1

Lietuvos Gydytojų sąjunGosd v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s informacinis leidinys nr. 2020-17 (33)

E l . p a š t a s i n f o @ l g s . l t

2020

m. G

RUOD

ŽIO

1 d.

žinios17gydytojų

LGs kreipėsi į Prezidentą Gitaną nausėdą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2

Covid-19 – 130 priemonių . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3

sudaryta Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisija . . . . . . . . . . . . 3

siekiama didesnių PsdF biudžeto lėšų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4, 5

Korupcijos farmacijos ir gydytojų veiklose – vienas didžiausių ikiteisminių tyrimų keliauja į teismą . . . . . . . . . . . . . 6

Akademikų gretose gausės ir medikų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6

vaistai nuo viruso kuriami ir Lietuvoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7

Gal pravartu steigti susitaikymo ar garo nuleidimo komitetą? . . . . 7, 8

žinios 2L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 1 7 ( 3 3 )gydytojų

Viešojoje erdvėje Prezidento v y r i a u s i a s i s p a t a r ė j a s , Ekonomikos ir socialinės poli-tikos grupės vadovas Simonas Krėpšta teigė, kad, ,,Prezidento nuomone, socialinio dialogo stiprinimas, dialogo tarp dar-buotojų ir darbdavių stiprini-mas tikrai yra labai svarbus aspektas, ir tai turėtų būti vienas iš Vyriausybės prioritetų siekiant pozityvių tikslų ekonomikoje ir socialinėje srityje per ateinančius ketverius metus“.

Todėl svarstant Sveik atos apsaugos ministro kandidatūras LGS kreipėsi į šalies vadovą pri-mindama, kad sveikatos sistemos darbuotojams atstovaujančių profesinių sąjungų ir septyniolik-tosios Vyriausybės (jos įgaliotos Sveikatos apsaugos ministerijos) efektyviai vykdyto socialinio dia-logo rezultatas  – Nacionalinė sveikatos sistemos Šakos kolek-tyvinė sutartis ir Susitarimas dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiųjų specialistų darbo užmokesčio didinimo 2017–2020 m., lėmė ženklius teigiamus pokyčius gerinant medikų darbo ir ekonomines sąlygas.

S u s i t a r i m a s n u m a t ė , j o g 2020 m. gydytojų vidutinis darbo užmokestis pasieks 3250, slaugy-tojų  – 1625  eurus. 2020  m. pra-džioje Lietuvą užklupus koronavi-ruso infekcijos bangai, Vyriausybė skubiai skyrė lėšų ir paspartino darbo užmokesčio ketvirtojo eta-po įgyvendinimą. Tačiau medikų VDU augimas priklauso ne tik nuo pasiektų susitarimų, tačiau taip pat nuo kiekvienos įstaigos vadovų sprendimų.

Šiuo metu jau galima stebėti sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio kėlimo rezul-tatus viešojoje erdvėje, kur aki-vaizdžiai matomi darbo užmo-kesčio skirtumai, nederantys su gerovės valstybės principais ir kurių neturėtų būti tokio paties lygio ir tokias pačias paslaugas teikiančiose įstaigose (1 pav.).

Darbo užmokesčio skirtumų atsirado ne todėl, kad lėšos nepa-siekė asmens sveikatos priežiū-

LGS kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl įsipareigojimų sveikatos sistemos darbuotojams tęstinumo užtikrinimo

ros įstaigų, o todėl, kad nebuvo nukreiptos į sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiųjų specialis-tų darbo užmokesčio fondą. Ši situacija tikrai nedera su medi-kų teisingumo jausmu, nes už atliekamą sudėtingą darbą pan-demijos laikotarpiu jie visi verti teisingo atlygio, juolab kad tam buvo skirti didžiuliai finansiniai ištekliai.

Stebėdami darbo užmokesčio kėlimo ketvirtojo etapo rezul-tatus ir matydami, kad dalies

lėšų medikų atlyginimams didin-ti įstaigų vadovai nenukreipė į darbo užmokesčio fondą, kar-tu stebime Socialinio dialogo sumenkinimą ir pasiektų susita-rimų reikšmės devalvavimą. Tai ne tik nuvilia visą medikų ben-druomenę, bet ir daro stambaus masto žalą valstybės biudžetui, nes 40  proc. darbo užmokesčiui didinti skirtų lėšų yra valstybės biudžeto pajamos, pvz., 2020 m. nuo papildomai skirtų 130  mln. eurų tai daugiau nei 50  mln.

eurų mokesčių. Jei lėšos nebuvo nukreiptos DU kelti, valstybės biudžetas – „Sodra“, PSDF ir kt. – negavo pajamų, t.  y. tikėtina, kad buvo padaryta didžiulė žala valstybės biudžetui.

LGS paprašė Prezidento, verti-nant kandidatų į sveikatos apsau-gos ministro postą tinkamumą eiti šias pareigas, atsižvelgti į teisėtus sveikatos sistemos dar-buotojų lūkesčius ir užtikrinti socialinio dialogo ir pradėtų dar-bų tęstinumą.

LGS pasiūlė naujajam ministrui prisiimant įsipareigojimą užti-krinti, kad bus atlikti šie medikų ir Vyriausybės susitarimo įgy-vendinimo audito ir kontrolės veiksmai:

1. Įpareigojimas Valstybinei ligonių kasai pateikti visų ASPĮ duo-menis apie DU kelti 2019–2020 m. panaudotas lėšas.

2. Bus įvertinti, kokia dalis procentais ir eurais iš Vyriausybės susitarimu su profesinėmis sąjungomis papildomai skirtų lėšų įkainiui didinti 2019–2020  m. nebuvo nukreipta į sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų DU kėlimą.

3. Viešai bus paskelbtas sąrašas ASPĮ, nepanaudojusių papildomai gautų lėšų DU kelti. Įstaigų, kurios ignoravo rekomendacijas ir tikslines lėšas naudojo ne pagal paskirtį, sąrašas bus perduotas Valstybės kontrolei, kad jose būtų atliktas auditas ir įvertinta galimai padaryta žala valstybės biudžetui.

4. SAM pavaldžių įstaigų, kurios pateks į sąrašą ASPĮ, nepanaudo-jusių papildomai gautų lėšų DU kelti, vadovams nebus skiriama kintamoji DU dalis. Tokios pat rekomendacijos bus pateiktos ir SAM nepavaldžių įstaigų steigėjams.

1 pav.

