2011 m. birþelio 10 d., penktadienis · baltijos ðaliø muzika kenterberio festivalyje 5 kino...

7 meno dienos | 2011 m. birþelio 10 d. | Nr. 23 (945) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

Nr. 23 (945) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md3„Skrajojantis festivalis“ Kaune

4Baltijos ðaliø muzika Kenterberio festivalyje

5Kino debiutai ir klasika Gdynëje

6Venecijos bienalë: meno áproèiø klibinimas

8Apie kûrybinius verslus

9Krësle prie televizoriaus

2011 m. birþelio 10 d., penktadienis

Þivilë Ramoðkaitë

Geguþës 31 d. prasidëjæs penkio-liktasis Vilniaus festivalis savo ap-imtimi ir atlikëjø skaièiumi dël vi-siems kultûros þmonëms puikiaiþinomø prieþasèiø yra gerokai su-maþëjæs. Ðiemet jame numatyti sep-tyni koncertai, ávyksiantys per dvisavaites. Taigi festivalis susitraukë.Taèiau apgailestaudami dël ðio su-maþëjimo negalime pasakyti, kadsmunka jo meninis lygis – festivalistoliau laiko aukðtai iðkeltà kokybëskartelæ. Tai parodë jau ávykæ kon-certai.

„Nuo pat pirmojo festivalio sie-kiame kurti ðventæ, kuri sujudintø,galbût net priblokðtø, bûtø netikë-ta ir atlieptø þodþio „festivus“ pras-mæ bei esmæ“, – sakë Vilniaus fes-tivalio meno vadovas GintautasKëviðas. Stebiu ir recenzuoju ðá fes-tivalá nuo pat pirmøjø jo gyvavimometø, tad galiu dràsiai paliudyti,jog tai ne tuðti þodþiai. Per ketu-riolika ávykusiø festivaliø atmintyjesusikaupë gausybë nepamirðtamøáspûdþiø ir iðties giliø meniniø iðgy-venimø. Nevedþiau statistikos, betspëju, kad festivalis surengë apie

Tradicijos ir naujovësPenkioliktojo Vilniaus festivalio pirmieji koncertai

D. M A T V E J E V O N U O T R .

pusantro ðimto, o gal ir daugiaukoncertø, parodë nemaþai ryðkiøscenos veikalø. Galbût svarbiau uþskaièius yra tai, jog festivalyje apsi-lankë daugybë áþymiausiø pasauliomuzikantø: jie grojo, dirigavo, dai-navo, bendravo su Lietuvos melo-manais. Visø neiðvardysi, paminë-siu bent kelis – Yehudi Menuhinas,Mstislavas Rostropovièius, Riccar-do Muti, Krzysztofas Pendereckis,Valerijus Gergijevas, Gidonas Kre-meris, Violeta Urmana, DavidasGeringas, Grigorijus Sokolovas irkt. Itin verþliai savo kelià pradëjæsVilniaus festivalis dar 1999 m. tapoEuropos festivaliø asociacijos tik-ruoju nariu.

Jau ápusëjæs penkioliktasis Vil-niaus festivalis, greta savø tradici-jø, kuriø esmë – ryðkiø pasaulio irLietuvos muzikantø atliekama mu-zika, pasiûlë naujoviø. Ðásyk didelisdëmesys skiriamas ðiuolaikinei XXir XXI amþiø muzikai. Negalëèiausakyti, kad dabarties muzika visaineskambëjo ankstesniuose festiva-liuose, buvo net ir specialiø uþsa-kymø kompozitoriams. Taèiau ðie-met naujoji muzika átraukta á konevisas programas, o kai kuriuose

koncertuose ji sudarys ir visà pro-gramà.

Tad kokie pirmieji áspûdþiai? No-risi pasidalyti mintimis apie pir-muosius tris Nacionalinëje filhar-monijoje ávykusius koncertus.

Pagal nusistovëjusià tradicijà fes-tivalá pradëjo simfoninis orkestras.Ðákart (geguþës 31 d.) tai buvo Gin-taro Rinkevièiaus diriguojamasValstybinis simfoninis orkestras,Vilniaus festivalyje pasirodantis poilgos pertraukos. Koncerto solis-tas – pasaulio smuikininkø elituipriskiriamas Vadimas Repinas. Va-karo programà sudarë Vytauto Ba-cevièiaus, Edouardo Lalo ir Serge-jaus Rachmaninovo kûriniai.

Minëtai XX a. naujajai muzikaiatstovavo V. Bacevièiaus „Elektri-në poema“, kuria koncertas pradë-tas. Pasakyèiau, pradëtas labai gar-siai, ðiurkðèiai ir triukðmingai, –tokia ðio opuso pirmoji padala, ku-rioje orkestras ákyriai „brûþina“ ga-na nuobodaus ritmo masyvius klas-terius. Vëliau – ðiek tiek atokvëpio,kol vël gráþta triukðmas ir agresija.

N U K E L T A Á 2 P S L .

Italijos paviljono fragmentas

2 psl. 7 meno dienos | 2011 m. birþelio 10 d. | Nr. 23 (945)

M u z i k a

Ðis 1932 m. sukurtas opusas áëjo ámûsø muzikos istorijà kaip vadina-mojo maðinizmo estetikos bene vie-nintelis pavyzdys. V. Bacevièius sie-kë perteikti elektros amþiaus dvasià,taèiau kartu ir þmogaus dvasios kis-mà: „Maðinizmà èia reikia suprastine tik kaip iðoriná mûsø gyvenimoreiðkiná, bet ir kaip vidiná jo elemen-tà“, – aiðkino autorius. Dabar iðgy-vename „naujojo maðinizmo“ lai-kus, tad ði legendomis apipintapoema tampa aktuali. Kita vertus,festivalio publika turëjo progos su-þinoti, kad tarpukario Lietuvoje bu-vo kuriama ir moderni, netgi avan-gardinë muzika.

Po V. Bacevièiaus reikëjo staigiai„persijungti“ á kità bangà, gráþti áXIX ðimtmetá, kai koncertø sceno-se karaliavo muzikantai virtuozai,jaudinantys publikà jausmingai irvirtuoziðkai atliekamomis poemo-mis, siuitomis, fantazijomis... Prietokiø kûriniø priskirèiau E. Lalo„Ispaniðkàjà simfonijà“, kurios is-paniðkas koloritas su gausiomisfolklorinëmis melodijomis iki ðiolkaitina atsiminimus. O jei dar gro-ja tokio rango virtuozas kaip V. Re-pinas – klausymosi malonumas ga-rantuotas. Savo partijà jis atlikoiðties pasigërëtinai: sudëtingus vir-tuozinius triukus áveikë lengvai, na-tûraliai, be menkiausiø iðoriniøefektø, jausmingiems ir dramatið-kiems kûrinio momentams suteikëreikiamo spontaniðkumo, uþmojo irgilaus jausmo, o þavios ðokiø temostryðko elegancija. Pritarti solistuinebuvo paprasta, vis dëlto orkest-ro partija taip pat reikalavo visið-kos muzikavimo laisvës ir maksima-laus susigrojimo su solistu; to, tiesàsakant, pasigedau.

Uþtat po pertraukos atlikæsS. Rachmaninovo simfonijà Nr. 1d-moll orkestras atskleidë savo stip-riàjà pusæ: verþlø ir pakilø muzika-vimà, kuris atitiko ðià emocijø pri-sodrintà muzikà. Visi orkestroartistai grojo atsidavæ, susikaupæ,paklusdami ekspresyviems G. Rin-kevièiaus mostams.

Vis dëlto didþiausia orkestriniogrojimo kulminacija buvo pasiektabisui atliktoje populiariojoje Ju-les’io Massenet „Meditacijoje“ iðoperos „Thais“, kai pasigirdo tyli iriðraiðkinga smuikø melodija, uþpil-danti salës skliautus.

Birþelio 2 d. koncertavo gerai pa-þástamas violonèelininkas, dabar irdirigentas, Davidas Geringas ir pia-nistas Ianas Fountainas (JungtinëKaralystë). Ansamblis pateikë ro-mantiðkà programà, sudarytà ið Fry-deryko Chopino ir Edvardo Grie-go kûriniø. Aktualiajai naujausiaimuzikai atstovavo ðiuo metu Belgi-joje ásikûrusio Vykinto Baltako(gim. 1972) festivalio uþsakymu su-kurtas opusas „commentum“.

Koncertà atvëræs ankstyvas F. Cho-pino opusas „Introdukcija ir polone-zas“ suskambëjo kaip áspûdingas ðiodarnaus kamerinio ansamblio prisis-tatymas. Ypaè svarbi fortepijono par-tija – jai kompozitorius ir pianistas

paþërë nemaþa uþduoèiø, leido nuopirmø garsø ávertinti pianisto meist-riðkumà ir ypaè þërinèià smulkiàtechnikà. Kitas F. Chopino opusas,uþbaigæs programà – gyvenimopabaigoje sukurta Sonata g-mollop. 65. Veikalas suskambëjo tarsivientisas, dramatizmo prisodrintas,kvapà gniauþiantis pasakojimas.

E. Griego Sonatoje a-moll atli-këjø dëmesys buvo sutelktas á kom-

Pirmàsyk festivalio programojeatsirado kompozitoriaus V. Balta-ko vardas. Tai pagirtina, ðis tautietislietuviø publikai maþai paþástamas,nors senokai ásitvirtino Vokietijos irjos kaimyniø naujosios muzikos kû-rëjø ir atlikëjø bendruomenëje. Jisapdovanotas ávairiomis premijomis,jo kûrinius leidþia solidþioji Vienosleidykla „Universal Editon“ ir Kel-no „Aus Musik Verlag“. Opusas,

Tradicijos ir naujovësA T K E L T A I Ð 1 P S L .

riná kompozitorius skyrë D. Gerin-gui ir I. Fountainui, su kuriais ben-dradarbiauti, pasak autoriaus, jambuvo labai ádomu.

Birþelio 3 d. koncerte susipaþino-me su pirmàsyk á mûsø kraðtà atvy-kusiu italø pianistu, tikra fortepi-jono meno legenda Bruno Canino.Tai menininkas, seniai uþkariavæsEuropos ir pasaulio koncertø sales,bendradarbiaujantis su ryðkiausiais

puoðmenomis, gyva muzikos tëk-me, kurià harmoningai palaikë or-kestras.

W. Mozarto Koncerte visà dëme-sá uþvaldë B. Canino fortepijonas,visø pirma, be pastebimø iðoriniøjudesiø iðgautas puikus instrumen-to skambëjimas. Regis, tai vienadidþiøjø fortepijono grando menopaslapèiø. Taip pat suþavëjo papras-tumas (ið tikro – menamas, pagrás-

miø. Buvo atliktos dvi Gustavo Mah-lerio dainos: „Ich bin der Welt ab-handen gekommen“ (ið ciklo„Pen-kios dainos F. Rückerto þodþiais“)ir „Ging heut’ Morgen übers Feld“(ið ciklo „Keliaujanèio pameistriodainos“).

tijoje dominuoja fragmentuotosstruktûros, violonèelë traktuojamakaip dainingas instrumentas, kon-trastuojantis su fortepijonu. Manregis, kûrinio aurà taikliai nusaky-tø paties V. Baltako mintis apieátampà tarp iðsakyto ir nutylëto. Kû-

Nr.6 F-dur ir Wolfgango AmadeusMozarto Koncerto fortepijonui irorkestrui Nr.23 A-dur, KV 488 so-lo partijà. Klausantis J. Haydno gro-þëjausi subtiliu solistø ansambliu,lanksèiu jø tarpusavio pokalbiu,raiðkiai ágarsintomis gausiomis

pozitoriui bûdingus muzikiniø vaiz-dø kontrastus, patetiðkà verþlumà,svajingà lyrikà, pakilø judrumà. Kaikuriose sonatos vietose ansamblismano galva kiek „perspaudë“ emo-cijø proverþius. Kita vertus, gal taisàmoningas noras bûti iðgirstiems„naujosios maðininës“ epochos klau-sytojø... Taèiau, gal pajutæs audrin-gø emocijø pertekliø, D. Geringassu pianistu uþbaigë koncertà dviemnuostabiais bisais, kai violonèelëprabilo tuo ypatingu „geringiðku“skambesiu, sklindanèiu ið sielos gel-

tas giliu muzikos paþinimu ir sko-niu), tikslumas, muzikavimo azar-tas, puikus ansamblis su orkestru(pûtikø atliekama muzika vis dëltogalëjo skambëti darniau ir tiksliau).B. Canino meniná portretà uþbaigëdu unikalûs bisai, tiesiog fantastiðkaiatlikti su S. Krylovu: Scherzo (Pres-to) ið S. Prokofjevo Sonatos smui-kui ir fortepijonui Nr. 2 ir L. vanBeethoveno Sonatos Nr. 8 finalas.

Pradëjau nuo antrosios koncer-to dalies. Pirmojoje grieþë S. Kry-lovo diriguojamas orkestras. Kon-certas prasidëjo italø „galantiðkojostiliaus“ kompozitoriaus Luigi Boc-cherini simfonija op. 12 Nr. 4 d-moll„Velnio namai“ („La casa del dia-volo“), kurios atlikimas susilydë be-veik á tobulà muzikos ir interpreta-cijos vienovæ.

Programà paávairino ðiuo metubene labiausiai pasaulyje iðgarsëju-sio latvio Peterio Vasko simfonijastyginiams „Balsai“. Trys kûriniodalys turi programinius pavadini-mus, kryptingai orientuojanèiusklausytojø vaizduotæ: „Tylos balsai“,„Gyvenimo balsai“ ir „Sàþinës bal-sas“. Kûrinys skambëjo kaip vienin-gas pasakojimas, prasidedantis nuoneapibrëþto tylaus garsø chaoso(sakytum, klaidþiojimo sàmonësgelmëse), kartkartëmis susiformuo-janèio á minoriná trigarsá. Dominuo-jant autoriui bûdingam elegiðkumuiir garsø virpëjimui, vidurinëje da-lyje muzikos tëkmë ávairuoja, kylaátampa, sproginëja dinamika, vio-lonèeliø melodijà slopina chaosas...Jis girdimas ir paskutinëje dalyje,kol vël sugráþtama á minorà ir gananetikëtai kûrinys nutrûksta. Lietu-vos kamerinis orkestras, diriguoja-mas S. Krylovo, pateikë labai raið-kø veikalo pavidalà. Koncerto, beje,klausësi ir specialiai á Vilniø atvy-kæs kompozitorius.

muzikos ðviesuliais. B. Canino uni-kalumas glûdi jo gebëjime vienodaitobulai perteikti ir klasikinæ, ir ðiuo-laikinæ muzikà, bûti puikiu solistuir subtiliu kamerinio ansambliopartneriu. Garbusis maestro yra irkompozitorius, jis sukûrë per trisdeðimtis opusø.

Menininko universalumas aki-vaizdþiai atsiskleidë, kai su smuiki-ninku Sergejumi Krylovu ir Lietu-vos kameriniu orkestru atlikoJosepho Haydno Koncertà fortepi-jonui, smuikui ir styginiø orkestrui

kurá autorius paraðë ir pavadino„commentum“ – nëra tiesioginisF. Chopino „Introdukcijos“ ko-mentaras, greièiau jos inspiruotassavarankiðkas kûrinys. Ádëmiaiklausantis buvo galima fiksuoti pa-sikartojanèià ir nuolat kintanèià ke-liø garsø struktûrà, taèiau su F. Cho-pino muzika ji nesusieta. Muzikosvyksmas rutuliojosi nedideliais frag-mentais, perskirtais pauzëmis, nenu-traukianèiomis átemptos kûrybinësminties, prasiverþusios fortissimokulminacijoje. Jei fortepijono par-

D . M A T V E J E V O N U O T R A U K O SIan Fountain ir David Gering

Vadimas Repinas ir Gintaras Rinkevièius Sergejus Krylovas ir Bruno Canino


T e a t r a s

Konstantinas Borkovskis

Keturias dienas, geguþës 25–28 d., Kaune vyko tarptautinis lëliøteatrø „Skrajojantis festivalis“. Tai –lëliø teatrø festivalio „Ðypsos lëlësir vaikai“, kurá aðtuoniolika kartørengë Kauno valstybinis lëliø teat-ras, tradicijos tàsa. Ðásyk festivalioprogramà sudarë 20 spektakliø, ojuos parodë 12 ðaliø teatrai. Vaidi-nimai vyko Kauno lëliø teatro, Ka-merinio teatro, Muzikinio teatro irDramos teatro scenose.

Ið pat pradþiø knieti paþymëti tai,kuo, tikriausiai, derëtø uþbaigti ap-þvalgà: ðis festivalis yra ypatingasreiðkinys daugeliu aspektø. Pir-miausia, festivalio apskritai neturë-jo bûti, nes dar prieð porà metøKauno lëliø teatro vadovas ir festi-valio „Ðypsos lëlës ir vaikai“ pagrin-dinis organizatorius Sigitas Kliba-vièius iðkilmingai paskelbë, kadfestivalio nebebus. Prieþastis – sun-kûs laikai, nuovargis dël nepakelia-mos organizacinës naðtos (tai, kogero, buvo vienintelis Lietuvoje to-kio masto teatrø festivalis, kurá kas-met rengë vienas nedidelis valsty-binis teatras vien savo pajëgomis),ir tai, kad Kaune, kaip ir visoje ða-lyje, kultûra vis labiau stumiama ávisuomeninio gyvenimo paðalius.Festivalis, objektyviai tapæs sistemi-niu Kauno kultûrinio gyvenimoreiðkiniu, atrodë taip ir neiðsikovo-jo sisteminës pozicijos miesto gyve-nime ir valdþios akyse, ir visi rûpes-èiai dël to sistemiðkumo palaikymonepakeliama naðta uþgriuvo kuk-lias Lëliø teatro pajëgas ir jo vado-vo peèius.

Taèiau ðiemet po metø pertrau-kos festivalis vël ávyko. Tad reikëjopakeisti pavadinimà ir prisidëti prietarptautinio projekto „Skrajojantisfestivalis – ðeima ir vaikai ðiuolai-kinëje Europoje“, kuris vykdomaspagal Europos Komisijos programà„Kultûra 2007–2013“. Á ðá projektàásijungë ir kiti jau veikiantys lëliø te-atrø festivaliai Lenkijoje, Slovaki-joje, Èekijoje ir Ukrainoje. Pirma-sis projekto festivalis ávyko pernaiLenkijoje, já surengë Torunës lëliøteatras „Baj Pomorski“.

Nuo seno lëliø teatrø festivaliørengëjus kamuoja keletas esminiøproblemø: kam tokie festivaliai yraskiriami – ar specifinei lëlininkøprofesionalø kastai, ar plaèiajaipublikai; ar lëliø teatras yra teat-ras vaikams (ar TIK vaikams?), arIR suaugusiesiems (kartais gal TIKsuaugusiesiems)? Ligi ðiol galiojaterminas „festivaliniai spektak-liai“. Tai – tokie spektakliai, kuriørodymas komerciðkai niekada ne-pasiteisina, bet jie turi ðansø bûtiávertinti ir pelnyti ávairiø apdova-nojimø tarptautiniuose lëliø festiva-liuose. Tad kam tuomet rengiami lë-liø teatrø festivaliai – iðrinktajai

Plastinio teatro demonai, kabaretaiir þaidimai„Skrajojantis festivalis“ Kaune: polemiðki pastebëjimai, apmàstymai ir áþvalgos

jimø ir eksperimentø panoramà. Irvisa tai – apie tà patá, tik vis kito mas-to, kitomis priemonëmis, ir per-teikiamomis kitomis prasmëmis.

Apsirengusi kaip scenos patar-nautojai „lazzi“ ið „Commediadell’arte“ teatro prancûzø porelë(pagyvenæs vyriðkis ir jauna mote-ris) dëvëjo ir ðiuolaikines beisbolokepuraites, kuriø snapeliai vykusiaidengë veidus, – tai aktualu atvirosvaidybos lëliø teatrui. Beisbolo ke-puraitës – naujas dabartiniø lëlinin-kø atributas, pasikartojæs ir kroatøspektaklyje „Striboro miðkas“, betten ði detalë suteikë spektaklio da-lyviams scenoje kitoká, greièiau mi-litaristinio muðtro atspalvá. Apskri-tai, pradedant ðiuo prancûzøspektakliu, vëliau programoje vis la-biau buvo matyti, kad ðiuolaikinia-me lëliø (atsipraðau, plastiniame)teatre lëlininko – lëlës valdytojo –vaidintojo, kaip savarankiðkos as-menybës, pateikimas tampa vis la-biau akcentuotas ir prasmingas.

