ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Formuojama centro kairėskoalicija vakar toliau intensy-viai rengėsi perimti valdžią.Siekdami sustiprinti raumenispartneriai pradėjo derybas suLietuvos lenkų rinkimų akcija(LLRA), “darbiečiai” rinkosi,kam patikėti Seimo pirminin-ko ir ministrų postus.

Prezidentūra kol kas paliko vietossvarstymams, kam bus siūloma suda-ryti Vyriausybę. Vakar prezidentėsD.Grybauskaitės atstovė neskubėjotvirtinti, kad į premjerus bus siūlomasrinkimus laimėjusios Socialdemokra-tų partijos (LSDP) pirmininkas Algir-das Butkevičius.

Nors valstybės vadovės pozicijagriežta dėl teisiamųjų suole esančiosDarbo partijos (DP) dalyvavimo val-dančiojoje koalicijoje, socialdemok-ratai, “darbiečiai” ir “tvarkiečiai” ne-abejoja, kad prie valstybės vairo stosbūtent jie. Vakar D.Grybauskaitė pa-sirašė dekretą dėl naujai išrinkto Sei-mo pirmojo posėdžio sušaukimo.

Išsamiau•2 p.

Šiandien LŽ

2p. Tautos išrinktiejipriešpaskutinę darbo dieną

ignoravo Konstitucinio Teismoišvadas dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo

3p. Už socialinę pašalpą visuomenei naudingus

darbus dirbusi moteris pasijutopažeminta ir kreipėsi į teismądėl orumo įžeidimo

6p. Rusijos piratų partija jau ėmė veržtis į valdžią,

o jos kandidatas D.Jevsiutkinasdalyvavo Kaliningrado miestomero rinkimuose

9p. Šalčininkų rajone pernaiinvesticijų srautas padidė-

jo 5 kartus, nors neatsiradonaujų investuotojų

12p. Lietuvos futbolo rinktinėšiandien Jerevane išmė-

gins jėgas su šiuo metu auksoamžių išgyvenančia Armėnijosnacionaline komanda

16p. Praėjusią savaitęvasarinių padangų į

žiemines dar nebuvo pasikeitęmažiausiai penktadalis vairuotojų

Prieš medžius - pjūklais ir nuodais

Be prezidentės palaiminimo

Mes - baltai, mes - broliai...Mes, lietuviai, vis kartojamejau iki koktumo nuvalkiotą žodį “braliukai” - gal iš tiesųpasiilgę didesnės brolystės, gal pasąmoningai tvirtindami tariamą savo pranašumą.

Žiūrėdami šiaurėn, į kitą kaimy-ną, latviai sako: estas - idealus lat-vis. Kokie mes jų akimis? Kokie jiesavo pačių akimis? Į tai atsakyti ga-li jauna latvių etnologė Ilzė Buol-danė, šiemet apgynusi daktaro di-sertaciją. Ji tyrinėjo latvių etninius

stereotipus XX amžiaus pabaigojeir XXI amžiaus pradžioje, išvedėlatvio apibrėžimą, apibendrino ste-reotipus apie kaimynus. Lietuviaiaktyvesni, verslesni ir agresyvesniuž latvius. Latvių išgyvenimo stra-tegija - “nebūk pirmas ir nelik pa-

skutinis”. Tačiau šiandien daugelisįsišaknijusių įsivaizdavimų yra per-žiūrimi: ar tebėra latviai darbštūs,jeigu jų žemė apauga krūmais, o jiepatys išvažiuoja į Airiją?

Išsamiau•14, 15 p.

OraiŠIANDIENDebesuota su pragiedruliais, be lietaus. Temperatūradieną 5-8 laipsniai šilumos.

Išsamiau•23 p.

Lietuvos žinios

UŽSIENIS

Nori išstoti iš JAVPraėjusią savaitę antrai kadencijai perrinkus prezidentudemokratą Baracką Obamą, jau daugiau kaip 100 tūkst.amerikiečių pasirašė peticijąreikalaudami, kad jų valstija išstotų iš JAV.

Ši peticija įrašyta Baltųjų rūmųtinklalapyje, kuris pavadintas “Weare the people” (“Mes esame tau-ta”), nes tokiais žodžiais prasidedaJAV Konstitucija. Šiame tinklalapyjekiekvienas norintis gali ją pasirašyti.Viskas prasidėjo nuo to, kai praėju-sią savaitę nusivylęs rinkimų rezul-tatais Luizianos gyventojas Michae-las E.Slidellas įrašė peticiją Baltųjųrūmų tinklalapyje. Šiuo metu priejos jau prisijungė 20 valstijų gyven-tojai, t. y. daugiausia iš tų valstijų,kurios lapkričio 6 dieną per prezi-dento rinkimus balsavo už respub-likoną Mittą Romney. Nors šios peticijos pasirašymas - labiau simbolinis aktas.

Kaina

1,99 Lt

Žalią miestų rūbą turėtų ginti neseniai priimtas Želdynų įstatymas, aplinkos ministro įsakymais patvirtintos taisyklės, Aplinkosministerijos ir savivaldybių valdininkai. Tačiau realiai medžių ir kitų želdinių miestuose sparčiai mažėja, ypač centrinėse jų dalyse. Spalį Vilniaus Vytenio gatvėje merijos pasamdyti medkirčiai nuvertė ne tik papuvusį, bet ir sveikus medžius. Romo Jurgaičio nuotrauka Išsamiau•11 p.

ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „TRASA“ 2012 lapkričio 14 d. / Trečiadienis / Nr. 261 (13 389)

KAIMYNAI Latviai ir lietuviai: mušami vienu botagu

Išsamiau•6 p.Neoficialiai teigiama, kad viena iš kandidačių į Seimo pirmininkes yra dabar parlamento vicepirmininko pareigas einanti V.Baltraitienė. / Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

www.lzinios.lt

RAIMONDA RAMELIENĖ

Kadenciją baigiančiam Seimuijokie autoritetai neegzistuoja.Priešpaskutinę darbo dienątautos išrinktieji tą akivaizdžiaipademonstravo ignoruodamiKonstitucinio Teismo (KT) išvadas dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo.

Pagal Darbo partijos (DP) sąrašą įSeimą išrinkti sutuoktiniai Živilė irJonas Pinskai bei Jolanta Gaudutie-nė, kuriuos KT siūlė iš Seimo elimi-nuoti, lieka parlamento nariais. Va-kar Seimas atmetė nutarimo projektą,kuriuo, laikantis Konstitucijos sargųrekomendacijų, buvo numatyta keis-ti DP kandidatų eilę. Už projektą bal-savo 51 Seimo narys, prieš buvo 29,susilaikė 25 parlamentarai.

Skubos tvarka parlamentarai va-kar nuo ryto svarstė tris nutarimųprojektus, susijusius su KT praėjusįšeštadienį paskelbtomis išvadomis dėlrinkimų rezultatų. Galutiniai balsa-vimai buvo nukelti į popietę. Svars-tant nutarimą, kuriuo Seimo rinkimųrezultatai Biržų-Kupiškio vienman-datėje apygardoje pripažįstami nega-liojančiais, o Seimo narys - neišrink-tu, pertraukos pirmiausia paprašėSocialdemokratų (LSDP) frakcija.Priimti pavyko tik trečią projektą, ku-riuo nutraukiami Vyriausiosios rin-kimų komisijos (VRK) įgaliojimai.

Tačiau vakar vakare socialdemok-ratai pripažino, kad Seimo sprendi-mas dėl “darbiečių” sąrašo buvo klai-

da ir šiandien ketina teikti naują nu-tarimo projektą.

Neužteko balsųPaaiškėjus, kad pritarti KT išvadai

dėl DP kandidatų sąrašo pritrūko voskelių balsų, plenarinių posėdžių salė-je kilo chaosas. Opozicijos flangas gar-siai džiaugėsi ir mėtė replikas, konser-vatoriai negalėjo patikėti tuo, kasnutiko. “Tenka tik apgailestauti dėl to-kio rezultato. Tai pademonstravo nau-josios daugumos teisinį nihilizmą irnepagarbą Konstitucijai”, - pareiškėTėvynės sąjungos-Lietuvos krikščio-nių demokratų frakcijos seniūnas Jur-gis Razma. “Galbūt koją mums paki-šo skubos tvarka. Projektą dar galimataisyti ir pamėginti visiems rasti bend-rą kalbą”, - taikdario vaidmens ėmėsisocialdemokratas Juozas Olekas.

“Atsiskleidė kairiųjų dviveidystė. Jietikina, kad gerbia KT sprendimus, obalsuoja priešingai. Apgailėtina pra-džia, apgailėtina, manau, bus ir pabai-ga”, - replikavo konservatorius Kęstu-tis Masiulis. “KT pateikia savo išvadą,o Seimas turi teisę tiek pritarti, tiek ne-pritarti”, - situaciją vertino DP frakci-jos seniūnas Vytautas Gapšys.

Teisininkų teigimu, išsiaiškinti, aršis Seimo nutarimas neprieštaraujaKonstitucijai, galima dar kartą krei-piantis į KT. Jei paaiškėtų, kad būtenttaip ir yra, politikai, gavę Seimo nariųmandatus, vėl jų netektų. Kreiptis įKT turėtų grupė Seimo narių.

Komisiją pakeisNuo vakar ryto diskutuojant dėl si-

tuacijos Biržų-Kupiškio apygardoje So-

cialdemokratų (LSDP) frakcijos nariaipiktinosi, kad, anuliuojant rezultatus,baudžiamas rinkimų laimėtojas. VRKbuvo pripažinusi, kad čia Seimo nariuišrinktas socialdemokratas Aleksand-ras Zeltinis. Antras šioje apygardoje li-ko “darbietis” Ritas Vaiginas, todėl DP

frakcija, motyvuodama, kad jai balsuo-ti būtų nekorektiška dėl suinteresuotu-mo, balsavime nedalyvavo. Svarstant šįklausimą socialdemokratams taip patrūpėjo ir materialioji jo pusė. “Kas fi-nansuos naują rinkimų kampaniją šio-je apygardoje?” - klausė J.Olekas.

Seimo narių nuomonės skyrėsi irdėl VRK ateities. Kaip pažeidusios Sei-mo rinkimų įstatymą, ką konstatavoKT, jos įgaliojimai turėjo būti nutrauk-ti. Tačiau nemažai parlamentarų siūlėneskubėti ir kadrų keitimą palikti nau-jam Seimui. Paleidus dabartinę VRKir nesuformavus naujos, esą susidarysveiklos vakuumas. “Ar manote, kadpakeitus komisijos narius kas nors kei-sis? Gal jai į rankas reikia duoti rim-tesnius įrankius?” - klausė “darbietis”Vydas Gedvilas. “Man nepatinka, kadieškome iešmininko. Keiskime, ką ga-lime pakeisti, ir susitaikykime su tuo,ko šiandien negalime padaryti”, - fi-losofiškai kalbėjo LSDP seniūnė Ire-na Šiaulienė. Pasikviesti ir išklausytiVRK narius siūlė konservatorius Sau-lius Pečeliūnas. Tuo metu jo frakcijoskolega K.Masiulis ragino palaikytiVRK išformavimą. Jo nuomone, po-kyčius reikia pradėti “nuo galvos” - il-gamečio komisijos pirmininko Zeno-no Vaigausko. K.Masiulio nuomone,VRK vadovas - sistemos, toleravusiosįvairiausius pažeidimus, garantas. Užtai, kad VRK įgaliojimai nuo gruodžio13-osios būtų nutraukti, vakar balsavo55 Seimo nariai, prieš - 28, susilaikė 17parlamentarų.

Šiandien šios kadencijos Seimasrinksis į paskutinį plenarinį posėdį. Bekita ko, pagal darbotvarkę atsisveikini-mo žodį turėtų tarti visų frakcijų ats-tovai, du Kovo 11-osios Akto signata-rai, daugiau nebedirbsiantys Seime, -Česlovas Juršėnas ir Česlovas Stanke-vičius. Prieš giedant himną baigiamą-ją kalbą turėtų pasakyti Seimo pirmi-ninkė Irena Degutienė.•

2012 11 14Lietuvos žinios2 Dienos temos

ATSKLEISTASKORUPCIJOS TINKLASTeisėsaugai vakar pranešus, kad at-skleistas korupcijos tinklas Migracijosdepartamente išduodant leidimus gy-venti Lietuvoje, šios įstaigos vadovasAlmantas Gavėnas sako neturintisapie tai jokių duomenų. Prokuratūra

ir Specialiųjų tyrimų tarnyba vakarpranešė, kad sulaikyti septyni Migra-cijos departamento pareigūnai, kuriegalėjo neteisėtai pelnytis iš leidimų gy-venti Lietuvoje. Penki iš sulaikytųjųužima vadovaujamas pareigas. Įtari-mai taip pat pareikšti dviem advoka-tams, dviem advokatų padėjėjams irdar dviem fiziniams asmenims. Tiria-

ma galima korupcinė schema, pagalkurią ne Europos Sąjungos šalių pilie-čiai, pageidaujantys gauti leidimus lai-kinai gyventi Lietuvos Respublikojearba tokius leidimus prasitęsti, mokė-jo pinigus tarpininkaujantiems advo-katams bei advokatų padėjėjams. Įta-riama, kad advokatai ir jų padėjėjaijuos perduodavo savo pažįstamiems

asmenims, turintiems ryšių Migraci-jos departamente, o šie - Migracijosdepartamento pareigūnams, galin-tiems padėti, kad leidimai užsienie-čiams būtų išduodami greičiau. Mig-racijos departamente, advokatųkontorose ir kitų asmenų darbo, gyve-namosiose vietose bei automobiliuoseatliktos kratos. Užsieniečiai, siekdami

gauti leidimus laikinai gyventi Lietu-voje, kaip teisiniu pagrindu dažnaipasinaudoja fiktyviai įsteigtomis įmo-nėmis, rečiau - fiktyviomis santuoko-mis su Lietuvos piliečiais. Trečias pa-plitęs būdas - įsigyti nekilnojamojoturto Lietuvos teritorijoje.

BNS, LŽ

Jis bus surengtas penktadienio vi-durdienį. Per pirmąjį posėdį parla-mentarai rinks naują Seimo pirmi-ninką ir jo pavaduotojus.

Naujos kadencijos Seimui pradėjusdarbą ir dabartinei Vyriausybei grąži-nus įgaliojimus, šalies vadovė per 15 die-nų turės pateikti parlamentui svarstytinaujo ministro pirmininko kandidatū-rą. Nors naujoji koalicija premjeru ma-to A.Butkevičių, pasak D.Grybauskaitėsvyriausiosios patarėjos teisės klausimaisRasos Svetikaitės, svarstymas, ar jis bussiūlomas į Vyriausybės vadovus, perankstyvas. “Šitas klausimas iš tikrųjųdar šiek tiek ankstyvas, nes tam tikrussprendimus prezidentė turi padaryti ikilapkričio pabaigos - taigi šiek tiek tektųdar palaukti”, - vakar sakė ji.

Rado sutarimąVakar dėl galimo bendradarbiavi-

mo pradėjo derėtis naujosios koalici-jos ir LLRA lyderiai. Po susitikimoLLRA pirmininkas Valdemaras To-maševskis pranešė, kad pirmas žings-nis žengtas - iš principo susitarta dėlprograminių nuostatų.

A.Butkevičius tvirtino, kad sutapo

partijų požiūriai į šilumos ūkio per-tvarką naudojant kuo daugiau bioku-ro, atsižvelgta į LLRA pageidavimądidinti vietinės reikšmės kelių finan-savimą. Lenkai taip pat nori, kad bū-tų įsipareigota per metus iki 1200 litųpadidinti minimalią algą, baigti že-mės ūkio reformą, atsiskaityti su so-vietmečiu nacionalizuotos žemės sa-vininkais, priimti Tautinių mažumųįstatymą ir neblokuoti jų siūlomų pa-saulėžiūros srities įstatymų.

Duoti daugiau ministerijų nenori

A.Butkevičiaus teigimu, apie pos-tus, kuriuos galėtų užimti LLRA, va-kar nekalbėta. Anksčiau V.Tomaševs-kis yra sakęs, kad prie koalicijosjungtųsi, jei jo vadovaujamai partijaibūtų pasiūlytos tokios pat sąlygos kaip“tvarkiečiams”. Koalicinė sutartis nu-mato, kad partija “Tvarka ir teisingu-mas” vadovaus dviem - Aplinkos irVidaus reikalų - ministerijoms. DP

pirmininkas Viktoras Uspaskichasmano, kad vieną ministeriją lenkamsgalėtų atiduoti “darbiečiai”, kitą - so-cialdemokratai.

Tačiau po vakar vakare vykusioLSDP valdybos posėdžio A.Butkevi-čius sakė, kad LLRA galėtų preten-duoti į vieną ministro ir dviejų vice-ministrų portfelius. “Kol kas esamenusprendę, kad tęsime derybas, ir lai-kysimės pozicijos, kurią esame išsa-kę anksčiau, kad deramės dėl vienos

ministerijos ir gal dviejų vicemi-nistrų”, - teigė socdemų lyderis.

Kandidatai laikomi paslaptyjeDP prezidiumas vakar svarstė, ką de-

leguoti į Seimo pirmininko ir ministrųpostus. V.Uspaskichas bendražygiųteismui žadėjo pateikti tris kandidatū-ras į parlamento vadovus. Tačiau kąnuspręsta siūlyti į vieną svarbiausiųpostų valstybėje, “darbiečių” lyderis tei-gė atskleisiąs tik po pokalbių su koali-cijos partneriais. “Kam žaisti? Neno-riu jūsų apgaudinėti, tikrai nesakysiu.Drausiu apie tai kalbėti ir prezidiumonariams. Todėl, kad žinome, kaip do-rojami žmonės per vieną naktį ir taiptoliau, nors labai geras kandidatas.Priimsite jūs jį, jis jums patiks, Lietuvaipatiks. Bet leiskite mažų mažiausiai su-derinti su prezidiumu ir paskui prista-tyti koalicijai”, - vakar vakare aiškinoV.Uspaskichas.

Neoficialiai teigiama, kad DP svars-tė dabar Seimo vicepirmininko parei-gas einančios Virginijos Baltraitienės,buvusio parlamento vadovo ArtūroPaulausko ir parlamentaro VydoGedvilo kandidatūras. Vakar V.Uspas-kichas neatskleidė ir galimų kandida-tų į ministrus.•

Į valdžią žengia be prezidentės palaiminimo

Konstitucijos sergėtojams - Seimo akibrokštas

Parlamentas nusprendė - “darbietė” Ž.Pinskuvienė penktadienį duosSeimo nario priesaiką. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Trumpai

Atkelta iš•1 p.

Kiti du neoficialiai įvardijami kandidatai į Seimo pirmininko postą - A.Paulauskas (kairėje) ir V.Gedvilas.

Dienos temos 32012 11 14Lietuvos žinios

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Kas mėnesį, prasidėjus antramdešimtadieniui, policija sulaukiakur kas daugiau pranešimų apiesuspardytas ar subadytas moteris, sumuštus mažamečius. Net nežvilgtelėję į kalendorių pareigūnai žino, kad jau pradėtosmokėti socialinės išmokos.

Tomis dienomis policijai tenka penk-tadaliu dažniau važinėti į smurtautojųšeimas - ginti nuo jų aukų arba padėtineblaiviems sutuoktiniams aiškintis tar-pusavio santykių, kol konfliktas dar ne-peraugo į smurtą. Pareigūnai šį metą ne-oficialiai vadina “bambalių dienomis”.

Vilkaviškio rajono policijos komisa-riato viršininkas Rolandas Gylys neslė-pė, kad tai, kas patenka į policijos įvykiųsuvestines, tėra tik dalis visų pranešimųapie konfliktus šeimose. Jų ypač padau-gėja pradėjus mokėti įvairias socialinesišmokas. Pareigūnams tenka padėti iš-siaiškinti, kur vienas iš sutuoktinių pa-dėjo pinigus, ar jis buvo ištikimas ir aibękitokių konflikto dalyvius kamuojančiųklausimų. “Visus smurto atvejus re-gistruojame, bet šeimos ginčai dažnainepatenka į statistiką”, - tvirtino R.Gylys.

Nuo 10-os mėnesio dienos darbopadaugėja ne tik Vilkaviškio, bet ir ki-tų policijos komisariatų pareigūnams.Marijampolės apskrities vyriausiojopolicijos komisariato Valdymo organi-zavimo skyriaus viršininkas ArtūrasŽemaitaitis tvirtino, kad policijos ko-misariatų budėtojams tokios tendenci-jos šįmet tapo savotiška darbo norma.

Policijos departamento Komunika-cijos skyriaus viršininko Ramūno Ma-tonio teigimu, per devynis šių metų mė-nesius užregistruota 15 130 pranešimų

apie smurtą artimoje aplinkoje, pradė-ti 5667 ikiteisminiai tyrimai.

Jau kurį laiką Lietuvoje gyvuojančiąkai kurių šeimų tradiciją, gavus pinigų,pirmiausia juos “aplaistyti”, o paskui iš-siaiškinti tarpusavio santykius pastebine vien policijos pareigūnai. Nenorė-jusi LŽ prisistatyti maisto prekių par-duotuvės Vilkaviškyje pardavėja Irenapasakojo vakar tapusi panašaus kivirčoliudininke, kai viena pora prekybos sa-lėje ilgai ir garsiai ginčijosi, ką pirkti -dešros ar dar vieną didelį butelį pigiau-sio alaus. Pasirinko šį.

“Žinau, kad jų šeimoje yra du beveiknuolat alkani vaikai, tad pasiūliau jiemsnusipirkti ką nors užkąsti. Tačiau bu-vau nesuprasta”, - pasakojo pardavėja.Anot jos, šį rudenį labai akivaizdu, ka-da mokami atlyginimai ir kada - įvai-rios pašalpos.

Vilkaviškio rajono savivaldybės ad-ministracijos Socialinės paramos ir svei-katos priežiūros skyriaus vedėja Danu-tė Grabauskienė pripažino, kad tokiospolicijos pareigūnų pastebėtos tenden-cijos jiems nėra jokia naujiena. “Ir mesmatome, kas vyksta tomis dienomis, kaipradedamos mokėti įvairios socialinėsišmokos”, - patikino D.Grabauskienė.Anot jos, socialinės rizikos šeimoms so-cialines pašalpas paprastai stengiamasipervesti į specialias socialines korteles.Jomis už alkoholį atsiskaityti negalima.Tačiau pašalpas gaunantieji, kurių Vil-kaviškio rajone yra apie 5 tūkst. asme-nų randa būdų, kaip tokius apriboji-mus apeiti.

Vilkaviškio rajono savivaldybės ad-ministracijos Vaiko teisių apsaugos sky-riaus vedėjas Marius Dūdonis tik pasi-džiaugė, kad per šeimos kivirčus rečiaufiziškai nukenčia mažamečiai. Tačiau,anot jo, tai, kas vyksta šeimose, vaikamspalieka gilius psichologinius randus. •

Pašalpų mokėjimo dienomis kai kuriuose namuose užverda pragaras.

Smurto šeimose dienos

Panevėžio apygardos administraci-niame teisme šiandien nagrinėjamabeprecedentė byla, nuo kurios baigtiespriklausys, ar socialines pašalpas gau-nantys Lietuvos piliečiai turės už jasdirbti viešuosius darbus, ar nuo šiosprievolės bus atleisti.

Vergė 288 valandasĮ teismą kreipusis Panevėžio rajono

gyventoja Jolanta Zebkinienė neabejoja,kad pašalpų gavėjai dirbti verčiami netei-sėtai, pažeidžiant įstatymus. Rajono me-rijos Globos ir rūpybos skyriaus vedėjaAldona Paškevičienė įsitikinusi, kad gau-nantiesiems pašalpas privalu dirbti vi-suomenės labui.

Bėdų kamuojama išsituokusia mo-terimi prisistatanti J.Zebkinienė teigia,kad Panevėžio rajono savivaldybė perpastaruosius pusantrų metų verge ją bu-vo pavertusi net 288 valandas. Būtenttiek laiko moteris teigia neatlygintinairavėjusi kapinių žolę, rinkusi medžiųšakas, grėbusi lapus ir rūšiavusi šiukšles.Dirbdama moteris sako buvusi užkabi-nėjama praeivių, o iš paauglės jos duk-relės šaipėsi bendraamžiai. “Man šisdarbas buvo vergovė”, - tikina J.Zebki-nienė. Moteris teigia ne viename šaliesįstatyme ir netgi svarbiausiame jų -Konstitucijoje - aptikusi, kad darbas ne-gali būti prievartinis. Taip pat niekas ne-turi teisės reikalauti, kad žmogus dirb-tų neatlygintinai. Tačiau esą ji tai darė,kaip ir kiti dešimtys tūkstančių už pašal-pas atidirbančių mūsų krašto piliečių.

“Kovoju ne tik už savo, bet ir už visųtokių pat vargšų interesus”, - teigė J.Zeb-kinienė. Moteris tikino, kad Panevėžiorajono savivaldybė, per kurią ji pusant-rų metų gavo valstybės skiriamą 315 li-tų socialinę pašalpą, buvo privertusi užją dirbti neteisėtai. Pašalpos gavėja pra-šo teismo atkurti tvarką ir nubausti ne-

va ją išnaudojusius valdininkus. “Savoieškinyje reikalauju, kad už 288 privers-tinai mano dirbtas valandas atgalinetvarka būtų sumokėtas 5760 litų atlygi-nimas, t. y. 20 litų už valandą. Taip patnutariau reikalauti, kad man būtų atly-ginta moralinė žala, kurią patyriau ver-čiama neatlygintinai dirbti”, - LŽ sakėPanevėžio rajono gyventoja. Moralinęžalą ji įvertino 20 tūkst. litų.

Ne prievarta, o prievolėMinti teismo slenkstį tenka Panevė-

žio rajono savivaldybės administracijosGlobos ir rūpybos skyriaus vedėjaiA.Paškevičienei. Pasak jos, socialines pa-šalpas gaunančius gyventojus atidirbtiuž jas Panevėžio rajono savivaldybė ra-gina remdamasi Piniginės socialinės pa-ramos įstatymu, kuris šios kategorijosžmones įpareigoja dalyvauti savivaldy-bės administracijos nustatytoje veikloje,t. y. dirbti visuomenei naudingus dar-bus. “Tai tikrai nėra joks priverstinis arvergo darbas, o tik privaloma veikla”, -LŽ sakė A.Paškevičienė. Ji pabrėžė, kadkiekvieno asmens, gaunančio socialinespašalpas ir dirbančio už jas, prašoma pa-

sirašyti, kad sutinka dirbti vienokį ar ki-tokį darbą. “Rajone būta atvejų, kai žmo-gus nesutiko su savivaldybės siūlomaisdarbais ir pasiūlė savo variantus. Beje,tuomet tarp tų variantų buvo pageidavi-mas dirbti seniūnu”, - LŽ prisiminė ji.

A.Paškevičienė teigė, kad iš 60 Lie-tuvos savivaldybių tik penkiose nerei-kalaujama, kad gaunantieji socialinespašalpas už jas atidirbtų. “Jeigu pralai-mėsime teismą, bus pralaimėta visosvalstybės mastu, o socialinių pašalpų ga-

vėjai bus atleisti nuo bet kokių įsiparei-gojimų ir gyvens vien mokančiųjų mo-kesčius sąskaita”, - liūdną ateitį piešėGlobos ir rūpybos skyriaus vedėja.

Seimo kontrolieriaus tarnybos spe-cialistai, paklausti, ką mano apie bepre-cedentį darbo neturinčios ir socialinępašalpą iš valstybės gaunančios Panevė-žio rajono gyventojos ieškinį, oficialia-me atsakyme teigė komentuoti atsisa-kantys. Esą dabar laukiama, koks busteismo sprendimas.•

DENISAS NIKITENKA

Klaipėdos merija pirmoji iš didmiesčių savivaldybių pradėjofiksuoti pažeidėjus, rudeniniusmedžių lapus neleistinai išmetančius į komunalinių atliekų konteinerius. Už tai jiemsgresia baudos iki 2 tūkst. litų.

Baudų už netinkamai tvarkomusnukritusius lapus grėsmė pakibo pres-tižinėje uostamiesčio vietoje įsikū-rusiam DNB banko skyriui, miestopakraštyje esantiems vaikų globos na-mams “Smiltelė”, nevalstybinei specia-liajai pagrindinei mokyklai “Svetlia-čiok”, Klaipėdos “Pamario” vidurineimokyklai, Regos ugdymo centrui, Pem-pininkų, Laukininkų valdoms, vienaisodininkų bendrijai.

Sekdama klaipėdiečių pavyzdžiurengti reidus ir rašyti protokolus už ne-leistinai į konteinerius išmetamus lapusžada ir Kauno miesto savivaldybė.

Mažėja žaliųjų atliekų normosPagal Komunalinių atliekų tvarky-

mo taisykles lapų negalima mesti kartusu šiukšlėmis, juos privalu sudėti į mai-šus ir palikti šalia konteinerių arba krau-ti į specialiai tam atvežtus konteinerius.Neteisingai tai darantiesiems gresia ne-menkos baudos.

Nors šios taisyklės galioja jau nebepirmus metus, nuo 2008-ųjų, nedaugkas paiso tokios tvarkos. Griežčiau į jųlaikymąsi uostamiesčio merija jau šį ru-denį nusprendė žiūrėti dėl to, kad nuokitų metų sąvartynai nebegalės priimtivadinamųjų žaliųjų atliekų daugiau, neileidžia normos, jos gerokai sumažės.Pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavi-mus į mišrių atliekų sąvartynus gali pa-tekti ne daugiau kaip 10 proc. žaliųjųatliekų, o kol kas Lietuvoje leistina jųnorma siekia 15-50 procentų. TačiauKlaipėdos komunalininkai jau dabarsuskubo vykdyti nuo kitų metų įsigalio-siančius reikalavimus ir nebeveža kon-teinerių su juose sudėtais rudeniniaislapais, tuo piktindami miestiečius.

Baudų neišvengsKlaipėdos savivaldybės administraci-

jos Viešosios tvarkos skyriaus specialis-tai po kelių įvykdytų reidų jau šią savai-tę rašys pirmuosius administraciniųteisės pažeidimų protokolus.

Taisyklių pažeidimas nustatytas prie-šais meriją esančiam bankui, vaikų dar-želiui, globos namams, sodų bendrijai,vidurinei mokyklai, namų valdoms, Re-gėjimo ugdymo centrui.

“Taisyklės numato baudą iki 2 tūkst.litų, bet nenumatyta minimali bauda,todėl įspėjant bus siūloma sumokėti 10litų baudą. Jei įstaiga nesumokės pini-gų, administracinėje komisijoje bus

nagrinėjama galimybė skirti didesnębaudą”, - LŽ sakė Klaipėdos savivaldy-bės administracijos Viešosios tvarkosskyriaus vedėja Kristina Vintilaitė.

Merijos Aplinkos kokybės skyriausvadovė Rasa Povilanskienė tikino, kadreidai bus tęsiami. “Vadinamųjų žalių-jų atliekų kiekis buitinių atliekų sąvar-tynuose turi mažėti. Net ir patys sąvar-tynai nebesutinka priimti buitiniųatliekų su lapais, kuriems pūvant vėliauišsiskiria metano dujos, tad teršiama ap-linka. Tačiau lapai yra tinkami kaip or-ganinė trąša, tad tvarkingai surinkti jievežami į specialią aikštelę Glaudėnų są-vartyne”, - dėstė R.Povilanskienė.

Nors žaliąsias atliekas mesti į buiti-nių atliekų konteinerius draudžia ES irLietuvos teisės aktai, realių baudų sky-rimo iš didmiesčių nusprendė imtis tikKlaipėda. Už aplinkosaugą atsakingiVilniaus bei Kauno merijų valdininkaiLŽ sakė tik informuojantys žmonesapie draudimą mesti lapus į bendrusatliekų konteinerius. “Pažiūrėsime,kaip seksis klaipėdiečiams, gal ir mesimsimės tokios pačios praktikos”, - tei-gė Kauno miesto savivaldybės admi-nistracijos Aplinkos apsaugos skyriausvedėja Radeta Savickienė. Vilniaus me-rijos Atliekų tvarkymo poskyrio vedė-jas Jaroslavas Čaplia LŽ sakė, kad sos-tinėje “lapų reidai” kol kas nerengiamiir baudų už lapus konteineriuose ne-skiriama.•

Rudens lapai prišaukė baudas

Darbas pažemino orumą

J.Zebkinienė jaučiasi įžeista, mat už socialinę pašalpą turėjo dirbti merijos jai skirtus darbus. / Daivos Baronienės nuotrauka

Klaipėda kol kas bene vienintelė tikrina, kaip tvarkomi nukritę lapai. / Deniso Nikitenkos ir LŽ archyvo nuotraukos

DAIVA BARONIENĖ

Už socialinę pašalpą visuomeneinaudingus darbus dirbusi moterispasijuto pažeminta ir per teismąreikalauja, kad Panevėžio rajonomerija jai sumokėtų už dirbtas va-landas, taip pat atlygintų 20 tūkst.litų įvertintą moralinę žalą.

