As ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Be eti ke to iš ma ny mo sun kiai iš si­ver čia ma ir vers lo pa sau ly je. Pro­to ko lo ži no ji mas ir jo lai ky ma sis ne re tai le mia sėk mę pa si ra šant svar bias su tar tis ar su da rant pel­nin gus san do rius, ti ki na eti ke to eks per tas Ar mi nas Ly de ka.

Be pro to ko lo – nė žings nioEti ke to ži no ji mas ir jo lai ky ma sis svar bus vi siems, ne pai sant to, kuo žmo gus už sii ma: vers lu, po li ti ka ar kū ry ba, įsi ti ki nęs A.Ly de ka.

„Pro to ko las rei ka lin gas kas die­nia me gy ve ni me. Tar ki me, dip­lo ma tams pro to ko las ga lio ja vi­są pa rą, 365 die nas per me tus. Kai kiek vie nas žings nis, kiek vie nas žo­dis, kiek vie nas veiks mas pri va lo vyk ti griež tai lai kan­tis pro to ko lo nor mų.

As ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Ap ri bo ji mai dos nie siemsBe veik 8 mln. li tų, ku riuos rė mė­jai paau ko jo vi soms Lie tu vos par­ti joms iki 2011 me tų pa bai gos, tik­riau siai bus pri si me na mi kaip au kų skry ne lių auk so am žius.

Nuo šių me tų sau sio 1­osios ju ri di niai as me nys iš au ko to­jų są ra šų iš brauk ti. Taip mė gi na­ma di din ti par ti jų iž dų skaid ru mą. 13 4

„Ką vei kia? Ruo šia si va sa rai.“

2p.

Pro to ko las le mia vers lo sėk mę

27 (19 328)www.kl.lt

Pa­na­šu,­kad­A.Ku­bi­liausVy­riau­sy­bei­ne­pa­vyksįgy­ven­din­ti­už­si­brėž­tosmi­nis­te­ri­jų­per­tvar­kos.

Lietuva 11p. Pasaulis 17p.

Pas­kel­bu­si,­kadpirks­pran­cū­ziš­kusnai­kin­tu­vus,­In­di­jaįsiu­ti­no­Lon­do­ną.

PIR

MA

S m

iest

o di

enra

štis

Šiur­pio­jeis­to­ri­jo­je­–keis­ti­vais­tųpėd­sa­kai.

Aktualijos 8p. Kaina 1,30 Lt

KetvirtADieNiS, vASArio 2, 2012

METŲKLAIPĖDIETĖS

RINKIMAIKANDIDAČIŲ Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ

SĄRAŠO IR BALSAVIMO LAPELIO IEŠKOKITE 10 P.

Per mai nos: ­� Po­li­ti­nių­par­ti­jų­fi­nan­sa­vi­mo­įsta­ty­mo­pa­tai­sas­ini­ci­ja­vu­si­Pre­zi­den­tė­D.Gry­baus­kai­tė­nuo­šiol­ti­ki­si­au­kų­skaid­ru­mo.­­ ­ To­mo­Luk­šio­(BFL)­nuo­tr.

Par ti nio re ke to fi na lasVis la biau ar tė jant rin ki mams į Sei­mą, par ti jos jau čia­si ne te ku sios tvir to rams čio. Dos niau­sios jų fi nan si nės rė mė jos Klai pė do­je iki 2011­ųjų pa bai­gos bu vo stam bios vers lo bend ro vės. Par ti joms au ko da­vo tik pa vie niai fi­zi niai as me nys. Nuo šių me tų au ko­to jų sta tu sas pa si­kei tė iš es mės.

Mies­to­tvar­ky­mo­sky­riaus­ve­dė­ja Ire na Ša ka lie nė­paaiš­ki­no,­ko­dėl­

šal­tuo­ju­me­tų­lai­ku­gel­bė­to­jų­tar­ny­bo­je­

dir­ba­25­žmo­nės.

2

miestasketvirtADieNiS, vASArio 2, 2012

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Bus ge ro kai švie siauKlai pė dos apy gar dos vy riau sia­sis pro ku ro ras Gied rius Da nė lius ti ki no, kad šios sa vai tės pa bai go­je ar ba pir mo sio mis ki tos sa vai tės die no mis pro ku ro rai grįš į se ną­jį Vil ties gat vės 12 nu me riu pa žy­mė tą pa sta tą.

„Pag rin di niai dar bai jau baig­ti. Šią sa vai tę pa sta tą ap žiū rė jo ir pri pa ži no tin ka mu nau do ti elekt ri­kai ir ug nia ge siai. Da bar svar biau­sia su si de rin ti ry šių per kė li mą“, – pa sa ko jo G.Da nė lius.

Po re konst ruk ci jos pa sta tas iš išo rės ne pa ki to, nes to ne lei do pa­vel do sau gi nin kai.

Sau go ti nas sta ti nys tu rė jo iš­lai ky ti ne tik bu vu sį tū rį, bet ir kei čiant lan gus lai ky ta si rei ka­la vi mo iš sau go ti me di nius jų rė mus.

Iš sau go ti laip tai bei laip ta ta kiai, čer pė mis deng tas sto gas.

Su ma žės mo kes čiai„Pag rin di nis da ly kas, ko no rė jo me ir, pa na šu, kad pa vy ko įgy ven din­ti, – pa sta te bus kur kas švie siau. Ka bi ne tų du rys pa ga min tos iš ma­ti nio stik lo, taip ko ri do rių pa sieks die nos švie sa. Be to, pa tal pos per­

Rū pes tis: �� re�konst�ruo�to�pa�sta�to�kie�me�įreng�ta�įva�ža�neį�ga�lių�jų�ve�ži�mė­liams,�o�vi�du�je�–�lif�tas.�� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Pro ku ro rai grįž ta į Vil ties gat vęKlai pė dos pro ku ro rai vėl gy ve na per si kraus ty mo nuo tai ko mis. Jei ne kils jo kių kliū čių, jau šios sa vai tės pa bai go je jie iš Lie pų gat vės grįš į Vil ties gat vė je su re mon tuo tą pro ku ra tū ros pa sta tą, kur jų lau kia švie ses nės ir šil tes nės dar bo vie tos.

Vie to je vy riau sio jo pro ku ro ro, jo pa va­duo to jo bei sek re to­rės da bar to je pa čio­je erd vė je įsi kurs de vy ni pro ku ra tū­ros dar buo to jai.

tvar ky tos taip, kad ap tar nau ti lan­ky to jus bus kur kas pa to giau nei anks čiau. Jei gu apy lin kės pro ku­ra tū ros raš ti nė anks čiau bu vo tre­čia ja me aukš te, apy gar dos – ant­ra ja me, o priė mi mo kam ba rio vi sai ne tu rė jo me, tai da bar abi raš ti nės yra pir mi ka bi ne tai įė jus į pa sta tą, ša lia įreng tas ir priė mi mo kam ba­rys“, – re konst ruo to pro ku ra tū ros pa sta to pri va lu mus var di jo G.Da­nė lius.

Pro ku ra tū ros va do vas ti ki si, kad su ma žės įstai gos mo kes čiai už ko­mu na li nius pa tar na vi mus.

Pas ta tas ap šil tin tas iš vi daus, šil dy mo ir vė di ni mo sis te ma ta po re gu liuo ja ma.

Iki re konst ruk ci jos vien už mė­ne sio šil dy mą tek da vo su mo kė ti apie 16 tūkst. li tų.

Vy riau sie ji gy vens kuk liauBe to, ra cio na liau iš nau do tos vi­di nės erd vės. Pro ku ra tū ros va do­vams įreng ti kur kas kuk les ni ka­bi ne tai, nei bu vo anks čiau.

Vie to je vy riau sio jo pro ku ro­ro, jo pa va duo to jo bei sek re to­rės da bar to je pa čio je erd vė je įsi kurs de vy ni pro ku ra tū ros dar­buo to jai.

„Anks čiau vy riau sio jo pro ku ro­ro ka bi ne to plo tas bu vo 25 kvad­ra ti niai met rai, da bar jis bus 19 kvad ra ti nių met rų“, – tvir ti no G.Da nė lius.

Pas ta to Vil ties gat vė je 12 re­konst ruk ci ja pra si dė jo kiek dau­giau nei prieš me tus, 2010­ųjų pa bai go je. Čia Klai pė dos mies to apy lin kės bei apy gar dos pro ku ra­tū ros dir bo nuo 1995 me tų.

Per mai nos: �� iš�išo�rės�be�veik�ne�pa�ki�tęs�pro�ku�ra�tū�ros�pa�sta�tas�vi�du�je�ta�po�švie�ses�nis�ir�mo�der�nes�nis.

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Klai pė dos skęs tan čių jų gel bė ji mo tar ny ba po rą me tų vei kia be re gist­ra ci jos Re gist rų cent re. To ne bu vo pa da ry ta įstai gai pa kei tus pa va di­ni mą.

Šis fak tas bu vo nu sta ty tas sa vi val dy­bės Kont ro lės ir au di to tar ny bai at li­kus įstai gos 2010 me tų veik los au di tą. Atas kai ta tre čia die nį bu vo pri sta ty ta Kont ro lės ko mi te to po sė dy je.

Re ko men da ci jos gel bė to jams bu­vo pa teik tos ir dėl lė šų pa nau do ji­mo bei pa tal pų nuo mos.

Klai pė dos sa vi val dy bės Mies to tvar ky mo sky riaus ve dė ja Ire na Ša­ka lie nė tvir ti no, jog šiuo me tu ren­gia mi įstai gos įsta tai. „At sip ra šo me, kad ne spė jo me įre gist ruo ti įstai gos. Va do vas aiš ki no, jog įsta tų ne spė jo pa ruoš ti, nes va sa rą bu vo daug dar­bo. Da bar tar ny bos vir ši nin kas įsta­tus at ne šė, bet juos rei kia to bu lin­ti“, – aiš ki no I.Ša ka lie nė.

Įs tai gos įsta tus tvir tin ti mies to ta ry bai ke ti na ma pa teik ti va sa rio pa bai go je vyk sian čia me po sė dy je.

Anot I.Ša ka lie nės, Klai pė dos skęs tan čių jų gel bė ji mo tar ny­bos va do vas Vir gi ni jus Ur bo nas yra pra ne šęs, kad ki tos Kont ro­lės ir au di to tar ny bos re ko men da­

ci jos yra įgy ven din tos. Ko mi te to na riams ki lo klau si mų, kam žie­mą tar ny bo je rei kia 25 dar buo to jų. I.Ša ka lie nė pa brė žė, jog dau gu ma jų yra sar gai, sau gan tys tech ni ką. Taip pat – me cha ni kai.

Pa sak I.Ša ka lie nės, tar ny ba pa­ti re mon tuo ja tech ni ką ir ne per ka šios pa slau gos iš ki tų.

„Šie klau si mai yra skir ti tar ny bos va do vui. Ta čiau ga liu pa sa ky ti, kad tar ny ba dve jus me tus ge rai at lie ka sa vo dar bą. Vyk do pre ven ci ją, vai ko ne blai vius as me nis. Klai pė dos ofi­cia liuo se pa plū di miuo se ne nus ken do nė vie nas žmo gus, iš gel bė ta 16. Per­nai Pa lan go je nu sken do 4, Ne rin go je – 1 žmo gus“, – pa brė žė ve dė ja.

I.Ša ka lie nės tei gi mu, Klai pė dos gel bė to jai sau gu mą už tik ri na 8 ki­lo met rų pa plū di mio ruo že. Ta čiau įvy kus ne lai mei jie sku ba ir į Kark lę, ku ri pri klau so Klai pė dos ra jo nui.

Ko mi te to na riai pa ste bė jo, kad šia me pa plū di my je yra ne tvar ka.

„Ge riau šis pa plū di mys bū tų ati­duo tas Klai pė dai ar Pa lan gai“, – tvir ti no mies to ta ry bos na rys Vid­man tas Pleč kai tis.

Kont ro lės ko mi te tas gel bė to jų va do vą V.Ur bo ną ke ti na kvies tis ko vo mė ne sį. Jo bus pra šo ma pa­pa sa ko ti, kaip pa si ruoš ta va sa ros se zo nui, ar įvyk dy tos au di to re ko­men da ci jos.

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@kl.lt

Reor ga ni za vus Vals ty bi nę vi suo­me nės svei ka tos prie žiū ros tar ny­bą, da lis jos funk ci jų bus per duo ta pa val džioms įstai goms. Tad klai­pė die čiams tvar ky ti tam tik rų rei­ka lų ne be rei kės va žiuo ti į Vil nių.

Nuo lie pos pra džios bus reor ga ni­zuo ta Vals ty bi nė vi suo me nės svei­ka tos prie žiū ros tar ny ba prie Svei­ka tos ap sau gos mi nis te ri jos. Ją pa nai ki nus iki šiol tar ny bai pa val­džiam Klai pė dos vi suo me nės svei­ka tos cent rui pa dau gės dar bo.

Ne li kus tar pi nin ko gran dies, da­lis tar ny bos funk ci jų bus per duo ta klai pė die čiams.

Lei di mai, su si ję su nuo din go mis me džia go mis, bus iš duo da mi Klai­pė do je. Per nai to kių lei di mų iš duo­ta apie 90. Vie to je bus iš duo da mi ir ne mais to pre kių hi gie ni niai pa­žy mė ji mai me džia goms bei ga mi­

niams, skir tiems lies tis su mais tu.Klai pė die čiai pa gal sa vo kom pe­ten ci ją taip pat da ly vaus triukš mo, elekt ro mag ne ti nių lau kų, inf ra gar­so ir ki tų fi zi nių ap lin kos veiks nių ver ti ni me, kont ro liuos li cen ci juo­ja mos vi suo me nės svei ka tos prie­žiū ros veik lą.

Spren džiant var to to jų ir pa slau gų tei kė jų gin čą ne teis mo tvar ka, Klai­pė dos vi suo me nės svei ka tos cent ras pa teiks iš va das, su si ju sias su kir pyk­lų, kos me ti kos, ta tui ruo čių ka bi ne­tų, gro žio sa lo nų, so lia riu mų, ba sei­nų, skal byk lų, pir čių, sau nų, spor to klu bų ir ap gy ven di ni mo įstai gų tei­kia mo mis pa slau go mis.

„Jei gu iš kils ko kių ne sklan du­mų, sprę si me vie to je“, – pa tiks li­no Klai pė dos vi suo me nės svei ka­tos prie žiū ros cent ro di rek to rius Ri man tas Pi li pa vi čius.

Nuo lie pos pra džios svei ka tos prie žiū ros cent rai bus tie sio giai pa val dūs Svei ka tos ap sau gos mi­nis te ri jai.

Sta tis ti ka: �� tei�gia�ma,�jog�uos�ta�mies�čio�gel�bė�to�jai�ge�rai�dir�ba�sa�vo�dar�bą�–�per�nai�pri�žiū�ri�muo�se�pa�plū�di�miuo�se�ne�nus�ken�do�nė�vie�nas�žmo�gus.��� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Gel bė to jų tar ny ba sulaukė prie kaiš tų

Vi suo me nės svei ka tos cent rui pa dau gės dar bo

3

miestasketvirtADieNiS, vASArio 2, 2012

Pra­šo­šil­tų­rū­bųKlai­pė­dos­so­cia­li­niai­dar­buo­to­jai­krei­pia­si­į­ge­ros­va­lios­žmo­nes,­pra­šy­da­mi­pa­ra­mos­šil­tais­rū­bais,­ko­ji­nė­mis,­pirš­ti­nė­mis.­Dra­bu­žius­pra­šo­ma­at­neš­ti­į­Klai­pė­dos­so­cia­li­nės­pa­ra­mos­cent­rą.­Do­va­no­tus­rū­bus­prii­ma­ir­lab­da­ros­or­ga­ni­za­ci­ja­„Ca­ri­tas“,­Rau­do­no­jo­Kry­žiaus­drau­gi­ja­bei­uos­ta­mies­čio­nak­vy­nės­na­mai.

Kal­bė­jo­aPie­uos­tąMi­nist­ras­pir­mi­nin­kas­And­rius­Ku­bi­lius­su­Ams­ter­da­mo­va­do­vais­pa­si­da­li­jo­nuo­mo­nė­mis,­kaip­bū­tų­ga­li­ma­ge­rin­ti­Klai­pė­dos­ir­Ams­ter­da­mo­uos­tų­bend­ra­dar­bia­vi­mą,­pa­di­din­ti­juo­se­per­krau­na­mų­kro­vi­nių­apim­tis.­Pa­žy­mė­ta,­kad­Ams­ter­da­mo­uos­to­il­ga­me­tė­pa­tir­tis­bū­tų­nau­din­ga­mū­sų­ša­lies­uos­tui.

Per­nai­Klai­pė­do­je­par­duo­ta­5­pro­c.­dau­giau­būs­tų,­nei­2010­ai­siais.­Praė­ju­siais­me­tais­uos­ta­mies­ty­je­su­da­ry­ti­2042­san­do­riai.­Pre­li­mi­na­riais­Re­gist­rų­cent­ro­duo­me­ni­mis,­2011­ai­siais­Klai­pė­do­je­la­biau­siai­per­ka­mi­bu­vo­nuo­200­iki­250­tūkst.­li­tų­kai­na­vę­2­3­kam­ba­rių­bu­tai,­ku­rie­su­da­rė­42­pro­c.­vi­sų­par­duo­tų­nau­jos­sta­ty­bos­būs­tų.

Par­duo­ta­dau­giau­bu­tų

Dienos telegrafas

Ta ry ba. Penk ta die nį 9 val. vyks mies­to ta ry bos po sė dis. Ja me bus pri sta­ty tas šių me tų mies to biu dže tas.

Sa vi val dy bė. Ket vir ta die nį sa vi val­dy bės po sė džių sa lė je 13.30 val. vyks Fi nan sų ir eko no mi kos ko mi te to po­sė dis. Jo na riai svars tys vie ną klau si­mą – dėl pri ta ri mo su skys tin tų gam­ti nių du jų im por to ter mi na lo sta ty­boms.

Pas to tė. Lie tu vos elekt ros per da vi­mo sis te mos ope ra to rius „Litg rid“ pa­si ra šė Klai pė dos trans for ma to rių pa­sto tės re konst ruk ci jos dar bų su tar tį. Vie šų jų pir ki mų kon kur są lai mė jo įmo nių „Te tas“ ir „Em po wer“ kon sor­ciu mas. Ran gos su tar ties kai na yra be veik 55 mln. li tų. 30 pro c. lė šų ski­ria ma iš Eu ro pos re gio ni nės plėt ros fon do. Klai pė dos pa sto tės re konst­ruk ci ją pla nuo ja ma baig ti iki 2014 me tų pa bai gos.

Gat vės. Klai pė do je pla nuo jant sta­ty ti su skys tin tų gam ti nių du jų ter­mi na lą, kaip kom pen sa ci ją mies tui siū lo ma su ter mi na lu su si ju sius kai ku riuos pro jek tus pri pa žin ti prio ri­te ti niais bei su teik ti jiems vals ty bei svar baus eko no mi nio ir kul tū ri nio pro jek to sta tu są. Tai leis tų pro jek­tus, ku rių bend ra ver tė sie kia dau­giau nei 500 mln. li tų, fi nan suo ti iš ES fon dų lė šų, nu ma ty tų gau ti 2014–2020 me tais. Pa siū ly mą Vy riau sy bė svars tys pa si ta ri me ket vir ta die nį.

Ne rin ga. Ne rin gos sa vi val dy bė jau ga li reng ti sa vo 2014–2020 me tų stra­te gi nį plėt ros pla ną, ku riuo bus įgy­ven din ti il ga lai kiai plėt ros prio ri te­tai, įver tin tos sa vi val dy bės vys ty­mo si ten den ci jos, iša na li zuo ta įvai­rių veiks nių įta ka ir reikš mė sa vi­val dy bės vys to mai po li ti kai. Vi daus rei ka lų mi nist ras pa si ra šė įsa ky mą, ku riuo ski ria ma Eu ro pos Są jun gos struk tū ri nių fon dų pa ra ma to kio pla­no ren gi mui.

Mir tys. Va kar Met ri ka ci jos sky riu je už re gist ruo tos 6 klai pė die čių mir­tys. Mi rė Ka zys Rač kus (g. 1927 m.), Al bi na Čip lie nė (g. 1929 m.), Nor ber­tas Kiau nė (g. 1938 m.), Leo nas Šu­kys (g. 1942 m.), Ma ri ja Va sil čen ko (g. 1944 m.), Al gi man tas Kai re vi čius (g. 1948 m.).

Lė bar tų ka pi nės. Šian dien lai do ja­mi Ma ri ja Va sil čen ko, Al gir das Kuš­lys, Al gi man tas Kai re vi čius.

Nau ja gi miai. Per sta tis ti nę pa rą pa­gim dė 7 mo te rys. Gi mė 3 mer gai tės ir 5 ber niu kai (dvy niai).

Grei to ji. Va kar iki 17 val. grei to sios pa gal bos me di kai su lau kė 50 iš kvie­ti mų. Klai pė die čiai dau giau sia skun­dė si šir dies pro ble mo mis, trau mo­mis, pil vo ir gal vos skaus mais.

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Rea laus skai čiaus nė raĮ ne su tam pan čius duo me nis apie uos ta mies ty je be tė vų li ku sius vai kus tre čia die nį dė me sį at krei­pė So cia li nės pa ra mos ta ry bos na riai.

So cia li nės pa ra mos ta ry bos po­sė džio pir mi nin kė Na tal ja Is to­mi na tvir ti no, kad pa grin di nės pro ble mos, su ku rio mis ma žie ji su si du ria, yra ne prie žiū ra, smur­tas ir gy ve ni mas be tė vų, ku rie dir­ba už sie ny je.

Klai pė dos sa vi val dy bės Švie ti mo sky riaus duo me ni mis, uos ta mies­ty je pa sta rų jų yra 400. Vai ko tei­sių ap sau gos tar ny bos duo me ni­mis, jų yra 296.

Tė vai iš vyk da mi ir pa lik da mi vai kus pri va lo su ras ti jiems glo­bė jus. Lai ki ną ją glo bą rei kia įfor­min ti bū tent Vai ko tei sių ap sau­gos tar ny bo je. Per nai to kių at ve jų bu vo 71.

Skau du liai: ­� pa­grin­di­nės­pro­ble­mos,­su­ku­rio­mis­su­si­du­ria­vai­kai,­ne­prie­žiū­ra,­smur­tas­ir­gy­ve­ni­mas­be­tė­vų.­­­ Vy­tau­to­Pet­ri­ko­nuo­tr.

Ne sus kai čiuo ja pa lik tų vai kųKlai pė do je ne sus­kai čiuo ja ma, kiek vai kų yra pa lik ti be tė vų, ku rie dir ba už­sie nio ša ly se. Švie­ti mo sky rius pa tei­kia vie nus skai čius, o Vai ko tei sių ap­sau gos tar ny ba – ki­tus. Neaiš ku mų ky la dėl šim to vai kų.

Iš vi so Klai pė do je yra be veik 29 tūkst. vai kų.

Trūks ta užim tu mo cent rųPas te bė ta, kad uos ta mies ty je trūks ta ir užim tu mo cent rų vai­kams. Anot N.Is to mi nos, da bar ši pa slau ga tei kia ma vai kams iš ri zi­kos šei mų, ku rioms rei ka lin ga pa­gal ba.

Ta čiau juo se vai kus no rė tų pa­lik ti ir ne pa si tu rin čios šei mos, ku­rios jais rū pi na si.

„Tė vai dir ba iki 17 val. Prail­gin tos gru pės mo kyk lo se pa pras­tai bū na tik pra di nė se kla sė se. Kur pa si dė ti 5 kla sės mo ki niui? Bū re­liai mo kyk lo se iki va ka ro ne vyks­ta. Vai kas ieš ko užim tu mo ir daž­nai pa sta ra sis bū na ne toks, ko kio ti ki si tė vai, bend ruo me nė“, – pa­sa ko jo pir mi nin kė.

N.Is to mi na pa brė žė, kad anks­čiau to kios pro ble mos ne bū da vo – kiek vie na me mik ro ra jo ne bū­da vo lais va lai kio klu bai. Da bar jų ne bė ra.

Svars ty ta, ar to kios pa slau gos tu rė tų bū ti mo ka mos, ar iš da lies fi nan suo ja mos sa vi val dy bės.

Neuž tik ri na kon fi den cia lu moRū pes čių tiek mo kyk loms, tiek vai­kų glo bos na mams ky la ir dėl psi cho­lo gų. Nors pa sta rų jų yra daug, ge rų spe cia lis tų trūks ta. Pe da go gi nė je­psi cho lo gi nė je tar ny bo je ei lės yra di­de lės. „Rei kia lauk ti vos ne mė ne sį, o kar tais pa gal ba rei ka lin ga bū tent šią mi nu tę. Vė liau ši pa slau ga ne ten ka pra smės“, – pa brė žė pir mi nin kė.

Pas te bė ta ir tai, kad kai ku rio se mo kyk lo se psi cho lo gai neuž tik ri na pa kan ka mo kon fi den cia lu mo.

Po sė džio me tu iš kel ta pro ble ma, jog Klai pė do je nė ra vie tos, kur bū tų ga li ma tam tik rą lai ką ap gy ven din­ti ma mą su vai kais. Ma no ma, kad ši pro ble ma iš si spręs, kai bus pa sta­ty tas mo te rų kri zių cent ras.

Rū pes čių ky la ir pil na me tys tės su lau ku siems iš glo bos na mų išė­ju siems as me nims. Jiems sun ku pra dė ti sa va ran kiš ką gy ve ni mą,

su si ras ti būs tą, dar bą. Atk reip tas dė me sys ir į tai, kad spe cia lių jų po­rei kių vai kai Klai pė do je ga li mo ky­tis tik vie nos – ap dai li nin ko – spe­cia ly bės.

Net nė ra rea laus skai­čiaus, kiek vai kų Klai pė do je yra li kę be tė vų.

Na tal ja Is to mi na:

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Sa vi val dy bės Cent ra li zuo to vi daus au di to sky rius nu sta tė, kad kai ku­rio se biu dže ti nė se įstai go se dar bo už mo kes tis dar buo to jams di des­nis, nei yra nu ma ty tas.

Cent ra li zuo to vi daus au di to sky­rius per nai at li ko 18 au di tų. 6 – sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jo je, o 12 biu dže ti nė se įstai go se. Su ra šy tos bu vo 124 re ko men da ci jos.

Klai pė dos sa vi val dy bės Cent ra li­zuo to vi daus au di to sky riaus ve dė­ja Mei lu tė Ka taus kie nė tvir ti no, jog

Pa žei di mas: ­� kai­ ku­rio­se­ biu­dže­ti­nė­se­ įstai­go­se­at­ly­gi­ni­mai­bu­vo­nu­sta­to­mi­ne­si­lai­kant­tei­sės­ak­tų.

Iš si mo kė jo di des nes al gas, nei lei džia madau gu ma jų dėl ge res nio lė šų pa­nau do ji mo.

Anot ve dė jos, per nai kai ku rio­se biu dže ti nė se įstai go se bu vo nu­sta ty ta, kad dar bo už mo kes tis dar­buo to jams mo ka mas ne si lai kant tei sės ak tų. Bu vo nu sta ty ti di des ni koe fi cien tai, nei nu ma ty ta.

Iš pa tik rin tų biu dže ti nių įstai gų įver tin ta, kad še šio se vi daus kont­ro lės lai ko ma si ge rai, 7 – pa ten ki­na mai, 1 – silp nai.

Įs tai ga, ku rio je vi daus kont ro lė silp niau sia, – Šei mos ir vai ko ge­ro vės cent ras.

M.Ka taus kie nė tvir ti no, jog šis cent ras lė šas dar bo už mo kes čiui

nau do jo ne si lai ky da mas tei sės ak­tų. Nus ta ty ti dar buo to jų at ly gi ni­mai la biau siai nea ti ti ko nu ma ty tų iš pa tik rin tų įstai gų.

Šei mos ir vai ko ge ro vės cent ras per mo kė tas lė šas tu rė jo grą žin ti į vals ty bės biu dže tą. Anot M.Ka­taus kie nės, tai jau yra pa da ry ta.

Šie met Cent ra li zuo to vi daus au di to sky rius yra nu ma tęs at lik­ti 16 pla ni nių au di tų: 9 sa vi val dy­bės ad mi nist ra ci jo je, 7 biu dže ti nė­se įstai go se.

Ga li bū ti at lie ka mi ir ne pla ni­niai au di tai. Juos at lik ti pa ve da sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos di­rek to rė.

1

4

miestasketvirtADieNiS, vASArio 2, 2012

Sau lius Ši liaus kasPo li to lo gas

Ko ti ki si au ko to jai? Ne ga li­me nu neig ti, kad yra ir tie­sio gi niai mo ty vai pa rem ti par ti ją be jo kių no rų. Mes

juk ne ga li me už kiek vie no au ko ji mo įžvelg ti są moks lo teo ri ją, ma ty ti sa vi­nin kiš kus, sa va nau diš kus kės lus. Kol ne pa gau tas ir neį ro dy ti blo gi ke ti ni­mai, rei kia va do vau tis ne kal tu mo pre­zump ci ja. Bet įsta ty mas neat si ra do iš nie kur. Jau po rin ki mų ga li ma at sek­ti, kaip tas pro ce sas vyks ta. Be abe jo, kaž kas kaž kur ga vo nuo lai dų ar kaž­ko kių leng va tų. Gal būt sie kiant ap ri­bo ti to kius da ly kus ir bu vo priim tas tas įsta ty mas. Gal tai dar vie nas kraš tu ti­nu mas? Juk pa me na te, bu vo sie kia­ma už draus ti ir po li ti nę rek la mą, bet pa skui su si grie bė: o kaip pi lie čiai su­ži nos apie rin ki mus, jei nė ra po li ti nės

Komentarai

Li nas Kont ri masKo mu ni ka ci jų kon sul tan tas

La bai svar bu su tvar ky ti sis te mą taip, kad par ti jos gau tų le ga lias ir vi suo me nei ži no mas lė šas sa vo veik lai skleis ti bei pri sta­

ty ti. Svar bu, kad bū tų pa ža bo ti ko rup­ci niai ry šiai. Vi si ty liai ži no, bet gar siai ne pa sa ko, nes la bai keb lu gau ti įro dy­mų apie tai, kad par ti jos ga li tu rė ti įta­kos tam tik rų pi ni gų srau tų pa skirs ty­mui. Tai ne tik lie tu vių pro ble ma, apie tai kal ba ir ma no ko le gos ki to se Bal ti­jos ša ly se ir net ES vals ty bė se. Lie tu vo­je dau giau nei 30 par ti jų, jos vi sos tik rai ne ga li tu rė ti vie no do skai čiaus rė mė jų, tad au ko to jų pi ni gų srau tai pa si skirs­to ne to ly giai. Tos, ku rios yra val džio­je, įgy ja di des nį dė me sį. Kaip vi siems su da ry ti vie no das są ly gas, dar rei kia spręs ti. Rin ki mų kam pa ni ja jau fak tiš­kai pra si dė jo, ir aš kaip rin kė jas ste biu,

Paž vel gus į 2011 au ko­to jų są ra šus, aki vaiz du,

jog sep ty nioms par ti joms Klai pė­do je ke tu rios stam biau sios uos to kom pa ni jos paau ko jo dau giau nei ket vir tį mi li jo no li tų.