PrEzidEnto PatarėjaS S. KrėPšta: SPrEndžiant dėl mEdiKų atlyginimų rEiKia įVErtinti, KoKS lygiS PaSiEKtaS

Tai tikrai svarbus kausimas, reikia įvertinti, kokį mes lygį pasiekėme su medikų algo-mis. Medikų atlyginimai buvo didinami pastaruosius keletą metų ir augo pakankamai ženkliai“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė S. Krėpšta. „Reiktų atlikti analizę, ar viso-se gydymo įstaigose tas augi-mas įvyko faktiškai, nes tam tikrų netolygumų buvo matyti prieš pusmetį, ir viską pasvė-rus priimti pakankamai pama-tuotą sprendimą“, – pažymėjo patarėjas. Pasak preziden-to atstovo, sprendimą dėl medikų atlyginimų turėtų priimti naujoji Vyriausybė bei Sveikatos apsaugos ministeri-ja (SAM), aptarusi klausimą su socialiniais partneriais.

žinios 3L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 1 7 ( 3 3 )gydytojų

Nuo š.m. pradžios Lietuvoje veikia Žalos atlyginimo be kaltės modelis. Sveikatos apsaugos ministras 2020 m. lapkričio 24 d. įsakymu V-2712 ,,Dėl Žalos pacientų sveikatai Prevencijos komisijos sudarymo“ sudarė Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisiją. Šios komisijos funkcija – analizuoti Žalos sveikatai atlyginimo komisijos darbą ir teikti siūlymus kaip tobulinti Žalos atlyginimo be kaltės modelį. Komisija teikia siūlymus:• asmenssveikatospriežiūrosįstaigai,kuriojeteikiantasmenssveikatos

priežiūros paslaugas buvo padaryta žala, arba visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms dėl priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žalai atsirasti;

• sveikatos apsaugosministruidėl teisės aktų, reguliuojančių asmenssveikatos priežiūros paslaugų teikimą, tobulinimo ir (ar) priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žalai atsirasti, įtraukimo į sveikatos apsaugos ministro veiklos srities planavimo dokumentus;

• sveikatosapsaugosministruidėlasmenssveikatospriežiūrospaslaugųkokybės priežiūros ir (ar) asmens sveikatos priežiūros specialistų pro-fesinės kompetencijos įvertinimo procedūrų inicijavimo;

• sveikatos apsaugosministrui dėl kitų veiksmų, reikalingų siekiantužkirsti kelią žalai pasikartoti.

Nuoroda į teisės aktą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/9b4c99802e9711eb8c97e01ffe050e1c?jfwid=n3s633455

Sudaryta Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisija

Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisijos sudėtis:liutauras labanauskas – lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas;Irma Mituzienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus patarėja;Jūratė Romaneckienė – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė;Inga Tamosinaitė – Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos valdybos narė;Ramunė Vaitkevičienė – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja;Giedrė Vinikienė – Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos Analitinių projektų vadovė;Odeta Vitkūnienė – Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė.

l i e t u v o s r e s p u b l i k o s Prezidentas gitanas nausėda, susitikęs su kandidatu į sveika-tos apsaugos ministrus arūnu dulkiu, teigė, jog šiandien esa-me labai sudėtingoje situacijoje dėl koronaviruso, todėl sveikatos apsaugos ministerija reikalauja vadovo, kuris turėtų stiprius kri-zės valdymo ir pokyčių valdymo įgūdžius. ,,Susitikime su Lietuvos Respublikos Prezidentu buvo galimybė jam pristatyti pande-mijos suvaldymo planą kaip aš jį matyčiau, kartu aptarta ir sveika-tos apsaugos sistema ,,iš paukš-čio skrydžio“ ir jos ilgalaikiai tikslai. Papasakota ir apie galimą savo būsimą komandą. Kartu akcentuotas komandinis darbas – visi turime būti labai susitelkę ir įtikinti visuomenę, kad ta koman-da kuri dirbs Vyriausybėje, taip pat ir su prezidentu bus vieninga, susitelkusi.

Pandemijos planas gavosi gana ilgas – per 130 skirtingų priemonių, tačiau jos dar nėra

viešinamos. Jam dar trūksta kai kurių sudedamųjų dalių, nes būti-na turėti visą pilną informaciją. Pirmiausia būtina harmonizuo-ti visas valdančias struktūras – suvienyti visas veiklas ir komuni-kavimą į vieningą sistemą. Reiktų taip pat įvertinti, kokia yra situa-

cija iš tikrųjų. Ar mes turime stoką analitikų, ar turime stoką kokybiš-kų duomenų. Bendradarbiavimo kontekste norėtųsi surasti visoje valdymo sistemoje tas grandis, kurios dabar yra ne pilnai įga-lintos ir jas įgalinti, pataisyti, įteikti įgaliojimus ir motyvuoti. Kita priemonių grupė susijusi su rezervais ir kokia yra tikroji situ-acija. Tam, kad mes kuo greičiau galėtume naudotis antigenais, o vakcinavimas turėtų būti kertinė mūsų plano dalis. Vakcinavimo procentas turėtų būti pagrindinis rodiklis, kaip mums sekasi valdyti krizę. Daugybė yra šio plano ele-mentų (gydymo įstaigos, įtampa jose, gydytojų ir slaugytojų skai-čiai ir kt.).

Priemonės turėtų būti paren-kamos pagal situaciją. Šiai dienai prognozuočiau ir nematyčiau atsipalaidavimo, nes šalys, kurio-se skaičių rodyklė yra 2-3 kartus geresnė, apie švelnesnes prie-mones nekalba. Artėja išskirti-nės metų šventės. Specialistų

teigimu virusai apskritai mėgsta lapkritį-gruodį. Viruso pomėgiai, medikų perdegimas ir švenčių maratonas – tai labai prastas kok-teilis. Jei reiktų kreiptis į žmones ką jiems pasakyčiau? Man nelen-gva kalbėti, nes tai kas vyksta miestų aikštėse prie Kalėdinių eglučių, deja, mūsų nepuošia. Paprašyčiau žmonių, kurie dar ruošiasi važiuoti prie eglučių, pabandyti savo šeimose su vai-kais įsigilinti į šių švenčių esmę, pajausti jų tikrąjį dvasinį turinį. Galbūt, ir netgi prieš išvažiuojant iš namų, parašyti du laiškus. Vieną – medikų bendruomenei, nes jie kiekvieną dieną mato mirštančius žmones, o kitą – tam įsivaizduo-jamam vaikui, kurio tėvai galbūt ir seneliai negali atvežti prie tos eglutės, nes jie mirs“, taip po susi-tikimo su Lietuvos Respublikos Prezidentu teigė kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys.

gydytojų žinių informacija

COVID-19 – 130 priemonių

Kandidatas į sveikatos apsaugos minis-trus A. Dulkys susitiko su prezidentu

Plačiau 15min.lt reportažas: Naujojo sveikatos ministro lauks ir medikų atlyginimų dilema: nedidėjo, kiek planuota, be to, dar ir išsikreipėhttps://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/naujojo-sveikatos-ministro-lauks-ir-mediku-atlyginimu-dilema-nedidejo-kiek-planuota-be-to-dar-ir-issikreipe-56-1416210

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/9b4c99802e9711eb8c97e01ffe050e1c?jfwid=n3s633455https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/9b4c99802e9711eb8c97e01ffe050e1c?jfwid=n3s633455

žinios 4L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 1 7 ( 3 3 )gydytojų

Nukelta į p. 5

Daugiau nei pusė gyventojų patys įmokų nemoka, už juos jas moka valstybė. Kitais metais ekonomiškai aktyvūs gyventojai į PSDF biudžetą sumokės 1,5 milijardo įmokų, valstybės įmokos už draudžiamuosius asmenis sieks 700 milijonų.

