AIŠKINAMASIS RAŠTAS

820415

820415

2

LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJAUS ADMINISTRACINIO PASTATO REKONSTRAVIMO, PRITAIKANT JĮ JŪRŲ GAMTOS IR JŪRINĖS KULTŪROS PAVELDO ATVIROS PRIEIGOS CENTRO VIEŠOSIOMS REIKMĖMS, ARCHITEKTŪRINĖS KONCEPCIJOS SUKŪRIMO PROJEKTAS

KODĖL? TRUMPAI APIE TAI, KODĖL TURĖTŲ BŪTI PASIRINKTAS BŪTENT ŠIS PROJEKTAS KODĖL ŠIS OBJEKTAS YRA SVARBUS?

Visų pirma svarbu yra tai, kad Lietuva – jūrinė valstybė ir jūrinės kultūros, istorijos ir perspektyvos puoselėjimas turėtų būti tarp prioritetinių sričių. Svarbu ir tai, kad tai nėra tik administracinis pastatas, bet ir viešąją funkciją atliekantis objektas, o tai jau liečia viešąjį interesą plačiąja prasme. Objekto vieta ir aplinka taip pat labai įpareigojanti ir jautri. Kuršių Nerija - UNESCO pasaulio kultūros paveldas ir išskirtinis gamtos kūrinys. Todėl labai svarbu įvertinti, kad šis projektas yra išskirtinis ir jam turi būti skirtas itin atsargus architektūrinis dėmesys ir sprendinių kokybė.

KODĖL IŠPLĖSTA PROGRAMA? Projekto idėjai – krūviui sustiprinti, siūloma galimybė programą papildyti keliais

punktais, ir taip dar labiau priartėti prie pasaulinių analogiškų objektų pavyzdžių. Šiandien, kai skaitmeninės technologijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, jos tampa neatsiejamos ir nuo bibliotekų, kuriuose karaliauja tikra - spausdinta knyga. Labai svarbu išnaudoti skaitmeninių technologijų privalumus ir įsileisti jas į viešosios prieigos centrą - skaityklą, biblioteką, saugyklas. Taip galėtume apibendrinti ir įvardinti šį reiškinį kaip MEDIATEKA. Suskaitmeninti fondų lobynai, ypač vizualinė informacija, taptų lengvai prieinama lankytojams, mokslininkams, studentams. Sustiprinti objekto turiniui, centro programą galima papildyti mokslininkų ar studentų individualiomis darbo vietomis. Čia jie galėtų mokytis ar dirbti mokslinį darbą, naudodamiesi saugyklomis ir kita archyvine informacija. Taip būtų populiarinamas mokslas - jis būtų matomas ir prieinamas centro lankytojams, formuotųsi betarpiškas ryšys tarp specialistų ir mėgėjų. Labiausiai tai aktualu jaunimui, kuris ieško savęs skirtingose srityse - tai galėtų juos įkvėpti pasinerti į jūrų gelmių tyrinėjimo pasaulį.

KODĖL NUSPRĘSTA GRIAUTI DIDELĘ DALĮ ESAMO PASTATO?

Po išsamios esamo pastato struktūros nagrinėjimo ir atidaus lyginimo su naujojo objekto programa nuspręsta siūlyti nugriauti viršutinius pastato aukštus. Taip nuspręsta dėl esamo pastato struktūros komplikuotumo, ji nebūtų lanksčiai pritaikoma naujajai funkcijai. Skirtingos altitudės, siauri koridoriai apsunkina pastato pritaikymą šiandieninėms normoms ir įvarių poreikių žmonėms, pilnavertiškai komfortabiliam pastato naudojimui. Pastatą būtų sunku paversti tvariu, ekonomiškai eksploatuojamu objektu. Paliekamos kai kurios laikančios rūsio sienos, prie kurių bus taikomasi naujoje pastato struktūroje. Pastato pamatai išsaugomi.

KODĖL TOKIA ARCHITEKTŪRINĖ IŠRAIŠKA?

