Lietuvos archeologijos draugija

Lietuvos istorijos institutas

Klaipedos universitetas

• •

VILNIUS 2010

v

Leidyb~ finansavo

LIETUVOS MOKSLO TARYBA NACIONALINE LITUANISTIKOS PLETROS 2009-2015 METlJ PROG

Redaktoriq kolegija:

Dr. Andra Simniskyte (ats. redaktore) (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius)

Dr. Anna Bitner-Wr6blewska (Valstybinis archeologijos muziejus Varsuvoje, Lenkija)

Prof. dr. Rimantas Jankauskas (Vilniaus universitetas, Lietuva)

Prof. dr. Eugenijus Jovaisa (Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuva)

Prof. dr. Vladimir Kulakov (Rusijos archeologijos institutas, Maskva)

Prof. dr. Valter Lang (Tartu universitetas, Estija)

Doc. dr. Algimantas MerkeviCius (Vilniaus universitetas, Lietuva)

Dr. Gintautas RackeviCius (PiliLf: tyrimo centras "Lietuvos pilys'~ Vilnius)

Dr. Arnis Radil)s (Latvijos nacionalinis istorijos muziejus, Ryga)

Dr. Eugenijus Svetikas (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius)

v

Doc. dr. Valdemaras Simenas (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius)

Dr. Vykintas VaitkeviCius (Klaipedos universitetas, Lietuva)

Doc. dr. Ilona VaskeviCiiite (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius)

Dr. Gintautas Zabiela (Klaipedos universitetas, Lietuva)

Dovile UrbonaviCiiite (ats. sekretore) (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius)

Zurnalas registruotas: EBSCO Publishing: Central and Eastern European Academic Source.

European Reference Index for the Humanities (ERIH)

© Lietuvos istorijos institutas, 2010 ISSN 0207-8694 © Straipsniq autoriai, 2010

• •

frag­ca -

study)

0605

LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2010. T. 36, p. 87-102. ISSN 0207-8694

DAUGIASLUOKSNIQ CHEOLOGINIQ OBJEKTQ • •

E VINE IZE

• v - •

EGLE CINKEVICIUTE

Daugiasluoksnil{ archeologinil{ objektl{, ypac akmens amiiaus smelinil{ gyvenviei5il{, tyrimai del persimaiSiusilf skirtingl{ laikotarpil{ radinil{ dainai, atrodo, teikia maiai informacijos. TaCiau kom­p/eksiskai taikant erdvinfi-statistinfi analizfi ir stebint gautl{ rezultatlf tarpusavio koreliacijq bei rySj su gamtos moksll{ tyrimlf, eksperimentines archeologijos, etnoarcheologijos duomenimis, imanoma is­skirti ivairilf laikotarpil{ kompleksus ir jUos datuoti, nustatyti archeologinil{ objektl{ vidaus struktUrq ar net atkurti imonilf gyvensenq.

ReikSminiai zodziai: daugiasluoksnis archeologinis objektas, veiklos zona, erdvine analize, ar­timiausios kaimynystes analize, segregacijos ir agregacijos indeksas, asociacijos Hodder ir Okell A-indeksas, laisvas klasterizavimas.

Research on multilayer archaeological sites, especially sandy soil Stone Age settlements, seems to be less informative because of mixed artefacts from different periods. Nevertheless by using a multiple intrasite spatial-statistical analysis and observing the correlation and links between the results and natural science research data, experimental archaeology, and ethno-archaeology, it is possible to extract and date complexes from different periods, to define the internal structure of archaeological sites, and even to reconstruct the way people lived.

Keywords: multilayer archaeological site, activity area, intrasite spatial analysis, Nearest Neigh­bour Analysis, Segregation Index, Aggregation Index, Hodder and Okell's A-index of Association, Unconstrained Clustering.

Daugiasluoksniq archeologiniq objektq, ypac akmens amiiaus smeliniq gyvenvieCiq, tyrimai del persimaisiusiq skirtingq laikotarpiq radiniq daz­nai atrodo neperspektyvUs ir teikia mazai infor­macijos. Del aplinkos s,!lygq ne tik pasikeiCia pirmine artefakto vieta, bet ir prastai islieka or­ganika. Daznai susidaro ispudis, kad is atskirq ra­dini4 imanoma nustatyti tik jq tipologij,! ar funkcines savybes, taCiau lieka neaiskus bendras gyvenvietes vaizdas. Siekiant isskirti atskirq lai­kotarpiq kompleksus, nustatyti gyvenvieciq forma­vimosi procesus ir jq vidaus struktur'! svarbi naujq tyrim4 metodq paieska. Vienas is tokiq gali buti erdvine analize, kuri uzsienio archeologams kar-

tais leidzia interpretuoti gyvenvieteje buYUsi,! veik­I,! bei is dalies rekonstruoti senoves zmoniq gy­vensen'!.

Kadangi erdvine analize Lietuvos archeologi­joje dar gana mazai taikoma, todel sio straipsnio tikslas - apZvelgti kelis pagrindinius erdvines ana­lizes metodus, nustatyti jq taikymo lietuviskai ar­cheologinei medziagai galimybes, iliustruoti tai pavyzdziais bei paskatinti Lietuvos archeologus plaCiau j,! taikyti.

XX a. astuntojo desimtmeCio pradzioje Nau­josios archeologijos mokyklos arba kitaip - pro­cesines krypties atstovai diskutuodami iskele prielaid,!, kad senoves gyvenvietese aptinkami

88

radiniai nera issimety atsitiktinai, 0 j4 pasiskirs­tymas - tai senoveje toje vietoje buvusios veiklos rezultatas. Netolyg4 radini4 issidestymq - daugiau ar maziau aiskiai pasiZyminCias skirtingo tankio bei atskir4 dirbini4 tiP4 koncentracijas Naujosios archeologijos mokyklos atstovai ivardijo kaip "veiklos zonas", kurias charakterizuoja specifiniai "iranki4 komplektai" (Whallon, 1973). Siekiant analizuoti radini4 erdvini issidestymq ir isskirti bei rekonstruoti "veiklos zonas", XX a. astuntajame­devintajame desimtmeCiais pradeti intensyviai kurti ar taikyti archeologijoje erdviniai-statistiniai metodai. Prie j4 vystymo daugiausia prisidejo R. Whallon (1973, 1984), T. D. Price (1978), I. Hod­der, C. Orton (1976), E. Okell (Hodder, Okell, 1979). XX a. paskutiniajame desimtmetyje juos to­bulino K. W. Kintigh (1990), H. P. Blankholm (1991 ).

Erdvine analize yra paremta teorinemis prie­laidomis, kad:

1) archeologini4 radini4 pasiskirstymas - tai senovines zmogaus veiklos rezultatas;

2) irankiai naudoti ir ismesti tame paCiame plote;

3) archeologl! apibreztos dirbinil! kategorijos atspindi skirtingas jl! funkcijas;

4) veikla toje paCioje vietoje kartodavosi. GyvenvieCil! formavimqsi veike gamtiniai ir

kulturiniai procesai. Vidaus strukturoje svarbus erdves padalijimas. GyvenvieCil! formavimasis prasideda nuo objekt4 (zidinil!, pastat4, atliekl! duobi4) ikurimo. J4 vietos parinkimui itakos tu­ri mikrotopografines savybes, atstumas nuo van-

y

dens, augmenija, vyraujanti vejo kryptis. Zidiniai irengiami gyvenvietes centre ir apie juos, kaip sviesos ir silumos saltinius, dazniausiai koncen­truojasi aktyviausia veikla, 0 siukslynai ikuriami periferijoje.

Senoves gyvenvieCil! formavimosi procesl!, veiklos rekonstrukcijos, atskirl! kompleks4 is sky­rimo ir datavimo galimybes priklauso nuo sukaup­t4 duomen4 kokybes, tinkamai parenkam4 metod4 bei interpretacijai taikom4 elgesio mo-

EGLE MARCINKEVrCrOTE

deli4. Duomen4 kokybe labiau priklauso ne nuo istirto ploto dydzio ar radini4 gausos, bet nuo kruopscios j4 fiksacijos. Negausius ar nepakan· kamai informatyvius archeologinius duomenis gali papildyti gamtos moksl4 tyriml! rezultatai: senoveje buvusios gamtines aplinkos (krastovaizdZio, mikro­topografinil! sqly8l!, augmenijos, gyviinijos sudeties) nustatymas, radio ·os anglies datavimas.

