3. lietuvos argonautai, arba 7-ios jūros per 6-ias savaites. iii-a...

Kelionė jachta aplink Viduržemio jūrą 2009.08.15-09.26. III-a dalis Kreta.

3. Lietuvos Argonautai, arba 7-ios jūros per 6-ias savaites. III-a dalis. Kreta

3.1. Heraklionas Atėnai-Heraklionas (Kretoje) – 171,7 jūrmylės ir 27 valandos kelio.

Plaukiant pavėjiniais kursais joks vėjas nebaisus. Kroatijos vėliavėlė iki galo reiso taip nubrizgo, kad liko 2

cm pločio juostelė, o lietuviška nuo audrų tik suplyšo.

Išplaukėme iš Atėnų 2009 rugpjūčio 26 dieną 13:00. Vėjas šiaurės, lengvas. Per Saronijos įlanką - burės plius variklis. Neužilgo ir pietūs. 14:00 pavalgom. Žurnale užrašyta:

P

Kretos vėliava.

aruošė: A.Dovydėnas, 2009-11-24. of 1

Kelionė jachta aplink Viduržemio jūrą 2009.08.15-09.26. III-a dalis Kreta. “niam-niam-niam”. Kiekvienas maistas laive būna labai skanus. Tuo labiau, kad šiltą maistą ruošiame kartą paroje. Kaip anglai. Dažniausiai apie 16-17 valandą. Visą kitą laiką – “sausas” davinys: alus, sumuštiakai, kava, arbata. Karštyje nelabai norisi valgyti. Per šešias savaites, ko

gero, gerai numečiau svorio. Nors, sunku pasakyti. Svėriausi tik 2009 metų pavasarį prieš plaukdamas į Ambersail reisą Ispanija-Portugalija-Airija-Anglija, bei sugrįžęs rudenį namo. Pavasarį svoris buvo 93 kg, o rudenį – 87 kg. 6 kilogramus kažkur pamečiau. Bet dabar, kai lapkričio mėnesį rašau prisiminimus, svoris vėl atsistatė – 89 kg, tačiau neliko “ausų” ant juosmens (tokių vyriškų atributų). Tas irgi gerai.

17:18 per radiją girdime pranešimą Pan-Pan. Kažkoks tanklaivis be eigos plūduriuoja koordinatėse 37º 43,46N ir 24º

18,96E. O mūsų koordinatės 37º 36,49N ir 23º 48,99E. Sustojęs laivas toliau į Šiaurės Rytus, tad mūsų kelyje kliūčių nėra.

Herakliono uosto tvirtovė, statyta venecijiečių, ir medinė lūžena vardu “Santa Maria”, prie kurios stovėjome.

Apie 20 valandą vėjas sustiprėja iki 28 mazgų. Prietaisas rodo tik vimpelinį, tad mums lekiant bakštagu ko gero pučia ir visi 30 mazgų, arba 7 balai. Puikiai plaukiame vien su burėmis. Bangos įsismarkauja ir viena netgi aplieja visus kokpite įvirtusi per dešiniojo borto transo kampą. Kaip tik rūkiau atsisėdęs ant kokpito grindų. Cigaretė sušlapo ir užgeso.

Heraklione švartavomės

rugpjūčio 27 dieną 18:30 nuplaukę 171,7 jūrmylės. Plaukėme vidutiniu 6,4 mazgų greičiu. Visai neblogai, turint omenyje, kad paryčiais tarp 5 ir 6-os valandos ryto vėjukas buvo visai “sėdęs”, vilkomės vos 3,5 mazgo greičiu. Net buvome išsiskleidę peteliškę, parėmę genują spinakergiku.

Didelė Lietuvos vėliava matėsi iš miesto ir traukė daugelio akį. Žmonės privažiuodavo su automobiliais, pažiūrėdavo perlangus ir nuvažiuodavo. Toks judėjimas vyko viso stovėjimo

metu.

Herakliono jachtklubas, kuriame svečiams nėra vietos.