Prancûzai per trumpà ir lyg ne-ámantriø (bet ið tiesø gana virtuo-ziðkà) manipuliacijø lëlytëmis, ðir-mutëmis, daiktais seansà, viskàkomentuodami trumpais ironiðkaisuþraðais, pateikë þiûrovams tarsiplastinio teatro enciklopedijà. Þa-viai bendraudami su þiûrovais, jiespëjo parodyti ir pailiustruoti ir lë-liø, ir daiktø, ir pirðtø, ir vaizduo-tës, ir þodþiø teatrà. Lëlës buvo pa-prastos, netgi primityvios, iðdrobinio maiðelio arba ið porolonogabaliuko. Keisdamos formà josvykdë akrobatinius triukus, veikë sumaþytëmis kaukëmis ir þaislinëmisdekoracijomis, manipuliavo kitomislëlëmis, o jeigu staiga sulaukdavopasiprieðinimo (ypaè efektingasmomentas) – jos kreipdavosi á lëli-ninkà (kaip á Dievà) – ir ðis noriaijoms padëdavo. Èia buvo ir trage-dija, ir komedija, buvo parodija, bu-vo nusilenkimai ne vietoje, ir finalàvainikavo „bandeliø ðokis“, pasisa-vintas ið Èaplino „Aukso karðtli-

gës“, bet ðásyk atliktas kaip sinchro-ninis dviejø bandeliø porø ðokioduetas. Buvo tarsi akiplëðiðkai tei-giama: viskas jau buvo, viskas tikpakartojama, ir visø tø citatø, ávaiz-dþiø ir iðraiðkos priemoniø – kaiplaðø vandenyne, tik imk ir naudo-kis – jeigu moki, ir jeigu tikrai þinai,KAIP naudoti...

Pasikartojimai

Akivaizdu, kad kai kurios tos pa-èios priemonës, tie patys lëliniaitriukai ir tie patys atlikëjo (lëlës val-dytojo) ir daikto (lëlës) sceniniobendravimo stereotipai keliaudavofestivalio programoje beveik iden-tiðkais pavidalais ið teatro á teatrà,ið spektaklio á spektaklá. Vienas iðryðkiausiø pavyzdþiø buvo atviraslëlininko (kaip gyvo asmens) ir pirð-tininës lëlës (kurià jis èia pat val-do) principo naudojimas. Aktoriusvaidino balsu ir uþ save, ir uþ per-sonaþà, neuþsikraudamas sau parei-gos iðmokti tradicinio „pilvakalbys-tës“ meno, kai nejudinant lûpøðnekama uþ lëlæ.

Pirmas ðiuo atviro „pilvakalbiobe pilvakalbystës“ teatro pavyzdþiunustebino nebejaunas Nevillis Tran-teris ið Amsterdamo trupës „Stuf-fed puppet“ (reiðkia tarsi „Ðlamðtolëlytæ“) savo pasirodyme, pavadin-tame „Panèas ir Dþudi Afganistane“.Personaþai, „padþiauti“ scenoje antstovø, ðalia kariðkos maskuotësskiautinio ðirmutës, – kaskart bûda-vo uþmaunami ant rankos ir su jaisbuvo bendraujama atvirai, ne perðirmà. Pirmasis jø – neámantrus jau-nuolis, skersai uþmauta kepuraite,socialinës programos „antrasis ðan-sas“ auka; jis – bûsimas „ðou“ þiû-rovas; vëliau pasirodë ákyrus þur-nalistas, kurmis ðeichas (matyt,turima galvoje Al Qaedos kovoto-jø slapstymasi Tora Boros kalnuo-se), godojantis ar tai savo sûnëno,ar tai kupranugario, taip pat tirtan-tis ið baimës prancûzas „þydrasisðalmas“; egiptietis samdinys, pana-ðus á krokodilà; kupranugaris; bal-ta „nakties koðmarø beþdþionë“;taip pat Bin Ladeno kûdikis, BinLadeno þmona ir pats Bin Ladenas.Su Panèo ir Dþudës tradiciniu teat-ru ðá pasirodymà sieja tik tai, kad irèia, ir ten – þodinis, ðmaikðèiø ak-tualiø politiniø ir socialiniø tekstøteatras. Bet jau èia atsiranda, kaippotekstë ir kita tema – þmogaus irjo antrininko, laisvo asmens ir jo de-mono, þmogø terorizuojanèio ir juomanipuliuojanèio (bûtent lëlë, ma-nipuliuojanti þmogumi, o ne prie-ðingai) jo antrojo, tamsiojo „að“ val-dþia ir pranaðumas prieð lyg laisvàrinktis, bet ið tiesø savo fobijø ir ma-nijø uþspæstà ðiuolaikinæ (kûrëjo,menininko arba eilinio pilieèio) as-menybæ.

B . D .

profesionalø kastai, ar plaèiajai,pramogø iðsiilgusiai publikai?

Dar viena problema, su kuriasusidûrë pastarojo festivalio rengë-jai – jau nebegalioja sena, sovietme-èiu veikusi, tradicija, kad lëliø teat-rai festivaliuose dalyvauja behonoraro, t. y. pasitenkina vien ap-mokëjimu uþ kelionæ, vieðbuèius irmaitinimà (kadaise keliaudavo netsavo lëðomis). Tokie laikai praëjonegráþtamai, lëliø teatrai jau iðma-no komercijà ir þino savo vertæ, irlabai daþnai nevyksta á festivalius netik be nemenko, savo paèiø nusta-tyto, uþdarbio, bet ir reikalauja ið-ankstinio apmokëjimo. Tokia poli-tika lëmë, kaip supratau, ir tai, kadfestivalyje nedalyvavo nuolatiniaisveèiai ir partneriai Estijos lëlinin-kai. Todël be jokiø perdëtø reveran-sø nuolat skambëjo festivalio rengë-jø padëkos visiems, kurie pagelbëjoðià modernià, bet labai ðiurkðèià re-alybæ áveikti, – Izraelio ir Nyderlan-dø ambasadoms, Prancûzijos kultû-ros centrui, Lenkijos institutuiVilniuje, kultûros ministrui ArûnuiGelûnui, ávairioms parëmusiomsfirmoms ir politikos veikëjams – uþtai, kad honorariniai aspektai buvoiðspræsti ir mes iðvydome tai, kà ið-vydome. O kà gi ið tiesø mes iðvy-dome?

Svarbiausia

Èia dera laiku, kukliai nudelbusakis ir ðvelniai iðraudus prisipaþin-ti, kad nepavyko pamatyti visø fes-tivalio programos spektakliø, ir net-gi visko, kà rodë vien teatrai iðuþsienio. Bet trys ketvirtadaliai pro-gramos yra pakankama bazë, kadbûtø galima vël pasvarstyti senakaip teatro pasaulis tema: ar lëliøteatras yra visavertis menas, ir –svarbiausia – ar lëliø teatras apskri-tai, o ðiuolaikinis ypaè, yra lygiaver-tis partneris ir konkurentas visø ki-tø teatro meno rûðiø kontekste? Tai,kà pavyko prisikviesti, suburti ir pa-rodyti S. Klibavièiui ir kitiems festi-valio rengëjams ir dalyviams, sutei-kë neákainojamà galimybæ pastaràjàproblemà iðkelti á naujà lygmená iratsakymai á ðiuos klausimus pasiro-dë gerokai nevienareikðmiai, gilûs,kontraversiðki ir iðeinantys uþ tra-diciniø teatro rûðies, þanro, adre-sato, iðraiðkos priemoniø ir meni-nës kalbos suvokimø rëmø nei kadanors buvo iki ðiol.

Svarbiausia yra tai, kad (ðtai kàreiðkia patirtis!) itin vykusiai buvosudaryta festivalio programa. Tarsipo uvertiûros, keliø tautiniø (Kau-no, Klaipëdos, Panevëþio, Vilniaus)lëliø teatrø spektakliø, smûgineprogramos dalimi tapo lëliø ir kau-kiø paradas Laisvës alëjoje.

Galima ávairiai vertinti tai, kaipatrodo ar kaip sureþisuota tradici-në ðventinë lëliø teatrø personaþøpavasarinë eisena per Laisvës alëjà,

bet faktas akivaizdus (bent jau ið ða-lies) – ðis paradas jau tapo neatski-riamu Kauno miesto simboliu, kaipir kariliono koncertai ar liepsningivaidinimai Kauno pilies papëdëje,poezijos skaitymai Dainø slënyje irmuzikos skambesys Paþaislyje (ir t.t., ir pan.). Gigantiðkos Cicinà ir ki-tas popþvaigþdutes vaizduojanèioslëlës, þingsniuojanèios per Laisvësalëjà, atrodë itin organiðkai, „pri-valomas“ dûdø orkestras ir þygiuo-janèios merginos, pavidalà kasmetvis keièiantis panevëþieèiø lëliø te-atro veþimas, spalvingos, neþinia iðkur atsiradusios Venecijos karnava-lo kaukës ir kostiumai, ávairiø lëliøteatrø akcentai ir specialiai eisenaiparengti spalvingi aksesuarai ir átai-sai – visa tai paliko ðventiná karnava-liná áspûdá. Patirtis daro savo: eisenakaskart vis geriau organizuojama irtampa kompaktiðkai efektingesnë.

O stebëti, kaip netikëtai alëjà uþ-plûdusiuose beveik jûriniuose vëjogûsiuose, plevësuodami kaip burësvirtuoziðkai vykdë savo choreo-grafines kompozicijas kojûkininkai(Kretingos kultûros centro teatrasstudija „Atþalynas“) – vienas malo-numas, reginys tiesiog gniauþë kva-pà. Prie centrinio Laisvës alëjosfontano ið „Metropolio“ balkonokreipæsis á lëlininkø parado margu-mynà naujas miesto meras Riman-tas Mikaitis turëjo puikià progà sa-vo akimis ásitikinti, kad Kaunui ðiolëlinio siautulio tikrai reikia.

Svarbu, kad ir pirmasis, kuklusuþsienio programos spektaklis, due-to „Compagnie Garin Troussenbo-enf“ ið Prancûzijos (Savenay) maþo-joje Lëliø teatro salëje suvaidintasstalo teatro spektakliukas „Þvakësðviesa – 2“, ir finalinë sausakimða-me Muzikiniame teatre furoriðkaiatlikta ðokëjo ir lëlininko Duda Pai-vos ið Olandijos apoteozë „Iðpera!“ –abu ðie ið esmës skirtingi spektak-liai organiðkai árëmina visà festiva-lyje iðskleistà plastinio teatro (vienlëliø teatru tai nepavadinsi) ieðko-

Nevillis Tranteris ið Olandijos (teatras „Stuffed puppet“): aistringasdialogas su lële ir su savimi.

F E S T I V A L I O R E N G Ë J Ø N U O T R .


M u z i k a

Kamilë Rupeikaitë

Nepaprastai jaukus, istorinis,dar romënø laikais ákurtasAnglijos miestelis Kenterberis(Canterbury), garsëjantisáspûdingu pasaulinës reikð-mës paveldo objektu – Ken-terberio katedra, geguþës20–29 d. buvo tapæs Baltijosregiono muzikos atlikimocentru. Èia vyko jau tradici-nis, 10 metus rengiamasðiuolaikinës muzikos festivalis„Sounds New“, ðá kartà skir-tas Baltijos ðaliø muzikai.Festivalá, kurá organizuojaKenterberio Kristaus Baþny-èios (Christ Church) universi-teto darbuotojø komanda,sudaro ne tik akademinës areksperimentinës muzikoskoncertai, bet ir edukaciniairenginiai, kompozicijos kon-kursas, muzika vieðose erdvë-se, muzikologø konferencija,poezijos skaitymai, filmøprograma. Festivalis rengia-mas bendradarbiaujant sukitu mieste esanèiu – Kentouniversitetu. Vieðint susidarëáspûdis, kad Kenterberiomiesto bendruomenë mëgstaðá festivalá ir noriai jame da-lyvauja, gausiai lanko.

Festivalio programos pavadini-mo akcentas „Baltic +“ indikuojakiek platesná nei vien Baltijos ðaliømuzikos spektrà. Greta pagrindinësðiø metø festivalio figûros – pasau-lyje þinomiausio Baltijos regionokompozitoriaus Arvo Pärto – mu-zikos, skambëjo kitø Baltijos ðaliøkompozitoriø (aprëpiant ir Skandi-navijos kraðtus bei ið dalies – Lenki-jà) kûriniai. Taip pat, matyt, dël tamtikro „prieskonio“, á programà bu-vo átraukti pasaulinio garso kompo-zitoriø – Philippo Glasso, Terry Ri-ley, Sofijos Gubaidulinos – kûriniai.Anot prie festivalio programos lie-tuviðkosios dalies dirbusios Lietuvoskultûros ataðë Didþiojoje Britanijo-je Daivos Parulskienës, „mintis im-tis baltiðkos temos Kristaus Baþny-èios universitetui veikiausiai kilokartu su noru pasikviesti ArvoPärtà, tai yra idealus pasirinkimasmiestui, turinèiam tokià áspûdingàkatedrà. Taèiau tai tikrai nëra daþ-nas ir bûdingas pasirinkimas èia or-ganizuojamiems renginiams, net irturint mintyje tai, kad Pärtas yraviena átakingiausiø naujosios muzi-kos figûrø, o Baltijos ðaliø chorinëmuzika sparèiai plinta visoje Di-dþiojoje Britanijoje. Britø spauda ðápasirinkimà kaip visuomet su dide-le arogancijos doze ávertino kaip„herojiðkai nepopuliarø veiksmà“.Tad tikrai pagyrø vertos festivalio or-ganizatoriø pastangos neapsiribotivien tik A. Pärto muzika ir labiau pa-sigilinti á tai, kas vyksta Baltijos ðaly-se. Vieno ið susitikimø metu festi-valio meno vadovas Paulas MaxasEdlinas atsargiai pasidavë apiben-

drinimams, esà susipaþinus su dau-gybe áraðø, jam lietuviø muzika pa-sirodë „rupesnë“ nei kaimynø, ávai-resnë. Festivaliui buvo atrinktanemaþai kûriniø, kurie turëjo bûtiatlikti ávairiuose kontekstuose, ta-èiau organizatoriai teigë, kad kaikuriais atvejais britø atlikëjus buvosunku átikinti, kad labiau verta ið-mokti naujà ádomø kûriná nei atlik-ti puikiai þinomà repertuarà (ðiosrealijos mums yra puikiai þinomos).Taèiau galima pasidþiaugti tuo, kadorganizatoriai patys atsirinko Aud-ros Molytës prodiusuotà ðokiospektaklá „Taip!“, kuriame ádomiaijungiama gyva muzika ir áraðas(Egidijos Medekðaitës muzika), ðo-kis (Raimonda Gudavièiûtë ir Man-tas Stabaèinskas), videoprojekcijosir ðviesos (Vladimiras Ðerstobaje-vas), noriai sutiko átraukti Kaunostyginiø kvarteto pasirodymà, Aud-riaus Stonio filmø programà (iðei-ties taðkas buvo „Baltijos kelio“ fil-mø programa), taip pat festivalyjesu savo jaunaisiais kolegomis beidëstytoju Owenu Murray’umi pasi-rodë akordeonininkas MartynasLevickis, studijuojantis Londonokaraliðkoje muzikos akademijoje.Itin gerø atsiliepimø sulaukë Kau-no styginiø kvarteto koncertas – irprograma, ir atlikëjai, kuriuos pub-lika ir festivalio organizatoriai su-tiko itin ðiltai, tad, tikëtina, kvarte-tas turëtø gráþti á Anglijà turui 2012ir 2013 metais.“ Kauno styginiøkvartetas (Karolina Beinarytë, Da-lia Terminatë, Eglë Karþinauskai-të, Saulius Bartulis) „Sounds New“festivalyje geguþës 23 d. atlikoA. Brucknerio styginiø kvartetàc-moll op. 111, Zitos Bruþaitës„Mozaikà“, Justës Janulytës „Ari-jà“, Vidmanto Bartulio „Keturiaspaguodas liûdnai violonèelei ir dai-nà be þodþiø“ ir „Psalmes“ – stygi-niø kvartetà Nr. 2.

Didþiulá áspûdá paliko du labaiaukðto lygio vakariniai koncertainuostabiojoje Kenterberio katedro-je: geguþës 26 d. katedros kriptojeA. Pärto, Rodericko Watkinso, Phi-lipo Glasso, Terry Riley kûrinius(dauguma jø buvo britiðkoji prem-jera) atliko þymusis Amsterdamoviolonèeliø oktetas, o 27 d. centri-nëje katedros erdvëje A. Pärto,B. Britteno, Rolfo Martinssono, Hen-ryko Goreckio, Nicolaso Mawo kûri-nius atliko vieni geriausiø DidþiosiosBritanijos kolektyvø – KaraliðkojoKembridþo koledþo choras ir Filhar-monijos orkestras. Sukrëtë A. Pärto„Adomo rauda“ vienuolio, ðv. Sil-vano (Silvano Atonito) tekstais, uþ-sakyta 2010 ir 2011 m. Europos kul-tûros sostiniø Stambulo ir Talino,taip pat Didþiojoje Britanijojeskambëjusi pirmà kartà. Kûrinys pa-þenklintas dramatizmo, sielvartoproverþiø. Apmàstydamas egzisten-cinæ kanèià, A. Pärtas Adomà trak-tuoja ir kaip kolektyvinæ sàvokà, irkaip kiekvieno individo, kenèianèioþmonijos kataklizmus, simbolá. Darkartà ásitikinome, kad A. Pärtas yrasukûræs unikalø savo pasaulá, jo mu-

zika, kaip pabrëþia G. Daunoravi-èienë, yra „labai radikaliai moderniir kartu patriarchaliðka, pasiþymi di-dinga kosmine tvarka“. Labai gausiaisusirinkusi publika itin ðiltai priëmëðiuos koncertus. Maloniai netikëtabuvo ir tai, kad abu vakarus kon-certai prasidëjo trumpa malda –matyt, tai irgi visø toje sakralioje di-dingos katedros erdvëje vykstanèiøkoncertø tradicija.

Vertinant geguþës 26–28 d. vyku-sià konferencijà „Baltijos muzikosir muzikologijos“, labai dþiugina vi-sø pirma tai, kad ði iniciatyva atëjoið iðorës, kad britø universitetasëmësi Baltijos ðaliø muzikos prista-tymo ir mumis buvo susidomëta.Pati idëja yra labai reikðminga Lie-tuvos muzikai ir muzikologijai, kaipgalimybë viename didþiøjø Europoskultûriniø centrø pristatyti mûsømuzikiná paveldà ir dabartá, sudo-minti Lietuvos muzika tuos, kurieiki ðiol nieko apie jà neþinojo. O irvaþiuota ne tuðèiomis rankomis –G. Daunoravièienë Kenterberiouniversiteto bibliotekai padovano-jo visø M.K. Èiurlionio fortepijoni-niø kûriniø áraðus, R. ir G. Povilio-niai dovanø atveþë visà þurnalo„Lietuvos muzikologija“ rinkiná.Beje, energingoji, visada besiðyp-santi, konferencijos rengëja dr. EvaMantzourani jau paþadëjo atva-þiuoti á Lietuvà ir atsiøsti savostraipsná „Lietuvos muzikologijai“.

