cmyk

�

cmyk

„Respublikos” leidinys Nr.3 (892) 20�2 m. sausio 2� d.

Ji kanklėmis groja ne tik liaudies, klasikinę muziką, bet jos koncertuose skamba ir bitlų, „Abbos“, „Queen“ gru-pių melodijos. Kanklės gali suvirpinti širdis iki ašarų, kaip tai yra atsitikę, kai Aistė su ansambliu „Vaivora“ kon-certavo tautiečiams Čikagoje. Tad, anot muzikės, kanklės gyvavo ir gyvuos.

5

madinga su kanklėmis

SUGRĮŽIMAIk.smoriginas iš „la scalos“

Tik ką iš Milano, kur dainavo pasaulinio garso „La Scalos“ teatre pastatytoje operoje „Don Žuanas“, grįžo solistas Kostas Smoriginas. Pasitikėjimo savimi jam suteikė ne tik garsūs operos statytojai, bet ir palaikymo komanda.

3

ISTORIJAmoterys, kurios kūrė lietuvos ateitį

Rašytojas Jonas Užurka trilogijo-je „Iškiliausios Lietuvos moterys“ aprašė didžiųjų valdovių Mortos, Birutės ir Sofijos Vytautaitės liki-mus: „Daugiau ieškojau tautinių šaknų: ką šios moterys gero pa-darė mūsų tautai, kad mes iki šių dienų išliktume kaip valstybė“.

4

GALVOSŪKIAIPasuk galvĄ!

14-15

aistė Bružaitė

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

Šiandien Juliuje/Brigitoje 3,14 karto daugiau kryžiažodžių ir galvosūkių! O gal net daugiau.

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikasMInTyS

Parengė giedrė MiLKeViČiŪTė

Kas su Kuo grįžta

Aidas giNioTis

Keistuolių teatro režisierius, akto-rius ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos katedros vedėjas Aidas giniotis vis dar nepraranda žaismin-gumo. Beje, kaip ir kiti „keistuoliai“ - Andrius Kaniava, Darius Auželis, Ro-bertas Aleksaitis ir Darius Miniotas, kurie po 25 metų sumanė atgaivinti kadaise populiarią šmaikštuolių grupę, pasivadinusią intymių vy-rų trupe „Erelis“. Kiek pasenę, bet įgiję daugiau patirties „ereliai“ jau pradėjo savo skrydį po didžiuosius Lietuvos miestus. Kodėl atgimė ši grupė? „Šiais laikais visuomenėje labai didelis tikrų vyrų stygius. o mes turime ką parodyti, tai ir rodo-me“, - juokauja A.giniotis.

Kas Kam seKasi

Loreta JUoDKAiTĖ

Tarptautinių šiuolaikinio šokio festi-valių prizininkė šokėja Loreta Juod-kaitė po ilgokos pertraukos sostinėje vėl parodė spektaklį „salamandros sapnas“, kurį režisavo aktorius ir re-žisierius Valentinas Masalskis. Pasak šokėjos, tai ne vienas iš tų spektaklių, kurie turi „galiojimo laiką“ ir išsise-mia po vieno sezono. Jis aktualus šiandien, rytoj ir visada, nes šiame spektaklyje svarbiausia yra ne forma, o turinys, paremtas amžinosiomis vertybėmis. „Būtų nesmagu daryti scenoje tai, kas jau pačiai nėra įdo-mu“, - teigia šio ir kitų šokio spekta-klių „sibilė“ ir „Malda smėlyje“ atlikė-ja. L.Juodkaitė šiais mokslo metais šokio paslaptimis ir meistriškumu dalijasi su Klaipėdos universiteto studentais.

Kas dėl Ko nerimsta

irena sTARoŠAiTĖ

Dainininkė, o dabar jau ir pripa-žinta šokėja, tik ką laimėjusi vie-nos televizijos šou „Kviečiu šokti“, nerimsta ir netinginiauja, o toliau aktyviai koncertuoja. Ji tik ką įrašė naują kompaktinę plokštelę „At-sibusk, labas rytas!“, kurią prista-tys artimiausiuose koncertuose savo talento gerbėjams. Pirmoji plokštelės daina - „Atsibusk!“, an-troji - „Ateis diena“, trečioji - „Jau pakvipo žiema“. Visos dainos lietu-viškais tekstais, visos �5 dainų me-lodingos ir dvelkiančios šiluma, o štai dainą „išpažintis“ atlikėja įrašė kartu su „Triumfo arkos“ laureatu operos solistu Vaidu Vyšniaus-ku. „Šio albumo muzika nuteikia maloniam vakarui dviese“, - sako atlikėja.

Kas Kuo džiaugiasi

Rasa RAPALYTĖ

Aktorė ir dainininkė Rasa RAPALY-TĖ įsitikinusi, kad ją globoja garsios prancūzų dainininkės Editos Piaf dva-sia. Mat po to, kai Lietuvos nacionali-niame dramos teatre iš repertuaro iš-nyko dešimt metų gyvavęs jos muzi-kinis spektaklis „Dienos ir dainos“ apie šią legendinę dainininkę, netikėtai ji gavo pasiūlymą su tomis pačiomis dainomis pasirodyti Rygos muziki-niame teatre, kurį įkūrė entuziastai iš Lietuvos Tomas Makaras ir sergejus Jepyliovas. Rygoje pastatytas spek-taklis kiek kitoks. Žiūrovai sėdi prie staliukų, R.Rapalytė dainuoja, taip pat pasirodo ir šokėjai. „Jau suvaidinome apie 40 spektaklių, norėtųsi pailsėti, nes kelionė iš Vilniaus į Rygą vargina, bet publikai jis patinka ir tai mane džiugina“, - sako dainininkė.

Žinoma, gyvenimas išties nėra len-gvas, pasaulis išties nėra teisingas ir daug kas mus skaudina, liūdina, siu-tina... Tačiau dera pripažinti sąžinin-gai - didžiausias trukdys mums gyventi laimingai esame mes patys. Nes sten-giamės negyventi. Tingime.

Juk kas gi mums sakė, kad gyvenime reikia ne veikti, laukti, kad kaži kas kaži ką veiktų su mumis? Sukurtų mums (ar vietoj mūsų?) klestinčią valstybę, aprū-pintų gerove, išspręstų rūpesčius... Juk gyventi reiškia veikti, gyvenimas - proto, sielos ar kūno judesys. O tos valandos, dienos, metai, kai patys nesame virtę vei-kiančiosios energijos pliūpsniu, nėra mū-sų gyvenimas. Tik gyvenimo laukimas.

Kitaip tariant, jeigu statai rūmus - gyveni, o jei rūmus stato tau - gyvena tie, kurie stato, o tu tiesiog lauki, nepa-tirdamas darbo sunkumų, nuotykių, kūrybinio džiaugsmo, doro nuovargio, neišgyvendamas vertybių, nekaupda-mas patirčių...

Iš vaikystės pamenu tokią sovietinę pasakėlę apie žaidžiančius vaikus. Vie-nas jų pareiškė būsiąs žemdirbiu ir ėmė iš smėlio formuoti ežias, prikaišiotas paga-liukų - neva dygstančių rugių. Kitas tuo-jau pat sušuko būsiąs kepėjas ir iš smėlio ėmė lipdyti bandeles... Taip visiems besi-renkant profesijas, vienas vaikas sumanė tapti viršesnis už kitus ir pareiškė būsiąs Dievas. Jis užsilipo ant smėlio dėžės kraš-to, sunėrė ant krūtinės rankas ir ėmė ste-bėti dūzgiančius po žaidimų aikštelę vai-kučius. Pradžioje išdidžiai, vėliau liūdnai ir pavydžiai... Visi vaikai klegėjo pasinėrę į savo žaidimus, pamiršę apie stovintįjį ant smėlio dėžės krašto, o jam buvo ny-kiai nuobodu, jam irgi norėjosi pažaisti, tačiau teko likti stebėtoju, pačiam save išstūmusiu iš bendro žaidimo.

Ši pasakaitė neva turėjo lenkti mūsų - tarybinių vaikų - sąmones link ateistinio mąstymo, tačiau ją cituoju visai ne tuo tikslu - tiesiog mes patys man kaži kuo labai primename tą vai-ką, neleidžiantį sau aktyviai veikti, tik niurgzti, kad nuobodu, šalta, alkana, vieniša... Tiesa, dievais savęs nevadina-me - turime tam simpatiškesnį, kukles-nį, labiau atjautą žadinantį pavadini-mą: „mažas žmogus“.

Antai vieno tokio virtuoziš-ko niurgzlio, garsiai „politikuojan-čio“ troleibuse, keikiančio V.Kubilių, D.Grybauskaitę, Lietuvą ir lietuvių tau-tą, vakar paklausiau, ko gi reikėtų, kad jo gyvenimas būtų laimingesnis. „Pini-gų“, - atrėžė man jis nė nemirktelėjęs. Ir ką gi su tais pinigais veiktų? „Valgyt pradėčiau restoranuose, kaip žmogus, rengtis kaip žmogus, vaikams palikimą palikčiau solidų, kad tėvą geru žodžiu minėtų, po pasaulį pasivažinėčiau ne autobusais, kaip kvailelis, o su penkių žvaigždučių servisu...“

Šis pasimėgavimų įsivaizduojama prabanga srautas būtų dar ilgai ir verž-liai liejęsis, jei nebūčiau kažkur ties mer-gytėmis ir masažiukais jo sustabdęs per-klausdamas, ką gi veiktų pavalgęs, ma-dingai apsirengęs ir užtikrinęs atžaloms palikimą. Ko norėtų iš savęs, idant jaus-tųsi gyvenąs laimingai, idant jaustųsi naudingas, kuriantis prasmę ir gėrį?..

Tačiau jį tik prajuokino mana-sis klausimas: „Iš savęs? O ko aš galiu norėti iš savęs? Aš - mažas žmogus, valdžių nesivaikau - ką gi aš galiu pa-daryti?..“

Pamaniau, koks tikslus atsakymas. Ir ne tik į šį, į begales klausimų šiandien taip skaudinančių, liūdinančių, pikti-nančių mus mūsų varganoje kasdie-nybėje. Ano nieko iš savęs nenorinčio žmogaus požiūriu, „maži žmonės“ ne-turi jokių įsipareigojimų ir atsakomybės. Tik lūkesčių kitiems. Jie tokie „maži“, kad nusiteikę visą gyvenimą laukti, kol di-desni, stipresni, geresni juos pamaitins, apkamšys, palepins, padarys juos tur-tingus, svarbius, galingus, laimingus...

Ne juokais išsigandau. Ne - ne to troleibuse sutikto „mažo žmogaus“. Sa-vo minties, kad šiandien Lietuvoje visi su juo esame to paties ūgio.

Rimvydas StankevičiuS

MaŽaS ŽMogUS

deimantė Zailskaitė

„Manęs visai nedomina pavir-šutiniškas, komercinis menas. Juk menininko tikslas ir yra kelti liau-dies dvasią, todėl jis turi auginti sa-vo žiūrovą“, - įsitikinusi autorė. Jau netrukus menininkės gerbėjai ga-lės išvysti ir šios parodos antrą dalį.

Kaip ir užkoduota pavadini-me, pirmoje parodos dalyje do-minuoja mergaitės ir kirvio mo-tyvai, jie atsikartos ir antroje da-lyje - ši bus atidaryta po dviejų savaičių galerijoje „Kairė-dešinė“.

„Mergaitė su kirviu - tai ne-būtinai ta, kuri kapoja galvas, - nuramina savo gerbėjus grafikė E.Vertelkaitė. - Parodos pavadi-nimas gana provokatyvus, ke-liantis daug klausimų, ir tai yra natūralu. Bet noriu pabrėžti, kad tai nėra koks reklaminis triukas. Daugiau kalbama apie laiką, apie ritmą, apie kasdienybę, taip pat užčiuopiama ir visais laikais aktuali mirties tema. Pavadini-mas turėtų daugiau veikti polifo-niškai, sukelti daugiau asociaci-jų, priversti patį žiūrovą daugiau mąstyti ir atsakyti į klausimą, kas gi yra ta mergaitė su kirviu“.

gal dėl šios priežasties kū-

rėjos darbuose ir laksto giltinės ar yra atveriamos širdys, iškyla kirvukų, pjautuvėlių ar dalgių motyvai. „Nebuvo noro giltines pavaizduoti siaubingai, priešin-gai - jas norėjosi supoetinti. Pa-vyzdžiui, vienas darbas su rožine širdimi taip ir vadinasi - „Atverta širdis“. o kitas jo pavadinimas - „Širdis, užlieta kraplaku“. Tai net ir tie pavadinimai polifoniški - kiekvienam žmogui jie gali nu-skambėti ir kaip poezija. Jeigu širdis užlieta kraplaku, tai gal yra įsimylėjusi širdis ar panašiai. Bet anatomija mano darbuose, sakyčiau, nėra bauginanti, aiš-ku, interjere sunku pasikabinti tokį darbą. Bet kai kalbame apie profesionalųjį meną, tai mano tikslas nėra galvoti apie interje-rą. Nors investicijos didelės, no-risi parodyti, ką vis dėlto galvoji apie meną“, - prisipažįsta autorė.

Abiejose parodos dalyse bus parodyta maždaug septynias-dešimt darbų. Juose naudojama įvairi technika: skaitmeninė foto-grafija ant emulsinio popieriaus, chemizuoti ir mechaniškai apdo-roti paviršiai, štampuota drobė ir popierius, nuotraukos, apdo-

rotos šelaku, ir pan. „Viską darau, kas man įdomu. Neturiu išanks-tinio koncepto, kaip padaryti parodą. iš to, ką galvoji, ir išeina visuma, kuri tam tikra prasme vis tiek susidėlioja“, - sako kūrėja.

Kam Eglė Vertelkaitė atvėrė širdis

V ilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėse „Titanikas“ veikia grafikės Eglės Vertelkaitės (44 m.) dvidešimtoji personalinė paroda kiek bauginančiu

pavadinimu - „Mergaitė su kirviu“.

Trumpai

gimė �967 m. Vilniuje

studijavo grafiką Vilniaus dailės akademijoje

Dirba mokytoja Vilniaus J.Vienožinskio dailės mo-kykloje ir dėstytoja Vilniaus dailės akademijos Tapybos katedroje

Lietuvos dailininkų sąjun-gos narė

••

•

•

Stasio Žumbio nuotr.

Eglė Vertelkaitė

cmyk

3

cmyk / 3

giedrė milkeviČiūtė

- Ar sulaukėte tėvų komplimentų? - po premjeros kalbinome solistą K.Smoriginą.

- Taip, jie po kelionės kruiziniu laivu su-skubo atvykti į Milaną. iš tėvų sulaukiau ne tik komplimentų, bet ir labai sveikos kriti-kos. Jos tikriausiai bus ir daugiau, nes per tas kelias savaites Lietuvoje bendrausime. Mano svajonė nuvykti kartu su savo šeima ir tėvais į Palangą, kur kvepia stintomis, o šias žuvis aš labai mėgstu.

- Esate dainavęs daugelio Europos ša-lių teatruose, tarp jų ir garsiajame Londo-no „Covent Garden“. Kur iš Vilniaus toliau drieksis jūsų kūrybos maršrutai?

- Vilniuje būsiu iki vasario �2 dienos, o paskui vyksiu į Birmingamą, kur su sim-foniniu orkestru dainuosiu oratorijoje „stabat Mater“. savaitei esu pakviestas į Latvijos nacionalinį operos ir baleto tea-trą padainuoti keliuose operos „Karmen“ spektakliuose. Ryga man kelia sentimentų dar ir dėl to, kad ten prasidėjo mano ope-rinė karjera, ten mane ir kolektyvas, ir pu-blika mylėjo. Tai man bus geras tramplinas į Zalcburgą (Austrija), kur bus naujas mo-dernus „Karmen“ pastatymas, toliau ma-nęs laukia Don Žuano vaidmuo Čilėje ir kt.

- Tad jūsų laukia ilgas išsiskyrimas su šeima?

- Toks artisto, kuris dainuoja dažniau svetur negu namuose, likimas. Bet dabar, kai mūsų mažylis paaugęs, kelionės lėktu-vu su juo ir Kostuku nėra problema. Viskas mūsų šeimoje gerai, o klajokliškas gyveni-mas man yra įprastas. Be to, juk smagu, kai nuvykstu į užsienio valstybes, pasakyti, kad esu lietuvis, kartais paaiškinti, kur toji Lie-tuva, bet tik kartais. Juk daug kas žino Lie-tuvos krepšininkus, kai kuriuos muzikus.

