POŽIŪRIS

Ministras pasuko ne tuo keliu

2013 m. balandžio 2 d. / Antradienis / Nr. 74 (13 499)

ORAI

Debesuota, daugelyje rajonųsnigs. Temperatū-ra dieną 1-2 laips-niai šilumos.

19p.

Vilniaus universiteto profesoriaus, psichiatro Dainiaus Pūro teigimu, mūsų vyriausybės vis dar nesugeba veiksmingai reaguoti į savižudybių epidemiją, todėl ji niekaip nesibaigia.

Šalį kaustanti savižudybių epide-mija yra užtrukusio liguisto atsako įpsichosocialinį stresą, pereinant išuždaros visuomenės į atvirą, pasek-mė. Tuo įsitikinęs D.Pūras pabrėžia,kad bendromis pastangomis turėtu-me atsisveikinti su primityviais mi-tais, esą polinkis žudytis yra neišven-

giamas reiškinys, “įrašytas” į Lietu-vos gyventojų genus. Pasak profeso-riaus, kitos valstybės, nuosekliai in-vestuodamos į savižudybių mokslinęanalizę ir pasirinkdamos tinkamasprevencijos priemones bei deramąfinansavimą, sugebėjo sumažinti jų skaičių.

Mūsų mentalitetą sužalojo XX amžiaus tragedijos

Kaina1,99 Lt

www.lzinios.lt

4p.

Lietuvos žiniosPRAMOGOS

Po gimtadieniosiautulio“Bekešo vilkai”išsiskirstė

VERSLAS

Bylos bankui - irNorvegijoje, ir Lietuvoje 9p.

Vyriausioji rinkimų komisija dumėnesius negali apsispręsti, aratimti Raseinių rajono savivaldybėstarybos nario pažymėjimą iš JūratėsGarliauskienės, mat ji yra laikinojiRaseinių neįgaliųjų dienos užimtu-mo centro direktorė 5p.

Kauno “Žalgiris” po penktadienįBerlyne patirto fiasko Eurolygojevakar Klaipėdoje pateikė dar vienąstaigmeną - LKL reguliariojo sezo-no rungtynes 77:78 pralaimėjo įs-pūdingai žaidžiančiam vietos “Neptūnui” 15p.

17p.

UŽSIENIS

Grasintojai su ginklu

Šiaurės Korėjos grasinimai pieti-niams kaimynams ir JAV skambakaip bepročio svaičiojimas. Tačiaukarui įžiebti pakaktų vienos provo-kacijos pasienyje, o aukos būtųskaičiuojamos šimtais tūkstančių.Pchenjaną kartą jau išgelbėjo Kini-ja, bet antrą sykį tai nebepasikar-tos. Šiauriečiams karas būtų toly-gus savižudybei. Tačiaukomunistinės valstybės diktatoriusKim Jong Unas savižudybės nebi-jo. Jis tituluoja save “didingiausiuvadovu pasaulyje”. Sunku pasaky-ti, kokie psichologiniai kompleksaijį verčia taip daryti.

7p.Rom

o Ju

rgai

čio

nuot

rauk

a

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Moldovoje beveik pusė važinė-jančių lengvųjų automobiliųyra su lietuviškais registracijosnumeriais. Maskvoje jų priskai-čiuojama apie 10 tūkst., nema-žai Lietuvoje registruotų maši-nų važinėja Ukrainoje, Užkaukazės šalyse.

Sukrėsti nelegalaus automobilių eks-porto masto mūsų šalies pareigūnaigrasinasi jį pažaboti.

Į Rusiją, kitas Nepriklausomų Valsty-bių Sandraugos šalis, taip pat - Ukrai-ną, Moldovą, Gruziją, Azerbaidžaną irArmėniją iš Lietuvos išvežami daugiausianaudoti lengvieji automobiliai.

3p.

11p.

Tramdysnelegalų eksportą

Per 2012 metusį Ukrainą išriedėjo mašinų

už 10,7 mln. litų, į Moldovą - už 3,3 mln. litų, į Gruziją - už 5,1 mln. litų,

į Armėniją - už 75,8 tūkst. litų.

2013 04 02Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Kas lemia užsienio politiką

KĘSTUTIS GIRNIUS

Sena patarlė byloja: “Per daug vi-rėjų sugadina sriubą.” Ar galima tąpatį teigti apie užsienio politiką?Konstitucija ypatingus įgaliojimus su-teikia prezidentui, kuris “sprendžiapagrindinius užsienio politikos klau-simus ir kartu su Vyriausybe vykdoužsienio politiką”. Kaip matyti, svarusvaidmuo numatytas ir Vyriausybei.Negalima pamiršti Užsienio reikalųministerijos, kuri ne kartą savarankiš-kai nustatė ar bent mėgino nustatytiužsienio politikos gaires. Tačiau į to-kias diplomatų pretenzijas ne visadabuvo žiūrima pro pirštus. VygaudasUšackas nederino savo veiksmų suprezidente Dalia Grybauskaite ir bu-vo priverstas atsistatydinti.

Per pirmąsias naujos Vyriausybės100 dienų prezidentė plačiai neko-mentavo nei užsienio, nei vidaus poli-tikos. Nežinoma, kiek ilgai truks ši ty-la, nes prezidentės ir Vyriausybėspožiūriai į santykius su kaimynais,ypač Rusija, skiriasi. Naujosios Vy-riausybės programoje rašoma, kad bū-tina “perkrauti” Lietuvos ir Rusijossantykius, daugiau dėmesio sutelkti neį praeitį, o į ateitį. Prieš kelias savaitesinterviu Rusijos verslo žurnalui RBK

premjeras patvirtino šias nuostatas. Jisteigė, jog be santykių su Rusija “perk-rovimo jau neapsieisime”. “Esu įsiti-kinęs, kad lietuviai ir rusai neturi šalin-tis vieni kitų. Lietuva turi viską, kadpasinaudotų savo geopolitine padėti-mi ir padėtų tolesniam Europos Są-jungos (ES) suartėjimui su Rytų kai-mynais, pirmiausia - su Rusija.”

A.Butkevičius pasižymi noru įtiktisavo pašnekovams, sakyti tai, ką jie no-ri girdėti. Vis dėlto ausį rėžia jo tvirti-nimas, kad pirmiausia reikia skatintisuartėjimą su Rusija, o ne kitais Rytųkaimynais. Rytų partnerystės progra-ma, kuriai Lietuva skiria ypatingąreikšmę, neduos didesnių rezultatų, jeiprogramos narės, nuoširdžiai siekian-čios glaudesnių santykių su ES, nu-stumiamos į antrąjį planą. Prezidentėpadėtį vertina kitaip negu premjeras.Kovo 15-ąją ji sakė, kad, darant nuo-laidas Rusijai, negalima pamiršti ESRytų partnerystės šalių, visų pirma Uk-rainos. Ji neskirs pirmenybės Rusijai.

Per tą patį susitikimą su žiniasklai-da prezidentė netiesiogiai kalbėjo apie“perkrovimą”, tačiau visiškai kitokį,negu įsivaizduoja premjeras. “Visipuikiai supranta, kad turime reikaląsu Putino Rusija, o ne šiaip Rusija.Puikiai supranta, kad iliuzijų apie to-kią Rusiją tikrai nereikia turėti”, - tei-gė D.Grybauskaitė. Pasak preziden-tės, pagaliau kitos Europos šalysatsisako ankstesnių iliuzijų ir prade-da matyti Rusiją, kokia ji yra iš tikrų-jų - būtent tokią, kokią Lietuva seniai

ją vaizduoja. ES ir Rusijos bendradar-biavimas abiem pusėms bus naudin-gas tik tada, kai jis bus paremtas savi-tarpio pagarba ir kai nebebus daromosvienašališkos nuolaidos.

Galima ginčytis, ar prezidentė tiks-liai apibūdino kitų ES šalių požiūrį įRusiją, bet jos pozicija yra aiški. San-tykių gerėjimas yra Maskvos rankose.

Kai Kremlius laikys Lietuvą lygiaver-te partnere, santykiai pakryps į gera.Tačiau tik tada. Akivaizdu ir tai, kadprezidentė neketina daryti tokių nuo-laidų, kokias neseniai minėjo Rusijosprezidentas Dmitrijus Medvedevas.Esą ES turėtų sušvelninti trečiojoenergijos paketo nuostatas dėl dujųtiekimo ES teritorijoje ir vertikaliai in-tegruotų kompanijų.

Matyti ir tai, kad premjeras A.But-kevičius nederina savo pozicijos su už-sienio reikalų ministru. Kovo vidury-je Linas Linkevičius kalbėjo panašiaikaip prezidentė. ES turi laikytis savoprincipų, ypač vertinant žmogaus tei-sių padėtį Rusijoje, ir reikalauti, kadMaskva vykdytų savo įsipareigojimusPasaulio prekybos organizacijai beilaikytųsi ES taisyklių tiekdama energi-jos išteklius. Kiekvienu atveju prezi-dentė lems Lietuvos politiką Rusijos

atžvilgiu, o premjeras liks stebėtoju.Aukščiausiu lygiu nederinama ir

politika Lenkijos atžvilgiu. L.Linkevi-čius Varšuvoje atsiprašė, nepasitaręsnei su prezidente, nei su premjeru. Lie-tuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA)priklauso valdančiajai koalicijai irenergingai, net agresyviai, stumia len-kų mažumos reikalus. To ji negalėtų

daryti be kitų partnerių principiniopritarimo, nors kai kurie LLRA ko-mentarai nemaloniai nustebino prem-jerą. Vyriausybė stengiasi gerinti san-tykius, nors pati turbūt nežino, kokiųžingsnių ar nuolaidų ji pasiryžusi pa-daryti siekdama Lenkijos malonės.

Prezidentė nusiteikusi skeptiškiau.Ji kelis kartus demonstratyviai atmetėkvietimą vykti į Varšuvą, vasarą pareiš-kė, kad “geriau kai kuriuose santykiuo-se daryti tam tikrą pauzę, nei bandytitaisyti, kas šiuo metu nepataisoma”.Rudenį jos patarėja paaiškino, kadpauzė skirta ceremoniniams susitiki-mams, ir visada pritariama “darbi-niams aukščiausio lygio susitiki-mams”. Duodama suprasti, kad tųdarbinių susitikimų ne itin daug.

Negalima lyginti Lenkijos su Ru-sija. Lenkija yra NATO sąjungininkė,ES partnerė, strategiškai svarbus ir

nepakeičiamas energetinis tiltas į Eu-ropą. Su ja intensyviai bendraujama,tad būtų naudinga, jei bendravimasbūtų draugiškas.

Savo atsiprašymu L.Linkevičius nie-ko nelaimėjo, nes Lenkija nelinkusi pri-pažinti Lietuvos gerų norų. Prieš ke-lias savaites užsienio reikalų ministrasRadoslawas Sikorskis sakė: “Viliamės,kad opiausių klausimų, tarp jų dėl len-kų mažumos Lietuvoje teisių, sprendi-mas padės lengviau įgyvendinti dviša-lius projektus, įskaitant naujas kelių,geležinkelių ir energetikos jungtis.” Šįteiginį galima suprasti dvejopai. Pirma,beveik kaip šantažą. Atseit, nepatenki-nus lenkų mažumos reikalavimų, dvi-šaliai projektai bus vilkinami. Antra,kaip banalią tiesą. Esą, pašalinus pa-grindinius nesutarimus, lengviau busgalima spręsti kitas problemas.

Nors A.Butkevičius nepritarė atsip-rašymui ir kritiškai vertino naujausiąR.Sikorskio kalbą, jis pasiryžęs tenkin-ti Lenkijos norus. Tai rodo kontrover-siški planai lengvinti lietuvių kalbos irliteratūros brandos egzaminą nelietu-viams mokiniams.

Prezidentė, o ne L.Linkevičius arpremjeras lems Lietuvos politiką. Jairūpi, kad Lietuvos pirmininkavimas ESbūtų sėkmingas. Nesiliaujantys ginčaisu lenkais kenkia šioms pastangoms, osantykių gerinimas būtų reikšmingasir pastebimas laimėjimas. Jei Lenkijapripažintų Lietuvos žingsnius ir juospasveikintų be išlygų, prezidentė vei-kiausiai atitinkamai reaguotų. •

Seimo tribūna

Su Seimo Informacinės visuome-nės plėtros komiteto pirmininkusocialdemokratu Mindaugu Basčiu kalbamės apie elektroni-nę erdvę, joje kylančias grėsmesir apsaugos priemones.

- Kokie svarbiausi prioritetai šiąSeimo kadenciją bus keliami infor-macinės visuomenės plėtros srityje?

- Pagrindiniai mūsų prioritetai - ge-bėjimų naudotis informacinėmis irryšių technologijomis (IRT) tobulini-mas, elektroninio turinio ir paslaugųplėtra, ypač didelės svarbos IRT inf-rastruktūros apsaugos ir visuomenėssaugumo elektroninėje erdvėje užtik-rinimas, Lietuvos kultūros paveldoobjektų, saugomų atminties institu-cijose, skaitmeninimas ir kita.

Kai bus įgyvendintos prioritetinėspriemonės, tikime, kad šios Seimo ka-dencijos pabaigoje 98 proc. Lietuvosgyventojų turės galimybę naudotis pla-čiajuosčio ryšio tinklu, 52 proc. - elekt-roniniu būdu teikiamomis viešosiomisir administracinėmis paslaugomis, pu-sė valstybės institucijų dokumentus beipranešimus priims ir siųs tik elektro-nine forma, 20 proc. gyventojų naudo-sis asmens tapatybės kortelėmis.

- Viešųjų paslaugų perkėlimas į elekt-roninę erdvę buvo vienas XV Vyriausy-bės programos strategijos prioritetų. Arpavyko tai įgyvendinti, ar gyventojamssumažėjo biurokratinių procedūrų?

- Iki 2012 metų pabaigos į elektro-ninę terpę buvo perkelta 150 paslau-gų. Šiuo metu jau veikia tokios elekt-roninės paslaugos kaip e. policija, kaigyventojai apie nusikaltimą, dingusįasmenį, eismo ar kitą įvykį gali pra-

nešti pateikdami pareiškimą interne-to svetainėje arba išsiųsdami trumpą-ją SMS žinutę mobiliuoju telefonu.Elektroninė gyventojų aptarnavimosistema (EGAS) suteikia galimybęteikti elektroninius prašymus, gautiinformaciją iš “Sodros” informacinėssistemos. Tarp darbdavių ir darbo ieš-kančių žmonių veikia elektroninisbendravimo kanalas e. Dbirža beidaug kitų paslaugų.

- Specialistai susirūpinę tuo, joginternetas vis didesnį pavojų keliavaikams. Kokių priemonių reikėtųimtis, kad mažamečiai netaptų inter-netinių nusikaltimų aukomis?

- Būtina šviesti vaikus, jų tėvus, glo-bėjus, mokytojus. Lietuvoje nuo 2005metų jau veikia svetainė Draugiska-sinternetas.lt, kurioje pateikiama išsa-mi informacija apie saugumą interne-te. Visuomenei reikia žinoti, kaip ji turipranešti apie pastebėtą neteisėtą ar ža-lingą informaciją internete.

- Kibernetinės atakos - ir pavie-niams gyventojams, ir net valstybėssaugumui kylanti grėsmė. Kokios pa-stangos Lietuvoje dedamos, kad būtųgalima apsisaugoti nuo šių išpuolių?

- Nuo 2006 metų nacionalinio elekt-roninių ryšių tinklų ir informacijos sau-gumo incidentų tyrimo padalinys ku-ria ir nuolat tobulina įvairius įrankius,kurie leidžia viešuose tinkluose opera-tyviai aptikti grėsmes ir problemas, vyk-do Lietuvos interneto infrastruktūrospatikimumo tyrimus, įgyvendina ak-tyvias prevencijos priemones. Tačiaumatome, kad dar yra nemažai proble-mų, todėl vienas svarbesnių Vyriausy-bės ir mūsų komiteto prioritetų yra ki-bernetinio saugumo klausimas.

- Prieš pastaruosius Seimo rinki-mus nemažai kalbėta apie elektroni-nio balsavimo galimybes. Ar per šiąkadenciją ketinama rimčiau svarstytitą klausimą?

- Dabartinė XVI Vyriausybė savoprogramoje yra numačiusi užtikrin-ti elektroninio balsavimo galimybęper įvairaus lygio rinkimus ir refe-rendumus. Balsuojant internetu bū-tinas teisines, organizacines ir tech-nines priemones numatyta sukurti2016 metų antrąjį ketvirtį. Šis dar-bas, remiantis užsienio šalių prakti-ka, trunka 3-4 metus, todėl siekiantatlikti jį laiku reikia balsavimą inter-netu įteisinančius įstatymų, regla-mentuojančių rinkimus ir referen-dumus, pakeitimus priimti jau kitųmetų pradžioje.

Balsavimą internetu būtų tikslingapradėti ne per nacionalinius Seimo arprezidento, bet per regioninius - savi-valdybių tarybų - rinkimus. Tada šiąnaujovę galima diegti tik tam tikroseapygardose. Taip pamažu būtų perei-ta prie balsavimo internetu visos ša-lies mastu. •Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

M.Bastys: “Balsavimą internetu būtų tikslingapradėti diegti per savivaldybių tarybų rinkimus.”

Balsavimas internetu bus įgyvendintas

Nežinoma, kiek ilgai truks ši tyla, nes prezidentės ir Vyriausybės požiūriai į santykius

su kaimynais, ypač Rusija, skiriasi.

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Aktualijos

R.Ramelienė (tel. 249 2206)

R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)

T.Bašarovas (tel. 249 2204)

Ekonomika

A.Jockus (tel. 249 2205)

K.Šliužas (tel. 249 2240)

L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

Užsienis

P.Krupenkaitė (tel. 249 2244)

V.Sudikienė (tel. 249 2214)

S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

Sportas

J.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Dienos temos 32013 04 02Lietuvos žinios

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Šalį kaustanti savižudybių epi-demija yra užtrukusio liguistoatsako į psichosocialinį stresą,pereinant iš uždaros visuome-nės į atvirą, pasekmė. Vilniausuniversiteto (VU) profesoriaus,psichiatro Dainiaus Pūro teigi-mu, mūsų vyriausybės vis darnesugeba veiksmingai reaguotiį ją, todėl ši epidemija niekaip nesibaigia.

D.Pūras pabrėžia, kad bendromispastangomis turėtume atsisveikinti suprimityviais mitais, esą polinkis žudy-tis yra neišvengiamas reiškinys, “įrašy-tas” į Lietuvos gyventojų genus. Pasakprofesoriaus, kitos valstybės, nuosek-liai investuodamos į savižudybių moks-linę analizę ir pasirinkdamos tinkamasprevencijos priemones bei deramą fi-nansavimą, sugebėjo sumažinti jų skai-čių. “Susiduriame su liūdna situacija,kad žmonėms, kuriems kyla rizika nu-sižudyti arba, pavyzdžiui, bandžiu-siems tai padaryti, tiesiog nėra tinka-mos pagalbos”, - interviu “Lietuvosžinioms” sakė vaikų ir paauglių psi-chiatras profesorius Dainius Pūras.

Neapmąstėme, kas atsitiko- Lietuvoje kasdien iš gyvenimo

pasitraukia maždaug keturi žmonės.Pagal savižudybių skaičių užimamevieną pirmųjų vietų pasaulyje. Kodėllietuviai taip dažnai žudosi?

- Savižudybė - labai sudėtingas reiš-kinys. Jo paplitimą lemia bent kelias-

dešimties rizikos ir apsauginių veiks-nių - biologinių, psichologinių,socialinių - kombinacija. Jei valstybė-je ar regione savižudybių epidemijatokia didelė, kokia yra Lietuvoje, taippat visoje Rytų Europoje, ypač tuosekraštuose, kurie buvo inkorporuoti įSovietų Sąjungą, svarbiausias rizikosveiksnys neabejotinai susijęs su socia-linės transformacijos nesėkmėmis.

Mokslininkai linkę sutarti, kad sa-vižudybių epidemija yra užtrukusio li-guisto atsako į psichosocialinį stresą,pereinant iš uždaros visuomenės į at-virą, pasekmė. Kaip pasirodė, didelėdalis žmonių neturėjo įgūdžių sveikai

save išreikšti ir prisitaikyti visuome-nės gyvenime pasikeitus “žaidimo tai-syklėms”. Tai sukėlė su savinaikinimususijusio elgesio epidemiją. Tačiau vy-riausybės neturėjo ir iki šiol neturi įgū-džių veiksmingai reaguoti į ją, todėl šiepidemija niekaip nesibaigia.

- Iš tiesų tarpukario Lietuvoje žmo-nės gana retai žudydavosi, kelis kar-tus rečiau negu kitose Europos valsty-bėse. Kaip rodo oficialūs duomenys,1930 metais 100 tūkst. Lietuvos gy-ventojų teko 9 savižudybės, Estijoje,Vengrijoje - apie 30.

- Sovietinis laikotarpis sugriovėsvarbiausius sveikos visuomenės irsveikų individų santykių požymius -bendruomeniškumo jausmą, priva-čią iniciatyvą, verslumą, tolerancijosir tarpusavio pagarbos principus. Įsi-vyravo prievartos ir bejėgiškumo kul-tūra. Visuomenės sveikatos požiūriu,savižudybės, prievarta, girtavimas yra“to paties medžio” šakos.

Kai žmonės neturi įgūdžių atsakin-gai naudotis laisve ir jos teikiamomisgalimybėmis, nemoka sveikai bendrau-ti su kitais ar savimi, jų elgesys regresuo-ja, pradeda naikina kitus arba/ir save.

Vaikai seka suaugusiaisiais- Kasmet iš gyvenimo pasitraukia

apie 60 jaunuolių. Kas lemia, kad netvaikai ir paaugliai renkasi mirtį?

- Lemia tas pats nesveikos dvasinėsaplinkos kontekstas, kuris susijęs ir susuaugusių žmonių savižudybėmis. Vai-

kai perima iš suaugusiųjų vertybes irelgesio stereotipus. Lietuvos visuome-nė labai nedraugiška vaikams, netole-rantiška paaugliams ir jų psichologijosypatumams, polinkiui į subkultūras.Tai reiškia, jog vyresni visuomenės na-riai dar nesuvokė, kad probleminis pa-auglių elgesys - viso labo reakcija į suau-gusiųjų pasaulio dviveidiškumą.

Kita rimta problema - Lietuvoje ne-plėtojamos vaikams ir paaugliams tin-kamos paslaugos. Ypač prasta situaci-ja psichikos sveikatos priežiūrossrityje. Turime labai menkas galimybesteikti vaikams, paaugliams ir jų tėvams

normalias psichosocialines paslaugas.Sveikatos apsaugos ministerija šių pa-slaugų plėtrą sustabdė prieš 15 metų.Iki šiol girdime aiškinimus, kad nėrajų poreikio. Manau, tokiam valstybėspareigūnų požiūriui prieštarauja vai-kų ir paauglių savižudybių skaičius.

Lietuva iki šiol neįgyvendina vienosvarbiausių Jungtinių Tautų vaiko tei-sių konvencijos principų, kad vaikasturi teisę vystytis. Ši teisė jam garan-tuoja ne tik sveiką fizinę raidą, bet ir to-kią aplinką, kuri leistų sveikai emociš-kai, dvasiškai vystytis. Kaip rodo vaikųemocinės ir socialinės raidos sutrikimųgausa, šią sritį esame labai apleidę irvis dar ignoruojame priimdami sveika-tos politikos sprendimus.

- Iš gyvenimo pasitraukusių vaikųir paauglių istorijos atskleidžia, jogrinktis mirtį juos privertė patyčios,nelaiminga meilė, bėdos šeimoje,skurdas. Kaip apsaugoti jaunus žmo-nes, kad savižudybė nebūtų proble-mos sprendimo būdas?

- Aprašant tokias tragiškas istorijasdaroma didelė metodologinė klaida.Paskutinis rimtesnis įvykis prieš savi-žudybę pateikiamas kaip priežastisnusižudyti. Iš tikrųjų tas įvykis galibūti vertinamas tik kaip postūmis, pa-skutinis lašas, bet jokiu būdu ne kaippriežastis.

Kiekvieno gyvenime atsitinka pa-našių dalykų, klausimas - kodėl pa-augliai taip skirtingai į juos reaguoja?Kodėl dauguma susitvarko su savojausmais ir problemomis, o kiti pa-lūžta ir net žudosi? Šiuolaikinis moks-las vis daugiau kreipia dėmesio ne įrizikos, o į apsauginius veiksnius, sly-pinčius kiekviename individe, šeimo-je, bendruomenėje. Jeigu Lietuvosvaikų sveikatos apsaugos politika, už-uot vien kovojusi su rizikos veiksniais,atsisuktų į šią modernią tendenciją,turėtume gerą rezultatą.

Savižudybių galima išvengti- Lietuvos sveikatos politikoje nėra

sistemingos savižudybių prevencijos.Kodėl valstybė į tai neinvestuoja?

- Arčiausiai tikslo buvome bent triskartus: 1995, 2000 ir 2007 metais. Ta-da atrodė, kad pagaliau pavyko įtikin-ti politikus investuoti į svarbiausiassavižudybių prevencijos kryptis ir kadjau įvyks proveržis. Kartu su tarptau-tinio lygio suicidologijos eksperteprof. Danute Gailiene, dr. Ona Polu-kordiene ir kitais kolegomis buvomeparengę šiuolaikiniais principais grįs-tą savižudybių prevencijos strategiją.

2007 metais net pavyko pasiekti, kadSeimas patvirtintų valstybinę Psichikossveikatos strategiją. Joje ypač daug dė-mesio skiriama veiksmingai savižudy-bių prevencijai. Deja, kiekvieną kartąmodernios prevencijos tendencijos pra-laimėdavo idėjinę kovą tradicijoms, gi-

liai įsišaknijusioms Lietuvos sveikatosapsaugos sistemoje. Todėl iki šiol vals-tybė remia tik vieną savižudybių pro-blemos sprendimo būdą - diagnozavusdepresiją skirti gydymą vaistais. Tačiausiekiant nutraukti pragaištingą savižu-dybių epidemiją vien to nepakanka.

Manau, tokia primityvi šio reiški-nio medikalizacija atspindi labaiydingą Lietuvos sveikatos politiką irkorupcinių mechanizmų įtaką svei-katos politikos sprendimams. Tiki-mės, kad naujasis ministras VytenisAndriukaitis supranta sistemos ydin-gumą, todėl nutrauks netinkamų in-vesticijų tradiciją Lietuvos sveikatosapsaugos srityje.

- Kokios turėtų būti esminės savi-žudybių prevencijos kryptys?

- Psichikos sveikatos stiprinimas irpsichikos sveikatos problemų preven-cija privalo tapti prioritetu. Tiek patdėmesio ir lėšų, kiek skiriama gydy-mui vaistais, turi būti numatyta lanks-čioms psichosocialinėms paslaugoms.Jas būtina teikti ne psichiatrijos ligo-ninėse, o bendrosiose sveikatos iršvietimo įstaigose.