Labai svarbu, kad architektūrinė išraiška atlieptų pastato funkcijai, todėl pasirinktos dvi išraiškos priemonės – plastinė ir geometrinė (viešajai ir administracinei funkcijai). Tai gamtiškų ir struktualizuotų formų sinergija – visai taip kaip moksle, kai racionalus protas nagrinėja įmantrias jūrų gelmių paslaptis. Vadovaujamasi detaliojo plano pastabomis dėl suskaidymo tūriais, naudojamas natūralus medžiagiškumas.

820415

3

KODĖL PASIRINKTA TOKIA FUNKCINĖ SCHEMA?

Gerai objekto struktūrai sukurti svarbus atskirų funkcijų išsidėstymas ir jų tarpusavio santykis bei ryšys su aplinka. Ypač pastatuose, kur persipina kelios skirtingos funkcijos. Šis pastatas suprojektuotas taip, kad skirtingos jo funkcijos turi labai tamprų tarpusavio ryši, bet gali funkcionuoti visiškai autonomiškai. Kuriama statmena ašis Prieplauka - Pastatas, pagrindiniam pėsčiųjų traktui Perkėla - Jūrų muziejus - Delfinariumas. Čia numatoma viešoji erdvė su traukos elementais į objektą. Arčiausiai numatoma viešoji pastato dalis - viešosios prieigos centras su saugyklomis, antrame plane - administracija. Ūkinės ir techninės platalpos projektuojamos toliausiai, čia svarbus ryšys su parkingu (vieta pagal detalųjį planą).

KODĖL TIEK DĖMSIO VIEŠAJAI ERDVEI?

Šiandien kuriama visuomeninė architektūra yra neatsiejama nuo viešųjų erdvių. Kiekvienas naujas pastatas, kiekvienas rekonstruojamas objektas turi darniai jungtis į viešųjų erdvių tinklą, ar jį papildyti. Tik taip galima įprasminti kokybišką architektūrą, sukurti pridėtinę vertę, tenkinti visuomeninio intereso klausimus. Todėl šiame projekte itin daug dėmsio viešajai erdvei. Sudeliojami reikalingi akcentai, kuriantys trauką su objektu. Objekto kontekstas ledžia puikiai išnaudoti vandenį - Kuršių marias. Reikalinga kurti ryšius: vizualinį - orientuoti pagrindinius apžvalgos taškus iš pastato į marias ir į marių pusę eksponuoti geriausius rakursus; funkcinį - plėtoti krantinę, įjungtą į pastato viešųjų erdvių schemą, intensyvinti vandens transportą iki objekto. Pasiūlyme svarstoma alternatyvi galimybė išplėtoti priešais pastatą esamą prieplauką, ateityje ją papildant lauko eksponatais, žmonių susirinkimo vietomis, atvykimo-išvykimo zona.

KODĖL ALTERNATYVI ENERGIJA? Šiuolaikinių naujų pastatų projektavimas, kaip ir rekonstravimas, neapsiriboja

momentiniais statybos ar įrengimo klausimais. Kuo toliau, tuo labiau žiūrima į perspektyvą ir skaičiuojamos ne tik eksploatacijos išlaidas, bet iš poveikis aplinkai, o tai itin aktualu ir tematiška šiam objektui - žaliosios energetikos sprendinius priimti įpareigoja ir pats kontekstas – UNESCO saugoma Kuršių Nerija. Siūlomi sprendiniai užtikrins ekonomišką ir tvarų, aplinkai draugišką pastato gyvavimą.

820415

4

BENDRIEJI STATINIO RODIKLIAI BENDRAS PASTATO PLOTAS 2244.8m² PAGRINDINIS PLOTAS 1195,78m² PAGALBINIS PLOTAS 1049,18m² COKOLINIO AUKŠTO PLOTAS 1434,4m² PIRMO AUKŠTO PLOTAS 519,28m² ANTRO AUKŠTO PLOTAS 291,28m² UŽSTATYMO PLOTAS 1625,0m² PASTATO TŪRIS 8911,5m³ AUTOMOBILIŲ PARKAVIMO VIETŲ 31vnt.