- Jūs iš Vilniaus išvykote senokai. Kiek laiko teko praleisti Italijos mieste Milane, garsiajame „La Scalos“ teatre, kuriame rengėte ir keturiuose spektakliuose sudai-navote Mazeto partiją V.A.Mocarto „Don Žuane“?

- Nei daug, nei mažai - pustrečio mė-nesio. Per tą laiką, prisipažinsiu, buvau

trims dienoms iš Milano pabėgęs. (Juokia-si.) Po generalinės spektaklio repeticijos atsirado kelios dienos laisvo laiko ir aš nie-kam nesakęs kelioms dienoms inkognito buvau atvykęs į Vilnių. Labai buvau pasiil-gęs šeimos. Žinoma, rizikavau, jeigu apie šį žygį būtų sužinojusi teatro vadovybė, tai nebūtų paglosčiusi. Vilniuje kiek atsikvė-piau, pasiėmiau vyresnėlį Kostuką ir grįžau atgal į Milaną. Kiek vėliau atvyko ir žmona Dainora su mažiuku Mykolu.

- Operoje „Don Žuanas“ jūsų atliktas Mazeto vaidmuo nėra labai didelis, užtat tokiame garsiame teatre ir pas garsius operos statytojus. Kuo jus praturtino tie pustrečio mėnesio, praleistų „La Scaloje“?

- Žinoma, Mazetas nėra vienas iš pa-grindinių vaidmenų šioje operoje, bet labai svarbus, nes paprasčiausiai be jo nebūtų visos tos muzikine kalba papasakotos Don Žuano istorijos, kurią, manau, yra girdėję ir mokinukai. Man atrodo, kad Mazetas ir Cerlina yra vieninteliai normalūs žmonės vi-soje operoje. (Šypsosi.) Buvimas garsiajame operos teatre mane, be abejo, praturtino ir kaip artistą, ir kaip žmogų. stebėjau atli-kėjus, kurie šiuo metu yra pasaulio operos viršūnėje. Tai, kad teko būti vienoje sceno-je su tokiais pasaulinio garso solistais kaip Peteris Matei (Peter Mattei), Ana Netrebko (Anna Netrebko), Brinas Terfelis (Bryn Terfel) ir kiti, buvo labai gera mokykla. Tas garse-nybių pamokas sekiau ir akimis, klausiau ausimis ir jaučiau didžiulį malonumą.

- Kokį įspūdį jums padarė pats teatras? Juk jame dainavote pirmą kartą?

- Tai, be jokios abejonės, puikus ir la-bai įspūdingas teatras. Jame jaučiasi seno-ji operos dvasia, kurią bandoma išlaikyti, nors pastaruoju metu čia šeimininkauja ne vien italai. Dabartinis „La scalos“ gene-ralinis direktorius yra graikas. Tame teatre dainuoti yra labai didelė atsakomybė. Vi-sa italija, jos gyventojai ir svečiai, spauda šiam teatrui skiria daug dėmesio. Niekur man neteko matyti, kad prieš spektaklius prie kasų stovėtų po kelis šimtus žmonių. italai labai audringai ir aštriai reiškia savo nuomonę. Jeigu jiems patinka, tai garsiai šaukia: „Bravo!“, o jeigu ne - tai nušvilpia. Na, kad dar labiau pajusčiau to teatro dva-sią, reikėtų jame pabūti ilgėliau. ir dar so-listams labai svarbu, kad teatre yra nepa-prastai geras orkestras, kuriam vadovauja Danielis Barenboimas. Buvo labai smagu su juo padirbėti, išklausyti įvairiausių pa-tarimų.

- Gal sulaukėte pasiūlymų ateityje dai-nuoti šiame teatre?

- Pasiūlymų, be abejo, turiu ganėtinai svarių, tačiau apie tai, kol dar nepasirašiau sutarčių, negaliu šnekėti.

- Ar Naujuosius metus Italijoje šventėte kaip nors ypatingai?

- Kalėdas šventėme su naujais drau-gais, kurie taip pat buvo pakviesti į „La scalą“, o paskutinę metų dieną ėjome į

vieną parodų salę pažiūrėti Leonardo da Vinčio paveikslo „Paskutinė vakarienė“. Jausmas neapsakomas. Manau, vieno kar-to neužtenka pažiūrėti šio šedevro, kad suvoktum iš tiesų, ką jis mums visiems reiškia. o sausio � dieną iš pat ankstyvo ryto išlydėjau šeimą atgal į Vilnių ir lau-kiau savo spektaklių.

- Turėjote laisvalaikio Italijoje?- Kai vyko operos repeticijos, pareida-

vau į išnuomotą butuką, galima sakyti, tik pernakvoti, nes dirbome po �� va-landų per dieną. Paprastai pirmadienis - teatro nedarbo diena, bet dažniausiai ir tą dieną dirigentas sumanydavo muziki-nę repeticiją. Na, o kai turėdavau laisvą pusdienį, paprasčiausiai ilsėdavausi, be to, reikėdavo „prasidainuoti“. Visą laiką buvo įjungtas budėjimo mechanizmas. (Juokiasi.) Nors man teko dainuoti antro-je spektaklio sudėtyje, turėjau būti pasi-rengęs, jeigu kartais kas atsitiktų ir tektų pakeisti pirmosios solistą. Na, bet to ne-reikėjo.

- Kada jūsų bosą vėl išgirs Lietuvos pub-lika?

- Mielai padainuočiau ir Lietuvos teat-ruose ar filharmonijoje, bet kol kas ma-no darbų grafikas artimiausiais metais labai ankštas, o planai siekia iki 20�5 metų. Žinoma, tarpelių yra. Tad, jeigu atsirastų galimybė, mielai padainuočiau gimtinėje.

Sugrįžimaij/b žmonėS

Ką tik iš Milano, kur pasaulio operos Mekoje teatre „La scala“ dainavo

premjeriniuose operos „Don Žuanas“ spektakliuose, grįžo solistas Kostas sMoRigiNAs. Toje scenoje yra dainavę nedaug lietuvių, tad dainininkas kupinas įspūdžių. Pasitikėjimo savimi jam suteikė ir ten nuvykusi palaikymo komanda - žmona Dainora, du sūneliai Kostukas ir Mykoliukas, o paskutiniame spektaklyje žiūrovais dar buvo ir jo tėvai - žinomi teatro aktoriai Kostas smoriginas ir Dalia Brenciūtė.

Solisto Kosto Smorigino palaikymo komanda Milane: tėvai Dalia Brenciūtė ir Kostas Smoriginas bei žmona Dainora su vaikais

Kostas Smoriginas jaunesnysis

asm

enin

io a

lbum

o nu

otr.

Iš „La ScaLoS”Iš „La ScaLoS”

4

cmykcmyk

isTorijaj/b žmonėS

K ą tik pasirodė istorinius romanus kuriančio

atsargos karininko Jono UŽURKos trilogija apie iškiliąsias Lietuvos moteris - vienintelę Lietuvos karalienę Mortą, kunigaikštienę Birutę ir vienturtę Vytauto Didžiojo dukrą sofiją Vytautaitę. deimantė Zailskaitė

istoriją pavaizduoti iš mote-riškos varpinės buvo tikras iššū-kis rašytojui. „Man lengviau rašyti apie vyrus valdovus, apie tvirtą ranką, kalaviją laikančią, o čia rei-kėjo įlįsti į moterų psichologiją. Tai buvo kur kas sudėtingiau“, - šypsosi bemaž šešiolikos istorinių knygų autorius.

tautos gimdytojos

Šias tris Lietuvos istorines as-menybes savo trilogijai rašytojas J.Užurka pasirinko ilgai negalvoda-mas. „Lietuva turi daug iškilių isto-rinių asmenybių moterų: tik apie Barborą Radvilaitę yra jau labai daug prirašyta, o kitos, nemažai nusipelniusios Lietuvai, buvo dau-giau kosmopolitinių pažiūrų. Aš daugiau ieškojau tautinių šaknų: ką šios moterys gero padarė mūsų tautai, kad mes iki šių dienų išliktu-me kaip valstybė. Norėjau aprašyti tas moteris, kurios kūrė mūsų vals-tybės ateitį. Pirmiausiai sustojau prie vienintelės mūsų karalienės Mortos, nes mūsų valstybė Mor-

tos ir Mindaugo dėka iki šiol egzis-tuoja. Jeigu mes nebūtume buvę karalystė, sunku pasakyti, kaip is-toriniais etapais būtų susiklosčiusi mūsų šiandieninė nepriklauso-mybė. Todėl Morta man pasirodė kaip mūsų valstybės gimdytoja. Rašyti apie karalienę Mortą man nebuvo sudėtinga, nes apie kara-lių Mindaugą jau buvau parašęs dvi knygas, taip pat turėjau gerą konsultantą - Karaliaus Mindaugo kolegijos kanclerį - Vytautą Baškį, kuris apie karališkąją šeimą yra su-rinkęs daug istorinės medžiagos. Morta neturėjo valdovės įgūdžių, buvo šeimos moteris ir labai rūpi-nosi savo vyru“.

Įdomus dalykas, kad J.Užurkos knyga apie Birutę gimė netikėtai - rašant romaną apie Kęstutį jam kilo idėja aprašyti valdovo moterį. „Kęstučio žmoną Birutę laikau tau-tos gimdytoja. Ji buvo visuomeniš-ka ir politiška moteris. Atmetant visą romantiką, yra išlikę istorinių duomenų, kad Birutė su vyru Kęs-tučiu už tautą padėjo galvas, nepa-sidavė, neperėjo į kitą pusę. Buvo siūloma daug ko atsisakyti, pasi-duoti kryžiuočiams, tačiau ji pasi-rinko kovos kelią. Tokias savybes ji įskiepijo ir savo sūnui Vytautui. ir mes žinome, koks jos sūnus buvo didis ir garbingas vyras. Taip savai-me Birutė ir gimė mano knygoje“, - pasakoja rašytojas.

Kietos valdovės pavyzdys

Šalia šių dviejų žymiausių tautos moterų rašytojas pastatė dar vieną ne mažiau ryškią as-menybę - tai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto vienturtė dukra sofija Vytautaitė, iš kurios diplomatinių subtilybių rašytojas siūlo mokytis dabartiniams mūsų šalies politikams.

„Norime ar nenorime, per am-žius būsime susiję su kaimynais. Artimiausias kaimynas, su kuriuo esame labiausiai surišti, tai Rusija. Vytautas, turėdamas politinių su-metimų, nutekino savo vienturtę dukrą sofiją Vytautaitę į Maskvą, tuo metu ne itin civilizuotą kraš-tą, kur kas žemesnio politinio ir kultūrinio lygio negu Vytauto Lietuva. sofija Vytautaitė nebuvo

paprasta moteris rūmuose, ji bu-vo tikra valdovė. Yra duomenų, kad kai jos vyras Vasilijus buvo nužudytas, ji smarkiai nukentė-jo - buvo ištremta ir kankinama. Kol pagaliau ji sugrįžo į Maskvą ir ją valdė. Tvirta ranka suėmė vi-sus bajorus ir kunigaikštėlius ir privertė juos ginti Maskvą nuo totorių. o viena jos dukra buvo ištekėjusi už Bizantijos imperato-riaus. Tai buvo labai gili ir toliare-giška politika, dabartiniais laikais labai pasigendama tokių dalykų, - apgailestauja rašytojas. - Mane būtent ir sudomino sofija Vytau-taitė, niekam nežinoma lig šiol, tačiau ji darė labai didelę įtaką Maskvai, įskiepijo europietiškus papročius. Caras ivanas Rūstu-sis yra Vytautaitės proanūkis, juo baigiasi lietuvių kraujas Maskvos soste ir ateina totoriškasis. Mes išauginome Maskvą, galima saky-ti, ant savo galvos. Štai toks poli-tinis kuriozas“. (Šypsosi.)

Daugiausia duomenų rink-damas medžiagą apie šias isto-rines asmenybes autorius ap-tiko apie sofiją Vytautaitę. Ji, pasirodo, Maskvoje turėjo ištisą lietuvių koaliciją, todėl su aplin-kiniais galėjo bendrauti lietuviš-kai. J.Užurka apgailestauja, kad neteko pasižiūrėti į garbingoje vietoje Maskvos cerkvėje pasta-tytą sofijos, kuri mirė perkopu-si aštuoniasdešimtmetį, karstą. savaime suprantama, viskas atsiremia į finansinius dalykus. „Prieš rašant romanus, man rei-kėjo nuvykti ir į Baltarusiją, ir į Ukrainą, ir į Lenkiją, ir ten aplan-kyti Vytauto laikų pilis. o tai yra nemažos išlaidos, pensininkui truputėlį per didelės“, - atsidūs-

ta rašytojas, negaunantis valsty-binės stipendijos.

guli scenarijus filmui

o galbūt rašytojas svajoja, kad apie jo trilogiją „iškiliausios Lietuvos moterys“ koks nors reži-sierius sukurtų kino filmą?

„Daug yra iškiliausių Lietuvos valdovų ir veikėjų, bet apie juos nekalbama. Pasirodo kelios kny-gutės, ir viskas. Ar mes turime fil-mų apie gediminą? Tokiais daly-kais turėtų rūpintis valstybė. Keis-ta, prieš keletą metų, kai buvo pra-sidėjęs tūkstantmečio vajus, mes su režisieriumi A.Žebriūnu kartu dirbome, kol parašėme scenarijų „Vytautas Didysis“. su tuo scenari-jumi atėjome į Kultūros ministeri-ją. Tuo viskas ir baigėsi. Dabar tas scenarijus guli niekam nereikalin-gas, - apgailestauja autorius. - Čia ir yra mūsų tragedija. ir mūsų vy-rų, vadinamų politikais, tragedija. Jeigu politikas gerai žinotų istoriją nuo kunigaikščių ir kunigaikštie-nių, būtų visai kitas reikalas“.

Duoklė moterims, kurios kūrė Lietuvos ateitį

keli štrichaigimė �947 m. gruodžio 7 d. Dusmenyse, Trakų r.

�97� m. baigė sankt Peter-burgo motorizuotų šaulių aukštąją karo vadų mokyklą.

Dirbo Lietuvos krašto apsau-gos sistemoje.

Keletą metų plėtoja projektą „Lietuvos istorija romanuose“. Jį pradėjo 2008 m. išleidęs tri-logiją apie šalies valdovus Min-daugą, gediminą ir Vytautą.

•

•

•

•

Istorinių knygų autorius Jonas Užurka aprašė didžiųjų Lietuvos moterų gyvenimus

Eltos nuotr.

cmyk

5

cmyk / 5

pasirinkimasj/b žmonėS

J i pati save vadina „kankliorka“. „Tokia ir esu. Mama juokais man sako, kad gimiau

kankliuodama“, - juokiasi 28-erių aktyviai koncertuojanti kanklininkė, trijų tarptautinių daugiastygių liaudies instrumentų konkursų laureatė, muzikos pedagogė. Šio senojo lietuvių liaudies instrumento ji nekeistų į jokį kitą.

giedrė milkeviČiūtė

nuo liaudies dainų iki „Queen“ muzikos

Aistė apgailestauja, kad mažai kas žino, kur dalyvauja instrumentininkai ir ką jie laimi, nors liaudininkų konkursai, ko gero, ne menkesnė muzikų fiesta kaip koks „Eu-rovizijos“ šou.

Merginos nuomone, lietuviškos kanklės, ko gero, pranašesnės už daugelį kitų tautų panašių instrumentų. Štai, priminsime, kad latviai, estai, suomiai turi analogiškus, bet kiek kitokius instrumentus, kurie ir vadina-si panašiai: kokle, kanele, kantele, Rusijoje grojama guslėmis, Baltarusijoje - cimbolais, Ukrainoje - bandūra, Japonijoje - koto ir pan. skambesys jų, žinoma, panašus, bet Aistei lietuviškų kanklių galimybės atrodo neišse-miamos. Kanklės turi 29 stygas - tai keturios oktavos. Jomis galima sugroti patį įvairiau-sią repertuarą: nuo specialiai joms parašytos muzikos iki įvairių transkripcijų, aranžuo-čių, kurias dažnai sumano pačios atlikėjos. „Mums labai patinka eksperimentuoti su kanklėmis. Joms iš tiesų paklūsta ir klasika, ir populiariosios muzikos kūriniai. Publika publikai nelygi, kai kas trokšta profesionaliai atliekamos lietuviškos muzikos, kai kas žavisi klasika, bet beveik visur - ir sostinės salėse, ir provincijoje - žmonės džiūgauja atpažinę, tarkim, grupių ABBA, „Queen“, „bitlų“ dainas ar kokį V.A.Mocarto kūrinį. Čia jau skonio rei-kalas. o mes, žinodamos, kur važiuojame, pagal tai renkamės koncertų repertuarą. Vai-kams tikrai negrojame šiuolaikinės akademi-nės muzikos, kurios jie nesupras“.

