6paskaita.2012

BIOGENBIOGENINIAI ELEMENTAIINIAI ELEMENTAI

Biogeniniai elementaiBiogeniniai elementai arbaarba bioelementaibioelementai – tai tokie – tai tokie cheminiai elementai, kurie randami gyvuose cheminiai elementai, kurie randami gyvuose

organizmuose.organizmuose.

Žmogaus kūne randamų elementų Žmogaus kūne randamų elementų sudėtissudėtis

Azotas1,4%

Anglis 9,5 %

Deguonis25,4 %

Makroelementai

0,7 %

Mikroelementai

0,01 %

Vandenilis63 %

Mineralinių elementų kiekis organuose ir Mineralinių elementų kiekis organuose ir audiniuose (mg % šviežiam audiniui)audiniuose (mg % šviežiam audiniui)

Mineralinių medžiagų reikmė organizmuiMineralinių medžiagų reikmė organizmui

• Suaugusiam žmogui per parą reikia Na 4-6 g, Cl 6-9 g, K 2-3 g, Ca 0,7-0,8 g, P 1,5-2 g, Fe 0,008-0,01 g.

• Organizmo reikmė mineralinėms druskoms labai priklauso nuo daugelio fiziologinių sąlygų. Moterims nėštumo metu, vaikams reikia daugiau Ca ir P druskų.

• Trūkstant maiste geležies, sumažėja hemoglobino kiekis kraujyje.

Mineralinių medžiagų reikmė Mineralinių medžiagų reikmė organizmuiorganizmui

• Pažymėtina, kad visų mineralinių druskų su maistu gauname pakankamai tik NaCl reikia papildomai dėti į maistą.

• Valgomosios druskos trūkumas maiste sukelia “druskos badą”. Tai labai sunki būklė, nes sutrinka medžiagų apykaita ir svarbios organizmo funkcijos. Suaugęs žmogus per parą sunaudoja iki 15 g valgomosios druskos. Sergant kai kuriomis ligomis, pvz., inkstų uždegimu, širdies veiklos sutrikimu, hipertonija, šio kiekio sumažinimas iki 5 g ne tik nepavojingas, o netgi rekomenduotinas.

Druskų svarba buferinei organizmo Druskų svarba buferinei organizmo sistemaisistemai

• Mineralinės druskos labai svarbios, susidarant buferinei sistemai audiniuose ir biologiniuose skysčiuose.

• Nustatyta, kad kraujo ir audinių pH silpnai šarminis, pastovus, svyruoja mažame intervale nuo 7,35 iki 7,45.

• Vykstant medžiagų apykaitai, daugiausia pasigamina įvairių rūgščių, pvz., angliavandenių apykaitos metu pasigamina fosforoglicerino, pieno ir kt., baltymų apykaitos metu – aminorūgštys ir t.t. Nors organizme pasigamina daugiau rūgščių produktų, negu šarminių, biologinių skysčių pH lieka nepakitęs dėl veikiančių buferinių sistemų.

• Organizmo buferinę sistemą sudaro baltymai, vandenilio karbonatai ir mažiau svarbūs fosfatai. Baltymuose yra nesujungtų amino ir karboksilo grupių, jie yra amfoteriniai elektrolitai.

Natris ir kalisNatris ir kalis• Natris ir kalis organizme būna gerai vandenyje

tirpstančių druskų jonų pavidale. • Na druskos (chloridai, fosfatai, vandeniliokarbonatai)

vyrauja organizmo skysčiuose (kraujo plazmoje, limfoje, virškinimo sultyse), analogiškos K druskos – ląstelės viduje.

• Natris sudaro didžiąją dalį kraujo mineralinių medžiagų. Žmogaus organizme yra apie 90 000 mg, maždaug 18 šaukštelių, natrio druskų pavidale.

• Nuo jo (beveik 90 %) priklauso kraujo osmosinis slėgis. Osmosinio slėgio reikšmė organizmui labai didelė. Daugelis ląstelės funkcijų, iš dalies jos forma, maisto patekimas į ląstelės vidų ir apykaitos produktų pašalinimas iš jos priklauso nuo ląstelės ir ją gaubiančio skysčio osmosinio slėgio.

• Be to, NaCl labai svarbus reguliuojant vandens apykaitą.

