2016 m. rugpjūčio 19 d. www.ukzinios.lt

Ukmergės kraštą garsinančių žmonių minėtini jubiliejai

Vla do Šlai to vie šo sios bib lio te kos Bib liog ra fi jos-

kraš to ty ros sky riaus inf.

7 p.

Tikėjimo versmėj 2016 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 16

Projektą remia

RugpjūtisSukako 245 metai, kai Vaitkuš-

kio kaime Ukmergės rajone 1771 m. rugpjūčio 16 d. gimė Juozapas Dominykas Kosakovskis, Abiejų Tautų Respublikos politinis ir ka-rinis veikėjas, pulkininkas iš Kosa-kovskių giminės. Dirbo Ukmergės teismo raštininku. Buvo išrinktas Ukmergės kariniu ir civiliniu admi-nistratoriumi. Mirė 1840 m.

***Sukanka 190 metų, kai Zamūšės

palivarke, Taujėnų valsčiuje, Ukmer-gės apskrityje 1826 m. rugpjūčio 19 d. (kitais duomenimis, gimęs 1829 m.) gimė Boleslovas Dluskis (Ja-blonovskis), gydytojas, dailininkas, 1863 m. sukilimo Lietuvoje veikėjas. Mirė 1905 m. gegužės (kitais duome-nimis – balandžio) 10 d. Krokuvoje.

***Sukanka 80 metų, kai Siesikuose

Ukmergės rajone 1936 m. rugpjūčio 24 d. gimė Danutė Kuliavienė, lite-ratė, Jonavos rajono poezijos klubo „Šaltinis“ narė, knygų autorė.

***Sukanka 85 metai, kai Vaigailių

kaime, Lygumų valsčiuje, Šiaulių apskrityje 1931 m. rugpjūčio 24 d. gimė Vytautas Vaineikis, politinis ka-linys, tremtinys. Sovietmečiu Ukmer-gės rajone Jogvilų kaime Vytauto ir Stanislavos Vaineikių sodyboje įreng-toje pogrindinėje spaustuvėje šilko-grafijos būdu buvo spausdinamas Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) laikraštis „Varpas“, atsišau-kimai bei kita pogrindžio literatūra. Mirė 1996 m. spalio 30 d. Palaidotas Jogvilų kapinaitėse.

***Sukanka 75 metai, kai Juknonių

kaime, Žemaitkiemio valsčiuje, Ukmergės apskrityje 1941 m. rug-pjūčio 25 d. gimė Juozas Pieškus, veterinarijos gydytojas, imunolo-gas, habilituotas daktaras.

***Sukanka 60 metų, kai Bagna-

polio kaime, Taujėnų apylinkėje, Ukmergės rajone 1956 m. rugpjū-čio 26 d. gimė Gražina Akelaitie-nė, lietuvių kalbininkė, daktarė.

***Sukanka 90 metų, kai Ukmer-

gėje 1926 m. rugpjūčio 28 d. gimė Stefanija Čepulienė, istorikė, habi-lituota humanitarinių mokslų dak-tarė, profesorė.

***Sukanka 95 metai, kai Želvoje

Ukmergės apskrityje 1921 m. rug-pjūčio 31 d. gimė Petras Pilka-Pil-kalnis, dainininkas, rašytojas, pu-blicistas, išeivijos veikėjas. Rašė pasakas, feljetonus, straipsnius Pilkalnio, Želvos, Pipo slapyvar-džiais. Prieš 40 metų, 1976 m. lie-pos 28 d., mirė Australijoje.

Rasa GRIŠKEVIČIENĖAntrus metus Vlado Šlaito vie-

šoji biblioteka, pakvietusi ukmer-giškius į Žolinės šventei skirtą puokščių parodą, virto spalvomis švytinčia, kvapais svaiginančia, moterų išradingumu ir kantrybe stebinančia gėlių karalija. Į ją ra-jono bibliotekininkės suvežė savo darželiuose ir soduose, laukuose,

Ukmergės politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva rajoną pa-puošė ne vienas atminimo kry-žius. Organizacijos narių rūpes-čiu statomi nauji ir atnaujinami seni kryžiai.

