cmyk

�

cmyk

“Respublikos” leidinys Nr.�2 (849) 20�� m. kovo 26 d.

Garsios aktorių Kernagių giminės genai, be abejo, lėmė tai, jog Gabija Jaraminaitė-Ryškuvienė apie jokią kitą profesiją negalvojo, o į filmavimo aikštelę pateko dar besimokydama mokykloje. Teatro ir kino aktore tapusi moteris gyvenime patyrė ir meilės, ir išsiskyrimų, ir motiniško jaudulio dėl dukros ateities... Visa tai,

ką turi širdyje, ji dalija savo personažams. Tačiau aktorė tikina, kad aktorystėje egzistuoja grįžtamasis ryšys: kuo daugiau atiduodi, tuo daugiau gauni.

6

Aktorės gyvenimAs ne kine

LEGENDOSvyriAusiAs tArp rAšytojų

“Vargu ar dar kas šiandien galėtų pasigirti matęs gyvą Salomėją Nėrį, o aš galiu”, - rodydamas pirmąją 1945 metais išleistą savo poezijos knygą į praeitį nugrimz-ta rugpjūčio mėnesį devyniasde-šimtmetį švęsiantis poetas Vacys Reimeris - smetoninėje Lietuvoje nebylųjį kiną smuikuodamas gar-sinęs jaunuolis, o šiandien - šešių proanūkių prosenelis, keturiasde-šimties poezijos knygų autorius, vyriausias Lietuvos rašytojas.

4-5

PROGNOZĖSmiestAi Ant prArAjos krAšto

Visuose žemynuose milijonai žmonių, nepaisydami pavojaus, kuriasi didmiesčiuose, kuriems gresia žemės drebėjimas. Jie žino, kad žemės drebėjimas yra neišvengiamybė ir ji tapo jų gyvenimo dalimi.

10

SPORtO žmONĖSr.kurtinAitis sulAukė nAujo iššūkio

Artėjant lemiamų sezono kovų etapui Rimas Kurtinaitis sulaukė viliojančio Maskvos srities “Chim-ki” ekipos pasiūlymo. Lietuvis imsis sau įprasto - “gaisrininko” vaidmens ir pamėgins atgaivinti blėstančias “Chimki” klubo viltis.

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

2

cmykcmyk2

Žmonija neprarasdama ryžto vis mėgina kautis su laiku. Stebu-klus daro įvairūs cheminiai eliksyrai, stebuklus daro plastinė chirurgija...

Pati savaime ta kova su laiku yra graži, pagirtina ir garbinga. Kaip sva-jonių kova su realybe. Kaip Don Ki-choto kova su vėjo malūnais. Negražu ir juokinga tik tai, kad žmonija šioje beviltiškoje kovoje apsimeta laiminti.

Juk visi puikiai žinome, kad se-natvės nenugrimuosi, jos skalpeliu neišrėš visagaliais apsimetantys grožio chirurgai - ji lygiai taip len-gvai gali keroti jauname, iš naujau-sių technologijų sukonstruotame kūne, kaip pašvinkusi sriuba, kad be vargo gali telkšoti prabangiame naujutėlaičiame puode.

Tačiau net ir tos saviapgaulės, net ir to kaukių baliaus negalėtume vadinti nuodėme ar nusikaltimu. Juk kitiems žmonėms savo elgesiu nie-kuo nekenkiame. Netgi televizijos eteryje teko girdėti superšiuolaikiškos panelės atkirtį ją dėl plastikos chirur-gijos sugėdinti bandžiusiam vyrukui: “Savo kūną pjaustau, ne tavo”. Ir vi-suomenės akivaizdoje triumfavo kaip ginčo laimėtoja.

Bet ar tikrai ji teisi? Ar žaisdami “džeksoniškus” žaidimus su savaisiais kūnais tikrai neskriaudžiame nieko, išskyrus save pačius? O kaipgi vaikys-tė? Kaipgi mieli, nuo pat pasakų susi-formavę gražios, taurios, išmintingos senatvės įvaizdžiai? Mūsų literatūro-je, dainose, mūsų sapnuose ir sielose.

Su baime įsivaizduoju save plas-tinių operacijų karaliene vadinamos dainininkės Šer anūku. Ar galėčiau jai deklamuoti meilės kupinus vaikiškus eilėraščius apie “žilagalvėlę”. Ko gero, net negalėčiau susikaupęs klausytis jos man sekamų pasakų, vis magėtų išvysti ją nuogą. O Raudonkepuraitė, atėjusi su lauknešėliu pas tokią sene-lę, tikrai ne pagal pasakos scenarijų, bet nuoširdžiai vaikiškai paklaustų: “Senele, senele, o kodėl tavo tokios nenatūraliai didelės krūtys?..” O kaip vaikams paaiškinti, kad tą didžiakrū-tę seksbombą reikia gerbti, užjausti, užleisti jai troleibuse vietą?

Na, žinoma, laikai keičiasi, keičia ir mus pačius. Galbūt santykiai tarp kar-tų ateityje bus grįsti visai kitokiais jaus-mų ryšiais nei dabar - galbūt močiutes bus įprasta žymėti ženklu “S” ir anūkė-liams parodyti tik kai šie sulauks tam tikro amžiaus? O sutuoktiniai, atvirkš-čiai, bus laimingi medaus mėnesį ga-lėsiantys pratęsti ir jaunu žmonos kū-nu mėgautis iki auksinių vestuvių?..

Bet kaipgi tuomet su ta gilesne, užgyvenama, nuo aistrų apvalyta meile, išmokančia mylėti ne kūną, o sielą? Kaipgi tuomet su: “Kai tavo smil-kiniuos aš pamačiau sidabro giją”?..

Labai džiaugiausi, kad Lietuva dar turi išdidžiai žilais ilgais plaukais pasidabinusią moterį - aktorę Virginiją Kochanskytę. Dėl ateities kartų džiau-giausi. Dėl jų galimybės pamatyti, kad žila moteris labai labai graži. Dėl ga-limybės ateities poetams pasigrožėti, apdainuoti smilkiniuose švytintį sida-brą... Et, atjaunėjo ir ji - suspindo ryš-kia, jaunatviška šukuosena...

Juokinga, bet, regis, žilų moterų šiandienėje Lietuvoje jau apskritai nebeliko - su obelėlėmis ateityje jau galėsime lyginti tik senelius, nors ir šie natūralią plaukų spalvą jau uo-liai mokosi “apeiti”.

Taip palengva, po jaunatviško-mis šukuosenomis, po jaunatviško-mis figūromis, po jaunais, gurgž-dančiais kūnais atprantame paste-bėti senatvę, palengva ją imame trinti iš savo sąmonių.

O pensininkai nepaliauja pik-tintis šiuolaikine valdžia, šiuolai-kine karta, negerbiančia senatvės, nematančia reikalo rūpintis senais žmonėmis, nežinančia nei senų žmonių lūkesčių, nei poreikių...

O, kita vertus, iš kur jiems žinoti?

Rimvydas STANKEVIČIUS

Apie sidabro giją

trupmenaj/b laikasmiNtyS

PaRengė Giedrė MILKEVIČIŪTĖ

Kas Kur debiutuoja

Marius JONUTIS

Dailininkas Marius Jonutis, kuris su žmona Nomeda Marčėnaite augi-na dvi atžalas, nemažai prisidėjo prie “Lėlės” teatro spektaklio “Auk-so obelėlė, vyno šulinėlis” kūrimo. Tiksliau, žinomas menininkas pirmą sykį sukūrė spalvingas ir žaismin-gas dekoracijas spektakliui, kurio premjera vyksta šį savaitgalį. Pasak režisieriaus Rimanto Driežio, Marius į teatro sceną įnešė gaivaus pavasa-rio oro gūsį, nes pasakoje kalbama apie meilę. Dailininkas nevengė subtiliai perteikti erotikos scenų - jos nėra drastiškos ir visiškai tinka jaunesniems žiūrovams, kurie jau žino, kad vaikus tėveliai randa ne kopūstuose. M.Jonutis scenovaizdį kūrė tokį, kad būtų ir akiai gražu, ir minčiai erdvu.

Kas Ką siūlo

Jolanta TALAIKYTĖ

Dailės akademijos profesorė, Kostiu-mo dizaino katedros vedėja Jolanta Talaikytė ketvirtadienį Gedimino tech-nikos universiteto bibliotekos galerijoje surengė savo kūrybos parodą “Mano mada”. Žinoma drabužių dizainerė de-monstruoja modernią, jaunatvišką, o kartu ir tautiškomis tendencijomis pra-turtintą pavasario aprangą ir aksesua-rus. Ypač įdomios ir žaismingos rankinės su originaliais jas puošiančiais vėriniais sudomins ir studentes, ir dėstytojas ir demokratiškos mados pasiilgusias vers-lininkes ar menininkes. “Man svarbu, kad moterys ir merginos pačios pasuktų galvą, kaip atsinaujinti, atskleisti savo individualybę, susikurti tai, kas patogu ir gražu visų pirma joms pačioms. Bet labai svarbu neperlenkti lazdos ir nepa-siduoti kičui”, - teigia J.Talaikytė.

Kas Ką veiKia

Mikas STANKeVIčIUS

Pamenate vaikinuką, kuris pernykš-čiame Lietuvos talentų konkurse vi-sus nustebino gebėjimu barškinant pirštais į dantis sugroti populiarią melodiją. Aštuoniolikmetis kaunie-tis Mikas Stankevičius savo talentą kartkartėmis pademonstruoja bi-čiuliams, bet koncertų nerengia. Pasirodo, vaikinas dirba viename iš japoniško maisto restoranų ir ruošia gardžius sušius bei kitus patiekalus. Apie kokią karjerą muzikalusis Mikas svajoja? Vaikinas slapčiausių svajo-nių neišduoda, bet prasitarė norintis baigti rimtesnius kulinarijos mokslus ir ateityje atidaryti savo restoraną. Ten, būdamas gero ūpo, kartais ir “pagros” dantimis.

Kas Kam seKasi

Alina ORLOVA

Ko jau ko, o sėkmės ir populiarumo gastroliuojant svetur savito stiliaus dainų kūrėjai ir atlikėjai Alinai Orlovai gali pavydėti bet kuri mūsų žvaigždė. Neseniai Kaune surengusi atsisvei-kinimo koncertą, Alina sėkmingai gastroliavo Rusijoje. Merginai nusi-šypsojo laimė Sankt Peterburge susi-pažinti su garsiu amerikiečiu reperiu ir prodiuseriu Džonu Fortė (Johnu Forte), jis pakvietė ją prisidėti prie jo koncertinio turo ir kartu dalyvauti jo koncertuose Naugarde, Kazanėje ir Jekaterinburge. Pasak A.Orlovos vadybininko, Lietuvoje dainininkę pamatysime po to, kai ji pradžiugins savo unikalia programa Rygos ir Lon-dono melomanus. Artimoje ateityje Alinos laukia ir didelės gastrolės po Prancūziją, Belgiją ir kt.

Dainininkė Raimonda VAIčIūTĖ (24 m.) ne-

seniai Taline vykusiame tarptautiniame XI jaunųjų džiazo atlikėjų konkurse “Nomme Jazz” iškovojo pagrindinį prizą. “Prieš konkursą buvau sunerimusi, bet pasirodymo metu pajutau tokį nušvitimą, kad atlikdama kūrinį galvojau: “Ar čia dainuoju aš...” - šypsosi mergina.

Deimantė ZAilskAitė

Prieš kelionę į Taliną Raimon-da kiek nerimavo, jai atrodė, kad bus per silpnai pasiruošusi tokiam rimtam konkursui. Bet vokalo mo-kytojas įtikino merginą važiuoti, ir ji išvažiavo. “Per pirmąsias repe-ticijas išgirdusi konkurentus, išsi-gandau, ką aš čia veikiu. Tiesiog pačiam sunku įvertinti savo jėgas ir galimybes, atrodo, kad dar ne-pasiekei tiek, kiek norėtum pa-siekti”, - pasakoja mergina.

Tačiau per pirmąjį konkurso etapą Raimondai puikiai pavyko ir ji pasirodė kitą dieną vykusia-me finale. “Atrodo, jeigu iki čia prisikapsčiau, tai turiu pasirodyti geriausiai, - sako pergalę iškovo-jusi džiazo atlikėja. - Suprantu, kodėl laimėjau konkursą. Daina-

vimas yra labai svarbus dalykas. Bet ne mažiau svarbesnis ben-dravimas su publika ir charizma. Komisijai visai neįdomu, jeigu dainuodamas padarysi klaidą, jiems įdomu, kaip išsisuksi iš ne-pavydėtinos situacijos. Netgi vidury kūrinio buvo atliekamas toks eksperimentus: išjungiamas monitorius ir stebima, kaip išsi-suksi iš situacijos, kai negali gir-dėti savo balso”, - prisimena mer-gina, sulaukusi kvietimų pasiro-dyti džiazo renginiuose užsienyje ir užmezgusi vertingą pažintį su garsiu Rumunijos prodiuseriu.

Ir vis dėlto kodėl Raimonda pasirinko džiazą? Sako, kai rin-kosi džiazą, tiksliai nežinojo, kas tai yra. Tačiau puikiai prisime-na, kaip pasibeldė į vokalisto, Klaipėdos universiteto Džiazo katedros dėstytojo Stepono Ja-nuškos duris ir šis iš Mažeikių kilusiai merginai patarė kitąmet bandyti stoti į šią specialybę. “Prisimenu, jau einu pro duris, ir staiga jis sako: “Palauk! Gerai, tvarkykis tuos dokumentus!” Tai man buvo toks nesuprantamas dalykas, tarsi įvyko kažkoks nu-švitimas ar stebuklas. Tada daug

mokiausi, ne tiek dėl savęs, la-biau kad įrodyčiau savo moky-tojui, jog ne veltui jis mane priė-mė. Po to tai peraugo į didžiulę meilę džiazui”, - sako ji.

Su kolektyvu Raimonda kon-certuos kovo 3�-balandžio 3 d. Klaipėdoje vyksiančio X tarptau-tinio džiazo vokalistų konkurso “Jazz Voices” vakarinėje progra-moje. R.Vaičiūtė džiaugiasi, kad Lietuvoje gerėja džiazo padėtis - anksčiau tai buvo labiau žino-vų muzika, o dabar turime daug džiazo festivalių, konkursų ir koncertų.

džiazo atlikėja raimonda vaičiūtė

tarptautiniame konkurse iškovojo įspūdingą pergalę

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

RAIMoNdoS NušVItIMAS: “Ar čia dainuoju aš?”

DOSJĖ

Gimė 1987 m. mažeikiuose.

Klaipėdos universiteto me­nų fakulteto džiazo kated­ros absolventė studijuoja džiazo atlikimo meną lietu­vos muzikos ir teatro aka­demijos magistrantūroje ir siekia pedagogo kvalifika­cijos Kauno technologijos universitete.

2007 m. laimėjo konkurso “jazz voices” (lietuva) specia­lųjį prizą už geriausiai atliktą laisvąją programą, po metų tapo šio konkurso ii vietos laimėtoja, iškovojo konkur­so “sony jazz stage” (latvija) didįjį prizą ir tapo konkurso “lady summertime” (suomi­ja) finalininke.

2009­2010 mokslo metais pa­gal erasmus mainų progra­mą studijavo Karolio Šima­novskio muzikos akademijoje lenkijoje.

su bendraminčiais lenkais džiazo muzikantais subūrė ansamblį “raimonda quin­tet”; šią vasarą ketina sureng­ti koncertų turą europoje, o visai netrukus planuoja pasi­rodymus lietuvoje.

••

•

•

•

cmyk

3

cmyk / 3

kūnasj/b tema

Deimantė ZAilskAitė

Neliesk savo veido

Kūno kalbos specialistas L.Pečkaitis nesunkiai pažins melagių siunčiamus signalus. Jeigu uždavus kompromituo-jantį klausimą žmogus meluoja ir nenori būti prigautas, jis jaučia pavojų ir reaguos panašiai kaip ir gyvūnai: pirmiau-sia sustings, o tada galvos, kaip jiems elgtis toliau - pulti ar bėgti. “Jeigu žmogus prieš tai gestikuliavo natūraliai ir laisvai, o išgirdęs nepatogų klausimą tarsi sustingo, tai jau galima daryti atitinkamas išvadas. Jo akių kontaktas irgi bus pernelyg ilgas, ilgesnis už natūralųjį”, - sako kūno kal-bos specialistas.