Natris ir kalisNatris ir kalis• Patekusį pro virškinimo traktą Na sulaiko kepenys. Iš organizmo

šalinasi su kasos sultimis ir tulžies rūgščių druskomis.• K kaupimosi vieta organizme yra raumenys, kuriuose K dirbant

kaupiasi, o ilsintis – pereina į kraują. • Ritmingas širdies darbas priklauso nuo atitinkamo Na, K, Ca, Mg

druskų kiekio ir griežto jų santykio.• Na ir K druskos iš organizmo išsiskiria su šlapimu ir prakaitu.

Labai prakaituojant, Na išsiskiria daug ir organizme jo mažėja. Todėl dirbantiems esant aukštai temperatūrai, taip pat keliaujantiems ilgo žygio metu rekomenduojama gerti sūdytą vandenį.

• Kadangi K ir Na santykis plazmoje yra pastovus dydis, tai patenkant iš žarnyno į kraują ir nedideliam K kiekiui, iš audinių į plazmą būtinai pereina Na. Iš kraujo jo perteklius yra šalinamas su šlapimu. Taigi didesnis K kiekis maiste padeda pašalinti iš organizmo NaCl, kartu ir vandenį.

Kalcis ir magnisKalcis ir magnis

• Ca ir Mg daugiausiai randami kauluose fosfatų, karbonatų bei fluoridų pavidalu. Sudeginus kaulus, pelenuose esti apie 85 % kalcio fosfato, 10 % kalcio karbonato, 1,5 % magnio fosfato ir 0,3 % kalcio fluorido.

• Kauluose Ca randamas kaip sunkiai tirpus apatitas – Ca5[(F,OH)(PO4)3].

• Kraujo plazmoje yra 9-11 % Ca. 60 % to kiekio sudaro jo jonai. Dalis Ca būna susijungusio su baltymais.

KalcisKalcis• Kalcio jonai mažina raumenų nervų

dirglumą ir dalyvauja kraujo krešėjimo procese. Sumažėjus Ca kraujyje, dirginama centrinė nervų sistema ir atsiranda traukuliai. Su amžiumi organizme Ca daugėja.

• Gipsu CaSO4 · 2H2O chirurgijoje gipsuojamos pakenktos skeleto dalys, lūžusios galūnės.

• Plačiai vartojamas kalcio chlorido kristalinis hidratas CaCl2 · 6H2O. Tai stambūs, bespalviai kristalai, labai higroskopiški, veikiami drėgmės tyžta, skystėja. Kalcio chloridas vartojamas kaip injekcinis tirpalas. Jis slopina kraujagyslių spazmus.

• Ca2+ jonai gerina kraujo krešėjimą, nes dalyvauja trombino sintezėje.

• Kalcio chloridui būdingos antialerginės savybės.

Kraujo krešulio nuotrauka, daryta elektroniniu skanuojančiu mikroskopu. Trombinas yra fermentas, kuris katalizina fibrino susidarymą.

KalcisKalcis

• Chlorkalkės Ca(OCl)Cl gaunamosCa(OH)2 + Cl2 → Ca(OCl)Cl + H2O

Balinančios ir oksidinančios savybės.

3Ca(OCl)Cl + (CH3COO)2Pb → PbO2 + (CH3COO)2Ca + CaCl2 + Cl2

Chlorkalkes skaido:

Ca(OCl)Cl + CO2 → CaCO3 + Cl2Ca(OCl)Cl + 2HCl → CaCl2 + Cl2 + H2O

MagnisMagnis• Mg organizme pasiskirstęs panašiai, kaip Ca. Jo yra kraujo

plazmoje, eritrocituose. Maitinant gyvulius Mg neturinčiu maistu, sutrinka širdies darbas, atsiranda traukuliai. Didelės Mg dozės sukelia depresiją ir miegą.

• Medicinoje mažomis MgO dozėmis gydomas skrandis, kai yra padidėjęs jo rūgštingumas.

• Didelės jo dozės vartojamos apsinuodijus rūgštimis.• Be to, MgO dažnai įmaišoma į dantų higienos priemones.• Magnio sulfatas MgSO4 7H2O arba karčioji druska

geriamas kaip vidurius paleidžiantis vaistas.• MgSO4 injekciniai tirpalai slopina spazmus, traukulius.• Mg2+ slopina centrinę nervų sistemą.