2012 11 14Lietuvos žinios4 Komentarai ir debatai

Kitų balsaiMAŽĖJA ATLYGINIMAI

Per metus Airijos gyventojai viduti-niškai uždirba mažiau negu 36 tūkst.eurų. Tokią informaciją, kaip pranešėtautiečių tinklalapis AirijaOnline.lt,paskelbė Centrinis statistikos biuras:“2010 metais užfiksuotas vidutinisdarbo užmokestis siekė 36 117 eu-rų, 2011-aisiais - 35 905 eurus(212 eurų mažiau). Tačiau šis skir-tumas kur kas mažesnis nei lygi-nant 2009 ir 2010 metus, kai vienodarbuotojo metų atlyginimas su-menko maždaug 1,9 procento.Bendras visų Airijos gyventojų al-gos vidurkis per trejus metus (nuo2009-ųjų) smuktelėjo 14,9 procen-to. 2011-aisiais labiausiai vidutinisatlyginimas didėjo švietimo (1,7proc.), transporto ir sandėliavimo

(2 proc.) sektoriuose, mažėjo -menų, poilsio, pramogų srityse(6,5 proc.). Statistikos duomeni-mis, pernai darbo užmokestis ma-žėjo aštuoniose iš trylikos sričių.”

CUKRUS PADEDA SUNKIOSE SITUACIJOSERemiantis agentūra AFP, aukštas cuk-raus lygis kraujyje padeda geriau įveiktisunkias situacijas: “Naujame ameri-kiečių mokslininkų tyrime konsta-tuota, kad tai tinka tais atvejais, kaisėkmė priklauso nuo žmogaus gebė-jimo išsaugoti savitvardą. Medikaisurinko 100 studentų ir pasiūlė atlik-ti vadinamąjį Stroop testą - tai žino-mas psichologų testas, vertinantis sa-vitvardą ir žmogaus gebėjimąsusitelkti. Testo esmė - žmogus sodi-namas prieš kompiuterio ekraną, ojame gan greitu tempu pasirodo žo-

džiai - spalvų pavadinimai. Be to,patys žodžiai, reiškiantys tam tikrąspalvą, yra visiškai kitų spalvų. Pa-vyzdžiui, žodis “raudonas” gali būtižalias. Žmogui reikia greitai įvardytispalvas, neatsitraukiant nuo to, kasparašyta. Kaip jau sakyta, testas netik vertina skirtingų galvos smegenųsričių sąveiką, bet ir išaiškina žmo-gaus gebėjimą susitelkti bei suimtisave į rankas. Mat ilgalaikis testovykdymas daugeliui žmonių sukeliasusierzinimą, o tai mažina koncent-raciją. Pusė tiriamosios grupės daly-vių prieš atlikdami testą išgerdavogėrimo su cukraus pakaitalu, tuometu kita grupė išgerdavo gėrimo sucukrumi. Antroji grupė demonstra-vo akivaizdžiai geresnius testo rezul-tatus. Galutinių rodiklių skirtumassudarė maždaug 15-20 procentų.Vertinant biochemiškai, padidėjęsgliukozės lygis kraujyje stimuliuojaaktyvų galvos smegenų motyvaciniųcentrų darbą, todėl žmoguje pra-bunda didesnis ryžtas. Priešingai,cukraus trūkumas kraujyje, pasakmokslininkų, padaro taip, kad žmo-gui tampa daug sunkiau susikaupti irjo valia silpsta. Beje, šiuos duomenisnetiesiogiai patvirtina neseni Naujo-sios Zelandijos mokslininkų tyrimai.Jie surinko rūkalių grupę ir pasiūlėatsisakyti pražūtingo įpročio. Moks-lininkai stebėjo, kaip žmonės laikosisavo pažado neberūkyti. Paaiškėjo,kad 87 proc. testuojamos grupės ats-tovų vėl pradėjo rūkyti tuo momen-tu, kai cukraus lygis jų organizmebuvo žemas.”

ATRASTA SUPERMENOPLANETA KRIPTONASLaikraštis “Corriere della Sera” paskelbė,kad amerikietis astrofizikas Varno žvaigž-dyne atrado planetą, labai panašią į tą,kurioje gimė komiksų herojus Superme-nas: “Supermeno planeta Kriptonas ištikrųjų egzistuoja. Ją atrado astrofizi-kas Neilas deGrasse Tysonas, žymusamerikiečių mokslininkas ir NiujorkoHeideno planetariumo direktorius,užbaigęs kelis mėnesius trukusius tyri-nėjimus. N.deGrasse Tysonas - rimtasmokslininkas, tačiau neatmetė žurna-lo “Action Comics” prašymo paieško-ti dangaus kūno, savo charakteristiko-mis atitinkančio tą, kurį išgalvojo jaukelis dešimtmečius mūsų vaizduotęaudrinančio superherojaus kūrėjai.Naujausiame žurnalo numeryje

astrofizikas tampa dar vienos istorijosapie Supermeną personažu ir pasako-ja apie savo tyrinėjimų rezultatus.Varno žvaigždyne 27,1 šviesmečio ats-tumu nuo Žemės yra planeta, kuri su-kasi aplink raudonąją nykštukę LHS2520. Jau mirštanti žvaigždė dar suge-ba spinduliuoti tiek energijos, kad josužtenka mažai planetai. Astrofizikas,tyrinėdamas planetą, priėjo prie išva-dos, kad savo charakteristikomis ji la-bai panaši į tą, kurioje gimė Superme-nas. Dabar N.deGrasse Tysono dėkaSupermeno gerbėjai gali žvelgtižvaigždės LHS 2520 (matomos pa-prastu teleskopu) kryptimi ir įsivaiz-duoti Supermeno namus bei gyveni-mo sąlygas, kol jis dar nebuvoatsidūręs Žemėje.”

LŽ

ZIGMANTAS BALČYTIS

Trupa viltys, kad Briuselis išgirs Lie-tuvos prašymą skirti lėšų Ignalinos ato-minei elektrinei (AE) uždaryti. Vasarąmūsų krašte apsilankiusi Europos Par-lamento (EP) Biudžeto kontrolės ko-miteto delegacija praėjusią savaitę pa-siūlė stabdyti finansavimą IgnalinosAE uždaryti, jei nebus išspręstas gene-ralinio rangovo “NUKEM Technolo-gies/GMS” ir elektrinės administraci-jos konfliktas. Kitaip tariant, Lietuvaspaudžiama atsisakyti atominės sau-gos reikalavimų. Priešingu atveju pi-nigų čiaupas bus užsuktas.

Kilęs konfliktas dėl to, kad paga-mintos talpyklos neatitinka elektrinėsuždarymo plane nustatytų techniniųreikalavimų, yra esminės svarbos. Lie-tuva, atsakinga už branduolinį saugu-mą uždarant Ignalinos AE, negali elg-tis kitaip. Ji neturi teisės pažeistibranduolinio saugumo nuostatų irpriimti įrenginių, kurie neatitinkabranduolinio saugumo reikalavimų.

Taigi Lietuva teisi, bet mūsų valstybeikuo toliau, tuo labiau tenka atominėsnašlaitės dalia. Gali nutikti net taip,kad jai vienai, iš savo lėšų, reikės užda-ryti Ignalinos AE.

Europos Komisijos (EK) atsaky-me į mano paklausimą apie Ignali-nos AE lėšų skyrimą nurodoma, jogpapildomos išlaidos, kurios susidarėdėl projektų įgyvendinimo vėlavimo,turės būti padengtos iš Lietuvos biu-džeto. O jos, Ignalinos AE pateiktaisskaičiavimais, sudaro apie 600 tūkst.eurų per mėnesį.

Lietuva Ignalinos AE uždaryti pra-šė EK 770 mln. eurų, tačiau iki 2017-ųjų žadama skirti tik 230 mln. eurų, opaskui paramą ir visai nutraukti. Ne-susitarus su Europos Sąjunga (ES) dėlfinansavimo, apskritai jį nutraukus,milijardinės išlaidos guls Lietuvos žmo-nėms ant pečių.

Iš tiesų ketinimai nutraukti finansinęparamą po 2017 metų ir EP Biudžetokontrolės komiteto delegacijos išvadosne tik neatspindi realios situacijos, betir prieštarauja Lietuvos stojimo į ES su-tarčiai. Joje Ignalinos AE uždarymo fi-nansavimas nedviprasmiškai numaty-tas iki jėgainės uždarymo pabaigos, t. y.iki 2030 metų. Sutartyje nenustatytas fi-nansinės paramos nutraukimo termi-

nas. Maža to, joje pažymima, kad jėgai-nės uždarymo išlaidos būtų nepakelia-ma našta mūsų valstybei. Visiškai aišku,kad Lietuva neturi reikiamų finansiniųišteklių Ignalinos AE uždarymo dar-bams vykdyti po 2017 metų. Kas tokiuatveju, nutraukus finansavimą, bus atsa-kingas už saugų AE uždarymą?

Stebėtis verčia ir tai, kad visa elekt-rinės uždarymo projektų vėlavimo kal-tė priskiriama Lietuvai, nors rangovopasirinkimas ir su tuo susijusios sąly-gos buvo suderintos su Europos re-konstrukcijos ir plėtros banku (ERPB).

Apskritai visų Ignalinos AE uždary-me dalyvaujančių šalių atsakomybė nė-ra išgryninta. Neteisingai paskirstytos irsuprantamos pareigos bei atsakomybė,Lietuvai elektrinės uždarymo procesutenka neproporcingai didelė našta.

Teigiamas dalykas tik tai, kad po de-legacijos vizito į Lietuvą pagaliau suak-tyvėjo ir labiau į visą procesą įsitraukėEK. Kita vertus, kodėl būtent dabar ši

institucija pradėjo kelti klausimus irreikšti susirūpinimą dėl projektų vė-lavimo, nors jos atsakomybė numa-tyta per visą elektrinės uždarymo lai-kotarpį? Iš EK pateikto atsakymo dėlšalių, kurios dalyvauja Ignalinos AEuždarymo darbuose, atsakomybėsaiškiai galima suprasti, jog EK kartu

su ERPB atsako už ES finansinės pa-ramos įgyvendinimą. Delegacijos iš-vadose pelnytai pažymima, kad Igna-linoje vėluojantis tam tikrų projektųįgyvendinimas sukelia didelių papil-domų išlaidų, tačiau negalima sutikti,jog tai - vien Lietuvos kaltė.

Bendrajame susitarime, kurį pasi-rašė ERPB ir Lietuva, yra aiškiai nus-tatytos sąlygos, kad projektai būtų vyk-domi laiku. Pagal šią sutartį ERPBkartu su Lietuva turėjo įsteigti Projek-tų valdymo grupę ir jungtinį komitetą,kurių paskirtis - spręsti iškilusias pro-blemas. Pradiniu etapu Projektų valdy-mo grupėje dirbo 26 konsultantai, ku-

rių kandidatūros buvo suderintos suERPB. Konsultantams sumokėta 42,8mln. eurų. Dabar šioje grupėje belikęvos 6 specialistai. Kodėl konsultantainesiėmė veiksmų projektams pradė-jus vėluoti? Kodėl Komisija, atsakingauž efektyvų ES lėšų naudojimą, tik da-bar įsitraukė į procesą?

Realybė tokia, kad ne visi ES su-pranta, jog Lietuvai 1,3 mlrd. eurų(apie 4,5 mlrd. litų), reikalingų ato-minei jėgainei uždaryti, yra didžiuliaipinigai, kad Ignalinos AE - ne degtu-kų fabrikėlis, o didžiausias pasaulyjeanuomet pastatytas branduolinėsenergetikos objektas, kuriam uždary-ti prireiks dešimtmečių.

Ignalinos AE uždarymas buvo iš-ankstinė sąlyga Lietuvai, norinčiai įsi-lieti į ES. Lietuvos stojimo sutartyjeaiškiai numatyta ES finansinė pagalbamūsų valstybei iki 2030 metų - iki ato-minės elektrinės uždarymo pabaigos.

Vis dėlto šiandien situacija dėl Ig-nalinos AE uždarymo finansavimolabai rimta ir grėsminga, todėl šiamklausimui spręsti turi susitelkti visivalstybės vadovai, politikai, atsakingipareigūnai, Lietuvos komisaras ES,europarlamentarai ir atsikovoti Lie-tuvai teisėtai priklausančias lėšas ato-minei elektrinei uždaryti.•

Lietuvai - atominės našlaitės dalia?

Šiandien situacija dėl Ignalinos AE uždarymofinansavimo labai rimta ir grėsminga,

todėl šiam klausimui spręsti turi susitelkti visi valstybės vadovai.

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

Šou ir pramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Makauskas (tel. 249 2231)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00)K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Lietuva ir Europa 52012 11 14Lietuvos žinios

Regis, Latvija šį titulą po truputįpaveržia iš Kipro. Tai turi ir teigiamos įtakos Latvijos ekonomikai, bet drauge užtraukia ir rimtų pavojų.

Iš krizės apimto Kipro į Latvijąplaukiantys neapmokestinamieji fon-dai sustiprino mažą Baltijos valstybękaip lengvatinio apmokestinimo ban-kininkystės centrą, pirmiausia patrau-kiantį Rusiją ir kitas buvusias sovieti-nes respublikas. Užsienio depozitaisudaro beveik 50 proc. visų banko de-pozitų - kaip niekada daug.

Labiausiai šioje srityje Latvija iš-lošia iš kaimynystės su Rusija. Lat-vija pritraukia tiek verslo, tiek tur-tingų asmenų, kurie laiko ją stabiliuVakarų bankų pakaitalu, pinigus.Rusų kalbos mokėjimas - papildo-mas pranašumas.

Reguliuotojai labai atidžiai stebiraidą Latvijoje, nes šalis, planuojan-ti nuo 2014 metų įsivesti eurą, jau la-bai nukentėjo 2008 metais žlugusbankui “Parex”, kuris užsiėmė tokiaveikla. Be to, kai kurie Latvijos ban-kai įtariami pinigų plovimu.

Šaltiniai Europos Sąjungoje (ES)sako, kad po 2008-2010 metų krizės,kai Latvijos bendrasis vidaus produk-tas (BVP) sumažėjo 25 proc., šalis pa-gerino bankų priežiūrą. Dabar fon-dus Latvija pritraukia būdama vartaisį ES ir potencialiai į euro zoną.

Latvijai atsiskyrus nuo Sovietų Są-jungos ir 2004 metais įstojus į ES beiNATO, požiūrių skirtumai su Rusijapaaštrėjo, ypač dėl istorijos traktavimoir didelės Latvijos rusų mažumos, betverslo ryšiai nenutrūko. Bankai sten-giasi patenkinti turtingų rusų finansi-nius poreikius. “Yra ženklų, kad dalisverslo ir pinigų, dar neseniai laikytųKipro bankuose, persikėlė į Latviją”, -sakė Latvijos komercinių bankų aso-ciacijos atstovė Baiba Melnacė. Duo-menys rodo, kad per pastaruosius dve-jus metus vietinių depozitų sumažėjo,o užsienio depozitų padaugėjo 25

proc. ir jie dabar siekia rekordinę 5,8mlrd. latų (10,78 mlrd. dolerių) sumą.

Priešinga tendencija išryškėjo Kip-re, kurį kamuoja tos pačios problemoskaip ir Graikiją ir kuris paprašė pagal-bos. Ten verslo ir asmenų ne iš ES ša-lių depozitai per pastaruosius metussumažėjo nuo 13 mlrd. iki 11 mlrd.eurų. Vis dėlto negalima tikrai teigti,kad visi šie pinigai persikėlė į Latviją.

Reikia matyti rizikąKad ir kaip būtų, Latvija tapo labai

patraukli užsienio klientams, kai 2009metais priėmė įstatymą, leidžiantį 100tūkst. latų sumą investavusiems as-menims gauti teisę gyventi Latvijoje.Ši priemonė buvo taikyta daugiausiaklientams iš Rusijos, nes gavę teisę gy-

venti Latvijoje jie drauge įgyja ir teisęlaisvai judėti po ES. Tačiau susidomė-jimo sulaukta ir iš Kinijos bei Indijosinvestuotojų.

Depozitų didėjimas - gera naujie-na bankams, kurie sako, kad tai padėsekonomikai, vis dar lipančiai iš giliau-sio nuosmukio. Tačiau bankų sekto-rius turi savų problemų. Kai kuriebankai vykdo veiklą, labai panašią į pi-nigų plovimą. Tokia veikla užsiėmusio“Parex” banko žlugimas buvo viena

priežasčių, kodėl Latvija turėjo prašy-ti Tarptautinio valiutos fondo pagal-bos, o mainais turėjo imtis drastiškųtaupymo priemonių. Įtarimai pinigųplovimu vėl pasigirdo šį mėnesį, kaiprokurorai pradėjo tyrimą, ar bankaitvarkė pinigus, nemokant mokesčiųįgytus Rusijoje.

“Šis verslas rizikingas, - sako Kris-tapas Zakulis iš bankų sektorių regu-liuojančios institucijos. - Pinigai galiiškeliauti pasirodžius pirmam nestabi-

lumo ženklui, tai taip pat kenkia re-putacijai, be to, gali pritraukti abejoti-ną kapitalą. Mūsų darbas garantuoti,kad pinigus iš užsienio administruo-jantys bankai pripažintų riziką.”

2 mln. gyventojų turinčioje Latvijo-je veikia 29 bankai (1993 metais buvo61). Mažmeninėje rinkoje dominuojaskandinaviški bankai “Swedbank”,SEB ir “Nordea”, o užsieniečių pini-gus daugiausia tvarko maži bankai. Sa-vo filialus turi keli Rusijos bankai. Suužsieniečių kapitalu dirbančių mažų-jų bankų asociacija teigia, kad šie ban-kai prisidėjo sukuriant 2-3 proc. BVP.Didžiausias vietos bankas, pagal dydįužimantis ketvirtą vietą po skandina-viškų bankų, yra ABLV. Jo vadovaimano, kad dėl krizės Pietų Europojesektorius augs.

Įtarimai atidėlioja pagalbąPietų Europoje kol kas tikrai nema-

tyti problemų galo. Kipras, paprašęspagalbos iš nuolatinio euro zonos gel-bėjimo fondo - Europos stabilumomechanizmo - tikriausiai nebaigs de-rybų iki kitų metų. Pagalbos Kipras pa-prašė birželį ir tapo penktąja euro zo-nos nare, kurią reikia gelbėti. Tačiauderybos jau daug savaičių įstrigusios,nes Kipras nerodo jokių ženklų, kadimsis taupymo programos ir refor-muos finansų sektorių. Kaltinimus,kad padeda turtingiems rusams plau-ti pinigus, vyriausybė neigia. NesenasVokietijos užsienio žvalgybos vidinistyrimas atskleidė, kad Kipro bankailaiko 20,33 mlrd. Rusijos investuotojųeurų. Pasak Vokietijos agentūros, be-veik visi šitie pinigai yra nelegaliai per-kelti į užsienį vengiant mokesčių Ru-sijoje. Kipro masteliais tai - milžiniškasuma, nes visas salos metinis BVP te-siekia 17 mlrd. eurų. Vos 900 tūkst. gy-ventojų turintis mažytis Kipras yra di-džiausias tiesioginis investuotojasRusijoje. Viskas veikia taip: susiviliojęlabai mažais mokesčiais turtingi rusaiperveda savo pinigus į Kiprą, o paskuijuos vėl investuoja Rusijoje per Kipreregistruotas kompanijas.•

Latvija tampaRusijos pinigų rojumi

BALTIJOS STEBUKLAI

Dvi UNESCO saugomos Lietuvosvietos - Kuršių nerija ir Vilniaus se-namiestis - konkurse “6 Baltic SeaWonders” buvo atrinktos tarp šešiųBaltijos šalių stebuklų. Vilniaus se-namiestis laimėjo apdovanojimąkultūros paveldo srityje, o Lietuvaiir Rusijai priklausanti Kuršių nerijapripažinta Baltijos regiono stebuk-lu gamtos paveldo srityje. KitaisBaltijos jūros šalių stebuklais tapoRiugenas ir baltosios Riugeno uo-los, Mozūrijos ežerynas, Talino se-namiestis, Gdansko miestas. Dėlgamtos ir kultūros paveldo nomi-nacijų varžėsi daugiau nei pusšim-tis objektų, kuriuos balsuodamirinko gyventojai. Šis konkursas yraBaltijos jūros regiono projekto da-lis. Konkursu siekiama sustiprintibendrą Baltijos jūros šalių identite-tą, padaryti labiau matomą turis-tams ir skatinti kurti inovatyviusturizmo produktus.

ITALIJA SKUNDŽIA REITINGŲ AGENTŪRASProkuroras Michele Ruggiero iškėlėkaltinimus reitingų agentūroms“Standard & Poor’s” ir “Fitch”, ku-rios pablogino šalies gebėjimo grą-žinti skolas įvertinimą ir tuo pa-

kurstė euro zonos skolų krizę. Kal-tinimai pateikti septyniems žmo-nėms, kurie įtariami nusikaltimometu dirbę “Standard & Poor’s”, irdviem, dirbusiems “Fitch”. Tarpkaltinamųjų - 2007-2011 metais“Standard & Poor’s” vadovavęsDevenas Sharma ir “Fitch” operaci-jų direktorius Davidas MichaelasWillmothas Riley. Kad būtų iškeltabyla, šiuos kaltinimus dar turi patvir-tinti teisėjas, o šis procesas, turintomenyje Italijos teisingumo siste-mos spartą, gali užtrukti kelis mė-nesius. Abi reitingų agentūrosbendradarbiavo atliekant tyrimą,tačiau tvirtino, kad jų ekonominiaivertinimai yra nepriklausomi ir pa-grįsti objektyviais rodikliais. Tyri-mas buvo pradėtas, kai viena Itali-jos vartotojų teisių organizacijapateikė skundą dėl reitingų agentū-ros “Moody’s” 2010 metų sprendi-mo pabloginti Italijos įvertinimą.Tai sudrebino finansų rinkas ir pa-brangino šalies skolinimąsi. Nuo tolaiko tyrėjai sutelkė dėmesį į vėles-nius reitingų keitimus, ypač pernai,kai dėl sąmyšio rinkose Italija buvoatsidūrusi prie bankroto slenksčio,o vėliau žlugo ir Silvio Berlusconivyriausybė. Atlikus tyrimą dėl“Moody’s” veiksmų jokie kaltini-mai nebuvo pateikti.

Reuters, “Der Spiegel”, AFP, BNS, LŽ

Trumpai

2 mln. gyventojų turinčioje Latvijoje veikia 29 bankai (1993 metais buvo 61): mažmeninėje

rinkoje dominuoja skandinaviški, o užsieniokapitalą administruoja mažieji.

Prancūzijoje nuteistas “smege-nų vagimi” pramintas sukčius,kuris visiškai užvaldęs Prancū-zijos aristokratų šeimą kartusu bendrininku iš jos išviliojo4,5 mln. eurų. Jam skirta aštuo-nerių metų kalėjimo bausmė.

Jau kelis mėnesius ši neeilinė bylabuvo prikausčiusi tiek Prancūzijos,tiek Jungtinės Karalystės gyventojųdėmesį (apie tai skaitykite LŽ spalio13 dieną). 48 metų Thierry Tilly bu-vo teisiamas Bordo mieste, nes bū-tent iš šio regiono buvo kilusi jo ap-gauta šeima. Teisėjas sukčiaus elgesįtraktavo kaip “makiavelišką sąmoks-lą” prieš 97 metų šeimos patriarchęGhislaine de Vedrines ir 10 jos šei-mos narių. Pati patriarchė teismo ne-sulaukė, tačiau nuosprendį jos šeimąsužlugdžiusiam žmogui išgirdo josdukra, du sūnūs ir penki anūkai. Šiąaristokratų šeimą T.Tilly buvo taipapžavėjęs, kad nuo 2000-ųjų iki 2009metų jos nariai pardavė kone visą sa-vo turtą, įskaitant šeimos pilį, ir atida-vė sukčiui 4,5 mln. eurų, o patys per-sikėlė gyventi į Oksfordą.

T.Tilly, kuris turėjo būstinę Oks-forde, dėl ko ir buvo pramintas“Oksfordo guru”, sugebėjo įtikintitrijų kartų Vedrinesų šeimos atsto-

vus, kad jie tapo tarptautinio są-mokslo aukomis ir kad tik jis galijuos išgelbėti. Galiausiai Prancūzi-jos mokesčių inspektoriai konfiska-vo šeimos pilį, nes jie nebemokėjomokesčių, ir T.Tilly paskatino juosapsigyventi Oksforde.

T.Tilly buvo areštuotas 2009 metaisŠveicarijoje, pasiskundus vienam šei-mos nariui, kuriam pagaliau pavykoištrūkti iš jo gniaužtų. Nors T.Tilly

advokatai įrodinėjo, kad Vedrinesųšeimos nariai, kuriems nuo 16 iki 89metų, pinigus sukčiui atidavė savonoru, jam buvo skirta 8 metų laisvėsatėmimo bausmė, nes teismas tokį el-gesį traktavo kaip psichologinį išnau-dojimą. Be to, iš T.Tilly penkeriemsmetams buvo atimtos jo pilietinės tei-sės. “Smegenų vagies” bendrininkasJacquesas Gonzalesas kalėjime pra-leis ketverius metus.•

Nuteistas “smegenų vagis”

T.Tilly tapo bene garsiausiu Europos sukčiumi. / Užsienio spaudos nuotrauka

ABLV - didžiausias Latvijos bankas. / AFP/Scanpix nuotrauka

2012 11 14Lietuvos žinios6 Pasaulis

Rusijos piratų partija veržiasi į valdžią. Praeitą mėnesį nere-gistruotos partijos kandidatasDmitrijus Jevsiutkinas jau dalyvavo Kaliningrado miestomero rinkimuose.

Plikas, raumeningas, tatuiruotas,įsisegęs auskarą buvęs karinio jūrųlaivyno pareigūnas gavo tik 2,7 proc.rinkėjų balsų. Už jį balsavo vos 2tūkst. Kaliningrado gyventojų, ta-čiau “piratai” rinkimų rezultataisnenusivylė. Rusijoje neregistruotospartijos lyderiai pripažino, kad “pir-mas blynas neprisvilo”. “Daugelisrinkėjų nieko nežinojo apie D.Jev-siutkiną. Jie balsavo už Piratų parti-jos politiką”, - sakė partijos vadovasStanislavas Šakirovas.

Iš pradžių Piratų partija kovojoprieš intelektinės nuosavybės ap-saugą, tačiau netrukus jos politikosspektras išsiplėtė. “Piratai” sutelkėdėmesį ne vien į autorių teisių pa-žeidimus, dabar jiems rūpi skaid-rus valdymas, kova su cenzūra irnetgi prastai valomos gatvės.

Rusijos piratų partija - ne pirmo-ji tokia partija pasaulyje, tačiau Ru-sijoje ji sulaukė ypač didelio atgar-sio, nes šios partijos veiksmai galismarkiai sudrumsti vandenis nera-mioje Rusijos politinėje arenoje. Įrimtus politikus nepanašūs “pira-tai” turi puikią galimybę užsitikrin-ti jaunų ir išsilavinusių miestiečiųparamą. Ši socialinė grupė vis dar

nepasitiki dauguma opozicijos po-litikų, todėl Piratų partija jiems - vi-liojanti alternatyva.

“Viskas, ką mes turėtume pada-ryti, - įtikinti žmones, kad mūsųpolitika susijusi ne vien tik su ne-mokamu filmų ar muzikos siunti-mu internete”, - interviu portalui“Ria Novosti” pranešė “piratai”.

Praktika svarbiau už ideologijąRusijos piratų partija į politinę

areną įžengė visai neseniai. Iš pra-džių ji pradėjo kampaniją prieš in-terneto tinklalapių cenzūrą. Rusi-jos “piratai” stengėsi atkreiptikorumpuotos valdžios dėmesį, už-tvindydami valstybines institucijaselektroninėmis žinutėmis ir skun-dais. Tačiau biurokratai į “piratų”veiksmus beveik nekreipė dėmesio.Galbūt todėl, kad jie jiems atrodėnerimti? Tačiau tai nepalaužė šiospartijos veikėjų. Šiuo metu Rusijospiratų partija vis dar siekia labiaukontroliuoti korumpuotą biurok-ratiją ir svajoja įtraukti į politikądaugiau piliečių.

Tačiau minėtoji partija neturi aiš-kiai suformuluotos ideologijos. Jinorėtų būti “liaudies partija” ir im-tis “realių veiksmų” kovojant su ko-rumpuota biurokratija bei cenzū-ra, nes partijos požiūris į valdymągana laisvas. “Piratai” naudojaskambius šūkius, tačiau jie skiriasinuo Maskvoje per masinius antivy-riausybinius mitingus paplitusių lo-

zungų. Rusijos piratų partija netu-ri ir aiškios strategijos, tačiau dėlpartijos registracijos rengiasi kreip-tis į Teisingumo ministeriją.

“Jų nekonkreti strategija gali tu-rėti tam tikrų privalumų, ypač ži-nant, kad ideologija praranda savosvorį dabartinėje politikoje”, - tei-gė Politinio vertinimo centro ana-litikas Sergejus Michejevas.

“Vienos srities partijos daugiau-sia dėmesio skiria praktiniamsklausimams. Rusijos piratų partija,Pensininkų partija ar Rusijos auto-mobilininkų sąjunga turi puikųšansą gauti skeptiškai nusiteikusiųrinkėjų balsų”, - komentavo ne-priklausomas politikos analitikasArtiomas Puškariovas.

Pokyčiai Piratų partijojeRusijos piratų partija - viena iš 28

tokių partijų pasaulyje. Rusijoje ji su-sikūrė 2006 metais ir ėmė kovoti priešautorių teises ginančius įstatymus, įk-vėpimo semdamasi iš Švedijos piratųpartijos. Tačiau nuo to laiko partijasmarkiai pasikeitė - atsirado naujų ly-derių, nustatyti kiti partijos politikosprioritetai. Pats partijos įkūrėjas IljaKravcovas dabar gyvena užsienyje -Somalilande, kur remia vietines švie-timo programas ir turi nuosavą vers-lą, nesusijusį su liūdnai pagarsėjusiaisSomalio jūrų piratais.

Dabartinio partijos vadovo S.Ša-kirovo kiti prioritetai - jis akcen-tuoja pokyčių, demokratijos ir

skaidriai veikiančių institucijų svar-bą Rusijos žmonėms. “Mes pirmo-ji posovietinė karta, kuriai ideologi-ja neplaunamos smegenys. Mesmanome, kad valstybinės instituci-jos turi tarnauti žmonėms, o nepriešingai”, - aiškino S.Šakirovas.

Rusijos piratų partija sulaukia irfinansinės paramos. Rėmėjų entu-ziazmas bei nario mokestis, siekian-tis 1000 rublių (86 litus) per metus,leidžia partijai gyvuoti ir kurti am-bicingus planus. Artimiausias parti-jos taikinys - Maskvos miesto Dū-ma. Rinkimai į ją įvyks kitais metais.

Nors šios partijos strategija kol kasneaiški, jos programa tikrai apimsplatesnį klausimų spektrą nei auto-rių teisės ar nemokamas internetas.

Per būsimą rinkimų kampaniją “pi-ratai” kels ir nevalytų gatvių bei trans-porto spūsčių problemas. Taip pat jiestengsis populiarinti savo partiją pa-sitelkdami šiuolaikines technologijaskaip efektyviausią būdą visuomenėsdėmesiui atkreipti. Todėl “piratai”planuoja sukurti kompiuterinę pro-gramą ir žaidimą išmaniesiems tele-fonams. Šiomis naujovėmis Rusijospiratų partija švies visuomenę ir at-skleis svarbiausius partijos politikosprincipus. “Piratų partija vis labiaustiprėja ir ji bus pasirengusi dalyvau-ti politiniame gyvenime, kai ateis lai-kas”, - įsitikinęs partijos lyderis S.Ša-kirovas.•“Ria Novosti”, Examiner, AP, LŽ

Rusijos piratų partija siekia didesnio populiarumo visuomenėje.

Rusijos “piratai” žengia į politiką

Praėjusią savaitę antrai kaden-cijai perrinkus prezidentudemokratą Baracką Obamą, jaudaugiau kaip 100 tūkst. ameri-kiečių pasirašė peticiją, kuriojereikalaujama, kad jų valstija atsiskirtų nuo JAV.

