2013 m. liepos 7 d.

2013 m. lapkričio 15 d.

Birželio 13 d. Ukmergės apskri-ties advokato raporte Vilniaus gu-bernatoriaus valdybai pranešama, kad Ukmergės kalėjime kalinami kaliniai pareiškė skundą dėl žydės Belios, gyvenančios kalėjime kaip markitantė, vagystės.

Skundą pateikė keli kaliniai. Iš žydo Leibos Eliaševičiaus pavogti keturi sidabriniai šaukštai, vienas pusantro svaro sidabrinis puodelis ir 34 sidabro rub. Bajorai Galaunės prarado 6 rublius, Galašas Ivano-vas Laščionokas – 4, Anupras Ig-natovskis – 10, Antanas Belunskis – 15 sidabro rublių.

Šiuos pinigus kaliniai Be-liai davė už pažadą išlaisvinti iš kalėjimo. Kalinamieji skundėsi, kad pastaroji žydė iš iždo gauna-mus maistpinigius panaudoja savo reikmėm ir tik labai mažą dalį – kalinių maitinimui.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad žydė Belia daugiau nei dvidešimt metų gyvena kalėjimo teritorijoje, nuosavame namelyje.

Kalėjimo pareigūnų nurodymu ji visuomet rūpinosi reikiamo maisto pristatymu kaliniams ir iki šio skun-do jokių pretenzijų jai nebuvo.

Iš tolimesnio teismo susirašinėji-mo dokumentų matyti, kad kaliniai, apkaltinę markitantę, buvo paleisti iš kalėjimo ir išvyko iš Ukmergės. O ryšium su „gaujos“ byla pati Belia laikoma suimta Vilniaus mieste kari-nio teismo komisijos nurodymu.

Kauno apskrities archyvo medžiaga

Iš rusų kalbos vertė muziejininkas Raimondas Ramanauskas

1822 metų kalėjimo markitantės byla

O kur nu kly do si dab ro pu šysper rū ką tirš tą , per mig lą tan kią? Ar šal to le do žvaigž dėm su du žo ant tų spyg liuo tų var ge lio ran kų?

Aš pa si vy siu – pa lau kit, pu šys, – ke lio nę sa vo se niai ke liau ju ten , kur iš ėjo ži la mo tu šė, į val tį sė dus eg lu žių nau ją...

Ne lau kė pu šys – rū ke pra ny ko. Si dab rą lie jo per vi sąnakt. Kur man su ras ti kam pe lį ty kų, kur švie sų deg lą tam soj už deg ti?..

2003 10 27

Pa grok, žio ge li, smui ke liu nors pas ku ti nį kar tą, kol at si svei kin ti ga liu prie tė vo kie mo var tų.

Ir skruz dė ly tę pa va dink –ji že mės pi lį sta tė.O, il ge sy, tu dink, pra dink, įgė lęs kaip gy va tė.

Ga na bus man, tik rai ga na, į ne ži nią iš ėjus, kol dar šnibž dės se nas dai nas miš ke už gi męs vė jas...

2003 10 28

Gin tau tas STAN KAI TIS

Jo lan ta PETRONYTĖSvar bus Uk mer gės mies to pa-

ži ni mo šal ti nis – ne to li mies to cen tro, tiks liau – ne to li šv. Pet ro ir Po vi lo baž ny čios esan čios se no-sios pa ra pi jos ka pi nės. Jos – tar-si kny ga, ku rią sklai dy da mas ga li ras ti daug ver tin gų mū sų is to ri jos ir kul tū ros ži nių.

1795 me tais val džiai už drau-dus lai do ti kai mų bei baž ny ti nė se ka pi nė se ir pa lie pus ato kiau nuo baž nyt kai mių ir mies te lių įsi reng ti pa ra pi jos ka pi nes, pa vie to vy res-ny bė dau giau kaip už 500 žings-nių nuo mies to pa vie to pa sky rė nau ją plo tą ka pi nėms.