Iš ke lių šim tų au ko to jų tik ke tu­ri fi zi niai as me nys Klai pė do je par­ti joms sky rė 11 tūkst. li tų. Ta čiau dvie jų pri va čių rė mė jų au kos trak­tuo tos kaip ne priim ti nos ir jos grą­žin tos au ko to jams.

„Nep riim ti nos au kos, tai to­kios au kos, ku rios nea ti tin ka įsta­ty mo rei ka la vi mų. Rė mė jas paau­ko jo dau giau nei ga lė jo, paau ko jo ne dek la ra vęs sa vo me ti nių pa ja­mų. Au ko jant nors 1 li tą, pri va lu dek la ruo ti sa vo tur tą ir pa ja mas“, – paaiš ki no Vy riau sio sios rin ki mų ko mi si jos pir mi nin ko pa va duo to­jas Pa ve las Ku je lis.

Dra ko niš kas įsta ty mas?Nuo šių me tų sau sio 1­osios par ti joms ga li au ko ti tik fi zi­nis as muo ir tik sa va ran kiš kos po li ti nės kam pa ni jos da ly viui. Ju ri di niai as me nys par ti joms duo ti ne be ga li.

Paž vel gus į bu vu sius au ko to­jų są ra šus, ma ty ti, jog di džią sias par ti jas Klai pė do je rė mė išim ti nai įmo nės ir bend ro vės.

Tik tarp ma žes nių jų par ti jų rė­mė jų pa si tai ky da vo ir vie nas ki tas fi zi nis as muo.

„Fi zi niai as me nys ga li au ko ti ir par ti jų są ra šams, ir sa va ran kiš­kai iš si kė lu siems as me nims. Pa­gal da bar ti nę tvar ką ga li ma au ko ti 10 vi du ti nių mė ne si nių dar bo už­mo kes čių, tai yra 21 210 li tą. To­kią su mą vie nas as muo ga li au ko­ti per me tus. Bet ji ne ga li vir šy ti 10 pro c. dek la ruo tų me ti nių pa ja mų, tai yra 21 tūkst. ga li au ko ti tik tas as muo, ku ris per me tus už dir ba ne ma žiau 210 tūkst. li tų“,– pa brė žė P.Ku je lis.

To kių rė mė jų Klai pė do je at si ras­tų ne daug. Taip sie kia ma pa ša lin ti ga li my bes ne skaid riam au ko ji mui.

„Au ka ga li su da ry ti ir 20 vi du­ti nių mė ne si nių at ly gi ni mų su mą, kai kan di da tas au ko ja sau pa čiam. Bet su ma vis tiek ne ga li vir šy ti 10 pro cen tų jo me ti nių pa ja mų“, – pa tiks li no P.Ku je lis.

Tai gi tik la bai tur tin gi žmo nės ga lės fi nan suo ti sa vo pa čių rin ki­mų kam pa ni jas.

Pa kirs juo dą ją bu hal te ri jąUžd raus ti ju ri di niams as me nims fi nan suo ti par ti jas pa siū lė ša lies va do vė Da lia Gry baus kai tė.

Anot Pre zi den tės, toks drau di­mas tu rė tų už tik rin ti skaid rų par­

Par ti nio re ke to fi na las

Ap sisp ren di mas: �� pa�si�rink�ti,�už�ką�bal�suo�ti�ar�tė�jan�čiuo�se�rin�ki�muo�se�į�Sei�mą,�bus�ne�leng�va�–�pro�gno�zuo�ja�ma,�kad�rin�ki�mų�kam�pa�ni�ja�ga�li�bū�ti�kuk�li.�� � � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

rek la mos. Pas mus kar tais me ta ma si iš vie no kraš tu ti nu mo į ki tą. Sup ran­ta ma, kad no ri ma to skaid ru mo, kad ne bū tų pri klau so my bės nuo rė mė­jų. Bet lan dų par ti jos vi sa da at ran da, ypač prieš rin ki mus. Tuoj pa ma ty si­me, su kuo su si jęs tas įsta ty mas. Vie­ni tei gia, kad tai ko va už skaid ru mą, ki­ti tvir ti na, kad tai par ti jų ap ri bo ji mas. Ar iš ties par ti joms rei kia tiek pi ni gų? Rin ki mų kam pa ni ja, po li ti nė rek la ma – vi sa tai kai nuo ja, pas mus nė ra nie­ko ne mo ka mo. Jei ne bus ak ty vios rek­la mos, jei žmo gus nė ra ži no mas, sun­ku pro gno zuo ti jo sėk mę rin ki muo se. La bai re tu at ve ju įma no ma sėk mė, tu­ri bū ti ži no mas žmo gus, kad lai mė tų rin ki mus be di des nės rek la mos. Da­bar ga lės sa vo rin ki mų kam pa ni ją fi­nan suo ti tik la bai tur tin gi žmo nės. O juk taip nu spręs ta po to, kai vos ne be­na miai, var ge tos au ko da vo di džiu les su mas, bu vo aki vaiz du, kad tai ne jų pi­ni gai, kad kaž kas nau do ja si jų var du. Tuo se įsta ty mo pa tai sų pa siū ly muo se ga li ma su ras ti ra cio na lių ar gu men tų, bet įsta ty mas juk vis ko nu ma ty ti ne ga­li. Ma nau, par ti jos su ras pi ni gų ir rin ki­mų kam pa ni ja vyks.

kaip vie nos ži niask lai dos prie mo nės yra lo ja lios tam tik roms po li ti nėms jė­goms ir skel bia ži nias apie vie nas par ti­jas, o apie ki tas nu ty li. Val džio je esan čios par ti jos tu ri di des nę ga li my bę pa tek ti į ete rį, ne pai sant to, kad jų idė jos nė ra ge­res nės už opo zi ci nių jė gų. Yra ne par la­men ti nių par ti jų, po li ti kų ar ba vi suo me­nės vei kė jų, ku rie už sii ma po li ti ka, bet jų ži niask lai do je taip pat nė ra. Rei kė tų gal­vo ti apie tam tik rą sis te mą, kur kiek vie­na par ti ja ga lė tų pri si sta ty ti rin kė jams. Ne ga li ma teig ti, kad tai vi suo me nei neį­do mu. Tos par ti jos, ku rios yra val džio­je, jos vi sa da gau na dė me sio dau giau, bet tu ri bū ti iš klau sy ta ir ki ta pu sė. Par­ti jos, ku rios nė ra val džio je, ne tu ri jo kio šan so į ją pa kliū ti, jei ne si nau dos so cia­li niais tink la la piais ir ne bend raus su rin­kė jais, ant raip var gu ar pa vyks su lauk ti dė me sio. Vals ty bės fi nan sa vi mą gau na par ti jos, ku rios yra par la men te, o ką da­ry ti toms, ku rioms pri trū ko ke lių šim tų bal sų iki pa te ki mo į par la men tą ri bos, ar joms ne rei kia pa ra mos? Gal būt jo se au­ga bū si mie ji ly de riai. Dar daug neat sa­ky tų klau si mų, ku riuos rei kia iš spręs ti, jei gu kal ba me apie de mok ra tiš ką ir po­li tiš kai su tvar ky tą sis te mą.

Įgy ven din ti įsta­ty mo kont ro lę – ne pro ble ma, vei kia au­to ma ti nė tik ri ni mo sis te ma. Tik ar dėl to bus pa ten kin tos par ti jos, ki tas klau­si mas.

Pa ve las Ku je lis:

ti jų fi nan sa vi mą. Sup la nuo ta, kad par ti jos šie met iš vals ty bės biu­dže to gaus apie 5,5 mln. li tų.

Už įsta ty mo pa tai sas, ku rio mis už draus ta ju ri di niams as me nims rem ti po li ti nes par ti jas bei po li­ti nes kam pa ni jas, bal sa vo 82 Sei­mo na riai, prieš bu vo 7, su si lai kė 17 par la men ta rų.

„Įgy ven din ti įsta ty mo kont ro lę – ne pro ble ma, vei kia au to ma ti nė tik ri ni mo sis te ma. Ar dėl to bus pa­ten kin tos par ti jos, čia jau ki tas klau­

si mas“, – tei gė Vy riau sio sios rin ki­mų ko mi si jos at sto vas P.Ku je lis.

Lo bis ti nių ban dy mų pa keis­ti įsta ty mą dar ne si gir di. Vis kas ga lios ar ti miau siems Sei mo rin­ki mams.

Ar ga li at si ras ti pa tai sa, ku ri pa­nai kins šio įsta ty mo pa tai sas, kol kas ne prog no zuo ja ma.

Ty lio ji kam pa ni jaLanks ti nu kai, spau di niai, gai re­lės, sa lių nuo ma rin ki mų de ba­

tams, su si ti ki mams ir po ky liams, straips niai spau do je, kan di da tų pa si ro dy mai TV ete ry je ar po kal­biai ra di jo lai do se ga li la bai su ma­žė ti ar vi sai jų ne lik ti.

Mat pa si kei tus par ti jų fi nan sa­vi mui, šie met pro gno zuo ja ma ir kuk les nė rin ki mų kam pa ni ja.

Pa gal ofi cia liai pa skelb tus įkai­nius di džio sio se ko mer ci nė se te­le vi zi jo se vie na spe cia li iki 4 mi­nu čių truk mės po kal bių rub ri ka su vie nu kan di da tu kai nuos dau­

giau nei 42 tūkst. li tų. Pu sant ros mi nu tės rek la mi nio siu že to kai­na ge riau siu ete rio lai ku – dau giau nei 36 tūkst. li tų.

To kie įkai niai pa tei kia mi Vy riau­sio sios rin ki mų ko mi si jos tink la la­py je.

Aki vaiz du, kad TV ek ra nuo­se rin kė jai re gės tik pa čius tur tin­giau sius ar įta kin giau sius kan di­da tus. Ir tik la bai ne dau ge lis ga lės su si mo kė ti už sa vo pa si ro dy mą po va ka ro ži nių.

5

miestasketvirtADieNiS, vASArio 2, 2012

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Šal tis sting do ne tik žmo nes, bet ir au to mo bi lius. Dėl šal čio Klai pė dos gat vė se pa ste bi ma ma žiau au to­mo bi lių, o vie šuo ju trans por tu va­ži nė ja kur kas dau giau uos ta mies­čio gy ven to jų.

Kad Klai pė dos gat vė se spus te lė­jus šal čiui va ži nė ja ma žiau leng­vų jų au to mo bi lių, pa ste bė jo ir Ke­lių po li ci jos biu ro pa rei gū nai.

Įmo nės „Klai pė dos ke lei vi nis trans por tas“ di rek to rius Gin ta­ras Ne niš kis iš mies to au to bu sų vai ruo to jų gir dė jo, kad ry ti nio pi­

ko me tu sto te lė se pa ste bi ne vie ną pa si me tu sį žmo gų.

Daž nai jie smal siai ste bi va žiuo­jan čiuo sius au to bu sais, ban dy da­mi su pras ti, per ku rias du ris rei­kia įlip ti, kur įsi gy ti bi lie tą ir kaip jį pa žy mė ti.

„Ke lei vių pa dau gė jo, ta čiau tiks­les nių skai čių pa sa ky ti dar ne ga li­me, nes šal čiai spau džia ne dau­giau kaip sa vai tę. Nau ji ke lei viai pa pras tai įsi gy ja vien kar ti nius bi­lie tus pas vai ruo to jus. Mes sta­tis ti ką su ži no me tik mė ne sio pa­bai go je, kai vai ruo to jai at si skai to už par duo tus bi lie tus, – pa sa ko­jo G.Ne niš kis. – Aiš ku, mums la­bai ma lo nu, jog ga li me pa gel bė ti

tiems, kie no ma ši nos neį si jun gia, džiau gia mės ir to dėl, kad par duo­da ma dau giau bi lie tų.“

Pri si min da mas šal tą praė ju sių me tų žie mą G.Ne niš kis pa sa ko jo, kad per nai jau lapk ri tį bu vo la bai šal ta ir daug sni go. 2011­ųjų sau­sį po pie ri nių ir elekt ro ni nių bi lie­tų par da vi mas išau go nuo 10 iki 15 pro c., pa ly gin ti su anks tes nių me­tų tuo pa čiu lai ko tar piu.

In ten sy viau siai vie šuo ju trans­por tu klai pė die čiai va ži nė ja tre čia­die niais. Pir ma die niais ir penk ta­die niais – ma žiau.

Nuo la ti niais bi lie tais Klai pė do je pa pras tai ap si rū pi na apie 20 tūkst. ar 22 tūkst. klai pė die čių.

Pa si rin ki mas: �� kai�šal�tis�su�kaus�to� leng�vų�jų�au�to�mo�bi�lių�aku�mu�lia�to­rius,�kur�kas�dau�giau�klai�pė�die�čių�va�ži�nė�ja�mies�to�au�to�bu�sais.��� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Per speigą klai pė die čiai ren ka si au to bu sus

Nie kas ne pri žiū rė jo, ne bu dė jo lai ve. Sis te­mos už ša lo ir trū ko vamz džiai.

Arvydas Nar mon tas:

As ta Alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@kl.lt

Spus te lė jus šal čiui spe cia lis tai įspė ja ma žų jų lai vų sa vi nin kus – spei gas ga li pri da ry ti bė dų lai vų vi daus sis te moms.

Šią sa vai tę šal tu kas bai gia su­kaus ty ti Pi lies ir žve jų uos te lius, kur glau džia si dau gy bė ne di de­lių lai vų.

Per nai va sa rį neat lai kęs šal­čio žve jų uos te ly je nu grimz do se­nas žve jy bi nis lai vas. Dau giau nei prieš 40 me tų pa sta ty tas lai vas iš van dens bu vo iš kel tas tik ge gu žės pa bai go je.

Uos to ka pi to no pa va duo to jo, Uos to prie žiū ros tar ny bos vir ši­nin ko Ar vy do Alek so Nar mon to tei gi mu, praė ju sių me tų in ci den­tas grei čiau siai nu ti ko dėl to, kad lai ve trū ko vamz džiai.

„Nie kas ne pri žiū rė jo, ne bu dė­jo lai ve. Sis te mos už ša lo ir trū­ko vamz džiai, o per il gą lai ką ėmė sunk tis van duo“, – kal bė jo A.Nar­mon tas.

Pa sak A.Nar mon to, lai vų sa vi­nin kai yra per spė ti, kad pa tys at sa­ko už sa vo tur tą, o už lai vo ava ri jos pa da ri nius – nu ma ty tos bau dos.

„Ta čiau dau giau sia bė dų pri da­ro šei mi nin kų ne tu rin tys lai vai. Vie nas toks be prie žiū ros pa lik tas lai vas, jau il gą lai ką sto vin tis uos­te, mums ke lia ne ri mą. Ten ka vis pri žiū rė ti, ko kia jo grimz lė. Areš­

tuo tas lai vas „Mount Kent“ kar tą jau yra sken dęs“, – aiš ki no A.Nar­mon tas.

Ru sų žve jy bi nis lai vas uos to tar­ny bų at sto vams ne pa sie kia mas, į jį nie kas ne ga li pa tek ti, nes šis tuš­čias ir yra už ra kin tas.

„Dėl šio lai vo vyks ta teis mi niai gin čai. Jis mums ke lia daug pro ble­mų. Nuo 2009­ųjų gruo džio lai vas ne tu ri šei mi nin ko. 2010­ųjų ko vą jis stai ga pa vo jin gai pa svi ro. Tai jau

bu vo ant ras kar tas, kai lai vas sken­do. Te ko gel bė ti“, – sa kė A.Nar­mon tas.

Pa rei gū nai uos te su skai čiuo ja ma žiau siai ke lis to kius be šei mi­nin kų pa lik tus lai vus.

Uos to prie žiū ros tar ny bos spe­cia lis tai ti ki no, kad nė ra svar bu, ko kią ter mo met ro pa da lą pa sie kia oro tem pe ra tū ra – ava ri jų ga li nu­tik ti ir prie ne itin že mos tem pe­ra tū ros.

„Kol kas ne ma tau po ten cia lių kan di da tų, ku riems tik rai grės tų to kios ava ri jos. Ta čiau vis ko ga li bū ti“, – sa kė A.Nar mo na tas.

Pers pė ji mai: �� per�nai�žve�jų�uos�te�ly�je�spus�te�lė�jęs�šal�tu�kas�nu�gramz�di­no�se�ną�žve�jy�bi�nį�lai�vą.�� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Dėl pa mirš tų lai vų – nerimas

As ta Alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@kl.lt

Apie spren di mus nein for muo jaVa kar sa vi val dy bės Švie ti mo sky riaus ve dė ja Lai ma Priž gin­tie nė ti ki no ne san ti in for muo­ta apie tai, kad ku rio je nors švie­ti mo įstai go je bręs tų spren di mas at šauk ti bent jau pra di nių kla sių už siė mi mus.

„Juk ži no ma, kad pa mo kos at­šau kia mos tik tuo met, jei bus 20 laips nių šal čio. Pa jū ry je to kio šal­čio grei čiau siai ne su lauk si me. At­šauk ti pa mo kas ar ne, spręs pa čios mo kyk los, o ne Švie ti mo sky rius“, – sa kė L.Priž gin tie nė.

Tuo me tu gud res ni uos ta mies čio moks lei viai jau sklei džia gan dus ir įti ki nė ja tė vus bei drau gus, kad pa­mo kos dėl šal čių at šau kia mos.

„Pa tys tė vai tu rė tų priim ti spren di mą, ar leis ti vai ką į mo kyk­lą, ar ne“, – sa kė L.Priž gin tie nė.

Pa sak jos, Klai pė do je pa sku ti nį kar tą dėl šal čio pa mo kos ne vy ko prieš pen ke rius me tus.

Vaikai yra atsparūs„Gi li jos“ pra di nės mo kyk los di rek­to rė Al do na Kas naus kie nė ti ki no, kad kol kas švie ti mo įstai ga vei kia ir pa mo kų tvar ka raš čiai ne si keis.

„Dar nė ra to kio šal tu ko, kad vai­kas į mo kyk lą ne ga lė tų atei ti. Mū­sų vai kai yra at spa rūs. Nė ra pa vo­jaus sig na lų. Prie rū bi nių ste bi ma, kad vai kai nei šei tų at si la po ję pal tų. Dau ge lio pir mo kė lių tė ve liai atei­na pa siim ti pa tys“, – sa kė A.Kas­naus kie nė.

Šios mo kyk los pra di nu kams šal­tu ką teks kęs ti tik šią sa vai tę, nes nuo ki tos jie bus iš lei džia mi ato­sto gų.

„Mi nist ro įsa ky mu mes ga li­me pa tys pa si rink ti, ka da ato sto­gau ti. Tu ri me de šimt pa pil do mų ato sto gų die nų, ku rias ga li me iš­

nau do ti per du kar tus. Bai gė­me pus me tį ir sa vai tę pa siim si­me pa pil do mų ato sto gų“, – sa kė A.Kas naus kie nė.

Šal čiai ne si trauksTaip mo ky mo įstai ga ti ki si iš­veng ti di de lių šal čių įta kos pir­mo kė liams.

„Vai ku čiai ne su šals, o mes per ato sto gas pa ken tė si me. Per nai šil­dy mas bu vo tiek su ma žin tas ato­sto gų me tu, kad vos pa vy ko iš­tver ti. Kaip bus šie met, ne ži nau“, – kal bė jo A.Kas naus kie nė.

Oro tem pe ra tū rai nu kri tus že­miau 20 laips nių šal čio į mo kyk las ne re ko men duo ja ma ei ti pra di nių kla sių moks lei viams, o ter mo met­rams ro dant ma žiau nei 25 laips­nius – 6–12 kla sių mo ki niams.

Kol kas uos ta mies ty je 20 laips­nių šal tis pro gno zuo ja mas tik nak­ti mis, die ną oro tem pe ra tū ra lai ky­sis apie 14­15 laips nių šal čio.

Laips niai: �� šal�tis�kol�kas�nė�ra�toks�di�de�lis,�kad�vai�kams�bū�tų�ga�li�ma�nei�ti�į�mo�kyk�lą.��� Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Pa si gir dus kal boms, kad ter mo met ro stul pe liui nu kri tus iki 20 laips nių šal čio pra di nių kla sių moks lei viams bus at šauk tos pa­mo kos, uos ta mies čio mo kyk los ne si ruo šia už da ry ti du rų. Ta­čiau kai ku rios jų nuo ki tos sa vai tės ato sto gaus.

Nuo šal čio mo ki nius gel bės ato sto gos

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

ISSN 1392-558X http://kl.lt© 2007 „Diena Media News“Labdarių g. 8, 01120 VilniusTel. (8 5) 262 4242,„Klaipėdos“ laikraščio redakcijaNaujojo Sodo g. 1A, „K centras“El. paštas info@kl.ltFaksas (846) 397 700

„KLAIPėDoS“ VyRIAUSIASIS REDAKToRIUSSaulius Pocius

VyR. REDAKToRIAUS PAVADUoTojAjolanta juškevičienė

AdministratorėDaiva Pavliukovaitė – 397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772Milda Skiriutė – 397 727Virginija Spurytė – 397 706Asta Dykovienė – 397 725

Teisėtvarka:Daiva janauskaitė – 397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – 397 729

Sportas:Česlovas Kavarza – 397 719

„Namai“:Lina Bieliauskaitė – 397 730

„Sveikata“:Sandra Lukošiūtė – 397 705

Pasaulis:julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937

Techninės redaktorės:Loreta KrasauskienėLaima Laurišonienė – 397 737

Platinimo tarnyba – 397 713

Reklamos skyrius – 397 711faksas (8 46) 397 722

e. paštas reklama@kl.lt

Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“,Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt

INFoRMAcIjA: 397 750 REKLAMoS SKyRIUS: 397 711 PLATINIMo TARNyBA: 397 713 PRENUMERAToS SKyRIUS: 397 714

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

telefonas@kl.lt

397 728

Nuo mo nių ap klau sų mai ša ly nė

Da bar la bai po pu lia rūs do va­nų če kiai. Nes var bu, kad di­džio sios me tų šven tės praė­jo. Do va nų me tas ne si bai gė.

Ne ti ki te? Pak lau si nė ki te stu den tų. Jie tik rai ži no, kas iš dės ty to jų prieš eg za mi ną ne si dro vė da mas paė mė do va nų če kius, įdė tus į vo ką, o ku rie dės ty to jai lie pė pa siim ti.

Kai man pa sa ko jo apie to kį in ci­den tą uos ta mies čio aukš to jo je mo­kyk lo je, ne ga lė jau pa ti kė ti. Tos “do va nos” ne šė jai gi mė jau ne prik­lau so mo je Lie tu vo je.

Vo ke lių is to ri jos tė ra blo gai iš mok­tos pa mo kos.

Bet ki taip ka žin ar ga li bū ti, kai pa­sau lis plo ja “Žu vėd ros” spor ti nių šo­kių an samb liui, gar si nan čiam Lie tu­vos vals ty bę, Klai pė dos uni ver si te te ko vo ja už vie tą po sau le du rek to riai. Ne sa vo va lia. Vie ni įsta ty mus priė­mė, ki ti juos kei tė, tre ti be są ly giš kai vyk dė.

Ki taip sa kant, peš ki tės. Dvi val dys­tė tę sė si ke lis mė ne sius. Nie kas ne­skai čiuo ja, kiek tai kai na vo mo kes čių

Kaip nu ver tin ti pa gar bą?

Ja ni na Ba či liū nai tė-os ter maier

mo kė to jams. Kaž ko dėl nei uni ver si­te to ta ry ba, nei se na tas ne ga li vie šai paaiš kin ti, ko dėl ne pa vy ko iš veng­ti dvi val dys tės. Ko dėl du pro fe so riai bu vo su prie šin ti?

Nea be jo ju, kad bu vo pa da ry ta klai­da, ta čiau mū sų, atė ju sių iš so viet­me čio, nie kas ne mo kė pri pa žin ti kly dus. Abu moks li nin kai, at si dū rę vi suo me nės dė me sio cent re, ver ti ir pa gar bos, ir pa dė kos. Ki taip ta riant,

no rė ta, kaip ge riau, o išė jo, kaip so­viet me čiu – vie šai pa že mins, o tarp ke tu rių akių at si pra šys...

Neaiš ku tik vie na, ko dėl ir ne prik­lau so ma ta ry ba, ku rios na riams, no­rė čiau ti kė ti, kad nie kas ne ga li da­ry ti įta kos, ir gar bin gas se na tas, neuž kir to ke lio šiam rei ka lui at si­dur ti teis me? Kam, jei ne jiems, pir­

miau sia tu rė jo rū pė ti ge ras uni ver­si te to var das?

La bai įdo mus čia Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos vaid muo – kai vi suo me nė kri tiš kai ver ti na re for­mas, ne be ma to mi žmo nės, tu rin tys aukš čiau sias kva li fi ka ci nes ka te go­ri jas. Ap gai lė ti na ne pa gar ba žmo gui už jo dar bą.

Kal tų, ži no ma, nė ra. Apie mo ra lę ir pa do ru mą čia jau nie kas ne kal ba.

Gal to dėl, kai vi du je ne su ta ria ma, nie kam ne rū pi ir tvar ka. Juk vi sa da bu vo sa ko ma, jog ten, kur du pe ša­si, tre čias lai mi.

Gal būt anks čiau priim tas de so vie­ti za ci jos įsta ty mas vis ką bū tų su dė­lio jęs į sa vo vie tas ir šian dien ne tek tų mur dy tis šio je ba lo je. Ta čiau at si ti­ko, kaip ži no ma, ki taip. Tai jau ne­bes kau di na ir ne be pik ti na. Tad ar ga li dar ką nors ste bin ti so viet me­čio re lik tai? Štai ko dėl dau ge lis pa­lie ka Tė vy nę.

Kai bu vęs Vo kie ti jos kraš to ap sau­gos mi nist ras bu vo ap kal tin tas di ser­ta ci jos pla gia tu, jis at si sa kė dak ta ro var do ir pa li ko po stą.

Meš kos pa slau ga bu vo pa da ry­ta ir val dan čia jai par ti jai. Bet orus pa si trau ki mas, sa vo ver tės pa jau­ti mas ir kal tės su vo ki mas bu vo pa­ste bė tas ir įver tin tas. Bū tent ši to pa si gen du Lie tu vo je tarp žmo nių, be si ver žian čių užim ti aukš čiau­sius po stus.

Do va nų me tas ne si-bai gė. ne ti ki te? Pa- k lau si nė ki te stu den-tų. Jie tik rai ži no, kas iš dės ty to jų prieš eg-za mi ną ne si dro vė da-mas paė mė do va nų če kius, įdė tus į vo ką.

kia mo kė ti 4 ar net 5 li tus. Pe rei nant me di kų ko mi si ją vai ruo to jo pa žy mė­ji mui gau ti ar pa si keis ti, nie ko ne pa­te pa. Gy dy to jai tuo met dir ba ne virš­va lan džius, o dar bo va lan do mis. Tai ko dėl rei kia dar jiems mo kė ti spe cia­lų mo kes tį?

Jus tas

Gy ve ni mas – ne naš ta, o džiaugs masMa ny čiau, kad mū sų žmo nės ga lė tų bū ti links mes ni. Sup ran ta ma, dau­ge lis yra lin kę de juo ti, skųs tis gy­ve ni mu, gir tis, kad yra li go niai ir neį ga lūs. Bet gal atė jo lai kas baig­ti niurgz ti ir pa tiems sa ve suim ti į ran kas. Nė ra jau taip vis kas blo gai pas mus. Pa žiū rė ki te, kaip gy ve­na Ni ge ri jos gy ven to jai, kiek žmo­nių ten ken čia tik rą ba dą. Va, ten gal ir rei kė tų de juo ti, o pas mus yra vi sai ki ta si tua ci ja. Vi si šil tai ap si­ren gę, pa val gę, ki ti net ir viršs vo rio priau gę, par duo tu vės pil nos žmo­nių. Tai ko čia de juo ti? Džiau ki mės gy ve ni mu, kad esa me gy vi, svei ki, kad ka ro už lan go nė ra. Gy ve ni mas yra gra žus, tad ne rei kia jo pa vers­ti bjau riu. Da bar iš ša lies daug kam ga lė tų pa si ro dy ti, kad tė vų mums su teik ta gy vy bė yra sun ki naš ta, ku rią kiek vie nas su di de liu var gu tu ri me vilk ti. Liau ki mės, at si kvo­šė ki me ir džiau ki mės pa ga liau tuo, ką tu ri me.

Sil vi ja V.

Pa ren gė As ta Alek sė jū nai tė

Lem pu čių ne su ren kaPas te biu, kad pa nau do to mis ap švie­ti mo lem pu tė mis žmo nės at si kra to bet kur. Šva ri na si pa sy viai. Aš lem­pu tes per ku vie na me pre ky bos cent­re, ta čiau pa nau do tų lem pu čių ten nie kas ne su ren ka. Šia me pre ky bos cent re yra ir vais ti nė. Anks čiau aš į ją esu at ne šęs su dau žy tą ter mo met­rą. Vais ti nin kė tik pa su kio jo pirš­tą prie smil ki nio ir pa sa kė, kad net ne sva jo čiau at si kra ty ti juo čia. Pak­lau siau: kur man jį dė ti, ir iš gir dau at sa ky mą, kad ne ščiau į po li ci ją. Ką pa pras tam pir kė jui, įsi gi ju siam tam tik rą daik tą, da ry ti? Skel bia ma, kad sta ty bi nių pre kių par duo tu vė je lem­pu tes su ren ka. Ne gi aš tu riu spe cia­liai į šią par duo tu vę va žiuo ti, kad nu vež čiau su dau žy tą lem pu tę? Bė­da. Par duo tu vės pa čios tu ri su rin ki­mu pa si rū pin ti.

