1

LIETUVOS GYDYTOJŲ SĄJUNGOSd v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s informacinis leidinys Nr. 2020-13 (29)

E l . p a š t a s i n f o @ l g s . l t

2020

m. r

ugsė

jo 3

0 d.

žinios13GYDYTOJŲ

Mūsų finansinė situacija gerėja . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2, 3

Reiktų pasidžiaugti, kad šalis palankiai vertinama . . . . . . . . . . . . . 3, 4

Smegenų ir kompiuterio sąsaja . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5, 6

Mokslininkų nuomonės apie pandemiją . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6, 7

Profesinis tapatumas šiandien ir rytoj . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7, 8

Sutartis bus naudinga ir gydytojams, ir pacientams . . . . . . . . . . . . . 9

Atminties klodus praskleidus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10

Kol kas naujovės ne visada pasiteisina . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10, 11

Jaunųjų mokslininkų darbai netolimos medicinos ateičiai . . . . . . 11

žinios 2L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 1 3 ( 2 9 )GYDYTOJŲ

Nukelta į p. 3

Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje SAM ir VLK pateikė informaciją apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų šių metų pirmojo pus-mečio finansinius rodiklius. Komiteto posėdžio dalyviams VLK Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė priminė, kad šioje apžvalgoje nėra Klaipėdos jūrininkų ligoni-nės rodiklių, nes ši gydymo įstai-ga buvo paveikta kibernetinės atakos. Per ją pažeisti ligoninės serveriai. Tad rezultatai kol kas

yra tarpiniai. S. Adamkevičiūtė abejojanti, kad šios klaipėdie-čių gydymo įstaigos duomenys reikšmingai pateiktų tarpinius rezultatus, kurie yra gerėjantys. VLK Ekonomikos departamento direktorė sakė, kad ASPĮ pajamos sudarė 813 mln. eurų ir padidėjo 10 proc. (tai yra 78 mln. eurų). Anot jos, sparčiausiai augo darbo užmokesčio ir socialinio draudi-mo sąnaudos. Sąnaudos darbo užmokesčiui augo visose grupė-se, bet augimo procentai yra skir-tingi. „Matome, kad universiteto ligoninėse augimas buvo 22 proc. Didžiausias buvo GMP darbo užmokesčio sąnaudų augimas – 33 proc., slaugos ligoninėse jis buvo 29 proc. Bendras rezul-tatas gerėja. 85 gydymo įstaigos praėjusių metų pirmąjį pusmetį baigė su neigiamu finansiniu rezultatu, o šių metų pirmojo pusmečio neigiamą rezultatą turi tik 51 gydymo įstaiga. Žiūrint į atskiras grupes regionų ligoninių grupėje, rajonų gydymo įstaigų, slaugos ligoninių grupėje pereitų metų pusmetį buvo neigiamas rezultatas, o šį pusmetį rezultatai yra teigiami, išskyrus GMP stočių.

Mūsų finansinė situacija gerėjaUniversitetų ligoninių grupėje

pernai buvo dvi įstaigos, turėju-sios neigiamą finansinį rezultatą. Neigiamą rezultatą pernai turėjo Žalgirio klinika ir Nacionalinis vėžio institutas. Dabar jų finansi-niai rezultatai teigiami. Dabar nei-giamą rezultatą turi VU ligoninės Santaros klinikos, o pernai metų jų rezultatas buvo teigiamas“, – teigė VLK Ekonomikos departa-mento vadovė S. Adamkevičiūtė. Susidariusią situaciją VU ligoninės Santaros klinikose parlamenta-rams nuotoliniu būdu aptarė jos

vadovas prof. Feliksas Jankevičius. Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio dalyviams buvo paaiš-kinta, kad Santaros klinikų finan-sinio rezultato blogėjimą lėmė papildomi priedai darbo užmo-kesčiui, nes padidėjo darbo krū-vis. 60 proc. didėjo laboratorinių tyrimų sąnaudos, 7 kartus dau-giau sąnaudų išleista dezinfekci-niams tirpalams. Kitos sąnaudos augo 21 proc. Papildomi pirkimai, susiję su COVID-19, klinikoms kol kas nebuvo finansuoti. Pasak S. Adamkevičiūtės, jie klinikoms netrukus bus finansuoti. Tad, anot jos, finansinis rezultatas ateityje turėtų pagerėti. Taip manantis ir VU ligoninės Santaros klini-kų vadovas. S. Adamkevičiūtė pastebėjo, kad finansinė situacija pagerėjo respublikinių ligoninių grupėje. Pernai neigiamą finansinį rezultatą turėjo 4 respublikinės ligoninės. Šiemet tokia liko vie-nintelė Respublikinė Klaipėdos ligoninė, bet šios gydymo įstaigos neigiamas rezultatas nėra bloges-nis nei buvo prieš metus.

Pernai metų pirmąjį pusmetį neigiamų finansinių rezultatų turėjo 7 regioninės ligoninės.

Pasak S. Adamkevičiūtės, dabar visos jos turi teigiamą finansinį rezultatą. Pagerėjo situacija ir rajonų ligoninių grupėje. Pernai pirmąjį pusmetį nuostolingos buvo 27 gydymo įstaigos, šiemet liko tik devynios tokios gydymo įstaigos. Šiemet liko viena slau-gos ligoninė, turinti neigiamą rezultatą. Pernai šių ligoninių grupėje buvo 6 su minusiniu dar-bo rezultatu. Poliklinikų grupėje prieš metus nebuvo nė vienos, turėjusios neigiamą finansinį rezultatą. Dabar yra 4, bet, pasak

S. Adamkevičiūtės, neigiamas finansinis rezultatas yra labai neženklus – nuo 0,1 proc. iki 4 proc. įstaigų pajamų. Pirminės sveikatos priežiūros centrų gru-pėje pernai pirmąjį pusmetį 30 gydymo įstaigų turėjo neigiamą finansinį rezultatą, šiemet tik 25. VLK Ekonomikos departa-mento vadovė pastebėjo, kad kone trečdaliu išaugo finansiniai įsipareigojimai – padidėjo net 27 proc. „Reikia pasakyti, kad pajamos augo sparčiau negu išlaidos, todėl nors dėl karanti-no PSDF neteko dalies pajamų, gydymo įstaigoms vis tiek buvo mokama viena dvyliktoji sutarti-nės sumos. Gydymo įstaigoms, turėjusioms viršplaninių pas-laugų, buvo garantuota už jas atskirai apmokėti. Be iš PSDF gautų pajamų, gydymo įstaigos gavo finansavimą iš valstybės bei savivaldybių biudžetų. Taip pat jos gauna tarptautinių orga-nizacijų, užsienio valstybių ir ES paramą. S. Adamkevičiūtė priminė, kad gydymo įstaigos dar gavo 18 mln. eurų pajamų iš mokamų paslaugų, 31 mln. eurų – iš k itų šaltinių, tokių

kaip gyventojų skiriami 2 proc. ligoninėms ar juridinių asmenų parama. Jos manymu, situacija dar labiau gerės, nes SAM įsi-pareigojo karantino išlaidoms finansuoti paskirti papildomus 14 mln. eurų.

SAM Strateginio planavimo i r va ldymo sk yr iaus vedėja Raimonda Janonienė nuotoliniu ryšiu parlamentarams pareiškė, kad jau surinkta visa gydymo įstaigų informacija apie patir-tas išlaidas, įsigyjant asmens apsaugos priemones, medicinos

įrangą ar kitas reikmes kovai su COVID-19. „Įstaigoms, kurios buvo priešakinėse fronto linijose, vadinamosioms „covidinėms“ ligoninėms, įstaigoms, kurios talkino teikiant šias paslaugas, taip pat įstaigoms, kurios teikė karščiavimo klinikų paslaugas arba GMP, bus kompensuojamos visos jų deklaruotos patirtos išlai-dos. Jau rengiamos sutartys ir netrukus finansinis mechanizmas pasileis. Vyriausybė nutarimu yra paskyrusi lėšas, reikalingas šių įstaigų patirtiems nuostoliams finansuoti. Kalbant apie VU ligo-ninės Santaros klinikas, 3,8 mln. eurų turėtų pasiekti už jų patirtas išlaidas, perkant įvairias prie-mones“, – priminė R. Janonienė. S. Adamkevičiūtės teigimu, ben-dras finansinių rodiklių supras-tėjimas stebimas GMP stočių grupėje. Pernai pirmąjį pusmetį neigiamų finansinių rezultatų turėjo 8 GMP stotys, o šiemet jų jau yra 10, tačiau neigiamas rezultatas nėra didelis ar ženklus. Išsiskiria tik Vilniaus GMP stotis. VLK Ekonomikos departamento

žinios 3L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 1 3 ( 2 9 )GYDYTOJŲ