Konferencijos programa buvo ið-ties intensyvi – vienu metu vykdavodvi sekcijos (ið viso jø surengta 13),dvi buvo skirtos vien lietuviø muzi-kai („M.K. Èiurlionis ir anapus“ ir„Ðiuolaikiniai lietuviø kompozito-riai“). Savo kraðtui atstovavome að-tuoniese: Muzikos ir teatro akade-mijos (LMTA) profesorë, habil. dr.Graþina Daunoravièienë, pristaèiu-si M.K. Èiurlionio fortepijoninësmuzikos þodynà ir praktikà, LMTAMuzikos teorijos katedros vedëja,docentë dr. Audra Versekënaitë,kalbëjusi apie XX a. Lietuvos mu-zikos átakas ir sàveikas, LMTA Mu-

zikos teorijos katedros lektorë dr.Rima Povilionienë, gvildenusi kon-struktyvøjá Lietuvos muzikos pa-grindà nuo Èiurlionio iki XX a. pa-baigos, Lietuvos radijo muzikosredaktorë, Lietuvos kompozitoriøsàjungos (LKS) Muzikologø sekci-jos pirmininkë Jûratë Katinaitë, pri-staèiusi Lietuvos muzikà tarptauti-nëje kompozitoriø tribûnoje,Lietuvos vargonø paveldo centrodirektorius dr. Girënas Povilionis,aptaræs vëlyvojo baroko vargondir-bystës Vilniaus mokyklà ir vargonøstatytojo Nicolauso Jantzono veik-là, LMTA docentas dr. RimantasAstrauskas, kalbëjæs apie Lietuvosetnomuzikologijà pokariu kaip ty-lø pasiprieðinimà, LNOBT þurnalo„Bravissimo“ redaktorë, LKS Mu-zikologø sekcijos vicepirmininkëBeata Baublinskienë, pasirinkusitemà apie pastarojo deðimtmeèiolietuviø operø kûrimo suklestëjimà,ir ðiø eiluèiø autorë, pristaèiusikompozitoriaus Anatolijaus Ðende-rovo muzikos tapatybes. Visi pra-neðimai buvo labai skirtingi: trys –teoriniai, skirti struktûrø sàvei-koms ir analizëms, kiti – istoriniai,atspindintys skirtingà ðiuolaikinësmuzikos problematikà, ávairiøkompozitoriø kartø sàðaukas, kûrë-jø identiteto klausimà. Noriu padë-koti kolegëms G. Daunoravièieneiir B. Baublinskienei, pasidaliju-sioms savo áspûdþiais ir padëju-sioms parengti ðá reportaþà.

Didþiausia konferencijos sekcijabuvo skirta A. Pärto kûrybos anali-zei. A. Pärto, V. Tormiso ir kitø es-tø kompozitoriø muzikà nagrinëjoir uþsienieèiai, ne tik patys estai, oðtai latviø ir lietuviø muzikà bei josypatumus pristatë patys ðiø kraðtøtyrinëtojai. Iðimtis – M.K. Èiurlio-niui skirtoje sekcijoje praneðimàapie oktatonizmà skaitæs muzikasGeorgas Kennaway‘us. Ðis M.K.Èiurlioniu besidomintis britas at-vyks ir á rugsëjá Vilniuje rengiamàM.K. Èiurlioniui skirtà trijø dienøtarptautinæ konferencijà. G. Dau-

noravièienës, kuri klausësi praneði-mø estiðkoje sekcijoje, teigimu, ana-lizuojantieji A. Pärto muzikà gali ei-ti tiesiai prie esmës siaurindamiobjektà, nes pagrindinë informaci-ja, kontekstas jau yra þinomas, apieðá kûrëjà raðoma enciklopedijose, jotintinnabuli (varpeliø stiliumi) sàvo-ka daug tyrinëjama. Tuo tarpu lie-tuviai praneðimo dalá turëjo skirtipagrindinei informacijai, o ne reið-kinio tyrinëjimo gelmei, nes tai, kàpristatome, niekam neþinoma. Kaipádomiausià A. Pärto sekcijoje G.Daunoravièienë iðskyrë estës SaaleKaredos praneðimà „Ieðkant ArvoPärto Summa raktaþodþio“, kur „la-bai protingai ir logiðkai buvo iðdës-tyta tintinnabuli technikos esmë –kaip duali bazinës struktûros sklai-da dviem sàveikaujanèiais lygmeni-mis (T– balso ir M– balso) – tintin-nabuli balso ir melodinio balso.Ádomiausia, kad ji parodë labai tiks-lià matematinæ Pärto kompozicijøstruktûrø iðdëstymo kalkuliacijà, kurjis visai tiksliai matematiðkai permu-tuoja numatydamas ðiø baziniøstruktûrø kitimà“. Pats A. Pärtas,anot G. Daunoravièienës, labai aist-ringai neigë tokiø apskaièiavimøbuvimà savo muzikoje, sakydamas,kad tai bûtø pernelyg formalu ir ne-visai kûrybiðka, taèiau profesorë pa-brëþë, kad „kalkuliuojama tik fun-damentali „skeletinë“ struktûra,toliau yra laisvai formuojama fak-tûra, melodinës puoðmenos, ðiuo-se aukðtesniuose lygmenyse sklei-dþiasi intuityvus laisvos kûrybosimpulsas“.

G. Daunoravièienë, vertindamakolegø ið kitø ðaliø praneðimus, at-kreipë dëmesá á kontekstø nebuvi-mà, nesigilinimà á teorijø tradicijas,pernelyg plaèiø iðvadø darymà pra-neðimo pagrindu, pvz., kalbant apieLatvijos dainø ðventes net nepaminë-ta, kad tokios rengiamos ir Estijoje,ir Lietuvoje, nebuvo analizuotas

Sugráþus ið KenterberioÁspûdþiai ið ðiuolaikinës muzikos festivalio „Sounds New“ ir konferencijos „Baltijos muzikos ir muzikologijos“


Girënas Povilionis, Audra Versekënaitë, Arvo Pärtas, Graþina Daunoravièienë, Kamilë Rupeikaitë, Jûratë Katinaitëir Rima Povilionienë N U O T R A U K A I Ð G . I R R . P O V I L I O N I Ø A R C H Y V O


K i n a s

repertuaras ir pan. (Ilze Velsmidospraneðimas). Heather MacLaughlinGarbes ið JAV praneðime apie „dai-nuojanèià revoliucijà“ Estijoje api-bendrinimus padarë tik dviejø tradi-ciniø estø choriniø dainø pagrindu.Kaip neblogus teorinius praneði-mus G. Daunoravièienë iðskyrëKerri Kottos („Energijos virsmasErkki– Sveno Tuuro muzikoje“) irDaniele Buccio („Eino Roiha’os in-dëlis á kompoziciniø technikø áverti-nimà“) pasisakymus. G. Daunoravi-èienës teigimu, lietuviai nenublankotarptautinës muzikologijos fone,netgi prieðingai – tarp nedidelës ap-imties objektø ir gana pavirðutinið-kø jø apþvalgø rodëme rimtas am-bicijas. Kontekstø stygiø uþsieniopraneðëjø pasisakymuose galimapaaiðkinti tikriausiai tuo, kad nema-þa dalis uþsienio praneðëjø yra visøpirma atlikëjai. Teorijos derinimassu praktika, viena vertus, yra labaiteigiamas bruoþas (antai Lietuvos

muzikologams vis kliûva, kad jieapie muzikà iðmano vien teoriðkai,o ne praktiðkai), taèiau, kita vertus,iðryðkëja gana pavirðutiniðkos mu-zikologijos þinios, siaurai apsiribo-jama savo tiriamu objektu.

Labai teigiamai galima ávertintigalimybæ uþmegzti kontaktus, as-meniðkai susipaþinti, o tai, tikimës,skatins tolesná bendradarbiavimà.Anot B. Baublinskienës, „galbût bû-tø buvæ geriau, jei praneðimai pagaltemø ir pasisakanèiøjø geografijàbûtø iðdëstyti miðriau. Tuomet sa-vaime vienas praneðimas suteiktøplatesná kontekstà kitam. Vis dël-to dþiugu, kad nors lygiagreèiai lie-tuviðkoms sesijoms vyko reprezen-tatyvios estø muzikos sesijos (jøpaklausyti buvo atëjæs ir gyvasisklasikas A. Pärtas), Lietuvos mu-zikologø praneðimai sulaukë dëme-sio, komentarø ir kiekvienas pritrau-kë tiksliniø konkreèios nagrinëjamostemos klausytojø“. Antai savo pra-neðimo pavadinimu „Tas paðëlæspirmasis deðimtmetis“ B. Baublins-kienë norëjo nubrëþti asociatyviàparalelæ tarp pastarojo deðimtme-

Þivilë Pipinytë

Pastaraisiais metais Gdynësvaidybiniø lenkø filmø festi-valiui tenka iðgyventi nemen-kø permainø: pasikeitë datos –ið rudens festivalis perkeltas ávasarà, keièiasi vadovai, þi-niasklaida nuolat kalba apieporeiká atsinaujinti. Ðiemettos permainos gana akivaiz-dþios: sutrumpëjo konkursinëprograma – joje rodoma 12filmø, tarp kuriø ir dar nie-kam nematyti, tik prieð festi-valá baigti kûriniai, ir jautarptautiná pripaþinimà pelnæfilmai, tokie kaip Jerzy Skoli-mowskio „Essential Killing“,pernai pelnæs kelis Venecijoskino festivalio apdovanojimusir ne vienà lenkø kino akade-mijos „Auksiná erelá“.

Pirmà festivalio dienà (deja, ðistekstas raðomas festivaliui tik pra-sidëjus) daugiausia susidomëjimosulaukë jauno reþisieriaus Jano Ko-masos filmas „Saviþudþiø kamba-rys“ („Sala samobójców“), kuriopremjera ðiemet ávyko prestiþinëjeBerlinalës programoje „Panora-ma“. Debiutas ryðkus ir ásimena-mas. Filmo herojai – prie gyvenimonepritampantys paaugliai, kurie uþ-sidaro savo virtualiuose pasauliuo-se ir bendrauja tik virtualioje erd-vëje. Turtingø, bet labai uþsiëmusiøtëvø sûnus jauèiasi suprastas tik in-ternete sutiktos merginos, kuri jaukelerius metus neiðeina ið savokambario. Vaikino saviþudybë atro-do logiðka iðeitis – su gyvenimu jonesieja niekas, net meilë nepaþás-tamajai.

Bet jaunas reþisierius neiðvengëne tik didaktikos, bet ir akivaizdþiøsupaprastinimø. Man atrodo, kadfilmas tikrai patiks jaunajai audito-

Debiutai ir klasika GdynëjePrasidëjo 36-asis lenkø vaidybiniø filmø festivalis

rijai. Ji ne tik atpaþins filme save,bet ir savo ðarþuotus, pinigams irkarjerai gyvenimà paskyrusius të-vus, savo muzikà, virtualius þaidi-mus, drabuþius ir þodelius. Vienasið tokiø jaunimo kultûros liudijimøman pasirodë ir gana daug vietosfilme uþimantys animaciniai intar-pai, sukurti japonø anime stiliumi.Neabejoju, kad filmas atsidurs tarpfestivalio prizininkø – já lydi ir di-dþiulis þiniasklaidos dëmesys.

Að labiausiai laukiu WojciechoSmarzowskio filmo „Roþë“ („Ró-ýa“). Prieð porà metø Smarzowskisnustebino Gdynæ filmu „Blogi na-mai“ – vienu niûriausiø ir juodþiau-siø pasakojimø apie „liaudies Len-kijos“ ir karinës padëties tikrovæ.Naujasis filmas þada perkelti á po-kará, á Mozûrus, kur vietos gyven-tojai tampa valdþiai átartinais pilie-èiais. Istorijà reþisierius þadapasakoti Armijos Krajovos karinin-ko akimis. Dar laukiu ir BartoszoKonopkos filmo „Aukðèio baimë“(„Læk wysokoúci“). Tai – debiutinisvaidybinis Kanopkos pilno metra-þo filmas. Ðis reþisierius jau sulau-kë tarptautinio pripaþinimo, o jodokumentinis filmas „Berlyno triu-

A T K E L T A I Ð 4 P S L .

èio Lietuvos operos (ypaè kameri-nës) scenos ir treèiojo deðimtmeèioVakarø Europos muzikos, kuriskartais ávardijamas kaip „paðëlæsdeðimtmetis“, kai pradëjo rastis ne-tikëèiausiø formø kûriniø ir stilisti-niø miðiniø. Pristatydama charak-teringus lietuviðkø ðiuolaikiniøoperø pavyzdþius, Beata pradëjonuo Broniaus Kutavièiaus „Lokio“(2000), kuri, anot muzikologës, në-ra modernistinë (juolab avangardis-tinë) opera, bet brëþianti tam tikràestetinæ ribà. Klausimas, kurioBeata sulaukë po praneðimo – „ko-dël lietuviðkose operose tiek daugkalbëjimo (ne dainavimo)“ – kolkas lieka retorinis, o já uþdavusiammuzikologui ið Kanados JacobuiSagransui (estiðkoje sekcijoje skai-èiusiam praneðimà apie Veljo Tor-miso muzikà ir jos „kalbamuosius“fragmentus) B. Baublinskienë pa-dovanojo B. Kutavièiaus operos„Lokys“ CD, kuriuo jaunasis kole-ga labai apsidþiaugë. Lietuviðkø ka-meriniø sceniniø veikalø ávairovëypaè sudomino ir kompozitoræ iðLatvijos Gundegà Ðmite (ji skaitë

ádomø praneðimà „Kalbos skambe-sys kaip pagrindinis naujausiø lat-viðkø choriniø kûriniø aspektas“).Didelio susidomëjimo sulaukë ko-legos R. Astrausko praneðimas,skirtas Lietuvos etnomuzikologijaipokariu, – bendresnio pobûdþio,pritaikytas nieko apie dëstomà te-mà neþinantiems, supaþindinantissu istoriniu-politiniu kontekstu ircharakteringais, patraukliais liau-dies dainø pavyzdþiais. Ðis pasisa-kymas puikiai uþbaigë lietuviø de-legacijos praneðimus. Sàðaukøávyko K. Rupeikaitës ir profeso-riaus Kevino Karneso ið Emerio(Emory) universiteto (Atlanta,JAV) praneðimuose, kurie buvoskirti þydø kultûros Baltijos krað-tuose temai. K. Karnesas savo pa-grindiná praneðimà (keynote) pava-dino kreipimusi, siekdamas, kadBaltijos muzikologai atkreiptø dë-mesá á istorijoje iki Antrojo pasau-linio karo labai svarbø þydø ánaðàformuojant ðiø kraðtø muzikinæ kul-tûrà, kad ði istorija neliktø uþmarð-tyje ir bûtø aktyviai tyrinëjama.

Pabaigoje galima pacituoti

B. Baublinskienës mintá: „Màstantbendriau apie britø rengtoje kon-ferencijoje susidëliojusià Baltijosmuzikos ir muzikologijos mozaikà,tenka konstatuoti, kad nors de fac-to bent jau trijø Baltijos kraðtø ry-ðiai yra seni, mes patys (kaip ir es-tai bei latviai) baltiðkøjø sàsajønelinkæ akcentuoti. Esame kiekvie-nas tarsi atskirai, o pabrëþti bendry-bes vis dëlto bûtø prasminga, bentjau prisistatant tokioms gana toli-moms ir mûsø nepaþástanèioms kul-tûroms.“ Taigi yra apie kà pamàs-tyti ir padiskutuoti, rengiantispanaðaus pobûdþio prisistatymamsateityje. Tikëkimës, kad jø tikraibus. Juk turime kuo sudominti.

Dar vienas dþiuginantis faktas –pirmà konferencijos dienà lietuviøsekcijose pamatëme LMTA muzi-kologijos studijø programos studen-tæ Danguolæ Kotrynà Kapkanaitæ.Ji specialiai atvyko ið Londono pa-siklausyti praneðimø, o juk reikëjomokëti nemaþà dalyvio mokestá...Toks jaunosios kolegës pasirinki-mas teikia vilèiø, kad Lietuvos mu-zikologija iðliks.

ðis“ („Królik po berliñsku) buvo ge-rai sutiktas ir Lietuvoje.

Konkursinius filmus ðiemet ver-tins tarptautinë þiuri, kuriai vado-vauja Anglijoje uþaugæs ir ten kurian-tis Paweùas Pawlikowskis („Meilësvasara“). Tarp þiuri nariø – anima-cinio filmo „Valsas su Baðiru“ re-þisierius Ari Folmanas, aktorë Ma-ja Ostaszewska, viena Roterdamofestivalio organizatoriø LiudmilaCvikova. Ádomu, kaip keisis filmøvertinimai, juk ne vienas þiuri na-rys, ko gero, ne taip jau gerai orien-tuojasi lenkø kino kontekste.

Kitoje festivalio programoje –„Lenkø kino panorama“ – bus pa-rodyti 9 filmai. Kol kas sunku pasa-kyti, ko pristigo joje rodomiems fil-mas, kad patektø á konkursà, bet irtarp jos autoriø daug þinomø var-dø: Andrzejus Barañskis, Anna Ja-dowska, Wiesùawas Saniewskis.

Dar vienas festivalio konkursasskirtas jaunøjø kinui. Programoje –trumpo metraþo filmai, kuriuos su-kûrë aukðtøjø kino mokyklø studen-tai. Viena ið jø – Andrzejaus Waj-dos kino mokykla – ðiemet surengskonferencijà, taip pat bus atidarytafotografijø paroda „Andrzejus Waj-

da ir jo draugai“. Didysis lenkø re-þisierius ðiemet festivalyje surengsir meistriðkumo pamokà – kartu suJanuszu Morgensternu jis analizuosvienà savo filmo „Pelenai ir deiman-tas“ scenà.

Meistriðkumo pamokos – ðio fes-tivalio naujovë. Pamokas taip patþada surengti Krzysztofas Zanussi

mà Ðarûno Barto filmà „Eurazijosaborigenas“ antradiená susirinkusiaiauditorijai pristatë Izolda Keidoðiû-të. Abi ðios programos masina gar-siais vengrø, vokieèiø, rumunø var-dais, tad lietuviðkas kinas atsidûrëtikrai gerame kontekste.

Dar viena dëmesio verta ðiø metøGdynës festivalio programos dalis –

ir Agnieszka Holland. Planavo irRomanas Polañskis, kuris ðiemet uþgyvenimo nuopelnus bus apdovano-tas „Platininiu liûtu“, bet festivalioiðvakarëse praneðta, kad Polañskisá Gdynæ neatvyks – jis turi baigti sa-vo naujà filmà.

Kitas „Platininis liûtas“ skirtasraðytojui, scenaristui, reþisieriui,vienam lenkø mokyklos kûrëjø Ta-deuszui Konwickiui. Kilæs ið Vil-niaus, vienà paskutiniøjø savo fil-mø – fantazija Adomo Mickevièiauskûriniø tema „Lava“ – Konwickisfilmavo taip pat Vilniuje.

Ðiemet festivalyje bus ir keli lie-tuviðki akcentai. Programoje „Po-lonica“ bus parodytas KristijonoVildþiûno filmas „Kai apkabinsiutave“. Kitoje programoje „Centrinësir Rytø Europos panorama“ rodo-

lenkø kino klasikos retrospektyvos.Viena jø vadinasi „Siurrealizmas len-kø kine“ ir pristato iðskirtiniø kûrë-jø – Andrzejaus Ýuùawskio, PiotroSzulkino, Grzegorzo Królikiewic-ziaus, Andrzejaus Barañskio – fil-mus. Beje, ðiai 7-ajame ir 8-ajamedeðimtmeèiais Lenkijoje susiforma-vusiai originaliai krypèiai skirta irnauja knyga, kurià gavau tik atvy-kusi á festivalá. Kita retrospektyvavadinasi „Gryna klasika“. Joje busparodytas ir ne vieno vyresniosioskartos lietuvio nostalgiðkai prisime-namas Wojciecho Haso „Rankrað-tis, rastas Saragosoje“. Festivalioprograma kupina ávykiø ir filmø,tad, manau, jam pasibaigus busdaug áspûdþiø, kuriuos pabandysiuapraðyti kitos savaitës „7md“.

„Saviþudþiø kambarys“

„Roþë“


D a i l ë

Agnë Naruðytë

„Norint ið tikro, kûrybiðkai pra-nokti religiná nuðvitimà, nereikianarkotikø. Religinis nuðvitimas ávei-kiamas profaniðku nuðvitimu, ma-terialistiniu, antropologiniu ákvëpi-mu, á kurá ávesdinti gali haðiðas,opijus ar bet kas kita“, – raðë Wal-teris Benjaminas apie siurrealizmà,në neátardamas, kad jo mintis buspanaudota po kokiø aðtuoniasde-ðimties metø renkantis 54-osios Ve-necijos bienalës pavadinimà.

„Nuðvitimas“ arba „ILLUMI-nations“ yra bienalës aðis, ant ku-rios ðveicarë kuratorë Bice Curigerveria kûrinius, menininkus, idëjas.Ðiame þodyje telpa ir viduramþiørankraðèiai, auksu ir sidabru nu-ðviesdavæ vienintelæ tiesà, ir „na-tions“ – valstybës kaip pagrindinisbienalës sandaros elementas, norupasipuikuoti prieð kitus palaikantisjos gyvastá jau daugiau nei ðimtàmetø.