Kompozitoriai neskriaudžia kanklių

Aistė solo groja ne dažnai, daugiausia ji koncertuoja su savo drauge ir bendramoks-

le Jolita sidarenkaite, o kartais trio su birby-nininku irmantu Andriūnu ir akordeonistu Danieliumi Rozovu. Jaunųjų kanklininkių duetui atsirado būtinybė papildyti repertua-rą naujais šiuolaikiniais kūriniais.

idėja bendrauti su kompozitoriais kilo, kai jos dar studijavo Lietuvos teatro ir mu-zikos akademijoje. Tad merginos parašė skelbimą ir pakabino viešai: „Mielieji kom-pozitoriai, norintys kurti muziką kanklėms, atsiliepkite!“ ir nurodė savo mobiliuosius telefonus. Netrukus jos sulaukė nemažai pa-siūlymų. Pažįstamų ir bendraminčių būrys greitai išaugo, o svarbiausia, kad kūrėjai su-prato, kokios muzikos reikia kanklininkėms.

Štai žinomas kompozitorius, Lietuvos na-cionalinės premijos laureatas Algirdas Marti-naitis yra parašęs nemažai kūrinių kanklėms. Dar rašo kanklėms Vytautas germanavičius, Šarūnas Nakas, kompozitorės Zita Bružaitė, Vaida striaukaitė-Beinorienė, Vokietijoje gy-venanti lietuvė indrė stakvilė ir kt.

A.Bružaitės kelias prasidėjo nuo muzi-kos mokyklos, nors ir šeimoje nebuvo nė vieno muzikanto. „Užsimaniau groti kan-klėmis pati, nė vieno iš tėvų neverčiama. Pamačiau pirmą kartą kankles, išgirdau jų muziką, o dar mokytoja seva Kažankovie-nė, kuri parodė, kaip skamba kanklės, buvo labai maloni ir graži“, - pasakoja pašnekovė.

įžvelgė virtuoziškumo galimybes

Aistė su savo pirmąja mokytoja dabar susitinka kaip draugės. Ji, grįžusi į skuo-dą, visada ją aplanko, pasigiria ne tik savo muzikiniais laimėjimais. „septynerius me-tus pasimokiusi vietos muzikos mokykloje, būdama penkiolikmetė, dideliam mamos siaubui, išvažiavau toliau mokytis į Klaipė-dos stasio Šimkaus konservatoriją. ir drau-gai, ir namiškiai nesuprato, kam man to reikia, ko aš čia su tomis kanklėmis „užsike-piau“. Juk moku groti, ir gana. Bet man ne-buvo gana. intuityviai suvokiau, kad kan-klės yra labai tobulas instrumentas, o tie, kurie jį pagamino, buvo, ko gero, ne men-kesni genijai negu stradivarijus (stradiva-rius), kurio smuiku didžiuojasi muzikai“.

gero meistro padarytos kanklės, pasi-rodo, kainuoja apie pustrečio tūkstančio

litų. „Tai nėra labai brangu, palyginti su ki-tais instrumentais, kurie kainuoja velniš-kus pinigus. Kanklėms tinka ne bet koks medis. geriausiai jos skamba pagamintos iš klevo ar eglės“, - aiškina Aistė.

ugdo jaunuosius vunderkindus

Vilniuje A.Bružaitė jau vienuolika me-tų, o nuo šių mokslo metų pati yra Muzikos akademijos ir B.Dvariono mokyklos dėsty-toja. Prieš tai treji metai prabėgo Klaipėdo-je, kur ji baigė stasio Šimkaus konservato-riją. Nebuvo jokios abejonės, kad tęs moks-lus Vilniuje. Aistė baigė ne tik bakalauro, bet ir magistro studijas, dar vėliau pasirinko aspirantūros studijas Liaudies instrumentų ir akordeono katedroje pas profesorę Liną Naikelienę, pradėjo groti jos vadovaujama-me tautinių muzikos instrumentų ansam-blyje „Vaivora“, kuris netrukus švęs 20-metį.

gal Aistei ir smagu būtų vien tik groti ir koncertuoti, bet, anot jos, vien tik iš kon-certų nepragyventų. „Ne vien piniguose laimė, - šypsosi mergina. - Darbas su vai-kais man patinka. Į jokius televizijos šou pati nelendu, bet štai mano mergaitės iš vaikų muzikos mokyklos noriai dalyvauja jaunųjų talentų konkursuose. Ūla Poliakai-tė Lietuvos nacionalinės televizijos „Vun-derkindų“ konkurse buvo patekusi į pus-finalį. Tai iš tiesų džiugina, nes kad ir kaip ten būtų, kai vaikai pamato, kad galima kanklėmis ir kitais tautiniais instrumentais groti viską ir patikti žiūrovams, tai paakina jais domėtis, o vėliau propaguoti ir pasi-rinkti kaip profesiją ir gyvenimo kelią“.

Pravirkdė emigrantus

„Nenoriu būti banali ir sakyti, kad be kanklių neįsivaizduoju savo gyvenimo. Bet

juk tai tiesa! Net mano mama, kuri su muzi-ka neturi nieko bendra, pabuvojusi keliuose mano koncertuose sakė: „Aiste, kai žiūriu į tave, atrodai tarsi tik ką gimusi ėmei groti kanklėmis!“ o man mamos nuomonė labai svarbi. Džiaugiuosi, kad esu muzikė, grojanti lietuvių liaudies instrumentu, nes jos - mūsų tautiškumo simbolis“, - kalba kanklininkė.

Aistei kanklės padėjo pamatyti daug ša-lių. Ji mėgsta keliauti, kai nuvyksta su kon-certais ar į festivalius, stengiasi pasidomėti tos šalies kultūra, papročiais, įžymybėmis. ir tik tiek. „Manęs mintys iš Lietuvos išva-žiuoti ilgam nevilioja. Vis tiek jokiame kita-me krašte nesijausiu sava, kaip gimtinėje, - sako muzikė. - Štai, pamenu, su „Vaivoros“ ansambliu ir operos primadona irena Milke-vičiūte prieš kelerius metus esame viešėję Jungtinėse Amerikos Valstijose. Čikagoje koncertavome ir susitikome su emigrantais iš Lietuvos. Jie sakė, kad yra neblogai įsi-taisę, turi darbus, ko gero, negrįš. Kai pasa-kojome apie neseniai vykusį smagų mūsų festivalį sereikiškių parke „skamba skamba kankliai!“, pastebėjau, kad jie liūdnai šypso-si. o kai pritariant lietuviškiems instrumen-tams uždainavo mūsų solistė, pamačiau, kad kelios moteriškės nubraukė ašarą. Tai-gi... iš Lietuvos tikrai neketinu išvažiuoti“.

A.Bružaitė prisipažįsta, kad ji pami-lo Vilnių, nes čia verda kultūrinis gyveni-mas. Ji mėgsta įvairios muzikos koncertus, lanko teatrus, mėgsta pasivaikščioti prie Vilnelės, Kalnų parką, senamiestį, kur pa-prastai vyksta folkloro festivaliai. o dabar ji džiaugiasi iškritusiu sniegu, kuris dar la-biau išryškino sostinės grožybes. Šiuo me-tu Aistė gyvena viena, o rudeniop laukia atvykstančios iš skuodo jaunesniosios se-sers, kuri taip pat ketina stoti į LMTA. „se-sei patinka gitara, o kokius mokslus pasi-rinks, pamatysim“, - kalba kanklininkė.

aistė Bružaitė tiki kanklių atgimimu

svarbiausi apdovanojimai

200� m. ir 2003 m. �-osios vietos tarp-tautiniuose daugiastygių liaudies ins-trumentų konkursuose Pskove solistų kategorijoje;

2008 m. didysis prizas tarptautinia-me konkurse Maskvoje;

2009 m. didysis prizas tarptautiniame liaudies instrumentų festivalyje „Balti-ja“ sankt Peterburge ansamblių kate-gorijoje kartu su ansambliu „Vaivora“;

20�0 m. tarptautinio muzikų konkur-so-festivalio „Renesansas“ Jerevane laureatė solistų ir ansamblių kategori-joje ir kt.

•

•

•

•

Aistė Bružaitė su kanklėmis nesiskiria nuo devynerių metų

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

6

cmykcmyk6

maisTasj/b saviTarna

o peros solisto Eugenijaus Chrebtovo (29 m.) namai jaukūs ir

svetingi. Jis kartu su savo žmona Laura ir sūnumi Kajumi gali drąsiai pasigirti tikra šeimos laime, kurios vienas iš ingredientų - skanus, sveikas ir namie pagamintas maistas.

agnė vaitasiūtė

Nors E.Chrebtovo namuose dažniausiai prie viryklės sukasi žmona, dainininkas taip pat gali pasigirti kulinariniais gebėjimais. „Moku išvirti sriubą, iškepti vištą. Mėgstu sa-lotas, ypač iš šviežių daržovių su aliejumi“, - pasakojo atlikėjas. gebėjimus suktis virtuvėje jis paveldėjo iš savo mamos. Tiek Laura, tiek Eugenijus, paklausti, kokia virtuvė jiems la-biausiai patinka, sykiu atsako, kad Chrebtovų virtuvė yra pati geriausia. „Mano mama tikrai labai skaniai gamina, todėl valgyti jos na-muose yra didelė laimė“, - šypsojosi atlikėjas.

Kartais šeima eina vakarieniauti ir į restoranus, tačiau, kaip patys sako, nė-ra dideli gurmanai. Tiesa, Eugenijus kartą buvo susidūręs ir su egzotiška virtuve, ta-čiau susidūrimas baigėsi ne itin sėkmingai.

„Kartą koncertavome Šanchajuje. gatvėje prisivalgiau keptų kaštonų. Po to sirgau �2 dienų“, - nemalonią patirtį iš kelionių pasa-kojo E.Chrebtovas.

savo žmonai jis palengvina darbą virtu-vėje, mat nėra labai išrankus maistui ir valgo viską arba beveik viską... „Kartą pabandžiau improvizuoti. Ruošiau kažką iš vištienos ir nutariau įdėti kokoso. Pasirodo, kai kokosas yra apdorojamas termiškai, jis įgauna mui-lo skonį. Kai paragavau, buvo toks įspūdis, kad valgau ūkinį muilą. Eugenijus dar bandė sakyti, kad jam bus gerai, bet tą vienintelį kartą paliko lėkštę apypilnę“, - nepavykusius kulinarinius eksperimentus pasakojo Euge-nijaus žmona Laura.

Jos pasididžiavimas virtuvėje - triušis su vyno padažu, ispaniška vištiena, sušiai. „stengiamės maitintis sveikai ir reguliariai, kas keturias valandas kaip ir vaikas. Dėl vai-ko žiūrime, kad produktai būtų ekologiški, bet dabar sunku atskirti, kur ekologiška, o kur - ne“, - sakė moteris.

Nors specialių dietų nė vienas iš jų nesi-laiko, Eugenijui savo norus kartais tenka ap-riboti. „Negaliu valgyti vakarais, nes paskui būna blogai. Prieš pasirodymą valgyti reikia likus 3 valandoms iki išėjimo į sceną. Labai mėgstu saldumynus, bet kartais dėl svorio reikia nuo jų susilaikyti“, - pasakojo atlikėjas. Šiuo metu jis yra Kauno muzikinio teatro so-listas. o netrukus dainininko laukia net dvi premjeros.

Skaniausia virtuvė - chrebtovų namuose

mažylio pietūs

jums reikės:vištienos krūtinėlės faršo,kmynų,druskos,tarkuotų morkų,cukinijų,bulvių,žiedinių kopūstų,alyvuogių aliejaus.

●

●

●

●

●

●

●

●

Faršą sumaišyti su kmynais ir druska. iš jo formuoti skritulėlius ir apvolioti tarkuotose morkose. Dėti į verdantį nesūdytą vandenį ir virti. Cukiniją ir bulves nulupti, supjaustyti kubeliais ir kartu su žiediniais kopūstais virti vandenyje, pagardintame alyvuogių aliejumi, kol daržovės suminkštės. Patiekalą papuošti petražolės lapeliu.

užkandis ir vaikams, ir vyrams, ir moterimsJei ruošiamas vyriškas užkandis, rūkytą

mocarelos sūrį supjaustyti riekelėmis ir ant kiekvienos uždėti saulėje džiovintų pomi-dorų griežinėlių. Ruošiant moterišką užkan-dį - ant šviežio pomidoro riekelės uždėti pa-prasto mocarelos sūrio. Ant viršaus uždėti į ančiuvius suvyniotus kaparėlius ir baziliko lapelį, apšlakstyti pesto padažu. Ruošiant užkandį mažyliui, nulupti pomidoro odelę, supjaustyti jį riekelėmis. Ant viršaus uždėti mocarelos sūrio griežinėlį. Jį papuošti dar vienu pomidoro gabalėliu ir baziliko lapeliu.

jums reikės:pomidoro,mocarelos sūrio, paprasto ir rūkyto,ančiuvių,kaparėlių,alyvuogių,saulėje džiovintų pomidorų aliejuje,šviežių bazilikų lapelių.

●

●

●

●

●

●

●

Dainininkas Eugenijus Chrebtovas su žmona Laura ir sūnumi Kajumi stengiasi valgyti tik sveiką maistąMėgstamiausias Eugenijaus Chrebtovo patiekalas yra žmonos gamintas triušis su vyno padažu

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

cmyk

7

cmykmyk

�

myk

INTERNETE - www.REspublIka.lT 2012 m. sausio 21 d., šeštadienis RaŠYkITE MuMs: sportas@respublika.netLeidinys Nr. 6 (184)

dienraščio „respublika“ priedas

Trekas �

sidabrinis G.Gaivenytės sugrįžimasTreko dviratininkė Gintarė Gaivenytė vasarą patyrė tokią traumą, kad kilo abejonių dėl jos galimybių tęsti karjerą. Vis dėlto 25 metų sportininkė paneigė liūdnas prognozes. Jau pirmasis jos startas po traumos pažymėtas sidabro medaliu pasaulio taurės varžybose.

Arūnas ABROMAITISŽurnalistas

Daktarai abejojo

Startuodama su geriausia Lie-tuvos dviratininke Simona Krupec-kaite, G.Gaivenytė iškovojo ne vie-ną medalį. Šis duetas pelnė bronzą komandų sprinto rungtyje 2009 ir 2010 m. pasaulio čempionatuose. Praėję metai buvo ypač svarbūs, nes reikėjo rinkti taškus 2012 m. Londono olimpinių žaidynių atran-koje. Procesą visiškai ne laiku nu-traukė G.Gaivenytės trauma. Bir-želį dviratininkė susižeidė nugarą per treniruotę Panevėžyje.

Pasak G.Gaivenytės, tai buvo pirma tokia sunki trauma per jos karjerą. Tuo karjera apskritai galėjo ir baigtis. „Aišku, psichologiškai bu-vo sunku. Nežinojau, sportuosiu ar ne. Buvo daktarų, kurie sakė, kad gal visai nesportuosiu. Visokių nuo-monių buvo. Gal sunkiau buvo psi-chologiškai nei fiziškai. Aišku, ir fiziškai buvo sunku, kai gulėjau ir nieko negalėjau daryti. Tačiau atsi-gavau palyginti greitai“, - „Sporto žmonėms“ sakė dviratininkė.

Dėl jos galimybių grįžti į treką kilo didelių abejonių. „Niekada nega-lėjau patikėti, kad G.Gaivenytė atsi-gaus po tokios traumos. Maniau, olimpinis sezonas jau nuplaukė. O da-bar rezultatai rodo, kad dviratininkės Londone gali kovoti dėl aukščiausių vietų. Štai ką reiškia medicina, nors šiuo atveju tikriausiai ne mažiau svar-bi buvo ir pačios sportininkės valia“, - pabrėžė Lietuvos olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas.