Atkelta iš p. 2

Nukelta į p. 4

Europos Komisija pateikė ES šalių ataskaitas. Jose yra patei-kiamas Komisijos vertinimas, kaip šalys įgyvendina joms 2019 m. skirtas Tarybos rekomendacijas. EK ataskaitoje pažymėta, kad Lietuva, įgyvendindama praėju-sių metų Tarybos rekomendaci-jas, padarė pažangą. Sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga, Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pristatydamas šalies ataskaitą Lietuvai 2020 m., pastebėjo: „Mes dažnai nuskęs-tame savo vidiniuose pykčiuose, intrigose bei nelabai racionaliose diskusijose ir nesugebame pasi-džiaugti. Galime pasidžiaugti, kad Lietuva tarptautiniame kon-tekste yra matoma, vertinama. Tie darbai, kuriuos padarome, verti-nami tikrai gerai, turime rezulta-tų, kuriais galime pasidžiaugti.“ Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė parlamenta-rams sakė, kad EK šalies ataskai-toje paminėti aktualūs sveika-tos apsaugos politikos aspektai, šiuo metu mūsų šalyje vykdomi pokyčiai, kaip Lietuvą mato EK. „Ataskaitoje buvo paminėti svar-biausi mūsų sveikatos apsaugos aspektai. Tai – bendri sveikatos rodikliai, intencijos mažinti alko-holio ir tabako vartojimą, svei-

vadovė pastebėjo, kad GMP sto-čių neigiamą finansinį rezultatą lėmė augančios kitos sąnaudos. Du kartus padidėjo medicinos reikmenų sąnaudos, devynis kar-tus dezinfekcinių tirpalų ir kt. sąnaudos. Transportavimo sąnau-dos išaugo net 11 proc., palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Komiteto posėdyje papildo-mus klausimus pateikė rajoni-nėms ligoninėms atstovaujantis V. Sudaris, taip pat parlamenta-rai R. Martinėlis, A. Vinkus, prof. A.  Kirkutis ir kt. Komiteto nariui A. Matului užkliuvo tai, kad, kaip rodo pusmečio finansinės veiklos ataskaita, toliau didėja atskirtis tarp didžiųjų ir mažųjų ligoni-

nių darbo užmokesčio fondo: „Universitetinėms ir respubliki-nėms ligoninėms darbo užmo-kesčiui skirta 280 mln. eurų, suma augo 22 proc., visoms kitoms gydymo įstaigoms – regionų, rajonų ligoninių ir poliklinikoms – skirta suma darbo užmokesčiui sudaro apie 150 mln. eurų ir augo 12 proc. Kaip kitos ligoninės galė-jo pakelti darbo užmokestį tokiu pat procentu, kaip nurodė SAM, jeigu akivaizdu, kad jiems darbo užmokesčio fondas augo dvi-gubai mažiau?“ Į Seimo nario pateiktą klausimą atsakė sveika-tos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė: „Visi finansininkai pasakytų, kad apie konkrečios įstaigos finansinę būklę spręsti iš pusmečio rezultatų būtų netiks-

linga. Kalbėdami apie pirmąjį pusmetį, turėtume suprasti, kad gydymo įstaigos dirbo labai skir-tingai: vienos dirbo labai inten-syviai, turėjo didžiulius pacientų srautus, turėjo mokėti priedus už viršvalandžius slaugytojams ir medikams. Kitos gydymo įstaigos dirbo mažesniu pajėgumu. Tai atsispindi ir finansiniame rezul-tate“.

Komiteto posėdžio dalyviams S. Adamkevičiūtė pateikė išvadas. Anot jos, viešųjų ASPĮ pajamos šių metų pirmą pusmetį augo sparčiau nei sąnaudos. Pajamų augimą daugiausiai (beveik 12 proc.) lėmė padidėjusios pajamos iš PSDF. Tai turėjo įtakos ASPĮ finansinio rezultato gerėjimui. Sparčiausiai augo darbo užmo-

kesčio ir socialinio draudimo sąnaudos – 14,3 proc. Viešųjų ASPĮ pirmojo pusmečio sumi-nis finansinis rezultatas teigia-mas, lyginant su 2019 m. I pus-mečio rezultatais. Seimo narys A.  Matulas kategoriškai pareika-lavo SAM atstovų pasakyti, kaip surenkamos pajamos ir koks yra PSDF rezervas. „Pajamų planas vykdomas 94 proc. Negavome 6 proc. pajamų. Tai – 80 mln. eurų. Rezerve yra 161 mln. eurų. 10 mln. yra pagrindinė dalis, kurią skiria Vyriausybė ekstremaliai situacijai, rizikos valdyme 151 mln. eurų“, – tokius skaičius pateikė S. Adamkevičiūtė.

„Gydytojų žinių“ informacija

REIKTŲ PASIDŽIAUGTI, KAD ŠALIS PALANKIAI VERTINAMA

katos apsaugos finansavimas, paslaugų kokybė, visiems labai skaudi problema – ligoninių tin-klų pertvarka, apie kurią EK keletą metų iš eilės vis primena. Taip pat sveikatos priežiūra, kuri yra visos sveikatos sistemos pagrindas, žmogiškųjų išteklių situacija, skai-tmeninės sveikatos naudojimas ir plėtra, kuri yra visų inovaci-jų sveikatos sistemoje variklis, dabartinė demografinė problema bei ilgalaikės priežiūros paslaugų pasiūlos ir paklausos disbalan-sas. EK teiktose rekomendacijose nurodyta, kad Lietuva turi gerinti paslaugų kokybę, įperkamumą ir sistemos efektyvumą. EK mato, kad Lietuva padarė tam tikrą pažangą. Įperkamumą vertinant buvo aiškinamasi, kiek žmonės prisideda savo lėšomis mokė-dami už vaistus, odontologijos paslaugas bei kt. paslaugas, už kurias Lietuvos piliečiams tenka susimokėti. Rodiklis yra gerėjantis – ataskaitoje konstatuojama, kad padaryta pažanga. Ypač teigiamai vertinamos vaistų kompensavimo naujovės. Pastebėta, kad Lietuva įgyvendina socialiai atsakingas reformas. Teigiamai įvertintos sveikatos apsaugos viešosios politikos priemonės: visuomenės biurų veiklos plėtra ir pirminės

sveikatos priežiūros komandų papildymas gyvensenos medi-cinos ir soc. darbuotojais, svei-katos technologijų vertinimo tobulinimo iniciatyvos ir būtent sveikatos priežiūros pirminės grandies stiprinimas, ją organi-zuojant kitaip, plečiant nuotoli-nes paslaugas, apmokėjimą už gerus darbo rezultatus. Tai rodo bendri rodikliai, kaip gydymo ir prevencinėmis priemonėmis išvengti mirtingumo“, – komite-to posėdžio dalyviams priminė sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė. Ji taip pat supa-žindino ir su tęsiamomis sveika-tos apsaugos viešosios politikos iniciatyvomis, kurių tikslai ir yra įgyvendinant EK rekomendacijas. „Kalbant apie sveikatos struktū-rinės reformos projektus – toliau tęsiama registracijos pas specia-listus sistemos pertvarka (kuria-ma bendra sistema), svarbus yra ilgalaikės priežiūros modelio įdie-gimas, stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo konso-lidavimas bei GMP paslaugų inf-rastruktūros plėtra ir palaikymas. EK finansuojamas bandomasis projektas, skirtas skatinti šalies gydymo įstaigų partnerystę, tai-kant pažangius bendradarbiavi-mo modelius. Tai – bendradar-

biavimas įgyvendinant bendrai pasirinktas veiklas, teikiant pas-laugas pacientams, nuotolinių paslaugų plėtra, pacientų srautų pasiskirstymas bei bendradarbia-vimas priimant sprendimus žmo-giškųjų išteklių valdymo, kom-petencijų kėlimo, finansų, turto valdymo klausimais ir tariantis dėl kitų pažangių bendradarbiavimo modelių pritaikymo praktikoje. „Sveikatos sistemos vertinimo rodiklių rinkinio sudarymas“ – kitas EK finansuojamas projektas. Jo esmė – bendradarbiaujant su EK, kitų šalių bei išorės ekspertais kuriama sveikatos apsaugos sri-ties rodiklių sistema, skirta padėti priimti įrodymais grįstus viešosios politikos sprendimus bei atverti duomenis plačiąjai visuomenei. Projekto vykdymas prasideda šių metų rugsėjo mėnesį, o baig-sis kitų metų rugsėjį. Šiuo metu vykdomi ir ateities DNR projektai, kurie taip pat padės įgyvendinti EK pasiūlymus: su žmogiškojo kapitalo plėtra planuojami du projektai. 16 projektų suplanuo-ta su inovacijomis ir moksliniais tyrimais. Visas progresas šiuo metu vykdomas dėl skaitmeninės sveikatos. Ji labai yra svarbi, be

žinios 4L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 1 3 ( 2 9 )GYDYTOJŲ

Atkelta iš p. 3

jos pažanga vargu ar gali įvykti. Įgyvendinant skaitmeninę svei-katos sistemą, jau dabar visų kompensuojamųjų vaistų recep-tai išrašomi elektroniniu būdu. Įdiegta vaistų sąveikų tikrinimo sistema, kuri padeda gydyto-jams priimti sprendimus, išveng-

ti nepageidaujamų reakcijų ir gerinti pacientų sveikatą. Tai nėra vien tik administracinė priemonė. E.sveikata dabar kaupia daug duomenų ir kyla problemų, kaip juos ateityje efektyviai panaudoti. Centrinis duomenų panaudo-jimo įstatymas padės gerinti ir tikslinti duomenų analizę. Šalies ataskaitoje kalbama ir apie ilga-

laikės priežiūros organizavimą bei socialinių paslaugų integraciją. Šių metų darbus itin pakorega-vo COVID-19 situacija. Daugelį suplanuotų darbų buvo gan sun-ku įgyvendinti, nes teko greitai spręsti kitas problemas. EK ragi-na visas šalis turėti pasirengtas priemones, kaip išmokti gyventi su COVID-19 pandemija“, – prista-

tydama ataskaitą sakė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.

Komiteto nariai pateikė kai kuriuos klausimus, į kuriuos par-lamentarams atsakė sveikatos apsaugos ministras prof. A. Veryga ir viceministrė K. Garuolienė.

„COVID-19 grąžino sienų ver-tę. Kartu su Berlyno siena buvo prakeiktos ir likusios ribos, manant, kad yra atvirumas: madoms, susitikimams, kelio-nėms, turistams. Visas pasaulis virto reklama. Globalizacija susi-liejo su turizmu, šėlimu, besaikiu, prarandančiu savitvardą. Sienos tirpo kaip ledas. Kažkada, po 1968 metų, tokia pat euforija buvo dėl seksualinės revoliuci-jos: visur, visada, su bet kuo. Iki AIDS. Tada atėjo greitas prabu-dimas ir ribų vertės suvokimas. Koronavirusas pirmiausiai uždarė turizmą. Sienų kontrolė grįžo kaip išsigelbėjimo priemonė. Kontroliuojamos ribos žymimos ir įgalinamos visur: ne tik tarp šalių, bet ir tarp miestų, gatvių, kai-mynų, net vienos šeimos narių. Sugrįžo atstumo – socialinės dis-tancijos – vertės suvokimas ir t. t.“, – taip šį laiką aprašė Santaros žurnalo straipsnyje „Sienų ir ribų sugrįžimas“ Vytauto Didžiojo uni-versiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Pastaruosius šešis mėnesius europiečiai parodė tikrą dvasios stiprybę – taip pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Europos Parlamento prenariniame posėdyje savo pra-nešime apie ES padėtį. Pasak jos, šią dvasios stiprybę parodė sveikatos priežiūros darbuoto-jai, pasilikę slaugos namuose prižiūrėti sergančių ir vyresnio amžiaus asmenų. „Gydytojai ir slaugytojai, priešakinių linijų dar-buotojai, ištisas savaites dirbę dieną ir naktį ir rizikavę tam, kad to nereiktų daryti mums.