Tai rodo, kad norint viskà galimaapversti. Benjaminas raðë ið mark-sizmo pozicijø, jam patiko fotogra-fija, nes ji naikino meno kultà ir in-dividualizmà, o jai paklûstanti ðviesastelbë ideologines meno fikcijas. Ve-necijos bienalëje meno kultas nenyksta, o tarpsta, ðiemet persmelk-tas fiktyvumo, netikrumo ir neadek-vatumo nuojautos. Èia metas uþ-versti jau pasenusià Benjaminoknygà ir pradëti nuo pradþiø.

Kelias prie meno kûrinio

Ðiemet, kaip reta, Lietuvoje pa-siruoðimus bienalei trikdë diskusi-jos – vieðos ir ne. Dariaus Mikðio irÐiuolaikinio meno centro projektas„Uþ baltos uþuolaidos“ (komisarasKæstutis Kuizinas) ir man atrodënepakankamai gerai apmàstytas.Pirmiausia dël to, kad valstybë ta-po „kuratore“ tiesiog skirdama sti-pendijas menininkams – nesàmo-ningai, per daug nesirinkdama,ilgainiui (pradedant nuo 1992-øjø)patenkindama kone kiekvienà. To-liau – dël to, kad ið projekto iðkartbuvo iðmesti taikomosios dailësatstovai – formaliai, pagal tradi-cinæ meno ðakø hierarchijà, norsdaugelis jø kuria ir visai ne taiko-mojo pobûdþio kûrinius. Na, ir dardël to, kad visa ta kolekcija turëjolikti paslëpta uþ baltos uþuolaidos.Norëdamas kà nors pamatyti, þiû-rovas turëtø rinktis, taigi jau jis tap-tø tos konkreèios laikinos parodoskuratoriumi, ne valstybë. Kita ver-tus, daugelis menininkø atsisakë da-lyvauti, nenorëdami tapti statistaiskito menininko kûrinyje, tad kolek-cija liko skylëta. Atrodë, kad bus tikbalta uþuolaida – dar ir dël to, kadeilinis, meno persisotinæs bienalëslankytojas, atrodë, turëtø tingëti uþjos ieðkoti meno kûriniø. Taèiau vie-ta ir laikas viskà pakoregavo.

Venecijoje viskas vyksta maþdaugtaip: per kokias tris dienas stengie-si apþiûrëti visus nacionalinius pa-viljonus (kuriø ðiemet yra 89), ku-

ruojamà tarptautinæ parodà (á ku-rià ðiemet buvo pakviestas Ginta-ras Didþiapetris) ir, jei lieka laiko,ðalutines parodas. Ið pradþiø geidipamatyti, kas naujo meno pasauly-je, beuþsimezgantá nuovargá iðvai-ko smalsumas – o kà rodo estai, kà

në, jog knaisiojuosi po svetimà at-mintá, kad erdvë yra ne tikra, o fik-tyvi – netobulas prisiminimas. Taippasinërus á kitø praeitá, kurios ne-buvo, uþ sienø palikta realybë irgidingo. Net Giardini paukðèiai jau,regis, buvo sukonstruoti specialiai

këjus ir situacijas. Bet netrukus pa-aðtrëja ir pasunkëja laiko iðgyveni-mas. Juk neveltui sakoma, kad „lai-mingi laiko neskaièiuoja“ – kaifilmo veikëjai nuolat þiûri á laikro-dá, o visø laikrodþiø laikas sutampaminutë á minutæ su realiu parodos

gybæ þmoniø ávairiose ðalyse. Manolaikas buvo pasidalijæs. Net jei ma-no dabartis tuo paèiu metu buvo ak-tualizuota kaip intensyviai iðgyvena-mø akimirkø suma, o að keliavau áskirtingas praeitis, tarsi visi laikai,visos praeitys egzistuotø vienumetu. Taigi laikas vienu metu ir bë-go greitai, nes buvo tiesiog smagu,ir buvo visiðkai sulëtëjæs, skaièiuo-jant kiekvienà minutæ, tarsi lau-kiant.

Pastebëjau, kad atmintyje „ásira-ðë“ pirmiausia visi tie paviljonai,prie kuriø reikia laukti: Japonijos,Izraelio, JAV. Erdvës iðtuðtinimo irlaiko iðtæstumo efektas buvo sukur-tas ir Lietuvos paviljone. Pirmiau-sia – atsitiktinai, nes jo vieta buvoneteisingai paþymëta bienalës þe-mëlapyje. Paskui, gerokai paklai-dþiojæs po ðià retai lankomà Vene-cijos teritorijà, lankytojas patenkaá tuðèià Scuola S. Pasquale erdvæ –grindø viduryje ámontuota plokðtëdengia osariumà – urvà su kaulais,o prieðais altoriuje vaizduojamasMergelës Marijos ëmimas á dangø.Kartu su ja pakilæs á antrà aukðtà,jau meno patirèiai nuteiktas lanky-tojas iðvysta baltà uþuolaidà – darvienà tuðtumà, tuðèià lapà, kurá rei-kia priraðyti, pasirenkant meno kû-riná (kaþkas pasakojo – neþinau, artai tiesa, kad á paviljonà uþsukæ vie-nuoliai pasirinko Dichavièiaus ak-

Meno áproèiø klibinimas54-oji Venecijos bienalë

instaliacijos nuopelnas? Tikriausiaine. Mus veikë iðtemptas laikas, netik erdvë. Priversdami laukti, britaisukûrë laiko kapsulæ, kurioje viskas,net dulkës ágyja ypatingà vertæ.

Dvideðimt keturiø valandø laikokapsulæ sukûrë ir „Auksiná liûtà“laimëjæs amerikietis ChristianasMarclay. Jo filmas „Laikrodis“ su-montuotas ið vakarietiðko kino frag-mentø, kuriuose tikrinamas laikas.Ið pradþiø þiûrëti tiesiog smagu –beveik prigulus ant minkðtos baltossofos, atpaþástant þinomø filmø vei-

rëjau filmo dalá nuo be penkiolikostrys iki penkios po trijø. Tos daliesviduryje, maþdaug be penkiø trys,buvo parodytas kadras, kuriameprie laikrodinës bombos pririðtasþmogus prakaituodamas ið siauboþiûri á laikrodá. Ðiek tiek po trijø,po to, kai suskambëjus skambuèiuipro mokyklos duris pasipylë vaikai,tas nelaimëlis ir vël pasirodo – visdar prakaituojantis ið siaubo, vis darþvilgèiojantis á tà patá laikrodá.

O juk man per tà laikà buvo pa-pasakota daugybë istorijø apie dau-

tà). Taigi laikas ne tik prailginamas,bet ir sutirðtinama jo patirtis – kadkà nors pamatytø, þiûrovas turi pri-imti estetiná sprendimà. Po to á kû-riná nebeámanoma þiûrëti abejingupersisotinusio praeivio þvilgsniu.Prislopinamas net noras kritikuoti –nes juk tai tavo sprendimas. Ir darta balta uþuolaida.


prancûzai, kà danai? Ðtai ryte, vosatidarius Giardini – pagrindinësekspozicijø erdvës – vartus, prie jøbûriavæsi þurnalistai, menininkai,galerininkai, kritikai beveik bëgtenuskubëjo viena kryptimi. Supratau –kaþkà „iðmetë“ ir leidausi paskui.Netrukus visi ankstyvieji þiûrovaisusicementavo á vienà eilæ – prieDidþiosios Britanijos paviljono.Stoviu ir að. Uþ manæs stovintys an-glai kalbasi apie orà ir tikisi, kadtuoj viskas pajudës: „BBC tik no-ri nufilmuoti eilæ“, – sako vienasplikis, o á mano uþraðø knygutæákrenta jo blakstiena. Prieina pavil-jono darbuotojas ir praneða, kadreikës laukti maþdaug dvi su pusevalandos. Kyla iðdavikë mintis: „Ne-gi tai, kas paslëpta viduje, verta tieklaiko?“

Laimei, sovietmeèiu susiformavæágûdþiai niekur nedingo – pavykosuformuoti stovëtojø komandà: pa-kaitomis tikrinome kitus paviljonus,o laukimo periodai labai tiko viso-kiems apmàstymams, po truputá ra-ðant ðá straipsná. Dvi su puse valan-dos neprailgo. Prieð áleisdamavidun, britø paviljono priþiûrëtojaperspëjo saugoti kojas ir galvas,svarbiausia „health and safety,“ sa-kë ji.

Paviljono vidus neatitiko Palladioarchitektûrà primenanèios pastatoiðorës: Mike‘as Nelsonas ten atkû-rë 2003 m. Stambulo bienalei savopaties darytà instaliacijà – namà,kurio erdvëse „likæ“ apdulkëjæ siû-lai, siuvimo maðinos ir kiti rakan-dai turëtø priklausyti nelegaliamtekstilës fabrikëliui. Belandþiojantpo kambarius ir koridorius (galvàið tikrøjø reikëjo saugoti, kad neat-sitrenktø á paþemintas lubas), atro-dë, kad bûsto gyventojai pasprukoar buvo iðnaikinti, o dvi raudonaiapðviestos fotolaboratorijos primi-

tam, kad patirèiau bûtá kitur.Taigi britai átikino ir uþkeikë ma-

no budrumà, jø paviljonas tapo ke-lione, nuotykiu, „ásiraðiusiu“ á at-mintá. Bet ar tai – vien tik

lankytojo laiku, realybë ir fikcija su-sipainioja. Kyla neaiðki átampa – juktos akimirkos, kai kine tikrinamaslaikas, paprastai bûna didþiausiosátampos momentai. Pavyzdþiui, þiû-

Cristian Marclay. Kadras ið filmo „Laikrodis“. 2010 m.

Franz West. Instaliacija „Virtuvëlë Franzo Westo studijoje“. 2011 m.


D a i l ë

Istorija uþ (kokios nors) uþuolaidos

Balta uþuolaida, neþinau ar sà-moningai, þymi Venecijoje visadaryðkià simbolinæ perskyrà. Juk „pa-grindinës“ ðalys pasistatë savo pa-viljonus Giardini XIX amþiuje, kaimûsø savarankiðkos valstybës netnebuvo. Bienalë buvo jø susibûri-mas, poreikio pasikeisti patirtimi ir

dus gráþti á Lenkijà, atkurti kibucà,bet jo entuziastingame balse girdëtinetikrumo gaidelë, istorijos ironija,pavertusi kibucà koncentracijos la-geriu. O Rusijos paviljono kurato-rius Borisas Groysas tiesiog prista-të Andrejaus Monastyrskio akcijas –jose dalyvaudami intelektualai bë-go ið melu persisunkusios sovietme-èio erdvës paþiûrëti menininkoveiksmo, po kurio daþniausiai ne-likdavo jokio rezultato, tarsi niekasnebûtø atlikta, niekas nepasakyta.


meno istorijos citatø kulminacija –„Auksiná liûtà“ laimëjæs Vokietijospaviljonas, kuriame kinematografi-ninkas, teatro reþisierius ir perfor-mansø kûrëjas Christophas Schlin-gensiefas, 2010 m. vasarà miræs nuoplauèiø vëþio, sukûrë baþnyèià. Èiayra visi reikalingi atributai: suolai,vitraþai, altorius, klausykla, sakyk-la... Bet vietoj paveikslø – þinoma,dokumentiniai filmai. Juose rodo-mi Fluxus ritualai ir Schlingensieforentgeno nuotraukos, o balsas kal-ba apie pasikeitimo ilgesá, apmàstonuveiktus darbus – gerus ir blogus,verkia. Tai paties menininko reko-lekcija, ruoðiantis mirti. Paskui skai-toma evangelija „pagal Beuysà“. Al-toriuje – Schlingensiefo ligoninëslova ir Beuyso triuðis, tapæs eucha-ristijos metu aukojamu kûnu. Me-nininkui tik Fluxus tegali suteikti ið-riðimà – nuðvitimà – áveikiant save,mirties baimæ ir kanèià.

Dalyvaudama ðitose miðiose kar-tu maèiau, kad Fluxus buitiðki ritu-alai jau virto ikonomis, pamaldumoobjektais, á kuriuos reikia þiûrëti uþ-vertus galvà – kûnas átraukiamas áritualà. Taip Fluxus niekniekiai virs-ta kaþkuo baisiu ir dideliu. Bet galtik tai, tik azartiðkas ðio judëjimodalyviø tikëjimas tuðtumos prasmedar palieka nuðvitimo viltá visuome-nëje, kur vienintelis trokðtamas da-lykas yra pinigai? Galbût vëþio su-ëstas menininko kûnas, paaukotasðiose meno miðiose, dar gali paro-dyti kelià skandalø ir kriminalø at-rûgomis vemiantiems dabarties ro-mënams? Arba paaiðkinti, kodëlstoviu eilëje prie britø paviljono, norsto man gyvenime visai nereikia?

Bet tai – ne tikra baþnyèia. Su-skambo ðalia manæs sëdëjusios mo-ters telefonas. Ji atsiliepë ir pradë-jo kaþkà ilgai pasakoti. Jau ëmiaumanyti, kad vis dëlto fluxiðkas nu-ðvitimas neprilygsta religiniam nu-ðvitimui, kad menininkø bendruo-menë negali áveikti vartotojiðkosbuities ir banalybës, kai staiga atsi-suko prieðais sëdëjusi mergina ir su-ðnypðtë – „ða!“ Mobiliojo telefonosavininkei teko pratæsti pokalbá lau-ke. Fluxus nuðvitimas buvo tikras.

Atsitiktinumai ir tarpai

Fluxus buvo tikras ir Lietuvos pa-

viljone. Visiems renkantis kûrinius,nuolat kito ir paroda. Tarp kûriniø –stilistiðkai ir konceptualiai skirtingø,reprezentuojanèiø skirtingø kartøpoþiûrius, gyvenanèiø ið esmës skir-tinguose meno pasauliuose – nuo-lat mezgësi nauji ryðiai, èia pat nu-trûkdami.

Ðis takumas, netvarumas, pras-mës kûrimasis ir trûkinëjimas, poeti-në praneðimo dekonstrukcija buvo

Tarp, þinoma, yra pauzës. Jø ga-lià pamirðo Italijos paviljono kura-torius Vittorio Sgarbi. Idëja buvodaug þadanti – jis pakvietë italø in-telektualus, nesusijusius su menokritika, pasiûlyti sau ádomius, pras-mingus meno kûrinius. Visi jie bu-vo sutalpinti á paviljonui skirtà Ar-senalo erdvæ. Ðalia dar „ákurtas“mafijos muziejus. Taip Italija paþy-mëjo savo valstybës sukûrimo 150

Tuo tarpu senasis Vakarø pasau-lis gilinasi á globalias problemas arneria á pasaulio meno istorijà. Ame-rikieèiai, konvertavæ tankà á bëgi-mo takelá, „Delta“ avialinijø këdes –á gimnastikos buomà, o bankomatà –á vargonus (ar atvirkðèiai), keliaisaukðtais sulipdë nacionalinius ávaiz-dþius ir stereotipus, iðsprogdinda-mi amerikietiðkos svajonës mitàkaip Warholo sriubos skardinæ. O

konkuruoti iðraiðka. Tuomet þemë-lapyje nebuvo daugybës valstybiø,o mûsø nebuvimà ilgam átvirtino so-vietinë okupacija, paslëpusi dalá pa-saulio uþ „geleþinës uþdangos“. Bie-nalëje ji tebeegzistuoja, paþymëtane tik tais pompastiðkais paviljonøpastatais, efemeriðkais, kasmet kei-èianèiais vietà „nepagrindiniø“ ða-liø paviljonais, bet ir investuotø pi-nigø kiekiu (manau, kad britams jøerdvinis nuotykis atsiëjo brangiai).Perskyrà þymi ir poþiûris á bienalëstemà.

Pastebëjau, kad daugelis buvusiosovietinio bloko valstybiø bienalëstemà „nuðvitimai“ interpretavokaip galimybæ nuðviesti savo istori-jà, nuðviesti atminties tamsybes, ap-màstyti paminklø statybos, griovi-mo ir atstatymo laikus (kaip ðiuometu Nacionalinëje dailës galerijojeveikianèioje parodoje „Paminklai,kuriø nëra“). Tai padaryta VidurioAzijos paviljone (Kirgizija, Kazach-stanas, Tadþikistanas, Uzbekista-nas), tuo tarpu èekø menininkasDominikas Langas sukûrë instalia-cijà ið savo tëvo skulptûrø, kuriasjis liovësi kûræs prieð gimstant sû-nui – èia regi, kaip mintis deformuo-jasi, ástringa laike, kartojasi begaly-bëje, vyksta kolektyvinës atmintiesdekonstrukcija, o ðio „Mieganèiomiesto“ priþiûrëtoja visus laiko prieð-taravimus vaðeliu suneria á didþiulæbaltà antklodæ. Lenkijai atstovaujan-tis þydø menininkas Yaelas Bartana(beje, jau matytas ÐMC) ragina þy-

dar viena ryðki bienalës tendencija.Galbût nesàmoninga. Apie tai gal-vojau þiûrëdama, kaip Kinijos pa-viljone tirpsta vakarietiðkà estetikàaukðtinanèio kinø teoretiko tekstai,kaip Danijos paviljone daugybë me-nininkø savo darbais analizuoja kal-bos laisvës temà, kaip Urugvajauspaviljone Alejandro Cesarco ir Ma-gelos Ferrero meilës ryðys iðreiðkia-mas pokalbiu apie raðymà, kaip þo-dþiai uþpildo vaizdo tarpus, kaipIspanijos paviljone Dora Garcia ið-dëliodama nuolat kintantá fotogra-fijø, knygø, tekstø muziejø kalbaapie menininko neadekvatumà va-dybininkø gerai suorganizuotamepasaulyje, kiekvieno kûrybinio veiks-mo neadekvatumà, netinkamumà,klaidà, kuri iðreikðtø tai, kas teisin-gais þodþiais neiðsakoma. Kultûrosklodai pasislinko ir prisisunkë taip,kad nebëra jokio aiðkumo – kas vyks-ta tarp? Pasakojimas ir jo fikcijakaip netikrumo ir neadekvatumojausmas.

metø jubiliejø. Taèiau rezultatas bu-vo koðmariðkas – vienas uþ kità ryð-kesni videomeno altoriai, nukryþiuo-tas raudonas Apeninø pusiasaliobatas, baþnyèios ið bambuko ir ma-karonø, kûnai, statulos, ðviesos kë-lë ðleikðtulá. Dar niekada nebuvaupajutusi tokio persisotinimo menu.Tai, regis, teigë ir ant visø paviljo-no sienø iðraitytas teiginys kaip nuo-roda á mafijà: „l’arte non e cosanostra“ – menas tikrai nëra èia su-kabintø italø menininkø reikalas.Dël jo nereikia kovoti, prieðingai,reikia kovoti su juo. Èia vël prisi-miniau baltàjà uþuolaidà.

Lietuvos paviljonà galima laikytiitalø geràja puse. Èia taip pat pri-statomas neaprëpiamas kiekis me-no kûriniø, bet baltos uþuolaidospakanka, kad juos bûtø galima iðtikrøjø pamatyti. Pasirinkimo pa-kanka, kad menas ágytø vertës. Beto, èia ávyksta dar vienas visiems pa-viljonams prieðingas dalykas: uþuotrodæs save, Darius Mikðys atveþaLietuvos menà tarsi kontrabandà áVenecijos bienalæ. Taip jis sujungiair istorines bienalës skirtis, ir bie-nalës formavimà nacionaliniu pagrin-du, ir religiná bei profaniðkà nuðviti-mà. Metas vël atsiversti Benjaminà:„Pasaulio struktûroje sapnas iðkli-bina individualybæ kaip supuvusádantá“, – sako jis. Nesvarbu, kaipvertinsime individualizmà, Lietuvospaviljone atliktas klibinimas, kaiprodo „specialus paminëjimas“ tarp-tautiniame meno forume, veiksmin-gas. Tik, siekiant radikalumo, darreikëtø iðklibinti vieno menininkoindividualizmo likutá, jo pavarde þy-mimà „að“.

P. S. Klibinimà Venecijoje pratæ-së Coolturistës, po Marijos paveiks-lu ágyvendinusios susivyniojimo á bal-tà uþuolaidà akcijà. O nakvynëFusinos kempinge iðklibino pasku-tinius individualizmo likuèius: su ko-lege uþmigome sûpuojamos kitamevagonëlio gale besimylinèios pore-lës ir klausydamosi ðalia palapinespasistaèiusiø musulmonø maldos.

Vidurio Azijos paviljonas. Said Atabekov (Kazachtanas). Instaliacijos„Korpeshe vëliavos“ fragmentas. 2009 m.