S eimo Sveik atos reik alų komitete įvyko pirmasis dar-binis posėdis. Jame dalyvavo komiteto pirmininkas Antanas M a t u l a s , t a i p p a t k o m i t e -to nariai Rimantė Šalavičiūtė ir Linas Šlušnys, o kiti nariai dalyvavo prisijungę nuotoli-niu būdu. Pirmuoju klausymu norėta svarstyti PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, bet komiteto pirmi-ninkas A.  Matulas paprašė VLK direktoriaus Gintaro Kacevičiaus naujiems komiteto išrinktiems parlamentarams pristatyti PSDF gaires, tikslus ir siekius. VLK vadovas priminė, kad Europoje yra nedaug šalių, kurios skiria mažesnį procentą nuo BVP nei mes: „Mažesnį procentą nei mes numačiusi Latvija. Tai atsispin-di ir PSDF biudžeto galimybės kompensuoti sveikatos apsaugos priežiūrą. EBPO šalių duome-nys rodo, kokią finansavimo dalį sudaro viešosios ir privačios išlai-dos. Yra 3 šalių grupės. Matome valstybes, kuriose gyventojų pri-vačios išlaidos sudaro mažiau nei 15  proc. Pagal PSO vertini-mą tai yra sektinas pavyzdys. Gyventojams tenka ne per didelė finansinė našta. Kita grupė būtų tos šalys, kurių gyventojams tenka už sveikatos priežiūros paslaugas iš savo kišenės skirti nuo 15 iki 20 proc. PSO tokioms šalims rekomenduoja imtis tam tikrų priemonių. 6 šalys, tarp jų ir Lietuva, kur gyventojams ten-ka už sveikatos apsaugą mokėti patiems, privatus finansavimas viršija 30  proc. Kai mes galvoja-me, kaip tobulinti sveikatos siste-mos finansavimą, reiktų atkreipti dėmesį ne į papildomą gyvento-jų apmokestinimą, bet į viešojo sektoriaus finansavimo didinimą. VLK direktorius G.  Kacevičius pabrėžė, kad PSDF yra trečias fondas pagal dydį šalyje šalia valstybės ir „Sodros“ biudžetų. Mūsų fondas yra 5  proc. BVP. Dabar turime 2,8 mln. gyventojų. Šiek tiek mažiau nei pusė jų yra asmenys, kurie dirba, turi pajamų ir patys moka įmokas. Tai – eko-nomiškai aktyvūs gyventojai.

Daugiau nei pusė gyventojų patys įmokų nemoka, už juos

jas moka valstybė. 20 grupių asmenys yra draudžiami valsty-bės. Kitais metais ekonomiškai aktyvūs gyventojai į PSDF biu-džetą sumokės pusantro milijar-do įmokų, valstybės įmokos už draudžiamuosius asmenis sieks 700  milijonų. Tarp kitų pajamų būtų valstybės asignavimai, skirti valstybės deleguotoms funk-cijoms užtikrinti, ir kt. įmokos. Nuo pat PSDF įkūrimo 1997  m. ši struktūra išliko bemaž panaši. Per 70 proc. lėšų jau daug metų skiriama asmens sveikatos prie-žiūros paslaugoms. Kitas išlaidų blokas  – vaistai ir medicininių priemonių tiekimo paslaugos, taip pat sveikatos programos ir kt. sveikatos draudimo išlaidos.“ VLK Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė supažindino su kitų metų PSDF biudžeto projektu. Anot jos, 2021 m. PSDF biudžeto pajamos numatytos 2 milijardai 370 mili-

jonų eurų. Palyginti su šių metų PSDF planu, prognozuojama daugiau pajamų. K itų metų PSDF biudžetas, palyginti su šių metų planu, padidės 68  mln. eurų. Kitų metų PSDF biudžeto projekte numatyta įskaičiuo-ti ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo sąnaudas į ASPP bazines kainas. ASPP įkainiams didinti ateinančiais metais PSDF biudžete numatytos papildo-mos lėšos  – apie 29  mln. eurų. Naujos ir esamos ASPP plėtros poreikis sudaro 75  mln. eurų, o galimybės pagal 2021  m. PSDF biudžeto projektą  – apie 8  mln. eurų. Papildomos lėšos numaty-tos kompensuojamiesiems vais-tams  – 54  mln. eurų, padidės lėšos ir medicininių priemonių nuomai bei retoms ligoms ir būklėms gydyti. Taip pat numa-tytos papildomos lėšos medicini-nei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui. Numatomos ir papil-

domos per 2  mln. eurų lėšos ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pritaikymo išlaidoms kompensuoti. S.  Adamkevičiūtė priminė, kad kitų metų PSDF biudžeto projektas buvo svars-tytas PSDF Tarybos posėdyje, taip pat šių metų spalio  28  d. vykusiame Seimo Sveikatos rei-kalų bei Audito komitetuose. Ji parlamentarus supažindino ir su PSDF biudžeto rezervu, jo galimybėmis ateinančiais metais.