Turime gerinti PASIRENGIMĄ KRIZĖMS

Mus įkvepia jų empatija, drąsa ir pareigos jausmas, todėl savo kalbą noriu pradėti pagerbdama juos visus. Jų istorijos taip pat daug pasako apie mūsų pasau-lio ir mūsų Sąjungos padėtį“, – europarlamentarams priminė EK pirmininkė. Tūkstantį kartų už smėlio smiltį mažesnis virusas privertė suprasti, koks trapus gali būti gyvenimas. Jis aiškiai parodė mūsų sveikatos priežiū-ros sistemoms tenkančią naštą ir modelio ribotumą. Jis padė-jo geriau suvokti, jog planeta yra pažeidžiama: šiuos ženklus matome kasdien sužinodami apie tirpstančius ledynus, degančius miškus, o dabar – ir apie pasauli-nes pandemijas. Dėl jo pasikeitė mūsų elgsena ir bendravimo įpro-čiai: laikomės atokiau vieni nuo kitų, o veidus slepiame po kau-kėmis. Tai leido suprasti, kokia iš tiesų yra pažeidžiama vertybėmis grindžiama mūsų kultūra ir kaip greitai visame pasaulyje ir net čia, ES, galima pradėti jomis abejoti. Tačiau žmonės nori išsilaisvin-ti iš šio koronaviruso paveikto pasaulio ir pažeidžiamumą bei netikrumą palikti praeityje. Jie yra pasirengę pokyčiams ir judė-ti pirmyn. Tai svarbus momen-tas Europai – imtis iniciatyvos įveikti šį pažeidžiamumą ir įgauti naujų gyvybinių jėgų. Europa turi toliau saugoti gyvybes ir pragyvenimo šaltinius. Tai svar-bu siaučiant pandemijai, kuri, panašu, dar neketina išsikvėpti ir susilpnėti. Žinome, kaip greitai skaičiai gali tapti nekontroliuo-jami. Turime toliau itin atsargiai, atsakingai ir vieningai kovoti

su šia pandemija. Pastaruosius šešis mėnesius mūsų sveikatos apsaugos sistemos ir jų darbuo-tojai darė stebuklus, kiekviena šalis visu pajėgumu stengėsi dėl savo piliečių. Turime sustiprėti numatydami galimybes rytojaus pasauliui, o ne tik apdrausdami tai, ką sukūrėme vakarykščiame pasaulyje. Turime viską, ko reikia tam pasiekti. Turime viziją, planą ir investicijų. Dabar atėjo metas imtis darbo. Kai kurioms šalims nustačius svarbiausių medicinos prekių eksporto draudimus, mes sustabdėme tokius veiksmus ir užtikrinome, kad svarbiausi medi-cinos reikmenys galėtų patekti ten, kur jų reikia. Kartu su Europos pramonės sektoriumi ėmėmės priemonių, kad būtų gaminama daugiau apsauginių kaukių, pirš-tinių, testų ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų. Neturime nė menkiausios abejonės – turime kurti stipresnę Europos sveika-tos sąjungą. Kad tai taptų realy-be, dabar turime pradėti semtis patirties iš sveikatos krizės“, – įsitikinusi EK Pirmininkė Ursula von der Leyen. Anot jos, turime užtikrinti, kad naujoji programa „EUY Health“ būtų atspari ateities iššūkiams. „Todėl pasiūliau padi-dinti finansavimą ir esu dėkin-ga Parlamentui už pasirengimą kovoti už didesnio finansavimo ir kompensuoti Europos Vadovų Tarybos sumažintą lėšų dalį. Taip pat turime gerinti pasirengimą krizėms ir tarpvalstybinio pobū-džio grėsmių sveikatai valdymą. Pirmiausiai pasiūlysime susti-printi Europos vaistų agentūros ir Europos ligų prevencijos ir

kontrolės centro (ECDC) pajė-gumus bei įgaliojimus. Vėliau įsteigsime europinį BARDA – pažangiųjų biomedicinos tyrimų ir technologinės plėtros agentū-ros – atitikmenį. Naujoji agentūra sustiprins mūsų pajėgumus ir pasirengimą kovoti su tarpvals-tybinio pobūdžio grėsmėmis bei ekstremaliomis situacijomis – tiek gaivalinėmis, tiek sukeltomis tyčia. Kad būtų galima spręsti tie-kimo grandinės, visų pirma vais-tinių preparatų, priklausomybės problemą, reikalingas strateginis rezervas. Kaip niekada aišku, kad turime svarstyti įgaliojimų sveika-tos srityje klausimą. Manau, kad šis garbingas ir skubus uždavinys turėtų teikti konferencijai dėl Europos ateities. Kitąmet kartu su Ministru Pirmininku G. Conte ir G20 pirmininkaujančia Italija šioje šalyje surengsime pasaulinį aukščiausiojo lygio susitikimą visuomenės sveikatos klausimais. Tai parodys europiečiams, kad mūsų sąjunga yra pasirengusi apsaugoti visus“, – apie sveikatos apsaugą, jos problemas bei pers-pektyvas savo pranešime apie sąjungos padėtį europarlamen-tarams kalbėjo EK Pirmininkė U. Von der Leyen.

Europos Komisija pakvietė visus konsultuotis dėl naujos ES farmacijos strategijos. Europos medicinos mokslų akademijų federacija (FEAM) atsakyda-ma į šiuos EK kvietimą pateikė FEAM savo nuostatų deklaraciją „Medikamentai už prieinamą kai-ną pacientams reikalingu laiku“.

„Gydytojų žinių“ informacija

žinios 5L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 1 3 ( 2 9 )GYDYTOJŲ

Nukelta į p. 6

J a u k e t u r i o l i k t ą k a r t ą Vilniuje, LITEXPO rūmuose, vyko didžiausias Baltijos šaly-se technologijų ir inovacijų festivalis „Login 2020“. Dvi die-nas trukęs festivalis lankytojus pasitiko net 4 salėmis. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėdas sveikinimo kalboje sakė, tai ren-ginys, kuriame viskas orientuota į progresą – technologijų, vers-lo, mokslo, kūrybos. Būtent čia susitinka Lietuvos ir pasaulio ateitį kuriantys žmonės, mūsų pažangos vedliai – novatoriškai, plačiai ir keliais žingsniais į priekį mąstantys lyderiai, geriausi savo sričių žinovai. Per 120 pranešė-jų pasakojo apie technologijas, inovacijas ir įvairius pokyčius pasaulyje. Praplėsti žmogaus pro-to ribas ir galimybes, sustabdyti smegenų senėjimą bei pritaikyti jį prie technologinių pokyčių – tai tik keletas siekių, kuriuos sau yra iškėlę šiuolaikiniai mokslininkai. Bene sudėtingiausią žmogaus organą – smegenis tyrinėjan-ti neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė ne kartą yra teigusi, kad žmogaus smegenys yra labai lanksčios bei geba prisitaikyti prie sudėtingų sąlygų. Unikalią progą iš garsiosios mokslininkės išgirsti apie smegenų galimybes ir ne tik, turėjo visi, apsilankę viena-me iš šio festivalio „Login 2020“ renginių. Naudodami šiuolaikines technologijas mūsų kognityvi-nius gebėjimus galime išvystyti iki neregėtų aukštumų, padėti tiems, kurie dėl įvairių traumų negali judinti kurios nors kūno dalies. Būtent tą įrodė ir įmonės „Neuralink“ ambicijos – į sme-genis implantuotais elektrodais gydyti ligas bei pasiekti visiš-ką simbiozę naudojant dirbtinį intelektą. Savo pranešime žino-miausia Lietuvos mokslininkė apžvelgė, kokiose sistemose jau naudojamas tiesioginis smege-nų ir kompiuterio ryšys – kai informacija perduodama tiek į smegenis, tiek iš jų. Kokią naudą tai atneša visuomenei, kokiose srityse laukiama technologinio proveržio? Kaip žmogaus sme-genys sąveikauja su kompiuteriu? Pasak mokslininkės, su kompiu-teriu siejamos pačios naujausios technologijos. Mūsų smegenys yra labai svarbios. Kai kurias funk-cijas atlieka geriau žmonės, o kai kurias – kompiuteriai. Žmonių smegenys moka viską daryti gerai. Jei kalbame apie didžiulių

Smegenų ir kompiuterio sąsaja

duomenų apdorojimą, žinoma, kompiuteris gali ir atlieka opera-cijas greičiau. Reikia suprasti, kad smegenų kaip mašinos veikimas priklausė nuo to, kokios buvo vyraujančios technologijos. Prieš 200 metų, kai buvo savotiška mašinų eros pradžia, smegenys buvo vaizduojamos kaip įvairūs besisukantys dantračiai. Atėjus kompiuterių erai, iš tiesų naudo-jame labai daug terminijos, atėju-sios iš kompiuterių, savo smege-nims aprašyti. Neuromokslininkai įsitikinę, kad tai yra problema, nes pradedame įsivaizduoti, kad mūsų smegenys veikia kaip kom-piuteris, nors tai labai skirtingi „organai“. Panašumų yra, nes yra neuroniniai tinklai. Taip nusi-žiūrėjome ir įkūrėme techninius neuroninius tinklus, imituodami smegenų veiklą. Gal šie tinklai atskleidžia, kaip veikia mūsų smegenys. Šis palyginimas nėra trialus. Mes vis dar nežinome, kaip veikia smegenys, ypač kai kalbame apie kognityvines funk-cijas. Informacijos apdorojimas smegenyse priklauso nuo to, kokiame lygmenyje informacija. Sąmoningas informacijos apdoro-jimas yra lėtas. Tad kompiuteriai yra greitesni už gausios infor-macijos apdorojimą. Klausimas, kokį produktą iš informacijos apdorojimo gauname. Kai kurias užduotis kompiuteriai atlieka pranašiau už žmones. Tam juos ir

naudojame. Kol kas nėra to atve-jo, kai kompiuteris būtų iškėlęs grandiozinę mokslinę hipotezę ar atradimą. Mokslininkų neurologų proveržis yra netikėti rezultatai, o kompiuterio keliamos hipotezės paprastai yra informacinio kiekio apdorojimo vertinimas.

