4 kryptis: priemonė žuvininkystės bendruomenių rankose · diagrama – įvairūs es...

€

LT

4 kryptis: priemonė žuvininkystės bendruomenių rankose

V A D O V A S N r . 7

1Farnet VADOVAS Nr. 7 _ 4 kryptis: priemonė žuvininkystės bendruomenių rankose

Vietos plėtros nauda žvejams ir žvejybos bendruomenėms

Turinys

Vietos plėtros nauda žvejams ir žvejybos bendruomenėms . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3

1. Žvejybos bendruomenių subūrimas ir jų įtakos stiprinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

1.1 Išsisklaidžiusių,izoliuotųirpasidalijusiųbendruomeniųsubūrimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

1.2 Visųbendruomenėsdaliųpasiekimas . . . . . . . . . 8

1.3 Vietiniožuvininkystėssektoriausstiprinimas . . . 9

1.4 Galimybiųprisidėtipriesprendimųpriėmimosuteikimasžvejųbendruomenėms . . . . . . . . . . . 12

2. Žvejų ir jų šeimų pajamų didinimas gerinant jų produktų konkurencingumą ir remiant naujų pajamų šaltinių kūrimą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14

2.1 PagalbasiekiantEuroposžuvininkystėsfondolėšųirkitaparama . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14

2.2 Žvejybosbendruomeniųpadėtiestiekimograndinėjestiprinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17

2.3 Užtikrinimas,kadvietosbendruomenėsgautųnaudosišvietosekonomikosplėtros . . . . . . . . . 19

3. Mėlynojo augimo potencialo naudojimas . . . . 21

3.1 Mėlynoaugimoužtikrinimasatnešadarbovietųirpajamųvietosžmonėms . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21

3.2 Naujųdarbogalimybiųatvėrimasskatinantverslumą,inovacijasirnaujųįgūdžiųįgijimą . . . 25

Priemonė, leidžianti žuvininkystės bendruomenėms padėti sau pačioms . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27

ES žargono paaiškinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28


Nuotraukos:

Viršelis(iškairėsįdešinę):PeipsiežeroŽVVG–Estija;MonicaBurch–OesteŽVVG–Portugalija;SofiaMitts–ÖsterbottenŽVVG–Suomija;JeanLucJeannot–MogensKlausen–ŠiaurėsJutlandijosŽVVG–Danija;Shutterstock;UweSturm–projektas„FischvomKutter“–Vokietija.

Puslapiuose:ArtoHämäläinen/Korsholm–Kvarkensalynas–Suomija;MonicaBurch–OesteŽVVG–Portugalija;FisterraŽVVG–RíaMuros–Noia–Ispanija;PeipsiežeroŽVVG–Estija;ThierryLeques–L‘AtelierdesGensdeMer–Prancūzija;StockholmsFiskmarknad–Švedija;ManoloBermúdez–CadizEstrechoŽVVG–Ispanija;CRCBretagneSud–Prancūzija;žvejybosturizmasPrancūzijoje–EricBoudet/MPEA–Prancūzija;KainnuKoillismaaŽVVGSuomija;EveKülmallik–Kihnusala–Estija;MaylisIribarne–Saint-Jean-de-Luz–Prancūzija;drakoniukė–Læsø,Samsø,Ærøsalos–Danija;NoordHollandŽVVG–Nyderlandai;VitoDieguez–LaposadadeLolo–Galisija–Ispanija;JeanLucJeannot–MogensKlausen–ŠiaurėsJutlandijosŽVVG–Danija;StephenAppleby–Brown&MayMarineLtd.–JK;SimonBourcierCRT/Bretanė–Prancūzija;OleHertz–BornholmoŽVVG–Danija;OleHertz–jūrosdumbliųproduktai–Danija;CarlosdelaPaz–HuelvaŽVVGIspanija;plaukiojantiskrabas–OesteŽVVG–Portugalija;Carnad–VidurioirŠiaurėsJutlandijosŽVVG–Danija;FARNET–jūrosdumbliųledaiišSkarøsalos–Danija;Sodankyläkunta–ŠiaurėsirRytųLaplandijosŽVVG–Suomija;SofiaMitts–ÖsterbottenŽVVG–Suomija.

Bendradarbiai:

GillesvandeWalle,MonicaBurch,UrszulaBudzichTabor,SergeGomesdaSilva,JognGrieve,EamonO‘Hara,PaulSoto,LorenavandeKolk,SabineKariger.

Šisleidinysdideledalimiparemtasdarbu,atliktuFARNETpatariamosiosgrupės,kuriąsudaroYvesChampetier,RamónFranquesa,MichelLaine,JeremyPhillipson,JesperRaakjær,PeterRamsdenirElenaSaraceno.

Leidyba:

DevNetgeie(AEIDL/GrupoAlba)/Kaligram.

Redaktorius: EuroposKomisija,Jūrųreikalųiržuvininkystėsgeneralinisdirektoratas,generalinisdirektorius.

Atsakomybės apribojimas: Jūrųreikalųiržuvininkystėsgeneralinisdirektoratasyraatsakingasužbendrąšiožurnaloleidimą,betjisneatsakoužkonkrečiųstraipsniųtikslumą,turinįirjuoseišreikštąnuomonę.Jeinenurodytakitaip,EuroposKomisijanepriėmėirjokiubūdunepatvirtinojokiosšiameleidinyjepateiktosnuomonėsirjameišsakytiteiginiainelaikytiniKomisijosirarbaJūrųreikalųiržuvininkystėsgeneraliniodirektoratoteiginiais.EuroposKomisijanegarantuojašiameleidinyjepateiktųduomenųtikslumo,EuroposKomisijairjokiejosvarduveikiantysasmenysneprisiimaatsakomybėsužjokįjųnaudojimą.

©EuroposSąjunga,2013m.

SpausdintaBelgijojeantperdirbtopopieriaus.

NorėdamigautidaugiauinformacijosapiešiamevadoveminimasŽVVGirprojektus,apsilankykiteadresu

www.farnet.eu/guide7-links



Per gana trumpą laiką4 kryptis jauparodė, kad jipadeda spręsti tam tikrus didžiausius iššūkius, sukuriais susiduria žvejybos bendruomenės. Vos perkeleriusmetus jai pavyko sukurtikelis tūkstančiusvietos poreikiams pritaikytų projektų ir suteiktilabai reikalingo dinamiškumo vietos lygmeniui. 4kryptisvisųpirmayrapriemonė,leidžiantižvejamsir žvejybos bendruomenėms perimti savo ateitį įsavo rankas. Šiame leidinyje bandoma pažvelgti,kąkonkrečiai tai reiškiažvejybosbendruomenėmsįvairioseEuroposdalyse.

Konkrečiaipažvelgsimeįtai,kaip4kryptis:

> suburia žvejybos bendruomenes ir padidina jųgalimybes daryti įtaką svarbiausiems sprendi-mams,lemiantiemsjųateitį(1.1,1.2,1.3ir1.4);

> didina žvejų ir jų šeimų pajamas gerindama jųproduktųkonkurencingumąbei remdamanaujųpajamųšaltiniųkūrimą(2.1,2.2ir2.3);

> atveria naujų įsidarbinimo galimybių vietosžmonėms skatindama verslumą, inovacijas irnaujų įgūdžių įgijimą bei išnaudodama didžiulįmėlynojoaugimopotencialą(3.1,3.2).

Visame leidinyjepateikiamadaugpraktiniųpavyz-džių, kaip 4 kryptis naudojama, kad atneštų šiąnaudąžvejybosbendruomenėms.



ŽVVG – 4 krypties pritaikymas vietos situacijai

Žuvininkystėsvietinėsveiklosgrupės(ŽVVG)–tai4kryptiespagrindas.Šiosnaujospartnerystės,kuriassudaro ir privataus, ir viešojo sektoriaus atstovai,vietos lygmeniu kuriamos siekiant padėti tvariaižuvininkystės regionų plėtrai. Veiklos sistemąsuteikiaEŽF,betsprendimaidėlveiklossutelkimoirtikslausŽVVGatliekamovaidmenspriimamivietoslygmeniu.

Konkretus šio vaidmens pobūdis priklauso nuoiššūkių,sukuriaissusiduriaŽVVG,tipo;šie iššūkiaidažnaipriklausonuoįvairiųveiksnių,kuriuosgeriau-siaisuprantavietosžmonės.Jiegalibūtitokie:

> regionoypatybės(atstumasnuosvarbiųmiestų,gyventojų skaičiaus didėjimas arba mažėjimas,vietosekonomika…);

> vykdomųžvejybosveiklųtipai(skirtingižvejybossegmentai, intensyvumas arba veiklos mastas,akvakultūra)1irsektoriausbūklė(stabilus,smun-kantis,nykstantis…);

> organizavimosimastasžuvininkystėssektoriuje;

> kitųvietiniųplėtrosįstaigųbuvimas/nebuvimas;

> ŽVVGturimasbiudžetasiržmogiškiejiištekliai.