Taip mums velkantis su peteliške, priplaukėme Milos salą, kuri yra už 77 jūrmylių nuo Atėnų. Ši sala visiems pakeliui tarp Atėnų ir Kretos, tad laivų prie

Paruošė: A.Dovydėnas, 2009-11-24. of 2

Kelionė jachta aplink Viduržemio jūrą 2009.08.15-09.26. III-a dalis Kreta. jos gausu. Konvenciniai laivai – tvarkoje. Jie gerai matomi ir nuspėjami. Bet jachtos... Sutikom vieną plaukiančią nuo salos NNW krytimi. Jų dešinys halsas, o mes su peteliške. Aiškiai kertasi kursai. Jų priekinis žiburys tai raudonas, tai žalias-raudonas – aiškiai krenta nuo savo kurso tiesiai ant mūsų. Teko susirinkti peteliškę ir trauktis į šalį. O sutikta jachta nekantravo. Jau pradėjo mums blyksėti penkis trumpus. Ne kad pakiltų pusę

niekas mūsų nepasitinka. Niekam nė jachtose – o kur čia galima prisiglauslocijoje rašoma, kad sunku. Galiausiai vienas sako: “švartuokitės komercinio uosto kampe”.

Viduržemio jūra ne visada

Vėl išplaukiame iš jachtklubo. Krantinė gal 2 metrų aukščio. Kabo juoda padanga. Ten ir bandome švartuotis galu iš priekio nuleidę inkarą šalia medinės lūženos garsiu pavadinimu “Santa Maria”.

Tomas išsiropščia ant krantinės su švartovo galu. Rišamės. Čia prieina anglas nuo gretimai stovinčio katamarano. Jis yra pensijinio amžiaus, labai geranoriškas, keliauja kartu su savo draugu olandu. Jis aiškina,

Paruošė: A.Dovydėnas, 2009-11-24.

Herakliono vaizdas per venecijiečių tvirtovės sieną.

laipsnio. Vis tiek reikia teises pompuoti naktyje. Bet galiausiai prasilenkėme ir pamiršome.

Taip su geru pakeleivingu vėju pasiekėme Heraklioną. Bangos, atsispindėjusios nuo aukšto molo, saugančio uostą, chaotiškai mėtė laivą, bet užlindus už molo mus pasitiko spindintis lygus vanduo. Jachtų uostelis yra vakariniame komercinio uosto gale. Įplaukiame per seklumą tarp gynybinio bokšto ir molo, ogi ten visos vietos užimtos.

Kaip ir visur Graikijoje, motais, kur stos atplaukusi jachta. Klausinėjam žmogelių ti. Jie vietiniai. Svečiams nėra nei vienos vietos. Taip ir

būna rami.

Lūžena garsiu pavadinimu “Santa Maria”, kurios savininkas pasirodydavo kartą į dieną penkioms minutėms.

of 3


kad vandenį ir elektrą galima gauti susimokėjus ir gavus kortelę. Tualetai marinos pastate, bet su dušais prastai.

O vandens reikia juodai, nes išnaudojome. Einame su Tėvu (Sigito pravardė) į kontorą. Ten niekas mūsų nelaukia. Pagaliau kažkas atkreipia į mus dėmesį. “Ką, vandens, elektros? Kortelė kainuoja 50 eurų”. Tačiau mes jau mokyti ir klausiame, o kiek į šią kainą įeina vandens, ir kiek elektros? “Jums užteks”,- gauname atsakymą. Vis tiek, kiek?

“Vandens 10 kubų, o elektros visiems dar nepritrūko”,- atsako moteris. “O yra mažesnis

kiekis, nes mums ir kubo pakaks”,- klausiam. Yra, bet tokią kortelę, kuri kainuoja 10 eurų, galite gauti centriniame pastate. O kur jis? Už 20 metrų nuo marinos pastato.

Kelių tūkstančių metų prieš mūsų erą senumo Knoso griuvėsiai, menantys Mino civilizacijos laikus.

Bandom centriniame pastate. Ten mus iš buhalterijos siunčia į antrą aukštą pas kompiuteristus, kompiuteristai siunčia į buhalteriją – kol neapsimokėsime, kortelės neduos. Einame į buhalteriją, mokame, einame į antrą aukštą, gauname.

Grįžus prie laivo išaiškėja, kad elektros lizdas dvigubai didesnio diametro nei Europos Sąjungos patvirtintas standartas. Tokį matėme tik Heraklione.

Po to mes su Tėvu 3 valandas vaikščiojome po Herakliono parduotuves, kurios visada būdavo “iki šviesoforo ir į dešinę”. Apsukome visą miestą, o tokio standarto neradome.