Didþiosios Britanijos paviljonas. Mike Nelson instaliacijos fragmentas

Song Dong parapaviljonas, kuriame eksponuojami Asier Mendizabal, Cyprien Gaillard, Yto Barrada kûriniai. 2011 m.


T a r p d i s c i p l i n ø

Skaidra Trilupaitytë

2009 m. rudená þiniasklaida pa-skelbë, jog valstybë 68,6 mln. litøplanuoja remti devyniø Lietuvosmeno inkubatoriø1 plëtrà – ðiemsinkubatoriams rekonstruoti bei pa-statams sutvarkyti buvo þadëtas fi-nansavimas ið 2007–2013 m. Lietu-vai skirtø Europos Sàjungos paramoslëðø. Vëliau teko iðgirsti, jog rea-lios paramos gali tikëtis tik tie, ku-rie per trumpà laikà suskubo pa-rengti patalpø árengimo projektus,visgi pats meno inkubatoriaus reið-kinys neabejotinai vertas atidesnioþvilgsnio.

Nacionalinës kûrybiniø ir kultû-riniø industrijø asociacijos (KiK)puslapyje skelbiama, jog „menø in-kubatorius – tai pelno nesiekiantiorganizacija, kurios pagrindinistikslas yra padëti ávairiø meno rû-ðiø atstovams ir su menu susiju-siems verslininkams“. Tolesni lietu-viðkøjø inkubatoriø apibûdinimaipateikiami ne versliø menininkø,bet Ûkio ministerijos (t. y. ðaliesverslà „kuruojanèios“ ástaigos) at-stovës lûpomis. Pastaroji nusakë irtris pagrindinius meno inkubatoriøbruoþus (kaþkodël ávardytus kaip„inkubatoriø grupës“): meno sieji-mà su verslu, paveldo iðsaugojimopastangas ir visuomenës átraukimàá kultûriná gyvenimà. Taip pat pri-paþinta, jog menø inkubatoriø idë-ja kilusi ið uþsienio ðaliø, ypaè Di-dþiosios Britanijos. Vis dëlto nebûtinapost factum gilintis á britiðkuosiusapibrëþimus – ðiandien kur kas ádo-miau ne dar kartà iðgirsti „popieri-nes definicijas“, bet paþvelgti á vie-tos sàlygomis sudygusius daigus.Tiesa sakant tai, jog pagrindinës kû-rybiniø industrijø Lietuvoje lobisti-nës organizacijos, KiK asociacijos,interneto puslapyje minëta infor-macija yra pateikiama perspausdi-nus vienintelio ðaltinio – „Valstieèiølaikraðèio“ – publikacijà, nuteikëkiek ironiðkai.

Màstant, kuo Ûkio ministerijosiðvardyti devyni meno inkubatoriaiskiriasi nuo tiesiog sëkmingai vei-kianèiø biudþetiniø meno ástaigøbei nevyriausybiniø organizacijøkrinta á akis tai, jog pirmuosius ðian-dien kur kas geriau apibûdina neapèiuopiama veikla, bet jos vizija(tiksliau, ne tiek veikla, kiek „atei-ties verslo“ retorika). Ne tik KiKApuslapyje, bet ir ávairiuose vieðuo-se pasisakymuose pripaþástama, jogkol kas Lietuvoje aktyviau veikia tik„Menø spaustuvë“ ir Uþupio menoinkubatorius. Visgi ðiø inkubatoriø

organizaciniai pajëgumai, lankyto-jams matomos veiklos charakteris-tikos bei kûrybinëms industrijomstokie svarbûs pridëtinës vertës ro-dikliai (apie pastaruosius dël vieðaiprieinamos informacijos stokos ten-ka kalbëti tik hipotetiðkai) yra per-nelyg skirtingi, kad galima bûtøsvarstyti apie kokius nors specifi-nius vilnietiðkø inkubatoriø bruo-þus.

Kûrybiniø verslø inkubatoriai ga-li bûti traktuojami ne tik kaip atei-ties programos, bet ir kaip virtualiosgan abstrakèiø naujosios ekonomi-kos raktaþodþiø sankaupos. Pavyz-dþiui, tipiðkas KiK asociacijos pus-lapyje randamas institucijos (darneveikianèios) apraðymas skambataip: „Projektas teigiamai paveikssocialinæ ðalies plëtrà bei prisidësprie þmogiðkøjø iðtekliø plëtros.“ Pa-naðias frazes ðiandien noriai links-niuoja ir þiniasklaida, kurioje nestin-ga inkubatoriø efektø apraðymø.Puikus retorikos pavyzdys – bûsi-mojo Ðiauliø menø inkubatoriausapibûdinimas: „Èia lengvatinëmissàlygomis ketinama inkubuoti me-nininkus, kurie „ið meno darytø ver-slà“. Vietos inkubatoriuje galëtørasti nuo odininkø iki kinematog-rafininkø. Menø inkubatoriaus ákû-rimas duotø pradþià visos teritori-jos plëtrai.“ Turbût kol kas nevertaklausti, kokie bendri interesai bursodininkus ir kinematografininkuspo vienu stogu (þinoma, tokiø inte-resø gali ir atsirasti), mat minëtaspasaþas tiesiog pavirðutiniðkai at-kartoja postindustriniø miestø gen-trifikacijos formulæ. O pastarojireiðkia, jog tipiðkas „kûrybinës eko-nomikos“ rajonas gimsta tada, kaivietos atgaivinimà, staigiai pakilu-sias þemës kainas bei nuomos mo-kesèius seka „paprastø“ menininkøbei kitokiø „nepasiturinèiø mirtin-gøjø“ iðstûmimas ið „naujai sukles-tëjusio“ turtingøjø kvartalo (a la„Soho modelis“, kurá ðiandien mi-ni kas netingi).

Meno „apskaièiavimas“ pagalekonominæ jo vertæ ið tiesø gali „pa-kiðti kojà“. Juk ðiuo poþiûriu sunkupasakyti, kuo, pvz., ðiuolaikinë sce-nos menø organizacija, kurios veik-là dotuoja savivaldybë ir kuri (tarpkitø dalykø) prodiusuoja jaunøjømenininkø kûrybà, skiriasi nuo pri-vaèios ðiuolaikinio meno galerijos,kuri (taip pat tarp kitø dalykø) sie-kia pristatyti ir tarptautiniu mastu„prasukti“ jaunus menininkus. Skir-tingø meno ðakø ar raiðkos skirtu-mai skaièiuojant pridëtinæ vertæ netokie ir svarbûs, todël galima beveiknekreipti dëmesio á tai, jog vienu at-veju svarbesnis festivalinis konteks-tas, kitu – parodinë veikla ir daly-vavimas tarptautinëse mugëse araukcionuose. Naujosios kûrybinësekonomikos atveju reikëtø anali-zuoti ávairius ðalutinius dalykus, ta-èiau juos ávertinti akivaizdþiai sun-kiau. Pavyzdþiui, turistø pritraukimopoþiûriu patrauklioje vietoje esanti„Uþupio galera“ ið tiesø yra tapusi

traukos taðku, vis dëlto ir ðiuo at-veju vargu ar kas galëtø konstatuo-ti jos ekonominës naudos dydá, þi-noma, jei nekalbësime vien apieðalimais esanèiø kaviniø pajamas.

Nedaug tepasako ir vietos kûry-biniø industrijø ámoniø analizë – èiataip pat ignoruojama ir kultûros so-ciologijoje, ir organizacijø teorijo-se pabrëþiama meno organizacijøspecifika ir tokie áprasti dalykai kaipmeninë vertë ar organizacijos „sim-bolinis kapitalas“. Daug neaiðkumøkyla ekonominæ KI sektoriaus pu-sæ nagrinëjant pagal veiklas, o neámoniø tipus; painiojamos arba ga-lutinëje statistikoje „á bendrà kati-là sumetamos“ vieðøjø ástaigø, ne-pelno organizacijø ir komerciniøámoniø pajamos, todël grynasis pel-nas, apie kurá kalba tradicinë eko-nominë analizë, kelia átarimø.

Ne paslaptis, jog tradiciniø (arjuolab netradiciniø) meno organiza-cijø pajamos itin maþos. Ðtai 2010 m.pristatytame Vilniaus kûrybiniø in-dustrijø þemëlapyje teigiama, jog„tradicinëje kultûrinëje veikloje“(apimanèioje ir vizualiuosius beiscenos menus) 2009 m. veikusiosámonës „gavo 208,9 mln. litø paja-mø“ (jos gerokai maþesnës nei „nau-joje kûrybiniø industrijø veikloje“veikusiø ámoniø). O palyginus vie-nam darbuotojui tuo paèiu laikotar-piu tekusias pajamas, „naujos“ ir„tradicinës“ veiklos ámoniø pajamøsantykis yra 131 tûkst. ir, atitinka-mai, 31 tûkst. litø. Kitaip tariant,tradicinës kultûros ir meno darbuo-tojai uþdirbo 4,2 karto maþiau pa-jamø nei naujøjø kûrybiniø indust-rijø darbuotojai. Deja, þemëlapyjenekalbama apie tokius dalykus kaipatlyginimas, todël lieka neaiðku, kaip„generuojamos pajamos“ realiai pa-pildë tradicinio kultûros bei menosektoriaus darbuotojø kiðenes. Viendël ið paþiûros neutralios „genera-vimo“ sàvokos tokie teiginiai kaip„maþiausias pajamas per 2009 m.sugeneravo menai ir paveldas“ taippat „pakimba ore“ (juk savaip „ge-neruoti“ galima ne tik pajamas, betir gaunamas dotacijas).

Þemëlapyje probëgðmais paste-bëta, jog „maþiausias pajamas ge-neruoja tos veiklos, kuriose dides-næ ámoniø dalá sudaro valstybinës,valstybinës biudþetinës ir savivaldy-bës biudþetinës ástaigos“. Nors ga-lima numatyti, jog meno organiza-cijos bet kuriuo atveju uþdirbamaþiau, nei privaèiam sektoriui pri-klausantys kompiuterinës árangos,reklamos bei kitø naujø industrijøgamintojai, visgi ðio pobûdþio pa-stebëjimai reikalauja bent minima-laus skirtingo pavaldumo ámoniø„pajamø“ apskaièiavimo metodikospaaiðkinimo. Kitaip vargu ar gali-ma rimèiau kalbëti apie kokius norskultûros ekonomikos tyrimus.

Oficialiosios KI retorikos ir rea-lybës prieðtaros intriguoja ir 2010 m.pristatytose Vilniaus miesto savival-dybës kultûros strategijos 2011–2020 m. gairëse. Èia teigiama, jog

„2009 metais Vilniaus mieste ákurti4 menø inkubatoriai: Lietuvos ar-chitektø sàjungos, Lietuvos dailinin-kø sàjungos, VðÁ „Menø spaustuvës”ir VðÁ Uþupio menø inkubatoriaus.Nors pastarieji du inkubatoriai, kaipjau áprasta vietos KI dokumentuo-se, priskirti ir prie naujosios indust-rijos sektoriaus, jie lygiai taip patpriskiriami ir prie savivaldybës fi-nansuojamø kultûros ástaigø (kaip„kiti kultûros organizatoriai“). Èiaryðkëja ir áprastiniai KI paradoksai.Viena vertus, vieðojoje erdvëje ne-retai linksniuojama sëkminga„Menø spaustuvës“ veikla, ja nuo-lat pasigiria ir Vilniaus kultûros for-muotojai. Kita vertus, minëtosegairëse pri(si)paþástama, jog pa-grindinë ðios ámonës problema –„nuolatinis finansavimo stygius“.Suprantu, jog komplikuotus klestin-èios industrijos bei jos finansavi-mo(?) „neatitikimus“ ámanomakaþkaip ádomiai paaiðkinti, bet galpaprasèiau bûtø pripaþinti, jog sëk-mingai veikianti scenos menø orga-nizacija nusipelno ir tam tikrø do-tacijø bei didesnio miesto kultûrosformuotojø dëmesio, o ne vien„specifinio“ ûkio subjekto pozicijøpostindustrinës ekonomikos pro-gramose?

Inkubatoriø idëja suabejojo kaikurie verslo atstovai. Pasak Verslodarbdaviø konfederacijos vadovo,Smulkiojo ir vidutinio verslo tary-bos pirmininko Dano Arlausko, ko-mentavusio Ûkio ministerijos pro-gramà, „meno inkubatoriø rëmimoidëja yra gera, taèiau dar neaiðku,ar tikrai pavyks realybe paversti me-no ir verslo susiliejimà. Juo labiaukad menø inkubatoriø kûrëjai, su-skubæ uþsitikrinti finansinæ paramà,iki ðiol nepasirûpino uþmegzti kon-taktø su asocijuotomis verslo struk-tûromis, nors tai bûtø natûralu keti-nant skatinti menininkø verslumà“.2

Á tokius pasakymus gal ir galima nu-moti ranka, þinant, jog verslininkaigreièiausiai netaps menininkø in-teresø lobistais. Taèiau abejonë dëlstatybø verslo protegavimo skam-ba pagrástai: „Jeigu daugiausia dë-mesio bus orientuota á pastatø re-novavimà, árangos pirkimà, turësimegraþiø namø, bet vertë nebus kuria-ma.“

Analogiðka abejonë jau anksèiaubuvo iðreikðta ir Nacionalinës kom-pleksinës programos „Lietuvos kû-rybinës ir kultûrinës industrijos“ ga-limybiø studijoje (2008 m.), kuriojebene iðsamiausiai kritikuota inku-batoriø steigimo ir sklaidos tvarka,o tiksliau, tuomeèiai Ûkio ministe-rijos numatyti projektø atrankoskriterijai. Anot galimybiø studijosrengëjø, kriterijus, jog meno inku-batorius turëtø bûti árengiamas„apleistuose, ankstesnæ paskirtápraradusiuose industriniuose arbakultûros paveldo statiniuose“ yra

klaidingas prioritetas, potencialiainetinkantis toms inovatyvioms veik-loms, kurioms reikia specialiosárangos ir jai pritaikytos naujos ar-chitektûrinës erdvës (o ne prieðin-gai). Dël panaðiø prieþasèiø, tokiøkaip galimas administracinio apa-rato su(si)reikðminimas, kritikuotair sàlyga, jog „menø inkubatoriauspatalpø plotas bus ne maþesnis nei1500 kv. m“. Kita vertus, galima kri-tikuoti ir visas kitas dirbtinai for-muojamas (ir todël potencialiaikokiems nors KI subjektams netik-sianèias) inkubatoriø plëtros sàly-gas. Deja, minëtos studijos rengë-jai toliau valdþiai siûlo imtis to, kasið principo nepriklauso nuo ið vir-ðaus nuleidþiamø direktyvø. Net irjautriausi valstybës klerkai (minis-terijos ir hierarchijos nesvarbu) në-ra pajëgûs numatyti „èia ir dabar“suveiksianèiø sàlygø, kuriose gims„inovatyvaus kûrybinio màstymoðvyturiai“.

Á ðiuos dalykus galima paþiûrëtipaprasèiau, bent jau nevartojantpompastiðkø fraziø. Galvojant apiekûrybingus atradimus skatinanèiasvietas, nesunku suprasti, jog naujosidëjos neretai gimsta net ir meni-ninkø mëgstamose kavinëse ar pu-siau privaèiuose susibûrimuose (to-kios „kûrybinës erdvës“, be abejo,egzistavo netgi sovietmeèiu). Galøgale visa moderniojo meno istorijaliudija daugybæ meniniø sàjûdþiø,grupiø ar neformaliø, postindustri-nëse erdvëse atsiradusiø pusiau ins-tituciniø veiklos formø.

Ne visiems reiðkiniams, judëji-mams ar menininkø grupëms bû-dingas „revoliucinis“ uþtaisas, norsbeveik visi retrospektyviai teigiainspiravæ vienokius ar kitokius ur-banistinius perversmus. Netgi patsþodis revoliucija (kaip ir kone ben-driniu tapæs „loftas“ ar „monmar-tras“), yra tapæ brendo dalimi, sa-votiðku tuðèiu „ðiuolaikiðkumosignifikantu“, klajojanèiu kompiute-riniuose miesto rinkodaros pristaty-muose ir tikrai ne visada pastebimukasdieniniame gyvenime (tokiosstrategijos pavyzdþiu Vilniuje galibûti kad ir „Naujamiesèio revoliu-cija“). Galbût vadybininkø „brandi-namuose“ miestø rajonuose nerasi-te dienà naktá dûzgianèio metropoliogyvenimo, kuris pieðiamas miestoþurnalø reklaminiuose puslapiuose,taèiau neabejotinai yra dalykø, ku-rie egzistuoja ir realiai. Pavyzdþiui,minëtame Naujamiestyje veikiantis„Daiktø vieðbutis“ – privati, ávairiussubjektus burianti prekybos dizai-no objektais iniciatyva – greièiau-siai atitinka visus „inovatyvumo“reikalavimus. Deja, formalus inku-batoriaus terminas ðiame konteks-te gali reikðti kur kas maþiau, neitradicinës skirtingø menø perskyrosbei áprasti finansavimo modeliøskirtumai, þenklinantys vietinio,valstybinio ar privataus lygmensástaigas.

Ûkio ministerija ir kultûraarba Dar syká apie „kûrybinius verslus“

1Þiniasklaidoje iðvardyti ðie meno inkubato-

riai: „Menø spaustuvë“, Telðiø menø inkuba-

torius, „Meno uostas“, Uþupio meno inkuba-

torius, Audiovizualiniø menø industrijos

inkubatorius, Anykðèiø menø inkubatorius, Hi-

larijaus Raduðkevièiaus rûmai Vilniuje, Rau-

dondvario dvaro þirgynas, buvæs tabako fab-

rikas Klaipëdoje.

2J. Tvaskienë, „Meno pinigai – á statybø aikð-

telæ“, Lietuvos þinios, 2009-08-25. N U K E L T A Á 9 P S L .


Interviu rusø televizijos þinioms„Vesti“ Otaras Joselianis sakë: „No-rëèiau kategoriðkai pareikðti, kadneegzistuoja nei gruzinø, nei pran-cûzø, nei rusø kinematografas. Eg-zistuoja kinas – asmenybës saviraið-kos bûdas. Asmenybës, kuri noripasidalyti savo gyvenimo patirtimi,ir joks nacionalinis ar etninis sulti-nys èia nëra svarbus. Prancûzijojebuvo nuostabus raðytojas Alexan-dre’as Dumas, kilæs ið juodaodþiø.Puðkinas taip pat buvo ið negrø –ar pastebite jo kûryboje negriðkømotyvø? Ar Nekrasovas panaðus áSaltykovà-Ðèedrinà? Ne. Tai ne ru-sø literatûra – tai skirtingi þmonës,skirtingi likimai, ávairûs poþiûriai ápasaulá. Nëra nieko bendra tarpTolstojaus ir Dostojevskio, Bulga-kovo ir Bunino. Taigi nëra ir gruzi-nø kino, bet yra Eldaras Ðengelaja,yra prisitaikëlis Siko Dolidzë, yralinksmas jaunuolis Michailas Koba-chidzë, yra jûsø nuolankus tarnas –mes visiðkai nepanaðûs ir nesuda-rome jokio gruzinø kino...“

Vëliau, kalbëdamasis su kino kri-tiku Valerijumi Kièinu, Joselianispridûrë: „Þinoma, visada yra tamtikras kultûrinis fonas. Juo grindþia-mas vaiko auklëjimas ir jis pereinaið kartos á kartà. Formuojami krite-rijai, mentalitetas, poþiûris á gërá irblogá, á tai, kas nuodëminga ir kastyra. Ko gero, mûsø su jumis poþiû-riai kartais sutampa, nors mano vi-sai kitokia gyvenimo patirtis.“

Kino reþisieriui patirties klausi-mas visada svarbus. Kaip ir þiûro-vui. Bet Joselianio filmai, matyt, to-dël ir yra ypatingi, kad juos galivienodai suprasti ir buvæ tarybiniaiþmonës, ir visai jauni, uþaugæ ne-priklausomose valstybëse. LTV2

ðávakar (10 d. 19.05) parodys vie-nà svarbiausiø Joselianio filmø –1975 m. sukurtà „Pastoralæ“. Mantai – pats tikriausias kino ðedev-ras, kurá prisiminæs susijaudinukaip mokinukas. Jei egzistuojagrynas kinas, veikiantis vaizdais,garsais ir ritmu, „Pastoralë“ – ge-riausias jo pavyzdys.

malistiniu kinu. Pasak kinotyrinin-ko Michailo Braðinskio, ðiame fil-me „kosmosui ið maþøjø gyvenimoformø sukurti psichologinis meto-das netiko – buvo pasinaudota kon-kreèia fizine bûtimi.