Šiame leidinyje neįmanoma aprašyti visų skir-tingų galimybių, bet rasite tam tikrų svarbiausiųvaidmenų, kuriuos ŽVVG atlieka vietos lygmeniu,pavyzdžių.

1 Žr.skirtingųregionųpriklausomybėsnuožvejybosirakvakultūrostipųdiagramą.

Sausumos akvakultūros

regionai

Sausumos žuvininkystės

regionai

Jūriniai akvakultūros

regionai

Jūriniai žuvininkystės

regionai

Ekstensyvi (karpiųtvenkiniai…)

Mažaistipriųžuvininkystėsregionų(Peipsiežeras,

Ijsselmeer…)

Žuvininkystėsūkiai(jūrosešeriai,paprastasisdančius,

lašišos…)

Labaipriklausomiregionai(laivynosegmentųįvairovė)

Akvakultūra

Sausuma

Jūra

Žuvininkystė

Intensyvi (upėtakiai,unguriai…)

Išsisklaidžiusiosirdažnainevisądarbodienąveikiančios

žuvininkystėsįmonės

Kitoskultūros(kiaukutiniai,jūrosdumbliai…)

Retaiišsibarstęžuvininkystėsregionai(daugiausiasmulkios

žuvininkystėsįmonės)

Diagrama – įvairūs ES žuvininkystės ir akvakultūros regionų tipai (daug jų iš dalies sutampa)


1. Žvejybos bendruomenių subūrimas ir jų įtakos stiprinimas

1.1 Išsisklaidžiusių, izoliuotų ir pasidalijusių bendruomenių subūrimas

Nėra tokio reiškinio kaip vieningas Europos žuvi-ninkystės sektorius. Su žuvininkyste ir akvakul-tūra susijusių veiklų įvairovė ir skirtingumas yratokie,kadegzistuojagausybėįvairiausiųsegmentųir pasegmenčių. Šių skirtingų segmentų situacija

ir jiems kylantys iššūkiai skiriasi skirtinguose jūrosbaseinuose, šalyse ir regionuose priklausomainuo vykdomos žvejybos tipo, vietinės aplinkos irsąveikos tarp žvejųbei tarp žvejų ir kitų suintere-suotųjųšaliųregione.

Šiame kontekste svarbus ŽVVG atliekamasvaidmuo – parama toms sektoriaus dalims, kuriosyra marginalizuotos savo pačių bendruomenėse,išsibarsčiusios didžiulėse teritorijose arba konku-ruojasukitaisžuvininkystėsregionais.KartaisŽVVGgali dirbti su esamomis žvejybos organizacijomisatlikdamašiųišsibarsčiusiųbendruomeniųjungimovaidmenį ir padėdama joms pasiekti kritinę masękalbantapiegalimybesinvestuoti,žmogiškąjįkapi-taląirpraktinępatirtįtamtikrųprojektųvykdymui.



Suomija – ŽVVG kaip gelbėjimo virvė tarp izoliuotų žvejų

Suomijoje žvejai dažnai gyvena išsibarstędidžiulėse teritorijose,kuriosegyventojųtankiskartaissiekiavos0,75gyventojovienamekvadratiniame kilometre. 4 kryptis buvo labai svarbi sujungiantšiuosžvejusirpadedantjiemskartuįvertintigalimybes,leidžian-čias išsaugoti savo veiklą ir pasiruošti ateičiai. ŽVVG suburiažvejus ir leidžia jiemsdalytis ribotais ištekliais įveikiant bendrasproblemas. Organizuodamos mokomąsias keliones ir efektyviaikurdamosžvejųtinklusŽVVGinicijavoprocesą,kuriuožvejaigali

kliautiskolegųpatirtimiirgautiinformacijostokiomistemomiskaipnaujažvejybosįrangairmetodaibeikaipgeriausiaitvarkytiirperdirbtisavolaimikį.

Portugalija – Oeste ŽVVG stengiasi įveikti varžymąsi

Žvejybosmiesteliųirkaimųtarpusaviovaržymasisgalibūtistiprus,kartaisjoistorijasiekiašimtmečius.Betšiandiendidžiausiągrėsmędaugeliuižvejybosbendruomeniųkeliakonkuruojantyspakrantėsteritorijų naudojimobūdai arba kitos išorinės grėsmės žvejybosveiklai.Tadnorintišgyventi,senuosiusginčusreikiapamiršti.

ŽVVG gali padėti žvejybos bendruomenėms rasti naujų būdųdirbtikartunorintpasitiktitamtikrusnaujusiššūkius.Tamreikia

dauglaikoirpastangųbeivietojeveikiančios platformos, kuriančios pasitikėjimą tarp suinteresuo-tųjų šalių.Pavyzdžiui,Oeste ŽVVGPortugalijojepavykosuburtiPenicheirNazaré,dviejųsvarbių,betkonkuruojančiųžvejybosmiestelių,atstovusdarbuibendruoseprojektuose–anksčiautokiaužduotisbūtųbuvusikoneneįsivaizduojama.



Ispanija ir Estija – ŽVVG kaip jungiantysis veiksnys

Galisijos regionas (Ispanija) savo žvejybos veikla yra vienasstipriausiųEuropoje.Šisregionasganaatokusirnelengvaipasie-kiamas,irproblemųčiakelianesektoriausorganizavimosistoka,ožvejybosinteresųfragmentacija.Žuvininkystėssektoriusorgani-zuojamascofradías(kooperatyvų)pagrindu,ovienamekoopera-tyvekartaisgalibūtivos10–20žvejų.

Pavyzdžiui,FisterraŽVVGteritorijojeveikiaaštuoniskirtingicofra-días,odaugelismažųjosuostųturinuosavąvietinįkooperatyvąir

susijusįaukcioną.Šiųcofradíasveiklossritisdažnaiyralabaimaža(kartaisribojasivieninteliumažuuostu)irjiekonkuruojavienassukitunepaisantto,kadsusiduriasudaugeliupanašiųproblemų.

ŽVVG,kaipteritorinėorganizacija,kuriaipriklausovisicofradías,turipuikiasgalimybessuburtijuoskartupriekelių jungiamųjųprojektų.Pavyzdžiui, FisterraŽVVG remiaprojektą, kuris subūrėkeliscofradías kartu pardavinėti savo laimikį internetu. Taip tiesiamas kelias didesniam bendradarbia-vimuiirlabiaustrateginiampožiūriuiįžuvininkystėsateitįregione.

PeipsiežerasEstijojeyradidžiausianejūrinėsžuvininkystėsvietaEuropojeirturbūtvienaišnedau-geliovietų,kuriosežvejybosveiklapramoniniumastuvykdomagėlovandensaplinkoje.Betkalbantapiežuvininkystėsvaldymąšiameežere,situacijayrasudėtinga–veikiadviskirtingosžvejųasocia-cijos,betirjosneatstovaujavisiemsežeredirbantiemsžvejams.

TodėlPeipsi ŽVVGyravienintelėinstitucija,suburiantivisusPeipsiežerožvejusbejokiųišimčių.Taipadėjopaskatintidialogą tarpskirtingųsuinteresuotųjųžuvininkystėsšalių ir suteikėŽVVGsvorionacionalinių valdžios įstaigų akyse. Tiesą sakant, Aplinkos ministerija patikėjo šiai ŽVVG užduotįįgyvendintinaują laivųstebėjimosistemą(LSS),pagalkuriąreikalaujama,kadvisuosedidesniuose

laivuosebūtųsumontuotosGPSstebėjimotechnologijos,leidžian-čiosstebėtižvejybosveikląežererealiuojulaiku.



1.2 Visų bendruomenės dalių pasiekimas

ĮvertinussudėtingąESparamosskirstymožuvinin-kystės sektoriui procesą, kyla pavojus, kad subsi-dijospasiekstikribotąparamosgavėjųskaičių,ypačtuos,kurieturipraktinėspatirtiesirgebėjimųnepa-siklysti šiose sudėtingose finansavimo prašymoprocedūrose. Kaip vietinės įstaigos, glaudžiai

bendraujančios su suinteresuotosiomis šalimis irteikiančios tiesioginę paramą projektų rengimui,ŽVVG gali pasiekti potencialius paramos gavėjus,kurie įprastomis sąlygomis neturėtų narių tinklo,žiniųargebėjimųfinansavimoschemomspasiekti.