Geranoriškas anglas sako, o jūs eikite į autobusų storį. Pereisite autobusų aikštelę ir už jos yra parduotuvė, kur jie pirko savo adapterį. Einam. Tiesa. Parduotuvė yra, bet adapterio nėra. Gali užsakyti. Gaus po savaitės.

Sėdim Heraklione be elektros, be interneto, be dušo, laipiojame į krantą kaip kalnų ožiai per juodą padangą, vėjas ir bangos mus tąso pusę dienos į vieną pusę, o kitą pusę dienos į kitą. Jo,.... Graikija.

Heraklionas - Kretos sostinė, penktas pagal dydį Graikijos miestas, turintis ekonominio centro bei pagrindinio salos uosto statusą, dar vadinamas "vartais į Kretą". Miestą 824 mūsų eros metais pastatė arabai saracėnai (taip romėnai vadino Sirijos gyventojus, o viduriniais amžiais taip buvo vadinami visi arabai, turkai ir afrikiečiai, kurie išpažindavo

Herakliono miesto savivaldybės kiemelis.


Kelionė jachta aplink Viduržemio jūrą 2009.08.15-09.26. III-a dalis Kreta. Islamą) toje vietoje, kur kadaise stūksojo senas Knoso uostas. Šiandien Heraklioną supa antikinės sienos, bylojančios apie šlovingą jo, o kartu ir visos šalies istoriją. Herakliono centre puikuojasi Morozinio fontanas, iškilęs čia 1628m. Netoliese - turistų mėgstamos Venecijos tipo senamiesčio gatvės su gausybe patrauklių parduotuvių, bažnyčių ir muziejų. Daugiausia dėmesio sulaukia Istorijos ir Archeologijos muziejus. Pastarasis - tikras Herakliono pasididžiavimas. Jame eksponuojama daugiausia Mino civilizacijos laikotarpio (2800 - 1150 m. pr. Kr., žlugusi po Santorini (Teros) ugnikalnio išsiveržimo 1450 m. per. Kr., kuris sukėlė cunamį, sunaikinusį Kretos šiaurinę pakrantę) radinių bei gausybė unikalių pasaulinės reikšmės archeologinių iškasenų nuo neolito iki Romos imperijos laikų. Būtent šiame muziejuje yra saugomi Knoso rūmų freskų originalai. Tai unikali vieta, kuriai mažai kas gali būti abejingas. Kadaise rūmai, savo išsidėstymu primenantys labirintą, buvę net penkių aukštų, turėję apie 1400 freskomis išpuoštų menių ir kambarių. Pasak legendos, čia gyveno mitologinė būtybė Minotauras – pusiau žmogus, pusiau jautis. Be to, prieš 4000 metų Knosas buvęs administracinis, religinis ir ekonominis Kretos centras.

Beje, apie Santoriną. Tai pietinė Cikladžių grupės sala su labai vaizdingais

Cikladžių salos Egėjo jūroje – Graikiškojo grožio rezervatas.


Minotauras („Mino bulius“) – pabaisa, pusiau žmogus, pusiau jautis. Jis buvo vardu Asterijas („žvaigždėtasis“).Dzeuso sūnus Minas, gyvenęs

Kretos saloje, supykdė jūrų dievą Poseidoną. Šis į salą iš vandens pasiuntė jautį. Mino žmona ir Helijo

duktė Pasifajė įsimylėjo nenusakomai gražų baltą jautį. Ji užsakė Dedalui padaryti medinę karvę, į

kurią įlindusi ji galėtų suartėti su gyvuliu. Persifajei pastojus gimė Minotauras.

stačiais krantais. Joje namai buvo pradėti dažyti baltai-žydrai. Tikėta, kad balta spalva apsaugo nuo karščio. Šis spalvų derinys vėliau buvo pripažintas Graikiškuoju ir net pateko į Graikijos valstybinę vėliavą.