Klai pė die tis

Žve jų rū mams – nau ją gy ve ni mąPri ta riu nuo mo nei, kad rei kia gai vin­ti Žve jų rū mų gy va vi mą. Šio je mies­to da ly je rei kia kul tū ri nio cent ro. Juk vi sas mies to gy ve ni mas tik cent re. Pak raš čiai – lyg ir ap mi rę. Pie ti nė­je mies to da ly je gy ve nan tiems žmo­nėms į kon cer tą sun ku nu si gau ti –

Kon cer tų sa lė ir Mu zi ki nis teat ras juk cent re. Kai iš si kels Dra mos teat­ras, bus pro ble ma. To dėl Žve jų rū­mai mums yra kaip iš si gel bė ji mas. Gai la, kad ma žo ka ren gi nių. Anks­čiau ir kon cer tų bū da vo, o da bar – tik spek tak liai. O ir sa lės anks čiau bū da vo pil nos.

Liu ci ja

Kaip mus ap gau di nė jaGruo džio vi du ry je vie na me bal­dų cent re už si sa kė me lo vą. Pris ta­tė la bai grei tai, bet kai iš pa ka vo me, pa ma tė me, kad lo vos gal vū ga lis ne tos spal vos, ko kią už sa kė me. Pas­kam bi no me į par duo tu vę ir dar­buo to ja Tat ja na pri ža dė jo, kad po šven čių pa keis. Bet pa skui te­ko gir dė ti vien pa ža dus. Pas kam­bi no me sau sio 24 d., par duo tu vės dar buo to ja mums pa sa kė, kad jei no ri me gau ti daik tą to kį, ko kį už­si sa kė me, tu ri me dar su mo kė ti 50 li tų. Ko dėl dėl par da vė jos ap lai du­mo mes tu ri me ga din ti sau nuo tai­ką ir ki tiems? To dėl no ri me įspė ti, kad pirk da mi bal dus pir kė jai bū tų bud rūs ir at sar gūs.

Pir kė jas

Ne pa te pa jo du, o plė šia pi ni gusSkel bia ma, kad gy dy mas pas mus yra ne mo ka mas. Ta čiau iš tik rų jų, kai ap si lan ko me pas me di kus, vis dėl to mo ka me už me džia gas, t.y. jei mums pa te pa ko kį nors spuo gą jo du, rei­

stasys Gudavičius

Sa ko ma: kiek žmo nių – tiek nuo mo nių. Pa ko re­guo ki me: kiek ap klau sų bend ro vių – tiek skir tin­

gų par ti nių rei tin gų. Ir ne be ži nai, žmo gau, ku ria ti kė ti. Ku ri iš jų pa­ro do tik rą sias ten den ci jas?Ši nea pib rėž tu mo tai syk lė ypač ma ty ti prieš ar tė jan čius Sei mo rin ki mus. Kad ir kiek skel bia ma ap klau sų re zul ta tų, vi si kaž ko dėl yra skir tin gi.Klau si mas vi so se ap klau so se už­duo da mas vie nas ir tas pa ts: “Už ko kią par ti ją bal suo tu mė te per Sei mo rin ki mus, jei gu jie vyk tų ar ti miau sią sek ma die nį?” Klau si­mas tas pa ts, ap klau sia mų žmo­nių skai čius pa na šus, bet re zul­ta tai ski ria si iš es mės. Ste buk lai, ne ki taip.

O pa skui so cio lo gai dar no ri, kad jais pa si ti kė tų. Kaip ga li pa si ti kė­ti, kai ne su ta pi mai jų ap klau so se aki vaiz dūs? Tū las pi lie tis, iš vy­dęs tuos ne su ta pi mus, gal vo ja pa­pras tai: “Aha, va di na si, ap klau sos pa per ka mos, – kas dau giau mo ka, tas ir mu zi ką už sa ko.”Štai ir šio mis die no mis pa skelb tos ke lios nuo mo nių ap klau sos by lo ja vi siš kai skir tin gus re zul ta tus. Re­mian tis vie na, Sei mo rin ki mus lai­mė tų opo zi ci niai so cial de mok ra­tai, re mian tis ki ta – ir gi opo zi ci nė Dar bo par ti ja. Šio se ap klau so se dėl tre čios vie tos ko vo ja val dan­tie ji kon ser va to riai bei opo zi ci nė Tvar kos ir tei sin gu mo par ti ja.O dar vie na ap klau sa, at lik ta, be­je, fak tiš kai to mis pa čio mis die­no mis, kaip ir mi nė tos pir mo­sios dvi, stai ga at sklei dė neį ti ki­mą re zul ta tą – su so cial de mok ra­tais dėl pir mos vie tos rin ki muo­se esą ko vo tų kon ser va to riai, o Ar tū ro Zuo ko “Są jun ga TAIP” ap­

lenk tų ne tgi Tvar kos ir tei sin gu­mo par ti ją, ką jau ir kal bė ti apie li­be ra lus.Dar gal bū tų nie ko, jei gu par ti jų rei tin gų ly de riai vi so se ap klau so­se bū tų skir tin gi, bet bal sų skir tu­mas bū tų ne di de lis. Tai juk ne! Vie­no je ap klau so je pir mau ja so cial­de mok ra tai, su rin kę 18 pro c. bal­sų, ki to je – Dar bo par ti ja, tu rin ti 15 pro c. rin kė jų pa lan ku mą, o tre čio­je – iš vis ne ti kė tu mas – lai mi kon­ser va to riai su be veik 9 pro c.Tai ku ri gi iš šių ap klau sų ati tin ka po li ti nes rea li jas?Ir ne rei kia sa ky ti, kad po li ti­niai rei tin gai vi siš kai ne svar­būs, tė ra tik pra mo ga ar opiu mas liau džiai.Anaip tol! So cio lo gų iš va das aky­lai ste bi ne tik po li ti kai ir po li to­lo gai. Jie svar būs ir už sie nio kre­di to riams, ku rie, ana li zuo da mi, kiek Lie tu va sta bi li, ko kios jos vys ty mo si per spek ty vos, nu sta­to, už ko kias pa lū ka nas atei ty je jai bus sko li na mos lė šos biu dže to sky lėms deng ti. Jei gu kre di to rius ma to, kad so cio lo gi nės ap klau sos ro do niū rias ar ba neaiš kias per­spek ty vas, pa lū ka nos ke lia mos. Jei gu po li ti kos ho ri zon tuo se ma­to mas sta bi lu mas, pa lū ka nos ga­li ma žė ti.Kai so cio lo gi nių ty ri mų re zul ta­tai taip smar kiai va ri juo ja, reiš kia, kad po li ti nio aiš ku mo ma žai ir ga­li ma ti kė tis vi so kiau sių per tur ba­ci jų. Ati tin ka mai – ma žes nio kre­di to rių pa si ti kė ji mo.Žo džiu, da bar ti nis Lie tu vos so cio­lo gi nių re zul ta tų nea pib rėž tu mas tik rai ne pri si de da prie skal ses nio vals ty bės gy ve ni mo.Anks čiau so cio lo gai bu vo ly gi­na mi su si nop ti kais. Ir vie ni, ir ki­ti daž nai klys da vo. Kar tais la bai smar kiai. Bet per pa sta ruo sius ke­lio li ka me tų dėl tech no lo gi jų šuo­lio Va ka rų me teo ro lo gai ir vi suo­me nės nuo mo nės ap klau sų ren­gė jai ta po la bai pro fe sio na lūs, be­veik ne klys tan tys.Lie tu vo je pa žan gą, re gis, pa da rė tik si nop ti kai. Jų pro gno zės kur kas tiks les nės, nei bū da vo ka dai­se. Me teo ro lo gais Lie tu vo je jau ga­li ma pa si ti kė ti.O so cio lo gais? Prog re so šio je sri­ty je, re gis, dar nė ra daug, o chao­so ne sto ko ja ma.Tur būt dar rei kės ge ro kai pa lauk­ti, kol vie ną gra žią die ną ga lė si me sau ir ki tiems pa sa ky ti – pa si ti kiu so cio lo gais, nes jų pa tei kia mos pro gno zės jau la bai ar ti tie sos.

6

nuomonėsketvirtadienis, vasario 2, 2012

O pa skui so cio lo gai dar no ri, kad jais pa si ti kė­tų. Kaip ga li pa si ti kė ti, kai ne su ta pi mai jų ap­klau so se aki vaiz dūs?

7

aktualijosketvirtADieNiS, vASArio 2, 2012

As ta Alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@kl.lt

Mu zie jaus prie sta te – gy dyk laKlai pė dos vals ty bi nės ko le gi jos va­do vas Va le ri jus Kuz ne co vas nei gė kal bas, kad ša lia mu zie jaus esan­čia me prie sta te kur sis penk ta sis Kre tin gos mies te vi suo me nės svei­ka tos cent ras.

„Tre jus me tus pa tal pos sto vė­jo tuš čios, mes jas tu rė jo me iš lai­ky ti. Skel bė me kon kur są pa tal pų nuo mai ir jį lai mė jo pri va ti įmo nė „Ąžuo lų so das“ iš Klai pė dos“, – aiš ki no V.Kuz ne co vas.

Klai pė dos vals ty bi nė ko le gi ja su „Ąžuo lų so du“ su tar tį dėl me di ci nos cent ro Kre tin go je stei gi mo ir veik los pa si ra šė pen ke riems me tams.

„Mū sų ko le gi ja ruo šia ki ne zi­te ra pi jos, kos me to lo gi jos ir ki tus spe cia lis tus. Šia me cent re stu den­tams bus su da ry ta ga li my bė at lik­ti pra kti ką. Ten vyks pro fi lak ti­niai svei ka ti ni mo už siė mi mai. Pa ti įmo nė šias pa tal pas su re mon tuos, mes į tai nein ves tuo si me“, – aiš ki­no V.Kuz ne co vas.

Ko le gi jos va do vas ti ki no, kad įstai­ga tu ri pla nų šio se pa tal po se vys ty ti ir ki to kią mo ky mo veik lą. „Siek si me lei di mo čia vyk dy ti for ma lų jį pro fe­si nį ren gi mą ir po tru pu tį grį ši me

prie že mės ūkio. O ką? Pa tal pos bu­vo. Jas rei kia nau do ti, o ne nu griau­ti“, – ti ki no V.Kuz ne co vas.

Šia me ke tu rių aukš tų pa sta te ke ti­ni mų sa vo veik lai tu ri ir Tęs ti nių stu­di jų cent ras, ku ris spar čiai ple čia si.

„Ma nau, šio je mo ky mo ba zė je bus ga li ma or ga ni zuo ti kur sus Kre­tin gos ra jo no žmo nėms, ku rie mo­ko si pa gal tęs ti nių stu di jų pro gra­mą“, – sa kė ko le gi jos va do vas.

Grū dų san dė lio ne no ri?Ko le gi ja ža da įsi kur ti vie na me iš ke tu rių pa sta to aukš tų, o ki tus iš­nuo mos. „Pa mink lo sau gi nia me pla ne nu ma ty ta, kad šio pa sta to tik da lis ga li bū ti nu griau ta – tai jung­tis su mu zie ju mi. No rint re no vuo­ti šį pa sta tą, juk ga li ma išo ri nį tin­ką pri tai ky ti, kad jis ge rai at ro dy tų ša lia mu zie jaus, tik kaž kam tai ne­pa to gu“, – sa kė V.Kuz ne co vas.

Ko le gi ja, be šio pa sta to, Kre tin­gos dva ro mu zie jaus te ri to ri jo je pri žiū ri ir grū dų san dė lį.

„Ko dėl šis is to ri nis ob jek tas ne rū­pi mu zie jui? Juk ja me yra au ten tiš­ka si jo ji mo ir grū dų ma li mo ma ši na, pa ts san dė lis – su me di niais per­den gi mais ir trans por te riais, fan tas­tiš kai įdo mus. Ko dėl mes jį tu ri me sau go ti? Ta čiau mu zie jaus di rek to­rė jo ne no ri. Ar čia pri va tus biz nis? Juk is to ri nis da ly kas“, – sa kė ko le­gi jos va do vas V.Kuz ne co vas.

V.Kuz ne co vas ste bė jo si, kad svei ka ti ni mo cent ras su kė lė kai­my nų pa si prie ši ni mą.

„Gal ne no ri ma, kad žmo nės vaikš čio tų? Teks var tus ati da ry ti, ku rie daž nai čia už ra ki na mi. Pri­va žiuo ti iš vi di nio kie mo ne ga li ma. Ar ši te ri to ri ja skir ta vi suo me nei, ar tai di rek to rės pri va tus kie mas?“, – ste bė jo si V.Kuz ne co vas.

Statinį siū lo griau tiTa čiau svei ka ti ni mo cent ro kai my­nys tė ne džiu gi na Kre tin gos mu zie­jaus. Jo va do vės ma ny mu, ke tu rių aukš tų si li ka ti nių ply tų pa sta tas iš vi so tu ri bū ti nu griau tas.

Kre tin gos mu zie jaus di rek to rė Vi da Ka nap kie nė ti ki no, kad so­viet me čio re lik tams ne tu ri bū ti vie tos gra fų Tiš ke vi čių dva ro te­ri to ri jo je. „Juk ko le gi ja su nie kuo ne de ri no šių veiks mų. Ra jo no val­džia nie ko ne ži no, jie tu rė jo gau ti lei di mus to kiai veik lai. Net Kul tū­ros pa vel do de par ta men to Klai pė­dos te ri to ri nis pa da li nys nie ko ne­ži no“, – aiš ki no V.Ka nap kie nė.

Mu zie jaus di rek to rė ti ki no, kad įstai ga sten gia si pri trauk ti ES lė šų dva ro at nau ji ni mui.

„Mes in ves tuo ja me mi li jo nus, res tau ra vo me ra ti nę ir van dens ma lū ną, o iš ki tos pu sės kaž kas da ro pri va tų da ri nį, ku ris ne tar­naus tu riz mui, o tar naus pri va čiam vers lui“, – aiš ki no V.Ka nap kie nė.

V.Ka nap kie nė tei gė, kad kai my­nai sau go mo je te ri to ri jo je tu rė tų elg tis pa gal įsta ty mus.

Pa sak jos, dva ro te ri to ri jo je bu vo su tvar ky ta inf rast ruk tū ra, įreng ta au to mo bi lių sto vė ji mo aikš te lė, pės čių jų ta kai ir ki ta.

Praė ju siais me tais bu vo nu griau­ta da lis Kre tin gos dva ro par ko ga­ra žų. Kre tin gos ši lu mos tink lai šią va sa rą pla nuo ja nu griau ti par ke stūk san čią ne vei kian čią ka ti li nę.

V.Kuz ne co vo nuo mo ne, jei mu­zie jaus ad mi nist ra ci ja lai ky sis nuo­sta tos nu griau ti vi sus so viet me čiu sta ty tus sta ti nius dva ro komp lek so te ri to ri jo je, ji tu rė tų griau ti ir sa vo nuo sa vy bę. „Juk mu zie jui pri klau­so bend ra bu čiai. Ko dėl jų ne rei kia griau ti?“ – ste bė jo si V.Kuz ne co vas.

Pries ta tas: �� Kre�tin�gos�mu�zie�jus�kra�to�si�ša�lia�be�si�ku�rian�čio�svei�ka�ti�ni�mo�cent�ro�kai�my�nys�tės.Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Kre tin gos mu zie ju je – aist ros dėl prie sta toKre tin gos dva ro rū mų prie sta te be si ku rian tis svei ka ti ni mo cent ras pa pik ti no dva ro ad mi nist ra ci ją. Esą Klai pė dos vals ty­bi nei ko le gi jai pri klau san čias pa tal pas reikėtų nugriauti.

Ar ši te ri to ri ja skir­ta vi suo me nei, ar tai di rek to rės pri va tus kie mas?

Va le ri jus Kuz ne co vas:

Ni do je – pran cū ziš kų fil mų fes ti va lisŽie mą Ni do je pra mo gų ga li ras ti ne tik po le di nės žūk lės, bet ir ge ro ki­no ger bė jai.

Va sa rio 2–4 die no mis Ni dos me no ko lo ni ja kvie čia į pran cū ziš kų fil­mų fes ti va lį „Žie mos ek ra nai“. Ge­ri pran cū ziš ki fil mai su lie tu viš kais su btit rais bus de monst ruo ja mi ne­mo ka mai.

„Žie mos ek ra nai“ ro dys J.J.Jauff ret dra mą „Karš čio ban­ga“, ku rio je per si pi nan tys na ra­

ty vai ir karš ta Pie tų Pran cū zi­jos sau lė mai šo vei kė jams gal vas. Pierre’o Etai xo „Ger bė jas“ ir gi iš­pro tė jęs – keis tas ast ro lo gas, įsi­my lė jęs žvaigž dę, bet ne dan gaus, o sce nos... Na ir pa sku ti nis – Jacques’o Ta ti „Ma no dė dė“, ku­ria me Že ra ro dė du lė Ju lo drums tvar kin gą ga myk los dar buo to jų kas die ny bę ir ban dys iš siaiš kin­ti, kaip vei kia mo der nis ti nis svai­nio na mas.

„Klai pė dos“ inf.

Prog ra ma

Ket vir ta die nis, va sa rio 2 d. �

19.00 val. „Karš čio ban ga / Après le sud, 92’“

Penk ta die nis, va sa rio 3 d. �

19.00 val. P. Etaix „Gra žių su kak tu vių / Heu reux an ni ver sai re, 12’“

„Ger bė jas / Le sou pi rant, 81’“

Šeš ta die nis, va sa rio 4 d. �

19.00 val. J.Ta ti „Ma no dė dė / Mon onc le, 114’“

Dau giau in for ma ci jos www.ni da co lo ny.lt.

Pa lan ga, gar sė jan ti „ruo nių“ mau­dy nė mis, sie kia tap ti Lie tu vos svei­ka tos sos ti ne.

Tra di ciš kai kiek vie ną va sa rį Pa lan­go je ren gia mą mau dy nių le di nia me van de ny je šven tę „Pa lan gos ruo­niai“ šie met pa pil dys pir mą kar tą vyk sian čios Svei ka tos olim pia dos ati da ry mas.

Va sa rio 17–19 die no mis vyk­sian čio je olim pia do je ža da da ly­vau ti Lie tu vos tau ti nio olim pi nio ko mi te to pre zi den tas Ar tū ras Po­vi liū nas.

Lie tu vos tau ti nis olim pi nis ko­mi te tas bei aso cia ci ja „Lie tu vos svei kos gy ven se nos ir na tū ra lios me di ci nos rū mai“ pa si ra šė bend­ra dar bia vi mo su tar tį, ku ria abi ša­lys įsi pa rei go jo ska tin ti ir po pu lia­rin ti svei kos gy ven se nos prin ci pus Lie tu vo je ir už jos ri bų.

Pa sak Lie tu vos svei kuo lių są jun­gos pre zi den to Dai niaus Ke pe nio, svei ka tos olim pia da is to ri niu po­žiū riu reiš kia ket ve rių iš ei lės ka­len do ri nių me tų lai ko tar pį, o jos

tiks las – spor tu ug dy ti har mo nin­gą as me ny bę. „To dėl mes vi si, ku­rie ry tais da ro me mankš tą, esa me olim pia dos da ly viai, o ge riau sie­ji kvie čia mi į kas ket ve rius me tus or ga ni zuo ja mas žai dy nes“, – sa kė D.Ke pe nis.

Lie tu vos svei ka tos olim pia dos ati da ry mo me tu Pa lan go je bus su­reng ta kon fe ren ci ja apie svei ką gy­ven se ną pro pa guo jan čius ren gi nius vi so je Lie tu vo je.

Jo je, be ki tų, bus ap ta ria mi al ko­ho lio, ta ba ko ir nar ko ti kų pre ven­ci jos, svei ka tin gu mo ug dy mo va­sa ros sto vyk lo se klau si mai.

Va sa rio 18 die ną 15 va lan dą šim­tai svei kuo lių pa nirs į Bal ti jos jū­ros ban gas.

Iš ban dy ti le di nės jū ros pro ce­dū rą kas met ryž ta si apie 300 drą­suo lių, kar tu su jais į šven tę „Pa­lan gos ruo niai“ at vyks ta ant ra tiek ar ti mų jų bei drau gų. Va di na mo­sios ruo nių mau dy nės, vyks tan čios prie jū ros til to, su trau kia ir šim tus smal suo lių.

„Klai pė dos“ inf.

Svei kuo liai: �� ner�ti�į�le�di�nės�jū�ros�ban�gas�kas�met�ryž�ta�si�apie�300�drą­suo�lių.�� � Da�ri�jos�Va�si�liaus�kie�nės�nuo�tr.

„Ruo niai“ da ly vaus Svei ka tos olim pia do je

8

aktualijosketvirtadienis, vasario 2, 2012

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Te le fo ni nių su kčių iš ra din gu mas ir psi cho lo gi jos ži nios yra to kios gi­lios, kad jie su ge ba iš vi lio ti pi ni gus net iš kar tą nu si kal tė lius de mas ka­vu sio žmo gaus.

68 me tų klai pė die tis Juo zas Č. ant ra die nį po pie tų ati da vė su­kčiams vi sas sa vo san tau pas – 22 tūkst. li tų. Tą dien su nu si kal tė lių pa siųs tu kur je riu jis bu vo su si ti­kęs du kart.

Į lai di nį te le fo ną šiam klai pė die­čiui pa skam bi nęs ne pa žįs ta mas vy­ras pa si sa kė esąs Ai ri jos am ba sa do­rius Ma rius Žu kaus kas. Jis pra ne šė ne ti kė tą ži nią, kad Juo zo Č. duk rą sve čio je ša ly je, kur ji jau ku rį lai ką už dar biau ja, iš ti ko ne lai mė.

Ne va klai pė die čio duk ra nu rie dė jo nuo laip tų, pra si skė lė lū pą, o griū­da ma už ka bi no ir sun kiai su ža lo­jo sep tyn me tę mer gai tę, ku riai ski­lo kau ko lės kau las. Nu ken tė ju siai mer gai tei esan ti bū ti na ope ra ci ja.

Am ba sa do riu mi ap si me tęs su­kčius per da vė te le fo no ra ge lį bend­ri nin kui, ku ris vai di no su ža lo tos mer gai tės tė vą. Šis pa reiš kė, kad ope ra ci jai rei kia 18 tūkst. li tų.

To liau po kal bį tę sė „am ba sa do­rius“. Jis pa pra šė pa dik tuo ti ku piū­rų nu me rius, taip grei čiau siai nu­si kal tė lis tę sė lai ką ir sie kė užim ti au ką, kad vy rui ne lik tų no ro su si­siek ti su duk ra.

Prak ti ka: �� pa�tik�lius�žmo�nes�mul�ki�nan�tys�su�kčiai�ge�rai�iš�ma�no�psi�cho­lo�gi�ją�ir�su�ge�ba�už�liū�liuo�ti�pa�šne�ko�vo�bud�ru�mą.� Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Klai pė die tis ati da vė san tau pas

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Klai pė do je per po rą sa vai čių pa grob­tas ant ras kro vi ni nis „Mer ce des“ mar kės mik roau to bu sas. Pas te bė ta, kad va gys kas met pa na šiu me tu nu­gvel bia ke lis to kius au to mo bi lius.

Ant ra die nio ry tą sa vo 2005 me tais pa ga min to mik roau to bu so pa si ge­do vie nos bend ro vės dar buo to jas. Mik roau to bu sas bu vo nak čiai pa­lik tas Ši lu tės plen te prie 79 na mo.

Prieš po rą sa vai čių 2001 me tais pa ga min to kro vi ni nio mer se de so Klai pė do je ne te ko len kai.

Au to mo bi lių va gys tes ti rian­tys pa rei gū nai yra pa ste bė ję, kad ne pir mus me tus sau sio bei va sa­rio mė ne siais ma ši nų va gys mū­sų kraš te nu gvel bia ke lis mer se­de sus.

Kai pa rei gū nai pra de da jiems lip­ti ant kul nų, nu si kal tė liai dings ta. Tu rė ta duo me nų, kad kar tais čia už klys da vo ki tų Lie tu vos re gio nų va gys, ta čiau įta ri mai yra kri tę ir ant vie tos nu si kal tė lių.

Pa rei gū nai įsi ti ki nę, jog pa jū ry je pa vog ti mik roau to bu sai iš ga be na­mi į sos ti nę ar ba Kau ną, kur išar­do mi da li mis bei pa nau do ja mi re­mon tui.

Mer se de sus va gia ir išardo da limis

Net ru kus į Juo zo Č. na mus atė jo jau nas vai ki nas, pri si sta tęs Ai ri jo je su žeis tos mer gai tės bro liu.

Pen si nin kas jam pa da vė 18 tūkst. li tų, ta čiau kur je ris spė jo pa ma ty­ti, kad ant spin te lės gu li pluoš te­lis pi ni gų.

Ma tyt, ši ži nia bu vo pra neš­ta skam bi nu sia jam, nes ne tru kus Juo zui Č. dar kar tą pa skam bi no ap si me tė lis ir pra ne šė, kad ką tik su žeis tai mer gai tei gal vo je trū ko krau ja gys lė, tad gy dy mui rei kė sią dar 4 tūkst. li tų.

Praė jo vos ke lios mi nu tės ir tas pa­ts jau nuo lis vėl per žen gė klai pė die čio bu to slenks tį. Pa tik lus vy ras ati da vė vi sas san tau pas ir tik ta da su rin ko

duk ros te le fo no nu me rį. Tuo met jis su ži no jo bu vęs ap gau tas.

„Maž daug prieš pus me tį ma ne ban dė pa na šiai ap gau ti, bet ta da su pra tau klas tą. Skam bi nęs vy­ras aiš ki no, kad ma no sū nus įvyk­dė ava ri ją, kad jam su siū ta lū pa ir jis gy do mas Klai pė dos li go ni nė­je. Ki tas ban dė juo ap si mes ti, bet aš pa ži nau, kad tai ne sū nus. Pa­sa kiau, kad ma no vai kas yra ne Klai pė do je ir bal sas jo vi sai ki­toks. Ta da pa dė jau ra ge lį ir ne si­lei dau ap gau na mas. Šį kar tą bu­vau kaip rū ke, lyg ma ne bū tų kas už bū ręs. Be ga lo ap mau du, sun­kiai tau py tus pi ni gus ati da viau“, – sa kė Juo zas Č.

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Ne no rė jo grįž ti na moGruo džio vi du ry je vie na me uos­ta mies čio dau gia bu čių na mų ras ta nu žu dy ta 48 me tų mo te ris.

Įta ri mas kri to ant jos 27 me tų sū naus A.Pau la vi čaus.

Klau si mai: �� keis�tą�ir�pa�vo�jin�gą�A.Pau�la�vi�čiaus�el�ge�sį�ga�li�tek�ti�aiš­kin�tis�ne�tik�pa�rei�gū�nams,�bet�ir�me�di�kams.

Stul bi na mo je is to ri jo je – vais tų pėd sa kai?Ki tos sa vai tės vi du ry­je uos ta mies čio po­li ci nin kai vyks į Ber­ly ną par si vež ti mo ti­nos nu žu dy mu ir jos kū no iš nie ki ni mu įta­ria mo klai pė die čio Ai do Pau la vi čiaus.

Pa rei gū nai tu rė jo ži nių apie keis­tą ir net pa vo jin gą šio jau no vy ro el ge sį.

Spė lio nės, kad su nu žu dy tos mo­ti nos gal va din gęs įta ria ma sis ga li bū ti iš vy kęs į Vo kie ti ją, pa si tvir ti­no po sa vai tės.

Kū čių iš va ka rė se su ži no ta, kad klai pė die tis su lai ky tas ir lai ko mas

Ber ly no ka lė ji me. Ka dan gi lie tu vis ne no rė jo bū ti grą žin tas į Lie tu vą, jo iš da vi mas mū sų ša lies tei sė sau­gos pa rei gū nams už si tę sė.

Iš nau do jęs vi sas ga li my bes ap­skųs ti spren di mą jį su lai ky ti, A.Pau la vi čius ne pa sie kė, kad bū­tų iš leis tas į lais vę ar pa lik tas Vo­kie ti jo je.

Bus dar bo ir me di kamsTi ki ma si, kad par ga be nus įta­ria mą jį į Klai pė dą pa vyks su ži­no ti, kur yra žmog žu dys tės au­kos gal va.

Pa rei gū nai vis dar ne ži no šio krau paus nu si kal ti mo mo ty vo.

Vei kiau siai į dau ge lį klau si mų jiems pa dės at sa ky ti psi chiat rai. Gal būt bū tent me di kai pa tvir tins ar ba pa neigs ver si ją, kad A.Pau­la vi čiaus veiks mus ga lė jo nu lem ti vai kys tė je var to ti spe cia lūs vais tai nuo įgim tos šir dies li gos.

Bus lau kia ma iš va dos, kiek tie­sos yra pa sa ko ji me, jog pa na šiai gy dy ti ta pa čia li ga sir gę ir neiš­gy ve nę 12 vai kų, o A.Pau la vi čius bu vo lai min gas 13­asis, li kęs gy­vas, ta čiau vais tai ga lė ję pa veik ti jo psi chi ką.

Esa ma duo me nų, jog šis jau nas vy ras yra įsi ti ki nęs, kad yra me si­jas. Tei gia ma, kad at lik da mas kaž­ko kias apei gas ka po da vo gy vū­nams gal vas.

Apie šį įsi ti ki ni mą by lo ja ir A.Pau la vi čiaus ta tui ruo tės ant vei do. Vie ną jų po aki mi jis bu­vo iš si ta tui ra vęs dar iki nu si kal­ti mo. Tai – tri kam pio for mos geo met ri nė fi gū ra, pri me nan ti pi ra mi dę.

Ki tą die ną po to, kai nu žu­dė mo ti ną, ta tui ra vi mo meist ro jis pa pra šė iš pieš ti jam ant vei do rai des APOK, o prie lū pos kam­po – la šą.

Po li ci nin kai iš šū kio ne bi joKad Klai pė dos kon vo jaus bū rio vy rams, ko man di ruo tiems į Vo­

kie ti ją par vež ti įta ria mo jo, pa vyks su keis to el ge sio vy riš kiu su si tvar­ky ti, uos ta mies čio areš ti nės va das Si gi tas Bu lo vas nea be jo ja.

Jis pri si mi nė, kaip prieš ke le tą me tų pa rei gū nams te ko iš Is pa ni jos vež ti vai ko ža gi ni mu įta ria mą vy rą, ku ris be užuo lan kų bu vo pa reiš kęs, kad į Lie tu vą gy vas ne grįš.

Vy ras rė ka vo, dras kė si, ne si lei do su ra ki na mas. Ta čiau is pa nų po li ci­nin kai su ra ki no ne tik jo ran kas ir ko jas, bet ir lip nia juos ta už kli ja­vo bur ną. Vy ras bu vo su pan čio tas kaip mu mi ja ir per ba ga žo sky rių ne šte įneš tas į lėk tu vą.

