1

TURINYS

I. Bendrosios nuostatos ......................................................................................................................2

II. Ugdymo proceso organizavimas, trukmė .....................................................................................3

III. Ugdymo turinio formavimas, planavimas, įgyvendinimas ..........................................................4

IV. Mokinio individualaus ugdymo plano sudarymas .......................................................................6

V. Sveikata ir gerovė gimnazijoje .....................................................................................................6

VI. Ugdymo turinio diferencijavimas ............................................................................................. ..8

VII. Ugdymo turinio integravimas ............................................................................................10

VIII Ugdymo karjerai įgyvendinimas ..............................................................................................11

IX. Dalykų mokymo intensyvinimas ................................................................................................11

X. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ................................................................................. 12

XI. Mokymosi poreikių gerinimas ir mokymosi pagalbos teikimas .................................................12

XII. Mokinių mokymosi krūvio reguliavimas ..................................................................................13

XIII. Mokinių mokymas namie .........................................................................................................14

XIV. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių

gabumų), ugdymas ...........................................................................................................................14

XV. Laikinųjų grupių sudarymas ir klasių dalijimas ........................................................................15

XVI. Pagrindinio ugdymo programos bendrosios nuostatos ............................................................16

XVII. Pagrindinio ugdymo sričių ugdymo organizavimas .............................................................. 17

XVIII. Vidurinio ugdymo programos bendrosios nuostatos .............................................................25

XIX. Vidurinio ugdymo sričių ugdymo organizavimas ....................................................................26

XX. Neformaliojo mokinių švietimo organizavimas ........................................................................30

XXI. Gimnazijos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimas ......................................30

2

PATVIRTINTA Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos

direktoriaus 2015 m. ......................... d. įsakymu Nr. V-........

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos (toliau – gimnazijos) 2015-2016 m.m., 2016-2017 m. ugdymo planas sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais, Gimnazijos strateginiu planu, mokytojų, mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) siūlymais.

2. Gimnazijos ugdymo planas rengiamas. koreguojamas vadovaujantis „Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planų rengimo tvarkos aprašu“, patvirtintu 2013 m. vasario 11d. direktoriaus įsakymu Nr. V-124.

3. Gimnazijos ugdymo plano tikslas – sudaryti palankias sąlygas ir galimybes kiekvienam mokiniui siekti pažangos, pasiekti aukštesnių ugdymo (si) rezultatų ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

4. Ugdymo turiniui įgyvendinti ir ugdymo procesui organizuoti 2015-2016 m. m. ir 2016-2017 m.m. keliami šie uždaviniai:

4.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą pagrindinio, vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti;4.2. pritaikyti privalomą ir gimnazijos formuojamą ugdymo turinį ir ugdymo procesą mokinių

mokymosi poreikiams;4.3. kurti saugią fizinę, psichologinę, socialinę ir kultūrinę mokymosi aplinką.

5. Gimnazijos bendruomenė, įgyvendindama ugdymo planą, siekia gimnazijos veiklos plane

iškeltų tikslų: plėtoti mokinių ir pedagogų kūrybinę saviraišką, skatinti iniciatyvumą ir pasitikėjimą

savimi; pamokos organizavimo kokybės gerinimas, siekiant geresnės mokymosi pažangos; organizuoti

ugdymą atsižvelgiant į išorės iššūkius ir gimnazijos galimybes; vykdyti bendrąją rūpinimosi mokiniais

politiką.

6. Ugdymo planuose vartojamos sąvokos: Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus,

įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30

3

minučių.Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko

ar mokymosi pagalbai teikti.Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas,

parengtas, vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais.Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma. Kitos ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir

kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS, TRUKMĖ

7. Mokslo metų trukmė, pusmečių datos, pamokų laikas, mokinių atostogos.

7.1. 2015-2016 m.m.:

Klasė Mokslo metų/Ugdymo proceso pradžia

Ugdymo proceso pabaiga

IIIIII

2015-09-01 2016-06-03

IV 2015-09-01 2016-05-26

7.2. Mokslo metų skirstymas pusmečiais, jų trukmė:

Klasės I pusmetis II pusmetis

IIIIII

2015-09-01 – 2016-01-22 (17 sav.) 2016-01-25 – 2016-06-03 (17 sav.)

IV 2015-09-01 – 2016-01-22 (17 sav.) 2016-01-25 – 2016-05-26 (16 sav.)

7.3. . 2016-2017 m.m.:

2016-2017 mokslo metų trukmė Klasė Mokslo metų/Ugdymo proceso

pradžiaUgdymo proceso pabaiga

IIIIII

2016-09-01 2017-06-02

IV 2016-09-01 2017-05-25 Mokslo metų skirstymas pusmečiais, jų trukmė:

Klasės I pusmetis II pusmetis

IIIIII

2016-09-01 – 2017-01-20 (17 sav.) 2017-01-23 – 2017-06-02 (17 sav.)

IV 2016-09-01 – 2017-01-20 (17 sav.) 2017-01-23 – 2017-05-25 (16 sav.)

4

7.5.Gimnazija dirba 5 dienas per savaitę.

7.6. Pamokų laikas:

Pamoka Laikas

1 8.00 – 8.45

2 8.55 –9.40

3 9.50 –10.35

4 11.05 –11.50

5 12.00 –12.45

6 12.55 –13.40

7 14.00 –14.45

8 14.55 –15.40

7.7. Mokinių atostogos 2015-2016 m.m.:

Atostogos Prasideda Baigiasi Pamokos prasideda

Rudens 2015-10-26 2015-10-30 2015-11-02Žiemos (Kalėdų) 2015-12-28 2016-01-08 2016-01-11Žiemos 2016-02-15 2016-02-16 2016-02-17Pavasario (Velykų) 2016-03-21 2016-03-25 2016-03-29Pavasario (Velykų)IV kl. mokiniams

2016-03-21 2016-03-29 2016-03-30

Vasaros 2016-06-06 2016-08-31 2016-09-01

7.8. Mokinių atostogos 2016-2017 m.m.:

Atostogos Prasideda Baigiasi Pamokos prasideda

Rudens 2016-10-31 2017-11-04 2016-11-07Žiemos (Kalėdų) 2016-12-27 2017-01-06 2017-01-11Žiemos 2017-02-16 2017-02-17 2017-02-18Pavasario (Velykų) 2017-04-10 2017-04-14 2017-04-18Pavasario (Velykų)IV kl. mokiniams

2017-04-10 2017-04-18 2017-04-19

Vasaros 2017-06-05 2017-08-31 2017-09-01

7.9. Gimnazijos IV klasių mokiniams, laikant pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso

metu, jo pageidavimu gai būti suteikiama laisva diena prieš egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į

mokymosi dienų skaičių.

5

7.10 Ugdymo procesas gimnazijoje organizuojamas pamokų forma (išskyrus pažintinei,

kultūrinei ir kt. veiklai skirtas dienas). Pamokos trukmė -45 min.

III. UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS, PLANAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

8. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas pagal gimnazijos tikslus, konkrečius mokinių

ugdymo (si) poreikius, vadovaujantis pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašais, patvirtintais

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis

programomis, bendraisisi ugdymo planais, mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus

aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

9. Gimnazija, formuodama (arba koreguodama) ugdymo turinį ir rengdama Ugdymo planus

remiasi mokinių poreikių tyrimo rezultatais, atsižvelgia į gimnazijos turimas finansines galimybes,

kitus išteklius, ugdymo(si) sąlygas, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo rezultatus,

standartizuotų testų, PUPP ir BE rezultatus, mokyklos veiklos įsivertinimo rezultatus.

10. Pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė, sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė ir kt. veikla

yra gimnazijos formuojama ugdymo turinio dalis. Per mokslo metus jai skiriama nuo 30 iki 60

pamokų (iki 10 mokymosi dienų). Veikla gali būti organizuojama gimnazijoje arba už jos ribų, t.y.,

kitose mokymosi aplinkose. Veiklą, kartu su mokiniais, planuoja dalykų mokytojai, klasių auklėtojai,

neformaliojo ugdymo būrelių vadovai. Veikla įrašoma planavimo dokumentuose (pvz., teminiame

plane, klasės auklėtojo plane). Veiklos įgyvendinimo laikas tikslinamas rengiant kiekvieno sekančio

mėnesio gimnazijos veiklos planą.