Spren džiant iš Uk mer gės de-ka no vi zi ta ci jos ak to, tai – pa čios se niau sios vei kian čios ka ta li kų ka pi nės mies te. Iki to lai ko uk-mer giš kiai sa vo ar ti muo sius lai-do jo baž ny čios ka pi nė se.

Tų pa čių me tų vi zi ta ci jos ak-te ra šo ma, kad baž ny čios ka pi-nės ap tver tos sto rų len tų tvo ra ir „nu mi rė liai“ ten ne be lai do ja mi. Nau jo sios ka pi nės „dėl me die nos sty giaus ir va gys tės bai mės ap-

Uk mer gės pa ra pi nės ka pi nės ir kop ly čiakas tos gi liu grio viu ir ap so din tos gluos niais, kad ap sau go tų nuo gy-vu lių“. Da bar ka pi nes juo sia ak-me nų mū ro tvo ra.

Iš įvai rių 1865–1870 me tų ak-tų ma ty ti, kad kop ly čia ka pi nė se pa sta ty ta apie 1871 me tus. Pa grin-dinis sta ty bų ini cia to rius – vys ku-pas M. Va lan čius, ku ris as me niš kai krei pė si į ge ne ral gu ber na to rių pra-neš da mas, kad „Uk mer gės pa ra pi-nė se ka pi nė se nė ra kop ly čios mi-ru sių jų kū nams šar vo ti“. Taip pat pra ne ša ma, kad pa ra pi jie čiai pa si-ruo šę sta ty bi nes me džia gas.

1869 me tais Uk mer gės pa ra pi-jos ku ni gas Hen ri kas Ba le vi čius krei pė si į gu ber ni jos val džią su pra šy mu vie to je me di nės kop ly-čios sta ty ti mū ri nę, nes pa ra pi jie-čiai paau ko jo apie 3000 ply tų, be to, „ply tų ir ak mens daug leng viau gau ti nei me die nos“.

1870 m. ko vo 29 d. Uk mer gės ka ta li kų baž ny čios pa ra pi jie čiai krei pė si į Šiau rės Va ka rų kraš-to vir ši nin ką Po ta po vą pra šy da-mi „kuo grei čiau duo ti lei di mą aukš čiau mi nė to sios kop ly čios

sta ty bai, jei gu nė ra tam truk dan-čių prie žas čių, to dėl, kad vi sa tam tiks lui pa ruoš ta me džia ga, ku ri sau go ma ka pi nė se po at vi ru dan gu mi, da ro si ne be tin ka ma, o

Ra sa GRIŠKEVIČIENĖ„Jau nys tė man tam pa vis bran-

ges nė ir bran ges nė. Žiū rint iš lai-ko tėk mės, ji vis la biau pa na šė ja į pa sa ką. Daug ma no dai nų gi-mė jau nys tė je, bet pri trū ko drą-sos, lai ko, ener gi jos jas pa baig ti. Šian dien jos at gi mė ir įgi jo nau-ją pras mę, nau ją gy ve ni mą. Esu aukš tai tis, iš kai mo. Toks ir lik siu. Ap si ka bin kim, ir te gul mums bus ge ra vi siems kar tu. Te šil do mus ta pa ti sau lė po tuo pa čiu mė ly nu dan gum. Te gul ma no dai nos pa-kvies Jus su grįž ti į pra ei tį, į sau lės nu tvieks tas die nas ir pa ra gins jo-mis pa si džiaug ti...“

To kiais žo džiais bar das Ka zi-mie ras Jakutis–Pagulbis pa ly di sa-vo penk tą ją kom pak ti nę plokš te lę „Jau nos die nos“, ku rios pri sta ty mas ne se niai su reng tas Uk mer gė je.

Va ka ras bu vo šil tas ir ro man-tiš kas, jau kiai švy tint ži bin čiams, o po ko jo mis šla mant spal vo tiems kle vo la pams, ku riuos Ka zi mie ras sė mė del nais ir glau dė prie vei do, tar si vis dar gy ven da mas sa vo at-lie ka mo je dai no je: toks nuo gas, toks nuo gas ru duo, sto vi kle vas liūd nu mo kaip aš...