Tai, kaip aš įsivaizduoju Graikiją, ir yra koncentruota Cikladžių salose. O ypač Santorini, arba Thira saloje. Bet ir kitos salos, tokios kaip Paros, Naxos, Milos yra prisotintos balta ir žydra spalvomis. Tik Santorini saloje, kadangi ji yra labai aukšta, dangaus žydrynė yra nepakartojama. Jei lyginti Palangos kurortą su Santorini, tai Palanga būtų kaip purvo vonia, o Santorini – kaip 5 žvaigždučių viešbutis. Nėra ką lyginti. Vaizdus galima rasti Google Earth. O kainos –

of 5

http://lt.wikipedia.org/wiki/Dzeusas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Minas_%28graik%C5%B3_mitologija%29

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kreta

http://lt.wikipedia.org/wiki/Helijas

http://lt.wikipedia.org/wiki/Pasifaj%C4%97

http://lt.wikipedia.org/wiki/Dedalas

Kelionė jachta aplink Viduržemio jūrą 2009.08.15-09.26. III-a dalis Kreta. panašios. Ten yra aerouostas. Galima nuskristi, arba plaukti keltu iš Herakliono. Na, o jei plaukti jachta, tai reikia turėti omenyje Meltemi ir visus su juo susijusius pavojus su vėjais Cikladžių salyne, kurie labai gerai aprašyti mano 2008 metų kelionės Turkijoje aprašyme tinklapyje www.arturas-d.ten.lt . Nenuostabu, kad į Ciklades nori plaukti visi, bet kelionių vadovai perspėja, kad norint aplankyti Cikladžių salas su jachta, reikalingas geresnis pasiruošimas ir praktika. Ne visada teks plaukioti brizų įtakoje. Teks pasigalynėti su priešiniais vėjais, bei patirti stiprius gūsius. Juk tai Egėjo jūra, o ne Adrija.

Heraklionas mūsų

stipriai nenustebino. Nei miestas, nei valgis. Man

teko paragauti garsiųjų ėriuko šonkauliukų. Buvo prietema, tad patiekalo vaizdo nelabai įžiūrėjau, tačiau mano dantys ir skonio receptoriai aiškiai jautė, jog kramtau svilėsius. Gal tai ir nėra taisyklė, tačiau kiti mūsų įgulos nariai taipogi nebuvo sužavėti.

Santorini – vėjo malūnai.

Pusė mūsų įgulos aplankė Knosą – Mino civilizacijos sostinę. Tačiau aš nesiryžau tenai vykti, nes perskaičiau locijoje, kad Knose galima lankytis arba anksti ryte, arba vėlai vakare. Visu kitu laiku tenai nuvargina didelis turistų

skaičius ir karštis. Buvusieji sakė, kad matė daug duobių ir griuvėsių. Supratau, kad praradau nedaug.

Turbūt taip visi mes įsivaizduojame Graikiją. Tačiau tokius vaizdus mačiau tik salose. Čia Santorini sala, Cikladžių salyne.

Nors Heraklioną kasmet aplanko 6 milijonai turistų, reikia turėti omenyje, kad tai aerouostas. Dauguma pasklinda po mažesnius vaizdingus Kretos miestelius, bet nelieka Heraklione. Visas Heraklionas pavirtęs turistinių agentūrų ir automobilių nuomos miestu. Pati Kreta, net ir krizės laikotarpiu, nejaučia jokio pinigų stygiaus – viską kompensuoja turizmas. O Kreta pyksta ant Graikijos, kad Graikija didžiąją dalį pinigų pasiima sau mokesčiais, palikdama Kretai tik nedidelę dalį. Kaip ten yra iš tiesų, kur viskas mokama grynaisiais,

Santorini sala. Štai tokia Graikija gyvena kiekvieno mūsų svajonėse. Ir ji tokia yra, bet ne žemyne, o Cikladžių salose.


http://www.arturas-d.ten.lt/

http://www.arturas-d.ten.lt/

Kelionė jachta aplink Viduržemio jūrą 2009.08.15-09.26. III-a dalis Kreta. sunku pasakyti. Vaizdas toks, kad Kreta vargo nemato.

3.2. Chanija Pirma, ką visi išgirsta apie

Chaniją, kad tai Venecijietiškas uostas su krantinių restoranais ir siaurom prekybinėm gatvelėm. Antra, ką sužinai vėliau, kad tai antras pagal dydį Kretos miestas su gilia istorija ir maloniais žmonėmis.

Prabuvę parą Heraklione 2009.08.28 dieną 21:10 išplaukėme į Chaniją. Atstumas ploteryje – 63,17 jūrmylės. Plaukdami šventėme Vaclovo 40-metį ir visi gerai įsilinksmino. Nespėjom gerai numigti, o 7 ryto

jau esame uoste.