Anot L.Pečkaičio, melagio puolimas yra bet koks savo statuso kėlimas: išsitiesimas, rodymas smiliumi, pykčio ar teisiančiojo mimikos ir užsipuolimas su didesne ekspresi-ja, negu įprasta. Tuo tarpu bėgimo atveju jis gali su jumis kalbėtis, bet jeigu konkrečioje pokalbio vietoje jo pėdos ar visas kūnas pasisuka į šoną, vadinasi, jam nejauki ši si-tuacija, jis nori iš čia pabėgti.

Apskritai melagius išduos bet kokie nervingumą rodan-tys signalai, tokie kaip veido lietimas, pradedant nuo kaklo ir kylant į viršų, nosies, ausies krapštymas ir kasymas, žaidi-mai su lūpomis. Žinoma, jeigu tai nėra viliojimo signalai.

“Apskritai visi šitie kūno kalbos gestai rodo, kad žmogus yra susijaudinęs, nes jaučia didelį pavojų. Susijaudinimas

gali kilti dėl įvairių priežasčių, nebūtinai melo, - nurodo kū-no kalbos specialistas. - Dėl šios priežasties viena svarbiau-sių taisyklių - gestų kompleksas, t.y. analizuojame ne atskirą gestą, ne tik veidą, bet visą bendrą vaizdą ir ieškome suta-pimų tarp atskirų kūno vietų. Jeigu nėra sutapimų, tada la-biau pasitikime kuo žemesne kūno vieta, ypač pėdomis, nes viršutinę kūno dalį nesunkiai galime išmokti kontroliuoti”.

rodyk savo delnus

Kuo dar galima pasitikėti įtarus melagį? Pasitikėti ga-lime ne tik pėdomis, bet ir tam tikrais gestais, kurių mes tikrai nevaldome: akies tvinkčiojimu, arba nerviniu tiku, veide. Ir akimis, kai uždavus nepatogų klausimą jos arba sustingsta, arba pradeda lakstyti kažkur į šonus. “Kai žmo-gus žiūri į dešinės pusės viršų, jis naudoja vaizduotę ir greičiausiai bando sukurti atsakymą, o kai į kairę - jis nu-grimzta į prisiminimus. Taigi tai irgi galėtų būtų melagius išduodantis ženklas”, - sako kūno kalbos žinovas.

Žmogų gali išduoti ir neadekvati bei nenatūrali emo-cija, parodyta netinkamu metu: “Tarkime, tardymo metu nusikaltėlis neišsiduoda neutralia veido išraiška, bet pa-minėjus kokį jo nusikaltimą veide gali atsirasti tokia išda-vikiška mikrošypsena: sekundės dalį jo lūpų kampučiai (arba vienas kamputis) pasikelia į viršų. Tai rodo, kad jis didžiuojasi savo nusikaltimu ir džiaugiasi, kad jo niekas neprigaus”.

Tuo tarpu atviras žmogus dažniausiai rodo savo del-nus. “Bendraudami per delnus keičiamės ne tik informa-cija, bet ir energija. Jeigu rodome delnus, vadinasi, nieko neslepiame”, - sako kūno kalbos specialistas. Jis prisiminė, kaip po vieno seminaro Seimo narys Kazimieras Uoka pa-sidalijo vienu pastebėjimu: ilgus metus stebėjęs savo po-litinius oponentus, atkreipė dėmesį, kad tie Seimo nariai, kurie pokalbio metu laiko rankas kišenėse, anksčiau ar vė-liau susikompromituoja.

“Iš tikrųjų jeigu tu laikai rankas kišenėse, vadinasi, kaž-ką slepi - nepasakai visos informacijos, nesi atviras”, - sa-ko L.Pečkaitis. Tačiau ranka kišenėje, ypač kai išlindęs nykštys, gali slėpti ir žmogaus dominuojantį charakterį ar aukšto statuso demonstravimą. Rankas laikydami kišenė-se ar žaisdami su kokiais nors daiktais, galime siekti susi-grąžinti pasitikėjimą ir įgyti vidinės stiprybės. Dar viena įdomi detalė: jeigu rankos sunertos už nugaros, ne už rie-šo, bet šiek tiek aukščiau, reikia sunerimti. Kuo ranka lai-koma aukščiau, tuo blogesnė žmogaus savijauta.

O kas išduoda patį kūno kalbos specialistą? L.Pečkaitis juokiasi: “Žmona pastebėjo, kad meluodamas daug mirk-siu abiem akimis ir stipriai šypsausi, tačiau ji galvoja, kad būdamas kūno kalbos specialistas taip elgiuosi specialiai, norėdamas pavaidinti”.

PASItIKėtI galima tik pėdomis!

M elagiams, sukčiams ir šiaip intrigantams šio straipsnio geriau neskaityti, nes jame juoda ant balto

išdėstyti svarbiausi juos demaskuojantys kūno ženklai. Kaip teigia kūno kalbos specialistas Laurynas PečKAITIS (28 m.), mažiausiai meluojanti kūno vieta vis dėlto yra ne žmogaus veidas ar rankos, kaip gali atrodyti, bet jo pėdos! Juk keisti žodžius, suvaidinti mimikas ar rankų gestus daugeliui paprasta kaip trys kapeikos, bet turbūt mažai kas sugebėtų valdyti savo pėdas, kurias drąsiai galime laikyti nuoširdžiausia žmogaus kūno vieta.

Šalies vadovė dalia GrYbausKaitĖ

Prezidentė gana gerai perpratusi savo kūno kalbą. Man atrodo, kad ji dirba šiuo klausimu su kuo nors individualiai. Žiūrėkite, kaip pasikeitė jos rankos paspaudimas, kai ji tapo prezidente: anksčiau ranką spausdavo tvirtai vyriškai, bet ties alkūne atsi-rasdavo toks išlenkimo kampas. O dabar eidama link žmogaus pasisveikinti prezidentė iškart ištiesia ranką - tai rodo būtent autoriteto ir statuso demonstravimą. Kiekvienas aplink save pasąmoningai turi saugomą asmeninę erdvę, ir jeigu aš nebijau ištiesti rankos, parodau, kad nebijau pavojų, einu drąsiai link tikslo ir kartu neprisileidžiu žmogaus per arti, palaikau atitin-kamą atstumą.

Prezidentas valdas adamKus

Iš šio politiko kūno kalbos matyti, kad jo bendravimas yra labai atviras ir šiltas, palyginti su dabartine prezidente. Jam kaip ir de-rėtų demonstruoti savo aukštą statusą ir autoritetą, bet savo kūno kalba jis demonstravo savo artimumą. Pažiūrėkite, kaip spaudžiant ranką ties alkūne atsiranda išlenkimo kampas. Arba demonstruo-ja šiltą šoninį paspaudimą abiem delnais, vadinamoji pirštinė. (Jeigu “pirštinė” būtų ne iš šonų, bet iš viršaus, tarsi sakytų: “Tu po mano padu”.) Dabartinei šalies vadovei toks šiltas rankos pa-spaudimas nėra būdingas. Tai galbūt lemia ir šalies vadovės lytis. Jeigu ji demonstruos atvirumą ir šiltumą, jai bus sunku sukurti tokį autoritetą.

Premjeras andrius Kubilius

Šis politikas galėtų dirbti ir dirbti su savo kūno kalba. Tam tikrais savo kūno ženklais premjeras labai nužemina savo statusą, kad ir tarptautiniuose susitikimuose su kitų valstybių vadovais, Parla-mento nariais, sudarydamas nepasitikinčio žmogaus įspūdį. Daž-nas nosies, pakaušio, ausies kasymas yra blogai. Bet kokie tokie krapštymaisi, kaklaraiščio ar apykaklės pataisymai - išduodantys signalai, kad jis kažką slepia, jaudinasi ir nenori išsiduoti.Dar viena šiam politikui būdinga blogybė - kai jis šneka, apskritai vengia akių kontakto ir žiūri kažkur į apačią. Tai yra prigimtinis melo ženklas: jeigu meluojame, mes linkę į žmones visai nežiūrėti, žvelgiame kur nors į šonus.

fIgūRoS

Politikai, kaip ir aktoriai, yra labai gerai įvaldę savo kūno kalbą. tačiau mūsų šalies politikos veikėjams iki to dar toli. Štai ką lietuvos politikų kūno kalboje įžvelgė l.Pečkaitis:

tAISYKLėSRemiantis statistika, teisingai nustatyti melagius netgi kūno kalbos profesionalai gali tik apie 50 proc. Tai praktiškai būtų sėkmės dalykas, jeigu ne taisyklės, kuriomis vadovaujantis tas procentas gerokai pakyla.

Pirmasis etapas. Jums svarbu matyti visą gestų kompleksą, todėl pasirinkite tokią poziciją, iš kurios galėtumėte atidžiai stebėti visą žmogaus kūną. Sakykime, užduodate klausimą apie skolos grąžinimą. Jeigu skolininko kūno pozicija išlieka tokia pati, o pėdos pasisuka į šoną, vadinasi, jis stengiasi pa-bėgti, ta situacija ar klausimas jam yra žeidžiantis.

Antrasis etapas. Jeigu žmogų mažai pažįstame, sukurkite tokį pokalbį ar tokią atmosferą, kad žmogus galėtų atsipalai-duoti ir būti savimi. Pakalbėkite apie orą ar bendrus pomė-gius, o tada bandykite analizuoti, kas tam žmogui yra gestų ir kūno kalbos norma. Su pažįstamais šitą etapą galima pra-leisti.

Trečiasis etapas. Dabar tam žmogui užduokite kompromi-tuojantį bei jums aktualų klausimą ir stebėkite, ar kas keičia-si jo kūno kalboje. Jeigu pasikeičia ir atsiranda nukrypimas nuo normos, tada jau galite daryti atitinkamas išvadas.

•

•

•

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Kūno kalbos specialistas laurynas Pečkaitis moko prigauti melagius

4

cmykcmyk4

rimvydas stAnkevičius

- Net ir nežinau, kas tave, daug jaunesnės kartos atstovą, apie ma-ne galėtų sudominti - didžiumos mano amžininkų ir bendraamžių jau nebėra, ir visas tas laikas, kuria-me manęs daugiausia, jau seniai praėjo... Taip, beje, vadinasi ir ma-no atsiminimų knyga: “Buvo”, kurią iki paskutiniųjų gyvenimo dienų ligoninėje skaitė rašytojas Juozas Aputis... Nepabaigė...

Be to, šiais laikais tokius kaip aš įprasta kaltinti kolaboravus su sovietiniu režimu, užuot jais do-mėjusis... Nors, kita vertus, vargu ar dar kas šiandien galėtų pasigir-ti matęs gyvą Salomėją Nėrį, o aš galiu, - rodydamas pirmąją �945 metais išleistą savo poezijos kny-gą į praeitį nugrimzta poetas.

Buvau ką tik demobilizuo-tas iš armijos jaunuolis, atsidūręs Maskvoje, rašytojo Juozo Baltušio pakviestas dirbti į lietuvišką radi-jo redakciją, transliavusią Lietuvai laidas, kaip atsvarą vokiškosioms fašistinėms radijo stotims. Buvo toks didelis kambarys, keli stalai, mašininkės, pilna žmonių, ankš-ta... Tame kabinete ir radijo ve-dėjas - pats J.Baltušis - tilpdavo, ir visi jo pavaldiniai, diktoriai. Aš, tuomet dvidešimt dvejų jaunuo-lis, buvau paskirtas jaunimo laidų redaktoriumi. Pro to mūsų kam-bario duris įeidavo daug įvairiau-sio rango žmonių, bet tąkart įėjus moteriai nutrintu paltuku supra-tau: tai - svarbus žmogus. Beveik jau žinojau, kas ji, kai priėjo prie J.Baltušio, kai ėmė kalbėtis lietu-viškai, dar šiam priekurčiam, todėl

pusiau rėkte kalbėjusiam rašytojui šūktelint vardą: “Ką duosi, Salo-mėja, tas mums ir bus gerai...”

Visas įsitempiau, apmiriau, įsmeigiau į viešnią akis, o J.Baltušis (kuris niekada nevadindavo ma-nęs vardu), mano didelei baimei ir džiaugsmui, sako: “Reimeri, paly-dėk Salomėją į studiją”. O ten reikia leistis laiptais tris aukštus žemyn į rūsį, kur saugantis bombardavimų įrengta studija. Šitiek laiko dviese akis į akį su pačia Salomėja Nėri-

mi... Žinoma, nieko neišdrįsau jai pasakyti. Tik kartojau: “Prašau čia, būkit atsargi, tie laiptai ne itin pa-togūs”, o ji tik atitarė: “Nieko, nieko”.

Jai įrašinėjant studijoje eilė-raščius likau stebėti. O esant tuo-metinėms technologijoms įrašyti reikėjo iš pirmo karto, be jokių suklupimų. Mat įrašoma buvo į vaškinę plokštelę. Mačiau, kaip Salomėja Nėris jaudinasi, tačiau penkis šešis eilėraščius ji perskai-tė sklandžiai, nors, man atrodė, neįprastai tyliai. O kai pradėjo skaityti eilėraštį “Negesk, žiburė-li” - sukūkčiojo ir nutilo. Plokštelė buvo sugadinta. Atsiprašė. Ra-dijo darbuotojai paruošė antrą

plokštelę, poetė vėl ėmė skaityti, o ties tuo pačiu eilėraščiu vėl su-kūkčiojo ir nutilo... Įsivaizduojat - “Negesk, žiburėli”. Maskvoje. O kažkur toli istorijos uraganuose - mažutėlė Lietuva...

Plokštelė buvo pakeista dar kartą. Ir dar kartą Salomėja Nėris pravirko skaitydama “Negesk, ži-burėli”. Tada pamaniau: ar ne jau ėmusią blėsti savo gyvybės lieps-nelę ji apverkė? Į Lietuvą, tiesa, po karo ji dar spėjo pargrįžti, bet jau labai neilgam...

- Į Maskvą, kiek žinau, bėgo tie, kurie dėl savo pareigų ar pa-žiūrų prie vokiečių būtų buvę su-imti. O jūs, dvidešimt dvejų metų jaunuolis... Ko jums?

- Aš juk Kuršėnų komsomol-cas buvau. Bibliotekos vedėjas. Pats jauniausias visoje apskrityje. Prieš tai ketverius metus dirbau valsčiaus raštinėje. Buvau baigęs šešias klases.

Labai norėjau mokytis. Tėvai - paprasti darbininkai. Mama, darbšti siuvėjėlė, numirė man vos sulaukus trylikos. Patyriau daug vargo, skurdo, nepritek-liaus. Leisti manęs į mokyklą Šiauliuose mano tėvams buvo ne pagal kišenę.

Beje, kunigas, pamatęs, kad turiu gabumų mokytis, buvo sumanęs išsiųsti mane į jėzuitų gimnaziją. Susistabdė kartą ir pa-klausė: “Ar norėtumei mokytis?” Atsakiau, kad labai norėčiau. Tuo-met jis sako: “Pasakyk, kad tavo tėvas pas mane ateitų”.

Tėvas nebuvo religingas žmo-gus. Bet nuėjo. O vos įėjusį kunigas

puolė barti: “Kodėl į bažnyčią ne-vaikštai? Kodėl įėjęs “Garbė Jėzui Kristui” nepasakei?” Tėvas apsisuko ir movė pro duris, taip sugriauda-mas ir gerus kunigo ketinimus. Vė-liau paaiškėjo, kad jei būčiau anuo-met išsiųstas studijuoti, būčiau bu-vęs Tėvo Stanislovo bendrakursis. Bet, matyt, nebuvo skirta.

Pati smetoninės Lietuvos pa-baiga... Beje, buvo labai panašus laikas į dabartinį - krizė, bankrotai. Ant kiekvieno stulpo kabėjo skel-bimai: “Varžytinės”. Išsiparduoti varžytinėse buvo priversti net ir vadinamieji turčiai. Baltais lapeliais nuklijuotą didžiulę skelbimų sieną galėčiau nebent su Raudų siena palyginti - juk ten viskas vien aša-romis buvo rašyta: “parduodami arkliai, žemė, namai” - išparduoda-ma žmonių laimė, žmonių gyve-nimai. Vis pilnėjančiuose kumety-nuose smarkiai siautėjo džiova.

Tada su “katiušomis” ir ka-reiviškomis dainomis atėjo rau-donoji armija. Buvo rinkimai. Vilniaus grąžinimas. Džiaugsmą temdanti nežinomybė dėl šalies ateities. Kaip tik tada tarp žmo-nių pasklido posakis: “Vilnius mū-sų, o Lietuva - rusų”...