Sąsajų aktualumas – galime išspręsti daug bėdų: traumų, vys-tymosi problemų. Per ateinančius 5–7, o gal 10 metų medicinoje bus pradėtos taikyti šios naujovės. Tai galimybės kompensuoti žmonių prarastus motorinius gebėjimus (paralyžiavus, kai nėra galimy-bės judėti, amputavus kai kurias galūnes – suteikti bionines rankas ir kt.). Galima galvoti apie kalbos funkcijų atkūrimą. Visos technolo-gijos yra įmanomos. Kompiuterių jungtis su smegenimis sukurta 1961 m. Kochearinis implantas – elektroninis medicinos prietai-sas – kurtiesiems grąžina klausą. Šiuolaikinė medicina suteikia naują klausos reabilitacijos būdą ir galimybę girdėti. Sakysime, vaikams, kurie gimsta negirdė-dami. Būtent tokia transplantacija plačiai taikoma ir Lietuvoje. Tai jau visiška kasdienybė. Ieškoma būtų atkurti regos funkciją. Jau turime metodus – vaizdinę infor-maciją paversti elektriniais signa-lais, kuriuos supranta smegenys. Galime įsivaizduoti, kad po 10 metų neregiai, jeigu neturi regi-mosios žievės sutrikimų, vėl galės

matyti. Kompiuterių sąsajos val-do žmogaus skeletą. Pavyzdžiui, žmogus nevaldo rankų nevaldo, bet pasitelkia robotą ir iš esmės smegenimis valdo rankos judesiu. Smegenyse yra įdedama su sme-genimis sąveikaujanti gardelė, kuri surenka visą motorinės žie-vės signalą, jį apdoroja ir bevieliu siuntikliu persiunčia elektrodus, kurie perduoda signalą, kuris susikūrė smegenyse, į nervus valdančius raumenis arba galima net perduoti tiesiogiai į raume-nis. Ir tokiu būdu visiškai atkurta judėjimo funkcija.

Dr. Urtė Neniškytė pasakojo apie vieno žmogaus atvejį: po patirtos traumos jis negalėjo valdyti visų 4 galūnių. Atsiradus galimybei taikyti smegenų kom-piuterio sąsają motorinės funk-cijos atkūrimui, žmogus atrinktas bandomiesiems tyrimams. Jam į smegenis buvo implantuotos elektrodų gardelės, kurios surink-davo informaciją apie signalą, apie norimą padaryti judesį. Šiuo atveju gardelė buvo implantuota smegenų pusėje, kuri buvo atsa-kinga už dešinės rankos judesius. Nuspręsta pabandyti atkurti žmo-gaus gebėjimą pačiam valgyti, apsitarnauti viena ranka. Kuriami planai implantuoti gardelę visoje motorinėje žievėje, tokiu būdu atkuriant kiek galima daugiau ir kiek galima įvairesnes funkcijas.

žinios 6L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 1 3 ( 2 9 )GYDYTOJŲ

Nukelta į 7 p.

Atkelta iš 5 p.

Bet tik implantavus elektrodus į smegenis ir sujungus su kom-piuteriu įmanoma valdyti rankas. Iš pradžių turime apmokyti kom-piuterį, ką koks signalas reiškia. Tad pirmasis etapas – darbas su virtualia ranka. Žmogus kasdien važiuodavo į kliniką, kur sėdėdavo prieš kompiuterį, savo smegenimis bandydavo valdyti virtualią ranką. Taip jis išmokė kompiuterį, ką koks signalas reiškia jo smegenyse. Po 2

mėnesių sėkmingų treniruočių jam buvo implantuotas antras gardelių rinkinys, kad kompiuteris valdy-tų rankos raumenis. Šis žmogus galėjo sėkmingai valgyti. Sakė, kad tai yra neįtikėtina. Liūdna tai, kad implantai, leidžiantys bent dalinai atkurti funkciją, galiausiai po 6 metų turi būti išimti iš smegenų. Kol kas neturime įtaisų, kuriuos būtų legalu ilgiau palikti žmogaus smegenyse. Šiuo metu siekiama sukurti technologiją, kuri leistų implantams būti smegenyse bent

kelis dešimtmečius. Naudojamos elektrodų gardelės yra kietos, o į mūsų smegenis įsmeigus kie-tą elektrodą aplink formuojasi randas, kartu blogėja elektrodų sąjunga su neuronais, nes randas formuojamas ne iš neuroninių ląs-telių. Taip pat stebima ir elektrodų degradacija. Šioje srityje reikia pro-veržio, kurį gali suteikti tokios įmo-nės kaip Elono Musko „Neurolink“. Aklai netikėkime, kad „Neurolink“ išgydys Alzheimerio ligą, tačiau ši įmonė gali išvystyti technologinę

dalį taip, kad tai taptų prieinama visiems. Proveržį turėtume pama-tyti po 5 metų – turėsime techno-logiją, kuri leis elektrodus implan-tuoti visiems per neurochirurginę operaciją. Galbūt taip pavyktų greičiau atkurti kalbos funkciją, mat kalba, anot mokslininkės, yra ne kas kita, kaip mūsų raumenų motorinės veiklos rezultatas. Šiuo metu nėra diskutuojama, kad galė-tume kažką implantuoti žmogui, kuris yra sveikas.

Kazimieras Valius

„Login 2020“ konferencijo-je apie COVID-19 kalbėjo net du VU profesoriai. Tai Saulius Čaplinskas ir Aurelija Žvirblienė. Prof. S. Čaplinskas apžvelgė šios pandemijos problematiką: „Ką žinome ir kas dar neatsakyta po 8 mėnesių apie COVID-19. Prof. A. Žvirblienė supažindino visus su virusu, jo tyrimais ir kt. Prof. S. Čaplinskas priminė, kad tai – trečiasis koronavirusas, sukėlęs

pasaulio sąmyšį, kuriam visame pasaulyje nepasiruošta. Yra per 200 zoonozinių ligų, kuriomis žmonės užsikrečia nuo gyvūnų, tiesioginiu ar netiesioginiu būdu. Vis dar turime esminį klausimą – nuo kokių gyvūnų koronavirusas peršoko prie žmonių. Pasak prof. S. Čaplinsko, Užkrečiamųjų ligų centrą pasiekia nemažai užklau-simų, kiek žmonės turėtų būti izoliuoti. 10 proc. pacientų inku-

MOKSLININKŲ NUOMONĖS APIE PANDEMIJĄ

bacinis laikotarpis buvo 14–28 d. Lengvai ir be komplikacijų ser-gantieji platina aktyvius virusus maždaug iki 10 d. nuo simptomų pradžios, o sunkiai sergantys arba silpną imunitetą turintys pacien-tai užkrečiamus virusus platina ilgiau. Kuo arčiau užkrečiamo žmogaus ir kuo ilgiau su juo ben-draujate, to didesnė tikimybė užsikrėsti. JAV 10 miestų ir valstijų tyrime buvo nustatyta, kad dau-

gelyje vietų iš tikrųjų užsikrėtė maždaug 10 kartų daugiau nei registruota: galbūt tik 20 proc. žmonių netgi paveiktose ben-druomenėse galėtų turėti imu-nitetą COVID-19. Manoma, kad kolektyvinis imunitetas – taškas, kai imunitetą turi tiek žmonių, kad virusai negali plisti, – nepa-siektas netgi tose vietose, kurio-se protrūkiai buvo dideli. Laikui bėgant koronovirusas gali būti

priskirtas prie mažiau grėsmingų virusų. Mirštamumas – vienas svarbiausių ir neaiškiausių protrū-kio žalos rodiklių, ypač protrūkio pradžioje, nes pirmiausia buvo nustatomi sunkiausi atvejai. Daug kitų veiksnių gali lemti, kodėl dauguma sveikų 30-mečių po poros dienų virusų atsikrato, o kai kurie sunkiai suserga. Vieni moks-lininkai tiria pacientų genetinius skirtumus, kiti tyrinėja kraujo gru-

pes arba galimą BCG skiepų reikš-mę mažesniam mirštamumui nuo COVID-19. Persirgus COVID-19 pėdsakų lieka visose organiz-mo sistemose. Neįprastai lipnus kraujas gali užkimšti širdies, sme-genų bei plaučių kraujagysles, sukeldamas širdies priepolius, insultą ir mirtiną plaučių embo-liją. Didėja susirūpinimas, kad šie ir kiti padariniai sveikatai bus ilgalaikiai. Daroma prielaida, kad

ilgalaikių ir varginamų simptomų priežastis gali būti disautonomija, t.y. kai širdies ritmas, kraujospūdis ir kūno temperatūra yra nesusi-ję. Kodėl COVID-19 gali sukelti šią būklę, nežinoma, neaišku ir kaip gydyti. Prasidėjus pandemi-jai, pasaulio medicina neturėjo jokių koronoviruso gydymo būdų. Dabar atsiranda pirmieji gydy-mo būdai. Vaikai serga retai  – mažesnis imlumas ir retesni kli-

nikiniai simptomai. Tačiau patei-kiama vis daugiau pranešimų apie ligoninėse gydomus vaikus. Prof. S. Čaplinskas konferencijos dalyviams priminė apie kaukių dėvėjimą, jų naudą. Jis sakė, kad Misurio valstijos Springfildo mies-te kirpėja tyrėsi dėl COVID-19. Atsakymą, kad yra užsikrėtusi, ji gavo po 8 d., per kurias jautė

Prof. S. ČaplinskasProf. A. Žvirblienė

žinios 7L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 1 3 ( 2 9 )GYDYTOJŲ