Senovinis Kretos žemėlapis (Originalas buvo apverstas pietine dalimi į šiaurę).

Chanija turi daug pavadinimų: Xavia (dabar naudojamas pavadinimas graikiškai, o tariasi Chania) perėjo į Chanai, Hania ir Xania, senesnis pavadinimas Chanea ir venecijietiškas Canea, turkiškas Hanya. Apgyvendinta dar Minų civilizacijos laikais (2,6-1,5 tūkstantmečiai prieš mūsų erą). Dorėnijos graikai, kraustęsi į Chaniją apie 1100 metus prieš Kristų, vadino miestą Cydonia. 69 metais prieš Kristų Romos konsulas suteikė miestui nepriklausomo miesto

pagavome pro šalį važiuojančią dyzelino

Chanija, Venecijietiškas uostas, kuriame junt


Kretos krantai.

teises ir Cydonija išlaikė teises kaldinti savo pinigus net iki trečio šios eros šimtmečio.

Tik 70 tūkstančių gyventojų įskaitant priemiesčius. Tačiau žmonės....

Chanija iš karto nuteikė gerai. Nespėjome prisišvartuoti 7-ą ryto, kai jau 7:30

cisterną ir įvykdėme pirmą užduotį – prisipylėme

ama Florencijos ir Venecijos dvasia.

of 7

Kelionė jachta aplink Viduržemio jūrą 2009.08.15-09.26. III-a dalis Kreta. kuro prieš trijų parų kelionę iš Kretos į Maltą. Tiesa, graikas pabandė nusukti 32 litrus, bet mes jau buvome mokyti ir jam nepavyko taip lengvai mus apvynioti aplink pirštą. Matomai jis atsigriebė kitaip – dyzelino kaina 1,08 euro už litrą (Atėnuose buvo 1,02 euro už litrą). Bet, tiek to, nesismulkinsime.

Nespėjome pasipildyti degalų, kaip ant krantinės pasirodė žmogus.

- Jūs iš Lietuvos? - Taip. - Man meras paliepė jumis

pasirūpinti, - atsakė graikas Stamatis. –

ateitų pasitikti svečių į uostą. Dažniausiai jielaiko susitikti. O čia – pats meras. Paspaudė ranką, patvirtino, kad susitiksime rytoj po pietų. O papietauti ryt mums teks su vicemeru Aristiviu Papadojaniu. Meras turi kitų reikalų.

Puiku, atsisveikinam su meru ir užsiimam standartiniais reikalais Graikijoje, t.y. lankymusi policijoje. Ačiū dievui, kad “policija” čia pat, uniformuotasis stovi parimęs į durų staktą. Aš už dokumentų ir, geros nuojautos vejamas, nes viskas Chanijoje tvarkosi greitai ir lengvai, kaip ant sparnų priskrendu prie policininko.

Tipiškas krantinės restoranėlis.

- Laba diena, norime sutvarkyti atvykimo dokumentus.


Uostas jums nemokamas, vanduo ir elektra – taip pat. Jei turėsite kokių klausimų ar problemų, štai uosto viršininkas Tasos. Jis jums padės. Susitikimas su meru rytoj po pietų, nes meras iki pietų labai užimtas – turi susitikti su Kipro meru.

Nepraėjo nei pusvalandis, o Stamatis ir vėl uoste. Bekalbant prieina pagyvenęs žmogus.

- Tai mūsų miesto meras Kirjakos Virvidakis, - sako Stamatis.

Tiesą pasakius, nesu matęs, išskyrus Klaipėdos merą, kad meras

išdidžiai laukia kabinetuose, arba iš viso neturi

Turkiška pirtis uoste. Dabar joje dailės paroda.

of 8


- Ateik po pusvalandžio,-
gaunu atsakymą.
Gal keisis pamaina ir šitas žmogelis nenori pildyti dokumentų, pagalvoju. Po pusvalandžio aš vėl policijoje. Sėdi mano žmogelis. Niekur nedingo. Sėdi dar du ir mergina. Vienas, turintis reikšmingiausią veido išraišką, paima dokumentus ir vedasi mane į kitą kambarį, per koridorių. Ten tuščias stalas, kėdė jam ir daugiau nieko. Policininkas sėda. Aš stoviu.