Vaidotė ŠANTARIENĖ Vienas iš neseniai rekonstruotųjų

– kryžius Daržų gatvėje. Čia, pasak LPKTS Ukmergės filialo pirminin-kės Aldonos Kalesnikienės, buvusia-me Vinco Justavičiaus name įreng-tame bunkeryje 1948 m. gruodžio 8 d. žuvo Didžiosios Kovos apygardos 5-ojo bataliono partizanai: kuopos vadas Edvardas Miliukas-Bijūnas, Stasys Našlėnas-Sakalas, Stasys Pa-riokas-Plechavičius. Jų atminimui pastatytas kryžius naujam gyveni-mui buvo prikeltas birželio 15 d.

„Dėl šio kryžiaus turėjome daug vargo, kol pavyko įtraukti į Kultūros paveldo registrą, ko ne-padarė savivaldybės darbuotojai, – pasakojo A. Kalesnikienė. – Tai padarėme mes patys. Rekonstruo-ti kryžių padėjo miesto seniūnija.“ Ji dėkinga ir Ukmergės gėlinin-kėms, kurios pasodino gėlių.

Filialo valdybos narių dėka taip pat restauruotas atminimo kryžius „Rezistencijos aukoms“ Vaižgan-to kapinėse. Jis irgi pašventintas birželio 15 dieną. Kryžius rekons-truotas savomis lėšomis.

„Buvo visai sunykęs ir sude-gintas atminimo kryžius Pivonijos šile, kur buvo užkasti išniekinti ir nužudyti partizanai ir kiti NKVD kankinti žmonės. Kryžius atstaty-tas ir pašventintas 2014 m. gegu-žės 17 d.“, – pasakojo pašnekovė.

Kryžių išdrožė ir pastatė skulpto-rius Andrius Zinkevičius. Pirmojo, kuris buvo sudegintas, autorius – jo

Tremtiniams ir partizanams – atminimo kryžiai

tėtis Rimantas Zinkevičius. Naują kryžių pašventino kunigas Rimantas Laniauskas. Anot jos, lėšų, įgyven-dinant projektus, skyrė Ukmergės savivaldybė ir Lietuvos politinių ka-linių ir tremtinių sąjunga.

Pastatytas naujas atminimo kry-žius „Negrįžusiems tremtiniams atminti“ Pašilės kapinėse. „Ten buvo senas, jau sunykęs kryžius. Naujas pašventintas 2015 m. bir-želio 13 dieną. Lėšų gavome pagal projektą iš savivaldybės, bet jų ne-užteko, tad padėjo rėmėjai: Kazys Grybauskas, Vytautas Juozapaitis, Andrius Kalesnikas. Labai gražiai kryžių papuošė mūsų gėlininkės“, – pasakojo filialo vadovė.

Rekonstruotas ir atminimo kry-žius Šešuolių seniūnijoje Kazi-mieravos kaime, partizanų žūties vietoje. Tautodailininko Prano Kaziūno sukurtas kryžius ir pa-minklinis akmuo jų atminimui buvo atidengti 2001 m. rugsėjį.

1946 m. sausio 22 d. šioje vieto-je kautynėse su NKVD kareiviais žuvo Didžiosios Kovos apygardos Alfonso Morkūno-Plieno ir Povi-lo Švelniko-Voldemaro būrių par-tizanai Antanas Čepas-Desantas, Vincas Dūda-Šermukšnis, Jonas Gedžiūnas-Erelis, Jonas Jastrems-kas-Gluosnis, Antanas Kalibatas-Perkūnas, Edvardas Kalibatas-Va-saris, Stanislovas Kalibatas-Jovaras,

Mykolas Majauskas-Žalgiris, Vla-das Mikalajūnas-Žaibas, Stasys Navikas-Bijūnas, Antanas Stepo-navičius-Viksva, Vladas Stepona-vičius-Lazdynas ir miško brolių gretose buvęs Frico slapyvardžiu pasivadinęs vokietis.

Jiems skirtas atnaujintas kryžius pašventintas 2014 m. rugsėjo 23 d. „Rekonstravom savo lėšomis, padėjo Šešuolių seniūnija, finan-sinę paramą suteikė A. Kalesni-kas, – sakė pašnekovė. – Rodyklę į tą atmintiną vietą išdrožė Veprių meistras Viktoras Žentelis.“

Anot jos, prie visų kryžių yra lentelės su užrašais. Jas be atlygio pagamino Algirdas Indrelė.