Ši peticija skelbiama Baltųjų rū-mų tinklalapyje, kuris pavadintas“We are the people” (“Mes esametauta”), nes tokiais žodžiais prasi-deda JAV Konstitucija. Kiekvienasnorintis amerikietis gali ją pasira-šyti arba pridėti savo prašymą priejau esančiųjų.

Viskas prasidėjo nuo to, kai rin-kimų rezultatais nusivylęs Luizia-nos gyventojas Michaelas E.Slidel-las praėjusią savaitę įdėjo peticiją įBaltųjų rūmų tinklalapį. Prie jos jauprisijungė per 100 tūkst. žmonių iš20 valstijų (Teksaso, Niujorko, Nau-jojo Džersio, Šiaurės ir Pietų Karo-linos, Alabamos, Džordžijos, Flori-dos, Indianos, Mičigano, Tenesio,Luizianos, Kentukio, Arkanzaso,Šiaurės Dakotos, Oregono, Misisi-pės, Misūrio ir Montanos), t. y. dau-giausia iš tų, kurios lapkričio 6 die-ną per prezidento rinkimus balsavouž respublikoną Mittą Romney.

Nors ši peticija - labiau simboli-nis aktas, iliustruojantis nepasiten-kinimą B.Obamos administracijospolitika, ją pasirašyti tampa labaipopuliaru. Kai kurių amerikiečiųprašymus sudaro vos kelios eilutės.Pavyzdžiui, Tenesio valstijos petici-ja, kurią jau pasirašė 8000 gyvento-jų, skamba taip: “Prašome suteiktigalimybę Tenesiui taikiai išstoti išJungtinių Amerikos Valstijų ir su-daryti nuosavą vyriausybę.” Kitųvalstijų peticijos ilgesnės ir žmoniųparašų surinkta daugiau. Šioje srity-je lyderiauja Teksasas. Čia M.Rom-

ney surinko 15 proc. rinkėjų balsųdaugiau negu B.Obama.

Teksaso peticija prasideda tokiaisžodžiais: “JAV toliau kenčia nuoekonominių sunkumų, nes federa-linei vyriausybei nerūpi vidaus re-formos ir ji vis labiau didina užsie-nio išlaidas. Teksaso biudžetaspagal apimtį yra 15-as pasaulyje, irjis surenkamas. Vadinasi, valstijagali pasitraukti iš Sąjungos ir taipapginti savo piliečių gyvenimo stan-dartus, apsaugoti jų teises ir laisves,kurias suteikė mūsų valstybės kū-rėjai, remdamiesi savo idėjomis beiįsitikinimais, ir kurių federalinė vy-

riausybė nesilaiko.” Teksaso gyven-tojai taip pat skundžiasi “pasipik-tinimą keliančiais žmogaus teisiųpažeidimais”. Tarp jų minimas ir“keleivių bagažo tikrinimas orouostuose, kurį atlieka Transportosaugumo valdybos darbuotojai”.

Peticiją Teksase jau pasirašė per25 tūkst. gyventojų, todėl Baltieji

rūmai per 30 dienų privalo duotišiai valstijai oficialų atsakymą. Idė-jos dėl valstijos išstojimo iš JAV au-toriai remiasi Nepriklausomybėsdeklaracija, kurioje skelbiama, kad“jei kokia nors vyriausybės veiklosforma tampa pražūtinga, tauta turiteisę pakeisti vyriausybę, ją supap-rastinti arba sudaryti naują”.

Pasirašantieji peticiją aiškina, jogkelerius pastaruosius metus ameri-kiečius vis labiau nuvilia Vašingtonopolitikų arogancija ir tai, kad Kolum-bijos apygarda pažeidinėja paprastųpiliečių teises, žlugdo šalies ekono-miką. Būtent dėl to kai kurios valsti-jos vis dažniau priima įstatymus,prieštaraujančius federaliniams įsta-tymams. Pavyzdžiui, Kolorado ir Va-šingtono valstijos legalizavo mari-huaną, o kelios kitos balsavo priešB.Obamos sveikatos apsaugos refor-mą. Nusiteikusieji prieš B.Obamą va-dina jo politiką antiamerikietiška,nes jiems nepriimtina prezidento pa-stangomis pradėta sveikatos apsau-gos reforma, lėtas darbo vietų kūri-mas, mokesčių politika, Bažnyčiosatskyrimas nuo valstybės. Šiuos žmo-nes piktina vien mintis, kad tai truksdar 4 metus.

Kiti amerikiečiai teigia, jog peti-cijų autoriams patinka nekęstiB.Obamos, esą devyni jų iš dešim-ties tiesiog negali pakelti minties,kad Baltuosiuose rūmuose dar 4metus šeimininkaus juodaodis, nesper rinkimus už jį balsavo moterys,juodaodžiai ir Lotynų Amerikoskilmės amerikiečiai. “Patinkamums ar ne, tai mūsų Baltieji rū-mai. Patinka mums ar ne, tai mūsųJUNGTINĖS Amerikos Valstijos,todėl siūlyti atsiskyrimą kaip visųproblemų sprendimą yra ne dau-giau negu patetika”, - tokį komen-tarą šalia peticijos parašė amerikie-tė Maressa Brown.

Panašios peticijos JungtinėseValstijose labai retas dalykas. Pasta-rąjį kartą kelios valstijos norėjo iš-stoti iš JAV 1860 ir 1861 metais, kaiprezidentu buvo išrinktas Abraha-mas Lincolnas. Pietinės valstijos pa-reiškė pageidavimą atsiskirti ir ša-lyje prasidėjo pilietinis karas. Tačiaušį kartą vargu ar bus prieita iki to.•

20 valstijų nori išstoti iš JAV

Prezidentas B.Obama turės reaguoti į gyventojų peticiją dėl jų valstijų išstojimo iš JAV. Užsienio spaudos ir Reuters/Scanpix nuotraukos

Teksaso biudžetas pagal apimtį yra 15-as pasaulyje, ir jis surenkamas. Vadinasi, valstija gali

pasitraukti iš Sąjungos ir taip apginti savo piliečiųgyvenimo standartus, apsaugoti jų teises ir laisves.

Pasaulis 72012 11 14Lietuvos žinios

Sąjungininkų kariuomenės pasitraukimas iš Afganistanoreiškia, kad šios šalies kariškiaiateityje naudosis ne aukštosio-mis technologijomis, o maždaugtokiomis pačiomis priemonėmiskaip Pirmojo pasaulinio karometu. Svarbiausiu kovinių veiksmų dalyviu taps asilai.

Amerikiečių kariškiai Afganistanerado iš purvo drėbtus postus ir senuskalašnikovus. Jie atsigabeno pagalXXI amžiaus technologijas pagamin-tų ginklų, tarp kurių buvo ir kariniųsraigtasparnių bei navigacinės įran-gos, ir stengėsi vieną skurdžiausių pa-saulio kariuomenių bent šiek tiek mo-dernizuoti. Šiuo metu amerikiečiairengiasi palikti Afganistaną ir svarsto,kokią ginkluotę palikti šios šalies ar-mijai, kokią sunaikinti, o kokią parsi-gabenti į Jungtines Valstijas. Afganis-tano kariuomenės vadai ir JAVkariuomenės patarėjai dėl to tariasikone kasdien. Labiausiai Afganista-no vadai trokšta sraigtasparnių, nes,jų manymu, tuomet šios šalies kariuo-menė bus panaši į amerikiečių. Ame-rikiečiai taip nemano, nes šiuo metučia susiklostė tokia padėtis, kad Ka-bului trūksta ne tik sraigtasparnių, betir artilerijos, priešmininių šarvuotųpriemonių, nakties matymo prietai-sų bei išminavimo sistemų, kuriosnaudojamos talibų paliktiems sprog-menims neutralizuoti. Amerikiečiaiatsisako jų nupirkti, nes mano, kadtai nėra būtiniausia karinė technika.

Be to, Vašingtonas nelinkęs paliktiAfganistanui šiuolaikinių ginklų irtechnikos, net ir mažais kiekiais. Ir netik dėl finansinių priežasčių, bet ir dėlto, kad nelabai pasitiki savo sąjungi-ninkais afganistaniečiais, dėl kurių su-rengtų “vidinių atakų” vien šiais me-tais jau žuvo 60 koalicijos karių.

Amerikiečiams traukiantis vis la-biau darosi akivaizdu, kad Afganista-

no armijoje vėl labai svarbų vaidme-nį vaidins asilai. Pečo slėnio gyvento-jas Qamuddinas dienraščio “TheWashington Post” žurnalistui pasakė:“Jūs esate stipriausia ir galingiausiapasaulio valstybė. Žinoma, galitenaudotis sraigtasparniais, tačiau Af-ganistano armija negali išsiversti beasilų.” Vašingtono dienraštis rašo,kad po šia naujiena slypi logistinė ka-

tastrofa, kurią patirs Afganistano ka-riuomenė išvedus iš šalies NATO ka-rius. Tose vietose, iš kurių išvedamiamerikiečių ir kitų NATO valstybiųkariai, asiliukai užima sraigtasparniųvietą, nes būtent juos Afganistano ka-riuomenė naudoja priešakiniamspostams, kurie pamažu perduodamijos žinion, aprūpinti. Asilais gabena-ma viskas - kariai, maistas, vanduo,

karinė amunicija, nes toks keturkojistransportas labai patogus kalnuotosevietovėse. “Asilai - Afganistano sraig-tasparniai”, - tiesiai šviesiai pasakėKunaro provincijoje dislokuoto af-ganistaniečių bataliono vadas pulki-ninkas Abdulas Nasseeri. Jau šimtaišių gyvulėlių “tarnauja” bazėse, ku-rias įrengė amerikiečiai, o paskui per-davė vietos pajėgoms.

“Šis fenomenas rodo, kad nepaisantvisų pastangų ir investicijų, skirtų Ka-bulo pajėgoms, Amerikos ir Afganis-tano kariuomenes skiria milžiniškapraraja. Technologinis regresas ne-truks pasireikšti, kai sąjungininkų ka-riai bus visiškai išvesti iš Afganistanoiki 2014 metų pabaigos”, - rašo Va-šingtono dienraštis ir priduria, kad Af-ganistano kariuomenei jau ima trūk-ti ir asilų, nes vietos gyventojai nėralinkę jai jų parduoti.

Per pastaruosius 10 metų JAV in-vestavo daugiau kaip 50 mlrd. dole-rių į Afganistano kariuomenės mo-dernizavimą, jai buvo perduota įvairiginkluotė, ekipiruotė, transportopriemonės. Šiuo metu JungtinėsValstijos sumažino paramą Kabuloginkluotosioms pajėgoms iki 4,1mlrd. dolerių per metus, todėl rezi-dentas Hamidas Karzai jau kreipėsiį NATO nepriklausančias valstybes(Rusiją, Indiją ir Kiniją), prašyda-mas parduoti jo kariuomenei ginklų,kuriais naudotis dar reikia apmoky-ti afganistaniečius. •“The Washington Post”, “Il sole 24 ore”, LŽ

Nuo sraigtasparnių grįš prie asilų

RUSNĖ MURAUSKAITĖ

“Savivaldybė ėmėsi iniciatyvosper dvejus metus savo lėšomisparengti visų Druskininkų savivaldybės daugiabučių atnaujinimo dokumentaciją. Ji reikalinga tam, kad galėtumeatsakyti žmonėms į jiems rūpimus konkrečius klausimusapie renovacijos reikšmę”, - sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Šį rudenį Druskininkų savivaldy-bė ėmėsi atnaujinti visus 274 mies-to daugiabučius. Pirmiausia bus su-tvarkytas kurorto “veidas” - daugiaukaip 30 Druskininkų centre esančioČiurlionio kvartalo namų, o perdvejus metus bus parengti visų savi-valdybės teritorijoje esančių daugia-bučių atnaujinimo projektai.

“Manau, kad sprendžiant žmo-nių problemas, susijusias su šildy-mu, didžiausias efektas pasiekiamastada, kai renovuojamas visas na-mas, ne tik pakeičiami langai, bal-konai ar stogas. Taip pat renovaci-jos rezultatai bus akivaizdžiaigeresni, kai renovuosime ne pavie-

nius namus, o visą kvartalą, kartuįrengdami vaikų žaidimo aikšteles,sutvarkydami kiemus, įrengdamipapildomą apšvietimą ir t. t. Tai su-kurs didelę pridėtinę vertę ne tikpatiems gyventojams, bet ir visammiestui”, - tikino R.Malinauskas.

“Mūsų namas vienas šilčiausių, nespakeistas šilumos mazgas. Ir vis tiek no-rime bendros namo renovacijos. Nes

tik įdiegę visas energiją taupančias prie-mones galime pasiekti labai gerą rezul-tatą. Juk sutvarkytas, atnaujintas būs-tas yra visų mūsų sveikata”, - sakėplanuojamo atnaujinti Druskininkųg. 8 daugiabučio bendrijos pirminin-kas Viačeslavas Denisevičius.

Druskininkų renovacijos planuspadės įgyvendinti Būsto ir urbanis-tinės plėtros agentūra, administruo-janti Daugiabučių atnaujinimo(modernizavimo) programą. Reno-vacijos darbai bus finansuojami pa-gal JESSICA finansinį modelį, ku-riuo lėšos pritraukiamos iš EuroposSąjungos, valstybės biudžeto ir pa-čių gyventojų, - tokiu būdu maži-

namos daugiabučių atnaujinimosąnaudos.

“Gyventojas per maždaug 6 mė-nesius už šildymą sumoka 2,5 tūkst.litų, o po renovacijos jis mokės netper pusę mažiau. Atnaujinto daugia-bučio gyventojams reikės mokėti ne

tik šildymo sąskaitas, bet ir bankopaskolą su palūkanomis. Tačiau at-naujintame name gyvenanti šeima,kuri moka paskolą ir šildymo sąskai-tas po renovacijos, vis tiek mokės ke-liais šimtais litų mažiau, nei mokėjouž šildymą nerenovuotame bute”, -taupymo mastus aiškino Būsto ir ur-banistinės plėtros agentūros direk-torius Valentinas Petkūnas.

Iki šiol Druskininkuose pagalįvairias programas buvo renovuoti7 daugiabučiai. “Mūsų gyventojai

už šildymą moka nuo 45 iki 55proc. mažiau negu gretimo namo -tokio paties, tik nerenovuotas”, -pasakojo prieš keletą metų reno-vuotų Druskininkų Šiltnamių g. 18ir 22 namų bendrijos pirmininkasJuozas Baubonis.

Jeigu gyventojai pritars, Druski-ninkų savivaldybė imsis iniciatyvosatnaujinti ne tik visus daugiabučius,bet ir kvartalų viešąją infrastruktū-rą - sutvarkys automobilių stovėji-mo aikšteles šalia namų, apšvietimą,vaikų žaidimo aikšteles, želdinius irįvažas.

Daugiau informacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programą (JESSICA) - www.atnaujinkbusta.lt ir

nemokama telefono linija 8 800 20 012.

Druskininkų meras R.Malinauskas: “Manau, kad sprendžiant žmonių pro-blemas, susijusias su šildymu, didžiausias efektas pasiekiamas tada, kairenovuojamas visas namas, ne tik pakeičiami langai, balkonai ar stogas.”Druskininkų savivaldybės archyvo nuotrauka

Užs

. LM

-311

0

Pagal JESSICA finansavimo model∞ iki 2013 m. gruodÏio 31 d. valstybò remia:Lengvatinis kreditas (palkanos nekinta visà paskolos gràÏinimo laikotarp∞ 20 met˜) 3 proc. palkanosModernizavimo projekto parengimas 100 proc.Statybos techninò prieÏira 100 proc.Projekto ∞gyvendinimo administravimo i‰laidos 100 proc. (0,35 Lt/m2)Parama turintiesiems teis´ ∞ bsto ir ‰ildymo i‰laid˜ kompensavimà 100 proc.Statybos darb˜ (energijà taupanãi˜ priemoni˜) i‰laidos:

• Sutaupius ‰iluminòs energijos ne maÏiau kaip 40 proc. 30 proc.• Sutaupius ‰iluminòs energijos ne maÏiau kaip 20 proc. 15 proc.

Druskininkai ėmėsi renovuoti visus 274 daugiabučius

Visų 274 Druskininkų daugiabučių atnaujinimodokumentacijai parengti savivaldybė pasiryžusi

skirti 5 mln. litų, dar 2,5 mln. litų investuos savivaldybės įmonė Druskininkų būtų ūkis.

Po renovacijos Druskininkų Čiurlionio kvartalo,ribojamo Vytauto, Druskininkų, Krėvės, Kurorto

ir Čiurlionio gatvių, daugiabučių gyventojai šilumos energijos sąnaudas turėtų sumažinti

nuo 40 iki 60 procentų.

Afganistano kariuomenė noriai naudoja asilus. / AFP/Scanpix nuotrauka

VIDA BORTELIENĖ

Klaipėdos apygardos teismuiantradienį nepavyko išnagrinėtiįsisenėjusio bendrovės “Klaipė-dos hidrotechnika” ir Klaipėdosvalstybinio jūrų uosto direkcijos(KVJUD) konflikto dėl skolos.

Prieš dešimtmetį Klaipėdos uostedažnai buvo minima belgų kompa-nija “Hydro soil services”, už 30 mln.litų netinkamai pastačiusi 7-9 kran-tines. Aplinkos ministerijos sudary-ta tituluotų ekspertų komisija patvir-tino, kad prie belgų statytų krantiniųakvatorijos negalima gilinti iki 14metrų - tiek, kiek reikėjo pagal pro-jektą. Pernai šios krantinės pradėtosstatyti iš naujo.

Tuomečiai uosto vadovai buvo už-simoję reikalauti iš belgų atlyginti ža-lą. Tačiau suabejota, ar teisinis ginčasduos laukiamų rezultatų. Esą pagalsutartį bylinėtis numatyta Hagos ar-bitraže Olandijoje, o samdytis užsie-nio advokatus būtų per brangu.

Po šio atvejo KVJUD kurį laikąpasitikėjo tik Lietuvos rangovais.Dažniausiai konkursų laimėtoja bū-davo pripažįstama Pranciškaus Jur-gučio vadovaujama bendrovė “Klai-pėdos hidrotechnika” arba jai artimaįmonė “Lokys”. Tačiau jų finansiniaisunkumai, išryškėję 2009 metais,uoste sukėlė chaosą, kuris tęsiasi ikišiol. Už kyšio davimą uosto vadovui

teistas verslininkas kaip įmanydamassiekia atitolinti bankrotą, netgi ape-liuodamas į prievolę mokėti mokes-čius valstybei.

Mokesčių prioritetasKlaipėdos apygardos teismas, vakar

nagrinėjęs bendrovės “Klaipėdos hid-rotechnika” ir uosto direkcijos ginčądėl skolos, sprendimų nepriėmė. Gin-čas, kas kam privalo mokėti, apauga

nesibaigiančiais reikalavimais. TodėlKVJUD balanse įšaldyta “Klaipėdoshidrotechnikai” priskirtina neapib-rėžtų išlaidų ir pajamų dalis keliaus įkitų metų sąmatą - bylą numatoma vėlatversti tik po dviejų mėnesių.

Teismas atsižvelgė į naujo advoka-to prašymą procesą atidėti, kol jis su-sipažins su 14 tomų bylos medžiaga

ir patikslins reikalavimą. Esą tiesbankroto riba atsidūręs ieškovas bu-vo toks nemokus, kad pastaruojumetu net neišgalėjo susimokėti anks-tesniam atstovui už darbą, ir tai už-vilkino procesą. Advokato teigimu,kreditoriai, tarp kurių pagrindiniai -valstybės institucijos ir DNB bankas,nusprendė dar kartą griebtis šiaudoir samdytis teisininkus, nes “ši bylayra pagrindinis lėšų šaltinis, iš kurio

“Klaipėdos hidrotechnika” galės at-siskaityti su kreditoriais”.

Tačiau atsakovo teisininkams tokiapozicija kelia nuostabą, nes pinigai tokiuatveju būtų perdėti iš vienos valstybės ki-šenės į kitą, ar net toje pačioje kišenėjeperstumti į kitą kampą. “Klaipėdos hid-rotechnika” reikalauja sumokėti daugiaukaip 16 mln. litų už 2009 metais pradė-tas statyti krantines krovos kompanijai“Klaipėdos Smeltė”. Tačiau KVJUD šio-je byloje iš ieškovo siekia atgauti per 9mln. litų už neatliktus darbus. Visa uos-to administracijos pretenzija prasiskoli-nusiai įmonei gerokai didesnė, bet byli-nėtis dėl kitų netesybų nematomaprasmės - “Klaipėdos hidrotechnika”,su kuria pernai buvo nutraukta uosto že-mės nuomos sutartis, likvidaus turto tu-ri keliskart mažiau, nei siekia kreditoriųreikalavimai. “Tie iš mūsų priteisti 16mln. litų jos neapsaugos nuo bankro-to”, - tikino teismą KVJUD atstovai.

Prestižo kainaBankroto byloje netrukus taip pat

laukiama postūmių. “Klaipėdos hid-

rotechnikos” kreditoriai šį mėnesį jauantrą kartą turėtų gauti ekspertų išva-dą dėl įmonės finansinės būklės irveiklos gyvybingumo. Daugelis klaipė-diečių tokį reanimacijos procesą atvi-rai vadina parodija, kurią sukūrė Klai-pėdos apygardos teismo 2010 metųvasario 26 dienos nutartis atsisakyti iš-kelti bankroto bylą, neva “dėl sunkme-čio įtakos” ir prarandamų 200 darbovietų. Teismas tuomet buvo gavęs prieš-taringų duomenų apie “Klaipėdos hid-rotechnikos” finansus ir įmonės patiki-nimą, kad atgavusi skolas už atliktusdarbus padėtį ji sugebės pataisyti. Tą-kart teismas konstatavo, kad į įmonėsbalansą įrašyto turto vertė yra 53 mln.litų, o per metus mokėtinos sumos irtrumpalaikiai įsipareigojimai sieks tik23 mln. litų. Neįvertinta aplinkybė, kadturtas, patikslintais duomenimis, tuometu buvo jau sumažėjęs, o atsakovonurodytos gautinos per 2010 metus lė-šos buvo tik 9,5 mln. litų, kai mokėtinossumos siekė net 19,5 mln.litų, iš jų per7,7 mln. litų - negrąžinta kredito dalisDNB bankui.

Įsipareigojimams bankui užtik-rinti atsakovas buvo įkeitęs 6 stati-nius uosto teritorijoje, įrenginius,vidaus vandenų laivus ir žemėsnuomos teisę. Kai KVJUD dėl ne-sumokėtų mokesčių vienašališkaiatėmė šią teisę, “Klaipėdos hidrote-chnika” sprendimą skundė, tačiaunieko nelaimėjo. Lietuvos apeliaci-nis teismas šiemet gegužę neskun-džiama nutartimi pripažino, kadvalstybės turtas negalėjo būti priva-čių ūkio subjektų įkaitu.

Įdomu tai, kad P.Jurgutis, pirmą-kart vengdamas bankroto, į balansąbuvo įrašęs per 11 mln. litų įvertintąverslo prestižo kainą. Teismas nusta-tė, kad tokia ekonominė vertybė ne-gali būti laikoma materialiuoju turtu,todėl iš turto vertės prestižą išmetė. Šiišmonė buvo patraukli prašant pasko-lų, tačiau vėliau vakarietiška verslomada gintis nuo kreditorių nepadėjo.

“Klaipėdos hidrotechnika” kartąbuvo siūliusi KVJUD ginčą spręstitaikiai, to paties, pasak įmonės atsto-vo, siekia ir dabar. •

2012 11 14Lietuvos žinios8 Verslas

Uosto skolininkas pageidauja paliaubų

EGLĖ KIJAUSKIENĖ

Tiesioginės užsienio investicijospraėjusių metų pabaigoje suda-rė vidutiniškai po 12,7 tūkst.litų vienam Lietuvos gyvento-jui. Mažiausiai investuotojųpritraukę rajonai dėl to nesiskundžia, o daug kur valdininkai tuo nė nesirūpina.

Praėjusių metų pabaigoje visossukauptos tiesioginės užsienio in-vesticijos (TUI) Lietuvoje sudarėapie 38 mlrd. litų. Per metus jos pa-didėjo 9,9 procento.

Statistikos departamento duomeni-mis, absoliučiai didžiausia dalis inves-ticijų teko Vilniaus apskričiai - 62,7procento. Kauno apskritis sukaupė12,1 proc., Telšių - 9,9 proc., Klaipėdos- 9,3 proc. visų užsieniečių investuotųpinigų. Mažiausiai jų gavo Tauragės irUtenos apskritys: 0,1 ir 0,6 procento.

Per metus TUI rodiklis labiausiaipadidėjo Šalčininkų rajono savival-dybėje - net 5 kartus, Šakių rajonosavivaldybėje - 64 proc., Širvintų ra-jono savivaldybėje - 47,5 procento.Tačiau įspūdingi skaičiai dažnai

reiškia ne didžiulį investicijų srau-tą, o tik netikėtą ūgtelėjimą po vi-siško sąstingio.

Utenos rajono, kuris pernai pri-t-raukė tik 0,6 proc. visų šalies investici-jų, savivaldybės administracijos Strate-ginio planavimo ir investicijų valdymoskyriaus vedėjo Algirdo Gildučio nes-tebina tai, kad Utenos apskrityje TUIper metus sumažėjo 14,2 procento.“Visada Utenos ir Tauragės apskrityseužsienio investicijos būdavo vienos ma-žiausių. 90 proc. visų apskrities TUItenka Utenos miestui, nes čia veikiastambios užsienio kapitalo įmonės:UAB “Švyturys-Utenos alus”, danų ka-pitalo UAB “Engel Dali”, siuvanti dar-bo drabužius, norvegų UAB “NordicTrade” ir kitos”, - vardijo A.Gildutis. Jonuomone, statistika ne visada atspindirealią padėtį, esą užsienio investicijųrodiklį gali lemti ir akcinio kapitalo su-mažinimas ar investicijų pervertinimas.

Restoranus atidaro gruzinaiTauragės rajono savivaldybės

Plėtros, investicijų ir turto valdymoskyriaus vedėja Genovaitė PukelytėLŽ sakė, kad ir jų apskrityje užsie-nio investicijos koncentruojamospačioje Tauragėje.

Miesto turizmo ir informacijoscentro vadovas Aivaras Betingis pa-brėžė, jog šiais metais Tauragę atradogruzinai ir ukrainiečiai. “Gruzinai čiaatidaro jau antrą gruziniškos virtuvėsrestoraną, o ukrainiečiai ėmėsi saulėsenergijos, vėjo jėgainių ir medinių rė-melių gamybos verslo. Taigi būtų ne-teisinga sakyti, kad Tauragė neįdomiužsienio investuotojams”, - kalbėjo jis.

A.Betingis pridūrė, kad tinklus žve-jams Tauragėje nuo seno pina danųbendrovė “Netmark”, baldus gaminataip pat danų įmonė “Kristensen &Kristensen”, o skandinavų “Trelle-borg” lieja plastiko gaminius. Pastaro-ji bendrovė jau kelerius metus gaunaVerslininkų asociacijos apdovanoji-mus kaip geidžiamiausia Tauragėsdarbdavė. Anot A.Betingio, nemažaivietos verslininkų Tauragėje yra įsteigę

bendrų įmonių su skandinavais, o tai,kad nei vietinis, nei užsienio verslasnėra linkęs investuoti atokesniuose ra-jonuose, jis aiškina per menka tinkamųdarbuotojų pasiūla.

Plečiasi senbuviaiŠalčininkų rajone, kuriame statisti-

kai pernai užfiksavo 5 kartus didesnįinvesticijų srautą nei 2010 metais, ne-atsirado naujų investuotojų - investi-cijas didina tik senbuviai. 30 km nuoVilniaus įsikūrusi bendra Lietuvos irŠvedijos granito apdirbimo gamykla“Žybartuva” šiemet į naujas akmenspjovimo stakles jau investavo 400tūkst. litų. Jos direktorius AndžejusOrlovskis LŽ sakė, kad turimus 55darbuotojus teko apmokyti patiems.

“Specialių akmens apdirbimo mo-kyklų nėra, todėl kiekvieną naują dar-buotoją apmokome savo lėšomis”, -teigė jis. Paklaustas, kodėl Šalčininkuo-se nematyti daugiau užsienio investuo-tojų, A.Orlovskis nurodė dvi priežas-tis - kvalifikuotos darbo jėgos trūkumąir nepakankamą rajono reklamą.

“Mūsų regionas yra visai netoli Vil-niaus, tad čia plėtoti verslą tikrai pato-gu. O “Žybartuvos” gamykloje dirbažmonės, gyvenantys ir Šalčininkuose,

ir Alytuje, ir Vilniuje, ir Trakuose.Partneriai švedai įsitikinę, kad įmonėturi gerų perspektyvų, nuolat inves-tuojame į naują įrangą, savo pamink-lų aikšteles. Kodėl kiti čia neinvestuo-ja? Rajonas neįvertintas, ir tiek”, -padaro išvadą gamyklos direktorius.

Vienareikšmiškai atsakyti, ar geriauinvestuoti rajone, ar didmiestyje, A.Or-lovskis negalėtų. “Kiekvienu atveju yratam tikrų pranašumų ir trūkumų. Ra-jonuose žemės, nekilnojamojo turtomokesčiai mažesni, tačiau kuo toliaunuo Vilniaus, tuo labiau didėja trans-porto degalų sąnaudos. Pavyzdžiui,mūsų pagrindiniai klientai įsikūrę Vil-niuje ir Kaune”, - dėstė jis.

Kad rajonų valdininkai, atsakingi užinvesticijų pritraukimą, nėra pasirengęreklamuoti šių regionų ir neskaičiuo-ja investuotojų, patyrė ir LŽ. Susisie-kus su Širvintų rajono, kuriame TUIpernai, kaip skelbiama, padidėjo 47,5proc., savivaldybe nepavyko gauti at-sakymo, kas yra pagrindiniai užsienioinvestuotojai jų rajone. Jolanta Miloš,VšĮ “Versli Lietuva” atstovė Šalčinin-kuose ir Širvintose, tvirtino nieko naujaapie užsienio investicijas šiuose rajonuo-se negalinti pasakyti, nes “greičiausiaiinvestuoja senbuviai”. •

Užsienio investicijos į rajonus neviliojamos

Bankui nepavyko perimti valstybinės uosto žemės sklypo nuomos teisės, nors įkeisti “Klaipėdos hidrotechnikos” pastatai prioritetų uosto veiklai suteikia. / Vidos Bortelienės nuotrauka

“Gamykloje dirba žmonės, gyvenantys

ir Šalčininkuose, ir Alytuje, ir Vilniuje,

ir Trakuose.”

Lietuvos apeliacinis teismas neskundžiamanutartimi pripažino, kad valstybės turtas

negalėjo būti privačių ūkio subjektų įkaitu.