Pavyzdžiui,matome tai Galisijoje, kur ŽVVG atlikopagrindinįvaidmenįpaskatindamamoteriskiauku-tinių rinkėjas imtis aktyvesnio vaidmens parduo-dantprodukciją.VienoseteritorijosebuvorengiamiIT pagrindų kursai, o kitose remiamos įvairioskitos priemonės, nuo mokymo iki paramos rekla-mineiveiklaiirinvesticijųįMVĮ.Taipadėjokiauku-tiniųrinkėjomsįgytiįgūdžiųirpatirtiesprofesinėjeveikloje, nesusijusioje su pagrindiniu darbu. Varguaršioskiaukutiniųrinkėjosbūtųėmusiosšiosinicia-tyvosbeŽVVGparamos.

Prancūzija – pagalba neįgaliems žvejams grįžti į darbą

Tarptautinė darbo organizacija pripažino žvejybą viena pavojin-giausiųprofesijų,nesčiakyladidelėsunkiųnelaimingųatsitikimųrizika.Gyvenimasponelaimingoatsitikimogalibūtisunkus,ogali-mybėsrastidarbą–ypačtokį,kuriamereikiažvejoįgūdžių–turintnegaliąlabaisumažėja.

Socialinė įmonė „Atelier des Gens de Mer“ (jūros darbininkųcechas) stengiasi padėti neįgaliems žvejams grįžti į darbo rinkąirjaupadėjošešiemssužeistiemsžvejamsvėlužsiimtisužuvinin-

kysteirjūromissusijusiaveikla,pvz.,tinklųtaisymubeilaivųremontuirpriežiūra.Tailabaipagerinošiųžmoniųgyvenimokokybęirleidogrįžtidirbtiįpažįstamąaplinką,ojųįgūdžiaigalibūtipanaudotibendruomenėslabui.

Šis artimas ryšys, ŽVVG turimasbendruomenėse,dažnaiminimas kaip vienadidžiausiųpridėtiniųverčių.Galimasšiofaktopožymisyrairtai,kaddidelė dalis ŽVVG remiamų vietos veikėjų naudojasi ES finansavimu pirmą kartą .



€

1.3 Vietinio žuvininkystės sektoriaus stiprinimas

Daugelyjeregionųpagrindinėsveiklos,pvz.,ūkinin-kavimas, žvejyba ir akvakultūra patiria spaudimąarba smunka. Ypač didelį pavojų šioms veiklomskelia vis labiau globalizuotos rinkos konkurencija,didėjančiosdarbosąnaudos–degalų,pašarųarbadarbo–irnestabilios,odažnaiirmažospardavimokainos.

Ši tendencija išstumia pirminės gamybos sektoriųį paribius teritorijose, kuriose jis tradiciškai buvobendruomenės irvietosekonomikosstuburas.Betpraradusios tokias pirmines veiklas šios teritorijosprarastų daug daugiau nei kartais įsivaizduojama.

Dažnaijosbūnaneatskiriamaisusijusiossuregionotapatybeirsudarosvarbiąjoįvaizdžiodalį,taipprisi-dėdamosprievietinėsekonomikosbūdais,gerokaipranokstančiaisjųtiesioginįekonominįpoveikį.

Neabejotinaidaugelio pakrantės ir kaimo regionų patrauklumas yra susijęs su judrių uostų ar dirbamų ūkių buvimu.Betdėlmažėjančiosekono-minės savo svarbos ir kitų veiklų, pvz., turizmo irenergijos gamybos, augimo, daugeliui pirminėsgamybossektoriausgamintojųsunkuišlikti.

4 kryptis padeda apsaugoti pirminės gamybossektoriausgamintojųpozicijas jųteritorijosenetikdidindamaekonominįšiųsektoriųvaidmenį,bet irkurdamanaujusryšiussukitaisteritorijosveikėjais.Beto,bendruomenėsgalivietoslygmeniunuspręstiužtikrinti, kad pirminės veiklos būtų saugomosir liktų jų regionų širdyje, kaip tai matome toliaupateiktamepavyzdyje.



Stokholmo ŽVVG – žuvininkystės atradimas iš naujo ant miesto slenksčio

Stokholmas, gražioji Švedijos sostinė, yra salyno iš daugiau nei20 000 salų širdis. Sostinės buvimas šioje idiliškoje aplinkojelėmė artimiausių salų virtimą patraukliais gyvenamaisiais rajo-nais, o kiek toliau nuo salyno esančiose salose įsikūrė nemažaigeidžiamų vasarnamių.Ūkininkai ir žvejai anksčiau buvo vienin-teliaiatokiausiųsalųgyventojai,odabarčiadartebegyvenantysnegausūs žvejai jaučiasi izoliuoti ir išstumti į paribius šioje visturtingesnėjesrityje.

TodėlStokholmo ŽVVGpadedavietosžvejamsatkurtiryšiussujųgyvenamateritorijaremdamairplatindamajųlaimikįpačiamemiestocentre.2012m.vasarąistori-niameStokholmocentrebuvoįkurdintasžvejų turgus,kuriamežvejaigalėjoparduotisavolaimikįirreklamuotivietosproduktusbeisavogyvenimobūdą.Šisrenginyssulaukėtokiossėkmės,kadbuvonuspręstanagrinėtigalimybessukurtinuolatinęturgavietę.

Andalūzija – žvejybos įvaizdžio stiprinimas turistų pamėgtame regione

Andalūzija(Ispanija)turiturtingąžvejybospaveldąirstipriastradi-cijas,o tunų žuvininkystėyra svarbi regionogyvenime jaudaugamžių.Cadiz Estrecho ŽVVGpadėjovietiniamžuvininkystėssekto-riuiparemdamakelisprojektus,kuriaissiekta integruotiregionožuvininkystėstradicijąįjobūsimąplėtrosstrategiją.

Pavyzdžiui, buvo sudarytas tunų kelias (turistinis maršrutas,skirtas tunų žvejybos tradicijoms) ir surengta gastronomijos bei

turizmomugė, skirta tradiciniams žuvininkystės produktams. Vietiniai barai ir restoranai taip patgavoparamos,kadįsavomeniuįtrauktųdaugiauvietosproduktų.Tampadėjoirinvesticijosįterito-rinioženklokūrimą(kelrodžiai,skulptūros…).Kartušieveiksmaipadėjopabrėžtižuvininkystėssvarbąregionuiirpadidintijopatrauklumąturizmoveiklai.



Pays d‘Auray ŽVVG – patraukli pakrantės zona stengiasi išsaugoti savo pirminį sektorių

Pays d‘Auray ŽVVG teritorija apima vienas gražiausių ir geidžia-miausių Bretanės pakrantės dalių. Kai kuriose vietovėse, pvz.,Quiberonpusiasalyje,vasarnamiaisudaro60%visųbūstų.Vasarosmėnesiais Quiberon gyventojų skaičius išauga dešimt kartų –nuo 5 000 iki daugiau nei 50 000 gyventojų. Susidūrus su visa-apimančiu turizmo pramonės buvimu, vietos žvejams ir austriųaugintojamssunkuišsaugotisavovietąšiojeteritorijoje.

Pavyzdžiui, žvejų šeimos yra priverstos kraustytis vis toliau nuojūros,kadrastųįperkamąbūstą.Tradiciškaiaustriųaugintojaiturėdavonamusprievandens,pirmasjųaukštasbuvonaudojamasdarbui,oviršutiniuosegyvendavošeima.Kadangitokienamaiyrapriepatvandens,jųkainaantrojobūstorinkojegalilengvaiišaugtiiki1milijonoeurų,oparduodanttokįnamąkaipaustriųversląjovertėtesiektųpenktadalįšioskainos.

Dėltokiossituacijosdaugūkininkųartėjantpensiniamamžiuipardavėsavonuosavybękonvertavimuiį vasarnamius. Topadariniaibuvodramatiški –austriųūkių skaičius staigiai krito,o jauni žmonėsnepajėgėimtisšiosveiklos.TodėltarpketuriųŽVVGstrategijosprioritetųbuvoparamažuvininkystėsirakvakultūrossektoriamsirregionojūrinioidentitetostiprinimas.

TaigiŽVVG,pavyzdžiui,parėmėvietinįkiaukutiniųžuvininkystėskomitetąšiamsiekiantribotiaustriųūkių vertimą vasarnamiais ar kitokios paskirties pastatais. Ji atliko svarbų vaidmenį užsitikrinantparamą kiaukutinių ūkių chartijai, „charte conchylicolle“, kuri dabar reglamentuoja bet kokį tokįkeitimąirsuteikiagairesvisiemskomitetonariams.ŽVVGtaippatparėmėstudiją,kuriojebuvoverti-namakiaukutiniųūkiųsvarbairlaipsniškojųnykimopadariniairegionui.