Atkelta iš p. 6

Nukelta į 8 p.

simptomus ir aptarnavo klien-tus. Po 3 d. simptomus pajuto jos kolegė, kuri atsakymą gavo po 7 d. Salonas buvo uždarytas. Per 10 d. nuo pirmosios kirpėjos simptomų iki salono uždarymo šios dvi kirpėjos aptarnavo 139 klientus. Kol neturėjo klientų, kir-pėjos bendravo be kaukių. Bet su klientais jos dėvėjo kaukes, be to, visi klientai taip pat buvo su kau-kėmis. Pakartotiniai visų sąlyčio asmenų tyrimai parodė, kad nė vienas klientas neužsikrėtė. Kas mūsų laukia artimiausiu metu? Tai – dviguba epidemija. Su gripo sezonu sutampanti ir COVID-19 banga. Jei bus pakankamai skie-pijama visuose pasaulio kampe-liuose, COVID-19 galėtų tapti reta liga. Net jei vakcinų kampanija prasidės kitų metų pradžioje, ir toliau reikės laikytis atsargumo priemonių, bet jau iki 2022 metų. „Normalumas“ staiga neateis – įsitikinęs prof. S. Čaplinskas. „Pastarieji keleri metai paveikė mūsų gyvenimą. Visuomenė susi-pažino su tokiais terminais, kurie anksčiau buvo žinomi tik specia-listams. Šie dabar vis dažniau var-toja terminą – mikrobai. Ir nelabai domisi, kuo vieni nuo kitų skiriasi. Mikrobų būna įvairių. Infekcines ligas sukelia virusai arba bakte-rijos ir jie vieni nuo kitų skiriasi labai daug požymių. Pirmiausias požymis – jų dydis. Virusai negali vieni daugintis. Kad daugintųsi, jis turi įlįsti į ląstelę ir priversti šį „šeimininką“ tarnauti sau, o vėliau ir nužudyti bei eiti ieškoti

kito šeimininko. Virusai turi tik po keletą genų, o visa kita jie priverčia ląstelę padaryti. Žinome iš istorijos, kad virusai gali sukelti pavojingas ligas. Tai – raupai, poliomielitas, Ebola, Zika. Virusai nematomi paprastu mikrosko-pu. Kai kuriuos virusus pavyko įveikti dėl vakcinacijos. Kai kurie išnyko, kai kuriose šalyse yra likę jų židiniai (pvz., Afganistanas, Afrika). Tad likę židiniai kai kada vis dar kelia grėsmę. Virusai yra nuo 40 iki 100 monometro dydžio. Daugybę virusų infekuo-jasi į gyvūnus, virusai užkrečia ir augmeniją (medžius, vaiskrūmius ir kt.). Virusai yra paplitę augalų pasaulyje. Kiekviena gyvybės forma turi pažinties su virusais. Mūsų organizme jų yra daugybė, bet mes ir nežinome.

Profesorė Aurelija Žvirblienė supažindino su serologiniais

metodais antikūnams nustatyti. Tai – kiekybiniai ir kokybiniai metodai, paprastesni nei moleku-liniai. Parodo ankstyvą ar buvusią infekciją. Svarbu parinkti tinka-mus antigenus. Sakysime, hepa-tito B serologinė dinamika – skir-tingi antigenai ir antikūnai paro-do HBV infekcijos stadiją, eigą ir prognozę. Imundoginiai metodai yra labai naudingi kai kurių virusų atveju. Profesorė priminė, kad ji dirba VU gyvybės mokslų cen-tre. Daug metų čia kuriami anti-genai – rekombinantiniai viru-sų baltymai. Rekombinantiniai antigenai imituoja virusus. Jų mokslo centre sukurta per 200 monokloninių antikūnų prieš virusus, sukurti neutralizuojantys virusus antikūnai, taip pat įrankis moksliniams tyrimams ir diagnos-tikai. Kartu su užsienio šalimis (Suomija, D.  Britanija) sukurti

imunodiagnostiniai testai (tymų ir kiaulytės diagnostikai iš seilių mėginio), taip pat multipleksiniai testai kvėpavimo takų virusams nustatyti. Dabar nelabai kas nori duoti tyrimams kraujo ne tik iš piršto, bet taip pat ir iš venos. Tad pradėta kurti imunodiagnostinius testus, kad kuo mažiau invaziniu metodu būtų galima nustaty-ti keletą virusų iš vieno mėgi-nio, kad šie testai būtų paprasti, miniatiūrizuoti bei automatizuoti. Kuo paprastesnis procesas, tuo geriau. Prof. A. Žvirblienė priminė, kad VU Gyvybės mokslų centro mokslininkais kartu su VU ligo-ninės Santaros klinikų medikais atliko COVID-19 serologinių testų patikimumo tyrimą. Naudoti trijų skirtingų gamintojų keturių tipų serologiniai testai. Tarp jų buvo kiekybiniai bei kokybiniai greitieji testai. Visi naudoti testai serti-fikuoti. Tyrimai patvirtino, kad serolginiai testai tinkami vėlyvai ar buvusiai infekcijai patvirtinti. Konferencijos dalyviams profe-sorė priminė ir vaizdžiai pateikė COVID-19 infekcijos diagnostiką – molekulinius, serologinius ir anti-geno testus. Mikrogardelė – nau-jas metodas viruso diagnostikai nustatyti. Jis turi daug privalumų – užtenka mažo mėginio kiekio, kraujo lašo iš piršto. Šis kartu su Lietuvos pramonės įmonių specialistais sukurtas metodas turi labai daug privalumų, tad greitu laiku nebereikės greitųjų testų – įsitikinusi VU prof. Aurelija Žvirblienė.

„Gydytojų žinių“ informacija

Kai medikai po darbų „nusi-velka chalatus“, vieni tapo paveikslus, kiti groja ar spor-tuoja. LSMU docentas Kęstutis Skauminas savo profesionalią gydytojo neurochirurgo veiklą derina su sveikatingumo kau-čingu. Anot jo, tai, ką gali žmo-gaus protas, kokie dėsningumai padeda įtvirtinti naujus pokyčius, suformuos neuromokslais pagrįs-tas kaučingas. „Išsaugant XXI a. mediko profesinį tapatumą: kaip atrasti savyje lyderį?“ – tokia tema pranešimą visuomenei LSMU

Profesinis tapatumas šiandien ir rytoj

docentas pradėjo šiek tiek neį-prastai: gan keistokai skambančia istorija: „Turistas vienoje Londono ligoninių buvo priverstas kreiptis medikų pagalbos. Registratūroje duomenis pildanti darbuotoja nusišypsojo jam ir pradėjo dai-nuoti gimtadienio sveikinimo dainą, nes buvo šio paciento gim-tadienis. Mąstau, kas turi atsitikti su sveikatos priežiūros sistema, kaip žmogus turi pasijausti, kai yra pasitinkamas kaip klientas.

žinios 8L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 1 3 ( 2 9 )GYDYTOJŲ

Žinoma, to paciento smegenų būsena iš esmės pasikeitė, pasi-keitė jo nuotaika, požiūris. Tai galėtume pavadinti paciento ir gydytojo bendravimu. Ar jums Lietuvos gydymo įstaigų registra-tūroje kada nors per gimtadienį padainavo? Man tai ne“, – sakė savo paskaitą pradėjęs mokslinin-kas. Kodėl? – retoriškai paklausė. Matyt, viena iš priežasčių gali būti tai, jog, įvairių tyrimų duo-menimis, apie 50 proc. Lietuvos medikų turi perdegimo sindromą. Tai reiškia, kad jie jaučia nuolatinį stresą. Smegenys kuria stresinę reakciją. Dėl evoliucijos proce-so išvystyta smegenų „išlikimo strategija“. Mūsų nervų sistemos pagrindinė užduotis – išsaugoti mus gyvus. „Išlikimo strategijai“ – pajungtas protas, intelektas. Tokios reakcijos esmė  – prisi-taikyti, mobilizuoti energiją iš visų organų sistemų susidariusiai situacijai išspręsti. Viena iš prie-žasčių gali būti, kad šiuolaikinia-me gyvenime nūdienos medikas pradeda prarasti savo profesinio tapatumo jausmą. Jei mažėja profesinio tapatumo, intelek-tas įjungia reakciją, kad apgintų tapatumą, lyg grėstų pavojus gyvybei. Profesinio perdegimo sindromas – tai būsena, apibrė-žiama kaip kraštutinė profesinės nesėkmės išgyvenimo situacija, kai žmogus pajunta tris svarbius požymius: emocinis išsekimas, cinizmas, profesinio neatitikimo jausmas. Emocinis išsekimas – žmogus nebeturi jėgų daryti tai, ką atėjo iš viso daryti. Daro per prievartą, versdamas, nes negali