Šiuo metu susiduriame su liūdna si-tuacija, kad žmonėms, kuriems kyla ri-zika nusižudyti, tiesiog nėra tinkamospagalbos. Bendromis pastangomis pri-valome atsisveikinti su primityviais mi-tais, esą savižudybė yra neišvengiamasreiškinys, neva lietuvių genuose “įrašy-tas” polinkis dažnai žudytis. Nieko pa-našaus. Daug valstybių, tarkime, Suo-mija, Vengrija, Estija, prieš 20 metųturėjo tokį pat savižudybių paplitimąkaip Lietuva. Tik tos šalys nuosekliai in-vestavo į šio reiškinio mokslinę analizę.Buvo išgryninti vyraujantys rizikos ir ap-sauginiai veiksniai, pasirinkti prioriteti-niai savižudybių prevencijos taikiniai,priemonės, jos nuosekliai finansuoja-mos ir vykdoma procesų bei tendenci-jų stebėsena. Dabar minėtose valstybė-se savižudybių gerokai sumažėjo.

- Lietuvoje veikia psichologinės pa-galbos telefonai vaikams, paaugliams,suaugusiesiems. Tie telefonai netylanei dieną, nei naktį. Pavyzdžiui, 2011-aisiais sulaukta 6 mln. bandymų pri-siskambinti. Tačiau dėl nepakankamofinansavimo atsiliepta tik į kas dvide-šimtą skambutį. Ką reiškia lėšų sty-gius tokiems centrams ir žmonėms,negalintiems gauti pagalbos?

- Pinigų trūkumas būtent šiai veik-lai atspindi vyraujantį cinišką požiūrįį paslaugas, be kurių, daugelio valdžiosžmonių nuomone, galima apsieiti.Mūsų politikų ir valdininkų protus už-valdęs požiūris, kad rimti dalykai - taipastatų renovacija, kelių tiesimo dar-bai, o sveikatos politikoje - vaistų kom-pensavimas ir brangios medicinosįrangos pirkimas. Kol egzistuos toksprimityvus požiūris, vykdysime, saky-čiau, savižudišką sveikatos politiką. •

Mentalitetą sužalojo XX amžiaus tragedijos

VU profesoriaus D.Pūro teigimu, tiek pat dėmesio ir lėšų, kiek skiriamagydymui vaistais, turėtų būti numatyta lanksčioms psichosocialinėmspaslaugoms. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

TURKIJOS PREZIDENTO VIZITASPrezidentė Dalia Grybauskaitė ry-toj susitiks su Turkijos prezidentuAbdullah Gulu. Per susitikimądviejų valstybių vadovai aptarsLietuvos ir Turkijos dvišalius san-tykius, verslo ryšius bei jų plėtrosgalimybes. Artėjant Lietuvos pir-mininkavimui Europos Sąjungos(ES) Tarybai vadovai taip pat kal-bės apie Turkijos derybų dėl na-rystės ES eigą. Turkijos preziden-tas atvyksta su gausia verslininkųdelegacija. Šalių vadovai apžvelgsgalimybes plėtoti Turkijos ir Lie-tuvos bendradarbiavimą vystant“Vikingo” geležinkelių projektą.

Prezidentai pradės Lietuvos irTurkijos verslo forumą, jo metubus pasirašytas memorandumasdėl bendradarbiavimo šiame pro-jekte. Tai pirmasis dabartinio Tur-kijos prezidento A.Gulo oficialusvizitas Lietuvoje. 2004 metais jislankėsi mūsų šalyje kaip Turkijospremjero pavaduotojas ir užsienioreikalų ministras.

GIMTADIENIS LIGONINĖJE

Vieną garsiausių Lietuvos poetų,Nacionalinės premijos laureatąMarcelijų Martinaitį Velykų rytąištiko insultas, jis paguldytas į li-goninę. Apie tai savo “Facebook”

paskyroje pranešė poeto žentasArtūras Skučas. Pasak jo, gydyto-jai poeto būklę apibūdina kaiplabai sunkią. Balandžio 1 dienąpoetas turėjo švęsti savo 77-ąjįgimtadienį. Vakar jis atgavo są-monę, tačiau jo būklė tebebuvosunki. M.Martinaitis yra išleidęsdešimt poezijos rinkinių, keletąeseistikos knygų, pjesių lėliųteatrui. Svarbiausias jo poezijosmotyvas - senosios, archajiško-sios kaimo pasaulėjautos susidū-rimas su moderniu pasauliu iržlugimas. Šiemet M.Martinaitisišleido knygą “Marcelijaus mar-gučiai”.

BNS, LŽ

Trumpai

Primityvi savižudybiųreiškinio medikaliza-

cija atspindi ydingąLietuvos sveikatos

politiką ir korupciniųmechanizmų įtaką

politikų sprendimams.

Poetas M.Martinaitis.

2013 04 02Lietuvos žinios4 Požiūris

IRENA GASPERAVIČIŪTĖ

Vasario 6-7 dienomis oficialaus vizi-to į Lenkiją atvykęs Lietuvos užsienioreikalų ministerijos (URM) vadovasLinas Linkevičius net du kartus susiti-ko su vietos lietuvių bendruomene.Skaitant spaudos pranešimus galimapamanyti, kad tiek dėmesio, kiek šisministras, Lenkijos lietuviams nėraskyręs nė vienas politikas. Kaip skelbėžiniasklaida, vykdamas gerinti santy-kių su Lenkija ir prieš susitikdamas sušalies užsienio reikalų ministru Rados-lawu Sikorskiu, L.Linkevičius ambasa-doje Varšuvoje pirmiausia pasišnekėjosu Lenkijos lietuvių bendruomene. Ži-noma, nesvarbu, kad tame pokalbyjedalyvavo vos trys Varšuvos lietuviai irdar šiek tiek lenkų tautybės Lietuvospiliečių.

Kitas susitikimas su Lenkijos lie-tuviais vyko baigiantis vizitui Sei-nuose. Organizatorių pageidavimubuvo bendraujama ne su bendruo-menės vadovais, o “su liaudimi”. Ta-čiau, be mokyklų ir organizacijų di-rektorių, su ministru panoro susitiktivos du seiniškiai.

Po vizito kilo daug minčių, viena jų -kad ministras turėjo galimybę prava-žiuoti pro Seinus nė nesustodamasten. Juk tai būtų buvę naudingiau irmums, Lenkijos lietuviams, ir pačiamsvečiui. Buvo jaučiama, tarsi L.Linke-vičius iš anksto yra nuteiktas arba nu-siteikęs priešiškai čia gyvenančios lie-tuvių bendruomenės atžvilgiu. Kamtada su ja susitikti? Juk ta antipatija netir nenorint išlįs.

Jau pats pageidavimas aptarti “suliaudimi” Lenkijos lietuvių padėtį at-rodo keistokas, mat į susitikimą atėjo,kaip įprasta, lietuviškų mokyklų, orga-nizacijų, kultūros įstaigų vadovai. Ta-čiau niekam nerūpėjo, kad jie būtųpristatyti, tad ministras nė nežinojo, sukuo kalbasi. Beje, susitikimo pabaigo-je norėdamas įteikti “Žiburio” mokyk-los direktoriui krepšį saldainių L.Lin-kevičius dairėsi nesuvokdamas, kam jįpaduoti. Gal ir nekeista, kad ministrasnepažįsta mokyklų vadovų, tačiau pa-staruoju metu jau buvome atpratę nuotokio valdžios nepagarbos demon-stravimo. Punsko valsčiaus mokyklė-lių direktorės vėliau juokavo, kad vai-kams nė neverta vežti saldumynų, nestos mokyklos vis tiek bus uždarytos.

Per susitikimą ministras pasakojo,esą santykiai su Lenkija krypsta į gera,padėtis keisis ir Lietuvoje, tereikia nau-jo požiūrio į tautines mažumas. Pa-klaustas, ar tai reiškia, kad jis pritariaLenkijoje jau kelerius metus skleidžia-mai informacijai, neva Lietuvoje lenkaidiskriminuojami, svečias tiesiai neatsa-kė: “Nemanau, jog lenkai Lietuvoje en-giami, tačiau reikia jautriau į tai pažiū-rėti.” L.Linkevičius prisipažino nekėlęsklausimo apie išpuolį prieš lietuvių ka-rių atminimo įamžinimą Berznyko ka-pinėse, nes “yra visokių smulkmenųtuose santykiuose”. “Reikėtų suprasti,kad Lietuvos savanorių atminimo nie-kinimas kapinėse - smulkmena?” - pa-sitikslinau. “Žinoma, savanoriai nėrasmulkmena”, - pasitaisė ministras.

Vidugirių, Pristavonių ir Navinykųmokyklų direktorėms informavus, kadnuo kitų mokslo metų planuojama už-daryti šias Punsko valsčiaus mokyklė-les, L.Linkevičius pasidomėjo, kiek jo-se mokinių. Sužinojęs, kad apie 50, tuojpat paaiškino, esą tuomet nenuosta-bu. Juk tai labai mažos mokyklos, kas

tokias galėtų išlaikyti? Išgirdęs, jog Lie-tuvoje mažos lenkų mokyklos gyvuo-ja, ministras “patarė”: “Tai reikalaukitsavo valdžios, kad neuždarytų. Pasmus lenkai reikalauja...”

Po susitikimo L.Linkevičius nusku-bėjo vakarieniauti su Seinų miesto bur-mistru Janu Kapu ir Seinų apskritiesviršininku Andrzejumi Szturgulews-kiu. Sunku suprasti, kodėl į vakarienęnebuvo pakviesti Seinų ir Punsko vals-čių viršaičiai. Taip pat keista, kodėl ta-me susitikime nedalyvavo niekas išLietuvių bendruomenės. Gal ministrasturėjo paslapčių?

Kas vyko vakarieniaujant su vietos

valdžia, gal ir būtų likusi paslaptis, betpats ministras apie tai papasakojo žur-nalistams. “Natūralu, kad per vieną po-kalbį sunku viską išsiaiškinti. Tačiaumes tuos klausimus paaštrinome, iškė-lėme. Ir turėjau tikslą, kad tai, ką girdė-jau iš bendruomenės, būtų išgirsta irvietos valdžios. Tęsime dialogą. Manau,tik nuosekliu, reguliariu dialogu gali-ma ką nors pagerinti. Vienkartinis po-kalbis vargu ar pagelbės”, - taip po su-sitikimų Seinuose BNS sakė ministras.

Nejaugi Lietuvos diplomatijos va-dovas tikrai mano, kad Seinų bur-mistras ir apskrities viršininkas niekonežino apie vietos lietuvius, kad su šiaisžmonėmis būta tik “vieno pokalbio”?!“Tiesą sakant, neišgirdau naujesniųproblemų, tik tas, kurias žinojau. Pro-blemos daugiausia susijusios su švie-timo situacija, su mokyklų finansavi-mu, ypač Punske. Ten yra grėsmė, kadgali būti uždarytos kelios mokyklos.Matyt, ji iš dalies kyla ir dėl bendrosdemografinės situacijos. Lenkijoje,kaip ir Lietuvoje, mažėja vaikų”, - dės-tė L.Linkevičius.

Ministras neišgirdo problemų, nesnenorėjo jų išgirsti. Negi viešas Lietu-vos URM vadovo pasakymas Lenkijoslietuvių bendruomenės tarybos pirmi-ninkui - “O kur tavo vaikai eina? Ne įlenkišką mokyklą? Patogiau šitaip? Pir-ma į save pasižiūrėkit!” - gali skatintiatvirauti? Beje, jei per pokalbį su vietosvaldžia buvo keliamas Punsko valsčiausmokyklų uždarymo klausimas, manau,pašnekovai turėjo smagiai prisijuokti,nes kompetentingas asmuo, Punskovalsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas,į vakarienę nebuvo pakviestas.

“Vėliau susitikau su Seinų burmistruir Punsko lenkų valdžios atstovu. Jie ir-gi sakė, kad vadovėliai reikalingi, bet kaimažas poreikis, suprantu - jų savikainayra didelė, parengti leidybą sudėtinga.Mes iškėlėme tuos dalykus, paprašėme,kad valdžia šiuos klausimus spręstų”, -tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ar ministras pajuokavo, kad su mies-to burmistru kalbėjosi apie vadovėlių lei-dybą?! Juk su juo ar apskrities viršinin-ku šnekėtis apie vadovėlių leidybą - taitarsi valdžiai su manimi aptarinėti nau-jos atominės elektrinės technologiją...

“Buvo labai gerai tuos klausimus iš-girsti iš pirmų lūpų, iš bendruomenės.

Sutarėme ateityje pokalbį tęsti. Bet la-bai svarbu, kad jis vyktų ir tarp bend-ruomenės bei vietos valdžios, nes dau-gelis klausimų - jos kompetencija.Todėl reikia intensyviau ir nuosekliaubendrauti su vietos valdžia”, - akcenta-vo L.Linkevičius. Jis dar žadėjo per-duoti “visą informaciją Švietimo irmokslo ministerijai, kitoms instituci-joms, kurios rūpinasi tais klausimais”.

Su kuo ministras sutarė tęsti po-kalbį, tikrai nežinau. Kaip atsirado joįsitikinimas, kad vietos valdžia irbendruomenė tarpusavyje nesišne-ka, irgi nežinau. L.Linkevičius teisustik dėl vieno dalyko - dalį Lenkijoslietuviams svarbių klausimų galimaspręsti savivaldybių lygmeniu. Tačiaubūtent tų problemų (“Žiburio” mo-kyklos finansavimo, lietuvių kultūrosir istorijos paveldo įamžinimo Sei-nuose, lietuvių kalbos statuso šiamemieste, Berznyko kapinėse niekina-mo Lietuvos savanorių atminimo)ministras, kalbėdamas su vietos val-džios atstovais, nekėlė. O jo susitiki-mas su Seinų burmistru galbūt visiš-

kai sugriovė mūsų galimybę tartis suvietos valdžia, nes parodė Lietuvosderybininkų nekompetenciją. Nuošiol ji gali pradėti elgtis dar radikaliau.

Taip pat keista, kodėl L.Linkevičiusmano, jog Švietimo ir mokslo ministe-rija (ŠMM) apie mus nieko nežino.Juk būtent su ŠMM daug metų vyks-ta nuoseklus ir konstruktyvus bendra-darbiavimas.

Taip, ministras atsiprašė lenkų tau-tos už 2010 metais nepriimtą vardų irpavardžių rašymo lenkiškais rašmeni-mis įstatymą, kas neva įžeidė Lenkijosprezidentą. Lenkijos lietuvių bendruo-menės tarybos pirmininkas replikavo,kas atsiprašys už tai, kad per 30 metų iš30 tūkst. lietuvių liko vos 5 tūkstančiai?

Belieka tikėtis, kad Lietuvos diplo-matijos vadovo akivaizdi nekompeten-cija yra tik jo komandos nerimtas, o galnet neigiamas, požiūris į užsienio lietu-vius. Kita vertus, negaliu atsikratytiįkyrios minties, ar kuris nors iš vizitąrengusių patarėjų neturėjo tikslo “su-deginti” ministrą? Bent jau sprendžiantiš tų poros valandų, praleistų Seinuose,galima daryti tokią išvadą...•Ausra.pl

Ministras pasuko ne tuo keliu

Ministras L.Linkevičius (dešinėje) sveikinasi su Seinų lietuviais. / Tado Bagdonavičiaus nuotrauka

Po vizito kilo daug minčių, viena jų - kad ministras turėjo galimybę pravažiuoti

pro Seinus nė nesustodamas ten.

Dienos temos 52013 04 02Lietuvos žinios

Koją kiša pareiga pavaduotiIEVA ALŠĖNAITĖ

Iš darbo išėjusią viešosios įstaigos vadovę priverstai pavaduoti Raseinių politikei gali tekti atsisveikinti su šio rajono savivaldybės tarybos narės mandatu.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK)du mėnesius negali apsispręsti, aratimti Raseinių rajono savivaldybėstarybos nario pažymėjimą iš politikėsJūratės Garliauskienės. VšĮ Raseiniųneįgaliųjų dienos užimtumo centro(RNDUC) direktoriaus pavaduotojaJ.Garliauskienė nuo sausio 2-osios yralaikinoji šios įstaigos vadovė. Nors šiąsituaciją Raseinių rajono savivaldy-bės vadovai aptarė su VRK, komisi-jos pirmininkas Zenonas Vaigauskasir kiti nariai negali atsakyti į klausi-mą, ar J.Garliauskienė gali likti savi-valdybės taryboje.

Komisijos pirmininkas pripažįsta,kad tiek daug neaiškumų, kiek dėl įvai-rių rajonų savivaldybių tarybų nariųkyla pastaruoju metu, anksčiau nėrabuvę. Į nuolat atsirandančių neaiškiųsituacijų aplinkybes VRK nariai tikinabandę atkreipti ir naujojo Rinkimų įs-tatymų kodekso rengėjų dėmesį.

Bausti negali, atleisti - taip patSavivaldybių tarybų rinkimų įsta-

tyme nurodyta nuostata, kad rajonosavivaldybės tarybos nario pareigosnesuderinamos su tos savivaldybėskontroliuojamos įstaigos direktoriauspareigomis. Tad, gavęs mandatą tary-boje, bet kuris vadovaujamas parei-gas savivaldybės įstaigoje ėjęs asmuožino, kad turi pasirinkti: dirbti jos va-dovu ar likti taryboje.

Tačiau šalies savivaldybėse yra dau-gybė tarybų narių, kurie net neidamitiesioginių savivaldybių kontroliuoja-

mų įstaigų direktorių pareigų gali už-kibti ant įstatymų kabliuko ir netektitarybos nario mandato. Pavyzdžiui,tie, kurie eina vadovaujamas pareigassavivaldybės įstaigos antrinėje įstaigo-je arba dirba direktoriaus pavaduoto-jais savivaldybei visiškai ar iš daliespriklausančiose mokyklose, kultūrosįstaigose, muziejuose ir kt. Tikimybėnetekti savivaldybės tarybos nariomandato jiems ypač padidėja tuomet,kai įstaigos direktorius suserga, išeinaatostogauti arba pasitraukia iš pareigų,o jo pavaduotojui tenka prisiimti di-rektoriaus pareigas.

Įstatymai tokių tarybos narių veiks-mų tarsi ir nedraudžia, o ir direkto-riaus pavaduotojai privalo pavaduotitol, kol direktorius pasveiks, grįš iš atos-togų arba į šias pareigas bus priimtasnaujas žmogus. Vis dėlto būtent tokiasituacija Raseiniuose jau trečią mėne-sį neduoda ramybės vietos politikams.Nors VRK jau yra sprendusi tokius re-busus, Raseinių atveju sprendimo nie-kaip nepavyksta rasti.

Leista eiti tarybos nario pareigasVRK pirmininkas Z.Vaigauskas ne-

slepia, kad, be Raseinių atvejo, jų ko-misiją vienas po kito užgriuvo skun-dai dėl galimo tarybos narių pareigųnesuderinamumo.

Viena skandalingiausių situacijų su-sidarė Kalvarijos savivaldybėje. Šiossavivaldybės tarybos narys Juozas Šve-das į VRK akiratį pakliuvo būtent to-dėl, kad ėjo savivaldybės įmonės UAB“Kalvarijos komunalininkas” antrinėsbendrovės “Kalkomas” direktoriauspareigas. Į komisiją su skundu kreipė-

si kitas savivaldybės tarybos narys Vin-cas Plikaitis, prašydamas ne tik atim-ti iš J.Švedo savivaldybės tarybos nariomandatą, bet ir pritaikyti jam admi-nistracinę atsakomybę.

Tačiau Savivaldybių tarybų rinkimųįstatyme tai išties nenumatyta, tadVRK nariams atsakymo į skunde iš-keltą klausimą teko ieškoti aplinkiniukeliu. Pasirėmusi Vietos savivaldos įs-tatyme pateiktu savivaldybės kontro-liuojamos įmonės apibrėžimu, VRKnusprendė, kad UAB “Kalkomas” yrapavaldi ne pačiai savivaldybei, tadJ.Švedas gali būti tarybos nariu.

Panašių nemalonumų neseniai su-laukė ir Šiaulių miesto savivaldybės ta-rybos narys Genadijus Mikšys. Jisoponentų ir VRK taikiniu tapo, kai ei-damas UAB “Šiaulių gatvių apšvieti-mas” direktoriaus pavaduotojo parei-gas išleido atostogauti bendrovėsdirektorių Edmundą Laugalį, sukau-pusį kone metus atostogų.

Nors vienas VRK narių G.Mikšioveiksmuose įžvelgė nesuderinamu-

mą, sprendimą lėmė komisijos balsa-vimas. Ji nusprendė, kad šiuo atvejupažeidimo nebuvo.

Remsis balsavimuVRK dėmesio sulaukusi Raseinių

rajono tarybos narė RNDUC direk-toriaus pavaduotoja J.Garliauskienėpasijuto tarsi spąstuose - iš darbo iš-ėjus šio centro direktorei, ji negali at-sikratyti pavadavimo pareigų. Net podviejų surengtų konkursų Raseiniųrajono savivaldybės administracijainepavyko rasti naujo direktoriaus:

konkursus laimėję asmenys staigapasitraukė arba susirgo ir nebegalieiti laimėtų pareigų.

Suvokdama situacijos rimtumą,J.Garliauskienė visuotiniam dalinin-kų susirinkimui parašė prašymą, kadatsisako pavadavimo funkcijos. Ta-čiau jos atsisakymas nebuvo priimtas.

Kita vertus, RNDUC, kaip ir bend-rovė Kalvarijoje, nėra kontroliuoja-moji savivaldybės įstaiga. Ją valdo pen-ki dalininkai, iš kurių nė vienas neturilemiamo balso. Savivaldybė valdo 50proc. akcijų, o po 12,5 proc. - dar ke-turios organizacijos.

Tačiau situacija dėl to netapo aiš-kesnė. Todėl praėjusios savaitės vi-duryje du VRK nariai išvyko aiškin-tis į Raseinių rajoną. Ten apsilankiusiVRK narė Živilė Verbylaitė teigė:“Seniai būtume priėmę sprendimą,jei tokia situacija būtų numatyta įs-tatymuose. Šiuo atveju problemą teks

spręsti balsavimu.” Paklausta, ar ne-buvo galvota apie atitinkamų įstaty-mų pataisas, VRK narė tikino, kadjau anksčiau buvo bandyta į tai at-kreipti naujojo Rinkimų įstatymųkodekso rengėjų dėmesį. “Šiuos da-lykus reikėtų tiksliau reglamentuoti,tačiau visų atvejų į įstatymą juk ne-sudėsi”, - sakė VRK narė. Esą kiek-vienas atvejis padiktuoja vis naujųaplinkybių.

Beje, kas nutinka savivaldybės ta-rybos nariui, netekusiam mandato,bet pasiskundusiam teismui? Norsteismo tokiais atvejais prašoma tai-kyti laikinąsias apsaugos priemones,pagal esamą praktiką paprastai vie-toj mandatą praradusiojo skiriamasnaujas tarybos narys. Pasak Z.Vai-gausko, sugrįžti į tarybą tam, kuristeismo sprendimu išteisinamas, netaip jau paprasta dėl to, kad nėra to-kio grąžinimo mechanizmo.•

Abitūros egzaminų vėl laukiama su nerimuTOMAS BAŠAROVAS

Nors Vyriausybė abiturientuskvietė rinktis egzaminus, reika-lingus stojant į technologijosmokslų specialybes, valdžios raginimus išgirdo nedaugelis.

Nacionalinio egzaminų centro(NEC) duomenimis, prašymus laiky-ti brandos egzaminus šįmet pateikėper 39,9 tūkst. kandidatų. Dėl mažė-jančio mokinių skaičiaus, pasak laiki-nosios NEC direktorės Teresės Blaže-vičienės, baigiamuosius egzaminusšiais metais laikys beveik dešimtadaliumažiau abiturientų nei pernai.

Laikys daugiau egzaminųDauguma laikysiančiųjų brandos

egzaminus pasirinko tikrinti trijų arbaketurių dalykų žinias. “Lyginant pasi-rinkimą tarp didžiųjų miestų ir rajonų,daugiau egzaminų renkasi laikyti rajo-nų abiturientai”, - pastebėjo laikinojiNEC vadovė.

Brandos atestatui gauti būtina iš-laikyti du egzaminus: vienas iš jų pri-valomas valstybinis ar mokyklinis lie-tuvių kalbos ir literatūros, antrasis -laisvai pasirenkamas. Iš viso leidžia-ma laikyti ne daugiau kaip šešis egza-minus. Šešių mokomųjų dalykų ži-nias pasitikrinti šįmet pasiryžę 325kandidatai.

Kaip teigė NEC laikinoji vadovė, pa-starųjų metų valstybinių brandos eg-zaminų pasirinkimo tendencijos iš es-

mės nesikeičia. Palyginti su praėjusiaismetais, truputį padaugėjo informaci-nių technologijų, matematikos ir gam-tos mokslų egzaminus laikančių moks-leivių. Specialistai svarsto, kad tai susijęsu Vyriausybės skirtu didesniu finan-savimu technologijos mokslų studi-joms. Tačiau laikyti šiuos egzaminusrinkosi vos 0,5-2 proc. daugiau kandi-datų nei pernai.

Be privalomojo lietuvių kalbos irliteratūros egzamino, populiariausiišlieka valstybiniai anglų kalbos, is-torijos ir matematikos egzaminai.“Manau, tai lemia priėmimo į aukš-tąsias mokyklas sąlygos”, - tvirtinoT.Blaževičienė.

Keisis vertinimo sistemaPlanuojama, kad valstybinių bran-

dos egzaminų darbus šįmet vertins apie1,8 tūkst. vertintojų. Išskirtinis dėmesysskiriamas lietuvių kalbos ir literatūrosbrandos egzamino pačių vertintojųmokymuisi. “Tai yra visiškai naujas eg-zaminas ir tautinių mažumų mokyklųmokiniams, ir gimtakalbiams, todėljam skiriame daugiau dėmesio”, - tei-gė T.Blaževičienė.

Abiturientų šįmet laukia dar vienanaujovė - griežtesnė vertinimo tvarkapagal naują kriterinį modelį. “Iš esmėspaties vertinimo tai nepakeis, tik per-skaičiavimo metodika bus kitokia”, -pažymėjo NEC laikinoji vadovė. Iki šiol

abiturientai buvo vertinami pagal nor-minę vertinimo sistemą, kai vertinimobalai priklausydavo nuo geriausiai egza-miną išlaikiusiųjų. T.Blaževičienės teigi-mu, dabar bus nustatomos trys kriteri-nės ribos - patenkinamojo, pagrindinioir aukštesniojo lygio, todėl norint gauti100 proc. įvertinimą reikės surinkti išanksto aukštesniajam lygiui priskirtusbalus. “Mokiniai bus lyginami tarpusa-vyje tik pasiekimų lygiu”, - aiškino ji.