820415

5

PROJEKTO IDĖJA

TIKSLAS Lietuva - jūrinė valstybė. Tai lyg ir savaime suprantama, bet ar tam skiriama pakankamai dėmesio? Turbūt ne. Todėl labai svarbu suprasti, kad tai ne tik mūsų istorija, bet ir kultūra, ekonomika, mokslas. Šis objektas ir galėtų atsakyti į daugelį aktualių klausimų, bei populiarinti domėjimąsi jūrų tema, kultūra, praeitimi ir ateities galimybėmis. Projekto tikslas yra sukurti objektą, kuris savo turiniu ir kokybe ne tik nenusileistų pasauliniams analogams, bet ir pranoktų juos. Objektas turėtų tapti pavyzdžiu, kaip mokslas tampa prieinamas visuomenei, kaip valstybinė institucija įsileidžia visus besidominčius, o nesidominčius kviestų susidomėti. Informacijos perteikimas turėtų būti šiuolaikiškas, modernus. Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas viešajai funkcijai, o administracijos darbuotojai galėtų komfortabiliai dirbti savo svarbų ir įdomų darbą ergonomiškoje aplinkoje.

SVARBUMAS. PASITINKA IR IŠLYDI Objekto vieta ir aplinka labai įpareigojanti ir jautri. Kuršių Nerija - UNESCO pasaulio kultūros paveldas ir išskitrinis gamtos kūrinys. Bet svarbiausia, kad Kopgalis - tai savotiški Lietuvos jūrų vartai - čia atplaukia ir išplaukia laivai, čia sutinkama ir išlydima. Sakoma - sutinka pagal rūbą, išlydi pagal vidų. Jūrų muziejaus administracija ir viešosios priegos centras turėtų būti išskirtinės architektūros ir įdomaus turinio visuma.

820415

6

EKSPOZIJA VIDUS - IŠORĖ Vienas svarbiausių tikslų - padaryti objektą patrauklų, atvirą ir įdomų visiems. Netgi nepaisant centro darbo valandų. Todėl svarbu sudėlioti akcentus taip, kad žmogus, einantis pro šalį ar atėjęs iki objekto, susidomėtų ir žengtų į vidų, kur slepiasi jūrų gelmių paslaptys. Norint pasiekti tai, reikėtų turiningiems fondų archyvams būti pastebimiems iš išorės, tai galima pasiekti įkuriant lauko ekspoziciją ar fondus padatyri apžiūrimus pro įstiklintas dalis. Siūloma išplėsti ir bibliotekos (mediatekos) su skaitykla programą - papildyti ją būtinais šiuolaikines tendencijas atitinkančiais elementais.

PRINCIPAS. PASLAPTIS SLYPI GILIAI Jūra savo paslaptį slepia gelmėse, tai ir yra įdomiausia - juk traukia tai, kas sunkiai pasiekiama. Sustiprinti smalsumui, viešosios prieigos centro saugyklas projektuoti rūsyje būtų savotiška aliuzija į nerimą gylyn - lankytojas leisdamasis į rūsį gali pasijausti tarsi nerdamas į paslaptingą ir įdomų vandenų pasaulį.

PAŽINTIS. MOKSLAS, STUDIJOS. Sustiprinti objekto turiniui centro programą galima papildyti mokslininkų ar studentų darbo vietomis. Čia jie galėtų mokytis ar dirbti mokslinį darbą individualiose darbo vietose, naudodamiesi saugyklomis ir kita archyvine informacija. Taip būtų populiarinamas mokslas - jis būtų matomas ir prieinamas centro lankytojams, formuotųsi betarpiškas ryšys tarp specialistų ir mėgėjų. Labiausiai tai aktualu jaunimui, kuris ieško savęs skirtingose srityse - tai galėtų juos įkvėpti pasinerti į jūrų gelmių pasaulį.

RYŠYS SU VANDENIU Jūrų tema, savaime suprantama, turi neatsiejamą semantinį ryšį su vandeniu. Objekto kontekstas ledžia puikiai išnaudoti vandenį - Kuršių marias. Reikalinga kurti ryšį: vizualinį - orientuoti pagrindinius apžvalgos taškus iš pastato į marias ir į marių pusę eksponuoti geriausius rakursus; funkcinį - plėtoti krantinę, įjungtą į pastato viešųjų erdvių schemą, intensyvinti vandens trasportą iki objekto.