Vandens kietumasVandens kietumas

• Vandens kietumas kiekybiškai įvertinamas Ca2+ ir Mg2+ jonų koncentracija mmol/l arba mg/l vandens.

• Jei Ca2+ ir Mg2+ jonų koncentracija yra:– minkštas - 0–20 mg/l – gana minkštas: 20–40 mg/l – kietokas: 40–60 mg/l – gana kietas: 60–80 mg/l – kietas: 80–120 mg/l – labai kietas: >120 mg/l

Lietuvoje reglamentuojama ne jonų koncentracija, o pagal higienines normas HN 24:2003 nustatomas vandens savitasis elektros laidis, kuris 20 0C temperatūroje neturėtų viršyti 2500 µS/cm, t.y. vanduo yra kokybiškas kai, druskų yra ne daugiau kaip 1000 mg/l.

Vandens kietumasVandens kietumas

• Vandens kietumas gali būti:– laikinasis – Ca, Mg rūgštieji karbonatai

Ca(HCO3)2, Mg(HCO3)2,

– pastovusis – Ca, Mg chloridai ir sulfatai CaCl2, MgCl2, CaSO4, MgSO4.

Problemos, kylančios dėl kieto vandensProblemos, kylančios dėl kieto vandens• Dėl kieto vandens atsiranda Dėl kieto vandens atsiranda

baltos dėmės ant išplautų baltos dėmės ant išplautų taurių, apnašos, susidarančios taurių, apnašos, susidarančios reaguojant kietame vandenyje reaguojant kietame vandenyje ištirpusiems mineralams su ištirpusiems mineralams su PAM molekulėmis, ant vonios, PAM molekulėmis, ant vonios, kriauklės kraštų, nuosėdos kriauklės kraštų, nuosėdos arbatiniuose, mažėja arbatiniuose, mažėja plaunančiųjų medžiagų plaunančiųjų medžiagų putojimas.putojimas.

Muilo molekulės anijonas

Netirpi kalcio druska

Problemos, kylančios dėl kieto vandensProblemos, kylančios dėl kieto vandens

• Yra nuomonių, kad kietas vanduo yra Yra nuomonių, kad kietas vanduo yra naudingas žmonių sveikatai, dėl naudingas žmonių sveikatai, dėl padidėjusios mineralinių medžiagų padidėjusios mineralinių medžiagų koncentracijos mažėja sergamumas koncentracijos mažėja sergamumas širdies ligomis.širdies ligomis.

• Pramonėje kieto vandens problema yra Pramonėje kieto vandens problema yra labai opi – mažėja šiluminis laidumas labai opi – mažėja šiluminis laidumas šildymo katiluose, netolygiai nudažomi šildymo katiluose, netolygiai nudažomi audiniai ir t.t.audiniai ir t.t.

Nitratai ir nitritai organizmeNitratai ir nitritai organizme• Nitratai ir nitritai labai greitai per viršutinę virškinamojo

trakto dalį (plonąsias žarnas) patenka į kraują. • Nitratai pasiskirsto daugelyje organizmo skysčių (šlapime,

skrandžio sultyse, prakaite, seilėse), o likusi dalis vėl reabsorbuojama į storąjį žarnyną, kur mikroorganizmų paverčiama daug toksiškesniu nitritu.

• Nitritai, patekę į kraują, pakeičia hemoglobino geležies valentingumą iš +2 į +3 ir sudaro methemoglobiną (metHb), kuris negali prisijungti deguonies. Sumažinamas kraujo gebėjimas transportuoti deguonį. Nitritams skrandyje reaguojant su aminais susidaro kancerogenai nitrozoaminai.

• Nitratai kepenyse greitai metabolizuojami iki neorganinių nitritų; 60–70 % jų išsiskiria su šlapimu per 24 val., 25 % išsiskiria su seilėmis. R

RN NO

Nitratai ir nitritai organizmeNitratai ir nitritai organizme

• Leidžiama dienos nitratų dozė – 5 mg/kg, nitritų – 0,2 mg/kg. 2–9 g nitratų sukelia methemoglobinemiją. Mirtina nitratų dozė suaugusiesiems – 4–30 mg, natrio nitrito – 1 g.

