23. Auk23. Aukšta infliacijašta infliacija

• Vyriausybės veiklos finansavimo galimybės:

1. Skolinimasis (Borrowing) išleidžiant obligacijas

2. Spausdinti pinigus (skolos monetarizacija- Debt monetization )

23-1 Biudžeto deficitas ir pinigų emisija

Hiperinfliacijos pradžia:– Biudžeto krizės atveju

• Nepamatuotos reformos• Netikėti socialiniai-ekonominiai poslinkiai (monoprodukcijos

valstybės, karo atvejai...)

– Vyriausybė negali skolintis iš valstybės piliečių ir užsienio

• Didelis deficitas ir skolos• Kritęs pasitikėjimas, išaugusios palūkanos

•Senjoražas (Seignorage) – tai vyriausybės realių pajamų apimtis, generuojama iš pinigų spausdinimo

se ignorageM

P

Hiperinfliacijos priežastys

Nominalių pinigų emisijos apimtys biudžeto finansavimui

• Nominalių pinigų augimo tempai, būtini duotam senjoražo lygiui:

P

M

M

M

P

M

M MSeignorage

M P

Jei: biudžeto deficitas lygus 10% (reikalingas senjoražas) , o (M/P)/Y lygus 2 (realių pinigų apimtis BVP atžvilgiu)

Tai: nominalių pinigų kiekio augimas turi būti 5%

/Seignorage M M P

Y M Y

YPM

YeSeigniorag

M

M/

Hiperinfliacijos atvejai 1920-1940

Pradžia Pabaiga PT/P0

Vidutinė mėnesinė

infliacija (%)

Vidutinis mėnesinis

pinigų kiekio augimas (%)

Austria Oct. 1921 Aug. 1922 70 47 31

Germany Aug. 1922 Nov. 1923 1.0 x 1010 322 314

Greece Nov. 1943 Nov. 1944 4.7 x 106 365 220

Hungary 1 Mar. 1923 Feb. 1924 44 46 33

Hungary 2 Aug. 1945 Jul. 1946 3.8 x 1027 19,800 12,200

Poland Jan. 1923 Jan. 1924 699 82 72

Russia Dec. 1921 Jan. 1924 1.2 x 105 57 49

PT/P0 paskutiniojo hiperinfliacijos mėnesio kainų lygis, padalytas iš pirmojo mėnesio kainų lygio

Kokia infliacijos ir pinigų masės augimo tarpusavio kitimo ypatybė?

•Pinigų atsargų apimtys (realių pinigų balansas)– Buvo- LM kreivė: M

PY L i ( )

( )

23-2 Infliacija ir realių pinigų balansas

Hiperinfliacija: pinigų atsargų paklausa

M

PY L r e ( ) M

PY L r e ( )

( )i r e

•Hiperinfliacijos atveju lemiamas veiksnys- laukiama infliacija: juo infliacija didesnė, juo mažesnis noras laikyti pinigus

•Realių pinigų balanso sumažėjimas: kai infliacija auga intensyviau nei nominalių pinigų kiekio didėjimas

Infliacijos įtaka realių pinigų

balansui Vengrijoje 1922-24

•Prekiniai, natūriniai mainai (Barter)- tai prekių mainai be pinigų tarpininkavimo

•Hiperinfliacijos metu:

– Barteris intensyvėja

– Atlyginimai mokami dažniau

– Pasireiškia prekių trūkumas

– Pereinama prie užsienio valiutos naudojimo (dolerizacija)

Ekonomika Hiperinfliacijos sąlygomis

Išvesti ryšiai:

Tarp senjoražo, nominalių pinigų augimo ir realių pinigų balanso

Tarp realių pinigų balanso ir laukiamos infliacijos

Juos apjungus gausime

23-3 Deficitas, senjoražas ir infliacija

P

M

M

MSeignorage erLY

M

M

M MSeignorage

M P

M

PY L r e ( )

( )

M

MSeignorage

M

ML r

M

PSeignoragee e

( )

(M M

Seignorage YL rM M

23-3-1 Nuolatinio nominalių pinigų kiekio augimo atvejis

•Nominalių pinigų augimas turi du priešingos krypties efektus:

•Koks galutinis Nominalių pinigų augimo poveikis?

•Kokio dydžio senjoražą sukels pastovus nominalių pinigų augimo tempas?