Finansų ministro patarėjas Edmundas Žilevičius priminė, kad PSDF biudžetas k itąmet didės 12,6  proc., o valstybės biudžetas, be ES lėšų, didėja 10,6  proc. Kitų metų PSDF biu-džete numatyta 50  mln. eurų už valstybės apdraustuosius, valstybės deleguotoms funk-cijoms skir ta 114  mln. eurų. „Žinoma, jų pakankamai neskir-

Siekiama dideSNių PSdF biudžeto lėšų

žinios 5L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 1 7 ( 3 3 )gydytojų

Atkelta iš p. 4

ta. Manau, kad ateityje už vals-tybės deleguotas funkcijas bus išmokėtos visos reikiamos įmo-kos. Sveikata  – prioritetinė sri-tis, ji išlieka tokia ir ateinančiais metais. Pandemija, šiuolaikinės sąlygos koreguoja esamą situa-ciją. Manau, kad lėšos bus skiria-mos tiek, kiek bus reikalingos“, – teigė finansų ministro patarėjas. Savo pastabas taip pat išsakė Valstybės kontrolės vyriausioji specialistė Rasa Ibelhauptaitė, laikinai pareigas einantis svei-katos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga. Nacionalinės reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Arūnas Salda pasi-džiaugė, jog ilgalaikio materia-laus turto nusidėvėjimo sąnau-dos įskaičiuotos į bazines kainas. „Norėtųsi akcentuoti dabar esan-čią liūdną padėtį sanatorijų ir medicininės reabilitacijos centrų sektoriuje. Tik neseniai pateikėme pasiūlymus, kaip padėti išsaugoti darbo vietas tame sanatoriniame ir kurortinio gydymo sektoriu-je, valstybei nuperkant daugiau medicininės reabilitacijos pas-laugų. Tad būtent dabar reiktų kalbėti apie tai ir priimti skubius sprendimus: kad šalies piliečiai gautų paslaugas gerindami savo fizinę ir psichikos sveikatą, kuri yra pašlijusi dėl COVID-19 pan-demijos ir karantino, kartu būtų išsaugotos darbo vietos mūsų įstaigose, kurios šiuo metu sto-vi apytuštės, užimtumas siekia 20–30  proc. Valstybė turi pras-mingiau nukreipti tuos pinigus. Mūsų asociacijos 14 narių dar-buotojų skaičius yra sumažė-jęs. 400 žmonių jau neteko dar-bo“,  – sakė A.  Salda. Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos var-du kalbėjęs Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas teigė, jog kelia nerimą tai, kaip bus sudaromos sutartys ateinančiais metais. Nemažai gydymo įstaigų tų paslaugų neteikia visa apim-timi. Praktika rodo, kad sutar-tys vertinamos pagal einamųjų metų suteiktų paslaugų kiekį. Įsipareigojimai niekur nedings ir išliks. Kaip viską subalansuoti, bus didžiulis uždavinys. Rajoninių ligoninių asociacijos vadovas manantis, kad PSFD biudžeto rezervas turėtų būti rezervinio dydžio. Jis turėtų būti riboto kiekio. Lėšas reikėtų panaudo-ti tam tikslui, kam jos ir buvo renkamos, o ne laikyti tik rezer-ve. Inovatyvios farmacijos pra-monės asociacijos vadovė Agnė Gaižauskienė įsitikinusi, kad svei-katos apsaugos finansavimas Lietuvoje yra smarkiai per mažas: „Manome, kad valstybė sveikatos

apsaugai turėtų skirti ne mažiau kaip 6,6  proc. BVP. Pagrindinė pastaba dėl ateinančių metų PSDF biudžeto projekto būtų tokia, jog matome, kad kom-pensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms PSDF biudžete reiktų 391  mln. eurų, o dabartiniame projekte suplanuota skirti 353  mln. eurų. Matome beveik 40  mln. eurų trūkumą. Perkeliamos nenuma-tytos lėšos naujiems vaistams, dėl kurių kompensavimo SAM jau yra priėmusi sprendimus ir buvo įpareigota skirti kompen-savimą. Kaip Vyriausybė vykdytų savo įsipareigojimus dėl rezer-viniame sąraše esančių ir jau perėjusių visus vertinimus vaistų, taip pat iš kokių lėšų šis trūku-mas bus dengiamas?“ Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje komi-teto „Local American working group“ atstovė advokatė Rūta Pumputienė pabrėžė, jog trūksta beveik 40 mln. eurų kompensuo-jamiesiems vaistams ir medici-nos pagalbos priemonėms. Deja, sprendimų, ką su tuo trūkumu daryti, nėra. „Noriu atkreipti dėmesį, kad nėra prašymo dau-giau skirti lėšų vaistams, tai nėra prašymas dėl ateities, bet tai yra dėl priimtų įsipareigojimų vykdymo, kuris turi būti įgyven-dinamas. Vaistams kitąmet didėja net 16  proc., bet didėja tik apie 3  proc. Deja, vėl nesilaikoma patvirtintose Vaistų politikos gai-rėse numatytos nuostatos, kad augant PSDF biudžetui išlaidų vaistams dalis didėtų ne mažes-niu procentu, nei didėja ben-dras PSDF biudžetas“,  – teigė R. Pumputienė. Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Rasa Bričkienė sakė, kad asociacija siūlė iš esmės peržiūrėti pačią metodologiją,

kaip turėtų būti planuojamas biu-džetas, kokios priemonės naudo-jamos, taip pat kad būtų atskirtos išlaidos rezerviniame vaistų sąra-še kompensavimo laukiamiems vaistams. Lietuvos l igoninių asociacijos prezidentas Darius Vaiginas norėjo atkreipti dėmesį į būsimo ligoninių restruktūriza-vimo tinklo regionuose likimą. Anot jo, visoms ligoninėms var-gu ar pavyks, nes konkurenci-nės aplinkybės jau yra ne tos: „Biudžeto projekte pasigendame fondo, kuris būtų numatytas res-truktūrizacijoms.“ Laikinai einan-tis sveikatos apsaugos ministro pareigas prof. A.  Veryga atsa-kydamas į kai kurių kalbėjusių atstovų kritiką dėl PSDF biudže-to projekto sakė, kad jis išgirdo keletą norų, kurie kainuotų ne po keliasdešimt milijonų eurų: „Tai ir vaistai, reabilitacija, priedai medi-kams, kurie yra svarbūs ir mokami karantino metu, restruktūrizaci-jos fondas ir kt. Turėkime galvoje, kad dabar reikės rasti sutarimą, kokį norą iš jų įgyvendinti.“ VLK Ekonomikos departamento direk-torė S. Adamkevičiūtė pakartojo, kad ištekliai yra riboti, siekiama įgyvendinti jau tuos priimtus sprendimus: „Rezervinių vaistų sąrašas kasmet peržiūrimas ir pradedami kompensuoti nauji vaistai. Senokai buvo tokių metų, kad esamame rezerviniame sąra-še nebūtų kompensuojami. Deja, ištekliai yra riboti, pirmiausia užtikriname tai, kas jau yra įgy-vendinta, o jei lieka lėšų – galime plėtoti naujas paslaugas, dar kartą didinti įkainius ar kom-pensuoti naujus vaistus.“ Seimo narė Jurgita Sejonienė norėjo pasitikslinti, kaip bus skirstomos 71  proc. skirtos lėšos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms.