Kuriamos naujos užduotysLaukiant prasidedančios brandos

egzaminų sesijos daugiausia svarstymųsukėlė lietuvių kalbos ir literatūros eg-zaminas, kurį buvo numatyta laikyti

bendrą tiek kitakalbiams, tiek abitu-rientams, kuriems lietuvių kalba gim-toji. Tačiau naujasis švietimo ir moks-lo ministras Dainius Pavalkis tautiniųmažumų mokykloms leido laikyti leng-vesnį egzaminą. T.Blaževičienė nesle-pia, kad dėl šio sprendimo NEC paty-rė sunkumų. “Egzamino užduotys, kai

ministras priėmė šį sprendimą, jau bu-vo parengtos pagal nekeistą programą.Vykdant šį įsakymą suburtos papildo-mos užduočių rengėjų grupės, jos ku-ria naujas egzamino užduotis”, - tvir-tino laikinoji NEC vadovė.

Naujos užduotys dar neparengtos,tačiau T.Blaževičienė patikino, kad ikiegzaminų pradžios visus darbus busspėta atlikti. Kiek ministro įsakymasdėl egzamino sąlygų keitimo padidinsegzaminų rengimo išlaidas, dabartinėNEC vadovė neįvardijo. “Be abejo, taiyra papildoma užduotis egzaminųcentrui - suburti užduočių rengėjus irper labai trumpą laiką parengti užduo-tis”, - tepabrėžė ji.•

Savivaldybėse yra daugybė tarybų narių, kurienet neidami tiesioginių savivaldybių

kontroliuojamų įstaigų direktorių pareigų gali užkibti ant įstatymų kabliuko.

Z.Vaigausko teigimu, VRK teko priimti ne vieną sprendimą dėl galimotarybos narių pareigų nesuderinamumo. / Romo Jurgaičio nuotrauka

T.Blaževičienė: “Vykdant ministro įsakymą suburtos

papildomos užduočiųrengėjų grupės, jos kuria naujas

egzamino užduotis kitataučiams.”Baigiamuosius egzaminus šiais metais laikys beveik dešimtadaliu mažiau abiturientų nei pernai. / Erlendo Bartulio nuotrauka

2013 04 02Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Šaltomis ir snieguotomis šv. Velykų dienomis Prancūzijosugniagesiai kovojo su liepsno-mis. Per du gaisrus - vienas siautėname Šiaurės Prancūzijoje, kitas -pastate prie Paryžiaus - žuvo aštuoni žmonės, tarp jų buvopenki 2-10 metų vaikai.

Šalies šiaurėje esančiame SenKanteno mieste išsiskyręs vyras, ku-rio namuose per šv. Velykas viešėjojo vaikai, iššoko pro pirmo aukštolangą, kai namą apėmė liepsnos. “Jisatsipirko nedideliais nudegimais,bet ugnyje žuvo penki vaikai”, - sa-kė vietos prefektūros pareigūnas ir

pridūrė, kad gaisras “tikriausiai ki-lo atsitiktinai”.

Liepsnos įsiplieskė ir septyniųaukštų pastate Paryžiaus Oberviljėpriemiestyje, kuriame buvo įsikūręskvoteriai. “Vienas žmogus žuvo iš-šokęs pro langą, kitas sudegė trečia-me aukšte, trečias mirė ligoninėje”, -sakė pareigūnai ir nurodė, kad darmažiausiai 13 žmonių buvo sužeis-ti. Vienas gyventojas pasakojo, kadgaisras kilo, kai žmogus per pešty-nes metė padegamąją bombą, tačiautyrėjai kol kas negali patvirtinti, kadtai buvo nusikaltimas. •AFP, BNS, LŽ

Vienoje Paryžiaus ligoninėjebūdamas 54 metų mirė baskųseparatistų grupuotės ETA ly-deris Javieras Lopezas Pena. Jisnuo 2008-ųjų pradžios sėdėjoPrancūzijos kalėjimuose.

J.Lopezas Pena, kuris naudojosislapyvardžiu Thierry, yra laikomasvienu 2006 metų išpuolio Madridooro uoste sumanytojų. Per išpuolįsprogus automobilyje padėtai bom-bai žuvo du žmonės.

J.Lopezas Pena, patyręs insultą,mirė ligoninėje “Pitie-Salpetriere”.Baskų separatistinės grupuotės ETAlyderis nuo 1983 metų slapstėsi, bet2008 gegužę, kai policija surengė rei-dą viename Prancūzijos pietvakariųmieste Bordo esančiame bute, buvoareštuotas drauge su kitais įtariamaisgrupuotės nariais. 2006-aisiais pernesėkmingas ETA taikos derybas sutuomečio premjero Jose Luiso Rod-riguezo Zapatero vyriausybe jis už-ėmė grupuotės politinio lyderio JosuTerneros vietą.

J.Lopezas Pena buvo laikomasgriežtosios linijos šalininku ir, kaippranešama, spaudė ETA baigti ugniesnutraukimą, paskelbtą praėjusio de-šimtmečio viduryje. “Nuolatinį ug-nies nutraukimą” ETA paskelbė 2006metų kovą, bet 2007-ųjų birželį jį ofi-cialiai atšaukė nusivylusi, kad vyriau-sybė nepadarė pakankamai nuolai-

dų per preliminarų taikos procesą.Grupuotė ETA, kurią Europos Są-

junga ir Jungtinės Amerikos Valstijoslaiko teroristine organizacija, 2011 me-

tų spalį paskelbė atsisakanti ginkluotoskovos. Tačiau oficialiai ji dar nėra nu-siginklavusi, o Ispanijos vyriausybė at-sisakė derėtis su jos lyderiais. •

Mirė ETA lyderis Gaisrai Prancūzijoje

Graikijos Salonikų miesto valdžiai iškilo nemenkas galvosūkis. Ji turi nuspręsti, arišsaugoti archeologų atkastą senovinį Bizantijos miestą, arvietoj miesto griuvėsių įrengtimodernią metro liniją.

Salonikai yra antras pagal dydįGraikijos miestas. Jis garsėja savo ar-chitektūra - mieste išlikusi romėnų lai-kų Galerijaus triumfo arka ir V am-žiuje statyta Šv. Demetrijaus bazilika.Neseniai graikų archeologai centrinėsmiesto dalies požemiuose aptiko tik-rą lobį - “Bizantijos Pompėją”. Tačiaušis atradimas nepradžiugino miestotarybos narių ir bendrovės “Attic Met-ro SA” inžinierių, nes vertingų ar-cheologinių radinių vietoje planuoja-ma statyti miestui svarbią metro liniją.Kol archeologai, inžinieriai ir miestotarybos nariai pešasi, šis iš EuroposSąjungos lėšų finansuojamas projek-tas nejuda nei per žingsnį į priekį.

Įspūdingas radinysGraikijos archeologų radinys Salo-

nikų širdies požemiuose išties įspū-dingas. Šešių metrų gylyje aptikti IVamžiuje imperatoriaus Cezario Gale-rijaus pastatyto miesto griuvėsiai. Tarppastatų liekanų vinguriuoja nepapras-tai gerai išsilaikęs marmurinėmis ply-telėmis grįstas kelias. Prie jo šmėžuo-ja antikinių parduotuvių, dirbtuvių,viešųjų pastatų ir kitų statinių lieka-nos. Marmuru grįstą kelią puošia rai-žiniai. Jis išraižytas iksiukais ir nuliu-kais - matyt, neklaužados graikų vaikaineklausė tėvų ir gadino kelio grindinį.Ant jo galima rasti ir vežimų žymių,mat vežtos prekės į centrinėje miestodalyje buvusį turgų ir iš jo.

Archeologas Sofoklis Tsakalidis sa-ko, kad atrastojo miesto liekanos jamprimena Pompėją. “Tai SalonikųPompėja. Atrastojo miesto liekanosišties vertingos. Tai Bizantijos pavel-das, jis turi būti saugomas”, - sakėS.Tsakalidis.

Metro linijaArcheologai ir miesto valdžia norėtų

išsaugoti Bizantijos miesto liekanas, ta-čiau toje vietoje turėtų atsirasti požemi-nė metro stotis. “Metro stotis galėtų eg-zistuoti kartu su požeminiu muziejumi.Bizantijos statinių liekanos taptų pa-grindine atrakcija turistams. Jos primin-tų apie šlovingą miesto praeitį”, - sakėSalonikų turizmo centro darbuotojaMarta Calathes.

Tačiau inžinieriai, kurie kartu subendrove “Attic Metro SA” įgyvendi-na Salonikų metro linijos projektą, sa-ko, kad geležinkelis kartu su požemi-niu muziejumi negalėtų egzistuoti.“Griuvėsių išsaugojimas pakenktųprojektui - reikėtų keisti centrinę po-žeminio geležinkelio stotelę. Iškiltųgrėsmė ir projekto finansavimui. Grai-kija neturi pinigų, o 3,5 mlrd. eurų(12,1 mlrd. litų) Salonikų metro linijaiįrengti skiria Europos Sąjunga. Tai vie-nas iš nedaugelio svarbių projektų šiuosunkiu Graikijai laikotarpiu”, - sakėinžinierius Konstantinas Patopoulas.

Metro liniją ketinama baigti 2016-

aisiais, tačiau šiuo metu darbai nejudair vargu ar tai pavyks. Pagrindinė 9,6kilometro metro linija palengvintų ju-dėjimą Salonikų gyventojams ir turis-tams. Požeminiai traukiniai per dienąpajėgtų pervežti 250 tūkst. keleivių. Dėlto sumažėtų eismo spūstis ir oro tarša.

“Metro linija išspręstų Salonikų eis-mo problemas. Šiuo metu vairuotojaiištisas valandas praleidžia spūstyse.Požeminio geležinkelio įrengimas pa-lengvintų ir judėjimą turistams”, - sa-kė M.Calathes.

Neišsprendžiama dilema“Attic Metro SA” jau sulaukė pa-

lankaus Graikijos centrinės archeo-logijos tarybos sprendimo. Pagal jį vi-sų senovinių griuvėsių liekanos turėtųbūti perkeltos į kitą vietą. Bet ką dary-ti su marmuru grįstu keliu? Salonikųarcheologijos muziejaus direktorėPolyxeni Veleni mano, kad senoviniokelio sunaikinimas prilygtų katastro-fai. “Negalime sunaikinti marmurugrįsto kelio. Tai būtų tikra katastrofa.Senovinis kelias - nekilnojamas ar-

chitektūros paminklas, kurį būtinasaugoti”, - teigė P.Veleni.

Graikijos generalinis sekretoriusviešiesiems darbams Stratas Simopou-las mano, kad nėra jokios alternaty-vos, ir Salonikų metro linija privalobūti įrengta. “Suprantame, kokie svar-

būs visai Graikijos kultūrai yra archeo-loginiai radiniai. Puikiai suprantu jųvertę. Tačiau miestas susiduria su di-delėmis transporto problemomis. Tu-rime jas spręsti. Metro linija privalobūti įrengta, nes vairuotojai ir toliautupės spūstyse, o pats miestas skęs dul-kėse”, - sakė S.Simopoulas.

Jis pridūrė, kad ketina vadovautisGraikijos centrinės archeologijos ta-rybos sprendimu ir išardyti senovinįkelią. “Diskusijos dėl senovinio keliogali tęstis metų metus, tačiau privalo-

me veikti. Nelauksime amžinai. Poli-tika paremta ne vien bendru sutarimu.Archeologų taryba nusprendė, kadreikia kelią griauti, todėl jį ir griausi-me”, - ryžtingai kalbėjo S.Simopoulas.

Atidedamų statybų pasekmėsVilkinamos metro statybos priver-

tė “Attic Metro SA” atleisti savo dar-buotojus. 450 jų surengė demonstra-cijas ir reikalavo, kad darbdaviai juosgrąžintų į darbą, keikė miesto valdžiądėl neryžtingumo.

Metro linijos statybų atidėjimaskelia nerimą ir centrinėse Salonikųgatvėse įsikūrusių parduotuvių savi-ninkams. Jie kenčia ne tik nuo Grai-kiją suparalyžiavusio ekonomikosnuosmukio, bet ir nuo vairuotojų ke-liamo triukšmo bei šaligatviuose pa-statytų barikadų.

2004 metais iš Italijos į Salonikuspersikėlęs optikos parduotuvę valdan-tis Mauricio Serra sako, kad projek-tas turi būti baigtas kuo greičiau. “Še-šerius metus patiriame finansiniųnuostolių. Nuolat kenčiame triukš-mą ir gyvename dulkėse. Projektą rei-kia kuo greičiau baigti. Tai svarbu vi-siems Salonikų gyventojams”, -kalbėjo M.Serra.

Tuo metu Bizantijos senienų ir iš-kasenų parduotuvės savininkė Despi-na Makropolou teigė, kad senovėspaveldas svarbesnis už metro liniją.“Turime išsaugoti ir parodyti seno-vinius radinius dabarties ir ateitieskartoms. Graikija negamina automo-bilių, jos sunkioji pramonė - kultū-ra. Tai mūsų protėvių palikimas. Tu-rime didžiuotis šiuo palikimu ir jįgerbti”, - pabrėžė D.Makropolou. •Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Senovės griuvėsiai trukdo metro statybai

Požeminiai traukiniai per dieną pajėgtų pervežti 250 tūkst. keleivių. Dėl to sumažėtų

eismo spūstys ir oro tarša.

J.Lopezas Pena nenorėjo nutraukti ugnies kovoje dėl Baskijos nepriklausomybės. / AFP/Scanpix nuotrauka

Archeologai nori išsaugoti Bizantijos statinių liekanas. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Šiame name Šiaurės Prancūzijoje sudegė penki vaikai. / AFP/Scanpix nuotrauka

Pasaulis 72013 04 02Lietuvos žinios

JAV atominėje elektrinėje perpramoninį incidentą, kuriometu jokių radioaktyviųjų medžiagų nepasklido, žuvovienas darbininkas, dar trysbuvo sužeisti.

Incidento metu bendrovės “En-tergy Operations Inc” valdomosArkanzaso atominės elektrinės pir-majame skyriuje Raselvilyje nukri-to generatoriaus dalis, kuri buvo ga-benama iš turbinų pastato. Taipsakoma bendrovės “Entergy” pa-reiškime. “Visuomenei pavojausnėra”, - priduriama jame.

Arkanzaso sveikatos apsaugos de-partamentas pabrėžė, kad po nelai-mingo atsitikimo “radiacija nepaskli-do po rajoną ir nebuvo identifikuotajokio pavojaus visuomenės sveikataiir saugumui, o sužeisti darbininkaibuvo nuvežti į ligoninę”.

Elektrinės pirmasis skyrius buvoišjungtas kurui papildyti, o antrasispo minėto incidento išsijungė auto-matiškai. “Sustabdėme abiejų elekt-rinės skyrių darbą. Norime nuramin-ti žmones, jog pavojaus visuomeneinėra. Labai liūdime dėl šio nelaimin-go atsitikimo”, - sakė “Entergy” vi-ceprezidentas Jeffas Forbesas.

Ši nelaimė, kai nukrito generato-

riaus statorius - stacionari sistemos da-lis, laikoma neįprastu įvykiu. Tai že-miausios pavojingumo kategorijos in-cidentas pagal Atominės energetikosreguliavimo komisijos klasifikaciją, ku-rią sudaro iš viso keturios kategorijos.

Bendrovėje “Entergy”, kuri tie-kia elektrą 2,8 mln. vartotojų Ar-kanzase ir gretimose Teksaso, Lui-zianos ir Misisipės valstijose, dirbamaždaug 15 tūkst. žmonių. Jai prik-lauso elektrinės, kurių galingumas- maždaug 30 tūkst. megavatų, tarpjų - daugiau kaip 10 tūkst. megava-tų galios atominės elektrinės. Taididžiausia JAV atominės energeti-kos sektoriaus gamintoja. •

AIDANAS PRALEIKA

Šiaurės Korėjos grasinimai pietiniams kaimynams ir JAVskamba kaip bepročio svaičiojimas. Tačiau karui įžiebtipakaktų vienos provokacijospasienyje, o aukos būtų skai-čiuojamos šimtais tūkstančių.Pchenjaną kartą jau išgelbėjoKinija, bet antrą sykį tai nebe-pasikartos. Šiauriečiams karasbūtų tolygus savižudybei.

Kovo 30 dieną Pchenjanas pa-skelbė, kad neaiški “nei karo, neitaikos” būklė Korėjos pusiasalyjebaigėsi ir tarp Šiaurės ir Pietų Ko-rėjų dabar yra karinė padėtis. Kaipžinoma, kiek anksčiau, prieš keletądienų, buvo pažadėtas “branduoli-nis pragaras” Vašingtonui.

Kim Jong Unas tituluoja save “di-dingiausiu pasaulio vadovu”. Sunkupasakyti, kokie psichologiniai komp-leksai jį verčia tai daryti. Bet grasinimainušluoti nuo žemės paviršiaus ištisusmiestus... Tai jau bepročio klejonės.

Šiauriečiai akivaizdžiai yra ruošia-mi karui. Valstybinė televizija nuolatrodo filmukus apie tai, kaip šiauriečiųkareiviai pergalingai muša pietiečius,o po kiekvienos beprotiškos vado kal-bos Pchenjane ima “spontaniškai”glaudžiom gretom marširuoti patrio-tiškai nusiteikęs jaunimas.

Karingi Pchenjano šūkiai - nenaujiena, pasaulis juos girdi jau 60metų. Tačiau nė vienas iš šiauriečiųvadų dar niekada nebuvo toks agre-syvus ir tiesmukiškas kaip Kim JongUnas. O tai verčia sunerimti: kas, jeijis iš tiesų yra taip desperatiškai nu-siteikęs, kad galėtų pradėti karą?

Prieš visą pasaulįPchenjano generalitetas greičiau-

siai suvokia (bent jau turėtų), kad ka-

ro su Pietų Korėja atveju tektų neiš-vengiamai kariauti ir su JAV, o grei-čiausiai ir su Japonija. Dar svarbiau,kad Pchenjano agresiją pasmerksJungtinės Tautos, o tai reiškia, kad įkarą, kaip ir 1950 metais, Seulo pu-sėje greičiausiai stos ir daugiau vals-tybių.

JAV jau permetė į Pietų Korėją“nematomus” lėktuvus B-52 ir F-22.Kilus karui, tam tikras pajėgas galėsskirti ir JAV sąjungininkės, pavyz-džiui, Japonija, Australija bei Naujo-ji Zelandija, kurios turi pagrindo bai-mintis, kad šiauriečių raketos galipasiekti jų teritorijas. Žinoma, galiprisidėti ir daugiau šalių - Pchenjanasfaktiškai kariaus su visu pasauliu, nesnė viena šalis (net Kinija) neleis saudeklaruoti jam paramos.

Šiurpūs scenarijaiDaugelis analitikų pabrėžia, kad ag-

resyvus blefas visada buvo šiauriečių

pamėgtas diplomatijos įrankis, tačiaušį kartą Pchenjano pareiškimai verti-nami daug rimčiau. Tai rodo ir ame-rikiečių pajėgų stiprinimas Korėjospusiasalyje, ir JAV svarstomi planaistiprinti priešraketinę gynybą Alias-koje, kurią (pagal drąsiausius eksper-tų vertinimus) gal ir galėtų pasiektišiauriečių raketos “Tepidong-2”.

Jei karas iš tiesų kiltų, pasekmės bū-tų katastrofiškos. Net nesinori galvo-ti, kas nutiktų tuo atveju, jei Pchenja-nas įgyvendintų grasinimą suduotiprevencinį smūgį Pietų Korėjai. Tie-siog sunku patikėti, kad kas nors ga-lėtų tam ryžtis.

Kur kas labiau tikėtinas scenarijus -šiauriečių invazija, nes Pchenjano ga-lios pagrindas yra ne branduolinėsraketos, o sausumos kariuomenė.Pchenjanas prieš pietiečius gali mo-bilizuoti apie 10 mln. kareivių. Tai ge-rokai daugiau, nei turi Seulas. Šiau-riečiai taip pat turi daugiau tankų ir

lėktuvų, nors šie labai pasenę. Šiau-riečiai yra pajėgūs surengti žaibo ka-rą Seulo link, taip pat, kaip jie tai pa-darė prieš 60 metų. Staigi pergalėjiems būtina, nes ilgesniam karui jieneturi išteklių.

Tačiau šis scenarijus greičiausiaiatkartotų pirmąjį Korėjos karą darvienu aspektu: Seulas sulauktų sąjun-gininkų pagalbos ir nustumtų šiau-riečius atgal. Tik šį kartą Pchenjanopusėn, matyt, jau nestotų Kinija, o taireiškia, kad sąjungininkų pajėgų jau

niekas nesustabdytų ir pačių šiaurie-čių teritorijoje. Tačiau nuostoliai bū-tų milžiniški. Seulas - daugiamilijoni-nis, tankiai apgyventas miestas ir netmasinis artilerijos apšaudymas galė-tų nusinešti dešimčių tūkstančių ci-vilių gyvybes.

Smūgis į nugarą?Kaip jau minėta, tarptautinė reak-

cija būtų pagrindinis veiksnys kilusantrajam Korėjos karui. Tačiau svar-biausias, lemiamas vaidmuo tektų vie-nai valstybei - Kinijai. Būtent jos armi-ja išgelbėjo šiauriečius pirmajame kare,tačiau tuo metu pačiai Kinijai buvo nu-sispjaut į visą pasaulį. Šiandien situa-cija kitokia. Vargu ar pats Pekinasdžiaugiasi turėdamas pašonėje tokį są-jungininką, kuris ne tik nuolat keliaproblemų ir neklauso išmintingų Pe-kino patarimų, bet jį dar reikia nuolatmaitinti (tiesiogine to žodžio prasme),kad jo gyventojai neišmirtų iš bado.

Naudos iš Pchenjano - jokios, o pro-blemų daug. Negi dėl jo verta kariautisu tokiu svarbiu ekonominiu partne-riu kaip Seulas? O apie tai, ar apsimo-ka dėl Pchenjano beprotybės kariautisu JAV, apskritai neverta kalbėti...

Šiandien kinai Šiaurės Korėjos pa-sienyje yra sutelkę 5 visiškai komp-lektuotas divizijas, o gal ir didesnespajėgas, kurių kukliai nemini. GalPchenjanas ir tikisi, kad tai - broliųkomunistų pagalba, bet gali pasiro-dyti visai priešingai. Karo atveju Ki-nijai visiškai neapsimoka laukti, kolsąjungininkų pajėgos įsiverš į ŠiaurėsKorėją (pagal anksčiau minėtą sce-narijų). Ar ne geriau būtų patiemsįvesti pajėgas į Pchenjaną, nuversti“beprotį diktatorių” ir skubiai sufor-muoti naują “liaudies vyriausybę”?Gal kinų įsigalėjimas Pchenjane irnepatiktų Seului bei Vašingtonui, betir jiems tektų pripažinti, kad tai -daug geriau nei bet koks “didingiau-sias vadas”. •

Grasintojai su branduoliniu ginklu

Nelaimė JAV atominėje elektrinėjeVelionio rusų oligarcho Boriso Berezovskio 23 metųmergina sakė netikinti, jogjis nusižudė, ir tvirtino, kad jie praėjusią savaitę drauge turėjo išvykti atostogų į Izraelį.

Duodama interviu liberaliam sa-vaitiniam žurnalui “New Times”,Katerina Sabirova sakė netikinti, kad67 metų B.Berezovskis, su kuriuo jisusipažino prieš ketverius metus, ga-lėjo nusižudyti. Pasak merginos, perpaskutinį pokalbį oligarcho mirtiesišvakarėse jo balsas “skambėjo ge-riau nei paprastai”.

B.Berezovskis buvo rastas negyvaskovo 23 dieną savo prabangių namųnetoli Londono vonioje. Skrodimasparodė, kad jis pasikorė ir ant jo kū-no nėra jokių grumtynių ženklų.

“Jis neabejotinai planavo kovo 25-ąją skristi į Izraelį. Tikrai tai žinau, -pasakojo K.Sabirova žurnalui ir pa-teikė išspausdintą savo lėktuvo bilie-tą į Tel Avivą. - Jis norėjo nuvykti prieNegyvosios jūros.” Ji pridūrė, kadmagnatas buvo prislėgtas, bet, josnuomone, nelinkęs į savižudybę.

B.Berezovskis sakydavęs: “Įsi-vaizduok, jei manęs nebūtų, dingtųvisos problemos.” Tačiau K.Sabiro-va teigė, kad šie žodžiai buvo atsitik-tiniai. “Negalėjau ir negaliu įsivaiz-duoti, kad jis galėjo tai padaryti. Tuolabai sunku patikėti”, - stebėjosi 23metų mergina. B.Berezovskis turė-jo su ja susitikti Tel Avivo oro uos-

to VIP salėje, atskridęs su asmenssargybiniu Avi. Kelionę jis pasiūlęskovo 18 dieną, nes baigėsi K.Sabiro-vos Didžiosios Britanijos viza.

Žurnalas “New Times” išspausdi-no nuotrauką, kurioje K.Sabirova -daili brunetė - matyti su B.Berezovs-kiu, uždėjusiu jai ranką ant peties.B.Berezovskio draugai patvirtino,kad jų santykiai buvo ilgalaikiai.K.Sabirova taip pat prisipažino, kadB.Berezovskis kalbėjosi su ja apie sa-vo laišką Rusijos prezidentui Vladi-mirui Putinui, kuriame prašė atleidi-mo ir apie kurį po Rusijos oligarchomirties paskelbė V.Putino atstovasDmitrijus Peskovas. “Jis sakė, kad ne-matė kito būdo grįžti į Rusiją, tik -nusileisti V.Putinui”, - teigė K.Sabiro-va ir pridūrė mačiusi juodraštį ir kadlaišką B.Berezovskis tikriausiai nu-siuntė lapkričio mėnesį. •AFP, BNS, LŽ

Mergina abejoja savižudybe

Karo su Pietų Korėjaatveju Šiaurės Korėjaitektų neišvengiamai

kariauti ir su JAV, ir greičiausiai su

Japonija.

Pradėjusi beprasmį karą Šiaurės Korėja nesulauktų sąjungininkų paramos. / AFP/Scanpix nuotraukos

Per incidentą atominėje elektrinėje radiacijos į aplinką nepateko.

K.Sabirova turėjo su B.Berezovskiuskristi į Izraelį. / Newtimes.ru nuotrauka

Verslas 92013 04 02Lietuvos žinios

ARVYDAS JOCKUS

Po kelis mėnesius trukusioproceso smulkusis investuo-tojas 63 metų buvęs elektri-kas Ivaras Petteris Roeggenasiš banko DNB prisiteisė

230 tūkst. Norvegijos kronų (apie100 tūkst. litų) nuostolių. Bankastaip pat turės padengti beveik 4,8mln. kronų (apie 2,2 mln. litų) teis-mo ir advokato išlaidų.

Smulkusis DNB klientas prara-do lėšas investavęs į banko išleistusvertybinius popierius, kuriems įsi-gyti tas pats bankas suteikė atitinka-mos trukmės paskolą fiksuotomispalūkanomis.