MEDIATEKA Šiandien, kai skaitmeninės technologijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, jos tampa neatsiejamos ir nuo bibliotekų, kuriuose karaliauja tikra - spausdinta knyga. Labai svarbu išnaudoti skaitmeninių technologijų privalumus ir įsileisti jas į viešosios prieigos centrą - skaityklą, biblioteką, saugyklas. Taip galėtume apibendrinti ir įvardinti šį reiškinį kaip MEDIATEKA. Suskaitmeninti fondų lobynai, ypač vizualinė informacija, taptų lengvai prieinama lankytojams, mokslininkams, studentams.

IDĖJA. SIMBOLIKA Kuršių marių žvejai vėjui, priklausomai nuo pūtimo krypties, buvo suteikę vardus. Šiame projekte jais ir naudosimės, šiaurė - ŽIEMELIS, rytai - ŽEMINIS, pietūs - PIETVIS, vakarai - VAKARIS. Ši simbolika atsispindės ir pastato fasadų apdailoje - kiekviena iš šalių turi savo simbolį iš dviejų trikampių. Trikampiai naudojami lateralinėje ženklinimo sistemoje krypčių ženklinimui.

820415

7

FUNKCIJA

PROGRAMA Pastatui suprojektuoti remiamasi konkursine programa - užduodami. Išlaikomi orientaciniai patalpų plotai. Kuriama viešoji erdvė. Programa papildoma kai kuriais koncepcijai išpildyti reikalingais punktais.

FUNKCIJŲ IŠSIDĖSTYMAS Gerai objekto struktūrai sukurti svarbus atskitrų funkcijų išsidėstymas ir jų tarpusavio santykis bei ryšys su aplinka. Kuriama statmena ašis Prieplauka - Pastatas, pagrindiniam pėsčiųjų traktui Perkėla - Jūrų muziejus - Delfinariumas. Čia numatoma viešoji erdvė su traukos elementais į objektą. Arčiausiai numatoma viešoji pastato dalis - viešosios prieigos centras su saugyklomis, antrame plane - administracija. Ūkinės ir techninės platalpos projektuojamos toliausiai, čia svarbus ryšys su parkingu (vieta pagal detalųjį planą).

PASTATO FUNKCINĖ SCHEMA

820415

8

SPRENDINIAI, PASTATO TŪRIS, ARCHITEKTŪRA

ESAMA SITUACIJA Sklype stovi dviejų aukštų administracinis pastatas su rūsiu. Nuo pagrindinės pėsčiųjų arterijos galima patekti trinkelėmis grįstu takeliu, su automobiliu galima privažiuoti prie pastato šiaurinės pusės. Priešais pastatą, ant Kuršių marių kranto - esama prieplauka.

GRIOVIMAS Nugriaunama projektuojamo namo viršutinių aukštų dalis. Taip nuspręsta dėl esamo pastato struktūros komplikuotumo. Skirtingos altitudės, siauri koridoriai apsunkina pastato pritaikymą šiandieninėms normoms ir įvarių poreikių žmonėms. Pastatą būtų sunku paversti tvariu, ekonomiškai eksploatuojamu. Paliekamos kai kurios laikančios rūsio sienos, prie kurių bus taikomasi naujoje pastato struktūroje. Pastato pamatai išsaugomi.

PASTATO LYGIAI Esamas pastatas yra su peraukštėjimu - yra du lygiai. Rytinio ir vakarinio korpuso altitudės skiriasi apie metrą, todėl, prisitaikant prie esamos situacijos, naujojo pastato nulinis lygis iškeliamas iki esamos aukštesnės dalies, parkingas dar papildomai įleidžiamas į žemę, prisitaikant prie rūsio lygio.

FORMA Sklypo reljefas sukeliamas iki naujojo pastato nulio pietrytinėje dalyje, taip užtikrinamas skladus patekimas į pastatą ir plastiškai formuojasi pastato ir aplinkos santykis, nuo šios vietos šiaurės kryptimi reljefas leidžiamas iki parkingo lygio - taip rūsio aukšte galės atsirati patalpos su natūraliu pašvietimu. Skirtinguose plokštumos kampuose ji atkeliama - taip formuojasi tūris viešosios prieigos centrui ir amfiteatras, orientuotas į Marių pusę.