Verslas 92012 11 14Lietuvos žinios

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,7220 +0,1874%

1 Australijos doleris 2,8340 +0,1588%

10 000 Baltarusijos rublių 3,1836 +0,1853%

1 Kanados doleris 2,7196 +0,0184%

1 Šveicarijos frankas 2,8669 +0,1081%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3714 +0,2219%

10 Čekijos kronų 1,3597 -0,0294%

10 Danijos kronų 4,6310 +0,0389%

1 DB svaras sterlingų 4,3212 +0,0509%

100 Vengrijos forintų 1,2104 -0,6362%

100 Islandijos kronų 2,1071 -0,0807%

100 Japonijos jenų 3,4329 +0,3991%

100 Kazachstano tengių 1,8049 +0,1995%

1 Latvijos latas 4,9616 +0,0383%

10 Moldovos lėjų 2,2094 -0,0588%

10 Norvegijos kronų 4,7286 +0,0190%

10 Lenkijos zlotų 8,2686 -0,3108%

100 Rusijos rublių 8,5820 -0,1293%

10 Švedijos kronų 4,0176 -0,1543%

1 Turkijos naujoji lira 1,5080 -0,7095%

10 Ukrainos grivinų 3,3255 -1,1547%

2012 11 14, LB

SIŪLYS MOKĖTI

Likviduojamo banko “Snoras” valdy-tas mini bankų tinklas, kurį už 3,1 mln.litų įsigijo valstybės valdomas Lietuvospaštas, veiks su “Pay post” prekėsženklu. Tai patvirtino Lietuvos paštoatstovė spaudai Aurelija Jonušaitė. Jisakė, kad Vilniuje - Šiaurės miestelyjeir Antakalnyje - jau yra du kioskai,“aprengti naujuoju rūbu” - jų spalvamėlyna, o viršuje geltoname fone vietojpavadinimo “Snoras” yra užrašas “Paypost”. “Mes norėjome trumpo, aiškauspavadinimo. “Pay” angliškai yra mo-kėjimas, “post” - paštas. Nenorėjomelietuviško pašto, nes žmonės paštą la-bai sieja su tradicinėmis paslaugomis.Angliškuose bankeliuose bus teikia-mos tik finansinės paslaugos, todėl taipir pasirinkome - kad nebūtų siejama sutradicinėmis paslaugomis. Manome,galbūt bus paprasčiau žmonėms at-

skirti, kokios paslaugos teikiamos”, -aiškino A.Jonušaitė. Anot jos, norima,kad pavadinimas būtų suprantamasužsienio piliečiams, nes ateityje pla-nuojama pasiūlyti ir kitų paslaugų, pa-vyzdžiui, valiutos keitimą. Kaip tikinoA.Jonušaitė, dalis “Pay post” mini ban-kų turėtų pradėti veikti dar šių metųpabaigoje. Juose bus teikiamos įpras-tos finansinės paslaugos, dirbs apie100 žmonių. Finansines paslaugaspašto skyriuose šiuo metu teikia irLietuvos paštas, o jo antrinė įmonė“Lietuvos pašto finansinės paslau-gos” užsiima spausdinimo veikla.“Snoras” prieš bankrotą turėjo di-džiausią mažmeninį tinklą Lietuvojesu daugiau nei 250 filialų ir klientųaptarnavimo skyrių, kurių dalis yrakioskai, arba vadinamieji snoriukai.Lietuvos paštas birželio pabaigoje tu-rėjo 837 universalių pašto paslaugųteikimo vietų tinklą.

BANKUI REIKĖTŲ 300 MILIJONŲLietuvos centrinio banko vadovas VitasVasiliauskas neigiamai vertina vis darsklandančią idėją įkurti valstybinį ko-mercinį banką. Lietuvos banko (LB)valdybos pirmininkas sako, kad tokiambankui reikėtų didžiulių investicijų. “Aštikrai esu pesimistas dėl valstybinio ko-mercinio banko, nes jeigu kas nors tiki-si, kad tokiam bankui būtų sudaromospriežiūros prasme šiltnamio sąlygos, la-bai klysta. Mes tikrai to negalėtume da-ryti”, - Lietuvos pramonininkų konfe-deracijos ir bankų vadovų susitikimeteigė V.Vasiliauskas. Pasak jo, į tokį ban-ką valstybė turėtų investuoti daugiau nei300 mln. litų skolintų lėšų. “Tam, kadbankas galėtų pradėti funkcionuoti, įsi-suktų, reikia tikrai nemenko kapitalo.Sakykim, penkto pagal dydį privatausšalies banko akcininkų nuosavybė yra

maždaug 300 mln. litų. Tam, kad vai-dintų svarbesnį vaidmenį, manau, rei-kėtų gerokai didesnio kapitalo. Valsty-bei reikėtų skolintis, deja, manau, skolossąlygos būtų ne tokios palankios, neguvalstybė galėtų tikėtis šitoje konkurenci-nėje aplinkoje”, - tvirtino LB vadovas.V.Vasiliauskas teigė, kad baimintųsi po-litikų įtakos tokiam bankui. Pirmiejisteigti valstybinį banką 2009 metų pra-džioje pasiūlė socialliberalai, vėliau par-lamentarų grupė siūlė Vyriausybei ap-svarstyti nacionalinio komerciniobanko steigimo galimybę, reorganizuo-jant Turto banką. 2009-ųjų rudenį steig-ti valstybinį banką pasiūlė socialdemok-ratai, manantys, kad valstybės įnašasgalėtų siekti 51 proc. akcinio kapitalo, okiti steigėjai prisidėtų pinigais. 2011 me-tų pabaigoje komercinio banko idėją iš-kėlė partija “Tvarka ir teisingumas”.

LŽ, BNS

Trumpai

ARVYDAS JOCKUS

Seimo rinkimus laimėjusiemspolitikams greičiausiai nepavyks tesėti pažado nuo kitųmetų nedidinti dyzelino akcizų,dėl to dar labiau pakilusi šių degalų kaina užkraus sunkesnęnaštą verslui ir gyventojams.

Socialdemokratų partijos lyderisA.Butkevičius po Seimo rinkimų ža-dėjo siekti, kad kitąmet dyzelino akci-zas nedidėtų. “Stengsimės, kad dyze-lino akcizas nebūtų didinamas.Kalbėsime, neignoruosime ir EuroposSąjungos (ES) reikalavimų, bet steng-simės, kad dyzelinui taikomas akcizasnebūtų didinamas, gal derybos kokiosįvyks, jei tai bus įmanoma”, - iškart porinkimų per spaudos konferenciją sa-kė A.Butkevičius.

“Lietuvos žinių” duomenimis, Lie-tuva beveik neturi galimybių nedidin-ti akcizo. Tai daryti verčia Lietuvos įsi-pareigojimai ES ir Europos Tarybosdirektyva. Be to, dyzelino akcizas mū-sų šalyje dabar mažiausias iš visų 27ES šalių.

Atidėjimas nenumatytas Europos Komisijos (EK) atstovybės

Lietuvoje Spaudos ir informacijos sky-riaus vadovas Giedrius Sudikas LŽpatvirtino, kad ES direktyva dėl ener-gijos apmokestinimo nustato minima-lius ES lygmens dyzelino akcizo tarifus.Tačiau ES šalys gali taikyti didesniustarifus ir daugelis jų tai daro.

“Šiuo metu Lietuvoje dyzelino akci-zo tarifas yra mažesnis už minimalųbendrą ES tarifą. Dėl tokio tarifo taiky-mo Lietuvos stojimo į ES sutartyje bu-vo nustatytas pereinamasis laikotarpis,kuris baigiasi 2013 m. sausio 1 dieną.Tad Lietuva yra teisiškai įsipareigojusinuo 2013-ųjų sausio 1 dienos taikytiminimalų dyzelino akcizo tarifą. VisųES narių ratifikuota stojimo sutartis,be minėto pereinamojo laikotarpio,nenumato minimalaus tarifo taikymoatidėjimo. Įsipareigojimų nevykdymoatveju EK galėtų pradėti pažeidimoprocedūrą prieš Lietuvą. Precedentųdėl įsipareigojimų nesilaikymo nusta-tant minimalų akcizo tarifą dyzelinuinėra buvę”, - tvirtino G.Sudikas.

Finansų ministerijos Viešųjų ryšiųskyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis LŽpatvirtino, kad Lietuvai nesilaikant di-rektyvos nuostatų EK gali pradėti ESteisės pažeidimo procedūrą ir kreiptisį Europos Teisingumo Teismą dėl fi-nansinių sankcijų taikymo.

Europos Tarybos 2004 m. balan-džio 29 d. priimta direktyva (ją Lietu-va įsipareigojo vykdyti Stojimo sutar-timi) leido dešimčiai naujų ES nariųlaikinai taikyti mažesnį kai kuriųenergijos išteklių apmokestinimo ta-rifą, nes 2003 m. priimtos normosšioms šalims galėjo sukelti rimtų eko-nominių ir socialinių sunkumų. Di-rektyva numatė visų ES valstybių ta-rifus suvienodinti per tam tikrąpereinamąjį laikotarpį.

Lietuvai nuo 2004 m. gegužės 1 d.buvo nustatytas ne mažesnis kaip 245eurų už tūkst. litrų energijos produk-tų tarifas, tarp jų ir taikomas gazoliams.Iki 2008 m. sausio 1 d. leista taikyti nemažesnį kaip 274 eurų už tūkst. litrųmokestį, iki 2011 m. sausio 1 d. pasiek-ti 302 eurų, o iki 2013 m. sausio 1 d. -330 eurų už tūkst. litrų akcizo dydį.

Tai, kad Lietuvai jokių išimčių išsi-derėti nepavyktų, LŽ patvirtino ir Eu-ropos Parlamento (EP) narys social-demokratas Vincas Justas Paleckis,

tarp Europos šalių atstovų besidarbuo-jantis nuo 2004 metų.

“Pereinamasis laikotarpis akcizui yranumatytas ES sutartyje, todėl norint jąpakeisti reikia visų ES valstybių pritari-mo. Akcizai yra mokesčių diskusijųklausimas, EP neturi teisinės galios da-ryti įtaką ES valstybių mokesčių politikai,ji gali tik duoti patarimų pateikdama tei-sinės galios neturinčias rezoliucijas”, -europarlamentaro poziciją LŽ dėstė jopadėjėjas Jurgis Gurstis. Anot jo, ir EKpareigūnai, ir Lietuvos mokesčių atašėpatvirtino, kad Lietuva Stojimo sutarti-

mi įsipareigojo padidinti dyzelino akci-zus iki numatytos minimalios ribos nuo2013 m. pradžios ir bet kokius pakeiti-mus šiuo klausimu turėtų tvirtinti liku-sios 26 ES valstybės narės.

Mažiausias tarifas ESBanko “Nordea” ekonomistas Žy-

gimantas Mauricas LŽ dėstė, kaddalis ES šalių taiko didesnį dyzelinoapmokestinimo tarifą nei nustaty-mas minimalus - 33 euro centai užlitrą, arba 1,14 lito, koks numatomasLietuvoje po sausio 1 dienos. “Ma-nau, šalys konkuruoja ir yra suinte-resuotos, kad pereinamieji laikotar-piai, kai kurioms šalims leidę taikytimažesnį apmokestinimą, kuo grei-čiau baigtųsi. Jeigu prašytume leng-vatinį terminą pratęsti, manau, šan-sų turėtume labai nedaug”, - svarstėpašnekovas.

Pasak Ž.Maurico, šiuo metu Lietu-voje dyzelinui taikomas 30,2 euro cen-to, arba 1,04 lito, už litrą tarifas yramažiausias ES. “Mažiau už dyzelinąmoka tik Liuksemburgo gyventojai,tačiau taip yra todėl, kad ten nustaty-tas tik 7 proc. pridėtinės vertės mo-kestis, o dyzelino akcizas siekia mini-malią 33 euro centų ribą”, - dėstėekonomistas.

Lietuvos kaimynės Lenkija ir Latvi-ja šiuo metu taiko 33 euro centų, Esti-ja - 39 euro centų už litrą dyzelino ap-mokestinimo tarifą. Vokietijoje ir

Italijoje jis gerokai didesnis ir siekia ati-tinkamai 47 ir 50 euro centų už litrąšių degalų.

Be Lietuvos, akcizų kartelę iki rei-kalaujamos 33 euro centų ribos turėskelti Rumunija ir Bulgarija, šiose vals-tybėse dabar taikomas atitinkamai 31ir 32 euro centų tarifas. “Manau, kaddėl trijų šalių išsiderėti išimčių būtųsunkoka, nebent galutinį akcizo pa-didinimo terminą pavyks kiek nukel-ti”, - svarstė Ž.Mauricas.

Seimui pateiktame Finansų ministe-rijos Akcizų įstatymo pakeitimo pro-jekte siūloma nuo kitų metų sausio 1dienos padidinti akcizų tarifą, taiko-mą gazoliams, nuo šiuo metu esančio1043 litų (302 eurų) iki 1140 litų (330eurų) už 1000 litrų.

Dėl akcizo tarifo padidinimo vidu-tinė mažmeninė dyzelino litro kainagalėtų pakilti apie 0,12 lito už litrą.

Valstybės biudžetas dėl to papildomaiturėtų gauti apie 94 mln. litų pajamų.Naujus akcizus planuojama patvirtin-ti per antrąjį 2013 metų valstybės biu-džeto svarstymą. •

Dyzelino akcizų pakėlimo išvengti nepavyks

“Pereinamasis laikotarpis akcizui yra numatytasES sutartyje, todėl norint ją pakeisti reikia

visų ES valstybių pritarimo.”

“Manau, kad dėl trijų šalių išside-rėti išimčių dyzelino akcizui būtųsunkoka, nebent galutinį jo padi-dinimo terminą kiek nukelti”, - sakė Ž.Mauricas. / Eltos nuotrauka

Dėl akcizo tarifo padidinimo vidutinė mažmeninė dyzelino litro kaina galėtų pakilti apie 0,12 lito už litrą. / LŽ archyvo nuotrauka

Mažmeninės dyzelino kainosES, eurais už litrą Austrija 1,397Belgija 1,534Bulgarija 1,298Kipras 1,345Čekija 1,454Danija 1,495Estija 1,329Suomija 1,536Prancūzija 1,447Vokietija 1,497Graikija 1,439Vengrija 1,508Airija 1,557Italija 1,724Latvija 1,339Lietuva 1,312Liuksemburgas 1,276Malta 1,380Nyderlandai 1,521Lenkija 1,363Portugalija 1,522Rumunija 1,330Slovakija 1,460Slovėnija 1,419Ispanija 1,360Švedija 1,703Jungtinė Karalystė 1,779ES vidurkis 1,456

Šaltinis: www.energy.eu

Požiūris 112012 11 14Lietuvos žinios

FELIKSAS ŽEMULIS

Spalio pavakarę grįždamas na-mo vilnietis meno kritikas Vai-das Jauniškis nustėro: daugia-bučio namo Vytenio gatvėskieme augę stori medžiai gulė-

jo suversti ant šono, jų vietoje švietė di-džiuliai kelmai.

“Mums, namo gyventojams, patikone tik medžių žaluma, bet ir pavėsis -per vasaros kaitrą kieme būdavo vėsiaunegu gatvėje”, - sako V.Jauniškis. Apiemedžių kirtimą nebuvo informuoti neijis, nei kaimynai. V.Jauniškis parašėelektroninį laišką Vilniaus savivaldy-bei. “Kodėl gyventojai neinformuoti išanksto? Jei medžiai kam nors temdėlangus, kodėl buvo negalima jų apgenė-ti? Kas dabar kompensuos pakitusiąnamo gyventojų butų rinkos vertę, kąjau kalbėti apie pasikeitusį klimatą irvaizdą?” - savivaldybės valdininkųklausė V.Jauniškis.

“Medžių tvarkymo darbai buvo at-likti gavus kolektyvinį namo gyventojųprašymą. O kas būtų prisiėmęs atsako-mybę, jei medžiai būtų padarę žalos tur-tui ar sveikatai? Jūs?” - tokį griežtą atsa-kymą menininkas gavo iš savivaldybėsadministracijos Miesto ūkio ir transpor-to departamento Miesto tvarkymo sky-riaus Želdynų poskyrio vyriausiojo spe-cialisto Mariaus Pabriežos.

Tuomet V.Jauniškis pasiteiravo, kasprašė kirsti medžius, jei name niekasapie tai nežino, kiek parašų pakanka to-kiam norui patenkinti, kodėl neinfor-muoti daugiabučio žmonės ir kodėl me-džiai buvo nupjauti, negi nepakako viengenėjimo? “Ar jūs neturite informuotigyventojų, kaip yra numatyta Želdynųįstatyme?” - priminė savivaldybės kler-kams vilnietis.

Supratęs, kad oponentas išmano įsta-tymus, M.Pabrieža toną sušvelnino irparašė išsamiau. Esą jeigu medis avari-nis ir išpuvęs, jį leidžiama šalinti neatsiž-velgiant į tai, kiek žmonių pasirašė pra-šymą. “Gali būti, kad gyventojai prašomedį genėti, o apžiūrėjus nustatoma, jogreikia šalinti. Tuomet niekas nelaksto irneklausinėja, ar kas sutinka jį pjauti.Daugumos namo gyventojų parašai rei-kalingi tik tada, kai pageidaujama šalin-ti sveiką medį, kurį vieni nori pjauti, nesjis prie pat lango arba pavojingai pasvi-ręs, o kiti tam prieštarauja. Niekada ne-būna vienos nuomonės. Kai kuriemsnet visiškai išpuvę medžiai atrodo svei-ki, esą nereikia jų liesti”, - guodėsi M.Pa-brieža.

“Nesiginčysiu - kai kurie medžiai tik-riausiai buvo papuvę. Tačiau kodėl nu-rėžė ir sveikus medžius?” - LŽ stebėjo-si V.Jauniškis.

Nupjovė ir sveikus Nupjautų medžių nuotraukas nu-

siuntėme Kairėnų botanikos sododendrologei Gintarėlei Jurkevičienei.“Vienas nupjautas medis - maždaug 70metų tuopa. Tikrai rizikinga, lūžimasnenuspėjamas. Be žievės ir kito medžiokamienas. Tačiau kam reikėjo pjautisveikus klevą ir beržą? Klevai labai gra-žūs mūsų medžiai, sakyčiau, linksmi, oir beržas galėjo augti, jei šakos nebraižėlangų. Tai romantiškas medis, - komen-tavo dendrologė. - Kai medžiui skauda,jis taip pat, kaip ir žmogus, verkia, šau-kia, tik mes negirdime jo balso. Todėlprieš imant į rankas pjūklą ar kirvį rei-kėtų pagalvoti, ar to reikia, kaip norima

formuoti augalą.” Pasak G.Jurkevičie-nės, sprendimus - kirsti ar genėti - turilemti ne ambicijos, o reali padėtis.

Jei diskutuoji, esi priešasGamtos mokslų daktaras, dendrolo-

gas Evaldas Navys prisiminė, kad anks-čiau Vilniaus savivaldybė jį kviesdavopatarti, kuriuos medžius ir kaip prižiū-rėti. “Sostinės želdiniais labiausiai buvorūpinamasi, kai Vilniui vadovavo Ro-landas Paksas. Į sostinės mero kėdę at-sisėdus Viliui Navickui ir dabar - Artū-rui Zuokui, miesto medžiai tapo mažaikam įdomūs. Buvo patrumpintos Serei-kiškių parko medžių viršūnės, nes užsto-jo miesto vaizdą pro mero A.Zuoko bu-to Užupyje langus, o vėliau ir visasSereikiškių parkas taip suniokotas, kadnet negaliu apie tai kalbėti”, - piktinosiE.Navys.

Jis atkreipė dėmesį, kad Klaipėdojemedžiai geriau prižiūrimi negu Vilniu-je ir Kaune. “Vilniaus Gedimino pro-spekte net ne tos veislės liepas pasodino.Siūliau sodinti išlakesnes - neklausė. Da-bartinės liepaitės yra pernelyg kuplios,gatvėse jos netinka”, - aiškino E.Navys.

Lietuvos želdynų įstatymo 16 straips-nyje nurodoma, kad savivaldybės, ku-rioms pavesta prižiūrėti želdynus, “in-formuoja visuomenę, kai numatomivykdyti želdynų tvarkymo, medžių irkrūmų kirtimo, persodinimo, kitokionaikinimo darbai ar keičiama žemėssklypo, kuriame auga želdiniai, pagrin-dinė tikslinė žemės naudojimo paskir-tis ar žemės sklypo naudojimo būdas”.O ginčytinais atvejais turi būti atlieka-ma želdinių būklės ekspertizė. Šiame įs-tatyme fiziniai ir juridiniai asmenys netįpareigojami “neleisti neteisėtų veiksmųarba neveikimo, jeigu dėl to želdynai ga-

lėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogė-tų aplinkos gyvenimo sąlygos”.

Medį užstojo kūnuTikrovėje, pasak humanitarinių

mokslų daktaro vilniečio Dainiaus Ra-zausko, yra kitaip. “Užkliudėte manokraujuojančią žaizdą. Papasakosiu apievieną skaudžiausių savo gyvenimo die-nų. Vieną rytą pabudau nuo motoriniopjūklo “Družba” (Koks ironiškas pava-dinimas!) kaukimo. Šokau prie lango,žiūriu - už jo stovėjusi liepa jau nupjau-ta, o darbininkai džirina kitus medžius.Išbėgau į kiemą, atsistojau prie medžioir sakau: “Jeigu pjausite - tik per mane.”Medkirčiams vadovaujanti darbų vyk-dytoja iškvietė policiją, o aš paskambi-nau į savivaldybę. Policininkai atvažia-vo ir nežino, ką daryti, nes vienas išsavivaldybės atstovų taikiai kalbėjosi sumanimi ir net gyrė už principingumą,

sakė - gerai, kad yra tokių žmonių. Kaipolicininkai ir savivaldybės atstovai iš-vyko, toji darbus prižiūrinti boba manišdrožė: “Nebūtumėt trukdę, anava tąsveiką medį būtume palikę, o dabar ir jįnupjausim.” Vis dėlto tąsyk nepjovė irišvažiavo, maniau, nebedrįs to daryti.Kur tau - po savaitės grįždamas iš dar-bo neberadau ir to medžio”, - pasako-jo D.Razauskas.

Vilnietis įsitikinęs, kad dabar želdi-niai prižiūrimi blogiau, kertami intensy-viau, o su jų gynėjais skaitomasi net ma-žiau negu sovietmečiu. “Aiškinama,neva yra blogų veislių medžių, pavyz-

džiui, tuopų ar uosialapių klevų. Esą to-kiems augti nevalia. Į tai atsakau: “Žmo-gau, gal ir tu esi bevertis, gal ir tave rei-kia pjauti?” Kalbama, kad tuopos ir kitimedžiai yra sovietiniai. O juk tuopos bu-vo sodinamos dar Lietuvos DidžiosiosKunigaikštystės laikais, viena tokia ga-linga stovi netoli Arkikatedros. Tereikiašiuos medžius atidžiau prižiūrėti”, - ra-gino D.Razauskas. Jis prisiminė, kaipprie namo Antakalnio gatvėje stūksojoketurių medžių būrelis. “Vieno jų šakabuvo horizontaliai per porą metrų įsiki-šusi į automobilių aikštelę. Gal 20 metųtai niekam nerūpėjo, kol šaka nukritoant mašinos. Tada atlėkė medkirčiai irnurėžė ne tik tą medį, bet ir visą jų bū-relį”, - sakė mokslininkas. Ir nusiste-bėjo, negi sunku seniūnijoms priedaugiabučių namų durų pakabintikvietimus žmonėms pasitarti dėl nu-matomų kirsti medžių? “Tačiau valdi-

ninkai težino vieną, buldozerio, prin-cipą. Tad ir mums reikėtų žaisti pagal jųtaisykles, nes tai vienintelė išeitis. Žmo-nės turėtų pasipriešinti ir pareikalautikonkrečių dalykų, pavyzdžiui, pašalin-ti iš pareigų kaltą valdininką”, - svars-tė D.Razauskas.

Nuodija medžiusSantariškių parką prižiūrintis patyręs

miškininkas Antanas Stackevičius pa-žymėjo, kad medžių likimą neretai nu-lemia ne tik abejingi valdininkai, bet irželdinių nemėgstantys žmonės. Esą jieužstoja šviesą ir pan.

Antai prie pat geografės Nijolės Bal-čiūnienės, kuri garsėja kaip gidė po sos-tinės priemiesčių gamtą, langų auga di-džiulis alyvų krūmas, už jo - eilėgudobelių. Pagal naujas taisykles krū-mai turi būti mažiausiai pustrečio met-ro nuo sienos su langais. Tačiau šią aly-vą, be abejo, žmonės sodino dar tada,kai taisyklių nebuvo. “Neleisiu kirsti aly-vos”, - džiaugėsi ja N.Balčiūnienė. Betmoteris jau pastebėjo, kad krūmą kažkasnuodija.

Kitas pavyzdys - prie vieno Grigiškiųnamo stūkso išlakus ąžuolas. Vieni gy-ventojai jį mėgsta, o kitiems tas medisnepatinka, nes dalis jo lapų rudenį kren-ta į greta esantį sklypą. Jau buvo siūlymųąžuolą nupjauti. “Bijome, kad nenu-nuodytų to medžio”, - nuogąstavo žmo-nės. Jie sužinojo, jog yra aplinkos mi-nistro įsakymas, leidžiantis storesniusnegu 50 cm skersmens ąžuolus priva-čiuose sklypuose paskelbti saugotinais.Tik ar tai išgelbės medį?

Ir Vilniuje auga daug senų, pokariusodintų medžių, kurie serga grybinėmisar kitokiomis ligomis. Jiems kenkia iržiemą gatvėse barstoma druska. Tai vie-nur, tai kitur tie medžiai griūva, ypač peraudras, kurios pastaraisiais metais tapogana dažnos. “Esame tarp kūjo ir prie-kalo, nes vieni žmonės piktinasi, kai me-džiai užvirsta namus, automobilius, netkreipiasi į teismus, o kiti besąlygiškai juosgina”, - LŽ guodėsi Vilniaus miesto sa-vivaldybės administracijos Miesto ūkioir transporto departamento Miesto tvar-kymo skyriaus Želdynų poskyrio vedė-jas Gintautas Runovičius. Paklaustas, armedžių kirtimai derinami su miestie-čiais, valdininkas patikino, jog “tai nėrataip lengva, kaip gali atrodyti”.

Ar savivaldybė atsodina iškirstus se-nus medžius naujais? “Taip, bet nebūti-nai toje pačioje vietoje, nes trukdo tra-sos”, - LŽ paaiškino G.Runovičius.

Užvaldė miestų žemesLietuvos žaliųjų judėjimo (LŽJ), ne-

retai rengiančio protesto akcijas priešželdinių naikinimą, pirmininkas Ri-mantas Braziulis mato ir kitokią pro-blemą. “Atkūrus nepriklausomybęmiestuose buvo leista susigrąžinti ar pri-vatizuoti žemes. Dabar beveik visasKaunas ir dauguma Vilniaus bei kitų di-desnių miestų teritorijų privatizuotos.Savininkai pardavė tuos sklypus versli-ninkams, o šie kartais papirkdami ar po-litiškai paspausdami savivaldybių valdi-ninkus stato namus, todėl želdiniairėžiami masiškai”, - kirto R.Braziulis. Jožodžiais, tai masinis visuomenės apvo-gimas. “Kas iš to, kad galbūt medžiai at-sodinami kitose vietose. Mamai su kū-dikiu jų reikia prie savo namų, o neNemenčinėje ar Kleboniškyje”, - sakėR.Braziulis.

Anot LŽJ pirmininko, savivaldybiųvaldininkai patys ir privatizavo ar padė-jo privatizuoti miestų žemes. “Ir dabar,kai ateina koks vargeta gamtos mylėto-jas ir prašo nepjauti medžio, jiems toksžmogus atrodo juokingas. Miesto že-mių su želdynais užvaldymas - didžiu-lė diversija. Dabar jau nieko nebepada-rysi, nebent valstybė nacionalizuotų tuossklypus”, - svarstė LŽJ vadovas.

Šią jo išvadą tarsi patvirtina pastarų-jų metų skandalai dėl šimtų medžių, iš-kirstų Šilutės rajono Minijos kaime, Jur-barke, Smalininkuose, Alytuje ir daugkur kitur. Žalias mūsų miestų ir mieste-lių rūbas sparčiai plyšta.•

Plyšta žalias miestų rūbas

Prieš medžius - pjūklais ir nuodaisŽalią miestų rūbą turėtų ginti neseniai priimtas Želdynų įstatymas, aplinkos ministro įsakymais patvirtintos taisyklės, Aplinkos ministerijos ir savivaldybių valdininkai. Tačiau realiai medžių ir kitų želdinių miestuose sparčiai mažėja, ypač centrinėse jų dalyse.

“Valdininkai težino vieną, buldozerio, principą.Tad ir gyventojai turėtų žaisti pagal jų taisykles,

nes tai vienintelė išeitis.”

Vilniaus Vytenio gatvėje medkirčiai nuvertė ne tik papuvusį medį, bet ir sveikų.

V.Jauniškis stebėjosi, kodėl buvo nurėžti ir sveiki medžiai. Romo Jurgaičio ir LŽ archyvo nuotraukos

D.Razauskas: “Medis yra bevertis? Žmogau, gal ir tu esi bevertis, gal ir tave reikia pjauti?”

2012 11 14Lietuvos žinios12 Sportas

ANTROJI PERGALĖPenktosiose VTB Vieningosios krepši-nio lygos rungtynėse antrą pergalę iš-kovojo septintąją vietą A grupėje už-imantis LKL vicečempionas Vilniaus“Lietuvos rytas”. Pirmadienį Estijojejis 73:60 (17:18, 18:10, 18:13, 20:19)nugalėjo į devintąją poziciją smuktelė-jusią Talino “Kalev” (1 pergalė ir 4 pra-laimėjimai) ekipą. 18 taškų prie perga-lės prisidėjo Nemanja Nedovičius, 12 -Dejanas Ivanovas, 11 - Leonas Rado-ševičius, 10 - Renaldas Seibutis. Sėk-mingiausiai šeimininkų gretose žaidėKeithas McLeodas (20 tšk.), TanelisSokkas (15 tšk.) ir Gregoras Arbetas(12 taškų). Kitame grupės susitikimeantrojoje vietoje esantis Rimo Kurti-naičio treniruojamas Maskvos sritiesklubas “Chimki” (4/1) namie 85:74(19:18, 24:16, 24:15, 18:25) nugalėjoKazanės “Uniks” (3/2) komandą. De-šimties ekipų turnyre pirmauja visaspenkerias rungtynes laimėję Sankt Pe-terburgo “Spartak” krepšininkai.

IŠSIŲSTAS STAŽUOTIKrepšinio svetainė hoopsrumors.cominformuoja, kad Hjustono “Rockets”klubas tris savo krepšininkus išsiuntėstažuoti į NBA antrinę lygą (N-

BDL), tarp jų - ir 22 metų 213 cmūgio krašto puolėjas iš Lietuvos Do-natas Motiejūnas. Šį sezoną NBAčempionate lietuvis pasirodė vos vie-nose “Rockets” rungtynėse iš septy-

nerių. Lietuvis per dvikovą lapkričio10 dieną su Detroito “Pistons”(96:82) žaidė 5 minutes ir pelnė 3 taš-kus. N-BDL lygos Teksaso “RioGrand Valley” klube D.Motiejūnasturėtų stažuoti su dar dviem “Roc-kets” krepšininkais Scottu Machadoir Royce’u White’u.

SUDOMINO LENKUS

Garsiausias Lenkijos futbolo klubasVaršuvos “Legia” į savo peržiūrą pa-kvietė Lietuvos čempionų Panevėžio“Ekrano” vartininką Emilijų Zubą.Su “Legia” panevėžietis treniruosisiki savaitgalio, tuomet ir paaiškės jolikimas. “Lenkijoje “Legia” reiškia tąpatį, ką Ispanijoje “Barcelona”. Var-šuvos klubas manimi susidomėjodar vasarą. Į peržiūrą kvietė anks-čiau, tačiau tuo metu negalėjau vyk-ti, nes buvau Lietuvos rinktinės sto-vykloje”, - sakė 22 metų E.Zubas.Nuo 2008 metų pradėjęs futbolinin-

ko karjerą jis žaidė tik “Ekrano” klu-be. Šiuo metu Lenkijos čempionatepo 11 turų 24 taškus surinkęs “Legia”klubas užima 1 vietą.

BLOŠKĖ ŽEMYN

Du pralaimėjimai Europos čempio-nato A2 grupės varžybose Maltos(17:34) ir Olandijos (16:24) koman-doms Lietuvos vyrų regbio rinktinęTarptautinės federacijos (IRB) pa-skelbtame naujame reitinge bloškėžemyn. Per savaitę lietuviai, turėdami47,84 įskaitinio taško, iš 39 vietosnusmuko į 45-ąją. IRB reitingo lyde-rės pozicijoje išlieka pasaulio čem-pionė Naujoji Zelandija (92,91 tšk.),lenkianti į antrąją vietą pakilusią Pie-tų Afrikos Respublikos rinktinę(85,50 tšk.) ir į trečiąją poziciją smuk-telėjusią planetos pirmenybių bronzi-ne prizininkę Australiją (84,82 tšk.).

LŽ

VILMANTAS REMEIKA

Trys dešimtys draugiškų tarp-valstybinių futbolo rungtyniųšiandien žymės nacionaliniųrinktinių sezono pabaigą. Lietuvos rinktinė 17 val. mūsųlaiku Jerevane išmėgins jėgas su Armėnijos futbolininkais.

Tai bus trečioji šių rinktinių drau-giška dvikova. Ankstesnės dvi vykoKaune. 2000 metų birželį Stasio Stan-kaus treniruojama Lietuvos rinktinėlaikyta aiškia susitikimo favorite, bet jisensacingai pralaimėjo 1:2. Armėnai įKauną grįžo po 11 metų pertraukos.Pernai rugpjūtį dar Raimondo Žutau-to valdyta komanda varžovus sumušė3:0, o įvarčius pelnė Arūnas Klimavi-čius, Edgaras Česnauskis ir RičardasBeniušis. Išvyka į Jerevaną lietuviai grą-žins armėnams skolą už tai, kad jie per-nai keliavo į Kauną.