Dėl panašių produktų, kuriuosplatino Lietuvoje veikiantis DNB,nuostolių patyrė daugiau kaip 600neprofesionalių investuotojų lietuvių.Dalis jų prarado turtą ir dabar, kaipir norvegų elektrikas, ginčija su ban-ku sudarytą sandorį. Nukentėjusiusbankų klientus ginančios asociacijosnuomone, neskundžiamas Norvegi-jos teismo sprendimas gali turėti įta-kos ir Lietuvos teismų sprendimams.DNB banko atstovas tuo netiki.

Bankas - 19-oje civilinių bylųKaip LŽ informavo DNB banko

atstovas spaudai Andrius Vilkan-cas, DNB bankas yra atsakovas 19-oje civilinių bylų, kurias inicijavojo klientai, 2007-2008 metais pirkęsu akcijų indeksais ir kitu turtu su-sietas obligacijas (SASO), finansuo-tas tuomečio “DnB NORD” bankoskolintomis lėšomis.

“Bendra ginčo suma - 33,9 mln.litų. Kadangi dėl nepalankių rinkossąlygų obligacijos neuždirbo tikėti-no prieaugio, o klientų prievolė su-mokėti palūkanas už suteiktą pasko-lą išliko, jie teigia, kad tos aplinkybėsjiems nebuvo tinkamai atskleistos,tai yra kad bankas teikė investicinespaslaugas nesilaikydamas teisės aktųreikalavimų. Bankas nuosekliai lai-kosi pozicijos, kad informacija klien-tams buvo atskleista tinkamai ir kadinvesticinės paslaugos buvo teikia-mos laikantis teisės aktų reikalavi-mų”, - LŽ aiškino A.Vilkancas.

Kol kas vykusiuose pirmos instan-cijos teismuose, vertinusiuose indivi-dualias kiekvieno ginčytino atvejo ap-linkybes, anot jo, priimti sprendimaibuvo įvairūs - vieni palankūs vienai,kiti - kitai šaliai. “Bet kuriuo atvejupirmos instancijos teismų sprendimaipaprastai buvo skundžiami apeliaci-ne tvarka. Dabartiniu metu galutinissprendimas yra įsigaliojęs tik viena-me ginče, jis palankus bankui”, - tvir-tino DNB banko atstovas.

A.Vilkancas teigia, jog, DNB ban-ko vertinimu, šių metų kovo 22 dienąNorvegijos AT priimtas sprendimasteisminiams procesams Lietuvoje tarpDNB ir jo klientų “tiesioginės įtakosneturės, nes kiekvienu atveju teismeyra objektyviai vertinama konkreti si-tuacija ir aplinkybės”.

Prarado turtą ir sveikatą Vartotojų teisių gynimo asociaci-

jos “Už sąžiningą bankininkystę”vykdomasis direktorius KęstutisKupšys LŽ teigė, kad 18-oje asocia-cijai žinomų bylų su DNB bankudalyvauja 52 banko klientai. “Di-džiausius ieškinius yra pateikusios19-os ir 15-os žmonių grupės. Drau-

ge teistis parankiau ir pigiau. Be to,natūralu, kad kai investavo šeimosnariai, pavyzdžiui, vyras, žmona,duktė ar vyras, žmona ir jos mama,ieškinį pateikti patogiau kartu. O to-kių atvejų tikrai yra”, - sakė jis.

K.Kupšio tvirtinimu, minėto 15-osžmonių grupės ieškinio suma siekia11 mln. litų, o 19-os žmonių grupės -viršija 5 mln. litų. “Išeitų, kad vienasžmogus vidutiniškai gali būti prara-dęs apie 0,3-0,7 mln. litų. Smulkiejiinvestuotojai į teismus kreipiasi re-čiau, aktyvesni tie, kurie prarado di-

desnes sumas, nes advokato išlaidosirgi kainuoja. Man žinoma atvejų, kainuostolis dėl pirktų obligacijų skolin-tomis lėšomis siekė ir 10 tūkst. litų, ir16 mln. litų”, - pasakojo K.Kupšys.

Nuostolių patyrę banko klientai,anot jo, nenoriai pasakoja savo isto-rijas, tačiau kai kurios nelaimingospatirtys jam esą žinomos. “Vienasžmogus susitvarkė savo materialinęgerovę, tačiau vėliau pateko į šitas fi-nansines pinkles ir galiausiai prara-do namą, kurį pats vertina milijonulitų. To namo jis nebeturi - atitekobankui. Tačiau žmogus nusprendėnesibylinėti. Daug istorijų susijusiossu moralinėmis kančiomis, kuriosvirsta ligomis. Vienas žmogus iš bai-mės, kad jam atims namą ir jis netu-rės kur gyventi su šeima, jau praradosveikatą. Jis pasakoja, kad sveikatosproblemos prasidėjo tada, kai gavo išbanko investavimo rezultatus. Kitasklientas prisipažino, kad jam pakir-to kojas tiesiogine ir perkeltine pras-me. Jam įsimetė liga ir jis atgulė į pa-talą. Įsivaizduokite, bankas jumspaskolino pinigų obligacijoms pirk-ti, priskaičiavo už tą skolą palūka-nas, bet šios nebuvo padengtos ža-dėtu investiciniu prieaugiu, o tapo

skola”, - investicijų schemą dėstėK.Kupšys.

Jo teigimu, minėtas SASO obligaci-jas dažniausiai pirko smulkieji versli-ninkai, galintys įkeisti savo turtą. “Ta-čiau tarp pirkusiųjų buvo ir bedarbių,tuo metu neuždirbančių jokių paja-mų, bet turinčių tėvų paliktą žemę arsodą, namą. Obligacijas Lietuvoje pir-ko ir nuostolių patyrė labai įvairūsžmonės - ir milijonieriai, ir mokytojai,inžinieriai, valstybės tarnautojai, smul-kūs ir stambūs verslininkai. Investuo-tojų išsilavinimas - nuo nebaigto vidu-rinio iki aukštojo, yra net mokslodaktarų”, - pasakojo K.Kupšys.

Pasieks Lietuvos teismusK.Kupšys mano, kad Norvegijos

teismo sprendimo aidai netrukuspasieks ir Lietuvos teismus. “Ne-abejoju, kad šia neskundžiama nu-tartimi remsis Lietuvos advokatainuostolius patyrusių klientų nau-dai, kadangi investicinė schema,taikyta Lietuvoje ir Norvegijoje, yraiš esmės ta pati. Ar gali teisėjas, ob-jektyviai nagrinėjantis bylą, pro au-sis nuleisti faktą, kaip Norvegijojebaigėsi analogiška byla?” - retoriš-kai klausė pašnekovas.

Jo nuomone, Norvegijos teismasatveria akis, jog bankas turėjo įspė-ti klientą, kad vertybinių popieriųrinkos beveik status kilimas nuolatnetruks, kad kilimo tvarumas nėragarantuotas ir kad rinkos kreivė ga-li tokiu pat kampu ir kristi. “Turė-damas teisingą informaciją, klientasgreičiausiai būtų susilaikęs nuo ne-pamatuotos rizikos ir atsisakęs siū-lomo sandorio”, - teismo sprendi-mą citavo K.Kupšys.

Jo žiniomis, šiuo metu Norvegijosfinansinių paslaugų skundų tarybayra sulaukusi apie 2 tūkst. analogiš-kų I.P.Roeggeno atvejui skundų.2008-aisiais skelbta statistika rodo,kad Norvegijos bankai gali būti par-davę panašių vertybinių popieriųuž daugiau kaip 34 mlrd. Norvegi-jos kronų (apie 16 mlrd. litų). Eks-pertų vertinimais, galimi klientųnuostoliai gali siekti 10 mlrd. kronų(4,6 mlrd. litų). I.P.Roeggeno byla,K.Kupšio teigimu, turėjo didelį at-garsį Norvegijoje, žiniasklaida pra-nešdavo apie kiekvieną bylos posėdį,o apie galutinį teismo sprendimą in-formavo net 40 norvegų žiniasklai-dos priemonių. •

A.Vilkancas: “Bendra ginčo suma -

33,9 mln. litų. Dėl nepalankių rinkos

sąlygų obligacijos neuždirbo tikėtino

prieaugio, o klientųprievolė sumokėti

palūkanas už suteiktąpaskolą išliko.”

Bylos bankui - ir Norvegijoje, ir LietuvojeNorvegijos Aukščiausiasis Teismas (AT) priėmė galutinį sprendimą neprofesionalaus investuotojonaudai byloje prieš DNB banką, valdantį tokio paties pavadinimo banką Lietuvoje, kuris panašiusinvesticinius produktus pardavinėjo savo klientams. Lietuviai taip pat bylinėjasi su banku.

K.Kupšys mano, kad Norvegijos teismo neskundžiama nutartimi remsis Lietuvos advokatai. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Norvegas I.P.Roeggenas iš banko DNB prisiteisė nuostolių atlyginimą. / www.afteposten.no nuotrauka

Skaičiai• 2011 metų liepos pabaigoje,remdamasi atlikto sisteminio tyri-mo duomenimis, tuometė Lietu-vos vertybinių popierių komisija(VPK) priėjo prie išvados, kad tuo-metinio AB “DnB NORD” banko in-vesticinį produktą įsigijo 640 ne-profesionalių investuotojų už dau-giau nei 700 mln. litų. Šių klientųgalimi nuostoliai galėjo siekti be-veik 100 mln. litų. VPK skaičiavimu,skolintomis lėšomis buvo įsigytadaugiau kaip 79 proc. “DnB NORD”banko išplatintų obligacijų sumos.

• AB DNB banko 100 proc. akcijųvaldo “DNB Bank ASA”, didžiausiaNorvegijos finansinių paslaugų gru-pė, kurios 34 proc. akcijų valdoNorvegijos vyriausybė.

2013 04 02Lietuvos žinios10 Verslas

LINA MRAZAUSKAITĖ

Sumažėjęs vidaus vartojimas ragina įmones pasitempti ir išjudinti vartotojų poreikius. Todėl dauguma šalies įmoniųšiais metais planuoja didinti investicijas į rinkodarą.

Šiemet rinkodaros biudžetą planuo-ja didinti 58,7 proc. įmonių, arba 5,3proc. daugiau nei pernai. Didžioji da-lis šalies įmonių išlaidas rinkodarai di-dins iki 10 proc., o 5,3 proc. įmonių -daugiau nei dvigubai. Tuo tarpu ma-žinti rinkodaros biudžetą planuoja vospenktadalis įmonių. Tokias tendenci-jas atskleidė Lietuvos marketingo aso-ciacijos (LiMA) atlikta rinkodaros spe-cialistų apklausa.

LiMA valdybos pirmininko Simo-no Bartkaus teigimu, didinti rinkoda-ros biudžetą įmonės šiemet nuspren-dė laukdamos didėjančio vidausvartojimo arba manydamos, kad atė-jo laikas vartojimo augimą stimuliuo-ti rinkodaros veiksmais.

“Kadangi visi laukia vartojimo au-gimo, atsiranda tikslas užsiimti tamtikrą rinkos dalį arba išplėsti jau tu-rimą”, - paaiškino S.Bartkus ir pa-brėžė, kad šiemet tiek vartotojai, tiekįmonės puoselėja didesnius lūkesčiusnegu pernai ar ankstesniais metais.

Pašnekovo manymu, 10 proc. šuolisatitinka šių dienų realijas, nes rinkoda-ros biudžeto augimas paprastai būnadidesnis už planuojamą ekonomikosaugimą. Prognozuojant, kad šalies BVPšiemet augs 3-4 proc., tokio išlaidų rin-kodarai didėjimo norimiems rezulta-tams pasiekti turėtų pakakti.

Priklauso nuo įmonės padėtiesTelekomunikacijų bendrovės “Cga-

tes” rinkodaros departamento vado-vas Vygantas Tutlys augančias inves-ticijas į rinkodaros priemones taip

pat siejo su vartojimu, stabtelėjusiupokriziniu laikotarpiu. “Nors kiti taiaiškina ūkio atsigavimu, aš siečiau sudidesne vartojimo stagnacija. Žmo-nės linkę taupyti, mažiau domisi tuo,kas vyksta aplinkui, todėl turime juospaskatinti”, - sakė jis.

Pašnekovas taip pat pabrėžė, kadtelekomunikacijų sektoriuje egzistuo-ja mažas vartotojų įsitraukimas - jiepaprastai negalvoja, kas teikia teleko-munikacijų paslaugas. “Žmonės ku-riuo nors laikotarpiu užsisakė paslau-gas, - tai dažnai sutampa su naujobūsto įsigijimu, - ir pamiršta kitus pa-slaugų teikėjus. Kad paskatintumežmones pasvarstyti apie rinkoje esan-

čias alternatyvas, galbūt geresnius pa-siūlymus, turime juos pasiekti komu-nikacijos priemonėmis”, - aiškinoV.Tutlys. Jis pridūrė, kad investicijų įrinkodarą dydis priklauso ne tik nuorinkos, bet ir nuo konkrečios įmonėssituacijos. Jo teigimu, “Cgates” turididinti savo prekės ženklo populia-rumą. Tuo tikslu įmonė kiekvienaismetais augant apyvartai šiek tiek di-dina ir investicijas į rinkodarą.

Tapatina su sąmoningumuApklausa atskleidė, kad pardavi-

mo skatinimas šiais metais ir toliautebėra vienas svarbiausių rinkodarostikslų. Didinti išlaidas pardavimui,pavyzdžiui, komunikacijai apie vyk-domas akcijas ir išpardavimą, ketina61,3 proc. apklaustų įmonių. Planuo-jant šių metų rinkodaros biudžetątaip pat iki 60 proc. turėtų didėti iš-laidos įvaizdžiui formuoti.

S.Bartkaus manymu, ketinimaidaugiau dėmesio skirti įvaizdžiui for-muoti byloja apie stiprėjantį verslo są-moningumą, be to, tai yra stabilios

ekonomikos ženklas. “Jeigu žiūrėtu-me, kas dėjosi 2009-2011 metais, ma-tytume, kad rinkodaros biudžetasaugdavo tik dėl didėjančių išlaidų par-davimui skatinti. Tuo metu formuotiįvaizdį apskritai niekam nerūpėjo, nesdaugelis įmonių buvo užsiėmusios pa-dėties stabilizavimu ir nebuvo tikrosdėl savo ateities”, - aiškino jis.

Marketingo paslaugas teikiančiosįmonės “Strategus” vadovas Valenti-nas Suodys taip pat pažymėjo, kad pa-staruoju metu įmonės didina inter-netinės rinkodaros biudžetą, tačiauatitinkamai mažina investicijas į tra-dicinę rinkodarą, pavyzdžiui, rekla-mą spaudoje. Tai byloja ir apklausosrezultatai: didžiausias pajamų augi-mas numatomas būtent reklamai in-ternete, jai šiemet skiriamas maždaugtrečdalis viso rinkodaros biudžeto.

Smulkieji investuoja nenoriaiNors įmonių dėmesio rinkodaros

priemonėms daugėja, verslas, ypačsmulkusis, dar nenoriai investuoja,o rezultatų tikisi kuo geresnių, kaip

sakė V.Suodys. Anot jo, smulkiosiosįmonės nėra pajėgios konkuruoti sudidžiaisiais prekybos tinklais biudže-to apimtimi, tačiau jos gali imtis al-ternatyvių priemonių, pavyzdžiui,“partizaninio marketingo”, kuris pa-reikalauja simbolinių išlaidų.

“Sulaukti vartotojų dėmesio gali-ma pasitelkus kūrybines idėjas ir ne-tradicines priemones. Tai reiškia, jogreklamai nebūtina išleisti dešimtiestūkstančių litų, kad pasiektum rezul-tatų”, - tikino V.Suodys.

Paklaustas, kiek įmonei galėtų ma-žiausiai atsieiti rinkodaros priemo-nės, kad šios būtų efektyvios, pašne-kovas suskaičiavo apie 5000 litų permėnesį, arba 60 tūkst. litų per metus.Nors apčiuopiamų rezultatų, kaippridūrė jis, galima pasiekti investuo-jant ir 20-30 tūkst. litų per metus.

Apklausa parodė, kad netradicinėsreklamos priemonėms išlaidas pla-nuoja didinti 66,7 proc. apklaustųrinkodaros specialistų. Iš viso šiomspriemonėms planuojama skirti 16,2proc. viso rinkodaros biudžeto.•

Į savo įvaizdį investuoja daugiau

S.Bartkus: “Kadangi visi laukia vartojimo

augimo, atsirandatikslas užsiimti tam

tikrą rinkos dalį arbaišplėsti jau turimą”.

ARVYDAS JOCKUS

Interneto paslaugų rinka jauprieš keletą metų pasiekė plėtros ribą, tad įmonių naujųklientų skaičius pastaruoju metu didėja kur kas lėčiau negu ankstesniais metais.

Dėl to paslaugų teikėjai daugeliuatvejų tarpusavyje konkuruoja nekainomis ir duomenų perdavimogreičiu, o siūlomomis papildomomisgalimybėmis.

Lietuvoje interneto vartotojų šią žie-mą, palyginti su praėjusiu rudeniu, pa-daugėjo 2 procentais. Nors kartą persavaitę internete gruodį, sausį ir vasa-rį naršė 69 proc. gyventojų, rudenį jųbuvo 67 procentai. Per metus interne-to vartotojų padaugėjo 6,2 procento.Tokius naujausio tyrimo duomenis pa-skelbė bendrovė TNS LT. Bent kartąper mėnesį internetu žiemą naudojosi72 proc. gyventojų - 3 punktais dau-giau nei rudenį (69 proc.), o kartą perpastarąjį pusmetį - 73 proc. žmonių (70proc.). Tradiciškai daugiausia interne-to vartotojų buvo tarp jaunų žmonių:15-19 metų grupėje - 100 proc., o 50-74 metų grupėje - 47 procentai. Tačiaušios grupės aktyvumas per metus padi-dėjo net 9 punktais (pernai žiemą - 36proc., praėjusį rudenį - 40 proc.). 20-29metų grupėje žiemą internetu naudo-josi 95 proc., 30-39 metų - 88 proc., 40-49 metų - 77 proc. gyventojų.

Didžiuosiuose miestuose ir mies-teliuose, kuriuose gyvena daugiaukaip 30 tūkst. žmonių, internetunaudojosi 79 proc. gyventojų, gyven-vietėse nuo 2 iki 30 tūkst. žmonių -70 proc., o gyvenvietėse iki 2 tūkst.žmonių - 65 procentai.

Parduoda paslaugų rinkiniusDidžiausia Lietuvoje interneto

paslaugų teikėja bendrovė TEOskelbia, kad jos klientų, kuriems tei-kiama interneto paslauga, skaičius

per praėjusius metus padidėjo be-veik 4 proc. - iki 385 tūkstančių. “Šįaugimą leido pasiekti plėtojamasšviesolaidinis tinklas ir tobulina-mos paslaugos”, - LŽ aiškino TEOPaslaugų plėtros ir rinkodaros tar-nybos vadovas Nerijus Ivanauskas.

Pasak jo, TEO interneto paslaugųklientų visuose miestuose daugėjamaždaug vienodai. Tačiau didesnisgausėjimas užfiksuotas tose vietovė-se, kur yra galimybė naudotis bendro-vės šviesolaidiniu tinklu. “Nauji in-

terneto vartotojai yra reiklūs ir žino,ko nori. Jiems dažniausiai reikia netik spartaus interneto, bet ir patiki-mumo, greito aptarnavimo visą parą.Daugelis naujų vartotojų paprastai jaubūna išbandę kitų interneto tiekėjųpaslaugas”, - dėstė pašnekovas.

N.Ivanausko teigimu, bendrovėvilioja klientus papildomomis pa-slaugomis. Taip pat vis daugiau gy-ventojų įsigyja ne pavienes interne-to, televizijos ar balso telefonijospaslaugas, bet jų rinkinius. Tai esąleidžia gauti paslaugas palankesnė-mis kainomis, be to, klientams dau-geliu atvejų patogiau jas pirkti išvieno teikėjo.

Keičiasi vartojimo įpročiaiPasak N.Ivanausko, pastaraisiais

metais interneto ir televizijos paslaugųteikėjai konkuruoja ne tiek kainomis,kiek suteikiamomis papildomomis ga-limybėmis ir klientų aptarnavimo ko-kybe. Ši tendencija, jo nuomone, tikstiprės. Pavyzdžiui, vartotojai vis daž-niau renkasi galimybę išsaugoti duo-menų atsargines kopijas internetinėjesaugykloje, kuri kuriama debesų kom-piuterijos pagrindu, mat siunčiasi visdidesnį kiekį duomenų. Tarkime, TEOklientų atsisiunčiamų duomenų per2012 metus padaugėjo maždaug pu-santro karto. “Tai susiję su kintančiaisinterneto vartojimo įpročiais, didėjan-čia “sunkaus turinio” pasiūla ir naujo-mis šiuolaikinių technologijų galimy-bėmis”, - mano pašnekovas.

Anot jo, fiksuotojo interneto ko-kybiniai rodikliai kur kas geresni ne-gu mobiliojo, mat šio ir sparta ma-žesnė, ir parsisiunčiamų duomenųkiekis ribotas. “Lietuvos ir užsieniointerneto naujienų portaluose skel-biama vis daugiau didelės raiškosvaizdo medžiagos. Internetu pradė-tos transliuoti populiariausių šalyjetelevizijų programos, dažniau ren-giamos ir tiesioginės laidų ar rengi-nių transliacijos”, - naujas interne-to galimybes vardijo N.Ivanauskas.

2012 metais vienas TEO interne-to paslaugų klientas atsisiuntė vi-dutiniškai 538 GB duomenų - maž-daug po 1,4 GB per dieną. Šisrodiklis, palyginti su 2011 metais,padidėjo apie 40 procentų.•

Pasak N.Ivanausko, pastaraisiais metais internetoir televizijos paslaugų teikėjai konkuruoja ne tiek

kainomis, kiek suteikiamomis papildomomisgalimybėmis ir klientų aptarnavimo kokybe.

SKAIČIAI46,7 proc. Lietuvos fiksuotojo interne-to ryšio vartotojų naudojama spartapaskutinį 2012 metų ketvirtį siekėbent 30 megabitų per sekundę (Mb/s)- buvo 1 proc. didesnė negu trečiąjįketvirtį. Didžiausia dalis - 36,6 proc. -gyventojų naudojosi 30-100 Mb/ssparta, dar 10,1 proc. - greitesne nei100 Mb/s sparta. 8,5 proc. abonentų naudojosi lėčiausios,iki 2 Mb/s, spartos internetu, 34,4 proc. -nuo 2 Mb/s iki 10 Mb/s sparta, dar 10,4 proc. - nuo 10 iki 30 Mb/s sparta. Fiksuotojo plačiajuosčio ryšio techno-logijas, įskaitant belaidžio ryšio tech-nologijas (WiFi, WIMAX), naudojančiųklientų metų pabaigoje buvo 772,7tūkstančio. Per metus jų padaugėjo 5,6 proc., per ketvirtį - 1,9 procento.

Šaltinis: Ryšių reguliavimo tarnyba

Interneto vartotojai tampa vis reiklesni

LŽ archyvo nuotraukos

Atkelta iš • 1 p.

Statistikos departamento (SD)duomenimis, vien pernai iš mūsų ša-lies į Rytuose esančias valstybes bu-vo legaliai eksportuota arba reeks-portuota mašinų, kurių vertėmaždaug 1,81 mlrd. litų. Du trečda-liai lengvųjų automobilių nukeliavo įBaltarusiją, Rusiją, Kirgiziją, Tadžikis-taną. O šit Ukraina, Moldova, Užkau-kazės šalys statistikoje nėra minimostarp tų valstybių, kurios mūsų šaliesnaudotų automobilių versle galėtų už-imti reikšmingą vietą. Kaip teigia SDatstovai, per 2012 metus į Ukrainą nu-keliavo mašinų vos už 10,7 mln. litų, įMoldovą - už 3,3 mln. litų, į Gruziją už5,1 mln. litų, į Armėniją - už 75,8 tūkst.litų. Azerbaidžanas statistikų suvesti-nėse apskritai nėra minimas. Tad dėlko šios šalys tapo galvos skausmu Lie-tuvos pareigūnams?

Išvengia ir baudų, ir muitųAiškėja, kad automobilių statistika

atspindi toli gražu ne visą padėtį. Ne-seniai per vieną Rusijos televizijų vie-tos teisėsaugos darbuotojai skundėsi,kad vien Rusijos sostinėje Maskvojeyra apie 10 tūkst. nelegaliai iš Lietu-vos atgabentų automobilių. Jie važi-nėja su lietuviškais valstybiniais nu-meriais, o nufotografavus tokiasmašinas, pavyzdžiui, viršijusias grei-tį, surasti jų Lietuvoje gyvenančiussavininkus ir nubausti juos esą ne-įmanoma.

Siekiant išvengti mokesčių, gudrinelegalaus eksporto sistema taikomaį Ukrainą, Moldovą, Užkaukazėsvalstybes išvežamiems lengviesiemsautomobiliams. Porą schemų dien-raščiui LŽ atskleidė Nenaujų auto-mobilių pardavėjų asociacijos prezi-dentas Gintas Braždis.

“Pavyzdžiui, Ukrainos keliuosedidelius bosus vežioja daug vadina-mųjų tarnybinių mašinų su lietuviš-kais numeriais. Jų vairuotojai fikty-viai dirba kokioje nors Lietuvosbendrovėje. Automobilis Ukraino-je nėra registruotas, todėl ir į šiosšalies iždą muito mokesčio nereikiamokėti. Populiaru Ukrainoje ap-gaudinėti valstybę ir taikant dar vie-

ną triuką. Tarkim, ukrainiečiai savošalyje nusiperka sudaužytą automo-bilį. Vėliau mūsų šalyje įsigyja gerąmašiną, ją išardo ir į Ukrainą įveža

detalėmis. Tada jomis tikrai ar ta-riamai suremontuojamas sudaužy-tas automobilis. Ir vėl - vietos biu-džetas lieka be muito mokesčio”, -kalbėjo LŽ pašnekovas.

Išvažiuoja su įgaliojimaisDarius Zasas, Lietuvos policijos

departamento (PD) Kriminalinėspolicijos biuro Nusikaltimų tyrimopirmosios valdybos antrojo skyriausviršininkas, tvirtino, kad mūsų teisė-saugai nelegalus naudotų automobi-lių eksportas į Rytų šalis - didžiulisgalvos skausmas. “Gausybė automo-bilių su lietuviškais valstybiniais nu-meriais zuja ne tik Ukrainos keliais.Juokaujame, kad apie pusė Moldo-vos mašinų parko yra “lietuviškas”.Lietuvoje registruotų automobiliųgausa pasižymi Užkaukazė”, - teigėpareigūnas.

