9 tema. Civilinių teisių įgyvendinimas

ir gynimas

Civilinių teisių įgyvendinimas

Civilinių teisių įgyvendinimas gali pasireikšti:

- veikiant pačiam, - reikalaujant veikimo iš kitų, - imantis priemonių ginti ir saugoti savo

teisę.

Civilinių teisių įgyvendinimas

CK 1.137 straipsnis. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas

1. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą.

Subjektinių civilinių teisių įgyvendinimo ribos

1.2 straipsnis. Civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai

1. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais.

Subjektinių civilinių teisių įgyvendinimo ribos

1.137 straipsnis. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas

2. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.3. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

Subjektinių civilinių teisių įgyvendinimo ribos

4. Civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus riboti konkurenciją ar piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje.

Plačiau žr. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą

5. Civilines teises saugo įstatymai, išskyrus atvejus, kada šios teisės įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams.

Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.

Draudimo piktnaudžiauti savo teise principo pažeidimo padariniai

Civilinių teisių įgyvendinimasCK 1.137 straipsnis. Civilinių teisių

įgyvendinimas ir pareigų vykdymas6. Atsisakymas įgyvendinti civilinę

subjektinę teisę nepanaikina šios teisės, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Tačiau: ieškinio senatis, įgyjamoji senatis ir kai kurie kiti nuosavybės teisės įgijimo būdai, specialios įstatymų nuostatos (pvz., PŽĮ 47 str. 2 d.), etc.

Civilinių teisių gynimas

Civilinių teisių gynimas

CK 1.137 straipsnis. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas

1. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą.

Civilinių teisių gynimas

Civilinių teisių gynybos formos

jurisdikcinė nejurisdikcinė

Savigyna

Visuose šiuolaikinėse teisės sistemose yra pripažinta viena: kad kreditorius tais atvejais, kai skolininkas nevykdo prievolės, negali tiesiogiai taikyti savigynos.

Pvz., pardavėjas negali tiesiog atimti prekes iš pirkėjo, kuris nesumokėjo už jas pinigų ir pan.

Savigyna – tai asmens veiksmai, kuriais jis teisėtai priverstinai įgyvendina savo teisę, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų. Tačiau asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai ar be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą.

6.253 straipsnis. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės

Savigynos taikymo sąlygos

Panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik šio kodekso numatytais atvejais.

Savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų.

Naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų.1.139 straipsnis.

4.34 straipsnis. Valdymo gynimas1. Kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą.

4.35 straipsnis. Valdymo pažeidimas1. Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą. Valdymo pažeidimas gali pasireikšti grasinimais, sukeliančiais realų pavojų valdymui.2. Valdymo pažeidimu nelaikomi veiksmai, formaliai atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius, jeigu asmuo, kuris nurodytas kaip valdymo pažeidėjas, įrodo, kad būtent iš jo ir neteisėtai atsirado pareiškėjo valdymas.

Daikto sulaikymas - teisių ir interesų apsaugos priemonė priemonė

Kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas.

Sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas.

Kiti įstatymai gali nustatyti kitokias daikto sulaikymo taisykles, nei CK.4.229 straipsnis.

Specialiosios daikto sulaikymą reglamentuojančios normos

Jeigu užsakovas nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą arba kitokią sutarties šalių sutartą sumą, rangovas turi teisę išieškoti jam pagal sutartį priklausančias sumas už atliktą darbą iš užsakovui priklausančių įrenginių, likusių medžiagų ir kito užsakovui priklausančio turto, kol užsakovas visiškai su juo neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darbų rezultatą tol, kol užsakovas tinkamai neįvykdys savo prievolės.

4.656 str.

Jeigu su administratoriumi laiku neatsiskaitoma, jis turi teisę iš naudos gavėjui grąžintinų lėšų pasilikti sau sumą, kaip užmokestį už atliktas administravimo paslaugas, arba, kol bus su juo atsiskaityta, turi teisę sulaikyti turtą.

4.238 str.

2.161 straipsnis. Sulaikymo teisė1. Prekybos agentas turi teisę sulaikyti turimus atstovaujamojo daiktus ir teises į tuos daiktus patvirtinančius dokumentus tol, kol atstovaujamasis su juo atsiskaitys.2. Atsisakymas nuo sulaikymo teisės negalioja.

Prievolės vykdymo sustabdymas - teisių ir interesų apsaugos (užtikrinimo) priemonė

6.46 straipsnis. Prievolės vykdymo sustabdymas

1. Skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, jeigu jis turi pakankamą ir protingą pagrindą abejoti, ar asmuo, kuriam turi būti įvykdyta prievolė, turi teisę priimti jos įvykdymą, ir skolininko reikalavimu šis asmuo nepateikia reikiamų reikalavimo teisės buvimo įrodymų.

Civilinių teisių gynimo būdaiCivilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais:1) pripažindamas tas teises;2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį;3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys);4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra;5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį;6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius);7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais;8) kitais įstatymų numatytais būdais.1.138 straipsnis. Civilinių teisių gynimas

Kiti civiliniai teisių gynimo būdai

4.98 straipsnis. Nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu

Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

6.66 straipsnis. Kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana)

1. Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Ieškinį dėl nepilnamečio ar riboto veiksnumo asmens sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti neveiksnaus asmens atstovai ir prokuroras.

Ieškinį dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu gali paduoti juridinio asmens dalyvis ar valdymo organai, taip pat prokuroras, gindamas viešą interesą.

Santuoka, sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, gali būti pripažinta negaliojančia pagal vieno iš sutuoktinių arba prokuroro ieškinį.

Ieškininė gynyba - nesikišimo į privačius santykius principo išraiška

Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys

1. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

2. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. 6.245 straipsnis.

Sutartinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti sutarties neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu patirtus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

Civilinės teisinės atsakomybės bruožas - turtinis pobūdis.

Civilinė atsakomybė – sankcija už įstatymu saugomos civilinės subjektinės teisės ar intereso pažeidimą,

kuri pažeidėjui sukelia nenaudingas teisines pasekmes - papildomą prievolę nukentėjusio asmens naudai, kurios įvykdymas pasireiškia tam tikrų pažeidėjo jo turto sumažinimu.