5seminaras. materialinės atsakomybės taikymo procesas(1)

Materialinės atsakomybės taikymo procesas

Darbą atliko: Mark Monid

Dovydas Slabys

Lukas Jocius

Turinys

Materialinė atsakomybė: Kaip teisinės atsakomybės rūšis: samprata,

ypatumai ir skirtumai nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių;

Taikymo proceso samprata;Teisės aktai, reglamentuojantys taikymo procesą;Taikymo valstybės tarnautojams pagrindai;Žalos išieškojimo iš valstybės tarnautojų tvarka;Subjektai, turintys teisę priimti sprendimą dėl

taikymo;Teisminis ginčų nagrinėjimas;

Materialinė atsakomybė kaip teisinės atsakomybės rūšis

Samprata;

Ypatumai;

Skirtumai nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių;

Samprata

Materialinė atsakomybė – tai savarankiška atsakomybės rūšis, kurios pagrindinis uždavinys – garantuoti visų ar dalies įmonei, įstaigai ar organizacijai arba fiziniam asmeniui, kaip darbdaviui, padarytų nuostolių atlyginimą;

* - http://www.pareigunai.lt/index.php?page=naudingipatarimai&id=8

Samprata

Darbo kodekso 245 straipsnyje nurodyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas;

* - http://www.pareigunai.lt/index.php?page=naudingipatarimai&id=8

Ypatumai

Įvertinant šiandienos teisinės realybės aktualijas - išskiriama:

Materialinė atsakomybė;Tarnybinė atsakomybė;Konstitucinė atsakomybė

Ypatumai

Pastebėtina, jog materialinės atsakomybės, taikomos drausminio ar tarnybinio pavaldumo tvarka, negalima prilyginti civilinei atsakomybei, kuri suprantama kaip teisinis vieno kitam nepavaldžių subjektų santykis;

Ypatumai

Materialinė atsakomybė, išskyrus griežtai nurodytus atvejus (esant sutarčiai dėl visiškos materialinės atsakomybės ar padarius nusikaltimą ir pan.) yra riboto dydžio, dažniausiai nekompensuojanti visos padarytos žalos ir apibrėžiama tam tikru darbo užmokesčio dydžiu;

Materialinės žalos atsiradimo sąlygos

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje yra aptartos tik kai kurios bendrosios materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos –žalos padarymas, neteisėta veika, žalą padariusio asmens kaltė, tačiau nieko nepasisakyta dėl kitų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, kurios taikomos kituose iš esmės analogiškuose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2120-11).*2012-12-27 REKOMENDACIJA DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MATERIALINĘ ATSAKOMYBĘ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ TAIKYMO

Skirtumai nuo kitų teisinės atsakomybės rūšiųNuo drausminės atsakomybės tarnybinė atsakomybė

skiriasi tuo, kad ji taikoma specialiu – valstybės tarnybos santykiu su valstybe susietiems tarnautojams.

Tarnybinės atsakomybės priemones, taikymo tvarką reglamentuoja teisės normos, priskirtinos viešąjai teisei;

Būtina pastebėti, kad tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė taip pat gali būti taikoma valstybės tarnautojams tiek bendrais pagrindais, kaip ir visiems kitiems asmenims, tiek ir su ypatybėmis, kurios daro įtaką tam tikros kategorijos tarnautojų statusui;

Materialinės atsakomybės taikymo proceso samprata

Valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygas ir žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja VTĮ 28 ir 32 straipsniai;

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ

28 straipsnis. Valstybės tarnautojų atsakomybė

Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn.

* - LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMAS 1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316 Vilnius, Aktuali redakcija 2013 01 17

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ

32 straipsnis. Materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka

1. Valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą;

3. Valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru;


Teisės aktai

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija ( Valstybės Žinios, 1992, Nr. 33-1014);

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymas (Valstybės žinios, 2002, Nr. 56-2228);

2. Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (Valstybės žinios.,2003, Nr. 42-1927 );

3. Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymas (Valstybės žinios, 1999, Nr. 51-1635);

4. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (Valstybės žinios, 2003, Nr. 38-1656);

5. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMAS 1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316 Vilnius

Teisės aktai

6. Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymas (Valstybės žinios, 2000, Nr. 39-1088);

7. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymas

(Valstybės žinios, 2000, Nr. 94-2917);8. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymas

(Valstybės žinios, 1994, Nr. 11-163);9. 2002 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimas Nr. 977 dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (Žin., 2002, Nr. 65-2665 );

10. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. 1V-308 dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (Valstybės žinios, 2003 09 03, Nr. 84-3861 );

Papildomai

Statutinių pareigūnų tarnybinę atsakomybę reglamentuoja specialūs statutai;

Valstybės tarnybos įstatymas statutiniams pareigūnams taikomas tiek, kiek jų veiklos nereglamentuoja specialūs statutai;

Kitaip tariant, čia galima pritaikyti bendrąjį teisės

teorijos pricipą „lex specialis derogat generalis“ (specialus įstatymas turi pirmumą prieš bendrą įstatymą);

Žalos išieškojimo išvalstybės tarnautojų

Valstybės tarnautojas turi atlyginti visą savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą, jeigu ją padarė vykdydamas vidaus administravimo veiklą, kuria užtikrinamas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos funkcionavimas;

(pvz., struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių-finansinių išteklių tvarkymas ir valdymas)

Žalos išieškojimo išvalstybės tarnautojų

Subjektai, turintys teisę priimti sprendimą taikyti atsakomybę

Darbdaviai -> darbuotojams;

Teismai -> taikantys valstybinę prievartą;

Valstybės institucijos (pareigūnai);

Administracinės komisijos;

Teisminių ginčų dėl materialinės atsakomybės taikymo nagrinėjimas

Visų pirma, asmuo gali atlyginti žalą VTĮ 32 strapsnio 2-5 dalies pagrindais.


4. Jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme.


Teisė kreiptis į teismą

Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu dėl valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai padarytos žalos atlyginimo, gali realizuoti savo konstitucinę teisę kreiptis į teismą.

Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą.

*2012-12-27 REKOMENDACIJA DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MATERIALINĘ ATSAKOMYBĘ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ TAIKYMO


6. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu dėl valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą.


5seminaras. materialinės atsakomybės taikymo procesas(1)

Documents