Jis patvirtino, kad nemaža dalis“lietuviškų” mašinų Rytų šalyse yranaudojamos kaip tarnybinės. “Lie-tuvoje netrūksta įmonių, kurių varduįregistruota kelios dešimtys neva tar-

nybinių automobilių, tačiau jose dir-ba vos du ar trys darbuotojai. Papras-tai tokios įmonės steigėjas ar savinin-kas yra arba užsienio valstybėspilietis, arba turintis verslo ar gimi-nystės ryšių su tam tikra valstybe as-muo. Kodėl spėjame, kad tos Lietu-voje registruotos mašinos svečiosešalyse gali būti naudojamos ir kaiptarnybinės? Vairuotojams yra išrašo-mi įgaliojimai, kurių Lietuvoje nerei-kia, tačiau jie būtini vairuojant auto-mobilius kaimynų šalyse - Rusijoje,Ukrainoje, Moldovoje ir t. t. Kirstisieną turint įgaliojimą irgi nėra dide-lių sunkumų - tai leidžia įstatymai.Tačiau iš esmės tai nelegalaus ekspor-to atvejai, nes nuo palikusių mūsų

kraštą transporto priemonių nėra su-mokamas, pavyzdžiui, pelno mokes-tis”, - sakė D.Zasas.

Registruoja visi, kas netingiTačiau didžiausių problemų, kaip

sakė pareigūnas, gali pridaryti anaip-tol ne nesumokėti valstybei mokes-čiai, o draudimo žala. “Automobiliskurį laiką važinėja svetimoje valsty-bėje, kol pakliūva į avariją. Gerai, jeitretiesiems asmenims padaryta žalanėra didelė. Bet ar įsivaizduojate, ko-kias sumas mūsų šalyje gyvenančiamautomobilio savininkui galėtų tektipakloti, jei, pavyzdžiui, per eismo įvy-kį žūtų žmogus?” - klausė pareigūnas.

D.Zasas sakė, kad tartis, kaip už-kardyti nelegalų automobilių eks-portą, reguliariai renkasi PD, “Re-gitros”, Valstybinės mokesčių ins-pekcijos atstovai, tačiau kol kas, at-rodo, tie susitikimai apčiuopiamųrezultatų nedavė.

“Surasti universalų sprendimą sun-ku, nes galimybė piktnaudžiauti at-siranda ne vien dėl Lietuvos, bet irdėl kitų valstybių teisinių spragų.Akivaizdu, kad Lietuvoje yra visiškainuvertinti ir automobilių registraci-ja, ir valstybinių numerių išdavimas.Leidžiame mašinas registruoti vi-siems ir tokiu būdu, kokiu tik kas pa-geidauja. Kitose Europos Sąjungosvalstybėse įstatymai nė iš tolo nelei-džia tokių dalykų. Tarkim, kad ir to-je pačioje Belgijoje įmonės ar savovardu niekaip neįregistruosi tiek au-tomobilių, kiek tik užsimanai”, - sa-kė pareigūnas.

Jam keista pozicija ir tų valstybių,kurios metų metais leidžia be jokiųkliūčių važinėti Lietuvoje registruo-tais automobiliais. •

Trasa 112013 04 02Lietuvos žinios

Pareigūnai tramdys nelegalų eksportą

D.Zasas: “Lietuvoje yravisiškai nuvertinti ir

automobilių registra-cija, ir valstybinių

numerių išdavimas.”

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Didžiųjų miestų vairuotojai patiria daug nuostolių remon-tuodami automobilius,nukentėjusius nuo keliuose atsiradusių duobių ir nelygumųpasibaigus žiemai. Teisininkaisako, kad žalą įmanoma perkel-ti ant savivaldybių pečių.

Draudimo bendrovės “GjensidigeBaltic” Lietuvos filialo užsakymu“Vilmorus” atliktas tyrimas parodė,kad net 46 proc. lengvųjų mašinų, ar-ba kas antras šalyje eksploatuojamasautomobilis, buvo remontuojamasdėl gedimų, kurių priežastis - prastakelio būklė. Mažiausiai tokių auto-mobilių buvo mažesniuose miestuo-se (36,5 proc.) ir kaimo vietovėse (36,8proc.). Palyginti gerai čia atrodo irVilnius - sostinėje dėl prastos keliobūklės nuostolių buvo pridaryta 40,7proc. lengvųjų mašinų. Tačiau kitų di-džiųjų miestų padėtis - tragiška.Bendrovės “Vilmorus” tyrimas at-skleidė, jog Kauno, Klaipėdos, Pane-vėžio ir Šiaulių miestuose net 61,8proc. automobilių gedimo priežastis

buvo prastos kelių dangos. Akivaizdijuodosios statistikos “lyderė”, pasakdraudimo bendrovės “Compensa”,yra laikinoji sostinė.

Bėdas pajuto jau žiemą“Nėra abejonių, kad gedimų skai-

čius dažnai priklauso nuo gatvių būk-lės. Kaune, matyt, ji blogiausia”, - kal-bėdamas su dienraščio LŽ žurnalistusvarstė sostinėje individualią auto-mobilių remonto įmonę turintis vers-lininkas Vytas Litvinavičius. Jo teigi-mu, šiemet automobilininkai įremonto dirbtuves pradėjo plūsti ne-įprastai anksti. Kadangi vasaris buvošiltas, nutirpus ledui duobės atsivėrėjau žiemą. “Jei pažeistais keliais važi-nėjama ilgiau, sugadinami amortiza-toriai, stabilizatorių traukės, kitos pa-kabos detalės, o kartais - ir viskaskartu, remonto darbams gali neuž-tekti ir dviejų tūkstančių litų”, - skai-čiavo pašnekovas.

Verslininko žodžius patvirtina irdraudimo bendrovių pateikiamiduomenys. “Compensos” atstovėsMarijos Matuzevičienės teigimu, dėlprastos kelių būklės automobiliui pa-daromi nuostoliai svyruoja viduti-niškai nuo 500 iki 1,5 tūkst. litų. “Ta-

čiau yra atvejų, kai patirti nuostoliaisiekia ir 5 tūkst. litų”, - tikino drau-dikų atstovė.

Atlygina ne vien draudikai“Įvažiavus į duobę gali nukentėti ne

tik mašinos pakaba, ratlankiai ir pa-dangos. Neretai prakertamas varikliokarteris ar padangos, sugadinamos pobuferiu sumontuotos detalės, smū-giams itin jautrios elektroninės siste-mos, suveikia saugos pagalvės. Tuo-met padaryta žala gali labai išaugti.Pavyzdžiui, didžiausia mūsų įmonėssumokėta suma dėl blogos kelio dan-gos nukentėjusiam klientui siekė 10tūkst. litų”, - teigė “Gjensidige Baltic”Lietuvos filialo Marketingo skyriausvadovas Vidas Gudonis.

Norintiems išvengti nuostolių vai-ruotojams draudikai siūlo papildo-mai drausti automobilius kasko drau-dimu. Tačiau dienraštį LŽ konsultavęteisininkai tvirtino, jog tam, kad bū-tų atlyginta žala dėl sugadinto auto-mobilio iš valstybės, miestuose - iš sa-vivaldybių kišenės, visiškai užtenka irpaprasčiausio privalomojo transpor-to priemonės valdytojo civilinės atsa-komybės draudimo. Esą svarbiausia,kad būtų teisingai įformintas eismo

įvykis, kai, pavyzdžiui, įvažiavus į ke-lio duobę nuo smūgio plyšo padanga.Todėl pirmiausia būtina išsikviesti ke-

lių policijos pareigūnus. Vėliau reikiaparašyti pareiškimą dėl žalos atlygi-nimo ir kreiptis į savivaldybę. •

Vairuotojus ragina neužsimerkti prieš duobes

Įvažiavus į atsivėrusią po žiemos gatvės duobę dažnai pramušamos automobilių padangos. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Automobiliais su lietuviškais numeriais daugumoje buvusios Sovietų Sąjungos valstybių galima važinėti neribotą laiką. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

D.Zasą stebina, kad Lietuvos įmo-nės savo vardu gali įregistruotikiek tik nori automobilių.LŽ archyvo nuotrauka

Legalaus automobilių eksporto pokytis

Metai Eksporto apimtis (mlrd. Lt)2007 2,062008 1,962009 1,312010 1,692011 2,652012 1,81

Šaltinis: Statistikos departamentas

2013 04 02Lietuvos žinios12 Kultūra

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Emigracijoje gyvenusio rašytojo Vytauto Tamulaičioapsakymas “Petriuko vėliava”,už kurį Jungtinių Tautų Organi-zacija (JTO) 1970 metais jįpripažino vienu geriausių pasaulio vaikų rašytojų, pirmąkartą išleidžiamas Lietuvoje.

Šiemet V.Tamulaičiui būtų sukakę100 metų. Šešios jo knygelės vaikamsjau buvo pasirodžiusios tarpukario Lie-tuvoje. Karo metais pasitraukęs į Va-karus jis rašė toliau. Išeivijoje buvo ži-nomas kaip vaikų ir jaunimo literatūrosrašytojas. Lietuvoje - nelabai. V.Tamu-laičio atminimu ėmė rūpintis kraštietis,kultūros istorikas, kritikas, kraštotyri-ninkas, politinis kalinys Albinas Vai-čiūnas. Jo iniciatyva “Versmės” leidyk-la šiemet išleidžia “Petriuko vėliavą”.

Žinomas nuo vaikystės“Rašytoją iš jo kūrybos žinojau nuo

vaikystės, - LŽ sakė A.Vaičiūnas. - Kaisovietmečiu dirbau knygynų direkcijo-je, ne kartą klausiau leidyklų vadovų,kodėl neleidžia jo kūrinių. Man paaiš-kino, kad buvo toks komunistų parti-jos centro komiteto nurodymas permetus išleisti tik vieną emigranto kny-

gą. Iki V.Tamulaičio eilė nepriėjo.” Joknygelė vaikams “Skruzdėlytės Grei-tutės nuotykiai” skaitytojus pasiekė tik1992 metais. Knygelė tapo populiari,pasirodė ir antras leidimas. Beje, taiapskritai buvo pirmoji V.Tamulaičioknyga, išleista dar 1935 metais ir tuo-metinio Lietuvos Raudonojo Kryžiausapdovanota 1000 litų premija.

Gyvendamas Amerikoje rašytojassavo kūrybą publikavo lietuvių perio-dikoje “Mūsų kelias”, “Tėviškės gar-sas”, “Naujienos”, “Tėviškės žiburiai”,“Darbininkas”, “Karys”, “Lietuvių

dienos”. Iš viso jo kūrybą spausdino15 leidinių, du jų rašytojas pats reda-gavo. V.Tamulaitis palaidotas KanadosToronto lietuvių kapinėse 1993 metais.

Tarp 30 geriausiųjųŽymiaisiais savo krašto žmonėmis

dar Atgimimo pradžioje pradėjęsdomėtis A.Vaičiūnas sudarė išeivi-jos poeto Prano Lemberto knygą,susirašinėjo su Kanadoje gyvenančiaV.Tamulaičio žmona Marija ir duk-ra Vida Dailydiene. “Žmonai dabar96 metai. Gavome jų abiejų sutikimą

“Petriuko vėliavą” leisti nesumokanthonoraro. Knyga jau netrukus turė-tų pasirodyti”, - sakė A.Vaičiūnas.

Kai 1970 metus JTO paskelbė Vai-kų metais, buvo renkamas geriausiasvaikų rašytojas. Sovietinės Lietuvosrašytojų sąjunga į konkursą nerea-gavo. Tada organizatoriai kreipėsi įJAV, Čikagoje, veikiančią Lietuvių ra-šytojų draugiją. Bernardas Brazdžio-nis, Jonas Aistis ir kiti iš būrio rašy-tojų išrinko V.Tamulaitį. Jis specialiaišiam konkursui lietuviškai parašė“Petriuko vėliavą”, o į anglų kalbą iš-vertė sūnus Vytautas.

Apsakymas buvo įtrauktas į milijoni-niu tiražu penkiuose žemynuose išleis-tą 30 pasaulio tautų literatūros vaikamsantologiją “Children everywhere”(“Vaikai visur”). “Nė vienas kitas lie-

tuvių rašytojas tokio pripažinimo nėrapelnęs”, - teigė A.Vaičiūnas.

Žinia apie LietuvąApsakymas pasakoja apie tai,

kaip kupriukas našlaitis PetriukasVasario 16-ąją įsiropščia į piliesbokštą ir iškelia motinos ilgai slėp-tą Lietuvos trispalvę. Po visą pasau-lį keliaujanti geriausių pasaulio ra-šytojų vaikams knygų parodapasakojo ir apie Lietuvos okupaci-ją. Kadangi V.Tamulaitis buvo gi-męs bei augęs nepriklausomoje Lie-tuvoje, šalia jo knygos parodoseplevėsuodavo pasaulyje jau neeg-zistuojančios šalies Trispalvė. Ra-šytojo biografija parodos lankyto-jams priminė, koks likimas tuometu buvo ištikęs Lietuvą. •

AUDRIUS MUSTEIKIS

Prieš keletą metų viename periodiniame leidinyje publi-kuotas pokalbis su DaliaMataitiene pavadintas “Aš nie-kada niekam nenusileidžiu”.Tai jos žodžiai. Taip nutiko ir šįkartą - dailininkė niekam nenusileido nė per milimetrą,todėl kūrybos albumas išėjotoks, kokį ji buvo sumaniusi.

Daug juodos spalvos - iškilmin-gos, taurios, prabangios. Sušvytiaukso, sidabro žymės, lako blizge-sys. Pasak Povilo Mataičio, nors fo-nas juodas, iš darbų sklinda šviesa,išmintis ir darna. Iš tamsios gelmėsveržiasi skambančios struktūros.Tik atsiverčiame ir, pasak filosofoJuozo Algimanto Krikštopaičio, pa-kliūvame į žėrintį, estetinį virpulįkeliantį, įvairiomis muzikos formo-mis skambantį verpetą.

Magiškieji septynetai1998 metais leidykla “Scena” išlei-

do menotyrininko Helmuto Šabase-vičiaus knygą “Dalia Mataitienė.Ženklai erdvėje”, taip pat labai gražią,irgi persmelktą teatrinės juodumos,vaizdais ir tekstu puikiai pristatančiądailininkės teatro kūrybą. Naujameleidinyje, išleistame “Krantų” redak-cijos, sudarytame darbų autorės irH.Šabasevičiaus, vienas po kito ri-kiuojasi magiškieji septynetų ciklai (ta-pyba ir grafika): “Septyni sudužusiossimetrijos atspindžiai”, “Septyni mi-riado lapai”, “Septyni lino posmai”,“Septyni kanonai”, “Septyni Pietųkryžiaus ženklai” ir kt. Dar kartą irtarsi naujai pamatome kadrus iš kinofilmų “Strazdas žalias paukštis” (ir es-kizus jiems), “Don Žuanas”, Lietuviųfolkloro teatro spektaklių nuotraukas.

“Praėjo keliolika metų, - per al-bumo pristatymą pasakojo H.Šaba-sevičius. - Jaučiau, kad prie dailinin-kės kūrybos reikia prisiliesti iš naujo.

Didelė staigmena man buvo D.Ma-taitienės jaunystės kūryba. Ji primi-nė vadinamojo tyliojo modernizmoepochą, kai ne taip lengva buvo kal-bėti spalvos, formos, abstrakcijoskalba. Šiai kalbai dailininkė liko iš-tikima.” “Ji nepripažino kompromi-sų su režimo ideologija, tai akivaiz-du atsivertus knygą”, - pridūrėJ.A.Krikštopaitis.

Tikslindamas D.Mataitienės bib-liografiją H.Šabasevičius suklusoperskaitęs “Aš niekada niekam nenu-sileidžiu”. “Tikrai nenusileido, - pri-siminė sudarytojas. - Apėjome keletąspaustuvių - mums buvo siūloma ma-žinti formatą, puslapių skaičių, kore-guoti spalvingumo dalykus. D.Matai-tienė nesutiko, nesitraukė nuo savovizijos nė per milimetrą, ir viskas bu-

vo padaryta kaip sumanyta.”Į spaustuvę D.Mataitienė keliau-

davo su didžiuliu paketu - autoriniumaketu. Tokius jau retai kas daro. Pa-sak pačios dailininkės, nueitas ilgasdžiaugsmų ir rūpesčių kelias, pareika-lavęs energijos ir laiko. H.Šabasevi-

čius prisipažįsta prieštaravęs dailinin-kei, jis norėjęs matyti chronologiškaiišdėstytą kūrybą - genezę ir kelią:“Gerai, kad ji nesutiko - dabar yravaizdų ir prasmių intriga, savitasžvilgsnis į savo pačios kūrybą.”

Kaip tai buvo įmanomaD.Mataitienės vizija - teatras

knygos puslapiuose. Ji įgyvendinta.(Juodas puslapių fonas - dar ir nuo-roda į tamsų scenos dėžutės stačia-kampį.) Tokio teatrališkumo daili-ninkė siekia ir rengdama parodas.

Daugeliui įstrigo 2007-ųjų ekspo-zicija Lietuvos teatro, muzikos ir ki-no muziejuje “Teatras 47. Retros-pektyva”. J.A.Krikštopaitis jąpavadino teatro atmaina, nebyliu,bet daug ką bylojančiu teatru.

Per pristatymą buvo prisimintasLietuvių folkloro teatras, įkurtas Po-vilo ir Dalios Mataičių, praturtinęsmūsų teatrą, sustiprinęs tautinę sa-vimonę. “Deja, sunaikinome jį savorankomis”, - atsiduso J.A.Krikšto-paitis. Prisimintas Kauno dramosteatro spektaklis “Strazdas žaliaspaukštis”, Šiaulių dramos teatrospektaklis “Valdovas” ir D.Matai-tienės “sceninės erdvės pasaka”, “li-no kančios drama”. Kalbėta apiescenoje neįgyvendintus darbus irsumanymus. Į knygą dailininkėnusprendė įdėti modernius 1961-1963 metų darbus - scenografijos irkostiumų eskizus Kauno muzikinioteatro spektakliams. “Negalima?Neleidžia? O aš vis tiek darysiu irpadarysiu”, - taip tuos laikus ir sa-vo nuostatas prisimena D.Mataitie-nė. 1990 metų balandį dienoraštyjeji parašė: “Mūsų sąlygomis nė vie-nas kūrėjas negalėjo padaryti kąnors vertinga neatiduodamas visosavęs žūtbūtinėms grumtynėms gi-nant ir įgyvendinant savo idėjas.”

“Gražioji epocha nelaisvės laikais -kaip tai buvo įmanoma? Džiaugiuo-si ir svajoju - jeigu taip sujungtu-me laisvę ir aną kūrybos dvasią?”O čia jau apibendrinantys VytautoLandsbergio žodžiai. Jie pradedaknygą.•

D.Mataitienės teatras knygos puslapiuose

“D.Mataitienė nepripažino kompromisų su režimo ideologija, tai akivaizdu

atsivertus knygą.”

Dailininkė D.Mataitienė ir knygos puslapiuose sukūrė teatrą. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

“Petriuko vėliava” grįžta į Lietuvą

1970 metais JTO įvertinta knyga tuoj pasirodys ir Lietuvos knygynuose.

V.Tamulaitis su vaikais Toronte. / Albino Vaičiūno archyvo nuotrauka

Kultūra 132013 04 02Lietuvos žinios

STANISLOVAS URBONAS

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namai, memorialiniskultūros centras Vilniuje, jau treti metai organizuoja specialiuspavasarinius renginius, skirtus šv. Velykoms, kurie tarsi sujungia dailę, muziką ir literatūrą.

Dvi savaites - nuo Verbų sekmadie-nio iki Atvelykio - memorialiniame kul-tūros centre vyksta atvirų durų dienos,per kurias lankytojai supažindinami sučiurlioniškajai dvasiai artimais meni-ninkų kūriniais. Šį pavasarį M.K.Čiur-lionio namų ekspozicinių salių erdvespapuošė Laimos Dzigaitės paroda“Virsmas”, skirta dailininkės kūrybinėsveiklos dvidešimtmečiui.

Tarsi apeigosNuo 1993 metų, kai Vilniuje buvo

surengta pirmoji L.Dzigaitės paroda,dailininkė nenustoja stebinti savo gra-žiais kūriniais, unikaliais žolynų pa-veikslais, sukurtais, kaip ir vilnietiškosverbos, žiemos metą, kai gamta ikiateinančio pavasario miega ir ilsisi. Tikniekada nesiilsi kūrybinga žmogausdvasia. L.Dzigaitė, vasarai pasibaigus,rudenį renka nužydėjusius žolynus,jų lapus, stiebelius, samanas, šiaude-lius ir visa tai jau savaip sudėlioja įjiems parengtą būsimo paveikslo erd-vę, sušildytą švelnių pastelinių atspal-vių. Manau, kad skirtingai negu kitiprofesionalūs menininkai, nuolat ieš-kantys savo stiliaus ir siekiantys kūry-bos išskirtinumo, L.Dzigaitė apie tainet nesusimąsto, nes jai tai nėra sie-kiamybė ar pagrindinis tikslas. Daili-ninkės kūryba labiau primena savo-tiškas apeigas, per kurias netikėtaiįvyksta tie mažyčiai mus jaudinantysstebuklai. Prieš akis atsiveria ne daili-ninkės stilius ir ne jos kūrybinio brai-žo išskirtinumas, o tai, kas mus iš tie-sų pakeri - jos atrastas sakralinisžolynų pasaulis, kuriame tiek daugmįslingų dalykų. Į L.Dzigaitės kūry-binį pasaulį įeini kaip į žolynų bažny-čią, kurioje gali medituoti prieš kiek-vieną paveikslą, atrasdamas jamesąsajų su savuoju tikėjimu, ir jau netiek svarbu, ar jis yra pagoniškas, arkrikščioniškas. Būtent dailininkės pa-veiksluose įžvelgiu labai subtilią ir gra-žią jungtį tarp šių dviejų tikėjimų, įsi-rėžusių per tūkstantmetį į lietuviųtautos sąmonę ir pasąmonę.

Du kūrybos dešimtmečiaiDžiugina dailininkės sugrįžimas po

dešimties metų su naujais darbais įM.K.Čiurlionio namų Vilniuje erdvęšv. Velykų proga. Sunku būtų rasti ki-tą tokią menininkę, kurios kūryba taipatitiktų sakralinio žodžio “Prisikėli-mas” semantinį ryšį su šios parodospavadinimu “Virsmas”. Tai randamedaugumoje jos paveikslų. Atsekamejuose tą stebuklingą Motinos Gam-tos virsmą. Visa tai ir yra amžinasismus supančio gyvenimo, kaip ir mū-sų dvasios, virsmas, pasitinkant jospavasarinį prisikėlimą.

Kai dabar žiemą ar vasarą pusė Lie-tuvos gali išvažiuoti atostogų į visas ke-turias pasaulio puses, ieškodami eg-zotiškų kraštų gamtos grožio, kaipįbestas stoviu niekur nejudėdamas,stoviu prieš L.Dzigaitės kūrinius ir at-virai pripažįstu, man nereikia niekurbastytis, nereikia niekur ieškoti jokių

pažadėtųjų žemių. Visko, ko sielai rei-kia, galima rasti savo namuose, tėvy-nėje. Bet ar mes turime drąsos pa-žvelgti į savo vidų, į savo dvasinę

tėvynę ir pripažinti, kad nieko mumsbrangesnio šioje žemėje nėra, kaip tikmūsų ryšys vienų su kitais ir mus su-pančia stebuklingo grožio mūsų kraš-

to gamta, puoselėta ir garbinta protė-vių. Dailininkės kūryboje visa taiskamba kaip nuoširdaus gyvo žmo-gaus ir kasmet mirštančios ir vėl at-gimstančios gamtos dialogas.

Iš vaikystės laukųĮ klausimą, kas dailininkę nuvedė

į tokias gražias Aukštaitijos lankas“žolynėlių rinkti, vainikėlių pinti”, iriš kur ta jos didelė meilė ir pagarbagležnam augalėliui, L.Dzigaitė atsakoatvirai: “Manau, kad iš vaikystės.Nors esu gimusi Ukmergėje, tačiautėveliai vasarą mane nuveždavo passenelius į kaimą ir palikdavo jaukiųnamų ir gražios gamtos apsuptą. Ru-deniop grįždavau iš tų lankų šiek tieksulaukėjusi ir dar ilgai manęs neap-leisdavo tų margaspalvių pievų ir gė-lynų ilgesys.”

L.Dzigaitės teigimu, pagarba gam-tai ir aplinkiniams irgi ateina iš mūsųvaikystės. Kiek tos atjautos ir žmogiš-kos šilumos patiri savo aplinkoje vai-kystėje ir jaunystėje, tiek pats, jau bū-damas suaugęs, ja gali dalytis su kitais.Lig šiol menininkė nepamiršta vaiz-do, kai būdama pas senelius matyda-vo juos ramiais vakarais sėdinčius antlovų priešais langą, už kurio leisdavo-si saulė. Sėdėdavo ilgai, gražiai sutar-dami, rožinį kalbėdami. Tomis aki-mirkomis jiedu L.Dzigaitei buvo lygiš šventų paveikslų, kurie kabojo čiapat, seklyčioje, virš senelių galvų. Taitarsi jų vardų, Veronikos ir Igno, pat-ronų “šventi abrozdai”.

Dovana popiežiui L.Dzigaitės kūriniai atstovavo mū-

sų kraštui bendrose parodose Latvi-joje, Lenkijoje, Vokietijoje, 2003-2004 metais dailininkė dalyvavojaponų ir lietuvių kūrybos parodose.Žolynų paveikslai pasiekė Kanadą,Ameriką, Čekiją, Prancūziją, Belgiją.O vienas paveikslas padovanotas po-piežiui Jonui Pauliui II, kai jis lankė-si Lietuvoje 1993 metais. Autorė ne-labai tikėjo, kad jos darbas pasieksRomą, tačiau tautiečiai perdavė žinią- Vatikane, tame kambaryje, kur vys-kupas tvarko susitikimų su popiežiu-mi reikalus, ant sienos kabėjo L.Dzi-gaitės darbas. Menininkei malonu taiprisiminti po dvidešimties metų. Gal-būt tai ir buvo ta geroji pradžia, taipsimboliškai leidusi prisiliesti prie sak-ralių dalykų, ir ji lėmė dailininkėsL.Dzigaitės tolesnio kūrybinio keliopasirinkimą. •

Stebina unikaliais žolynų paveikslais

L.Dzigaitės kūryba primena savotiškas

apeigas, kai netikėtaiįvyksta mažyčiai

stebuklai.

Paroda “Virsmas” dailininkė paminėjo kūrybos dvidešimtmetį.