S.  Adamkevičiūtė priminė, kad Seimas patvirtina PSDF biudže-tą, po to PSD taryba peržiūri ir patikslina, kam ir kiek bus ski-riama vienai ar kitai priemonei bei paslaugoms: „Anksčiau už šią tarybą pasakyti, kaip bus skirstoma, negalime, tačiau yra numatyti strateginiai tikslai: pir-minei priežiūrai tektų ne mažiau kaip 19–20  proc. Bet šis klausi-mas yra ankstyvas, nes paaiškės tik kitų metų pradžioje, kai bus patvirtintas ir žinomas bendras PSDF biudžetas.“ Seimo narys Zenonas Streikus manantis, kad reabilitacijai skirtos būsimos lėšos yra per mažos, jas reiktų didinti.

K o m i t e t o n a r ė s P a u l ė Kuzmickienė, Morgana Danielė t iks l inosi apie prevencinių sveikatos programų, taip pat dėl medikų atlyginimų dirbant COVID-19 sąlygomis kėlimo galimybes. VLK priminė, kad COVID-19 pandemijos sąlygomis dirbantiems medikams iš PSDF rezervo skirta 10  mln. eurų. Kas mėnesį tam skiriama po 5–6  mln. eurų. Prevencinėms sveikatos programoms lėšų užtenk a, papi ldomos lėšos numatytos prevencinių pro-gramų plėtrai (tokių kaip ŽVP atlikimo skystoje terpėje ir kt.).

Komitetas priėmė sprendimą 2021 m. PSDF biudžeto projektą grąžinti iniciatoriams patobu-linti. Vertinant 2021  m. PSDF biudžeto projektu numatytas išlaidas ir realias 2020  m. PSDF biudžeto išlaidas, akivaizdu, kad išlaidos beveik nedidėja ir neatitinka kitų metų poreikių. Tam komiteto nariai (vienam  – A. Verygai – susilaikius) pritarė.

„gydytojų žinių“ informacija

žinios 6L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 1 7 ( 3 3 )gydytojų

šiaulių apygardos prokura-tūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras artūras Karpalovas priėmė sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje įtarimai dėl stambaus masto korupcinių nusikalstamų veikų pareikšti juridiniam asme-niui – farmacijos bendrovei ir 11 fizinių asmenų. Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro nuomone, pareigūnai surinko pakankamai duomenų, pagrin-džiančių įtariamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikals-tamų veikų padarymo.

LGS baudžiamųjų byLų advokato kriStupo ašmio komentaraS

koruPcijoS FarmacijoS ir Gydytojų veikLoSevienas didžiausių ikiteisminių tyrimų keliauja į teismą

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta nusikalstama korupcinė schema, kurioje, įtariama, dalyva-vo farmacijos kompanijos atstovai ir įvairių šalies gydymo įstaigų gydytojai. Įtariama, kad 12 šios farmacijos įmonės darbuotojų veikė organizuotoje grupėje. Dalis šios grupės narių – bendrovės vadybininkės – galimai susitarda-vo su savo aptarnaujamų Lietuvos miestų ir rajonų gydymo įstaigų gydytojais, kad jie už neteisėtą atlygį rekomenduotų pacientams įsigyti, o vėliau suleistų būtent jų įmonės platinamus produktus.

Baigtoje byloje juridiniam

asmeniui – farmacijos bendrovei yra pareikšti įtarimai dėl papir-kimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. 7 farmacijos bendro-vės atstovams pareikšti įtarimai dėl papirkimo bei daliai jų – dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, 4 gydytojams – pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo.

Atl iek ant tyr imą apk laus-ta daugiau nei 1100 asmenų ir surinkta duomenų, kad gydy-tojams papirkti nuo 2014 metų iki 2015 metų pradžios kyšiams įmonė galėjo skirti daugiau kaip 74 tūkstančių eurų. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) far-

macijos bendrovei yra pateikusi ieškinį didesnei nei 39 tūkst. eurų sumai.

Ikiteisminis tyrimas jau anks-čiau baigtas 80 gydytojų ir 5 farmacijos bendrovės darbuo-tojams, kuriems pripažinus kal-tę, jų atžvilgiu priimti procesi-niai sprendimai. Kyšių sumos konfiskuotos, skirtos įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat skirtos baudos. Šioje byloje proceso dalyviai jau yra sumokėję dau-giau kaip 100 tūkst. eurų, kuriais papildytas valstybės biudžetas.

Pagal www.prokuraturos.lt

Ikiteisminiame tyrime pranešimai apie įtarimą buvo pateikti eilei gydytojų chirurgų, ortope-dų-traumatologų. Atsižvelgiant į tyrimo surink-tus duomenis dėl nereglamentuoto farmacijos įmonės ir gydytojų tarpininkavimo veiklos, bei į tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta nei vieno paciento, pateikusio nusiskundimų dėl nekvali-fikuotai suteiktos medicininės paslaugos, esant

asmenų, vertų pasitikėjimo prašymams, Lietuvos gydytojų sąjungos atstovauti gydytojai buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Netinkamai apskaitytas farmacijos bendrovės lėšas pervedus į valstybės biudžetą, baudžiamieji procesai buvo nedelsiant nutraukti, taip išvengiant teisminio bylų nagrinėjimo.

lietuvos mokslų akademija (lma) paskelbė laisvas lma tikrųjų narių vietas, iškelti ir įregistruoti kandidatai pagal lma mokslų 5 skyrius ir specia-lybes. LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje į bioche-mijos vieną vietą VU Senatas ir akademikas Kęstutis Sasnauskas iškėlė VU Gyvybės mokslų centro profesorę Aureliją Žvirblienę. Į fundamentinės medicinos vieną vietą pretenduoja du kandida-

akademikų GretoSe GauSėS ir medikų

tai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriai Remigijus Žaliūnas, Henrikas Žilinskas, Vidmantas Bižokas, Antanas Sederavičius, Antanas Praškevičius, Limas Kupčinskas, Vi lmantė Borutaitė ir Daiva Rastenytė kandidate į LMA tikruo-sius narius pasiūlė LSMU profeso-rę Vaivą Lesauskaitę. Akademikė Zita Aušrelė Kučinskienė kandi-datu į būsimus akademikus iškėlė VU Medicinos fakulteto dekaną

profesorių Algirdą Utkų. Iki gruo-džio 19 d. LMA tiki gauti atsiliepi-mų ir pasiūlymų dėl pateiktų kan-didatų į būsimus LMA tikruosius narius. LMA Prezidiumas priims galutinį sprendimą, o gruodžio pabaigoje vyksiančiame visuo-tiniame LMA narių susirinkime šie LMA Prezidiumo paskelbti kandidatai bus priimti į tikruosius LMA narius.