Sie los tė viš kė – Aukš tai ti jaŠį penk ta die nį, lap kri čio 15

d., Lie tu vo je šven čia ma pas ku ti­nė li tur gi nių me tų šven tė, skir ta Die vo Mo ti nos – Ma ri jos gar bei. Nuo 1735 m. Vil niu je šią die ną vyks ta tra di ci niai at lai dai.

Vil niu je, Auš ros Var tuo se ka-ban tis Švč. Mer ge lės Ma ri jos pa veiks las gar bi na mas kaip ste-buk lin gas. Eg zis ta vo daug šio pa veiks lo at si ra di mo ver si jų. Vie-na iš jų, kad pa veiks le nu ta py ta Lie tu vos Di džio jo ku ni gaikš čio ir Len ki jos ka ra liaus Žy gi man to Au-gus to žmo na Bar bo ra Rad vi lai tė.

Šven tė Die vo Mo ti nos gar bei

Istoriniai dokumentai apie Ukmergės policijos darbą

mums ky la pa vo jus dėl siau čian-čios šil ti nės ir ki tų li gų, šar vo jant baž ny čio je mi ru siuo sius, kas ga li pri si dė ti prie li gų pla ti ni mo“.

Nukelta į 8 p.

„Kai klau sau si Ka zi mie ro dai-nų, man no ri si ger ti vy ną“, – pri si-pa žįs ta po etas Al fas Pa kė nas nau-jo sios plokš te lės vir še ly je. Ki ti klau sy to jai tą va ka rą pra šė Ka zi-mie ro pa kar to ti se nų jų dai nų ir vis ne no rė jo pa leis ti jo nuo sce nos.

Ne at si tik ti nai nau jo ji plokš te lė pa va din ta „Jau nos die nos“. Tarp 16 kū ri nių yra ir to kių, ku riems jau 30 me tų. Kaip tei gia au to rius, jo dai noms rei kia lai ko su aug ti.

Štai dai na „Ne pil siu kar tė lio vy nu“ Ka zi mie ro gal vo je už gi mė 1983-iaisiais, kai jie du su bro liu iš Dūkš to Ig na li nos ra jo ne vež da vo trau ki niais į tuo me ti nį Le ning ra-dą par duo ti obuo lius. „Bū da vo, su krau nam obuo lius ir rie dam trau ki niu. Ku pė iš gė rėm su bro liu vy no, jis už mi go, o ma nęs mie gas ne ėmė. Taip ir gi mė min ty se ši dai na“, – pri si me na.

Ta čiau tik da bar, su bū rus gru pę, dai na at gi mė nau jam gy ve ni mui ir su skam bo ki to je švie so je. Kaip, be je, ir ki ti K. Ja ku čio mu zi ki niai kū ri niai – švel nią, jau nat viš kai ro-man tiš ką ly ri ką bė gan tys me tai pri pil dė sod rių spal vų ir bran dos.

Nukelta į 8 p.

Ši te ori ja at mes ta. Re mian tis pas-ku ti niais ty ri mais, ma no ma, kad šis pa veiks las bu vo su kur tas apie 1620–1630 m. pa gal Ny der lan dų dai li nin ko Mar ti no de Vo so pa-vyz dį. Jo dai li nin kas ne aiš kus.

1927 m. Auš ros Var tų Die vo Mo ti nos pa veiks las bu vo iš kil-min gai vai ni kuo tas. Jam su teik tas Gai les tin gu mo Mo ti nos ti tu las. Tuo met ap link pa veiks lą bu vo apie 14000 ste buk lin gų iš gi ji mų žen klų – vo tų (auk so ir si dab ro šir dys, ran kos, ko jos, akys), ku-rias su ne šė at si dė ko da mi už iš gi-ji mą žmo nės.