Pašilės kapinėse pernai pastatytas naujas atminimo kryžius, skirtas negrįžusiems tremtiniams. Gedimino Nemunaičio nuotr.

Žolinės puokštės papuošė ir maldos namus

pievose ar daržo lysvėse surinktus vasaros turtus.

Suskaičiavus bibliotekos mažo-joje galerijoje išrikiuotas puokš-tes, paaiškėjo, kad jų – lygiai 40. Kai moterys ėmė vardinti, kokias gėles, žalumynus į jas kompona-vo, suskaičiavome 90 skirtingų rūšių augalų.

Nukelta į 8 p.

Pabaisko Švč. Trejybės bažny-čia mini jubiliejų. Ta proga kraštie-čiai ir svečiai praėjusį sekmadienį buvo pakviesti į Bendrystės šventę.

Ji surengta, Pabaisko kaimo ben-druomenei įgyvendinant rajono sa-vivaldybės finansuotą projektą. Jo vadovė Pabaisko seniūnijos specia-listė Gina Pažiūrienė pasakojo, jog prieš 500 metų Pabaiske pastatyta pirmoji bažnyčia. Tuo metu atsta-tytai dabartinei šiemet – 180 metų.

Bendrystės šventėje sulaukta garbių svečių. Atvyko arkivys-kupas Lionginas Virbalas, kuris aukojo Šventas Mišias. Bažny-čios šventoriuje buvo iškilmingai pašventintas kryžius. Mišių metu giedojo Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios choras „Ave Verum“. Jo įkūrėjas – arkivyskupas L. Virba-

Bažnyčia mini jubiliejų

las, vadovas – Vydmantas Ruzgys. Šventė subūrė buvusius ir esamus

šio krašto gyventojus. Į renginį atvy-ko ir Seimo vadovė Loreta Grauži-nienė. Šventės dalyvių neišgąsdino netikėtai prapliupusi liūtis: surengto-je agapėje gardžiuotasi bendruome-nės suneštinėmis vaišėmis.

Visus pradžiugino Naisių vasa-ros teatro pasirodymas „Dainuos-ma mudu abudu“. G. Pažiūrienė ypač dėkinga atvykusiems artis-tams už tai, jog šie vaidino nemo-kamai. Džiaugiasi, jog nekainavo bendruomenei ir scena. Šventės metu bažnyčios šventoriuje eks-ponuota kraštietės menininkės Reginos Mackelienės fotografijų darbų paroda „Gimtinės akimir-kos“. Ją paruošti autorei padėjo jos sesuo Melanija Širvienė.

Bibliotekininkės Rima Vilčinskienė (kairėje) ir jos teta Dalia Tamošiūnienė.

2016 m. rugpjūčio 19 d.www.ukzinios.lt8 p. Tikėjimo versmėj

Žolinės puokštės papuošė ir maldos namus

Atkelta iš 7 p.Populiariausi Žolinės puokštėse

buvo įvairiaspalviai jurginai, krau-jažolės, citvarai, rudbekijos, šala-vijai, saulėgrąžos, aronijos, fliok-sai, levandos, šilokai, bazilikai.

Seserys Stanislava Orlova ir Janė Gedvylienė puokštes skynė gimtajame Šeimyniškių kaime Lyduokių seniūnijoje, buvusioje tėvų sodyboje. Prie diemedžio ša-kelių derėjo šermukšnių uogos ir porų sėklos, šalia aguonų, ramu-nių, kraujažolių, citvaro ir smidro puikiai jautėsi česnakų žiedynai. Laičių bibliotekininkė Vanda Vinckienė į savo puokštę „Žoliu-kė“ įpynė valerijoną, dobilą, asiū-klį, trauklapį, pelėžirnį, dilgynę ir dar 16 kitokių augalų. Į parodą ji atsivežė dvi savo skaitytojas – Danguolę Baublienę ir Jovitą Pa-kėnienę.

Danguolės puokštėje „Šimta-žiedė“ draugiškai susiglaudė rugio, kviečio, avižos varpos, linų sėme-nys ir „kantapliukai“ (kurpelės), o Jovita atsivežė 4 puokštes ir Žoli-nės vainiką. Jos puokštėse galėjai aptikti pelyną, raudonėlį ir mairū-ną, šeivamedį, notrelę, guboją.