1.4 Galimybių prisidėti prie sprendimų priėmimo suteikimas žvejų bendruomenėms

Įvertinus laiką, kurį žvejai turi praleisti toli nuonamų,nėralengvaįtrauktijuosįvietiniusarplates-nius debatus dėl įvairių jiems aktualių politikoskrypčių. Bet tokios politikos kryptys turi didelėsįtakos jų verslui, tad vieta prie derybų stalo labaisvarbinorintužtikrinti,kadbūtųatsižvelgta įžuvi-ninkystės interesus.ŽVVG,kurisuburiaatstovus išviešojo ir neviešojo sektorių, gali padėti žvejybossektoriui įveiktišiąproblemą iružmegztiryšius suvietiniais ir netgi platesniais sprendimų priėmimoprocesais.

Marennes Oleron ŽVVG (Prancūzija) žvejų vaidmens užtikrinimas Nacionaliniame jūrų parke (NJP)

ŽirondosžiočiųirŠarentėsąsiaurioNJPkūrimasprasidėjopaskelbusšįregioną„Natura2000“teri-torija.Nuo2009m.spalioiki2010m.gruodžioregionebuvosukurtatrisdešimtdarbogrupių,kuriassudarė150žmoniųišįvairiųveiklossričių,pramonėsšakųirasociacijų,dirbančiųšiameregioneirbesidominčiųNJP, josapibrėžėsuinteresuotųjųšaliųpozicijas irpristatė jas„ComitédeConcerta-tion“(patariamajamkomitetui).

Konsultacijų procese aktyviai dalyvavo žuvininkystės sektorius, kuriam atstovavo trys regioniniaijūrųžuvininkystėsirakvakultūroskomitetai(RJŽAK).Betsiekdamaspadidintisektoriausįtraukimą,užtikrintinuolatinįdalyvavimąplanavimoposėdžiuose irpasiekti,kadžuvininkystėsatstovųbalsaibūtų ne tik išgirsti, bet ir suprasti su žuvininkyste nesusijusių suinteresuotųjų šalių (mokslininkų,NVO,visuomenėsatstovų),PoitouCharentesRJŽAKpradėjo4 krypties projektąsiekdamaspasam-dytimisijoskoordinatorępagalvieneriųmetųtrukmėspratęsiamąsutartį.

Šikoordinatorė,turintiirmoksliniųžinių,irtiesioginėspatirtiesžuvininkystėssektoriuje,gynėžuvi-ninkystės interesusvisuosepatariamojokomitetoposėdžiuose iružtikrinostiprųatstovavimąpri- imantprivalomussprendimus.Josužduotisbuvoaktyviaiirreguliariaiinformuotisvarbiausiassuin-teresuotąsiasžuvininkystėsšalisapieprocesoeigąapibendrinant techninęposėdžiuosepristatytąinformacijąirperduodantjąsuinteresuotomsžvejybosorganizacijomsirasmenims.



Pays d‘Auray kaip prieigos prie vietinio sprendimų priėmimo taškas

Pays d‘Auray ŽVVG valdoAuray„Pays“–vietinėadministracinėstruktūra,siekiantiužtikrintisubalan-suotąekonominę,socialinęirkultūrinęplėtrą.Paysyraatsakingaužteritorinioplanavimostrategiją,vadinamąSCOT,kuriosvienastikslųyraspręstipakrantėsurbanizacijosproblemą,okadangiPaysatliekatamtikrąvaidmenįirŽVVGvaldyme,žuvininkystėssektoriusyraypačsvarbuspriimantspren-dimus. Tai padėjo pasiekti, kad į žuvininkystės ir akvakultūros interesus būtų atsižvelgiama svar-biuosežemėtvarkosprocesuose,pvz.,užkertantkeliąurbanizacijaikiaukutiniųauginimoteritorijoseirsprendžiantsvarbiusvandenskokybėsklausimus.

GalimybėdalyvautivietiniamesprendimųpriėmimeypačsvarbiatsižvelgiantįneseniaiatliktąPran-cūzijos žuvininkystės valdymo reorganizaciją, kurios metu buvo atsisakyta vietinių žuvininkystėskomitetų ir sukurtistambesniadministraciniaivienetai–apskričiųžuvininkystėskomitetai.Dėl tovietinės žuvininkystės įstaigospraradodaug tradicinių ryšių, anksčiau turėtų su savivaldybėmis irkitaisvietosveikėjais.TaigiŽVVGdalyvavimaspadėjoatkurtišiuosvietossantykius.

Prancūzijos ir Vokietijos ŽVVG – įtaka nacionalinių sprendimų priėmimui

Kalbantapieplatesnįlygmenį,4kryptisPrancūzijojepadėjosukurtiplatformą, skirtą diskusijoms ir darbui su skirtingomis adminis-tracijomis, dalyvaujančiomis reglamentuojant saugą laivuose(transporto, jūrų reikalų…), siekiant pakeisti teisės aktus įteisi-nant žvejybos turizmą (t. y. turistų priėmimą į žvejybos laivus).Anksčiautaibuvodraudžiama,daugiausiadėlsveikatosirsaugospriežasčių.

Varo ŽVVG parėmė šį projektą (žr. žvejybos turizmo projektopavyzdį FARNET svetainėje), kuris padėjo įrodyti tokio tipo veiklos galimumą bei susijusią naudąsektoriui,išreikštąpajamomisirveiklosįvairinimu.Šis projektas ir kitų Prancūzijos ŽVVG daromas spaudimas padėjo pasiekti, kad atitinkami teisės būtų pakeisti, ir žvejybos turizmas dabar yra leidžiamas Prancūzijoje.

Vokietijos ŽVVG tinklas vykdo panašią kampaniją Vokietijoje siekdamas, kad profesionalūs žvejaigalėtų priimti turistus į savo laivus ir taip papildyti savopajamas, ypač vasarą. BendraVokietijosŽVVG pozicija buvo pristatyta atitinkamoms administracijoms, tikimasi, kad nacionalinius teisėsaktuspavykspakeistiartimojeateityje.


2. Žvejų ir jų šeimų pajamų didinimas gerinant jų produktų konkurencingumą ir remiant naujų pajamų šaltinių kūrimą

2.1 Pagalba siekiant Europos žuvininkystės fondo lėšų ir kita parama

Daugelyje vietovių ŽVVG atliko labai svarbųvaidmenį rengdamos ir išbandydamos projektus,kuriems tuomet pavyko pritraukti daug didesnįfinansavimąperkitasEŽFkryptis(1,2arba3kryptį)arbanaudojantiskitaisfinansavimomechanizmais,pvz., Europos regioninės plėtros fondu (ERPF) arEuropossocialiniu fondu(ESF).Turėdamos vietoje įsikūrusio personalo ŽVVG yra šalia suinteresuo-tųjų šalių ir todėl turi puikias galimybes identifi-kuoti ir paremti asmenis, kurie nori įgyvendinti projekto idėją.



Suomija – ŽVVG tiesia kelią EŽF 2 krypties investicijoms

Pavyzdžiui, Suomijoje Kainuu-Koillismaa ŽVVG parėmė žvejų,akvakultūrosūkiųirperdirbėjųbendradarbiavimoprojektąsteigtibendraivaldomąžuviestvarkymocentrą,kuriamevietinislaimikisyra užšaldomas, sandėliuojamas ir perdirbamas (žr. projekto pavyzdį FARNET svetainėje). Šisprojektasbuvo sukurtasnaudo-jant parengiamojo etapo kapitalą iš 4 krypties, didžioji jo dalisbuvoskirtagalimybiųirrinkodarosstudijųsąnaudomspadengti;ovėliauŽVVGpadėjogautifinansavimą,reikalingąnaujojoblokostatybai (2,7milijono eurų iš vietinių valstybinių fondų ir EŽF 2krypties,taippatatitinkamasprivatusįnašas).

TokiubūduorganizuodamažvejusirjųprodukcijąŽVVGpadėjoužtikrinti,kadfinansavimoprogramosreaguotų į vietos poreikius padėdamos vietos žvejams taptipatikimupartneriu platinimo grandi-nėse,pasirašytitiesioginessutartisirgeriaukontroliuotikainodarą.Projektodalyviaipraneša,kadjųprekybosapimtysišaugo20–30procentų,betbeŽVVGpagalbosvietinėssuinteresuotosiosšalysbūtųsusidūrusiossuįvairiaissunkumaispristatydamosirplėtodamostokįprojektą.

Priklausomainuoprojektopobūdžio,jotinkamumoŽVVG strategijai ir reikalingų investicijų dydžio,ŽVVGgalipriimtisprendimąfinansuotiprojektąpatiarba padėti projekto vykdytojui gauti finansavimąkitur.TokiubūduŽVVGpadedasuderintiporeikiusvietos lygmeniu supotencialiaisfinansavimo srau-taisnacionaliniuarbaESlygmeniu.