Karšta. Varto popierius. Krapšto galvą ir dūsauja, tuo sukeldamas man įvairiausius įtarimus. Vėl kyla nuo kėdės, eina per koridorių į kitą kambarį pas savo kolegas. Ten kažką kalba, grįžta, vėl dūsauja, eina pas draugus ir aš dabar iš paskos. O ten mano naujas draugas Tasos (uosto viršininkas) jiems ir sako: jūs šių žmonių nelieskite, greitai sutvarkykite jų dokumentus ir būkite laisvi. Kaip stebuklinga lazdele pamojus, policininkų dūsavimai baigiasi o aš pradedu stebėtis – kokių gi galių turi šis pusamžis, gražiai nuaugęs ir garbanotas civilis Tasos.

Tik paskui man paaiškėjo, kad Tasos – savivaldybės žmogus. Uostas priklauso savivaldybei. Vadinasi visos kavinės, kurios pelnosi iš turistų, visi, kas nori dirbti uoste,- turi

palaikyti gerus santykius su savivaldybe. Va toks tas uosto viršininkas, lėtai gurkšnojantis rytais kavą, lėtai vaikštantis ir mažai kalbantis.

Chanijos miestukas ryte – mielas, nes atrodo kaip iššluotas. Tačiau vakare visos krantinės kavinės nusėdamos sausakimšai. Jau dienos metu pastebėjome vieną užeigą, prie kurios parašyta: “Čia neišgirsite geros muzikos ir negausite gero aptarnavimo, bet mes turime tai, ko jums reikia”. Kieme priešais įėjimą – jokių staliukų. Vakare išsiaiškinam – tai “girdykla”. Viduje nei staliukų nei kėdžių, įpila išgerti ir visiškai neduoda užkąsti. Vadybininke dirba mergina iš Estijos. Ji ir sugalvojusi tokį pinigų kalimo būdą. Ir jiems neblogai sekasi.

Šiandien, atvykimo į Chaniją dieną, yra rugpjūčio 28, penktadienis. Dvi savaites keliaujame

Chanijos gatvelė.

Chanijos gyventojas (atsitiktinis).
po jūras. Sakau daugiskaitoje “jūras”, nes iš tikro jau

Kelionė jachta aplink Viduržemio jūrą 2009.08.15-09.26. III-a dalis Kreta. esame pabuvoję trijose: Adrijos, Jonijos ir Egėjo. Įsivaizduojame, kad po dviejų savaičių galime ir atsipūsti. Einame į pliažą, deginamės, maudomės, atostogaujame. Prie pliažo randame kavinę, kurioje sėdi tik vietiniai (pliažas yra toliau į vakarus nuo uosto). Ten paragauju skaniausiai kada nors mano ragautų aštuonkojų vyno padaže. Va čia tai skanumėlis. Aštuonkojai minkštai išvirti, viskas skendi padaže į kurį reikia mirkyti vietinę baltą duoną ir užkąsti aštuonkojo griežinėliais.

Visa diena Chanijoje praeina nuostabiai. Vakare tūsas, ryte nauja, saulėta ir šilta diena. Pasirodo vicemeras su vertėja, vaišina pietumis, kurie pavirsta į

nesustojantį naujų patiekalų nešimo konvejerį. Čia bandom visko, ko tik galima pabandyti Viduržemio jūros pakrantėse. Tai ir aštuonkojų vaikai džiūvėsėliuose, ir kalmarai, ir normalūs aštuonkojai, ir krevetės, dorados, moliuskai, sardinės, vietinis vynas, aliejai, salotos, pomidorai (skonis kitoks nei lietuviškų pomidorų), “balandėliai” vynuogių lapuose ir dar gyvas velnias to, ko jau nebeatsimenu.

Po tokios maisto produktų atakos nesijaučiame persivalgę. Valgėme kaip gurmanai – po truputį kiekvieno patiekalo pasmaguriaudami, o ne prisirydami. Tad po pietų nemigdo. Atvirkščiai, labai malonu pakilti nuo stalo ir paėjėti iki savivaldybės.