11. Mokytojai ilgalaikius planus ir programas rengia remdamiesi Pagrindinio ir Vidurinio

bendrosiomis programomis, ugdymo planuose dalykui, pasirenkamajam dalykui, dalyko moduliui ar

neformaliajam ugdymui skirtu savaitinių valandų skaičiumi bei mokymosi savaičių skaičiumi,

vadovaudamiesi bendrais gimnazijos susitarimais, priimtais Mokytojų taryboje arba Metodinėje

taryboje.

12. Dalykų modulių programas mokytojai (dirbantys paralelėse klasėse) rengia derindami

tarpusavyje; pasirenkamųjų dalykų – individualiai.

13. Klasių auklėtojai savo veiklą planuoja pusmečiais.

14. Mokytojai detalizuoja ilgalaikį planą (rengia temos, kelių temų, skyriaus detaliuosius planus)

arba programą remdamiesi dalyko Metodinės grupės susitarimais.

15. Ugdymo turinio įgyvendinimo stebėsena vykdoma vadovaujantis gimnazijos mokslo metų

Ugdymo turinio priežiūros planu; taikoma kolegialaus grįžtamojo ryšio praktika.

6

16. Atsiradus nenumatytiems atvejams, gimnazija gali koreguoti Ugdymo planus arba mokinio

individualų ugdymo planą, atsižvelgdama į mokymo lėšas ir išlaikydama minimalų pamokų skaičių

dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

IV. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

17. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas (derinamas su tėvais)

jo gebėjimams ir mokymosi poreikiams pritaikytas mokymosi planas, siekiant padėti mokiniui

planuoti, kaip pagal savo galias pasiekti aukštesnius mokymo (si) pasiekimus, ugdyti (s) asmeninę

atsakomybę, gebėjimus, įgyvendinti išsikeltus tikslus.

18. Individualų ugdymo planą rengia mokiniai besimokantys pagal Pagrindinio ugdymo

programą ( I-II klasių mokiniai) ir pagal Vidurinio ugdymo programą (III – IV) klasių mokiniai.

19. I-II klasių mokinių individualiuose ugdymo planuose nurodomi privalomi bei pasirenkamieji

dalykai, laisvai pasirinkti dalykų moduliai, pasirinkta mobili grupė (kai sudaroma diferencijuoto

ugdymo (si) galimybė sraute).

20. III- IV klasių mokinių individualiuose ugdymo planuose nurodo dalykus, kurių mokosi,

kokiu kursu, kiek pamokų skiriama, kokius pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius pasirinko ir

kiek pamokų skiriama.

21. Individualų ugdymo (si) planą I-II ir III- IV klasių mokiniai gali keisti (koreguoti) po

pusmečio arba mokslo metų pabaigoje (iki rugpjūčio 31d.), remiantis gimnazijos direktoriaus 2015 m.

gegužės 27 d. įsakymu Nr. 97 patvirtintu „Dalykų, kursų, dalykų modulių, mobilių grupių keitimo

tvarkos aprašu“.

22 . Individualų ugdymo planą mokiniui, mokomam namuose, besimokančiam savarankiškai,

rengia ir bendradarbiaujant įgyvendina direktoriaus pavaduotojas ugdymui, mokytojai, mokinio tėvai

(globėjai, rūpintojai), švietimo pagalbos specialistai.

V. SVEIKATA IR GEROVĖ GIMNAZIJOJE

23. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, vadovaujasi

Lietuvos higienos norma HN 21:2011 ,,Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji

sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773.

7

24. Gimnazija į ugdymo turinį integruoja Sveikatos ugdymo bendrosios programos,

patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu

Nr.V-1290 ,,Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“, temas į kūno kultūros,

technologių, biologijos, chemijos, dorinio ugdymo pamokas, klasių valandėles, neformalųjį

švietimą.

25. Mokytojai pamokose kuria fiziškai ir psichologiškai saugią, mokymui(si) palankią aplinką.

Sudaro sąlygas mokinių aktyviam mokymui (si) tiek individualiai, tiek grupėse.

26.Gimnazija sudaro sąlygas formalųjį ugdymą organizuoti gimnazijoje ne klasėje bei už

mokyklos ribų, atsižvelgiant į temą, darbo formas, veiklos pobūdį:

26.1 gamtos mokslų pamokos vyksta specializuotuose kabinetuose; sudaromos sąlygos pamokas

vesti gamtoje, mieste arba rajone esančiose įmonėse, Dzūkijos nacionaliniame parke; sudaromos

sąlygos vykti į laboratorijas, priimti gimnazijoje mobilias mokslines laboratorijas.

26.2.socialinių mokslų mokytojai veda pamokas mokyklos, šalies muziejuose (pvz.: Lietuvos

genocido aukų muziejuje, Lietuvos Respublikos Seime; Kauno IX forte, Panerių memorialiniame

muziejuje ir kt.). Mokant laisvės kovų istorijos, pamokos vedamos istorinėse rajono vietose arba už jo

ribų, organizuojamos atviros pamokos susitikimai.

26.3 kalbų, menų ir kt. dalykų mokytojai organizuoja viešus projektų pristatymus, darbų parodas

aktų salėje, skaitykloje, kitose gimnazijos viešose erdvėse, veda pamokas už mokyklos ribų.

26.4.Mokytojai, siekdami padėti mokiniams šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje įgyti

būtinų kompetencijų, gebėjimų, nuostatų ir dirbti inovatyviai, savo dalyko pamokose (kiek leidžia

ištekliai) naudoja šiuolaikines mokymo(si) technologijas: internetą, interaktyvią lentą, kompiuterius,

nuskaitymo įrangą, biblioteką, skaityklą.

27. Gimnazija, rūpindamasi mokinių fizine sveikata, sudaro sąlygas mokiniams aktyviai

sportuoti:

27.1. sudarytos sąlygos sportuoti sporto salėje ne tik pamokų metu, bet ir organizuojami 1 val.

per savaitę judriųjų pratybų užsiėmimai, privalomi mokiniams, nelankantiems sporto būrelių;

27.2. kartą per metus organizuojamas I-IV kl. mokinių sveikos gyvensenos ir sporto renginys

(skiriama 1 diena).

28. Gimnazija, kuria ir puoselėja psichologiškai sveiką ir saugią aplinką:

8

28.1. klasių auklėtojai, dalykų mokytojai mokslo metų pradžioje (iki rugsėjo 10 d.) supažindina

mokinius su saugaus elgesio taisyklėmis pamokų, renginių, kitų užsiėmimų metu, gimnazijos

direktoriaus įsakymu patvirtintomis Taisyklėmis („Mokinio elgesio taisyklėmis“, „Mokyklinių

uniformų dėvėjimo tvarkos aprašu“, išėjimo iš mokyklos „langų“ metu tvarka, atleistų nuo kūno

kultūros ar kitų dalykų mokinių užimtumo, mokinio ugdymosi vietos pakeitimo tvarka ir kt.)

28.2. I-ų klasių ir naujai į gimnaziją atvykusiems mokiniams skiriamas 1 mėn. adaptacinis

laikotarpis.

28.3. klasių auklėtojai planuoja ir organizuoja temines klasių valandėles (sveikos gyvensenos,

elgesio kultūros, bendravimo ir bendradarbiavimo, prevencijos ir kt. temomis);

28.4. gimnazijos vadovai užtikrina, kad per dieną nevyktų daugiau nei vienas kontrolinis

darbas, kad paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmą dieną po atostogų nebūtų

organizuojamas kontrolinis darbas;

28.5. gimnazijos vadovai, klasių auklėtojai, socialinė pedagogė rūpinasi mokinių saugumu,

palaiko glaudžius ryšius su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), teikia individualias konsultacijas

tiek mokiniams, tiek jų tėvams.

28.6. vykdoma tiriamoji veikla mokinių saugumo gimnazijoje, pamokų mikroklimato ir kt.

temomis, analizuojami gauti duomenys, rengiamos rekomendacijos tobulinti situaciją.