Joselianis atsisakë màstyti mon-taþinëmis frazëmis ir sutelkë þvilgs-ná tik á tuos ryðius, kuriuos galima

Liudvikas nori suvedþioti jo þmo-nà.

Kaip ir Kundera, Jireðas skeptið-kai vertina istoriná teisingumà:6-ojo deðimtmeèio aukos sukasi uþ-burtame rate, tuðèiai ieðko iðeitiesir kerðtas (arba atleidimas) joms ne-padës. Jis rodo þmogaus, nesuge-banèio iðgyventi dabarties, dramà,supindamas skirtingus laikus; bet vi-sada nugali praeitis – ji puola da-bartá. Todël Liudvikas mato anø lai-kø situacijas ir jø dalyvius ne tiksapne.

Atmintis kankina ir WilliamoFriedkino 2006 m. siaubo dramos„Vabalas“ (LTV, ðávakar, 10 d. 22.45)herojæ Agnesæ (Ashley Judd). Jàpersekioja prisiminimai apie prieðdaugelá metø pagrobtà vaikà. Mo-teris gyvena viena dykumos mote-lyje. Èia jà uþklumpa buvæs vyrasDþeris, kà tik paleistas ið kalëjimo.Pamaþu moteris pradeda prisiriðtiprie ekscentriðko klajûno Piterio.Bet jø ryðys pavirsta koðmaru, kaiatsiranda vabalai, sugebantys palástipo oda.

Abu nori suprasti, ar tai kolekty-vinis pamiðimas, ar valstybës pa-slaptis... Þinoma, vabalai – tai per-sonaþø jausmø metafora, nesgarsiojo „Egzorcisto“ kûrëjas Fried-kinas mëgsta siaubo filmø siuþetusatskiesti filosofija ir poezija.

„Vabalas“ sukurtas pagal TracyLettso pjesæ, kurià reþisierius pa-matë viename „Off-Brodway“ te-atrø. Friedkinà ji sujaudino: „Taiistorija apie paranojà. Visi perso-naþai yra jos paliesti, bet supranti,kad ði paranoja turi prasmæ... Taitaip pat kankinama dviejø perso-naþø, iðgyvenanèiø egzistencinæpermainà, meilës istorija. Ði per-

Kai pasiveja praeitisKrësle prie televizoriaus

Lietuvoje kol kas labiau intriguo-ja realios aktyviø þmoniø iniciaty-vos, nuo „skvoteriø“ kultûros ikiðiuolaikiniø „hub‘o“ pavidalø – kadir kaip tai vadintume. Ko gero, ádo-mu bûtø palyginti menininkø inku-bavimo specifikà 2010 m. ákurtoje„Fluxus ministerijoje“ ir kitose, ávai-riausiomis sàlygomis jaunus meni-ninkus priglaudþianèiose laikinoseerdvëse. Sunkiau kà nors pasakytiapie formalias ilgalaikes inkubavi-mo programas, pvz., 2009 m. ákur-tà (?) Vilniaus dailës akademijosDizaino verslo inkubatoriø.

Gal ir natûralu, jog inkubatoriøvizijos bei realybë nesutampa, ðáakivaizdø nesutapimà pripaþásta irminëtosios Nacionalinës progra-mos „Lietuvos kûrybinës ir kultûri-nës industrijos“ galimybiø studijosrengëjai. Vis dëlto bent kiek aiðkes-nës metodologijos, ágalinanèios fik-suoti inkubatoriø rodiklius, stokamenininkus inkubuojanèias organi-zacijas leidþia vertinti kaip kam pa-tinka. Ávairiø efektø apskaièiavimometodika yra nelengvas uþdavinys

net ir kur kas labiau ðiuo poþiûriuiðsivysèiusiose valstybëse. Savoruoþtu, lietuviðkose galimybiø stu-dijose vis dar pasitenkinama ámo-niø ir kultûros ástaigø iðvardijimubei tradiciniais Statistikos departa-mento duomenimis, nuolat uþsime-nant apie ateities „proverþius“.

Kaip ir prieð aðtuonerius metus,kai Lietuvos kultûros sektorius dartik mokësi naujosios kûrybinës eko-nomikos þodyno, ðiandien ir toliaukalbama apie neákainojamus socia-linius efektus, tarptautinio konku-rencingumo didinimà, kûrybai pa-lankios terpës kûrimà ir kitusdalykus, kuriais ir taip niekas ne-abejoja (ir kuriuos savo misijoseskelbia daugelis sëkmingai dirban-èiø organizacijø). Net ir pripaþás-tant, jog ðios retorikos kartojimasgali pratinti valdþios atstovus prie„europinës praktikos“, rizikuojamapernelyg ilgam átikëti popieriniaisðûkiais. Ogi Ûkio ministerijai leng-va ranka deleguojant kai kuriuos suKI susijusius sprendimus, rizikuo-jama, kad tie patys valdþios atstovaipamirð tai, jog mokslas ar meninëkûryba gali bûti traktuojami ir kaipvieðoji gërybë per se, o ne vien pri-dëtinës vertës generatorius.


Anonsai

Filmas apie þydø vaikøgelbëtojà

Birþelio 13 d. 17.10 kino centre„Skalvija“ ir birþelio 15 d. 18.30Valstybinio Vilniaus Gaono þydømuziejaus Tolerancijos centre Len-kø institutas Vilniuje rengia JohnoKento Harrisono vaidybinio televi-zijos filmo „Irenos Sendlerovos vai-kai“ („The Courageous Heart ofIrena Sendler“, JAV, Lenkija, 2009)perþiûras. Filmas bus rodomas len-kø kalba su angliðkais subtitrais.Áëjimas nemokamas.

Antrojo pasaulinio karo metaisIrena Sendlerowa iðgelbëjo 2500 þy-dø vaikø, taip pat nemaþai ir suau-gusiøjø. Annos Mieszkowskos kny-goje „Holokausto vaikø motina“,tapusioje filmo pagrindu, sakoma:„Kiekvienas ið tø vaikø iðgyveno as-meniðkà iðsigelbëjimo dramà.“I. Sendlerowa Varðuvos gete dirbosocialine darbuotoja. Ið pradþiø ágetà ji slapèia atneðdavo drabuþiø,vaistø, maisto. Vëliau kilo mintisgelbëti vaikus – iðvesti juos ið geto.Nebuvo paprasta, nes tam prieðino-si ir þydai, kurie netikëjo, kad getàrengiamasi sunaikinti. Klausiama,

ar ji gali garantuoti, kad vaikus pa-vyks iðgelbëti, Sendlerowa atvirai at-sakydavo, kad jokiø garantijø nëra.

J.K. Harrisonas, kurio filmà apieJonà Pauliø II Lietuvos televizija ne-seniai rodë Popieþiaus beatifikacijosdienà, filme „Irenos Sendlerovosvaikai“ per pusantros valandos pa-bandë papasakoti visà gelbëjamøvaikø ir juos atiduodanèiø motinødramà, egzekucijø ir veþimø á kon-centracijos lagerius siaubà bei fil-mo herojës Irenos ir jos bûsimo vy-ro Stefano meilës istorijà. Vienasdramatiðkiausiø filmo momentø,kai gestapo suimtà ir mirti nuteistàSendlerowà iðgelbsti papirktas vo-kietis. Pagrindiná vaidmená sukûrëAnna Paquin, kuri dar vaikas buvoapdovanota „Oskaru“ uþ vaidmenáJane Campion filme „Fortepijonas“.Filme taip pat vaidina garsûs lenkøaktoriai Maja Ostaszewska, Danu-ta Stenka ir Krzysztofas Pieczyñskis,ákûnijæs raðytojà Janà Korczakà.

Knygoje Sendlerowa prisipaþásta,kad labiausiai bijojo prarasti stiklai-ná, kuriame saugojo iðgelbëtø vaikøduomenis. „Gyvenimas stiklainyje“ –taip vadinasi ir keturiø amerikieèiømokiniø paraðyta biografinë drama,prieð kelerius metus suþadinusi pa-

maina padeda jiems susitikti ir at-rasti save.“

Vienas ið 7-ojo deðimtmeèio ame-rikieèiø kino novatoriø Mike’as Ni-cholsas visada buvo smalsus tikro-vës ir naujø jos didvyriø stebëtojas.2007 m. jo sukurtas „Èarlio Vilsonokaras“ (LNK, 11 d. 01.45) – ne tokspaprastas, kaip gali pasirodyti ið pir-mo þvilgsnio. Filmo herojus ÈarlisVilsonas (Tom Hanks) – mëgstan-tis gerai pasilinksminti Teksaso kon-gresmenas. Po amþino vaiko kaukejis puikiai slepia politinæ uoslæ, pa-triotizmà ir uþuojautà pralaimëju-siesiems. Kartu su turtuole, teisinin-ke ir uþkietëjusia antikomunisteDþoana (Julia Roberts) bei buvu-siu CÞV agentu Gustu (Philip Se-ymour Hoffman) jis sugeba su-rengti sàmokslà, kuris pasibaigsviena didþiausiø slaptø karo ope-racijø. Trijulë, drauge su pakista-nieèiais, izraelieèiais ir egiptieèiaispasieks, kad su sovietais kariaujan-tys afganistanieèiai gautø kasmetpo vienà milijardà doleriø. Netru-kus sovietai pradës trauktis ið Af-ganistano.

Ádomiausia, kad filmas pasakojatikrà Charlie’o Wilsono, kuris dëlsavo silpnybës alkoholiui ir mote-rims buvo pramintas „Good TimeCharlie“ ir kuris ið tikrøjø prisidëjoprie sovietø kariuomenës iðvedimoið Afganistano, istorijà. TomasHanksas buvo su juo susitikæs ir ne-slëpë susiþavëjimo: „Tai vienintelismano paþástamas politikas, kalban-tis ne medine kalba, o spontanið-kai.“

Jûsø –

JONAS ÛB IS

saulio susidomëjimà net ir Lenki-joje pamirðta pasaulio gelbëtoja.Pjesæ pastebëjo þiniasklaida, vëliaubuvo sukurti dokumentiniai filmai. Su-sidomëjimas tuomet dar gyva I. Send-lerowa paskatino televizijos kanalà„Hallmark“ir Harrisonà kurti vaidy-biná filmà. Beje, jis buvo filmuoja-mas Rygoje. Filmo pabaigoje ið ek-rano prabyla pati I. Sendlerowa. Jikalba apie dràsiausias pasaulyje þydømotinas, kurios atidavë savo vaikus,ir apie lenkø moteris, kurios rizikuo-damos savo gyvybe juos iðaugino.

Filmas sutiktas gana prieðtarin-gai ir JAV, kur per kanalà CBS já pa-siþiûrëjo milijonai þiûrovø, ir Len-kijoje. Reþisieriui priekaiðtauta dëlschematiðkø personaþø, skubotaipasakojamos istorijos ir iðkilmingotono, buvo sakoma, kad Sendlerowanusipelnë geresnio filmo. Taèiau ne-stigo ir teigiamø atsiliepimø. Vienasjø buvo iðspausdintas kino ir televi-zijos profesionalams skirtame „Va-riety“. Recenzentas tarsi klausë:„Ðis filmas pasakoja tikrà moters,kuri rizikuodama gyvybe karo me-tais gelbëjo þydø vaikus, istorijà.Sunku suprasti, kodël ði istorija pa-sakojama pirmà kartà.“

„7MD“ INF.

„Èarlio Vilsono karas“

K i n a s

Filmo siuþetas minimalus. Tbili-sio muzikantai vasarà atvaþiuoja ákaimà – pailsëti ir repetuoti toli nuomiesto triukðmo. Muzikantai gro-ja, valstieèiai gyvena savo gyvenimà.Nieko daugiau nevyksta. Bet filmasperpildytas ið pirmo þvilgsnio nepa-stebimø kasdienybës gestø, þvilgs-niø, nuostabos ir nesupratimo. Mu-zikantai ir valstieèiai taip ir liekagyventi savo pasauliuose, kurie nie-kad netaps bendri. Bet tai nereið-kia, kad niekas nesikeièia: filmo pa-baigoje akivaizdu, kad tø skirtingøþmoniø sielos kaþkaip reaguoja ákaimynus. Ir, matyt, tai ir vadina-ma kino metafizika ar tiesiog mini-

nustatyti vieno kadro rëmuose. Re-þisieriaus pagrindu tapo pats neut-raliausias ið visø vidutinis planas,ne iðgyvenimo ir ne ávykio, o gestoplanas“.

Kità svarbø ðios savaitës filmàLTV2 parodys rytoj (11 d. 21.15).Tai – Jaromiro Jireðo „Pokðtas“(1969), sukurtas pagal vienà garsiau-siø, 1965 m. pasirodþiusá MilanoKunderos romanà, 2002 m. iðleis-tà ir lietuviðkai. Pagrindinis filmoherojus Liudvikas Janas siekia at-kerðyti savo komunistuojanèiamprieðui ir persekiotojui, dël kuriokaltës buvo paðalintas ið universite-to. Kerðto planas gana rafinuotas:


B i r þ e l i o 1 0 – 1 9

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Paroda „Paminklai, kuriø nëra. Pasivaikðèioji-

mai po Vilniø“

nuo 16 d. — „Portretai. Jim Dine fotografijos“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Mados paroda „Art Deco stilius (1918—

1939)“ ið Aleksandro Vasiljevo kolekcijos

Paroda „Karalienës Viktorijos laikø mada

1830—1900 m.“ ið Aleksandro Vasiljevo

kolekcijos

Paroda „Gotika. Renesansas. Barokas —

Valdovø rûmø interjero vertybës“

Paroda „Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës

valdovø rûmø radiniai“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

Paroda „Kazio ir Gabrielës Varneliø dovana“

Paroda „Lietuvos laisvës diplomatø archyvai“

Paroda „Sugráþimas“

Senasis arsenalasArsenalo g. 3

Lietuvos proistorë

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená-ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Paroda „Introibo ad altare Dei: Lietuvos

krikðèioniðkøjø konfesijø raðtijos paveldas“

„Lietuvos aido“ galerijaÞemaitijos g. 11

Vlado Urbanavièiaus paroda „Geleþinë

skulptûra“

LDS galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

nuo 14 d. — Kæstuèio Grigaliûno meninis

projektas-instaliacija „1941“

iki 18 d. — Lauros Grybkauskaitës kûrybos

paroda „Ritualai“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Ugniaus Gelgudos paroda

„Arkos“ galerijaAuðros Vartø g. 7

iki 18 d. — JAV lietuviø dailininkø darbø

paroda „Lietuvai — su meile“

Tapybos paroda „Vilniaus peizaþas“

Paroda „Ið mano kiðenës — 11“.

„Ðaukðtas“

Vilniaus fotografijos galerijaStikliø g. 4

Pettendi Szabo Peterio (Vengrija) fotografijø

paroda „Fonas. Ar esi buvæs Budapeðte?“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 18 d. — Vito Luckaus fotografijø paroda

„Baltame fone“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Martyno Gaubo, Dainiaus Trumpio, Ugniaus

Ratniko paroda „Ðaukesiai“ (skulptûra,

grafinë tapyba, tapyba)

Lietuvos dailininkø sàjungosparodø salëVokieèiø g. 4/2

iki 18 d. — Lietuvos mokiniø dailës olimpia-

dos dalyviø kûriniø paroda

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

Vilniaus skiautininkiø klubo „Urtë“ paroda

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Sagiø parodà „Unisex“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Stasio Paðkevièiaus fotografijø paroda

„Menininkø portretai“

Medeinos pradinës mokyklos mokiniø

pieðiniø paroda

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

iki 13 d. — Miglës Kosinskaitës tapybos

paroda (ið ciklo „Menas senuosiuose Lietuvos

dvaruose 2011“)

nuo 16 d. — Priit Pajos (Estija) tapybos

paroda ið ciklo „Menas senuosiuose Lietuvos

dvaruose 2011“

Savicko paveikslø galerijaTrakø g. 7

Savicko galerijos kolekcija

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

iki 17 d. — tarptautinio Barbaros Petchenik

vaikø þemëlapio nacionalinio konkurso

geriausiø darbø paroda „Gyvename vienin-

game pasaulyje“

Galerija „Actus magnus“Pilies g. 36—44

iki 15 d. — Jûratës Rekevièiûtës grafikos

paroda „Komentuoti. Patinka“

Studija-galerija „D’Arijauspapuoðalai“Dominikonø g. 7/20

iki 18 d. — Natalie Levkovskos tapyba

„Juðkus Gallery“B. Radvilaitës g. 6 B

Paroda „Lietuviø tapybos tradicija“

„Uþupio meno inkubatorius“Uþupio g. 2.

iki 12 d. — Skaidrës Butnoriûtës, Sauliaus

Kruopio paroda „Gyvenimas kartu“

Galerija „Znad Wilii“Iðganytojo g. 2 / Bokðto g. 4

Tapybos paroda „Miùoszo ákvëpti“

Lenkø institutasnuo 17 d. K. Sirvydo skvere — paroda „Lenkø

kino aktorës“

Valstybinio Vilniaus Gaono þydømuziejaus Tolerancijos centrasNaugarduko g. 10/2

Paroda ,,Alfredas Dreyfusas: kova uþ teisin-

gumà“

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

Akvilës Zaviðaitës paroda

Menø spaustuvëÐiltadarþio g. 6

Jurgos Budrytës, Jekaterinos Budrytës ir

Vandos Padimanskaitës paroda

VU Botanikos sodo GamtosmuziejusKairënø g. 43

Taurimos Bunkutës paroda „Kiðkiapasaulis“

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Eugenio Molinari fotografijø paroda „Kelias á

Itakæ“

Algimanto Ðvëgþdos (1941—1996) paroda

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

iki 12 d. — Auðros Barzdukaitës-Vaitkûnienës

paroda „Ávaizdinta tikrovë“

Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusPutvinskio g. 64

Jûratës Jarulytës paroda „Gráþtamasis ryðys“

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

Tado Vosyliaus interaktyvi projekcija „Ir siena“

Aurimo Ðvedo videoinstaliacijos „Atvirkðèioji

kinematika“, „Kultûros namai“

Maironio lietuviø literatûrosmuziejusRotuðës a. 13

„Sugráþimai“ (skirta iðeiviø raðytojø kultûri-

niam gyvenimui Vokietijoje ir Austrijoje

1944—1950 metais)

„Motiejui Valanèiui — 210“

„Gabrielë Petkevièaitë-Bitë: raðytoja, peda-

gogë, politikë (1861—1943)“

„Ið gyvenimo á knygà“ (Vytautui

Sirijos Girai — 100)

„Man patiko tik vandenys gilûs…“ (Vytautui

Maèerniui — 90)

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

nuo 10 d. — Albanijos ðiuolaikinis menas

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

nuo 10 d. — Pietø Korëjos ðiuolaikinio meno

paroda „...Namuose — kelyje“

Menininkø namaiV. Putvinskio g. 56

Petro Palilionio fotografijø paroda „Vardai ir

Veidai“

Lietuvos mokiniø dailës olimpiados Kauno

miesto turo kûrybiniø darbø paroda

„M.K. Èiurlionis — nuo tradicijø iki moder-

nizmo“

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Reginos Rinkevièienës autoriniø papuoðalø

paroda „Tau, Mama“

Virginijos Uþdavinienës kûrybos paroda

Bonaventûro Ðalèio tapybos paroda „Prie

ateities“

Viktoro Dailidëno paroda „Sluoksniai“

Lietuvos medicinos ir farmacijosistorijos muziejusRotuðës a. 28

Kristinos Norvilaitës paroda „Paraðyk man

laiðkà“

Galerija „MJ Studija“Rotuðës a. 1

Laisvydës Ðalèiûtës paroda „Nepakankama

nekaltybë“

F galerijaÞaliakalnio funikulierius, Auðros g. 6

Lydia Panas (JAV) fotografijø paroda

K L A I P Ë D A

Dailës parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

VDA Klaipëdos vizualiojo dizaino katedros

studentø darbø paroda

iki 12 d. — Klaipëdos universiteto Menø

fakulteto Dailës katedros baigiamøjø

bakalauro darbø gynimai

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

nuo 10 d. — Vido Bizausko juvelyrikos ir

metalo plastikos paroda „Tantum

Quantum“

Kultûrø komunikacijø centrasDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Justinos Jasinevièiûtës paroda „To be

continued“

Anitos Back (Vokietija) paroda

Grit Sauerborn (Vokietija) darbø paroda

„Etiudas — miesto erdvës Klaipëdoje“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Keramikos paroda „Pavasaris 2011“