Šio vakaro rungtynių favorite jau lai-koma Armėnija, FIFA rinktinių reitin-ge užimanti 82 vietą. Lietuviai šiuo me-tu yra nusiritę į žemiausią pozicijąistorijoje - 119-ąją.

Teisėjo skriaudaArmėnijos rinktinė šiuo metu išgy-

vena aukso amžių. Pasaulio ir Euro-pos čempionato atrankos varžyboseArmėnijos futbolininkai visuomet su-rinkdavo mažiau taškų, nei žaisdavorungtynių, ir likdavo tarp autsaiderių.Bet situacija pasikeitė EURO 2012 at-rankos cikle. Ten armėnai “iššovė”, vosneiškovodami kelialapio į lemiamas at-krintamąsias varžybas.

Paskutinėse ciklo rungtynėse Dub-line armėnams reikėjo nugalėti airius.Bet ši dvikova jiems prasidėjo liūdnai.Pirmo kėlinio viduryje vartininkas Ro-manas Berezovskis už baudos aikšte-lės ribų kamuolį atmušė krūtine. Ta-čiau teisėjas iš Ispanijos EduardoGonzalezas įžvelgė žaidimą ranka irR.Berezovskį pašalino iš aikštės. Vaiz-do pakartojimai parodė, kad armėnaskamuolio rankomis nelietė, maža to,ranka sužaidė airių puolėjas SimonasCoxas. Mažumoje likusi Armėnija ko-vojo, bet pralaimėjo 1:2. Armėnai irdabar su nuoskauda prisimena šiasrungtynes bei šventai tiki, kad E.Gon-zalezas juos apvogė.

Po skaudaus smūgio Dubline armė-nai su 38 metų treneriu Vardanu Mi-nasianu ir naujomis viltimis pradėjo

2014 metų pasaulio čempionato atran-kos varžybas. Iš pradžių 1:0 įveikė Mal-tą, paskui 0:1 pralaimėjo Bulgarijai ir1:3 - Italijai. Tačiau vis tiek žada kau-tis dėl bilieto į pirmenybes Brazilijoje.

Jaunieji talentaiArmėnijos rinktinę pastaruoju me-

tu į priekį veda neseniai išugdyti talen-tai. Vienas tokių - 23 metų HenrichasMchitarianas. Susižavėjimo juo neslė-pė ir Lietuvos rinktinės treneris CsabaLaszlo. Donecko “Šachtar” klubas užšį armėną prieš dvejus metus kitai Do-necko komandai “Metalurg” sumokė-jo 7,5 mln. eurų. Po sėkmingo žaidimo“Šachtar” H.Mchitarianu jau susido-mėjo Europos grandai - Turino “Ju-ventus” ir Miuncheno “Bayern”. Tei-giama, kad šios armėnų žvaigždėsrinkos vertė šiuo metu siekia 15 mln.eurų. Bet “Šachtar” klubas su H.Mchi-tarianu turi sutartį iki 2018 metų.

Dar vienas Armėnijos futbolo pasi-didžiavimas - 22 metų Arasas Ozbilizas.Jis gimė Turkijoje, o kaip futbolininkasbrendo Olandijos klubo Amsterdamo“Ajax” jaunimo akademijoje, tačiau

panoro atstovauti Armėnijai. A.Ozbili-zui pranašauta puiki ateitis. Tačiau pa-staruoju metu armėno progresas sulė-tėjo, ir “Ajax” šį žaidėją už 1 mln. eurųperleido Rusijos klubui Krasnodaro“Kuban”.

Armėnai turi ir vieną natūralizuotąžaidėją. Tai - brazilų kilmės 28 metųMarcosas Pizzelli. Armėnų pilietybęjis priėmė prieš ketverius metus ir nuoto laiko žaidžia šios šalies rinktinėje.

Pagerbs legendąArmėnijos ir Lietuvos rinktinių dvi-

kova įvyks Jerevano respublikiniamestadione, kuriame po rekonstrukcijostelpa 15 tūkst. žiūrovų. Bilietai į šio va-karo rungtynes mūsų pinigais kainuo-ja 19, 31 ir 50 litų. Spėjama, kad sta-dionas bus pilnas, nes šeimininkai šįvakarą rengia iškilmingą ceremoniją,per kurią bus pagerbtas karjerą baigęs

vienas garsiausių šios šalies futbolinin-kų Sargisas Hovsepianas.

40 metų S.Hovsepianas per du de-šimtmečius rinktinėje sužaidė 131rungtynes ir Armėnijoje yra itin ger-biamas. Dvikovoje su Lietuva S.Hov-

sepianas 132-ąjį kartą apsivilks rinkti-nės marškinėlius ir aikštėje sužais 5minutes. Per pertrauką jis bus palydė-tas iš didžiojo futbolo.

“Žmonėms reikalinga pergalė, pa-darysime viską, kad mūsų gerbėjai bū-tų laimingi. Norime tinkamai atsidė-koti S.Hovsepianui, tad privalomenugalėti ir metus baigti geros nuotai-kos”, - sakė H.Mchitarianas.

Armėnai šį vakarą versis be trau-muotų gynėjo Hrayro Mkojano irpuolėjo Juros Movsisiano, o Moldo-voje gimęs Artiomas Chachaturovasnespėjo gauti dokumentų iš FIFA, ku-rie jam leistų atstovauti Armėnijai.

Sprendimas sukėlė nepasitenkinimą

Lietuvos rinktinė Jerevaną pasiekėpirmadienio vakarą, ji skrido iš Vilniausper Maskvą. Penktadienį trenerioC.Laszlo pristatytoje rinktinėje figūra-vo 25 žaidėjų pavardės. Tačiau iki pir-madienio sąraše liko tik 18 pavardžių.Treneris nutarė suteikti poilsio senbu-viams Deividui Šemberui, Andriui Ve-ličkai, Tadui Labukui ir Arvydui No-vikovui, atsisakė Tomo Mikuckiopaslaugų, į Jerevaną nesivežė Vaido Ši-lėno ir Ryčio Leliūgos. Toks sprendi-mas papiktino pastarąjį žaidėją, rung-tyniaujantį Latvijos klube Liepojos“Metalurgs”. Jis tikino nieko negirdė-jęs apie kvietimą į rinktinę ir trenerįkaltina užsiiminėjant keistais žaidimais.

“Man tai primena komediją. Grįžęspo treniruotės namie perskaičiau, kadesu įtrauktas į rinktinę. Bet jokio kvie-timo akyse neregėjau. Klausiau “Me-talurgs” darbuotojų, gal jie ką nors pra-leido. Šie irgi tikino, kad kvietimonegavo. Jaučiuosi kvailio vietoje ir ne-galiu suprasti, kokiu tikslu treneris sufederacija užsiima tokiais dalykais. Galbando pasipelnyti, kelionei registruo-dami daugiau žaidėjų, o veždami ma-žiau, - svarstė R.Leliūga. - Mano nuo-mone, viskas turi vykti taip: žaidėjąkvieti arba jo nekvieti. Dabartinė si-tuacija primena keistus žaidimus.”•

Mėgins apkartinti šventę armėnams

Trumpai

R.Leliūga: “Gal treneris su federacija bando pasipelnyti, kelionei registruodami daugiau

žaidėjų, o veždami mažiau.”

Per lietuvių ir armėnų akistatą pernai Kaune E.Česnauskis (dešinėje) įmušė vieną įvartį.Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotrauka

D.Motiejūnas tobulės silpnesnėje lygoje. / AFP/Scanpix nuotrauka

ARMĖNIJOS RINKTINĖVartininkai: Romanas Berezovskis (“Di-namo”, Rusija), Gevorgas Kasparovas(“Mika”, Armėnija), Arturas Harutijunia-nas (“Shirak”, Armėnija).Gynėjai: Robertas Arzumanianas (“SKA-Energija”, Rusija), Valeri Aleksanianas(“Sanat Naft”, Iranas), Artakas Jedigaria-nas (“Metalurg D.”, Ukraina), Kamo Hov-hannisianas, Taronas Voskanianas (abu -“Pyunik”, Armėnija), Hovhannesas Ham-bardzumianas (“Banants”, Armėnija).Saugai: Davidas Manojanas (“Pyunik”, Ar-mėnija), Henrichas Mchitarianas (“Šach-tar”, Ukraina), Arturas Jedigarianas (“Ho-verla”, Ukraina), Karlenas Mkrtchianas,Gevorgas Ghazarianas (abu - “MetalurgD.”, Ukraina), Arasas Ozbilizas (“Kuban”,Rusija), Edgaras Malakianas (“Viktoria Pl-zen”, Čekija), Masis Voskanianas (“Roese-lare”, Belgija), Karenas Muradianas (“Shi-rak”, Armėnija).Puolėjai: Marcosas Pizzelli (“Kuban”, Ru-sija), Arturas Sarkisovas (“Volga”, Rusija),Edgaras Manucharianas (“Ural”, Rusija).

Sportas 132012 11 14Lietuvos žinios

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Išskirtinio talento tenisininkasNovakas Džokovičius antrus metus iš eilės džiugina savo gerbėjus - 25-erių serbas triumfavo ką tik Londone finišavusio baigiamojo aštuoniųpajėgiausių šio sezono pasauliotenisininkų turnyro “BarclaysATP World Tour Finals” finale.

Prestižinio čempionato prizų fon-das - 5,5 mln. JAV dolerių. Vėlų pir-madienio vakarą vykusioje lemiamo-je dvikovoje dėl 2012 metų pasauliočempiono titulo N.Džokovičius 7:6(8:6), 7:5 nugalėjo tituluočiausią plane-tos tenisininką 31 metų šveicarą RogerFedererį (ATP klasifikacijoje - 2 vieta).

Atkaklesnis už varžovąSerbas antrą sykį savo karjeroje lai-

mėjo šį turnyrą. Pirmą kartą baigia-majame sezono čempionate N.Džo-kovičius triumfavo 2008 metais.Šiemet septintojo titulo tokiose var-žybose siekęs R.Federeris (jų nugalė-toju tapo 2003-2004, 2006-2007,2010-2011 metais) per finalą, deja,neprilygo savo varžovui. Abiejuose se-tuose šveicaras pirmavo, tačiau atkak-lusis serbas nepasidavė - jis lemiamaismomentais buvo tvirtesnis ir psicho-logiškai, ir fiziškai. Kartu su pagrindi-niu prizu N.Džokovičiui įteiktas 1,76mln. dolerių čekis, be to, jam atiteko1500 ATP taškų. Šveicaro laimikis šia-me turnyre - 800 tūkst. dolerių ir 800ATP taškų.

“Barclays ATP World Tour Finals”dvejetų turnyro nugalėtojais pirmą kar-tą tapo ispanai Marcelis Granollersas irMarcas Lopezas. Jie finale 7:5, 6:3, 10:3

įveikė Indijos duetą - Maheshą Bhupat-hį ir Rohaną Bopanną.

Nenuleido kartelėsPo pergalės N.Džokovičius iškart

nuskubėjo į tribūnas prie savo koman-dos - nuo 2006-ųjų jį treniruojančio slo-vako Mariano Vajdos, savo mylimosiosJelenos Ristič ir kitų, vienaip ar kitaipprisidėjusių prie jo pergalingo žygioLondone. N.Džokovičius puikiai su-pranta, kad be tvirtos patikimos koman-dos tokių rezultatų nebūtų pasiekęs.

Antrus metus iš eilės jis kelia baimęsavo varžovams. Pernai Novakas lai-mėjo net tris “Didžiojo kirčio” serijosturnyrus (iš viso per karjerą jis trium-favo penkiuose), o šį sezoną pradėjotriumfu pirmajame iš keturių “Di-džiojo kirčio” serijos turnyrų - laimė-jo atvirąjį Australijos čempionatą. Irtaip pat įspūdingai baigė sezoną: lapk-ričio 12-ąją susigrąžino pirmosios pa-saulio raketės titulą ir ką tik iškovojo2012-ųjų pasaulio čempiono titulą.

Po pergalės Londone N.Džokovičius

kalbėjo: “Tai buvo labai ilgi metai, labaiilgai trukę dveji metai. Po labai sėkmin-gų 2011-ųjų buvau pasiryžęs nenuleis-ti kartelės, nes suvokiau, kad būtent da-bar yra mano laikas, tad privalau jįišnaudoti. Ir man vėl pavyko. Man irmano komandai ši pergalė labai daugreiškia, nes tik mes žinome, kiek daugir kaip sunkiai dirbome, kad pasiektu-me tokių rezultatų.”

Po fantastiškos teniso sezono pabai-gos N.Džokovičius šią savaitę privalėsatidirbti savo rėmėjams ir gerbėjams -

važinės į įvairius renginius. O paskui jisnumatęs pustrečios savaitės poilsį nuos-tabiame tropikų kampelyje. Be teniso.Tik su mylimąja.

Nepavejamas lyderisATP klasifikacijos lyderiu išlikęs

N.Džokovičius (12 920 tšk.) po ką tikLondone iškovotos pergalės jau net2655 taškais lenkia R.Federerį (10 265tšk.). Trečiojoje pozicijoje yra 25-eriųškotas Andy Murray (8000 tšk.), ketvir-tas žengia dėl kelio traumos Londonoturnyre nedalyvavęs 26-erių ispanas Ra-faelis Nadalis (6795 tšk.).

Iš lietuvių aukščiausią poziciją šiamesąraše užima 22 metų Ričardas Beran-kis (541 tšk.). Deja, per savaitę jis prara-do vietą pirmajame šimtuke: iš 92 pozi-cijos smuktelėjo į 101-ąją (prarado 35ATP taškus). 21 metų Laurynas Grige-lis (90 tšk.) irgi neišsilaikė 400 vietoje -nukrito į 417-ąją.•

Už čempiono pečių - fantastiška komanda

SAULIUS RAMOŠKA

Keturiolika pergalių šio sezonoturnyruose iškovoję Lietuvoskrepšinio lygos (LKL) bronzosmedalininkai “Prienai” tikisišiandien nesuklupti ir Kijeve.

Kai sekmadienį Kauno “Žalgirio”komanda Rygoje pralaimėjo VEFekipai, “Prienai” liko vienintelė Lie-tuvos komanda, kurią šį sezoną glo-boja fortūna.

“Prienų” ekipos vyriausiasis trene-ris Virginijus Šeškus viliasi, jog sėkmėauklėtinius lydės ir šiandien Kijeveper Europos taurės turnyro antrojoturo rungtynes su “Budivelnik”.“Reikia stengtis kiek galima ilgiaužengti neklumpant”, - prieš išvyką įUkrainą LŽ sakė prieniškių treneris.

“Prienų” krepšininkai Europos tau-rės turnyrą pradėjo namie 85:72 nuga-lėdami šešiskart didesnį biudžetą tu-rinčią Jeruzalės komandą “Hapoel”(Izraelis). Kijevo klubas, kuriame rung-tyniauja Lietuvos krepšininkai Mi-chailas Anisimovas ir Dainius Šalen-ga, pirmajame ture svečiuose 78:91pralaimėjo Nimburko ČEZ (Čekija)ekipai. Abu lietuviai pelnė po 8 taškus.

“Visos mūsų grupės komandos na-mie kur kas pavojingesnės nei išvy-koje. “Budivelnik” - gera komanda,bet ir ji įveikiama, - sakė V.Šeškus. -Bus labai sunku, nes Kijevo klubaspastaruoju metu rungtyniauja paki-liai - Ukrainos čempionate laimėjoketverias iš eilės rungtynes. Kijevo

ekipoje nėra ypač gerų žaidėjų, todėltaškų pelno visi. Tuo ji ir pavojinga.”

Per praėjusį sezoną “Budivelnik”nuvylė savo gerbėjus - Ukrainoje

Kijevo krepšininkai užėmė tik ket-virtąją vietą, VTB Vieningosios ly-gos A grupėje liko priešpaskutiniai- aštunti. Šiemet kijeviečiai sten-

giasi visais įmanomais būdais rea-bilituotis. Iškovojusi 10 pergalių irtriskart pralaimėjusi “Budivelnik”komanda Ukrainos čempionate už-ima pirmąją vietą. Ekipą į priekįtempia du amerikiečiai - gynėjasDelaney Malcolmas vidutiniškaipelno 16,8 taško, puolėjas Leo Lyon-sas - 14. M.Anisimovas pagal rezul-tatyvumą komandoje yra ketvirtas(9,6 taško), pernai prieniškiams Eu-ropoje padėjęs kovoti D.Šalenga -penktas (9,1).

“Prieš kelias savaites kalbėjausi suDainiumi. Jis pabrėžė tą patį, ką jauesu sakęs - “Budivelnik” ir “Prienai”savo žaidimu labai panašios, turi pui-kių metikų, visada įmeta daug taš-kų”, - teigė V.Šeškus.

Prieš savaitę šalies bronzos meda-lininkai Izraelio atstovus įveikė pa-taikydami 9 tritaškius iš 25. Po 4 tri-taškius iš 7 įmetė Gediminas Orelikas(iš viso pelnė 26 taškus) ir ArtūrasMilaknis (14). “Jei varžovai leis, ap-mėtysime tritaškiais ir Kijeve, - juo-kėsi geriausias praėjusio sezono LKLtreneris. - Jei neleis, ieškosime kitųvariantų.”

“Prienai” - viena retų ekipų, ku-rioje rungtyniauja tik vietos krepši-ninkai. Tad šiandien Kijeve lietuviš-kų akcentų bus su kaupu. Juolab“Budivelnik” strategui asistuoja Pau-lius Juodis, vienas klubo vadovų yradaug metų “Žalgiriui” atidavęs Ge-diminas Navikauskas, o vyriausiuo-ju treneriu dirba buvęs žalgirietisLKL čempionas latvis Ainaras Ba-gatskis.•

Pergalės kainaSAULIUS RAMOŠKA

Jau per trečias moterų Europostaurės turnyro rungtynes Vilniaus“Kibirkšties-VIČI-IKI” krepšinin-kės gali žengti istorinį žingsnį.

Pergalė prieš “Ružomberok” (Slova-kija) ekipą vilnietėms atvertų Europostaurės turnyro antrojo etapo duris. Vis-kas paaiškės šiandien sostinės “Lietuvosryto” arenoje. Rungtynių pradžia 19 val.

Dvi pergales H grupėje iškovojęs Tur-kijos klubas “Homend Antakya” jau už-sitikrino pirmąją vietą, tad lietuvės ir slo-vakės kovoja dėl antrosios vietos, kuriirgi garantuoja kelialapį į atkrintamąsiasvaržybas. Psichologinis pranašumas -Europoje debiutuojančių Lietuvos vi-cečempionių stovykloje: per pirmojo tu-ro dvikovą Slovakijoje vilnietės šventėpergalę 59:54. Tąkart į pergalę mūsiškesvedė dvi Kristinos - 14 taškų pelniusiK.Vengrytė ir 10 įmetusi K.Alminaitė.

Tokia situacija grupėje susidėliojopo praėjusios savaitės, kai dėl finansi-nių sunkumų krepšinio žemėlapyje ne-beliko Izraelio moterų krepšinio klubo“Elitzur Ramla”. Tad “Kibirkšties-VIČI-IKI” komandai teko atšaukti skry-dį ir koreguoti treniruočių tvarkaraštį.Lemiamai Europos taurės dvikovai vil-nietės baterijas krovė šį savaitgalį Lie-tuvos moterų krepšinio lygos čempio-nate, kai net 53 taškų skirtumu - 103:50- nugalėjo Kauno “Aistes-LSU”.

“Turime puikią galimybę patekti į ki-tą Europos taurės etapą. Ir trečiadienįturime ja pasinaudoti”, - Vilniaus krep-šininkių jėgomis tiki “Kibirkšties-VIČI-IKI” prezidentas Rosvaldas Gor-bačiovas.•

ATP KLASIFIKACIJOS LYDERIAI1. N.Džokovičius (Serbija) 12 920 tšk.

2. R.Federeris (Šveicarija) 10 265

3. A.Murray (D. Britanija) 8000

4. R.Nadalis (Ispanija) 6795

5. D.Ferreras (Ispanija) 6430

6. T.Berdychas (Čekija) 4605

7. J.M. Del Potro (Argentina) 4480

8. J.Tsonga (Prancūzija) 3490

9. J.Tipsarevičius (Serbija) 2990

10. R.Gasquet (Prancūzija) 2515

...

101. R.Berankis 541

...

417. L.Grigelis 90

...

2012 metų čempionas N.Džokovičius (su taure) tituluočiausią planetos tenisininką R.Federerį nustūmė į šešėlį.AFP/Scanpix nuotrauka

Kijevo klubą bombarduos tritaškiais

Praėjusį sezoną prieniškiams padėjęs D.Šalenga (atakuoja) šiandienstengsis, kad Lietuvos komandai būtų riesta. / budivelnyk.ua nuotrauka

2012 11 14Lietuvos žinios14 Didysis interviu

AUDRIUS MUSTEIKIS

Ožiūrėdami šiaurėn, į ki-tą kaimyną, latviai sako:estas - idealus latvis. Irkai įpyksta, pavyzdžiui,dėl kiauliško mūsų po-

ilsiautojų elgesio Kuržemės pajū-riuose, drebia žiauriai: lietuvis - ne-pavykęs lenkas. Kokie mes jų akimis?Kokie jie savo pačių akimis?

Į tai atsakyti gali jauna latvių et-nologė Ilzė Buoldanė, neseniai ap-gynusi daktaro disertaciją. Ji tyri-nėjo latvių etninius stereotipus XXamžiaus pabaigoje ir XXI amžiauspradžioje.

- Kaip apibūdintumėt latviusremdamasi tyrinėjimų medžiaga?Kokios teigiamos ir neigiamos jųsavybės?

- Tyrimas rodo, kad latvių apibū-dinimas išsirutulioja iš tris tapatybėsvaizdinius - žemdirbių tauta, dai-nuojanti tauta, našlaičių tauta - nu-sakančių požymių: uždarumas, sės-lumas (šaknų, namų pojūtis), ribų

nustatymas, nuorodų “būk geraspats, tai ir kiti bus tau geri” bei “ne-būk pirmas ir nelik paskutinis” pai-symas, prisitaikymas, sutikimas susocialine hierarchija, posakio “lanks-tosi prieš visus vėjus” teisingumo pri-pažinimas, taikingumas, agresijosstygius ir mandagumas, taip pat - pa-vydas, priekabumas, nepaslaugumasir taip toliau. Latvių tapatybei labaisvarbi tautos praeitis ir jos dabartinėsinterpretacijos.

Sau priskiriamų ypatybių ganadaug, jos įvairios ir prieštaringos.Nenorėčiau skirstyti į teigiamas irneigiamas. Kas šiandien regisi tik-rai nepriimtina, tarkim, prisitaiky-mas prie įvairių valdžių, galimasdalykas, užtikrino latvių tautai ga-limybę išlikti iki XXI amžiaus, o to-kia savybė kaip pavydas, matyt, yraveikusi kaip motyvacija stengtis,dirbti, lavintis.

- Kaip tuos įsivaizdavimus veikėsovietmetis, kaip - ankstesni laikai?Ką pridėjo pastarieji - nepriklauso-mybės - dešimtmečiai?

- “Žemdirbių tauta”, “dainuojan-ti tauta” - XIX amžiaus antroje pu-sėje tokius apibūdinimus iškėlė jau-nalatviai (kultūrinio-nacionaliniosąjūdžio Latvijoje dalyviai - aut.),įsitraukę į diskusiją (ar konfrontaci-ją) su to meto visuomenės elitu -Baltijos vokiečiais. Liaudyje tie api-

būdinimai įsitvirtino “Ulmanio lai-kais” (1934-1940). Latvių požiūrisį savo tautos ir žemės istoriją per au-kos ir skriaudiko prizmę - taip pat išXIX amžiaus, bet apibendrinantisąvoka “našlaičių tauta” atsiradoAtgimimo metais (XX amžiaus de-vintojo dešimtmečio pabaigoje).

Sovietmetis sukūrė prielaidastam, kad dabar daugelis įsivaizda-vimų apie savo tautą yra peržiūri-mi. Mano respondentai dažnai im-

davo netgi diskutuoti su savimi - argalime vadintis žemdirbių, valstie-čių tauta, jeigu kaimuose gyventojųvis mažėja? Ar esame darbštūs, jeilaukai dirvonuoja, apauga krūmais,o mes patys paliekame savo žemę?Su sovietmečiu paprastai asocijuo-jasi doro darbo vertės sumenkimas,

tai siejama su darbo organizavimoypatybėmis, nesuinteresuotumu jorezultatais, valandų atsėdėjimu irpanašiai. Šis laikas dominuoja lat-vių kolektyvinėje atmintyje: schemajau pažįstama, mes tebesame aukos,o skriaudikai - kiti.

- Vis dėlto darbštumas tebėrasvarbi kategorija?

- Ne tik vyresnioji karta mano,kad latvis visada viską pasiekia tiksavo darbu. Airijoje irgi. Kita ver-

tus, kaimuose iš vyresnių žmoniųgalima išgirsti, kad į užsienius išva-žiuoja ne darbščiausieji, o tie, kuriebėga nuo problemų. Jie lyginami sulietuvių ir lenkų samdiniais, kurieanksčiau atvykdavo į Latviją. Esąlatvis verčiau tarnaus svetimam po-nui negu eis dirbti pas kitą latvį.

- Našlaičiai užima svarbią vietąlietuvių tautosakoje, bet mes nesi-ryžtume vadintis našlaičių tauta.

- Našlaičių tautos įvaizdis kildinti-nas iš latvių požiūrio į savo istoriją.Našlaitėlė - teigiamas latvių tautosa-kos personažas, keliantis užuojautą,nes vienas ar abu jos tėvai mirę, o jisvetimų žmonių (dažniausiai - pa-motės) skriaudžiama. Respondentųpasakojimuose apie praeitį, kurie re-miasi mokyklose susidaryta istorijossamprata, išskiriami laisvės (jos ma-žai ir labai trumpam) ir nelaisvės (po-puliariausi nusakymai - “700 vergys-tės metų” ir “50 okupacijos metų”)etapai. Nelaisvės etapais latvių bū-vis asociatyviai lyginamas su naš-laitėlės padėtimi latvių liaudies pa-

Stereotipai ir tikrovė

Latviai ir lietuviai: mušami vienu botaguMes - baltai, mes - broliai... Mes, lietuviai, vis kartojame jau iki koktumo nuvalkiotą žodį“braliukai” - gal iš tiesų pasiilgę didesnės brolystės, gal pasąmoningai tvirtindami tariamąsavo pranašumą.

Respondentai pabrėžė, kad lietuviai aktyvesni,kryptingiau siekia tikslo, verslesni

ir agresyvesni už latvius.

Mokslininkės manymu, stereotipai apie kaimynus - nei gerai, nei blogai, jie tiesiog yra. / Flickr.com nuotrauka

Didysis interviu 152012 11 14Lietuvos žinios

sakose ir dainose. Poetė Mara Za-lytė tą panaudojo savo kūryboje, taiprigijo.

- Latvio ribų nustatymas - išdidusatsiribojimas “čia ne mano”?

- Bet tai ir pagarba savo bei kitųlaikui, erdvei ir būdui. Sykiu latvissuvokia, kad tai gali apsunkinti jogyvenimą ir kad geriau sekasi tiems,kurie geba tas ribas peržengti.

- Mes, latviai ir lietuviai, esamebaltai, tačiau latviai ir estai atrodonetgi artimesni vieni kitiems nei mū-sų tautos. Kodėl? Jūs ir jie - labiaušiauriečiai? Kokie jie jūsų požiūriu?

- Estai atrodo artimesni, nes lat-vius ir estus sieja tie patys “700 ver-gystės metų”. Lietuvos istorija kito-kia. Latvių ir estų pasaulio suvokimaspanašesnis. Liuteronybė irgi vienija,nors nei estų, nei latvių savivertei re-ligija nėra išskirtinės svarbos dalykas.Čia išimtis būtų latvių etnografinėgrupė latgaliečiai: katalikybė - reikš-minga jų egzistencijos dalis.

Mano pokalbiuose estai apibūdi-nami kaip patriotiški, aukštos etni-nės savimonės žmonės, kalbantyslabai skirtinga kalba nei latvių, už-sisklendę, racionalūs, taip pat išdi-dūs ir pasipūtę.

- Gal mes, lietuviai ir latviai, esa-me konkurentai ir tai trukdo labiausuartėti?

- Nelygu kokia sritis. Šiaip jau la-biau esame nei nesame. Bet tai nė-ra blogai. Garbinga konkurencijagerina pasiūlą.

- Latviai lietuvius palygina su ru-sais, kartais netgi su čigonais. Turi-mas galvoje šiek tiek karštesnistemperamentas?

- Bent jau mano respondentaitaip nelygino. Galbūt jei tyrimai bū-tų apėmę platesnį Lietuvos ir Latvi-jos pasienio ruožą, lyginimų įvai-rovė būtų didesnė. Kiek anksčiaumūsų savaitraštyje “Sestdiena” bu-vo išspausdintas straipsnis, kuria-me dėl aktyvios prekybos Latvijojelietuviai pavadinti “Baltijos gruzi-nais”, tačiau šis apibūdinimas neįsi-šaknijo. Savo ruožtu respondentailietuvius dažnai siejo su lenkais -dėl katalikybės. Taip pat jie minėjo,kad šių abiejų tautų atstovai tarpu-kario Latvijoje parsisamdydavo įdidelius čionykščius ūkius sezoni-niais darbininkais. Respondentaipabrėžė, kad lietuviai aktyvesni,kryptingiau siekiantys tikslo, vers-lesni ir agresyvesni už latvius.

- Mūsų brolybės pojūčiai neišblėso?- Manau, ne. Ir jaunimas, kalbėda-

mas apie lietuvius, vartojo apibūdini-mus “kaip broliai”, “brolių tauta”.

- Kai praėjusią vasarą latviškuoseportaluose pasirodė straipsnių apielietuvių poilsiautojų nederamą el-

gesį jūsų pajūryje, skaitytojų ko-mentarai buvo tūžmingi: lietuvis -nepavykęs lenkas; leišis kaip ir len-kas - tai yra profesija ir panašiai. Artokios nuomonės paplitusios?

- Manau, ne! Jau nurodžiau, ko-kiame kontekste lietuviai siejami sulenkais. O anoniminiai negatyvūskomentarai internete... Turbūt taipžmonės atsikrato susikaupusiosneigiamos energijos. Vienam reikiasporto salės, kitas išsikrauna taip.Jei šiuo požiūriu patyrinėtume lat-vių autostereotipus (stereotipusapie save), rezultatai šiurpintų.

- Ar žodžiai “leitis”, “leiši” (šalia“lietuvietis”, “lietuvieši”) turi nei-giamų atspalvių?

- Mano požiūriu, neturi. Bent jauiš interviu to nepajutau. Tiktai Ak-nystėje vietos lietuvis, kalbėdamasapie latvių vartojamus kitų tautųmenkinamuosius apibūdinimus, šįžodį pateikė kaip pavyzdį.

- Kaip dar skiriasi lietuvių apibūdini-mai pasienio zonoje ir kitur Latvijoje?

- Pasienyje apibūdinimai įvaires-ni, kadangi susiję su bendrabūviu.Kitur - labiau apibendrinti: broliai,katalikai, didvyriška istorija...

- O rusai? Kokie jie latvių akimis?Kiek pagal tai galima spręsti apielatvių toleranciją? Kantrybę?Lankstumą?

- Tyrimas rodo, kad etnonimas“rusai” labai talpus. Dažnai respon-dentai vartojo jį kaip sinonimą są-

vokai “tarybinis žmogus”, turėdamigalvoje visus rusiškai kalbančius so-vietmečio atvažiavėlius: ukrainie-čius, baltarusius, žydus ir kitus.Kartais taip apibūdinti caro, vėliausovietinės armijos kariškiai. Rusų

vaizdinio nusakymus vienija tokierespondentų nurodomi bruožai:svetingumas, nuoširdumas, verslu-mas, begėdiškumas, agresyvumas,iššaukiamas elgesys, tinginystė. Vi-sų kartų respondentų apibūdinimai

daugiausia nulemti Latvijos rusamspriskiriamos privilegijuotųjų padė-ties sovietmečiu. Mano manymu,tai patvirtina to laikotarpio įtakądabarties latvių požiūriui į save, oper tai - į Latvijoje gyvenančias tau-tines mažumas.

Kalbant apie latvių lankstumą, sušiuo stereotipu susiję lūkesčiai -mes elgiamės taip, o kodėl to neda-ro šalia gyvenantys “jie”, “kiti”? -atitinkamai emociškai nuspalvinadabartinės Latvijos visuomenės tarp-etninius santykius. Tačiau, priešin-gai nei teigiama latviams vis meta-muose kaltinimuose tautinių mažumųteisių pažeidimais, latviai yra tole-rantiški.