Ki ti ke lei viai nė neį ta rė, kad ke­liau ja tuo pa čiu lėk tu vu, ku ria me ga be na mas ir pa vo jin gas nu si kal­tė lis.

„Kai rei kės, vy rai pa da rys vis ką kaip pri klau so“, – įsi ti ki nęs S.Bu­lo vas.

Taikinys: �� kiekvieną�žiemą�Klaipėdoje�pavagiami�keli�krovininiai�mer­sedesai.�� � Vytauto�Petriko�nuoptr.

Po�li�ci�jos�nuo�tr.

Gal būt bū tent me­di kai pa tvir tins ar­ba pa neigs ver si ją, kad A.Pau la vi čiaus veiks mus ga lė jo nu lem ti vai kys tė­je var to ti spe cia lūs vais tai nuo įgim tos šir dies li gos.

Pokytis Penketuke

Kaune ištraukti Lietuvos fut-bolo taurės pusfinalio burtai. Praėjusio sezono taurės lai-mėtojas Panevėžio „Ekranas“ susitiks su Vilniaus „Reo“, o vicečempionas Vilniaus „Žalgi-ris“ išbandys jėgas su bronzos medalininke Marijampolės „Sūduva“. Kovos vyks balan-džio 11 ir 25 d.

Žinomi Porininkai

Banguotai NBA čempiona-te žaidžia Linas Kleiza ir jo komanda – Toronto „Raptors“. Kanados klubas pastarajame ture namuose 77:100 nusileido Atlantos „Hawks“ krepšinin-kams. Linas pelnė 7 taškus, atkovojo vos vieną kamuolį. „Raptors“ po 22 rungtynių turi 15 pralaimėjimų.

L.kLeiza vėL PraLaimėjo

Kauno „Žalgirio“ komandą palikusį puolėją Reevesą Nel-soną Lietuvos krepšinio lygos „Žvaigždžių dienos“ rungty-nių legionierių „Time Team“ komandos starto penkete pakeis Vilniaus „Lietuvos ryto“ žaidėjas Lawrence Robertsas. Po rinkimų sunkiojo krašto pozicijoje jis buvo antras.

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

Tačiau V.Lekevičius tikisi, kad ir su 1-osios lygos licencija, kurią gavo klaipėdiečiai, LFF Vykdo-masis komitetas (VK), susirink-siantis šiandien, leis „Atlantui“ žaisti tarp stipriausių šalies ko-mandų.

Vakar posėdžiavusi Lietuvos fut-bolo A lygos valdyba nutarė, kad turėtų žaisti 10 komandų. Kartu su aštuoniais A lygmens licenci-jas gavusiais klubais žaistų dar dvi vienuolikės. Šį pasiūlymą valdyba pateikė LFF VK.

Į dvi vietas pretenduo-ja „Atlantas“, Vilniaus „Reo“ ir „Kaunas“. Anot V.Lekevičiaus,

„Nespėjome sutvar-kyti keleto finansi-nių kriterijų. Pritrū-kome vienos die-nos – lyg studentai“, – sakė Vacys Leke-vičius, „Atlanto“ fut-bolo klubo sporto direktorius, po to, kai Klaipėdos ko-manda negavo Lie-tuvos futbolo fede-racijos (LFF) A lygos licencijos.

Klaipėdos ekipos dokumentai šioje trijulėje – geriausiai su-tvarkyti. Tai teikia vilties, kad reprezentacinė miesto komanda žais A lygoje.

Be to, sklando kalbos, jog LFF VK nariai yra už tai, kad futbolas išlik-tų Kaune ir Klaipėdoje.

Antradienį, kai vyko apeliacijų dėl A lygos licencijos svarstymas,

šio lygmens licencija buvo suteik-ta tik Gargždų „Bangai“.

Jokios dokumentacijos licenci-javimui nepateikė „Mažeikiai“ ir „Klaipėda“.

Pirmajame etape A lygos licen-cijos buvo suteiktos septyniems klubams – Panevėžio „Ekranui“, Vilniaus „Žalgiriui“, Marijampo-lės „Sūduvai“, „Šiauliams“, Tau-ragės „Taurui“, Pakruojo „Kruojai“ ir Alytaus „Dainavai“.

A lygos licencijas gavę klubai balandžio mėnesį turės galimybę siekti Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) licencijų.

Iš 1-osios lygos licencijas sieku-sių klubų visų trijų apeliacijos bu-vo patenkintos.

Licencijas gavo lygos senbuvis Kėdainių „Nevėžis“ bei du pir-menybėse debiutui besiruošiantys naujokai – „Palanga“ ir Vilniaus „Polonija“.

Iš licencijavimo proceso sa-vo noru pasitraukė praėjusiais metais bronzos medalius laimė-jęs Kauno „Atletas“ ir Kretingos „Minija“.

1-osios lygos licencijas po pir-mojo etapo jau turėjo penki pra-ėjusių metų pirmenybių dalyviai – „Šilutė“, „Trakai“, Jonavos „Lie-tava“, Kuršėnų „Venta“, Kėdainių „Lifosa“ ir debiutuosiantis Vil-niaus „Granitas“.

Preliminariame varžybų tvarka-raščio projekte numatoma, jog A lygos čempionatas prasidės kovo 10-11 dienomis.

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

Klaipėdos salės futbolo čempiona-te liko keturios komandos, tęsian-čios kovą dėl nugalėtojų vardo.

Po pirmojo etapo pusfinalyje vietas užsitikrinusios „Klaipėdos univer-siteto“ ir „Baltų“ komandos sulau-kė savo varžovų.

Studentai kovos su „Kretinga“, o „Baltai“ su čempionų titulą gi-nančia „Nautica“, kuri ketvirtfi-nalyje susirėmė su „Klarksono-Plikių“ ekipa.

Pirmąjį kėlinį vyko atkakli, ta-čiau nerezultatyvi kova. 5-ąją min. Romo Stonio įmuštas įvartis buvo vienintelis iki pertraukos.

Per antrąsias 30 minučių ko-mandų vartai atsivėrė. „Nautica“ pasiekė net 7 įvarčius, „Klarkso-no-Plikių“ žaidėjai – tris.

Panašiai klostėsi ir susitikimas tarp „Kretingos“ bei „Klaipėdos policijos“ komandų. Iki pertrau-

kos krito vos du įvarčiai, o po pau-zės triumfavo puolimas. Pirmą kartą į pusfinalį patekę kretingiš-kiai 6:3 įveikė policininkus, kurių vartų ginti negalėjo dėl „Atlanto“ klubo reikalų į Kauną išvykęs Va-cys Lekevičius.

Pusfinalio susitikimai vyks šeš-tadienį. 17 val. Sporto areno-je (Taikos pr. 61A) žais „Baltai“ ir „Nautica“, 18.15 val. „Klaipėdos universitetas“ ir „Kretinga“.

Čempionų auksas spindi keturioms komandoms

Šiandien spręs „Atlanto“ likimą

Momentas: � „Klarksono-Plikių“(balti marškinėliai) ir „Nautica“ rungtynių epizodas. Vytauto Petriko nuotr.

Nerimas: � šiandien trečią dieną paeiliui dėl klubo reikalų į sostinę ir Kauną vyksiantis V.Lekevičius tikisi sulaukti palankaus sprendimo.

Vytauto Petriko nuotr.

Rungtynių statistika

„Nautica“ – „Klarksonas-Plikiai“ 7:4 (1:0). R.Mosejevas ir G.Logvinovičius po 3, A.Srokinas 1/R.Stonys 2, R.Kaminskas ir V.Laurinaitis po 1.

„Kretinga“ – „Klaipėdos policija“ 6:3 (2:0). A.Kurbangalijevas 2, K.Norvilas, M.Šoblinskas, M.Tilvikas ir R.Litvinas po 1/A.Staponka 2, E.Razonas 1.

Krepšinis. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė jau turi varžovus Londono vasaros olimpinių žaidinių krepšinio turnyro atrankos turnyre. Venesuelos sostinėje Karakase ištraukti burtai lie-tuvius pasiuntė į B grupę, kurioje taip pat bus šeimininkai ir Nigerijos koman-da. A grupėje žais Graikija, Puerto Rikas ir Jordanija, C: Rusija, Dominika ir Pietų Korėja, D: Makedonija, Naujoji Zelandi-ja ir Angola. Į kitą etapą pateks po dvi komandas. Lietuvos grupės penketu-kams ketvirtfinalyje teks susiremti su A grupės ekipomis. Turnyras vyks lie-pos 2–8 d. Mūsų rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra santūriai įvertino burtus. „Nesame susitikę su Venesuelos ir Nigerijos rinktinėmis. Ti-kriausiai tai bus atletiškos komandos, o jos visada būna pavojingos. Venesu-elos rinktinė nepriklauso pasaulio eli-tui, tačiau žais namuose. Todėl ji tampa dar pavojingesnė. Aišku, galime ir tu-rime nugalėti abu varžovus grupėje“, – po burtų sakė K.Kemzūra.

Futbolas. Vilniaus „Žalgirio“ futbolinin-kai kontrolinėse rungtynėse 0:3 (0:1) pralaimėjo Latvijos „Jelgavos“ ekipai, kurioje žaidė du klaipėdiečiai – Deividas Lukošius ir Mindaugas Grigaravičius.

Bilietai. Prasidėjo prekyba bilietais į vasario 17-18 d. Kauno „Žalgirio“ areno-je vyksiantį Lietuvos krepšinio federa-cijos taurės turnyro finalą. Dėl sezono pirmojo trofėjaus su Kauno „Žalgiriu“ kovos trys komandos, įveikusios ilgą atrankos kelią. Bilietai į vienos dienos varžybas kainuoja tik nuo 5 litų.

9

sportasketvirtadienis, vasario 2, 2012

Sporto telegrafas

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

JUBILIEJINIAIMETŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

PIRMASIS BALSAVIMO TURAS JAU PRASIDĖJO!

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija,

Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų.

Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipė-dietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius.

Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes.Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką.Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės.Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.

1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau-janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje.

2 Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokul-tūros centro specialistė, – už atsidavimą ir mei-lę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą.

3 Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, ap-dovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, su-gebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – pa-dėti žmogui.

4 Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jauni-mu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmo-nes, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius.

5 Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klai-pėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir sutei-kė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje.

6 Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią veiklą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra visuomeni-nės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigū-nams. Ji – ir Pagyvenusių žmonių asociacijos valdy-bos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas senjorų kultūrinei saviraiškai. Mote-ris nuoširdžiai dalyvauja „Carito“ rengiamose akcijo-se, padeda vienišiems žmonėms .

7 Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi.

8 Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamen-to Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik suge-ba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir padeda būsimoms mamoms psichologiškai, nuramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį.

9 Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-

fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padė-tas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją.

10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atvi-ros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste.

11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Že-maitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vai-nikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemai-tijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą.

12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalu-mą ir atsidavimą darbui.

13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kū-dikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rū-pestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose.

14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarp-tautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybi-nes iniciatyvas bei edukacinius projektus, popu-liarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą.

15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrė-ja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėš-čiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kū-dikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu.

16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinan-ti sportininkė moteris.

17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specia-listė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepši-nio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui.

18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, ats-tovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams vi-suomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą.

19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovano-ta Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyve-nimo metraštininkė.

20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projek-to „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-

ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuome-nės niekinamųjų sielas.

21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kū-ryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietu-voje ir Lietuvą užsienyje.

22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės doku-mentikos puoselėjimą.

23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą.

24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros va-lios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vai-kais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems.

25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savival-dybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus.

26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos di-rektorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su ne-galia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ dauge-liui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze.

27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šilu-ma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose na-muose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdieny-bę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą.

28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klai-pėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą.

29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems.

30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teni-so klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygin-tiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos var-do garsinimą Lietuvoje bei užsienyje.

31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos mote-rų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savival-dybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį intere-są, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste.

32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologi-jos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.

33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės pa-ramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.

34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už mo-terų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.

35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direkto-riaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klai-pėdą, bet ir Lietuvą.

36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje.

37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vai-dmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje.

38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dės-tytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muziki-nio skonio formavimą.

39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginan-ti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu.

40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai.

41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalu-mą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstan-tį pacientų dėkingumą.

42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu.

43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pir-mininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės la-bui organizuojant masinius renginius mieste, lab-daringą veiklą.

44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, la-bai gerbiama daktarė.

45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės di-rektorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos mu-zikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje.

46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be ku-rios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai mo-teris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.

KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ.

ketvirtADieNiS, vASArio 2, 2012 11

lietuva

Pre­zi­den­tė­Da­lia­Gry­baus­kai­tė­tre­čia­die­nį­pa­ten­ki­no­ge­ne­ra­li­nio­pro­ku­ro­ro­pa­va­duo­to­jo­And­riaus­Ne­ve­ros­at­si­sta­ty­di­ni­mo­pa­reiš­ki­mą.­Pra­šy­mą­at­leis­ti­iš­pa­rei­gų­A.Ne­ve­ra­įtei­kė­pir­ma­die­nį.­Jis­tei­gė­nu­ta­ręs­pa­si­trauk­ti­iš­po­sto,­kad­iš­veng­tų­abe­jo­nių­dėl­vie­šų­jų­ir­pri­va­čių­jų­in­te­re­sų­de­ri­ni­mo.

A.Ne­ve­rA­­At­leis­tAs

Po­per­tvar­kos­te­ri­to­ri­niuo­se­Vals­ty­bės­sie­nos­ap­sau­gos­tar­ny­bos­pa­da­li­niuo­se­nuo­tre­čia­die­nio­sep­ty­nio­mis­de­šim­ti­mis­su­ma­žė­jo­juo­se­vei­ku­sių­ad­mi­nist­ra­ci­jos­vie­ne­tų,­taip­pat­ne­li­ko­be­veik­šim­to­va­do­vų­pa­rei­gų.­Pla­nuo­ja­ma,­kad­šios­prie­mo­nės­per­me­tus­leis­su­tau­py­ti­apie­2­mln.­li­tų.

Lie­tu­vos­prem­je­ras­And­rius­Ku­bi­lius­ir­Ru­si­jos­du­jų­kon­cer­no­„Gazp­rom“­ant­ri­nės­įmo­nės­„Gazp­rom­ex­port“,­ku­ri­nuo­šių­me­tų­tie­kia­du­jas­Lie­tu­vai,­va­do­vas­Alek­sand­ras­Med­ve­das­su­si­tiks­Vil­niu­je­ateinantį­ant­ra­die­nį.­Su­si­ti­ki­me­bus­ap­tar­tos­Lie­tu­vai­tie­kia­mų­du­jų­kai­nos.

PA­sie­Nie­čiAi­tAu­Po

su­si­ti­ki­mAs­–­ki­tą­sA­vAi­tę

Sta sys Gu da vi čius

So cia li nės ap sau gos ir dar bo mi­nis te ri ja (SADM) pri mi nė, kad šie­met poil sio die nos ne per ke lia mos. To dėl va sa rio vi du ry je ne bus il go­jo ke tu rių die nų sa vait ga lio.

SADM tre čia die nį iš pla ti no pra ne­ši mą, ku ria me pri me na, kad va sa­rio 16 d., ket vir ta die nį, bus mi ni ma Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die na. Tai bus poil sio die na, to dėl tą dien, pa sak mi nis te ri jos, „kaip ir kas met į dar bus nei si me“. Ta čiau at kreip­tas dė me sys, kad penk ta die nis, va­sa rio 17­oji, bus dar bo die na. „Taip yra to dėl, kad šie met nu spręs ta poil sio die nų ne kil no ti“, – tei gia­ma SADM pra ne ši me spau dai.

„Mi nis te ri jos nuo mo ne, poil sio die nų per kė li mas nė ra nau din ga pra k­ ti ka, to dėl šie met nu spręs ta poil sio die nų ne kil no ti. Toks die nų per kė li­mas truk do sta bi liam ir sis te min gam įmo nių, įstai gų dar bui. Be to, pa vyz­džiui, per kė lus gre ta poil sio die nos ei nan čią dar bo die ną į ki tą sa vai tę, ga li bū ti vir ši ja mas Dar bo ko dek se nu sta ty tas sa vai tės dar bo va lan dų skai čius“, – paaiš ki no SADM.

To dėl vi sos šven ti nės die nos, ku rios pa si tai kys sa vai tės vi du­ry je, „šie met bus tie siog pa vie nės poil sio die nos“.

Pir ma to kia pa vie nė šven tės die­na nu ma ty ta va sa rio 16 d., kai bus šven čia ma Lie tu vos vals ty bės at­kū ri mo die na (šven ti nė die na – ket vir ta die nis). Taip pat į dar bus nei si me ge gu žės 1 d., kai mi nė si me Tarp tau ti nę dar bo die ną (šven ti­nė die na – ant ra die nis); rugp jū čio 15 d., kai švę si me Žo li nę (šven ti nė die na – tre čia die nis), ir lapk ri čio 1 d., kai mi ni ma Vi sų šven tų jų die­na (lais va die na – ket vir ta die nis).

Vis dėl to šie met mū sų ša ly je bus ir trys il gie ji sa vait ga liai. Ve­ly kas šie met švę si me ba lan džio 8 ir 9 d. Tuo met bus trys ne dar bo die nos, nes prie sa vait ga lio pri si­dės ir šven ti nis pir ma die nis. Va sa­rą kiek il giau il sė si mės, kai lie pos 6­ąją mi nė sime Vals ty bės (Lie tu­vos ka ra liaus Min dau go ka rū na vi­mo) die ną. Tuo met bus trys poil sio die nos, šven ti nė die na – penk ta­die nis. Me tų pa bai go je, per Kū čias ir Ka lė das gruo džio 24–26 d., su­si da rys net pen kios poil sio die nos. Tuo met šven ti nės die nos bus nuo pir ma die nio iki tre čia die nio.

Il giau ne siil sė si me

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Įgy ven di no di džią ją da lįDa bar ti nės pen kio lik to sios Vy­riau sy bės pro gra ma Sei me bu vo pa tvir tin ta 2008 m. gruo džio 9 d. Šie met ru de nį vyks nau jo jo Sei mo rin ki mai, vė liau bus for muo ja ma nau ja Vy riau sy bė.

To dėl da bar, li kus kiek dau giau nei pus me čiui iki rin ki mų, jau pra de da ma ana li zuo ti, ką iš sa vo pro gra mos esa ma Vy riau sy bė su­ge bė jo įgy ven din ti, o ko ne spė jo ar ba ne ga lė jo pa da ry ti.

Prem je ras A.Ku bi lius ir mi nist­rai tei gia, o dau gu ma po li to lo­gų su tuo su tin ka, kad Vy riau sy­bei per pa sta ruo sius tre jus me tus pa vy ko įgy ven din ti svar biau sius ir di džiau sius, dau giau sia pa stan gų rei ka lau jan čius ža dė tus dar bus: iš lai ky ti fi nan sų sta bi lu mą, lai­ky tis griež tos fis ka li nės draus mės, ap kar py ti nee fek ty vias vals ty bės biu dže to iš lai das, im tis kai ku rių re for mų, iš jų – aukš to jo moks lo ir so cia li nės sis te mos per tvar kos.

Ta čiau ne men ka da lis Vy riau­sy bės pro gra mo je iš dės ty tų nuo­sta tų iki šiol nė ra įgy ven din tos ir jau ne be lie ka lai ko joms įdieg ti. Pa vyz džiui, aki vaiz du, kad ne bus su spė ta įvyk dy ti pa ža do įtei sin ti tie sio gi nius me rų rin ki mus ar ba leis ti pi lie čiams tie sio giai kreip tis į Kons ti tu ci nį Teis mą.

Įs tei gė Ener ge ti kos mi nis te ri jąPrieš tre jus me tus pa tvir tin to je Vy riau sy bės pro gra mo je, be ki ta

ko, įra šy ta, kad bus įvyk dy ta mi­nis te ri jų per tvar ka.

„Ūkio mi nis te ri ją per tvar ky si me į dvi – Ino va ci jų, vers lo ir dar bo mi nis te ri ją bei Ener ge ti kos mi nis­te ri ją, So cia li nės ap sau gos ir dar­bo mi nis te ri ją (SADM) per tvar ky­si me į Šei mos ir so cia li nių rei ka lų mi nis te ri ją, o Že mės ūkio mi nis­te ri ją – į Kai mo rei ka lų mi nis te ri­ją“, – ža dė jo Vy riau sy bė.

Tvir tin ta, kad to kia per tvar ka leis tų efek ty viau pa skirs ty ti įga­lio ji mus ži ny boms, taip pat pa dė­tų tau py ti biu dže to lė šas.

Ta čiau iš vi sų šių pa ža dų įgy­ven din tas tik vie nas – 2009 m. pra džio je įsteig ta Ener ge ti kos mi­nis te ri ja. Ūkio mi nis te ri ja neper­va di nta į Ino va ci jų, vers lo ir dar bo mi nis te ri ją, So cia li nės ap sau gos ir dar bo – į Šei mos ir so cia li nių rei­ka lų, Že mės ūkio – į Kai mo rei ka lų mi nis te ri ją, kaip ir neper tvar kyti ir ki taip neper skirs tyti vi sų jų įga­lio ji mus.

Pla nus pa ko re ga vo kri zėPa sak val džios at sto vų, mi nis te ri­jų per tvar ką su stab dė eko no mi nės kri zės iš šū kiai ir bū ti ny bė tau py ti vals ty bės lė šas.

„Kri zės rim tu mas pa ko re ga­vo tuos pla nus“, – sa kė so cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ras Do­na tas Jan kaus kas.

Jis pri pa ži no, kad var gu ar iki atei nan čių Sei mo rin ki mų da bar­ti nė Vy riau sy bė im tų si mi nis te­ri jų per tvar kų. „Per ne lyg trum­pas lai ko tar pis iki rin ki mų. Tik rai per nak tį ne da ry sim jo kių pa na­

šių re for mų“, – pri dū rė mi nist­ras.

Ta čiau val dan čio ji Tė vy nės są­jun gos­Lie tu vos krikš čio nių de­mok ra tų par ti ja ne ke ti na pa mirš­ti šių mi nis te ri jų per tvar kos idė jų. Jos, pa sak kon ser va to rių at sto­vų, bus siū lo mos rin kė jams per rin ki mų kam pa ni ją. Jei gu Tė vy­nės są jun gai tek tų dirb ti po Sei­mo rin ki mų su for muo to je nau jo je val dan čio jo je koa li ci jo je, bū tų sie­kia ma šias nuo sta tas įtrauk ti į ki­tos Vy riau sy bės pro gra mą ti kin tis, kad 2013–2014 m. bus įma no ma jas įgy ven din ti.

Į Kau ną ne per si kė lėŠi Vy riau sy bė sa vo dar bo pra džio je skel bė dar vie ną am bi cin gą tiks lą, su si ju sį su mi nis te ri jų per tvar ka.

Pla nuo ta Že mės ūkio mi nis te ri­ją ne tik per va din ti į Kai mo rei ka lų mi nis te ri ją, bet ir per kel ti ją į Kau­ną. Taip esą bū tų įgy ven di na mas val dy mo de cent ra li za vi mas.

Ta čiau dėl lė šų sto kos įgy ven­din ta tik la bai men ka da lis šios re­for mos. Į Kau ną per si kė lė vos ke li

Že mės ūkio mi nis te ri jos struk tū­ri niai pa da li niai. Mi nis te ri jos pa­grin di nė būs ti nė te bė ra Vil niu je.

Že mės ūkio mi nist ras Ka zys Star ke vi čius te be puo se lė ja vil tį, kad mi nis te ri jos per kė li mo į Kau­ną pla ną dar pa vyks įgy ven din­ti atei ty je.

„Jo kios pri dė ti nės ver tės“Opo zi ci ja kri ti kuo ja Vy riau sy bės pro gra mo je su ra šy tus pla nus dėl mi nis te ri jų per tvar ky mo. Ji tei­gia, kad to kia re for ma nie ko ne­duo tų.

„Pa žiū rė kit – bu vo įsteig ta Ener ge ti kos mi nis te ri ja. Jai iš leis ta de šim tis kar tų dau giau, nei bu vo dek la ruo ta. Ir dar di de lis klaus tu­kas, ar to pa ties dar bo, ku rį ener­ge ti kos sek to riu je esą per pa sta­ruo sius ke le rius me tus nu vei kė ši nau ja ži ny ba, ne ga lė jo at lik ti Ūkio mi nis te ri ja, jos ener ge ti niai pa da­li niai?“ – at krei pė dė me sį so cial­de mok ra tas Al gir das But ke vi čius.

Jo nuo mo ne, mi nis te ri jų pa­va di ni mų pa kei ti mas ir dar­bo rei ka lų per kė li mas iš SADM į Ūkio mi nis te ri jos ku ra vi mo sfe­rą „neat neš tų jo kios pri dė ti nės ver tės“. „Pap ras tiems žmo nėms tik rai nė vie nos pa pil do mos dar­bo vie tos neat si ras tų, ne bent tik ko kiems val di nin kams“, – nea­be jo jo po li ti kas. „Ką jau ir kal bė­ti apie vi sai ne men kas pa pil do mas pa va di ni mų kei ti mo ir nau jo įga­lio ji mų pa skirs ty mo iš lai das. Kaip ro do pra kti ka, to kie da ly kai Lie tu­vo je daž niau siai kai nuo ja ne vie ną mi li jo ną“, – pri dū rė jis.

Mi nis te ri jų per tvar ka baig ta ne busDar bai: ­� li­kus­kiek­dau­giau­kaip­pus­me­čiui­iki­rin­ki­mų­jau­pra­de­da­ma­ana­li­zuo­ti,­ką­iš­sa­vo­pro­gra­mos­esa­ma­Vy­riau­sy­bė­su­ge­bė­jo­įgy­ven­din­ti.­­ Ge­di­mi­no­Bar­tuš­kos­nuo­tr.

2008 m. pa čio je pa bai go je pra dė ju si dirb ti And riaus Ku bi liaus Vy riau sy bė, at ro do, neį gy ven dins da lies sa vo dek la ruo tų pa ža dų. Vie nas jų – mi nis te ri jų per tvar ka.

Per ne lyg trum pas lai ko tar pis iki rin ki­mų. Tik rai per nak tį ne da ry sim jo kių pa­na šių re for mų.

Do na tas Jan kaus kas:

Mi nis te ri jos nuo­mo ne, poil sio die­nų per kė li mas nė ra nau din ga pra kti ka.

ketvirtADieNiS, vASArio 2, 201212

ekonomika

Li na Mra zaus kai tėl.mrazauskaite@diena.lt

– Praė ję me tai vals ty bės įmo­nėms bu vo sėk min gi. Ko kios prie žas tys lė mė ge rus re zul ta­tus?– Rei kia pa brėž ti, kad 2011 m. bu­vo ypač sėk min gi trans por to sek­to riui, tad ir vals ty bi nėms trans­por to įmo nėms. O ge rus re zul ta tus lė mė ke le tas prie žas čių. Pir miau­sia at si ga vu si rin ka da vė ga li my­bių ga ben ti di des nį kro vi nių srau­tą ir Lie tu vos ge le žin ke liais, ir per Klai pė dos vals ty bi nį jū rų uos tą. Tai bu vo bend ras vi sos trans por to sis­te mos nuo pel nas, pa siek tas ke le rių me tų tiks lin gu dar bu, nu kreip tu į nau jų rin kų paieš kas. Dir bo me su Ry tų par tne riais Ka zachs ta ne, Ki­ni jo je, Ru si jo je, Bal ta ru si jo je.

Ge res ni pel no ro dik liai taip pat su si ję su mo der nes ne įmo nių va­dy ba. Pa vyz džiui, 2008 m. Lie tu­vos ge le žin ke liai ve žė 55 mln. to­nų kro vi nių, ta čiau ne pa sie kė to kio di de lio pel no kaip per nai, kai ve žė 52,5 mln. to nų kro vi nių. Tad išau­gu sius re zul ta tus lė mė efek ty ves nė įmo nių veik la, ma ži nant veik los są­nau das. Tas pat pa sa ky ti na ir apie Klai pė dos vals ty bi nį jū rų uos tą ir Lie tu vos pa štą. Pas ta ra sis po ke le­rių me tų nuo sto lin gos veik los per­nai ga vo pel no, nors ir ne daug. Šie re zul ta tai vėl gi la biau su si ję su są­nau dų ma ži ni mu ir ge res ne va dy ba, o ne pa što rin kos at si ga vi mu.

– Per nai išau go ir ke lei vių srau­tai Lie tu vos oro uos tuo se. Ar tai lė mė ge rė jan ti gy ven to jų eko no mi nė pa dė tis?– Ma nau, kad tai pir miau sia su si ję su ak ty via rin ko da ros veik la, nau jų bend ro vių pri trau ki mu į mū sų oro uos tus. Ta čiau, no rint pri trauk ti nau jų bend ro vių, tik rai neuž ten ka

vien rek la muo tis – rei kia pa siū ly­ti ir la bai kon ku ren cin gas są ly gas. Pa siū ly ti ma žes nes rink lia vas Vil­niaus, Kau no ir Pa lan gos oro uos tai ga lė jo tik su si ma ži nę są nau das.

Pat rauk les ni mo kes čiai ir ak ty­vi oro li ni jų bend ro vių paieš ka lė mė pi gių įmo nių atė ji mą į ša lies rin ką. Jos orien tuo ja si į ke lei vių srau tus ir na tū ra liai juos ku ria. Tad ke lei vių au gi mą, ma tyt, pir miau sia nu lė mė dau giau skry džių kryp čių ir kur kas di des nė skry džių pa siū la. Tad, be bend ro eko no mi kos au gi mo, rei kia ne pa mirš ti ir ak ty vaus bend ro mi­nis te ri jos bei įmo nių va do vų dar bo.

– Ko kių ša lių ir par tne rių eko­no mi kos au gi mas per nai Lie tu­vai bu vo reikš min giau sias?– Rei kė tų pa brėž ti, kad pir miau­sia au go vi daus rin ka. Pa vyz džiui, per nai Klai pė dos vals ty bi nia me jū­rų uos te bu vo per krau ta dau giau vie ti nių kro vi nių nei 2010 m. Ta­čiau, ži no ma, pa dau gė jo ir tran zi ti­nių kro vi nių. Šis au gi mas su si jęs su Bal ta ru si jos kro vi niais, ku rių skai­čių vis dėl to pa dik ta vo ne eko no mi­kos au gi mas, o dau giau vie na Klai­pė dos uos to ir Lie tu vos ge le žin ke lių trans por to gran di nė. Sa vo pa slau­gų įkai niais ir ap tar na vi mo ko ky be jie nu kon ku ra vo anks tes nius bal ta­ru siš kų kro vi nių, pir miau sia trą šų, marš ru tus. Taip kon ku ren ci nė je ko­vo je nu ga lė jo me lat vių jū rų uos tus.