Meginant atkurti medziotojl!-maisto rinkeju gyvenvieci4 vidaus strukturq ir aktyvi4 zonll pa· siskirstymq, svarbus L. Binfordo sedinCi4 apie ii· dini zmoni4 veiklos modelis. Remdamasi etnografine medziaga jis nustate, kad valgant, skal· dant titnagq ar atliekant kitus darbus susidaran· Cios smulkios siuksles nukrinta netoli nuo sedincio zmogaus. Taip susiformuoja nukritimo zona. Ta· Ciau dalis j4 gali nulekti ir toliau ar zmogaus biiti numestos. Taip susiformuoja metymo per peti if r prieki zonos (Binford, 1983, 149-159, fig. 89).

Eksperimentine archeologija parode, kad se· dintis ant zemes titnago skaldytojas aplink save sukuria tirstq artefaktl! koncentracijq 50 cm2 plo· te ir gerokai mazesnio tankio - 1 m2 plote. Sto· vi ntis zmogus gali isbarstyti nuoskalas net 9 m·

plote (Boaz, 1998, 80). Tokios zinios ypac vertingos analizuojant tit·

nago skaldq. Turint didelio tankio radinill grupe. jq gana patogu analizuoti tiesiog nubraizius radio ni4 tankio ar svorio izolinijas. Nubraizius skaldos (skeICil! ir nuoskall!) tankio izolinijas ir pritaikiu L. Binfordo modeli galima ne tik bandyti rekonst· ruoti veiklos zonas, bet ir pagal erdvini radiniu bei radioaktyvios anglies metodu datuotll zidiniu issidestymq datuoti sias veiklos zonas.

y

Siam ir kitiems metodams iliustruoti kaip pa· vyzdys pateikiamas 1999 m. habil. dr. A. Girinin· ko ir dr. Dz. BrazaiCio tirtos Piet4 Lietuvoje. Varenos rajone, esanCios daugiasluoksnes smeli· nes Katros 2-osios senoves gyvenvietes (Brazai·

y

tis, 1999) 160 m2 plotas. Cia aptikti titnago radiniaJ tipologiskai suskirstyti i tris laikotarpius: a) vely· vqji paleolitq, kuri reprezentuoja keletas dvigaliu skaldytini4, vidurinil! reztuk4, trys ikotiniai ant·

1

1

12

12

12

121

96 Zi

+

1 pav. Pagal vciklos

gal iai, taip Vcui mezo)" na didzioji mazos skel

• •

onlnl4 niai nelygi kinta n palikimas -galiai,

Pagal ti pl(He .

ias titnago luoti jas

ne nuo t nuo

gali

mikro-

rinkej4 onl! pa-

• v •

! aple Zl-

lamasis mt, skal­sidaran­sedincio Dna. Ta­aus biiti peti ir i

· 89). kad se­

mk save ::m2 plo­Ite. Sto­let 9 m 2

~ant tit­! grupy, us radi­skaldos ritaikius "ekonst­radini4 · zidini4

• (aIP pa-f'"""'I. • •

Jlnnlll-

:tuvoje, s smeIi­·Brazai-•

radiniai a) vely­jvigalil! iai ant-

• •

DAUGlASLUOKSNIl) ARCHEOLOGINIl) OBJEKTl) ERDVINE ANALIZE 89

-Nr. 7 Duobe Nr 8 Zidi Nr. 4 Duobe Nr. 9 • ------------ --------------~ "--' c + Titnago

+

.. • • •

+ ' + 1

•

. skaldos + + tankis

m2

+

+ ~ . ... ,.. ............ . .. ' +

56

52

48

44

40

36

32

28

24

20

16

12

8

4

<>

1

•

• •

· 1

•

•

•

+ 12

121

1 <>

1

<>

•

•

<>

<> <>

1

<>

<> c·

I ~ I

••••••••••••••••

1.6.

• •

1

. 1 .~.

+ ' .. +

1

+ t 1

1 <>

•• .... "

s·····+ ++

• • • • <>

1

+

.6.1

1

1 1

t

1

+

+

+

t

+

+

+

+

1

+ + 1

o

96 97 9 Zidinys Nr. 6

99 1 01 102 103 04 105 1 107 108 109 110 111 112 Zidinys Nr. 2 Zidinys Nr. 1

(Ki-7643) 6020±70 bp inys Nr. 3 Zidinys Nr. 5 Duobe Nr. 10 1 1m I

(Ki-7644) 5950±70 bp

+ + Keramika su augalinemis priemaisomis (nuo 1 iki 6 suki4)

t ASmenelis

~ Lancetas

<> Mikroreztukas

J:.. Trikampis antgalis

I pay. Pagal titnago skaldos tankio izolinijas Katras 2-ojoje gyvenvieteje isskirtos sedinci4 apie zidinius titnago skaldytoj4 veiklos zonas A, B, C.

galiai, taip pat biidingos stambios skeltes; b) vely­v~i mezolit'l-ankstyvqji neolite'!, kuriam priskirti­na didzioji radini4 dalis - kiiginiai skaldytiniai, maZos skeltes, dauguma gremituk4, kampini4 ir sonini4 reztukl!, lancetai, mikroreztukai, janislavici­niai nelygiasoniai trikampiai ir ivairil! tipl! uzbu­kinta nugarele asmeneIiai; c) velyvqji neolite'!, kurio

- keli trikampiai plokSCiai retusuoti ant­galiai, netaisyklingi skaldytiniai, kirveli4 fragmentai.

Pagal titnago skaldos tankio izolinijas siame plote galima isskirti bent tris salia zidini4 buvu­sias titnago apdirbimo veiklos zonas bei interpre­tuotijas pagal L. Binfordo modeij (1 pav.). Veiklos

zona A tipologiskai, pagal gausiai aptiktus asme­nelius, lancetus ir mikroreztukus gali biiti datuo­jama mezolito pabaiga-ankstyvuoju neolitu. Veiklos zonos B datavime'! apsunkina salia anksty­vajam neolitui biidingos keramikos su augaline­mis priemaiSomis suki\! aptikti velyvajam neolitui biidingi keli trikampiai antgaliai. Kadangi veiklos zonl! A ir B teritorijoje koncentruojasi net penki zidiniai su dviem ryskesnemis titnago ir kerami­kos koncentracijornis, todel sunku pasakyti, ar sie zidiniai, kartu ir veiklos zonos gali biiti vienalaikiai. Pagal vieno is zidinil! gaute'! radioaktyvios anglies date'! - (Ki-7643) 6020±70 bp (Antanaitis-Jacobs,

90

as, 2002, 21) bent vienq is si4 veiklos zon4 galima datuoti neolito pradzia.

Mazesnio tankio radini4 grupems analizuoti informatyvesni yra erdviniai-statistiniai metodai, pritaikyti dirbti su tiksliai uzfiksuotomis kiekvieno radinio dvimatemis ar trimatemis koordinatemis. Toki4 taskini4 erdvini4-statistini4 metod4 pagrin­dinis uzdavinys - nustatyti, ar atskir4 radini4 tiP4 pasiskirstymas tiriamame plote yra atsitiktinis, ar ne, ir, ivertinus skirtinm grupi4 tarpusavio rysi, is­skirti iranki4 komplektus (Wha11on, 1973).

v

Siems metodams iliustruoti pasirinktos trys ra-dini4 grupes is Katros 2-osios senoves gyvenvie­tes, t.y. asmeneliai, lancetai ir mikroreztukai. Tipologiskai nelygiasoniai trikampiai ir ivairi4 ti­P4 uzbukinta nugarele asmeneliai, lancetai su vir­sutineje ar apatineje skeltes dalyse suformuota virsune bei mikroreztukai gali buti priskiriami bendram velyvojo mezolito-ankstyvojo neolito lai-

v

kotarpio kompleksui. Sios radini4 grupes gyven-vieteje turet4 reprezentuoti iranki4 gamybos arba titnago skaldymo veiklos zonas. Remiamasi prie­laida, kad asmeneliai ir Iancetai funkciskai nau­doti medziokleje, t.y. veikloje uz gyvenvietes rib4, o gyvenvieteje jie tik gaminti ir gamybos vietoje netyCia pamesti arba ismesti kaip brokuoti, mik­roreztukai kaip nereikalingas lancet4 gamybos subproduktas taip pat ismesti j4 nuskelimo vietoje.