Mes, žemiausiojo socialinio sluoksnio atstovai, į tuos nesu-prantamus pokyčius žiūrėjome su viltimi, žadančia mums len-gvesnį gyvenimą. Aš nuoširdžiai tikėjau jų skelbiamomis idėjo-mis. Ko norėti iš manęs, jei kur kas protingesni, ir tie neįžvelgė grėsmės. Justas Paleckis. Jis buvo labai demokratiškas žmogus. O kai pamatė, kad buvo apgautas, jam net su sveikata labai blogai

pasidarė. Su nervais. Visi naiviai manėme, kad Lietuva bus sava-rankiška valstybė.

- Kaip dabar - su Europos Są-junga?

- Sakau gi, panašūs buvo lai-kai. Nors drauge ir visai kitokie. Nepatikėtumėt, bet aš ir rašyt net ne ant popieriaus pradėjau.

- Nejaugi kompiuteriu?- Taip, anų laikų kompiuteriu -

ant skiedrų. Mano tėtušis rudeni-mis imdavo meistrauti klumpes. Kai jis tašydavo minkštą epušės medieną, jo cheminiu pieštuku rašydavau ant skiedrų pirmuo-sius savo žodžius. Skaityti ir rašyti išmokau pats, naudodamasis su-rastomis vokiškomis ir rusiškomis knygomis. Labai mėgau poeziją. Vytė Nemunėlis, Antanas Miški-nis, Salomėja Nėris...

Kartą mokykloje klasės draugai įskundė mane mokytojai, kad tu-riu “slaptą” sąsiuvinuką, į kurį rašau eilėraščius. Mokytoja privertė pa-rodyti. Visas raudonas, liepsnojan-čiomis ausimis padaviau, ji skaitė, skaitė, skaitė, o tada paglostė man galvą ir labai nuoširdžiai pasakė: “Rašyk”. Nuo tada ir rašau. Publika-vau eilėraščius “Žiburėlyje”, “Skautų aide” - mat buvau skautas...

- Prieš susitikdamas su jumis mėginau suskaičiuoti visas jūsų pa-rašytas poezijos knygas. Ties trisde-šimt kažkelinta pamečiau skaičių.

- Dabar esu parengęs atiduo-ti leidyklai naują poezijos knygą “Posmai”. Tad ši jau bus keturias-dešimtoji.

legendosj/b Žmonės

Viename literatūros vakarų Rašytojų są-jungos rūmų salėje su lietuvių literatū-

ros klasiku poetu Algimantu Baltakiu šnekučiavomės apie kūrybinius bei žmogiškuo-sius reikalus. Nukrypo kalba ir apie amžių. Paklausiau, ar tik jo bičiulis prozininkas Jonas Mikelinskas nebus šiandien pats vyriausias iš gyvųjų? A.Baltakis papurtė galvą, nusijuokė ir patapš-nojo per petį eilėje priešais sėdinčiam poetui Vaciui ReIMeRIUI: “Vacy, ar už tave vyresnių rašytojų Lietuvoje dar yra?” Šis, atsakydamas į klausimą, tiesiog linkte-lėjo galvą. “Kas?” - jau abu paklausėme unisonu, o V.Reimeris be žodžių parodė pirštu į viršų ir nusišypsojo.Taigi pokalbis su vyriau-siu šalies poetu, šiemet rugpjūčio 3-iąją švęsian-čiu solidžią devyniasde-šimties metų sukaktį.

PilNas žmoGaus GYveNimas, maNau,

Yra Kur Kas Geriau Nei PilNa PiNiGiNĖ. ŠiaNdieNis Pasaulis to NeNori suPrasti

Sauliaus Venckaus, redakcijos archyvo ir asmeninio albumo nuotr.

Vyriausias Lietuvos poetas Vacys Reimeris rugpjūtį švęs devyniasdešimtmetį

VYRIAuSIAS LIetuVoS PoetAS:

cmyk

5

cmyk / 5

Jei Kultūros ministerija skirs pini-gų, savo devyniasdešimtmečiui mėginsiu išleisti.

Matai, užtaikei ant pernelyg ilgai gyvenančio žmogaus - ir knygų, ir prisiminimų tiek daug, kad visko į straipsnį niekaip ne-sudėsi. (Juokiasi).

- Ką reiškia “pernelyg”? Dar teberašote, skaitote be akinių, at-mintis - fantastiška, sveikata pui-ki. Į jus pažvelgęs ir aš užsimanau tiek gyventi.

- Na, visko yra buvę. Ir bėdų, ir išbandymų. Antai prieš dvejus metus per naują vaikščioti rei-kėjo mokytis. Į stuburą buvo įsi-metęs infekcinis uždegimas. Du mėnesius išgulėjau nei atsisėsda-mas, nei atsistodamas. Atėmė ko-jas. Atsigavęs ėmiau vaikščioti su vaikštykle - kaip kūdikis. O skaus-mai... Man net narkotikus leido... Tikrai nebuvo lengva vėl sugrįžti į visavertį gyvenimą. Jei ne pro-fesorius Kęstutis Vitkus - nežinia, kaip viskas būtų pasibaigę...

- Tačiau dabar sveikata su-grįžo?

- Na, jei taip galima pasakyti apie mano amžiaus žmogaus svei-katą. Bet nesiskundžiu: normaliai vaikštau, rašau, gana aktyviai pie-šiu, o kartais ir savo senąjį drau-gą smuikelį išsitraukiu... (Smuiku drauge su kitais muzikantais jau-nystėje grieždavau įgarsindamas kino filmus, kurie anuomet dar buvo nebylūs.) Tebekuriu savo pamėgtuosius katrenus, o pasta-ruoju laiku dar ir trioletais labai susižavėjau - man patinka it kokį

riešuto branduolį į dainingą triole-to formą įvilkti kokią gerą, neretai kandžią sentenciją.

Šiandien truputėlį gailiuosi, kad daugybę savo laiko ir energi-jos atidaviau profesiniams, admi-nistraciniams reikalams. Buvau Rašytojų sąjungos pirmininku, dvidešimtį metų vadovavau “Li-teratūrai ir menui”, šešiolika metų - “Gimtajam kraštui”... Jei galėčiau laiką atsukti atgal - nesiimčiau to, stengčiausi kuo daugiau savęs ati-duoti kūrybai. Gal ką monumen-talesnio būčiau parašęs? O maniš-kės knygos, kaip kokios akcijos, nuvertėjo.

- Solidaus amžiaus žmogaus visuomet knieti paklausti - ar eg-zistuoja ta senatvės branda, atne-šanti išmintį ir ramybę, leidžianti pasaulį pamatyti tokį, koks išties yra be iliuzijų ir chimerų?

- Žmonės skirtingai gyvena, skirtingiems dalykams teikia svar-bą, tad ir senatvės būtis nusispal-vina skirtingai. Tačiau to nusira-minimo, to aiškaus žvilgsnio į pa-saulį pojūčio išties esama. Tik ne-manykit, kad žmogui akys atsive-ria staiga - jos po truputėlį veriasi visą gyvenimą. Todėl to euforiško nušvitimo pojūčio kaip ir nėra. Mano amžiaus žmogaus protas yra linkęs klaidžioti po praeitį, peržvelgti savo gyvenimo kelią, kaži kaip mėginti jį reziumuoti.

Manau, kad aiškesnį atsakymą į šį klausimą surasite mano nau-jojoje knygoje. Ten netgi sonetų vainiko esama. O vadinasi jis - “epifanijos”. O tai kaip tik ir reiškia apsireiškimus, nušvitimus...

Tik kas gi skaito šiais laikais poeziją... Žinai, mes, anų laikų poetai, šiuo požiūriu buvome gerokai išlepinti - knygos buvo leidžiamos dešimtūkstantiniais tiražais, išperkamos lyg karštos bandelės, literatūros festivaliams skiriamas valstybinis dėmesys, vakaruose - minios poezijos ger-bėjų... Todėl kiekvienas išgyveno-me didelį šoką visam tam pasi-baigus. Nežinau, gal anuometinis visuomenės santykis su poezija nebuvo nuoširdus, gal ji vertina-ma buvo pernelyg pompastiškai, tačiau šiandieną, pasakysiu, gy-venimas juo labiau organizuoja-mas neteisingai. Pilnas žmogaus gyvenimas, manau, yra kur kas geriau nei pilna piniginė. Šian-dienis pasaulis to nenori suprasti.

- Ką manote apie anapusybę? Yra kas nors po mirties, nėra?

- Nežinau. Nors, kaip rašė Al-bertas einšteinas: “Iš visų netikin-čiųjų aš pats didžiausias tikintysis”. Mano žmona nepaprastai religin-ga, o aš... Mūsų būtis - su daugy-be, daugybe paslapčių. Būdamas Indijoje prisižiūrėjau gausybės religijų, lankiausi gausybėje skir-tingų šventyklų ir supratau, kad visi žmonės - nors tarpusavyje dėl tikėjimo ir nesutaria - išties savo maldas ir viltis siunčia tuo pa-čiu adresu. Kažkas vis dėlto yra. Absoliutas. Tik nemanau, kad jis - panašus į žmogų. Nesutinku su Biblija. Manau, tai bejėgiškas paly-ginimas. Kaip ir su bibline pasau-lio sukūrimo versija. Pasaulis, o ir žmogaus protas evoliucionuoja. To juk nenuneigsi. Šventasis Au-

gustinas rašė, kad Dievas pabėrė į pasaulį sėklų. Įvairių įvairiausių. Kurios yra ilgaamžės ir turi paslap-tingą vystymosi galią...

Antai ir aš norėjau išmes-ti vazonėlį su, mano manymu, nudžiūvusia orchidėja. Man pasakė - ne, ji dar atsigaus. Ir stebuklas - ilgai imitavęs mirtį augalas atsigavo, atgimė, apsi-pylė žiedais. Tos Augustino ap-rašytos Dievo sėklos - ne tik au-galai, bet ir gyvūnai, ir žmonės. Tos sėklos dygsta, auga, pražys-ta nuostabiausiais žiedais. Žmo-guje išties esama sielos energi-jos, kuri jam numirus, logiškai mąstant, nedingsta - kažkur kaupiasi. Visatos platybėse. Taip turėtų būti.

O kaip yra, netrukus patys pa-matysim. Dažnai mintyse šiuo klau-simu kreipiuosi į Justiną Marcinke-vičių. Sakau: “Justinai, tu jau dabar viską žinai. O aš dar vis nerimauju”.

- Kaip žilo plauko senjoras pasakykite visiems ateinantiems po jūsų, kas šiame pasaulyje yra svarbiausia?

- Gyvenime yra labai svarbus dalykas - savivoka. Kodėl tu gyve-ni? Kokia tavoji misija? Tai drauge ir gyventi padedantis įprasminimas, drauge ir atsakomybė. O ta atsako-mybė - tai ir didžiulė laimė, ir neiš-semiamos saviraiškos galimybės. Nuo čia prasideda žmogiškumas, bičiulystė, meilė. Tie dalykai jun-gia žmones, daro gyvenimą gražų. Dar - gamta, amžinasis ratas, metų laikų kaita, sprogstantys medžiai, tirpstantys sniegas ir mūsų likimai, nuspalvinti jausmų bei kvapų...

Žinoma, metams bėgant ne visi laimės indai išlieka pasiekia-mi. Visos aistros, kūniškos meilės - džiaugsmas, skirtas jaunystei. Ta-čiau šiandien aš džiaugiuosi, kad jų buvo. Džiaugiuosi, kad šian-dien turiu jau šešetą proanūkių, kad pasaulis kaip upė vis teka ir teka į priekį... Ir apskritai, jei klau-siate apie gyvenimą, pasakysiu taip: prisimenu tik meilę. Ir, beje, su didžiule meile ją prisimenu.

“meilę prisimenu su meile”

Vaciukas - Kuršėnų smuikininkas (1936 m.)

Vacys - jauniausias apskrityje bibliotekos vedėjas (1939 m.)

Su poetu Algimantu Baltakiu (1980 m.) Su poetu Justinu Marcinkevičiumi Lietuvos rašytojų suvažiavime (1981 m.) Kauno radijuje (1946 m.)

Su Eduardu Mieželaičiu, Žanu Poliu Sartru ir Simona de Bovuar Vilniuje (1965 m.) Reimerių “grandinė” (Vacys su sūnumis ir anūkais 1981 m.)

Prie gimtojo namo, 1987 m. Kuršėnuose

6

cmykcmyk6

pasirinkimasj/b Žmonės

giedrė milkevičiūtė

Paralelių ieškoti neverta

Prieš kelerius metus ryškų vaidmenį “Sidabrinių gervių” ap-dovanojimą pelniusiame filme “Kolekcionierė” sukūrusi Gabija atkreipė į save filmų ir spektaklių kūrėjų dėmesį, nors ji filmuoja-si nuo šešiolikos metų. Šį sykį

tik ką prasidėjusiame �6-ame tarptautiniame kino festivalyje “Kino pavasaris” ji pasirodo nau-jame trumpo metražo filme “Du indeliai jogurto” (režisierius Au-drius Mickevičius). Gabija sukūrė emancipuotos moters susvetimė-jusiame šiuolaikiniame pasauly-je vaidmenį. Filme paliesta labai jautri ir aktuali nūdienos tema, kai daugybę reikalų ir draugų tu-

rinti mama neranda laiko dukrai.Sutapimas ir tiek, kad ir ne-

seniai su vyru, televizijos režisie-riumi Linu Ryškumi, išsiskyrusi aktorė filme vaidina beprotiško gyvenimo tempo įsuktą moterį, kurios santykiai su paaugle dukra sudėtingi ir įtempti.

“Vaikui laiko nebelieka, o juk turi likti. Tai labai subtili ir amžina tema apie tėvų ryšį su vaikais, tie-

siog apie mamą ir dukrą. Šiame trumpo metražo filme daug kas pasakoma užuominomis ir palikta erdvė žiūrovui pačiam pamąstyti... Menininkui svarbu užduoti klau-simus, o atsakymus padiktuoja pats gyvenimas. Ir aš turiu paau-glę dukrą. Bet mes esame artimos draugės ir tokių problemų, kokios pavaizduotos filme, nėra ir tikiuosi nebus. Iš tiesų dirbančios mamos, ypač jeigu vaikų auklėjimas gula daugiausiai ant jų pečių, turėtų bent jau pasidomėti, ar viskas tam vaikui gerai, nors jis ir prilipęs prie kompiuterio ir prašo netrukdyti. esu įsitikinusi, kad šilti ar šalti tėvų ir vaikų santykiai klostosi iš kartos į kartą”. Gal gi žiūrovai, įsijautę į filmo veiksmą, nebandys tapatinti to, kas vyksta ekranuose, su akto-rės asmeniniu gyvenimu.

Ko pati aktorė pasisemia iš fil-mų, kuriuose vaidina? “Kiekviena gyvenimo istorija yra pamokan-ti, tačiau aktorius pats daugiau duoda vaidmeniui, prisiartinda-mas prie savęs, semdamasis iš savo sukauptos patirties, o kar-tais tiesiog išplaukia kažkas iš pasąmonės, jeigu jo vaidmuo, pavyzdžiui, visiškai priešingo charakterio, negu jis yra gyveni-me. čia ir yra aktorystės paslaptis ir žavesys, kai bandai prisijaukinti vaidmenį”.

aktorystę nulėmė genai

Pirmasis Gabijos filmas “Ne-atmenu tavo veido” buvo ku-riamas dar tada, kai jai buvo tik

šešiolika. Filmuotis ją pakvietė režisierius Raimondas Banionis. Po to, jau aštuoniolikos, vai-dino filme “Vaikai iš Amerikos viešbučio”. Tuomet Gabija laikė abitūros egzaminus. “Iš egzami-no važiavau tiesiai į filmavimo aikštelę, o iš jos atgal į mokyklą, po to į stojamuosius Muzikos ir teatro akademijoje. Jau tada buvo man labai sudėtingas me-tas, bet už tai yra ką prisiminti”, - juokiasi G.Jaraminaitė-Ryšku-vienė. Nežinantiems primena-me, kad ji yra žymaus pianisto Povilo Jaramino dukra, jos ma-ma Rasa garsiosios Kernagių gi-minės atstovė ir maestro Vytau-to Kernagio, kurio mirties tre-čiąsias metines minime, sesuo. Seneliai Aleksandras ir Gražina Kernagiai - aktoriai. Gyveno visi draugiškai viename dideliame name, todėl bendravimo ar su-svetimėjimo tarp tėvų ir vaikų problemų tikrai nebuvo.