„gydytojų žinių“ informacija

žinios 7L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 1 7 ( 3 3 )gydytojų

Seime norima įsteigti dar vieną  – ateities  – komitetą. „Poreikį sudaryti Ateities komi-tetą paskatino siekis koordinuoti Lietuvos ilgalaikės vizijos rengi-mo procesą, vykdyti ilgalaikių pažangos strategijų įgyvendi-

Gal pravartu steigti susitaikymo ar garo nuleidimo komitetą?

nimo kontrolę, nagrinėti Seimo kompetencijai priklausančius svarbiausius valstybės pažangos idėjų klausimus, teikti Seimui išvadas ir pasiūlymus dėl valsty-bės raidos procesų, prioritetų ir vertybių“,  – sakoma dokumento

aiškinamajame rašte. Siūlomą projektą parlamentarams pateikė Seimo narys Andrius Vyšniauskas. Pasak jo, iniciatyva kurti Ateities komitetą kilo 1986  m. Suomijos parlamente, vyko ilgos diskusijos ir po keleto metų Suomijos parla-

mentas priėmė Ateities komiteto įsteigimo visą dokumentaciją. Tai – komitetas, kuriame bando-ma atsispirti nuo kasdienybės aktualijų ir šiek tiek pažvelgti į horizontą, į perspektyvą. Ateities

Nukelta į p. 8

tęsiantis CoVid-19 pandemi-jai, vis aktualesnis tampa klau-simas, ar susiformuoja imuni-tetas persirgus koronaviruso infekcija ir kiek ilgai ji trunka. Pasak VU Gyvybės mokslų cen-tro (GMC) profesorės Aurelijos Žvirblienės, oficialios instituci-jos, tokios kaip PSO, laikosi nuo-monės, kad kol kas nepakanka mokslinių duomenų tvirtinti, jog teigiamas serologinio tyrimo rezultatas rodo įgytą atsparumą. Nes buvo aprašyta keletas atvejų, kai persirgę žmonės užsikrėtė dar kartą. Vis dėlto tai gana reti atve-jai, nors pasaulyje jau persirgo milijonai žmonių. Tikėtina, kad jų rizika užsikrėsti virusu mažesnė nei tų, kurie nepersirgo. VU GMC mokslininkai nusprendė patys šiuos duomenis patikrinti. Prof. A.  Žvirblienės teigimu, atlikus SARS-COV-2 infekcija persirgusių asmenų kraujo tyrimus vienoje Nemenčinės įmonėje paaiškėjo, kad antikūnai vis dėlto greitai neišnyksta, jie išlieka pusmetį. Mokslininkės teigimu, per infek-cijos protrūkį šioje Nemenčinės įmonėje balandį dauguma dar-buotojų buvo ištirti molekuliniu būdu. Jie tiksliai žinojo, ar buvo užsikrėtę virusu, ar ne. Vieni užsi-krėtusiųjų nejautė jokių simpto-mų, kiti sirgo sunkiai ir net gydėsi ligoninėje. Atlikę serologinius tyrimus praėjus 2 mėnesiams nuo protrūkio nustatėme, kad daugu-ma persirgusiųjų turi antikūnų prieš virusą – net ir tie, kurie sirgo labai lengvai arba nejautė jokių simptomų. Profesorė priminė, kad buvo sutarę su įmonės vadovy-be, jog po kelių mėnesių tyrimą pakartos. Norėta sužinoti, ar ilgai antikūnai išlieka, nes mokslinėje

literatūroje duomenys apie tai gana prieštaringi. Tyrimai atlik-ti po 6  mėnesių nuo protrūkio. Paaiškėjo, kad visi, kurie turėjo antikūnų birželį, tebeturėjo ir dabar. Tai rodo, kad antikūnai taip greitai neišnyksta. Buvo ištirta 100 žmonių, iš jų du trečdaliai turėjo antikūnų. Net ir tie, kurie sirgo sunkiai, jau seniai nebeturi viruso. Tai įdomus mokslinis fak-tas, kuris liudija, koks neįprastas šis virusas ir kaip keistai veikia mūsų imuninę sistemą. Šiam virusui negalioja gerai žinomos taisyklės. Tyrime dalyvavo ne tik tie, kurie persirgo, bet ir tie, kurie nejautė jokių simptomų, o jų molekulinis testas pavasarį buvo neigiamas. Serologinis testas dar kartą patvirtino, kad šie žmonės tikrai neužsikrėtė ir nepersirgo, nors kai kurie dirbo kartu su užsikrėtusiaisiais. Ar antikūnų buvimas rodo atsparumą virusui? Tai labai svarbus klausimas, kuris rūpi daugeliui. Ypač dabar, kai pandemija smogė Lietuvai kur kas stipriau nei pavasarį. Tenka priminti, jog imunitetas nėra tik antikūnai. Svarbus ir ląstelinis atsakas  – limfocitai, kurių akty-vumą sunku išmatuoti. Dar sun-kiau išmatuoti, ar susidaro imu-ninės atminties ląstelės, nes jos yra neaktyvios ir pradeda veikti tik tada, kai susiduria su virusu pakartotinai  – atsparumą lemia daugybė veiksnių. Prof. Aurelija Žvirblienė mano, kad antikūnų susidarymas ir jų išlikimas tokį ilgą laiką – pusę metų – yra gana svarbus imuniteto rodiklis. Tai teikia vilties, kad mūsų imuninė sistema nėra tokia jau bejėgė prieš šį virusą.

„Kovai su COVID-19 yra du svar-

būs ginklai  – skiepai ir vaistai. Kuriant skiepus imamas nepavo-jingas virusas, dažniausiai adeno-virusas, ir į jį klonuojamas koro-naviruso gabalėlis. Tokiai vakcinai įėjus į žmogaus ląstelę įsijungia genetinės sistemos, ir žmogaus kūno ląstelės pradeda gamin-ti antikūnus prieš tą baltymo iš koronaviruso gabalėlį. Tie antikū-nai vadinami neutralizuojančiais, nes neutralizuoja į organizmą patenkančius koronavirusus. Tie po vakcinacijos atsiradę antikūnai turi būti gana stabilūs, kad pats žmogaus organizmas jų nesuskal-dytų. Vakcina turi būti efektyvi, kad jos nereikėtų leistis kiekvieną mėnesį, imunitetą nuo COVID-19 įgytume metams ar dvejiems. Svarbiausia  – vakcina turi būti saugi“, – žiniasklaidai teigė akade-mikas Vladas Algirdas Bumelis. Jis sakė, kad „Biotechpharma“, ben-dradarbiaudama su Šveicarijos įmone „Memo Therapeutic AG“, kuria technologijas, skirtas SARS-COV-2 neutralizuojančių antikūnų gamybai. V.  A.  Bumelis praneši-me žiniasklaidai teigė, kad, esant teigiamiems klinikinių tyrimų rezultatams, „Biotechpharmoje“ pagaminti antikūnai rinką pasieks kitąmet. „Biotechpharma“ daro kitką. Mes nesuleidžiame svei-kam žmogui to adenoviruso su gabalėliu COVID-19, mes iškart darome antikūną, ir jį suleidžiame COVID-19 užsikrėtusiam žmogui. Antikūnai neutralizatoriai suranda tas COVID-19 virusines daleles ir meta jas iš organizmo. Tuomet koronavirusas neturi galimybių įsiterpti į žmogaus genomą, ląs-teles ir viską sugadinti. Dabartiniu metu taikoma terapija, kai paima-ma COVID-19 persirgusių žmonių