Vienas paprasciausi4 ir dazniausiai naudoja­m4 metod4 yra artimiausios kaimynystes anaH­ze. Ji pritaikyta vienu metu analizuoti dvimateje, reCiau - trimateje ar daugiamateje koordinaCi4 sistemoje uzfiksuotus vienos radini4 grupes duo­menis. Artimiausios kaimynystes koeficientas nu-

EGLE MARCINKEVICIOTE

statomas kaip santykis tarp viS4 grupes radini4 ar­timiausi4 atstum4 vidurkio ir atstum4, kuri4 bu­t4 galima tiketis, jei toks pat radini4 kiekis tokio paties dydzio plote but4 pasiskirstys atsitiktinai, vidurkio (Wha11on, 1973).

Artimiausios kaimynystes koeficientas gali igy­ti reiksmes nuo 0,00 iki 2,15. Reiksme apie 1,00 rodo atsitiktini issidestymq. Kuo reiksme artimes­ne 0,00, tuo radini4 grupavimasis yra reiksmin­gesnis, 0 reiksme apie 2,15 rodo, kad radiniai tolygiai pasiskirsty tiriamame plote.

Artimiausios kaimynystes analize leidzia tirti ivairaus tankio radini4 grupes ivairaus dydzio pIo­tuose, taciau ploto dydis turi didely itakq koefi­ciento vertei ir neparodo, kiek yra koncentracijl) bei kokio jos gausumo. Pavyzdziui, palyginus Kat­ros 2-osios gyvenvietes asmeneli4, lancet4 ir mik· roreztuk4 paplitimq 160 m 2 ir 56 m2 plotuose matyti, kad nors mazesniame plote apibrefta in­tensyvi mikroreztuk4 koncentracija, taciau koefi­cientas rode mazesni radini4 grupavimqsi nei viso ploto, kur yra ir nutolusi4 radini4 (2 pav.).

Nepaisant si4 trukum4, artimiausios kaimy­nystes analize yra pripazistama ir plaCiai naudo­jama. Meginant isvengti minet4 trukum4 dazniau analizuojami ne absoliutus atskir4 radini4 grupi4 artimiausios kaimynystes koeficientai, bet reIia­tyvUs atskir4 grupi4 paplitimo tame paCiame plo­te santykiai (Kintigh, 1990, 171). Pavyzdziui, palyginus Katros 2-osios senoves gyvenvietes mik­roreztuk4 ir lancet4 artimiausios kaimynystes ko· eficient4 santyki matyti, kad asmeneliai 1,15 karto labiau koncentruojasi nei lancetai, 0 mikroreztu­kai - net 1,54 karto labiau nei lancetai (1 Ient.).

1 lentek. Artimiausios kaimynystes koeficientq santykis

Artirniausios Artirniausios kaimynystes koeficientll Radinill

kaimynystes santykis kiekis

koeficientas Asmeneliai Lancetai Mikroreztukai

Asmeneliai 44 0,92 1,00 0,87 1,33

Lancetai 29 1,06 1,15 1,00 1,54

Mikroreztukai 53 0,69 0,75 0,65 1,00

1

1

1

1:

1;;

12

12

12

v

S

,

2 pay. j

tingo d' •

K. tes an, priklat tiesiog koncer ios kaJ

tykis tc iki antI ros gru t4 galiI

•

•

• q ar-q bu-tokio

• • ,

• •

IGY-1,00

-diniai

a tirti . plo-

koefi­ntracijq us Kat­ir mik-

lotuose • v •

ezta In-

u koefi-• • el VISO

•

kaimy­naudo­

:lazniau • gruplq

:t relia­

me plo-7zdziui, Ees mik­stes ko­l5 karto

• v ·oreztu-

lent. ).

• •

DAUGIASLUOKSNH) ARCHEOLOGINH) OBJEKTt) ERDVlNE ANALIZE 91

1 1 1 1 1 1 1

1 1 1 1 1 III 1 I 1 -~--- - - ------ ----------- - ------~ 1 I 1 1 1 1 1

1 1 1 1 1 1 1 I 1

-

• -- -1-

<> I

<>

- - - - I - J - -I - -

1 1 1

- - I- - -J. - -I - - t- + - -I - - 1- -

1 1 1 1 1 1 0-1:> I r - - - -

1 ~ 1 1 1 1 1 - - - - - - - -

1 1 1 -1 1

1 ~ 1 <} -I--~.T-

0 1 I- -,; -- I - 1

1 - T

1 - - - -1- -

I I

1 1 1 1 1 1 0-1 ~ 1 "- -

1

- I- r- 1

1 1 1

+ - - 1- -1 1

-~

-

1

___ L _ -'- __ , __ L _ -..l __ 1_ 1 1 1 --'\---------1 1 1 1

1 1 1 1 1 1 1 1 - - - - - - - - - - - - - - - - - -

1 1 1 1 1 1

, , ,

121 --1--1 -t-- --1-"­.. 0-

--1- --1--" - -1- -<>

- - -I--

1

12 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112

v

S t asmenelis

lancetas

<> mikroreZtukas

radiniq koncentracijos plotas

jungtis tarp artimiausiq tos paCios grupes radiniq

asmeneliai lancetai

rnikroreztukai

I I

1m

Artirniausios kaimynystes koeficientas

16xlO m plote 8x7 m )lote 0,92 0,98 1,06 1,17 0,69 0,74

2 pay. ASmeneli4, lancetlj bei mikroreztuk4 paplitimas ir atskirlj radinilj grupilj artimiausios kairnynystes koeficientas skir­lingo dydzio plotuose.

K. W Kintigh pritaike artimiausios kaimynys­tes analizy tirti ne tik atskiras radiniq grupes, ne­priklausomai nuo jq tarpusavio paplitimo, bet ir tiesiogiai stebeti radiniq grupiq poros tarpusavio

v

koncentravimqsi ar izoliacijq. Siuo atveju artimiau-sios kaimynystes koeficientas nustatomas kaip san­tykis tarp visq vienos grupes radiniq artimiausiq iki antros grupes radiniq atstumq vidurkio ir ant­ros grupes radiniq artimiausiq atstumq, kuriq bu­t4 galima tiketis, jei toks pat kiekis tokio paties

dydzio plote butq pasiskirstys atsitiktinai, vidur­kio. Reiksmes, artimos 1,00, interpretuojamos kaip atsitiktinis abiejq radiniq grupiq pasiskirsty­mas, maziau negu 1,00 atspindi bendras abiejq grupiq radiniq sankaupas, daugiau kaip 1,00 -atskiras skirtingq radiniq grupiq sankaupas. Tarp­grupinis artimiausios kaimynystes koeficientas, skirtingai nei vienos grupes, neturi reiksmes vir­sutines ribos, be to, artimiausios kaimynystes ko­eficientas nuo pirmosios iki antrosios grupes nebus

92

lygus koeficientui nuo antrosios radiniq grupes iki pirmosios (Kintigh, 1990, 172). Pavyzdziui, Kat­ros 2-osios senoves gyvenvietes analizuojamame plote lancetq su mikroreztukais artimiausios kai­mynystes koeficientas 1,46 rode izoliuotq atskirq radiniq grupiq sankaupq tendencij,!, tuo tarpu mikroreztukq su lancetais koeficientas 0,79 -bendras abiejq grupiq radiniq sankaupas (2Ient.). Tokias isvadas galima daryti ir stebint

2 lentele. Artimiausios kaimynystes koeficientas tarp grupi4

Artimiausios kaimynystes koeficientas tarp radiniq grupiq

Asmeneliai Lancetai Mikroreztukai

Asmeneliai 0,92 1,01 1,13

Lancetai 1,06 1,06 1,46 +

Mi kroreztukai 0,63 0,79 0,69

radiniq issidestym'! plane. Matyti, kad salia visq mikroreztukq aptikti ir lancetai, taCiau yra nema­zai tokiq, salia kuriq mikroreztukq nepasitaike

v

(2 pav.). Sie duomenys gali biiti interpretuojami, kad dalis lancetq buvo ismesti kaip brokuoti ar pamesti kartu su mikroreztukais jq gamybos vie­toje, taciau kita gyvenvieteje rastq lancetq dalis buvo pamesta veliau, juos panaudojus.