Tad aktorystės pasirinkimas buvo nulemtas iš mažens, o apie jokią kitą profesiją Gabija ir ne-galvojo.

vertimai ­ antroji duona

Nedaug kas žino, kad Gabija dar ir verčia iš anglų kalbos. Pui-kias anglų kalbos žinias įgijusi garsiojoje sostinės Salomėjos Nė-ries gimnazijoje, ji jau yra išver-tusi šešias knygas, kurias išleido “Alma littera” leidykla.

Aktorė tikina, kad versti kny-gų seriją, skirtą paaugliams ir jaunimui, buvo ir jai pačiai nau-dinga, nes iš jų pasisėmė išmin-ties. Gabija yra išvertusi popu-liarių knygų, tarp kurių “Noriu visko”, “Nes aš to verta”, “Liežu-vautoja” ir kt. Beje, tos knygos aktorei pravertė, kai ji vaidino mokytoją LRT seriale apie paau-glius “Neskubėk gyventi”. Gabija juokiasi, kad jeigu kas nors atsi-tiktų ir ji nebegalėtų vaidinti, tai tikriausiai galėtų pragyventi iš vertimų.

“Knyga visą laiką šalia manęs. Literatūra, galima sakyti, antroji mano duona, - šypsosi aktorė. - Iš tiesų man para per trumpa. Kar-tais taip atsitinka, kad katastrofiš-kai stinga laiko, ypač kai atsirado teatruose naujų vaidmenų. O da-bar dar ir atšuoliavo “Kino pava-saris” su gausybe įdomiausių ir tarptautinių apdovanojimų pel-niusių filmų. Ta galimybe tikrai ketinu pasinaudoti, galbūt miego sąskaita.

G.Jaraminaitei-Ryškuvienei tame beprotiškame kasdieny-bės ritme susikaupti padeda jo-ga. Ypač pratimai padeda tada, kai aktorei lieka nedaug laiko iki spektaklio, o reikia staigiai atsi-palaiduoti, pereiti į kitą, kuriamo personažo dimensiją. Moteris, kai tik turi kiek laisvesnio laiko, lan-ko užsiėmimus viename jogos klube. Anot aktorės, joga, kaip ir geras filmas, kurį žiūrėdama už-simiršta, padeda įveikti ir kartais apniukusią nuotaiką.

serialo “Įkaitai” filmavime Gabija kartu su dėde vytautu

Kernagiu ir aktoriumi leonardu Pobedonoscevu

gAbIJoS GyvENimAS Ne KINe

Vilnietę aktorę Gabiją JARAMINAITę-RYŠKUVIeNę

(38 m.) pelnytai galime vadinti viena ryškiausių nūdienos lietuviško kino žvaigždžių. Tiesa, ji pati šio pompastiško epiteto nemėgsta. Juk ryškios pasaulio kino žvaigždės nelaksto vaidinti iš vieno teatro į kitą, kad užsidirbtų duonai, nesirūpina, kaip susimokėti išaugusius mokesčius, jų nevargina buitis, nuo kurios nepavyksta pabėgti net ir romantiškiausios profesijos atstovėms. Gabija labiausiai sielojasi dėl to, kad kartais per tuos darbus mažiau lieka laiko pabendrauti su keturiolikmete dukra.

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Gabija jaraminaitė­ryškuvienė ­ mama, aktorė ir knygų vertėja

su filmo “Kolekcionierė” režisiere Kristina buožyte

cmyk

�

cmyk / �cmyk

�

cmyk

Rimas Kurtinaitis sulaukė naujo

gyvenimo iššūkio. Po kelių su Vilniaus “Lietuvos ryto” komanda išgyventų įspūdingų aukščiausio lygio krepšinio kovų sezonų patekęs į ramų ir kuklų Rygos VEF pasaulį, krepšinio specialistas neslėpė, kad jo toks įvykių posūkis netenkina. Tiesa, jis ne kartą pareiškė, kad jaučiasi įsipareigojęs atlikti savo pareigą iki galo ir su VEF komanda užbaigti sezoną. Bet kartais ir patys tauriausi ketinimai subliūkšta. Artėjant lemiamų sezono kovų etapui R.Kurtinaitis sulaukė viliojančio Maskvos srities “Chimki” ekipos pasiūlymo ir daug negalvodamas sutiko.

KrepšininKams trūksta motyvacijos

- Kaip vyko derybos su “Chim-ki” ekipa, kiek laiko jos truko?

- Viskas vyko labai greitai. Man didelė garbė treniruoti to-kią komandą. Galima sakyti, kad stebėjau ją nuo pat jos įkūrimo. Tai klubas su šlovinga ir origina-lia istorija. Jis gana jaunas, bet per trumpą laiką sugebėjo tapti vienu iš Rusijos krepšinio lyderių. Tad motyvacijos man tikrai už-tenka. Matau krepšininkų poten-

cialą, regiu kelius, kaip ir ką reikė-tų padaryti, kad jie žaistų sėkmin-giau. Kita vertus, turėjau galio-jančią sutartį su VEF ekipa, ir joje nebuvo kalbama apie galimybę nutraukti ją pirma laiko. Tad esu nuoširdžiai dėkingas Rygos eki-pos vadovams, kurie suprato ma-ne, tinkamai įvertino mano norus ir sutiko išleisti mane į Rusiją.

- Neseniai VEF ir “Chimki” žaidė VTB Vieningoje lygoje. Ko-kį įspūdį padarė “Chimki”? Ir ką reikėtų nedelsiant pakeisti, kad jos žaidimas gerėtų?

- Nelengva kalbėti apie rung-tynes, kuriose varžovai iškovojo pergalę 20 taškų skirtumu. Bet viena dalyką galiu išskirti. Tame mače “Chimki” krepšininkai žaidė be aistros, be noro, tiesiog ati-dirbo ir tiek. Taip jie kontroliavo rungtynių eigą, iškovojo perga-lę, bet jų akyse nebuvo ugnies. Manau, kad motyvacija turi būti svarbesnė nei pinigai. Jei jos nė-ra - krepšininkai šiek tiek lėčiau juda aikštėje, truputį mažiau atiduoda jėgų gynyboje. O iš tų mažyčių dalykėlių ir susideda pergalė arba pralaimėjimas. Tad ruošiuosi padaryti viską, kad ma-no krepšininkų akys liepsnotų. Noriu suteikti komandai teigia-mos energijos. Tai sunki užduo-tis, bet mano gyvenime sunkių užduočių buvo tikrai labai daug.

- 2006 metais jūs jau mėgino-te laimę Rusijoje. Tada mėginimas vadovauti Permės “Ural Great” komandai nebuvo sėkmingas...

- Ne patys geriausi laikai. Tuo metu komandoje vyko daug per-mainų, keitėsi vadovybė, krep-

šininkai. Mane į Permę pakvietė Sergejus Belovas, pasiūlė trejų metų trukmės sutartį, tarėmės, kaip kursime pajėgų klubą. O kai turėjau pradėti treniruotes, dar nebuvo nė vieno krepšininko. Vėliau dirbau su trimis krepšinin-kais ir tik prieš sezono pradžią sudėtis buvo sukomplektuota. Jei rimtai, tai klube buvo daug intrigų, krepšinis ten tikrai nebu-vo pirmoje vietoje. Iš pradžių ma-ne tikino, kad svarbiausia - kurti komandą, o ne siekti pergalių. Bet po kelių mėnesių padėtis pa-sikeitė. Paaiškėjo, kad vadovybei reikia pergalių, o aš žinojau, kad su tokia sudėtimi jų nebus. Pasi-traukiau ir dėl to nesigailiu. O ne-trukus suiro ir pats klubas.

Tikslas - Eurolyga

- Kokie jums keliami tikslai?- Minimali užduotis - kitą se-

zoną žaisti Eurolygoje, pagrin-diniame turnyre, arba atrankos etape. Tai reiškia, kad turime tapti Rusijos krepšinio čempio-nato prizininkais. Tai rimta, nes šiais metais pirmenybėse nėra aiškaus lyderio, bet kuri koman-da gali “iššauti”. Viena dvi perga-lės gali smarkiai pakeisti turny-rinę padėtį. Ką gi, esu ne kartą perėmęs komandą sezono vidu-ryje. Lenkijoje su Vroclavo ekipa pakilome iš 10-os vietos į 3-ią, o su “Lietuvos rytu” 2009-aisiais apskritai iškovojau visus to sezo-no titulus. Beje, Europos taurės turnyro finale mes įveikėme ne bet ką, o “Chimki” komandą.

- Kokios tokio sėkmingo “gaisrininko” darbo priežastys?

- Visų pirma reikia drausmės. Kai kurie krepšininkai, uždirban-tys didelius pinigus, mėgsta leis-ti laiką naktiniuose klubuose, linksmintis. Bet drausmė krepši-nio aikštėje yra glaudžiai susiju-si su drausme už jos ribų. Reikia pradėti nuo to, o žaidimą keisti reikia atsargiau, nes per kelias dienas iš pagrindų pakeisti žaidi-mo taktiką yra neįmanoma, o ir nebūtina. Žaidėjai paprasčiausiai nesugebės išmokti visų naujovių.

aktyvios gynybos šalininKas

- Koks yra jūsų propaguoja-mo žaidimo braižas, koncepcija?

- Mano koncepcija skiriasi nuo daugumos Europos trene-rių. Noriu, kad mano auklėtiniai gynyboje žaistų labai aktyviai ir agresyviai. Dauguma komandų gynyboje vengia rizikuoti, pasi-tenkina tuo, kad priverčia var-žovus atakuoti iš toli, o ne iš po krepšio. O aš reikalauju, kad krep-šininkai siektų perimti kamuolį iš varžovų, priverstų juos klysti, “spaustų” net jų aikštės pusėje. Taip, tai rizikinga, bet tinkamai naudojama tokia gynyba gali būti labai efektyvus ginklas. Aišku, to-kiam žaidimui reikia universalių, mobilių krepšininkų. Su “Lietuvos ryto” ekipa įrodžiau, kad toks žai-dimo modelis gali nešti sėkmę. O juk mūsų sudėtis nebuvo pati stipriausia, bet tinkama taktika ir krepšininkų pasiaukojimas lėmė pergales prieš turtingesnius ir pa-jėgesnius klubus. O juk “Chimki” turi visas galimybes dėl reikiamų krepšininkų konkuruoti su tokio-mis komandomis kaip “Barcelo-

na” ar “Maccabi”. Tokio lygio klube man dar neteko dirbti.

- Taigi vasarą komandos su-dėtis turėtų smarkiai pasikeisti?

- Žinote, esu įpratęs dirbti su tokia komanda, kokią man duo-da. Nemėgstu, kai treneris kalba: “Neturiu reikiamų žaidėjų. Va, jei turėčiau Sabonį ir Jasikevičių, tai tikrai tapčiau Eurolygos nuga-lėtoju”. Dirbk savo darbą su tais krepšininkais, kurie yra po ranka. Savaime aišku, kad su aukšto ly-gio profesionalais dirbti lengviau. Bet nesiruošiu įtikinėti klubo va-dovų, kad jie man nupirktų pa-čius geriausius. Aš puikiai išma-nau krepšinio rinkos niuansus ir kategoriškai nesutiksiu, kad krep-šininkui būtų mokama daugiau, nei jis yra vertas. Vis dėlto aikštė-je žaidžia ne pinigai, o žmonės.

nE pinigai laimė

- Per savo karjerą jūs žaidėte ir tokiuose klubuose kaip “Žalgi-ris”, Madrido “Real”, bet tuo pat metu teko rungtyniauti ir kuklio-se, mažai žinomose komandose Vokietijoje bei Australijoje.

- Tiesiog man pinigai niekada nebuvo pats svarbiausias dalykas. Vertinu gerus, žmogiškus ryšius, draugystę, o ne pinigus. Taip, da-bar žmogaus vertė matuojama pagal jo atlyginimo dydį. Labai išplito pasakymas - “pinigai nekve-pia”. O mano manymu - kvepia. Labai svarbu kaip, kokiu būdu tu uždirbi pinigus. Didžiuojuosi, kad visada elgiausi taip, kaip liepė są-žinė, o ne pinigai. Tai, kad iš “Žalgi-rio” išvykau ne į Ispaniją, o į Vokie-tiją, į kuklų Brandt “Haggen” klubą, nulėmė žmogiškas veiksnys. Po vieno draugiško turnyro Vokieti-joje susipažinau su “Hageno” ko-mandos prezidentu. Jis paklausė, ar nenorėčiau žaisti jo komandoje. Atsakiau, kad negaliu išvažiuoti iš Sovietų Sąjungos. Bet tas vokietis visus metus važinėjo į Maskvą ir Lietuvą, pramynė kelius pas aukš-čiausius sporto valdininkus, užpy-lė juos įvairiausiomis gėrybėmis, surinko daugiau nei dvi dešimtis parašų - ir galiausiai mane išleido į Vokietiją. Aš negalėjau atsisakyti ir nuvilti tiek daug padariusio žmo-gaus ir pasirašiau trejų metų tru-kmės sutartį už gana nedidelius pinigus. Tiesa, palyginti su mano uždarbiu “Žalgirio” klube, vokiečių pasiūlymas buvo labai dosnus. Bet tuo pat metu Ispanijoje siūlė kelis kartus didesnę sumą. Vis dėlto ne-sigailiu dėl savo sprendimo.

Iš esmės, kas yra pinigai? Ka-da jų būna daug, o kada mažai? Pažįstu žmones, kurie privatizaci-jos laikais beprotiškai praturtėjo, o paskui visko neteko. Dėl vienos klaidos galima prarasti ir šimtą litų, ir milijoną. Bet dėl šimtinės juk ne-sižudysi, o dėl milijonų... Taip kad nereikia į gyvenimą žiūrėti tik per pinigų prizmę. Ne dėl jų aš važia-vau ir į Australiją, ar Azerbaidžaną. Tiesiog tai buvo puiki gyvenimo patirtis, kuri man padeda iki šiol.

Parengė Evaldas GElumbauskas

r.Kurtinaitis: “aikštėjE žaidžia žmonės, o nE pinigai”Maskvos srities “Chimki” klubo treneriu tapęs Rimas Kurtinaitis sieks pagerinti auklėtinių motyvaciją

Klubai2003-2006 m. Baku “Gala” (Azerbai-džanas)

2006 09 - 2006 12 Permės “Ural Great” (Rusija)

2007-2008 01 Vilniaus “Sakalai” (Lietuva)

2008 01 - 2008 10 Vroclavo “Šląsk” (Lenkija)

2008 12 - 2010 06 Vilniaus “Lietuvos Rytas” (Lietuva)

2010 08 - 2011 03 Rygos VEF (Latvija)

2011 03 - Maskvos sr. “Chimki” (Rusija)

Rinktinės2003 m. - Azerbaidžano vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris

2004 m. - Lietuvos jaunių rinktinės tre-nerio asistentas

2005 m. - Lietuvos jaunimo rinktinės trenerio asistentas Pasaulio čempionate

2005 m. - Lietuvos jaunimo rinktinės vyr. treneris Europos čempionate

2007 - 2009 m. - Lietuvos vyrų krepši-nio rinktinės trenerio asistentas

•

•

•

•

•

•

•

•

•

•

•

•

Trenerio karjera

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Tel.: (8-5) 212-33-32el.p. sportas@respublika.net

Leidinys Nr. 23 (89)2011 m. kovo 26 d., šeštadienis

8

cmykcmyk8

�

cmy

Čempionato dalyviai

“Red Bull”(Austrija)

Variklis - “Renault”

Sebastianas Fetelis(Vokietija, 23 m.)

Markas Vėberis(Australija, 34 m.)

“mclaren”(Didžioji Britanija)

Variklis - “Mercedes”

Luisas Hamiltonas(Didžioji Britanija, 26 m.)

Džensonas Batonas(Didžioji Britanija, 31 m.)

“Ferrari”(Italija)

Variklis -“Ferrari”

Fernandas Alonsas(Ispanija, 29 m.)

Felipė Masa(Brazilija, 29 m.)

“mercedes Gp”(Vokietija)

Variklis - “Mercedes”

Michaelis Šumacheris(Vokietija, 42 m.)

Nikas Rosbergas(Vokietija, 25 m.)

“Renault”(D.Britanija)

Variklis -“Renault”

Nikas Heidfeldas(Vokietija, 33 m.)

Vitalijus Petrovas(Rusija, 26 m.)

“Williams”(D.Britanija)

Variklis -“Cosworth”

Rubensas Barikelas(Brazilija, 3� m.)