– Mi ni te bend rą ge le žin ke lio ir uos to sis te mą. Kaip šios įmo­nės su si tel kė bend ram dar bui?– Iki 2008 m. uos tas ir ge le žin ke­lis bu vo ga na nu to lę vie nas nuo ki­to. O juk no rint pri trauk ti kro vi nių rei kia bend ra dar biau ti: su ma ži nus uos to įkai nius, ta čiau pa di di nus ge le žin ke lių, re zul ta to ne bus jo kio. Tad mū sų, kaip mi nis te ri jos, pa­stan gos ir bu vo su so din ti at ski ras

Vals ty bės įmo nės pri va čių kai ly je

800mln. li tų

per nai bu vo in ves tuo ta į Su si sie ki mo mi nis te ri jos

val do mas įmo nes.

Pa si tem pė: �� su�si�sie�ki�mo�mi�nist�ro�E.Ma�siu�lio�tei�gi�mu,�ne�be�ga�lė�da�mos�pa�si�gir�ti�šilt�na�mio�są�ly�go�mis,�vals�ty�bės�įmo�nės�tu�rė�jo�im�tis�efek�ty�ves­nės�vers�lo�va�dy�bos.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

No rė da mos pa di din ti pel ną, vals ty bės įmo nės kar tais tu ri priim­ti ir vi suo me nė je ne po pu lia rių spren di mų, kaip dien raš čiui pri pa ži no su si sie ki mo mi nist ras Eli gi jus Ma siu lis. Pa ra dok sa lu, bet to kiais veiks mais jos ga li ap si gin ti nuo kri ti kos strė lių.

įmo nes prie vie no sta lo ir su si tar ti dėl bend ra dar bia vi mo. Iš da lies tai pa da ry ti pa vy ko.

– Klai pė dos vals ty bi nis jū rų uos tas kal ba apie per nai pa­siek tas re kor di nes in ves ti ci jas. Kaip ver tin tu mė te bend ras sek­to riaus in ves ti ci jas praė ju siais me tais ir ko kios jų apim tys lau­kia šie met?– Tik rai ir to liau bus in ves tuo ja ma. In ves ti ci jų apim ti mi šie me tai tu rė­tų bū ti dar in ten sy ves ni nei praė ję. Kal bant apie Klai pė dos vals ty bi nį jū rų uos tą, in ves tuo ja ma ir į konk­re čias kran ti nes, ku rios už tik ri na pa pil do mus kro vi nius, ir į uos to ka­na lo gi li ni mą. Juk no rint iš lik ti kon­ku ren cin giems ir pri si kvies ti di des­nių lai vų su dau giau kro vi nių la bai svar bu už tik rin ti pa lan kią inf rast­ruk tū rą. Tas pat pa sa ky ti na ir apie „Lie tu vos ge le žin ke lių“ inf rast ruk­tū rą: vyk do mi ke li la bai stam būs in ves ti ci niai pro jek tai, ku rie mus pa da rys dar pra na šes nius prieš ki­tas vals ty bes. Per nai Su si sie ki mo mi nis te ri jos vals ty bės įmo nės ir ak­ci nės bend ro vės in ves ta vo 800 mln. li tų. Šis skai čius api ma ES, vals ty­bės biu dže to ir pa čių įmo nių lė šas.

– Vals ty bės įmo nės at lie ka ir so cia li nių funk ci jų, ku rios pa­pras tai ne bū na la bai pel nin­gos. Ar, daug kar tų mi nė da mas są nau dų ma ži ni mą, tu rė jo te ome ny je ir šių funk ci jų ap kar­py mą?– La bai tei sin gai. Aiš ku, mū sų ku­ruo ja mos įmo nės pa grin di nes sa vo funk ci jas ir to liau at lie ka. Ta čiau, sie kiant efek ty vin ti veik lą, „Lie­tu vos ge le žin ke liams“ te ko at si sa­ky ti kai ku rių nuo sto lin gų ir daug są nau dų rei ka lau jan čių ke lei vi­nių marš ru tų. Tas pat pa sa ky ti na ir apie Lie tu vos pa štą – skau da­

ma šir di mi te ko op ti mi zuo ti pa što tink lą ir už da ry ti kai ku riuos sky­rius. To kia rea ly bė, o ste buk lų ne­bū na: no rė da ma bū ti pel nin ga ir ne gau da ma pa pil do mų iš tek lių įmo nė tu ri ba lan suo ti tarp įmo­nės veik los efek ty vu mo ir so cia li­nių funk ci jų. Kol šioms funk ci joms fi nan suo ti ne bus ski ria ma lė šų iš biu dže to, bū si me pri vers ti ap kar­py ti įmo nių ga li my bes, kad dirb tu­me pel nin gai.

– Tad ar tei sin gai sa ko ma, kad vals ty bės įmo nės tam tik ru at­žvil giu ko mer cia li zuo ja mos: jos sie kia pel no, užuo t be rū pes čių vyk džiu sios veik lą ir ne si žval­giu sios į pel no ro dik lius?– Taip. Ka dan gi vals ty bės įmo­nės yra vi sų Lie tu vos pi lie čių tur­tas, ku ris tu ri ne šti pa pil do mas pa ja mas į vals ty bės biu dže tą ir fi­nan suo ti vi suo me nės reik mes, aki­vaiz du, kad jų už duo tis yra dirb­ti pel nin gai.

Pa gal nu si sto vė ju sią Va ka rų Eu­ro pos pra kti ką so cia li nės funk ci­jos tu ri bū ti la bai aiš kiai at skir tos nuo pa grin di nių įmo nių funk ci­jų ir tu rė ti aiš kiai nu ma ty tas lė šas biu dže te. Tai reiš kia, kad vals ty bė kon kur so bū du iš si ren ka so cia li nės pa slau gos tei kė ją ir už tą pa slau gą su mo ka iš biu dže to lė šų. Ma nau, kad mes šiuo ke liu ir ei na me kar tu su Ūkio ir Fi nan sų mi nis te ri jo mis. Ta čiau kol to kios sis te mos Lie tu vo­je nė ra, aki vaiz du, kad kar tais ten­ka priim ti ir ne vi sa da po pu lia rius spren di mus.

– Vals ty bės įmo nės daž nai su­lau kia vi suo me nės kri ti kos strė lių. Gal būt vi suo me nė žiū ri vien į įmo nių eko no mi nius ro­dik lius ir pa mirš ta jų at lie ka­

mas ne pel nin gas funk ci jas?– Vi sa da tarp vals ty bės įmo nių yra ir nei gia mų, ir tei gia mų pa vyz džių. Bū dų, kaip ga li ma su tau py ti, vals­ty bi nia me sek to riu je dar tik rai yra. Ki ta ver tus, ma nau, kad mes pa­ma žu pe rei na me prie mo der niau sio val dy mo pra kti kos, ku ri tai ko ma pri va čia ja me vers le. To dėl skir tu mai tarp vals ty bi nių ir pri va čių įmo nių tru pu tį su ma žė ję. Anks čiau dar bu­vo ga li ma pa sa ky ti, kad vals ty bės įmo nės gy ve na šilt na mio są ly go­mis, bet praė jęs sunk me tis pri ver tė la bai ati džiai ir kruopš čiai pa žiū rė ti į vals ty bės įmo nių iš lai das.

– Sėk min gai star ta vo te, o ko kių re zul ta tų ti ki tės šiais me tais?– Esu san tū riai op ti mis tiš kas. Aiš­ku, tu ri me su vok ti, kad spar tus praė ju sių me tų eko no mi kos au gi­mas šiais me tais ga li su lė tė ti. Tai ro do ir pir mie ji šių me tų veik los re­zul ta tai. Ta čiau ir to liau ma tau ga­li my bių ma žin ti veik los są nau das, ieš ko ti nau jų rin kų, kad įmo nės ir to liau ge rin tų sa vo veik los re zul­ta tus. Vis dėl to ti kė tis to kio pa ties au gi mo bū tų su dė tin ga dėl ben­ d ros eko no mi nės si tua ci jos, ku ri yra iš ti ku si di džią ją da lį Eu ro pos. Tad šie met pro gno zuo čiau nuo sek les nį ir ra mes nį pel no au gi mą.

1 Ki tas kraš tu ti nu mas – me no žmo nės, ku rie

net pa brėž ti nai ga li de monst ruo ti, kad ne si lai ko pro to ko lo, nes jie esą ypa tin gi, iš skir ti niai, ki taip mąs­tan tys, ta čiau tam tik rais at ve jais ir jiems rei kia lai ky tis pro to ko lo nor­mų“, – pa brė žė ži no vas.

Me ni nin kams pri va lu jų lai ky tis, jei jie da ly vau ja iš skir ti nia me ren­gi ny je, su si ti ki me, de ry bo se, bend­rau ja su aukš to ran go vals ty bės va­do vais, po li ti kais, vers li nin kais.

Tuo met pro to ko las pri va lo mas ir jiems. Vi siems rei kia jų lai ky tis.

„Vers li nin kų pro to ko las yra ties vi du riu, ri kiuo jant vi sas pro fe si jas nuo dip lo ma tų iki lais vų jų me ni­nin kų“, – tei gė A.Ly de ka.

Sie kiant iš skir ti nių re zul ta tų„Jei gu vers li nin kas no ri pa siek ti iš­skir ti nių re zul ta tų, no ri bū ti rim­

13

klaipėdos verslasketvirtADieNiS, vASArio 2, 2012

Trūks­Ta­su­vi­rin­To­jųSo­cia­li­nės­ap­sau­gos­ir­dar­bo­mi­nist­ras­pa­tvir­ti­no­pro­fe­si­jų,­ku­rių­dar­buo­to­jų­trūks­ta­Lie­tu­vo­je,­są­ra­šą.­2012­m.­pir­ma­jam­pus­me­čiui­Klai­pė­do­je­la­biau­siai­rei­kia­aukš­tos­kva­li­fi­ka­ci­jos­su­vi­rin­to­jų­ir­me­ta­li­nių­lai­vų­kor­pu­sų­su­rin­kė­jų.­Uos­tamiestyje­iš­viso­šiuo­metu­yra­530­laisvų­darbo­vietų.

nuT­rau­kia­veik­ląŠių­me­tų­sau­sio­mė­ne­sį­Klai­pė­dos­dar­bo­bir­žo­je­už­re­gist­ruo­ti­pra­ne­ši­mai­apie­7­uos­ta­mies­čio­įmo­nėms­iš­kel­tas­bank­ro­to­by­las­ir­at­lei­džia­mus­100­dar­buo­to­jų.­Veik­lą­nu­trau­kia­at­lie­kų­ir­lau­žo­did­me­ni­nė­bend­ro­vė,­rek­la­mos­agen­tū­ra,­maž­me­ni­nės­pre­ky­bos,­ke­lei­vi­nio­ke­lių­trans­por­to­įmo­nės­ir­ban­ko­„Sno­ras“­fi­lia­las.

Va­sa­rio­3­d.­dien­raš­čio­„Klai­pė­da“­pre­nu­me­ra­to­riai­kar­tu­su­laik­raš­čiu­gaus­ir­bend­ro­vės­„Klai­pė­dos­naf­ta“­in­for­ma­ci­nį­lei­di­nį­„Termi­nalas”.­Spau­di­nys­skir­tas­su­skys­tin­tų­gam­ti­nių­du­jų­ter­mi­na­lo­pro­jek­tui.­„Klai­pė­dos­naf­tai“­šis­nu­me­ris­ypa­tin­gas­tuo,­kad­nuo­šiol­jis­pla­ti­na­mas­ne­tik­tiks­li­nėms­au­di­to­ri­joms,­bet­ir­gy­ven­to­jams.

Pre­nu­me­ra­To­riams­„Ter­mi­na­las“

Aso cia ci ja „Ma no mies tas Klai­pė da“, bu rian ti klai pė die čius ir mies to vers li nin kus bend ram tiks lui – puo se lė ti Klai pė dą ir siek ti, kad mū sų mies tas tap tų vie ta, kur ge ra gy ven ti ir dirb ti, jau tre čią kar tą ren gia kon kur są „Užau gink vers lo idė ją“.

Kon kur so tiks las – ska tin ti Klai­pė dos jau ni mą im tis vers lo, mo­ky mo si įstai go se įgy tas teo ri nes ži nias tai ky ti rea lio se vers lo si­tua ci jo se, už pil dy ti eg zis tuo­

jan čią in for ma ci nę spra gą tarp vers li nin kų, ieš kan čių fi nan sa­vi mo nau jų įmo nių kū ri mui, bei in ves tuo to jų, ieš kan čių įdo mių in ves ti ci nių pro jek tų.

Džiu gi ži nia sie kian tiems vers­lo idė ją pa vers ti rea liu vers lu – pra tęs tas pa raiš kų priė mi mo lai­kas.

Lie tu vos in ves tuo to jas lai mė­to jui ski ria 100 tūkst. li tų.

Pa raiš kų priė mi mas iki va sa­rio 26 d. Iš sa mes nė in for ma ci ja www.mmk.lt.

Da ly vauk kon kur se „Užau gink vers lo idė ją“

Jei gu vers li nin kas no ri pa siek ti iš skir ti­nių re zul ta tų, no ri bū­ti rim tas, svar bus, pri­pa žįs ta mas vers lo pa­sau ly je, jis tu ri lai ky­tis pro to ko lo nor mų.

Ar mi nas Ly de ka:

Pro to ko las le mia vers lo sėk mę

As ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Lie tu vo je ke ti na ma keis ti pro duk­tų ženk li ni mo tvar ką. Nau jos eti ke­tės su pri va lo ma in for ma ci ja apie pro duk to su dė tį vers li nin kams gra si na pa pil do mo mis iš lai do mis.

Mais to pro duk tų ga min to jams teks pa kra ty ti ki še nes. Pa gal ES rei ka­la vi mus kei čia ma mais to ga mi nių ženk li ni mo tvar ka.

Ve te ri na ri jos spe cia lis tai pri­pa žįs ta, kad pa keis ti ženk li ni mą kai nuo ja ne ma žai, ta čiau nau jo­vėms bus su tei kia mas pe rei na­

ma sis tre jų­pen ke rių me tų lai­ko tar pis.

„Mais to pro duk to eti ke tė je tu rės bū ti nu ro dy tas pro duk to pa va di ni­mas, prie jo bū ti nai tu ri bū ti nu ro­do ma, ar jis su sal dik liais. Fa suo tų pro duk tų in for ma ci niuo se la pe­liuo se tu ri bū ti iš var dy tos su dė ti­nės da lys, kil mės ša lis, ga min to jas ir tin ka mu mo var to ti ter mi nas“, – pa sa ko jo Klai pė dos vals ty bi nės ve­te ri na ri jos tar ny bos vir ši nin ko pa­va duo to ja Jū ra tė Ma čiu lie nė.

Ne re tai įra šai eti ke tė se yra la bai smul kaus šrif to, ir gar baus am žiaus pir kė jai var giai ga li įžiū rė ti, kas jo­se pa ra šy ta.

Rei ka lau ja ma, kad įra šai tu ri bū­ti įskai to mi, bet ko kio dy džio šrif­tas, ne nu ro do ma.

„Bū na, kad ga ran ti nio ter mi no da ta nu trin ta, daž niau siai var­to to jai krei pia si dėl to, kad ori­gi na lo kal ba nu ro do ma vie no kia pro duk to su dė tis, o jau lie tu viš­kai pa ra šy ta vi sai ki to kia. Bau dos už tai nė ra la bai di de lės. Di džiau­sia baus mė, kai stab do me pre ky­bą tuo pro duk tu, kol jis bus tei sin­gai pa ženk lin tas. Ta čiau pro duk tų pla ti ni mą mes stab do me tik tuo at ve ju, jei gre sia pa vo jus gy ven­to jų svei ka tai“, – tvir ti no J.Ma­čiu lie nė.

Nau jos tai syk lės – nau jos iš lai dos

tas, svar bus, pri pa žįs ta mas vers lo pa sau ly je, jis, be abe jo, tu ri lai ky tis pro to ko lo nor mų, ir ta da, kai rei­kia, tu ri pa sielg ti taip, kaip pri de ra so li džiam vers li nin kui“, – eti ke to su bti ly bes dės tė A.Ly de ka.

Kiek vie na pro to ko lo sri tis yra vie­no dai svar bi, ap ran ga – taip pat.

„Ge rai už dir ban tis, kles tin tis vers li nin kas ga li į sa vo įmo nę atei­ti taip, kaip jam gra žu, pa vyz džiui, dė vė da mas spor ti nį kos tiu mą. Ta­čiau jei tą die ną pas jį at vyks ga li mi vers lo par tne riai, už sa ko vai jo pre­kėms, jo pa slau goms, bus vi siš kai kvai la pa si ro dy ti spor ti niu kos tiu­mu“, – tvir ti no A.Ly de ka.

Pro to ko li nės nor mos api brė žia, kaip ir ko kio je si tua ci jo je vers li­nin kas tu ri bū ti ap si ren gęs, ko kie ap ran gos ko dai vie nu ar ki tu at ve­ju pri va lo mi.

Dė me sio: vi zi ti nė kor te lė„Su tin ka pa gal rū bą, iš ly di pa gal vi zi ti nę kor te lę“. Taip šiuo lai ki­nia me vers lo pa sau ly je ga li ma bū­tų pri tai ky ti liau dies iš min tį. Re gis, net to kios smulk me nos la bai svar­bios for muo jant sa vo įvaiz dį.

„Įsi vaiz duo ki te, links mas šau­nus vers li nin kas su si kū rė sa vo vi­zi ti nę kor te lę, ku ri iš mar gin ta įvai­riau sio mis spal vo mis, de be sė liais, vai vo rykš tė mis, juos to mis, už ra šais su ke lio li ka šrif tų. Su si kū rė įdo mią žais min gą vi zi ti nę kor te lę. Ta čiau jei su si durs su rim tu par tne riu de ry­bo se, pa tei kęs to kią vi zi ti nę kor te lę, su si lauks ne dvip ras miš kų ver ti ni­mų, kad jis yra keis tuo lis, ne vy kė­lis, ir nie kas nei rim tos su tar ties su juo su da ry ti, nei bend rau ti ne pa no­rės. Vi zi ti nės kor te lės tu ri sa vo nor­mas“, – tei gė pro to ko lo eks per tas.

Kam skir tos do va nos?Vers lo do va nos ne ma žiau svar bios nei vi zi ti nės kor te lės. Jei vers li nin­kui rei kė jo at si vež ti vers lo do va ną, o jis jos ne tu ri, tai ga li vi saip nu­

lem ti su tar ties pa si ra šy mą ar so li­daus klien to įgi ji mą.

„Ar ba prie šin gai, į ren gi nį, ku ria­me su si ren ka ma dis ku tuo ti ir de rė­tis, vers li nin kas ke liems da ly viams at ne ša so li džias do va nas. Be abe jo, toks veiks mas ga li pa smerk ti ne­sėk min goms de ry boms, ne sėk min­gam to kio su si ti ki mo re zul ta tui. Nes jis pa siel gė ne pa gal pro to ko­lo nor mas su to mis vers lo do va no­mis“, – pri me na A.Ly de ka.

Ne ma žiau svar bu ir vi zi to pla­na vi mas, ypač jei lau kia ma sve čių iš už sie nio.

„Lau kia ma gar bin gos de le ga­ci jos, bū si mų in ves tuo to jų, ki tos vals ty bės at sto vų, o mes or ga ni­zuo ja me su si ti ki mą, ne si lai ky da­mi pro to ko li nių nor mų, sa ky ki me, iš pra džių la bai sma giai nu va žiuo­ja me į res to ra ną iš ger ti lie tu viš ko mi daus, po to ke liau ja me pa dė ti gė lių prie ko kio nors svar baus pa­mink lo. Vi sa tai, ką var di ju, yra ge­rai, ta čiau ne to kia ei ga. Pro to ko las nu ma to, kaip to kie vi zi tai tu ri bū­

ti pla nuo ja mi. Svar bu net au to mo­bi liai, ku riais bus ve žio ja mi sve čiai, kur jie juo se bus so di na mi, ko kios vie tos gar bin giau sios“, – pa sa ko jo eti ke to ži no vas.

„Sa vo su bti ly bių tu ri net ir rū ky­mas. Rei kia ži no ti, kur tai yra da ro ma, ar pri va lu pri deg ti sve čiui ci ga re tę, ar ne. Vi sa tai reg la men tuo ja pro to ko lo nor mos, tad kiek vie no je iš tų sri čių, jei gu tam vers li nin kui no ri si su da ry ti ge rą įspū dį apie sa ve, pa si ro dy ti rim­tam, so li džiam, įta kin gam, jis tu ri tų klai dų ne da ry ti ir lai ky tis pro to ko lo“, – pa brė žė A.Ly de ka.

El ge sio kal baPro to ko las yra tarp tau ti nis. Na cio­na li niai pa pro čiai, tra di ci jos, re li­gi niai as pek tai, kul tū ri niai da ly kai da ro įta ką ir ofi cia lioms pro to ko­lo nor moms.

Tad skir tin go se pa sau lio ša ly se tarp vers li nin kų yra tam tik ri bend­ra vi mo skir tu mai, ir tai na tū ra lu, ti­ki na eti ke to eks per tas. Pro to ko lo nau da yra ta, kad vi si tar pu sa vy je

ga lė tų bend rau ti nau do da mi tą pa­čią el ge sio kal bą, kad ži no tų, kas kur tu ri at si sės ti, kaip pa si svei kin ti.

„Pa gal tarp tau ti nį ofi cia lų pro­to ko lą in das su lie tu viu, su ame ri­kie čiu ar ki tos tau ty bės vers li nin­ku svei kin sis pa spaus da mas vie nas ki tam ran ką, o ne su dė jęs ran kas ir nu si lenk da mas. Tai yra tik na cio­na li nis pa si svei ki ni mas in dams, tam re gio nui“, – tei gė A.Ly de ka.

Yra dip lo ma ti nis pro to ko las, ka­ri nis, ka ra liš ka sis ir tar ny bi nis.

„Mes vi si, pa pras ti žmo nės, la­biau siai orien tuo ja mės į tą tar ny­bi nį pro to ko lą, bū tent tar ny bi nio pro to ko lo rė muo se ir bend rau ja vers li nin kas su val di nin ku, val di­nin kas su pe da go gu, pe da go gas su vers li nin ku, vers li nin kas su vers­li nin ku. Bend rau ja ma re mian tis to mis tar ny bi nio pro to ko lo nor­mo mis, ku rios yra kur kas li be­ra les nės, pa pras tes nės, ne to kios griež tos, bet tai taip pat yra tarp­tau ti nio pro to ko lo da lis“, – tvir ti­no eti ke to eks per tas.

Eti ke tas: ­� net­ran­kos­pa­spau­di­mas­vers­le­le­mia­sėk­mę.­­ ­ „Shut­ters­tock“­nuo­tr.

turtasketvirtADieNiS, vASArio 2, 2012

turtas@diena.ltRedaktorė Jolita Žvirblytė

Vals ty bės įmo nės me tus pa ly dė jo pa mo da mos sau so mis no si nai tė mis

Li na Mra zaus kai tėl.mrazauskaite@diena.lt

Re kor di nis pel nasPraė ję me tai vals ty bės įmo nėms bu vo pel nin gi. Vi sos Su si sie ki­mo mi nis te ri jos val do mos įmo nės, vir šy da mos lū kes čius, už dir bo apie 260 mln. li tų pel no. Tai bu vo be­ne tris kar tus di des nis pel nas nei 2010­ai siais. Ta čiau, kaip sa kė įmo nių va do vai, ste buk lų ne bū na: pel ną at ne šė ne pa si pur tęs auk so avi nė lis, o in ves ti ci jos ir kryp tin­gai ma žin tos są nau dos.

Re kor di niu re zul ta tų šuo liu be­ne la biau siai džiau gė si Klai pė dos vals ty bi nis jū rų uos tas. Jo ge ne ra li­nis di rek to rius Eu ge ni jus Gent vi las praė ju sių me tų re zul ta tus ver ti no vie na reikš miš kai – „la bai ge rai“. Anot jo, net 500 me tų gy vuo jan­tis uos tas pa sie kė ge riau sius re zul­ta tus per vi są sa vo is to ri ją ir, kaip ro do duo me nys, ta po stip riau siu uos tu Bal ti jos ša ly se.

Pasak jo, praė ju sių me tų ro­dik lius lė mė nuo dug niai pa reng­ti stra te gi niai pla nai ir in ves ti ci jos į la biau siai at si per kan čius ob jek­tus: „Per nai gi li no me uos to dug ną šiau ri nė je da ly je, da bar pra de da­me gi li ni mo dar bus li ku sio je da ly­je. Tai leis į uos tą priim ti di des nio to na žo lai vus. Be to, su ma ži no me rink lia vas ir ta po me pa trauk les ni kro vi nio siun tė jams.“

E.Gent vi lo tei gi mu, praė ju siais me tais in ves ti ci jos bu vo re kor diš­kai di de lės ir sie kė apie 170 mln. li tų, ta čiau jų vai sius esą skin si­me tik šie met: „Per nykš tės in ves­ti ci jos dar tik duos re zul ta tų, juk rin ka ne spė ja taip grei tai rea guo­ti – in ves ti ci jų vai sius rei kia skin ti vė liau. Ne bū na taip, kad pa sta čius kran ti nę jo je jau po sa vai tės sto vi kro vi nys – kro vi niai iš JAV ar Ki ni­jos pla nuo ja mi prieš pus me tį.“

Praė ju sių me tų re kor di nės in­ves ti ci jos, E.Gentvilo ma ny mu, Klai pė dos uos tui pra na šau ja dar ge res nius lai kus nei per nai. To dėl į uos to inf rast ruk tū rą šie met pla­nuo ja ma in ves tuo ti dar dau giau – apie 250 mln. li tų. Šių pla nų, anot jo, ne sut rik dė nė pra sčiau, nei ti­kė ta si, pra si dė ję me tai: „Sau sis kol kas ne la bai pa lan kus, bet tai ga li bū ti su si ję su „Lie tu vos ge le­žin ke lių“ pa di din tais kro vi nio ve­ži mo ta ri fais.“

Uos to ge ne ra li nis di rek to rius ne­slė pė, kad ge rais re zul ta tais ti ki­ma si pa keis ti kri tiš ką vi suo me nės po žiū rį į vals ty bės įmo nes, tai šiuo me tu yra pa grin di nis jo tiks las: „Aš ir ne tu riu ki to kios už duo ties sau, kaip pa keis ti vi suo me nės po žiū­rį, pir miau sia re zul ta tais. Ma nau, kad skep ti kai, ku rie daž nai yra tei­sūs kri ti kuo da mi, da bar ar gu men tų ne be tu rės. Juo lab kad mes vals ty­bei mo kė si me pel no mo kes tį – 60 mln. li tų. Tai įro do, kad ir vals ty bės įmo nės ga li sėk min gai dirb ti.“

Ke lei vių pri trau kė pi gu muNe vi sos vals ty bi nės trans por­to įmo nės ga lė jo pa si gir ti pel­nu, ta čiau ir jų veik los ata skai to­se skam bus žo dis „re kor das“ vis dėl to šmės te lė jo. Per nai, pre li mi­na riais duo me ni mis, vi si Lie tu vos oro uos tai ap tar na vo re kor di nį ke­lei vių skai čių ša lies is to ri jo je – 2,7 mln. žmo nių.

Tarp tau ti nio Vil niaus oro uos­to ko mu ni ka ci jos va do vės Sand ros Šiau lie nės tei gi mu, per nai Eu ro pą pur tęs eko no mi nis ne sta bi lu mas nei gia mos įta kos ša lies avia ci jos rin kai ne pa da rė, ne tgi prie šin­gai: „Bu vo jun ta mas pa gy vė ji mas. Bal ti jos re gio no avia ci jos rin ka ki­lo spar čiau siai Eu ro po je: pen kiuo­se di džiau siuo se Bal ti jos ša lių oro uos tuo se – Ry gos, Ta li no ir Vil­niaus, Kau no, Pa lan gos – bend ras ke lei vių srau tas per nai išau go apie

15 pro c. ir ge ro kai vir ši jo Eu ro pos 4,5 pro c. vi dur kį.“

Anot pa šne ko vės, per nai ke lei vių pa dau gė jo vi suo se tarp tau ti niuo se Lie tu vos oro uos tuo se, o di džiau­sias au gi mas pa ste bė tas sos ti nė je. Vil niaus oro uos to ke lei vių skai čius spar čiau siai au go ir vi so je Eu ro pos rin ko je. Pa gal šį ro dik lį jis pra len­kė vi sus 170 Tarp tau ti nės oro uos tų ta ry bos ver tin tus Eu ro pos oro uos­tus. Ta čiau net ir tai įmo nei pel no ne da vė, ki ta ver tus, dau giau nei per pus, iki 3 mln. li tų, su ma ži no nuo sto lius.

„Su ma žin tos są nau dos lei do smar kiai su ma žin ti rink lia vų dy­džius. Šiuo me tu oro li ni jų bend ro­vių mo ka mi mo kes čiai už su teik tas pa slau gas yra tris kar tus ma žes ni nei 2005 m. Šie met są nau das bus sie kia ma su ma žin ti dar la biau, o oro li ni jų bend ro vėms tai ky ti dar pa trauk les nę oro uos to rink lia vų kai no da rą, taip ska ti nant ke lei vių ir skry džių au gi mą“, – apie nu­veik tus dar bus ir pla nus pa sa ko jo S.Šiau lie nė.

Jos tei gi mu, per nai nuo pir mų­jų die nų pra dė ta tai ky ti nau ja kai­no da ros sis te ma su da rė pa lan kias są ly gas oro li ni jų bend ro vėms pri­trauk ti. Taip oro uos te veik lą pra dė­jo dvi di de lės pi gių skry džių bend ro­vės „Wizz Air“ ir „Rya nair“, taip pat pri si jun gė Šve di jos bend ro vė „Sky­ways“ ir ant ra pa gal dy dį Ru si jos skry džių bend ro vė „Tran sae ro“.

Kau no oro uos tas praė ju siais me­tais taip pat su lau kė di des nio ke­lei vių skai čiaus. Ta čiau, kaip tei gė įmo nės ge ne ra li nis di rek to rius Ari­jan das Šliu pas, tai ne nau jie na, esą ke lei vių srau tai di dė ja jau de vy ne­rius me tus iš ei lės. To kiais re zul­ta tais, pa sak jo, ga li pa si gir ti re tas Eu ro pos oro uos tas.