1938 m. policijos įstaigos:Žemait kie mio po li ci jos nuo va-

dos Vi diš kių punk tas – Vi diš kių baž nyt kai my je,

Vals ty bės sau gu mo ir kri mi na-li nės po li ci jos Uk mer gės apy gar-dos raš ti nė – Pi lies g. 3,

apy gar dos vir ši nin ko bu tas – Pre zi den to Sme to nos alė jos 2,

Kau no apy gar dos teis mo pro-ku ro ro VI nuo va dos pa dė jė jo ka-bi ne tas ir bu tas – Pa kal nės 34,

Uk mer gės I apy lin kės teis mo tar dy to jo ka bi ne tas ir bu tas – Vy-tau to g. 29,

II apy lin kės teis mo tar dy to jo ka bi ne tas ir bu tas – Pre zi den to Sme to nos al. 21,

III apy lin kės teis mo tar dy to jo ka-bi ne tas ir bu tas – Kęs tu čio a. 3, Žel-vos apy lin kės teis mas – Žel vos mstl.

***1940 m. Lie tu vos te le fo nų kny-

go je nu ro dy tos šios Uk mer gė je te le fo nų abo nen tus tu rė ju sios po-li ci jos įstai gos:

Del tu vos po li ci jos nuo va dos būs ti nė, Klai pė dos g. 1a;

Pa bais ko po li ci jos nuo va dos raš-ti nė, Pa ši lės baž nyt kai mis; Uk mer-gės mies to po li ci jos nuo va da, Kau-no g. 1; Po li ci nin kų ben dra bu tis, Kęs tu čio a. 11;

Vach mist ras Va si liaus kas, bu-tas Vil niaus g. 61;

Uk mer gės mies to po li ci jos nuo-va dos vir ši nin kas, bu tas D. Baž ny-čios g. 16;

Uk mer gės ap skri ties po li ci jos va das: ka bi ne tas, Kau no g. 13, bu-tas, Ge di mi no g. 48;

Vals ty bės sau gu mo ir kri mi na-li nės po li ci jos Uk mer gės apy gar-da, Pi lies g. 3, vir ši nin kas S. Žem-gu lys, Kau no g. 39.

***1941 07 apskrities ir miesto

policijos viršininku buvo M. Paškevičius. Ukmergės saugumo ir kriminalinės policijos apygar-dos viršininkas buvo P. Zamaus-kas. Abu dalyvavo žydų žudynėse.

Kazimiero Jakučio (kairėje) plokštelė pristatyta ir Ukmergėje.Albino Kuliešio nuotr.

Senųjų Vaižganto kapinių koplyčia.Gedimino Nemunaičio nuotr.

2013 m. lapkričio 15 d.

Mo čiu tės ru dens bly naiRei kės 1 stik li nės kvie ti nių mil tų, 200 gra mų po mi do rų pa da žo, 500

gra mų vir tų bul vių ko šės, 1 kiau ši nio, alie jaus, 500 gra mų ap vir tų ir su­mal tų gry bų, 1 mor kos, 1 svo gū no, 3 skil te lių če sna ko, drus kos, pi pi rų.

Į atau šu sią bul vių ko šę įmuš ti kiau ši nį, iš mai gy ti ir pa lik ti. Ap vir tus, su mal tus gry bus ap kep ti, ta da at ski rai ap kep ti šla ke liu alie jaus pa gar din-tas su smul kin tas mor kas, svo gū ną ir čes na ką. Ap kep tus gry bus ir mor kas su mai šy ti. Į in dą su gry bais įdė ti po mi do rų pa da žą ir dar kar te lį vis ką ge-rai iš mai šy ti. Gry bų ma sę su dė ti į bul vių ko šę. Mai šant ber ti mil tus, kad ma sė su lip tų. Pa gar din ti drus ka ir pi pi rais. Ran kas su drė kin ki te van de niu, da ry kite plokš čius ru tu liu kas ir dė ki te juos į įkai tin tą alie jų.