VI. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

29. Diferencijuodamas ugdymą mokytojas sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingai

mokytis. Kiekvienas mokytojas, planuodamas pamoką, atsižvelgia į klasės (grupės, srauto) mokinių

motyvaciją, gebėjimus ir poreikius. Mokytojas pritaiko mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo

turinį, metodus, mokymo (si) priemones, tempą.

30.Diferencijavimas gimnazijoje taikomas:

30.1.mokiniams individualiai;

30.2. mokinių grupei.

31.Diferencijavimas vykdomas panaudojant dalį pamokų, skirtų mokinių ugdymo poreikiams

tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti.

32.Ugdymo turiniui ir ugdymo(si) tikslams įgyvendinti sudaromos laikinosios (mobilios)

grupės, remiantis I – IV mokinių individualiais ugdymo planais:

9

32.1. per lietuvių kalbos ir matematikos pamokas I ir II klasėse sudaromos laikinos mobilios

grupės, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus, poreikius ir skirtingą pasiekimų lygį, sudarant sąlygas

kiekvienam mokiniui pasiekti bendrojoje programoje numatytą ne žemesnį kaip patenkinamą

pasiekimų lygį, išlyginti spragas ir patirti sėkmę. Mokiniai mobilias grupes renkasi laisvai, mokinių

pasirinkimas derinamas su tėvais (globėjais);

32.2. skirtingoms mokymo(si) strategijoms įgyvendinti per vieną gamtos mokslų pamoką I ir

II kl. Sudaromos sąlygos rinktis akademinės arba taikomosios krypties grupę pagal jų gebėjimus,

mokymosi stilius, pasirengimo lygį, sudarant sąlygas kiekvienam mokiniui pasiekti bendrojoje

programoje numatytą ne žemesnį kaip patenkinamą pasiekimų lygį, išlyginti spragas ir patirti sėkmę.

Mobilias grupes mokiniai renkasi laisvai, jų pasirinkimas derinamas su tėvais (globėjais);

32.3.II klasėje, skirtingoms mokymo (si) strategijoms įgyvendinti per geografijos pamokas,

sudaromos akademinės ir taikomosios krypties mobilios grupės. Grupės sudaromos atsižvelgiant į

mokinių gebėjimus, mokymosi pasiekimus ir stilius, grupes mokiniai renkasi laisvai. Mokinių

pasirinkimas derinamas su tėvais (globėjais);

32.4. I ir II klasių mokiniai, norintys pagilinti arba praplėsti dalyko žinias ar likviduoti žinių

spragas, gali rinktis lietuvių kalbos (gimtosios), matematikos, užsienio kalbos (anglų) arba gamtos

mokslų modulių programas;

32.5.II klasių mokiniai pagal savo gebėjimus ir poreikius renkasi vieną iš trijų gimnazijos

siūlomų informacinių technologijų modulių: programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos

pradmenų arba tinklapių kūrimo pradmenų;

32.6. I klasių mokiniai gali rinktis užsienio kalbą (prancūzų) kaip pasirenkamąjį dalyką;

32.7. III – IV klasių mokiniams, norintiems pagilinti dalyko žinias, likviduoti spragas ir

tinkamai pasirengti brandos egzaminams, siūlomos lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų (anglų)

ir (rusų), matematikos, socialinių mokslų, gamtos mokslų dalykų modulių programos ir

pasirenkamųjų dalykų – ekonomikos ir verslo, teisės, braižybos, užsienio kalbos (prancūzų)

programos;

32.8. III – IV klasių mokiniams siūlomos visų mokomųjų dalykų išplėstinio (A) ir bendrojo (B)

kursų programos, užsienio kalbų mokiniai gali mokytis pagal B2, B1 ir A2 kursų programas;

32.9.per lietuvių kalbos ir matematikos pamokas sudaromos sąlygos mokiniams,

pasirinkusiems tą patį dalyko kursą, mokytis skirtingose grupėse, atsižvelgiant į pasiekimų ligmenį;

33.Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, vykdomas nepažeidžiant jų priklausymo

nuolatinės klasės bendruomenei, yra laikinas – tik tam tikro dalyko pamokoms arba tik tam tikroms

užduotims atlikti.

10

34.Dėl pergrupavimo tikslų ir principų susitarta su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais),

siekiant nepadaryti žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms bei mokinių santykiams

klasėje ir mokykloje.

35.Gimnazija kasmet analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip

mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų ir priima sprendimus

dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinių mokymosi

motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi

tikslus.

VII. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

36.Gimnazija, siekdama optimizuoti mokinių mokymosi krūvius, vykdo ugdymo turinio

integravimą:

36.1. žmogaus saugos bendroji programa III-IV kl. integruojama į gamtos mokslus;

36.2. Laisvės kovų istorijos programa I-II kl. integruojama į istorijos, lietuvių kalbos ir

pilietiškumo pagrindų pamokas;

36.3.kelių dalykų mokytojų susitarimu ugdymo proceso metu organizuojamos integruotos

pamokos, įgyvendinami integruoto ugdymo projektai (,,Nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-

osios”, ,,Dainos kaip dienos” ir kt.);

37. Programų integravimas:

37.1. programa „Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencija“

integruojama į mokomuosius dalykus, klasių valandėles;

37.2.programa „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymas“ integruojama į dorinį ugdymą,

biologiją ir klasių valandėles;

37.3.programa ,,Ugdymas karjerai“ integruojama į mokomuosius dalykus, klasių valandėles ir

neformalųjį švietimą;

37.4.smurto ir patyčių, savižudybių, prekybos žmonėmis prevencija, sveikatos ugdymas

integruojama į klasių valandėles ir neformalųjį švietimą.

38.Etninės kultūros programos įgyvendinimas:

38.1.siekiant, kad mokiniai puoselėtų savo tautos kultūrą, tradicijas, programa įgyvendinama

organizuojant akcijas, popamokinius renginius, skirtus svarbiausioms tautinėms šventėms paminėti;

38.2. siekiant, kad mokiniai gerbtų iš kartos į kartą paveldėtas vertybes, pasirinktas programos

temas mokytojai integruoja į lietuvių k., istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

11

39. Mokytojas, į kurio mokomąjį dalyką yra integruojama kito dalyko programa, jos dalis,

prevencinių, ugdymo karjerai programų temos, tai fiksuoja ilgalaikiame (detaliajame), klasių

auklėtojų veiklos planuose ir elektroniniame dienyne.

40. Mokytojas, vertinantis mokinių pasiekimus, taiko formuojamojo vertinimo metodus ir būdus.

41.Tarpdalykinę, prevencinių, etninės kultūros programų įgyvendinimą koordinuoja

pavaduotojai ugdymui, ugdymo karjerai – ugdymo karjerai specialistai.

VIII. UGDYMO KARJERAI ĮGYVENDINIMAS

42.Ugdymas karjerai vykdomas pagal Profesinio orientavimo tvarkos aprašą, patvirtintą

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2012-07-04 įsakymu Nr. V-1090/A1-314.

43. Ugdymas karjerai gimnazijoje organizuojamas pagal ugdymo karjerai koordinatorių

parengtą veiklos planą mokslo metams. Ugdymas karjerai integruojamas ir į mokomuosius dalykus bei

klasių auklėtojų planuojamą veiklą, neformalųjį ugdymą:

43.1. į technologijas I ir II klasėse;

43.2.pasirinktos temos integruojamos į visų dalykų bendrąsias programas, neformalųjį

švietimą, klasių valandėles.

43.3.klasių auklėtojai ir ugdymo karjerai konsultantai, plėtodami mokinių žinias ir įgūdžius

apie įvairias darbo veikos sritis, darbą, karjeros galimybes, organizuoja klasių valandėles, susitikimus

su įvairių profesijų žmonėmis, išvykas į įmones, organizacijas, mokymo įstaigas, aukštųjų mokyklų

organizuojamas studijų muges.

43.4.Gimnazijoje organizuojami susitikimai su mokymo įstaigų, aukštųjų mokyklų atstovais,

ugdymo karjerai dienos.