• 80 kilogramų sveriančiam žmogui per dieną su maistu ir vandeniu galima gauti ne daugiau kaip 400 mg azoto junginių.

• 100 g pieniškų dešrelių gali būti apie 8 mg nitritų, rūkytos dešros - apie 5 mg, fermentinio sūrio – apie 4 mg.

• Didžiąją dalį nitratų gauname valgydami daržoves: 100 g burokėlių gali būti apie 100 mg nitratų, ridikėlių – apie 60 mg, salotų lapų – apie 50 mg, ankstyvųjų morkų – apie 40 mg.

Deguonis, jo alotropinės atmainosDeguonis, jo alotropinės atmainos Fotocheminis smogas Fotocheminis smogas

• Smogas yra sąlygojamas pirminių teršalų, kurie patys be išorinio poveikio yra chemiškai mažai aktyvūs.

• NO, priskiriamas pirminiams teršalams, gaminasi aukštoje temperatūroje varikliuose.

N2 + O2 → 2NO• Atmosferoje NO oksiduojamas į toksinį NO2.

2NO + O2 → 2NO2

• Saulės šviesoje (400 nm) vyksta fotocheminis NO2 skilimas.

NO2 + h → NO + O


• Atominis deguonis yra labai aktyvus ir inicijuoja chemines reakcijas.

O(d) + O2(d) + M → O3(d) + M

čia M inertinės medžiagos, pvz., N2.

Peroksiacetilnitratas PAN

H2O2

FosforasFosforas• Fosforo junginiai organizme daugiausiai paplitę fosfato

rūgšties druskos ar esterių forma.• Kraujyje yra pirminio ir antrinio natrio bei kalio fosfatų. • Kauluose randama daug kalcio ir magnio fosfatų.• Be to, fosfatas įeina į nukleoproteidus, nukleotidus,

fosfoproteidus, fosfatidus, angliavandenių fosfato rūgšties esterius ir kitus junginius.

• Fosforo rekomenduojama per parą gautiFosforo rekomenduojama per parą gauti paaugliams ir paaugliams ir suaugusiems nuo 900 iki 1200 mg, vaikams - nuo 200 iki 800 suaugusiems nuo 900 iki 1200 mg, vaikams - nuo 200 iki 800 mg. Kadangi jo maiste yra pakankamai, todėl sveikai mg. Kadangi jo maiste yra pakankamai, todėl sveikai maitinantis, papildomai vartoti fosforo nereikia. Fosforo būna maitinantis, papildomai vartoti fosforo nereikia. Fosforo būna derinyje su kalciu,maisto papildų, skirtų kaulams stiprinti, derinyje su kalciu,maisto papildų, skirtų kaulams stiprinti, sudėtyje. Didelės fosforo dozės gali pabloginti Fe, Cu, Zn sudėtyje. Didelės fosforo dozės gali pabloginti Fe, Cu, Zn pasisavinimą.pasisavinimą.

FosforasFosforas• FosforoFosforo yra daugelyje maisto produktų. Ypač daug yra daugelyje maisto produktų. Ypač daug

P yra:P yra:– mėsoje (geriausiai pasisavinamas), mėsoje (geriausiai pasisavinamas), – žuvyje,žuvyje,– piene, piene, – grūduose, grūduose, – pupelėse, pupelėse, – žirniuose, žirniuose, – riešutuose, riešutuose, – avižų kruopose, avižų kruopose, – duonoje. duonoje. Žmogus pasisavina neorganinį fosforą. Nebadaujant, Žmogus pasisavina neorganinį fosforą. Nebadaujant,

organizmas pakankamai P gauna su maistu. organizmas pakankamai P gauna su maistu.

FosforasFosforas• Sutrikus fosforo apykaitai, greičiau susergama rachitu, Sutrikus fosforo apykaitai, greičiau susergama rachitu,

kraujagyslių ateroskleroze, jaučiamas nuovargis, protinio ir kraujagyslių ateroskleroze, jaučiamas nuovargis, protinio ir fizinio darbingumo sumažėjimas. fizinio darbingumo sumažėjimas.