Atkelta iš p. 7 nedaryti, toks jo darbas. Atranda cinizmas savo pacientams, prie-šiškas požiūris į juos, medikas pradeda dirbti formaliai. Jis atsi-riboja nuo paciento, bet viską teisingai daro pagal reikalavimų raidę, pagal schemą. Trečiasis požymis – profesinio neatitikimo jausmas – tai savivertės kritimas. Medikai praranda pasitenkinimą darbu ir efektyvumo jausmą dar-be. Šie trys komponentai suda-ro perdegimo sindromą. Jie yra ilgalaikio streso darbe pasekmė. Šis sindromas smarkiai paveikia ir asmeninį gydytojo gyvenimą. „Mes savo jausmus, tikslus ir sie-kius sudedame į savo aš. Tai ilga-laikis procesas nuo pat vaikystės. Tokiu būdu formuojame savąjį aš. Profesinis tapatumas yra labai panašus į savąjį tapatumą  – aš. Šiuolaikinėje visuomenėje žmo-gus pradeda jausti praradęs savo vaidmenį. Filosofai mano, kad žmogaus siekis sukurti „mąstan-čias“ technologijas žymi arba nusivylimą savo pačių mąstymo galiomis, arba bandymą atsikra-tyti nebereiklainga atsakomybe už žinojimą. Žmogus technikai perduoda savo atsakomybę. „Technokratinė iliuzija“ dažnai piešiama rožinėmis spalvomis. Jei viską pakeisime elektroninė-mis sveikatos technologijomis, programinėmis įrangomis, bioin-žinerinių sprendimų taikymais ir kt., tai sveikatos apsaugos srityje nebeliks jokių problemų: eilių, etinių klausimų ir t. t. Jei patektu-mėte į šiuolaikinę chirurginę ope-racinę, tai galvotumėte, kad esate patekę į kosminį laivą. Kai atsiran-da naujos technologijos, kai kurie iš medikų pradeda jausti grėsmę

savo vertybėms. Jie nebemato savo reikmių: ką aš darysiu atei-ties visuomenėje, sveikatos prie-žiūros sistemoje. Ekonomiškumo chimera – skaitmeninio amžiaus įtemptoje aplinkoje „išradingas mąstymas“ nustelbia nejausmin-gą išmintį. Buvo laikai, kai gydyto-jai mokė savo jaunuolius kolegas. Dabartinė medicina vis dažniau komercizuojama. Tai vadinama ekonomikos efektyvumo rodikliu – stacionarų užimtumas, pacientų srautai. Dabar turime daugybę privačių medicinos centrų, bet jaunas būsimas medikas nebe-gauna tiek dėmesio, laiko ir resur-sų, kiek reikėjo paruošti būsimus gydytojus. Ekonomiškumo chi-mera kartu iškreipia organiza-cijos kultūrą, dėl to įvairiuose centruose pakinta santykiai su vyresniais kolegomis. Jau nebe-siekiame profesinio kolegiškumo, bet efektyvumo rodikliai pabrėžia individualizmą.

Po 5–10 metų į ligonines pra-dėjo ateiti ateities pacientai. Jie žinantys inovacines technologi-jas. Infrastruktūra, programinė įranga, mobiliosios technologi-jos, analizės duomenys, taip pat biomedicinos mokslas, nano-medicina ir kt. Bei technologinė įranga, kuri netrukus dar sparčiau ir intensyviau bus diegiama. Tai būtent tokias naujoves žinos ir matys būsimi pacientai. Jau dabar Kauno klinikose 10 metų gydomi pacientai, sergantys Parkinsono ligomis, kuriems implantuoja tam tikrus elektrodus, galinčius keisti tam tikrus ligos simptomus. Jau dabar kai kurie jaunesni pacientai apie savo ligą, jos simptomus bei gydymą žino prieš ateidami pas

gydytoją. Įsivaizduokite žmogų, turintį daugybę daviklių, sen-sorių, išankstinę nuomonę, kas jam yra. Ir jis ateina pas gydyto-ją. Koks šio gydytojo vaidmuo? Kaip į jį žiūrės pacientas? Ką reikš gydyti ir būti gydytoju? Visi šie veiksniai nulemia gydymo per-degimo sindromą – tai stresi-nė reakcija, o pacientai gauna perdegusią paslaugą. Žmogaus reakciją į stresinę aplinką nule-mia įvairūs veiksniai. Kiekvieno žmogaus atsparumas yra skir-tingas. Atsparumą stresui gali ir išsiugdyti.

Lyderis – asmuo, kuriuo seka visi nariai. Tai žmogus, turintis aiškią ateities viziją, kiekvienas lyderio komandos narys turi aiš-kiai apibrėžtas užduotis, tikslus, kurių siekiama. Gebėjimas pri-siimti visą atsakomybę už savo vizijos turėjimą ir jos siekimą kartu su komanda yra tam tikro lyderio bruožas. Ateities vizija yra gebėjimas matyti faktus, sujungti juos į visumą, įžvelgti kūrybines įžvalgas ir tokiu būdu kurti ateitį Būtent pateiktos savybės ir duotų norimą efektą – augantį vidinį lyderį. Būtent augant asmenybei būtų ir atsparumas stresui. „Tie, kurie kurs naujas inovacijas, – neužmirškite žmogaus. Kitas man palinkėjimas būtų – ugdykite savyje lyderį, pradėkite nuo savęs. Keiskite save, keisis ir sistema. Po 5 ar 10 metų surizikuokite ir ateikite į kurios nors ligoninės pri-imąjį. Aš linkiu, kad prie registra-tūros jums uždainuotų: „Ilgiausių metų...“ – savo klausytojams palin-kėjo doc. Kęstutis Skauminas.

„Gydytojų žinių“ informacija

VšĮ Mažeikių ligoninė prie savo komandos kviečia prisijungti:

gydytoją akušerį-ginekologą; gydytoją neurologą; gydytoją psichiatrą; gydytoją chirurgą; gydytoją gastroenterologą; fizinės medicinos ir

reabilitacijos gydytoją;

gydytoją anesteziologą-reanimatologą;

gydytoją otorinolaringologą; vaikų ligų gydytoją; vidaus ligų gydytoją; gydytoją radiologą,

echoskopuotoją;

radiologijos technologą; bendrosios praktikos

slaugytojus.

• Darbas gydytojo neurologo, gydytojo chirurgo, akušerio-ginekologo pareigose – ne mažiau nei 1 etato krūviu ir budėjimuose, konsultacijų padalinyje.

• Darbas gydytojo psichiatro pareigose – ne mažesniu, nei 1 etato krūviu Psichiatrijos skyriuje ir Psichosocialinės reabilitacijos poskyryje.

• Gydytojui gastroenterologui siūlomas darbas planinėms ambulatrorinėms konsultacijoms, konsultacijų pada-linyje.

• Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui siūlomas darbas Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje ne mažesniu nei 1 etato krūviu.

• Vaikų ligų gydytojui siūlomas darbas ne mažesniu nei 1 etato krūviu. • Gydytojui anesteziologui-reanimatologui siūlomas darbas reanimacijoje ir operacinėje ne mažesniu, nei 1,0 eta-

to krūviu, arba tik budėjimuose. • Vidaus ligų gydytojui siūlomas darbas vidaus ligų skyriuje arba slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje; taip pat

priėmimo-skubiosios pagalbos ir konsultacijų skyriuje. • Gydytojui otorinolaringologui siūlomas darbas ambulatoriniame padalinyje ir stacionare ne mažesniu nei 1 eta-

to krūviu. • Gydytojui radiologui (echoskopuotojui) siūlomas darbas ambulatoriniame padalinyje ne mažiau nei 1 etato krūviu. • Radiologijos technologui siūlomas darbas ne mažesniu nei 1 etato krūviu. • Bendrosios praktikos slaugytojams siūlomas darbas stacionaro skyriuose ne mažesniu, nei 1 etato krūviu.

Mažiausias gydytojo pareiginės algos dydis – nuo 1518 Eur, priklauso nuo atliekamų darbų masto, darbo inten-syvumo ir (ar) papildomų darbų atlikimo. Visos darbo vietos aprūpintos modernia medicinine įranga ir aparatūra, galimas lankstus darbo grafikas.

Mažiausias bendrosios praktikos slaugytojo, radiologijos technologo pareiginės algos dydis – nuo 1025 Eur, priklauso nuo atliekamų darbų masto, darbo intensyvumo ir (ar) papildomų darbų atlikimo.

Vykstantiems į darbą iš kito rajono galimybė kompensuoti vykimo į (iš) darbo išlaidas.

Dėl smulkesnės informacijos kreiptis tel.: 8-443 98303, 8-443 98305 arba el. paštu personalas@mazeikiuligonine.lt

žinios 9L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 1 3 ( 2 9 )GYDYTOJŲ

Sveikatos apsaugos minis-terijoje pasirašyta 5 didžiųjų šalies gydymo įstaigų: VU ligo-ninės Santaros klinikų, LSMU Kauno klinikų, Šiaulių respubli-kinės ligoninės, Respublikinės P a n e v ė ž i o l i g o n i n ė s i r Klaipėdos universitetinės ligo-ninės bendradarbiavimo sutar-tis. Pasak sveikatos apsaugos ministro prof. Aurelijaus Verygos, COVID-19 metu šios gydymo įstaigos aktyviai talkino, padėjo vienos kitoms teikiant ir skirs-tant paslaugų srautus, jos taip pat ėmėsi lyderystės koordinuoti regionuose paslaugų teikimą. „Šis ketinimo protokolas skirtas būtent tam, kad tos gerosios prak-tikos, kurios atsirado COVID-19 infekcijos valdymo metu bendra-darbiaujant su regionų mažesnė-mis gydymo įstaigomis, padedant joms metodiškai, nepradingtų, kad šis bendradarbiavimas tęs-tųsi ir ateityje. Tikimės, kad gydy-mo įstaigų vadovai bus vienu pagrindinių patarėjų, ateityje kalbant apie sveikatos priežiūros sistemą, jos organizavimą. Nuolat skleidžiamos baimės, kad didelių įstaigų ligų priežiūra pražudys mažesniąsias gydymo įstaigas, COVID-19 metu nepasitvirtino. Pasirodė, kad mažosios gydymo įstaigos nepražuvo, o kai kuriuo atveju didžiosios jas ir išgelbėda-vo. Infekcijos metu prasidėjusią partnerystę apsispręsta tęsti ir ateityje“, – teigė sveikatos apsau-gos ministras prof. A. Veryga.