44. Mokiniams ir jų tėvams teikiamos individualios konsultacijos karjeros planavimo

klausimais.

IX. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

45. Gimnazijoje intensyvinama:

45.1. vidurinio ugdymo programoje: dorinio ugdymo programa įgyvendinama III klasėje,

informacinių technologijų bendrojo kurso programa – III klasėje;

12

45.2.per dieną lietuvių kalbos, matematikos, užsienio kalbos, socialinių ir gamtos mokslų

dalykams gali būti skiriamos 2 dalyko pamokos viena po kitos I-II ir III-IV klasėse.

X. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

46. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra gimnazijos ugdymo turinio dalis.

47. Vertinant mokinių pažangą ir pasekimus, ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis

programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2004m. vasario 25d. įsakymu Nr. ISAK-256 „Dėl Mokinių pažangosir

pasiekimų vertinimo sampratos“ bei gimnazijos direktoriaus 2013 m. sausio 9d. įsakymu Nr.V-3

patvirtintu „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu bei atsiskaitomųjų darbų

planavimo, organizavimo, vykdymo ir vertinimo tvarkos aprašu“.

XI . MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI

PAGALBOS TEIKIMAS

48. Mokinys yra nuolat stebimas. Nustačius kylančius mokymosi sunkumus nedelsiant

informuojamas klasės auklėtojas, tėvai (globėjai, rūpintojai), socialinis pedagogas, vadovai ir kartu

tariamasi, kaip bus organizuojama veiksminga mokymosi pagalba.

49. Pavaduotojai ugdymui yra atsakingi už mokymosi pagalbos organizavimą, sprendimų

priėmimą, panaudotų priemonių poveikio analizę, bendradarbiavimo tarp mokinio, mokytojo, klasės

auklėtojo, socialinio pedagogo, mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) užtikrinimą.

50. Mokymosi pagalba mokiniui suteikiama, kai jo pasiekimų lygis žemesnis negu numatyta

Bendrosiose programose ir mokinys nedaro pažangos, kai nesupranta mokomosios medžiagos, kai

kontrolinis darbas įvertinamas nepatenkinamai, kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį

pamokų ir pan.

51. Mokymosi pagalba suteikiama mokiniu, kurio pasiekimai yra aukšti.

52. Mokymosi pagalba mokiniams teikiama šiais būdais:

52.1. dalyko mokytojas mokiniams teikia konsultaciją pamokoje: koreguoja mokymą(si),

pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.;

13

52.2. dalyko mokytojas organizuoja trumpalaikes arba ilgalaikes konsultacijas. Jų trukmę,

dažnumą ir intensyvumą nustato dalyko mokytojas pagal mokymosi pagalbos poreikį;

52.2. mokytojas organizuoja pačių mokinių pagalbą kitiems.

53. Mokymosi pagalba gali būti teikiama individualiai arba mokinių, kuriems reikia panašaus

pobūdžio pagalbos, grupėms.

54. Mokiniui, kuriam reikalinga mokymosi pagalba, rekomenduojama rengti individualų

ugdymo(si) planą (ugdymo(si) sunkumų šalinimo planą), kuriame numatomas pagalbos teikimo

dažnumas, intensyvumas, laikotarpiai ir pan.

55. Mokymosi pagalbai teikti naudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti, mokymosi pagalbai teikti (mokinių konsultavimui, laikinųjų mobiliųjų grupių sudarymui,

dalykų moduliams mokyti ir pan.), atsižvelgiant į mokinių poreikius, remiantis mokinių individualiais

ugdymo planais.

XII. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

56. Direktoriaus pavaduotojai ugdymui (pagal kuruojamus dalykus ir kuruojamas klases)

organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio stebėseną ir kontrolę, mokytojų bendradarbiavimą

sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus.

57. Per dieną mokiniams skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie

kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę žodžiu ir elektroniniame

dienyne. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po ligos, po atostogų ar šventinių dienų.

58.Suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), I-II kl. skiriamas didesnis nei

minimalus pamokų skaičius: 2 pamokas mokiniai gali rinktis mokytis pasirenkamuosius dalykus arba

dalykų modulius.

59. I-IV kl. mokinių, besimokančių menų, sporto mokykloje, pageidavimu, jie gali būti

atleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko pamokų lankymo:

59. 1. mokinys, jo tėvams pritarus, iki rugsėjo 10 d. rašo prašymą gimnazijos direktoriui, bei

pristato mokyklos, kurioje lanko atitinkamos krypties užsiėmimus, patvirtintą pažymą;

59.2.mokinys, atleistas nuo šių dalykų, paskutinę pusmečio savaitę laiko įskaitą pagal už

pusmečio kursą iš anksto parengtą ir pateiktą mokiniui (iki einamųjų mokslo metų rugsėjo 31 d.)

14

įkaitos programą, kai formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų programų turinys nedera su

Bendrųjų programų ugdymo turiniu;

59.3.kai formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų programų turinys dera su Bendrųjų

programų ugdymo turiniu, mokinys iki pusmečio pabaigos pateikia gimnazijai neformaliojo vaikų

švietimo mokyklos pažymą apie mokymosi rezultatus ir rekomenduojamą konvertavimą į pažymius

pagal dešimtbalę vertinimo sistemą;

59.4.jeigu mokinys yra baigęs neformaliojo vaikų švietimo mokyklą, jam rašomas įrašas

„įskaityta“. Mokinio pageidavimu jis gali būti vertinamas pažymiu. Šiuo atveju mokinys laiko įskaitą

už kiekvieno pusmečio;

60. mokiniai, atleisti nuo dailės, muzikos, kūno kultūros pamokų, pagal tvarkaraštį turintys to

dalyko pirmą ar paskutinę pamoką, pamokoje gali nedalyvauti. Jei pamokos vyksta kitu metu,

mokiniams sudaromos sąlygos saugiai dirbti skaitykloje ar ilsėtis;

61. mokiniai, atleisti nuo dailės, muzikos, kūno kultūros pamokų, talkina to dalyko

mokytojams organizuojant renginius, dalyvauja gimnazijos renginiuose.

XIII. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

62. Mokinių mokymas namie organizuojamas vadovaujantis ,,Mokinių mokymo

stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu“,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-

1405, ir ,,Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu“, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049.

63. Mokiniai namie mokomi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. Namie

mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu skiriama I-II klasėse – 15, III–

IV klasėse – 14 savaitinių pamokų. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys

gali lankyti mokykloje.

64.Mokiniui, mokomam namie, suderinus su mokinio tėvais (globėjais) ir atsižvelgus į GKK

rekomendacijas, parengiamas individualus ugdymo planas. Mokinys mokosi pagal mokyklos vadovo

patvirtintą ir su vienu iš mokinio tėvų (globėju, rūpintoju) suderintą pamokų tvarkaraštį

65.Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gimnazijos direktoriaus įsakymu

mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio

15

individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“. Dalis pamokų,

gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Mokyklos

sprendimu mokiniui, besimokančiam namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę.

XIV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMAS

66. Tėvai (globėjai, rūpintojai), pasirašę su gimnazija mokymo sutartį, informuoja vadovus apie

savo vaiko specialiuosius poreikius.

67. Specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokinių ugdymas gimnazijoje vykdomas bendrosiose

klasėse.

68. Pirmiausia pedagoginę, psichologinę pagalbą mokiniui teikia su juo dirbantys mokytojai ir

klasės auklėtojas. Jeigu šios pagalbos nepakanka, kreipiamasi į Varėnos PPPT dėl psichologinės,

specialiosios pedagoginės pagalbos paslaugų teikimo.

69. Mokytojas, gavęs PPPT išvadas ir rekomendacijas, organizuoja mokinio mokymą.

70. Mokinio, kuriam rekomenduojama mokytis pagal pritaikytą ar individualią programą,

ugdymo rezultatai vertinami pagal programoje numatytus pasiekimus, vadovaujantis 2013 m. sausio 9

d. direktoriaus įsakymu Nr. V-3 patvirtintu Varėnos ,,Ąžuolo“ gimnazijos ,,Mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu“.