Pastoras Maldonadas(Venesuela, 26 m.)

padanGoS. Vienos įdomiau-sių praėjusių metų lenktynių - Kanados “Grand Prix”, tokios jos tapo dėl neplanuotai greito bolidų padangų dilimo. Šis pa-vyzdys varžybų organizatorius įkvėpė apmąstyti, kaip sunkiai nuspėjamus padaryti visus čem-pionato etapus. Buvo pasirašyta sutartis su “Pirelli” kompanija, ši sukūrė kur kas greičiau dylančias padangas. Išlieka ta pati taisyklė, kad per vienas lenktynes pilotas turi panaudoti du skirtingus pa-dangų mišinius, tačiau, kitaip nei pernai, baigti lenktynių vieną-kart sustojus šį sezoną nebebus įmanoma. Trasose, kur padangų dilimas bus nedidelis, automo-biliai stos 2-3 kartus. O kur dili-mas didesnis, galima tikėtis net 4 sustojimų. Iš testų buvo matyti, kad automobilio greitis važiuo-jant naujomis ir sudilusiomis to paties “Pirelli” komplekto padan-gomis skiriasi net septyniomis sekundėmis, o tokio skirtumo nėra net tarp paties greičiausio ir lėčiausio bolido. Padangos dy-la laipsniškai - pirmas ratas yra pats greičiausias, o vėliau rezul-tatas tolygiai prastėja. Tai reiškia, kad lenktynininkas, kuris ką tik užsidėjo naujas minkštesnes pa-

dangas, trasoje yra kur kas grei-tesnis už važiuojantį su senomis. Dėl šios priežasties komandoms reaguoti teks labai greitai, susto-jimų bus daug, o tam tikrais mo-mentais trasoje bus labai daug skirtingo greičio mašinų, ir greitis skirsis ne dėl pilotų ar techninių galimybių, o dėl padangų.

SpaRnaS. Antroji naujovė kelia šiokių tokių abejonių. Tai valdomas galinis sparnas, turintis padidinti bolido greitį ir palen-gvinti lenkimo manevrus. Atsi-randa dirbtinumo veiksnys, nes laisvose treniruotėse ir kvalifika-cijoje jį naudoti galima bet kada, o lenktynėse - tik tam tikromis aplinkybėmis. Po starto prasidė-jus trečiajam ratui, tiktai vienoje trasos dalyje - starto-finišo tiesio-joje, ir tik tada, jei automobilius skiria mažiau nei viena sekundė. Teoriškai kompiuterinės siste-mos situaciją turėtų kontroliuo-ti, tačiau, žvelgiant iš šono, ši taisyklė atrodo keistokai. Labai abejoju, kad įtakos lenktynėms turėtų kiti taisyklių pasikeitimai. Tik dabar įteisinta komandinė taktika daugiau ar mažiau pa-slėptai naudojama visą laiką, o dėl dvigubų difuzorių uždraudi-mo su greičio praradimu posū-

kiuose susidūrusios komandos šią problemą sparčiai sprendžia. Techninės sezono evoliucijos pa-grindinė tema yra išmetamosios dujos, kurias ekipos labai plačiai ir įvairiai naudoja tam, kad pa-didintų bolidų prispaudžiamąją jėgą. Nemanau, kad įtakos turėtų ir grąžinama 107 proc. taisyklė, kai kvalifikacijoje pernelyg atsi-likusiam pilotui neleidžiama da-lyvauti lenktynėse. Tikiuosi, kad norėdami trasoje matyti daugiau mašinų lenktynių rengėjai tokiais atvejais darys išimtis. Juk ši tai-syklė kadaise buvo naudojama tam, kad į lenktynes nepatektų daugiau nei 24 automobiliai.

Bandymai. Testų metu la-bai greiti ir patikimi atrodė “Red Bull” bolidai, neblogai pasirodė ir “Ferrari”. Po paskutinių pakeiti-mų gerokai išaugo ir “Mercedes” mašinų greitis, o “McLaren” ko-manda per testus pasirodė pras-tokai. Panašu, kad ji turėjo daug problemų dėl automobilių, ne-

pavyko susitvarkyti dėl jų patiki-mumo ir efektyvumo. Tačiau tes-tai negali perteikti realaus vaiz-do, nes mes nežinome tikrojo bolidų greičio. Esant tokioms pa-dangoms gali nuvažiuoti vieną labai gerą ratą, bet kaip atrodysi tikrose lenktynėse, nėra aišku. Komandos dar nėra prisitaikiu-sios prie naujos padangų siste-mos, prie lenktynių eigos, todėl pirmuose etapuose gali būti ir labai netikėtų rezultatų. Tol, kol visi prisitaikys ir supras, kuris su-stojimų ir padangų naudojimo variantas yra optimalus.

FavoRitai. Po pernykštės pergalės šiemet brandžiau turė-tų atrodyti S.Fetelis. 2010-aisiais jis nerealizavo visų savo galimy-bių ir dabar turėtų atsiskleisti dar labiau. Jį ir “Red Bull” koman-dą laikyčiau pagrindiniais čem-pionato favoritais. Ir iš akmens sultis išspausti visada sugeba Fernandas Alonsas. Ispanas su “Ferrari” taip pat turėtų būti tarp

“Formulė-1”: naujas sezonas, naujos padangos, nauja intrigaRytoj per Australijos Didžiojo prizo lenktynes Melburne prasidės 2011-ųjų “Formulės-1”

automobilių pasaulio čempionatas, jo nugalėtojo titulą gins pernai jauniausiu istorijoje čempionu tapęs vokietis Sebastianas Fetelis (Sebastian Vettel) su Austrijos komanda “Red Bull”. Pirmenybės turėjo prasidėti dar kovo 13 d., tačiau dėl neramumų Bahreino valstybėje pirmasis etapas buvo atšauktas. “Sporto žmonės” skaitytojams pristato visas 12 komandų, 24 lenktynėse dalyvausiančius pilotus, pirmojo etapo trasą ir čempionato kalendorių, o iš arčiau su varžybų naujovėmis susipažinti padeda “Formulės-1” lenktynių komentatorius ir ekspertas Arūnas Volungevičius.

“Red Bull”

“mclaren”

“Ferrari”

“mercedes Gp”

“Williams”

“Force india”

“Sauber”

“toro Rosso”

“lotus”

“Hispania Racing F-1 team”

“marussia virgin Racing”

“Renault”

Fernandas Alonsas po 4 metų pertraukos pasiryžęs susigrąžinti “Formulės-1” čempiono titulą

EPA-Eltos, redakcijos archyvo nuotr.

2 Sporto žmonės

cmyk

9

cmyk / 9

9

cmyk

“Force india”(Indija)

Variklis -“Mercedes”

Adrianas Sutilas(Vokietija, 28 m.)

Paulas di Resta(D.Britanija, 24 m.)

“Sauber”(Šveicarija)

Variklis -“Ferrari”

Kamujis Kobajašis(Japonija, 24 m.)

Serchijus Peresas(Meksika, 21 m.)

“toro Rosso”(Italija)

Variklis -“Ferrari”

Sebastijenas Buemi(Šveicarija, 22 m.)

Chaimė Algersuaris(Ispanija, 20 m.)

“Lotus”(Malaizija)

Variklis -“Renault”

Jarnas Trulis(Italija, 36 m.)

Heikis Kovalainenas(Suomija, 29 m.)

“Hispania Racing F-1 team”(Ispanija)

Variklis -“Cosworth”

Narainas Kartikėjanas(Indija, 34 m.)

Vitantonijus Liucis(Italija, 29 m.)

“marussia virgin Racing”(D. Britanija)

Variklis -“Cosworth”

Timas Glokas(Vokietija, 29 m.)

Džeromas di Ambrosijus(Belgija, 25 m.)

1. Kovo 27 d. Melburnas, Australijos “Grand Prix”2. Balandžio 10 d. Kvala Lumpūras, Malaizijos GP3. Balandžio 17 d. Šanchajus, Kinijos GP4. Gegužės 8 d. Stambulas, Turkijos GP5. Gegužės 22 d. Barselona, Ispanijos GP6. Gegužės 29 d. Monte Karlas, Monako GP7. Birželio 12 d. Monrealis, Kanados GP8. Birželio 26 d. Valensija, Europos GP9. Liepos 10 d. Silverstounas, Didžiosios Britanijos GP10. Liepos 24 d. Niurburgringas, Vokietijos GP11. Liepos 31 d. Budapeštas, Vengrijos GP12. Rugpjūčio 28 d. Spa, Belgijos GP13. Rugsėjo 11 d. Monza, Italijos GP14. Rugsėjo 25 d. Singapūras, Singapūro GP15. Spalio 9 d. Sudzuka, Japonijos GP16. Spalio 16 d. Jeongamas, Korėjos GP17. Spalio 30 d. Delis, Indijos GP*18. Lapkričio 13 d. Abu Dabis, Jungtinių Arabų Emyratų GP19. Lapkričio 27 d. San Paulas, Brazilijos GP

* Lenktynės Indijoje oficialiai dar nepatvirtintos

Čempionato tvaRkaRaštiS

1 Greitis 145 km/hPavara 3

Greitis 200 km/hPavara 43 Greitis 92 km/h

Pavara 2

8 Greitis 255 km/hPavara 6

12 Greitis 233 km/hPavara 5

15 Greitis 84 km/hPavara 2

4Greitis 145 km/hPavara 3

6Greitis 134 km/hPavara 3

7Greitis 186 km/hPavara 4

11Greitis 226 km/hPavara 6

13Greitis 138 km/hPavara 3

14Greitis 138 km/h Pavara 3

16Greitis 180 km/h Pavara 4

1 sektorius

Alberto parko ežeras

2 sektorius

3 sektorius

5 Greitis 239 km/hPavara 6

9 Greitis 115 km/hPavara 310Greitis 251 km/h

Pavara 6

naujas sezonas, naujos padangos, nauja intriga

lyderių. Kaip lenktynių metu at-rodys “McLaren” ir “Mercedes”, prognozuoti sunku. Įdomią ma-šiną sezonui parengė “Renault”, tačiau labai abejoju, ar be Ro-berto Kubicos mes išvysime vi-sas šio automobilio galimybes.

šUmaCHeRiS. Jeigu maši-na važiuos gerai, Šumis taip pat važiuos gerai. Jis yra specialis-

tas. Praėjusį jo sezoną galima nurašyti dėl to, kad Michaelis grįžo po trejų metų pertraukos. “Mercedes” komandoje jam bu-vo daug nežinomų dalykų, ir Šu-mis tikrai nevažiavo taip greitai, kaip galėtų. Tačiau nemanau, kad dar gali grįžti tie laikai, kai Šumacheris komandoje turėda-vo už save akivaizdžiai silpnesnį antrąjį pilotą. Jo kolega Nikas Rosbergas yra labai greitas. Ti-krai nenutiks taip, kad Šumis ims ir paguldys N.Rosbergą ant menčių, nes jaunojo vokiečio meistriškumas yra labai aukštas. Manau, abu “Mercedes” lenkty-nininkai šiemet bus panašaus pajėgumo.

“maŽYLiai”. Kad turi aiškų tobulėjimo planą, dar pernai parodė “Lotus” komanda. Jų ma-šina buvo paprasta ir konserva-

tyvi, o šiemet ji turėtų būti kur kas greitesnė. Apie “Hispania Racing” ekipą ką nors pasakyti sunku, nes jos bolidai per ban-dymus nenuvažiavo nė vieno kilometro. Paskutiniam testui ši komanda buvo atsivežusi ma-šiną, bet muitinėse užstrigo amortizatoriai. Nors vizualiai naujasis bolido modelis atrodo kur kas geriau, jo pajėgumas kol kas yra mįslingas. Testuose gana neblogai pasirodė “Sauber”, “To-ro Rosso” ir “Williams” mašinos, kiek prastesnį greitį demons-travo “Virgin Marusia” bolidai. Apskritai, kadangi daug kas gali “prašauti” su padangų keitimu, pirmuosiuose etapuose galimy-bių neblogai pasirodyti turi be-veik visi.

Parengė Laurynas BUTKAUSKAS

Ratų skaičius: 58 (po 5,303 km)

Lenktynių atstumas: 307,574 km

Rato rekordas:1:24,125 -

M.Šumacheris (2004)

Arūnas Volungevičius prognozuoja, kad pirmuose etapuose gali būti ir labai netikėtų rezultatų

1 etapas

Melburnas, australijos “Grand Prix”alberto parko trasa

3Sporto žmonės

2 0 1 1 k o v o 2 6 sportožmonės

�0

cmykcmyk�0

V isuose žemynuose milijonai žmonių, nepaisydami pavojaus, kuriasi

didmiesčiuose, kuriems gresia žemės drebėjimas.

Katastrofa Japonijoje yra seniai regėta tokio masto nelaimė, ištikusi labai išsivys-čiusią ir tankiai gyvenamą šalį, šiuolaikinę pramoninę valstybę, turinčią automagistra-lių ir oro uostų, naftos gamyklų ir branduo-linių reaktorių. Būtent Japoniją, kuri kaip nė viena kita šalis žino apie gamtos stichijų keliamą grėsmę ir yra palyginti gerai joms pasiruošusi. Dabar visas pasaulis aiškiai pa-matė, kad bet koks pasirengimas katastro-fai, bet kokia saugumo priemonė turi ribas. Nepaisant išankstinio pasiruošimo ir moder-niausių technologijų, gamta gali mus įveikti. O kuo daugiau žmonių susitelkia ankštoje erdvėje, tuo pažeidžiamesni tampa. 20�5 metais itin didelio seisminio aktyvumo re-gionuose bus mažiausiai 25 megamiestai, turintys daugiau kaip �0 milijonų gyvento-jų. JT skaičiavimais, Tokijuje gyvens 36 mln. žmonių, Meksike - daugiau kaip 20 mln., Dakoje ir Los Andžele - beveik po �8 mln., o Stambule - �4 mln. Pavojus didėja, nes auga žmonių skaičius, auga jų poreikiai - maisto, išsilavinimo, galimybių iškilti. Žmonės trau-kia į miestus. Supermiestai yra visuomenės magnetai, gundantys rizikuoti. Dėl metro-polių, esančių pavojingose zonose, nevar-žomo augimo kyla pavojus, kad ateityje že-mės drebėjimai kasmet gali pražudyti apie milijoną žmonių, įspėja geologas Rodžeris Bilhamas (Roger Bilham) iš Kolorado univer-siteto. Dešimties baisiausių nuo �950 metų gamtos stichijų sukeltų katastrofų sąraše - tik trys uraganai ir potvyniai ir net septyni žemės drebėjimai. Tokijas, San Franciskas, Stambulas nepaliaujamai auga. Trys miestai trijuose žemynuose yra ryškus žmonių po-žiūrio į riziką ir neišvengiamybę pavyzdys.

stambulas ­ nepasirengęs miestas

Anot turkų geologų, baisiausias scenarijus būtų toks: Marmuro jūroje priešais Stambulą žemė plyšta �20 km ruože, prasideda �,6 balo stiprumo žemės drebėjimas. Sujudėjus jūros dugnui kyla 9 m aukščio cunamio bangos, ir jos užgriūva miestą, daug mažiau pasiruošusį pavojui nei Japonijos rytinė pakrantė. Mies-te prie Bosforo gyvena per �3 mln. žmonių. Daugelis jų, regis, visiškai neturi “geologinės atminties”. �999 metais per žemės drebėjimą Izmite, esančiame vos už �00 km, žuvo per �8 000 žmonių. Po kelių savaičių žemės dre-bėjimas nusiaubė provincijos centrą Diuzdžę. Tuomet mokslininkai įspėjo, kad per artimiau-sius 30 metų Stambule gali įvykti �,2 ar dides-nės magnitudės žemės drebėjimas, o tokio įvykio tikimybė siekia �0 proc. Šiaurės Anatoli-jos sprūdis per Marmuro jūrą eina mažiau nei už 50 km į pietus nuo miesto. čia Anatolijos plokštė 24 mm per metus greičiu spaudžiasi į eurazijos plokštę. Po �939 metų katastrofos žemės drebėjimų serija juda vakarų krypti-mi - artėja prie Stambulo. �999 metais Izmito drebėjimas tikriausiai sukūrė įtampą galinėje sprūdžio dalyje netoli Stambulo. O kai ši įtam-pa vienu kartu atsipalaiduos? Dėl galimų aukų skaičiaus specialistai nesutaria; kai kurie tur-kų mokslininkai palyginti optimistiškai mano, kad bus 20 000-32 000 žuvusiųjų, JT studijos duomenimis, gali būti 55 000 aukų, o Turkijos inžinierių rūmai baiminasi, kad žuvusiųjų skai-čius gali siekti net �50 000. Miesto prie Bosfo-ro gyventojų kasmet padaugėja apie 300 000.