Ð I A U L I A I

Galerija „Laiptai“Þemaitës g. 83

nuo 10 d. — moksleiviø darbø paroda

„Exlibris“

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

Þemaitijos dailininkø sàjungos paroda

„Pajûrio Allegro“

Fotografijos galerijaVasario 16-osios g. 11

Uvës Abramovskio (Vokietija) fotografijø

paroda „Atrastasis Uvës pasaulis“

S A N TS A N TS A N TS A N TS A N TARA-ÐV I E SAARA-ÐV I E SAARA-ÐV I E SAARA-ÐV I E SAARA-ÐV I E SA2011 m. birþelio 24–26 dienomis Alantoje

24 diena, penktadienis11–14 val.Prezidento Valdo Adamkaus þodisLietuviðkos galvosAlgis Mickûnas Lietuviðkai kalbantysViktorija Daujotytë, Mindaugas Kvietkauskas Czesùawo Miùoszolietuviðkieji kontekstaiMaùgorzata Kasner Pilietis Czesùaw Miùosz15.30–18 val.Ingë Lukðaitë Marija Gimbutienë: tëvynës ieðkojimasKæstutis Nastopka, Nijolë Kerðytë Kam Greimas Lietuvai?19.30–20.30Czesùawo Miùoszo poezijos vakarasSkaito Rolandas Rastauskas, Maùgorzata Kasner, Mindaugas Kviet-kauskas.20.30–22 val.Filmai apie Czesùawà Miùoszà22–24 val.Roko vakarasGrupë „The Moon Band“: Ignas Andriuðkevièius, Artiomas Ivanovas,Milda Kazakevièiûtë, Andrius Grabauskas, Danas Viluckas, EmilijaVabuolaitë, Ugnius Uþkuraitis.24– 06 val.Joniniø lauþai

25 diena, ðeðtadienis10–13 val.Lietuviðkos galvosLeonidas Donskis Aleksandro Ðtromo idëjos nûdienos Lietuvos dilemøkonteksteVioleta Kelertienë Klajonë po Rièardo Gavelio romanusJudita Sedaitis Kaip niujorkieèiai supranta sëkmæ?14–18 val.Atmintis – uþmarðtisTrys XIII amþiaus Lietuvos istorijos máslësRimvydas Petrauskas Baltai po Durbës mûðio. Máslë: kodël nukirsdinomeMazovijos valdovà Ziemovità?Algimantas Buèys Pirmoji mûsø ðventoji. Máslë: ar Charitina Lietuvaitëgalëjo bûti Tautvilo sesuo?Kazys Almenas Lietuviø kariaunø logistika. Máslë: kodël sunkias Plockokatedros duris iðsigabenome sveikas?Pasirinktinë atmintisAlgimantas Kasparavièius XX amþiaus politinë Lietuvos istorija: selektyviatmintis ar istoriografinë konjunktûraJurga Jonutytë Atmintis ir istorija20–21.30Poezijos vakarasAidas Marèënas, Rolandas Rastauskas, Kæstutis Navakas bei kiti22–24 val.Poetinë diskotekaRengia Kæstutis Navakas

26 diena, sekmadienis10–13 val.Lietuvos tautos ir kaimynaiSiarhei Shupa Baltarusija: ilga kelionë á niekurAndrej Kurkov Postoranþinë Ukraina: kokios ji spalvos?Gintautas Maþeikis Baltarusija – Lietuvos kultûrinë amnezijaRyðard Gaidis Lenkai, lietuviai ir Lietuvos Didþiosios KunigaikðtystëstradicijaBronius Makauskas Kas trukdo Lietuvai ir Lenkijai susikalbëti14.30–16 val.Apie menusSkaidra Trilupaitytë Apie kietà ir minkðtà nusileidimà arba muziejai krizëskultûrojeVaidas Jauniðkis Paskui kà eina teatras? Scena naujoje ir senoje tikrovëje16–17 val.Konferencijos uþdarymasDalyvius registruoja Elena Sakalauskaitë iki birþelio 20 dienos

mob. telefonu: +370 67 888 111 arba e. paðtu: [email protected]

Registracijos mokestis – 20 Lt, studentams ir moksleiviams – 10 Lt.

Penktadiená, birþelio 24 d. 8 val. ið Vilniaus Katedros aikðtës vaþiuos autobusas á

Alantà, o sekmadiená, 26 d. 18 val. – ið Alantos á Vilniø.


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

D R U S K I N I N K A I

M.K. Èiurlionio memorialinismuziejusM.K. Èiurlionio g. 35

Algimanto Ðvëgþdos (1941—1996) tapybos

paroda „Santarvëje su gamta ir savimi“

V.K. Jonyno galerijaM.K. Èiurlionio g. 41

Danduolës Stonèiaus-Kuolo (JAV) grafikos

darbø paroda „Ieðkojimai ir atradimai“

Paroda „V.K. Jonynas pasaulio meridianuose:

grafika, tapyba, vitraþai, skulptûra“

P A L A N G A

Palangos gintaro muziejusVytauto g. 17

Gintaro ekspozicija

Istoriniø rûmø interjerø ekspozicija

J U O D K R A N T Ë

Miniatiûrø muziejusL. Rëzos g. 3

Graþinos Vitartaitës tapybos paroda „Kurðiø

nerija“

N I D A

Savicko paveikslø galerijaKopø g. 2 / Taikos g. 17

Galerijos kolekcija „Nida 2011“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras12 d. 18.30 — M. Theodorakio „GRAIKAS

ZORBA“. Dir. — M. Staðkus

15 d. 18.30 — F. Leharo „LINKSMOJI NAÐLË“.

Dir. — J. Geniuðas

16 d. 18.30 — L. Delibes „KOPELIJA“.

Dir. — R. Ðervenikas

Valstybinis jaunimo teatras14 d. 18 val. — „LEDI MAKBET“ (pagal

W. Shakespeare‘o pjesæ „Makbetas“).

Reþ. — A. Latënas

16 d. 18 val. — I. Menchellio „KAPINIØ

KLUBAS“. Reþ. — A. Latënas

18 d. 20 val. — M. Norman „LABANAKT,

MAMA“. Reþisieriai A. Latënas, G. Storpirðtis

(Salë 99)

Rusø dramos teatras10 d. 18 val. — Y. Mishimos „MARKIZË DE

SAD“. Reþ. — J. Vaitkus

11 d. 18 val. — H. Gulbio „TEATEINA VISI PAS

MANE“. Reþ. — T. Montrimas

12 d. 18 val. — koncertas

Vilniaus teatras „Lëlë“Didþioji salë

12 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus

„GRYBØ KARAS“. Reþ. — A. Mikutis

18 d. 23 val. — „Tebûnie naktis“! K.I. Galc-

zyñskio „ÞALIOJO ÞÀSINËLIO TEATRAS“.

Reþ. ir dail. — A. Mikutis

Maþoji salë

18, 19 d. 12 val. — „AUKSO OBELËLË, VYNO

ÐULINËLIS“ (pagal lietuviø liaudies pasakà).

Scenarijaus aut. ir reþ. — R. Drieþis

„Menø spaustuvë“10 d. 19 val. Juodojoje salëje — M. Koren-

kaitës „PABËGIMAS Á AKROPOLÁ“. Reþ. —

A. Giniotis (teatras „Atviras ratas“)

11 d. 19 val. Juodojoje salëje — „UÞ

LINIJOS“. Reþ. — V. Masalskis („trupë p.s.“)

12 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„PONAS KOLPERTAS“ (D. Gieselmanno pjesës

motyvais). Reþ. — A. Jankevièius („Trupë liûdi“)

„Tebûnie naktis!“: Istorijos ið menø spaustuvës

18 d. 19 val. Juodojoje salëje — K. Binkio

„SPARNUOTASIS MATAS“. Reþ. — A. Giniotis

(teatras „Atviras ratas“)

19 val. Kiðeninëje salëje — „ÐVENTË“. Chore-

ogr. — R. Butkus (programa „Atvira erdvë“)

20 val. Stiklinëje salëje ðalia Infotekos —

„KÛNO ISTORIJOS

21 val. „ISTORIJOS IÐ RÛSIO“. Geriausiø

istorijø konkursas. Moderuoja V. Jauniðkis

22 val. Kiðeninëje salëje — V. Bareikio

koncertas „Klounai irgi kartais verkia“

23 val. Menø spaustuvës kieme — PREM-

JERA! „MANO MIESTAS“ („Stalo teatras“)

24 val. Menø spaustuvës kieme — „SKYLËS

IR DULKËS“. Autorius ir atlikëjas — B. Ðarka

KAUNAS

Kauno dramos teatras10 d. 18 val. Maþojoje scenoje —

E.-E. Schmitto „SMULKÛS VEDYBINIAI

NUSIKALTIMAI“. Reþ. — R. Banionis

10 d. 18 val. Penktojoje salëje — A. Morgan

„MAÞUTIS DINAMITAS“. Reþ. — G. Varnas

11 d. 18 val. Tavernos salëje — I. Hagerup

„STIKLINË ARBATOS SU CITRINA“.

Reþ. — D. Juronytë

14 d. 18 val. Ilgojoje salëje — A.M. Sluckai-

tës „ANTIGONË SIBIRE“ (pagal J. Anouilh‘aus

„Antigonæ“). Reþ. — J. Juraðas

15 d. 18 val. Maþojoje scenoje — M. von

Mayenburgo „BJAURUSIS. SKALPELIO

PJÛVIS“. Reþ. — V. Malinauskas

16 d. 18 val. Ilgojoje salëje — B. Srlbjanoviè

„SKËRIAI“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

Kauno maþasis teatras14 d. 19 val. — A. Dilytës „LAUROS

KOSMOSAS“. Reþ. — A. Dilytë

16, 17 d. 19 val. — PREMJERA! G. Burke

„GAGARINO GATVË“. Reþ. — V. Balsys

Kauno kamerinis teatras10 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË

„PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

11 d. 18 val. — P. Lagerkvisto „NEÛÞAUGA“.

Reþ. — S. Rubinovas

12, 15 d. 18 val. — F. Rabelais „GARGANTIUA

IR PANTAGRIUELIS“. Reþ. — S. Rubinovas

16 d. 18 val. — PREMJERA! A. Volodino

„PENKI VAKARAI“. Reþ. — A. Pociûnas

Kauno valstybinis lëliø teatras11 d. 12 val. — „DAKTARAS KRIPÐTUKAS

PRAGARE“. Reþ. — J. Januðkevièiûtë

12 d. 12 val. — „ÞIRAFA SU KOJINËMIS“.

Reþ. — G. Radvilavièiûtë

18 d. 12 val. — „UMA-UMA“.

Reþ. — A. Þiurauskas

19 d. 12 val. — „GULBË — KARALIAUS PATI“.

Reþ. — N. Indriûnaitë

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras10 d. 18 val. — susitikimas su spektaklio

„ÐEÐËLIS“ kûrybine grupe. Dalyvauja reþisie-

rë N. Ogaj Ramer (JAV), scenografijos autorë

O. Kravèenia (Rusija), Ðiauliø dramos teatro

aktoriai

P A N E V Ë Þ Y S

J. Miltinio dramos teatras11, 12 d. 17 val. — PREMJERA! R. Cooney,

J. Chapman „MISIS MARKHEM

MIEGAMASIS“. Reþ. — V. Kupðys

K o n c e r t a i

V I L N I U S

„Vilniaus festivalis 2011“14 d. 19 val. Nacionaliniame operos ir

baleto teatre — V. Bartulio „Requiem“.

Statytojai: reþ. — R. Lileikis, reþ. asistentas —

D. Abaris, dail. — V. Lingys. Atlikëjai Lietuvos

nacionalinis simfoninis orkestras (meno vad.

ir vyr. dir. — J. Domarkas), Kauno valstybinis

choras (meno vad. ir vyr. dir. — P. Bingelis),

berniukø ir jaunuoliø choras „Àþuoliukas“

(meno vad. ir vyr. dir. — V. Miðkinis), valstybi-

nis puèiamøjø instrumentø orkestras „Trimi-

tas“ (meno vad. — A. Budrys). Solistai S. Janu-

ðaitë (sopranas), V. Vyðniauskas (tenoras),

E. Dauskurdis (bosas). Dir. — R. Ðervenikas

Vilniaus paveikslø galerijaLVSO vasaros koncertai

11 d. 20 val. kieme — Lietuvos valstybinis

simfoninis orkestras. Solistai J. Milius,

È. Gabalis, P. Meðkëla. Dir. — G. Rinkevièius

KAUNAS

Paþaislio muzikos festivalis11 d. 18 val. Kauno valstybinëje filharmoni-

joje — Klaipëdos kamerinis orkestras (meno

vad. — M. Baèkus). Solistas ir dir. — A. Paley

(fortepijonas, JAV). Programoje W.A. Mozar-

to kûriniai

12 d. 17 val. Zapyðkio Ðv. Jono Krikðtytojo

baþnyèioje — V. Èepinskis (smuikas), S. Krinicinas

(gitara). Programoje G.Ph. Telemanno,

N. Paganini, A. Piazzollos ir kt. kûriniai

15 d. 19 val. Paþaislio vienuolyne — Lietuvos

nacionalinis simfoninis orkestras (meno vad.

ir vyr. dir. — J. Domarkas), Kauno valstybinis

choras (meno vad. ir vyr. dir. — P. Bingelis),

berniukø ir jaunuoliø choras „Àþuoliukas“

(meno vad. ir vyr. dir. — V. Miðkinis), valsty-

binis puèiamøjø instrumentø orkestras

„Trimitas“ (meno vad. — A. Budrys). Solistai

S. Januðaitë (sopranas), V. Vyðniauskas

(tenoras), V. Prudnikovas (bosas). Dir. —

P. Bingelis. Programoje V. Bartulio „Requiem“

17 d. 18 val. Zypliø dvare — styginiø grupë

„Bass Arco“: G. Daunoravièius (violonèelë),

T. Ðatas (violonèelë), D. Jakðtas (violonèelë),

D. Rudvalis (kontrabosas). Solistas L. Mika-

lauskas (bosas). Programoje W.A. Mozarto,

G. Rossini, Ch. Gounod ir kt. kûriniai

Menininkø namai11, 12 d. nuo 16 val. Vytauto Didþiojo karo

muziejaus sodelyje — varpø muzikos

koncertai „Lengvosios melodijos“. Karilionu

skambina J. Vilnonis

17 d. 17 val. — Kauno apskrities J. Naujalio

muzikos gimnazijos fortepijono dëstytojos

B. Kumpikienës auklëtiniø koncertas

V a k a r a i

V I L N I U S

Vilniaus mokytojø namai10 d. 17 val. Kiemelyje — senjorø dainø

ðventë „Mes vël kartu“

13 d. 18 val. Svetainëje — Vydûno veikalo

„Sàmonë“ naujo leidimo sutiktuvës.

Dalyvauja knygos parengëjas T. Stanikas,

Vydûno draugijos pirmininkas V. Bagdonavi-

èius, dainininkai A. Liutkutë, J. Burbulevièius

15 d. 19.30 Kiemelyje — A. Orlova

16 d. 20 val. Kiemelyje — grupë „Thundertale“

17 d. 19 val. Kiemelyje — grupës „Arbata“

koncertas ir naujo albumo „Sos“ pristatymas

Projektas „Pietø muzika gyvai“

Vilniaus S. Moniuðkos skverelyje

10 d. 12 val. — ðokiø kolektyvai „Vajaunas“

(Prienai) ir „Rasoda“ (Vilnius)

13 d. 12 val. — pagyvenusiø þmoniø poezijos

ir romansø klubas „Elena“

14 d. 12 val. — grupë „Vyngria“ (folkloras ir

dainuojamoji poezija)

15 d. 12 val. — grupës „Sweetsalt“ (rokas)

16 d. 12 val. — R. Sadauskaitë (dainuojamoji

poezija)

Prancûzø kultûros centras14 d. 18 val. — „Pasiklydæ“ (reþ. A. Téchiné)

16 d. 18 val. — J.-Y. Potelio paskaita „Ar

brolystë padeda áveikti istorinæ nesantaikà?“

KAUNAS

Maironio lietuviø literatûrosmuziejus10 d. 17 val. — poeto V. Maèernio 90-meèiui.

Dalyvauja R. Tamoðaitis, A. Ruseckaitë,

aktoriai I. Mikutavièiûtë, G. Anièaitë,

N. Nekraðiûtë, A. Kleinas, S. Èiuèelis, A. Suþie-

dëlis, M. Cegelskas, M. Urbonas

P A L A N G A

Klubas „Ramybë“10 d. 21 val. — Arina ir grupë „Veto Bank“

11 d. 20 val. — „Gaidukas“. Vaidina

M. Jampolskis (Lietuvos nacionalinis dramos

teatras)

MENAS . FOTOGRAF I JA

Juozas Adomonis : [keramikos darbø katalogas / sudarytojai Juozas Adomonis, Danutë

Zovienë ; teksto autorë Aleksandra Aleksandravièiûtë]. – Vilnius : Artseria, [2011] ([Vilnius] :

Sapnø sala). – 134, [2] p. : iliustr. – (Lietuvos dailë = Lithuanian art : XX-XXI a. sandûra). –

Santr. angl. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9986-716-76-1 (ár.)

Angis, 1990-2010 : [menininkø grupës “Angis” dalyviø kûrybos apþvalga / vertimai: Rasa

Andriuðytë-Þukienë, Jurga Daubaraitë, Kotryna Dþilavjan ... [et al.]. – Kaunas : Galerija “Meno

parkas”, [2010] ([Kaunas] : Spaudos praktika). – 252 p. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl. –

Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-9955-674-19-1 (ár.)

Baltame fone = Against a white background : [fotoalbumas] / Vitas Luckus ; [sudarytojas

Gintaras Èesonis ; tekstas: Tomas Pabedinskas ; vertimas: Raimunda Èesonienë]. – [Kaunas :

Lietuvos fotomenininkø sàjungos Kauno skyrius, 2011]. – 68, [1] p. : iliustr. – Gretut. tekstas

liet., angl. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-95146-3-5

Auðra Barzdukaitë-Vaitkûnienë : [tapybos darbø albumas / Lietuvos dailininkø sàjunga,

Galerija “Meno parkas” ; tekstai: Kristina Civinskienë, Auðra Barzdukaitë-Vaitkûnienë ; vertë

ir redagavo Kotryna Dþilavjan]. – [Kaunas] : Galerija “Meno parkas”, [2011] ([Kaunas] :

Spaudos praktika). – 76, [2] p. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl. – Tiraþas [500] egz. – ISBN

978-9955-674-20-7

Gyvenimas be parado : [menininko prisiminimai ir apmàstymai] / Valentinas Antanavièius ;

[sudarytojai Valentinas Antanavièius, Danutë Zovienë]. – Vilnius : Artseria, 2011 (Vilnius :

Sapnø sala). – 103, [1] p. : iliustr., portr. – (Lietuvos dailë = Lithuanian art : XX-XXI a.

sandûra). – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9986-716-77-8 (ár.)

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

1Q84 : [romanas] / Haruki Murakami ; ið japonø kalbos vertë Ieva Susnytë. – Vilnius : “Baltø

lankø” leidyba, 2011- . – (Ðiuolaikinë proza, ISSN 2029-2570). – ISBN 978-9955-23-429-6 (ár.)

Kn. 2 : liepa - rugsëjis. – 2011 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 350, [1] p. – Tiraþas 5000

egz. – ISBN 978-9955-23-460-9

Enigma : [romanas] / Robert Harris ; ið anglø kalbos vertë Arvydas Malinauskas. – Kaunas :

Jotema, [2011] (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 398, [2] p. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN

978-9955-13-290-5 (ár.)

Horizontas : romanas / Patrick Modiano ; ið prancûzø kalbos vertë Vilius Litvinavièius. – Vilnius :

“Baltø lankø” leidyba, 2011 (Vilnius : Sapnø sala). – 151, [1] p. – ([Ðiuolaikinë proza], ISSN 2029-

2570). – Virð. antr. ir aut. nenurodyti. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9955-23-456-2 (ár.)