71. Su socialinės rizikos šeimomis, kuriose auga specialiųjų poreikių vaikų, dirba socialinis

pedagogas. Jis teikia pagalbą šeimai, stebi, ar šeima skiria pakankamą dėmesį savo vaikams,

bendradarbiauja su seniūnijomis ir vaiko teisių apsaugos tarnyba.

XV. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS IR KLASIŲ DALIJIMAS

72. Laikinosios grupės sudaromos iš mokinių, pasirinkusių tą patį dalyko programos kursą,

pasirenkamojo dalyko ar dalyko modulio programą.

73. Minimalus mokinių skaičius grupėje įgyvendinant pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programas - 12 mokinių, (siekiant užtikrinti mokymo tęstinumą, išimties tvarka grupėje gali būti ir

mažiau mokinių). Mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis, nei nustatytas didžiausias

mokinių skaičius klasėje.

16

74.Laikinųjų grupių skaičius priklauso nuo mokinių poreikių, jų pasirinkimų, gimnazijai skirtų

lėšų.

75.Norint garantuoti ugdymo kokybę, optimalias ir saugias mokinių darbo sąlygas,

atsižvelgiant į mokinių skaičių klasėje, jų poreikį, saugą, darbo vietas, klasė dalijama į grupes per šias

pamokas:

75.1 užsienio k. (1-osios ir 2-osios), jei tos pačios kalbos mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys;

75.2. dorinio ugdymo, jei mokiniai pasirinkę skirtingus dorinio ugdymo dalykus – etiką ir

tikybą;

75.3.informacinių technologijų;

75.4. technologijų;

75.5. lietuvių kalbos, matematikos, gamtos ir socialinių mokslų diferencijuotam dalykų

mokymui;

76.Laikinosios grupės gali būti sudaromos:

76.1.esant poreikiui, grupinėms konsultacijoms, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti ir pasiekimams gerinti skirtas pamokas;

76.2.lgalaikių projektų vykdymui.

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

XVI. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS

NUOSTATOS

77.Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: ,,Pagrindinio ugdymo

bendrosiomis programomis“, ,,Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu“, ,,Ugdymo

programų aprašu“ ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą.

78.Mokiniams sudaromos sąlygos rinktis dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus,

vadovaujantis ,,Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14 – 19 metų mokiniams modelio

aprašu“ patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.

ISAK-715 (Žin., 2008, Nr. 35-1260).

79.Gimnazija nustačiusi ir skiria vieno mėnesio trukmės adaptacinį laikotarpį pradedantiesiems

mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir naujai atvykusiems mokiniams. Per

adaptacinį laikotarpį naujai į mokyklą atvykusių mokinių pasiekimai nevertinami neigiamais

pažymiais.

17

80. Socialinė veikla pagrindinio ugdymo programoje I-II klasių mokiniams yra privaloma,

siejama su pilietiškumo ugdymu, vykdomais savanorystės, socializacijos projektais, pilietiškumo

akcijomis. Mokinys gali pasirinkti ir savarankiškai atlikti socialinę veiklą. Per mokslo metus jai

skiriama ne mažiau kaip 5 pamokos (valandos). Socialinę veiklą planuoja ir jos apskaitą vykdo klasės

auklėtojas vadovaudamasis gimnazijos socialinės veiklos organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu

gimnazijos direktoriaus įsakymu.

81.Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą ir formuodama mokyklos ugdymo

turinį, užtikrina Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų skiriamų

pamokų skaičių per savaitę, nustatytą Bendrųjų ugdymo planų 123 ir 124 punktais ir siūlo mokiniams

pasirinkti dalykų modulių programas ir pasirenkamuosius dalykus.

81.Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama gimnazijos ugdymo turinį, sudaro sąlygas:

82.1.iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoti ne pamokų forma, o projektine ar

kitokia mokiniams patrauklia veikla ir ne gimnazijos aplinkoje;

82.2. įgyvendinti ugdymo turinį per pažintinę ir kultūrinę veiklą per mokslo metus skiriant iki

10 dienų;

82.3.Pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams įgyvendinti, naudoti ilgalaikėms ir

trumpalaikėms konsultacijoms, mokinio pasirinktiems dalykų moduliams mokytis, diferencijuoto

ugdymo turiniui įgyvendinti.

XVII. PAGRINDINIO UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

83.Gimnazijoje rūpinamasi lietuvių gimtosios kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas:

83.1.visų dalykų mokytojai (išskyrus užsienio k.) pamokose, renginiuose vartoja lietuvių

bendrinę kalbą;

83.2.lietuvių k. mokytojai konsultuoja mokytojus, švietimo pagalbos specialistus ir kitus

gimnazijos darbuotojus individualiai ir dėl skelbiamos informacijos viešose gimnazijos erdvėse;

83.3.visų dalykų mokytojai, vertindami mokinio pasiekimus, informuoja jį apie raštingumo bei

kalbos kultūros klaidas;

83.4.mokinių rašto darbai parašyti neįskaitomai, pribraukyti - nevertinami.

84.Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką ( tikybos ar etikos dalyką) iki 14 metų parenka

tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti

mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, mokiniai etiką arba tikybą renkasi dvejiems metams ( I–II

klasėms).

18

85. Lietuvių kalba ir literatūra.

86.Gimnazija, formuodama ugdymo turinį:

86.1. I ir II klasių mokiniams siūlo rinktis pasirenkamuosius lietuvių kalbos dalyko modulius;

86.2.lietuvių kalbos mokymui I ir II klasių srautuose sudaromos laikinosios mobilios grupės

pagal mokinių pasiekimų lygį. Mokiniai grupes renkasi laisvai, suderinus jų pasirinkimą su tėvais

(globėjais). Mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje

numatyto patenkinamo lygio, sudaromos sąlygos išlyginti mokymosi spragas (skiriamos konsultacijos,

rekomenduojama mokytis atitinkamose laikinosiose grupėse pagal mokinio pasirengimo lygį.);

86.3.pereiti iš vienos mobilios grupės į kitą mokinys gali pasibaigus pusmečiui arba mokslo

metams;

86.4.integruojamas lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų mokymas, laisvės kovų istorijai

skiriama ne mažiau 6 pamokų ;

86.5.į lietuvių kalbos pamokas integruojama „Etninės kultūros“ programa.

87.Užsienio kalbos.

87.1.Baigiant pagrindinio ugdymo programą organizuojamas užsienio kalbų mokėjimo lygio

nustatymas, naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais

(pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą „KELTAS“).

87.2.I ir II klasių mokiniams sudaromos sąlygos pirmosios užsienio kalbos mokytis mobiliose

grupėse sudarytose pagal mokinių pasiekimų lygį.

87.3. I ir II klasių mokiniams sudaromos sąlygos rinktis pasirenkamuosius užsienio kalbos

modulius. Tam naudojamos pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti.

87.4.Intensyvesniam užsienio kalbos mokymui I klasių mokiniams siūloma pasirinkti užsienio

kalbą (prancūzų) kaip pasirenkamąjį dalyką. Tam naudojamos pamokos, skirtos mokinių ugdymo

poreikiams tenkinti.

87.5.Užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo atveju, jei

mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu gimnazija dėl objektyvių

priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi. Gavus mokinio tėvų

(globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos,

kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

87.6.vienerius mokslo metus jam skiriama viena papildoma užsienio kalbos pamoka per

savaitę;

87.7susidarius penkių ar daugiau tokių mokinių grupei klasėje ar mokykloje, skiriamos dvi

papildomos pamokos visai mokinių grupei.

19

88. Matematika.

88.1. I-II klasėse sraute sudaromos laikinosios mobilios grupės pagal mokinių pasiekimų lygį.

Mokiniai grupes renkasi laisvai, suderinus jų pasirinkimą su tėvais (globėjais); keisti mobilią grupę

mokinys gali pasibaigus pusmečiui arba mokslo metams.

88.2. I-II klasių mokiniams sudaromos sąlygos rinktis matematikos dalyko modulių programas.

88.3.Mokant matematikos atsižvelgiama į nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų

rezultatus ir rekomendacijas, sudaromos sąlygos naudoti informacines komunikacines technologijas,

skaitmenines mokomąsias priemones.