BOLONIJOJE - IR LIETUVA

Ką tik baigėsi 50-oji jubiliejinė Bo-lonijos (Italija) vaikų knygų mugė.Nors ji skirta specialistams bei pro-fesionalams ir įsigyti knygų šiojemugėje yra beveik neįmanoma, ta-čiau lankytojų srautai čia milžiniški- 75 valstybės, 1200 dalyvių su įspū-dingais, vienas už kitą įdomesniaisstendais bei gausybė iliustratorių,kurie nori parodyti savo darbus spe-cialistams. Nors garbės viešnia šie-met buvo Švedija, mugės organiza-toriai, aplankę Lietuvos stendą, šiltaiprisiminė Lietuvos dalyvavimą sve-čio teisėmis mugėje 2011-aisiais irpažymėjo, jog tuometinis mūsų ša-lies prisistatymas iki šiol laikomasvienu įspūdingiausių per mugės is-toriją. Mugės vadovai įvertino ir šių-metį Lietuvos stendą, pagyrė tęsia-mą tradiciją prisistatyti išskirtinaikūrybiškai. Tarptautinių kultūrosprogramų centras mugėje susitikosu partneriais aptarti bendrai vyk-domų projektų. “Per susitikimus

buvo aptartos Lietuvos galimybėsdalyvauti tarptautinėse Taipėjaus irPrahos knygų mugėse ir lietuvių li-teratūros sklaidos užsienyje pers-pektyvos. Su kolegomis iš Estijos irLatvijos diskutavome apie planustarptautiniuose literatūros rengi-niuose prisistatyti kartu”, - teigė Li-

teratūros sklaidos skyriaus vadovėEglė Vitkauskaitė. Lietuvos stendepristatytos Kęstučio Kasparavičiaus“Sapnų katytė” (leidykla “Niekorimto”) bei Nomedos Marčėnaitės“Lėlė” (leidykla “Tyto alba”) buvoįtrauktos į didžiausios pasaulyjeTarptautinės jaunimo bibliotekos

(Miunchenas, Vokietija) kasmetrengiamą knygų katalogą “TheWhite Ravens”, skirtą vaikų knygųleidybos specialistams. K.Kaspara-vičius šiemet buvo nominuotasAstridos Lindgren apdovanojimui,kuris skelbiamas per Bolonijos kny-gų mugę.

VAKARAI SU REŽISIERIAIS

Sostinės kino teatras “Pasaka” pra-deda susitikimus su žymiausiais lie-tuvių kino režisieriais. Pavasario pa-skaitų ciklas su kino kritike IzoldaKeidošiūte žada prasmingus ir įdo-mius vakarus, kurie nuo balandžio 3dienos vyks kiekvieną trečiadienį.“Kino vakarai su Izolda” - tai pa-skaitos, skirtos visiems, besidomin-tiems ar norintiems pažinti kino pa-saulį iš arti. Ciklas prasidėssusitikimu su vienu ryškiausių ir ži-nomiausių pasaulyje lietuvių kinorežisierių, Nacionalinės premijoslaureatu Šarūnu Bartu. Taip pat

vyks susitikimai su Gyčiu Lukšu,Romu Zabarausku, Giedre Žičkyte,Audriumi Stoniu, Arūnu Mateliu,Emiliu Vėlyviu, kitais lietuvių kinokūrėjais.

LŽ

Trumpai

Lankytojai dažnai užsukdavo prie Lietuvos knygų stendo. / Organizatorių nuotrauka

Vakar dailininkė L.Dzigaitė drauge su M.K.Čiurlionio namų direktoriumi menotyrininku S.Urbonu pasitiko parodos lankytojus. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Kino vakarus pradės susitikimas su Š.Bartu. / LŽ archyvo nuotrauka

2013 04 02Lietuvos žinios14 Sportas

GODA MAČYTĖ

Savaitgalį Berlyne vykusioseULEB Eurolygos TOP 16 turnyroE grupės rungtynėse vietos “Al-ba” ir Kauno “Žalgiris” kovėsitik dėl garbės. Beviltiškai atro-džiusius kauniečius 22 taškųskirtumu nugalėję šeimininkaiatsirevanšavo už gėdingą pra-laimėjimą Kaune.

“Žalgiris” Vokietijoje sutriuškintas55:77 (6:14, 15:27, 15:20, 19:16). TOP 16turnyre tai buvo aštuntoji kauniečių ne-sėkmė tryliktose šio etapo rungtynėse. Jie,kaip ir “Alba” krepšininkai, jau anksčiauprarado galimybę kautis dėl vietos atkrin-tamosiose varžybose ir dabar E grupėsturnyro lentelėje užima šeštąją vietą.

Dviem pergalėmis mažiau turin-tis Berlyno klubas žengia septintastarp aštuonių komandų. Į atkrinta-mąsias ULEB Eurolygos varžybaspatenka tik keturios geriausios E irF grupių komandos.

Pirmajame E grupės rate kauniečiainamie varžovus buvo sutriuškinę 36taškų skirtumu - 92:56. O penktadie-nį Vokietijos sostinėje žalgiriečiai bu-vo neatpažįstami. Per pirmą kėlinį įvaržovų krepšį jie sugebėjo įmesti vos

6 taškus. Šiose rungtynėse Kauno klu-bui daugiausia taškų - 15 - pelnė Kšiš-tofas Lavrinovičius. 8 pridėjo MarioDelašas, 7 - Mindaugas Kuzminskas,6 - Darjušas Lavrinovičius, 5 - Donal-das McGrathas. Nugalėtojų gretoseišsiskyrė 16 taškų surinkęs DeonasThompsonas, 12 - Derrickas Byersas,po 8 - Nihadas Džedovičius, Dashau-nas Woodas ir Ali Traore’as.

Eurolygos sezoną Kauno “Žalgi-ris” baigs balandžio 4 dieną namie ke-turioliktomis E grupės rungtynėmissu pergalės skonio dar nepatyrusiaisBambergo “Brose Baskets” krepšinin-kais. Juos pirmajame rate kauniečiainugalėjo 88:87.

Po fiasko kauniečių strategas ispa-nas Joanas Plaza teigė: “Šis mačas bu-vo visiškai kitoks, nei buvo pirmajamešio etapo rate, kurį laimėjome 36 taškųskirtumu. Tiesa, tada rungtyniavo ir sa-vo indėlį įnešė Marko Popovičius,Tremmellas Dardenas ir Paulius Jan-kūnas. Tačiau tai dar ne visa istorija. Šispralaimėjimas Berlyne mums yra di-džiausias Eurolygoje šį sezoną ir tai yragera pamoka. Jeigu aikštėje neatiduo-dame visų jėgų, esame tik vidutinė ko-manda. Jei mes, nepaisydami visų suklubu susijusių problemų, nedirbame100 proc. pajėgumu, mus lengva nu-galėti. ALBA antrame ketvirtyje pra-

metė vos vieną metimą. Kai rungty-niauji prieš komandą, kuri de-monstruoja vos ne 100 proc. taiklumą,bet kokiu atveju sudėtinga ją įveikti.”

Lietuviškų klubų pergalės Dvyliktą pergalę tryliktojo turo rung-

tynėse iškovojo aštuonių komandų Fgrupės lyderis Ispanijos čempionų klu-bas “Barcelona Regal” su Šarūnu Jasike-vičiumi. Penktadienį svečiuose Barse-lonos ekipa 77:69 (23:25, 22:15, 20:15,12:14) nugalėjo šeštą nesėkmę patyrusiąSienos komandą “Montepaschi” (Ita-

lija). Per 18 minučių Lietuvos krepši-ninkas pelnė 3 taškus (trit. 0/2, dvit.1/3, baudos 1/2).

Aštuntą pergalę penktadienį iško-vojo ir Graikijos čempionas Pirėjoklubas “Olympiakos” su MartynuGecevičiumi. Graikijos komanda iš-vykoje 78:73 (19:13, 14:21, 23:19,22:20) laimėjo prieš vienuoliktą ne-sėkmę patyrusius Stambulo “Fener-bahce Ulker” (Turkija) krepšininkus irgrupėje žengia trečia. Tik 4 minutesžaidęs lietuvis taškų nepelnė - prame-tė vienintelį dvitaškį. •

Ketvirtadienį “Žalgiris” turės paskutinę galimybę reabilituotisSTATISTIKAE grupė Berlyno “Alba” - Kauno “Žalgiris” 77:55(14:6, 27:15, 20:15, 16;19). Komandų rodikliai.Dvitaškiai - 25/46 (54 proc.) ir 13/39 (33proc.); tritaškiai - 8/14 (57 proc.) ir 5/18 (27proc.); baudos - 3/3 (100 proc.) ir 14/19 (73proc.); atkovota kamuolių - 29 ir 36; perimtakamuolių - 8 ir 4; klaidos - 11 ir 17; rezult. per-davimai - 19 ir 7; blokuoti metimai - 3 ir 2.E grupės lentelė(pergalės, pralaimėjimai, taškų santykis):

1. Maskvos CSKA 10 3 1026:918

2. Madrido “Real” 9 4 999:955

3. Atėnų “Panathinaikos” 9 4 938:899

4. Stambulo “Anadolu Efes” 9 4 962:945

5. Malagos “Unicaja” 7 6 933:947

6. Kauno “Žalgiris” 5 8 975:959

7. Berlyno “Alba” 3 10 891:981

8. Bambergo“Brose Basket” 0 13 945:1065

F grupė

1. “FC Barcelona Regal” 12 1 1077:915

2. Tel Avivo “Maccabi” 8 5 1034:938

3. Pirėjo “Olympiakos” 8 5 989:963

4. Sienos “Montepaschi” 7 6 972:981

5. Maskvos srities “Chimki” 7 6 1063:972

6. Vitorijos “Caja Laboral”7 6 1017:981

7. Stambulo“Fenerbahce Ulker” 2 11 982:1166

8. Stambulo “Bešiktaš JK” 1 12 813:1031

JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Beveik dvi savaites tylėjęs Lietuvos futbolo “SMScredit.ltA lygos” čempionatas atgijošv. Velykų išvakarėse. Po šešta-dienio rungtynių vienintelis bepralaimėjimų žengia titulą gi-nantis Panevėžio “Ekranas”.

Dėl atrankos varžybų į 2014-ųjųpasaulio futbolo čempionatą sustab-dytos A lygos pirmenybės savaitgalįvėl pradėjo kvėpuoti visa krūtine.

“Atlantas” sustabdytasPuikiai šį sezoną startavęs Klaipė-

dos “Atlantas” savaitgalį patyrė pir-mą nesėkmę. Iš pradžių stebėjomės,kai “Atlantas” iškovojo dvi pergalesiš eilės. Tačiau penktadienį namųrungtynes Gargžduose žaidę klaipė-diečiai ne mažiau nustebino, net 1:3(1:0) pralaimėdami “Šiauliams”.Šiems tai buvo pirmoji pergalė perketverias rungtynes.

Kai 30 minutę netoli baudos aikšte-lės buvo pargriautas “Atlanto” saugasM.Papšys, varžovų snaiperis A.Bart-kus nepraleido progos pasižymėti - jobaudos smūgis įlėkė į P.Pociaus sau-gomus vartus. Iki pertraukos šiaulie-čiai ne sykį buvo priremti prie savovartų, tačiau išvengė nemalonumų. Irantrame kėlinyje “Atlantas” žaidė ak-tyviai. Šiauliečiai nesnaudė. Jų gruzinasG.Alaverdašvilis 67 minutę sėkmingaiatliko baudos smūgį ir išlygino rezul-tatą 1:1. Tačiau tikroji “Atlanto” dra-ma vyko rungtynių pabaigoje, kai 89minutę R.Gedmino smūgį atrėmė var-tininkas, bet pirmasis prie kamuoliosuskubo N.Tokičius, ir netrukus“Šiauliai” jau pirmavo 2:1. O paskuti-nėmis rungtynių akimirkomis klaipė-diečių vartininkas M.Galdikas puolėsu visais į ataką, tačiau šiauliečiai atrė-mė šeimininkų šturmą o lemiamąsmūgį svečiams vėl sudavė G.Alaver-dašvilis, įmušdamas į tuščius vartus -3:1. Dabar “Šiauliai” yra šešti ir tik taš-ku atsilieka nuo ketvirtojoje vietojeesančio “Atlanto”.

Rezultatyvūs suvalkiečiaiŠeštadienį vykusiose trejose rungty-

nėse daugiausia įvarčių pelnyta Mari-jampolėje. Ten šalies čempionato bron-

zinė prizininkė vietos “Sūduva” 4:0(0:0) nugalėjo Alytaus “Dainavą” ir pa-kilo į antrąją vietą. Suvalkijos koman-da pastaruoju metu džiugina savo ger-bėjus įvarčių gausa - trečiojo turodvikovoje su “Tauru” ji įmušė net 6įvarčius. Tiesa, šeštadienį pirmasis kė-

linys buvo “sausas”. Įdomumas prasi-dėjo antrajame, kai po pertraukos atro-dė, jog į aikštelę išėjo visai kita “Sūdu-vos” komanda. Jau pirmoji šeimininkųataka baigėsi įvarčiu į A.Dubicko sau-gomus vartus. Jį 46 minutę nuginklavopo keitimo pasirodęs A.Brokas. Antrą-jį įvartį į svečių vartus po šiurkščios“Dainavos” gynėjo klaidos 60 minutępasiuntė N.Valskis - 2:0. 68 minutęblykstelėjo dešiniojo gynėjo pozicijoježaidęs V.Bagdanavičius, po jo puikausperdavimo į baudos aikštelę trečiąjįįvartį galva įmušė M.Kdouh. O ketvir-tąjį Marijampolės komandai po kam-pinio 82 minutę pelnė N.Radžius.

Po pergalės “Sūduvos” treneris Da-rius Gvildys kalbėjo: “Pirmas kėlinysbuvo labai liūdnas, be pavojingų mo-mentų. Viskas, ką darėme, nesisekė. Oantras kėlinys buvo toks, kokią koman-dą norėčiau matyti visą sezoną, - gyvy-bingas, aštrus, aktyvus, agresyvus. Vi-sa tai traukia žmonių dėmesį.”

Neabejotini lyderiaiA lygos lyderis šalies čempionas Pa-

nevėžio klubas “Ekranas” iškovojo tre-čią pergalę iš tiek pat galimų. Svečiuo-se žaidę panevėžiečiai šeštadienį 2:0(1:0) įveikė Gargždų “Bangą”, kuri da-bar užima 7 poziciją tarp 9 komandų.Savo komandos žaidimą su čempio-nais Gargžduose stebėjusiems 800 žiū-rovų teko pripažinti, kad aikštelėje aiš-kūs lyderiai buvo panevėžiečiai.Šeimininkams daug problemų kėlėR.Piloto ir V.Kavaliausko duetas deši-niajame krašte. Po V.Kavaliausko smū-gio į vartus 23 minutę “Ekranas” jaupirmavo 1:0. Po pertraukos svečiai irginesuteikė “Bangai” galimybių reabili-tuotis prieš savo žiūrovus. Rungtyniųpabaigoje jau per teisėjo pridėtą laiką“Ekranas” surengė kontrataką, kuriąpo puikaus V.Kavaliausko perdavimoper iš vartų išbėgusį V.Mirną smūgiu įtuščius vartus užbaigė A.Vertelis. Perčempionato pertrauką prie “Ekrano”

prisidėjęs praėjusio čempionato rezul-tatyviausias futbolininkas A.Rimkevi-čius nebuvo registruotas rungtynėms.

Po rungtynių čempionų trenerisValdas Urbonas teigė, kad ilgai perga-le džiaugtis neteks, nes jau šeštadienįnamie stos prieš “Sūduvą”.

Kuklus vicečempionų rezultatasVilniečiai namie, futbolo manieže

“Sportima”, šeštadienį 1:0 (1:0) įveikė Tau-ragės “Taurą” ir pakilo į trečiąją vietą.

Šeimininkai jau 13 minutę pelnė pir-mą ir vienintelį įvartį šiose varžybose:po kampinio kamuolį į vartus galva pa-siuntė sostinės klubo gynėjas iš Kroa-tijos L.Peričius. Tiesa, vilniečiai turėjoir daugiau puikių progų, tačiau nesuge-bėjo jų realizuoti. Šalies vicečempionas“Žalgiris” į savo sąskaitą įsirašė antrąpergalę, o “Tauras” vienintelis iki šiolneiškovojo nė vienos pergalės ir išliekaA lygos autsaideris. •

A lyga: pertrauka neišsiurbė kovinės dvasios STATISTIKAKlaipėdos “Atlantas” - “Šiauliai” 1:3 (1:0).Žiūrovų - 470.Įvarčiai: A.Bartkus (30); G.Alaverdašvilis (67,90), N.Tokičius (90).Geltonosios kortelės: A.Jokšas (26), D.Navikas(76); D.Lunskis (29), A.Vaskela (90).Gargždų “Banga” - Panevėžio “Ekranas” 0:2(0:1). Žiūrovų - 800.Įvarčiai: V.Kavaliauskas (23), A.Vertelis (90).Geltonosios kortelės: V.Bedoidzė (49); O.Reye-sas (78).Marijampolės “Sūduva” - Alytaus “Dainava”4:0 (0:0). Žiūrovų - 1200.Įvarčiai: A.Brokas (46), N.Valskis (60), M.Kdouh(68), N.Radžius (82).Geltonosios kortelės: R.Xin (63); K.Soumaila(14).Vilniaus “Žalgiris” - Tauragės “Tauras” 1:0(1:0). Žiūrovų - 700.Įvarčiai: L.Peričius (12).Geltonosios kortelės: M.Kuklys (39); M.Lėkis(50), L.Trakšelis (64).

A Lygos lentelė (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai,įvarčių skirtumas, taškai)

1. EKRANAS 3 3 0 0 11:3 9

2. SŪDUVA 4 2 1 1 10:2 7

3. ŽALGIRIS 3 2 0 1 3:2 6

4. ATLANTAS 3 2 0 1 4:4 6

5. KRUOJA 3 2 0 1 6:7 6

6. ŠIAULIAI 4 1 2 1 4:3 5

7. BANGA 4 1 1 2 3:6 4

8. DAINAVA 4 1 0 3 4:9 3

9. TAURAS 4 0 0 4 2:11 0Rezultatyviausi žaidėjai: 1. G.Aleverdašvilis(“Kruoja”) - 4 įvarčiai; 2-4. U.Umehas (“Ekra-nas”), A.Buinickis (“Ekranas”), N.Valskis (“Sūdu-va”) - po 3.

“Žalgirio” ir “Tauro” rungtynių vienintelio įvarčio autoriumi tapo sostinės klubo legionierius L.Peričius (Nr. 14).Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Klubo “Alba” legionierius D.Thompsonas karaliavo prie “Žalgirio” krepšio.AFP/Scanpix nuotrauka

“Sūduvos” treneris D.Gvildys: “Antras

kėlinys buvo toks, kokiąkomandą norėčiau matyti visą sezoną, -

gyvybingas, aštrus, aktyvus, agresyvus.“

Sportas 152013 04 02Lietuvos žinios

Pergalingai žygiavęs čempionas suklupopajūryjeJŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

Po penktadienį Berlyne patirtofiasko Eurolygoje Kauno “Žalgi-ris” vakar Klaipėdoje pateikėdar didesnę staigmeną: iki šiolpergalingai Lietuvos krepšiniolygos (LKL) reguliariajame sezone rungtyniavusiems kau-niečiams dešimtoji dvikovabuvo lemtinga - jie neatsilaikėprieš vietos “Neptūną”.

Klaipėdos klubo krepšininkai pir-madienį namie 78:77 (24:17, 18:25,19:21, 17:14) triumfavo prieš ispanoJoano Plazos vairuojamą šalies čem-pioną “Žalgirį”.

Ispūdingas “Neptūno” šuolisTai buvo jau keturiolikta iš eilės Ka-

zio Maksvyčio treniruojamo “Neptū-no” pergalė. Paskutinį kartą jis buvosuklupęs pernai spalio 23 dieną, kai69:92 pralaimėjo “Prienams”.

Uostamiestyje “Žalgiriui” jau pa-dėjo Marko Popovičius, tačiau ne-žaidė Eurolygos rungtynėse traumąpatyręs Oliveris Lafayette’as.

“Neptūno” gretose išsiskyrė Dei-vidas Gailius - 23 tšk., RashaunasBroadusas - 14, Martynas Mažeika- 11. “Žalgiriui” daugiausia taškųpelnė Robertas Javtokas - 15, Min-daugas Kuzminskas - 14 ir MarioDelašas - 12. Beje, “Neptūnas” su-

rinko žymiai mažiau naudingumobalų už varžovus (69 ir 92), tačiaušeimininkai laimėjo kovą dėl kamuo-lių (37 ir 31) ir tiksliau mėtė tritaškius(45 proc. - 9/20 ir 19 proc. - 3/16).

Pirmadienio pergalė dar padidi-no klaipėdiečių galimybes LKLturnyro lentelėje pakilti į antrąjąpoziciją. Mat tiek pat, penkiolika,sykių yra laimėjusi ir antrojoje vie-

toje dabar esanti “Prienų” ekipa,tačiau šiai dar teks susikauti su“Žalgiriu”. Reguliarųjį sezoną“Neptūnas” užbaigs rungtynėmissu Pasvalio “Pieno žvaigždėmis” irKėdainių “Nevėžiu”. O “Žalgiriui”

dar teks susirungti su “Prienais” irVilniaus “Lietuvos rytu”, kuris at-sidūrė labai pavojingoje zonoje.

Ties pavojinga ribaIš šeštadienį vykusių ketverių

rungtynių vienos svarbiausių buvoLKL vicečempiono “Lietuvos ryto”akistata su Pasvalio “Pieno žvaigž-dėmis”. Joje triumfavo svečiuose

žaidę vilniečiai - 85:69 (21:20,20;20, 19:14, 25:15). Nugalėtojųgretose sėkmingiausiai rungtynia-vo Nemanja Nedovičius - 19 tšk.,Janis Blūmas - 13, Renaldas Seibu-tis - 11 tšk., Mindaugas Katelynas irPatrickas O’Bryantas - po 10. 25taškus į svečių krepšį įmetė YancyGatesas, 11 - Gediminas Maceina.

Pusfinalyje norėdami išvengtiakistatos su “Žalgiriu” vilniečiai pri-valo turnyro lentelėje pabėgti iš ket-virtosios pozicijos. Vakarykštė “Nep-tūno” pergalė prieš “Žalgirį” darlabiau komplikavo vilniečių situaci-ją. Tiesa, reguliariajame sezone vice-čempionams dar liko žaisti dvejasrungtynes - balandžio 8-ąją su “Šiau-liais” ir balandžio 13-ąją su “Žalgi-riu”. Tad šie ir šalia vicečempionųstovinčių komandų paskutiniai re-guliariojo sezono susitikimai turėsįtakos galutinei komandų rikiuotei.

Palanga įsiamžino LKLBeviltiškai šį sezoną pasirodžiusi

Palangos komanda “Palanga Trio-bet” šeštadienį žaisdama paskutinesšio čempionato rungtynes vėl patyrė

nesėkmę ir tapo pirmąja komandaLKL istorijoje per 20 lygos sezonų,čempionate neiškovojusia nė vienospergalės. “Palanga Triobet” šį sezo-ną pralaimėjo visas 20 rungtynių.

Mirštančios gulbės šokį Pajūriokurorto komanda baigė namie,65:111 (21:21, 17:33, 17:29, 10:28)pralaimėdama Vilniaus “Sakalams”.Šį sezoną “Palanga Triobet” rungty-nes pralaimėdavo vidutiniu 21,35taško skirtumu. Per tris sezonusLKL “Palanga Triobet” iškovojo 11pergalių ir patyrė 55 pralaimėjimus(16,7 proc.).

Ankstesnis blogiausias pasirody-mas priklausė Kauno komandai“Aisčiai-Atletas”, kuri 2006/2007metų sezoną per 16 dvikovų laimėjovos rungtynes.

Laikina stotele legionieriams bu-vusi Palangos ekipa šį sezoną savogretose turėjo net 22 krepšininkus,10 iš jų - užsieniečiai. Tiesa, sezonąkomandoje baigė vos 2 legionieriai.Baigiantis sezonui “Palanga Trio-bet” atsisveikino ir su vyriausiuojutreneriu Rimvydu Samulėnu, į jovietą stojo klubo direktorius Regi-mantas Juška.

Pagal LKL taisykles Palangos eki-pa kitą sezoną turėtų žaisti Naciona-linėje krepšinio lygoje (NKL). Išlik-tų aukščiausiojoje lygoje tik tuoatveju, jei NKL čempionų klubo sa-lė neatitiktų LKL reikalavimų. •

BASEINAS KAUNE

Kaune baigiama “Girstučio” kultū-ros ir sporto rūmų baseino re-konstrukcija - montuojami baldai,drabužinių įranga, kompiuterizuoja-mos darbo vietos. Rekonstruoto ba-seino atidarymas taps dideliu įvykiuvisai šalies plaukimo bendruomenei.Lietuvoje iki šiol buvo vos trys 50metrų ilgio baseinai, Kaune - nė vie-no. Pirmoji “Girstučio” baseino abo-nemento savininkė - Kauno miestosavivaldybės dovaną gavusi olimpinėčempionė Rūta Meilutytė. Lietuvos

plaukimo federacijos generalinis sek-retorius Mindaugas Špokas viliasi,kad naujas baseinas suteiks daugiaupaskatų šios sporto šakos plėtrai.“Girstučio” kultūros ir sporto rūmųrekonstrukcija finansuojama Kaunomiesto savivaldybės, Lietuvos valsty-bės biudžetų ir ES lėšomis. Bendraprojekto vertė - 20,7 mln. litų.

LIETUVIAI PRALAIMI

Sekmadienį Estijos sostinėje Talineprasidėjusiame pasaulio jaunių (iki

18 metų) antrojo (II) diviziono šešiųkomandų A grupės čempionate Lie-tuvos rinktinė pirmąjį mačą 2:4 (0:2,0:2, 2:0) pralaimėjo Vengrijos bend-raamžiams. Pirmadienį mūsų ko-manda susitiko su Rumunijos rinkti-ne ir vėl patyrė nesėkmę - 3:4 (0:1,2:3, 1:0). Šiandien - poilsio diena, otrečiadienį lietuviai žais su Didžio-sios Britanijos ekipa, kuri antrajameture vakar žaidė su Vengrijos koman-da. Kitose antro turo rungtynėse su-sitiko Kroatijos ir Estijos rinktinės.

MAJAMIO LAUREATAI

Majamyje (JAV) pasibaigusį “WorldTour Masters 1000” serijos turnyro“Sony Open Tennis”, kurio vyrų vie-netų varžybų pagrindinis prizas -719 160 JAV dolerių čekis ir 1000ATP taškų, nugalėtoju tapo 25-eriųškotas Andy Murray’us. Jis finale2:6, 6:4, 7:6 (7:1) nugalėjo ispanąDavidą Ferrerą. Po šios pergalėsLondono olimpiados čempionasA.Murray’us ATP klasifikacijoje išantrosios pozicijos išstūmė 31-eriųšveicarą Roger Federerį. Moterųvaržybų nugalėtoja Majamyje šeštąkartą per karjerą tapo amerikietė Se-rena Williams. Ji finale 4:6, 6:3, 6:0triumfavo prieš rusę Mariją Šarapo-vą. Pirmoji planetos raketė 31-eriųS.Williams kartu su pagrindiniu pri-

zu pelnė 724 tūkst. JAV dolerių čekįir 1000 WTA taškų. 25-erių M.Šara-pova tenkinosi 353 200 dolerių ir700 WTA taškų.