820415

9

ADMINISTRACIJOS KORPUSAS Į jau susiformavusį stilobatą su reljefu projektuojamas administracinio korpuso tūris - jo pirmo aukšto altitudė sutampa su pastato nuliu. Paliekamas atsitraukimas nuo administracijo korpuso fasadų, taip atsiskiria tūriai. Projektuojamos stoginės virš įgilito parkingo, taip automobilius pašalinant iš pagrindinių apžvalgos taškų.

PAGRINDINIAI PATEKIMAI Į PASTATĄ Projektuojami du patekimai į pastatą - vienas į viešosios prieigos centrą, kitas, atskiras, į administracijos korpusą. Įėjimai išryškinami įpjaunant tūrius. Numatomas tiltukas per įgilitą parkingą patekimui iš vakarinės pusės, bei lankytojams iš Jūrų muziejaus.

TŪRIS. STOGAS - VIEŠA ERDVĖ Taip susiformuoja pastato tūris - stilobatas su atkeltais kampais, minkštai įtraukdamas reljefą ir administracijos korpuso tūris. Žiūrint į pastatą nuo marių pusės aiškiai formuojasi trys lygiai - terasos, sukurdamos daugiaplaniškumą. Projektuojama aukšiausia pastato altitudė sutampa su senojo pastato viršaus altitude. Pastato priegos formuojasi kaip aikštė. Čia projektuojami stoglangiai ekspozicijai vidus - išorė. Amfiteatrinėje dalyje numatomi suoai orientuoti į marių pusę.

SKLYPAS, PRIEPLAUKA Rekonstruojamo pastato sprendiniai apjungiami sklypo sutvarkymo elementais. Projektuojami takai, apželdinimas. Siūloma perspektyvinė krantinės išvystymo vizija. Čia numatoma krantinė - viešoji erdvė, kur galima būtų stebėti praplaukiančius plavus. Ateityje būtų galima rengti lauko ekspoziciją. Sklype projektuojami mažosios architektūros elementai.

820415

10

FASADAI Kadangi pastato architektūra yra išraiškinga, nuspręsta laikyris lakoniško medžiagiškumo, duoklę atiduodant formai. Apdailai naudojamos natūralios ir patvarios medžiagos – akmuo, medis, tai dera ir prie esamos Kopgalio forto ir senųjų žvejų sodybų architektūros. Pastato tematikai sustiprinti fasadai pagal pasaulio šalis perforuojami skirtingais simboliais - tai vėjų ženklinimas - trikampiai naudojami lateralinėje ženklinimo sistemoje krypčių ženklinimui: šiaurė - ŽIEMELIS, rytai - ŽEMINIS, pietūs - PIETVIS, vakarai - VAKARIS. Kiekviena iš šalių turi savo simbolį iš dviejų trikampių. Vertikalus fasado sudalinimas taip pat apsaudgo administracijos patalpas nuo perkaitimo, fasado elementai kuria žaliuzi efektą.

INTERJERAS

Pastato vidaus vizija – kuo šviesesnės ir laisvesnės, turiniu o ne dekoru turtingos erdvės. Vyrauja lakoniška medžiagų paletė, daug dėmesio šviesai, ergonomikai. Viešosios prieigos centro akcentas yra skaitykla-amfiteatras. Tai struktūra apjungianti kelias funkcijas, o svarbiausia – domėtis literatūra galima žiūrint š laivininkystės gyvenimą pro milžinišką vitriną į Kuršių marias. Interjere naudojamos patvarios, visuomeniniams pastatams tinkamos medžiagos – akuo, medis. Administracijos konferencijų salėje projektuojamos saugomi senojo pastatp elementai – vitražai, gobelenas. Taip su jais galės susipažinti visi svečiai.