89. Informacinės technologijos.

89.1. I kl. mokiniai informacinių technologijų mokomi pagal informacinių technologijų

bendrąją programą.

89.2. II kl. mokiniai renkasi vieną iš trijų siūlomų informacinių technologijų modulių:

programavimo pradmenys, kompiuterinės leidybos pradmenys arba tinklalapių rengimo pradmenys.

90. Gamtamokslinis ugdymas.

90.1. Mokiniams sudaromos sąlygos pasirinkti dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus,

vadovaujantis ,,Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio

aprašu“.

90.2. Organizuojant mokymą vadovaujamasi nacionalinių ir tarptautinių tyrimų rezultatais.

90.3. Gimnazijoje sudaromos sąlygos dalį pamokų organizuoti nemokyklinėje aplinkoje

(skiriant vieną ar kelias pamokas arba dieną, naudojant pažintinei veiklai skirtas pamokas ir dienas).

91.Socialinis ugdymas.

91.1.Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama 18 pamokų, iš jų 6 pamokas integruojant į istorijos,

6 į lietuvių kalbos ir 6 pilietiškumo pagrindų kursus.

91.2.Mokiniams sudaromos sąlygos pasirinkti dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus,

vadovaujantis ,,Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio

aprašu“.

91.3.Gimnazijoje sudaromos sąlygos dalį geografijos ir istorijos pamokų organizuoti

nemokyklinėje aplinkoje – muziejuose, istorinėse vietose, gamtoje ir pan. (skiriant vieną ar kelias

pamokas arba dieną, naudojant pažintinei veiklai skirtas pamokas ir dienas).

91.4. Ekonomikos ir verslumo mokymas organizuojamas I kl.

92.Technologijos.

92.1.Technologinis ugdymas: I kl. mokiniai pradeda mokytis pagal privalomą 17 val.

technologijų kurso „Lietuvos ūkio šakos“ programą, po to renkasi vieną iš penkių (mitybos, tekstilės,

20

konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų) gimnazijos siūlomų

technologinių programų.

92.2.Mokiniai pasirinktą technologijų programą gali keisti pasibaigus pusmečiui arba mokslo

metams.

93. Kūno kultūra.

93.1.Kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę. Visiems mokiniams sudaromos sąlygos

papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas arba krepšinio, tinklinio,

futbolo ir svarsčių kilnojimo neformaliojo švietimo programas. Mokiniai, nepasirinkę neformaliojo

švietimo programų gimnazijoje jas gali rinktis kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Kūno

kultūros mokytojai tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą.

93.2.Kūno kultūrai mokyti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės. Esant nedideliam

mokinių skaičiui klasėje sudaromos grupės iš paralelių klasių.( sudarytos Ia, Id mergaičių grupės, bei

Ib, Ic ir IIb, IIc berniukų grupės).

93.4.Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose atsižvelgiama į Higienos normos

reikalavimus.

93.5.Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su

pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į

savijautą. Specialiosios grupės mokinių pasiekimai vertinami įrašu ,,įskaityta“.

93.6.Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai

skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių

skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko

alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo

rekomendacijas.

93.7Gimnazija mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl

ligos, siūlo kitą veiklą (stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą skaitykloje).

94. Meninis ugdymas. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės ir muzikos

dalykai.

95. Žmogaus sauga.

95.1.Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis ,,Žmogaus saugos ugdymo

bendrąja programa“, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18

d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668).

95.2.Žmogaus saugos ugdymui II klasėje antrą pusmetį skiriama 1 savaitinė valanda ( 17

valandų per du mokslo metus).

21

95.3.Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniniu mokymo

organizavimo būdu įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius:

95.3.1.Gimnazijos I – II klasės 2015-2016m. m. ir 2016-2017m.m.:

Klasė Dalykas

1 gimn.kl.2015/2016 m. m

2 gimn.kl.2016/2017m.m.

DORINIS UGDYMASTikybaEtika 1 1

KALBOSLietuvių kalba (gimtoji)Lietuvių k. moduliai

I užsienio kalbaAnglų kalbaAnglų k. moduliai

II užsienio kalbaPrancūzų kalbaRusų kalba

Prancūzų k.(pasirenkamasis dalykas)

4 1*

31*

2

1*

51*

31*

2

1*SOCIALINIS UGDYMAS

IstorijaPilietiškumo pagrindai

Geografija Ekonomika ir verslumas

2121

211

GAMTOKSLINIS UGDYMASBiologija

Biologijos moduliaiChemija

Chemijos moduliaiFizika

Fizikos moduliai

21*21*21*

11*21*21*

MATEMATIKA IR INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOSMatematikaMatematikos moduliaiInformacinės technologijos

31*1

41*1

MENINIS UGDYMASDailėMuzika

11

11

KŪNO KULTŪRATECHNOLOGIJOSŽMOGAUS SAUGA

210

22 / 10 / 1

Minimalus pamokų skaičius 31 31Pamokų skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per savaitę

7* (klasei) 7* (klasei)

Neformalusis vaikų švietimas 3 2

22

95.3.2.Valandų paskirstymas I klasėse 2015-2016m.m. (I pusmetis)

Klasė

Dalykas

Ia Ib Ic Id Viso:

Dorinis ugdymas (tikyba/etika) 1 1 1 1/1* 4 / 1Lietuvių kalba (gimtoji) 4+1** 4+1** 4 4+1**

4*16+3**

4 *Užsienio kalba(1-oji) (anglų) 3/3

+1**3/3 3/3

+1**3/3 24

2**Užsienio kalba(2-oji) (rusų) 2/2 2/2 2/2 2/2 16Matematika 3+1** 3+1** 3+1** 3+1**

3*12+4**

3*Informacinės technologijos 1/1 1/1 1/1 1/1 4 / 4Biologija 2 2 2 2 8Chemija 2 2 2 2 8Fizika 2 2 2 2+1* 8 +1*Istorija 2 2 2 2 8Geografija 2 2 2 2 8Pilietiškumo pagrindai 1 1 1 1 4Ekonomika ir verslumas 1 1 1 1 4Dailė 1 1 1 1 4Muzika 1 1 1 1 4Technologijos 1/1 1/1 1/1 1/1 4/4Kūno kultūra 2 2 2/2 2/2 12Pasirenkamasis (prancūzų kalba) 1** 1**Pamokų skaičius mokiniui per savaitę 31/33 31/33 31/33 31/33 157Panaudotų pamokų, skirtų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius * / **

18

Bendras valandų skaičius 157 +8* +10 ** = 175

Pastabos:

1.Valandos paskirstomos remiantis direktoriaus patvirtintomis mokinių individualių planų

suvestinėmis. II-o pusmečio suvestinės ir valandų paskirstymas tvirtinami iki II-o pusmečio pirmos

dienos.

2. / Dalijimas į grupes

3. Pamokos skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkint ir mokymosi pagalbai teikti:

* privalomai pasirenkamiems dalykų moduliams skirtiems diferencijuotam dalykų mokymui;

23

** laisvai pasirenkamiems dalykų moduliams ir dalykams.

4. Mokslo metų eigoje pamokų ir neformaliajam švietimui skirtų valandų skaičius gali keistis.

95.3.3.Gimnazijos II klasė 2015/2016 m. m.