kraujo plazmos, nes joje jau yra antikūnų prieš COVID-19, sulei-džiama ligoniui, ir tie antikūnai bando tas koronaviruso ląste-les sugauti, o jas sugavę meta lauk. Tie antikūnai jau yra vais-tas. Mūsų kuriamų vaistų princi-pas – ši dabartiniu laiku taikoma terapija. „Biotechpharma“ turi technologijas tiems dirbtiniams antikūnams gaminti, ir dideliam jų kiekiui. Užsikrėtusiųjų korona-virusu yra ir bus. Per pastaruo-sius du dešimtmečius biologiniai vaistai sukėlė revoliuciją daugelio ligų gydyme. Pasaulyje yra daug antivirusinių vaistų, bet iš esmės nė vienas COVID-19 nenaikina 100 proc.“, – pasakojo akademikas V. A. Bumelis. Jo pastebėjimu, tas COVID-19 virusas greitai nedings, bent 2–3  metus tikrai cirkuliuos. Anot jo, su šveicarais susitarėme, kad Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija turės pirmumą tuos vaistus įsigyti ir naudoti. „Bet gi žinote tas peripetijas, kurios vyks-ta Lietuvoje: įvairūs viešųjų pirki-mų konkursai ir kt. Manau, kad jei tikrai parodysime, kad tas vaistas yra puikus, padeda išsaugoti žmo-nių gyvybes, tie visi biurokratiniai dalykai gal bus paprastesni, o gal ir sudėtingesni. Bet nenoriu tomis spekuliacijomis užsiimti. Dirbame su rimta Šveicarijos bendrove, kuri turi supratimą apie fundamenti-nį mokslą. „Biotechpharma“ turi supratimą apie taikomąjį mokslą ir yra įvaldžiusi šiuolaikines bio-technologijas. Tokia dviejų ben-drovių simbiozė nuteikia pozity-viai. Baziniai mūsų susitarimai irgi geri. Nematau problemų, kodėl nebūtų galima sparčiai judėti į priekį“,  – įsitikinęs akademikas V. A. Bumelis.

„gydytojų žinių“ informacija

vaistai nuo viruso kuriami ir Lietuvoje

žinios 8L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 1 7 ( 3 3 )gydytojų

Atkelta iš p. 7

VšĮ Mažeikių ligoninė prie savo komandos kviečia prisijungti:

gydytoją akušerį-ginekologą; gydytoją neurologą; gydytoją psichiatrą; gydytoją chirurgą; gydytoją gastroenterologą; fizinės medicinos ir

reabilitacijos gydytoją;

gydytoją anesteziologą-reanimatologą;

gydytoją otorinolaringologą; vaikų ligų gydytoją; vidaus ligų gydytoją; gydytoją radiologą,

echoskopuotoją;

radiologijos technologą; bendrosios praktikos

slaugytojus.

• Darbas gydytojo neurologo, gydytojo chirurgo, akušerio-ginekologo pareigose – ne mažiau nei 1 etato krūviu ir budėjimuose, konsultacijų padalinyje.

• Darbas gydytojo psichiatro pareigose – ne mažesniu nei 1 etato krūviu Psichiatrijos skyriuje ir Psichosocialinės reabilitacijos poskyryje.

• Gydytojui gastroenterologui siūlomas darbas planinėms ambulatrorinėms konsultacijoms, konsultacijų pada-linyje.

• Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui siūlomas darbas Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje ne mažesniu nei 1 etato krūviu.

• Vaikų ligų gydytojui siūlomas darbas ne mažesniu nei 1 etato krūviu. • Gydytojui anesteziologui-reanimatologui siūlomas darbas reanimacijoje ir operacinėje ne mažesniu nei 1,0 eta-

to krūviu arba tik budėjimuose. • Vidaus ligų gydytojui siūlomas darbas vidaus ligų skyriuje arba slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje; taip pat

priėmimo-skubiosios pagalbos ir konsultacijų skyriuje. • Gydytojui otorinolaringologui siūlomas darbas ambulatoriniame padalinyje ir stacionare ne mažesniu nei 1 eta-

to krūviu. • Gydytojui radiologui (echoskopuotojui) siūlomas darbas ambulatoriniame padalinyje ne mažiau nei 1 etato krūviu. • Radiologijos technologui siūlomas darbas ne mažesniu nei 1 etato krūviu. • Bendrosios praktikos slaugytojams siūlomas darbas stacionaro skyriuose ne mažesniu, nei 1 etato krūviu.

Mažiausias gydytojo pareiginės algos dydis – nuo 1518 Eur, priklauso nuo atliekamų darbų masto, darbo inten-syvumo ir (ar) papildomų darbų atlikimo. Visos darbo vietos aprūpintos modernia medicinine įranga ir aparatūra, galimas lankstus darbo grafikas.

Mažiausias bendrosios praktikos slaugytojo, radiologijos technologo pareiginės algos dydis – nuo 1025 Eur, priklauso nuo atliekamų darbų masto, darbo intensyvumo ir (ar) papildomų darbų atlikimo.

Vykstantiems į darbą iš kito rajono galimybė kompensuoti vykimo į (iš) darbo išlaidas.

Dėl smulkesnės informacijos kreiptis tel.: 8-443 98303, 8-443 98305 arba el. paštu personalas@mazeikiuligonine.lt

komitetų visame pasaulyje atsi-randa vis daugiau, ir Lietuvos parlamentas galėtų prisijungti.