Drauge su savo skaitytoja Biru-te Gelumbeckiene bendrą puokštę „Saulės nubučiuotosios“ kompo-navo šventupietė bibliotekininkė Genė Vaitkūnienė. Triaukštę puokš-tę jos sukūrė iš geltonų saulėgrąžų, saulenių, jurginų, kardelių, tagečių, chrizantemų ir kitokių žiedų, tarp jų įkurdino geltoną drugelį.

„Mano žolynėliai žydėti pra-dėjo – / Kokia man linksmybė, kas gal apsakyt?“ – taip savo Žo-linės puokštę pavadino Jakutiškių bibliotekos šeimininkė Liudvika Suchockienė. Suskynė ją žalumo-je ir gėlynuose skendinčioje savo sodyboje. Žadėjo pasidalinti su kolegėmis auginamų rožūnės, so-ruolės, sedulos, visterijos, „raganų

šluotos“, vienadienės ir kitų gėlių sėklomis. Siesikų ir Atkočių bibli-otekininkės Rima Vilčinskienė ir Dalia Tamošiūnienė, savo kūrinius pavadinusios „Žolynėlių sesėmis“, juos dabino laukiniais žirneliais.

Fantazija, išradingumu žavė-jo visi bibliotekos skyriai. Į savo puokštę, pavadintą „Saulė, sau-lė danguje, saulė, saulė vazoje, meilė – širdyje“ Vaikų literatūros skyrius įdėjo topinambą. Bibliogra-fijos-kraštotyros skyriaus moterys dalijosi „Vasaros dvelksmu“, kurį sukūrė iš katilėlių, plukių, šilokų, kermėkų, smidrų šakelių, putino uogų. Informacijos skyrius „Puokš-tę Marijai“ puošė jaukiai švytinčio-mis sidabrakrūmio šakelėmis.

Skaitytojų aptarnavimo sky-riaus „Blyksnyje“ tarp šiloko, bitkrėslės, saulėgrąžos žiedų slė-pėsi obuoliai, o Krikštėnų bibli-otekininkės Onutės Venclovienės puokštėse – rojaus obuoliukai. Obuolio, šermukšnio, putino uogų savo „Rugpjūčio spalvų taurei“ nepagailėjo Balelių bibliotekinin-kė Inga Petkuvienė. Į „Vasaros dovaną“ Varinės bibliotekininkė Aldona Vaitkevičienė įdėjo lobe-lijos, rykštenės, zundos šakelių.

Parodos iniciatorė, bibliotekos direktorės pavaduotoja Virginija Tylienė į parodą atgabeno šešias puokštes: „Paskraidyti išėjo jaus-mai“, „Rūkuose paklydusiai min-čiai“, „Nešukuotų panelių liūde-sys“ ir kitas, kuriose galėjai aptikti visą vasaros spalvų paletę, žiedų įvairovę – nuo pernai iš Paryžiaus parskraidintų jurginų, kitų svajonių sodo gražuolių iki krapų, smilgų ir česnakų, kuriuos nesunkiai supiršo į „Rudens melancholiją“.

Pasibaigus parodai, gėlių puokš-tės papuošė Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią bei Pa-baisko Švenčiausiosios Trejybės parapijos maldos namus.

Ukmergės politinių kalinių ir tremtinių skyriaus nariai įdomiai ir turiningai leidžia vasarą.

Neseniai dalyvavo sąskrydy-je „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje, Raseinių rajone. Jo ukmergiškiai nepraleidžia jau 26 metus. Kaip ir Ukmergės choras „Tremtinys“, kuriam, pasak LPKTS Ukmergės filialo valdybos narės Tamaros Reingardtienės, – 28 metai.

„Maironio apdainuotame Du-bysos slėnyje susitinkame ir buvę sąjungos nariai, Laisvės kovų da-lyviai, mūsų vaikai, anūkai, Lietu-vos, Latvijos, Estijos partizanų or-ganizacijų vadai, projekto „Misija Sibiras“ dalyviai, kitų visuomeni-nių organizacijų nariai, užsienio svečiai, – pasakojo ji. – Susirinkę prie Ariogalos Šv. arkangelo My-kolo bažnyčios, iškilmingai veda-mi Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių ir karinio pučiamųjų orkestro, su dainomis nusileidome į slėnį.“

Pakeltos trijų Baltijos šalių vė-liavos, nuskambėjo himnai. „Susi-kaupėme ramybės valandėlei. Šv. Mišias aukojo J. Em. Kauno arki-vyskupas metropolitas Lionginas Virbalas ir J. Em. arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. Sąskrydžio deglą, įžiebtą Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje nuo amžinosios ugnies, iš bėgikų rankų perėmė ir šventės aukurą uždegė LPKTS garbės pir-mininkas dr. Povilas Jakučionis“, – sakė T. Reingardtienė.