Dalykas Valandų skaičiusDORINIS UGDYMAS

TikybaEtika 1

KALBOSLietuvių kalba (gimtoji)Lietuvių k. moduliai

I užsienio kalbaAnglų kalbaAnglų k. moduliai

II užsienio kalbaPrancūzų kalbaRusų kalba

5 1*

31*

2

SOCIALINIS UGDYMASIstorijaPilietiškumo pagrindai

GeografijaEkonominis raštingumas (pasirenkamasis modulis)

2111

GAMTOKSLINIS UGDYMASBiologija

Biologijos moduliaiChemija

Chemijos moduliaiFizika

Fizikos moduliai

11*21*21*

MATEMATIKA IR INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOSMatematikaMatematikos moduliaiInformacinės technologijos

41*1

MENINIS UGDYMASDailėMuzika

11

KŪNO KULTŪRATECHNOLOGIJOSŽMOGAUS SAUGA

22 / 10 / 1

Minimalus pamokų skaičius 31Pamokų skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per savaitę

7*(klasei)

Neformalusis vaikų švietimas 2

24

95.3.4.Valandų paskirstymas II klasėse 2015-2016m.m. (I pusmetis)

Klasė

Dalykas

IIa IIb IIc IId Viso

Dorinis ugdymas (tikyba/etika) 1 1 1 / 1 1/1 4 / 2Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5+1** 5

5*20+1**

5*Užsienio kalba(1-oji) (anglų) 3/3

+1**3/3 3/3 3/3 24

1**Užsienio kalba(2-oji)(rusų/ prancūzų) 2/2 2/2 2/2 2/2 16Matematika 4+1** 4 4 4

4*16+1**

4*Informacinės technologijos 1/1 1/1

1*1/1 1/1 1*

82*

Biologija 1 1 1 1 4Chemija 2 2+1* 2+1*

1**2 8+2*

1**Fizika 2 +1* 2+1* 2+1* 2 8+3*Istorija 2 2 2 2 8Geografija 1 1+1* 1 1 4+1*Ekonominis raštingumas (modulis) 1** 1**Pilietiškumo pagrindai 1 1 1 1 4Dailė 1 1 1 1 4Muzika 1 1 1 1 4Technologijos 2/1

2/12/12/1

2/12/1

2/12/1

16 / 8

Žmogaus sauga 0/1 0/1 0/1 0/1 0 / 4Kūno kultūra 2/2 2/2 2 2/2 14Pamokų skaičius mokiniui per savaitę 31/33 31/33 31/33 31/33 164Panaudotų pamokų, skirtų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius * / **

22

Bendras valandų skaičius 164 + 17* + 5** = 186

Pastabos:

1. Valandos paskirstomos remiantis direktoriaus patvirtintomis mokinių individualių planų

suvestinėmis. II-o pusmečio suvestinės ir valandų paskirstymas tvirtinami iki II-o pusmečio pirmos

dienos.

2. / Dalijimas į grupes.

3. Pamokos skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkint ir mokymosi pagalbai teikti:

25

* privalomai pasirenkamiems dalykų moduliams skirtiems diferencijuotam dalykų mokymui;

** laisvai pasirenkamiems dalykų moduliams ir dalykams.

4. I pusmetį technologijų mokymui skirtos 2 valandos.

5. II-ą pusmetį 1 valanda skiriama žmogaus saugai .

6. Mokslo metų eigoje pamokų ir neformaliajam švietimui skirtų valandų skaičius gali keistis.

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

XVIII.VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS

NUOSTATOS

96. Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis ,,Vidurinio ugdymo

bendrosiomis programomis“. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis ,,Vidurinio ugdymo programos

aprašu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu

Nr. ISAK-1387 (Žin., 2006, Nr.76-2930; 2011, Nr. 97-4599), ,,Mokymosi pagal formaliojo švietimo

programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos

aprašu“, atsižvelgiama į ,,Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams

modelio aprašą“.

97.Gimnazija mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro sąlygas

pasirengti ir įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų pasirinktų

sričių žinias, gebėjimus bei kompetencijas, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolesnį

mokymąsi.

98.III-IV kl. mokiniai mokosi ne mažiau kaip 8 mokomuosius dalykus per dvejus metus. Jei

dalyko programos mokinys nebaigia, laikoma, kad to dalyko jis nesimokė.

99.III-IV kl. minimalus pamokų skaičius per savaitę – 28.

100. Mokiniai gali keisti pasirinktą dalyką, dalyko kursą, dalyko modulį, jo atsisakyti ar

pasirinkti naują vadovaudamiesi ,,Dalykų, dalykų modulių ir kursų keitimo tvarkos aprašu“ patvirtintu

gimnazijos direktoriaus įsakymu.

101.III kl. mokinys individualų ugdymo planą gali koreguoti pusmečio ir mokslo metų

pabaigoje, IV kl. mokinys individualų ugdymo planą gali koreguoti tik I pusmečio pabaigoje.

102. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama gimnazijos ugdymo turinį pagal Vidurinio

ugdymo bendrąsias programas:

102.1.sudaro sąlygas iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoti ne pamokų forma;

102.2.intensyvina dorinio ugdymo ir informacinių technologijų bendrojo kurso programas

(dvejiems metams nustatytą privalomų pamokų skaičių skiria vieneriems metams), o lietuvių kalbos,

26

matematikos, užsienio kalbų, gamtos mokslų dalykams per dieną skiria dvi vieną po kitos

organizuojamas pamokas ar jų modulius;

102.3. sudaro mobilias grupes sraute atsižvelgiant į mokinių pasirinktą mokomojo dalyko

kursą (išplėstinį arba bendrąjį), pasiekimų lygį, kalbos mokėjimo lygį;

102.4.visų dalykų mokymui sudaro atskiras išplėstinio ir bendrojo kurso grupes;

102.5.siūlo mokiniams rinktis jų poreikius, polinkius ir interesus atitinkančius

pasirenkamuosius dalykus – ekonomiką ir verslą, braižybą, teisę , prancūzų kalbą bei visų mokomųjų

dalykų modulius.

103. Gimnazija sudaro sąlygas mokiniams siekti asmeninės ir pilietinės brandos ir ugdyti

gyvenime būtinas bendrąsias kompetencijas ir gebėjimus:

103.1. savanoriškai užsiimti socialine ar kita visuomenei naudinga veikla;

103.2.įgyvendinant gimnazijos ugdymui karjerai veiklos planą sudaromos sąlygos susipažinti

su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti savo tolesnį mokymąsi ir darbinę

veiklą (t. y. karjerą);

103.3.rengti ir įgyvendinti projektus.

104. Žmogaus saugos ugdymo bendroji programa integruojama į III klasės gamtamokslinių

dalykų turinį .

105. Mokymosi dienos, skirtos pažintinei kultūrinei veiklai, skiriamos ugdymo turinio

įgyvendinimui per pažintinę veiklą, projektinei veiklai, savanoriškai veiklai, veiklai, susijusiai su

ugdymu karjerai.

XIX. VIDURINIO UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

106.Dorinis ugdymas.

106.1.Mokinys renkasi vieną dalyką – katalikų tikybą arba etiką. Intensyvinant dorinio

ugdymo mokymą dvejiems metams nustatytas pamokų skaičius skiriamas vieneriems metams.

106.2.Mokiniai, pasirinkę etiką, mokosi pagal filosofinės etikos modulio programą integruojant

į ją šeimos etikos ir kino modulių programas.

106.3.Pasirinkę katalikų tikybą, mokiniai mokosi pagal dalyko modulį: Šventasis Raštas –

gyvenimo kelionė arba religijos filosofija.

107.Lietuvių kalba ir literatūra.

107.1.Išplėstiniu kursu mokiniai mokosi ne didesnėse kaip 25 mokinių grupėse.

27

107.2. Lietuvių kalbą mokiniai gali mokytis mobiliose grupėse sudarytose pagal jų pasiekimų

lygį. Mobilias grupes renkasi mokiniai.

107.3.Gimnazija siūlo lietuvių kalbos ir literatūros programą papildančius pasirenkamuosius

dalyko modulius. Moduliai sudaro galimybes individualizuoti ugdymo turinį pagal mokinių poreikius.

107.4. Mokiniams, turintiems pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimą žemesnį

kaip šeši balai ir pasirinkusiems lietuvių kalbos ir literatūros išplėstinį kursą, sudaromos sąlygos

rinktis dalyko modulio programą skirtą mokymosi pasiekimams pagerinti.

108.Užsienio kalbos.

108.1.III kl. mokiniai tęsia 1-osios užsienio k. mokymąsi. Jiems pageidaujant, gali tęsti 2-osios

užsienio k. mokymąsi arba gali rinktis 3-ąją užsienio k. Trečiosios užsienio kalbos bendroji programa

III–IV klasėse pateikiama kursu, orientuotu į A1 arba A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius

Europos kalbų metmenis ir gali būti integruota su neformaliojo švietimo programa.