Uk mer gės pa ra pi nės ka pi nės ir kop ly čiaAtkelta iš 7 p.

Po šio krei pi mo si, pa ly gi nus la-bai grei tai – 1870 m. ba lan džio 30 d., Ru si jos Vi daus rei ka lų mi nist-ras nu ro dė ge ne ral gu ber na to riui: „Aš lai kau ga li mu leis ti pa sta ty ti mi nė tą jį pa sta tą pa gal grą ži na mą kar tu su šiuo raš tu pla ną, ku ria me pa keis tos fa sa do da lių pro por ci jos bei pa nai kin ti du lan gai, ku rie bu-vo pri sta ty ta me pro jek te įė ji mo į kop ly čią pu sė je, su są ly ga, jog ta-me pa sta te, skir ta me tik mi ru sių jų šar vo ji mui, ne bū tų įreng tas al to-rius ir ne vyk tų pa mal dos“.

Ti kė ti na, kad po šio Vi daus rei-ka lų mi nist ro lei di mo kop ly čios sta ty ba bu vo tę sia ma ir apie 1871 m. ji bu vo pa sta ty ta.

Se niau si iš li kę ka pai yra ša lia kop ly čios – XIX a. pab. – XX a. pr. Dau ge lio se niau sių ka pų ant ka pi nės plokš tės ar pa min klų įra šai ne įskai-to mi, to dėl pa saky ti, ku ris iš iš li ku-sių ka pų pats se niau sias, ne įma no-ma. Ka pi nė se iš li ko tar pu ka riu bei pir mai siais po ka rio de šimt me čiais sta ty tų pa min klų. Jie yra la bai pa na-šios for mos, už si bai gian tys kry žiu-mi, iš ak mens ar ba be to no. Gar bin-

Sie los tė viš kė – Aukš tai ti jaAtkelta iš 7 p.

Dve jus me tus kon cer tuo jan tis su gru pe, K. Ja ku tis kar tu su ja ir įra šė kom pak ti nę „Jau nų die nų“ plokš te lę. Jam, gi ta ra bei lū pi ne ar mo ni kė le gro jan čiam vo ka lis tui, mu zi kan tai pri ta ria kla vi ši niais, būg nais, tri mi tais, tam bū ri nu, smui ku, elek tri ne ir akus ti ne gi-ta ro mis, ku rio mis, be je, gro ja uk-mer giš kis Au ri mas Driu kas.

Kai ku rioms dai noms gru pė-je skaid riu bal su pri ta ria ir mar ti Vai da Žu kaus kai tė-Ja ku tie nė, gra-žiai su jau ku si dau ge lį me tų čia

iš ti ki mai vy ra vu sią vy riš ką ap-lin ką. Iš ti ki mes nis Ka zi mie ras tik sa vo pa mėg tiems po etams – Jo nui Striel kū nui, An ta nui Miš ki niui, Juo zui Ma ce vi čiui, Bro niui Mac-ke vi čiui, Jo nui Ais čiui...

O la biau siai iš ti ki mas – ne pa-kar to ja mam, su nie kuo ne pa ly-gi na mam, jo vie nin te liam Aukš-tai ti jos dan gui. Ke liau da mas su nau ją ja pro gra ma per Lie tu vą, Pa gul bis ža da vi siems sa vo klau-sy to jams, ne svar bu, kas jie bū tų – dzū kai ar že mai čiai, pa do va no ti po ga ba lė lį Aukš tai ti jos dan gaus.

At kel ta iš 1 p.

O Lais vės gy nė jų die ną gim-na zi jo je su mir ga žva ke lių švie sa, ne to li ma is to ri ja at gy ja spek tak-liuo se ir etiu duo se.

Kas įpa rei go ja An ta no Sme-to nos gim na zi jos mo ky to jus sė ti jau nų žmo nių šir dy se lie tu viš ku-mo ir pa trio tiš ku mo sėk las, ug dy ti mei lę Tė vy nei?