Tai pirmas po daugelio metų tokio tipo bendradarbiavimo atvejis, kai didžiausios gydy-mo įstaigos dėl bendrų tikslų ne tik suvaldyti plintantį viru-są, bet ir gerinti situaciją svei-k atos apsaugos sektor iu je. Ta proga vykusioje SAM nuotoli-nėje spaudos konferencijoje savo nuomones apie bendradarbia-vimo sutartį išsakė visų 5 gydy-mo įstaigų vadovai. VU ligoninės Santaros klinikų vadovas prof. Feliksas Jankelevičius priminė, kad COVID-19 metu užsimezgė gražios tarpusavio bendradarbia-vimo tendencijos tarp gydymo įstaigų, buvo sėkmingai dalijamasi informacija, optimizuojami paci-entų srautai, taip pat brangių tyri-mų apkrova. Labai norėtųsi, kad ši patirtis, tradicijos būtų išsaugotos ir tęstųsi toliau, apsikeičiant labai

SUTARTIS BUS NAUDINGA ir gydytojams, ir pacientams

svarbia informacija ir koreguojant mūsų pastangas, gerinant šalies sveikatingumo rodiklius. Visa tai daroma pacientų labui. Mūsų interesas yra vienas – teikti aukš-čiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Ši sutartis bus nau-dinga visiems šalies pacientams“, – manantis prof. F. Jankelevičius. LSMU Kauno klinikų generali-nis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius teigė, kad bendradar-biavimo sutarčių būta ir praeityje – pradedant nuo akušerijos, mio-kardo infarktų, insultų, traumų ir kt. „Turbūt ne iš gero gyvenimo šį pavasarį visas sveikatos priežiūros tinklas turėjo bendradarbiauti kovojant su COVID-19 infekcija. Teko išmokti daugybę pamokų. Bendradarbiavimas bei diskusijos su ministerija prisidėjo prie gana sėkmingo situacijos suvaldymo: Lietuvoje pavyko išvengti sveika-tos apsaugos krizės pandemijos metu pavasaryje. Šis susitarimas leidžia mums žiūrėti į priekį. Iš pandemijos, nors jos dar ir neį-veikėme, turime išeiti stipresni. Tai leistų didžiosioms ligoni-nėms kartu diskutuoti, ieškoti sisteminių sprendimų, kaip mūsų sveikatos sistema galėtų veikti geriau, sėkmingai bendradarbiau-tų didžiosios ir mažosios gydymo įstaigos teikiant sveikatos paslau-gas mūsų gyventojams“, – nuoto-linėje spaudos konferencijoje tei-gė prof. R. Jurkevičius. Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas prof. Vinsas Janušonis sakė, kad tąsa yra labai svarbi. „Pagrindinis šio ketinimo protokolo tikslas – keitimasis informacija ir ben-

dradarbiavimas. „Sakoma, kad informacija, jos kaita ir bendra-vimas yra pagrindinė sveikatos apsaugos sistemos ir jos organi-zacijų yra valiuta, kurios nega-li atstoti nei euras, nei doleris. Manoma, kad šis susitarimas tikrai padės pacientams, taip pat tai padės ir pačioms gydymo įstai-goms priimti sprendimus, geriau organizuoti darbą“, – įsitikinęs prof. V. Janušonis. Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas pastebė-jo, kad šiandien iš neformalaus bendravimo, kuris tęsiasi jau ne pirmą mėnesį, kovojant su pandemija, pereiname į formalų bendravimą. „Manau, kad gerieji pavyzdžiai per tą laiką tapo aki-vaizdūs ir bendradarbiavimas duoda visiems naudos. Norėčiau padėkoti savo kolegoms, kurie sunkiu momentu ištiesė mums pagalbos ranką. Santaros klini-kos perėmė iš mūsų pačius sun-kaisuis ligonius, tęsė gydymą, taip pat Kauno klinikos perėmė dalį pacientų, kai mūsų ligoninės skyriai laikinai negalėjo funkcio-nuoti. Tie susitikimai ir aptarimai vykdavo nuolat, tai buvo pati geriausia gyvenimo mokykla. Manau, tai davė postūmį mums visiems, leido tobulėti, tobulinti sistemą. Manome, kad vienas iš tų gerųjų rezultatų yra tai, kad mums pakankamai sėkmingai pavyko susidoroti su pandemijos pirmąja banga. Manau, kad ir toliau sėkmingai kovosime su šia klastinga infekcija. Šitas bendra-darbiavimo protokolas yra labai didelis žingsnis į geresnę mūsų

sveikatos sistemą, kuri turėtų duo-ti naudą pacientams, visų mūsų piliečių sveikatai“, – pastebėjo Respublikinės Panevėžio ligoni-nės vadovas Arvydas Skorupskas. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika pastebėjo, jog šiandien yra api-bendrinamas tam tikras pandemi-jos vystymosi etapas ir simbolinis sutarties pasirašymas yra nepa-prastai svarbu: „Mano įsitikinimu, tai žymi naują etapą, kai galėsime toliau talkinti vieni kitiems, ieš-koti sprendimų, nes epidemi-ja dar nesibaigia. SAM, sukūrusi klasterius, neužmiršo ir regionų. Šis sprendimas suteikė didžiulę atsakomybę. Sprendimas pasitei-sino, nes mes, šiauliečiai medikai, įrodėme, kad galime valdyti situ-aciją išvengiant rimtų padarinių personalui bei pacientams. Dabar Lietuvoje yra labai daug lengvų, besimptomių viruso formų. Tad vėl mes turime vieni kitiems padė-ti valdant pandemijos proveržius, jų procesus. Šiandien galime kur kas geriau kovoti su šiuo užkratu nei jo pradžioje.“

Nuotolinėje spaudos konferen-cijoje buvo priminta, kad pasira-šius sutartį bus steigiama bendra-darbiavimo taryba, kuriai priklau-sys šių 5 didžiųjų gydymo įstaigų, taip pat ir SAM atstovai. Ateityje, jei bus analogiškų bendradarbia-vimo susitarimų poreikis regionų lygiu, pačios gydymo įstaigos galės juos inicijuoti ir prisijungti prie visų bendro tikslo – gerinti sveikatos apsaugą mūsų šalyje.

„Gydytojų žinių“ informacija

žinios 10L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 1 3 ( 2 9 )GYDYTOJŲ

Per vieną šimtmetį du kartus paskelbti nepriklausomą vals-tybę – stebuklas, kuriuo žavisi pasaulis, kurio pavydi daugelis pasaulio tautų. Per šiuos 30 metų mūsų šalies sveikatos apsaugos pasikeitimai milžiniški, mano žymus kardiologas, VU Medicinos fakulteto profesorius Pranas Šerpytis. VU ligoninės Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologi-jos centre dirbantis profesorius P. Šerpytis teigė, kad Lietuvoje turė-jome labai išplėtotą sveikatos prie-žiūros sistemą. Gydymo metodai bei pati gydymo pažanga visame pasaulyje pasikeitė. Profesoriaus pastebėjimu, šiuolaikinė kardiolo-gija – viena progresyviausių klini-kinės medicinos sričių. Širdies ligų diagnostika ir gydymas pareika-lavo daugelio su biologija ne itin susijusių mokslo šakų progreso ir paskatino atsirasti ir vystytis nau-jas specialybes: anesteziologiją, intensyviąją terapiją, transplan-talogiją ir imunologiją, elektro-kardiofiziologiją. Kardiologams gelbsti daug technologijų. „Dabar be intervencinės kardiologijos nebegalime kalbėti apie kardiolo-giją. Sakysime, kitos sritys: onko-logija, chemoterapija – anksčiau turėjome vieną ar du vaistus, skirtus chemoterapijai, o dabar tai – ištisas mokslas. Naujų vaistų yra ir kardiologijoje, ir labai platus spektras. Deja, problema – prieina-mumas, specialistų pagalba. Estai pačioje pradžioje inventorizavo visą sveikatos apsaugos sistemą ir padarė ryžtingesnius sprendimus. Tokių ryžtingų sprendimų struk-tūros sistemos pertvarkoje mes, deja, nepadarėme iki šiol“, – teigė prof. P. Šerpytis. Jis mano, kad Estijoje yra geresnė infrastruktūra, medikai jaučiasi geriau. Anot jo, tai – žingsnis Europoje.

„Lietuvoje restruktūrizacija pradėta šiek tiek vėliau. Kaip yra pastebėjęs buvęs sveikatos apsaugos ministras, o dabar euro-parlamentaras dr. Juozas Olekas, tikslas buvo reformuoti, bet ne griauti. Aš irgi dalyvavau tame

Atminties klodus praskleidus

restruktūrizavimo sraigtelyje, bridau į tą upę, dirbau sveika-tos apsaugos ministrų Lauryno Mindaugo Stankevičiaus, o vėliau ir Juozo Olekos komandose. Organizuoti formalūs ir nefor-malūs pasitarimai padėjo pasiek-ti pirmųjų pertvarkos žingsnių. Mes jau primiršome, kad pradė-ta rengti bendrosios praktikos gydytojus ir neberengti felčerių. Vienas iš svarbiausių darbų buvo mūsų gydytojų rengimo pertvar-kymas ir universitetinių ligoninių kūrimas. Tikslas buvo universite-tinėse ligoninėse sujungti peda-goginį darbą, medicinos mokslą ir klinikinę praktiką. Tai nebuvo lengvi sprendimai, nes visi turėjo skirtingas tradicijas. Universitetų administracijos darbuotojai , pedagogai, moksliniai darbuo-tojai, klinicistai praktikai turėjo savų ambicijų, kiekvienas dėstė savus argumentus ir pasiūlymus. Reikėjo įsiklausyti į tų žmonių mintis, išrinkti geriausias iš jų ir rasti bendrą sprendimą. Kartu rei-kėjo organizuoti įstatyminę bazę. Ambulatorinė priežiūra, privatūs kabinetai normaliai dirba. Mūsų teisės aktai yra sukurti senokai ir jie kai kada jau nebeatitinka realybės. Norint išrašyti vieną ar kitą vaistą šeimos gydytojai

nukreipia pas specialistą. Taip specialistai labai apkraunami, atsiranda nereikalingos eilės. Kai kada mes norime spalvinti tik dviem spalvomis – juoda arba balta. Tarpinio varianto nėra. Štai, sakysime, pediatrus reikėjo greitai „sunaikinti“, jų nebereikia. Žinoma, galėjo būti pereinamasis laikotarpis, bet dabar jau nebe-grįšime. Draudiminė medicina įvesta, bet ji neveikia taip, kaip ji turėtų. Struktūroje yra milžiniškų pasiekimų. Vilnius kaip niekad restruktūrizavosi. Pasidarė trys poliai. Galima apgailestauti, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo per didelė kaita. Vieni minis-trai dirbo neilgai, kiti – ilgiau. Vieni pertvarką bandė vykdyti, kiti – ją kai kada stabdydavo. Dabartinė SAM vadovybė bandė toliau tęsti restruktūrizaciją, bet teko laikinai stabdyti, nes pasi-priešino kai kurie Seimo nariai, gydymo įstaigų atstovai ir kt. Visuomenei reikia kalbėti ir išaiš-kinti, kas bus daroma ir kodėl tai norima daryti. Štai mes, gydytojai. Anksčiau pacientams sakydavo-me, kad operuosime. Dabar su pacientu aptariame, pasakome jam apie operaciją, jos tikslus ir galimybę. Daugelis visuomenės narių yra įsitikinę, kad socialinės problemos tai vien tik medicina. Mediciną reiktų atskirti nuo soci-alinių problemų. Gal Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gali susijung-ti ir būti viena ministerija? Dabar tokių idėjų – sujunti ministerijas – yra“, – sakė prof. Pranas Šerpytis.