108.2.Užsienio k. programa pateikiama kursais, orientuotais į A1 ir A2, B1 ir B2 kalbos

mokėjimo lygius pagal bendruosius Europos kalbų metmenis.

108.3. Mokiniams rekomenduojama rinktis tuos užsienio kalbos kursus ir mobilias grupes,

kurie atitinka jų užsienio kalbos mokėjimo lygį, nustatytą vykdant užsienio kalbos pasiekimų

patikrinimą 10 klasėje, naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais

(pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą „KELTAS“).

108.4.Nustačius, kad mokinio pasiekimai (nepriklausomai nuo to, ar mokinys pagal

pagrindinio ugdymo programą mokėsi tos kalbos kaip pirmosios arba antrosios užsienio kalbos) yra:

108.5.B1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B2 lygio kursą;

108.6.A2 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B1 lygio kursą;

108.7. A1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis A2 lygio kursą.

108.8.Anglų kalbos (1-osios užsienio k.) B2, B1 ar A2 kursui papildyti gimnazija III klasių

mokiniams siūlo modulio programą, IV klasių mokiniams siūlo dvi modulių programas. Mokinys,

norėdamas tinkamai pasirengti valstybiniam brandos egzaminui, gali rinktis abu modulius. Užsienio k.

ugdymas organizuojamas grupėse, kuriose visi mokiniai siekia to paties lygio. Siekiant plėtoti mokinių

gabumus, įgyvendinti skirtingas mokymo(si) strategijas, anglų k. mokymas diferencijuojamas pagal jų

mokymosi lygius.

109. Matematika.

109.1.Matematiką mokiniai gali mokytis mobiliose grupėse sudarytose pagal jų pasiekimų

lygį.

109.2.Mokiniams siūloma rinktis matematikos modulių programas.

28

109.3.Mokiniams, turintiems pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimą žemesnį

kaip šeši balai ir pasirinkusiems matematikos išplėstinį kursą, sudaromos sąlygos rinktis dalyko

modulio programą skirtą mokymosi pasiekimams pagerinti.

110. Informacinės technologijos.

110.1. Informacinių technologijų kursas yra pasirenkamasis.

110.2.Intensyvinant informacinių technologijų mokymą vidurinio ugdymo programoje III

klasių mokiniams skiriamos dvi savaitinės pamokos bendrojo kurso programai įgyvendinti.

110.3.Jei mokinys, pasirinkęs išplėstinį kursą, pagrindinėje mokykloje nesimokė pasirinkto

modulio (išskyrus Duomenų bazių kūrimo ir valdymo modulį), jam sudaromos sąlygos papildomai

mokytis išlyginamojo modulio temų.

110.4.Gimnazija siūlo informacinių technologijų programą papildančius pasirenkamuosius

modulius.

111.Gamtos mokslai. Mokiniams siūloma rinktis gamtos mokslų išplėstinius kursus

papildančias modulių programas.

112. Socialiniai mokslai:

112.1.Iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis: ekonomiką ir verslumą, teisę.

112.2.Istorijos ir geografijos išplėstinio kurso programas papildo modulių programos, kurias

mokinys gali rinktis laisvai.

113.Menai, technologijos:

113.1.Mokinys gali rinktis vieną iš meninio ugdymo programų: dailės, muzikos, teatro arba

pasirinkti vieną iš gimnazijos siūlomų technologijų programų: verslo, vadybos ir mažmeninės

prekybos, turizmo ir mitybos.

113.2.Mokiniai turi galimybę pasirinkti ir pasirenkamąjį dalyką: braižybą. Braižybos

pasiekimai vertinami įrašu ,,įskaityta“.

114. Kūno kultūra.

114.1.Mokinys renkasi bendrąją kūno kultūrą arba vieną iš gimnazijos siūlomų sporto šakų:

krepšinį, futbolą, tinklinį.

114.2.Kūno kultūros pasiekimai vertinami pažymiais.

114.3.Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su

pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į

savijautą. Specialiosios grupės mokinių pasiekimai vertinami įrašu ,,įskaityta“.

114.4.Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai

skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių

29

skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko

alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo

rekomendacijas.

114.5.Gimnazija mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl

ligos, siūlo kitą veiklą (stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą skaitykloje).

114.6.Vidurinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniniu mokymo proceso

būdu įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius 2015-2016 ir 2016-2017 m.m.:

Bendrasis kursas Išplėstinis kursas3 gimn. kl. 4 gimn. kl. 3 gimn. kl. 4 gimn. kl.

Dorinis ugdymas- Tikyba 2 - - -- Etika 2 - - -

Lietuvių kalba ir literatūra 4+1* 4 +1* 5+1* 5+1*Užsienio kalba:

- Anglų kalba (A2/B1) 3+1* (A2/B1) 3+1* (B2) 3+1* (B2) 3+2*- Prancūzų kalba (A2/B1) 3 (A2/B1) 3- Rusų kalba (A2/B1) 3 (A2/B1) 3 (B2) 3 (B2) 3+1*

Istorija 2 2 3 3+2*Geografija 2 2 3 3+1*Matematika 3+1* 3+1* 4+1* 5+2*Informacinės technologijos 2 - 2+1* 2+1*Biologija 2 2 3 3+1*Fizika 2 2 3 4+1*Chemija 2 2 3 3+1*Menai ir technologijosDailė 2 2 - -Muzika 2 2 - -Teatras 2 2 - -Verslas ir vadyba 2 2 - -Kūno kultūraBendroji kūno kultūra 2(3) 2(3) - -Krepšinis 2(3) 2(3) - -Tinklinis 2(3) 2(3) - -Futbolas 2(3) 2(3)Žmogaus sauga** 0,5**Pasirenkamieji dalykai: - -Teisė 1* 1*Braižyba 1* 1*Ekonomika ir verslas 2* 2* Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius per savaitę– 28Minimalus dalykų skaičius – 8.Neformalusis vaikų švietimas

3III gimnazijos klasėje

3IV gimnazijos klasėje

30

Pastabos:

1. * Mokinio laisvai pasirenkami dalykų moduliai.

2. ** Žmogaus sauga integruota į gamtamokslinių dalykų ugdymo turinį.

3. Mokiniai rengia individualius mokymosi planus. Direktorius tvirtina mokinių pasirinkimų suvestinę.

XX. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS GIMNAZIJOJE

115. Nefomaliojo mokinių švietimo tikslas – kryptinga veikla vaikų  pažinimui, lavinimuisi,

saviraiškos poreikių tenkinimui, specifinių gebėjimų ir bendrųjų kompetencijų ugdymui.

116. Neformaliojo mokinių švietimo kryptys gimnazijoje: meninė, sportinė, edukacinė,

socialinė, sveikos gyvensenos, kultūrinė, skirta profesinėms kompetencijoms įgyti, asmeniniam

augimui, tolerancijos ir pilietiniam ugdymui.

117. Neformaliojo mokinių švietimo įgyvendinimo formos: pažintinė- edukacinė veikla,

ilgalaikiai ir trumpalaikiai mokykliniai, respublikiniai ir tarptautiniai projektai, klasių auklėtojų ir

dalykų mokytojų bei mokinių inicijuojamos įvairių krypčių veiklos,

XXI. GIMNAZIJOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBAIVIMAS

118. Mokinių tėvų (globėjai, rūpintojai) ir gimnazijos bendradarbiavimo kryptys:

118.1. tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas apie gimnazijos teikiamas paslaugas,

galimybes, mokymosi ir lankomumo bei neakademinius rezultatus;

118.2. tėvų įtraukimas rengiant I-IV klasių mokinių individualius ugdymo planus;

118.3. tėvų įtraukimas į klasių ir mokyklos organizuojamas veiklas;

118.4. tėvų dalyvavimas gimnazijos savivaldoje.

____________________________________

SUDERINTA SUDERINTAGimnazijos tarybos pirmininkas ___________________________ __________________________ _____________________________________________________ ____________________________

31