Jeigu : eilëraðèiai / Eugenijus Aliðanka. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2011

(Vilnius : Petro ofsetas). – 85, [1] p. – Tiraþas 600 egz. – ISBN 978-9986-39-675-8

Kaligula ; Teisieji : [pjesës] / Albert Camus ; ið prancûzø kalbos vertë Birutë Gedgaudaitë,

Genovaitë Druèkutë. – Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, 2011 (Kaunas : Indigo print). – 175, [1] p. –

Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-23-452-4

Kambarinës dienoraðtis : romanas / Octave Mirbeau ; ið prancûzø kalbos vertë Vilma

Linauskienë. – Vilnius : “Baltø lankø” leidyba, 2011 (Vilnius : Sapnø sala). – 381, [1] p. –

(“Baltø lankø” rinktinë proza, ISSN 1822-6930). – Tiraþas 2200 egz. – ISBN 978-9955-23-

458-6 (ár.)

Koriko maiðo virvë : [romanas] / Alan Bradley ; ið anglø kalbos vertë Lina Krutulytë. – Vilnius :

Vaga, 2011 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 319, [1] p. – Knygø ciklo 2-oji knyga. – Tiraþas

2000 egz. – ISBN 978-5-415-02197-0

Kurèiam asiliukui : eilëraðèiai / Donaldas Kajokas ; [iliustravo Jûratë Stauskaitë]. – Vilnius :

Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). – 157, [1] p. : iliustr. –

Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9986-39-673-4

Moderniðkas pavasaris : poezija, drama / Kazys Binkis ; [sudarë Adolfas Jurðënas]. – Vilnius :

Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2011 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 389, [2] p. : portr. –

(Lietuviø literatûros lobynas: XX amþius : LLL / visuomeninë redaktoriø taryba: Viktorija

Daujotytë … [et al.], ISSN 1822-2307 ; Nr. 23). – Tiraþas 2500 egz. – ISBN 978-9986-39-672-7 :

Olando kepurë : eilëraðèiai / Valdas Gedgaudas. – Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla,

2011 (Vilnius : Petro ofsetas). – 118, [1] p. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-9986-39-674-1

Poezijos pavasaris : almanachas. – Vilnius : Vaga, 2011. – ISSN 0235-442X

2011 / sudarytoja Erika Drungytë. – 2011 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 335, [1] p. + 1

garso diskas (CD). – Tiraþas 800 egz.

Proleterka : [romanas] / Fleur Jaeggy ; ið italø kalbos vertë Inga Tuliðevskaitë. – Vilnius :

“Baltø lankø” leidyba, 2011 (Vilnius : Sapnø sala). – 111, [1] p. – (Orientyrai, ISSN 2029-7068). –

Virð. antr. ir aut. nenurodyti. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9955-23-449-4 (ár.)

Rinktiniai raðtai / Valerija Ramonaitë ; [sudarë Dþiuljeta Maskuliûnienë] ; Ðiauliø

universitetas. Humanitarinis fakultetas. – Ðiauliai : Ðiauliø universiteto leidykla, 2010 (Ðiauliai :

Ðiauliø knygriðykla). – 415, [1] p. : iliustr., faks., portr. – (Bibliotheca actorum

humanitaricorum Universitatis Saulensis, ISSN 1822-7287 ; 5). – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-

609-430-015-8 (ár.)

Smuiko balsas / Andrea Camilleri ; ið italø kalbos vertë Laura Vilkaitë. – Vilnius : “Baltø

lankø” leidyba, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). – 239, [1] p. – (Kriminalinis romanas, ISSN

2029-2597). – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-23-459-3

Tuzinas : lyrika, satyra, humoras / Povilas Lapeikis. – Vilnius : Gairës, 2011 (Vilnius : Spauda). –

159, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-9955-759-48-5 (ár.)


7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Bernardinø g. 10, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2617247. Faks. 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 1000 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorius – Linas VildþiûnasAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëDailë – Monika Krikðtopaitytë | Muzika – Kamilë RupeikaitëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Sigita IvaðkaitëPublicistika – Laima Kreivytë | Stilius – Jûratë MalinauskienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitëwww.7md.lt – Julijus Lozoraitis

B i r þ e l i o 1 0 – 1 6

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis10—16 d. — Ðalutinis efektas (JAV) — 11.30,

13.45, 16.10, 18.35, 21.15

Hana (D. Britanija, JAV, Vokietija) — 12.15,

15, 17.20, 19.40, 22 val.

Kung fu panda 2 (JAV) — 11, 13.30, 15.50,

18.15, 20.30

Kung fu panda 2 (3D, JAV) — 11.30, 14.30,

17.30, 20.30 (lietuviø k.); 12.45, 15.15,

18.15, 21.10 (originalo k.)

Karibø piratai: ant keistø bangø (JAV) — 13,

15.45, 18.45, 21.35

Karibø piratai: ant keistø bangø (3D, JAV) —

11.15, 14.20, 17.45, 21 val.

10—15 d. — Iksmenai: pirma klasë (JAV) —

11.45, 14.40, 18, 20.45; 16 d. — 11.45, 14.40,

20.45

10—16 d. — Pagirios Tailande 2 (JAV) —

12.30, 14.50, 18, 20.50

Rio (Brazilija, JAV, Kanada) — 13.45, 16 val.

Pabaisa (JAV) — 18.30

Greiti ir ásiutæ 5 (JAV) — 20.40

Op (JAV) — 12 val.

Rango (JAV) — 14.45

Vanduo drambliams (JAV) — 17.45

Advokatas ið Linkolno (JAV) — 20.20

Aukðtyn! (JAV) — 11.15

Ilgo plauko istorija (JAV) — 10 val.

Forum Cinemas Akropolis10—16 d. — Ðalutinis efektas (JAV) — 11.30,

14.15, 16.30, 19, 21.15

Hana (D. Britanija, JAV, Vokietija) — 10.45,

13.30, 16, 18.30, 21 val.

Kung fu panda 2 (3D, JAV) — 10.15, 13,

15.45, 18.45, 21.40

Kung fu panda 2 (JAV) — 11, 13.15, 15.30,

17.45, 20.15

Karibø piratai: ant keistø bangø (3D, JAV) —

10.30, 14, 17.15, 20.45

Iksmenai: pirma klasë (JAV) — 11.45, 14.45,

17.30, 20.30

Pagirios Tailande 2 (JAV) — 16.15, 19.15, 21.50

Pabaisa (JAV) — 14.30, 19.30

Greiti ir ásiutæ 5 (JAV) — 16.45, 21.30

Rio (Brazilija, JAV, Kanada) — 13.45

Op (JAV) — 12.10

Princesë ir Varlius (JAV) — 11.15

Þaislø istorija 3 (JAV) — 10 val.

„Skalvijos“ kino centras10 d. — Keturi liûtai (D. Britanija) — 17 val.;

12 d. — 21 val.; 13 d. — 21 val.; 14 d. — 17 val.;

15 d. — 19 val.

10 d. — Vaikams viskas gerai (JAV) — 19 val.;

11 d. — 19 val.; 12 d. — 17 val.; 13 d. — 19 val.;

14 d. — 21 val.; 15 d. — 17 val.; 16 d. — 19 val.

10 d. — Prancûziðka apgaulë (Prancûzija) —

21 val.; 11 d. — 17 val.; 12 d. — 19 val.; 14 d. —

19 val.; 15 d. — 21 val.; 16 d. — 17 val.

13 d. — Lenkø kino klubas. Irenos Sendlero-

vos vaikai (Lenkija, JAV) — 17.10

Pasaka10, 13 d. — Maþylis Nikolia (Prancûzija) —

18 val.; 11 d. — 17 val.; 12 d. — 19 val.;

14 d. — 11 val.; 16 d. — 18.30

10, 13 d. — Magiðkas Paryþius 2 (Prancûzija) —

18.30; 12 d. — 20 val.; 14 d. — 19 val.; 15,

16 d. — 20.30

10, 13 d. — Mergaitë (Ðvedija) — 19 val.;

11 d. — 18 val.; 12 d. — 17 val.; 14 d. —

13.30, 18 val.; 15 d. — 19.45; 16 d. — 19.15

10, 13—15 d. — Lope de Vega: palaidûnas ir

gundytojas (Ispanija, Brazilija) — 20 val.;

11 d. — 19.15, 21.30; 12 d. — 21.15; 16 d. —

21.30

10, 13 d. — Rugpjûèio ðventë (Italija) — 21 val.;

11 d. — 22 val.; 15 d. — 18.15

11, 12 d. — Tigrai ir tatuiruotës (Danija) —

15 val.

11 d. — Að taip pat (Ispanija) — 16 val.; 12,

16 d. — 18 val.; 14 d. — 21 val.

11 16 d. — Tëve mûsø, kuris esi medyje

(Prancûzija, Australija, Vokietija, Italija) —

20 val.; 12 d. — 16 val.; 15 d. — 21.45

15 d. — Leningrado kaubojai ir Mozë (Ðiau-

rës ðaliø kino klubas) — 18 val.

Ozo kino salë10, 11 d. — Nesunaikinami (JAV) — 14 val.

10, 11, 13, 14 d. — Tëve mûsø, kuris esi

medyje (Prancûzija, Australija, Vokietija,

Italija) — 16 val.

10, 11, 13, 14 d. — Lope de Vega: palaidûnas

ir gundytojas (Brazilija, Ispanija) — 18 val.

15 d. — Anarchija Þirmûnuose

(reþ. S. Drunga) — 14, 16 val.

16 d. — Myliu kulkà tavo ðirdyje

(reþ. D. Vaiðnoras) — 16 val.

15, 16 d. — Rikis (Prancûzija) — 18 val.

KAUNAS

Forum Cinemas10, 11 d. — Ðalutinis efektas (JAV) — 13.15,

15.30, 18, 20.15, 22.45; 12—16 d. — 13.15,

15.30, 18, 20.15

10, 11 d. — Hana (D. Britanija, JAV, Vokietija) —

10.45, 13.30, 16, 18.45, 21.15, 23.30; 12—

16 d. — 10.45, 13.30, 16, 18.45, 21.15

15 d. — Polas (D. Britanija, Ispanija, JAV,

Prancûzija) — 20.30

14 d. — Quo vadis (Lenkija, JAV) — 17.20

10—16 d. — Kung fu panda 2 (3D, JAV) —

10.15, 12.45, 15.45, 19, 22 val.

Kung fu panda 2 (JAV) — 11.15, 14, 16.45

10, 11 d. — Iksmenai: pirma klasë (JAV) —

12.05, 14.45, 17.45, 20.30, 23.15; 12, 13,

16 d. — 12.05, 14.45, 17.45, 20.30; 14 d. —

12.05, 14.45, 20.30; 15 d. — 12.05, 14.45,

17.45

10—16 d. — Karibø piratai: ant keistø bangø

(3D, JAV) — 10.30, 13.45, 17.15, 20.45

Karibø piratai: ant keistø bangø (JAV) — 11.30,

18.30

10, 11 d. — Pagirios Tailande 2 (JAV) — 19.15,

21.30, 23.45; 12—16 d. — 19.15, 21.30

10—16 d. — Pabaisa (JAV) — 14.30, 16.30

Rio (Brazilija, JAV, Kanada) — 11 val.

Greiti ir ásiutæ 5 (JAV) — 21.45

10—12 d. — Þaislø istorija 3 (JAV) — 10 val.

13—16 d. — Ilgo plauko istorija (JAV) —

10 val.

Cinamonas10—16 d. — Ðalutinis efektas (JAV) — 13.15,

15.30, 17.40, 20, 22.15; Kung fu panda 2

(3D, JAV) — 11.45, 13.45, 15.45, 17.45, 19.45

Kung fu Panda 2 (JAV) — 10.45, 12.45, 14.45,

16.45, 18.45

10, 13—15 d. — Iksmenai: pirma klasë (JAV) —

11, 13.30, 16, 18.30, 21.05; 11, 12 d. — 12.30,

15.15, 18, 20.45; Pagirios Tailande 2 (JAV) —

12, 17, 19.15, 21.30; Karibø piratai: ant

keistø bangø (3D, JAV) — 21.45; Karibø

piratai: ant keistø bangø (JAV) — 14.15;

Greiti ir ásiutæ 5 (JAV) — 21 val.;

Rio be (3D, Brazilija, JAV, Kanada) — 11 val.

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas10, 11 d. — Ðalutinis efektas (JAV) — 11,

13.30, 16, 18.30, 21, 23.15; 12—16 d. — 11,

13.30, 16, 18.30, 21 val.

10—16 d. — Hana (D. Britanija, JAV, Vokieti-

ja) — 11.15, 14, 16.30, 19, 21.30

16 d. — Polas (D. Britanija, Ispanija, JAV,

Prancûzija) — 20 val.

10, 11 d. — Kung fu panda 2 (3D, JAV) —

11.30, 14.20, 17.10, 20, 22.45; 12—15 d. —

11.30, 14.20, 17.10, 20 val.; 16 d. — 11.30,

14.20, 17.10

10—16 d. — Kung fu panda 2 (JAV) — 10.30,

13.15, 15.30

Karibø piratai: ant keistø bangø (JAV) — 10.15,

13.45, 17.30, 20.45

10, 11 d. — Pagirios Tailande 2 (JAV) — 18.15,

20.30, 23 val.; 12—16 d. — 18.15, 20.30

10—16 d. — Iksmenai: pirma klasë (JAV) —

15.15, 18, 21.15; Rio (JAV) — 13 val.;

Ilgo plauko istorija (JAV) — 10.45

P A L A N G A

Naglis10—14 d. — Magiðki fëjø Vinksiø nuotykiai

(Italija) — 13.30; 15, 16 d. — 15.30

10 d. — Raudonkepuraitë (JAV, Kanada) —

15.30;12 d. — 21.30

10, 15, 16 d. — Klyksmas 4 (JAV) — 17.30;

11 d. — 15.30

10 d. — Bjaurusis að (JAV) — 19.30;11 d. —

17.30; 13, 14 d. — 15.30

10 d. — Burleska (JAV) — 21.30; 11 d. — 19.30;

13, 14 d. — 17.30

12 d. — Mechanikas (JAV) — 15.30; 13,

14 d. — 21.30

11 d. — Likimo ekspertai (JAV) — 21.40;

12 d. — 19.30

13, 14 d. — Didþiosios motuðës namai:

obuolys nuo obels (JAV) — 19.30

15, 16 d. — Op (JAV) — 13.30

15, 16 d. — Tarnybinis romanas. Dabartiniai

laikai (Rusija) — 19.30

15, 16 d. — Jûsø neðvankybe (JAV) — 21.30

M A R I J A M P O L Ë

Spindulys10, 13—16 d. — Op (JAV) — 15 val.; 11,

12 d. —13, 15 val.

10—16 d. — Vanduo drambliams (JAV) — 17.30

10—16 d. — Tûnàs tamsoje (JAV) — 20 val.

Maþoji salë

10, 13—16 d. — Prancûziðka apgaulë (Pran-

cûzija) — 17.15; 11, 12 d. — 15.15, 17.15

10—16 d. — Egzorcizmas (JAV) — 19.15

Advokatas ið Linkolno ***Brado Furmano filmo herojus yra advokatas. Maiklas (Matthew

McConaughey) dirba advokatu ne bet kur, o Los Andþele, ir jis pasiren-gæs viskam dël savo klientø – smulkiø gangsteriø. Nuolat lakstydamas iðvieno teismo proceso á kità, kabinetu jis pavertë savo linkolnà. Vienà die-nà Maiklà pasamdo Beverli Hilso turtuolis, kaltinamas pasikësinimu nu-þudyti... (JAV, 2011). (Vilnius)

Karibø piratai: ant keistø bangø **Ketvirtas pasakojimas apie Karibø piratus, tiksliau, apie manieringà,

bet þavø avantiûristà Dþekà Þvirblá (kas, jei ne Johnny Deppas?) ðákartprivers kartu su juo ieðkoti jaunystës eliksyro. Pabaigoje paaiðkës, kadnei Dþekui, nei jo senai meilei – aistringajai Anchelikai (Penelope Cruz)to eliksyro nereikia. Taèiau filmo kûrëjams tai pretekstas parodyti darvienà specialiøjø efektø, senø legendø, fantastikos ir masinës kultûrosmitø prisodrintà reginá, kuriame riðlus pasakojimas nebeturi jokios pras-mës. Ðalia anksèiau matytø personaþø, kad ir ironiðkojo kapitono Bar-bosos (Geoffrey Rush), atsirado ne tik ryþtingoji P. Cruz herojë, bet irkiti naujokai, pirmiausia, undinës, turinèios vampyrø polinkiø. Jø nuoþ-mi ataka – vienas ásimintiniausiø naujojo filmo, kurá reþisavo Robas Mars-hallas, epizodø (JAV, 2011). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Maþylis Nikolia ***Su Nikolia (lietuviðkai geriau bûtø „su Mykoliuku“) uþaugo kelios

jaunøjø prancûzø (ir ne tik jø) kartos. René Goscinny ir Jeano-Jacqu-es’o Sempé knygos personaþas pirmàkart pasirodë 1959 m. Jis iðkarttapo populiarus, o pasakojimai apie Nikolia ir jo draugø gyvenimà beinuotykius sulaukdavo vis naujo tæsinio. Knygos iðradingos iliustracijos,humoras ir ironija þavëjo ne tik maþuosius skaitytojus. Dabar tai – vai-kø literatûros klasika. Reþisierius Laurent’as Tirard’as prisipaþásta, kadskaitë apie Nikolià iki pat brandos, todël iðkart suprato, koks turi bûtifilmas: „Maþas berniukas, ieðkantis savo vietos visuomenëje, tapo visospasakojimo konstrukcijos aðimi.“ Ðiltai prancûzø kritikø sutiktas filmasnëra pirmasis kino bandymas perkelti á ekranà Nikolia nuotykius, jamyra skirtas animacinis serialas. Tirard’o filmas prasideda þinia, kad ber-niuko mama laukiasi kûdikio. Nikolia atrodo, kad jo ramiam gyvenimuiiðkilo grësmë. Pagrindiná vaidmená sukûrë Maxime’as Godart’as (Pran-cûzija, 2010). (Vilnius)

Mergaitë ***Ðiltà 1981-øjø vasarà deðimtmetë mergaitë lieka namuose su teta. Jos

tëvai iðvyko á Afrikà vykdyti ilgalaikës humanitarinës misijos. Mergaitæpriþiûrinti jauna teta netrukus taip pat iðkeliauja su vyriðkiu, paþadëjusisugráþti po poros dienø. Vasara bëga, mergaitë niekam nesako, kad likonamuose visiðkai viena. Po truputá ji atranda daþnai absurdiðkà ir nerû-pestingà suaugusiøjø pasaulá. Frederiko Edfeldto filmas buvo apdovano-tas Berlyno kino festivalyje uþ geriausià debiutà. Vaidina Blanca Engst-rom, Shanti Rooney, Annika Hallin (Ðvedija, 2009). (Vilnius)

Pabaisa **Filmas-pasaka, skirtas savo iðvaizda susirûpinusiems þiauriems paaug-

liams. Pagrindinis herojus – septyniolikmetis mokyklos graþuoliukas Kei-las áþeidþia bendraklasæ Kendrà, kuri laikoma ragana. Mergina nuspren-dþia pamokyti pasipûtëlá ir paverèia já pabaisa. Jei Keilo niekas nepamils,vaikinas toks liks iki gyvenimo pabaigos. Vienintelë jo viltis – subtiliojiLindi, kurios buvæs graþuolis iki ðiol nepastebëdavo. Pagrindinius vaid-menis Danielio Barnzo filme sukûrë amerikieèiø paaugliø numylëtinë Va-nessa Hudgens, Alexas Pettyferis, Neilas Patrickas Harris (JAV, 2011).(Vilnius, Kaunas)

Pagirios Tailande 2 ***Tradicinë rinkodara reikalauja pratæsti sëkmæ. Todël ir atsirado visai

juokingos komedijos „Pagirios Las Vegase“ tæsinys. Kam sukti galvà irgalvoti kaþkà nauja, jei þmonës eina þiûrëti net ketvirto „Karibø piratø“tæsinio? Toddo Phillipso filmo apie keturis þavius idiotus Filà, Stu, Ala-nà ir Dagà ( Bradley Cooper, Zach Galifianakis, Ed Helms) prieð kele-rius metus nusiaubusius Las Vegasà, ðákart perkels á kità egzotikos ið-troðkusiø idiotø rojø – Bankokà. Tai, kas Las Vegase atrodë neátikëtina,Bankoke jau nebestebins. Èia gali atsitikti ir keistesniø dalykø. Kitasklausimas, ar juokingesniø (JAV, 2011). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

„Karibø piratai: ant keistø bangø“

2011 m. birþelio 10 d., penktadienis · baltijos ðaliø muzika kenterberio festivalyje 5 kino...

Documents