- Jūsų tema - stereotipai. O kiekstereotipai atitinka tikrovę?

- Apibrėžimai teigia, kad stereo-tipai yra ne visada teisingi įsivaiz-davimai apie ką nors, taip pat irtautoms priskiriamus bruožus. Otyrinėtojai juose ieško tiesos grūdo...Man artimas filosofo NikolajausŠulgino požiūris - stereotipas yratikrovė, paversta schema. Istorijosgelmėse jis neišlieka, tačiau yra ga-na aktyviai naudojamas tame tik-rovės matmenyje, iš kurio yra pa-semtas. Stereotipas išpešamas išrealybės, į kurią vėliau ir grįžta, kadją užgožtų.

Stereotipai nei gerai, nei blogai -jie tiesiog yra. Kitas klausimas, kaipjie taikomi, kokių ketinimų turintkuriami, kokiais tikslais suaktuali-nami ir platinami.

- Kas iš šio tyrimo medžiagos juslabiausiai nustebino?

- Tikriausiai pernelyg kritiškassavęs pačių vertinimas. Reikėtų apiesave daugiau kalbėti gerai.•

“Ramybòs nerimas„ -‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs

autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia,

apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime,apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso,

nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi,leidÏianãia promaÏà kaimotrobos langel∞pamatyti visàpasaul∞.

“Raudoni sandaliukai„ -septintoji DoloresosKazragytòs autobiografinòseseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis

aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno irsenatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusioproto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autoròkalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektakly-

je, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà,padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad

susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

Iš “Pievagrybių testamento”

Būnant svetur, toli nuo savo kie-mo, išryškėja mums, kaip tamtikrai tautai priklausančiai visu-mai, būdingi požymiai. Jie slypimumyse dar nuo tų laikų, kaiDievas atskyrė dangų nuo žemėsir sukūrė mus tokius skirtingus.Kaip mes įgijome tokių skirtu-mų? Visiškai paprastai - istorinėpatirtis mus margino iš kartos įkartą, palikdama įvairiausiųženklų charakteriuose, įpročiuo-se ir pasaulėžiūroje.Jei šeimininkas Airijoje priimadirbti latvį, jis ramus. Darbi-ninkas atlieka viską, ką paliep-tas. Ryškiai blyksteldavo latvio,kaip viensėdininko, būdas -kiekvienas pluša nugaros neiš-tiesdamas, apie kitus nieko ži-noti nenorėdamas. Toks indivi-dualistas, vienatinis ir, taip,perfekcionistas.Tačiau kur pasirodė bent vienaslietuvis, šeimininką netrukusužgriūdavo vargai: pas dirbantį

lietuvį tuoj atvažiuoja žmona,paskui žmonos sesuo ar brolis,krikštaduktės, giminės, artimes-ni ar tolimesni kaimynai, kokssenas mokyklos laikų draugas...Lietuviai laikėsi drauge. Nesišai-pykite, bet kaip kariaunoje!Aš nežinau, kaip įsispausdavotie ženklai charakteryje. Gal taiatgarsiai iš anų laikų, kai buvosumušti prūsai, kai lietuviai ko-vojo, kūrė savo Didingąją Lietu-vos valstybę ar kai gebėjo išsau-goti lietuvybę sovietmečiu ge-riau nei mes, latviai.Mes visi buvome ir esame muša-mi vienu botagu. Visi norime gy-venti žmogaus vertą gyvenimą.Tačiau akimirkomis, kai Airijojemes pasiskirstydavome į saviškiusir jūsiškius, į mūsiškius ir sveti-mus, aš pavydėdavau lietuviams.Kunigaikščių.

Laima Muktupavela. Pievagrybių testamentas (2003). Pratarmė

lietuviškajam leidimui. Vertė DzintraElga Irbytė.

Estai atrodo artimesni, nes latvius ir estus sieja tie patys “700 vergystės metų”.

Lietuvos istorija kitokia.

Latvių etnologė I.Buoldanė išvedė mokslinį “latvio apibrėžimą”. / Asmeninio albumo nuotrauka

2012 11 14Lietuvos žinios16 Trasa

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Nors paskutinis terminas vasarines automobilių padan-gas pakeisti į žiemines baigėsilapkričio 10-ąją, mažiausiai ketvirtadalis vairuotojų nustatytu laiku to dar nebuvopadarę. Šių paslaugų įmonėsklientų antplūdžio sulauks antrąsyk - atšalus orams.

Erlandas Gintneris, padangų ir rat-lankių prekybos bendrovės “Melga”generalinis direktorius, likus dienaiiki Kelių eismo taisyklėse nustatytotermino pasikeisti vasarines padan-gas į žiemines pabaigos teigė, jog ne-paprastai sunku pasakyti, kiek vairuo-tojų to dar nepadarė.

25 procentai “Didelė dalis “Melgos” klientų laiko

žiemines padangas mūsų sandėliuo-se. Pagal jų likutį apytikriai ir orien-tuojamės, kokiam skaičiui vairuotojųdar teks atvažiuoti ir jas pakeisti polapkričio 10 dienos. Apskaičiavome,kad tokių klientų dar liko nuo 20 iki25 proc.”, - sakė LŽ pašnekovas.

Jo manymu, žiemines ar vasarinesautomobilių padangas sandėliuoselaiko tik patys drausmingiausi vairuo-tojai. “Kitiems galbūt ši paslauga yraper brangi, dar kiti turi kur jas laiky-ti. Tačiau pastebėjome, kad padangasmūsų sandėliuose laikantys vairuoto-jai - daug drausmingesni nei tie, ku-rie žieminių padangų pradeda ieško-ti pirkti tik tuomet, kai prispaudžiaterminas, ar tie, kurie jas laiko namie.Be to, artėjant terminui klientus ragi-name nevėluoti SMS žinutėmis, kito-mis priemonėmis. Todėl, manau, ištikrųjų bendras nepakeitusiųjų vasa-rinio mašinų apavo į žieminį skaičiusyra daug didesnis nei tas, kurį gali ap-skaičiuoti padangų keitimo įmonė”, -tvirtino E.Gintneris.

Dar vienos padangomis Lietuvojeprekiaujančios įmonės “Dagris” va-dovas Ričardas Židovainis atkreipėdėmesį, kad “automobilių padangųkeitimo intensyvumas tiesiogiai prik-lauso nuo to, koks oras už lango.”

“Dabar lyja (pokalbis vyko lapkričio9 dieną - aut.), šilta, todėl jau porą die-nų klientai tarytum kažkur pradingo.Tačiau šiemet kartą jau buvo justi pa-dangų pirkimo, keitimo pagyvėjimas -kai spalio pabaigoje iškrito sniegas. Ta-da įvyko kur kas daugiau avarijų nei

paprastai, o prie padangų parduotuviųišsirikiavo eilės. Buvo jose ir per padan-gų keitimo bumą įprasto pykčio”, - pri-siminė “Dagrio” vadovas.

Pasak R.Židovainio, seniai žinomatiesa, kad lietuviai viską mėgsta dary-ti paskutinę akimirką, todėl jis spėjo,kad “vėl pasnigus padėtis gali staigiaipasikeisti”.

Laukia algų dienosKolegos teiginiui prieštaravo Rokas

Lipeikis, padangomis prekiaujančiosir jas keičiančios įmonės “Egzotika”savininkas. “Nedidelė dalis šalies vai-

ruotojų iš tiesų metų metais neatsisa-ko įpročio savo automobilių padangaskeisti tik tada, kai orai tampa žiemiškiir važinėti darosi pavojinga. Tai būdin-ga ne vien lietuviams, bet ir visiems eu-ropiečiams. Štai ir vokiečiai šiemetskundžiasi - laukia sniego, nes padan-gų prekyba vyksta vangiai. Šis ruduožieminių padangų prekybininkamsypač nepalankus, nes vis dar šilta, orotemperatūra vidurdienį pakyla net iki10 laipsnių. Tas pat ir Latvijoje, Estijo-je. Kaimynai juokauja, kad pas juos esąvairuotojai jau spėjo ir pamiršti, jogžiema bus”, - sakė LŽ pašnekovas.

“Egzotikos” vadovas sutiko, kad sa-vo automobilių vasarines padangas įžiemines pakeitė toli gražu ne visi vai-ruotojai. “Iškris sniegas - tada ir lauk-sime klientų bumo. Kol nepasnigo, per-kamos pačios pigiausios padangos.Delsė tie, kurie laukė lapkričio 10-osios,kai daug kam mokami atlyginimai.Tokie vairuotojai paprastai perka ko-kybiškesnes, ne šimtą litų, o gerokaibrangiau kainuojančias padangas.Neaišku, ko laukia vilniečiai. Juk dau-guma Vilniaus vairuotojų yra turtin-gesni nei likusioje šalies dalyje. Galjuos prispaudę darbai ir sostinės gy-ventojams ne padangų keitimas da-bar rūpi?” - susiklosčiusią situacijąrinkoje pusiau juokais, pusiau rimtaiapibūdino R.Lipeikis.

Negaili tik pačių nevalyviausiųjųVakar Lietuvos kelių policijos tar-

nybos viršininkas Gintaras Aliksand-ravičius dienraščiui LŽ teigė, kad sunetinkamomis šaltajam sezonui pa-dangomis važinėjantys vairuotojaijau “tris dienas gaudomi gausiomispajėgomis”.

“Kitaip ir būti negali, - sakė pašne-kovas. - Vasariniu apavu žiemą apau-tas automobilis yra tarytum bomba,kuri kiekvieną sekundę gali sprogti.Dėl to kyla grėsmė ne tik sugadinti sa-vo ir kitų techniką, bet ir sužalotižmones, netgi - atimti jiems gyvybę.”

Kelių eismo taisyklėse numatyta, kadvairuotojas, naudojantis netinkamasmašinos padangas, gali būti įspėtas ar-ba jam skirta bauda nuo 20 iki 40 litų.

Pasak G.Aliksandravičiaus, po lap-kričio 10 dienos policija piniginėmisbaudomis baudžia toli gražu ne visusnedrausmingus vairuotojus. “Visadayra vietos ir žmoniškumui. Tiktai įsiga-

liojus draudimo terminui daugumąvažinėjančių mašinomis su vasarinė-mis padangomis vairuotojų įspėjametikėdamiesi, kad jie pasistengs greitaisusitvarkyti. Jokių nuolaidų nedaro-me tik tiems vairuotojams, kurie nau-doja padangas, netinkamas važinėti irvasarą”, - sakė Lietuvos kelių policijostarnybos viršininkas.•

Keisti padangas trukdo geras oras

“Pasakyti, kiek vairuotojų dar buvo nepasikeitęsavo automobilių padangų į žiemines,

nepaprastai sunku.”

2012-ųjų pirmąjį pusmetį iš populiariausių Europoje naujųlengvųjų automobilių modeliųnekrito tik “Nissan Qashqai” ir 3 serijos BMW pardavimas.

Konsultacijų bendrovės “JATODynamics” paskelbti duomenys ro-do, kad mėgstamiausių Europoje au-tomobilių paklausa pirmąjį šių metųpusmetį smuko labiau nei visa nau-jų automobilių rinka. Dešimties po-puliariausių modelių pardavimas peršešis mėnesius, palyginti su tuo pačiulaikotarpiu 2011-aisiais, sumažėjo10,4 proc., o bendra lengvųjų auto-mobilių rinka krito 6,6 procento.

“JATO Dynamics” duomenimis,per pirmąjį 2012-ųjų pusmetį nuo-smukį patyrė net 8 iš 10 perkamiau-sių Europoje mašinų. Mažiausiaikrito pernai ir šiemet vieno populia-riausių automobilių “VolkswagenGolf” pardavimas (6,2 proc.). O štai

“Opel Astra” buvo parduota net 20,7proc. mažiau.

Sugretinus 2011 ir 2012 metų sau-sio-liepos apyvartos duomenis taippat paaiškėjo, kad per 10 proc. kritonet šešių iš dešimties automobiliųpardavimas. Daugiau nupirkta tik aš-tuntąją poziciją užėmusio “NissanQashqai” ir dešimtuką baigiančio 3serijos BMW modelių. Įdomu, kadnei 2011-ųjų pirmąjį pusmetį, nei šie-met tuo pačiu laiku Lietuvoje pasta-rojo prestižinio automobilio mode-lis net nepateko tarp dešimtiesgeriausiai parduodamų lengvųjų ma-šinų, o “Nissan Qashqai” pardavi-mas susitraukė beveik perpus - per-nai sausio-birželio mėnesiais šiųjaponiškų automobilių buvo nupirk-ta 438, šiemet - tik 228.

Europoje per pirmąjį pusmetįparduota 6,9 mln. automobilių. Išpenkių didžiausių rinkų pardavi-mas didėjo tik Vokietijoje ir Didžio-

joje Britanijoje, o Prancūzijoje, Is-panijoje ir Italijoje buvo fiksuoja-mas nuosmukis. •LŽ, “Automotive news”

EUROPOJE POPULIARIAUSIŲAUTOMOBILIŲPARDAVIMO POKYTISVieta Modelis Pardavimas Pokytis, paly gin-

I-VI mėn. ti su 2011 m. (vnt.) I-VI mėn. (proc.)

1. “Volkswagen Golf” 240 020 -6,2 proc.

2. “Ford Fiesta” 171 605 -12,8 proc.

3. “Volkswagen Polo” 163 818 -14,1 proc.

4. “Opel Corsa” 149 553 -13,3 proc.

5. “Ford Focus” 139 108 -7,9 proc.

6. “Renault Clio” 130 638 -20,2 proc.

7. “Opel Astra” 129 774 -20,7 proc.

8. “Nissan Qashqai” 114 586 +1,0 proc.

9. “Renault Megane” 111 191 -14,7 proc.

10. 3 serijos BMW 91 442 +4,9 proc.

Šaltinis: “JATO Dynamics”

Šiemet padangų keitimo meistrams dar neteko dirbti pasiraitojus rankoves. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

42 PROCENTAIMažiau nei pusė šalies vairuotojų (42 proc.)žiemines automobilio padangas atnaujina kas2-3 metus, didžioji jų dalis renkasi naujas, nedėvėtas.Tokie rezultatai gauti atlikus Lietuvos vairuo-tojų apklausą, kurią užsakė draudimo bendro-vė “Lietuvos draudimas”. Tyrimo duomenimis, kas 4-5 metus padangasįsigyja 37 proc. mašinų savininkų, o 2 proc.Lietuvos vairuotojų žiemines padangas prisi-pažino perkantys kiekvienais metais.Rečiau nei kas 5 metus žiemines padangas at-naujina 10 proc. šalies vairuotojų.“Lietuvos draudimo” duomenimis, šaltuojumetų laiku - nuo spalio iki kovo - avarijų skai-čius išauga trečdaliu. Vidutinis avarijos nuos-tolis automobiliui - 1900 litų.Atliktas tyrimas parodė, kad, apsisprendę keistipadangas, 48 proc. Lietuvos vairuotojų perkanaujas, 36 proc. - dėvėtas, o 15 proc. renkasi“kompromisinį” variantą - ant varomųjų ratųdeda naujas padangas, o ant kitų - dėvėtas.Naujas žiemines padangas dažniau perkamoterys (52 proc.), aukštąjį išsilavinimą tu-rintieji, pagal užsiėmimą - vadovai, tarnauto-jai, taip pat ir pensininkai.Tyrimas atskleidė, kad kas 2-3 metus padan-gų komplektus visiškai atnaujina daugiausiadidžiųjų miestų (40 proc.) ir rajono centrųgyventojų (51 proc.), o kaimiškųjų vietoviųrespondentai pripažino, kad įsigytų padangųkomplektą jie naudoja vidutiniškai 4-5 me-tus (38 proc.).

E.Gintnerio skaičiavimu, praėjusią savaitę vasarinių padangų į žiemines darbuvo nepasikeitę mažiausiai penktadalis vairuotojų. / LŽ archyvo nuotrauka

Pirmąjį šių metų pusmetį europiečiai buvo labiausiai nusivylę “Opel Astra”.

Krizė nepakenkė tik dviem modeliams

Trasa 172012 11 14Lietuvos žinios

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Iš pirmo žvilgsnio turėtų būtipriešingai - į Lietuvą atvežtosautomobilių rinkos naujienosnuolat reklamuojamos. Vals-tybė priima jų savininkams pa-

lankius sprendimus. Antai Kelių eis-mo taisyklės Lietuvoje neseniai buvopakeistos taip, kad naujo automobi-lio savininkas privalomąją techninęapžiūrą būtų įpareigotas pirmąkartatlikti ne po dvejų, kaip anksčiau, otik po trejų metų. Tuo metu senomsmašinoms gali būti įteisinta privalo-moji techninė apžiūra kasmet, jomsnuolat gresia didesni mokesčiai dėloro taršos, mažesnio saugumo ir t. t.

Tačiau portalo Autoplius.lt api-bendrinta 2012 metų trečiojo ketvir-čio statistika rodo, kad tautiečiai vistiek pirko vis daugiau naudotų maši-nų - nuo liepos iki rugsėjo šalyje bu-vo įregistruota 96,2 tūkst. nenaujų au-tomobilių sandorių, arba net 4,3 proc.daugiau nei pardavėjams geriausiais2008-aisiais tuo pačiu metu.

O nauji automobiliai lietuvius trau-kia vis mažiau. Nuo 2009-ųjų paste-bėtas tolygus naujų mašinų pardavi-mo augimas trečiąjį šių metų ketvirtįnetikėtai pasuko atgal. Rezultatas -per tris šių metų ketvirčius naujų au-tomobilių pardavimas, Autoplius.ltduomenimis, palyginti su 2011 me-tais, krito net 14,1 procento.

Sugretinus 2008 metų trečiojo ket-virčio ir šių metų to paties laikotarpioduomenis iškyla dar liūdnesnis vaiz-das - šiemet liepą-rugsėjį naujų auto-mobilių buvo įsigyta net 41,5 proc.mažiau nei prieš ketverius metus tuopačiu laiku.

Naujienų nė nepastebiNauji automobiliai beveik visiškai

netraukia paprastų Lietuvos gyvento-jų - dabar juos dažniausiai už mokes-čių mokėtojų lėšas perka valstybės įs-taigos arba valstybės valdomos įmonės.Autoplius.lt skelbia, kad šiemet priva-tūs asmenys įsigijo vos 12,9 proc. nau-jų mašinų nuo bendro jų skaičiaus.

Tai, kad nauji automobiliai didžią-ją dalį pirkėjų mažai domina, lengvaįsitikinti užsukus, pavyzdžiui, į Vil-niaus Gariūnų automobilių turgų arį bet kurią kitą naudotų mašinų par-davimo aikštelę. Pirkėjų argumentainaudotų mašinų naudai tvirti ir jienė nesvarsto apie naujos mašinospirkimą.

“Visuomet perku trejų ketveriųmetų automobilį, kurio kaina yranukritusi apie 50 procentų. Maža to,pasiderėjus ją įmanoma numušti ir

dar labiau”, - sakė Raimondu iš Vil-niaus prisistatęs vyras. Jis džiaugėsiprieš porą metų įsigytu miesto visurei-giu “Honda CR-V”.

“Dviejų litrų darbinio tūrio visu-reigis, naudotas trejus metus, buvo at-vežtas iš Prancūzijos. Lietuvis auto-mobilių pardavėjas, iš kurio jį įsigijau,visureigį nupirko iš išperkamosiosnuomos bendrovės. Ši mašiną perė-mė iš vieno prancūzo, kuris prasidė-

jus krizei nebeįstengė mokėti įmokų”, -prisiminė LŽ pašnekovas.

Pasak jo, naujas toks “Honda CR-V” su dyzeliniu 2 litrų varikliu Lietu-voje kainavo daugiau kaip 90 tūkst.litų. “Pardavėjas Gariūnuose jį manpasiūlė už 45 tūkstančius. Po ilgų de-rybų pavyko nusiderėti dar 5 tūkstan-

čius. Mokėjau grynaisiais, iškart, to-dėl neturiu jokių problemų nei suišperkamosios nuomos bendrovėmis,nei su bankais”, - sakė Raimundas.

Pašnekovo teigimu, šiandien dau-gelis jo pažįstamų ieško maždaug tre-jų-penkerių metų automobilių. “Svar-biausia, kad yra aiški jų istorija. Štai aškreipiausi į “Hondos” atstovę Lietu-voje bendrovę “Veho”, kad ji man iš-sklaidytų įtarimus, kodėl vos 50 tūkst.

kilometrų nuvažiavusį visureigį par-davėjas siūlė taip pigiai. Galbūt maši-na buvo pakliuvusi į didelę avariją? Ogal jos spidometras atsuktas atgal, ir ištikrųjų automobilis yra sukoręs nemažiau kaip pusę milijono kilomet-rų? Tačiau gavau atsakymą, kad siūlęsman visureigį savininkas yra sąžinin-gas, jo pateikiami duomenys atitinkatikrovę. Šiandien “Honda CR-V” kas-dien važinėja mano žmona. Jokiųrimtesnių gedimų mašina dar nėra pa-tyrusi - mums gerai pažįstamas meis-tras pigiai atlieka einamąjį remontą,to užtenka”, - džiaugėsi vilnietis.

Raimundas sakė šiuo metu besidai-rantis gero automobilio sau. “Vėlpirksiu tik nedaug naudotą mašiną.Svarbiausia - neskubėti. Šiek tiek pa-sidairius visada atsiras perliukas”, -teigė pašnekovas.

Kišenę nusveria brangūs degalaiNenaujų automobilių pardavėjų

asociacijos prezidentas Gintas Braž-dis įsitikinęs, kad mūsų krašto žmo-

nės Vakaruose panaudotas mašinas“pirko ir pirks tol, kol gyventojų pa-jamos bus menkutės”.

Dauguma potencialių šalies pirkė-jų, pašnekovo tvirtinimu, net nesvars-to galimybės įsigyti naują mašiną.“Kaip rodo statistiniai duomenys, ket-virtadalis mūsų darbuotojų uždirbatiktai minimalų maždaug 700 litų sie-kiantį atlyginimą, dar ketvirtadalio pa-jamos lygios vidutinei Lietuvos gyven-tojo algai - maždaug 1600 litų. Tuotarpu netgi išperkamosios nuomosbūdu įsigijus pigiausią, apie 30 tūkst.litų kainuojantį automobilį per mėne-sį bendrovei tektų pakloti 1000 litų. Iško tuomet valgyti, susimokėti už bu-tą?” - samprotavo Nenaujų automobi-lių pardavėjų asociacijos vadovas.

Kalbėdamas apie tai, kodėl vis dau-giau pirkėjų, kurie anksčiau pirkonaujas mašinas, dabar pereina prietrejų ketverių metų naudotų mašinų,G.Braždis priminė, jog “dėl šito kaltiir dabar ypač brangūs degalai”.

“Žmogus skaičiuoja, kad sumą, ku-

rią jis atiduos išperkamosios nuomosbendrovei kaip palūkanas, geriau iš-leisti pabrangusiems degalams įsigyti.Juolab kad prasidėjus krizei didžiuo-tis prabangiu gyvenimu ir prabangiaisdaiktais tapo nemadinga, vis labiauvertinami racionalūs, taupantys žmo-nės”, - dėstė pašnekovas.

Kęstutis Kupšys, asociacijos “Užsąžiningą bankininkystę” vykdomasisdirektorius, kalbėjo, jog nemažą dalįpotencialių naujų automobilių pirkė-jų atbaido, pašnekovo nuomone, nevisai sąžiningas išperkamosios nuo-mos bendrovių elgesys. Asociacijosvadovo tvirtinimu, į jo vadovaujamąorganizaciją daugiausia kreipiasi ap-gautos įmonės, tačiau yra ir privačiųasmenų. “Neatmetu tikimybės, kadbesikreipiančiųjų būrys turėtų būtidaug didesnis, tačiau didžioji mulki-namų vairuotojų dalis netiki, kad ga-lima pasipriešinti visagaliams ban-kams ar jų išperkamosios nuomosbendrovėms”, - sakė K.Kupšys.

Su viena šalies kredito įmone konf-liktavo ir vilnietis A.G. “Pirkau bran-gų automobilį, tačiau kai nutariau jįparduoti, bankas man iškėlė sąlygą -esą kad nebūtų toliau skaičiuojamospalūkanos, turiu apie sandorio pra-džią jiems pranešti likus dviem mė-nesiams iki sutarties su nauju pirkėjusudarymo. Neva šitaip numatyta ir iš-perkamosios nuomos sutartyje. Pa-dariau kaip prašytas - sutariau su pir-kėju, kad parduosiu jam mašiną podviejų mėnesių. Tačiau pirkėjas sura-do galimybių automobilį įsigyti praė-jus pusantro mėnesio nuo to laiko, kaiaš išperkamosios nuomos bendrovęinformavau apie būsimą sandorį. Į taiman kredito kompanija atšovė, kadjei nors viena diena anksčiau parduo-siu mašiną, nei buvau numatęs, manbus priskaičiuotos palūkanos dar užtris mėnesius. Buvau priverstas par-duoti automobilį tiksliai tą dieną, ka-da buvau įsipareigojęs tai padaryti.Gerai, kad klientas sutiko palaukti. Ojei būtų nesutikęs? Aišku, kad būčiaujį praradęs. Tokio absurdo dar niekurnebuvau matęs”, - piktinosi A.G.

Tačiau vilniečio problemos yra nie-kis, palyginti su kitų išperkamosiosnuomos bendrovių klientų praradi-mais, kai jie priversti atiduoti firmomsmašinas nesugebėję už jas išsimokėti.Gerai, jei automobilis parduodamasuž sumą, lygią tai, kurią klientas sko-lingas bendrovei. Tačiau jei bendrovėparduoda automobilį už mažesnę kai-ną, skirtumą tenka padengti klientui.Taip į neišbrendamas skolas iš pradžiųišperkamosios nuomos bendrovėms,o vėliau - dar ir antstoliams įlindo nevienas naujų mašinų pirkėjas. •

Lietuviai nemėgsta naujų automobilių

Šiemet liepą-rugsėjį naujų automobilių Lietuvoje buvo nupirkta net 41,5 proc. mažiau

nei 2008-aisiais tuo pačiu laikotarpiu.

Vertė vairuotojų akimis

Ne mažiau kaip pusei Lietuvos gyventojų naujas automobilis yra neįgyvendinama svajonė. / AFP/Scanpix nuotrauka

EUROPOJE DAŽŽNIAUSIAI SUTINKAMINENAUJŲ AUTOMOBILIŲ MODELIAI

Modelis Gamybos metai

1. E klasės “Mercedes-Benz” 2006-2009

2. “Škoda Fabia” nuo 2006

3. “Smart ForTwo” nuo 2007

4. “Volvo C70” nuo 2006

5. “Renault Scenic” 2003-2009

6. “Peugeot 207” nuo 2006

7. “Volvo S80” nuo 2006

8. “Citroen C3 Pluriel” 2003-2011

9. “Mini One” nuo 2007

10. “Seat Ibiza” 2006-2009

Šaltinis: Monitoring.co.uk

Naudoti lengvieji automobiliai atima rinką iš naujų mašinų. Trečiąjį šių metų ketvirtį jų par-davimas smuko, o naudotų - kilo, nes žmonės nemato prasmės mokėti dvigubai brangiauuž modelį, nedaug besiskiriantį nuo pigesnių, mažai naudotų transporto priemonių.

Pastaraisiais metais smarkiai populiarėja palyginti nebrangūs apynauji automobiliai. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Asociacijai generalinis sek-retorius yra tas pats, kasvalstybei - ministras pir-mininkas. Naujasis “Li-navos” sekretoriato vado-

vas išskirtiniame interviu dienraščiuiLŽ dėstė veiklos prioritetus ir pirmuo-sius darbus, kuriuos svarbu atlikti aso-ciacijos vežėjams, vardijo anksčiaupradėtas iniciatyvas. R.Malkus sakė,kad daugiausia dėmesio bus skirtapagrindinei organizacijos funkcijai -ginti asociacijos narių interesus tarp-tautinėje erdvėje ir šalies viduje, tobu-linti savo sprendimus, padedant val-džios institucijoms, transporto versloatžvilgiu.

- Kokie bus Jūsų pirmieji darbaipradėjus eiti pareigas?

- Mano pagrindinis tikslas - visi dar-bai, susiję su Lietuvos vežėjų užimamųrinkų ir jų teisėtų interesų gynimu, sis-teminiu transporto procesų trukdžiųidentifikavimu ir nuolatiniu stebėjimubei lobistine asociacijos veikla, kuriosuždavinys - padėti valdžios instituci-joms tobulinti savo sprendimus. Žino-ma, viskas bus daroma atvirai ir skaid-riai. Sakau tai, nes mūsų visuomenėje,deja, kai kas lobizmą vis dar suvokiakaip apgavystes ar intrigas.

Verslo visuomenėje mūsų darbasirgi ne iki galo suprantamas. Jis daž-nai apipinamas legendomis ir misti-fikuojamas. Turiu labai aiškią pro-gramą, kurią pristatysiu ir asociacijosprezidiumui.

Ne mažiau svarbus tikslas - suburtiefektyviai veikiančią profesionalų ko-mandą. Tačiau tai nereiškia, kad busrenkami nauji žmonės. Visų pirma bū-tina suderinti naujus tikslus, koman-dos narių interesus ir kiekvieno narioasmeninius įsipareigojimus. Nesu au-toritarinio tipo vadovas, visada siekiukalbėtis ir ieškoti kompromisų, bet taippat nesu linkęs dėl ramybės aukotisvarbiausių organizacijos tikslų.

- Kaip vertinate asociacijos sekre-toriato darbą? Ar planuojate per-mainų šioje srityje?

- Sekretoriato darbas jau buvo gero-kai reformuotas, ir, manau, teisingakryptimi. “Linavos” kolektyvą, manonuomone, sudaro aukštos kvalifikaci-jos specialistai, ne kartą gelbėję vežėjusiš labai keblių situacijų tarptautinėjeerdvėje. Gal šiek tiek galėjo pablogėtiorganizacijos mikroklimatas dėl atski-rų vežėjų kišimosi į darbą, nes žmonėsdažnai nežino, kas bus rytoj. Mano pa-reiga tas abejones panaikinti ir užtikrin-ti visapusišką darbuotojų motyvaciją.

Nesu naivus ir nemanau, kad gerąspecialistą Lietuvoje galima nupirkti pi-giai, nors dažnai daroma ši klaida. Manregis, reikia žiūrėti į tai, kokią naudąžmogus duoda asociacijai. Galėčiaupaklausti, ar vežėjų pasitikėjimas aso-ciacija yra nauda ar ne? Sakysite, beabejo, nauda, o kaip ją pamatuoti? Pir-miausia turi būti keliami tikslai, kuriestiprintų darbuotojo galimybes. For-muluodamas tikslus, žvelgdamas įžmogaus kvalifikaciją, atliekamas funk-cijas sieksiu optimizuoti personaloveiklą ir tikrai remsiu geras iniciatyvas.Kokybiškai turime kur augti, juolab kadmūsų atstovai jau dirba Maskvoje, oateityje jų galime turėti ir Briuselyje arkitose mums svarbiose sostinėse.

Padarytos išvados leis eiti pirmyn

- “Linavos” generalinio sekreto-riaus pareigas perimate labai prieš-

taringu laiku, juk asociaciją ilgai kan-kino atskirų vežėjų intrigos ir nesuta-rimai. Kaip elgsitės šioje situacijoje?

- Per tuos dvejus metus padarėmedaug svarbių išvadų ir įvardijome es-mines problemas. Laikas žengti į prie-kį ir su įgyta patirtimi dirbti vežėjamssvarbius darbus. Raganų medžioklėstikrai nebus, vyks civilizuotas ir skaid-rus darbas. Manau, prokurorus arSeimo komisijų narius reikia kviestisį pagalbą tik tuomet, kai tam tikrai yrapagrindo. Nebūtina bėgioti pas juoskilus menkiausiam, niekuo nepagrįs-tam įtarimui, kaip tai daro kai kurieneformalūs vežėjų judėjimai.

Konfliktų teorijoje populiarus konf-liktų spiralės modelis. Blogiausia čiayra tai, kad tada, kai prasideda konf-liktas, atsiranda neformalūs lyderiai,kuriems tokia situacija naudinga, nesiškelia juos. Ir tuomet jie daro viską,kad konfliktas nesibaigtų. Taip spira-lė nesustodama ir vijasi į viršų.