ŽVVG gali ne tik padėti užtikrinti, kad programostenkintų vietos poreikius, bet ir padėti vietiniamsrengėjams geriau suprasti bei laikytis finansavimoschemų administracinių reikalavimų, kurie kartaisatrodo gąsdinantys vietos suinteresuotosiomsšalims.



Prancūzija – ŽVVG kaip bandymų aikštelė ruošiantis didesnėms investicijoms

Turėdami maždaug 1 milijoną eurų, kurį galės išleisti per visąfinansavimolaikotarpį,PrancūzijosŽVVGbiudžetaiyraapatinėjespektrodalyje(ESvidurkissiekiamaždaug3milijonuseurųvienaiŽVVG).Nepaisant šio fakto,PrancūzijosŽVVGsugebėjopaverstišią silpnybępranašumu,nuopatpradžiųnuspręsdamos sutelktidėmesįįmažesniusprojektus,galinčiuspadarytidaugikliopoveikį,irribodamosdidesnestiesioginesinvesticijas.

Tiesą sakant, ŽVVG biudžetas didele dalimi naudojamas kaipparengiamojoetapokapitalas–generuotiirplėtotiidėjomsbeiremtigalimiemsprojektamsanksty-vaisiaisjųetapais.Pavyzdžiui,buvoatliktosgalimybiųstudijos,skirtosnaujųžuvininkystėsproduktųkomercializavimuiarbanepakankamaiįvertintomsrūšims,įskaitanttyrimą,kaipsukurtisistemą,kurileistų atgauti, smulkinti ir platinti geldutes naudojimui žemės ūkyje kaip trąšas, arba kaip galimaišnaudoti bestuburius gyvūnus, aptinkamus „trois estuaires“ teritorijoje, o Arkašone buvo atliktagalimybiųnaudotiaustriųpastogesturizmuistudija.

Estija – ŽVVG parama investicijoms į uosto infrastruktūrą

Estijanusprendėnaudoti4kryptieslėšastiesiogiaididesniomastoinvesticijoms.Čiažvejaisavolaimikįiškraunagausiuosemažuoseuostuose iršvartavimosivietose,daugeliskuriųbuvopastatytosdar sovietiniu laikotarpiu ir nesulaukė jokių investicijų ne vienądešimtmetį. Tokių vietų yra labai daug, jos priklauso privatiemsasmenims, o jų būklė ypač prasta, tad pati vyriausybėneturėjogalimybėsnuspręsti,kuriemsobjektamsreikiasuteiktipirmenybę.TodėlbuvonuspręstaskirtiŽVVGužduotįidentifikuotiirparemti

tuosšvartavimosiobjektus,kuriemsreikėjomodernizavimo,pasitarussužvejaisirkitomisvietinėmissuinteresuotosiomisšalimis.

TokiubūduEstijosŽVVGgavonemažąbiudžetą irdaugelis jų išleidodaugiaunei60%skirtų lėšųinvesticijoms į uostus ir švartavimosi vietas. Šio tipo investicijos paprastai remiamos pagal EŽF 3kryptį,betšiuoatvejuvyriausybėnusprendė,kadŽVVG,kaipvietiniupagrindudirbančiosasocia-cijos,turigeresnesgalimybesidentifikuotiobjektus,turinčiusdidžiausiąpotencialą,irpasiektisusi-tarimądėljų.



€ € €

Danija – parama vertės didinimo procesams atokiose salose

DanijossalojeLæsøvietosžvejyspasinaudojo4kryptiesparamainvestuodamas į naujo produktų asortimento, kurio pagrindąsudaro nepakankamai vertinama rūšis – drakoniukė, – kūrimą.Padidindamasšiovietinioištekliausvertęirsukurdamas„madingą“produktąjispaskatinožmonesatrastišiąžuvįirpačiąsalą.

2.2 Žvejybos bendruomenių padėties tiekimo grandinėje stiprinimas

Nepaisant to, kad ES yra pirmoji pasaulyje jūrosmaistorinka,daugeliuižvejųEuropojekylasunkumųparduodantsavoproduktus.Mažoskainos,konku-rencijasuimportuirkintantysvalgymoįpročiaibeiskoniai apsunkina žvejų galimybes parduoti savožuvį už priimtiną kainą. Todėl ŽVVG gali pasiūlytitiltąpirminiamsgamintojams irpadėtijiemspage-rintisavopadėtįtiekimograndinėje.

Remdamos kolektyvinius veiksmus ir vertės didi-nimo procesus arba kurdamos naujas rinkos inicia-tyvas ŽVVG gali padėti pagerinti prekybos aplinką vietos žvejams.Pavyzdžiui,projektas „Žuvis iš laivo“ Vokietijoje puikiai panaudojo naująsias techno-logijas, kad atkurtų ryšį tarp vietos žvejų ir vietosrinkos pasitelkdamas interneto svetainę, kuriojerealiuojulaikuatnaujinamainformacijaapielaimikį,tadvartotojaigalipirktitiesiaiišvietosžvejųlaivų,kaižuvispristatomaįkrantą.Taiatnaujinovartotojųsantykįsuvietosžuvininkystėssektoriumiirleidžiažvejamsgautikurkasgeresnękainąužsavolaimikį(jiišaugonuo1euroužkilogramąiki4ar5eurųužkilogramą).



Nyderlandai – nauja prekybos vietine šviežia žuvimi vieta

Kol nepasinaudojo 4 krypties parama, miesteliai-uostai Texel,DenHelderirDenOeverdaugelįmetųpatyrėnuosmukį.Žvejybossezono metu vienintelė galima veikla buvo aukcionas, kuriamepagauta vietinė žuvis buvo parduodama tiesiai didmenininkamsirstambiomsžuviesįmonėms.Todėlvietosekonomikospertvar-kymas, naujų galimybių kūrimas ir ryšio su plačiąja visuomeneatkūrimasbuvopripažintibūtinaissiekiantužtikrintišiųbendruo-meniųišlikimą.

Įvertinusi šias aplinkybėsNoord Holland ŽVVG parėmėbendradarbiavimą tarp turgų šiose trijosesavivaldybėse atliekant struktūrines investicijas (priemonės, leidžiančios parduoti žuvį plačiajaivisuomenei,iršvietimocentras)irkartukuriantinternetosvetainę(www.versevis.nl)beikitasrekla-minespriemones,įskaitantlankstinukus,plakatusirinformacijospunktus.

Dabaršiuosevietiniuoseturguosekasmetparduodama250tonųšviežiosžuvies,jųapyvartasiekia1,6milijono eurų, taigi vietos ekonomika gauna labai reikalingų piniginių srautų ir suteikia naująplatinimokanaląvietosžvejams.

Galisija (Ispanija) – naujas vietos produktų asortimentas

DarvisaineseniaiBaionairAGuardia(Galisija)kiaukutiniųrinkėjaisurinktuspolipusparduodavotikaukcionuose.Beaukščiausioskokybėsirlabaivertinamųpolipųbuvosurenkamairdaugmažesnių,kadpakaktųvietosaugtididesniems.Bettokiemažipolipaibūdavoparduodamiužlabaimažąkainą.

2005metaisgrupėvyrųirmoterųišabiejųšiųregionųėmėsiieškotišiosproblemossprendimo.Jieįkūrė įmonę, pavadintąMar de Silleiro LTD, kuri suvienijo 27 polipų rinkėjus. Pripažindami idėjosparduotitikšviežiuspolipustrūkumus,jienusprendėkonservuotipolipus–daugiausiamažesniusirmažiauvertingus–beipasiūlytirinkainaujųperdirbtųproduktų.

Šisprojektasnetikpadidinopajamasparduodant šiuosnaujusproduktus (jauparduotikeli tūks-tančiaiskardinių),betturėjoirplatesniopoveikiobendruomenei–sukūrėnaujųdarbovietų,prisi-dėjoprievietosekonomikosirpadidinobendruomenėspasitikėjimąsavoateitimi.NeseniaiįMardeSilleirokreipėsiplatintojaiišJAV,Kinijos,MeksikosirJungtiniųArabųEmyratų.

VietinėsŽVVGir4kryptiesparamabuvolabaisvarbipristatantirtarptautiniumastuplatinantįvai-riusMardeSilleirogaminamusproduktus,taippatsteigiantvietinesperdirbimopriemones.



2.3 Užtikrinimas, kad vietos bendruomenės gautų naudos iš vietos ekonomikos plėtros

Daugžvejybosbendruomeniųyratarsisalos,skęs-tančios kylančioje turistų, gyvenamųjų kvartalųstatybosirkitosvietinėsekonominėsveiklosjūroje.4kryptiespagrindasirnaujovėyrasurinktiįvairiassuinteresuotąsiasšalisprievienostaloirgeneruotinaują dinamiką bei skatinti novatoriškai pažvelgtiį tai, kaip šie skirtingi ekonomikos sektoriai galisąveikautivietos lygmeniusiekiantvisomspusėmsnaudingųrezultatų.