Partnerės pagyrimasPraėjusį savaitgalį G.Gaivenytė

startavo pasaulio taurės varžybų etape Pekine (Kinija). Komandų sprinte ji kartu su S.Krupeckaite už-ėmė antrąją vietą. Tai buvo pirmas startas po septynių mėnesių per-traukos. Partnerės sugrįžimą įver-tino ir S.Krupeckaitė. Kol G.Gaive-nytė buvo traumuota, jai teko va-žiuoti su 18-mete Gabriele Jankute. Rezultatai nebuvo labai geri.

„Važiavimas su G.Jankute ir G.Gaivenyte labai skiriasi, nes tai yra skirtingo pajėgumo dviratinin-kės. Gabrielė yra labai jauna, labai talentinga, bet šiuo metu gerokai silpnesnė nei Gintarė. O Gintarė yra patyrusi sportininkė ir fiziškai stipresnė. Be to, ji yra kovingesnė už Gabrielę. O norint sėkmingai pa-sirodyti komandinio sprinto elite, būtent ir reikia tokiomis savybėmis pasižyminčios partnerės“, - grįžusi

iš Pekino teigė S.Krupeckaitė.„Visada gali būti geriau, bet šiaip

rezultatai yra geri. Aš jais patenkin-ta“, - kukliai pasirodymą įvertino G.Gaivenytė. Pekino trekas Lietu-vos dviratininkių duetui pastarai-siais metais yra sėkmingas. 2009 m. pasaulio taurės varžybose S.Krupec-kaitė ir G.Gaivenytė jame irgi pelnė sidabrą. Pernai Kinijoje jos iškovojo bronzą. „Nežinau, kodėl Pekine taip sekasi. Gal tai tiesiog sutapimas“, - svarstė G.Gaivenytė. Sutapimu ji

pavadino ir faktą, kad dvi geriausios šalies sprinterės yra kilusios iš to paties miesto - Utenos.

Trūksta taškųLietuvos duetas kol kas negali

ramiai laukti Londono olimpinių žai-dynių. „Mums dar trūksta šiek tiek taškų. Dar liko pasaulio taurės eta-pas Londone ir pasaulio čempiona-tas. Po jų bus aišku. Reikia nuva-žiuoti geriau už kai kurias koman-das, kad jos liktų už mūsų“, - dėstė

G.Gaivenytė. Olimpinės atrankos komandų sprinto įskaitoje Lietuva užima aštuntąją vietą. Po pasirody-mo Kinijoje mūsų dviratininkės ap-lenkė Rusiją. Arčiausiai įskaitoje yra Prancūzijos ir Ukrainos komandos.

Iki Londono olimpiados liko maždaug pusė metų. „Laiko iš tie-sų labai mažai, nes jis labai greitai eina. Taip pat kaip ir po traumos jis labai greitai ėjo. Žiūriu, kad jau septyni mėnesiai praėjo“, - teigė Gintarė. Vien nuvykimas į Londo-ną sportininkės netenkintų, tačiau apie kokį pasirodymą Londone sva-joja, dviratininkė neišdavė.

S.Krupeckaitei nepavydiIškovojus medalius, sporto ger-

bėjų dėmesys dažniausiai nukrypsta į S.Krupeckaitę. Gintarės tai neerzi-na: „Aš nesijaučiu esanti šešėlyje. Simona turi daugiau medalių. Aš dau-giau dėmesio netrokštu. Man yra ge-rai, kaip yra“, - sakė G.Gaivenytė.

Pasak sportininkės, su Simona jos bendrauja ne tik treke, bet ir po treniruočių. Tarpusavio supratimo reikia ir varžybose. Komandų sprin-te neužtenka, kad tiesiog susibėgtų dvi geros dviratininkės. „Kartu dir-bant darbą, kad padarytum jį gerai, reikia, jog ir tarpusavyje gerai viskas klotųsi. Per priverstinę pertrauką tas komandinis jausmas nedingo. Mes palaikėme ryšį ir tada, kai ne-sportavau“, - sakė G.Gaivenytė.

Jai nekyla minties atsipalaiduoti treke dėl to, kad važiuoja kartu su viena geriausių pasaulio dviratinin-

kių. „Kaip tik man reikia dar labiau stengtis“, - pabrėžė Gintarė. Asme-ninėse varžybose jos rezultatai kol kas yra daug kuklesni nei Simonos. Savaitgalį Pekine sprinto rungtyje ji užėmė 12-ą vietą, o keirino - 19-ą.

Artimiausi dviratininkės planai yra aiškūs. Vasarį vyks pasaulio taurės etapas Londone. Balandžio pradžioje G.Gaivenytė startuos pasaulio čem-pionate Australijoje. Svarbioms var-žyboms Gintarė ruošis Panevėžyje.

Dmitrijus LeOpOLdASTreneris

Po traumos sugrįžusi Gintarė dar tik pradeda atsigauti, jai dar toli iki opti-malios sportinės formos. Bet pirmas žingsnis jau padarytas. Turiu pasakyti, jog niekas nebetikėjo, kad ji sugrįš į dviračių treką ir startuos komandinio sprinto rungtyje. To nesitikėjo ir pa-grindinės mūsų varžovės. Galbūt jos net šiek tiek atsipalaidavo, patikėjo, kad mūsų komanda šį sezoną jau nebekels pavojaus. Svarbiausia, kad mes dabar turime realias galimybes iškovoti olimpinį kelialapį. Manau, kad tai yra realus tikslas ir mes jį pasieksime.

kOMeNTaras

LeNkTYNĖs. Po traumos grįžusi sportininkė tikisi suspėti į Londono olimpinių žaidynių traukinį�

Vyginto Skaraičio ir Eltos nuotr.

MeDaLIs. Iš pasaulio taurės varžybų Pekine Gintarė Gaivenytė parsivežė sidabro apdovanojimą

�

8

cmykcmyk

�

cmy

Sporto žmonės 2012 m. sausio 21 d., šeštadienis2

fuTbOLas �

Č.Laslo misija: prikelti Lietuvos futbolo rinktinęTrečiadienį vienuolika Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Vykdomojo komiteto narių vienbalsiai nusprendė, kad artimiausius dvejus metus Lietuvos nacionalinei rinktinei vadovaus vengras Čaba Laslas (Csaba Laszlo).

Evaldas GeLUMBAUSKAS„Respublikos“ žurnalistas

47 metų Vengrijos ir Vokietijos pilietybę turinčio futbolo specialis-to laukia nelengva užduotis - pri-kelti naujam skrydžiui praėjusiame atrankos cikle į gilią prarają įsmu-kusią rinktinę.

Nuo Ž.Kouseiro iki R.ŽutautoKovoje dėl rinktinės stratego

posto Č.Laslas nukonkuravo favo-ritu laikytą vietinį specialistą - lie-tuvį Valdą Ivanauską. 15 metų tre-nerio darbo stažą turintis vengras tapo antruoju užsieniečiu nuo 1990 metų, treniruosiančiu Lietuvos na-cionalinę rinktinę. Prisiminimai apie portugalo Žozė Kouseiro (Jose Couceiro) darbo metus iki šiol su-laukia prieštaringų vertinimų. 2008 metų rugsėjį Lietuvos rinktinės strategu paskirtas portugalas iš Al-gimanto Liubinsko perėmė tvar-kingą ir efektyviai funkcionuojan-čią komandą. Pirmosiose atrankos į 2010 metų pasaulio čempionatą ciklo rungtynėse lietuviai svečiuo-se 3:0 nugalėjo Rumunijos rinkti-nę. Efektingi įvarčiai, kūrybingas ir išradingas lietuvių žaidimas pra-noko net ir didžiausių optimistų lūkesčius. 2008 metų spalį Tarp-tautinės futbolo federacijos (FIFA) nacionalinių rinktinių reitinge Lie-tuvos nacionalinė ekipa pakilo į re-

kordinę 37 vietą. Pergalių įaudrin-ta Lietuvos futbolo mėgėjų vaiz-duotė jau matė Lietuvos futbolinin-kus Pietų Afrikoje vykusiame pa-saulio čempionate. Nacionalinio didvyrio aureolė apgaubė ir Ž.Kou-seiro asmenį.

Bet atrankos varžybų ciklo pa-baiga sugriovė gražias viltis. Mini-malūs pralaimėjimai mačuose su Prancūzija ir Rumunija sugrąžino Lietuvos rinktinę į realybę. Skau-dus antausis Fareruose (1:2) sukė-lė vietinės reikšmės isterijos prie-puolį. Paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse Ž.Kouseiro auklėtiniai pažliugusioje ir apledėjusioje Ma-rijampolės stadiono aikštėje 2:1 įveikė grupės nugalėtoja tapusią Serbijos rinktinę. Ši pergalė užbai-gė ir pirmojo užsieniečio trenerio karjerą Lietuvos rinktinėje.

Nors rinktinės lyderiai sutarti-nai išreiškė norą tęsti darbą su Ž.Kouseiru, LFF vadovai sutarties su portugalu nepratęsė. Ir pasirinko „savą“ variantą. 2010 metų pradžio-je rinktinės treneriu buvo paskirtas Raimondas Žutautas. Bet šis eks-perimentas pasibaigė tragiškai. Bu-vusio nacionalinės ekipos kapitono vadovaujama rinktinė neblogai pra-dėjo atrankos į 2012 metų Europos čempionatą ciklą ir kurį laiką laikė-si R.Žutauto suformuoto „13-14 taš-kų plano“ grafiko. 2011 metų gegu-žę Lietuvos rinktinė užėmė 48 vie-tą FIFA reitinge ir, bent jau teoriš-kai, vis dar kovojo dėl antros vietos grupėje. Bet pralaimėjimas Lich-tenšteine (0:2) palaužė komandą. Rinktinės treneris kritikos strėles nukreipė į futbolininkus, apkaltin-damas komandos lyderius netinka-mu nusiteikimu rungtynėms su fut-bolo nykštukais.

Pykčio ir nesantaikos antspau-du paženklinta Lietuvos rinktinė per likusias trejas atrankos ciklo rungtynes sugebėjo nepralaimėti Lichtenšteinui, o varžybas užbaigė beviltiškai (1:4) nusileisdama Če-kijos futbolininkams.

Dugne - kaip ir prieš dešimtmetį

Naujuosius metus Lietuvos rinktinė FIFA reitinge pasitiko 93 pozicijoje. Beveik taip pat žemai kaip ir prieš 11 metų, kai po tra-giškos atrankos į 2002 metų pasau-lio čempionatą ciklo pradžios lie-tuviai atsidūrė 86 vietoje.

Tada dabartinio LFF Techninio skyriaus vadovo Stasio Stankaus tre-niruojama rinktinė 0:1 nusileido Ru-munijai ir 0:4 Kaune pralaimėjo Gru-zijos rinktinei. Jau po keturių dienų LFF generalinio direktoriaus Juliaus Kvedaro vadovaujama nacionalinė ekipa Kaune net 1:6 nusileido Ven-grijos rinktinei. Po tragiškos pra-džios į Lietuvos rinktinę sugrįžęs Benjaminas Zelkevičius per likusius penkis susitikimus sugebėjo iškovo-ti vos 2 taškus. 67 metų futbolo spe-cialistas įžvelgia nemažai panašumų tarp 2000 ir 2011 metų rinktinių. „Tuo metu komanda buvo psicholo-ginėje duobėje. Bet rinktinėje žaidę futbolininkai nebuvo tokie beviltiški, bent jau ne tokie blogi, kad per du mačus praleistų 10 įvarčių. Didelių permainų ir nereikėjo - pasikalbėjau su futbolininkais, išklausiau jų nusis-kundimus ir pradėjome dirbti“, - kal-bėjo tris kartus prie nacionalinės rinktinės vairo stovėjęs strategas.

Pasak B.Zelkevičiaus, būtent psichologinės problemos bei tre-nerių ir žaidėjų nesusikalbėjimas sutrukdė rinktinei geriau pasiro-dyti ir praėjusiame atrankos cikle. „Visi sutinka, kad tai yra brandi ko-manda, jos lyderiai jau pasiekę sa-vo karjeros piką. Bet rezultatų nė-ra. Prie to galėjo prisidėti ir trene-rių kaita. Jei kas dvejus metus kei-čiasi rinktinės strategas, tai išba-lansuoja komandą. Naujam specia-listui reikia laiko, kad apsiprastų komandoje, o žaidėjams reikia pri-sitaikyti prie naujos koncepcijos, žaidimo strategijos“, - samprotavo B.Zelkevičius.

Užsieniečiui reikės laikoČ.Laslas nebus visiškas naujo-

kas Lietuvos futbole. Pusantrų metų Edinburgo „Hearts“ klube dirbęs specialistas pažįsta kelis Lietuvos rinktinės futbolininkus -

Saulių Mikoliūną, Deividą Česnauskį, Marių Žaliūką, Arvydą Novikovą ir Andrių Veličką. Jam teko bendrauti ir su Vladimiro Ro-manovo futbolo imperijai priklau-sančiais specialistais, jis yra matęs ir kelis Lietuvos futbolo klubų rungtynių įrašus. Ar šių žinių už-teks siekiant reanimuoti Lietuvos futbolo rinktinę?

Č.Laslas dar prieš rinkimus pa-reiškė, kad tapęs rinktinės treneriu persikels gyventi į Lietuvą. Be to, jis žada į pagalbą pasitelkti Lietu-vos futbolo specialistus. Jo progra-moje įrašytas ir pažadas dirbti su jaunimo rinktine bei daugiau dė-mesio skirti A lygoje rungtyniau-jantiems, o užsienio klubuose ant atsarginių žaidėjų suolelio sėdin-tiems žaidėjams.

B.Zelkevičius įsitikinęs, kad net jei Č.Laslas ir labai puikiai su-tars su vietiniais specialistais, jam

Esame bene silpniausiojegrupėje - ir pagal komandų reitingus, ir pagal žaidimo lygį. Momentas labai palankus, tik reikia juo pasinaudoti

Benjaminas ZeLKeVIČIUSBuvęs Lietuvos rinktinės vyr. treneris

�

KOMaNDa. Po nesėkmingų 2011-ųjų į FIFA pasaulio rinktinių reitingo 93-ią poziciją nusmukusiai Lietuvos rinktinei pagalbos ranką ištiesė... su Edinburgo „Hearts“ klubu Škotijos pirmenybėse ryškiausias pergales iškovojęs vengras Čaba Laslas�

cmyk

9

cmyk

�

cmyk

Sporto žmonės2012 m. sausio 21 d., šeštadienis 3

Lietuvos futbolo rinktinę

reikės daugiau laiko, siekiant pa-žinti Lietuvos rinktinę. „Net jei vi-si jo asistentai bus lietuviai, tai ne-išspręs problemos - laikas bus pra-rastas, kol treneris susipažins su komanda. O būtent šiame atrankos cikle Lietuvos rinktinei teko ypa-tingi varžovai, - teigė B.Zelkevi-čius. - Esame bene silpniausioje grupėje - ir pagal komandų reitin-gus, ir pagal žaidimo lygį. Momen-tas labai palankus, tik reikia juo pasinaudoti. Be abejo, viskas pri-klausys nuo to, kaip treneriui sek-sis atrasti bendrą kalbą su žaidė-

jais, ar jam pavyks sutelkti kolek-tyvą, ar žaidėjai priims jo siūlomas idėjas. Reikia pripažinti, kad rink-tinė pasiekė kritinę ribą. Į ketvirtą dešimtį įkopusiems futbolininkams - Tomui Danilevičiui, Mariui Stan-kevičiui, Deividui Šemberui - tai paskutinis šansas su rinktine ko-voti dėl aukščiausių tikslų. O tre-neriui teks pagalvoti, kas dar galė-tų pagelbėti kovoje dėl patekimo į pasaulio čempionatą“.

Atrankos į 2014 metų pasaulio čempionatą grupėje Lietuvos rink-tinės laukia susitikimai su Graikija,

Slovakija, Bosnija ir Hercegovina, Latvija ir Lichtenšteinu. Varžybas lietuviai rugsėjo mėnesį pradės mačais su slovakais ir graikais. Iki to laiko Č.Laslas turės progą pati-krinti komandą Baltijos taurės tur-nyre. Lietuvos rinktinių direkto-rius Robertas Tautkus teigė, kad pats treneris turės apsispręsti, ka-da jis norėtų sukviesti komandą į pirmą treniruočių stovyklą. „Turi-me įvairių pasiūlymų - ir dėl rung-tynių vasario mėnesį, ir gegužę ar birželį. Bet savo nuomonę pirmiau-sia turi išsakyti treneris. Jis žino datas, kada galime susirinkti į sto-vyklas, surengti kontrolines rung-tynes ir pan. Bet jo ir šiaip laukia didelis darbas - susipažinti su žai-dėjais, pasikalbėti, pamatyti, kaip jie žaidžia savo klubuose ir pan. Tam gali prireikti laiko“, - konsta-tavo R.Tautkus.