820415

11

STATINIO KONSTRUKCIJOS Rekonstruojamo pastato cokolinio aukšto konstrukcinę schemą sudaro dalis

išsaugomų laikančių mūrinių sienų ir naujos monolitinės sienos, kurios bendrai/kartu laiko monolitinio gelžbetonio perdenginį. Administracinio pastato laikanti konstrukcija projektuojama nauja, ji yra sudaryta iš monolitinio gelžbetonio standumo branduolio, esančio pastato centre, su nekarpytų plieninių sijų denginiu. Antžeminėje dalyje eksploatuojamo stogo – terasos denginys – monolitinio gelžbetonio su kesonine perdanga, dengiančia bibliotekos erdvę.

820415

12

INŽINERINIAI SPRENDINIAI, TVARI ARCHITEKTŪRA

Projetuojamam pastatui siūlomi esminiai tvarios, energetiškai taupios ir draugiškos aplinkai architektūros bei inžinerijos sprendiniai. Siūloma rinkti vandenį sklypo laistymui ir WC, saulės energijos surinkimas galėtų padengti sklypo ir pastato fasadų apšvietimo poreikius. Projektuojamos vertikalios medinės žaliuzės užtikrina, kad administracijos patalpos neperkais. Pats efektyviausias ir naudingiausias šildymas šiuo atveju - geoterminis. Projektuojamas išmanusis vedinimas, reaguojantis į žmonių skaičių, su rekuperatoriais užtikrins taupų ir komfortabilų patalpų mikroklimatą. Pastato inžinerinėms sistemoms kontroliuoti numatoma centrinė pastato valdymo sistema. Šie sprendiniai užtikrintų, kad pastatas būtų sertifikuotas A energetine klase, bei atitiktų aukščiausius tarptautiniams poveikio palinkai standartus.

ŠILDYMAS Pastato šilumos tiekimui racionaliausia priemonė būtų geoterminių šilumos

siurblių sistema, kuri aprūpintų 100% pastato poreikio. Lyginant su elektriniu šildymu geoterminiai šilumos siurbliai vidutiniškai 3,5 karto sumažina išlaidas šildymui. Ši sistema bus skirta ir karšto vandens ruošimui. Sumontavus geoterminius gręžinius, juos bus galima panaudoti visų patalpų vėsinimui be papildomos įrangos ir su minimaliomis energijos sąnaudomis (pasyvus vėsinimas) Vidaus šildymo prietaisai numatomi – ventiliatoriniai konvektoriai, kurie puikiai dera su geoterminių šilumos siurblių sistema - atliks ir patalpų kondicionavimo bei šviežio oro paskirstymo funkciją. Kiekvienos patalpos temperatūros reguliavimas pagal individualius termostatus.

820415

13

VĖDINIMAS Vėdinimui numatoma centralizuota rekuperacinė sistema, su patalpų CO2 koncentracijos davikliais – kintamas oro kiekis tiksliai pagal poreikį. Tokių būdu energijos sąnaudos susijusios su vėdinimų sumažėja ~ 30%, tačiau neišbranginama dėka vienos centralizuotos sistemos. Vėdinimo agregatai komplektuojami su rotaciniai rekuperatoriais kurių šilumos grąžinimo efektyvumas viršytų 85%. Oro paskirstymui panaudojami ventiliatoriniai konvektoriai, todėl dvigubai sumažės oro paskirstymo difuzorių.

ORO KONDICIONAVIMAS (VĖSINIMAS)

Patalpų kondicionavimui būtų panaudojama gręžinių energija, t.y. kondicionuojama natūraliu būdu, nenaudojant šilumos siurblių energijos. Tokios sistemos privalumui, tai kad elektros sąnaudos viso pastato kondicionavimui neviršys 300 W, kai tradiciniu būdu vidutiniškai prireiks 8000 W galios. Naudojant tokį pasyvaus vėsinimo būdą būtų atšildomas per žiemą „išnaudotas “gręžinys, todėl šildymui skirti šilumos siurbliai žiemą veiks efektyviau

SAULĖS ENERGIJOS PANAUDOJIMAS

Saulės energijos panaudojimas šiam projektui racionaliausia būtų elektros energijos gamybai (fotovoltiniai saulės kolektoriai). Nors ši priemonė nėra greitai finansiškai atsiperkanti investicija, jų sumontavimas fasadinėje pusėje būtų strategiškai perspektyvus sprendimas. Svečiams, lankytojams toks pastatas asocijuosis su ekologiškais, energiją taupančiais sprendimais, todėl pastatas įgaus gerokai didesnę pridėtinę vertę. Racionaliausia būtų sumontuoti 15-20 m2 ploto kolektorius, kurių energijos pilnai pakaktų pvz. teritorijos ar paties pastato apšvietimui nakties metu.