„Šiandien siūlome ne tik sekti Suomijos pavyzdžiu, bet ir spręsti tam tikrus labai konkrečius mūsų valstybės iššūkius, kurie susiję su strateginiu planavimu. Ateities komitetas galėtų imtis tokių labai svarbių dalių, kaip rengti ir svarstyti mūsų visuomenėje ir valstybėje svarbius ateities raidos scenarijus ir modelius, inovacijų ir technologinės pažangos plė-tros klausimus, svarstyti ir teikti rekomendacijas dėl valstybės strateginio planavimo, ypač viso-kių dokumentų hierarchijos, jų kiekio, tam tikro apibendrinimo, jeigu reikia, ir, be abejo, vykdyti tų strategijų parlamentinę kon-trolę ir priežiūrą. Tai labai svarbu, nes dažnai girdime, kad Lietuvoje turime labai daug strategijų, labai daug dokumentų, bet nesuge-bame jų įgyvendinti. Tad Ateities komitetas galėtų būti būtent tas komitetas, kuris galėtų pažvelgti į šį klausimą labai sistemiškai. Ateities komitetas veiktų skėtiniu principu kaip ir Europos reikalų komitetas, jam galėtų priklausyti parlamentarai, priklausantys ir kitiems komitetams. Toks lūkes-tis ir rekomendacija būtų, kad Ateities komitete galėtų daly-vauti frakcijų vadovybių žmonės, pirmininkai, pavaduotojai ir kt., nes tai apima gana daug sričių, lygiai taip pat kaip ir Europos reikalų komitetas“, – įsitikinęs par-

lamentaras Audrius Vyšniauskas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjun-gos frakcijos narys parlamentaras Giedrius Surplys priminė, kad nueinanti Vyriausybė yra patvir-tinusi Nacionalinę pažangos pro-gramą, pakeliui prie patvirtinimo Bendrasis Lietuvos teritorijos pla-nas. „Tai yra strateginiai dokumen-tai, kurie žvelgia į dešimties, kar-tais ir 30 metų, jei kalbėtume apie Klimato kaitos strategiją, pers-pektyvą. Mano klausimas būtų, kaip jūs įsivaizduojate, kas bus svarstoma tame Ateities komitete ir kaip koreliuos tie svarstymai su jau priimtais strateginiais doku-mentais? Ar tie strateginiai doku-mentai bus peržiūrimi ir keičiami? Tai pirmas klausimas. Antrasis – aš matyčiau šio komiteto funkcijas tokias trumpalaikiškesnes  – tie-siog yra per tolimas, kad spėtų su taktiniais sprendimais, kurie reikalingi šiame Seime“,  – taip apie naujo papildomo komiteto steigimo perspektyvą manantis Seimo narys G. Surplys. „Aš norė-čiau pabrėžti, kad šito komite-to funkcija yra atsispirti nuo tų kasdienybės taktinių dalykų ir pažvelgti į perspektyvą, nes jeigu svarstome bet kokią strategiją, mes turime matyti perspektyvą. Dėl Vyriausybės lygio dokumentų kaip Pažangos strategija, kurią pradėjome kurti esant Andriaus Kubiliaus Vyriausybei, – jeigu nori-me būti tikslūs, tai Vyriausybės dokumentai yra Vyriausybės reika-las. Be abejo, šitas komitetas galė-tų apsvarstyti, turėtų ganėtinai daug svarstymų, turėtų savo tam

tikrus pasiūlymus. Jei komitetas ras gerą santykį su Vyriausybe, Vyriausybės Pažangos strategiją kuruojančiomis institucijomis, galbūt atsiras sinertija. Kiekviena ministerija turi krūvą visokiausių savų strategijų strategijyčių, ir visa tai galbūt galima sudėti į viena. Parlamentas tam yra pui-kiausia vieta“, – į klausimus atsakė A.  Vyšniauskas. Parlamentaras M. Lingė mano, kad tai iš tikrųjų labai sveikintinas sprendimas. „Tikiuosi, tai taps ir atskaitos taš-ku, istoriniu tašku, kuris leis lygin-ti buvusią kadenciją su šia mūsų kadencija, kad daugiau dėmesio bus skiriama ne politinei arche-ologijai (tirti vieniems kitus už praeitį), o daugiau dėmesio tokiai politinei futurologijai, daugiau kalbėti apie ateitį, apie ilgalaikius projektus, apie mūsų šalies vys-tymąsi. Ir kalbėjimą ne mąstant kadencijomis, ne trumpalaikiais vienetais matuojant, bet suge-bant pažiūrėti į mūsų Lietuvos ateitį kelis dešimtmečius į priekį ir tai daryti ne technokratiniu lygmeniu, ne galbūt apsiribojant vien Vyriausybės lygmeniu, kai valdančiosios, vienos kokios nors daugumos pažangos strategi-jos kūrėjai patvirtina ir numato kryptį, bet daugiau įtraukiant ir opozicijoje veikiančių, plates-nio spektro politinių jėgų“,  – įsi-tikinęs Seimo narys M.  Lingė. Parlamentaras G.  Surplys sakė, kad vis dėlto jis kalbės prieš šį projektą. „Pagalvokime, turime Lietuvos prezidento iniciatyvą „Gerovės valstybė“, turime „Žalios

Lietuvos“ susitarimą, memoran-dumą dėl savivaldybių stiprini-mo, turime ir šio Seimo patvir-tintą Bendrojo plano koncepciją, turime Nacionalinę pažangos programą ir visus planus, kur esa-me gana detaliai jau dešimtims metų į priekį nusimatę, ką darysi-me. Tai buvo padaryta diskutuo-jant su visomis suinteresuotomis visuomenės grupėmis. Apie ką mes galime diskutuoti? Galbūt galime diskutuoti apie Lietuvos įsipareigojimus kovai už klimato kaitą nuo 2020 iki 2050 metų. Bet tai irgi jau padaryta ir aprašyta. Kad tai netaptų tiesiog tokiu eli-tiniu, kaip čia pasakyti, Chathom House veik iančiu k lubu, kur susirinksime tiesiog pasėdėti ir pasvajoti apie ateitį. Matydamas tai, kas vyksta Seime pirmomis jo darbo dienomis, aš galbūt labiau pasiūlyčiau pagalvoti apie kokį nors susitaikymo komitetą arba garo nuleidimo komitetą, o apie ateitį pakalbėti tik po to, kai išmoksime gerbti opoziciją, išmoksime gražiai dirbti ir tikrai ramiu balsu pasikalbėti ne tik apie labai tolimą ateitį, kurios galbūt ir nesulauksime, bet ir apie tai, ko žmonės laukia iš mūsų per ketverius metus. Bijau, kad tai bus dar vienas komitetas, kuris baigsis, jo ateitis baigsis kartu su šia kadencija. Kokie gi bus įsipareigojimai naujai išrink-to Seimo, kuris galbūt ateis ir vėl viską, kas buvo priimta per šiuos ketverius metus, nutrins?“  – įsi-tikinęs parlamentaras G. Surplys.

„gydytojų žinių“ informacija

m_2508114150085657422_part_a1a0cbe49f484m_2508114150085657422_part_a69c650fbd3a4m_2508114150085657422_part_8ecbfbe2c66a4