Pigus gyvenamasis plotas yra paklausus. Sta-tybų rangovai taupo plieną ir betoną, dauge-lis statinių iškyla nelegaliai, neatlikus statikos skaičiavimo. Namų savininkus gąsdina didelės pastatų sanavimo išlaidos, didinant jų atspa-rumą žemės drebėjimui. Vangiai užtikrinamas net visuomeninės paskirties pastatų saugu-mas - kaip ir anksčiau, didžioji dalis mokyklų ir ligoninių per žemės drebėjimą sugriūtų. Nors Turkija sugriežtino statybos normatyvus, jų praktiškai nesilaikoma. Be to, egzistuoja toks reiškinys kaip trumpa žmonių atmintis - tai, kas vyksta tik kas porą šimtų metų, tarsi ir ne-egzistuoja. Iš tiesų, didelis žemės drebėjimas pačiame Stambule buvo jau seniai. ekono-miniai interesai yra daug svarbesni už žemės drebėjimą, kuris įvyks nežinia kada, juk per tuos metus galima užsidirbti gražaus pinigo. Atmintis tikriausiai sušlubavo ir tiems parla-mentarams, kurie 20�0 metų liepos �5 dieną pritarė pirmosios atominės elektrinės Turkijoje statybai. Ją netoli Mersino uosto Viduržemio jūroje, aktyvioje seisminėje zonoje, statys rusų specialistai.

san Francisko žavesys užgožia baimę

Kalifornija, San Franciskas - tai “gėlių vai-kų” istorijos dvelksmas, Silicio slėnio tech-nologijų stebuklai, gyvenimo džiaugsmas. O miestui ir jo apylinkėms gresia žūtis. San Franciskas ir Los Andželas jau seniai laukia “didžiojo smūgio”. JAV geologinės tarnybos specialistai apskaičiavo, kad 6,� balo ar stip-resnio žemės drebėjimo tikimybė per arti-miausius 30 metų yra 99,� proc., o �,5 balo ar daugiau - 46 proc. JAV Vyriausybės užsa-kymu parengtoje ataskaitoje numatoma, kad katastrofos atveju reikia tikėtis �5 000 žuvusiųjų ir mažiausiai 200 milijardų dole-rių ekonominės žalos. “Dažnokai dalyvauju ten vykstančiuose suvažiavimuose ir turiu

prisipažinti: visada slapčia džiaugiuosi iš to miesto grįžęs sveikas gyvas”, - sako seismo-logas iš Potsdamo Raineris Kindas. Tuo tar-pu Kalifornijos gyventojai pirmiausia mato jūrą, gerą vyną ir garsiausius pasaulyje uni-versitetus. R.Kindas lengvai gali tai paaiš-kinti: “Mes esame pratę pasverti riziką. Vul-kaniniai dirvožemiai geologiškai aktyviose Žemės teritorijose yra labai derlingi, pajūrio vietovės gražios, didieji miestai patrauklūs. Todėl žmonės keliasi į seismiškai aktyvius regionus. Jie tiesiog tikisi, kad katastrofa juos aplenks”.

Ar pranašaujami 6-� balų drebėjimai JAV vakarinėje pakrantėje arba prie Bosfo-ro nebus palyginti nuosaikūs? Žemės dre-bėjimo rizika ir stiprumas nėra tiesiogiai proporcingi, magnitudė nėra niokojančio žemės drebėjimo būtinas kriterijus. Tai ro-do nesenos praeities įvykiai. Miuncheno perdraudimo bendrovė “MunichRe” išanali-zavo pastarųjų 30 metų žemės drebėjimus, siekdama išsiaiškinti sunkiausius. Bet kaip apibrėžti tą sunkumą? Pirmą kartą rizikos ekspertai atsižvelgė į žuvusiųjų skaičių: pir-mą vietą užėmė drebėjimas Haityje praė-jusių metų sausį (222 5�0 žuvusiųjų), po jo - 2004 metų Kalėdų cunamis (apie 220 000 aukų). Kašmyras, Sičuanas, dukart Iranas, Gudžaratas arba Meksikas - šie pavadini-mai pažadina prisiminimus apie siaubingus vaizdus, daugiausia Trečiojo pasaulio šaly-se. Bet tarp didžiausią žalą padariusių de-šimties drebėjimų nė vienas iš šių itin daug gyvybių nusinešusių nefigūruoja, išskyrus 2004 metų cunamį. Iš dešimties brangiau-siai kainavusių drebėjimų aštuoni įvyko iš-sivysčiusiose pramoninėse valstybėse - iš jų du JAV, du Naujojoje Zelandijoje ir du Japo-nijoje. Ir numatomas drebėjimas Kaliforni-joje tikriausiai bus veikiau ekonominė, o ne humanitarinė katastrofa.

tokijas ­ miestas, kuris laukia mirties

Taip Japonijos metropolį kartą pavadi-no britas rizikos vertintojas Bilas Magvairas (Bill McGuire). Galbūt, turint omeny milži-nišką sugriovimo mastą Japonijos šiaurėje, tai skamba ciniškai; juk yra vilties, kad sos-tinė seismine prasme ir šįsyk bus išsisukusi palyginti laimingai. Tačiau R.Kindas yra pa-našios nuomonės: “Per ateinančius �0 000 metų žemės drebėjimas Tokiją tikriausiai sugriaus daugiau kaip �0 kartų”. Tad kuo paaiškinti ramybę žmonių, kantriai laukian-čių eilėje geriamojo vandens ir ryžių, kai tuo metu už kelių šimtų kilometrų tampa nevaldomi branduoliniai reaktoriai? Jie jau žino, kad žemės drebėjimai yra neišven-giami. Neišvengiamybė tapo jų gyvenimo dalimi. Tiesa, jie buvo pasirengę 6, � ar 8 balams, o reto 9 balų drebėjimo branduoli-nės jėgainės neatlaikė - taip prasidėjo kita katastrofa. Tai yra tarsi “nuolankumo pa-moka” - šimtu procentų pasiruošti niekad neįmanoma. Tik tai paaiškėja ekstremaliam įvykiui jau prasidėjus.

istorijos pamokos

��55 metų lapkričio �-ąją didžiulis že-mės drebėjimas supurto Portugalijos sos-tinę Lisaboną. Žemė dreba keletą minučių, kelius išvagoja plyšiai, namai griūva, kyla gaisrai. Likusieji gyvi nuo ugnies bėga į uostą, tačiau jūros neberanda, uosto akva-torijos dugnas užverstas griuvėsiais. Staiga jūra grįžta ir 3 m aukščio banga užgriūva uostą ir pasuka prieš srovę Težo upę. Cu-namis užgesina keletą gaisrų, bet nušluoja tai, ką paliko drebėjimas. Lisabonos dre-bėjimą daugelis vėliau aiškino kaip Dievo bausmę. Jaunasis Imanuelis Kantas prie-žasčių ieškojo žemės gelmėse. Drebėjimui užkirsti kelią yra neįmanoma, rašė I.Kantas, bet galbūt į jį reikėtų orientuoti gyvenvie-čių kūrimo strategiją: “Gal likę gyvi Lisabo-nos nelaimėliai turėtų nebesikurti palei tą pačią upę?”

Tačiau istorikai negali įvardyti nė vieno didmiesčio, kurio gyventojai kada nors bū-tų išsigelbėję nuo pavojaus pabėgdami iš tų vietų. Vargu ar taip įvyks ateityje - žmo-nijos padėtis tapo keblesnė, nes mūsų yra labai labai daug. Tinkamus plotus tiesiog reikia užstatyti, išnaudoti derlingas žemes, todėl stichinės nelaimės šiandien pridaro daugiau nuostolių nei prieš kelis šimtus metų. O ateityje - tuo labiau.

PaRengė Milda KUNSKAITĖ

MIeStAI ant prarajos krašto

prognozėsj/b kataklizmai

ePA-eltos nuotr.

tikimybė, kad per artimiausius 30 metų stambule įvyks 7,2 ar didesnės magnitudės

žemės drebėjimas, siekia 70 proc.

Per ateinančius 10 000 metų žemės drebėjimas tokiją tikriausiai sugriaus daugiau kaip 10 kartų

cmyk

��

cmyk

indėlisj/b ratai

K eista, bet vis dar atsiranda vyrų, neti-kinčių, kad moteris gali vairuoti ma-šiną lygiai taip pat gerai kaip ir vyras. O juk būtent dailiosios lyties atstovės

pinigais buvo sukurtas pirmasis pasaulyje automobilis, o pirmoji į gan ilgą kelionę au-tomobiliu išsiruošė taip pat moteris!

Bene garsiausia moteris, kurios vardas yra siejamas su automobiliais, yra Merse-desa Jelinek (Mercedes Jellinek). Jos tėvas emilis Jelinekas (emil Jellinek), bendrovės “Mercedes-Benz” steigėjas, dukters vardu pavadino dabar vyrų mėgstamiausią au-tomobilių markę. Tiesa, tikrasis merginos vardas buvo Adriana Manuela Ramona Je-linek, o malonybiniu Mersedesa (ispaniš-kai “gailestingumas”) ją vadino artimieji.

O štai be Bertos Benc (Bertha Benz) au-tomobilių galėjo išvis nebūti! Ji visą savo kraitį paskyrė Karlo Benco (Carl Benz) meta-lurgijos ir mašinų gamyklai, išgelbėjo įmo-nę nuo bankroto ir prisidėjo prie to, kad automobilis tapo praktišku daiktu. Tekėda-ma už Karlo Benco, Berta palaikė visus jo sumanymus, skatino tęsti darbus ir tvirtai tikėjo sėkme. Ir vieną gražų �988 m. rytą ji su dviem sūnumis sėdo į savaeigį ekipažą su benzininiu varikliu (būtent jis laikomas pirmuoju pasaulyje automobiliu) ir išvyko į kitą miestą už �00 km nuo namų. Iki tol vadinamieji savaeigiai ekipažai važinėdavo tik po kiemus ir gatveles. Bertos Benc išvy-ka tęsėsi ilgai, bet buvo sėkminga. Kelyje visiems sutiktiems ji teigė, kad automobilis - tai patogiausia transporto priemonė. Sa-vaeigis vežimas sukėlė tikrą furorą ir Bencui pradėjo plaukti užsakymai gaminti naujus automobilius. Beje, būtent Berta po šios

kelionės patarė vyrui įtaisyti antrąją pavarą, kad būtų lengviau važiuoti įkalnėn.

Verslininkė Meri Anderson (Mary An-derson), kurios vardas šiandien yra mažai kam žinomas, sugalvojo stiklo valytuvus ir savo išradimą užpatentavo �903 m. Tuo metu valytuvai buvo mechaniniai, juos su-darė besisukanti rankenėlė ir guminis vo-lelis. Bet jie veikė! Pajamų už savo išradimą gauti jai nepavyko, automobilių gamin-tojai neskubėjo įdiegti Meri išradimo. Bet �920 m. pasibaigus patento galiojimo lai-kui, visuose automobiliuose buvo pradėta montuoti valytuvus, pagamintus pagal jos brėžinius. Automatinius valytuvus �9�� m. taip pat išrado moteris, amerikietė Šarlotė Bridžvud (Charlotte Bridgewood).

Tarp kitko, mokslininkai seniai įrodė, kad moterys kelyje yra daug drausminges-nės ir atidesnės už vyrus - tai gamtos duota savybė. Moterys visada elgiasi atsargiau, to-dėl ir į avarijas patenka rečiau nei vyrai.

PaRengė Milda KUNSKAITĖ

Svarbiausios moterys automobilių istorijoje

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

�2

cmykcmyk�2

xxxxx+ŽŽŽj/b xxxxx galvosūkiaij/b Žaidimai

kRyžiAžODiS

Praėjusios savaitės prizą - dainininko Ryčio Cicino kompaktinę plokštelę “Geriausios dainos” laimėjo Rasa Berontienė (Vilnius)(Dėl prizo prašome skambinti tel. 26� 09 ��)

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite: dainininko Ryčio Cicino kompaktinę plokštelę “Geriausios dainos”

Vertikaliai: Miriadai. Ritmas. Šuniena. Laižos. Šilka. Ilgam. Pr. Kekė. Getas. Ag. Misė. Bitas. Bra. Ralis. Bent. “Ikarus”. Guma. Karbidas. Terasa. Titas. Amaretas. Pulso. Iššūkis. Sa.

Horizontaliai: Muškieta. Vinies. RTL. Rilkė. Ibis. Riekė. Kito. Ana. Rada. Da. Barasi. Gilus. Pilietis. Aš. Altas. Mū. Grigas. Tak. Ižas. Geri. Tom. Bures. SMS. Bemat. Parnasas. Sergat. Asa.

paŽymėtuose langeliuose: P A R A L e L Ė

PRAĖJuSiOS SAvAitĖS KRYžIAžodžIo AtSAKYMAI

kAkuRO

AvinAi turi energingiau imtis darbo, kad užbaigtų svarbius projektus. Jums patinka jūsų

veikla, jai skirsite daug laiko ir jėgų, o at-lygio, kurio esate verti, nereikės ilgai lauk-ti. Jei bendraujant su draugais kyla nesu-tarimų, būtų išmintingiausia atidėti san-tykių aiškinimąsi vėlesniam laikotarpiui.

Jaučiai gali netikėtai susi-durti su kliūtimi. Bet jūs lengvai ją įveiksite, jeigu ramiai ir planin-

gai toliau žengsite į numatytą tikslą. Už tai jums bus atlyginta aplinkinių pagarba. Bet atminkite, jog griežtas žodis arba nepatei-sinamas užsispyrimas gali niekais pavers-ti visa, kas buvo pasiekta.

DvyniAi turėtų vengti stai-gių pokyčių ir nesiimti neapgal-votų priemonių. Iš anksto numa-

tykite atsitraukimo kelius, kad ir ką dary-tumėte. Ateinanti savaitė bus labai vaisin-ga, jeigu atkreipsite dėmesį į smulkmenas, nors jos atrodo visai nereikšmingos. Pasi-stenkite suteikti kiek daugiau šilumos ar-timiesiems.

Vėžiai kitą savaitę visą savo laiką skirs santykiams šeimoje ir bendravimui su giminėmis. Ga-

limas daiktas, kad namiškiai pridarys jums šiek tiek rūpesčių, bet labai atidžiai išklau-sykite jų prašymus. Tai jums patiems su-teiks nemažai džiaugsmo. Verslo srityje nebūkite pernelyg aktyvūs.

Liūtai kitą savaitę sėkmingai sudarys svarbų sandorį arba įsi-gis didelį pirkinį. Jeigu turite su

kuo nors užmegzti santykius, pasistenkite tai padaryti artimiausiomis dienomis - jums tai lengvai pavyks. Taip pat atsiras nebloga galimybė susipažinti su svarbiais žmonėmis.

MergeLių nenuilstamos pa-stangos pastaruoju metu bus deramai įvertintos vyresnybės.

Kitą savaitę visi rūpesčiai liks nuošalyje, juos pakeis ilgas ir visais atžvilgiais stabilus laikotarpis. Garantuotą pelną duos įvairios prekybos operacijos ir sandoriai, sudaryti su partneriais užsienyje.

SVarStykLėS kitą savai-tę labai lengvai realizuos visus savo norus ir sumanymus, tiesa,

turėsite apsispręsti, kas šiuo metu jums svarbiausia. Jeigu jaučiate poreikį ben-drauti, tai drąsiai kvieskite svečius - susiti-kimai su draugais jums labai pravers, jie suteiks pasitikėjimo savo jėgomis ir pakels nuotaiką.

Skorpionai turėtų veng-ti staigių pokyčių, nors kitą sa-vaitę labai magės ką nors kardi-

naliai pakeisti savo gyvenime. Darbe vis-kas puikiai klojasi, todėl neverta dar ko nors ieškoti. Savo energiją skirkite kūrybai arba imkitės būsto remonto, kuris jau se-niai reikalingas.