• Fosforo trūkumuiFosforo trūkumui būdinga apetito stoka, nuovargis, kaulų būdinga apetito stoka, nuovargis, kaulų skausmai, kaulų suminkštėjimas, nereguliarus skausmai, kaulų suminkštėjimas, nereguliarus kvėpavimas. Jei P trūksta maiste, jo kiekis pirmiausia kvėpavimas. Jei P trūksta maiste, jo kiekis pirmiausia mažėja kauluose, o kituose audiniuose mažai kinta. mažėja kauluose, o kituose audiniuose mažai kinta. Vaikystėje trūkstant P sutrinka kaulų ir dantų augimas.Vaikystėje trūkstant P sutrinka kaulų ir dantų augimas.

• Fosforo pertekliusFosforo perteklius maiste gali slopinti aktyvaus vitamino D maiste gali slopinti aktyvaus vitamino D susidarymą ir sutrikdyti kalcio balansą organizme, susidarymą ir sutrikdyti kalcio balansą organizme, padidėja kalcio išsiskyrimas su šlapimu ir gali inkstuose padidėja kalcio išsiskyrimas su šlapimu ir gali inkstuose susidaryti akmenų. susidaryti akmenų.

ChlorasChloras• Chloras organizme aptinkamas jonų pavidalu ir

kartu su Na, K, Mg, Ca katijonais priklauso svarbiausiems kraujo plazmos ir kitų biologinių skysčių osmosinį slėgį apsprendžiantiems jonams.

• Chloras yra troškinančios dujos. Įkvėpus chloro, brinksta plaučiai, kartais mirštama. Nedideli chloro kiekiai veikia dezinfekuojančiai. Dezinfekuojančiomis savybėmis pasižymi chlorkalkės, kalio hipochlorito tirpalas, chloraminas. 2HOCl → 2HCl + 2O

ChlorasChloras

• Elementinio chloro kasmet pagaminama apie 10 000 000 t. Naudojamas komerciniams tikslams:– Chlorintų organinių junginių gamybai – apie

70 %.– Popieriaus ir tekstilės pramonėje balinimui ir

baseinų, geriamojo vandens ir nutekamųjų vandenų valymui – apie 20 %.

– Chlorintų neorganinių junginių gamybai – apie 10 %.

SieraSiera

• Sieros palyginti daug plaukuose, naguose. Randama beveik visuose baltymuose, kai kuriuose vitaminuose, hormonuose. Kraujyje sieros yra 150-200 mg %. 93 % šio kiekio tenka jos junginiams su baltymais.

L-cisteinas

Siera, Siera, rūgštus lietusrūgštus lietus• Kasmet nuo 50 iki 60 mln t SO2 patenka į

atmosferą. SO2 ir SO3 tiesiogiai ar juos atitinkančių rūgščių pavidalu veikia marmurą, klintį ir juos ardo.

CaCO3 + H2SO4 → CaSO4 + H2O + CO2

CaCO3 + 2SO2 + O2 → 2CaSO4 + 2CO2

Sieros deguoninės rūgštysSieros deguoninės rūgštys

• H2SO3 yra labai nepatvari, vidutinio stiprumo rūgštis, gali būti reduktorius ir oksidatorius.

2Na2SO3 + O2 → 2Na2SO4

Na2SO3 + 3H2 → 2Na2S + 3H2O

• Sulfito rūgšties druskos daug patvaresnės už rūgštį, vandenyje tirpsta šarminių metalų sulfitai.

• Na2SO3 – E221, NaHSO3 – E222 naudojami kaip konservantai ir antioksidantai.

Halogenai Halogenai FF• Fluoras kaupiasi kauluose ir dantyse. F

dalyvauja formuojantis kaulams, padidina dantų atsparumą kariesui, stimuliuoja kraujotaką, didina imunitetą.

• Fluoras labai nuodingas, ardo plaučių audinį, kraujagysles.

• Fluoro yra dantų sudėtyje. Dantų pastose yra apie 1 ppm NaF ar SnF2 druskų.

Halogenai Halogenai FF

• Fluoro perteklius žmogaus organizmui kenksmingas – sukelia fluorozę, pažeidžia kalcio ir magnio apykaitą organizme. Dėl to kietėja kaulai, kaulėja kremzlės, mažėja raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių.