Norint analizuoti radinil! grupiq poros tar­pusavio pasiskirstym,! kartais naudojamas seg­regacijos ir agregacijos indeksq nustatymas. Agregacija - kai abi radiniq grupes sudaro bend­ras koncentracijas, segregacija - kai jos koncen-

v

truojasi atskirai. Si metod'! XX a. astuntajame desimtmetyje archeologijoje pritaike ir tobulino I. Hodder ir C. Orton (1976) bei T. D. Price

v

(1978). Sio metoda privalumai: 1) nepriklausymas nuo analizuojamos terito­

rijos dydzio; 2) galimybe pagal chi kvadrato kriterijq su

Yates tolydumo pataisa (X2 Yates) arba pagal Fise­

rio tikslqji kriterijq patikrinti tikimyby, kad abi ra­diniq grupes pasiskirsciusios neatsitiktinai.

Metodika yra artima artimiausios kaimynys­tes koeficiento nustatymui ir yra lengvai apskai-

EGLE MARCINKEVICIOrt

Ciuojama. Pradzioje ismatuojamas abiejl! grupiq (A ir B) kiekvieno radinio atstumas iki artimiau­sio tos paCios ar kitos grupes radinio. Jei A gru­pes radiniui artimiausias tos pacios grupes radinys, toks rysys ivardijamas AA, jei is antros grupes -AB, taip pat jei B grupes radiniui artimesnis tos pacios grupes radinys - BB, 0 jei is kitos - BA. AA rysiq suma - a, BA sum a - b, AB suma - c. BB suma - d irasoma i toki,!lentely (Hodder, Or­ton, 1976, table 6.4):

Gr~eA Gr~eB

Gr~eA a b e Gr~eB c d

h N

e=a+b; f=c+d; g=a+c; h=b+d; N=e+j=g+h

Tada segregacijos indeksas apskaiCiuojamas pagal formules:

a) S=l-(c+b)N/(eh+fg) (pagal Hodder, Or­ton, 1976);

b) S=l-(c+b) /N(wx+yz), kur w=(a+c)/. x=(b+d)/N, y=(a+b)/N, z=(c+d)/N (paga! Pri­ce, 1978).

Agregacijos indeksas apskaiCiuojamas paga! formuly: A = (c+b) /N(wx+yz).

Segregacijos indeksas gali igyti reiksmes nuo + 1,00 - visiska segregacija iki -1,00 - visiska ag­regacija. Reiksme apie 0,00 rode atsitiktini pa. i­

skirstym'!. Agregacijos indeksas gali igyti reiksmes nuo

2,00 - visiska agregacija iki 0,00 - visiska segrega­cija, apie 1,00 - atsitiktinis pasiskirstymas.

Nors segregacijos ir agregacijos indeksai at­rode lengvai apskaiCiuojami, 0 jl! patikimumas pa­tikrinamas statistiskai, taCiau jie neatspindi, kaip plaCiai radiniai pasklidy teritorijoje, tode! karta~ isivedama atstumo riba, ne toliau kurios turi biill nutolys artimiausios kaimynystes taskas. Be to.jei skirtingq radiniq grupiq koncentracijos persidengia toje pacioje vietoje, nebiitinai tai atspindes segre­gacijos indeksas, nes jis neparodo, kaip radiniai tarpusavyje paplity tos paCios grupes viduje (Blankholm, 1991, 130).

• grupI • v

rorez

(SMA skirs

• v

rcztu taCiau csant

• gruplq statisti scgreg

Xl -Yates -

abi rad yra sta mikror sulanc todelly

v •

asmene kai reik

Me indcksq

• grupesv •

namam 1:.Okell mctodq. Ilustatyti radiniq 1979, 10 dzia ana

• ma Ir n •

linkusios Ciusios at kaiCiuoj

modulius •

VIC no tos

a) aps ko iki kie

•• grupcJc ta"k4 skai ma rAA ta

• l! grupn!

• • mIHu-. A gru­radinys,

• grupes -esnis to

-BA. -c ,

, Or-

e

N

j=g+h

• • Jamas

der, Or-

(a +c)/N, Pri-

pagal

mes nuo ag­

ktini pasi-

v mes nuo segrega­

las. Cleksai at­numaspa­indi, kaip el kartais s turi bliti . Be to, jei ersidengia des segre­p radiniai es viduje

• •

DAUGIASLUOKSNll,I ARCHEOLOGINIl,l OBJEKTV ERDVINE ANALIZE 93

Pavyzdziui, Katros 2-osios senoves gyvenvie­[e analizuojamame plote nustaCius trijq radiniq grupi4 pOI1! segregacijos indeksus matyti, kad mik­roreztuk4 ir asmeneIiq segregacijos indeksas ( \tA =0,083) rodo beveik atsitiktini radiniq pasi­kirstymq. NeZymiai i segregacijq linksta mikro­

rehuk4 ir lancetl! pasiskirstymas (SML =0,187), [aCiau X2 Yates reiksmes reiksmingumo lygmeniui esant a=0,05 rodo, kad tikimybe, jog sios radiniq grupi4 poros pasiskirsciusios neatsitiktinai, nera [atistiskai reiksminga. Tik asmeneliq ir lancetq egregacijos indeksas SAL = 0,266 rodo ryskesny gregacijq, t.y. kad asmeneliai ir lancetai erdvis-

kai pasiskirsty i atskiras koncentracijas. X"l< =3,907 taip pat rodo, kad tikimybe, jog sios hi radini4 grupes pasiskirsciusios neatsitiktinai,

~ra statistiskai reiksminga. Vizualiai matyti, kad mikroreztukl! koncentracija is dalies persidengia su lancet4 ir asmenelil! ryskesnemis sankaupomis, [odellyginant mikroreztukq grupy su lancetais ar 3\meneliais jl! pasiskirstymas neatrodo statistis­kai reiksmingas (3 pav.).

Megindami salinti segregacijos ir agregacijos tndeks4 triikumus, tokius kaip analizes radiniq ;rupes viduje nebuvimas, realaus pasiskirstymo ti­namame plate neatspindejimas, I. Hodder ir E. Okell sukiire asociacijos A-indekso nustatymo metodq. lis, anot kUrejq, yra jautresnis meginant nustatyti skirtingomis aplinkybemis susiklosciusio radini4 pasiskirstymo ypatybes (Hodder, Okell, 1979, 106). I. Hodder ir E. Okell A-indeksas lei­diia analizuoti radiniq grupiq poros pasiskirsty­m~ ir nustatyti, ar radiniq grupes tarpusavyje Iinkusios i agregacijq, ar i segregacijq, ar pasiskirs­elU ios atsitiktinai arba persikloja. A-indeksas ap­Ikaiciuojamas pagal atstumus (ne vektorius, bet modulius) nuo kiekvieno vienos grupes iki kiek­\lenO tos paCios ir kitos grupes tasko:

a) apskaiciuojama atstumq nuo kiekvieno tas­ko iki kiekvieno tos paCios grupes tasko radiniq grupeje A suma, kuri padalinama is jungCiq tarp [ask4 skaiCiaus - taip randamas vidutinis atstu­mas r

AA tarp vienos grupes radiniq;

b) taip pat apskaiciuojamas vidutinis atstumas rss tarp B grupes radiniq;

c) apskaiciuojama atstumq tarp A ir B radiniq grupiq taskq suma, kuri padalijama is jungCiq skai­ciaus - taip randamas vidutinis atstumas r AB tarp A ir B grupiq radiniq. Kadangi apskaiciuojamos visos imanomos taskq is skirtingq radiniq grupiq jungtys, vidutinis atstumas tarp A ir B grupiq yra lygus atstumui tarp B ir A grupiq (rAB=r

SA);

d) A-indeksas apskaiCiuojamas padauginus A grupes vidutini atstumq r AA is B grupes vidutinio atstumo rss ir padalinus is A ir B grupiq vidutinio atstumo r AB kvadrato:

A=rAA rsi(rAB)2

Jei A-indekso reiksme artima 1,00 - abiejl! grupiq radiniai erdviskai tarpusavyje susimaisy ar­ba jq koncentracijos persidengia. Reiksmes, arti­mos 0,00, atspindi segregacijq, kuomet radiniq grupes sudaro atskiras koncentracijas, didesnes nei 1,00 - agregacijq, kai skirtingq grupiq radiniai labiau tarpusavyje koncentruojasi nei radiniai gru­piq viduje (Blankholm, 1991, 132).

v

Sio metoda pranasumas - jis nepriklauso nuo tiriamos teritorijos dydzio ir radiniq tankio, be to, analizuojant visas imanomas jungtis tarp taskq grupiq viduje bei tarp grupiq, sukaupiama infor­macija ne tik apie radiniq grupiq tarpusavio aso­ciacijq, bet ir apie radiniq pasiskirstymq tiriamame plote bei jq asociacijas grupes viduje. Gali biiti interpretuojamas ne tik A-indeksas, bet ir lygina­mi vidutiniai atstumai tarp radiniq taskq grupes viduje ar tarp grupiq (Kintigh, 1990, 174).