Žvelgia į 2016-uosius„Pirma naujo trenerio užduo-

tis - pasikalbėti su rinktinės lyde-riais. Ir ne tik pasisveikinti ar pa-kalbėti apie orą, bet iš esmės išsi-aiškinti, kuo žaidėjai skundžiasi, kas jiems nepatiko praėjusiame ci-kle. Gal žaidėjas nori pakeisti po-ziciją aikštėje, gal kitoje vietoje jis būtų naudingesnis komandai. Tre-neris turi įsiklausyti į šias mintis ir rasti geriausią sprendimą. Reikia išanalizuoti varžovus, nuteikti fut-bolininkus kovai su visais prieši-ninkais. Ne tik pasakyti, kad eina-me kautis, bet ir suteikti žaidėjams išsamią informaciją apie varžovus, įtikinti juos, kad kovoti reikia ir su Graikija, ir su Lichtenšteinu, - bū-simas užduotis vardijo B.Zelkevi-čius. - Dievas mums davė šansą, bet juo reikia pasinaudoti. Tik ne-reikia tuščių kalbų. Tegu futboli-ninkai žaidžia ir aikštėje įrodo, kad yra verti galimybės patekti į pasau-lio čempionatą“.

Tiesa, nei LFF vadovai, nei Č.Laslas apie pasaulio čempionatą nekalba. Jų žvilgsniai krypsta į

2016 metais vyksiančias Europos futbolo pirmenybes. „Turėtume žvelgti giliau ir pažiūrėti, ką galima nuveikti 2016 metų Europos čem-pionato atrankoje, kai į finalinį eta-pą Prancūzijoje pateks ne 16, o 24 komandos. Tai bus didelė proga Lietuvos futbolo rinktinei, - dar prieš rinkimus Lietuvos žiniasklai-doje savo mintis dėstė vengras. - Nemanau, kad dabar reikėtų kalbė-ti, kaip patekti į 2014 metų pasau-lio čempionatą Brazilijoje. Nors reikia pripažinti, kad lietuviai pa-teko į įdomią grupę, kurioje galima pasiekti gerų rezultatų“.

Vis dėlto, B.Zelkevičiaus teigi-mu, tokios kalbos - ne pati geriau-sia pradžia. „O kas jau tokio ypa-tingo nutiks 2016 metais? Europos pirmenybėse dalyvaus 24 koman-dos? Galima pagalvoti, kad būtent Lietuvos rinktinė laikoma favorite užimti tą laisvą vietą, - kalbėjo fut-bolo specialistas. - Ne, net jei ir 54 komandos dalyvautų, mes bū-tume tokie patys favoritai kaip ir visos kitos rinktinės. Negalima galvoti, kad šį ciklą ruošimės, o kitame jau demonstruosime aukš-čiausio lygio futbolą. Jei taip gal-vosime, tai gal šiame cikle never-ta net ir dalyvauti“.

Buvusiam rinktinės treneriui neakivaizdžiai pritarė ir vienas iš Lietuvos rinktinės lyderių, puolėjas Darvydas Šernas. Liubino „Zagle-bie“ klube žaidžiantis futbolininkas teigė, kad jau šiame cikle rinktinė ne žodžiais, o žaidimu turi pagrįsti savo pretenzijas į aukštas vietas. „Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Kol neprasidėjo rungtynės, šansą turi visos komandos. Manau, kad neverta burti iš kavos tirščių, reikia eiti į aikštę ir ten žaidimu įrodyti. Iš tiesų grupėje nėra išsiskiriančių rinktinių, futbolo grandų. Bet visos komandos moka žaisti, ir kaip įsiti-kinome pernai, net ir Lichtenštei-nas gali mums pridaryti problemų. Svarbiausia, kad kiekvienose rung-tynėse atiduotume visas jėgas, žaistume 110 procentų. Tik tada galime tikėtis teigiamo rezultato“, - pabrėžė geriausias 2010-ųjų Lietu-vos futbolininkas.

Marius STAnKeVIČIUSRomos „Lazio“ futbolininkas

Žinau, kad Č.Laslas treniravo Edinbur-go „Hearts“ klubą, bet daugiau žinių apie jį neturiu. Negaliu pasakyti, nei koks jis specialistas, nei koks žmogus. Iš esmės man nesvarbu - lietuvis ar už-sienietis treniruos rinktinę. Svarbiausia,

kad treneris gerbtų žaidėjus. Be abejo, pagarba turi būti abipusė. Gal mums su R.Žutautu paprasčiausiai nepasise-kė, neradome bendros kalbos. Gal ir jam nepavyko vadovauti rinktinei taip, kaip norėjosi.Bet artėja naujas varžybų ciklas. Jei būsiu reikalingas ir jei pakvies, būtinai atvyksiu į rinktinę. Aišku, jei tik būsiu sveikas. Praėjusiais metais gyvenimą labai apkartino įvairios traumos. Nuo pat sezono pradžios turėjau problemų, gal dėl to ir žaidimas nebuvo toks, kokio norėjosi. Trūko ir stabilumo, ir užtikrintumo. Bet ir klube, ir rinktinėje žaidžiau iš visų jėgų, stengiausi pada-ryti viską, ką tuo metu galėjau.

NuOMONĖ

Csaba Laszlog. 1964 m. vasario 13 d. Odorheju Sekujeske (Rumunija)Pilietybė - VokietijosTautybė - Vengrijos

Trenerio karjera

1996-1999 m. įgijo UEFA Pro licenciją, treniravo TuS „Grevenboich 1911“, Kerpeno „Blau-Weiss“ (Vokietija), Vengrijos U-18 rinktinę;

1999-2003 m. - Menchengladbacho „Borussia“ jaunimo komanda

2003-2005 m. - Vengrijos nacionalinės rinktinės trenerio asistentas

2004-2006 m. - Budapešto „Ferencvaros“ (Vengrija)

2006 m. - FC „Sopron“ (Vengrija)

2006-2008 m. - Ugandos nacionalinė rinktinė

2008-2010 m. - Edinburgo „Hearts“ (Škotija)

2010-2011 m. - RSC „Charleroi“ (Belgija)

Pasiekimai

2004-2005 m. - Vengrijos vicečempionas

2004-2005 m. - Vengrijos metų treneris

2008-2009 m. - Škotijos čempionato 3 vietos laimetojas

2008-2009 m. - Škotijos metų treneris

DOsjĖ

A.Liubinskas 79 24 14 40B.Zelkevičius 58 19 12 27K.Latoža 18 5 4 9R.Žutautas 16 4 3 9J.Couceiro 15 6 3 6S.Stankus 11 2 1 8

rINkTINĖs TreNerIų NuO 1990 M. sTaTIsTIka

Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Kol neprasidėjo rungtynės, šansą turi visos komandos

Darvydas ŠeRnASLietuvos rinktinės puolėjas

�

Irmanto Sidarevičiaus, Eltos ir hearts.footballblog.co.uk nuotr.

. Po nesėkmingų 2011-ųjų į FIFA pasaulio rinktinių reitingo 93-ią poziciją nusmukusiai Lietuvos rinktinei pagalbos ranką ištiesė... su Edinburgo „Hearts“ klubu Škotijos pirmenybėse ryškiausias pergales iškovojęs vengras Čaba Laslas

uŽsIeNIeTIs. Lietuvos rinktinės žaidėjų palaikymo sulaukęs portugalas Žozė Kouseiras neįtiko LFF vadovams

�

�0

cmykcmyk�0

Katastrofa iš karto buvo pa-krikštyta „šių laikų Titaniku“. Kilo klausimas: kaip šiuolaikinis lai-vas, pastatytas 2006 m., aprū-

pintas visokiomis navigacijos sistemomis (tai jums ne banali automobilio gPs!), įsigudrino ant uolos užplaukti ten, kur laivai

plaukioja mažiausiai 3000 me-tų?! Esant puikiam matomumui, apie kurį galima spręsti iš naktį įvykio vietoje darytų nuotraukų, ir normalioms meteorologinėms sąlygoms - jūra stipriai nebanga-vo. Apskritai „Costa Concordia“ palyginimas su „Titaniku“ pasta-rajam yra visais atžvilgiais nenau-dingas. „Titanikas“ buvo nuleistas į vandenį �9�� m., jo ilgis buvo 269 m, o plotis 28 m. Concordia“ ilgis 290 m (ilgesnis 7 proc.), o plotis 35,5 m, o tai jau 25 proc. daugiau. Bet dar labiau skiriasi

šių laivų vandentalpa: „Titaniko“ - 52 000 tonų, o „Concordia“ - ��2 000 tonų, daugiau nei dvigubai! Laivo vandentalpa - tai, papras-tai sakant, yra pagal Archimedo dėsnį jo išstumiamas vandens kiekis, žodžiu, paties laivo svo-ris. „Concordia“ tiek sunkesnis už „Titaniką“ ne dėl ilgio ir pločio skirtumo, o dėl aukščio. „Titani-ke“ buvo 8 deniai, o „Concordia“ jų �7. Tai visais atžvilgiais didin-gas ir prašmatnus laivas: kon-certų salė, baseinai, restoranai, sporto zonos ir taip toliau. Visa tai skirta 3000 turistų, kurie išky-lavo Viduržemio jūra. „Titanikas“ didžiąją 2500 keleivių dalį turė-jo tiesiog nugabenti iš Europos į Ameriką. Todėl šimtamečio „Tita-niko“ greitis siekė 25 mazgus (47 km/val.), tuo tarpu „Concordia“ negali „išspausti“ nė 20 mazgų (37 km/val.), o praktiškai juda dar lėčiau. Kodėl tai yra svarbu? Todėl, kad tuo galima paaiškinti kapitono smito siekį visu greičiu lėkti į Niujorką (dėl to jis užplau-kė ant ledkalnio), ir visiškai nega-lima paaiškinti, kodėl „Concordia“ kapitonas Frančeskas sketinas (Francesco schettino) nesuge-bėjo laivo saugiai nuvairuoti pro pavojingą uolėtą krantą.

Toje vietoje nuo jo reikia at-sitraukti. Daugelis žmonių, ne-susijusių su jūra, mano, kad kuo arčiau kranto, tuo saugiau. Apskri-tai saugiausias laivas - ištrauktas į krantą. Beje, pagal galimybes taip elgdavosi senovės jūrininkai. o jeigu rimtai, kaip tik pakrantė su skardžiais, seklumomis ir sunkiai prognozuojamomis srovėmis ir yra pavojingiausia vieta laivams, todėl laivavedžiai stengiasi laiky-tis toliau nuo jos. Kodėl kapitonas F.sketinas pasirinko potencialiai pavojingą kursą, prie pat Džiljo salos, išsiaiškins tyrėjai, kaip ir tai, kodėl jis vienas pirmųjų paliko lai-vą. Kaip apskritai galima užplaukti ant uolos, jeigu ji nurodyta jūr-lapiuose, kuriuos turi kapitonas? Jūrlapiuose nurodomas jūros gylis, ypač - seklios vietos, pavojingos uolos, juose gausu visokių hidro-grafinių ženklų, kurie padeda pa-

sirinkti teisingą kursą. Bet, skirtin-gai nuo miesto žemėlapio, čia yra du pagrindiniai sunkumai. Pirma, būtina tiksliai žinoti, kur esi. gerai, jeigu yra švyturiai. Kiekvienas švy-turys mirkčioja skirtingai ir laiva-vedys pagal žinyną gali nustatyti tikslią buvimo vietą. orientuotis padeda aukštos kalnų viršūnės ar-ba vulkanai. Pavyzdžiui, garsusis strombolio vulkanas jau tūkstan-čius metų vadinamas Tirėnų jūros švyturiu, tai puikus orientyras. o jeigu kranto nematyti? Tuomet padeda radarai. Radaro spindulys atsispindi nuo objektų - kitų lai-vų ir specialių atšvaitų, nubrėžia kranto liniją. Bet objektų, vos ky-šančių iš vandens, juolab stipriai banguojant, jis „nemato“. Dar yra echolotas - prietaisas, kuris siunčia ultragarsą dugno kryptimi, ir pa-gal atspindžio gavimo laiką nusta-tomas gylis. ir čia esama kai kurių niuansų: kai kada signalas dingsta ir dugnas tampa nematomas. išsi-veržiančios dujos, storas dumblo sluoksnis, ypatingas dugno relje-fas - retai, bet echolotas gali būti nenaudingas. ir dar: jis praneša apie gylį po laivu, o ne priešais jį. Laivo judėjimo kryptį padeda nu-statyti girokompasai. Tai vilkeliai, kurie sukasi dešimčių tūkstančių apsisukimų per minutę greičiu ir jiems būdinga didžiulė inercija, to-dėl visada krypsta griežtai į šiaurę. Na, ir galiausiai dar yra navigaci-nės sistemos, kurios nustato laivo buvimo vietą pagal palydovų arba kranto stočių siunčiamus signalus. Taigi, galima turėti įjungtus ir pui-kiai veikiančius navigacijos prietai-sus ir... užplaukti ant aštraus kaip ryklio dantys rifo, kurio nėra jūr-lapyje. Tai visiškai įmanoma, jeigu bus nukrypta nuo rekomenduoja-mo laivakelio arba nebus stebimi prietaisų parodymai. Arba... prie-taisai sumeluos. ir kompiuteriniai virusai navigacinėse sistemose jau ne fantastika, juolab �3-ą dieną, penktadienį.

Kol kas galima tik spėlioti apie šio įvykio priežastis. Kelis kartus per metus išgirstame apie keltų ka-tastrofas Bangladeše, Filipinuose, nors laivai skęsta visur, ne tik au-

jūrų milžinaij/b kaTasTrofos

Š tai ir netikėk skaičių magija - 20�2 m. sausio �3 dieną, penktadienį, ant italijai priklausančios Džiljo salos uolų užplaukė kruizinis laivas „Costa Concordia“.

Laive buvo pramušta 70 m skylė, per ją pritekėjo vandens ir laivas nuvirto ant dešiniojo šono už kelių dešimčių metrų nuo salos pakrantės uolų.

KoDėL SKęSTa šiuolaikiniai laivai?

Besibaigiant penktadieniui, sausio 13-ąją, prabangus kruizinis laivas „Costa Concordia“patyrė katastrofą

Panikos apimti žmonės laukė, kol bus išgelbėti. O kapitonas iš laivo spruko pirmasis

Dingusiųjų paieškos tęsiasi iki šiol

myk

�

myk

INTERNETE - www.REspublIka.lT 2012 m. sausio 21 d., šeštadienis RaŠYkITE MuMs: sportas@respublika.netLeidinys Nr. 6 (184)

dienraščio „respublika“ priedas

Trekas �

sidabrinis G.Gaivenytės sugrįžimasTreko dviratininkė Gintarė Gaivenytė vasarą patyrė tokią traumą, kad kilo abejonių dėl jos galimybių tęsti karjerą. Vis dėlto 25 metų sportininkė paneigė liūdnas prognozes. Jau pirmasis jos startas po traumos pažymėtas sidabro medaliu pasaulio taurės varžybose.

Arūnas ABROMAITISŽurnalistas

Daktarai abejojo

Startuodama su geriausia Lie-tuvos dviratininke Simona Krupec-kaite, G.Gaivenytė iškovojo ne vie-ną medalį. Šis duetas pelnė bronzą komandų sprinto rungtyje 2009 ir 2010 m. pasaulio čempionatuose. Praėję metai buvo ypač svarbūs, nes reikėjo rinkti taškus 2012 m. Londono olimpinių žaidynių atran-koje. Procesą visiškai ne laiku nu-traukė G.Gaivenytės trauma. Bir-želį dviratininkė susižeidė nugarą per treniruotę Panevėžyje.

Pasak G.Gaivenytės, tai buvo pirma tokia sunki trauma per jos karjerą. Tuo karjera apskritai galėjo ir baigtis. „Aišku, psichologiškai bu-vo sunku. Nežinojau, sportuosiu ar ne. Buvo daktarų, kurie sakė, kad gal visai nesportuosiu. Visokių nuo-monių buvo. Gal sunkiau buvo psi-chologiškai nei fiziškai. Aišku, ir fiziškai buvo sunku, kai gulėjau ir nieko negalėjau daryti. Tačiau atsi-gavau palyginti greitai“, - „Sporto žmonėms“ sakė dviratininkė.