Tačiau Lietuvos vežėjų bendruo-menei pastarasis konfliktas buvo labaižalingas. Pirmiausia dėl to, kad men-ko “Linavos” reputacija. Vidinė dis-kusija buvo perkelta į išorę, ir tai da-rė ne vien mūsų nariai, bet ir išorinėsjėgos, kitos asociacijos. Pašaliniamžmogui neįmanoma išsiaiškinti, kasyra teisus, o kas - ne.

Čia teks užbraukti aiškų brūkšnį, nesnevalia nuolat gyventi praeitimi. Vežė-jai negali laukti nė dienos, nė valandos,

dirbti jiems privalome dabar. Matauvisiškai kitas užduotis nei tos, kuriosbuvo formuojamos generaliniams sek-retoriams prieš dvejus metus.

Vežėjai kreipiasi į asociaciją ir pra-šo dalykų, kurie yra reikalingi jų vers-lui. Tarkime, vykdydama jų valią “Li-nava” dažnai bendrauja su valstybėsinstitucijomis, kad legaliai vienaip arkitaip būtų reguliuojama įstatymų ap-

linka. Priminsiu, jog vežėjai daro di-delę įtaką visai šalies ekonomikai.Anot statistikos, per krizę sausumoskeliais krovinius vežančios kompani-jos sukūrė apie 16 proc. bendrojo vi-daus produkto (BVP).

Tačiau kai “Linavos” nariai komu-nikuoja skirtingą informaciją, valdžiosinstitucijoms irgi sunku išgirsti, ko tievežėjai iš tikrųjų nori? Todėl vienas

svarbiausių mano uždavinių - padary-ti viską, kad informacija būtų viena iraiški, o verslui svarbių problemųsprendimas - ne stichinis reiškinys.

Kenkia sau- Kas šiuo metu labiausiai gali pa-

kenkti “Linavai”?- Mūsų minėtam judėjimui prik-

lausančių kelių vežėjų grupė kreipėsi

į Konkurencijos tarybą (KT) ir pasi-skundė, kad “Linava” neva diskrimi-nuoja vežėjus keldama TIR knygeliųkainas. Tas skundas atsiduoda dide-liu absurdu. Mano įsitikinimu, jokiosdiskriminacijos nebuvo. “Linavos”nariai patys susirinko į kongresą ir pa-tys patvirtino sprendimą, kad reika-linga tokia priemonė kaip laikinasTIR knygelių kainos padidinimas. Tikmaža dalis nepatenkintųjų, kurie galapsimetė neatsimeną, ką nusprendėaukščiausias asociacijos “Linava” val-dymo organas - vežėjų kongresas,kreipėsi į KT.

Mūsų skaičiavimu, į Rusiją važinė-jančių vežėjų išlaidų krepšelyje TIRknygelių kaina sudaro ne daugiau kaip1,5-2 proc., tad nemanau, jog toks ma-žas procentas galėtų daryti kokią norsneigiamą įtaką verslui. Tačiau nežiniakodėl kimbama prie visko, prie ko tikįmanoma prisikabinti. Ko gero, siekisvienas - norima asociaciją susilpnintinesirenkant priemonių.

Kas bus, jei taryba neįsigilins į rei-kalo esmę ir priims asociacijai nepa-lankų sprendimą? Tuomet “Linavai”gali būti skirta iki 15 proc. metų apy-vartos bauda, o tai - maždaug 5 mln.

litų. Asociacijos veikla būtų gerokaiapsunkinta. Tikimės, jog tokios grės-mės nacionaliniam verslui, kurian-čiam didelę dalį šalies BVP ir gene-ruojančiam milijardines pajamas,nekils. Atrodo, ginčydamiesi jau pa-siekėme absurdo ribą. Juk KT nenus-tatys, kuris kaltas, kuris ne, - nubausvisus vežėjus. Todėl sieksiu susitari-mo, vežėjų supratimo, kad visi galė-tume sėkmingai dirbti kelių transpor-to verslo labui.

Svetimšalių šešėlis- Tačiau kam naudinga silpninti

“Linavą”? Ar čia gali būti įsikišusiosir kitų šalių institucijos, siekiančiosatimti iš mūsų vežėjų sėkmingąverslą pačių lietuvių rankomis?

- Kaip sako jau liaudies folkloru ta-pęs priežodis, o kas galėtų paneigti,jog taip nėra? Mano manymu, “Lina-vos” silpninimu gali būti suinteresuo-tos pačios įvairiausios jėgos. Geriau-siai šio reikalo esmę savo metinėjeveiklos ataskaitoje Seimo nariams at-skleidė Valstybės saugumo departa-mento vadovas. Mes irgi įžvelgiametam tikrų sąsajų, kur galbūt veikia už-sienio jėgos. Tačiau tai jau nebe mū-sų, o Lietuvos specialiųjų tarnybųdarbo laukas.

Naudodamasis proga kreipiuosi irį pačius vežėjus, kad palaikydami kaikurias iniciatyvas gerai pagalvotų, artais veiksmais nepakenks Lietuvai, josinteresams, patiems sau. Juk ten, kurdu pešasi, laimi trečias.

- Kaip manote, kokia grėsmė arti-miausiu metu gali paveikti keliųtransporto verslą?

- Dabar didžiausia grėsmė, kabantivirš mūsų kaip Damoklo kardas, tai -ekonomikos krizės antros bangosdvelksmas, po truputį jau “kedenantis”Vakarų Europą. Jei tas vėjas sustiprės,turėsime suprasti, kad veikiame tarp-tautinėje rinkoje ir kad Lietuvos vežė-jams gyventi taps sunkiau. Matome,jog mažėja vairuotojų, dirbančių Ru-sijos rinkoje, algos, didėja konkurenci-ja, todėl darysime viską, kad Lietuvosvežėjai išlaikytų savo konkurencingu-mą ir galėtų sėkmingai plėtoti versląnaujose rinkose.•Kalbėjosi VIDMANTAS UŽSIENIS

2012 11 14Lietuvos žinios18 Trasa

Netrukus nacionalinės vežėjų asociacijos “Linava” generaliniu sekretoriumi pradės dirbtiprieš savaitę į šias pareigas prezidiumo paskirtas Ričardas Malkus.

Vežėjų organizacija žvelgia į naujus keliusKrovinių gabenimas

“Linavos” susilpninimu gali būti suinteresuotos pačios įvairiausios jėgos,

pasirėmusios nedidele grupele vežėjų, tačiau turime aiškią veiksmų programą,

kuri neleis nukrypti nuo kurso.

DOSJĖ: VERSLININKO PATIRTISNaujasis “Linavos” generalinis sekretoriusprof. R.Malkus yra baigęs Hamlino uni-versitetą (JAV), Admirolo Makarovo aukš-tąją inžinerijos ir laivininkystės mokykląSankt Peterburge (Rusija) bei dabartinįKauno technologijos universitetą.Prieš pradėdamas dirbti “Linavoje” prof.R.Malkus dėstė Žmogiškųjų išteklių val-dymo viešajame sektoriuje kursą Klai-pėdos universiteto studentams, vėliaubuvo “Linavos” prezidento patarėjastransporto politikos klausimais.Transporto srityje pradėjo dirbti 1999metais, kai tapo susisiekimo vicemi-nistru. Buvo atsakingas už Lietuvos tran-zito politiką, vandens transportą ir integ-raciją į Europos Sąjungą. Eidamas šias pa-reigas R.Malkus parengė ilgalaikę Klaipė-dos jūrų uosto strategiją - jos laikydama-sis uostas pasiekė labai gerų rezultatų.“Linavos” generalinis sekretorius yra ra-gavęs ir verslininko duonos - vadovavovienai transporto įmonei.

Sėkmingas Lietuvos vežėjų verslas - tikra rakštis aplinkinių šalių konkurentams. / LŽ archyvo nuotrauka

R.Malkus daugelio atsakymų dėl dabartinės padėties “Linavoje” siūloieškoti VSD vadovo metinėje ataskaitoje. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Trasa 192012 11 14Lietuvos žinios

ILONA STAŠKUTĖ

Garsiausio pasaulyje lenktyniųčempionato sezonas dar nesi-baigė, bet “Formulės-1” ekiposjau žvalgosi naujų talentų, osportininkai keičia darbdaviustikėdamiesi kuo geresnių rezul-tatų ar tiesiog naujų iššūkių.

Kol kas tik kelios ekipos paskelbėapsisprendusios, kas kitąmet vairuosjų bolidus, bet ir pirmosios naujienossukėlė nemažą nuostabos bangą. Ne-tikėčiausią sprendimą priėmė ilgame-tis “McLaren” ekipos lyderis LewisasHamiltonas. Su šia komanda 2008metais jis buvo tapęs F-1 čempionu irnuo to laiko jam nebepavyko bend-roje įskaitoje pelnyti prizinės vietos,bet ekipa britą visada palaikė ir atsi-liepdavo apie jį vien tik teigiamai. Ta-čiau po šešerių metų, praleistų su“McLaren”, L.Hamiltonas pranešė,kad nuo kitų metų jis pakeis iš spor-to dar kartą pasitraukiantį MichaelįSchumacherį ir vairuos “Mercedes”bolidą. L.Hamiltonas neslėpė ambi-cijų vidutiniokę ekipą paversti vienalyderių, nors čempionato užkulisiuo-se jau kalbama, kad pergales mėgs-tantis sportininkas gailisi dėl savosprendimo.

Netikėtas posūkisL.Hamiltono vietą vienoje stipriausių

F-1 ekipų užims Sergio Perezas iš “Sau-ber”. 22 metų meksikietis pradėjo lenk-tyniauti F-1 tik pernai. Į čempionatą jisatėjo lydimas kalbų, kad “Sauber” vado-vas Peteris Sauberis jauną, nepatyrusįvaikiną priėmė tik dėl turtingų rėmėjų,tačiau netrukus lenktynininkas įrodėsavo talentą. Po praėjusių metų sezonoS.Perezas buvo vadinamas metų nau-joku, o šiam sezonui besibaigiant jis jauturi surinkęs daugiau taškų nei labiaupatyręs komandos kolega Kamui Ko-

bayashi. S.Perezas į “Sauber” atėjo iš“Ferrari” lenktynininkų akademijos irdalyvavo italų ekipos bandymuose, to-dėl buvo neabejojama, kad jis pakeissezono pradžioje labai blankiai važiavu-sį Felipe Massą. Tačiau sezonui įpusė-jus antrasis “Ferrari” lenktynininkas pa-sitempė, ėmė demonstruoti gananeblogus rezultatus ir “Ferrari” patvir-tino, kad brazilas dar bent metams likskomandoje kartu su jos lyderiu Fernan-do Alonso. Netrukus po šio pranešimoir buvo patvirtintas netikėtas S.Perezo

sprendimas tęsti karjerą vienoje smarki-ausių “Ferrari” priešininkių - “McLa-ren” ekipoje. Jauno meksikiečio ko-mandos draugu liks patyręs, subtiliuvairavimo stiliumi garsėjantis britas Jen-sonas Buttonas.

Ieško pirkėjųF-1 čempionato lyderė “Red Bull”

kitąmet neplanuoja keisti nė vienolenktynininko. Nors pernai MarkoWebberio vieta kiek drebėjo, sutartissu sportininku buvo pratęsta ir ki-tiems metams.

Trečia ekipa, turinti galiojančias su-tartis su abiem lenktynininkais, yra“Toro Rosso”, joje turėtų likti Danie-lis Ricciardo ir Jeanas Ericas Vergne.

Visos kitos ekipos pasirengusios di-desniems ar mažesniems pokyčiams,o daugiausia permainų laukia autsai-derės HRT. Šiai ekipai ieškoma naujųšeimininkų. HRT nuo pat įkūrimo ke-liauja per rankas - ją parduoda “The-san Capital” investicijų grupė, vos per-nai įsigijusi ekipą iš buvusio savininkoJose Ramono Carabante’o. “Thesan

Capital” nusipirko HRT pernai liepąir neslėpdama didelių lūkesčių perkė-lė ekipą į naują gamyklą Madride, Ispa-nijoje. Manoma, kad naujasis koman-dos pirkėjas bus iš Artimųjų Rytų, todėldarbuotojams gali tekti kraustytis darkartą. HRT tikriausiai ieškos ir vienolenktynininko. Pedro de la Rossa darturi galiojančią sutartį, bet NarainoKarthikeyano sutartis po šių metų se-zono baigsis, be to, šis sportininkas ne-pasižymi gerais rezultatais.

Vieta naujokamsPo vieną lenktynininką gali keisti

“Lotus” ir “Marussia”, nes ekipų su-tartys baigiasi atitinkamai su Romai-nu Grosjeanu ir Charlesu Picu, tačiaunet ir praradę dabartines darbo vietasšie lenktynininkai greičiausiai rastųvietą kitose ekipose. Vienas naujaslenktynininkas tikrai prisidės prie eki-pos “Force India”, nes Nico Hulken-bergas jau pasirašė sutartį su “Sau-ber” ir pakeis iš jos išeinantį S.Perezą.Jo komandos draugu greičiausiai tapsK.Kobayashi, nors sutartis su karšta-košiu japonu dar nepratęsta.

Nė su vienu lenktynininku sutartieskol kas nėra pasirašiusi ne tik “ForceIndia”, bet ir “Williams” bei “Cater-ham”, todėl išlieka tikimybė, kad vi-dutinėse ir silpnose ekipose pamaty-sime pasirodant naujų talentų.•

ILONA STAŠKUTĖ

Svarbiausių mažo ir didelio au-tomobilio savybių rinkinys įgijopavidalą - tai elementarus, erd-vus ir praktiškas “Škoda Rapid”,kurį išbandė ir LŽ.

Automobilių gamintojai nuolatosstengiasi nustebinti vairuotojus gudrio-mis naujovėmis ir prabangiomis smulk-menomis, tačiau daliai vairuotojų visoto nereikia. Jiems pakanka paprasto,praktiško automobilio, gerai atliekan-čio savo esminę užduotį - važiuoti. Eko-nominės klasės “Škoda Rapid” negalipasigirti prabanga ir inovacijų gausa, ta-čiau modelyje netrūksta nieko, kas rei-kalinga kasdien važinėti.

Šį modelį planuojama gaminti su še-šiais skirtingais mažo litražo varikliais -keturiais benzininiais ir dviem dyzeli-niais. LŽ išbandė “Rapid”, turintį 1,6litro darbo tūrio 77 kW (105 AG) dyze-linį variklį ir mechaninę 5 laipsnių pava-rų dėžę. Automobilis dideliu greičiu ne-pasižymi, kaip būtų galima tikėtis iš jo

pavadinimo (angl. “rapid” - greitas, stai-gus), bet dėl gana didelio sukimo mo-mento jis greitai reaguoja į akcelerato-riaus spustelėjimą. Maksimalus sukimomomentas siekia 250 Nm 1500-2500aps./min. diapazone, todėl apie 1254 kgsveriančiam automobiliui pakanka irnedidelio motoro. Į vairuotojo veiksmustiksliai reaguoja ir vairas, o važiuokleinetrūksta standumo, taigi vairuoti “Ško-da Rapid” pasirodė netikėtai malonu.

Naujausias čekų gamintojo kūri-nys turi panašumų į ankstesnius mo-delius “Fabia” ir “Octavia”. Pagalkomforto lygį ir įrangą naujasis mo-delis priskiriamas kompaktinei kla-sei, bet dydžiu jis panašesnis į nema-žą sedaną. “Rapid” ilgis - net 4,48metro, važiuoklės bazė - 2,6 metro (3cm daugiau nei naujausios “Octa-vios”), todėl automobilis erdvus ir tal-pus. Jame visiškai pakanka vietos ke-

turiems aukštaūgiams, bagažinės tal-pa taip pat gana įspūdinga - 550 litrų,o atlenkus užpakalines sėdynes erdvėspadaugėja iki 1490 litrų. Be to, baga-žą įtalpinti labai lengva, nes nors au-tomobilis atrodo kaip sedanas, tai ištiesų yra hečbekas (bagažinės dangtissujungtas su užpakaliniu stiklu).

Kaip ir galima tikėtis, ekonominėsklasės automobilio apdailai panaudo-tos medžiagos nėra itin kokybiškos,norėtųsi geresnės garso izoliacijos, betbendras salono vaizdas nedvelkia pi-gumu. Valdymo mygtukų salone ne-daug, bet jie išdėstyti gana aiškiai. Es-minę informaciją apie automobiliobūseną galima peržiūrėti borto kom-piuteryje, o prisilietimams jautrus ek-ranas skirtas garso sistemai ir navi-gacijai valdyti.

“Škoda Rapid” kaina prasidedanuo 44,9 tūkst. litų ir tiesioginių kon-kurentų modeliui šiuo metu nėra, neskitos kompaktinės klasės mašinos nu-sileidžia dydžiu, o panašių gabaritųautomobiliai kainuoja gerokai bran-giau ir paprastai juose komplektuo-jama daugiau įrangos.•

Sportininkaikeičiasi sėdynėmis TrumpaiGREIČIO MATUOKLIŲSOSTINĖJE NELIKSDar rugpjūčio pabaigoje per posė-dį Susisiekimo ministerijoje buvonutarta pavesti Vilniaus ir Kaunosavivaldybėms sutvarkyti greičiomatavimo sistemą, kad veiktų kuodaugiau automatinių greičio ma-tuoklių, bet Kaune yra vos vienastoks prietaisas, o Vilniuje po mė-nesio gali jų visai nebelikti. Vil-niaus savivaldybės sutartis su grei-čio matuoklius sostinėjeprižiūrinčia bendrove “Urbico”baigiasi gruodžio 21 dieną. Bend-rovės “Urbico” vadovas Raimun-das Mickūnas LŽ patvirtino, kadgreičio matuokliai iš Vilniaus gat-vių bus surinkti, vos tik sutartis pa-sibaigs. “Nėra paskelbta jokio kon-kurso matuoklių priežiūrospaslaugai pirkti ir matome, kadniekas neketina jo skelbti. Netrukusmatuoklius susirinksime”, - sakė jis.Kadangi prietaisai priklauso ne sa-vivaldybei, bet minėtajai bendrovei,juos išgabenus iš miesto sostinėsvaldžiai būtų labai sunku ir brangusukurti naują greičio matuokliųtinklą. Savivaldybių entuziazmasnaudoti automatinius greičio ma-tuoklius išgaravo nuo šių metų pra-džios įsigaliojus Biudžeto sandarosįstatymo pakeitimams. Anksčiau sa-vivaldybėms atitekdavo 40 proc.greičio matuokliais užfiksuotų pa-žeidėjų sumokamų baudų, dalis jųbuvo skiriama prietaisų priežiūrai.Bet nuo metų pradžios savivaldybėsnebegauna nė cento iš sumokamųbaudų ir radarai, nebeduodantystiesioginės naudos, tapo nebepat-rauklūs. Susisiekimo ministerijosSaugaus eismo skyriaus vedėjasVidmantas Pumputis LŽ sakė, kad,jo žiniomis, šiuo metu Seimui yrapateikti reikiami teisės aktų pakei-timo projektai. Remiantis jais, sa-vivaldybėms vėl turėtų būti skiria-ma lėšų greičio matuokliųpriežiūrai, tačiau konkrečių spren-dimų dar nėra priimta.

NAUJAS VISUREIGIS

Per pastarąjį dešimtmetį išpopuliarė-ję miesto visureigiai dar ne visiškai iš-stūmė galiūnus, gebančius įveikti pel-kes ir gilias klampynes. Negausią šiųautomobilių pasiūlą Lietuvoje papil-dė naujas Japonijos sunkiųjų trans-porto priemonių gamintojo “Isuzu”modelis D-MAX. Naujosios kartospikapas gali vilkti 3 tonų priekabą irvežti iki 1050 kg svorio krovinį. Į jįmontuojamas 2,5 l, 120 kW/400 Nmgalios dyzelinis variklis su dviem tur-binomis. Visais keturiais ratais varo-mas “Isuzu D-MAX” gali važiuoti pa-krypęs šonu iki 49 laipsnių, atbulomisįveikti 22 laipsnių statumo šlaitą, ovažiuodamas į priekį - iki 30 laipsnių,todėl yra tinkamas naudoti žvyrokarjeruose, miško kirtavietėse, me-džiojant ar ekstremaliai leidžiantlaisvalaikį. Standartinę salono įrangąsudaro šešios saugos oro pagalvės irsaugos užuolaidos, avarinio stabdy-mo stiprintuvas, klimato kontrolėssistema, garso sistemos valdymomygtukai ant vairo, odinės sėdynės,elektra reguliuojama vairuotojo sė-dynė ir daugybė kitų būtinų dalykų.Kuriant saloną atsižvelgta į vairuoto-jo darbo vietą, įrengtos įvairių daiktųdėtuvės, puodelių laikikliai ir kitossmulkmenos. Pasak gamintojo atsto-vės įmonės “Autoverslo automobi-liai” vadovo Anatolijaus Šalgunovo,automobilis skirtas komercinėmsreikmėms ir labai tinka tiems, kurieaktyviai leidžia laisvalaikį.

LŽ

LŽ testas: į priekį paprastumu

Kurdamas “Škoda Rapid” gamintojas susitelkė į kiekvieno elemento praktiškumą. / LŽ archyvo nuotrauka

S.Perezas į “Sauber” atėjo iš “Ferrari” lenktyni-ninkų akademijos, todėl buvo neabejojama,

kad jis pakeis labai blankiai važiavusį F.Massą.

L.Hamiltonas (kairėje) kitais metais atstovaus “Mercedes” kartu su savo geru draugu Nico Rosbergu. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Septyniskart F-1 pasaulio čempionas M.Schumacheris palieka sportą po avarijųir gedimų kupino sezono.

BUTAI

IŠSINUOMOTŲButą arba kambarį Vilniaus centre architek-tūrą studijuojanti mergina (tvarkinga,neturinti žalingų įpročių). Tel. 8 630 69 377.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODASodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 kmnuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 ha že-mės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai,šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoli par-duotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

PERKAMišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTASKokybiškai iš odos ir veliūro siuvame auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisome,keičiame suplyšusius salonų, sėdynių apmu-šalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

GYVŪNAI, GALVIJAI

PARDUODAAuksaspalvių retriverių veislės kalytę (skiepyta, turi LKD kilmės dokumentus). Tel. 8 672 31 407, info@vilnoja.com

DOVANOJADegu gyvūnėlius (sveiki, linksmi, žaismingi).Vilnius, tel.: (8 5) 238 4837, 8 677 53 491.

PASLAUGOSProfesionali siuvėja, turinti ilgametę darbopatirtį, pagal individualius užsakymus siuvair taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius.Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju,derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant nau-ją, su transportavimo defektais arba naudotąbuitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOSTeismo medicinos profesorius konsultuoja,atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai pa-darytą žalą. Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

IEŠKO DARBOEkonomiką studijuojanti trečiakursė ieškoadministracinio darbo, susijusio su ūkine ko-mercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

LEIDINIAI

PARDUODAVisų firmų lengvųjų automobilių bei sunkve-žimių eksploatacijos bei remonto žinynus,specializuoto remonto literatūrą autoservi-sams. Išrašo sąskaitas. Atveža. Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

PRANEŠIMAI2012 10 12 d. Mindaugas Gedvilas suBUAB “Redona”, į. k. 123260595, sudarėreikalavimo teisių perleidimo sutartį, pa-gal kurią įgijo reikalavimo teisę reikalautiiš Svetlanos Rukšienės, gyv. Taikos g. 12-29,Vilnius, 66541,86 Lt bei visas kitas su tuosusijusias teises. Užs. LM-3501

Biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto motinosir vaiko pensionas (į. k. 193363032) keičia pavadinimą į Biudžetinę įstaiga Vilniaus miesto krizių centras. Informacija tel. (8 5) 233 3619. Užs. LM-3503

2012 m. lapkričio 14 d.BENDRAS UAB “BALTIC ORTHOSERVICE” IR UAB “VERSLO RESPUBLIKA”

PRANEŠIMAS APIEREORGANIZAVIMO SĄLYGAS

Informuojame, kad yra parengtos UAB “Baltic Orthoservice” ir UAB “Verslo respublika” reor-ganizavimo sąlygos.Reorganizavimo sąlygų pagrindu UAB “Baltic Orthoservice” ir UAB “Verslo respublika” yrareorganizuojamos pagal Civilinio kodekso 2.97 str. 3 d. prijungimo būdu, prijungiant UAB“Verslo respublika”, kuri po reorganizavimo baigs savo veiklą kaip juridinis asmuo, prie UAB“Baltic Orthoservice”, kuri po reorganizavimo tęs savo veiklą.Reorganizavime dalyvauja:

Po reorganizavimo veiksianti UAB “Baltic Orthoservice” perima UAB “Verslo respublika” tur-tą, teises ir pareigas pagal Perdavimo-priėmimo aktą, kuris pasirašomas veiklą tęsiančios bend-rovės naujos įstatų redakcijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dieną. UAB “Verslo res-publika”, kuri po reorganizavimo baigs savo veiklą, sandoriai nuo Perdavimo-priėmimo aktopasirašymo momento bus laikomi po reorganizavimo veiksiančios UAB “Baltic Orthoservice”sudarytais sandoriais ir bus įtraukti į UAB “Baltic Orthoservice” buhalterinę apskaitą.Su reorganizavimo sąlygomis ir kitais su reorganizavimu susijusiais dokumentais galima su-sipažinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. UAB “Baltic Orthoservice” buveinėje: Taikos pr.131A, Kaune. Informacija teikiama tel. (8 37) 47 39 70. Užs. LM-3499

2012 11 14Lietuvos žinios20 Klasifikuoti skelbimai

Lietuvos žiniosw w w . l z i n i o s . l t

Nacionalinis dienra‰tis

r e k l a m a @ l z i n i o s . l t Tel.: 249 2166, 249 2173.

“LIETUVOS ÎINI ” PRENUMERATA PRIIMAMI REDAKCIJOS BIURUOSE:VILNIUJE: Vykinto g. 14, tel.: (8 5) 249 2161. KAUNE: Vytauto pr. 27, tel.: (8 618) 87 802.

SKELBIMAS APIE NEGYVENAMŲ PATALPŲ (PASTATŲ) NUOMOS KONKURSĄ1. TURTO VALDYTOJAS

Oficialus pavadinimas ir kodasLietuvos edukologijos universitetas, 111951498

AdresasStudentų g. 39, Vilnius

Pašto indeksas ŠalisLT-08106 Lietuva

Kontaktiniai duomenys TelefonasKam: Ūkio direktoriui Gintautui Žygaičiui (8 5) 275 8121; 275 0257

El. paštas Faksasūkiodirekcija@vpu.lt (8 5) 275 0257

Interneto adresashttp://www.vpu.lt

2. NUOMOS OBJEKTAS, 5 m2 bendro ploto negyvenamosios TURTO BUVIMO VIETA patalpos Lietuvos edukologijos universitetas:

1. Lietuvos edukologijos universitetas, bendrabutis Nr. 8 (Švitrigailos g. 4) 1 aukštas - inventorinis Nr. 1a2 - 5 m2

3. SĄLYGOS Sąlygas atsiimti: Studentų g. 39, Vilnius, 223 kabinetas (Lietuvos edukologijos universitetas, Ūkio direkcija); Inga Antanavičiūtė, nuo 9.00 val. iki 16.00 val.

4. PARAIŠKŲ DALYVAUTI KONKURSE Iki 2012 m. gruodžio 5 d. 10.00 val.PATEIKIMO TERMINAS:

5. TURTO NAUDOJIMO PASKIRTIS, Dauginimo aparatams įrengti (eksploatuoti).TURTO NAUDOJIMO YPATUMAI:

6. TURTO NUOMOS SUTARTIES 5 (penki) metaiTRUKMĖ (TERMINAS)

7. PARAIŠKŲ DALYVAUTI KONKURSE Studentų g. 39, Vilnius, 223 kabinetasPATEIKIMO VIETA (Lietuvos edukologijos universiteto

Ūkio direkcija); Inga Antanavičiūtė.

8. KOMISIJOS POSĖDŽIO VIETA, 2012 m. gruodžio 5 d. 10.00 val., Studentų g. 39,DATA IR TIKSLUS LAIKAS Vilnius, 223 kabinetas (Lietuvos edukologijos

universiteto Ūkio direkcija). Užs. LM-3504

Informuojame, kad 2012 m. lapkričio 9 d. skelbtame konkurse dėl techninės klaidos ne-teisingai nurodytas vardas. Teisingas skelbimas: ūkininkas VYTAUTAS ČEPAITIS, adresas:Dapšionių k., Sidabravo sen., Radviliškio r., tel. 8 686 56 830, vadovaudamasis LR žemės ūkioministro 2007 04 05 įsakymu 3D-150, skelbia konkursą fermų paskirties stoginių žvėre-liams, mėšlidės statybų ir tvarto remonto į sandėlį darbams.

Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 7 kalendorines dienas nuo skelbimo pasirodymo spau-doje, skelbime nurodytu adresu. Vokų atplėšimo procedūra vyks 2012 m. lapkričio 23 d.9 val. 00 min. Dapšionių k., Sidabravo sen., Radviliškio r. Užs. R-627

Šiaulių apygardos teismas D.Lukšienės parduotuvė (įmonės kodas: 172243268, įmonėsadresas: Muziejaus g. 2, Raseiniai) iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrėUAB “Ius Positivum”.Administratoriaus įgaliotu asmeniu paskirtas Vaidas Jakaitis (mob. tel. Nr. 8 618 56 155). Nu-tartis dėl bankroto bylos iškėlimo D.Lukšienės parduotuvė įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 3 d.Administratorius priima kreditorių finansines pretenzijas iki 2012 12 03 adresu: Bank-rutuojanti D.Lukšienės parduotuvė, administratorius UAB “Ius Positivum”, Jogailos g. 7,LT-01116 Vilnius.Taip pat informuojame, kad visos sutartys, sudarytos su D.Lukšienės parduotuvė nuo teis-mo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikomos pasibaigusiomis. Užs. R-628

INFORMUOJAME, kad yra parengtos UAB “M Capital” ir UAB “M Capital life” reorganizavimo sąlygos, pagal kurias:

1. UAB “M Capital” - reorganizavime dalyvaujanti bendrovė (pavadinimas - UAB “M Capital”;teisinė forma - uždaroji akcinė bendrovė; buveinė - Taikos g. 173-2, Vilnius; juridinio asmenskodas - 302451147; registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys - LR juridinių asme-nų registras, tvarkytojas - VĮ Registrų centro Vilniaus filialas; įstatinis kapitalas - 10000 (de-šimt tūkstančių) litų); apmokėto įstatinio kapitalo dydis - 10000 (dešimt tūkstančių) litų).

2. UAB “M Capital life” - reorganizuojama bendrovė (pavadinimas - UAB “M Capital life”;teisinė forma - uždaroji akcinė bendrovė; buveinė - Taikos g. 173-2, Vilnius; juridinio as-mens kodas - 302544950; registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys - LR juridiniųasmenų registras, tvarkytojas - VĮ Registrų centro Vilniaus filialas; įstatinis kapitalas - 13000(trylika tūkstančių) litų; apmokėto įstatinio kapitalo dydis - 13000 (trylika tūkstančių) litų).

3. UAB “M Capital” ir UAB “M Capital life” yra reorganizuojamos pagal LR civilinio kodekso2.97 str. 3 d. prijungiant UAB “M Capital life”, kuri po reorganizavimo baigs veiklą, prie UAB “M Capital”, kuri po reorganizavimo tęs veiklą.

4. Po reorganizavimo veiksianti UAB “M Capital” perims visą UAB “M Capital life” turtą, tei-ses ir pareigas pagal perdavimo-priėmimo aktą bei visi reorganizuojamos UAB “M Capital li-fe” sandoriai bus įtraukti į UAB “M Capital” buhalterinę apskaitą ne vėliau kaip per 15 darbodienų nuo UAB “M Capital” naujos įstatų redakcijos įregistravimo Juridinių asmenų registre.

Su reorganizavimo sąlygomis, nauja UAB “M Capital” įstatų redakcija ir kitais LR Akciniųbendrovių įstatymo 65 str. 2 d. nurodytais dokumentais galima susipažinti darbo dienomisnuo 9 val. iki 18 val. atvykus į UAB “M Capital” ir/arba UAB “M Capital life” adresu: Teatro g.9A-11, Vilnius, prieš tai pranešus iš anksto tel. 8 659 98 943.