Būtenttodėlsvarbu,kadŽVVGpartnerystėsstruk-tūra atspindėtų platesnį jos regiono socialinį irekonominį kraštovaizdį ir neapsiribotų tik žuvinin-kystės atstovais, net ir jiems liekant ŽVVG darbo

centre. Tokios platesnės partnerystės leidžia žuvininkystės sektoriui pasinaudoti dinamiš-kumu, generuojamu kitų pakrantės zonoje akty-viai veikiančių sektorių,pvz.,turizmo,svetingumo,vandens pramogų ar atsinaujinančių energijosšaltinių.

Pavyzdžiui, žvejaigalipasiektipelningas turizmo irgyvenamųjųkvartalų rinkas,okiti sektoriai–kaipmatėmepirmesniameskyriuje–galinaudotisauten-tiškesniu tradicinės žvejybos įvaizdžiu.Be to, žuvi-ninkystės sektorius gali sustiprėti užsitikrindamasvietinę paramos bazę, jei užmegs privilegijuotusryšius su, pavyzdžiui, vietos verslininkais, finansi-ninkais, politikais, potencialiais klientais ir partne-riais.Trumpaitariant,naudodamiesiįvairiomisgali-mybėmis ir progomis savo teritorijoje žvejai galitaptimažiaupažeidžiamaisnuolatiniogamtosištek- liųkintamumo.



Galisija (Ispanija) – bendradarbiavimas remiant vietines žuvininkystės įmones ir jūros vertybes

Galisijoje viena iš pagrindinių ŽVVGpridėtinių verčiųbuvo žuvi-ninkystėssektoriausatvėrimasplatesneibendruomenei,nutiesęsnaujus mąstymo kelius ir naujas galimybes vietos ekonomikosplėtrai.GrupėGalisijosŽVVG,vadovaujamųFisterra – Ría Muros – Noia ŽVVG,susivienijoirsukūrėinternetinęplatformą,veikiančiąkaipvienolangelioparduotuvėveikloms,susijusiomssužuvinin-kysteirjūrųekonomika.

Šiojesvetainėje,pavadintoje„Mar Galaica“,pateikiamainforma-cijosapievietinįjūrosmaistąparduodančiusrestoranus,žvejybosturizmą,vietinesapgyvendinimogalimybesplėtojant jūrų temą irpasivaikščiojimomaršrutus,nusidriekusiuspervietinius žvejybosuostusirkaimus.

Projektas„laposadadeLolo“puikiaiiliustruoja,kokiosnaudosžuvininkystėssektoriusgaligautiištokiotipoveiklos. Šįprojektąparengėžvejo žmona,atnaujinusi tradicinį akmeninįnamąpritaiky-damajįsvečiųapgyvendinimuiirkokybiškojūrosmaistorestoranui,Muxiamiestelyje(Galisija).

Restoranenaudojamaeksperimentinėvirtuvė,kuriojekuriaminaujiįdomūspatiekalai,taippatyravietoskultūriniamsirmeniniamspasirodymams.Šisprojektas,kurįparėmėCosta Da Morte ŽVVG,padėjoįvairintižvejošeimospajamasirreklamuojavietosjūrosproduktus,taipstiprindamasryšįsuturizmoirsvetingumosektoriais.

Danija – vietos žuvies produktų paklausos – ir pasiūlos – užtikrinimas ištisus metus

Hune,nedidelismiestelissu3000gyventojų,yravienaišpenkiųdidžiausiųturistųtraukosobjektųDanijoje, taippatNorvegijoje,ŠvedijojeirVokietijoje,viliojantissavonuostabiaispaplūdimiais.

Betnepaisantišplėtototurizmo,Hunetrūkorestoranųirparduo-tuvių, parduodančių kokybiškus žuvies produktus. TodėlŠiaurės Jutlandijos ŽVVG padėjo buvusiam keliaujančiam prekiautojuisukurti daugiafunkcinę erdvę, kuri apima 30 vietų restoraną,rūkykląirperdirbimocechą,taippatžuviesparduotuvę.Maždaug

70%perdirbamųirrestoranepatiekiamųproduktųįsigyjamiišvietostiekėjų,beto,sukurtosšešiosnuolatinėsdarbovietosvisuetatuir14sezoniniųvisosdarbodienosekvivalentų.


BL

UE GROWTH

€

3. Mėlynojo augimo potencialo naudojimas

3.1 Mėlyno augimo užtikrinimas atneša darbo vietų ir pajamų vietos žmonėms

Žuvininkystėstiekimograndinėyralabaisvarbi,betpalyginti maža dalis didžiulio „vandenyno“, suda-rančiomėlynąją ekonomiką. Pasak Europos Komi-sijos, 5,4milijono žmonių dirba srityse, priklauso-mosenuojūros2,190000išjų–žvejyboje,o220000

2 Mėlynasisaugimas.Tvarausjūrųirjūrininkystėsaugimogalimybės.EK.Briuselis.2012-09-13(COM)2012494final.

kitose žuvininkystės vertės grandinės3 dalyse(perdirbimas,akvakultūrairpagalbinėspaslaugos).

ESKomisijosnarėMariaDamanakimano,kadmėly-nojiekonomikakaipvisumagalisukurtidaugiauneipusantromilijono naujų darbo vietų ir iki dešimt-mečiopabaigosprisidėtiprieEuroposekonomikosdaugiauneišimtumilijardųeurų4 .

Todėldarydamosviską,kas įmanoma,kadapgintųirkurtųdarbovietasžuvininkystėssektoriuje,ŽVVGtaippatgalipadėtižvejybosbendruomenėmsprisi-jungti prie šios mėlynojo augimo bangos ir užtik-rinti, kad ji atneštų apčiuopiamos naudos vietosžmonėms.

3 NaujojoEŽFperspektyvos.Vidauspolitikosgeneraliniodirektoratostudija.ESParlamentas.2011m.rugpjūtis.IP/B/PECH/IC/2010-157.

4 Europaglobaliojejūrininkystėsekonomikoje.MariaDamanakikalba.2013m.vasario7d.„Euromaritime“mugė,Paryžius.



Bet vaidmuo, kurį stipriuoseaugančiuosemėlyno-sios ekonomikos sektoriuose gali atlikti ŽVVG, nevisadayraaiškus.Investicijosįfizinįkapitaląirmoks-linius tyrimusbei technologinęplėtrą, susijusią sumėlynuoju augimu, dažnai yra tokios didelės, kadsvarbiausisprendimaipriimaminacionaliniuarnettarpvalstybiniulygmeniu.Dėltodaugviešųjųadmi-nistracijų gali pamanyti, kad čianėra vietosmažaivietinei partnerystei, išaugusiai iš tokio tradiciniosektoriauskaipžuvininkystė.

ŽVVG įrodo, kad tokia mąstysena yra klaidingair geriausiu atveju lems prarastas galimybes, oblogiausiu gali padaryti realios žalos Europospakrančiųregionųaplinkosirsocialiniamkapitalui.

EuroposKomisijanustatėneišsamųpenkiųpagrin-dinių sektorių arba veiklos klasterių, susijusių sumėlynuojuaugimu iresančiųskirtinguosebrandosetapuose,sąrašą:taiturizmas,akvakultūra,energe-tika,biotechnologijosirgelminiaimineralai.Vienosiš šių veiklų yra sunkiau įgyvendinamos vietoslygmeniuneikitos,betŽVVGtiriaįvairiusvaidmenis,susijusius su pirmosiomis keturiomis veiklomis beikitaisaugančiaissektoriais.

Mėlynosios ekonomikos milžinas yra jūrinis, pakrantės ir kruizų turizmas, kuriame jau dirba2,35milijonoeuropiečių5.Kadangipakrantėsregio-namsjautenkamaždaug63%visųEuroposturistų,iššūkis yra ne tiek tolesnė plėtra, kiek naudosgavimovietiniulygmeniuužtikrinimas.


Tiesą sakant,daugelyjepakrantės sričiųnekontro-liuojamaspekuliacinėturizmoplėtrapadarėnepa-taisomos žalos gamtinei aplinkai ir paliko nesta-bilųtelkinįmenkaiapmokamųirlaikinųdarbovietųvietiniamsžmonėms.Todėldaugelyježuvininkystėsregionųkeliamaužduotispriverstišįturizmomilžinąpakeistikryptį,kad jissuteiktųdaugiaustabilesniųirkokybiškesniųdarbovietųbeipajamųirremtųsigamtiniubeikultūriniupavelduužuotjįnaikinęs.