Dėl jos galimybių grįžti į treką kilo didelių abejonių. „Niekada nega-lėjau patikėti, kad G.Gaivenytė atsi-gaus po tokios traumos. Maniau, olimpinis sezonas jau nuplaukė. O da-bar rezultatai rodo, kad dviratininkės Londone gali kovoti dėl aukščiausių vietų. Štai ką reiškia medicina, nors šiuo atveju tikriausiai ne mažiau svar-bi buvo ir pačios sportininkės valia“, - pabrėžė Lietuvos olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas.

Partnerės pagyrimasPraėjusį savaitgalį G.Gaivenytė

startavo pasaulio taurės varžybų etape Pekine (Kinija). Komandų sprinte ji kartu su S.Krupeckaite už-ėmė antrąją vietą. Tai buvo pirmas startas po septynių mėnesių per-traukos. Partnerės sugrįžimą įver-tino ir S.Krupeckaitė. Kol G.Gaive-nytė buvo traumuota, jai teko va-žiuoti su 18-mete Gabriele Jankute. Rezultatai nebuvo labai geri.

„Važiavimas su G.Jankute ir G.Gaivenyte labai skiriasi, nes tai yra skirtingo pajėgumo dviratinin-kės. Gabrielė yra labai jauna, labai talentinga, bet šiuo metu gerokai silpnesnė nei Gintarė. O Gintarė yra patyrusi sportininkė ir fiziškai stipresnė. Be to, ji yra kovingesnė už Gabrielę. O norint sėkmingai pa-sirodyti komandinio sprinto elite, būtent ir reikia tokiomis savybėmis pasižyminčios partnerės“, - grįžusi

iš Pekino teigė S.Krupeckaitė.„Visada gali būti geriau, bet šiaip

rezultatai yra geri. Aš jais patenkin-ta“, - kukliai pasirodymą įvertino G.Gaivenytė. Pekino trekas Lietu-vos dviratininkių duetui pastarai-siais metais yra sėkmingas. 2009 m. pasaulio taurės varžybose S.Krupec-kaitė ir G.Gaivenytė jame irgi pelnė sidabrą. Pernai Kinijoje jos iškovojo bronzą. „Nežinau, kodėl Pekine taip sekasi. Gal tai tiesiog sutapimas“, - svarstė G.Gaivenytė. Sutapimu ji

pavadino ir faktą, kad dvi geriausios šalies sprinterės yra kilusios iš to paties miesto - Utenos.

Trūksta taškųLietuvos duetas kol kas negali

ramiai laukti Londono olimpinių žai-dynių. „Mums dar trūksta šiek tiek taškų. Dar liko pasaulio taurės eta-pas Londone ir pasaulio čempiona-tas. Po jų bus aišku. Reikia nuva-žiuoti geriau už kai kurias koman-das, kad jos liktų už mūsų“, - dėstė

G.Gaivenytė. Olimpinės atrankos komandų sprinto įskaitoje Lietuva užima aštuntąją vietą. Po pasirody-mo Kinijoje mūsų dviratininkės ap-lenkė Rusiją. Arčiausiai įskaitoje yra Prancūzijos ir Ukrainos komandos.

Iki Londono olimpiados liko maždaug pusė metų. „Laiko iš tie-sų labai mažai, nes jis labai greitai eina. Taip pat kaip ir po traumos jis labai greitai ėjo. Žiūriu, kad jau septyni mėnesiai praėjo“, - teigė Gintarė. Vien nuvykimas į Londo-ną sportininkės netenkintų, tačiau apie kokį pasirodymą Londone sva-joja, dviratininkė neišdavė.

S.Krupeckaitei nepavydiIškovojus medalius, sporto ger-

bėjų dėmesys dažniausiai nukrypsta į S.Krupeckaitę. Gintarės tai neerzi-na: „Aš nesijaučiu esanti šešėlyje. Simona turi daugiau medalių. Aš dau-giau dėmesio netrokštu. Man yra ge-rai, kaip yra“, - sakė G.Gaivenytė.

Pasak sportininkės, su Simona jos bendrauja ne tik treke, bet ir po treniruočių. Tarpusavio supratimo reikia ir varžybose. Komandų sprin-te neužtenka, kad tiesiog susibėgtų dvi geros dviratininkės. „Kartu dir-bant darbą, kad padarytum jį gerai, reikia, jog ir tarpusavyje gerai viskas klotųsi. Per priverstinę pertrauką tas komandinis jausmas nedingo. Mes palaikėme ryšį ir tada, kai ne-sportavau“, - sakė G.Gaivenytė.

Jai nekyla minties atsipalaiduoti treke dėl to, kad važiuoja kartu su viena geriausių pasaulio dviratinin-

kių. „Kaip tik man reikia dar labiau stengtis“, - pabrėžė Gintarė. Asme-ninėse varžybose jos rezultatai kol kas yra daug kuklesni nei Simonos. Savaitgalį Pekine sprinto rungtyje ji užėmė 12-ą vietą, o keirino - 19-ą.

Artimiausi dviratininkės planai yra aiškūs. Vasarį vyks pasaulio taurės etapas Londone. Balandžio pradžioje G.Gaivenytė startuos pasaulio čem-pionate Australijoje. Svarbioms var-žyboms Gintarė ruošis Panevėžyje.

Dmitrijus LeOpOLdASTreneris

Po traumos sugrįžusi Gintarė dar tik pradeda atsigauti, jai dar toli iki opti-malios sportinės formos. Bet pirmas žingsnis jau padarytas. Turiu pasakyti, jog niekas nebetikėjo, kad ji sugrįš į dviračių treką ir startuos komandinio sprinto rungtyje. To nesitikėjo ir pa-grindinės mūsų varžovės. Galbūt jos net šiek tiek atsipalaidavo, patikėjo, kad mūsų komanda šį sezoną jau nebekels pavojaus. Svarbiausia, kad mes dabar turime realias galimybes iškovoti olimpinį kelialapį. Manau, kad tai yra realus tikslas ir mes jį pasieksime.

kOMeNTaras

LeNkTYNĖs. Po traumos grįžusi sportininkė tikisi suspėti į Londono olimpinių žaidynių traukinį�

Vyginto Skaraičio ir Eltos nuotr.

MeDaLIs. Iš pasaulio taurės varžybų Pekine Gintarė Gaivenytė parsivežė sidabro apdovanojimą

�

cmyk

��

cmyk / ��

dringose jūrose. Štai 2000 m. rug-sėjį Egėjo jūroje, prie Paroso salos, nuskendo graikų keltas „Express samina“, kuriame buvo daugiau kaip pusė tūkstančio žmonių. 60 žmonių žuvo ir 20 dingo be žinios. Keltas susidūrė su uola, kuri kyšo iš vandens ir ant kurios stovi švytu-rys, o jo šviesa matoma už �� km! oras buvo puikus, bet įgula nepa-stebėjo, kad laivas nukrypo nuo kurso. Kodėl? Tą nelaimingą dieną graikų futbolo komanda „Panat-hinaikos“ žaidė su vokiečių „Ham-burgu“. Jūreiviai varžybas stebėjo atidžiau nei prietaisus, net ant ka-pitono tiltelio, ir ��5 m ilgio laivas, kuriame buvo pramušta 50 m sky-lė, nuskendo per 45 minutes.

ir dar vienas klausimas, kurį jūrininkams ir konstruktoriams už-duoda keleiviai: kodėl laivai skęsta taip greitai? Kodėl XXi a. užtenka kelių minučių, kad atsitiktų nepa-taisoma nelaimė? Atsakymas pa-prastas: yra griežti gamtos dėsniai ir griežti verslo dėsniai. Apie gam-tą: „Concordia“ masė - ��2 000 to-nų. Įsivaizduokite �00 tūkstančių automobilių armadą, važiuojančią keturių eismo juostų trasa. Toks „liežuvis“ nusitęs �40 km. ir va-žiuoja jis 40 km/val. greičiu visišku plikledžiu... Įsivaizduojate, kokia tai didžiulė inercija? Laivo apkalo storis - kokie 20 mm, tai yra �/�500 jo pločio. Jeigu pagamintume to-kio mastelio laivo modelį iš folijos, į kurią pakuojamas šokoladas (0,� mm storio), „Concordia“ modelio plotis bus �5 cm ir ilgis - �25 cm. Tačiau modelio konstrukcija bus pakankamai atspari ir stebėtinai tvirta dėl vidinių standumo briau-nų - denių, pertvarų ir t.t. Vis dėl-to dėl didžiulės laivo, užplaukusio ant kietos kliūties, inercijos apka-las tiesiog sudraskomas į gabalus. Vanduo, patekęs į laivo patalpas, tampa mirtinu elektros įrenginių priešu. Antra vertus, būtent laivo apatinėje dalyje yra mašinos ir ge-neratoriai, kurie gamina elektros srovę. Kodėl apačioje? Dėl stabi-

lumo, juk variklius, generatorius ir kitą techniką įtaisius viršutiniuose deniuose laivas per menkiausią audrą pats apvirstų. Todėl vande-niui patekus į mašinų skyrių, elek-tros laive nebelieka. Kiekvienas lai-vas turi plūdrumo atsargą. Aiškiai tariant, tai apimtis patalpų, esančių virš vaterlinijos, tai yra vandens ir laivo korpuso susikirtimo linijos, iki žemiausiai esančio angos. Kol vanduo nepasiekia iliuminato-rių, vilties išsigelbėti yra. Bet jeigu vanduo jau srove kliokia į laivą, jis skęsta. sos! Aišku, kad kuo dau-giau krovinių bus laive, tuo mažes-nis bus atstumas nuo jūros lygio iki atviro iliuminatoriaus, tuo mažes-nė laivo plūdrumo atsarga. Bet tuo naudingiau bus jį eksploatuoti.

galima pastatyti labai saugų laivą. Taip projektuojami gelbėto-jų kateriai ir valtys - jie neskęsta net pilni vandens. Bet komerciniai laivai projektuojami balansuojant tarp fizikos dėsnių ir siekio į laivą kuo daugiau prikrauti naudingo krovinio. ir todėl visokie atsitikti-numai, kaip ne laiku atidaryti iliu-minatoriai, taip pat pradaužtos skylės, per kurias vanduo iškart patenka į kelias patalpas, tampa labai greitos laivo žūties priežasti-mi. Būtent todėl laivavedyba bu-vo ir yra sunkus mokslas, ir jokie elektronikos prietaisai neužtikrins saugaus plaukiojimo, jeigu nebus laikomasi daugybės taisyklių, jeigu laivo įgula nesilaikys drausmės ir nebus tinkamai informuojami ke-leiviai. Laivus reikia laiku apžiūrėti, remontuoti ir nurašyti. Kaip ir lai-vavedžius, kurie nepasižymi gero specialisto savybėmis.

ir dar kai kas. Kelionės jūra pranašesnės už keliones oru tuo, kad keleivis, apsiginklavęs žinio-mis apie nepaprastųjų situacijų jūroje ypatybes, tikrai gali išsi-gelbėti pats ir padėti išsigelbėti kitiems. svarbiausia - nepamiršti, kad esi ne sausumoje.

Parengė Milda kunSkaitė

ISTORIJA

ŠaLTinis: Genealogytrails.com

Didžiausios žmonijos istorijo-je laivų katastrofos, įvykusios taikos metu

„Dona paz“Laivo šalis: Filipinaikatastrofos data: 1987 m. gruodžio 20 d.nelaimės aplinkybės: susidūrė su naftą gabe-nusiu tanklaiviu „vector“Žuvusiųjų skaičius: 4341

„Kiangya“Laivo šalis: kinijakatastrofos data: 1948 m. gruodžio 4 d.nelaimės aplinkybės: manoma, kad užkliudė miną. Laivas sprogo ir paskendo 80 kilometrų į pietus nuo ŠanchajausŽuvusiųjų sk.: 2750-3920

„mont-blanc“Laivo šalis: kanadakatastrofos data: 1917 m. gruodžio 6 d.nelaimės aplinkybės: prikrautas karinių spro-gmenų, laivas susidūrė su norvegijos laivu „imo“ netoli naujosios ŠkotijosŽuvusiųjų sk.: 2000

„le joola“Laivo šalis: Senegalaskatastrofos data: 2002 m. rugsėjo 26 d.nelaimės aplinkybės: perpildytas keleivių, lai-vas apsivertė audringoje jūrojeŽuvusiųjų sk.: 1863

„Tek sing“Laivo šalis: kinijakatastrofos data: 1822 m. vasario 6 d.nelaimės aplinkybės: perpildytas kinijos imi-grantų, laivas netoli indonezijos atsitrenkė į povandeninę uoląŽuvusiųjų sk.: 1600

„Titanikas“Laivo šalis: Didžioji Britanijakatastrofos data: 1912 m. balandžio 15 d.nelaimės aplinkybės: laivas atsitrenkė į ledkal-nį Šiaurės atlante.Žuvusiųjų sk.: 1523

„Toya maru“Laivo šalis: Japonijakatastrofos data: 1954 m. rugsėjo 26 d.nelaimės aplinkybės: nuskendo tsugaru są-siauryje, tarp Japonijos Hokaido ir Honshu sa-lų, siautėjant taifūnui MarieŽuvusiųjų sk.: 1153

„al salam boccaccio 98“Laivo šalis: egiptaskatastrofos data: 2006 m. vasario 3 d.nelaimės aplinkybės: paskendo Raudonojoje jūroje, plaukdamas iš Dubajaus į pietų egiptąŽuvusiųjų sk.: 1020

„rms empress of ireland“Laivo šalis: kanadakatastrofos data: 1914 m. gegužės 29 d.nelaimės aplinkybės: paskendo po susidūrimo su laivu „Storstad“ Šv. Lorenso upėjeŽuvusiųjų sk.: 1012

„ss General slocum“ Laivo šalis: Jungtinės valstijoskatastrofos data: 1904 m. birželio 15 d.nelaimės aplinkybės: laivas paskendo niujorko ist upėje, laive kilus gaisruiŽuvusiųjų sk.: per 1000

„kiche maru“Laivo šalis: Japonijakatastrofos data: 1912 m. rugsėjo 22 d.nelaimės aplinkybės: paskendo Ramiajame vandenyne siautėjant taifūnuiŽuvusiųjų sk.: per 1000

„Hong moh“Laivo šalis: Singapūraskatastrofos data: 1921 m. kovo 3 d.nelaimės aplinkybės: atsitrenkė į uolas netoli pietinės kinijos sienosŽuvusiųjų sk.: apie 1000

„estonia“Laivo šalis: estijakatastrofos data: 1994 m. rugsėjo 28 d.nelaimės aplinkybės: paskendo neramioje Baltijos jūrojeŽuvusiųjų sk.: 852

jūrų milžinaij/b kaTasTrofos

Prieš nelaimę laivo „Costa Concordia“ keleiviai ilsėjosi ir pramogavo

�2

cmykcmyk�2

auToporTreTasj/b leGenDos

2009 m. vienas iš mokslo te-momis rašančių italų žurnalistų padarė nepaprastą atradimą. Var-tydamas L.Da Vinčio „Paukščių skrydžio kodekso“ puslapius, vie-name jų po teksto eilutėmis pa-stebėjo žmogaus nosies kontūrus. Tolesni puslapio tyrinėjimai pa-rodė, kad jame atvaizduotas vyro veidas, kuris vėliau buvo „uždeng-tas“ tekstu, - penkis šimtus metų jo niekas nepastebėjo! Pirmasis klausimas, kuris kilo meno istori-kams: ar tas piešinys nėra garsiojo menininko ir mokslininko auto-portretas? Jie mėgino kruopščiai „nuimti“ piešinį, kad būtų galima sukurti jo skaitmeninį modelį be užrašų. Šiam darbui prireikė dau-giau kaip mėnesio, bet specialis-tams pavyko išgauti gana ryškų vyro atvaizdą. Paskui, naudoda-miesi kompiuterine programa, jie skaitmeninį portretą „pasendino“ ir gautą piešinį palygino su vienin-teliu žinomu dailininko grafiniu autoportretu. Eksperimento rezul-tatai buvo skelbiami tiesioginiame italijos televizijos eteryje. Meno istorijos ekspertų komisija pada-rė išvadą, kad tai tikrai L.Da Vinčio autoportretas, pieštas jaunystėje.