Pavyzdziui, Katros 2-osios senoves gyvenvie­tes analizuojamame plote pagal vidutini atstumq grupiq viduje matyti, kad mikroreztukai gerokai labiau linky tarpusavyje koncentruotis nei asme­neliai ar lancetai. Palyginus vidutinius atstumus tarp grupiq galima daryti isvadas, kad mikrorez­tukai ne tik koncentruojasi tarpusavyje, bet ir pa­plity netoli asmeneliq bei lancetq, tuo tarpu lancetai erdviskai zenkliai nutoly nuo asmeneliq. Tai patvirtina ir A-indekso reikSmes - tarp lancetq

94

1

1

1

12

1

12

1

12

12

121

96 v

S

EGLE MARCINKEVICIOrt

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - --1 1 1 1 1 1 1 1 1 1

1 1 1 1 1 1 1 1 - "I - T - - -1- - r- - - - - I -I - -1- - - T - -I - -

0 1 1 1

01 1 1 1 1 1

-1- -I- - -1-- - - - - l- - --I - - - - - - - + - -I - -1- -0 0 1 0 1 1 I 1 1 1

1 1 1 0 1 1 1 1 1 1 - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - --1 1 f i t 1 1 1 1 1 1 1 1 10 0 1 10 1 1 0 1 1 1

- -I - - - T - - -1- - r: - :l - - - - I - - -1- - T - -I -1 8 1 1

01

0 1 1 1 1 1 1

--1- -I - + -I +- -t I- -+ -1- + - -I - -- - - - - - - - - - -0 1 1 1 1 1 1

1 1 l 1 1 1 1 1 1 1 - _I _ _ - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1

- - - - - - - - - - - - - - - -- - - - - - - - - -1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1

--1- -I t-- -1- -1- -- - - -0

10

10

1 1 1 1 1 0

97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112

mikroreztukas

lancetas

t asmenelis

asmeneliai asmeneliai 32

lancetai 11 43

mikron!ztukai mikroreztukai 39

lancetai 14 53

mikroreztukai mikroreztukai 38

asmeneliai 15 53

, I

jungtis nuo asmenelio iki artimiausio kaimyno is asmeneliq arba lancetq gropes

jungtis nuo lanceto iki artimiausio kaimyno is lancetq ar asmeneliq gropes

lancetai

13 45 14 25 SAL= 0,266 X\atos=3,907

27 70

lancetai 16 55 13 27

2 X Yates =2,104

29 82

asmeneliai

28 66 16 31 SMA= 0,083 X\ates=0,396

T 44 97

1m

3 pay. Radinilj grupilj porlj artimiausios kaimynystes rysilj kiekio lenteles ir segregacijos indeksai.

131

12~

12

12

12

12

1

12

12

121

v

S

4 pay.

• Ir 1m • v

Ir asme • •

CIJl! P regacij

• .. me ••

rcgacIJq,

koncen

dek 0 rei io kai

indeksais

-

-

L 112 I

!l.m

• • DAUGIASLUOKSNll,I ARCHEOLOGlNIl,I OBJEKn,J ERDVlNE ANALIZE 95

1 -

1

1

-

I

1

1

-I

1

I

I

-

- -

-

121 - --1 - -

o

t t

1

1

1

-[-

I

~

t

I

--

t

1

1

1

1

......... 1

1 t 1

1

1

1

1

1

1

1

I 1

I I

1

1

1

1

- -,- - I - I - - - - r - - - -,-/~ o

+-t o <> 0 - - -

01

-t

t - -

- -

-

-------t

I t I

I I I-- - -+ - -1- -}

_ L _ J: __ +- _ l

t

I

+ - - -1- -I

I --------I I

- T - -- - - I-

t I I t - - - -1-1 I

I I -------- t r -.. t t I I

I - - - - -

t ..v-...... I

t t t t - --j ~ - - - f-- - --t - - - ~ + - - - - 1- -

I 10 .0 t

96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 I I

v

S mikroreztukas

lancetas

vieno lancetq grupes tasko jungtys su tos pacios gropes taskais

1m

t asmenelis vieno lancetq grupes tasko jungtys su asmeneliq gropes taskais

Vidutinis atstumas AAL =0,168

ALM=0,787

A MA=0,709

asmeneliai lancetai asmeneliai 5,64 m 14,26 m lancetai 14,26 m 6,06 m rnikroreztukai 5,11 m 5,03 m

4 pay. AtstUI114 tarp task4 vidurkis ir asociacijos A-indeksai.

ir mikroreztukq ALM

=0,787 ir tarp mikroreztukq

ir asmenetiq AMA =0,709 pastebimas koncentra­

cijl) persidengimas su neryskia tendencija i seg­regacijq, tuo tarpu A-indekso reiksme tarp

asmenetiq ir lancetq AAL =0,168 zenkliai rodo seg­regacijq, t.y. sios radiniq grupes sudaro izoliuotas koncentracijas (4 pav.).

Palyginus siq trijq radiniq grupiq porq A-in­dekso reiksmes su anksCiau aprasytais artimiau­

sios kaimynystes koeficientais ar segregacijos indeksais toms paCioms radini4 grupems, matyti,

rnikroreztukai 5,11 m 5,03 m 3,29 m

kad visais siais metodais gautos reikSmes leidzia

daryti panasias isvadas, taCiau A-indeksas bei su juo susij(( atstum4 vidurkiai bene issamiausiai at­

spindi radini4 pasiskirstymo tiek grupi4 viduje,

tiek tarp grupi4 tendencijas. Metodai, kai operuojama tiksliomis radini4

koordinatemis, yra labiau pritaikyti analizuoti gy­venvietems, kuriose buvo gyvenama trumpai ir vie­

nq kartq. Deja, toki4 trumpa1aiki4 vienasluoksni4 nesuardyt4 gyvenvieci4 aptinkama retai. Kuo il­

gesni laikotarpi ir kuo didesne imoni4 populiacija

96

buvo apsistojusi vienoje vietoje, tuo labiau tiketina ivairesne veikla bei tai, kad veiklos zonos gali per­sidengti. Etnoarcheologiniai tyrimai liudija, kad ne­butinai panaudoti darbo irankiai ismetami jq naudojimo vietoje, kartais jie pataisomi ir perne­sami i kitq. Be to, gyvenant ilgesni laikq salia zidi­niq esanCioje intensyvios veiklos zonoje isvalomi nereikalingi stambesni artefaktai, ismetant juos i gyvenvietes pakrascius, 0 smulkesni fragmentai mindant ar paspiriant is "nukritimo zonos" nuke­liauja i "metyrno zonas" (Binford, 1983, 189-190). Su valymo procesu greiCiausiai galima sieti ir Katros 2-ojoje gyvenvieteje salia ukiniq duobiq Nr. 8-10 pastebimas ryskesnes titnago skaldos koncentracijas (1 pav.).

Svarbus ir neigiami faktoriai, turejy itakos ve­lesniam radiniq persiskirstymui, pvz., veliau apsi­gyvenusiq zmoniq teritorijos valymas, pustymai, saltis, vandens sroves, arimas, augalq saknys, gy­viinq urveliai ir pan. Del siq priezasCil! naudin­gesni daugialypiai erdviniai metod ai, kurie nera "priristi" prie tiksliq koordinaCil! ir pagrindinis de­mesys skiriamas ne radiniq pasiskirstyrnui, bet ry­siq tarp skirtingq dirbinil! grupil! bendroje kompozicijoje analizei. lie leidzia aprasyti radi­nil! ivairovy grupil! viduje ir ivertinti, kokiq itakq turejo radinil! persiskirstyrnq lemiantys procesai. Tokiu budu imanoma ne tik aprasyti radinil! tan­kumq bei tipus, kurie dabar randami, bet ir anali­zuoti gyvenvietes formavimosi procesus.