Keli tvaraus turizmo iniciatyvų, davusių naudosvietinėms žvejybos bendruomenėms, pavyzdžiaipateikti2.3poskyryjepirmiau.



Kitas,daugmažesnis,betgeraiįsitvirtinęsmėlyno-siosekonomikossektoriusyraakvakultūra,kurioješiuo metu dirba 80 000 ES gyventojų6. Beveik90 % pasaulinės akvakultūros sutelkta Azijoje, čiajos našumas auga daugiau nei po 6% permetus.Nepaisant ilgos tradicijos ir istorinių šaknųdauge-lyježuvininkystėsregionų,daugelyjeEuroposdaliųšissektoriusstagnuojaarnetpatiriakrizę.

Visdėlto,EuroposKomisijamano,kadakvakultūraturiaugimopotencialo,irnurodė„išmaniąjąekolo-giškąakvakultūrą“kaipkitofinansavimolaikotarpioprioritetą.ŽVVGatlikoįvairiųmažomastoveiksmų,kuriegalėtųpadėtiišnaudotišįpotencialą.

Pavyzdžiui,Danijoje,dviDanijosŽVVG(Bornholmo irMažųjų salų)aktyviairemiavietinessuinteresuo-tąsias šalis šioms vykdant jūros dumblių auginimo projektus,okitaDanijosŽVVG(Slagelse,vakarinėjeZelandijosdalyje)ieškokitųgalimybiųakvakultūrai,ypač susijusių su širdučių ir midijų auginimu atvi-ramevandenyje.

IspanijojeHuelva ŽVVGpadedadidintivietinioakva-kultūros sektoriaus tvarumą. Ji parėmė projektą,skirtą vietinių žuvies atliekų bei duonos atliekų,surinktųišvietoskepyklų,naudojimuižuvųmiltamsgaminti.Taipadėjo50%sumažintipašarųsąnaudasvietiniamežuviesūkyjebeisumažintiatliekųutiliza-vimosąnaudasvietossavivaldybei.


Naujesnis,betsparčiaiaugantismėlynosiosekono-mikossegmentasyramėlynoji energija.2011m.jūri-nėsevėjojėgainėsedirbo35000žmonių,tikimasi,kadiki2020m.šisskaičiusišaugsiki170000darbovietų.Kaipirturizmas,vėjojėgainėsgalikonkuruotisužvejybairpadarytižalosvietosaplinkai,todėlirčiaŽVVG turi užtikrinti, kad vietinės suinteresuo-tosios šalys galėtų pasisakyti priimant sprendimus dėl plėtros jų regione ir kad tokia plėtra atneštų naudos vietos bendruomenėms .

Pavyzdžiui, Bornholmo saloje, vakarinėje Baltijosjūros dalyje, veikianti ŽVVGparėmėperėjimąpriešildymo sistemų, naudojančių atsinaujinančiusenergijos šaltinius, dviejuose mažuose uostuose.ŽVVGpadėjosumontuoti„vandenynošilumos“siur-bliųsistemas,kurios,naudodamosvandenstempe-ratūros skirtumus, tiekia šilumą uosto statiniams,pvz., tualetams, biurams ir prausykloms, taip patkarštąvandenįuostųnaudotojamsirsvečiams.



Mėlynosios biotechnologijos vis dar yra mėly-nosios ekonomikos kūdikis, bendroji pridėtinė jųvertėsiekiamaždaug0,8milijardoeurų;daugiausiajos susijusios su didelės vertės nišiniais produk-tais, skirtais sveikatos, kosmetikos ir pramoniniųbiomedžiagųsektoriams.BetKomisijamano,kadiki2020m.josišaugsįvidutiniodydžiorinkąirper15metųtapsmasinėsrinkosproduktųtiekėjubeikartupasiūlysįvairiųspecialiųdidelėsvertėsproduktų.

ŽVVG suteikia galimybę sujungti vietines žvejųžiniassumokslininkųpatirtimibeivietosverslininkųdinamiškumu siekiant tirti ir pasiūlyti šios sritiesproduktų.

Pavyzdžiui,Portugalijoje,„caranguejopilado“,arbaHenslow plaukiojantis krabas, yra paplitusi rūšis,dažnai pakliūnanti į žvejųtinklus, bet vėliau išme-tama, nes neturi komercinės vertės. Vis dėlto,manoma,kadširūšisyratamtikrųvertingųbiolo-giniųjunginių,pvz.,chitinoirastaksantino,šalintis.

Pripažindamas šį potencialą ir padedamas OesteŽVVG,Leiriapolitechnikosinstitutaspradėjobando-mąjį tyrimą,kuriuosiekiamaįvertintiHenslowplau-kiojančio krabo kaip šių junginių šaltinio poten-cialą.Šistyrimas,atliekamasbendradarbiaujantsužvejais,biomedicinosįmonėmis(CERAMED/ALTA-KITIN) ir kitais tyrimų institutais, padės apibrėžtiišgavimoprocesusirplatinimokanalus.

PernelyggausikrabųpopuliacijajaubuvoišnaudotaLymfjord regione (Jutlandija, Danija) kuriantnaują produktą,naudojamąkaipprieskonisbeiaromatoirskoniostipriklis.Vidurio ir Šiaurės Jutlandijos ŽVVG padėjoįmoneiCARNADatliktipradinįrinkostyrimąir įsigyti techninę perdirbimui reikalingą įrangą.Šis projektas suteikė vietos žvejamsnaują pajamųšaltinį ir padėjo sukurti naują produktų asorti-mentą,eksportuojamąnetįJaponiją.



3.2 Naujų darbo galimybių atvėrimas skatinant verslumą, inovacijas ir naujų įgūdžių įgijimą

Kai kuriuose regionuose naujai atsirandančiosekonominės veiklos kelią grėsmę žuvininkystėssektoriui, bet yra ir didžiulis potencialas išnaudotimėlynojoaugimo teikiamasgalimybes.O kiti regi-onai sparčiai netenka ir gyventojų, ir darbo vietų.Taigalibūtiirmažiatokūsžvejųkaimeliai,irdidiejiEuropos uostai, patiriantys bene didžiausią darbovietųmažėjimąžvejybostiekimograndinėje.

Vietinės suinteresuotosios šalys tokiuose regio-nuoseneabejotinaikiekgalėdamosstengsisapgintiir gerinti esamas veiklas, bet būtų trumparegiškakartunepabandytikurtinaujųalternatyviųpajamųirdarbovietųšaltinių.

Tiesą sakant, verslumo rėmimas, nauji startuoliaiir investicijos į naują veiklą yra vienos pagrindiniųŽVVGfunkcijų.FARNET įvairinimui skirtame vadove pateikiama daug pavyzdžių, iliustruojančių, kokiosveiklosbuvoremiamos iki šiol–nuožvejybaiarti-miausių jūrininkystės sektorių iki daug platesnėssausumoje vykdomos veiklos, pvz., kūrybiniųsektorių ir vietinių socialinių bei kitų aptarnavimopaslaugų.

Remti naujų ekonominių veiklų ir pajamų šaltiniųkūrimą galima įvairiais būdais, bet norėdamossulauktisėkmės,ŽVVG turi imtis iniciatyvos keisti požiūrius ir lavinti inovacijų bei verslumo kultūrą.

Pagal klasikinįmetodą remiami nauji startuoliai irinvesticijos į perspektyvius vietos sektorius. ŽVVGremiamų verslumo projektų diapazonas yra itinplatus – nuo žuvies rūkyklų iki integruotų vietosžuvies parduotuvių arba žuvininkyste pagrįstoturizmo.



Kai kuriuose iš šių naujų projektų bandomi naujinovatoriškiproduktai,paslaugosirprocesai.Pavyz-džiui,neapsiribodamosvienpirminiujūrosdumbliųauginimupirmiauminėtosBornholmoirMažųjų salų ŽVVGieškogalimybiųparemtivisąvertėsgrandinę,sukurtą iššiosnaujosžaliavos.Novatoriškivietiniulygmeniu sukurti produktai apima jūros dumbliųtraškučius,salotas,vynąiraliejų,betturbūtsėkmin-giausia šio produktų asortimento prekė yra jūros dumblių pagrindo ledai,gaminamiSkarøsaloje(40gyventojų) ir patiekiami kai kuriuose tarptautiniųorolinijųvykdomuosetolimuosiuoseskrydžiuose.

ŽVVG gali padėti žvejybos bendruomenėms pasi-naudoti naujomis galimybėmis teikdamos reika-lingus mokymus. Iš pirmųjų pavyzdžių galimapaminėtimokymus,padėjusiusžvejamsužimtisvar-besnį ir pelningesnį vaidmenį turizmo sektoriuje.Tokiotipoparamagalėtųbūtiteikiamairpadedantžvejybos bendruomenėms didesniuose uostuosekurtinaująateitįatėjuspertvarkoslaikui.