Amelija Karolina sparavinja (Amelia Carolina sparavigna) iš Tu-rino politechnikos instituto suge-bėjo gauti tokį patį rezultatą nau-dodamasi tik skenuotu puslapio su portretu atvaizdu ir nemokama programine įranga. Pirmiausia ji pastebėjo, kad piešinys po tekstu atliktas rausvo atspalvio kreida, o tekstas rašytas juodu rašalu. Todėl skaitmeniniame atvaizde ji visus juodus pikselius pakeitė baltais; paskui baltą spalvą pakeitė vidu-tiniu piešinio atspalviu. Naudoda-masi nemokama programa „iris“,

paprastai taikoma kosminiams objektams fotografuoti, ji padidi-no portreto ryškumą ir galiausiai, naudodamasi kita nemokama programa giMP, gautą vaizdą už-dėjo ant žinomo Leonardo auto-portreto. Du veidai sutapo! Taigi, naudojantis šiuolaikine technika, meno istorijos tyrimą galima atlik-ti asmeniniu kompiuteriu.

A.K.sparavinjos mokslo darbas šiomis dienomis yra ne vienintelis, kuriame minimas L.Da Vinčio var-das. garsusis italas prieš 500 metų atkreipė dėmesį, kad medžių lajos įgauna tokią formą, kuri padeda kuo geriau atlaikyti vėjo gūsius. L.Da Vinčis nurodė, kad bet kokia-me aukštyje bendras medžių šakų skerspjūvių plotas yra lygus ka-mieno skerspjūvio prie šaknų plo-tui. Buvo manoma, kad dėl to me-dis pakankamai gauna vandens ir mineralinių druskų iš dirvos: vandens srautas yra maksimalus, jeigu atsišakojančiuose vamzde-liuose telpa tiek pat vandens, kiek „pagrindiniame“ vamzdyje. Tačiau Kristofas Elojus (Christophe Eloy) iš Kalifornijos universiteto mano: vandens suvartojimas nėra toks svarbus, kad lemtų medžio vir-šūnės susiformavimo principą, o štai atsparumas vėjui - svarbesnis veiksnys. Jis sukūrė matematinį modelį, imituojantį medį lenkian-čias vėjo jėgas. Pasirodė, kad šakų storis, atitinkantis L.Da Vinčio kri-terijus, užtikrina maksimalų siste-mos stabilumą ir tvirtumą. Žurna-las „New scientist“ teigia, kad šis modelis gali padėti architektams projektuoti vėjui atsparius sta-tinius, kopijuojant medžių šakų sistemą.

ParengTa pagal užsienio spaudą

Leonardas slėpėsi tarp paukščių

J auno Leonardo Da Vinčio (Leonardo Da Vinci) portretą, kuris 500 metų buvo laikomas prarastu ir buvo atkurtas ilgai ir kruopščiai dirbant, šiandien, pasirodo,

galima atkurti naudojantis gana paprastomis technologijomis ir nemokama programine įranga.

cmyk

�3

cmyk

viktoras armalis

Keliolika mostų meškerėle - ir meškeriotojas leidžiasi tolyn, jei niekas nekimba. Jei ešerių pasi-rinktoje vietoje yra ir jei jie nu-siteikę kibti, masalas bus greitai pastebėtas ir atakuojamas. Kitas dalykas, kad reikia parinkti tokią blizgę, kuri bus užmesta tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.

Kiekvienam ežerui - savas modelis

Kiekvieno blizgiautojo masali-nėje pamatysite ne vieną dešimtį blizgių, tačiau nemanykite, kad visomis vienu metu viliojami eše-riai ar lydekos. Meškeriotojas iš Antalksnės kaimo, besiglaudžian-čio prie Alksno ežero, Darius Vitas sako turįs nemažai blizgių, bet jų masalinėje niekada nebus per daug. Vienas jo mėgstamiausių modelių „Lucky John“, kuris seniai iš sidabrinio tapo juosvas kaip šaukštelis iš senovinio servizo. Ši blizgelė - Asalnų ežero masalas. D.Vito teigimu, ilgainiui kiekvie-na blizgė atranda savo ežerą, ku-rio ešeriai ją stveria mieliausiai. Tad polediniam meškeriojimui skirtų blizgių įvairovė neatsitik-tinai tokia didelė, nes dauguma modelių veiksmingai vilioja žuvis

tik viename vandens telkinyje, o kartais ir tik tam tikru laikotarpiu. D.Vitas turi vieną labai seną bliz-gelę, kurios viena pusė žalvarinė, o kita - alavinė. Blizgelės storga-lyje įlituotas �0 numerio dvišakis, apvyniotas raudonais siūlais. Ši blizgelė skirta pirmajam ledui, kai saugiai užlipti galima tik ant nedi-delių ežerėlių, paprastai telkšan-čių miškuose. Juose šia blizgele galima suvilioti dešimtis ešerių. Meškeriotojas ją vadina „pirmuo-ju kontaktu“, nes šiuo masalu vi-sada sumeškeriojamas pirmasis sezono ešerys.

masalų dekoravimas

R.Poškaus teigimu, visos po-lediniam meškeriojimui skirtos blizgės turi savo ypatumus, le-miančius jų veiksmingumą, todėl ilgainiui meškeriotojas pradeda galvoti, kaip jas padaryti kibesnes. Praėjusį sezoną pasirodė specia-lios grandinėlės, kuriomis blizgės jungiamos su kabliukais. Tokia polediniam meškeriojimui skir-tų blizgių patobulinimo detalė jau senokai žinoma ir naudojama suomijoje. Meškeriotojų apklau-sos rodo, kad maždaug pusė jų tu-rimų blizgių modelių, suporuotos su grandinėlėmis, kurių gale - tri-šakis su karoliuku ar „ešerio akimi“, ėmė rodyti geresnius rezultatus. Akivaizdu, kad tai pakabučių nuo-

pelnas. grandinėles galima derinti su visomis blizgėmis, prie kurių kabliukai pritvirtinti žiedeliais arba į kurių korpusus įlituotos vielos kil-putės. Bet dar veiksmingesnis ele-mentas - naujo tipo plastiko avi-žėlės su vienšakiu, kurios taip pat grandinėle tvirtinamos prie bliz-gių. grandinėlę ir avižėlę parinkti blizgei nėra taip paprasta, todėl ne vienas meškeriotojas renkasi „Favorite Lures“ blizges, prie kurių reikiamo ilgio grandinėlės su nau-joviškomis reikiamo dydžio avižė-lėmis jau būna priderintos. Kai turi vieną tokį etaloninį masalą, tam-pa aiškesni kriterijai, kokių reikia grandinėlių. Tokia patirtis padeda parinkti papildomus elementus jau turimiems modeliams.

ieškodamas laivelio formos bliz-gelės, kurios svorio centras - masa-lo priekyje, D.Vitas užtiko sidabrinės spalvos „Favorite Lures“ modelį, tačiau vietoj tradicinio trišakio jis buvo suporuotas su grandinėle, kurios gale - plastiko avižėlė. Masa-las buvo labai apetitiškas ešeriams viename ežere, paskui kitame ir pasirodė, kad ši blizgelė - uviversa-las. Tačiau blizgės magija sumažėja daugiau nei perpus, jei nusegamas pakabutis.

Provokuojantis priedas

Papildomo blizgės elemen-to - grandinėlės su avižėle - paskir-

tis - išprovokuoti kibimą ešerio, kuris kažkodėl nesiryžta atakuoti pagrindinį masalą. Blizgės derinys su grandinėle, prijungta prie jos avižėle, erzina ešerį, nepakenčiantį konkurencijos. išvydęs blizgę, imi-tuojančią konkurentą, ešerys strim-galviais puola grobį - „pakabutį“, kad kąsnis neatitektų kitam. Blizgės be priedo sotus ar vangus ešerys tikriausiai neatakuotų, lygiai kaip ir „pakabučio“ be blizgės. Veiksmin-gai provokuoja ešerius būtent mi-nėtų dviejų elementų derinys.

GeriauSiaS laiKaS žūKlei PagaL KIBIMo KaLEnDoRIų š.M.

sausio 21 d.

sausio 22 d.

ŽūKLėS PRognozė: 50 pROc. TeISybėS

10.00-12.30, 15.30-17.00 val.

9.30-11.00, 16.30-17.00 val.

blizgėSj/b žūKlė

Viktoro armalio nuotr.

VynIoK anT ŪSOPapildomas viliokas

Ekspertai teigia, kad, viliojant ešerius blizgėmis, kurių paka-bučiai - sklendžiančios plastiko avižėlės su vienšakiais kabliukais, dažnai masalų rezultatyvumą padidina koks nors priedas, pvz., silikoninio audinio skiautelė, pa-smeigta ant kabliuko. Ypač veiks-mingas variantas - kelios „Brow-ning“ kompanijos sukurtos dirb-tinės uodo trūklio lervos, kurios pasižymi tuo, kad į jų vidų įterpti mažyčiai melsvi skrituliukai, pui-kiai atspindintys menkiausią šviesos spindulį. Šie viliokai taip pat labai praverčia meškeriojant stipriame šaltyje, nes trijų ketu-rių dirbtinių trūklių užtenka visai dienai, o svarbiausia - jie nebijo žemos temperatūros.

ARSenALASryškūs trišakiai

Jau seniai nemaža dalis meš-keriotojų teigia, kad veiksmin-gesni tie poledinio meškeriojimo masalai, prie kurių kabliukai tvir-tinami įvairiomis jungtimis. Ka-bliukai, pagal senąją koncepciją įlituoti į blizgės korpusą, atlieka tik vieną funkciją - pakerta žuvį, o laisvai tabaluojantis kaip papildo-mas masalo elementas kabliukas tampa dar vienu dirgikliu, provo-kuojančiu plėšrūną atakuoti. Dvi-šakių kabliukų, įlituotų į blizgės korpusą, beveik visiškai atsisako-ma, o vienšakis kabliukas, jungčių šalininkų teigimu, įlituotas į bliz-gės korpusą, pateisinamas tik vie-nu atveju - sterkų žūklėje, kai jie

meškeriojami klasikine „klumpe“. Tačiau padidinti rezultatyvumą padeda ne tik laisvai judantis pas-kui blizgę ar švytuoklę, bet dar ir paryškintas, nuspalvintas ar kitaip dekoruotas kabliukas. Todėl stan-dartinius kabliukus, ypač trišakius, kuriais apginkluotos jūsų turimos blizgės ar švytuoklės, patartina pakeisti ryškesniais specialiais de-koruotais „salmo“ trišakiais, kurie ypač gerai vilioja ešerius.

J ei nori blizge sumeškerioti Šakarvose ešerį, o ne ešeriuką, teks

pamiklinti kojas - tokį priesaką jaunesniems kolegoms dažnai primena Rekučių kaimo meškeriotojas Rimtautas Poškus, skersai išilgai išvaikščiojęs daugelį ignalinos krašto ežerų nuo Kretuono iki Baluošo. Vienoje vietoje ilgai neblizgiaujama. Tai pirmoji taisyklė.

Pirmasis kontaktas

�4

cmykcmyk�4

galvoSūKiaij/b žaidimai

KryžiažODis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PRaėJUSIoS SaVaITėSatsaKymai

VERTIKaLIaI: gaublys. Atlasas. Ledkalnis. AV. Am. Ao. Erio. Ša. Kaune. Latas. Andai. Na. Ši. sausra. Ko. Angli-ja. Aplink. Alytus. Aiga. op. Tamtam. Kursas. sava. sakė.

HoRIzonTaLIaI: ČK. Albanija. Te. PAR. Aldanas. Lis. Akmena. iga. isa. Dugnas. Ala. As. sNo. ira. os. Ana-pa. selė. gL. „Ra“. Plyta. Užeiti. iTA. oa. Jums. Li. Kasta. Aš. No. Ak. savana. Žemė.

PaŽyMėTUoSE LangELIUoSE: Žemėlapis.

PRaėJUSIoS SaVaITėS prizO LaimĖtOJas

Kompozitoriaus Mikalojaus Noviko kompaktinę plokš-telę „Prisiminimų tango“ laimėjo Linas Lapinskas (Vilnius).

(Dėl prizo prašome skambinti tel. 261 09 11)

tik ką išleistą kompozitoriaus miKaLOJaus NOviKO kompak-tinę plokštelę „Pri-siminimų tango“.

sPręskite kryžiažodį ir laimėkite:

Kryžiažodžio atsakymą siųskite

žinute numeriu iki sausio 23 d.

1390sms

PaVyzDyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENis VARDENis PAVAR-DENis ViLNiUs).

Žinutės kaina - 1 Lt.Laimėtoją paskelbsime

kitame numeryje.

aNeKDOtainskrenda uodas ir vos pa-skrenda, kraujo trūkumas didžiausias, o žmonių nė vieno. o iš priekio skrenda vampyras, o vampyro visas snukis kruvinas. Uodas:

- Tu kur čia taip suspėjai?- Matai tą pastatą? - pa-

rodė pirštu.- Na, matau...- o aš nepamačiau...

nŽinutė nuo merginos buvusiam vaikinui: „Šian-dien geriu. Nekelk ragelio!“

n - Laba diena, ar turite Rokforo sūrio?

- o čia koks?- Na, žinote, toks su pe-

lėsiu...- Aaa! Ne, neturim. Bet

turim Rokforo beliašų.

nAnt antenos tupi du žvirbliai. Ji rauda. Jis mėgi-na ją nuraminti:

- Patikėk manimi paga-liau! Aš nevedęs. Man žie-dą užmovė ornitologai.

nKalbasi du bičiuliai. Vie-nas skundžiasi:

- Kai siekiau antrojo aukštojo mokslo diplomo,

pastebėjau, kad pradėjo nebesisekti matematika.

- Tikriausiai pervargai?- Na, ne, bet už diplo-

mą, jaučiu, permokėjau.

nDu aukšto rango val-dininkai ateina į kapines aplankyti buvusio kolegos kapo. ieško, ieško ir niekaip neranda. staiga vienas

pliaukšteli sau per kaktą:- Taigi jis kapą tikriau-

siai užrašė žmonos vardu!

ngydytojo anūkai jau an-trą savaitę nesugeba per-skaityti, kam jis užrašė turtą.

nNusprendžiau pajuokau-ti ir CV grafoje „teigiamos savybės“ įrašiau „neturiu są-

žinės“. ir iškart man pradėjo siūlyti to-o-o-kias pareigas!

nganosi dvi karvės pie-voje. staiga viena pradeda klaikiai drebėti.

Ta ir klausia drebančio-sios:

- Kodėl drebi?- ir vėl ateina tas melžė-

jas su šaltomis rankomis.

cmyk

�5

cmyk / �5

KaKurO

galvoSūKiaij/b žaidimai

iŠBrauK

ADUTiŠKisAPERiTYVAsBiFŠTEKsAsCiKLoiDAsČiURLYsDEDERViNĖDEŠiMTUKAsDiKTAToRĖDŪLĖsiAi

ETiKETAsFoRMULUoTĖFUTLiARAsgiEsMYNAsYPATYBĖJAUNUoLisKRAŠTiETisLECiTiNAsLEiDYKLA

LiEPsNosMĖŠLUNgisMiEsČioNĖoRAToRiUsPARAFiNAsPARAZiTAsPAUKŠTYNAsPRoCENTAiPUsVEŽiMis

REPoRTERissTiPENDiJAsTRiMELĖŠiUKŠLYNAsŠViETĖJAsTRAUKiNYsŽEMČiŪgAsŽViLgsNis

02058�00506�250705826080928�0839726�382459�403436�446�96�459270

�573�83�634�60�8506�7�9268362�2408424�7292278556229346272937854

32504803292090342�34734294�53436�434�29525428968�464643248�6852

490668�50937�653387485359087559470957526�5634�29467538507082790

7�80620735904674653907575�3980620908�68�73846494�85484758720�24

8796874903657890738399275�2593237289406378945�52797��765

suDOKu

(SaUSIo 23-29 D.)hOrOsKOpas

avinai, pastaruoju metu nugrimzdę į ap-mąstymus, netikėtai

išners iš apatijos bei melancholi-jos ir patrauks užkariauti pasau-lio. Ateinanti savaitė jums žada daug neformalių susitikimų ir linksmų vakarėlių. Bet per pra-mogas nepamirškite ir darbo, kur dar liko nesutvarkytų reikalų.

jaučių kitą savaitę darbe niekas netruk-dys. Čia viskas gerai

klojasi. Bet štai meilės fronte atei-nančios dienos bus nepaprastai įtemptos. Pastaruoju metu jūs užmezgėte daugybę įdomių pa-žinčių ir dabar tiesiog negalite pasirinkti reikiamos kandidatūros rimtiems santykiams.