Šalies politinių kalinių ir trem-tinių chorai, tarp kurių – „Tremti-nys“, atliko dainų, skambėjo sve-čių sveikinimai. Šiemet šventėje dalyvavo ir dainininkas Edmun-das Kučinskas, grojo Regimantas Šilinskas, šoko tautinių šokių an-samblis „Vaiva“.

Įrengtame „bunkeryje“, anot ukmergiškės, buvo galima klau-sytis istorikų įžvalgų, susipažinti su partizanų ginkluote, apranga, spauda. Sąskrydžio dalyviams siūlyta apsilankyti filmų ir parodų palapinėje.

***Smagūs organizacijos narių

įspūdžiai ir iš viešnagės Šiaulių krašte, Naisiuose. Čia juos nuste-bino itin išpuoselėta aplinka. Iš sa-vanorės gidės keliautojai sužinojo, kaip per kelerius metus Naisiai vi-soje Lietuvoje pagarsėjo kaip blai-vybės, sveikos gyvensenos, baltiš-kos kultūros puoselėjimo simbolis.

„Naisiai turi profesionalų vasa-ros teatrą, festivalį visai šeimai, in-ternetinį radiją, baltiškų švenčių ci-klą. Čia teikiamos dvi nacionalinės literatūros premijos. Šioje žemėje gimė poetas Zigmas Gaidamavi-čius-Gėlė, kuriam likimas skyrė vos 18 metų. Bet jo vaikystės na-mai tapo literatūros muziejumi, o poetams skiriama jo vardo premi-ja. Poeto Gėlės premijos laureatai per 40 metų pasodino „Poetų par-ką“, į kurį veda skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurti vartai.

Ugnies aikštė, Baltų arena, Šventežeris, Alkos kalnas – vis-kas sukurta darbščių žmonių ran-komis. Šventežerio pakrantėje – skulptūrų kompleksas „Karališ-kųjų žalčių šeima“, sukurtas Vi-liaus Purono“, – pasakojo ukmer-giškė. Aplankyti Naisių krašto istorijos, Baltų dienų skulptūrų muziejai.

Apsilankė ir sakralinėje žemėje

Šiaulių „Rūtos“ fabrike turistų laukė edukacinė valanda ir muzie-jus. „Galėjom patys gaminti saldai-nius su įvairiais įdarais juodajame ir baltajame šokolade. Džiaugėmės kaip maži vaikai, ragaudami ir da-lindamiesi savo pagamintais gar-dėsiais“, – šypsosi pašnekovė.

Šiaulių politinių kalinių ir trem-tinių skyriaus organizuotos ekskur-sijos po Šiaulius metu lankytasi aukštabokštėje Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Ji pastatyta 1634 m. Tai vienas vertingiausių renesan-sinės architektūros paminklų Lie-tuvoje. Iki šių dienų išliko Zubo-vų rūmai, kuriuose dabar įsikūręs Šiaulių universiteto Menų fakulte-tas. Už jo žaliuoja Zubovų įpėdinių dovanotas miestui gražus parkas.

Vakarinėje Šiaulių dalyje, prie-šais dabartinę turgavietę, – smėlio kalva, vadinama Sukilėlių kalneliu. Čia 1863 m. buvo nužudyta vie-nuolika sukilėlių. Garsiosios Saulės laikrodžio aikštės akcentas – 21,8 m aukščio kolona su „Šaulio“ skulptū-ra. „Auksiniu berniuku“ vadinama skulptūra ir 12, 3, 6 valandų skaičiai grindinyje susieja tris Šiaulių sim-bolius: Saulę (nuo Saulės mūšio), šaulį, nuo kurio kildinamas miesto vardas, ir laiką, kada pirmą kartą miestas buvo paminėtas.