Anot pa šne ko vo, per nykš tį ke lei­vių skai čiaus au gi mą la biau siai pa­ska ti no dar 2010 m. dvi gu bai pa­di din tas pi gių „Rya nair“ skry džių kryp čių skai čius, taip pat va sa rą pa siū ly tos nau jos poil si nės kryp tys į Ro do, Ko so sa las, Ali kan tę. Jos esą iš kart ta po po pu lia rios tarp ke liau­to jų ne tik iš Lie tu vos, bet ir ša lių kai my nių: Bal ta ru si jos, Lat vi jos, Ru si jos (Ka li ning ra do sri ties).

Nuos to lių iš ven gėNau ja rin ko da ra per nai iš nuo sto­lių duo bės trau kė ir Lie tu vos pa štą.

14

Re zul ta tai: �� 2011�m.�Klai�pė�dos�jū�rų�uos�tas�ta�po�stip�riau�siu�uos�tu�Bal�ti�jos�ša�ly�se,�Lie�tu�vos�oro�uos�tai�ap�tar�na�vo�re�kor�di�nį�ke�lei�vių�skai�čių,�„Lie�tu�vos�ge�le�žin�ke�liai“�to�liau�di�di�no�pel�ną,�o�Lie�tu�vos�pa�štas�pa�ga�liau�iš�bri�do�iš�nuo�sto�lių�liū�no.� � BFL�nuo�tr.

„Re kor das“ – toks žo dis daž nai pa si girs ta vals ty bi nių trans por to įmo nių va do vų lū po se, kal bant apie praė ju sius me tus. Re kor di­niams re zul ta tams įta kos tu rė jo at si gau nan ti ša lies eko no mi­ka, ta čiau vien jai skir ti vi sų nuo pel nų ne lin kę ir eks per tai.

Vals ty bės įmo nių va­do vams bu vo su da ry­tas tik rai ne men kas spau di mas siek ti ge­res nių re zul ta tų.

Gi ta nas Nau sė da:

Skai čiuo ja ma, kad ke le rius me tus nuo sto lin gai vei kęs Lie tu vos pa š­tas 2011­ai siais ga vo 300 tūkst. li­tų pel no. Nors įmo nės va do vė apie sėk mę dar ne tri mi tuo ja, kas met ge rė jan tys re zul ta tai esą tei kia vil­čių.

Lie tu vos pa što ge ne ra li nės di­rek to rės Li nos Min de rie nės tei­gi mu, 2009 m. įmo nės nuo sto liai sie kė 67,8 mln. li tų, ta čiau at lik­ti struk tū ri niai po ky čiai ir su ma­žin tos veik los są nau dos nuo sto­lius 2010­ai siais su ma ži no iki 10,2 mln. li tų.

„Ta pa čia link me dir bo me ir praė ju siais me tais. Ir to liau ma­ži no me są nau das, efek ty vi no me

pa štų vei ką, ak ty vi no me pre kių ir pa slau gų par da vi mą. Vi sa tai lei­do pa siek ti ge rų re zul ta tų“, – ti ki­no pa šne ko vė.

Anot jos, ste bė da ma ir ana li­zuo da ma rin ką įmo nė ieš ko jo ga­li my bių pa siū ly ti nau jų ir pa trauk­lių pa slau gų. Kaip vie ną di džiau sių praė ju sių me tų nau jo vių L.Min de­rie nė įvar di jo įdieg tą siun tų sa vi­tar nos ter mi na lų tink lą „Siun­tos24“, lei džian tį at siim ti siun tas bet ku riuo pa ros me tu: „Nors ter­mi na lų tink lą pra dė jo me dieg ti praė ju sių me tų pa bai go je, ma to­me, kad ši pa slau ga ša lies gy ven­to jams bei vers lo įmo nėms yra tik­rai pa trauk li.“

turtasketvirtADieNiS, vASArio 2, 2012

Vals ty bės įmo nės me tus pa ly dė jo pa mo da mos sau so mis no si nai tė mis

Praė­ju­siais­me­tais­vals­ty­bės­įmo­nė­„Lie­tu­vos­ge­le­žin­ke­liai“­ga­vo­re­kor­di­nį­pel­ną.­Iki­mo­kes­ti­nis­įmo­nės­pel­nas­per­nai­sie­kė­apie­181­mln.­li­tų,­o­2010­m.­įmo­nė­ga­vo­78­mln.­li­tų­iki­mo­kes­ti­nio­pel­no.­Re­zul­ta­tus­vals­ty­bės­įmo­nė­pa­ge­ri­no­efek­ty­vin­da­ma­veik­lą­ir­per­vež­da­ma­dau­giau­kro­vi­nių.­

re­kor­di­nis­­pel­nas

Per­nai­Lie­tu­vos­ge­le­žin­ke­liais­ke­lia­vo­4,8­mln.­ke­lei­vių,­ar­ba­11­pro­c.­dau­giau­nei­2010­m.­Vie­ti­nio­su­si­sie­ki­mo­trau­ki­niais­praė­ju­siais­me­tais­ke­lia­vo­14­pro­c.­dau­giau­ke­lei­vių­nei­anks­tes­niais­me­tais.­Ke­lei­vių­tarp­tau­ti­niais­marš­ru­tais­skai­čius­be­veik­ne­ki­to­–­vos­2­tūkst.­ma­žiau­nei­2010­aisiais.

Per­nai­Lie­tu­vos­ge­le­žin­ke­lių­marš­ru­tu­Nau­jo­ji­Vilnia–Vil­nius–Kaunas–Naujoji­Vil­nia­ke­lia­vo­net­18­pro­c.­dau­giau­ke­lei­vių­nei­2010­m.,­jų­skai­čius­sie­kė­1,1­mln.­To­li­mes­niu­marš­ru­tu­Vilnius–Klaipėda–Vilnius­praė­ju­siais­me­tais­ke­lia­vo­489­tūkst.­gy­ven­to­jų,­ar­ba­6­pro­c.­dau­giau­nei­2010­m.­

au­go­ke­lei­vių­skai­čius

daž­niau­siai­–­į­vil­nių­ir­kau­ną

15

Re zul ta tai: ­� 2011­m.­Klai­pė­dos­jū­rų­uos­tas­ta­po­stip­riau­siu­uos­tu­Bal­ti­jos­ša­ly­se,­Lie­tu­vos­oro­uos­tai­ap­tar­na­vo­re­kor­di­nį­ke­lei­vių­skai­čių,­„Lie­tu­vos­ge­le­žin­ke­liai“­to­liau­di­di­no­pel­ną,­o­Lie­tu­vos­pa­štas­pa­ga­liau­iš­bri­do­iš­nuo­sto­lių­liū­no.­ ­ BFL­nuo­tr.

Paš ne ko vės tei gi mu, per praė ju­sius me tus Lie tu vos pa štas taip pat ati da rė 13 nau jų pa što sky rių ša lies di džiuo siuo se pre ky bos cent ruo se ir jie su lau kė ke lis kar tus di des­nių klien tų srau tų nei įpras ti pa š­to sky riai.

„Nau jų klien tų taip pat pa vy ko pri trauk ti su ma ži nus įmo kų ir mo­kes čių su rin ki mo pa slau gos kai ną. Da bar mo kes tis už įmo kas Lie tu vos pa šte yra vie nas ma žiau sių rin ko­je“, – sa kė L.Min de rie nė.

Va do vė ne slė pė am bi ci jų ir Lie­tu vos pa štą ma to kaip stip rią ir kon ku ren cin gą ša lies bend ro­vę, ku ri dar tu ri ga li my bių to bu­lė ti. To dėl atei ty je esą pla nuo ja­

ma mo der ni zuo ti pa što skirs ty mo pro ce są, op ti mi zuo ti pa štų tink lą ir klien tams pa siū ly ti nau jų elekt ro­ni nių pa slau gų.

Pa si temp ti ska ti na dė me sysEko no mi kos spe cia lis tai ma no, kad sėk min gus vals ty bės įmo nių re zul­ta tus lė mė išau gę vals ty bės rei ka­la vi mai. Ta čiau jie taip pat nea­be jo ja, jog įmo nių va do vai pel no ne bū tų ga vę be ge bė ji mo pri si tai­ky ti prie rin kos po ky čių.

Lie tu vos pra mo ni nin kų kon fe­de ra ci jos Eko no mi kos ir fi nan sų de par ta men to di rek to riaus Si gi to Be sa girs ko tei gi mu, per nai trans­por to sek to rius at si ga vo spar čiau

nei pra mo nė pir miau sia dėl ge­rai su si klos čiu sių kro vi nių srau tų. Ta čiau, anot jo, di džią ją da lį nuo­pel nų su si šla vė ir įmo nių įdir bis bei su ge bė ji mas pri si tai ky ti prie rin kos.

„Šiuo me tu kro vi nių srau tams svar bi Ru si ja, nes šio je ša ly je ma­to me ge ro kai di des nį eko no mi kos au gi mą nei stag nuo jan čio je ES. Ne ma žai mū sų kro vi nių ke liau­ja bū tent į Ru si ją, iš NVS ša lių. Be to, ir Va ka rų Eu ro po je mū sų trans­por to įmo nės dau giau sia dir ba su stip res nė mis, o ne re ce si ją iš gy­ve nan čio mis ES ša li mis: Vo kie ti­ja, Pran cū zi ja ir pan.“, – sa kė jis.

Vals ty bi nių trans por to įmo nių re zul ta tai

Me tai Pelnas* (mln. li tų) Kro vi nių kie kis (mln. t)„Lie tu vos ge le žin ke liai“

2011 181 52,52010 78 48

Klai pė dos vals ty bi nis jū rų uos tas2011 85 36,62010 54 31,3

Lie tu vos pa štas2011 0,32010 –12

Lie tu vos oro uos tai Ke lei vių skai čius (mln.)2011 –3,9 2,72010 –10,4 2,3* Ikimokestinis pel nas

Šal ti nis: Su si sie ki mo mi nis te ri ja16

ketvirtADieNiS, vASArio 2, 201216

turtas

S.Be sa girs kas taip pat tei gė pa ste bė jęs, kad

dar nuo už per nai Lie tu vos įmo nės ak ty viai ieš ko jo nau jų rin kų, da ly­va vo vers lo pa ro do se, taip siek da­mos pa di din ti sa vo sėk mę. To kie po žiū rio po ky čiai esą ne tik at vė­rė nau jų ga li my bių, bet ir pa gy vi­no vers li nin kų srau tus ša lies oro uos tuo se.

SEB ban ko pre zi den to pa ta rė jo Gi ta no Nau sė dos ma ny mu, vie nas svar biau sių vals ty bės įmo nių sėk­mės veiks nių yra pa sta rų jų me tų ban dy mai joms su teik ti dau giau mo ty va ci jos ir rei ka la vi mai orien­tuo tis į pel ną. Esą anks čiau išo ri­nis spau di mas vals ty bės įmo nėms bu vo ma žes nis ir tik ne se niai pri­si min ta, kad jos yra di džiu lis vals­ty bės tur tas.

„Vals ty bės įmo nių pel nin gu­mas da bar nuo lat dė me sio cent re. Jų va do vams bu vo su da ry tas tik rai ne men kas spau di mas siek ti ge res­nių re zul ta tų. Ki ta ver tus, ne ga li ma teig ti, kad ir eko no mi nė si tua ci ja ne tu rė jo tam tik ros įta kos di des­niam pel nin gu mui. Eko no mi kos au­gi mo tem pas per nai bu vo ga na spar­tus, pa di dė jo ir pri va čių įmo nių ar net vi so ūkio pel nin gu mas. Tai ste­bi no“, – pri pa ži no G.Nau sė da.

So cia li nės funk ci jos ne pel nin gosG.Nau sė da nea be jo jo, kad jaus­da mos įtam pą praė ju siais me tais vals ty bės įmo nės ban dė ma žin­ti są nau das bei ga my bos ir dar bo or ga ni za vi mo re zer vus. Tuo tiks­

lu, spe cia lis to ma ny mu, vals ty bės tu rė jo per žiū rė ti ir ap kar py ti esa­mas ne pel nin gas so cia li nes funk­ci jas.

„Jei įmo nės bū tų pri va čios, jos ne dels da mos at si sa ky tų tų veik­lų. Pa vyz džiui, „Lie tu vos ge le žin­ke liai“, ne pai sy da mi nau dos, ke­lei vius ve ža ir ne pel nin gais ar net nuo sto lin gais marš ru tais. Tad šiuo at žvil giu taip pat ma to me po ky čių: siek da mos pa ge rin ti re zul ta tus, jos so cia li nes funk ci jas su siau ri no“, – sa kė eko no mis tas.

Vis dėl to pa šne ko vas pa brė žė, kad vals ty bės įmo nėms at si sa ky­ti so cia li nių funk ci jų su dė tin ga, kol šios nė ra aiš kiai at skir tos nuo ko mer ci nių funk ci jų. Joms at si­sky rus, vals ty bė esą bū tų už sa ko­vė, o įmo nės veik tų kaip nor ma lūs ko mer ci niai ob jek tai, iš vals ty­bės gau tų at ly gi ni mą už so cia li nių funk ci jų vyk dy mą.

„Ta čiau da bar vals ty bės įmo nės so cia li nes funk ci jas vyk do iš sa­vo iš tek lių, to dėl na tū ra lu, kad iš jų ne ga li ma rei ka lau ti mak si ma lių re zul ta tų. Tad bū dų ge rin ti pel nin­gu mą dar yra, ta čiau iš lie ka klau si­mas, ką lems be si niau kian ti Lie tu­vos eko no mi kos pa dan gė“, – sa kė G.Nau sė da.

Kal bė da mas apie vals ty bės įmo­nių per spek ty vas šiais me tais pa­šne ko vas bu vo įsi ti ki nęs, kad ge ri re zul ta tai vi suo me nės neuž­liū liuos. Esą jos dė me sys ir to liau bus nu kreip tas į vals ty bės įmo­nes.

„Kad ir kaip žiū rė tum, vie nas svar bių vals ty bės biu dže to pa pil­dy mo šal ti nių bus vals ty bės įmo­nių pel nas. To dėl, be jo kių abe jo­nių, bus žiū ri ma į jų sėk mę. Tie sa, iš lie ka nea pib rėž tu mų, kas lau­kia po ru de nį vyk sian čių rin ki mų: ar pa si kei tu si Vy riau sy bė ir val­dan čio ji koa li ci ja neak cen tuos ki­tų da ly kų vals ty bės įmo nių veik lo­je“, – sa kė G.Nau sė da. Jo ma ny mu, esa mų ini cia ty vų bū tų nau din ga neuž ge sin ti ar neap vers ti aukš tyn ko jo mis.

S.Be sa girs kas pa brė žė, kad bend ros vi suo me nės nuo mo nės apie vals ty bės įmo nes nė ra, esą tai pri klau so nuo konk re čių pa­vyz džių. Ta čiau, anot jo, vi suo­me nė yra iner tiš ka ir sun kiai kei­čia išanks ti nes nuo sta tas, to dėl jas su lau žy ti ga li ma tik ati džiai iša­na li za vus veik los re zul ta tus, ku­rie, kaip jis pa brė žė, daž nai neat­si lie ka nuo ana lo giš kų Eu ro pos įmo nių.

Vals ty bės įmo nės me tus pa ly dė jo pa mo da mos sau so mis no si nai tė mis

Rezultatas: �� valstybės� įmonės�sėkmingai�pradėjo�dirbti�suma-žinusios�veiklos�sąnaudas.��� Tomo�Urbelionio�(BFL)�nuotr.

Ge rais re zul ta tais ti­ki ma si pa keis ti kri­tiš ką vi suo me nės po žiū rį į vals ty bės įmo nes.

Eu ge ni jus Gent vi las:

15

17

pasaulisKetvirtADieNiS, vASArio 2, 2012

Did­žio­jo­je­Bri­ta­ni­jo­je­ke­tu­ri­is­la­mis­tai­teis­me­pri­si­pa­ži­no­pla­navę­2010­m.­įvyk­dy­ti­sprog­di­nimą­Lon­do­no­ver­ty­bi­nių­po­pie­rių­bir­žo­je.­Jie­rezgė­sąmokslą­siun­tinė­ti­bom­bas­pa­što­siun­to­se­prie­š­2010­m.­Kalė­das,­taip­pat­tarė­si­dėl­ga­li­mybės­su­reng­ti­„Mum­ba­jaus­sti­liaus“­ata­ką.

Krau­pus­sąmoKs­las

Es­ti­ja­nu­sprendė­už­pa­ramą­ša­liai­sie­kiant­tap­ti­NA­TO­na­re­bu­vu­siam­JAV­pre­zi­den­tui­­Geor­ge’ui­W.Bus­hui­įteik­ti­pres­ti­žiš­kiau­sią­ša­lies­ap­do­va­no­jimą­–­Ma­ri­jos­žemės­kry­žiaus­or­diną.­Ar­G.W.Bus­has­at­vyks­at­siim­ti­ap­do­va­no­ji­mo­į­ce­re­mo­niją,­ku­ri­vyks­va­sa­rio­24­d.­Ta­li­ne,­ne­ži­no­ma.

JAV­žval­gy­ba­ma­no,­kad,­pa­si­bai­gus­re­for­mai,­Ru­si­jos­gink­luo­to­sios­pa­jėgos­bus­pa­si­ren­gu­sios­vyk­dy­ti­ope­ra­ci­jas­ar­ti­mo­jo­už­sie­nio­ša­ly­se,­bet­ne­galės­kel­ti­rim­tos­grėsmės­NA­TO.­Nors­Ru­si­ja­daug­in­ves­ta­vo­į­įpras­tinės­gink­luotės­mo­der­ni­za­vimą,­­pa­grin­di­ne­gy­ny­bos­prie­mo­ne­­li­ko­bran­duo­li­nis­gink­las.

Es­tai­my­li­G.W.Bushą

rusų­­nE­Bi­jo

Prancūzų ir britų ko vosDien raš tis „Dai ly Mail“ iro ni za vo – vy riau sybė skyrė in dams be veik mi li jardą svarų sterlingų pa ra mos, kad ga ran tuotų, jog ša lies ka riuo­menė bus ap gink luo ta Did žio jo je Bri ta ni jo je ga mi na ma tech ni ka, o ga vo špygą tau kuotą.

In dai nu tarė, kad juos už 10 mlrd. do le rių ap gink luos ne kas ki tas, o prancū zai, ku rių pre zi den tas N.Sar­ko zy, re gis, da bar yra vie nas ne ken­čia miau sių žmo nių Britų sa ly ne.

N.Sar ko zy pa sta bos britų prem­je rui Da vi dui Ca me ro nui Briu se ly­je jau ta po kul tinės. Pas tarąjį kar­tą žod žių ka ras tarp ly de rių ki lo šią sa vaitę, kai britų vy riau sybės va­do vas at si sakė pa rem ti ES fi nan si­nio sta bi lu mo pa ktą.

Prancū zi jos pre zi den tas rea ga vo tul žin gai. Jis Didžiąją Bri ta niją iš­va di no „ša li mi be pra monės“, ku­ri rūpi na si tik sa vo fi nansų sek to­riu mi. Dau ning Stri tas tuč tuo jau at rėžė, kad N.Sar ko zy pa reiš ki mai – „rin kimų triu kas, o britų pra­monės sek to rius kur kas di des nis nei prancūzų“.

„Tai ne tie sa. Ga my bos sek to rius 2009 m. su darė 11 pro c. tiek Jung­tinės Ka ra lystės (JK), tiek Prancū­zi jos BVP. Be to, JK pra monės da lis BVP tais pat me tais su darė 15 pro c., o Prancū zi jos – 12,5 pro c. Tai, ką N.Sar ko zy pa sakė, – ne tie sa. Na, juk jis ren gia si rin ki mams“, – bu vo ra šo ma Dau ning Stri to pa­reiš ki me.

Indų an tau sisKad ir kaip būtų, In di ja pa skelbė, jog nai kin tu vais ša lies oro pa jėgas

ap rūpins būtent prancūzų bend­rovė „Das sault“, o ne britų da li nai val do ma „BAE Sys tems“.

Pa sak šal ti nių, iš vi so įmonė pa­ga mins In di jai 126 ka ri nius lėktu­vus „Ra fa le“. Šie pa keis da bar In­di jos nau do ja mus ru siš kus „MiG“ lėktu vus, ku rių ga lio ji mo lai kas be­veik baigėsi.

„Das sault“ ža da, kad pir mie ji 18 nai kin tuvų In di jos ka ri nes oro pa jėgas pa sieks per 36 mėne sius, li ku sie ji 108 or lai viai bus su ren­ka mi In di jo je. Ti ki ma si, kad san­do ris bus pa si ra šy tas ko vo mėnesį, o jau kitą sa vaitę vyks pir mo sios de ry bos.

O britų, vo kie čių, is panų ir italų kon sor ciu mas „BAE Sys tems“, ga­mi nan tis nai kin tu vus „Eu ro figh ter Typ hoon“, li ko it musę kandęs, nors kaip tik „Eu ro figh ter“ lai ko­mas Eu ro pos ka ro avia ci jos pa si­did žia vi mu.

Dar vi sai ne se niai britų tarp­tau ti nio vys ty mo si sek re to rius And rew Mit chel las bu vo įsi ti­kinęs, kad britų vy riau sybė ga­ran ta vo san do rio sėkmę, su teik­da ma In di jai be veik mi li jar do svarų sterlingų pa ramą.

„Tai la bai svar bu mūsų san ty­kiams. Ži no ma, kal bamės ir apie „Typ hoon“ par da vimą“, – pra ėju­

siais me tais trynė ran ko mis A.Mit­chel las.

Priim ti nesnė kai na?In di jos pa reigū nai neo fi cia liai pra­si tarė, kad „Ra fa le“ nai kin tuvų kai­na jiems priim ti nesnė nei „Eu ro­figh ter“. Sa vo ruož tu ir „Das sault“, kaip tvir ti na neo fi cialūs šal ti niai, ge ro kai su ma ži no nai kin tuvų kai­ną, kad san do ris būtų pa tvir tin tas.

In di jos ži niask lai da su sku bo pa reikš ti, kad prancūzų bend rovė įbru ko in dams su tartį pa si ūliu si 5 mln. do le rių nuo laidą kiek vie nam nai kin tu vui. Tie sa, ofi cia liai nei prancūzų, nei indų at sto vai san­do rio de ta lių ne ko men ta vo.

Eks per tus In di jos spren di­mas nu ste bi no. Anks čiau prancū­zų įmo nei ne si sekė par duo ti sa vo nai kin tuvų. Jų ne pir ko nei Ma ro­kas, nei Bra zi li ja, nei Švei ca ri ja, nei Jung ti niai Arabų Emy ra tai.

Ma ža to, nė vie na ša lis, išs ky­rus Prancū ziją, ne tu ri to kio ti po nai kin tuvų sa vo oro pa jėgo se, nes, kaip kal ba ma, nai kin tuvų iš lai ky­mas – bran gus da ly kas. San do ris su In di ja „Das sault“ bu vo pa sku­ti nis šiau das.

Eks per tai ir ži niask lai da spėlio ja, kad In di jai nu si leis ti pa dėjo po li ti­nis spau di mas iš Eli zie jaus rūmų.

Esą 2010 m. gruodį In di jo je viešė­jęs Prancū zi jos pre zi den tas N.Sar­ko zy ne tik ak ty viai rek la ma vo pran­cūzų ga mi nius, bet ir žadė jo in dams ban dy siąs „pra muš ti“ jiems nuo la­tinę vietą Jung ti nių Tautų Sau gu­mo Ta ry bo je bei ga li mybę nau do tis bran duo linė mis tech no lo gi jo mis.

„Dai ly Mail“, „Der Spie gel“ inf.

Af ga nis ta ne, pa si trau kus NA TO pa jėgoms, įsi galės Ta li ba nas, o Pa­kis ta nas tam pri ta ria? Taip ma no Al jan so va do vybė.

Nu te kin ta slap ta NA TO ata skai ta, su ku ria su si pa ži no britų trans­liuo to jas BBC ir dien raš tis „Ti­mes“, praeitą mėnesį bu vo pa teik­tas Al jan so va dams Af ga nis ta ne.

Atas kai ta pa grįsta in for ma ci­ja, su rink ta per 27 tūkst. ap klausų, ku rio se da ly va vo dau giau nei 4 tūkst. su čiuptų Ta li ba no ir tarp­tau ti nio te ro ristų tink lo „al Qae da“ ko vo tojų. Do ku men tas at skleid žia, kad įta kin ga Pa kis ta no slap to ji tar­ny ba (ISI) tal ki na Ta li ba nui.

„Is la ma ba das, nau do da ma sis tar­pi ninkų ir šnipų tink lu, tei kia pa ta­rimų Ta li ba nui, kaip ko vo ti su Va­karų ša lių koa li cinė mis pa jėgo mis. Pa kis ta no vy riau sybė iš lie ka glau­d žiai su si ju si su Ta li ba nu, – nu­ro do ma ata skai to je. – ISI ge rai in­for muo ta apie Ta li ba no veiks mus ir aukštų Ta li ba no pa reigūnų bu vi mo vie tas. Aukš ti ta libų ly de riai re gu­lia riai su si tin ka su ISI dar buo to jais, ku rie pa ta ria dėl stra te gi jos ir in for­muo ja apie bet ko kius ati tin ka mus Pa kis ta no vy riau sybės in te re sus.“

JAV de ta liai ne ko men ta vo do ku­men to. „Mes ne matė me šios ata s­ kai tos, todėl ne ga li me pa teik ti apie ją konk re čių ko men tarų, – sakė

Pen ta go no at sto vas Geor ge’as Litt­le’as. – Bet mes se niai ne ri mau ja­me dėl ry šių tarp kai ku rių ISI ele­mentų ir kai ku rių ekst re mistų tinklų.“

Pa kis ta nas at rėžė, kad kal ti ni­mai – ne rim ti. Už sie nio rei kalų mi nis te ri jos at sto vas Ab du las Ba­si tas pa brėžė, kad „Pa kis ta nas yra įsi pa rei gojęs ne si kiš ti į Af ga nis ta­no vi daus rei ka lus“.

Be je, ata skai to je taip pat ne ven­gia ma pa brėžti, kad tikė ti na, jog Ta li ba nas pa si trau kus NA TO pe­rims vald žią Af ga nis ta ne.

„Daug af ganų jau ban do nu si­teik ti tam, kad grįš Ta li bas, – ra šo­ma ata skai to je. – Kai ISAF (NA TO

va do vau ja mos Tarp tau tinės sau­gu mo pa ra mos pa jėgos) ne be bus svar bus veiks nys, Ta li ba nas ma no, kad jo per galė bus neiš ven gia ma.“

Taip pat nu ro do ma, kad Ta li ba­nas sąmo nin gai nau do ja švel nesnę tak tiką kai ku riuo se re gio nuo se, kad pa ska tintų spar tesnį NA TO ka rių iš ve dimą.

Nors Af ga nis ta no vy riau sybė kal­ba apie tai kos su tartį su Ta li ba nu, NA TO do ku men te pa brėžia ma, kad Pa kis ta nas „ak ty viai trik do“ Ta li­ba no ir Ka bu lo su si tai kymą „nuo­la tinė mis pa stan go mis“, siek da mas des ta bi li zuo ti Af ga nis ta no pre zi­den to Ha mi do Kar zai vy riau sybę.

BBC, „Guar dian“, BNS inf.

Pa kis ta nas Af ga nis ta ne ren gia per versmą?

Bri tams špy ga, o prancū zams py ra gasKand žio ji britų ži niask lai da šai po si iš vy riau sybės. Ma ža to, kad Prancū zi jos pre zi den tas Ni co las Sar ko zy nuo la tos api pi la bri­tus pa šai piais ko men ta rais, an tausį trenkė ir In di ja.

In dai nu tarė, kad juos už 10 mlrd. do le­rių ap gink luos ne kas ki tas, o prancū zai.

Sąmoks las: ­� slap­to­je­NA­TO­ata­s­kai­to­je­ tei­gia­ma,­ jog­Pa­kis­ta­nas­slap­ta­re­mia­ta­li­bus,­kad­šie­grįžtų­­į­vald­žią­Af­ga­nis­ta­ne.­ ­ AFP­nuo­tr.

Pra laimė jo: ­� D.Ca­me­ro­nas­ (nuotr.­kairėje)­galės­dar­ la­biau­pyk­ti­ant­N.Sar­ko­zy.­ In­di­ja­nu­tarė,­kad­prancūzų­„Ra­fa­le“­nai­kin­tu­vai­ge­res­ni­nei­britų.­ ­ „Scan­pix“­nuo­tr.

18

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIketvirtadienis, vasario 2, 2012

Akcijų biržoje

Vilnius, vasario 1 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje trečiadienį toliau vy-

ravo vangios nuotaikos – lyderio pozicijas dalijosi Vilniaus „Grigiškių“ ir „Teo LT“

akcijos, tačiau ir jų perleista mažiau kaip po 50 tūkst. eurų. Iš kitų įmonių kiek

didesne apyvarta išsiskyrė Ūkio banko vertybiniai popieriai.

Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė padidėjo 0,89 proc. iki 313,75

punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 0,54 proc.

iki 446,18 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Bal-

tic 10“ – 0,54 proc. iki 133,12 punkto.

Oficialiojo sąrašo Vilniaus „Grigiškių“ akcijų, kurios pabrango 1,84 proc. iki

0,608 euro, parduota už 32,5 tūkst. eurų, 0,96 proc. iki 0,632 euro pabrangu-

sių „Teo LT“ akcijų – už 32,3 tūkst. eurų, 1,64 proc. iki 0,186 euro pabrangusių

Ūkio banko akcijų – už 27,1 tūkst. eurų.

0,22 proc. iki 0,461 euro pabrangusių „Linas Agro Group“ akcijų apyvarta

buvo 15,2 tūkst. eurų, 1,19 proc. iki 0,255 euro pabrangusių Šiaulių banko ak-

cijų – 10,7 tūkst. eurų, 0,16 proc. iki 0,633 euro atpigusių „Lietuvos dujų“ ak-

cijų – 7 tūkst. eurų.

2,37 proc. iki 1,510 euro pabrangusių „Aprangos“ akcijų perleista už 5,5 tūkst.

eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo bendrovių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip po

5 tūkst. eurų.

Papildomojo sąrašo Alytaus „Snaigės“ akcijų, kurios atpigo 0,40 proc. iki

0,498 euro, parduota už 13,9 tūkst. eurų, 1,32 proc. iki 0,154 euro pabrangu-

sių „Agrowill Group“ akcijų – už 7,1 tūkst. eurų. Kitų šio sąrašo įmonių akcijų

perleista mažiau kaip po 5 tūkst. eurų.

Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 181,8 tūkst. eurų, iš jų 148,7 tūkst. eurų

teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.

