Ig–De Dvi investicijų sąvokas atitinka dvi visuminio produkto

sąvokos: Bendrasis vidaus produktas (BVP):

BVP=C+Ig+G+NX Grynasis vidaus produktas (GVP):

GVP=C+In+G+NXKai Ig<De.....................

Kai Ig>De.....................

Kai Ig=De.....................

32

2.7.4 Asmeninės ir diponuojamos pajamos

Asmeninės pajamos (PI - Personal Income) - tai pajamos, kurias gauna šeimos bei atskiri individai, prisumavus transferinius mokėjimus iki jiems sumokant asmeninius mokesčius.

Disponuojamos pajamos (Grynosios pajamos) (YD - Disposable Income) - asmeninių pajamų dalis, likusi gyventojams sumokėjus asmeninius (tiesioginius) mokesčius Td (pajamų, turto, paveldėjimo ir pan.).