Viešnagė tęsėsi politinių kalinių ir tremtinių būstinėje. Ukmergės filialo pirmininkė Aldona Kales-nikienė pakvietė šiauliečius į mū-siškių renginį, vyksiantį Želvoje rugsėjo 17 d. „Kartu nuvykome į Ginkūnų kapines, kuriose laidojami ir politiniai kaliniai, tremtiniai. Jose yra paminklas, skirtas visiems ne-grįžusiems iš tremties. Pagerbėme ir mūsų valdybos nario Petro Juo-dikio, palaidoto šiose kapinėse, at-minimą“, – pasakojo valdybos narė.

Progos vėl išvysti unikalia sa-kraline vieta vadinamą Kryžių kalną ukmergiškiai nepraleido. Šis

kalnas – tai Jurgaičių piliakalnis. Kryžiai čia pradėti statyti po 1831 m. sukilimo. 1993 m. lankėsi ir mi-šias aukojo popiežius Jonas Paulius II. Prie kalno 2000 m. pastatytas pranciškonų vienuolynas. „Įspū-dinga vienuolyno Šv. Pranciškaus koplyčia, jos altorius – vaizdas į Kryžių kalną. Čia visa mūsų gru-pė nusifotografavome“, – dalijosi įspūdžiais T. Reingardtienė.

Šokolado fabrike.

Sąskrydyje „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje.

Pabaisko seniūnijoje Sukinių kaime į susitikimą pakviesti buvę ir esami kraštiečiai. Ir jauni, ir vy-resni sugrįžo į tėviškę pamatyti, kaip ji pasikeitusi, pasidalinti jau-nystės prisiminimais.

Šventė vyko buvusioje Jono Nemčenkos sodyboje. Jos daly-viai pasitikti su duona ir druska. Visiems teko pažymėti savo sody-bą Sukinių kaimo žemėlapyje.

Renginį vedusios Zita Jasio-nytė-Kuzmienė ir Jolanta Jat-kauskaitė-Verbickienė su humoru pažėrė prisiminimų iš mokyklinio gyvenimo, atskleidė jaunimo iš-daigas. Daug juoko sukėlė kaimo gyventojų vardų, pavardžių ir pra-vardžių kūrimo istorijos. Šventės dalyviai domėjosi kaimo metraš-čiu, pasakojo, kaip gyvena dabar, pasklidę po visą kraštą. Skambėjo dainos, sukosi poros, neapsieita be dovanų.

Pagerbta vyriausia susitikimo dalyvė – 94 metų Vanda Rinkevi-čienė, dabar gyvenanti su dukros Aldonos šeima Vaitkuškyje. Se-nolė sudainavo kaimo mėgstamą dainą. Pasveikinta gausiausiai į šventę atvykusi Petro Jasionio so-dybos šeima: dalyvavo net dvide-šimt jo vaikų, anūkų, proanūkių.

Sukiniuose suskambo kraštiečių juokas

Pačiai jauniausiai šventės dalyvei 2 metukų Rugilei Rinkevičiūtei įteiktas ūgio matuoklis – tai palin-kėjimas greitai augti.

„Pagerbti išėjusieji, kurie ne-sulaukė šio susitikimo. Uždegė-me atminimo žvakeles mirusiems tėvams, broliams, seserims. Ne vieno akyse pasirodė ašaros, Z. Jasionytei-Kuzmienei skaitant jos sukurtus žodžius Anapilin išėju-siai mamai. Nuoširdžiai dėkojo-me šventės vietos šeimininkams Juozui ir Marijonui Jasioniams už tai, kad jų rankomis sukalti stalai,

suolai, paruošta aplinka leido vi-siems pasijausti kaip namuose“, – renginio akimirkomis dalijosi Aldona Zita Kuzmienė.

Padėkota kaimo žiburį saugan-čioms pusseserėms Jadvygai ir Janinai. Organizatoriai dėkingi ir kitiems pagalbininkams: Aleksan-drui Sperskiui, Aldonai Jatkaus-kienei, Danutei Rinkevičienei, Ričardui Kuzmai. Taip pat – Pa-baisko seniūnijos specialistei Gi-nai Pažiūrienei už suteiktą paramą šventės priemonėmis ir prizais – knygomis.

Padėka susitikimo vietos šeimininkui Juozui Jasioniui.