Glo bo jo pre zi den tasŠį met lau kiant mū sų gim na zi-

jos įkū ri mo 75-me čio ir gra ži nant mo kyk lą, vie na me iš ka bi ne tų at-šo ko su drė ku sio tin ko ga ba las. Po juo iš ryš kė jo ne įpras tas skulp tū-ri nis vaiz das. UAB „Bal tuk mės sta ty ba“ da žy to jos Ju li jos Saf ro-no vos ran ko je su sto jo tep tu kas: gim na zi jos pa sta tas įra šy tas į Lie-tu vos kul tū ros ver ty bių re gist rą, tad po sie nos tin ku ar tik ne bus koks is to ri nis pa li ki mas?

Ir iš tie sų, ėmė ryš kė ti kry žius bei An ta no Sme to nos at vaiz das.

Lie tu vos pre zi den tas A. Sme-to na bu vo gim na zi jos fi nan si nis rė mė jas ir glo bė jas. Šią švie ti mo įstai gą jis pa si rin ko to dėl, kad ji bu vo jo gim ta ja me kraš te.

Iki 1938 me tų gim na zi ja gy va vo da bar ti nės Spe cia lio sios mo kyk los pa sta te. Jos bu vo ga na kuk lios. Ta-čiau gim na zi ją pra dė jus glo bo ti pre zi den tui bu vo pa sta ty tas nau jas pa sta tas – tas, ku ria me gim na zi ja įsi kū ru si ir šian dien.

Pro jek tą jam pa ren gė vė liau nu si pel niu siu Lie tu vos ar chi tek tu ti tu luo tas Fe lik sas Bie lins kis.

Am ži nin kai pri si me na, jog kai pa sta tas bu vo baig tas, jo žiū rė ti ėjo vi sa Uk mer gė. Tai bu vo rū-mas. Sto gas – rau do nų čer pių, ko-ri do rių grin dys – met la cho ply te-lių, kla sių – ąžuo lo par ke to. Ypač gra žiai bu vo iš puoš ti pir mo jo ir ant ro jo aukš tų ves ti biu liai.

Ta da gim na zi jai bu vo su teik tas ir An ta no Sme to nos var das. Ant-ra ja me aukš te at si ra do ir jo ba rel-je fas, ku rio au to rius – ar chi tek tas Ber nar das Bu čas.

Vė liau mo kyk los glo bė jo at vaiz-dai pa puo šė ir kla ses. Kla sės prie-ky je – lip dy ti nis kry žius, prie šin go-je pu sė je – pre zi den to por tre tas.

Ta po kul tū ros ži di niuTuo me ti niai gim na zis tai bran-

gi no ir tau so jo sa vo moks lo ži di nį.„Vaikš čio jo me ap si avę šle pe-

tė mis, nes kla sių grin dys bu vo iš klo tos par ke tu ir iš vaš kuo tos“, – pri si me na vie nas iš gim na zi jos ab sol ven tų, lie tu vių kal bi nin kas, pro fe so rius Zig mas Zin ke vi čius.

Auk lė ti niai bei mo ky to jai ne tik sau go jo sa vo mo kyk los sie nas, bet ir sten gė si pa tei sin ti jos glo bė-jo A. Sme to nos var dą – čia bu vo

An ta no Sme to nos gim na zi ja: po bal tu an ge lo spar numo ko ma pa trio tiz mo ir mei lės sa-vo Tė vy nei dva sia.

„Mums bu vo die gia ma Tė vy nės mei lė ir krikš čio niš ka do ra. Gy ve ni-mo kel ro džiu lai ky tas šū kis Die vui ir Tė vy nei. Be mo ky mo si kla sė je dar bu vo tu ri nin ga už kla si nės veik los sis te ma: daug įvai rių bū re lių (li te ra-tū ros, žo dy ni nin kų, net avia mo de-liuo to jų, sklan dy to jų, fo to gra fa vi-mo), vei kė skau tų, at ei ti nin kų ir ki tos jau ni mo or ga ni za ci jos. Gim na zi jo je bu vo de da mi tvir ti as me ny bės ug-dy mo pa grin dai, ku rių svar biau sios nuo sta tos iš li ko vi są gy ve ni mą“, – pri si me na žy mus kal bi nin kas.