Jis priminė, kad dabarties medi-cina padėjo išgyventi mažiausiai šalies naujagimei – 350 g svėru-siai mergytei. Teisi Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė teigdama, kad šios mergaitės išgelbėji-mas – didžiulis laimėjimas neona-tologijos srityje. Neseniai buvęs eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis buvo pagerbtas už referencinių tinklų integraciją. Europos retų ligų organizacija

jam įteikė prestižinį apdovanojimą „Juodasis perlas“. Šis apdovano-jimas teikiamas nuo 2012 metų, siekiant įvertinti svarbiausius paci-entų organizacijų, politikų, moksli-ninkų, žiniasklaidos organizacijų ir kitų pasiekimus kovos su retomis ligomis srityje. VU profesorius P. Šerpytis įsitikinęs, kad mūsų gydy-tojai pajėgs įveikti ir dabar visame pasaulyje iškilusią blogybę – koro-novirusą.

Kodėl mes nemokame gerbti atminimo? – retoriškai klausia profesorius. „Kai atvažiuojame į daugelio šalių klinikas, matome nemažai atminties ženklų. Su pasi-didžiavimu kolegos svečiui rodo ir primena, kad viena ar kita šalies asmenybė dirbo jų klinikoje ir t. t. Tenka apgailestauti, kad kol kas Santaros klinikos nėra atminimo, tiksliau priminimo, jog čia pirmą kartą Lietuvoje buvo persodinta širdis. Lentelėje būtų prisiminti gydytojai, kurie atliko šią unikalią transplantaciją 1987 m. rugsė-jo 3 d. Kažkada su buvusiu svei-katos apsaugos ministru Juozu Oleku norėta Šv. Jokūbo ligoni-nėje įsteigti Medicinos muzie-jų. Buvo jau pradėtos ir derybos dėl būsimų patalpų, bet vėliau valdžios keitėsi, atsirado įvairių interesų grupės. Būsimame muzie-juje galėjo atsirasti archainių įren-gimų, įvairios senos aparatūros, su kuria medikai dirbo praeita-me šimtmetyje bei sovietmetyje. „Dabar kartu su kardiologais esa-me parašę valdžiai 18 punktų, ką turime pakeisti ir padaryti bei ko reiktų kardiologijoje. Šiemet buvo numatytas pasaulio lietuvių gydytojų suvažiavimas. Nukėlėme šią sueigą į rudenį. Daug užsienio šalyse yra dirbančių ir žinančių apie sveikatos apsaugos proble-mas. Šios sueigos tikslas – pasakyti ir patarti, kad nedarytume klaidų, kurių yra padariusios kai kurios šalys, pertvarkant sveikatos apsau-gą, jos struktūrų ypatumus“, – pri-minė VU prof. Pranas Šerpytis.

„Gydytojų žinių“ informacija

Regeneracinės medicinos iššūkiai ir potencialas – tokia tema internetinį seminarą orga-nizavo Europos šalių akademijų mokslų konsultacinė taryba

Kol kas naujovės ne visada pasiteisina(EASAC) ir Europos medicinos mokslų akademijų federacija (FEAM). Šio internetinio semi-naro tikslas – atkreipti dėmesį į regeneracinei medicinai kylan-

čius iššūkius Europoje. Pagrindinį pranešimą perskaitė Jungtinės Karalystės Mančesterio universi-teto profesorius Džulio Kosu. Jis regeneracinę mediciną apibūdino

kaip naują medicinos sritį, kuri siekia atkurti audinių funkcijas naudojant biologines terapijas,

Nukelta į 11 p.

VU Medicinos fakulteto prof. P. Šerpytis

žinios 11L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 0 - 1 3 ( 2 9 )GYDYTOJŲ

Lietuvos Mokslų Akademijoje vyko 10-oji jaunųjų moksli-ninkų konferencija „Fizinių ir technologijos mokslų tarpda-lykiniai tyrimai“. Jos tikslas – ini-cijuoti taikomąją mokslinę veiklą, skatinti jaunųjų mokslininkų susi-domėjimą ir aktyvumą, stiprinti Lietuvos mokslo, studijų bei vers-lo bendruomenių bendradarbia-vimą, keistis informacija apie vyk-domus tyrimus ir jų sklaidą, sekti rinkos poreikius, siekti mokslinių rezultatų praktinio naudojimo. Konferencijos rėmėjų tikslas – įtraukti jaunuosius mokslininkus į verslo organizacijų veiklą.

Konferencijos darbas vyko tri-jose sekcijose: Fizinių mokslų, Technologijos mokslų, inova-cijų ir skaitmeninės ekonomi-kos. Inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos sekcija – tai nauja organizatorių iniciatyva įsteig-ta sekcija, siekiant pritraukti į konferenciją tyrėjus, nagrinėjan-čius mokslo tyrimų rezultatus ir išradimus, leidžiantys plėtoti ir atnaujinti gaminamos produk-cijos ar paslaugų nomenklatūrą, tobulinti technologijas ir gamy-bą diegiant vidaus bei užsienio rinkose, naujų idėjų generavi-mas ir jų įgyvendinimas kuriant naujus gaminius, procesus ir paslaugas, lemiančias naciona-linės ekonomikos ir užimtumo didėjimą, inovacijas diegiančios kompanijos pelno augimą, taip tobulinant jau esančius produk-tus bei procesus, skaitmenizaci-jos ir skaitmeninių technologijų poveikio ekonominėms veikloms tyrimai ir kt. Trijų mokslinių darbų

JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI netolimos medicinos ateičiai

tematika priklausytų netolimos medicinos ateičiai. Kauno tech-nologijos universiteto jaunieji mokslininkai Mantvidas Merkis ir Benas Gabrielius Urbonavičius konferencijoje pateikė savo darbo tyrimą „Didelės erdvinės skyros vaizdinio sistema polimerinių gelių dozimetrijai“. Savo prane-šime mokslininkai išdėstė moks-linio tyrimo esmę. Pasak jaunųjų mokslininkų, šiuolaikinės spin-dulinės medicinos esmę sudaro energijos perdavimo ir sugerties biologiniame audinyje procesai, leidžiantys panaudoti jonizuojan-čiąją spinduliuotę ligų diagnos-tikai ir gydymui. Apšvita visada siejama su radiologiniais efektais, todėl privaloma įvertinti net ir mažiausias spinduliuotės dozes. Teoriniam procedūrų planavimui dažniausiai naudojamas kom-piuterinis modeliavimas, tačiau poveikio kontrolei yra būtinas dozimetrinis. Sudaryto spindulio gydymo plano verifikavimui gali būti panaudojami įvairiais fizi-niais principais paremti dozime-trai. Tačiau tik polimerinių gelių dozimetrija leidžia atlikti dozių pasiskirstymo trimatėje erdvė-je vertinimą. Polimerinių gelių veikimas pagrįstas jonizuojan-čiąja spinduliuote paveikto gelio polimerizacija, kurios laipsnis yra proporcingas sugertąjai dozei. Šis dozimetrinis metodas taip pat leidžia sumažinti matavimo neapibrėžtį, nes polimerinių gelių sudėtis yra artima biologiniam audiniui (spinduliuotės sugerties prasme).

Per pastaruosius dešimtme-

čius femtosekundiniai (fs) laze-r iai buvo panaudoti daugy-bėje sričių, įskaitant ir lazerinį medžiagų apdirbimą. Jais indu-kuotos ultrasparčios šviesos ir medžiagos sąveikos, fs lazeriais įmanoma pasiekti ypač aukštą apdirbimo raišką ir minimalų terminį poveikį bandiniui. Be to, galima realizuoti tiek adityvią, tiek subtraktyvią gamybą – taip teigė UAB „Femtika“ atstovas Linas Jonušauskas. Jo mokslinia-me darbe „Tiesioginio lazerinio rašymo naudojimas medicininių mikroprietaisų gamyboje“ nagri-nėjamos perspektyvos panau-doti fs lazerį integruotų medi-cininių mikroprietaisų gamybai. Pavyzdžiai apima į katerinę adatą integruotą tėkmės matuoklį su tikslumu: į mikrofluidinę siste-mą integruotą mikromechaninį ląstelių, perforatorių, nanofiltru paremtą makromolekulių sepa-ratorių. Paaiškintas šių prietaisų veikimo principas, pademons-truota jų gamyba panaudo-jant hibridinį adityvų fs lazerinį apdirbimą. Trys jaunieji moks-lininkai Monika Grubliauskaitė, Živilė Gudlevičienė ir Gabrielius K u n d r o t a s , a t s t o v a u j a n t y s Nacionaliniam vėžio institutui ir VU Gyvybės mokslų centrui, konferencijoje pateikė savo bendrą darbą „Atšaldyto kiauši-dės audinio kokybės įvertinimo metodai po kriokonservavimo“. Pasak jų, dėl gerėjančių vėži-nių susirgimų diagnostikos ir gydymo metodų pastaraisiais dešimtmečiais moterų išgyve-namumų rodiklis gerėja, ypač

jauno amžiaus pacienčių, tačiau dėl agresyvaus gydymo mažėja sėkmingos reprodukcijos galimy-bės. Perspektyvi, bet vis dar eks-perimentinė technologija moterų vaisingumo išsaugojimui – kiauši-džių audinio kriokonservavimas. Šio tyrimo tikslas buvo įvertin-ti atšaldytų kiaušidės audinių kokybę, gyvybingumą ir konta-minaciją navikinėms ląstelėms. 2015–2018 m. Nacionaliniame vėžio institute buvo užšaldyti jaunų moterų (