M

Me

Empirika: Senjoražas ir nominalių pinigų kiekio augimas

Laffero kreivė ir senjoražo dėsningumai

• Laffero kreivė (Laffer curve)- tai ryšį tarp valstybės surenkamų mokesčių dydžio ir mokesčių normos rodanti kreivė

• Senjoražo-pinigų kiekio augimo ryšio kreivės ir Laffero kreivės artimumas: infliacija gali būti traktuojama kaip tam tikras mokestis realių pinigų atsargoms

• Šių dviejų kintamųjų rezultatas vadinamas infliaciniu mokesčiu (M/P) (inflation tax) – Kai infliacija pastovi ilguoju laikotarpiu

In fla tion tax

M

P

M

M

M

P Seignorage

•Didesnė infliacija skatina didesnį pinigų nuvertėjimą ir vyriausybės gaunamų pajamų iš spausdintų pinigų sumažėjimą•Kodėl pinigų spausdinama daugiau nei optimalu?

Pinigų augimo tempai maximizuojantys

senjoražą (%/mėn)

Numanomas senjoražas

(% nuo gamybos)

Faktinis pinigų kiekio augimo tempas

(%/mėn)

Austria 12 13 31

Germany 20 14 314

Greece 28 11 220

Hungary 1 12 19 33

Hungary 2 32 6 12,200

Poland 54 4.6 72

Russia 39 0.5 49

Nominalių pinigų augimo optimizavimas

– Trumpuoju laikotarpiu nominalių pinigų padidėjimas mažai įtakoja realių pinigų balansą (kainos pastovios)

– Ilgesniu laikotarpiu tokio paties dydžio nominalių pinigų augimo tempai lems vis mažesnį senjoražą (nes augs kainų lygis P)

– Todėl vyriausybės negali finansuoti biudžeto deficitą pastoviu nominalių pinigų augimo tempu (didėja infliacinis mokestis)- jos priverstos spausdint pinigus vis intensyviau

•Tanzi-Olivera efektas: didėjant pinigų emisijai surenkamų mokestinių pajamų vertė krinta dėl infliacijos- mažėja ir nauda iš senjoražo

23-3-2 Dinamika ir didėjanti infliacija

P

M

M

MSeignorage

•Trumpuoju laikotarpiu didesnio pinigų augimo tempų gm efektas yra ekspansinis:– Nominalių ir realių palūkanų kritimas– Gamybos plėtra

g im

Bet ypač didelės infliacijos atveju neigiami efektai nusveria: Sandorių sistema veikia vis prasčiau Kainų signalai tampa neaiškūs: sunku įvertint

santykines kainas Didesni infliacijos svyravimai (mažesnis

prognozuojamumas)

g me

23-3-3 Hiperinfliacija ir ekonomikos aktyvumas

Monetarinė mainų lygtis ir Okuno dėsnis

23-4 Kaip baigiasi hiperinfliacija?•Hiperinfliacija reikalauja specialių jos sustabdymo priemonių

•Hiperinfliacijos stabilizacijos programa:– Fiskalinė reforma ir pasitikėjimą kelianti biudžeto deficito

mažinimo priemonės• Derybos dėl užsienio skolos atidėjimo• Mokesčių struktūros keitimas

– Monetarinė politika- Pasitikėjimas: CB nepiktnaudžiaus pinigų emisija finansuojant biudžetą

• Vyriausybės finansavimo emisija uždraudimas• Nacionalinės valiutos fiksavimas užsienio valiutos atžvilgiu

– Pajamų politikos priemonės (incomes policies): pajamų kontrolė

– Pinigų reforma: denominacija• (ir/arba Vyriausybės keitimas)

•Priežastys, lemiančios mažesnį infliacijos mažėjimą nei nominalių pinigų mažėjimas:

– Darbo užmokesčiai nustatomi atsižvelgiant į praeitį (vadinasi pinigai mažinami, bet atlyginimai didinami)

– Reakcija vėluoja ir ji nėra visuotina

– Ne visuomet pasitikima “antiinfliaciniais” sprendimais ar vyriausybe

Stabilizacijos kaina

Key Terms

hyperinflations debt monetization seignorage barter dollarization Laffer curve

inflation tax Tanzi-Olivera effect stabilization program income policies orthodox stabilization

program, heterodox stabilization program