An ta no Sme to nos var do gim na-zi ja ta po ir vi sos Uk mer gės kul tū ros ir švie ti mo Me ka. Jo je vy ko kul tū ri-niai ren gi niai, su si ti ki mai su žy miais žmo nė mis. Čia ei les skai tė mū sų li te ra tū ros kla si kė Sa lo mė ja Nė ris (jos vy ras B. Bu čas su pro jek ta vo mo kyk los glo bė jo ba rel je fą bei or-na men tais puoš tus fon ta nė lius, ku rie vi sus džiu gi na ir šian dien).

At kū rė po ka rio ab sol ven taiTa čiau vis ką nu brau kė ka ras ir

bol še vi kų oku pa ci ja. Gim na zi jos pa va di ni me ne be li ko A. Sme to-nos var do, kla sė se – jo ba rel je fo ir kry žių. Ne be li ko ir se no sios dva-sios. Ti ky bos pa mo kos bu vo pa-nai kin tos, už draus ta mal da prieš pa mo kas ir po jų, im ta or ga ni zuo ti vie šas pa skai tas apie ko mu niz mą.

Lie tu vai vėl ta pus lais va, gim-na zi jai bu vo grą žin tas A. Sme to-nos var das. Ta čiau jo por tre tus vis dar slė pė sto ros tin ko sie nos.

2000-ai siais su si rin kę 1945 me-tų lai dos gim na zi jos abi tu rien tai nu ta rė bent iš da lies at kur ti tai, kas su nai kin ta. Ini cia ty vos ėmė si bu vę kla sių se niū nai So fi ja Je lio nie nė ir ber niu kų gim na zi jos kla sės auk lė-to jo sū nus Ro mu al das Bal tru šis.

„Tai bu vo šios lai dos do va na“, – pri si me na tuo me tė gim na zi jos di rek to rė Liu ci ja Dzi gie nė. Pa sak jos, ak tų sa lė je vy ko gim na zi jos at kū ri mo gru pės po sė dis. Ja me da-ly va vo Švie ti mo sky riaus ir Švie-ti mo mi nis te ri jos at sto vai. Stai ga at si da rė du rys, o tarp du ry je – du vy rai, ne šę di džiu lį pa veiks lą. Tai bu vo šios gim na zi jos ab sol ven tas Vla das Ka ra ta jus su sū nu mi.

„Kai jie į mus at su ko pa veiks lą, pa ma tė me, kad tai Sme to nos por-tre tas“, – pri si me na L. Dzi gie nė.

Vė liau bu vo at kur tas trip ti kas su A. Sme to nos ba rel je fu ant ro jo aukš to ves ti biu ly je.

Šian dien sto ros tin ko sie nos at-vė rė dar vie ną mo kyk los glo bė jo at vaiz dą. „Ir anks čiau re no vuo-jant, tvar kant pa sta tą bu vo ap tik ta įvai rių is to ri nių puo šy bos ele men-tų – kry žių, Vy čio žen klų. Sim bo-liš ka, kad prieš mū sų gim na zi jos

ju bi lie jų at si den gė ir jos glo bė jo ho rel je fas“, – pa ste bė jo gim na zi-jos va do vas Adol fas Gir džiū na.

At gi mė dva siš kai„Gal tai an ge las sau go mus“, –

dai nuo ja gim na zis tai sa vo mo kyk los him ną. Is to ri ja ne su grio vė iki pa ma-tų gim na zi jos, ne pa ver tė jos san dė-liu, o svar biau sia – jo je gy vuo ja ge-ro ji tau ti nio ug dy mo dva sia. Čia vyks ta ne tik tau ti nės va ka ro nės, bet ug do mi hu ma niš ki bei ben-draž mo giš ki įgū džiai.