UAB “M Capital” direktorius Arnas Markevičius

UAB “M Capital life” direktorius Arnas Markevičius Užs. LM-3498

UAB “Baltic Orthoservice” (reorganizavime da-lyvaujanti bendrovė - teisinė forma: uždaroji ak-cinė bendrovė; buveinė - Taikos pr. 131A, Kaunas,įmonės kodas - 110866664;PVM mokėtojo ko-das -LT108666610; registras, kuriame kaupia-mi ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį- LR juridinių asmenų registras, tvarkytojas - VĮRegistrų centras Kauno filialas)

UAB “Verslo respublika” (reorganizuojamabendrovė - teisinė forma: uždaroji akcinėbendrovė; buveinė - Taikos pr. 131A, įmonėskodas - 300006892; PVM mokėtojo kodas -LT100001183119; registras, kuriame kau-piami ir saugomi duomenys apie juridinįasmenį - LR juridinių asmenų registras, tvar-kytojas - VĮ Registrų centras Kauno filialas).

ir

Valstybės sienos apsaugos tarnybosprie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT)

VILNIAUS RINKTINĖ SKELBIA VIEŠĄ PREKIŲ AUKCIONĄ NEREIKALINGAM BIOLOGINIAM TURTUI PARDUOTI

Parduodamo turto sąrašas, pradinės pardavimo kainos bei išsami informacija patalpinti in-terneto svetainėje www.pasienis.lt skiltyje viešieji pirkimai.Aukcionas vyks VSAT Vilniaus rinktinėje 2012 m. lapkričio 29 d. 10.00 val., adresu: Vilniaus g. 41,Mickūnų mstl., Mickūnų sen., Vilniaus r.Parduodamo turto apžiūra vyks VSAT Vilniaus rinktinėje Kinologijos skyriuje, aukščiau minėtu adresu, 2012 m. lapkričio 26-28 dienomis nuo 9.00 iki 15.00 val.Neįvykus aukcionui arba nepardavus viso turto, antras aukcionas bus vykdomas tuo pačiu adresu2012 m. gruodžio 6 d. 10.00 val. Turto apžiūra vyks gruodžio 3-5 dienomis nuo 9.00 iki 15.00 val.Aukciono dalyvio bilieto kaina - 10,00 Lt, žiūrovo - 5,00 Lt. Už aukcione parduotą turtąatsiskaitoma grynais pinigais turto pardavimo dieną. Informaciją teikiantis asmuo - Marjan Deinarovič, Kinologijos skyriaus vyriausiasis specialistas, tel. (8 5) 219 8191, faks. (8 5) 219 8105. Užs. LM-3502

PRANEŠIMASDėl neeilinio akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” visuotinio

akcininkų susirinkimo ir AB “SKV-VALDA” visuotinio akcininkų susirinkimoAkcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba”, kodas 121420097, buveinė: Sa-vanorių pr. 191A, Vilnius, valdybos iniciatyva ir sprendimu šaukiamas akcinės bendrovės “Spe-cializuota komplektavimo valdyba” neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas ir nuo akcinėsbendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” atskiriamos AB “SKV-VALDA” visuotinis ak-cininkų susirinkimas (iki AB “SKV-VALDA” įstatų įregistravimo Lietuvos Respublikos juridiniųasmenų registre dienos akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” ir AB“SKV-VALDA akcininkai sutampa).Akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” neeilinis visuotinis akcinin-kų susirinkimas įvyks 2012 m. gruodžio 14 d. 15 val.Atskiriamos AB “SKV-VALDA” visuotinis akcininkų susirinkimas įvyks 2012 m. gruodžio 14 d. 16 val.Abu susirinkimai įvyks akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” buveinėjeadresu: Savanorių pr. 191A, Vilnius. Abiejų bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų apskaitosdiena yra 2012 m. gruodžio 7 d. Dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tiktie asmenys, kurie yra akcininkais visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje.Akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” neeilinio visuotinio akcinin-kų susirinkimo darbotvarkė:1. AB “SKV-VALDA” atskyrimas nuo akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba”;2. AB “SKV-VALDA” atskyrimo nuo akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba”sąlygų tvirtinimas;3. Akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” naujos įstatų redakcijos tvirtinimas;4. Sprendimų vykdymo pavedimas.AB “SKV-VALDA” visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė:1. AB “SKV-VALDA” atskyrimas nuo akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba”;2. AB “SKV-VALDA” atskyrimo nuo akcinės bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba”sąlygų tvirtinimas;3. AB “SKV-VALDA” įstatų tvirtinimas;4. AB “SKV-VALDA” valdybos rinkimas; 5. Sprendimų vykdymo pavedimas.Sprendimų projektus bei kitą informaciją galima gauti akcinės bendrovės “Specializuotakomplektavimo valdyba” buveinėje darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 val. Užs. R-629

2012 11 14Lietuvos žinios22 TV programos

TREČIADIENIS 14 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-711.00 2008-2012 metų

kadencijos LR Seimo baigiamojo posėdžiotiesioginė transliacija

12.40 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida

13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla

dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu

į gestų kalbą)18.50 “Prisikėlęs faras” N-719.45 “Rojus Lietuvoj”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Stilius”. Veidai21.45 “Teisė žinoti”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Teisė žinoti”.

Laidos tęsinys22.45 “Garsiausios pasaulio

kapinės”. Florencija,Santa Kročė

23.25 Vakaro žinios23.40 “Rojus Lietuvoj” (k.)0.10 “Stilius”. Jausmai (k.)

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Agentas Šunytis”6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris”7.20 “Madagaskaro

pingvinai” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.45 Koncertas “Auksinis

gramofonas” (k.)13.10 “Didžioji sėkmė”13.40 “Madagaskaro pingvinai”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos”18.45 Žinios19.19 “KK2” N-719.55 “Diagnozė: Seimas”20.55 “Karamelinės naujienos” N-721.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva”22.35 Veiksmo trileris “Sala” N-71.25 “Įstatymas ir tvarka.

Specialiųjų tyrimų skyrius” N-7

TV36.30 “Teleparduotuvė”6.45 “Simpsonai”7.15 “Nauja diena”. Tiesioginė

transliacija8.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Beatos virtuvė”12.00 “Ką manai?”13.00 “Akistata”13.40 “Juodoji skylė”14.10 “Drakonų medžiotojai”14.40 “Skunk Fu”15.10 “Ančiukas Donaldas

ir draugai”15.40 “Simpsonai”16.10 “Meilės prieglobstis”

17.10 “Drąsi meilė”18.10 “Naisių vasara”18.45 TV3 žinios19.20 “Akistata”20.00 “Motina ir sūnus”20.30 “Be komentarų”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Vikingų loto”22.05 “Daktaras Hausas”23.05 “CSI Niujorkas”0.05 “Žmogžudystė”1.00 “Gelbstint Greisę”1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Kalbame ir

rodome” (k.) N-78.00 “Užkalnio 5” (k.) N-79.00 “Prajuokink mane” (k.) N-710.00 “Svotai” (k.) N-711.00 “Raudonas dangus” (k.) N-712.00 “Jūrų velniai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Kalbame ir rodome” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Liejyklos gatvė” N-719.25 “Auksarankiai” N-720.00 Žinios20.25 “Taip. Ne”21.25 “Sąmokslo teorija” N-722.25 “Mentai” N-723.25 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-70.25 “Kalbame ir

rodome” (k.) N-71.25-5.59 “Bamba” S

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50“Superdidvyrių komanda” 8.15 “Betmeno nuoty-kiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05“Supermeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džekonutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” N-711.00 “Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Te-resa” 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilėsmiestas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonųkova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Didžiojosprogimo teorija” N-7 17.30 “Pasaulio virtuvė”18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai”N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo moty-vai” N-7 21.00 Veiksmo komedija “Paskutinisskautas” N-14 23.10 “Užribis” N-7 0.10 “Pasitikėkmanim” N-7

LRT kultūra8.00 “Odisėjo klajonės” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00“Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Gintarinės batu-tos meistrai”. Gintaras Rinkevičius (k.) 13.00 “Po-sūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.) 13.30 Operos so-listo, režisieriaus prof. Rimanto Sipario 85-osiomsgimimo metinėms. Muzikinis f. “Man girdisi garsasnutilęs” (k.) 13.50 “Muzikos pasaulio žvaigždės”.Griežia Vilniaus valstybinis kvartetas. ProgramojeJ.Haidno kvartetas B-dur, op. 76, Nr. 4 (k.) 14.15 At-vira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai”15.00 “Tapatybės labirintai” (k.) 15.30 “Kultūrųkryžkelė”. Vilniaus albumas 15.45 “Laba diena, Lie-tuva” (k.) 18.00 “Etnokultūros ratas”. Raštai iš neži-nios (runos) 18.30 “Netradicinės pamokos” 19.15“Pinigų karta” 20.00 “Emigrantai” 20.35 “Kultūra”.Skulptorius Romas Kvintas 20.50 J.Meko kūrybosretrospektyva. “Prarasta prarasta prarasta” 22.10Drama “Nesveikai laiminga” N-14 23.35 “Kūrybosmetas”. Fotografas Alfonsas Butvytis 0.00 Panora-ma (k.) 0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 1.40“Muzikos pasaulio žvaigždės”. Dainuoja VladimirasPrudnikovas, akompanuoja Nijolė Ralytė

TV69.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Adrenalinas” 10.00“Topmodeliai” 11.00 “Kobra 11” 12.00 “Aferistas”13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Rezidentai”

14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Topmodeliai”16.00 “Vampyrų žudikė” 17.00 “Kobra 11” 18.00“Aferistas” 19.00 “CSI kriminalistai” 20.00 “Vedęs irturi vaikų” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Veiksmo f.“Dingę be žinios 2” 23.35 Europos pokerio turas0.35 “6 kadrai” 1.05 “Stivenas Sigalas. Įstatymųsergėtojas” 1.35 “CSI kriminalistai”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Gyvenimo būdas” 10.15 “Namųdaktaras” 10.55 Dok. f. “Reaganas”. 1 d. N-7 12.00“Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20TV parduotuvė 14.00 “Negaliu tylėti” 15.00 Žinios15.10 “Jaunikliai” N-7 15.45 Dok. f. “Reaganas”. 2d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Reaganas”. 2 d.tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai”18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45 Dok. f.“Didieji politikai. Franklinas Rooseveltas”. 2 d. N-721.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30“Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TVpokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” ži-nios 9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45 “Kenedžiai”10.45 “Kultūra+” (k.) 11.15 “Kritinė riba” N-712.15 “Vienišų seselių klubas” N-7 12.45 “Joe Zeeaugintiniai” 13.45 “Reidas” (k.) 14.15 “Mūsų augin-tiniai” 14.45 Drama “Žiedo istorija” N-7 16.45“Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 17.15 “Se-nas geras faras” N-7 18.15 “Gyvūnai - darbopirmūnai!” 18.45 “Pražūtingas auksas” N-7 19.45“Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios20.15 “Advokatė Lovinski” 21.15 “Karamelė” 22.15“Balticum TV” žinios 22.30 “Kinomano užrašai” (k.)22.45 “Daktarės dienoraštis” N-7 23.45 “Misija: iš-teisinti!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Drama “Kažkur tarp ten ir čia” N-7 9.00 Dra-ma “Tarp dviejų mylimųjų” N-7 11.00 Animac. f.“Iliuzionistas” 13.00 Vesternas “Kario kelias” N-715.00 Komedija “Prancūziška apgaulė” 17.00 Dra-ma “Elektriniame rūke” N-7 19.00 Animac. f. “Alfa

ir Omega” 21.00 Trileris “Pietietiškos istorijos” N-723.20 Komedija “Dar palaukite...” N-14 1.00 Trileris“Linkėjimai iš Paryžiaus” N-14

1 Baltijos Kanalas6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.00 Naujie-nos 10.30 “Gerai ir pigiai” su Darja Doncova 12.00Kitos naujienos 12.25 Laikas pietauti! 13.00 Naujie-nos 13.15 Pirkimo valdymas 13.55 “Nelygiavertėsantuoka” 14.55 Mados nuosprendis 16.00 Vakaronaujienos 16.55 Suprasti. Atleisti 17.40 Susituokime18.50 Tegul kalba 20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas”21.20 “Po priedanga” 23.35 Lietuvos “Laikas” (lietu-vių kalba) 23.55 Vakarinis Urgantas 0.35 Vakaronaujienos 0.50 “Aukso spąstai” 2.30 Suprasti. Atleisti

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Operatyvininkai” 9.00 Žinios9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiau-sia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.10 Žinios.Maskva 12.30 Žinios. Budėtojų dalis 12.50 Visa Rusi-ja 13.00 “Viskas bus gerai” 13.55 “Kilmingų mergeliųinstitutas” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.15Žinios. Maskva 15.40 Visa Rusija 15.50 “Zemstvosgydytojas” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Žinios 18.30Tiesioginis eteris 19.20 “Ievos spalva” 21.05 “Šuniš-kas darbas” 22.05 “Ištikimi priesaikai” 23.00“Valstynininkas” 23.50 “Operatyvininkai” 0.45 Ži-nios+ 1.00 “Klimo Samgino gyvenimas” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic10.55 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga11.25 “Futbol Mundial” žurnalas 11.55 Tenisas.Barclays ATP pasaulio turo finalinio turnyro apžval-ga 12.55 Motosportas. Pasaulio ralio čempionatas.Ispanijos etapo apžvalga 13.55 Ledo ritulys. KHL.“Avangard” - “Metallurg”. Tiesioginė transliacija16.30 “Futbol Mundial” žurnalas 16.55 Futbolas.Draugiškos rungtynės. Rusija - JAV. Tiesioginėtransliacija 19.00 Motosportas. Pasaulio ralio čem-pionatas. Ispanijos etapo apžvalga 19.35 Futbolas.Draugiškos rungtynės. Rusija - JAV 21.25 Futbolas.Draugiškos rungtynės. Olandija - Vokietija. Tiesio-ginė transliacija 23.30 Futbolas. Draugiškosrungtynės. Švedija - Anglija

Kinas TeatrasVILNIUSSKALVIJA

NUOGAS PRIEGLOBSTIS (drama)14 d. 17.15 val.BŪSENA (dokumentinis filmas)14 d. 19.30 val.LAUŽYTI GARSĄ (dokumentinis filmas)14 d. 21 val.APSISPRENDIMAS (drama)15 d. 17 val.ATSIPRAŠAU, KAD SUTRUKDŽIAU (drama)15 d. 19 val.HANUSENAS (drama)15 d. 21 val.PASAKAPOKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis filmas)14 d. 17, 21.15 val.; 15 d. 21 val.Į ROMĄ SU MEILE (komedija)14 d. 17.15 val.; 15 d. 18 val.LABAS VAKARAS, PONE VALENBERGAI (drama)14 d. 18.30 val.KINO VAKARAI SU IZOLDA. VALDA BIČKUTĖ14 d. 19 val.JOS (dokumentinis filmas)14 d. 19.30 val.; 15 d. 16 val.ATOSTOGOS PRIE JŪROS (komedija)14 d. 21 val.; 15 d. 17.45 val.KELYJE (komedija)14 d. 21.30 val.; 15 d. 15 val.CARAITIS IVANAS IR VILKAS PILKAS (animacinis filmas)15 d. 15.30 val.ANIMACIJOS DIRBTUVĖS15 d. 18 val.PUSBROLIAI (komedija)15 d. 20 val.AFTERIS (drama)15 d. 20.30 val.; 12 d. 21 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)15 d. 21.45 val.MULTIKINOVĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)14 d. 11, 13.15, 15.30, 17.45 val.; 15 d. 10.30,12.30, 14.30, 15.30, 17.45 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (animacinis filmas)14 d. 12, 14.30, 17, 19 val.; 15 d. 10, 12, 14.30,16.45, 19 val.SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija)14, 15 d. 17.15, 19.45, 22 val.

BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)15 d. 19.30, 22 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (komedija)14 d. 10.30, 12.45, 14.45 val.; 15 d. 10.15, 12.30,14.40, 16.45 val.PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris)14, 15 d. 19.45, 22 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris)14, 15 d. 17, 19.20, 21.45 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)14 d. 12.30, 15.30, 16.45, 18.45, 20, 21, 21.45 val.;15 d. 12.30, 14, 16.30, 19, 21 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)14, 15 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)14, 15 d. 11.15, 13.15, 15.15 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama)14, 15 d. 21.15 val.DŽOKAS (3D, animacinis filmas)14, 15 d. 10.15 val.DŽOKAS (animacinis filmas)14 d. 10.30, 12.45, 14.45 val.; 15 d. 10, 12 val.

KAUNASFORUM CINEMASAPGAULINGA AISTRA (trileris)14 d. 19.30, 21.50 val.; 15 d. 21.50 val.SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija)14, 15 d. 13.30, 16, 18.30, 21 val.BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)15 d. 18.30, 21.30 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)14 d. 11.45, 16.30 val.; 15 d. 11.45 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)14 d. 10.15, 12.30, 14.45, 16.45 val.; 15 d. 10.15,12.30, 14.45 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)14, 15 d. 15.45, 20.30 val.PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris)14, 15 d. 19.15 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)14 d. 11.30, 13, 14.30, 17.45, 19.45, 20.45 val.; 15 d. 11.30, 13, 14.30, 17.45, 20.45 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris)14, 15 d. 21.30 val.PRAGARAS ROJUJE (drama)14, 15 d. 13.15, 18 val.

MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)14, 15 d. 10.45, 14.15 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)14, 15 d. 12.45, 15, 17.15 val.KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas)14, 15 d. 11 val.LEDYNMETIS 4: ŽEMYNŲ ATSIRADIMAS (animacinis filmas)14, 15 d. 11.15 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMASAPGAULINGA AISTRA (trileris)14, 15 d. 13.45, 16.15, 19, 21.30 val.BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)15 d. 18.30, 21.30 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)14 d. 10.30, 15.15, 21.45 val.; 15 d. 10.30, 15.15 val.PABANDOM IŠ NAUJO (komedija)14, 15 d. 13.30, 18.30 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)14 d. 10.15, 12.30, 14.45, 17.15, 19.30 val.; 15 d.10.15, 12.30, 14.45 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)14, 15 d. 10.45, 14.15, 17.45, 20.20, 21.15 val.

KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris)14, 15 d. 18.15 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)14, 15 d. 13, 18 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)14, 15 d. 14, 16, 20.40 val.LAUKINIAI (komedija)14, 15 d. 15.45, 21 val.KARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas)14, 15 d. 11.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMASAPGAULINGA AISTRA (trileris)14 d. 20.15 val.

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija)14, 15 d. 15.15, 20.15 val.BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)15 d. 18.30, 21.30 val.DAINA.LT KONKURSO FINALAS (renginys)15 d. 13 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)14, 15 d. 12.45 val.VYRAS SU GARANTIJA (komedija)14, 15 d. 18.15 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)14 d. 10.15, 15.30, 18 val.; 15 d. 10.15, 15.30 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)14 d. 13.45, 16.30, 19, 21.45 val.; 15 d. 16.30, 19,21.45 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)14, 15 d. 10.45, 14.15, 17.45, 21.15 val.LAUKINIAI (komedija)14, 15 d. 20.45 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)14, 15 d. 14, 16.15, 18.45 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONASAPGAULINGA AISTRA (trileris)14 d. 21.30 val.PABANDOM IŠ NAUJO (komedija)14, 15 d. 15.20, 18.15, 21 val.BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)15 d. 18.30, 21.30 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)14, 15 d. 13 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)14, 15 d. 16 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)14, 15 d. 14.45, 18, 21.10 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)14 d. 19 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS16 ir 17 d. 18.30 val. “Figaro vedybos”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS14 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Duburys”

15 ir 16 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas”JAUNIMO TEATRAS15 d. 18 val. “Gupelė”

16 d. 18 val. “Barbora ir Žygimantas”RUSŲ DRAMOS TEATRAS14 d. 18 val. “Ačiū, Margo!”15-18 d. 19 val. Tarptautinis džiazo festivalis “Vilnius Mama Jazz 2012”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS14 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas”15 d. 18.30 val. “Meistriškumo pamoka (Maria Callas)”

16 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)”17 d. 18.30 val. “Damos vizitas”18 d. 12 ir 15 val. “Mama katinas”VILNIAUS “LĖLĖ”Didžioji salė14 d. 18.30 val. VŠĮ “Trupė liūdi”. “Mano vardas Čarlis”17 d. 12 val. “Grybų karas”18 d. 12 val. “Eglė žalčių karalienė”Mažoji salė17 d. 14 val. “Liunės nuotykiai”18 d. 14 val. “Baltos pasakos”KEISTUOLIŲ TEATRAS16 d. 19 val. “Gerbiami piliečiai!”

17 d. 19 val. “Vasarotojai”

MENŲ SPAUSTUVĖ15 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Feel Link”15 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Antigonė (ne mitas)”16 d. 19 val. Juodojoje salėje. Vyčio Jankausko šokio teatras. “Budėjimai”“DOMINO” TEATRAS14 d. 19 val. “2 vyrai. 1 tiesa”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS14 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Mendelio milijonai”14 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. “Stebuklingas Tenesis”15 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Antigonė Sibire”15 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. Vilniaus mažasisteatras. “Motina (Vasa Železnova)”16 d. 18 val. Didžiojoje scenoje. Maironio 150-ųjųgimimo metinių minėjimasKAUNO MUZIKINIS TEATRAS14 d. 17 val. “Muzikos garsai”15 d. 18 val. “Dulkių spindesys”16 d. 18 val. “Čigonų baronas”KAUNO KAMERINIS TEATRAS

15 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”16 d. 18 val. “Žanas ir Beatričė”KAUNO MAŽASIS TEATRAS15 d. 19 val. Kauno proceso teatras. “Laisvės dimensija”16 d. 18 val. “Silvija”17 d. 12 val. Alytaus miesto teatras. “Ambrozijus,Purkius ir...”KAUNO TEATRO KLUBAS15 d. 19 val. “The Ditties”16 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS

14 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”15 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”16 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Viskas apie moteris”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS16 d. 18.30 val. “Paryžiaus katedra”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS14 d. 18 val. Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus akustinis koncertas15 d. 18 val. “Skerdynių dievas”16 d. 18 val. “Baltaragio malūnas”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS15 d. 18 val. Aistės Smeilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus akustinis koncertasPANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS14 d. 10 val. Vaikų knygos šventė “Vaikystės pašaukta, atbėga pas vaikus knyga”

Orai ir horoskopai 232012 11 14Lietuvos žinios

SAULĖteka 7:48leidžiasi 16:18dienos ilgumas 8:30

MĖNULISPirmąją jaunatiesdieną Mėnulis teka 8:24, leidžiasi 16:39

ŠIANDIEN: debesuota su pragiedruliais, be lietaus. Temperatūradieną 5-8 laipsniai šilumos.

RYTOJ: mažai debesuota, kritulių nenumatoma. Naktį vietomispašals, temperatūra dieną 4-9 laipsniai šilumos.

319-oji metų diena. Lapkričio keturioliktoji, trečiadienis, trečioji 47-osios metųsavaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 47 dienos.

Geros dienos! LŽ

Senoliai sakydavo: Ar prausk, ar neprausk varną - vis tiek juoda.

Vardadienį šiandien švenčia: Adeodatas, Gotfridas, Emilis, Judita, Saulenė; rytoj: Albertas, Klementina, Leopoldas, Vaidilas.

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS

+17

+8

+6 +2

+6 +1

+5

+5 -1

+5 0

+1

+6

Lisabona

+22Malaga

+17Madridas

+18Alžyras

+22Tunisas

+16

Atėnai+21

Larnaka

+16Stambulas

+18Barselona

+18Bordo

+12Dublinas

+11Paryžius

+11Londonas

+20 Nica

+21Roma

+20Dubrovnikas

+8Sofija

+6Bukareštas

Varna

+4Maskva

+8 Helsinkis

+7Kijevas

+71Berlynas

+8

Kopenhaga+9

Stokholmas

+11

Oslas

+10Amsterdamas

+9Miunchenas

+7Praha

+5Vilnius

+8Talinas

+8Ryga

+5

Minskas

+7Sankt Peterburgas

Bratislava

+7Varšuva

+8Viena

+9Budapeštas

Delčia XII 06

Jaunatis XI 14

PriešpilnisXI 20

Pilnatis XI 28

2012 11 14Lietuvos žinios24 Margumynai

Prancūzai ne juokais sunerimopasirodžius pranešimams, kadvienas garsiausių šalies aktoriųGerard’as Depardieu ketina prisijungti prie kitų garsenybių,paliekančių Prancūziją dėl didelių mokesčių.

63 metų prancūzų aktorius jaunusipirko namą Belgijos kaimeNešene, kuris yra maždaug už 5kilometrų nuo Belgijos sienos suPrancūzija. Ši žinia akimirksniuapskriejo Prancūzijos žiniasklai-dą. “Nejau Prancūzijos kino pasi-didžiavimas teikia pirmenybę nesavo žemei, o tai nuobodžiai ša-liai”, - klausė laidos vedėjas per te-levizijos kanalą TF1. Jis padarė iš-vadą, kad G.Depardieu išvažiuojaketindamas išvengti prezidentoFrancois Hollande’o mokesčių re-formos, kuria siekiama labiau ap-mokestinti turtuolius, pasekmių.Ši reforma numato apmokestin-ti 75 proc. pajamų, kurios permetus yra didesnės nei 1 mln. eu-rų, taip pat padidinti prabangosmokestį.

Nors G.Depardieu niekada ne-atskleidė, kokio dydžio yra jo tur-tas, žinoma, kad jis gauna pajamų išprodiuserių bendrovės, Anžu, Bor-do, Italijos ir Maroko vynuogynų,taip pat restorano Paryžiuje. Akto-riui nemažai nubyrės ir iš naujo fil-mo apie Asterikso ir Obelikso nuo-tykius, kuris netrukus bus pradėtasrodyti Prancūzijos kino teatruose.Šiame filme garsusis aktorius vai-dina Obeliksą.

F.Hollande’ui paskelbus, kad busįvesti nauji mokesčiai turtuoliams,

Prancūziją jau paliko tokios garse-nybės kaip milijardierius Ber-nard’as Arnault, aktorius Christia-

nas Clavier ir kosmetikos giganto“L’Oreal” vykdomasis direktoriusLidsay Owenas-Jonsas.•

G.Depardieu bėga dėl mokesčių

G.Depardieu ir aktorė Catherine Deneuve džiaugiasi naujo filmo apie Asteriksą ir Obeliksą pasirodymu. / Užsienio spaudos ir Reuters/Scanpix nuotraukos

Garsiausia Londono tvirtovė turėjo pakeisti spynas, kai paaiškėjo, kad pavogti du raktųkomplektai. Dėl šios vagystėsTauerio pareigūnai raudonuojaiš gėdos.

Policija pradėjo tyrimą, kai lapk-ričio 6-osios paryčiais nežinomasįsibrovėlis pateko į šią istorinę pilį,kurioje saugomos neįkainojamoskaralienės Elžbietos II brangenybės,ir pavogė raktus. Kaip nurodomaTauerį valdančios pelno nesiekian-

čios organizacijos “Historic RoyalPalaces” pranešime, pavogti raktai,kuriais naudojantis galima prieitiprie pilies pakeliamųjų tiltų, konfe-rencijų salių ir restorano. Įsibrovė-lis buvo sulaikytas ir išvesdintas, ta-čiau tik vėliau apsižiūrėta, kaddingo kai kurie raktai. Tauerio ats-tovai tikina, kad karališkosiomsbrangenybėms, tarp jų karūnoms irskeptrams, kuriuos per oficialias ce-remonijas naudoja Elžbieta II, ne-buvo iškilęs pavojus būti pavog-toms. Mat įsibrovėlis tik sugebėjo

patekti pro vartus prie pagrindinioįėjimo, vėliau buvo sulaikytas ir iš-vesdintas iš teritorijos.

“Atlikome vidinį patikrinimą irpadarėme išvadą, kad mūsų gerai iš-plėtotos saugumo sistemos ir proce-dūros yra patikimos”, - teigia “His-toric Royal Palaces”. Vis dėlto žalospadaryta - spynų keitimas atsiėjo ke-lis tūkstančius svarų sterlingų.

Tauerį saugo karališkųjų rūmųsargybiniai, vilkintys puošnias vi-duramžių uniformas ir neturintysšiuolaikinių ginklų.•

Pavogė Tauerio raktus

Šveicarijoje iškeptas daugiaukaip kilometro ilgio tortas netik suteikė smagumo pilvui, betir buvo panaudotas kilniamtikslui.

Šveicarų konditerių armija pate-ko į Guinnesso rekordų knygą iš-kepusi 1 221,6 metro ilgio šokoladi-nį “Napoleoną”. 4,2 t sveriantįkepinį kūrė maždaug 100 žmoniųkomanda. Tortas beveik 200 metrųviršijo ankstesnį, prieš 20 metų Bel-gijoje pasiektą rekordą.

Kruopščiai apžiūrėjusi kiekvienąsluoksniuoto torto centimetrą, kadįsitikintų jo vientisumu, Guinnessoteisėja Anna Orford paskelbė naująrekordą. Ji džiaugsmingais šūksniaispasveikino maždaug 2 tūkst. smal-suolių, susirinkusių suvažiavimųcentre “Palexpo” Ženevoje. Projektąinicijavo Gilles’is Desplanches’as,norėdamas paminėti 25-ąsias savo

konditerijos parduotuvės metines.Pasirengimas darbui truko pusmetį,iš viso plušėjo 250 žmonių.

Milžiniškas tortas, kuriam prirei-kė 864 l grietinėlės, 576 l pieno, 600kg miltų, 432 kg sviesto ir 360 kg šo-koladinio įdaro, buvo supjaustytasį 30 tūkst. gabalėlių ir parduotas.100 tūkst. Šveicarijos frankų (83tūkst. eurų) siekiančios pajamosatiteks kovos su krūties vėžiu orga-nizacijai.•

Konditerių rekordas

Japonų išradimas pranoko visuslūkesčius ir, tikėtina, palengvinogyvenimą daugybei verslininkų,kuriems nuolat reikia susitikinėti su žmonėmis.

Neregėtą populiarumą Japonijo-je pelnė apatiniai drabužiai, panai-kinantys žarnyno dujų kvapą. Benelabiausiai ši idėja patiko sunkiaidirbantiems šalies verslininkams.

Daugybę apatinių drabužių, nai-kinančių nepageidaujamus kvapus,sukūrė japonų tekstilės kompanija“Seiren”. “Pirmosioms dezodoruo-jamoms kelnaitėms, kurios būtų ga-na patogios dėvėti kasdien, betveiksmingai ir greitai eliminuotųstiprius kvapus, sukurti mums pri-reikė kelerių metų”, - sakė kompa-nijos atstovė Nami Yoshida.

Iš pradžių manyta tokių drabužiųpasiūlyti tiems, kuriems reikia slau-gos, ir ligoninėms. Kompanija labainustebo, kai gaminius ėmė pirkti irdaugybė paprastų pirkėjų, tokių kaipverslininkai, kuriems kasdien reikiabendrauti su žmonėmis.

Naujieji apatiniai gaminami iš au-dinio pluošto, kuris turi kvapus ab-sorbuojančių keraminių dalelių.Kompanija išplėtojo šią technologi-ją, kai į ją kreipėsi gydytojas ir pa-siūlė sukurti gaminių, kurie padėtųišspręsti dirgliosios žarnos sindro-mą turinčių žmonių problemas dėlpernelyg gausiai išsiskiriančių dujų.Dabar kompanija gamina 22 rūšiųgaminius, taip pat kojines bei triko-tažinius marškinėlius, kurie naikinablogą pėdų ir pažastų kvapą.•“The Times”, WENN, “The Sun”, AFP, BNS, LŽ

Daugiau jokių blogų kvapų

Iš pažiūros paprasti “Seiren” drabužiai turi nepaprastų savybių.

Dabar jau nebeaišku, ar patikimai saugomas Londono Taueris.

“Napoleonas” supjaustytas į gaba-lėlius ir parduotas.

Muzikos legenda seras EltonasJohnas ir jo partneris DavidasFurnishas džiūgauja, kad turėsantrą vaiką, kurio vėl laukiasisurogatinė motina.

Hito “Rocket Man” atlikėjas irD.Furnishas jau turi sūnų Zacha-ry Furnishą-Johną, kurį 2010metų gruodį pagimdė ta pati su-rogatinė motina. Jos vardas ne-skelbiamas, bet manoma, kad mo-teris gyvena Kalifornijoje. Ryšį suja pora užmezgė per Los Andželocentrą “Center for Surrogate Pa-renting”. Vienas šaltinis sakė, kadEltonas ir Davidas yra devintamdanguje, o tą ponią myli kaip se-serį ir jausis jai skolingi visą gy-venimą, nors, žinoma, jai buvogerai atlyginta.

E.Johnas neseniai kalbėjo ne-norintis, kad jo sūnus augtų vien-turtis.• E.Johnas jau augina sūnų.

Atsidavė tėvystei