• Pagrindinis fluoro šaltinis yra geriamasis vanduo. • Tiek per didelės, tiek per mažos fluoro

koncentracijos geriamajame vandenyje gali turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai.


• Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojama ir Lietuvoje taikoma optimali fluorido koncentracija geriamajame vandenyje, atsižvelgiant į įvairaus amžiaus žmonių poreikius, yra 0,5–0,8 mg/l.

• Lietuvos teritorijoje fluorido koncentracijos požeminiame vandenyje pasiskirsčiusi nevienodai. Padidėjęs fluoro kiekis geriamajame vandenyje nustatytas Kretingos, Palangos, Klaipėdos, Šilutės, Kelmės rajonuose. Rytų ir Pietryčių Lietuvos rajonuose fluoro koncentracijos yra labai mažos.

Halogenai Halogenai FF Dantų fluorozėDantų fluorozė


• Elementinis F2 gamtoje neegzistuoja.• Naudojamas komerciniams tikslams:

– F2 dujoms reaguojant su UF4(k) pasigamina UF6(d), kuris naudojamas atskiriant izotopus U-235 ir U-238 gaminant branduolinį kurą.

– S degant F2 dujose pasigamina SF6(d), kuris yra nedegus, netoksiškas, chemiškai neaktyvus, naudojamas kaip izoliuojanti medžiaga aukštos įtampos įrenginiuose.

– F2 naudojamas gaminant halogenidus ClF3, BrF3 ir kitus, kurie pakeičia elementinį F2 daugelyje reakcijų.

Halogenai Halogenai BrBr, , II

• Bromas kaupiasi galvos smegenyse, skydliaukėje, hipofizėje, kiaušidėse ir inkstuose. Jis dalyvauja nervų sistemos veiklos reguliavime, antinksčių bei lytinių organų veikloje, slopina skydliaukės veiklą.

• Jodas kaupiasi skydliaukėje ir antinksčiuose. Jis įeina į skydliaukės hormono trioksino sudėtį, aktyvina skydliaukės funkciją, įtakoja įvairių baltymų bei riebalų sintezę, intensyvina oksidacijos-redukcijos procesus. I2 trūkumas sukelia skydliaukės funkcijos susilpnėjimą ir endeminę strumą, o perteklius – skydliaukės funkcijos padidėjimą ir Bazedovo ligą.

GeležisGeležis• Geležis yra būtina medžiaga visiems gyviems

organizmams, išskyrus kai kurias bakterijas. Dažniausiai geležis kaupiama metaloproteinuose, nes grynoje formoje įtakotų laisvųjų radikalų, kurie yra nuodingi organizmui, kūrimąsi.

• Geležis yra sudedamoji deguonį pernešančių proteinų (hemoglobinų ir mioglobinų) dalis, taip pat reikalinga kitiems audiniams ir kvėpavimo, oksidacijos-redukcijos procesams.

• Žmogaus organizme yra apie 4 g geležies katijonų.• Geležis kaupiasi eritrocituose, blužnyje, kepenyse.

GeležisGeležis• Įsisavinti geležį padeda skrandžio sultys. Kai sumažėja jų

rūgštingumas, dažnai ima mažėti ir geležies atsargos organizme.

• Geriausiai įsisavinama gyvuliniuose maisto produktuose esanti geležis (iki 30 ). Iš augalinių maisto produktų geležies įsisavinama vos 7 - 10 .

• Esant geležies trūkumui vystosi anemija. • Viena iš galimų anemijos priežasčių nurodomas

vegetarizmas, nors daugelyje vaisių ir daržovių geležies yra. Taip atsitinka todėl, kad geležis iš maisto produktų pasisavinama labai nevienodai. Geriausiai – iš gyvulinės kilmės maisto produktų.

GeležisGeležisGeležies yra: • raudonoje mėsoje (jautienoje, veršienoje, kepenyse), • žuvyje, • paukštienoje, • burokėliuose, • pupose, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose,• raudongūžiuose kopūstuose, • krienuose, • petražolėse, • dilgėlių, burokų lapuose, grybuose, • kiaušinių tryniuose, • avižiniuose dribsniuose, • džiovintuose vaisiuose, riešutuose, slyvose, • granatuose, žemuogėse, vynuogėse, morkose, pomidoruose, net

bulvėse.