Vienas populiariausiq daugialypil! erdvinil! metodl! yra 1984 m. R. Whallon pasiiilytas lais-

v

vas klasterizavimas (Whallon, 1984). Sis meto-das leidzia nustatyti radiniq issidestymq ir sankaupas tiriamame plote tokiu budu, kad dy­dis, forma, tankis, kompozicija ir asociacijos arba kovariacijos modeliai nebera suvarZantys fakto­riai, bet tampa kintamaisiais, kuriais galima apra­syti erdvini issidestymq ir sankaupas (Whallon, 1984, 244). lis itin naudingas analizuojant Lietu­vos senoves gyvenvietes, kuriose daznai buna is­tirta tik nedidele teritorijos dalis, nes jam nera svarbus analizuojamo ploto dydis. Be to, jis pri-

EGLE MARCINKEVICIOTE

taikytas dirbti su kvadratuose, t.y. 0,5xO,5 m arba lxl m plotuose, aptiktais radiniais, todel yra tin· kamas analizuoti medziagq, kur tyrimq metu ne· buvo uzfiksuojamos tikslios radiniq koordinates.

Laisvas klasterizavimas paremtas statistine analize, neatsiejant duomenl! nuo jq erdvinio pa· siskirstymo. lis leidzia analizuoti atskirl! radiniu grupil! santykini tanki ivairaus dydzio plotuose. isskirti radiniq sankaupl! panasumus bei skirtu· mus ir juos pateikti ne tik kaip statistiny suvesti· ny, bet ir grafiskai pavaizduoti klasterine analize isskirtl! radinil! grupil! paplitimq gyvenvieteje, Radinil! grupil! kompozicijq galima supranta· miau ir lengviau interpretuojant aprasyti nei, pa· vyzdziui, koreliacijos koeficientl! matric~ ar faktoriny analizy.

v

Sio metoda taikymo etapai: 1) kiekvienos radinil! grupes tankio izoliniju

nubraiiymas; 2) radinil! taskl! perskaiciavimas i vektoriu ,

t.y. i 0,5xO,5 m arba lxl m plotus, jei buvo uzfik· suotos tikslios radinil! koordinates;

3) visl! radinil! grupil! tankio kiekviename kvadrate apskaiCiavimas bei perskaiciavimas i san· tykinius daznius;

4) klasterine analize, pagal kuriq kvadratuose esanCil! radinil! grupil! santykiniq daznil! panasu· mq sugrupuoja kvadratus i klasterius;

5) klasteril! perkelimas i tiriamos teritorijos pia· nq ir tikrinimas, ar yra erdvinis vientisumas arba interpretuotinas modeliavimas. Erdvinio vientisu· mo buvimas ar nebuvimas radiniq sankaupose }T3

pagrindinis faktorius vertinant, kokiq itakqjoms tu· rejo velesni persiskirstyrnq lemiantys procesai;

6) esant erdviniam vientisumui ar interpretuo­tin am modeliavimui - sankaupq aprasymas pagal dydi, formq, tanki, sudetL radinil! tarpusavio f}sj:

7) interpretacija ir elgesio ar Proces4, sufor· mavusil! tokiq erdviny strukturq, nustatyma ,

v

Siuo metodu galima analizuoti pagal ivairius kriterijus isskirtas radiniq grupes. Dazniau iai skirstant i grupes svarbus du kriterijai - radiniu funkcija ir chronologija, taCiau gali biiti analizuo·

• Jamos gal radin 120)

tes

giant i nusta dcncij

• pagn dinil!

• vlcnas statyti nis did hlidas

v •

amZla

tinka • vlcn

nago Kl

fiutlis namc

nius, t diniq

• VI q i V to(

V' mazl 1984, n mo tiktin radi jgi 1

v

Si . -paslu

[ -

. E

m mba yra tin­

u nc-• nate.

tistine • 10 pa-

radiniq

skirtu­suvc ti­analize victcje. pranta-

• nCI, pa-

• fIe,! ar

• •• tnlJ4

• IUS,

uzfik-

• lename • ! sall-

tuose v asu-

... pla­

arha • I.,U-

yra oms tu-

pagal v·

ryS!; , sufor-

•

• •• !vamus • •• laUSlal

radini4

• •

DAl)GIASLUOKSNIl) ARCHEOLOGINIl) OBJEKTl) ERDVINE ANALIZE 97

rna radini4 grupes, isskirtos morfologiSkai, pa­al medziagq, is kurios pagamintas, pagal tai, ar dinys degys, ar ne, pagal dydi (Boaz, 1998, 115-

120) ar yorio Taip pat galima tirti ir atskiras radi­mq ,nkaupas.

Analizuojant Katros 2-osios senoves gyvenvie­I mcdziagq pradzioje laisvam klasterizavimui pa­mnktos pagal funkcijq isskirtos radiniq grupes:

nuo kalos, mikroskeltes, skeltes, skaldytiniai, me­diioklcs ir darbo irankiai (5 pav.). Tiesa, atsiivel-lant i tai, kad si gyvenviete nevienalaike, siekiant

nustatyti chronologines radiniq grupavimosi ten­dencijas, laisvas klasterizavimas taikytas ir visoms pagrindinems tipologiskai isskirtoms titnaginiq ra­dmiu grupems (6 pav.).

Radini4 grupiq tankio izolinijq braiZymas yra lenas paprasCiausiq ir greiciausiq budq norint nu-lal)li radini4 pasiskirstymq, taCiau jis tinkames-

v

m didesnio tankio radiniq grupems analizuoti. Sis blidas itin patogus analizuoti keramikq ar akmens miiaus gyvenvietese gausiai randamq titnago

\kald~ - skeltes ar nuoskalas, kuriq daznai ap­tmkama po kelias desimtis ar net kelis simtus II name kvadrate. ISsiskiriancios skaldos koncen­lracijos gali buti lengvai interpretuojamos kaip tit­nago apdirbimo veiklos zonos (1 pav.).

Klasterinei analizei gali buti pateikiami abso­hutiis kiekvienos radiniq grupes tankiai kiekvie­name kvadrate, taCiau R. WhalIon siUle naudoti kiekvieno kvadrato santykinius radiniq grupiq dai­niu\ t.y. proporcijas, apskaiCiuojamas vienos ra­dini4 grupes tanki viename kvadrate padalinus is \i u radini4 tame kvadrate tankio ir padauginus I" 100%. Anot jo, santykiniai dazniai turetq su­malinti dideli4 tankiq itakq rezultatams (WhalIon, 19 .247), bet kadangi daugelyje kvadratq vyrauja nuoskalos, tode! procentine israiska sios proble­mas . tuo tarpu tusciame plote atsi­tlklinai pasitaikys mazo tankio grupes vienas radinys, jei jis bus vienintelis visame kvadrate -tgi 100% reiksmy.

Siq problemq megino sprysti K. W. Kintigh, pasiiilydamas skaiCiuoti ne kiekvieno kvadrato,

o kiekvienos radiniq grupes santykinius daznius, t.y. kiek procentq vienos grupes radiniq yra kon­kreCiame kvadrate, skaiCiuojant tos grupes radi­nius, aptiktus visame tiriamame plote. Tiesa, siuo atveju yra nuvertinamos paties didziausio abso­liutaus tankio radiniq grupes, 0 grupes, kurias sudaro mazesnis radiniq kiekis, igyja didesny reiksmy. TaCiau dazniausiai tai yra daugiau pri­valumas nei trukumas, nes taip masine medzia­ga nenustelbia retesniq radiniq grupiq (Kintigh, 1990, 190-191). Pavyzdziui, Katros 2-osios seno­yes gyvenvietes viename is kvadratq 20 nuoska­lq sudaro vos 0,63% visq nuoskalq, tuo tarpu 1 gremztukas tame paCiame kvadrate - net 1,59% visq gremztukq.