Pavyzdžiui, Sodankylä, Suomijoje, profesionaliųžvejų skaičius nuo praėjusio amžiaus paskutiniodešimtmečio pradžios sumažėjo perpus, ir likę 20žvejųieškojobūdų,kaippapildytipajamasverčiantispapildomaturizmoveikla.Betjieneturėjoįgūdžiųirlicencijų,reikalingų,kadtaitaptųtikrove.

Pasitarussuvietine ŽVVG,buvosuburtagrupėspeci-alistų, sukūrusių ir pateikusių pritaikytą mokymų paketą. Šis paketas apėmė kursus ir egzaminus,skirtussaugoslaiveklausimams,taippatproduktųkūrimui, kainodarai ir klientų aptarnavimui.Vėliaušie kursai buvo papildyti apsilankymais stiprioseturizmo agentūrose bei septynių dienų trukmėsasmeniniaismokymaisirorientavimu.

Kita Suomijos ŽVVG (Österbotten ŽVVG) padėjoOstrobotnijos žuvininkystės asociacijos moterųžvejųsekcijaiįgytinaujųįgūdžių,susijusiųsužuviesodos rauginimu ir apdorojimu. Įgijusios šių naujųįgūdžių,moteryssukūrėproduktųliniją,apimančiąpinigines, rankines, kaklaraiščius ir netgi bikiniusiš žuvies odos, taip pradėdamos naują veiklą irgaudamospapildomųpajamų.


Priemonė, leidžianti žuvininkystės bendruomenėms padėti sau pačioms

Kaip papasakota šiame dokumente, žvejybosbendruomenės gali gauti visokeriopos naudos išŽVVGveiklos.BendruomenėsinicijuotavietosveiklapagalEŽFprogramą–taipriemonė,leidžiantivieti-niamsžuvininkystėsregionamsperimtisavolikimokontrolęįsavorankasiružtikrinti,kadjielikssvarbimūsų pakrančių ir kaimo teritorijų paveldo dalis.Todėl kiekviena žvejybos bendruomenė turi patiatrasti,kaipjaigalipadėtivietinėŽVVG,ojeitokiosdarnėra–imtisveiksmųjaisukurtiirvietosplėtrosstrategijai,atitinkančiaivietosporeikius,parengti.

Žuvininkystėsregionųtinklas(FARNET)turigausybętam reikalingų išteklių ir žinių, kurios prieinamosesamomsirpotencialiomsŽVVGarbakitomssuin-teresuotosiomsšalims.Šįtinkląsudaro300+esamų

ŽVVG,už4kryptiesprogramosįgyvendinimąatsa-kingų nacionalinių administracijų, Europos Komi-sijosJūrųreikalų iržuvininkystėsgeneralinisdirek-toratas (DGMARE)bei įvairūsnacionaliniaitinklai.FARNET padeda techninės pagalbos komanda,FARNETparamos skyrius, kuriamgalite siųsti savoklausimus ir kuris suteiks pagalbos, kad užtikrintųsėkmingą4kryptiestaikymąirbendruomenėsinici-juotąvietosplėtrąžuvininkystėsregionuose.


ES žargono paaiškinimas…

ESprogramasiriniciatyvaspristatančiuoseleidiniuoseneišvengiamaisutiksitesąvokųirsantrumpų,kuriostapo„eurokratinio“žodynodalimi.Šiameleidinyjestengėmėsvartotijųkuomažiau,bettoliaurasitepaaiš-kinimustų,kuriuospavartotiteko.

1/2/3/4/5 kryptis–(TaiskirtingosEŽFkryptys).EŽFsuskirstytasį5skirtingaskryptis,skirtasskir-tingiemsprioritetams.4kryptisskirtatvariaižuvi-ninkystėsregionųplėtrai.

Mėlynasis augimas–ekonomikosaugimas,susijęssujūrųirjūrininkystėssektoriais.Jisgrindžiamasvandenynų,jūrųirpakrančiųpotencialusvariaiprisidėtipasitinkantglobaliusiššūkiustokiosesritysekaipaprūpinimomaistusaugumas,ener-getinissaugumas,sveikatairklimatopokyčiai…EuroposKomisija2012m.pristatėmėlynojoaugimostrategiją(COM(2012)494final).

EŽF–Europosžuvininkystėsfondas.EŽFteikiafinansavimąžvejybospramoneiirpakrančiųbendruomenėmspadėdamasjomsprisitaikytipriekintančiųšiosektoriaussąlygųirįgytiekonominioatsparumobeiekologiškotvarumo.

ERPF–Europosregioninėsplėtrosfondas.ERPFfondopaskirtisyrastiprintiekonominęirsocialinęsanglaudąEuroposSąjungoješalinantdisbalansustarpjosregionų.

ESF–Europossocialinisfondas.PagrindinisESFtikslas–gerintiįsidarbinimoirdarbogalimybesEuroposSąjungoje.

ES–EuroposSąjunga.

ŽOFP–Žuvininkystėsorientavimofinansinėprie-monė.ŽOFPbuvopristatyta1994metaisžuvinin-kystėssektoriuiparemti.2007metaisjąpakeitėEŽF.

ŽVVG–žuvininkystėsvietinėveiklosgrupė.Taipartnerystė,vietoslygmeniusukurta4krypčiaiįgyvendinti.Taivietinėįstaiga,kuriąsudarokelipartneriaiišviešojo,privataus(įskaitantžuvi-ninkystėsįmones,betnetik)irbendruomenės/savanoriųsektorių.ŽVVGyraatsakingosužsavoregionostrategijosrengimą.Remdamositokiomisstrategijomisvalstybėsnarėspaskirstojomsdaugiametįbiudžetą,kurįnaudodamosjosatrenkaprojektus,atitinkančiuskonkrečiustikslus.

FARNET–Žuvininkystėsregionųtinklas(angl.Fisheries Areas Network).TaiEStinklas,apimantisŽVVGir4kryptiessuinteresuotąsiasšalis,sukurtasEuroposKomisijossiekiantpadėtiįgyvendinti4kryptįirsupaprastintikeitimąsipraktinepatir-timibeigerosiomispraktikomis.FARNETnaudo-jasitechnineFARNETparamosskyriauspagalba;šįskyriųsudarokomandaiš10asmenų,dirbančiųBriuselyje,ir21nevisuetatudirbančioeksperto.

NJP–Nacionalinisjūrųparkas.Jūrinėsaplinkosdalis,kuriojesaugomigamtosarbakultūriniaiištekliai.Apsaugosmastas,taigiiržmoniųveiklaitaikomiapribojimai,galiskirtis.

NATURA 2000–„Natura200“–taisaugomųteri-torijųtinklas,įkurtaspagaldviskirtingasESdirek-tyvas:Paukščiųdirektyvą(79/409/EEB)irNatū-raliųbuveiniųdirektyvą(92/43/EEB).ŠiųpriemoniųtikslasyraužtikrintiilgalaikįEuroposvertingiausiųirpažeidžiamiausiųrūšiųbeinatūraliųbuveiniųišlikimą.

LSS–Laivųstebėjimosistema.Taipalydovinėssistemos,reguliariaipranešančioslaivobuvimovietą,todėljasgalimanaudotižvejybosoperaci-jomsstebėti.

FARNET paramos skyriusRue de la Loi 38 – B-1040 BriuselisTel. +32 2 613 26 50. Faks. +32 2 613 26 [email protected] – www.farnet.eu

ISBN 978-92-79-31291-5

KL-A

L-13-001-EN-C

DOI 10.2771/29592

„Galimybė įlieti lėšų į žvejybos uostus, įlankas ir regionus, bet didesnio masto ir naudinga bendruomenei“.

„Vietinė įstaiga, orientuota į iššūkius, su kuriais susiduria žvejybos

bendruomenės, ir siūlanti lėšų naujoms idėjoms įgyvendinti“.

„Priemonė žvejų rankose, padedanti ieškoti geriausių sprendimų, pritaikytų jų teritorijoms ir sektoriams“.

„Galisijoje 4 kryptis sujungė žuvininkystės sektorių su pilietine visuomene

ir atvėrė naujų galimybių tvariai ekonominei plėtrai, kurios privers

pakeisti mentalitetą žuvininkystės sektoriuje“.

„Atveriamos naujos tvarios ekonominės plėtros linijos sujungiant žvejybos sektorių ir pilietinę visuomenę“.

4 kryptis: priemonė žuvininkystės bendruomenių rankose · diagrama – įvairūs es...

Documents