Biržoje investuotojai išlieka apatiški

NekilNojAmAsis turtAs

Nukelta į 19 p.

sveikAtA, grožis

Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos

priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų,

dermatovenerologo, endokrinologo, neuro-

logo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos

vėžio diagnostika naujausiu vokiečių Foto-

Finder firmos dermatoskopu. Neskausmin-

gas odos darinių šalinimas. Echoskopijos,

gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rek-

toskopijos. Masažai, fizioterapinės proce-

dūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių

tyrimas. Turintiesiems siuntimą echosko-

piją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, ne-

urologo konsultaciją dėl galvos svaigimo,

reabilitacines procedūras apmoka ligonių

kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Pro-

filaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms.

Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570,

(8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.884048

NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės siste-mos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir vei-do modeliavimas hialuronu. Odos atjauni-nimas su ląstelių augimo faktoriais. Profe-sionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Antice-liulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuumi-niai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirur-ginis odos darinių, nepageidaujamų plau-kelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.

894528

SKYDLIAUKĖS FUNKCIJOS SUTRIKIMAI – BLO-

GOS SAVIJAUTOS PRIEŽASTIS. Ilgalaikis stre-

sas, įtemptas darbas, jodo stygius, pavel-

dėti genai – tokios dažniausios skydliaukės

ligų priežastys. Jos nustatomos dviem iš

dešimties Lietuvos gyventojų. Skydliaukės

hormonus tirtis patariama esant: dažnam

nuovargiui, odos ir plaukų sausumui, plau-

kų slinkimui, sutrikus cholesterolio lygiui,

vidurių užkietėjimui, padidėjusiam kraujos-

pūdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimui. Iki 2012

m. sausio 31 d. SKYDLIAUKĖS HORMONAMS

taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medi-

cs“ diagnostinė laboratorija. Registruotis tel.

8 607 94 033, (8 46) 213 470, 8 699 03 033,

Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.868955

NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija am-

bulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivi-

nės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės

paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika,

Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455,

(8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.884049

Gydytojų specialistų konsultacijos, echosko-

pijos, priklausomybių (alkoholio, rūkymo)

gydymas lazeriu, masažai, stangrinančios

procedūros po gimdymo, aparatinės kos-

metologinės procedūros, mezoterapija,

plaukų bei kapiliarų šalinimas IPL aparatu.

Kviečiame įsigyti DOVANŲ KORTELES ir nu-

stebinti mylimus žmones. VASARIO mėnesį

ypatingi pasiūlymai Valentino dienos proga:

romantiškas kompleksas dviem „Akimirka

dviese“ – tik 239 Lt, „Perlų oazė JAI“ – 199

Lt; „Atgaiva sielai JAM“ – 99 Lt; jauninan-

ti veido procedūra „Lymphobiony“ – 105

lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 Lt;

lipokavitacija+vakuuminis masažas – 129 Lt.

Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių g. 15,

Klaipėda, www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644,

el. p. klaipeda@sgklinika.lt.898591

Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stu-

buro būklės funkcinė ekspres diagnostika

„Nakatani“ metodu. Labiausiai paplitusių

problemų su nugara ir strėnomis profilaktika

ir reabilitacija. „Kalnų oro“ metodas. Indivi-

dualus trumpalaikis hipoksijos (trūkinėjan-

ti normobarinė hipoksiterapija) gydomasis

poveikis. Individuali druskos haloinhaliacija.

Konsultacijos dėl Biologiškai Aktyvių Priedų

ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20

(iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917,

8 685 288 85 Lic. Nr. 2682. 896468

AMBULATORIJA

Unikalitechnologija

Lietuvoje

„Salvijos“ medicinos centre konsultuo-ja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, trauma-tologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiolo-gai (mamografija), gastroenterologai, otori-nolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgyme-da“ – šeimos gydytojai su odontologais (gy-dymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.

765802

Klaipėdos priklausomybės ligų centras teikia

visapusišką pagalbą (pageidaujant ir anoni-

miškai) asmenims, turintiems problemų dėl

alkoholio, narkotinių bei kitų psichoaktyvių

medžiagų vartojimo. Taikos pr. 46, Klaipėda.

Tel. (8 46) 415 025, www.kplc.lt.892573

mokymAskiti kursai

Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografi-jos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kal-bų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt.

904220

vairuotojų kursai

Alksnynės vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Patyrę mokytojai ir instruktoriai. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt.

904420

Nuoma

Gražų nedidelės kvadratūros 1 kamba-rio butą Taikos pr. ir 1,5 kambario 43 kv. m butą Smiltelės g. Tel. 8 679 82 151, 8 609 61 072.

906694

Išnuomoju kambarį 3 kambarių bute Birutės g. 17 vyriškiui. Tel. 8 601 18 886.

907886

NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekil-nojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.

906292

Skubiai išnuomoju 1 kambario butą Taikos pr., prie „Avitelos“, su baldais ir buitine technika; 2 kambarių butą Smiltelės g., prie „BIG“. Tel. 8 603 78 994, 8 603 78 977.

905982

Parduoda

2 kambarių 68 kv. m. naujos statybos kokybiš-kai įrengtą butą centre (atskira rūbinė, 7 kv. m lodžija, sandėliukas, požeminė vieta automo-biliui 356 000 Lt). Galima derėtis. Savininkas. Tinka bankas. Tel. 8655 26 935.

905868

Butus: 1 kambario 2 a. Kauno g. (53 000 Lt), 2 kambarių 5/3 a. Taikos pr., nebrangiai 3 kambarių 5/2 a. Naujakiemio g., kambarį bendrabutyje. Tel. 420 792, 8 652 22 532.

904876

Butus: 1 kambario 9/7 a. Ryšininkų g., 10/2 a. Smiltelės g., 4/2 a. Pušyno g. (balkonas), 5/1 a. Kretingos g., 3 kambarių 3/1 a. Tilžės g., 9/8 a., 5/5 a. Kuncų g., 5/3 a. Birutės g. Tel. 380 359, 8 675 43 634.

905093

Butus: naujos statybos 3 kambarių 7/5 a. Bi-rutės g.; 4 kambarių 5/4 a., priešais „Vingio pasažas“; 1 kambario su balkonu ir kambarį bendrabutyje. Tel. 8 670 07 280.

905837

Garažą Debreceno g., bendrijoje „Šviesofo-ras“. Tel. 8 699 13 748.

908090

Naujus butus centre. Perduoti eksploataci-jai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt, tel. 8 652 09 668.

906243

Pusę namo už „Eglės“ turgavietės (1 a., 64 kv. m, 4 a žemės, garažas); mūrinį sodo namelį už „Tilžės“ turgaus; 7 a sodo sklypą Kretingos g. Tel. 8 670 07 280.

905832

1 kambario butą (5/1 a., plastikiniai lan-gai, tvarkingas). Kaina 69 000 Lt. Tel. 8 686 61 368.

907658

16,5 ha miško su projektu prie Rietavo; bu-tus: 1 kambario 5/1 a. Sausio 15-osios g., 2 kambarių 3/2 a. J.Zauerveino g. Arba keičia. Tel. 8 685 29 399.

905777

2 kambarių butą su didžiuoju holu Laukininkų g. (5/4 a., namas visiškai renovuotas, pigus išlaikymas). Savininkas. Tel. 8 699 82 177.

905821

2 kambarių 37 kv. m butą bendrabutyje De-breceno g. (5/4 a., balkonas, dušas, WC, kriauklė, skaitikliai, suremontuotas). Savi-ninkas. Tel. 8 643 27 660.

907254

2 kambarių butą su holu Varpų g. (pirma-sis aukštas jungtas su rūsiu, ten įrengta pirtis, dušas, WC). Kaina 180000 Lt. Tel. 8 655 07 269.

905795

2, 3 kambarių naujos statybos butus per-duotame eksploatuoti name Lelijų g. Tel. 8 699 86 075.

904326

3 kambarių 65,5 kv. m butą Kretingos g. Bu-tas tvarkingas, didelis, įstiklintas balkonas, renovuotas, pigus šildymas. Pasiteirauti tel. 8 659 99 299.

904172

Sodybą Rudgalvių kaime, kaina 42 000 Lt. Tel. 8 698 78 602.

906563

3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (vi-siškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7 aukštas, įstiklinta lodžija, 315 000 Lt). Tel. 8 615 17 947.

906667

3 kambarių 70 kv. m butą Laukininkų g. (5/3 a., renovuotas namo šildymas, bendrija, re-montas). Tel. 8 670 10 380.

906642

3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per 2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų, tvarkinga laiptinė). Tinka keitimas. Savinin-kas. Tel. 8 645 40 425.

907115

Gerai suremontuotą 2 kambarių butą centre, S.Daukanto g. Pakeistos buto pertvaros, mo-derniai suplanuotas, aukštos lubos. Parduoda-mas su naujais baldais ir visa buitine technika. Pigus šildymas. Tel. 8 659 99 299.

904168

Įregistruotą statybos inspekcijoje gyvenamąjį namą SB „Dituva“ (160 kv. m, iš dalies atlikta apdaila, vietinės komunikacijos). Tel. 8 612 08 307, 8 611 42 300.

891126

Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

906672

Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas du-jomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

906662

Naujai suremontuotą 2 kambarių butą Pušyno g., sklypus namų statybai netoli jūros ir Darbė-nų centre. Savininkas. Tel. 8 675 32 374.

908239

Nebrangiai 8 a žemės sklypus Aukštkiemių kaime, 2 km iki Klaipėdos. Savininkas. Tel. 8 616 56 566.

893287

Tuščią 1 kambario butą Žardininkų g., ne-toli prekybos centro (yra balkonas). Tel. 8 672 72 955.

906471

Perka

1 arba 2 kambarių butą, gali būti be remonto, siūlyti garažą. Tel. 420 793, 8 652 22 532.

904879

NTA „Laimita“ perka arba padeda parduo-ti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529.

906307

Perkame degalinę arba sklypą degalinei Klai-pėdoje. Tel. 8 655 22 108.

900350

Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Ga-li būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaito-me grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937.

907453

Savininkas perka 2 kambarių butą tarp Lau-kininkų, Mogiliovo ir Smiltelės g. r. Be tarpi-ninkų. Mokės grynais apie 90 000-105 000 Lt. Tel. 8 652 86 778.

904752

UAB „Naminta“ perka, parduoda 1, 2, 3, 4 kambarių butus, namus, žemės sklypus, sodus. www.naminta.lt. Tel. 361 773, 8 618 62 577, Statybininkų pr. 7A.

906987

Paslaugos

Akcija! Pigiai perkraustome, perve-žame baldus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774, e. paštas aidas911@gmail.com.

903146

19

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIketvirtadienis, vasario 2, 2012

KitaParduoda

Sausas juodalksnio, beržo, ąžuolo, skroblo mal-kas, lentų galus, dailylentes, statybinę medie-ną. Tel. 8 698 26 990, 8 684 97 350.

897310

Sausas: malkas, ąžuolo atraižas, pjuvenų ir šiaudų briketus, smulkintą medieną (čipsus), krosneles, c/š katilus. www.silumoseksper-tai.lt, tel. 8 604 16 291.

906683

Skaldytas beržines malkas. Atveža. Tel. 8 615 17 673.

908389

Skaldytas beržines malkas, atraižas. Atveža-me po 6-6,5 kub. m. Galime atvežti ir didesnį bei mažesnį kiekį. Tel. 8 642 22 229.

904677

Paslaugos

Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifi-

kuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir

mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmo-

nėms. Tel. 8 692 00 447.

901485

automobiliaiParduoda

Automobilį „Mitsubishi Colt 1.3“ (1996 m., raudonos spalvos, benzininis, TA iki 2013 08 24, draudimas iki 2012 m. spalio mėn.). Tel. 8 616 17 220.

907016

Spec. autotransportą metalui vežti. han76-jan@gmail.com, tel. +972547738698.

908101

Darbasieško darbo

Kruopštus, sąžiningas, pareigingas 46 m. vy-riškis, turintis elektro-automobilinio krautu-vo vairuotojo pažymėjimą, ieško darbo. Tel. 8 679 97 104.

906636

siūlo darbą

Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkaino-tojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir par-davėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.

902570

Ieškome virėjos, konditerės, bandelių kepė-jos. Tel. 8 686 53 234.

907138

Įmonei reikalingas vilkiko vairuotojas-ekspeditorius dirbti Europoje. Pasiteir-auti tel. 8 657 94 363 (nuo 8 iki 17 val. darbo dienomis).

908327

Klaipėdos transporto įmonė ieško CE ka-

tegorijos vairuotojo. Darbas Danijoje

(kadencija - 4 savaitės Danijoje, 1 savaitė

namie). Tel. 8 699 45 408.

908137

Legalus darbas užsienyje įvairiose darbo sri-tyse. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698; www.litaupa.lt.

902171

PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt.

905146

„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios

sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka au-

tomobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611

95 950, 8 615 50 663.902545

Skubios paskolos. Suteikiame skubias pa-

skolas už užstatą ir pagal vekselį. Užsta-

tui tinka ir automobiliai. Greitas doku-

mentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061;

www.ivairiospaskolos.lt.900832

Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo

1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui

tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automo-

bilis. Tel. 8 687 35 637.905916

Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000

Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Nau-

jojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26

792, e. paštas info@kreditogarantas.lt,

www.kreditogarantas.lt.902146

Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis.

Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome

perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78,

tel. 8 659 34 907.907345

CENZAS – skubios paskolos palankiomis

sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir

automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda.

Tel. 314 478, 8 687 29 934.907229

Skubios paskolos palankiausiomis sąlygomis

su užstatu. Dengiame skolas, perskoliname.

Reikalingi kreditoriai. „Tureta“, Tilžės g. 38.

Tel. 217 219, 8 685 50 195.905770

atkelta iš 18 p.

PasKolos Naujai atsidarančiam grožio salonui Gandrališkėse reikalingos plataus pro-filio kirpėjos ir manikiūrininkės (ga-li būti kolektyvas). Geros sąlygos dar-bo vietų nuomai. Tel. 8 618 26 508, birute.anvita@takas.lt.

899466

Reikalingas mechanikas-automobilių šalt-kalvis dirbti prie sunkvežimių. Klaipėda. Tel. 8 618 20 008.

907175

Olandijos parduotuvė, prekiaujanti rankų dar-bo lietuviškais suvenyrais, ieško gamintojų, kurie gali teikti medienos, molio, gintaro, li-no, tekstilės gaminius. Tel. +31618328041, e. paštas ambervooru@gmail.com.

905226

Reikalingas vairuotojas, turintis darbo pa-tirties su manipuliatoriumi. Tel. Tel. 8 698 80 007.

906621

UAB „IREMAS“ filialas „Kelmerta“ reikalin-ga buhalterė. Reikalavimai: darbas „Edra-na“ apskaitos programa, darbo užmokesčio skaičiavimas, darbas su vykdomaisiais do-kumentais, kompiuterinės žinios. CV siųsti virfin.kelmrta@klasco.lt. Tel. 399 563.

903862

UAB „Memelhaus“ siūlo darbą patalpų ka-dastrinių matavimų specialistui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.

907308

UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilno-jamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.

907330

UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuo-ti, turintys praktinio darbo patirties pastolių montuotojai, betonuotojai, staliai-staty-bininkai. Reikalavimai: kvalifikacijos pažy-mėjimai, patirtis, anglų k. pagrindai. Skam-binti darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. tel. 8 620 77 510.

904406

VšĮ Klounų teatro studija ieško vadybininko (darbo grafikas laisvas, darbo patirtis nebūti-na). Reikalavimai: gebėjimas ir noras dirbti. Tel. 8 618 37 828.

907217

buitis ir techniKaPaslaugos

Buitinės technikos remontas. Pigiai ir koky-

biškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el.

virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida.

Tel. 8 674 12 735.

902350

statyba ir statybinės meDžiagos

statybos paslaugos

Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovi-

mas, griovimas, santechnika, elektra, pries-

tatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, ta-

petai. Tel. 8 681 25 108.905480

Gaminame ir statome rąstinius bei karka-

sinius namus, sodo namelius, pirtis ir kt.

www.ekomedis.lt. Tel. 8 611 89 918.902470

Griauname, išpjauname angas (be dulkių),

sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santech-

nikos, namų, butų, biurų apdailos darbai.

Tel. 8 613 17 807.905968

Patyręs meistras atlieka visus apdailos dar-

bus: gipskartonis, parketas, lubų kabinimas,

plytelės, glaistymo, dažymo darbai. Tel. 8 690

24 071, 224 405.907847

Parduoda

VaržytinėsAntstolis Gintaras Kairys skelbia pirmąsias varžytines Nijolei Mickevičienei nuosavy-bės teise priklausančiam butui, unikalus numeris 2199400530180068, bendras plotas 77,64 kv. m, adresu Varpų g. 27-68, Klaipėda. Pradinė pardavimo kaina 128000,00 Lt. Varžytinių dalyvio pinigi-nės įmokos dydis 10 % – 12800,00 Lt turi būti pervestas į depozitinę sąskaitą LT56 7180 5000 0060 9285, esančią AB Šiau-lių banke. Varžytinių laikas 2012 m. kovo 7 d. 11 val. Pardavimas vyks S.Šimkaus g. 21, LT-92124 Klaipėda. Informacija tel. (8 46) 256 929 arba 8 612 52 915. Visi su-interesuoti asmenys, turintys teises į par-duodamą turtą, iki varžytinių dienos gali pateikti antstoliui savo teises patvirtinan-čius dokumentus.

908395

įVairūs

Statyba, remontas, renovacija, vidaus ap-daila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai, stogų remontas. Superka, pristato medžiagas. Tel. 8 606 88 234.

906217

Gipskartonio montavimas ir kiti apdai-los darbai. Tel. 8 698 49 719, e. paštas info@apdailosfabrikas.lt.

906793

Kokybiškai atliekame apdailos darbus: kli-juojame plyteles, glaistome, dažome, tape-tuojame, montuojame gipskartonį, klojame laminatą. Tel. 8 606 34 884.

904967

Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo dar-bai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gami-name plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.

900259

Perka

UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spal-

votųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Mi-

nijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444,

(8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.895880

DoVanojaTerjerų veislės šuniukus. Tel. 8 647 91 235, 8 688 30 479.

911639

20

pramogosketvirtadienis, vasario 2, 2012

Nukelta į 22 p.

teatrasKlaipėdos dramos teatras

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70)Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. ir www.tiketa.lt. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.Vasario 4 d. 12 val. – S.Maršak. „Ka-tės namai“. 2 dalių spektaklis. Rež. D.Rabašauskas.Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajauskas. „Mer-gaitė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragi-komedija. Rež. J.Vaitkus.Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Pro-duktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas. Vasario 17 d. 18 val. – M.Gavran. „Viskas apie moteris“. 1 dalies spektaklis. Rež. D.Tamulevičiūtė. Vasario 22 d. 18 val. – I.Turgenev. „Įnamis“. 2 dalių komedija. Rež. A.Lebeliūnas.

Klaipėdos valstybinis muziKinis teatras

(Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt)Jubiliejinis XXV sezonasVasario 3 d. 18.30 val. – Z.Liepinš. „Pary-žiaus katedra“. 3 v. opera-melodrama. Vasario 4 d. skelbta operetė „Šikšnospar-nis“ atšaukiama. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 8 d. 18.30 val. – H.Purcell. „Dido-nė ir Einėjas“. 2 d., 3 v. opera.Vasario 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas.Vasario 11 d. 18.30 val. – „Kruvinos ves-tuvės“ pagal A.Piazzolla muziką. 2 d. šokio spektaklis pagal fonogramą.Vasario 14 d. 18.30 val. – Valentino die-nai. Operetė „Mano meilė“. Teatralizuo-tas koncertas.Vasario 17, 18 d. 18.30 val. – R.Paulas. „Sesuo Kerė“. 2 d. miuziklas pagal fo-nogramą.Vasario 19 d. 15 val. – B.Pavlovskis „Snie-guolė ir septyni nykštukai“. 2 v. baletas vaikams. Vasario 23 d. 18.30 val. – „Meilės uostas“. 1 d. džiazo šokio spektaklis.Vasario 24 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vie-nos kraujas“. 3 v. operetė.Vasario 25 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick. „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas. Vasario 26 d. 17 val. Kolonų salėje – kon-certas „Iš mano svajonių“.

Klaipėdos Koncertų salė(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt)Bilietus platina BILIETAI.LT. Informa-cija ir bilietų rezervavimas trumpuo-ju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt.Vasario 2 d. 18 val. – „Jūra miške“. L.Mockūnas (saksofonas), P.Geniušas (for-tepijonas). Vasario 10 d. 18 val. – „Mozartas: visi

koncertai fortepijonui ir orkestrui VI“. Klai-pėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas ir solistas A.Paley (fortepijonas, JAV). Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai bal-tieji“. Koncertas Lietuvos Nepriklausomybės dienai. A.Janutas (tenoras), G.Zalatorienė (fortepijonas), G.Urbonaitė (aktorė). Vasario 22 d. 18 val. I a. fojė – „Solo medita-cija“. M.Švėgžda von Bekker (smuikas). Vasario 24 d. 18 val. – „Žaismingos mu-zikos orkestras IX“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Diri-gentas M.Piečaitis. Svečias M.Siefke (kūno perkusija, Vokietija). Dalyvaus Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleiviai, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Re-žisūros katedros studentai. Vasario 29 d. 18 val. – „Poeto meilė“. M.Vitulskis (tenoras), J.Šervenikas (for-tepijonas).KITI rEngInIaIVasario 9 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera-komedija „Žirklės“. Bilietais pre-kiauja Bilietai.lt.Vasario 11 d. 18 val. – gyvo garso muzi-kinė komedija „Meilė ir taika“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 12 d. 12 val. – spektaklis visai šei-mai. J.Marcinkevičiaus „grybų karas“. Rež. V.Masalskis. Bilietais prekiauja „Tiketa“.Vasario 13 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Mano žmonos vyras“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 14 d. 18 val. – Mantas su grupe. Akustinis koncertas. Bilietais prekiauja Bi-lietai.lt.Vasario 16 d. 18 val. – „Domino“ teatro komedija „radijo ereliai“. Bilietais pre-kiauja Bilietai.lt.Vasario 17 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Bilietais prekiauja „Tiketa“.

Žvejų rūmai(Taikos pr. 70, tel. 300 118)Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasoseV respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Ledinė zylutė“Vasario 4 d. 18 val. teatro salėje – KU MF Režisūros katedros IV k. studentų 2 dalių tragikomedija jaunimui. Brian Friel „Fila-delfija, aš atvykstu!“. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 5 d. 12 val. didžiojoje salėje – te-atro laboratorija „atviras ratas“. Spekta-klis žmonėms nuo 6 metų „DiViDukas“. Rež. I.Stundžytė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 5 d. 17 val. didžiojoje salėje – te-atro laboratorija „atviras ratas“. Aktorių ansamblio „SOLO“ koncertinė programa jaunimui. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų pla-tintojas „Tiketa“. Vasario 11 d. 17 val. teatro salėje – jau-nimo teatras „Be durų“. 2 dalių spekta-klis jaunimui pagal. K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 12 d. 12 val. didžiojoje salėje – Vil-niaus kamerinis teatras. Spektaklis vaikams „Plėšikas Hocenplocas“ pagal O.Preussler

apysaką. Rež. E.Jaras. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 18 d. 18 val. didžiojoje salėje – kom-panija „Laimingi žmonės“. Vienos dalies absurdo komedija suaugusiesiems „atė-jau, pamačiau, negalėjau“ (arba „Visiškas rudnosiukas“). Rež. V.Landsbergis. Bilie-to kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.Vasario 19 d. 14 val. didžiojoje salėje – Pa-nevėžio teatras „Menas“. Pasaka vaikams „alibaba ir 40 plėšikų“. Rež. V.Jevsejevas. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Ti-keta“.Vasario 25 d. 12 val. teatro salėje – Šilu-tės kamerinis dramos teatras. Rytietiška pasaka visai šeimai „Sava saviausia“. Rež. I.Stančikienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.Vasario 26 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams pa-gal Č. Navakausko pasaką „Kur tas pasaulio kraštas?“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.KITI rEngInIaIVasario 2 d. 18 val. didžiojoje salėje – va-karas-susitikimas su a.Čekuoliu „Kas lai-don nesudėta...“ Bilieto kaina 23–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.Vasario 2 d. 19 val. teatro salėje – Klai-pėdos Pilies teatras. A.Škėma. Premjera „Kalėdinis vaizdelis“. Rež. D.Malajavas. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studen-tams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platin-tojas „Tiketa“.Vasario 12 d. 18 val. teatro salėje – Klai-pėdos Pilies teatras. E.Jonesku komedija „nuplikusi dainininkė“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studen-tams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platin-tojas „Tiketa“. Vasario 13 d. 19 val. teatro salėje – Klai-pėdos Pilies teatras. D. Fo ir F. Rame „aš laukiu tavęs, mielasis“. Komedija su šv. Valentino siurprizais! Rež. A.Vizgirda. Bi-lieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studen-tams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platin-tojas „Tiketa“. Vasario 16 d. 16 val. „Švyturio“ arenoje – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skir-tas minėjimas ir šventinis koncertas. Da-lyvaus valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, solistai K.Zmailaitė, E.Seilius, Č.Gabalis. Nemokamus kvietimus galima įsigyti „Švyturio“ arenos, Klaipėdos kon-certų salės, Bilietai.lt (PC „Akropolis“) ir Žvejų rūmų kasose.Vasario 23 d. 19 val. teatro salėje - Klaipė-dos Pilies teatras. „amokas“ pagal S.Cveigo romaną. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 24 d. 20 val. didžiojoje salėje – šou „The Beatles revival“. Bilieto kaina 43–103 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.Vasario 27 d. 19 val. didžiojoje salėje – „Domino“ teatras. R.Cooney komedija „Meilė pagal grafiką“. Rež. A.Večerskis. Bilieto kaina 30–50 Lt. Bilietų platinto-jas Bilietai.lt.Vasario 29 d. 18 val. didžiojoje salėje – vakaras su aktoriais. Dalyvauja Virginija Kochanskytė, Rolandas Kazlas, Rita Preik-šaitė, Artūras Kelpša (gitara) ir instrumen-tinė grupė. Bilieto kaina 33–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.

Klaipėdos etnoKultūros centras

Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) – projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022.Vasario 3 d. 16 val. Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) – prof. B.Kerbelytės knygos „Lietuvių tautosakos kūrinių pras-mės“ pristatymas. Renginį ves prof. dr. R.Balsys.Vasario 7, 8, 9, 13, 14 d. – užsakomieji edu-kaciniai renginiai „Einam užgavėniauti!“. Registruotis tel. 310 022.Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – kon-sultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė).Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).

21

pramogosketvirtadienis, vasario 2, 2012

restoranai kursaiRestoRanas „VienaRagio malūnas“

Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.ltČia ideali vieta tenisui.Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus ati-tinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugu-siems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vaka-rų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!

mokymo centRas „gimnazita“

Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.ltMokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga

teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų

kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolai-

dą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams.

Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos

suaugusiesiems.

teniso aRena

sportas, sveikata

Kretinga, Birutės g. 19

Tel. 8 612 11 536

www.vienaragiomalunas.lt

Šv.valenTino dieną šilumos ištroškusiųjų laukia

nepamirštamas vakaras. Šią meilės šventę kvie-

čiame sutikti jaukiame bei pilname romantikos

restorane „Vienaragio malūnas“. Skambant jaus-

mingai saksofono muzikai, galėsite mėgautis

ypatingais restorano patiekalais.

Viešbutis – RestoRanas „magnisima“

J. Janonio g. 11, Klaipėda

Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901,

www.magnisima.lt

Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pus-

ryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje

aplinkoje.

Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 lt.

Restorano svečiams suteikiame galimybę ne-

mokamai naudotis Wi–Fi ryšiu.

Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes,

šeimos šventes, gedulingus pietus.

Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei

konferencijų salė.Maloniai kviečiame apsilankyti!

RestoRanas „neRinga”

Šilutės pl. 40, Klaipėda;

8 618 38 340; 8 46 341 372.

Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas

mus tiesiog skanu!

Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50

Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20

Lt. Priimami užsakymai banketams bei fur-

šetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų

porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas,

didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Lau-

kiame atvykstant!

RestoRanas „JuoDasis Vilkas“

Statybininkų pr. 18,

8 46 246 284; 8 620 38 235.

Restoranas „JUodaSiS vilKaS“ kviečia ska-

niai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o

savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gy-

vos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto.

Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt.

Priimami užsakymai įvairiems pobūviams,

banketams bei gedulingiems pietums.

Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi

porcijas trečia už ačiū!

Apsilankykite, nenusivilsite!

Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt

Kviečiame į kelionę po Braziliją, argentiną,

Čilę, Peru, ekvadorą, Panamą, Kolumbiją

ir Jav!

Tai puiki galimybė pasimėgauti nuostabiais

sambos ritmais, atsigauti nuo mūsų žiemos

Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt,

S. daukanto g. 20, Klaipėda.

Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt,

PPC „akropolis“, Taikos pr. 61www.westexpress.lt

naUJaS PažinTinių Kelionių SezonaS!

Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/

rudens pažintines keliones autobusu ir

lėktuvu.

ir prisirinkti gyvenimo vertų įspūdžių.

Kelionė vyks 2012 03 02 – 28

Kelionės kaina nuo 12498 lt asm.

Programą rasite www.krantas.lt

Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis

nuolaidomis iki vasario 15 d.:

• Kelionėms autobusu – 15% nuolaida

visoms kelionėms;

• Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10%

nuolaida visoms kelionėms.

Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu

tik 50 Lt asmeniui;

Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau

kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.

litamicus

„kRantas tRaVel“

gėlėstik gėlės

liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą),Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.ltJau dirbame ir sekmadieniais!

Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val.

VII nuo 10 val. iki 15 val.

Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis

ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gauna-

mos du kartus per savaitę. Laikomos specia-

liose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau.

Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas:

gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt.

Perkant gėles pakuotėmis – taikomos žen-klios nuolaidos.IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUO-

LAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).

www.jogos-centras.lt

Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033

JoGoS CenTRaS

Jogos centre galite susipažinti su jogos

meistro Šivanandos susisteminta (inte-

gralia) joga.

Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemoka-

mus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio

23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pir-

madieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o an-

tradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.

karščiausi kelionių pasiūlymai

Paryžiaus Komunos g. 2, KlaipėdaTel. (8 46) 257 660el. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt

vizoS:

Rusijos viza – nuo 240 Lt

Baltarusijos viza – nuo 90 Lt

Indijos viza – nuo 350 Lt

Kinijos viza – nuo 290 Lt

bei kitų šalių vizos.

KelTų BilieTai:

Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Jogos centRas

PoilSinėS KelionėS:

Egiptas nuo 1085 Lt/asm.

Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.

Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite

specializuotoje interneto svetainėje

www.kelioniupaieska.lt

šokiai

liepų g. 48b, Klaipėda,informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt.Linijos šokių pamokos damoms ir merginomsPoriniai pramoginiai šokiai suaugusiemsFunky Jazz šokių pamokos merginomsArgentinos tango pamokosSportiniai šokiai vaikamsIndividualios pamokosVestuviniai šokiai naUJiena KlaiPėdoJe!!!Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais ne-šioklėsePramoginių šokių vakarai.

šokių stuDiJa „sVaJonė“

22

pramogosketvirtadienis, vasario 2, 2012

TV programa

KKKC parodų rūmai(Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2)Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jau-nieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691.KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAIVasario 4 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Autoportretas“. Vasario 11 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Spalvų pasaulis – piešimas parodoje“. Vasario 18 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Fraktalinis piešimas“. Vasario 25 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Piešimas ant akmenukų“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. RENGINIAIVasario 2–5 d. Prancūzų kino festivalis „Žie-mos ekranai 2012“. Bilieto kaina 8 Lt.Vasario 2 d. 18 val. P.Etaix „Išsiskyrimas 11“, „Svarbiausia – sveikata 1‘05“; 19.30 P.Etaix „Didžioji meilė 1‘26“. Vasario 3 d. 18 val. P.Etaix „Gražių sukak-tuvių 12“, „Gerbėjas 1‘25“; 20 val. J.Tati „Eismas 1‘33“.Vasario 4 d. 16 val. „Karščio banga 1‘32“; 18 val. J.Tati „Pramogų metas 1‘54“.Vasario 5 d. 16 val. J.Tati „Pono Julo atosto-gos 1‘28“; 18 val. P.Etaix „Jojo 1‘32“. Vasario 8 d. 18 val. edukacinės programos „Rupert“ pristatymas. Vasario 15 d. 18 val. dok. filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Rež. G.Žickytė). Bilie-to kaina 6 Lt. Vasario 17–24 d. „Vokiečių kino dienos 2012“. Bilieto kaina 4 Lt.Vasario 29–kovo 1 d. 19 val., kovo 2 d. 18 val. – trumpo metražo filmų programa „Trys viename“. Bilieto kaina 4 Lt.Kovo 15–16 d. tarptautinis moterų filmų fes-tivalis „Šeršėliafam“. Bilieto kaina 6 Lt.

KKKC meno Kiemas(Bažnyčių g. 4)Iki vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitrina“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė.KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstyto-ja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.

BaroTi galerija(Aukštoji g. 1, tel. 313 580)Iki vasario 15 d. V.Karaciejaus fotografijų

paroda „Klaipėdos metamorfozės“, skirta Klaipėdos miesto 760 m. jubiliejui.

„marginių salonas“ (Sukilėlių g. 4)Iki vasario 18 d. jubiliejinė S.Vilkienės (2011 m. konkurso „Metų mokytoja“), jos dukters Eglės ir anūkų karpinių paroda.

ldm prano domšaičio galerija

(Liepų g. 33)Veikia Prano Domšaičio tapybos ekspozici-ja, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Oke-anijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“.Vasario 5 d. 14 val. sekmadienio popietė šeimoms „Kaligrafiniai žaidimai“. Iki kovo 1 d. tarptautinė kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ant burių“, skirta Klaipėdos m. 760 metų sukakčiai. Iki rugsėjo 12 d. „Arbit Blatas. Sugrįži-mas į tėvynę“.Antradieniais 16.30 val. dailės studija su-augusiesiems.

„UniVersa Via“ pagrindinė moKyKla

(Kretingos g. 44, tel. 351 286)Iki kovo 20 d. I a. hole J.Vosyliaus tapy-bos paroda, III a. hole A.Miežio tapybos paroda.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrie-lės Jurevičiūtės personalinės paroda „Po-žiūris“.Debreceno filialo „Pempininkų“ vaikų padalinys (Taikos pr. 79/81A) – iki vasa-rio 4 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio klubo „Draugystė“ dailės studijos darbų paroda „Žiemos vitražai“.

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka

(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529)Galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. III a. holas – iki vasario 3 d. grupės „Idėja Fix“ tapybos darbų paroda „Už paraštės“.Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos Novičenko fotografijų paroda „Ke-lionių įspūdis“.Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki vasario 10 d. Jono Tarasevičiaus tapybos paroda „Žiemos vakarais“.

Klaipėdos apsKriTies ieVos simonaiTyTės Viešoji BiBlioTeKa

Klaipėdos miesTo saViValdyBės Viešoji BiBlioTeKa

BiBlioTeKos

atkelta iš 20 p.

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 Tei sė ži no ti (k). 11.00 „Fo ru mas“. Tie sio gi nė Lie tu vos ra di jo

lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Me no ra. 12.15 Die nos te ma (k). 12.30 Ypa tin gas at ve jis (k). 13.05 Kraš to spal vos (k). 13.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7) (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7). 19.45 Na cio na li nė paieš kų tar ny ba 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15, 22.15 Mū sų die nos – kaip šven tė. 22.45 Spor to pa no ra ma. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 „Pro to štur mas“ (3, 4).

6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 Pri čiu pom! (N-7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Žvaigž džių due tai 6. Le mia ma ko va (k). 12.10 Kaž kas at si ti ko (N-7) (k). 12.40 Neiš gal vo ti gy ve ni mai (N-7) (k). 13.10 „Drau gai IV“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir

Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Veiks mo f. „Pot vy nis. Šėls tan ti upė“

(JAV, 1997 m.). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.08, 22.19 Spor tas. Orai. 19.13 Va lan da su Rū ta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 „Men ta lis tas“ (N-7). 23.35 „Už mirš tie ji“ (9) (N-7). 0.35 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (k). 1.30 Svei ka tos ABC (k).

7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.30, 15.10 „Simp so nai“. 8.00 „Lu jis“. 8.30 Ko me di ja „Biu ras“ (1) (JAV, 2008 m.). 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Kas no ri nu žudyti Mią?“ (3, 4). 11.00 Akis ta ta. 11.50 Prieš sro vę. 12.40 Nuo dė mių de šim tu kas. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Pas ku ti nė ins tan ci ja. 20.30 Žvaigž dė po li ci nin kas. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gy ve ni mas“. 23.00 „Kau lai“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Kal tės kai na“ (9).

7.00 Ži nios (k). 7.25 „Gy ve ni mo spal vos“. TV žur na las (k). 8.25 „Lie tu vė lė“ (k). 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7) (k). 11.00 „Men tai“ (N-7) (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 „Ekst ra sen sų mū šis“. Sen sa ci jų šou (N-7)

(k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Ty los ri ba“. So cia li nė dra ma (N-7) (k). 18.00 Ži nios.

18.19 Spor tas. 18.23 Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 18.55 Šeš ta sis po jū tis (k). 19.50 Na cio na li nė lo te ri ja „10 mi li jo nų“. 20.00 Ži nios. 20.15 Vers las. 20.19 Spor tas. 20.23 Orai. 20.25 Ko me di ja „Kie ta kak tis“ (JAV, 2010 m.)

(N-7). 22.15 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 23.15 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 23.50 „Svei ka tos ko das“. Te le vit ri na (k). 0.50 Sta ty bų TV (k). 1.20–6.00 „Bam ba“.

8.00, 17.55 Gus ta vo en cik lo pe di ja. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Ru sų gat vė (ru sų k.). 8.45 Mies to ko das (k). 9.00 La bas ry tas (k). 11.30 LNOBT spek tak lis. P.Čai kovs kio ba le tas

„Gul bių eže ras“ (k). 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.30 Gru zi jos ki no kla si ka. Ko me di ja „Ir

trau ki nys va žia vo“ (Gru zi ja, 2005 m.) (N-7) (k).

15.45 Dok. f. „Miš kas pa gal Vy tą Plyt ni ką“ (2011 m.) (k).

16.00 Vei dai. Lie tu vių do ku men ti ka. „Ba ras“. Dok. f. apie Ar tū rą Ba ry są-Ba rą (2009 m.) (k).

16.55 Ži nios (k). 17.10 Mies to ko das. 17.25 Kraš to spal vos. 18.25 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių ly ga

„Ly de riai“. 19.15 „Nes ku bėk gy ven ti“. 20.05 Gin ta ri nės ba tu tos meist rai. Juo zas

Do mar kas. 21.40 Ša rū no Bar to kū ry bos ret ros pek ty va.

Dra ma „Trys die nos“ (1991 m.) (N-7). 23.00 Pa sau lio do ku men ti ka. „Įs pū din giau sios

Azi jos šven to vės“ (6). „Gy vo jo Bo že mė. Šri Lan ka“ (Ja po ni ja, 1991–1992 m.).

23.30 Mu zi kos pa sau lio žvaigž dės. 0.00 Pa no ra ma (k). 0.20 Vers las (k). 0.25 Kul tū ra (k). 0.30 Spor tas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Va ka ro au to gra fas.

10.00 Te le par duo tu vė. 10.15 „Iš li ki mas“. 11.15 „Kob ra 11“ (6). 12.15 „Ge ri vy ru kai“ (4). 13.10 „Ma no var das Er las“. 14.00 „Re zi den tai“. 14.30 Te le par duo tu vė. 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 16.00 „Iš li ki mas“. 17.00 „Kob ra 11“ (7). 18.00 „Ge ri vy ru kai“ (5). 19.00 „CSI Niu jor kas“. 20.00 „Ma no var das Er las“. 21.00 „Re zi den tai“. 21.30 Ro man ti nė ko me di ja „Eli za bet tau nas“

(JAV, 2005 m.). 23.50 Eu ro ly gos rung ty nės. Še šio lik tu kas.

Bar se lo nos „Re gal Bar ce lo na“–Kau no „Žal gi ris“. Vaiz do įra šas.

1.25 „Fu tu ra ma“. 2.00 „Pa šė lęs spor to pa sau lis“ (9).

8.05 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N-7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Ne nu ga li mie ji. Ko vos tę sia si“ (2). 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N-7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 15.30 Te le par duo tu vė. 16.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N-7). 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“

(N-7). 17.57 Žo dis – ne žvirb lis (k). 18.00 „Dvi gu bas gy ve ni mas“ (N-7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „De tek ty vė Džon son“ (N-7). 21.00 „Vo lan de ris“ (6) (N-7). 22.50 „Vy riš ki rei ka lai“. 23.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (N-7).

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T.

9.52, 18.52 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv. Va len ti no bu či nių kon kur sas.

9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.10 Gon go Gan gas. 12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris. 13.30 „Mer do ko pas lap tys“ (N-7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10, 1.00 „Ge ne ro las“.

„Mis ti fi ka ci ja“. 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 18.55 Šei mų dvi ko va – „Ak ro po lio“ tur ny ras. 19.55 Dok. f. „Kas nu žu dė Ras pu ti ną?“ 21.52, 0.57 Orai. 23.02 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv. Va len ti no

bu či nių kon kur sas. 23.05 „MAD MEN. Rek la mos vil kai“ (N-7).

8.45 Ieš ko ki me ge riau sio! 9.00 „Bal ti cum TV“ ži nios. 9.15 Kul tū ra +. 9.45 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 10.15 „Ne nuo ra ma Sei dė“. 11.15 „Dak ta rės die no raš tis“ (N-7). 12.15 Rea ly bės do ku men ti ka „Iš li ki mo

va do vas“. 13.15 Rei das. Eis mo įvy kių kro ni ka (k). 13.45 Dra ma „Sankt Pe ter bur go de mo nai“

(Ita li ja, 2008 m.) (N-7). 15.45 „Bro liai de tek ty vai“ (N-7). 16.45 „Mir ties gniauž tuo se“ (2) (N-7). 17.45 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 18.15 „Ką mes val go me?“ 18.45 Re zo nan sas. Tie sio gi nė dis ku si jų lai da. 19.45 Ieš ko ki me ge riau sio! 20.00, 22.15 „Bal ti cum TV“ ži nios. 20.15 „Ver bų sek ma die nis“ (N-7). 21.15 „Ke ne džiai“ (N-7). 22.30 Kri mi na li nis veiks mo tri le ris „Li ni ja“

(Mek si ka, JAV, 2009 m.) (N-14). 0.10 „Mar se lio kri mi na lis tai“ (N-7). 1.10 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“.

7.00 Fan tas ti nė ro man ti nė dra ma „Sau lė ly dis“ (JAV, 2008 m.).

9.00 Muz. ko miš ka dra ma „Kon cer tas“. 11.00 Dra ma „Ka lė dų na me lis“. 13.00 Ro man ti nė dra ma „Žmo gus, ku ris my li“

(Ita li ja, 2008 m.). 15.00 Is to ri nė ka ri nė dra ma „Še šė lių mo te rys“

(Pran cū zi ja, 2008 m.). 17.00 Kri mi na li nis veiks mo tri le ris

„Pa gro bi mas“. 19.00 Anim. nuo ty kių ko me di ja

„Pla ne ta 51“. 21.00 Ro man ti nė ko me di ja „Dvi die nos

Pa ry žiu je“. 23.00 Muz. dra ma „Gat vės šo kiai“. 1.00 Kri mi na li nė dra ma

„Per si kė li mas“.

10.00 Gy venk svei kai! 11.00, 14.00 Nau jie nos. 11.30 No riu ži no ti. 12.00 Ki tos nau jie nos. 12.45 Ma dos nuosp ren dis. 13.50, 4.45 „Su ža dė tu vių žie das“. 16.00 Va ka ro nau jie nos. 16.55, 0.40 „Gy ny bos teisė“. 17.55 Su si tuo ki me. 19.00 Te gul kal ba. 20.00, 23.40, 6.50 Lie tu vos lai kas. 21.05 „Žu ko vas“. 22.15 „Šal to ji po li ti ka“. 23.20 Va ka ro nau jie nos. 23.50 „Kon teks tas“. 1.35 Žvaigž dė lai vis. 1.50 Sup ras ti. At leis ti. 2.45 Vaid. f. „Praė ju sių me tų kad ri lis“. 3.55 „Žu ko vas“.

9.00 Te le vit ri na. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Ži nios +. 10.15 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Va len cia“–„Real So cie dad“. 12.00 Fut bo lo die vai. F.Bec ken baue ris. 12.30 Fut bo lo die vai. G.Mül le ris. 13.00 Spor tas LT. Tarp tau ti nis R.Ta mu lio bok so

tur ny ras. 14.00 Spor tas LT. Tarp tau ti nis dziu do

tur ny ras. 14.30 Au to mo to. 15.00 Ad re na li nas. 15.30 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Ma la ga“–Mad ri do „At le ti co“. 17.15 Lie tu vos krep ši nio ly ga.

„Šiau liai“–Vil niaus „Lie tu vos ry tas“. 19.15 Slam bo lo ly ga. Ekst re ma liau sias

krep ši nis. 19.45 Ke lias į Lon doną. 21.00 Lie tu vos krep ši nio ly ga. Kau no

„Žal gi ris“–Prie nų „Rū du pis“. 23.15 Ekst re ma laus spor to žur na las RIP.

parodos

„Tikslai“. Yra žmonių, kurie savo tiks-lus pasiekia, atrodo, stebėtinai lengvai, be jokių regimų pastangų, kiti gi tryp-čioja vietoje, jiems viskas krinta iš ran-kų. Kuriai grupei norite priklausyti jūs? Ar pirmajai? Jei taip, ši knyga skir-ta kaip tik jums.

„Įpročiai, verti milijono“. Brajanas Treisis, žinomas amerikiečių publi-cistas, asmenybės ugdymo specialis-tas ir verslo strategas, teigia, jog svar-biausias sėkmės principas yra šis: jei-gu elgsimės taip, kaip elgiasi milijonie-riai ir visi klestintys žmonės, anksčiau ar vėliau pasieksime tokių pat laimė-jimų. Išsiugdę atitinkamus įpročius, mes keičiame savo vidines nuostatas, todėl keičiasi išoriniai mūsų gyveni-mo aspektai. Mes pradedame visiškai valdyti savo ateitį...

AvinAs (03 21–04 20). Labai energingas laikotarpis, tinkantis

įgyvendinti planams arba rūpintis turi-mu verslu. Šiuo metu būsite fiziškai ak-tyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką.

JAutis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite

antipatiją kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas.

DvyniAi (05 21–06 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai ben-

drauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Apmąstysite praeities įvy-kius, prisiminsite žmones, apie kuriuos seniai galvojote.

vėžys (06 22–07 22). Aplinkinių elgesys prieštaraus jūsų vertybi-

nėms nuostatoms, atrodys, kad niekas negirdi, ko jūs iš tiesų norite. Drąsiai iš-sakykite savo norus ir nuomonę.

LiūtAs (07 23–08 23). Karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks

šeimą ir dvasinę būseną, dėl to atsiras poreikis kontroliuoti save. Kils proble-mų bendraujant su pavaldiniais ar jau-nais žmonėmis.

MergeLė (08 24–09 23). Iš pir-mo žvilgsnio atrodęs teisingas

pasirinkimas prieštaraus jūsų verty-bėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pa-suksite sudėtingesniu. Jei prireiktų pa-galbos, pasikliaukite draugais.

svArstykLės (09 24–10 23). Bus sunku atsidėkoti kitiems

žmonėms. Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, rinktis spalvas, nes galite likti nesuprastas. Kita vertus, ar jums tikrai svarbi kitų nuomonė?

skorpionAs (10 24–11 22). Ap-linkiniai trukdys išsakyti savo

nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantry-bės bendraujant su kitais. Jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Tiesiog palaukite palankesnio laiko.

ŠAuLys (11 23–12 21). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklan-

džiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų.

ožiArAgis (12 22–01 20). Gali kil-ti gerų idėjų ir originalių minčių.

Puikus laikas priimti sprendimus ir im-tis protinės veiklos. Tinkama diena skaityti mokslinę literatūrą, domėtis is-torija, geografija.

vAnDenis (01 21–02 19). Stiprės jūsų meninis skonis. Galbūt pats

laikas rinktis baldus, drabužius, spalvas ir t. t. Pasikeis požiūris į vertybes. Tinka-mas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgau-ti gyvenimu.

žuvys (02 20–03 20). Esate lin-kęs viską supaprastinti. Ieškosite

ko nors neįprasto, kad galėtumėte pri-taikyti savo kūrybiškumą. Be to, trokš-tate pažinti nerealią meilę, leistis į nuo-tykius.

23

įvairenybėsketvirtadienis, vasario 2, 2012

kryžiAžoDis horoskopAi

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Brajano Treisio knygas „Tikslai“ ir „Įpročiai, verti milijono“.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKY-MAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios sa-vaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 7 d.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-siųjų. Teisingus atsakymus galima pa-teikti iki penktadienio 18 val.

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės pri-zą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Luceo“ leidykla –

kokteilis orai klaipėdoje

Šiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

rytoj

ŠeŠtadienį

-19-15-18 -17

-20-16-20 -18

-19-16-20 -18

4

6

4

vasario 2-ąją

1907 m. gi mė poe tas, li te ra tū ros kri ti kas Ber­nar das Braz džio nis. Mi­rė 2002 m.

1925 m. Mask vo je gi mė ži no ma SSRS ir Ru si jos ope ros dai ni nin kė Iri na Ar chi po va. Mi rė 2010 m. Mask vo je.1947 m. gi mė ra šy to jas, li te ra tū ros ir tau to sa kos ty ri nė to jas, teat ro lo gas Ba lys Sruo ga. Jo žy mūs kū ri niai: „Die vų miš kas“, „Mil ži no paunks nė“ ir kt. Mi rė 1947 m., pa lai do tas Ra sų ka pi nė se.2002 m. įsi ga lio jo ofi cia­lus fik suo tas li to kur sas su eu ru, ku ris yra 3,4528 li to už vie ną eu rą.

1556 m. že mės dre bė ji­mo au ko mis Ki ni jo je ta­po 830 000 gy ven to jų.1901 m. įvy ko Di džio sios Bri ta ni jos ka ra lie nės Vik­to ri jos lai do tu vės.1905 m. gi mė kos me ti­kos pra di nin kas pran cū­zas Jean­Pier re Guer lain.1907 m. mi rė ru sų che mi­kas, pa skel bęs sa vo pe rio­di nę che mi nių ele men tų (bu vo ži no mi 63 ele men­tai) len te lę, sis te mą, Dmit­ri Men de le jev. Vė liau ši len te lė bu vo pa va din ta jo var du. Gi mė 1834 m.

Pa no ro at si pra šy moKlai pė dos „Jū ros“ cho ro, ku ris iš kri to jau po pir mo jo „Cho rų ka rų“ kon kur­so tu ro, na riu pri si sta tęs Min dau gas su kur pė laiš ką, ku rio tu ri nį „Kok tei­lis“ at si sa ko ko men tuo ti: „Svei ki, jei­gų Jūs gal vo ja te, kad Čes lo vo Ka var­zos pa si sa ky mai kok tei ly je apie Klai­pė dos Jū ros Cho rą da ro gar bę Jū sų dien raš čiui, tai la bai ta da abe jo ju Jū­sų, kaip po pie ri nio mies to at sto vų lo­ja lu mu sa vo mies tui. Ten nei juo kin ga, nei ap skri tai tu ri kaž ko kią pri de da mą­ją ver tę. O toks juo di ni mas žmo nių, ku rie rim tai dir bo sa vo dar bą, o žur­na lis tė lis, ku ris ap skri tai ar tu ri ko kį nors nu tuo ki mą apie cho ri nį dar bą, nė ra mū sų nei at sto vas, nei drau gas, tai bū tų ma lo nu, kad vi sas ši tas š baig­tų si ir bū tų vie šai at si pra šy ta.“

„Kok tei lio“ po zi ci jaMin dau go laiš ko klai dos ir sti lius („jei­gų“, „po pie ri nio mies to“) ne tai sy ti.

Leng vas klau si masO gal cho ro na riais pri si sta tan tys as­me nys at si pra šys, kad sek ma die nį tūks tan čiams klai pė die čių su ga di no nuo tai ką?

Ini cia ty va – ma lo nės laiš kasTik riau siai Min dau gas ne ži no, kad bū tent „Kok tei lis“ siū lo ra šy ti ma lo­nės laiš ką „Cho rų ka rų“ or ga ni za to­riams, kad šie su grą žin tų klai pė die­čius į kon kur są. Jį pri va lė tų pa si ra­šy ti ne tik Klai pė dos gy ven to jai, bet ir mies to va do vai – me ras, vi ce me rai, sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos di rek to­rė, Ug dy mo ir kul tū ros de par ta men to di rek to rė, Kul tū ros sky riaus ve dė jas. Tai su teik tų laiš kui so li du mo. Pa si ra­šiu sie ji tik rai pa da ry tų įspū dį or ga ni­za to riams ir su teik tų „Jū ros“ cho rui dar vie ną šan są įro dy ti, kad jis tik rai ge rai dai nuo ja.

ob jek ty vu mas: �� var�žo�vų� cho­rai�dai�na�vo�nė�kiek�ne�ge�riau�nei�klai�pė�die�čiai.

Links mie ji tirš čiaiTei sė jas – liu di nin kei:– Jūs pri va lo te sa ky ti tie są, tik tie są ir nie ko dau giau. Tai gi pa sa ko ki te, kaip vis kas įvy ko.– Tai kad aš nie ko ne ma čiau.– Bet prieš pen kias mi nu tes sa kė te, kad kuo pui kiau siai vis ką ma tė te.– Taip, bet ta da dar ne ži no jau, kad jūs iš kel si te to kias są ly gas.Čes ka (397 719; „Jū ros“ cho rą ne pei ki te, o už­

jaus ki te. Išk ris ti pir miems – di džiu lis smū gis)

Atėnai +13Berlynas –7Brazilija +25Briuselis –6Dublinas +3Kairas +16Keiptaunas +27Kopenhaga –4

Londonas +3Madridas +6Maskva –15Minskas –19Niujorkas +6Oslas –5Paryžius –2Pekinas +2

Praha –9Ryga –18Roma +7Sidnėjus +25Talinas –18Tel Avivas +15Tokijas +5Varšuva –14

Saulė teka 8.28Saulė leidžiasi 17.11Dienos ilgumas 8.43Mėnulis (priešpilnis)

33­ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 333 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–22

–20

Vilnius–20

Alytus–20

Kaunas–19

Utena–21

Panevėžys

–19ŠiauliaiTelšiai

–20

Klaipėda–15

Vėjas2–5 m/s

Šiandien, vasario 2 d.Orai Antroje savaitės pusėje Lietuvoje šal­tis spaus dar labiau. Šalyje turėtų iš­silaikyti ramūs ir sausi orai, tik penk­tadienį Klaipėdoje ir Panevėžyje ga­li truputį pasnigti. Šiandien sinopti­kai prognozuoja iki 22 laipsnių šal­čio, tik pajūryje bus apie 14 laipsnių šalčio. Penktadienio naktį bus 21–29, dieną 15–21 laipsnis šalčio.

–19

Fortūnatas, Kantvydas, Rytis, Valdemaras, Vandenė.

Tai ga lu ti nai nu ta rė tre čia die nį su­si rin kęs Du se tų hi pod ro me vyk­sian čių lenk ty nių or ga ni za ci nis ko mi te tas.

Pa sak Že mės ūkio mi nis te ri jos Vie šų jų ry šių sky riaus ve dė jo Vi­

Sar tų lenk ty nės – šį sa vait ga lį

liaus Re ke vi čiaus, prieš ta ra vi mų tam, kad lenk ty nės vyk tų va sa rio 4­ąją, iš sa kė tik Pran cū zi jos ris tū­nų spor to aso cia ci jos at sto vai, ku­rių žir gai esą šiuo me tu yra at vy kę į Lie tu vą ir ser ga gri pu, bei žir gi­nin kas Vy te nis Ne ver daus kas. Ve­te ri na ri jos spe cia lis tai esą iš sa kė po zi ci ją, kad prieš ta rau tų lenk ty­nėms, jei die ną lai ky tų si 25 laips­nių šal tis.

„Bet pro gno zės ro do, kad taip ne šals“, – aiš ki no mi nis te ri jos at­sto vas.

Dar šią sa vai tę abe jo nių dėl var­žy bų da tos iš sa kė vie na iš šio spor­to at sto vus Lie tu vo je vie ni jan čių or ga ni za ci jų – Lie tu vos ris tū nų spor to aso cia ci ja. Jos pre zi den tas Arū nas De gu tis BNS ant ra die nį tei gė, kad žir gų sa vi nin kai no rė tų, jog Sar tų lenk ty nės Du se tų hi­pod ro me bū tų su reng tos ne va sa­

Ke le tą kar tų keis ta Sar tų lenk ty nių da ta jau aiš ki. Tūks tan čius žiū ro­vų iš vi sos ša lies su­trau kian čios žir gų lenk ty nės Du se tų hi pod ro me vyks šį šeš ta die nį.

rio 4­ąją, o sa vai te vė liau – va sa rio 11 die ną. Anot jo, žir gų šei mi nin kai bai mi na si, kad sa vait ga lį pro gno­zuo ja mas smar kus šal tis ga li bū ti pa vo jin gas gy vū nų svei ka tai.

Tuo me tu Res pub li ki nės lenk ty­ni nių žir gų ly gos di rek to rius Sta sys Ke rys ant ra die nį sa kė, kad ly ga no­rė tų lenk ty nes reng ti ar ti miau sią sa vait ga lį, mat jos anks čiau vy ko ir esant že mes nei tem pe ra tū rai, nei pro gno zuo ja ma šį sa vait ga lį. Kaip anks čiau pra ne šė Sar tų lenk ty­nių or ga ni za to riai, Du se to se tu rė­tų var žy tis 90 grei čiau sių ris tū nų. Vie na iš šių me tų nau jo vių Sar tuo­se bus šu nų kin ki nių lenk ty nės.

Lie tu vos hid ro me teo ro lo gi jos tar ny bos duo me ni mis, sa vait ga lį lai ky sis spei gas: nak ti mis ga li mas per 30, die no mis – dau giau kaip 20 laips nių šal tis.

„Klai pė dos“, BNS inf.

Ser bi jo je ir Bos ni jo je gel bė to jai sraig tas par niais eva kuo ja de šim tis žmo nių iš už pus ty tų kai mų, pri sta to mais to pro duk tus, tei kia me di ci nos pa gal bą, kai spei gai Ry tų Eu ro pą lai­ko sa vo le di niuo se gniauž tuo se.

Žu vu sių jų skai čius tre čia die nį išau go iki 79, gel bė to jai dir ba virš­va lan džius, oro tem pe ra tū ra vie to­mis kri to iki 32,5 laips nių šal čio.

Už ša lo da lis Juo do sios jū ros Ru­mu ni jos pa kran tė je, snin ga Kroa ti­jos sa lo se Ad ri jos jū ro je.

Bul ga ri jo je net 16 mies tų už re­gist ruo ta že miau sia oro tem pe ra­tū ra per 100 me tų – tiek lai ko čia fik suo ja mi me teo ro lo gi niai duo­me nys.

Vien Uk rai no je mir ti nai su ša lo 43 žmo nės, dau giau sia be na miai. Dau giau nei 720 žmo nių bu vo hos­pi ta li zuo ti dėl nu ša li mų ar ba hi po­ter mi jos.

Apie mir ti nai su ša lu sius žmo nes taip pat pra ne ša ma iš Ru mu ni jos ir Len ki jos. Ru mu ni jo je, oro tem pe­ra tū rai kri tus iki mi nus 32,5 laips­nio Cel si jaus, per pa rą su ša lę mi­rė še ši be na miai, pra ne šė Svei ka tos mi nis te ri ja. Šim tai žmo nių iš siųs ta į prie glau das, kur jie ga li ap si sau­go ti nuo bai saus šal čio.

Ant ra die nį Len ki jo je su ša lę mi­rė pen ki žmo nės; nuo penk ta die nio au kų skai čius išau go iki 29.

Veng ri jo je mo kyk lo se ne vyks­ta pa mo kos, o vie no je nu ro do ma prie žas tis – nė ra lė šų, kad ga lė tų šil dy ti kla ses. Ta čiau veng ras, 50­me tis spor ti nin kas Gyor gy Schi ril­la, ne pai sy da mas spei go šeš ta die­nį ke ti na per plauk ti Du no jų Va co mies te – apie 500 met rų.

„Aš ne bi jau iš šū kių, – sa kė jis. – Šis plau ki mas sker sai Du no jaus bus jau 15­as. Prieš dve jus me­tus tu rė jau brau tis pro ke lias to nas sve rian čias le do ly tis.“

BNS inf.

Šal čiai ski na gy vy bes

prognozės: �� tikimasi,�jog�šalčiai�nebus�tokie�dideli,�kad�pakenktų�lenktynėse�dalyvausiantiems�žirgams.