Vicemeras Aristivis Chanijos mieste atrodo visų mylimas. Visi prieina, paspaudžia ranką. Jis kartu yra ir paprastas. Pravažiuojančiam draugui sėdo ant motorolerio galo ir pavažiavo. Čia labai populiarūs

motoroleriai, kuriuos galima išsinuomoti taip pat, kaip automobilius, tik daug pigiau. Ateinam į meriją ir

nustembam mero kabineto jaukumu. Na, žinoma, ir pačia mero asmenybe. Tai profesorius, medikas, pediatras. Visą gyvenimą dirbęs gydytoju, turintis labai gerai išugdytą profesionalų sugebėjimą klausytis kitų žmonių. Atėjusi ir jo žmona, ir spauda, kuri, beje, prastovėjo už durų, o ne tame pačiame kambaryje kur buvome mes. Meras po oficialių kalbų nuėjo pas spaudą ir viską jiems perpasakojo vietine kalba.

Vietiniai pinigų kaulintojai.

Lietuvos vėliava Chanijoje (fone dešinėje garsusis venecijietiškas

švyturys).

Jūros suvenyrai.



Dar kas nustebino mero kabinete – tai paveikslai. Tai buvo tikri meno kūriniai. Matėsi, kad šis žmogus supranta meną, negaili menui pinigų, atsirenka tikras vertybes nuo pelų. Tarkim kad ir vienas paveikslas prie kurio mes visi nusifotografavome. Pieštas praeito

šimtmečio pradžioje Kretos išsilaisvinimo iš Turkijos proga. Žinoma, kad Kreta buvo nukariauta turkais labai ilgai: nuo 1669 iki 1913.12.01, kai jungtinis Anglijos, Prancūzijos ir Rusijos laivynas padėjo Kretos sukilėliams nutraukti Turkijos okupaciją. Nuo tada Kreta liko prijungta prie Graikijos. Nors patys kretiečiai kalba specifine Kretai būdinga graikų kalba ir yra nemažai musulmonų, - dabar tai Graikijos sala.

Šio laivyno atvykimo prie Chanijos krantų proga buvo nutapytas paveikslas, kuriame puikuojasi Antantės šalių vėliavos. Įspūdinga.

Pats Chanijos meras yra labai betarpiškas. Nors kabinete buvo masyvus stalas, jis prisėdo su mumis ant minkštasuolio, pavaišino rake, pokalbis liejosi ne priverstinai, o be jokios oficialios eilės pasisakymams. Pokalbyje dalyvavo ir mero pagalbininkai: vicemeras, vertėja, uosto viršininkas, mero žmona. Susitikimo vinis – mero pasididžiavimas – gatvės stendas-ekranas-kompiuteris, turintis liečiamą ekraną ir kuriame galima pamatyti ir perskaityti miesto istoriją su daug nuotraukų ir informacijos. Visa tai padaryta už Europos pinigus, gyrėsi meras. Na ir puiku. Man asmeniškai

buvo daug įdomiau pabendrauti su meru, nei su jo kompiuteriu. Grįžtame į uostą. Vakarėlis. Uoste stovi nedaug laivų. Gal dėl to, kad savaitgalis. Mat

jachtos nuomojamos nuo šeštadienio iki šeštadienio. Jei kas ir buvo atplaukę iš Atėnų, tai jau išplaukė gerokai iš anksto namo. Mat vyraujantys vėjai – šiaurės (Meltemi), kurie neleidžia

Svečiuose pas merą. Fone garsusis paveikslas apie 1913 metais Chaniją išlaisvinusį iš Turkų okupacijos Antantės laivyną.

Kavinė buvusioje citadelėje uosto mole.

Chanijos gatvė.


Kelionė jachta aplink Viduržemio jūrą 2009.08.15-09.26. III-a dalis Kreta. per daug įkaisti Kretos klimatui iš vienos pusės, o iš kitos pusės pučiant stipriems šiaurės vėjams sunku pasiekti Atėnus. O gal iš viso mažai kas atplaukia į Chaniją su jachta. Juk atstumai nemaži pagal užsieniečių mastus. Mums pora šimtų jūrmylių menkniekis, o užsieniečiams tai žygdarbis. Jie praktikuoja 20—30 jūrmylių keliones šviesiu paros metu. Ir teisingai.