Tikslingiausia klasterinei analizei taikyti tiek R. Whallon pasiUlytus kiekvieno kvadrato, tiek K. W Kintigh kiekvienos grupes santykinius dai­nius. Klasterinei analizei radiniq grupes statisti­neje programoje aprasomos kaip kintamieji, 0

radiniq grupiq santykiniai tankiai kvadratuose -kaip poZyffiiai.

Klasteriny analizy siUloma atlikti hierarchiniu Wardo metodu, atstumui iki klasteriq centrq skai­ciuoti naudojant Euklido atstumo kvadratq, arba nehierarchiniu k-vidurkiq klasterizavimo metodu. Tiesa, taikant Wardo metodq rezultatams didely itakq daro tankio isskirtys (Blankholm, 1991, 81). Hierarchiniai metodai nera patogus dideliam skai­ciui objektq analizuoti ir labiau apibudina klaste­riq tarpusavio hierarchijq nei paCius klasterius, tuo tarpu siam tyrimui yra svarbesne klasteriq struk­tura. K-vidurkiq metodas leidzia lengvai analizuoti dideli objektq skaiCiq, be to, pateikiarni galutiniai klasteriq centrai, kurie iskart leidzia stebeti, kaip skiriasi radiniq grupiq santykiniai tankiai konkre­Ciuose klasteriuose.

Katros 2-osios senoves gyvenvietes medziaga tirta klasterines analizes k-vidurkiq metodu, klasifi­kuojant kvadratus pagal santykini radiniq kvadrate ir santykini radiniq grupes dazlli. Stebint klasteriza­virno pabaigoje gautq klasteriq centrq reikSmes ma­tyti, kad klasifikuojant pagal santykinius kvadrato

98 EGLE MARCINKEVICIOrt

13

12

12

12

12

12

1

12

12

121

1

441 2 524 2 4 2 2 4 262 2 242 2 1 2 2 2 2 2 2 222 2 12242 242214242242462244422224 21412 222 2 2 5 2 4 2 2 2 5 2 2 2 5 2 2 2 6 2 4 2 4 5 456 2 2 4511422242445 222522 -2 4 4 4 6 2 1 4 5 2 244 2 2 242 241 2 ~ 2 3 222 6 4 4 4 2 444 5 444 2 4 2 2 4 2 2 224 3 3 2 2 222 4644546 444414422224442414642 12 14454444 4444441442324624 214222 1 5 6 2 4 5 2 5 2 4 4 5 2 4 5 4 114 4 6 4 1 6 4 4 4- 6- 2 4 4 2 6 4 2 4 2 4 1 4 4 2 4 411 4 2 4 6 5 4 1 2 4 4 2 2 2 2 2 2 244

4 4 11 5 2 5 4 4 4 4 5 5 64 2 6 2 4 4 4 2 2 2 2 2 2 442 2 3 165 4 1 5 4 2 444 544 5 2 4 2 2 4 2 442 2 2 2 222 -- r--- --. ~

1 124 1 1 144 2 4 444 4 2 142 4 2 254 4 4 444 4522646244444244442 124442521442 2 3 2 1 244 444 2 4 2 442 2 2 2 4 4 4 4 124 2 242 3 4 4 4 2 244 2 4 2 4 144 1 1 2 1 2 2 4 4 4 2 1

- - ,<

4214222442422554224242'2244222441 44444524 22444222422244224444244 2 4 544 1 1 422 242 2 2 2 2 2 2 244 2 4 2 2 4 4 2 2

96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 100 I

1m

80

60

40

20

o 1 2 3 4 5 6

o Nuoskalos 35,83 89,95 8,33 56,20 20,21 24,94

• M ikroskeltes 4,78 3,01 12,00 16,36 62,03 4,62

oSkeltes 11,73 3,80 12,33 16,11 10,38 66,92

• Skaldytiniai 1,57 1.18 67,33 1,41 ,16 ,60

• Medziokles irankiai 3,37 ,53 ,00 5,85 2,88 1,67

el Darbo irankiai 42,71 1,53 ,00 4,09 4,35 1,26

5 pay. Laisvo k1asterizavimo pagal kvadratus rezultatai.

3

2

1

daznius i pirmq klasteri pateko kvadratai, kuriuo­se gausiausiai aptikta darbo iranki4, antrqji - kur absoliuCiai vyrauja nuoskalos, treCiqji - tie, ku­riuose gausu skaldytini4, ketvirtqji - kvadratai, kuriuose aptikta viS4 grupi4 radini4, taCiau sqly­ginai daug medziokles iranki4, penktqji - kur vy-

rauja mikroskeltes, sestqji - kur vyrauja skeltes (5 pav.). Klasifikuojant pagal santykinius grupes daznius, i pirmq klasteri pateko kvadratai, ku­riuose aptikta daugiau gremztuk4, i antrq -Ian­cet4, i treCiq - mikroreztuk4, i penktq - reztukq. i seStq - skaldytini4. I ketvirtq klasteri pateko

v

S

6

13

1

12

1

12

1

12

12

100

daugiausia kvadratl!, paprastai juose aptiktos tik skeltes ir nuoskalos (6 pay.).

Kitame etape i tiriamos teritorijos planq perke­liami duomenys, kuris kvadratas kuriam klasteriui priskirtas. Stebint klasteril! issidestymq tiriama­me plote matomas tam tikras erdvinis vientisu­mas bei interpretuotinas modeliavimas. Galima daryti isvadq, kad radiniai nera zenkliai persimai­st(. Santykinil! daznil! nuo kvadrato klasteriai la­biau atspindi nuoskall! ir skelCil! pasiskirstymq, taCiau pirmam klasteriui priskirtuose ploteliuose galima rekonstruoti odos ir kaulo-rago apdirbi­mo veiklos zonas. Ketvirtasis klasteris parodo pa­gal titnago skaldos izolinijas isskirtos titnago apdirbimo veiklos zonos A (1 pav.) struktiirq - cia salia nuoskall! aptiktas gana didelis velyvojo me­zolito-ankstyvojo neolito titnago apdirbimo tra­dicijas atspindincil! skelCil! ir mikroskelCil! kiekis, taip pat medZiokles irankil! gamybos atliekos. Ant­ro, ketvirto, penkto ir sesto klasteril! issidestymas rodo, kad tiriamos teritorijos pietineje dalyje esan­ciuose kvadratuose vyrauja nuoskalos, 0 centri­neje, siaurineje-siaures rytineje - skeltes. Pagal nuoskalint( titnago apdirbimo technikq pietint( ti­riamo ploto dali galima labiau sieti su velyvuoju neolitu, tuo tarpu didziojoje ploto dalyje vyrauja veIyvojo mezolito-ankstyvojo neolito palikimas (5 pay.). Stebint santykinil! daznil! nuo grupes klasteril! issidestymq tiriamame plote, taip pat ga­lima isskirti mikroreztukl! (treCias klasteris) kon­centracijq (centrineje ploto dalyje), leidzianciq atkurti veiklos zonq A kaip medziokles irankil! ga­mybos vietq. Nors su kaulo-rago ir odos apdoroji­mu susijusil! darbo irankil! - greffiZtukl! ir reztukl! -pasiskirstymas neatrodo erdviskai vientisas, taciau pastebimos jl! koncentravimosi tendencijos piet­yakarineje ploto dalyje (6 pav.), kur buvo duobe

v

10, uzpildyta degusiais kaulais (1 pav.). Siq tiria-mo ploto dali galima sieti su kaulo-rago ir odos apdirbimo veiklos zona ir pagal nustatytq duobes 10 radioaktyvios anglies datq - (Ki-7644) 5950±70 bp (Antanaitis-Jacobs, Girininkas, 2002, 21) sieti su ankstyvojo neolito pradzia.