ŠAuliAi turės gerą progą bū-ti pamatyti ir išgirsti. Su darbu susiję reikalai klosis puikiai, o vi-

sos problemos pasitrauks į antrąjį planą. Darbovietėje visi ankstesni konfliktai bus sureguliuoti, stabilizuosis santykiai su ko-legomis ir vyresnybe. Kitą savaitę galėsite maloniai bendrauti su giminėmis.

ožiaragiaMS kita savaitė bus tinkamas metas nestandarti-niams sprendimams priimti ir ori-

ginalioms idėjoms įgyvendinti. Ypač didelė sėkmė lauks jūsų tuo atveju, jeigu savo su-manymus realizuosite be didelio triukšmo, nepasakodami be reikalo apie juos net labai patikimiems ir išmėgintiems žmonėms.

vAnDeniAms artimiausią savaitę pasiekti naujų aukštu-mų daugelyje gyvenimo sričių

padės bendravimas su bičiuliais. Jūsų kantrybė ir mokėjimas klausytis bus de-ramai įvertinti. Neskubinkite įvykių ir ne-sistenkite reaguoti į visa, ką matote. Kruopščiai pasverkite visus savo žings-nių padarinius.

žuVyS kitą savaitę galės imtis aktyvių veiksmų. Kuo labiau įsi-trauksite į garbingų žmonių ko-

lektyvą, tuo drąsiau jausitės ir tuo didesnė bus tikimybė, kad sutiksite asmenį, kurio interesai bus panašūs. Taip pat vertėtų daugiau dėmesio skirti santykiams su prie-šinga lytimi, tik elkitės korektiškai.

PRAĖJuSiOS SAvAitĖS gALVoSūKIo AtSAKYMAI

Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius langelius skaičiais nuo 1 iki 9 taip, kad jie sudarytų atitinkamų “raktiniuose” kvadratėliuose nurodytų skaičių sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis laikomas išspręstu.

Parengė : “Galvosūkių klubas”

Pagalbinės skaičių sumų reikšmės3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

AviNAS

KoVo 28 - bALANdžIo 3 d. hOROSkOPAS

Kryžiažodžio atsakymą siųskite SMS žinute numeriu 1390 iki kovo 28 d.

Pavyzdys: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

Žinutės kaina - 1 Lt.Laimėtoją paskelbsime kitame numeryje.

Dainininkas VAIDAS BAUMILA(kovo 28 d.)

Atlikėjas MINDAUGAS MICKEVIČIUS-MINO(balandžio � d.)

Poetas MARCELIJUS MARTINAITIS(balandžio � d.)

cmyk

�3

cmyk / �3

VYRIAuSIAS LIetuVoS PoetAS: iEvOS PiEvOS

Mielosios, apvaliosios mano, valio, valio ir dar kartą valio!

Neseniai perskaičiau sensa-cingą straipsnį apie naujausius mokslinius tyrimus, kuriais nu-statyta, kad apkūnesnės moterys yra protingesnės už liesas. Be to, kuo didesnis skirtumas tarp mo-ters klubų ir talijos apimties, tuo jos intelektas aukštesnis. Moks-lininkai mano, kad to priežastis - riebiosios rūgštys, kurios kaupia-si klubuose. Būtent šioje kūno dalyje koncentruojasi didžiausia dalis omega-3 rūgščių, pageri-nančių moterų, o nėštumo metu - ir jų būsimų kūdikių protinius gebėjimus.

Perskaičiusi tokią sensaciją, net spygtelėjau iš džiaugsmo ir tučtuojau sukviečiau geriausių draugių susitikimą.

Šįkart draugėms be jokio są-žinės graužimo patiekiau braš-kių putėsių su plakta grietinėle, eklerų su kremo įdaru ir net na-mų gamybos kiaušinių likerio su šokolado drožlėmis.

Draugės buvo maloniai nu-stebintos, mat pastaruoju metu mes vaišindavomės labai svei-kuoliškai ir skurdžiai.

Taigi kai nieko nelaukdama perskaičiau joms sutrumpintą mokslinį straipsnį, mano drau-gės susiskirstė į kelias stovyklas, tačiau nepaisant skirtingų pa-žiūrų abi pusės kaipmat nušlavė nuo stalo mano eklerus.

O aš, maloniai šypsodama-si, pakilau ir iš virtuvės atnešiau dar lėkštę riebiųjų skanėstų (be-je, pati vilkėjau tokią seną su-knelę su persmaugtu liemeniu, kaip tyčia paryškinančiu didžiulį skirtumą tarp talijos ir klubų).

“Nesuprantu, ko tu, Ieva, taip džiaugiesi, tu gi visai plona...” - priekabiai mane nužvelgė lie-knutė, dailutė berniukiškų klubų

psichologė, kuriai aš visą savo są-moningą gyvenimą nesąmonin-gai pavydėdavau to, kad ant jos labai gražiai atrodydavo džinsai, treningai ir net kombinezonai. O neseniai perskaičiusi, kad šiemet vėl grįžta į madą berniukų stilius (vadinamas “Tomboy”), būčiau pavydėjusi dar labiau, bet gerai, kad laiku apsišviečiau...

“Ką tu, aš esu linkusi tukti ir tik dėl to, kad labai save prisižiū-riu, neišstorėjau kaip... - mano žvilgsnis nejučia nukrypo į mū-sų apkūnią buhalterę, bet laiku susigriebiau, - kokia Pugačiova”.

“Na, pagal tuos tavo tyrimus, tai jau aš turėčiau būti visiška kvaiša”, - nusijuokė psichologė, bet mes, apkūniosios arba lin-kusios tukti, solidariai tylėjome, kad ta džiūsna nors kartą gyve-nime pasijustų nejaukiai...

“Na, žinai, būna juk išimčių”, - bandžiau taisyti padėtį, bet ma-no savimi patenkinta fizionomi-ja turėjo viską pasakyti.

Apkūnioji buhalterė, savo putliais pirštais demonstratyviai paėmusi dar vieną, jau ketvirtą, pyragėlį, pasakė, kad visada intu-ityviai žinojusi, jog iš prigimties tikra moteris turinti būti minkšta ir švelni, ir gamtoje nieko nebūna be priežasties. O dabar, kai suži-nojo, kad ant strėnų kaupiasi gry-nas intelektas, ramiai sau lapnojo penktąjį mano pyragaitį ir siurbė jau kažkelintą taurelę kiaušininio.

Tada jogė (iš liesųjų stovy-klos) paprieštaravo, kad atseit jos gyvenime visos sutiktos pro-tingiausios moterys - mokytojos buvo plonos. “Įdomu, ką tos tavo jogės baigusios ir kokie jų pa-žymiai buvo iš matematikos ar fizikos”, - nepasidavė buhalterė. O sulaukusi pritariamų žvilgsnių iš apkūniųjų stovyklos, metė no-kautuojančią frazę: “Paprastai į

dvasinį gyvenimą metasi tie, ku-rie nieko nepasiekė fiziniame”.

Mačiau, kaip mūsų jogė plykstelėjo, bet greit susivaldė ir įjungė tą savo atlaidžią šypse-ną, kuri tarsi bylodavo, kad mes visos esame kvaišelės, o ji atseit plevena virš viso to.

Va ir ne kvaišelės, ir tai yra moksliškai įrodyta, pagalvojau ir dar papildžiau eklerų lėkštę. Si-tuacija prie stalelio kaito...

“Žinokit, čia yra kiti dalykai”, - prabilo mūsų dailioji dizainerė. Ji ėmė samprotauti, kad atseit apkūniosios ir apskritai negra-žiosios moterys dažnai iš tiesų yra protingesnės jau vien dėl to, kad nuo vaikystės daug moko-si, nes niekas į jas nežiūri. Todėl jos, norėdamos susirasti padorią

partiją, privalo daug investuoti į savo karjerą... O, pavyzdžiui, plo-nosioms, atseit gražiosioms, tai tik svarbu iš aplink bezujančių patinų išsirinkti tinkamiausią.

Jutau, kaip apkūniųjų ir lin-kusiųjų tukti stovykla pasišiaušė.

“Gerai, skaičiuojame, - griež-tai nukirto buhalterė, - Grybaus-kaitė apkūni? Apkūni. Degutie-nė apkūni? Apkūni”.

“O finansų ministrė Šimonytė liekna”, - mestelėjo psichologė. Tačiau buhalterė argumentą at-rėmė, neva ji labiau panaši į vyru-ką, negu į moterį, tai nesiskaito.

“Tai ką, jūs norite pasakyti, kad tos liulančios celiulitinės amerikietės, kemšančios mė-sainius, yra protingesnės už sveiką gyvenimo būdą propa-

guojančias intelektualias, karje-rą darančias moteris, valstybių vadoves ar finansų analitikes?” - įsiterpė ilgai tylėjusi mūsų eko-nomistė, priklausanti liesųjų frakcijai.

Bet mes, apkūniosios ir lin-kusios tukti, protingai paaiški-nome, kad nereikia čia mums prikaišioti mitybos sutrikimų ir televizinės atrankos triukų, kad kalbame apie normalų apkūnu-mą ir proporcijas.

“Tai pagal jus Merlin Mon-ro buvo pats didžiausias proto bokštas”, - burbtelėjo psichologė ir atsiprašiusi paliko vakarėlį.

Vakarėlis baigėsi taip, kad plonosios viena po kitos išėjo, mat esą atsiradę reikalų, o apkū-niosios ir linkusios tukti pasiliko-me puotauti toliau ir gal pirmą kartą gyvenime šventėme per-galę prieš tas, kurios mums visa-da kėlė baltą pavydą.

Šios apkūniųjų pergalės proga aš net atidariau saldaus šampano butelį ir mes pakėlėme tostą už mus, didžiąsias protingąsias mo-teris, už borto palikusios tą nelai-mingą smulkmę siaurais klubais.

...Saldu. Atleiskite, jei priklau-sote lieknųjų kategorijai, bet šian-dien - mūsų diena...

ieva, linkusi tukti intelektualė

Apvaliųjų triumfas

Žvelk giliauj/b Veidrodis

ePA-eltos nuotr.

aPKūNiosios IR LINKuSIoS tuKtI Gal PIRMą Kartą gYVeNIMe šVeNtėMe PeRgALę PrieŠ tAS, Kurios MuMS VISAdA KėLė bALtą PavYdą

�4

cmykcmyk�4

įrankiaij/b Žūklė

K odėl šiuolaikine žvejybos rite galima

plonu valu ištraukti stambų laimikį, kurio svoris kelis kartus viršija valo keliamąją galią? Atsakymas - ritės konstrukcijoje, kurioje yra įdiegti frikciniai stabdžiai, meškeriotojų praminti paprasčiau - terkšlėmis.

viktoras ArmAlis

Netikslus terminas

Pradedantis meškeriotojas žūklės įrankių parduotuvėje pir-miausia sužino, kas yra frikcinis stabdys ir kaip juo naudotis. Tai daroma labai paprastai: stabdžio reguliatorius veržiamas arba at-leidžiamas tol, kol stipriai trūkte-lėjus valą jis nenutrūksta, tačiau pasigirsta zyzimas arba negar-sus tratėjimas, ritės būgnelis ima suktis, o valas slysta nuo būgne-lio. Kai stabdys taip sureguliuo-tas, stambi žuvis staigiu šuoliu nenutrauks valo, o tik nuvynios jo kelis metrus. Bet tam žuvis iš-eikvos nemažai jėgų ir galiausiai pails. Tada galima bus laimikį pasemti graibštu arba papras-čiausiai paimti ranka. Kiekvienas meškeriotojas turi sugebėti tin-kamai sureguliuoti terkšlę, kad pavyktų nuvarginti laimikį ir ap-saugoti valą nuo perkrovos. Lyg ir viskas aišku, tačiau kodėl pro-cesą, kurio metu valas palygin-ti laisvai nusivynioja nuo ritės būgnelio, vadiname stabdymu,

o tai užtikrinantį mechanizmą - stabdžiu? Logiškai galvojant, analogijos tarp ritės frikcinio stabdžio ir automobilio stabdžių nėra, nes pirmieji užtikrina valo nuslydimą, o kad tai įvyktų, ritės būgnelis turi suktis. Automobi-lio stabdžiai veikia priešingai ir visiškai blokuoja ratų sukimąsi. Tad ritės terkšlė savo konstruk-cija labiau primena automobilio sankabą, kurios frikciniai diskai perduoda sukimo momentą ra-tų pavarai. Kuo frikciniai diskai mažiau suspausti, tuo sukimo momentas mažesnis. Tas pats vyksta ir su rite - kuo mažiau priveržtas terkšlės reguliatorius, tuo laisviau nuo valo būgnelio slysta valas. Tad dėl tikslumo ri-tės frikcinį stabdį reikėtų vadin-ti valo nuslydimo mechanizmu. Valo nuslydimo mechanizmas stabdo ne ritę, o besistengiančią išsilaisvinti žuvį.

Kas geriau stabdo?

Sankaboje sukimo momentą perduoda sukimbantys frikciniai diskai. Lygiai tokie pat “diskai” sudaro valo nuslydimo mecha-nizmo branduolį. Tuo nesunku įsitikinti, jei atliksite nedidelę operaciją: ritės būgnelyje, kur yra priekinis (FD) valo nuslydimo mechanizmas, yra reguliatorius, jį atsukus galima išimti diskelį, spy-ruoklę ir skrituliukų rinkinį, kurie yra terkšlės širdis ir kurie paga-minti iš veltinio arba plastiko. Diskelius spaudžianti spyruoklė reguliuojama rankenėlės, kuri yra ir valo būgnelio tvirtinimo verž-lė. Nuo to, kokia jėga spaudžiami skrituliukai, priklauso, kada valo būgnelis pradės suktis ir nuo jo ims slysti valas. Pirmųjų frikcinių stabdžių skrituliukai dažniausiai būdavo gaminami iš fetro, kaip skrybėlės, nes tuo metu nebuvo tinkamesnių medžiagų, užtikri-nančių glaudų detalių sukibimą. Fetras - gana šiurkšti medžiaga. Todėl valo nuslydimo mechaniz-mo reguliavimo laipsniškumas buvo gana ribotas. Tad keblu bu-vo naudoti plonus valus, nes sun-ku buvo taip sureguliuoti valo nuslydimo mechanizmą, kad jis suveiktų, kai traukos jėga priar-tėdavo prie valo apkrovos ribos. Meškeriotojai sutepdavo fetrinius skrituliukus tepalais, kad jie imtų geriau slysti, naudodavo plonos skardos skrituliukus. Tiksliai re-guliuojamos terkšlės atsirado, kai skrituliukus pradėta gaminti iš plastiko. Patys tobuliausi iš jų pa-dengti teflonu ir leidžia valo nu-slydimo mechanizmą reguliuoti dešimtosiomis laipsnio dalimis.

Kuri konstrukcija geresnė?

Jau dešimtmetį ričių gamin-tojai daugumą modelių surenka su priekine terkšle, o anksčiau dauguma ričių buvo gaminamos su galine. ekspertai dažnai ričių konstrukcijos kaitą vadina sėk-minga inovacija, tačiau pamiršta, kad pirmosios neinercinės ritės prieš daugiau kaip pusę amžiaus buvo gaminamos būtent su prie-kine terkšle. Tad svarbu žinoti,

kokio tipo ritė funkcionalesnė - su priekine ar su galine terkšle? Šiandien gyvuoja nuostata, kad ritės, turinčios priekinį valo nu-slydimo mechanizmą, geriausiai tinka žvejoti spiningu, o turin-čios galinį - meškerioti “match” tipo tolimojo užmetimo meške-rėmis. Tiesa, dar yra “baitrunner” tipo ritės dugninėms ir karpiams žvejoti, jos turi dvigubą frikcinių standžių sistemą. Manoma, kad spiningininkai dažniau traukia stambias žuvis. Tačiau priekinio ir galinio valo nuslydimo mecha-nizmų konstrukcija skiriasi tik tuo, kad frikciniai skrituliukai ir jų suspaudimo spyruoklė mon-tuojama ritės korpuso gale ar-ba priekyje. Ten pat atitinkamai montuojamas ir valo nuslydimo mechanizmo reguliatorius. Jei terkšlė - priekinėje ritės dalyje, tai reguliatorius atlieka dar ir va-lo būgnelio tvirtinimo veržlės funkciją. esminis skirtumas, kad ritėse su priekine terkšle ašis, ant kurios tvirtinamas valo būgnelis, nejuda, o ritėse su galine sukasi kartu su būgneliu. Tad funkcio-nalumas vienodas, o motyvas rinktis kurio nors tipo ritę yra terkšlės reguliavimo patogumas. Ar žvejojant spiningu tikrai pa-togiau reguliuoti terkšlę priekyje esančiu reguliatoriumi? Ne vie-

nas žvejys jums patvirtins, kad persiorientuoti ir pradėti žvejoti ritėmis su priekiniu valo nuslydi-mo mechanizmo reguliatoriumi nebuvo paprasta. Dalis naujoviš-kos mados nepripažįsta ir laikosi senojo įpročio. Tad pasirinkimas - grynai skonio dalykas. Negalima atmesti ir rinkodaros veiksnių įtakos: ritėse, kur galinis mecha-nizmas, terkšlė montuojama į įrankį vieną kartą, o priekinis valo nuslydimo mechanizmas mon-tuojamas į valo būgnelį. Jei reikia įsigyti papildomą valo būgnelį, kartu su juo perki dar vieną valo nuslydimo mechanizmą. Tad ričių su priekine terkšle valo būgneliai brangesni, o terkšlės mechaniz-mą tokių ričių savininkai perka kelis kartus.