GeležisGeležis

Vertingiausia įsisavinimo požiūriu geležis, esanti:• liežuvyje (5 mg/100g), • triušienoje (4,4 mg/100 g), • kalakutienoje (4 mg/100 g), • vištienoje (3 mg/100 g), • jautienoje (2,8 mg/100 g). • Blogiau pasisavinama geležis, esanti kepenyse

(nors bendras geležies kiekis kepenyse yra 3 kartus didesnis nei mėsoje) bei žuvyje.

VarisVaris• Varis kaupiasi kepenyse, kauluose, galvos smegenyse. Cu

dalyvauja kraujo gamyboje, fermentų oksidacijoje, audinių kvėpavimo, imuniniuose ir pigmentacijos procesuose.

• Cu mikroelementas, būtinas kraujo gamybai (be vario nepasisavinama geležis) ir fermentinei oksidacijai.

• Cu yra fermentuose: laktazėje, oksidazėje ir kituose. • Cu reikalingas augalams, dalyvauja fotosintezėje, padeda

pasisavinti azotą. • Didelės Cu koncentracijos yra pavojingos. Vario acetato,

karbonato, chlorido, sulfato pagrindu gaminami pesticidai.

ManganasManganas

• Manganas kaupiasi kauluose, kepenyse, skydliaukėje, hipofizėje. Jis dalyvauja kaulų formavimosi, imuniteto stiprinimo, audinių kvėpavimo procesuose. Aktyvina daugelį vitaminų, fermentų, hormonų.

• Mn yra mikroelementas, reikalingas kraujo gamybai. Jis skatina antikūnų susidarymą.

• Mn2+ aktyvuoja fermentus – kinazes, katalizuojančias fosforilinių grupių pernešimą iš ATF (adenozintrifosfato) į akceptoriaus molekules.

ManganasManganas• Manganas sudaro kompleksinius junginius su

nukleotidais.• Mn esti visuose augaluose ir gyvūnų

organizmuose. Augaluose jis skatina chlorofilo susidarymą ir didina augalo gebą sintetinti vitaminą C.

• Medicinoje vartojamas 0,01 – 0,1% KMnO4 tirpalas, pasižymintis dezinfekuojančiomis savybėmis.

• Mangano priemaiša gerina plieno kokybę, daro jį atsparų korozijai. Iš tokio plieno gaminami chirurginiai instrumentai.

CinkasCinkas• Cinkas kaupiasi kepenyse, prostatoje, tinklainėje. Jis įeina

į kai kurių audinių baltymų ir fermentų sudėtį, aktyvina hipofizės, skydliaukės, lytinius hormonus, dalyvauja kraujo gamyboje.

• Cinko yra kraujo fermente karboanhidrazėje, kuri greitina CO2 išsiskyrimą iš plaučių.

• Zn2+ sudaro kompleksinius junginius su nukleotidais. Jis aktyvuoja kai kuriuos fermentus, pvz., izonitrathidrogenazę, katalizuojančią β oksirūgščių oksidacinį dekarboksilinimą.

• Medicinoje vartojamas ZnO. Iš jo gaminami įvairūs tepalai odos ligoms gydyti.

• Trūkstant Zn vaikai lėčiau auga, krenta plaukai, sulėtėja lytinės funkcijos.

Kobaltas, cinkas, molibdenasKobaltas, cinkas, molibdenas• Kobaltas kaupiasi kepenyse, kraujyje, blužnyje,

skydliaukėje, kauluose, kiaušidėse, hipofizėje. Jis dalyvauja fermentų, skydliaukės hormono, vitamino B12, hemoglobino ir kt. sintezėje. Stimuliuoja kraujotaką, skydliaukės veiklą, reguliuoja angliavandenių apykaitą. Trūkstant kobalto, organizme vystosi mažakraujystė.

• Vitaminas B12 dar vadinamas cianokobalaminu, tai kofermentas būtinai reikalingas eritrocitų gamybai.

• Molibdenas kaupiasi kepenyse, inkstuose, anktiksčiuose, smegenų baltojoje dalyje, akių baltyme. Mo įeina į audinių baltymų bei kai kurių fermentų sudėtį, greitina augimą. Mo perteklius sukelia podagrą.

6paskaita.2012

Documents