EGLE MARCINKEYICIOrt

v

ISVADOS

1) Lietuvos daugiasluoksniuose archeologi· niuose objektuose pastebimq senoyes zmoni4 veiklq atspindinti radinil! erdvini issidestymq ir sankaupas galima analizuoti taikant iYairius erd· vinius-statistinius metodus bei stebint gaut4 re­zultatl! koreliacijas;

2) meginant isskirti veiklos zonas kartais gali uztekti tik nubraiZyti radinil! tankil! izolinijas ar nedidelio tankio radinil! grupes taskus grafiskai pavaizduoti tiriamo ploto plane, taciau siekiant nustatyti radinil! grupavimosi tendencijas bei gauti interpretuojamas statistines isvadas reikia naudoti erdvinius-statistinius metodus;

3) analizuojant nedidelio tankio radini4 gru­pill erdvini issidestymq bene naudingiausia nu­statyti asociacijos A-indeksq, kuris parodo radinil! pasiskirstymo tendencijas tiek grupi4 vi­duje, tiek tarp grupil!. Tiesa, metod ai, pritaikyti dirbti su tiksliai uZfiksuotomis radinil! koordina­temis, labiau atspindi tyriml! metu archeologo aptiktq gyvenvietes vaizdq, 0 ne toki, koks buvo gyvenvietes egzistavimo laikotarpiu, nepayeiktq radinil! susimaisymui itakos turejusi4 neigiam4 veiksnil!;

4) siekiant ivertinti susimaisymo mastq bei aprasyti skirtingl! radinil! grupil! iyairovt( bendro­je kompozicijoje naudingesni daugialypiai erd­viniai-statistiniai metodai. Vienas is toki4 yra laisvas klasterizavimas, leidziantis analizuoti at­skirl! radinil! grupil! santykini tanki ivairaus dy­dzio plotuose, nustatyti radinil! sankaup4 panasumus bei skirtumus ir juos pateikti ne tik kaip statistint( suvestint(, bet ir grafiskai payaiz­duoti klasterine analize suklasifikuotl! radini4 grupil! paplitimq gyvenvieteje. Tokiu biidu apra­soma radinil! kompozicija gali biiti lengviau in­terpretuojama, 0 pritaikius etnoarcheologijos ir eksperimentines archeologijos tyrimais pagristus teorinius modelius galima gauti siek tiek daugiau zinil! apie senoves gyvenyietese vykusius proce­sus.

h 5,

ly

bi I 25 o

m

• SI

T

P se te • III

C

se a a

xe

fo

oIogi-•

n01ll4 • mq Ir

s erd­

t4 re-

s gali • ras ar fiskai bant

gauti udoti

gru­

r nu­rodo • • H! VI-

~ikyti

dina­

>logo buvo eiktq

~ bei Idro-

erd­

! yra ti at­

s dy­

LUpq

e tik • valZ-

.liniq

lpra-•

U lll-•

os lr

istus • .glau

'oce-

• •

DAUGIASLUOKSNIl,J ARCHEOLOGINIl,J OBJEKTl,J ERDVINE ANALlZE 101

SALTINIl,J IR LITERATUROS SJ\RASAS

Antanaitis-J acobs I., Girininkas A., 2002 - Pe­riodization and Chronology of the Neolithic in Lit­huania II Archaeologia Baltica. Vilnius, 2002. Vol. 5, p. 9-39.

Binford L. R., 1983 - In Pursuit of the Past: De­

coding the Archaeological Record. London, 1983. Blankholm H. P., 1991- Intrasite Spatial Ana­

lysis in Theory and Practice. Aarhus, 1991. Boaz J., 1998 - Hunter-Gatherer Site Varia­

bility: Changing Patterns of Site Utilization in the Interior of Eastern Norway, between 8000 and

2500 B.p. Universitetets OldsaksamIings Skrifter. Oslo, 1998. Vol. 20.

Brazaitis Dz., 2000 - Katros 2-oji gyvenviete II Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1998-1999 metais. Vilnius, 2000, p. 5-8.

Hodder I. R., Orton C., 1976 - Spatial Analy­sis in Archaeology. Cambridge, 1976.

Hodder I. R., Okell E., 1979 - An Index for

Assessing the Association between Distributions

of Points in Archaeology II Simulation Studies in Archaeology. Cambridge, 1979, p. 97-108.

Kintigh K. w., 1990 - Intrasite Spatial Analy­

sis: A COlllmentary on Major Methods II Mathe­matics and Information Science in Archaeology:

A Flexible Framework. Studies in Modern Archa­eology. Holos, Bonn, 1990. Vol. 3, p. 165-200.

Price T. D., 1978 - The Analysis of Artefact Distribution and Association on Prehistoric Oc­

cupation Floors II Vanderbilt University Publica­tions in Anthropology. Nashville, 1978. Vol. 8, p. 1-33.

Whallon R., 1973 - Spatial Analysis of Occu­

pation Floors I: The Application of Dimensional Analysis of Variance II American Antiquity. 1973, Vol. 38, No.3, p. 266-278.

Whallon R., 1984 - Unconstrained clustering for the analysis of spatial distributions in archae­

ology II Intrasite Spatial Analysis in Archaeology. Cambridge, 1984, p. 242-277.

THE SPATIAL ANALYSIS OF MULTILAYER ARC OLOGICAL SITES

Egle Marcinkeviciiite

Summary

The researches of multilayer archaeological sites,

particularly of sandy soil Stone Age settlements seems to be less informative because of mixed ar­

tefacts of different periods. Nevertheless apply­ing intrasite spatial-statistical analyses and

correlating with data of radiocarbon analysis re­searches of landscape micro-topographical floral

and faunal features as well as ethno-archaeology and experimental archaeology patterns gets pos­

sible to extract and date different period comple­xes or activity areas, define internal structure and

formation processes of archaeological sites. Studying the site formation processes there

were made a number of assumptions concerning

the spatial distribution of the artefacts: 1) human activities result in the patterned distribution of ar­

tefacts and features; 2) artefacts were used and

discarded in the same general area; 3) the tool categories defined by the archaeologists represent functionally discrete and significant units; 4) du­

ring a period of occupation, recurring activities were performed in the same general location of the site.

The spatial analyses in this article are illustra­

ted by using data from Stone Age multilayer Kat­ra 2nd settlement (Varena Dist., Southern

102

Lithuania). One of the simplest methods to desc­ribe the horizontal distribution of the artefacts on a site is a contour diagram. Contour diagrams de­monstrate the location of the majority of the finds, that the concentrations have differential density and shape, as well as the variability in the densi­ties within the concentrations (Fig. 1). There is easy to interpret these diagrams with help of eth­no-archaeology and experimental archaeology patterns. Most clearly defined model of the crea­tion and use of a hunter-gather activity area is the hearth centered-drop and toss zone model deve­loped by L. R. Binford.

Most intrasite spatial-statistical analysis such as Nearest Neighbour Analysis (Fig. 2) Segrega­tion and Aggregation Index (Fig. 3) A-index of Association (Fig. 4) are essentially a three fold operation: 1) define the distribution of each arte­fact as random regular or clustered; 2) analyse the degree of association between two or more arte­fact types; 3) classify the artefact clusters accor­ding to their location contents and size. Those analyses are largely focused on the distribution of pairs of artefact groups with low density (tools and retouched artefacts) and operate on coordinate data. Multivariate methods that define concen­tration of artefacts on the basis of assemblage composition have several advantages over biva­riate methods that emphasize artefact location. Unconstrained Clustering is a multivariate me­thod of spatial analysis that provides the means to describe the associations between a number of

Egle MarcinkeviCiiite Vilniaus universitetas, Universiteto g. 7, 01513 Vilnius el. pastas: archeologe@gmail.com

EGLE MARCINKEVICIOTE

artefact types across the site both graphically and numerically (Fig. 5-6). The information on these means may be used for interpretation and reconst­ruction of the behaviour or formation processes which produced the concentration of artefacts at these sites.

LIST OF TABLES

Table 1. Ratios of Nearest Neighbor coeffi­cients.

Table 2. Between-class Nearest Neighbor co­efficients.

LIST OF ILLUSTRATIONS

Fig. 1. Around the hearths sitting flintknap­pers' activity areas defined at Katra 2nd site, ac­cording to the contours of debitage density.

Fig. 2. Distribution of inserts, lancets and mic­roburins as well as Nearest Neighbour coefficients for individual artefact classes in different size plots.

Fig. 3. Tables of nearest neighbour counts for pair wise class combinations and Indexes of Seg· regation.

Fig. 4. Average distances between points and A-indexes of Association.

Fig. 5. Results of grid-based Unconstrained Clustering.

Fig. 6. Results of group-based Unconstrained Clustering.

Gauta 2009 091"

• nra

rctu tisti

nis"

tas -I ren tati