R.BERANKIS - 78-AS

Pirmadienį paskelbtoje naujoje ge-riausių pasaulio tenisininkų ATPklasifikacijoje aukščiausiai iš lietuviųesantis 22-ejų Ričardas Berankis(653 tšk.) iš 79-osios pakilo į 78 vie-

tą. Per dvi savaites pajėgiausias Lie-tuvos tenisininkas uždirbo 10 įskai-tinių taškų. Į 477 vietą iš 480-osiospakilo 21 metų Laurynas Grigelis,kuris per dvi savaites savo “sąskaitą”papildė 1 ATP tašku ir dabar jų turi72. ATP reitingo lyderis tebėra šie-met atvirąjį Australijos čempionatąlaimėjęs 25-erių serbas NovakasDžokovičius (12 370 tšk.). Jis 3620taškų lenkia sekmadienį Majamyje(JAV) triumfavusį bei po pustrečiųmetų į antrąją vietą sugrįžusį AndyMurray. Šveicaras Roger Federeris(8715 tšk.) smuktelėjo į trečiąją po-ziciją, ketvirtas - Majamyje finaležaidęs ispanas Davidas Ferreras.

ĖJIKŲ STARTAI

Savaitgalį Čekijoje surengtose tarp-tautinėse sportinio ėjimo varžybose“Olomoucka Dvacitka” 20 km dis-tancijoje Brigita Virbalytė tarp mo-terų užėmė antrąją vietą (1.33:12).Neringa Aidietytė finišavo penkta(1.35:34), Agnė Klebauskaitė - aš-tunta (1.43:22, asmeninis rekordas).Tarp vyrų 20 km distancijoje MariusŽiūkas finišavo penktas (1.24:16).Pirmąsias vietas užėmė Lenkijos ėji-kai Paulina Buziak (1.31:43) irDawidas Tomala (1.20:30).

LŽ

Trumpai

Pagaliau olimpinė čempionė R.Meilutytė ir gimtajame mieste turės josvertą baseiną. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Po triumfo Majamyje A.Murray’usATP klasifikacijoje pakilo į antrąjąvietą. / AFP/Scanpix nuotrauka

Pirmadienio pergalė dar padidino klaipėdiečiųgalimybes turnyro lentelėje pakilti į

antrąją poziciją.

Klaipėdos “Neptūnas” - Kauno “Žalgiris”

78:77 (24:17, 18:25, 19:21, 17:14).

Prienų “Prienai” - Kauno “LSU-Baltai”

91:73 (21:23, 24:17, 29:12, 17:21).

Kėdainių “Nevėžis” - Šiaulių “Šiauliai”

48:77 (9:15, 14:21, 12:17, 13:24).

Utenos “Juventus” - Panevėžio “Lietkabelis”

104:71 (18:13, 28:22, 29:21, 29:15).

Pasvalio “Pieno žvaigždės” - Vilniaus

“Lietuvos rytas” 69:85 (20:21, 20:20,

14:19, 15:25).

Palangos “Palanga Triobet” - Vilniaus “

Sakalai” 65:111 (21:21, 17:33, 17:29, 10:28).

LKL turnyro lentelė (pergalės, pralaimėjimai,laimėtų rungtynių procentas)

1. “Žalgiris” 9 1 90

2. “Prienai” 15 3 83

3. “Neptūnas” 15 3 83

4 “Lietuvos rytas” 8 2 80

5. “Šiauliai” 11 7 61

6. “Juventus” 11 8 58

7. “Pieno žvaigždės” 10 8 56

8. “Nevėžis” 8 11 42

9. “Lietkabelis” 7 13 35

10. “Sakalai” 5 14 26

11. “LSU - Baltai” 5 14 26

12. “Palanga Triobet” 0 20 0

“Lietuvos ryto” krepšininkai labai nenorėtų sulaužyti LKL finalo tradicijos ir su amžinu varžovu susitikti jau pusfinalyje. / Romo Jurgaičio nuotrauka

SIŪLO DARBĄĮMONĖ UAB „Industrika“ SIŪLO DARBĄ VOKIETIJOJE elektros darbųspecialistams, turintiems patirties susijusiossu darbu prie aukštos įtampos. Būtina anglųarba vokiečių kalba ir elektrotechninis išsila-vinimas. SKAMBINTI telefonu: +370 621 03 389, CV siųsti el. adresu: tomas.budrys@industrika.lt. Užs. LM-2446

BUTAIPARDUODA

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuoniųbutų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kamba-riai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina- 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

KEIČIA2 kambarių butą Anykščiuose (mūrinio 5 aukštųnamo IV a., 50 kv. m) į sodybą kaime Vilniaus r.,Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

AUTOMOBILIŲ REMONTASKokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobiliųsėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusiussalonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662,(8 5) 231 8014.

SODYBOS, SKLYPAIPARDUODA

9,35 a sodo sklypą su namu Vilniuje, Vanaginėsg. (galima gyventi žeimą, yra plytinis garažas,vandens gręžinys, vietinė kanalizacija, asfaltuotikeliai, kain - 240 000 Lt). Tel. 8 606 78 689.

PASLAUGOSVeterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo pa-tirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taisokailinius, odos ir tekstilės gaminius. Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Konsul-tuoja įsigyjant naują, naudotą arba sutransportavimo defektais. Tel.: (8 5) 230 0203,8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, at-lieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikataipadarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310,(8 5) 278 8403.

Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutrikimų

priežastis. Po kompleksinio medžiagų apytakos

įvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradici-

nių priemonių deriniais. Diplomuoto asmeninio

trenerio paslaugos. Tel. 8 602 03 836.

STATYBA IR REMONTAS

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įren-

giniai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikia

garantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

ĮVAIRŪSParduodu skardą (1,25x2,5 m, 3 mm), nerūdi-jančią skardą (1x2 m, 3 mm), naudotaspadangas (255x55x18), restauruotas padangas(8,4x15), padangas (180-406), vairo sraigtą.Tel.: (8 444) 45 337, 8 670 39 598.

PRANEŠIMAI

Lentelò - 100 000 (2x50 000) LtØstriÏainòs - 13 LtEilutò - 6 LtKeturi kampai - 23 Lt69 32 25 45 64 72 75 31 38 30 74

20 18 53 39 02 63 52 62 66 48 29 51 6514 59 35 17 36 21 43 54 27 55 19

23 58 67 37 7107 09 01 50 5641 11 04 49 60 57

Papildomi prizai:VW Jetta 1200524Subaru Legacy 0163490VW Golf 7 0175128Kia Rio 0175424VW Polo 0988187Peugeot 301 0246743Citroen C3 1170576Fiat Punto 1126101Ford Fiesta 0939535·koda Fabia 0488870Renault Thalia 0386778Toyota Aygo 0053823Dviraãiai “Panther”055*117, 033*917, 086*258GPS navigatoriai “Manta”004*422, 047*718, 111*807Plan‰. kompiuteriai “Lark” (7 coli˜)042*862, 121*331, 028*840112*647, 075*239, 058*644LED televizoriai “Orion” 031*539, 002*285, 067*416070*031, 057*417, 099*668Skalbimo ma‰inos “Beko”084*035Kavos aparatai “Delonghi”054*422, 052*004, 003*288 Plan‰etiniai komp. “Lark” (10 coli˜)018*346, 058*180, 107*452Kri‰koto tauròs “Longchamp”032*943, 107*023, 043*715·aldytuvai “Beko”073*950Muzikos centrai su DVD “Sony” 067*388, 03**874Piet˜ servizai “Flowerfield Anis”01**882GreitpuodÏiai “Abert”08**400Keptuvi˜ rinkiniai “Tefal”12**077Cikloninòs krosnelòs “LR”07**277Satino patalynòs komplektai 03**794Fotokameros “Samsung”03**343Pakvietimai ∞ TV:102*792, 047*010, 096*609.10 000 Lt (tel. 1634, kovo 25 d.) - Artras Îukauskas i‰ Raseini˜ rajono 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 25 d.) - Arvydas Daukantas i‰ Klaipòdos 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 25 d.) - Alma Vi‰eikienò i‰ Tauragòs 10 000 Lt (tel. 1634, kovo 25 d.) - Audronò ·atienò i‰ Klaipòdos Prognozò: Aukso puode bus - 200 000 Lt

www.olifeja.lt

TELELOTO lošimo Nr. 8862013 03 31

SV-11028

reklama@lzinios.lt

2013 04 02Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

EUROJACKPOTASLo‰imo Nr. 9 Data: 2013 03 29EUROJACKPOTAS - 118 688 316 Lt 1 22 27 37 50 Papildomi skaiãiai 5 75 + 2 skaiãiai 118 688 316 Lt (0 priz.)5 + 1 skaiãius 2 013 168 Lt (0 priz.)5 skaiãiai 523 423 Lt (0 priz.)4 + 2 skaiãiai 12 714 Lt (0 priz.)4 + 1 skaiãius 881 Lt (2 priz.)4 skaiãiai 444 Lt (2 priz.)3 + 2 skaiãiai 193 Lt (4 priz.)3 + 1 skaiãius 77 Lt (132 priz.)2 + 2 skaiãiai 53 Lt (183 priz.)3 skaiãiai 53 Lt (167 priz.)1 + 2 skaiãiai 31 Lt (951 priz.)2 + 1 skaiãius 27 Lt (1937 priz.)

Prognozò:Eurojackpotas - 134 mln. Lt

Pramogos 172013 04 02Lietuvos žinios

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA3 d. 19 val. Koncertuoja Karolina Juodelytė (vargonai) ir Vytenis Gurstis (fleita)VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI2 d. 17 val. Rusų romansų mylėtojų Lietuvoje drau-gijos “Melos” vakaras “Aš Jus mylėjau”. DalyvaujaVladimir Zegulin ir Valentina Kalinčeva (vokalas),Irina Kozlova (fortepijonas), Ala Liozanaja (smui-kas), vokalinis instrumentinis ansamblis “Družba”,vokalinis ir šokio ansamblis “Kalinka”2 d. 18 val. Svetainėje. Dzūkų vakaras. Knygos “Veisie-jų krašto švietimas ir kultūra 1526-1944 metais” su-tiktuvės. Dalyvauja knygos sudarytojai mokytojai eks-pertai Joana Vaikšnoraitė, Albinas Jarmala, Veisiejųkultūros, švietimo įstaigų meno kolektyvai, poetasGintaras Bleizgys, solistas Danielius Sadauskas ir kt.4 d. 18 val. Antono Čechovo pjesė “Ivanovas”4 d. 18 val. Svetainėje. Vakaras “Prisiminimas Jūsų -šviesus kaip saulės palytėjimas”, skirtas poeto, mo-kytojo Alberto Skyrelio mirties metinėms. Dalyvau-ja liaudies giesmų ansamblis “Karūnka”, Lietuvosmokytojų literatų “Spindulio” draugijos bei Šven-čionijos klubo nariaiŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA4 d. 19 val. Koncertas “Pavasaris Paryžiuje”. Daly-vauja Francois Chaplin (fortepijonas, Prancūzija)ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRO KINO SALĖ2 d. 19 val. Koncertuoja Anton Lukoszevieze (violončelė) ir Antanas Jasenka (elektronika)3 d. 19 val. Koncertuoja Lukrecija Petkutė (klavišiniai) ir Rita Balta (sopranas)4 d. 19 val. Koncertuoja Rita Balta (sopranas), RitaMačiliūnaitė (mecosopranas), Giedrius Gelgotas

(fleita, altinė fleita), Andrius Žiūra (klarnetas), Ka-rolis Kolakauskas (klarnetas), Raimondas Sviackevi-čius (akordeonas), Rima Chačaturian (fortepijo-nas), Vilija Gencevičiūtė (arfa), Ieva Sipaitytė(smuikas), Robertas Bliškevičius (altas), Vita Šiugž-dinienė (violončelė), Danielius Rubinas (kontrabo-sas), Tomas Kulikauskas (perkusija), Ignas Juzokas(elektronika). Dirigentas - Vykintas BaltakasKLUBAS “TAMSTA”3 d. 21 val. Koncertuoja grupė “Vandenynas”KLUBAS “NEW YORK”2 d. 21 val. “Humoro klubas” su “Nauja programa”

KAUNASKAUNO FILHARMONIJA3 d. 18 val. Fortepijoninės muzikos vakaras. Daly-vauja Francois Chaplin (fortepijonas, Prancūzija)4 d. 18 val. Koncertuoja bajano virtuozas Alexan-der Hrustevich (Ukraina)KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS2 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoroturas”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR PAULIAUSKATEDRA3 d. 18 val. Koncertuoja ansamblis “Musica Huma-na”, valstybinis choras “Vilnius”, Simona Liamo(sopranas), Ula Čaplikaitė (fleita), Robertas Beina-ris (obojus), Eugenijus Paškevičius (obojus) ir BalysVaitkus (vargonai). Dirigentas Algirdas VizgirdaKONCERTŲ SALĖ “SAULĖ”2 d. 18 val. Koncertas “Viva Zarzuela: Gervuogiųskonio aistra”4 d. 18 val. Koncertuoja Inga Valinskienė ir Džentelmenai

KoncertaiVILNIUSVILNIAUS CENTRINIS PAŠTASFilatelisto Jono Načiūno paroda.PREKYBOS CENTRAS “PANORAMA”Fotografijų paroda “Sulaukus gandrų”.NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJATapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės paroda“Rentgenogramos”.Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos paroda “Skulptūra+ 5425 dienos”.“JUOZASART” GALERIJAParoda “Scenografija: nuo teksto į veiksmą”.MARIJOS IR JURGIO ŠLAPELIŲ NAMAS-MUZIEJUSDzen meistro iš Pietų Korėjos Su Do Ksa PangDžiang Siol Džiong Kunsunim kaligrafijos paroda.GALERIJA “MENO NIŠA”Skulptoriaus Gedimino Piekurio paroda “Kolekcija skulptūra paveikslai”.JONO MEKO VIZUALIŲJŲ MENŲ CENTRASEugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio paroda “Before and After”.PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJALietuvos fotomėgėjų sąjungos 80-mečiui skirta forografijų paroda.LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOSGALERIJASigitos Sukackaitės grafikos darbų paroda “Manoma - menama”.RAŠYTOJŲ KLUBASDailininkės Nijolės Dirvianskytės tapybos paroda.GALERIJA “VARTAI”Patricijos Jurkšaitytės paroda “Olandiškos istorijos”.GALERIJA “KUNSTKAMERA”Sergejaus Gračiovo (1922-1993) paroda “Kelionės ir uostai”.VILNIAUS ROTUŠĖTapytojo Aleksandro Vozbino paroda “Veidrodinis amžius”.ŠV. JONO GATVĖS GALERIJASkulptoriaus Arvydo Ališankos jubiliejinė personalinė skulptūrų, objektų, video paroda “Sukaktuvininko ego parida: “Tarp”. ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRASParoda “Didesnio dalis. Lietuvos šiuolaikinis menas”.GELEŽINKELIŲ MUZIEJUSMeninio projekto “Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis” paroda “Visaginas - Turmantas - Kurcumas - Daugpilis. Paribiai”.LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALASJubiliejinė skulptoriaus Leono Žuklio paroda. TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSNumizmatikos paroda “Gloguvo lobis”. Paroda “Valdo-vų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai”.Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevokolekcijos.

KAUNASA.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲMUZIEJUSAlgirdo Šakalio jubiliejinė paroda “Fantastika ir realybė”.KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJAAleksandro Glyadyelovo (Ukraina) fotografijos paroda “Nevolia”.FLUXUS MINISTERIJAAliaus Balbierio paroda “Jono Meko žemė”.Aurelijos Vainiūnaitės tapybos darbų paroda “Gyvenimo mokykla”.KAUNO APSKRITIES VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOSMENO LEIDINIŲ SKAITYKLAMeno albumų kolekcijos “Art” iš Prancūzų institutoLietuvoje mediatekos.GALERIJA “AUKSO PJŪVIS”Rimvido Jankausko-Kampo ir Rolando Karaliaus tapybos paroda iš ciklo “Duetai”.Rūtos Indriūnaitės keramikos paroda “Selekcija”.

KAUNO KERAMIKOS MUZIEJUSTarptautinė Baltijos šalių šiuolaikinės keramikosparoda “Pavasaris 2013”.KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUSLietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso“Gintarinis žaltys 2011” geriausių darbų paroda.M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJAFrancescos Galliani paroda “Atminties išlaisvinimas”.Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicija.NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUSParoda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRASVytauto Pletkaus fotografijų paroda “Tiltai”. Rymanto Penkausko fotografijų paroda “Vandenyje”.

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KULTŪRŲ IR KOMUNIKACIJŲ CENTRASLaisvydės Šalčiūtės paroda “Sekretai”.KLAIPĖDOS APSKRITIES VIEŠOJI I.SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKAErnesto Žvaigždino tapybos darbų paroda.Kiaušinių paroda “Subtilus kiaušinio grožis”.

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJAŠiaulių krašto tautodailės paroda “Metai”.Tekstilininkės Aldonos Lamauskienės ir keramikoAlgimanto Tamašausko paroda.LAIPTŲ GALERIJAIrenos ir Viliaus Šliuželių kūrybos darbų paroda“Dialogai”.CHAIMO FRENKELIO VILATarptautinė paroda “1863 metų sukilimas: veidai,vardai, istorijos”.DVIRAČIŲ MUZIEJUSSigito Kučo fotografijų paroda “Kelionė dviračiais išPekino į Londoną”.RADIJO IR TELEVIZIJOS MUZIEJUSParoda “Radijo ir televizijos muziejui - 30”.Garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija.

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO FOTOGRAFIJOS GALERIJAParoda “Lietuvos spaudos fotografija 2012”.PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSParoda “Velykų šventės puošmenos”.Paroda “Panevėžio urbanistikos raida 1918-1940metais”.Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

DRUSKININKAIM.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUSParoda “Sesuo rūpintojėlė”, skirta M.K.Čiurlioniosesers Valerijos Čiurlionytės-Karužienės atminimui. V.K.JONYNO GALERIJARimto Tarabildos jubiliejinė paroda “Kryžkelių atmintis”.

Parodos

VIKTORIJA SINICAITĖ

Ramiai ir profesionaliai bene geriausia Lietuvos fanko grupė“Bekešo vilkai” sako: “Atia,atia.” Sekmadienį Vilniaus me-nų fabrike “Loftas” muzikantaikartu su klausytojais atšventėdešimtąjį gimtadienį, vertė visus eiti iš proto, o dabar jautikrai viskas.

Kaip žadėta prieš koncertą, per“Bekešo vilkų” gimtadienį pasirodėrokeriai “Freaks on Floor”, atlikėjaiLinas Adomaitis ir Jurgis Didžiulis.Grupės draugai negailėjo jėgų irmuzikos, tad pasveikinimas ir atsis-veikinimas įtikino klausytojus.

Jokio skandalo, jokių konfliktų,skirstymosi koncertų turo ar ašarojan-čių klausytojų. Grupė subtiliai užsimi-nė apie paskutinį koncertą ir pasitrau-kimą socialiniame Facebook.comtinkle, tačiau tuomet teko ir pasiaiš-kinti. “Bekešo vilkų” vokalistė Gir-mantė Vaitkutė LŽ pasakojo, kad ke-letas grupės muzikantų tiesiog kartąsusėdo ir nusprendė baigti šios šau-nios kompanijos veiklą. “Man buvopraneštas šis sprendimas, esą laikas vis-ką baigti”, - teigė mergina.

Pabaiga reiškia pradžiąPasak Girmantės, dešimties metų

sukakties koncertas grupei buvo pa-skutinis dėl to, kad “bekešams” atėjolaikas pradėti naują etapą. “Nesu tikradėl išsiskyrimo priežasčių, bet spėju,kad visi muzikantai užsiima kita veik-la, užaugo ir neįsivaizduoja savęs šiojegrupėje. Kaskart vis mažiau laiko ras-davome “Bekešo vilkams”, tad kuriųgalų daryti ką nors, jei negalime tamskirti visos širdies”, - svarstė muzikė.

Pašnekovė prisipažino, kad jai šissprendimas buvo staigmena, nors ir

jautė, kad grupė nebejuda į priekį.“Be abejo, gaila, kad grupės nebebus.Su ja pirmą kartą turėjau progą dai-nuoti autorinę kūrybą. Žinoma, da-bar nepradėsiu naujų darbų, lyg bū-tų atsiradusios marios laisvo laiko.Neliks priežasčių mažai laiko skirtimokslams, kuriuos šiek tiek apleidu-si”, - juokavo G.Vaitkutė. Ji LŽ tiki-no, kad “Bekešo vilkai” jai buvo vi-siškai naujas dalykas, nes grupė atlikofanko stiliaus muziką, o merginai taibuvo visiškai nepažįstamas žanras.Tačiau ji prisijaukino šį muzikos sti-lių, pajuto, kad pradeda atrasti ir ge-riau pažinti save. Girmantei tai buvopuiki proga išbandyti save visai ki-tuose vandenyse, nes prieš tai mergi-na giedojo giesmes “Sounds in G”chore, studijavo džiazą.

Šiuo metu atlikėja tęsia džiazo spe-

cialybės mokslus, moko vaikus, da-lyvauja įvairiuose projektuose kaipsolistė, yra subūrusi a capella grupę“Voice Lab”. Mergina tikisi, kad ne-trukus galės viešai pasidžiaugti ir au-torine kūryba.

Nieko netrūko “Bekešo vilkai” ne kartą sulaukė

pagyrimų už kokybišką, profesiona-lią muziką. Ir nacionalinės “Eurovi-zijos” atrankos komisija juos labaipalankiai įvertino. Girmantė aiški-no, kad grupės muzikantai profesio-nalumo niekada neakcentuodavo ir

nesureikšmindavo. Pasak pašneko-vės, visi “bekešai” talentingi ir nuo-širdžiai atsidavę muzikai, todėl gerasrezultatas išeidavo tarsi savaime.

“Manau, grupę į priekį varydavomuzika ir kūryba. Tapome “cheb-

ra”, gerais draugais, dauguma esa-me pažįstami dar nuo paauglystės.Draugiški santykiai ir muzika bu-vo viskas, ko mums iš tikrųjų reikė-jo”, - prisipažino Girmantė.

Grupės trombonininkas ir vienasįkūrėjų Jievaras Jasinskis LŽ yra sa-kęs, kad grupės sėkmės rodiklis -

klausytojai. Jei per koncertą susirin-kusieji šoka negailėdami savęs, dai-nuoja kartu, šypsosi ir prašo kūrinįkartoti, “bekešams” tai - geriausiasatpildas. Per paskutinį koncertą jiemsirgi nieko netrūko, todėl “Bekešo vil-kai” gali būti tikri, kad išeina kaip di-delį pliusą lietuviškai muzikai uždir-busi grupė.

Paklausa diktuoja pasiūląKlausiama apie muziką Lietuvo-

je, G.Vaitkutė situaciją lygino su po-litika. “Čia kaip per rinkimus, vie-nuose miestuose rinkėjai balsuoja užvienus politikus, kituose - už kitus.Muzikoje viskas vyksta labai pana-šiai - vieniems reikia subtilios, geros,profesionaliai atliktos melodijos, ki-tiems užtenka trijų akordų. Nesakau,kad kuris nors variantas yra geresnisar blogesnis”, - teigė muzikantė.

Ji pridūrė, kad pasiūla muzikojepriklauso nuo paklausos: jei klausyto-jai nori solidžios muzikos - jos bus,jei jos niekam nereikia - jos nebus.“Tačiau būna išimčių, kai kūrėjai dik-tuoja savo taisykles ir kuria kokybiš-ką muziką, kurią, mano, verta išgirs-ti ir kitiems. Deja, jie kartais taip irlieka nesuprasti...” - dėstė pašnekovė.Girmantės nuomone, muzikantas ga-li kurti masėms ir prie jų taikytis, bettegul tai daro iš visos širdies.

Per koncertus ar muzikinius pro-jektus G.Vaitkutei dažnai tenka dai-nuoti ir kurti kartu su kitais muzikan-tais. Mergina tikino, kad tai nutinkaspontaniškai, natūraliai, tačiau pa-prastai visuomet ji atsiduria tik su taismuzikantais, kuriais žavisi ir kurie ku-ria gerą muziką. “Mano koncerte sos-tinės Šv. Kotrynos bažnyčioje netikėtaipasirodžius Vaidui Baumilai, publikabuvo tikrai nustebusi. Tai buvo spe-ciali staigmena klausytojams, o man -vienas malonumas dainuoti kartu sujuo”, - prisiminė Girmantė.•

Po gimtadienio siautulio - savais keliais

G.Vaitkutė: “Visi “bekešai” talentingi ir nuoširdžiai atsidavę muzikai, todėl geras

rezultatas išeidavo tarsi savaime.”

“Bekešo vilkai” gerų vertinimų sulaukė ir per nacionalinės “Eurovizijos” atrankos konkursą. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Galerijoje “Vartai” P.Jurkšaitytės paroda “Olandiškos istorijos”.

Šiaulių koncertų salėje “Saulė” koncertuoja I.Valinskienė ir Džentelmenai.

2013 04 02Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 10.30, 13.30, 15.45,18.45, 21.30 val.“Sielonešė” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 20.50 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45. 16 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 15, 17.45, 20.15 val.“Pagalbos šauksmas” - 21.40 val.“Tapatybės vagilė” - 21.50 val.“Tamsus dangus” - 15.15, 20.30 val.“Parkeris” - 14, 19 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15, 21.10 val.“Krudžiai” - 11.30, 14.15, 17, 19.30 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 12, 21.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 13, 18.30 val.“Gimtadienis” - 16.45 val.“Valentinas vienas” - 13.15, 18 val.“Legendos susivienija” - 11.15 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 12.20, 15, 16.30, 19,21.40 val.“Sielonešė” - 11.30, 14.45, 18.20, 21 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11, 13.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30, 16.10 val.“Krudžiai” - 12, 14.30, 17 val.“Krudžiai” (originalo kalba) - 14.20, 19.40 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 15.20, 18.20, 21 val.“Tapatybės vagilė” - 11.15, 18.40 val.“Mama” - 16.30, 21.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 14, 21.15 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 14, 18.40 val.“Gimtadienis” - 16.10 val.Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 29-4 d.“Šalutinis poveikis” - 22 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 16.50 val.“Linkolnas” - 15.45, 21.15 val.“Argo” - 16, 21.30 val.“Valentinas vienas” - 13.40, 19 val.“Hičkokas” - 13.20, 18.45 val.SKALVIJA

“Pi gyvenimas” - 18.50 val.“Aurora” - 21.10 val.“Medžioklė” - 16.40 val.PASAKA“7 dienos Havanoje” - 18 val.