LIETAUS VANDENS PANAUDOJIMAS

Kompleksiškai įdiegus lietaus vandens panaudojimo sistemą (surinkimą nuo stogų), nemokamą vandenį galima būtų panaudoti buitinėms reikmėms ar teritorijos laistymui. Tokie kompleksiniai sprendimai neženkliai pabrangintų pastato statybas, tačiau pastatas taptų unikaliu racionalaus gamtos išteklių tausojimo pavydžių.

PROCESŲ VALDYMAS IR AUTOMATIZACIJA

Visos pastate esamos inžinerinės sistemos sujungiamos į vieną intelektualią sistemą – PVS (Pastato valdymo sistema). Numatomas automatizuotas sistemų valdymas panaudojant laisvai programuojamus valdiklius, sujungtus į vieną bendrą tinklą. Kiekvienai vėdinimo sistemai numatomas vienas valdymo skydas su laisvai programuojamu valdikliu ir reikiamu išplėtimo modulių kiekiu. Numatomas automatizuotas šilumos mazgo valdymas panaudojant laisvai programuojamą valdiklį, sujungtą į vieną bendrą tinklą su vėdinimo sistemų valdikliais. Numatomas nuotolinis kondicionierių (arba ventiliatorinių konvektorių) valdymas (priklausomai nuo parinktų kondcionierių nuotolinio valdymo galimybių): kondicionierių įjungimas/išjungimas ir ekonominio režimo įjungimas/išjungimas. Tai pat numatomas veikimo ir aliarmų signalų surinkimas iš kondicionierių ir signalų perdavimas į PVS kompiuterį. Numatomas automatizuotas gesinimo stoties valdymas. Siekiant užtikrinti sistemų veikimo patikimumą, bus projektuojama relinė sistemos valdymo automatika, valdiklius panaudojant tik sistemos parametrų ir būsenų nuskaitymui ir vizualizacijai per PVS kompiuterį. Numatomas vietinis, nuotolinis ir automatinis sistemų įrangos valdymas. Numatoma rankiniu ir automatiniu būdu valdyti teritorijos bei bendrųjų patalpų apšvietimą. Teritorijos apšvietimas valdomas iš apšvietimo valdymo spintos ir PVS kompiuterio. Bendrųjų patalpų ir garažų apšvietimas valdomas iš valdymo pulto, montuojamo apsaugos poste ir PVS kompiuterio. Automatiniu

820415

14

būdu teritorijos ir bendrųjų patalpų apšvietimas valdomas grupėmis pagal atskiras laiko programas ir/arba pagal lauko apšviestumą. Numatomas distancinis komercinių ir kontrolinių elektros, vandens bei šilumos skaitiklių momentinių bei integruojamųjų rodmenų nuskaitymas ir duomenų siuntimas į PVS kompiuterį ir eksportavimas į Užsakovo duomenų bazę. Automatizuojamų sistemų vizualizacijai reikalingų duomenų kaupimui bei perdavimui numatomas vienas serveris, montuojamas projekte numatytoje vietoje. Serveris su laisvai programuojamais valdikliais jungiamas į vieną bendrą tinklą. Serveryje kaupiami apskaitos prietaisų rodmenys ir archyvuojami sistemų aliarmai.

820415

15

LOGOTIPAS

NAUJAS LOGOTIPAS Kartu su pastatu (įstaiga) turėtu atsinaujinti ir firminis stilius. Siūlomas atnaujintas logotipas, kuris būtų ir ant sklype numatyto stendo ir prie pagrindinių įęjimų į pastatą.

820415

16

820415

17

820415

18

820415

19

820415

20