Bet mes kitokie. Labiau negandų užgrūdinti ir mažiau reiklūs komfortui. Todėl ir keliaujam tokius atstumus, kuriais stebimasi. Tarkime nuo Kretos iki Maltos 395 jūrmylės. Toks atstumas padarė įspūdį

mūsų Kretos draugams. Pati Kreta, skaitant vietinio plaukiojimo

locijas, turi įdomiausius uostus šiaurinėje pakrantėje. Pietinėje pakrantėje į jūrą salos

teritorija neria iš stačių uolų aukštybių. Pagrindinė laivyba salos pakrantėmis vyksta šiaurine pakrante iš vakarų į rytus ir atvirkščiai. Retai kas plaukioja pietinėje pakrantėje, nes ji pavojinga dėl labai stiprių vėjų, krentančių nuo stačių uolų į jūrą, atsirandančių dėl vyraujančio šiaurės krypties Meltemi. Šių škvalų prigimtis panaši, kaip Boros Adrijos pakrantėje. Stiprus viršutinis vėjas sukuria pavėjinėje salos pusėje vakuumą, kuris trukteli oro mases žemyn su dar didesne jėga, nei kad pučia vėjas. Jei pietinėje salos dalyje vėjo greitos 5-6 pagal Bofortą, tai pietinėje pakrantėje gūsiuose jis gali pūsti ir 8-9 balus pagal Bofortą.

Sekančią dieną po apsilankymo pas merą, rugpjūčio 30, sekmadienį, nutariame

Chanijos švyturys.

Chanijos švyturys.

Chanijos švyturys ir rifas už jo.


Kelionė jachta aplink Viduržemio jūrą 2009.08.15-09.26. III-a dalis Kreta. išvykti, nes laikas į Maltą, į jos pagrindinį miestą Valetą. Orai pranašauja būti ramūs, vėjai šiaurinių krypčių, tad trijų parų kelionė neturėtų prailgti arba kažkaip neteisingai nuvarginti.

Gerai, kad orai ramūs, o iš kitos pusės vėjo trūkumas žada motoravimasi, kas nelabai džiugina. Ateina savivaldybės vertėja su Tasos. Pakviečiame į jachtą. Vertėjai patinka mūsų vyrai: och, kaip aš norėčiau su jumis plaukti. Nėra problemų, galim paimti, jei meras išleis. Bet meras neleis ir jauna moteris aiškiai nuotykių pasiilgusiu žvilgsniu palydi mūsų išplaukiančią jachtą.

Su malonumu prisimenu Chaniją ir norėčiau į ją sugrįžti dar ir dar. Nors tai ne toks jau niekam nežinomas miestas. Pamatę Lietuvos vėliavą prie mūsų priėjo ir pasisvečiavo keturi lietuvaičiai, atvykę ne uždarbiauti, o pailsėti. Iš Panevėžio. Taip pat ilsisi nemažai rusų. Yra ukrainiečių.

15:00 sekmadienį, rugpjūčio 30 dieną išplaukėme iš Chanijos. Policijoje palikome mūsų 60 eurų kainavusį “Transit log” (tokia tvarka). Sekantis uostas (parašyta paraidžiui taip, kaip parašė graikai
Chanijos uosto švyturys.
dokumente: “BAЛETA MAЛTA”. Keistas Kirilicos ir Lotynų raidyno mišinys: raidė “V” paimta iš kirilicos “B”, kaip ir raidė “L” paimta iš ten pat “Л”.

Su kalbomis Graikijoje, ypač valdiškose struktūrose, prastokai. Tarkime, Chanijos policininkė, norėdama paklausti ar Chanija yra paskutinis Graikijos uostas prieš mums išvykstant iš šalies, klausimą suformulavo sekančiai: “Ar jūs turite galimybę užsukti dar į kurį nors Graikijos uostą?”. Ne-ne, atsakiau, jokių galimybių, finita, viskas, užteks, išplaukiame iš Graikijos, patikėkite, my friend.

Krantas tolsta greitai. Kartu su juo tolsta rifai ir pavojai. Iki sutemų jau buvome atviruose vandenyse, bet dar ilgai matėme aukštus ir skardingus paskutinio Kretos salos kyšulio kontūrus.

III-os dalies pabaiga. IV-a dalis – Malta, Valeta.

Pro mūsų jachtą pravažiuoja karietos.


3. lietuvos argonautai, arba 7-ios jūros per 6-ias savaites. iii-a...

Documents