“Saugus prieglobstis” - 20.45 val.“Magiškas Paryžius 3” - 21 val.“Populiari mergina” - 18.15 val.“Šalutinis poveikis” - 18.30 val.“Gimę mylėti” - 20.30 val.OZO KINO SALĖ“Igruški” - 16 val.“Marinos namai” - 17 val.“Apie dievus ir žmones” - 18 val.MULTIKINO“Sielonešė” - 13.30, 16.15, 19, 21.45 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 11, 14.30, 17, 19.30, 21 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 14, 19.15 val.“Pagalbos šauksmas” - 16.15, 20.45 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 14.15, 16.45, 19, 21.30 val.“Parkeris” - 22 val.“Tamsus dangus” - 18.30, 22 val.“Krudžiai” (3D) - 11, 12, 13.30, 16, 18.30 val.“Krudžiai” - 10.15, 14, 12.45, 15.15, 17.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.15, 16.30 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 20 val.“Gimtadienis” - 11.45, 21.45 val.“Sniego karalienė” (3D) - 10 val.“Sniego karalienė” - 12 val.

KAUNASCINAMON“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 17.30 val.“Sielonešė” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 21 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19.45, 22 val.“Pagalbos šauksmas” - 15, 19.30 val.“Krudžiai” (3D) - 10.40, 13, 15.15 val.“Krudžiai” - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.“Tapatybės vagilė” - 12.45, 21.30 val.

“Gimtadienis” - 12.15, 20.45 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 17.15 val.“Sniego karalienė” - 11 val.“Valentinas vienas” - 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.FORUM CINEMAS“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 20.50 val.“Eilinis Džo. Kerštas” - 11.45, 14.15, 16.30, 18.45 val.“Sielonešė” - 11.15, 16, 18.45, 21.30 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13.30 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 13, 21.50 val.“Pagalbos šauksmas” - 15.15, 19.40 val.“Tapatybės vagilė” - 15.45 val.“Tamsus dangus” - 20.30 val.“Parkeris” - 18 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30, 18.15 val.“Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16.15, 18.45 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 21.15 val.“Mama” - 18.30 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 20.40 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14 val.“Gimtadienis” - 19 val.“Valentinas vienas” - 13.15, 21 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.45 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.15, 15.45, 18.30, 21 val.“Sielonešė” - 11, 13.30, 16.15, 19.15, 21.45 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30 val.“Pagalbos šauksmas” - 13, 18 val.

“Tamsus dangus” - 20.45 val.“Krudžiai” (3D) - 11.15, 13.45, 16.30, 19 val.“Krudžiai” - 10.15, 12.30, 15, 17.30, 20.15 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 15.30, 20.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.45, 14.45,17.45 val.“Valentinas vienas” - 22 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Eilinis Džo. Kerštas” - 10.30, 13.30, 16.30, 19.15,21.45 val.“Sielonešė” - 15.45, 21.30 val.“Tapatybės vagilė” - 13.15, 18.15 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” - 13.45 val.“Pašėlę pirmieji metai” - 19, 21.15 val.

“Mama” - 16.15, 20.45 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 13, 18.45 val.“Krudžiai” - 14.15, 16.45 val.“Gimtadienis” - 18.30 val.“Valentinas vienas” - 16, 21 val.ATLANTIS CINEMADOLBY DIGITAL 3D“Krudžiai” (3D) - 11, 12.50 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 14.40 val.“Sielonešė” - 16.45 val.“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 19, 21.05 val.I SALĖ“Parkeris” - 12, 16.20 val.“Pagalbos šauksmas” - 14.20, 18.40, 20.40 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 21.15 val.“Sielonešė” - 18.15 val.“Šalutinis poveikis” - 21.40 val.“Džekas milžinų nugalėtojas” - 10.45, 13.15 val.“Mama” - 18.40 val.“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.“Krudžiai” - 11.15, 14, 16.30, 19.10 val.

“Valentinas vienas” - 15.45, 20.45 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS3 ir 4 d. 18.30 val. “Figaro vedybos”5 d. 18.30 val. “Gulbių ežeras”6 d. 18.30 val. “Linksmoji našlė”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS2 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas”3 d. 19 val. Didžiojoje salėje. Anželikos Cholinos šokio teatras. “Ana Karenina”4 d. 16 val. ir 5 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Hamletas mirė. Gravitacijos nėra”4 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Vilniaus mažasisteatras. “Maskaradas”6 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2”6 d. 18 val. Didžiojoje salėje. “Medžioklės scenos”JAUNIMO TEATRAS

6 ir 7 d. 12 val. “Raganiukė”RUSŲ DRAMOS TEATRAS3 d. 18 val. “Dviejų pasaulių viešbutis”5 d. 18 val. “Pas pažįstamus...”6 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS2 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Kitais metais, tuo pačiu laiku”3 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Atėjau, pa-mačiau, negalėjau” (arba “Visiškas Rudnosiukas”)4 d. 18.30 val. “Meistriškumo pamoka (Maria Callas)”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė6 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka”Mažoji salė

6 d. 14 val. “Kiškių sukilimas”KEISTUOLIŲ TEATRAS3 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte”4 ir 5 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai”6 d. 12 val. “Mykolas žvejas”6 d. 19 val. “A. - visai kita”MENŲ SPAUSTUVĖ2 d. 19 val. Juodojoje salėje. Lietuvos muzikos irteatro akademija. “Druska”3 d. 19 val. Juodojoje salėje. Lietuvos muzikos irteatro akademija, Klaipėdos universitetas. “Miniatiūrų vakaras”3 d. 20 val. Juodojoje salėje. Latvijos kultūros akademija. “Aš papasakosiu apie...”4 d. 19 val. Juodojoje salėje. Lenkijos nacionalinėLiudwik Solski dramos mokykla. “Iš visos širdies tave myliu, Magdalena”4 d. 20.30 val. Juodojoje salėje. Lietuvos muzikos irteatro akademija. “Naujosios N pasaka”5 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Drąsi šalis (Lietuvos diena)”6 d. 11, 12.30 ir 14 val. Kišeninėje salėje. Klaipėdos lėlių teatras. “Labas, mažyli!”

6 d. 16 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”ir studija “PetPunk”. “Tėčio pasaka”RAGANIUKĖS TEATRAS6 d. 12 val. “Katinėlis ir gaidelis”“DOMINO” TEATRAS4 d. 19 val. “Langas į parlamentą”6 d. 19 val. “Striptizo ereliai”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS2 ir 3 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne”VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS6 d. 12 val. “Trys pingvinai (arba “Prie laivo 8.00”)”“COMEDY CLUB”6 d. 19 val. Kauno teatro klubas. “Šeimos patarėjas”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS2 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters”3 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai”5 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”6 d. 18 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS4 d. 18 val. “Aida”6 d. 18 val. “Studentas elgeta”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS6 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Žirafa su kojinėmis”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS4 d. 18 val. Nacionalinis dramos teatras. “Katedra”6 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Top girls(Neprilygstamosios)”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS4 d. 18 val. “Lietuviai”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI

5 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Viskas apie moteris”6 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Varniukas, kuris buvo kitoks”6 d. 18 val. Teatras “Kitas kampas”. “Eilinis elitas”KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS5 ir 6 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS6 d. 12 val. Stalo teatras. “Avinėlio kelionė”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS5 d. 18 val. “Kova”6 d. 18 val. “Valentinų diena”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS6 d. 17 val. “Jazminas”PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS”3 d. 18 val. “Raganius”4 d. 18 val. Kauno dramos teatras. “Žemės ar moters”5 d. 18 val. Keistuolių teatras. “Švęsti kosmose ir tvarte”6 d. 18 val. Klaipėdos jaunimo teatras. “Paukštyno bendrabutis”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS6 d. 17 val. Koncertas “Prisiminimai”. Arina ir grupė “Veto bank”PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS6 ir 7 d. 12 val. “Skiltuvas”

KRETINGAKRETINGOS KULTŪROS CENTRAS3 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

PLUNGĖPLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS4 d. 18 val. “Domino” teatras. “2 vyrai. 1 tiesa”

ANTRADIENIS 2 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Vieša paslaptis” (k.)10.40 “Mokslo ekspresas” (k.)11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Nacionalinė paieškų

tarnyba”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Emigrantai”22.00 Loterija “Perlas”22.05 Laidos “Emigrantai”

tęsinys22.15 “Pinigų karta”23.20 Vakaro žinios23.35 “Komisaras

Reksas” (k.) N-70.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 Nuotykių f. “Princas ir aš.

Karališkas medaus mėnuo” (k.)

9.10 Veiksmo komedija “Mis Slaptoji agentė 2.Ginkluota ir žavinga” (k.) N-7

11.20 Veiksmo komedija “Vyrai juodais drabužiais 2” (k.) N-7

12.55 “iKarli”13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis”13.55 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.00 “Tūkstantis ir viena

naktis” N-717.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.15 “Pasaulis X” N-721.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Veiksmo f. “Čempionas 3.

Išpirkimas” N-140.30 “Įstatymas ir tvarka” N-71.25 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV36.45 “Teleparduotuvė”7.00 “Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai”7.30 “Diena”8.00 “Choras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Gyvenimas yra gražus”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Mažylių nuotykiai”14.00 “Čipas ir Deilas skuba į

pagalbą”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Paslapčių namai”20.30 “Prieš srovę”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Tikrasis teisingumas”23.00 “CSI kriminalistai”0.00 “Daktaras Hausas”1.00 “Pabudimas”1.55 “Biuras”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Tauro ragas” (k.) N-78.30 “Cukrus” N-79.00 “Mistinės istorijos” (k.) N-710.00 “Alibi. Daktaras Monro” N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Mentai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Pagal įstatymą”20.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Juoko kovos” N-721.30 “Pasitarkime” N-722.30 “Spartakas: Kerštas” N-1423.30 “Ekstrasensų mūšis” N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Marvelanimė. Ernis” N-7 9.05 “Didžiojo sprogimo teorija”(k.) N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00“Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Istvi-ko raganos” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Tele-parduotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” 16.30 “Šei-mynėlė” N-7 17.00 “Draugai IV” N-7 17.25 “Namai,kur širdis” N-7 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-7 19.00“Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmotrileris “Karys” N-14 23.00 Siaubo trileris “NaujasisVeso Kreiveno košmaras” S 1.00 “Ties riba” N-14

LRT kultūra8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno dienos”9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gyvai”.4-asis J.S.Bacho muzikos festivalis “Bachas ir Lietuvosmuzika”. Dalyvauja festivalio orkestras “Musica hu-mana” (meno vadovas ir dirigentas Algirdas Vizgir-da), valstybinis choras “Vilnius” (meno vadovas ir di-rigentas Povilas Gylys), solistai (k.) 13.05 Vienaseilėraštis 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Mūsų mieste-liai”. Papilys (k.) 15.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulai-čiu” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios(k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15“Gimtoji žemė” 18.40 “Tapatybė.lt” 19.00 “Keliau-jantiems lėtai” su Martynu Starkumi 19.30 LRT studi-ja “Vilniaus knygų mugėje 2013”. Romualdo Gra-nausko knygos “Šventųjų gyvenimai” pristatymas20.15 “Gintarinės batutos meistrai”. Juozas Domar-kas 21.45 “Skambantis namelis” 22.00 “Lietuvos šo-kių dešimtukas” 23.00 Dok. f. “Kai gandras nuvilia: podvejų metų”. 2 d. 23.30 Dok. f. “Kai gandras nuvilia:po penkerių metų”. 1 d. 0.00 Panorama (k.) 0.45“Amerika nematytoji” (k.) 1.30 “Muzikos pasauliožvaigždės”. Operetė - mano meilė

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė”9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Išlikimas” 11.00

“Mastrichto policija” 12.00 “Po pasaulį su AnthonyBourdainu” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų ma-ma” 14.00 “Gamtos jėgos” 14.30 “Teleparduotu-vė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Konano nuotykiai”17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Geri vyrukai”19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau sujūsų mama” 21.00 “Tikri bičai” 21.35 UEFA Čem-pionų lygos rungtynės. “FC Bayern Miunchen” -“Juventus”. Tiesioginė transliacija 23.40 Karo dra-ma “Berniukas dryžuota pižama” 1.30 UEFA Čem-pionų lygos apžvalga 1.45 “6 kadrai” 2.10 “CSI Ma-jamis” 3.00 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 7.10 Programa 7.14 TV parduotuvė 7.30 “24/7”8.30 “Super L.T” N-7 9.30 “Padėkime augti” 10.05“MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 11.00 “Merdokopaslaptys” N-7 12.10 “24/7” 13.10 “Griūk negy-vas!” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Gyvenimobūdas” 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45Dok. f. “Pasaulio lemtis” N-7 16.00 Žinios 16.10Dok. f. “Pasaulio lemtis” tęsinys N-7 17.00 Žinios17.20 “Lietuva tiesiogiai” (k.) 18.00 Žinios 18.35Dok. f. “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 2 d. 19.45Žinios 20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporte-ris” 21.45 “Nuoga tiesa” 23.30 “Praeities šešėliai”N-14 0.35 “Reporteris”

Balticum Auksinis7.00 Drama “Saulėlydis” N-7 9.00 Komedija “Laiš-kai Džuljetai” 11.00 Drama “Raudonoji uola” N-713.25 Dok. f. “Kelionė į vandenyno gelmes” 15.00Drama “Elektriniame rūke” N-7 17.00 Drama “Jau-natis” N-7 19.05 Drama “ŽKVD” N-7 21.00 Drama“Tapti žvaigžde” 23.00 Drama “Užtemimas” N-71.00 Trileris “Melori Kein. Prarasta kontrolė” N-7

RTR Rossija5.00 Rusijos rytas 9.05 “Miškuose ir kalnuose”10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apietai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Ži-

nios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojųdalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių ins-tituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios.Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimospaslaptys” 17.40 “Pagaminta SSRS” 18.40 Žinios.Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris20.20 “Sklifosovskis” 22.05 “Kamenskaja” 23.05Specialusis korespondentas 0.05 “Miškuose irkalnuose” 1.00 Žinios+ 1.15 Sąžiningas detekty-vas 1.50 Vaid. f. “Moterų ir šunų žiaurumo ugdy-mas” 3.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.05 Futbolas. Premier lygos apžvalga 12.05 Nas-car. 400 mylių lenktynių apžvalga 13.05 Futbolas.Anglijos Premier lyga. “Fulham” - QPR 14.55 Ledoritulys. KHL. Rytų konferencijos finalas. Tiesioginėtransliacija 17.30 Rankinis. Europos čempionatoatranka. Vengrija - Latvija 18.55 Krepšinis. BBL fina-linio ketverto varžybos. “Prienai” - “Ventspils”. Tie-sioginė transliacija 21.05 Futbolas. UEFA Čempio-nų lygos apžvalga 21.35 Futbolas. UEFA Čempionųlyga. PSG - “Barcelona”. Tiesioginė transliacija23.45 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Bayern” -“Juventus” 1.35 Futbolas. UEFA Čempionų lygosdienos apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi. Meksikosdykumos 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaiptai pagaminta? 12.40 Gotardo tunelis Šveicarijo-je 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobi-lių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Mitų griovėjai22.00 X mašinos. Vokietija 23.00 Šaltis Toronte0.00 Neįtikėtinos Peno ir Telerio istorijos 1.00Naivuolis užsienyje

TeatrasKinas

Orai 192013 04 02Lietuvos žinios

Avinas. Jei norisi paišlaidauti,žinokite, kad šiandien įsigysitene tai, ko reikia, ir išleisite ne

tiek, kiek galima. Netikusi diena dokumen-tams pasirašyti.

Jautis. Pernelyg nepasikliaukitesavo jėgomis, nerizikuokite sa-vo vardu, įtaka, einamomis pa-

reigomis, pinigais. Būkite atidesni bend-raudami su įtakingais žmonėmis.

Dvyniai. Būdami geri draugams,giminaičiams galite nuskriaustiartimuosius - labiau paisykite jų

jausmų ir interesų. Pavojinga diena, verčian-ti žengti atsakingą žingsnį.

Vėžys. Šiandien galvokite, kąkalbate: pasisaugokite pavy-duolių, kurie lengvai ims liežu-

vauti, net kurstyti paskalas. Nebūkite pa-tiklūs su nepažįstamais žmonėmis.

Liūtas. Stebėkite jus supančiusžmones. Mėginkite suvokti, sukuo ne pakeliui. Tiesa, santykių

aiškintis nederėtų. Stiprinkite ryšius su tais,kurie jus remia, palaiko.

Mergelė. Mažiau planuokite -pagalba ateis iš ten, iš kur ne-sitikėsite, o reikalai gali pakryp-

ti nenumatyta linkme. Netikėkite žarsto-mais pažadais. Galima nelaukta išdavystė.

Svarstyklės. Gali pablogėti nuo-taika, sveikata, tad bus sunkokatvardytis. Pasistenkite užsiimti

tik maloniais dalykais, nebendrauti su pik-tais, kerštingais, pavydžiais žmonėmis.

Skorpionas. Iki vakaro ištiessunkus metas, kai aplinkiniaibus linkę pastebėti jūsų ydas.

Nenustebkite, jei sutuoktinis ar draugaišykštės komplimentų.

Šaulys. Nors šiandien jausitėssmagiau, tai kritinis metas, tadbūkite pasirengę susidurti su

nesmagumais. Nepanikuokite dėl finansi-nių problemų - jų greitai nebeliks.

Ožiaragis. Mažai ką bendra turi-te su žmonėmis, tarp kurių pra-leisite dieną. Bendra patirtis vie-

naip ar kitaip suartina. Jūsų pastangos bussuprastos ir įvertintos.

Vandenis. Šiandien didelė tiki-mybė rasti naują draugą arba išesmės sutvirtinti santykius su

senuoju. Skausmingai reaguosite į bandy-mus jumis manipuliuoti.

Žuvys. Artėja sėkmės valanda,tik turite nuspręsti iš anksto,kiek esate pasiruošę už ją mo-

kėti. Ne visiems bus priimtina jūsų vertybiųsistema ir moralinės nuostatos.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 5:52leidžiasi 18:55dienos ilgumas 13:03

MĖNULISSeptintojipilnatiesdiena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+18

+2

+2 -2

+1 -1

+1

+1 -1

+1 -1

-1

-2

Lisabona

+20Malaga

+13Madridas

+18Alžyras

+21Tunisas

+17

Atėnai+22

Larnaka

+21Stambulas

+16Barselona

+13Bordo

+5Dublinas

+9Paryžius

+7Londonas

+15 Nica

+14Roma

+13Dubrovnikas

+17Sofija

+17Bukareštas

Varna

+5Maskva

+3 Helsinkis

+4Kijevas

+3Berlynas

+6

Kopenhaga+6

Stokholmas

+7

Oslas

+8Amsterdamas

+8Miunchenas

+4Praha

+1Vilnius

+2Talinas

+2Ryga

+4

Minskas

+3Sankt Peterburgas

Bratislava

+2Varšuva

+6Viena

+5Budapeštas

PilnatisIII 27

DelčiaIV 03

JaunatisIV 10

PriešpilnisIV 17

Šiandien: debesuota, daugelyje rajonų snigs Temperatūra dieną 1-2 laipsniai šilumos.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūranaktį 3-9 laipsniai šalčio, dieną 2-5 laipsniai šilumos.

92-oji metų diena. Balandžio antroji, antradienis,antroji 14-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 273 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Elona, Jostautas, Jostautė, Pranciškus, Pranas.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį aržodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!Šios savaitės nugalėtoją skelbsimebalandžio 22 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Avinas 03 21 - 04 20

Kovo 30 d. sudoku sprendimas.

03 12 - 03 16 kryžiažodžių atsakymai:

03 12 BRIEDIS

03 13 GUMINĖ ŽARNA

03 14 KEPTI OBUOLIAI

03 15 SKORPIONAS

03 16 KALAFIORAS

Redakcijos prizą laimėjo

VIOLETA ŽOBAKIENĖ iš Panevėžio

Tel. pasiteirauti 8 5 249 2152

2013 04 02Lietuvos žinios20 Margumynai

Gruzijos sostinės Tbilisio centrinėmis gatvėmis klaidžiojopasiklydęs meškiukas. Jį priglau-dė zoologijos sodo darbuotojai.

Tbilisio miesto gyventojai vienądieną pamatė neįprastą vaizdą: cent-rinėmis miesto gatvėmis vaikštinėjoišsigandęs mažytis meškiukas. Nu-stebę gruzinai spoksojo į neįprastągyvūną, vėliau iškvietė policiją ir šinuvežė mažylį į zoologijos sodą.

Meškiukas buvo įkurdintas atski-rame narve. Zoologijos sodo dar-buotojai davė jam maisto ir pagir-dė vandeniu. Mažylis, matyt, buvoišalkęs, nes godžiai rijo prižiūrėto-jų atneštą mėsą. “Jis dabar saugus.Kai tik atgabeno policija, meškiu-kas buvo labai išsigandęs. Tačiaugreitai atsigavo. Dabar jis linksmaižaidžia su prižiūrėtojais”, - sakėzoologijos sodo darbuotojas Leva-nas Chizanišvilis.

Pasiklydusį meškiuką priglaudęsTbilisio zoologijos sodas įkurtas1927 metais. 1938-aisiais jame apsi-gyveno drambliai ir kiti iš Maskvoszoologijos sodo atvežti egzotiški gy-vūnai. Šiuo metu Tbilisio zoologi-jos sodo lankytojai gali grožėtisplėšrūnais, graužikais, ropliais, var-liagyviais, žuvimis ir kitais padarais.Čia gyvena ir 16 meškų. Taigi išgel-bėtas meškiukas prisidėjo prie gau-saus būrio.•

Išgelbėtas meškiukas glaudžiasi zoologijos sode. / Kalkadr.com nuotrauka

Pasiklydęs meškiukas

Šaltakraujiškai 77 žmones nužudęs Andersas BehringasBreivikas taps miuziklo “Įvykiai”(“The Events”) herojumi. Miuziklas kuriamas pagal britųrašytojo Davido Greigo pjesę.

D.Greigas lankėsi Utiojos salojepraėjus trims mėnesiams po A.B.Brei-viko joje surengtų žudynių kartu subūsimo spektaklio režisieriumi Ra-minu Gray. Jiedu nutarė sukurti miu-ziklą, jo premjera vyks šią vasarąEdinburgo festivalyje. Vėliau miuzik-las bus rodomas Londono teatre“Young Vic”. Svarbiausia jo herojė -moteris, bandanti nuspręsti, kaip jituri reaguoti į masines žudynes, su-keltas iš neapykantos.

“Oslas - nedidelis miestas. Jo gy-ventojai vieni kitus pažįsta tiesiogiaiarba netiesiogiai, todėl įvykusi tra-gedija visus palietė. Vieni mūsų pra-šė nerašyti apie tai, kiti - nenurody-ti tikro žudiko vardo. Nežinau, kasgeriau - ignoruoti A.B.Breiviką arbandyti suprasti jo motyvus”, - aiš-kino pjesės autorius. Britas pridū-rė, kad jo kūrinys visai kitoks negugraikų tragedijos, nes jo herojė nebando keršyti žudikui, o stengiasisuprasti, kodėl jis taip pasielgė.

Muziką spektakliui kuria JohnasBrownas. Manoma, kad miuzikledalyvaus ir choras.•“The Daily Paragraph”, AFP,“The Observer”, “Komsomolskajapravda”, “Novosti-Gruzija”, BNS, LŽ

Miuziklas apie teroristą

A.B.Breivikas įkvėpė britus sukurti apie jį miuziklą.

Anglijos Herefordšyro tarybosnariai pasipiktinę. Teismasnusprendė, kad taryba turi išmokėti kompensaciją ant uogų paslydusiam žmogui.

Kartą linksmai nusiteikęs 61 me-tų Robertas Marshas kulniavo He-refordšyro gatve. Nešėsi pirkiniųmaišelį ir galvojo, kaip namie išsi-virs skanią vakarienę. Šaligatviu ei-damas pagyvenęs žmogus nepaste-bėjo pabertų uogų, ant jų užmynėir... išsitiesė ant žemės. PargriuvęsR.Marshas pajuto didžiulį skausmą.Praeiviai iškvietė greitąją medicinospagalbą, ši nuvežė vyrą į ligoninę.Medikai diagnozavo jam rankos lū-žį. Prabuvęs ligoninėje savaitę žmo-

gus užsinorėjo kompensacijos. Grį-žęs namo jis kreipėsi į teismą. Šispatenkino R.Marsho ieškinį.

Toks teismo sprendimas nuvylėHerefordšyro tarybos narius. “Taineteisinga. Žmogus turėjo matyti,kur eina. Jeigu kiekvienam pasly-dėliui mokėtume kompensaciją, ta-ryba visai nebeturėtų pinigų”, - rė-kė vienas tarybos narys. “Tai keistaišmoka. Bet teismas taip nusprendė,todėl teks vykdyti jo sprendimą”, -nuliūdęs sakė kitas tarybos narys.

R.Marsho ranka po truputį gyja.Jis džiaugiasi teismo sprendimu irtikina, kad bus atsargesnis. “Teisy-bė laimėjo. Teismas gerai nuspren-dė. Stengsiuosi išvengti tokių inci-dentų, pažadu būti atsargesnis”, -tvirtino R.Marshas.•

Netikėta kompensacija

Ant pabirusių uogų paslydęs žmogus susilaužė ranką.Wallpaperbuzz.com nuotrauka

“Queen” dainininkas FreddieMercury buvo perrengęs prince-sę Dianą modeliu vyru ir slaptanusivedęs į garsų gėjų barą.

Komikė Cleo Rocos savo knygoje“Pozityvaus gėrimo galia” aprašo,kaip ji, F.Mercury ir kitas komikasKenny Everettas kartą XX amžiausdevintojo dešimtmečio pabaigoje gė-jų bare “Royal Vauxhall Tavern” ap-rengė Dianą kareivišku švarku, už-

dėjo jai kepurę ir akinius nuo saulės.“Kai įėjome, pajutome, kad tai -

princesė Diana ir bet kurią minutęji bus demaskuota. Tačiau žmonėsatrodė tiesiog jos nepastebintys. Jitarsi dingo. Bet jai tai patiko”, - sa-kė C.Rocos, kuri buvo K.Everettotelevizijos laidos žvaigždė.

Ji sakė nežinanti, ar modeliu vy-ru apsimetusiai Dianai tame barekas nors siūlėsi, tačiau pridūrė: “Jitikrai atrodė kaip gražus jaunas vy-

ras. F.Mercury, K.Everetto ir C.Ro-cos buvimas nukreipė žmonių dė-mesį ir Diana galėjo nepastebimaiužsisakyti gėrimų.”

Diana, buvusi sosto įpėdinioprinco Charleso žmona, gyveno pa-paracų dėmesio centre ir persekio-jama fotografų žuvo per automobi-lio katastrofą Paryžiuje 1997-aisiais.F.Mercury mirė 1991 metais, būda-mas 45-erių, nuo ligos, susijusiossu AIDS.•

Vyru persirengusi Diana

F.Mercury ir princesė Diana šėliojo gėjų bare. / AFP/Scanpix nuotraukos