Dvyniams nauja savaitė žada visišką tvarką darbovietėje.

Vyresnybė artimiausiomis die-nomis tikrai įvertins jūsų darbš-tumą ir sugebėjimus, todėl ruoškitės gauti padėką ir premi-ją - jūs to tikrai nusipelnėte. Po-ilsio dienomis leiskite artimie-siems pagaliau pasidžiaugti jū-sų draugija.

vėžiai kitą savaitę turės progą sutvarkyti reikalus, susijusius su

dokumentų įforminimu. Neven-kite nuobodaus darbo, nes kaip tik sąžiningas jo atlikimas dabar taps būsimų laimėjimų pagrindu arba padės gauti didesnę algą ir pagerinti materialinę padėtį.

liūTai atsidurs vi-suotinio dėmesio centre. Tai nulems jū-

sų sugebėjimas padėti aplinki-niams rasti išeitį iš keblios padė-ties. Neatsisakykite patarti tiems, kurie kitą savaitę kreipsis į jus, ieškodami supratimo ar atjautos. Jūs - žmonių santykių psicholo-gas, turintis neribotas galimybes šioje srityje.

mergelėmS ypač seksis tvarkyti pi-niginius reikalus. Kitą

savaitę finansiniai klausimai jums nebekvaršins galvos. Laikotarpis itin palankus komercinio aktyvu-mo požiūriu - galėsite pasirašyti atitinkamas sutartis, vesti dery-bas. Būkite pasirengę tučtuojau priimti sprendimus.

SvarSTyKlėS pajus, kaip išaugo jų kūrybinis potencialas.

Neregėtas darbingumas leis pa-siekti didžiulių laimėjimų visose srittyse. Atsiras įtakingų žmonių, kurie bus pasirengę jums padėti. Poilsio dienas reikėtų skirti šei-mai ir bičiuliams.

skorpionams didelį pasitenkinimą suteiks tai, kad visi jų

kūrybiniai sugebėjimai bus reika-lingi žmonėms. Naudos duos su-sitikimai, keitimasis patyrimu ir įvairios konsultacijos. su darbu susiję jūsų veiksmai turi būti raci-onalesni ir tikslesni, kad išveng-tumėte nesėkmių.

Šauliai kitą savai-tę skirs „iš viršaus“ gautai užduočiai. sė-

kmingas jos atlikimas nepapras-tai padidins jūsų autoritetą vyres-nybės akyse. Po to gausite kitų svarbių įpareigojimų, kuriuos taip pat sėkmingai įvykdysite. Tai pa-skatins vyresnybę susimąstyti apie jūsų paaukštinimą.

ožiaragiai kitą savaitę turėtų išsau-goti blaivų protą. Tai

leistų teisingai disponuoti mate-rialinėmis vertybėmis. savo paki-lia nuotaika jūs labai nudžiuginsi-te namiškius, kurie savo ruožtu jums atsilygins nuoširdumu ir ši-luma. Neleiskite, kad problemos gadintų jums gyvenimą.

vanDeniams ki-ta savaitė atneš ne tik moralinį, bet ir materi-

alinį pasitenkinimą. Pastaruoju metu jūs šauniai padirbėjote, tad dabar už tai bus su kaupu atlygin-ta. Tokios intensyvios pastangos darbe gali nuvarginti, todėl pasi-rūpinkite savimi. Įveikti nuovargį padės senų bičiulių draugija.

žuvyS turėtų su-tvarkyti visus reikalus. Užbaikite jau įkyrėjusį

projektą ir artimiausiu metu nesi-imkite naujo. Pats metas pailsėti ir sukaupti jėgų. susitikimas su senu bičiuliu pakels nuotaiką, o bendravimas su juo gali visiškai pakeisti požiūrį į jūsų dabartinę tarnybinę padėtį ir darbą.

vandenis

aktorius Saulius BALANDIS(sausio 23 d.)

aktorė Larisa KALPOKAITĖ(sausio 27 d.)

Futbolininkas Arminas Narbekovas(sausio 28 d.)

n

n

n

Eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. atsakymas - žodis iš likusių neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma. Pvz.: lieka neišbraukti skaičiai 5, 8, 3, 1. atsakymas bus 17.

pagaLBiNĖs SKaIčIų SUMų REIKšMėS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PRaėJUSIoS SaVaITėS atsaKymai

Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius lan-gelius skaičiais nuo 1 iki 9 taip, kad jie suda-rytų atitinkamų „raktiniuose“ kvadratėliuose nurodytų skaičių sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis laikomas išspręstu.

9 83 7 4

6 2 36 7

3 4 97 1

7 5 9 61 5 8 9

8 3 2

2 7 4 1 88 3 5 13 2 7 4

6 3 8 5 79 1 61 2 3 8 47 1 8 3 68 9 6 7 1 23 4 8

atsaKymai - KITą SaVaITę

Žaidimo tikslas – užpildyti skaičiais lentelę. Bet kurioje eilutėje, stulpelyje ir kvadrate skaičiai neturi kartotis

Parengė : „galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

�6

cmykcmyk�6

būrėjaj/b pranašySTėS

„B ūsite karūnuotas, maudysitės

šlovėje ir prabangoje, bet keturiasdešimtaisiais gyvenimo metais pamiršite, kad jūsų išrinktąją jums atsiuntė pati Apvaizda, ir ją paliksite. Tai ir bus jūsų galo pradžia. Mirsite kentėdamas ir vienišas, visi nuo jūsų nusisuks“, - tokį likimą garsioji Paryžiaus būrėja madmuazelė Lenorman išpranašavo jaunam artilerijos karininkui Napoleonui Bonapartui (Napoleon Bonaparte).

Marija Ana Adelaidė Lenorman (Maria Anne Adelaide Lenormand), �772 m. gegužę gimusi prekiau-tojo audiniais šeimoje, niekada nebuvo gražuolė. Viena koja trum-pesnė, pečiai kreivi. Laikui bėgant, sutuoktiniai Lenormanai pastebė-jo, kad jų duktė puikiai orientuo-jasi tamsoje, mato kiaurai sienas ir sugeba girdėti aplinkinių mintis. Net Alansono miestelyje Norman-dijoje, kur, pasak legendos, kadaise vykdavo raganų puotos, o vėliau gana dažnai gimdavo antgamti-nių gebėjimų turinčios mergaitės, to buvo jau per daug. Tad dėl visa ko mažylė buvo išsiųsta į prieglau-dą prie moterų vienuolyno. Vai-kus mylinčios benediktinės ne itin palankiai žiūrėjo į keistoką juoda-plaukę mergiūkštę, kol ji jas tiesiog pribloškė, išpranašavusi vienuoly-no viršininkei greitą paaukštinimą, turtus ir tolimą kelionę. Nepraėjo nė du mėnesiai, kai vienuolyno vy-resnioji buvo paskirta vadovauti turtingai abatijai, globojamai pa-čios karalienės. �6 metų Marija pa-liko vienuolyną, perskaičiusi visas knygas apie numerologiją, magiją, ezoteriką ir kitus slaptus mokslus, keista likimo užgaida dulkėjusias vienuolyno bibliotekoje. Pasako-jama, kad burti kortomis ją išmo-kė čigonė, iš kurios Marija ir gavo seną kortų malką. Kita versija - tą malką ji atsitiktinai rado namie, kai grįžo iš vienuolyno. Tikrai žinoma viena - jokios ypatingos būrimo sistemos Lenorman neturėjo. Ma-rija būrė iš kortų tik jai vienai ži-nomu būdu, naudodamasi visais likimo dovanotais nepaprastais gebėjimais. Ji būrė pagal spalvas, kvapus, net pagal galvos formą, naudojosi numerologija, krištolo rutuliais, chiromantija. Bet tik kor-tos buvo nuolatinės ir ištikimos jos gana ilgo gyvenimo palydovės.

Alansone Marija neužtruko ir išvyko uždarbiauti į Paryžių, įsidar-bino madingoje audinių parduo-tuvėje. Labai greitai prie negražios pardavėjos pradėjo rikiuotis eilutė

norinčių išsiburti - visos raišos mer-ginos pranašystės pildėsi gąsdina-mai tiksliai. gandai apie nepapras-tą būrėją pasiekė ir Versalį. �788 metų vasarą karalienei Marijai An-tuanetei (Maria Antoinette) įsakius, Lenorman buvo atvežta į rūmus - mat Jos Didenybė troško sužino-ti savo likimą. išdėliojusi kortas, persigandusi būrėja sušnabždėjo: „Jums liko gyventi keletą metų, Jū-sų Didenybe. Jūsų laukia giljotina“. istorija nutyli, ar Marija Antuanetė patikėjo pranašyste, ar ne. Tuomet nei karalienė, nei niekas kitas iš rūmininkų negalvojo, kad po me-tų prasidės Didžioji prancūzų re-voliucija, o dar po ketverių metų trumpai nukirptą Jos Didenybės galvutę aštrus giljotinos peilis at-skirs nuo karališkojo kūno. Prieš tai bus nubaustas mirtimi jos vyras Prancūzijos karalius Liudvikas XVi. Tais pačiais �793 metais pas Lenor-man, kuri jau trejus metus darba-vosi savo būrimo salone Turnono gatvėje, atėjo trys didieji karalių priešai, trys garsiausi Prancūzų re-voliucijos veikėjai - Maratas (Ma-rat), Robespjeras (Robespierre) ir sen Žiustas (saint Just). Diktatorius taip pat domino ateitis, ir visiems trims būrėja išpranašavo smurti-nę mirtį. „Jūs būsite pirmas“, - pa-skelbė ji Maratui. Robespjeras ir sen Žiustas pasipiktinę apsisuko, norėdami išeiti, ir išgirdo kraupius žodžius: „Nė vienas iš jūsų nebus pagerbtas giljotina“. Po kelių mė-nesių liepsningą oratorių Maratą jo paties vonioje nudūrė fanatikė Šar-lotė Kordė (Charlotte Corday), o po metų Robespjeras ir sen Žiustas buvo apkaltinti valstybės išdavimu ir greitai nubausti mirtimi. Po tų kruvinų įvykių M.Lenorman gavo Juodosios Marijos pravardę.

išsipildžiusios pranašystės tik padidino jos populiarumą. Kartą į Marijos saloną užsuko dvi ponios. Tereza Taljen (Theresa Taglien) no-rėjo sužinoti, ar kada nors ištekės už verto žmogaus. Lenorman išpra-našavo jai kunigaikštienės titulą ir aistringą meilę. Tereza netikėdama šyptelėjo. „o jūsų rankose, gerbia-moji, - būrėja pasisuko į Terezos draugę, generolo našlę Žozefiną Bogarnė (Josephine Bogarnet), -

greitai bus Prancūzijos likimas. su-tiksite žmogų, kurį pamilsite visa širdimi. Jis jus padarys imperatorie-ne, bet paskui išduos“. „Tai pernelyg panašu į pajuoką“, - pamanė sau Žozefina. Ji turėjo du vaikus ir maža vilčių. Tačiau vos po metų, �796 m. kovą, Paryžiaus merijoje buvo įre-gistruota jauno divizijos generolo Napoleono Bonaparto ir Žozefinos Bogarnė santuoka. Po trejų metų generolas taps pirmuoju konsulu ir sutelks savo rankose visą valdžią šalyje, o dar po penkerių metų Na-poleonas pasiskelbs imperatoriumi ir kartu su žmona bus karūnuotas Paryžiaus Dievo Motinos katedroje.

Visus tuos metus Žozefina ne-pamiršo Juodosios Marijos prana-šystės. Paprasta būrėja Lenorman tapo artimiausia imperatorienės patikėtine. Kartą dėliodama kortas Marija pamatė, kad nenugalimąją prancūzų armiją sutriuškins Rusijos kariuomenė, o didžiojo Napoleono laukia gėdinga tremtis, vienatvė ir kankinama mirtis. ilgai dvejojusi, Lenorman papasakojo Žozefinai apie būrimo rezultatus ir ši iškart perdavė jos žodžius Napoleonui. imperatorius įsiuto. Vienas iš Bona-parto aplinkos žmonių pažadėjo gauti įrodymų ir demaskuoti ap-gavikę, apkaltinti ją šarlatanizmu ir išsiųsti iš šalies. Apsimetęs turtingu prekybininku, jis paskiria Marijai pasimatymą ir kviečia pasiirstyti lai-veliu. Tačiau Lenorman atskleidžia „prekybininko“ tapatybę. „Jūs - mar-šalas Bernadotas, - sako ji. - ir jums lemta tapti karaliumi“. Nustebęs maršalas pašoka, laivelis apvirsta... Lenorman nuneša srovė, o maršalas išsikapanoja į krantą. Marija tik per stebuklą liko gyva: jos korseto juos-telė atsitiktinai užsikabino už šiekš-to, plaukiojusio vandenyje, ir būrėją išgelbėjo žvejai. Napoleonas nė už ką nepatikėjo juokinga aiškiaregės pranašyste apie maršalo Bernadoto (Bernadotte) karališką ateitį ir įsakė išsiųsti Lenorman iš Prancūzijos. Net šešeriems metams. o Bernadotas vis dėlto tapo karaliumi. Švedijos karaliumi - Karoliu XiV Jonu.

Tik Napoleonui atsisakius sos-to, Lenorman pagaliau grįžo į Par-yžių, ir Prancūzijos sibilės - taip dabar buvo vadinama Marija - sa-

lonas vėl atvėrė duris. Vienu iš jo lankytoju tapo imperatorius nu-galėtojas Aleksandras i. Šįkart Ma-rija karališkajam lankytojui paskel-bė keistą pranašystę. Jeigu impe-ratorius atsisakys sosto, jo laukia ilgas gyvenimas. Jeigu ne - greita ir baisi mirtis. Aleksandras buvo malonus: už baisią pranašystę jis padovanojo žiedą su briliantu ir iš salono išėjo šypsodamasis. Po kelių dienų į madam Lenorman saloną atvyko jauni karininkai - Pavelas Pestelis ir sergejus Murav-jovas Apostolas. ir vėl Marija tapo nelaimės šaukle. „Jūsų laukia kar-tuvės“, - sunkiai ištarė ji. „Bet Rusi-joje bajorai nekariami“, - paprieš-taravo Muravjovas. „Vadinasi, jums

bus padaryta išimtis“, - pavargusi tarė aiškiaregė. Po septynerių me-tų, �825 m. lapkritį, Taganroge nuo vidurių šiltinės mirė Rusijos imperatorius Aleksandras i (be-je, iki šiol pasakojama, kad mirė ir buvo palaidotas imperatoriaus antrininkas, o tikrasis Rusijos caras atsisakė sosto ir tapo atsiskyrėliu sibire). o tų pačių metų gruodžio �4 d. į senato aikštę Peterburge išėjo maištininkai. Kaip žinome, dekabristų sukilimas buvo žiauriai nuslopintas, o penki jo vadovai buvo nuteisti pakarti. Tarp jų - ba-jorai P.Pestelis ir s.M.Apostolas.

o M.Lenorman gyvens dar �7 metų, paliks Paryžių, užsidarys savo užmiesčio name, bet ir ten nepaliaus plūsti žmonės. Ji išpra-našaus dar daug likimų. Kompo-zitorius Džoakinas Rosinis (gioa-chino Rossini), karalius Luji Pily-pas, rašytojas onorė de Balzakas (Honore de Balzac) - garsiausi to meto žmonės ateidavo pas ją su-žinoti, kas jų laukia ateityje. Ji nė vieno neapgavo. Tik nesugebėjo išpranašauti savo dievinamo kai-myno Pjero mirties. išskyrus Pje-rą, jos niekas ir niekada nemylėjo. Vienintelį romaną Marija išgyve-no gana įdomiomis aplinkybėmis - jai buvo netoli šešiasdešimties, o jos aistros objektui - vos dvide-šimt. Jų meilė jaunuolio šeimai su-kėlė siaubą - netekęs galvos Pjero tėvas net padegė namą, kuriame meilužiai mėgavosi nusikalstama aistra. Bet likimas panorėjo, kad per gaisrą žūtų jaunas žmogus.

Parengė Milda kunSkaitė

Ji ne tik napoleono mirtį išpranašavoEPa-Eltos nuotr.