Gra ži gim na zi jos drau gys tė už-si mez gė su Lie tu vos ne įga lių jų są jun ga bei „Ry to“ spe cia li ą ja mo-kyk la. Gim na zis tai lan ko ne įga lius ben dra am žius, ren gia jiems lab da-ros bei pa ra mos ak ci jas.

Auk lė ti niai bei auk lė to jai kar tu su sė da „Prie bal to Kū čių sta lo“, su si ren ka į gim na zi jos ab sol ven-to po eto Vla do Šlai to skai ty mus, pa si kvie čia jau nus kū rė jus, jė gas iš mė gi na kas me ti nė se olim pi nė se spor to žai dy nė se.

Tra di ci ne ta po ak ty vi eko lo gi nė veik la. „Upe lis mū sų – 99 me tus“. Su to kiu šū kiu gim na zis tai kas pa-va sa rį iš ei na prie Vil kmer gė lės. Že-mės die ną jie šva ri na upe lio kran tus.

Šį met gim na zi ja įkū rė „Ga bių vai kų sam bū rį“. Į jį at ei na ga biau-si, iš mo nin giau si, ta len tin giau si.

Ta len tai – Lie tu vaiAn ta no Sme to nos gim na zi ją

bai gė daug Lie tu vo je ir pa sau ly je gar sių žmo nių. Kas ne ma tė kla si ka ta pu sio miu zik lo „Vel nio nuo ta ka“ ir jo da vat kė lės Ur šu lės, ku rią įkū-ni jo gim na zi jos ab sol ven tė ak to rė Re gi na Var nai tė? Zig mą Zin ke vi-čių, ku ris nie ka da ne bu vo ati trū-kęs nuo Uk mer gės bei sa vo sios mo kyk los, bei jo „Lie tu vių kal bos

is to ri ją“ ži no vi sa Lie tu va.Is to ri kas Vy tau tas Les čius, kal-

bi nin kė, so cia li nių moks lų dak-ta rė Liu da Ka džy tė-Ku za vi nie-nė, va do vė lių au to rė, pro fe so rė tau to sa kos ty ri nė to ja Bro nis lo va Ker be ly tė, moks li nin kas fi lo so-fas ir po li to lo gas Eval das Ne kra-šas, dai li nin kas Vla das Ka ra ta jus, dai li nin kas E.Var nas, ku ris su kū rė

giau siems mies te lė nams nuo se no pa rink da vo vie tą ša lia ta ko tarp pa-grin di nių ka pi nių var tų ir kop ly čios.

Ne to li įė ji mo, ša lia ta ko pa lai-do tas ir il ga me tis Uk mer gės mies to gy dy to jas R. La bu tis (1885–1945).

Pa mi nė ti nas Ne pri klau so my bės ko vo se žu vu sių ka rių ka pas su vie nas gre ta ki to sto vin čiais kry že liais, bū-din gais Lie tu vos sa va no rių ka pams.

Šio se ka pi nė se pa lai do ta pa min klo 1831 m. su ki li mo da ly viams ini cia to-rė, tar pu ka rio mo ky to ja, ap do va no ta Ne pri klau so my bės me da liu, K. Jan-kaus kai tė-Ku lie nė, mi ru si 1985 m.

ant Uk mer gės cen tre sto vin čio pa-min klo „Li tu a nia Res ti tu ta“ vai di-lu tės ho rel je fą, che mi kas, fi zi nių moks lų dak ta ras Ro mu al das Bal-tru šis, fi lo lo gas, pe da go gas Hen ri-kas Za bu lis, mon sin jo ras ku ni gas Al fon sas Sva rins kas, po etas Vla-das Šlai tas... Sun ku iš var dy ti vi-sus juos ir jų nuo pel nus Lie tu vai.

Nė ra abe jo nės – jų dau gės...

Gimnazijos atidarymas.

Buvę mokytojai.