VYNIoK ANt ūSOguolio reikšmė

Žvejybos ritėse su gali-ne terkšle valo būgnas suka-si kartu su tvirtinimo ašimi. Paprastai ašis tvirtinama ant dviejų atraminių guolių ir jo-kių problemų žūklėje nekelia. Jei ritėje yra priekinis valo nu-slydimo mechanizmas, sukasi tik pats valo būgnelis, o jam besisukant atsirandančią trintį sugeria valo būgnelyje įtaisy-tos įvorės. Galima numanyti, kad trintis čia kyla nemenka. Todėl pažangūs gamintojai jau prieš keletą metų įdiegė savo modeliuose naujieną - guolį, kuris tvirtinamas ant ritės ašies ir gerokai sumažina būgne-

lio ir ašies trintį. Tad renkantis modelį, turintį priekinį frikcinį stabdį, labai svarbu, kad jame būtų įdiegtas minėtas guo-lis, tvirtinamas ant ašies. Jei jo nėra, tai, be jokios abejonės, pranašesnis bus toks pat ritės modelis su galine terkšle, kuri veiks sklandžiau, kai apkrovos bus didelės.

geriausias laikas Žūklei PAgAL KIbIMo KALeNdoRIų š.M.

Kovo 26 d.

Kovo 27 d.

žūKLėS PRogNozė: 50 PROc. tEiSybĖS

9.00­11.30, 15.00­17.30 val.

8.00­10.00, 17.00­18.30 val.

Priekinė terkšlė montuojama į valo būgnelius

Autoriaus nuotr.

pozicijaTerkšlės

cmyk

�5

cmyk

iStORiJA

“Nutikimų buvo pačių įvai-riausių. Ir ne vien tik labai links-mų. Kartais net verkti iš apmau-do norėdavosi. Tačiau ne visus dabar aš vienas galiu papasakoti, nes juose dalyvaudavau ne tik aš, bet ir mano komandos draugai. Tad reikėtų jų atsiklausti, ar ga-liu”, - šypsojosi R.Lupeikis, tapęs pasaulio vicečempionu, planetos jaunimo čempionu, daugkartiniu šalies ir buvusios Sovietų Sąjun-gos čempionatų nugalėtoju.

�995 metais geriausiu Lie-tuvos sportininku išrinktas R.Lupeikis iki šiol neužmiršta �992 metais Kolumbijoje vykusių dviračių lenktynių “Vuelta Co-lumbia”, kuriose jis gynė Lietuvos nacionalinės rinktinės garbę.

“Jos vyko pasienyje su Ve-nesuela. Oras pragariškas - labai drėgna ir apie 40 laipsnių karščio. Prieš pat pirmojo etapo startą rinktinės masažuotojas ištrynė mano kojas specialiu tepalu, kuris turėjo jas tonizuoti ir vėsinti. Turė-jo. Tačiau per skubėjimą jis supai-niojo tepalus ir ištrynė šildomuo-

ju. Kai pajutau kaistančias kojas, buvo per vėlu - pakvietė į startą. Kai prasidėjo lenktynės, maniau, kad oda nuo kojų nukris. Todėl stengiausi važiuoti kuo greičiau, kad vėjas bent kiek kojas atvė-sintų. Nežinau, ar tai padėjo, bet finišavau trečias. O kitą dieną, dar jausdamas pasekmes, buvau pir-mas ir tapau lenktynių lyderiu”, - juokėsi prisiminęs R.Lupeikis.

Baigęs sportinę karjerą ir į verslą pasukęs klaipėdietis prisi-mena ir ne taip gerai pasibaigu-sius nutikimus.

“Kartą Prancūzijoje aš, vo-kietis ir olandas palikome visą grupę už nugaros ir gerokai iš-siveržėme į priekį. Tačiau kelią rodęs vienas varžybų organiza-torių pasiklydo ir nusuko į kitą pusę. Visi dviratininkai buvo priversti sukti atgal ir priekyje buvusi mūsų trijulė atsidūrė pa-čiame gale. Kadangi tarp mūsų nebuvo nė vieno prancūzo, var-žybų organizatoriai laiko, savai-me suprantama, nestabdė”, - pa-sakojo R.Lupeikis.

Pedalus mynė “ugninėmis” kojomis

PrIEš dEšIMT METų ProfESIoNALo KArjErą bAIGUSIAM VIENAM žyMIAUSIų šALIES dVIrATININKų KLAIPĖdIEČIUI remigijui lupeikiui LAbIAUSIAI ATMINTIN įSIrĖžĖ PEr VAržybAS NUTIKUSIoS LINKSMoS ISTorIjoS, KUrIų bŪTA TIKrAI NEMAžAI.

remigijAus lupeikio ANEKdoTAS:Telegramą atnešęs laiškanešys skambina į duris. Jas atidaro penkerių metų pyplys. Vienoje jo rankoje viskio su ledu stiklas, burnoje - ciga-ras. Apstulbęs laiškanešys klausia:- Berniuk, o tavo tėvai namie?Šis išsitraukia iš burnos cigarą, išpučia dūmus tiesiai laiškanešiui į veidą ir taria:- O kaip tu pats manai...

PaRengė darius ČIUžAUSKAS

Humorasj/b Žaidimai

eimanto Chachlovo nuotr.

Mūsų namų akustikos paradoksas: niekad negirdėti, ką žmona jums šaukia iš virtuvės, užtat puikiai girdėti, kaip dviem aukštais aukš-čiau gyvenantis kaimynas kamuo-jasi dėl vidurių užkietėjimo...

Mečiau rūkyti ir stojau ant slidžių. Nesupratau, kokia iš jų nauda: pa-stovėjau valandą, sustirau į ožio ragą ir užsirūkiau, kad sušilčiau.

Tėtis vedė antrą kartą. Jis klausia sūnelio:

- Ar tau patinka tavo naujoji mama?- Tėte, tave tikriausiai apmovė, - mąsliai sako sūnus. - Ne tokia ji jau ir nauja.

Nusipirkau vadovėlį “Anglų kalba miegant”. Visus metus prieš eida-mas miegoti paleisdavau įrašą. Rezultatas šiek tiek netikėtas - iš-girdęs kalbant angliškai, iškart už-miegu.

Tinginystė - tai įprotis ilsėtis prieš pavargstant.

- Šiandien jaunimas vis labiau bai-minasi santuokos...- Ir teisingai daro! Aš iki santuokos apskritai nežinojau, kas yra baimė!

Vyras - kaip brangi suknelė: lyg ir gražiai atrodo, ir man tinka... Bet kažkokią drimbą su ja jau mačiau!

Tautos gyvybingumas priklauso ne nuo mokėjimo gyventi ekstre-maliomis sąlygomis, o nuo gebėji-mo išgyventi normaliomis.

ANEkDOtAi

�6

cmykcmyk�6

maistasj/b saVitarna

pomidorų, mocarelos ir cukinijų apkepas

6 porcijoms reikės:2 cukinijų, supjaustytų griežinėliais,6 šaukštų alyvuogių aliejaus,3 susmulkintų skiltelių česnako,400 g susmulkintų pomidorų,300 g mocarelos sūrio, supjaustyto griežinėliais,450 g apvirtų ir griežinėliais supjaustytų bulvių,18 šakelių šviežių bazilikų,3 šaukštų tarkuoto parmezano.

Įkaitinkite orkaitę iki 230 laipsnių. Sudėkite į 2 kepimo formas supjaustytas cukinijas, patepkite jas aliejumi, pabars-tykite česnakais ir kepkite 20 minučių. Orkaitėje sumažinkite temperatūrą iki �80 laipsnių.

Sutrinkite pomidorus ir treč-dalį jų sudėkite į kepimo formą. Ant jų išdėliokite pusę cukinijų ir bulves. Pabarstykite puse ba-zilikų ir druska bei šviežiais mal-tais pipirais. Ant viršaus sudėki-te likusius sutrintus pomidorus, tada likusias cukinijas ir moca-relos sūrį. Pabarstykite bazili-kais, prieskoniais ir parmezanu. Kepkite orkaitėje 30 minučių.

grybų ir lęšių sriuba4 porcijoms reikės:

2 šaukštų alyvuogių aliejaus,1 smulkiai supjaustyto svogūno,4 stiebelių smulkiai supjaustyto saliero,500 g pievagrybių, supjaustytų į keturias dalis,1,1 l daržovių sultinio,200 g lęšių,

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

saujelės susmulkintų petražolių,1 citrinos žievelės (tarkuotos).

Didelėje keptuvėje įkaitin-kite aliejų, sudėkite svogūną ir salierus ir kepkite ant mažos ugnies, kol suminkštės. Sudė-kite česnakus ir pakepkite dar � minutę, tada sudėkite grybus, padidinkite ugnį ir kepkite �-2 minutes. Supilkite sultinį, sudėkite lęšius ir gerai sumaišy-kite. Užvirkite, uždenkite ir su-mažinkite ugnį. Virkite 25 minu-tes, kol lęšiai suminkštės.

pikantiškas žiedinių kopūstų troškinys

4 porcijoms reikės:1 šaukšto saulėgrąžų aliejaus,1 stambiai supjaustyto svogūno,2 smulkiai supjaustytų skiltelių česnako,2,5 cm imbiero šaknies, sutarkuotos,2 šaukštų aitriųjų paprikų miltelių,1 vidutinio žiedinio kopūsto, pasmulkinto,2 mažais gabaliukais supjaustytų morkų,400 g konservuotų lęšių,4 mažų pomidorų, stambiai supjaustytų,mažo ryšelio kalendrų,natūralaus jogurto.

Didelėje keptuvėje įkaitinki-te aliejų ir apkepkite svogūną. Įmaišykite česnaką ir imbierą ir minutę pakepkite, tada įmaišy-kite kario miltelius ir dar pusę minutės pakepkite. Įpilkite 300 ml vandens ir užvirkite. Sudėki-te žiedinius kopūstus, morkas ir lęšius, uždenkite ir virkite maž-daug �0-�5 minučių, kol daržo-

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

vės suminkštės. Neleiskite, kad skystis visai išgaruotų, jeigu rei-kia, papildykite jį karštu vande-niu, bet ne per daug, nes pada-žas bus skystas. Paragaukite, ar užtenka prieskonių, tada sudė-kite pomidorus ir patroškinkite dar porą minučių. Įmaišykite ka-lendras. Patiekite su duona, pa-gardintą natūraliu jogurtu.

Cukinijų suktinukai4 porcijoms reikės:

3 cukinijų,druskos, pipirų,2-3 svogūnų,3 morkų,1 trynio,4 šaukštų grietinės,8 šaukštų tarkuotų džiūvėsėlių,3 šaukštų tarkuoto parmezano,1 šaukšto susmulkintų bazilikų,4 šaukštų aliejaus,1/2 paprikos, susmulkintos.

Cukinijas nuplaukite ir išilgai supjaustykite plonais griežinė-liais. Galiukus ir šonus supjaus-tykite kubeliais, o griežinėlius pabarstykite druska ir atidėkite �0 minučių, tada nusausinkite.

Svogūną nulupkite, susmul-kinkite ir apkepkite šaukšte įkai-tinto aliejaus. Morkas nulupkite ir supjaustykite kubeliais. Cuki-nijų galiukus, šonus ir morkas sumaišykite su svogūnais ir pa-troškinkite 2-3 minutes, leiski-te ataušti. Sudėkite į dubenėlį, įmuškite trynį, sudėkite grietinę, sūrį, tarkuotus džiūvėsėlius ir ba-zilikus, sumaišykite ir pagardinki-te druska ir pipirais. Ant lentelės klokite po 3 griežinėlius cukinijos taip, kad šiek tiek užeitų vienas ant kito. Ant jų tepkite įdaro, su-vyniokite suktinukus ir susmeiki-te mediniais smeigtukais. Keptu-vėje įkaitinkite aliejų ir apkepkite jame suktinukus iš abiejų pusių. Prieš patiekdama pabarstykite supjaustytomis paprikomis.

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

●

IMPRoVIzACIJoS viRtuvĖJE

PaRengė Giedrė MILKEVIČIŪTĖ ir rolanda STrUMILIENĖ

Aktorės, vaidinančios sostinės “Domino” bei “Cezario grupės” te-atruose, dienos maistas priklauso nuo to, kur ji tuo metu yra ar turi būti. Ir tai nenuostabu, nes teatro žmogaus gyvenimas ant ratų. To-dėl dažnai pietus jai tenka valgy-ti miestų bei miestelių kavinėse. “Kuo mažesnis miestelis ir kuo paprastesnį patiekalą iš meniu iš-sirenki, tuo turi didesnę galimybę paragauti tokio bemaž naminio maisto, neprifarširuoto kokių ne-derančių ingredientų ar padažų. Dažnai renkuosi bulvių patiekalus arba kaip tikra klaipėdietė - žuvį”.

Paklausta apie jos grožio re-ceptą, Brigita noriai dalijasi pa-tirtimi: “Iš ryto atsikėlusi išgeriu didelę stiklinę vandens. Mano mityboje labai svarbią vietą už-ima vanduo, ne arbata, ne kava, ne sultys, bet būtent vanduo. Jo išgeriu per dieną apie du litrus. Tada suvalgau obuolį. Taip darau jau kokius 4 metus ir jaučiuosi puikiai. Tuomet organizmas pa-bunda, sakyčiau, užsiveda naujai dienai su svaria pradžia. Paskui geriu kavą su šaukšteliu cukraus. Man labai patinka rytinės kavos kvapas. Jeigu nereikia lėkti į re-peticijas ar filmavimą, išgeriu jogurto, verdu avižinę ar kokių kruopų košę, kurią dažnai pagar-dinu tarkuotu parmezano sūriu ar kokiomis sėklelėmis. Kaip ma-tote, dieta čia net nekvepia, už savo kūno sudėjimą turiu padė-koti savo medžiagų apykaitai, ju-driai profesijai ir meilei sportui”.

Pasak aktorės, jos šeimoje didžiausia kulinarė buvo ir yra močiutė, kuri verda nuostabias sriubas, ypač barščius. Jos gimi-nė mėgsta valgyti daug ir ska-niai. Brigita įsitikinusi, kad jeigu norite turėti darnią šeimą, reikia nors vieną kartą per dieną vi-siems šeimos nariams susirinkti prie stalo. “Svarbiausia, kad visi kartu ir prie vieno stalo, kad ne-būtų taip, kad vienas valgo prie televizoriaus, kitas prie kompiu-terio, o trečia privalgė ragauda-ma kol virė”, - juokiasi Brigita.

Aktorė pataria nekimšti į skrandį bet ko, nors ir sunku to išvengti dabartiniame pasaulyje visokių e bei modifikuoto mais-to, tačiau įmanoma”.

dorado folijojejums reikės:

1 šviežios žuvies dorado (arba jūros ešerio),0,5 nedidelės citrinos.

marinavimui reikės:druskos, citrinpipirių, rozmarino (geriau šviežio), raudonėlio.

Minėtais prieskoniais ir druska ištrinkite žuvį iš išorės ir vidaus. Į žuvies vidų įdėkite dar citrinos griežinėlio gabaliukų bei rozma-rino šakelę, susukite į foliją ir pa-dėkite į šaldytuvą kokiai valandai. Po valandos išimkite ir įdėkite į įkaitintą orkaitę. Kepkite ��0-�80 laipsnių temperatūroje apie 20-25 minutes. Žuvį galite patiekti su ryžiais ar daržovėmis. Tai papras-ta, greita ir labai skanu.

●

●

●

Asmeninio albumo nuotr.

brigita arsobaitė mėgsta žuvį ir giria mažų miestelių kavinukių maistą

brigitos Arsobaitės grožio receptas

žiedinių kopūstų troškinys

P avasaris gena mus vartoti daugiau vitaminų, esančių daržovėse, kurias rūpestingesnės šeimininkės yra išsaugojusios rūsiuose ar užšaldžiusios šaldikliuose. Tad skubėkite

jas sunaudoti, nes šiltnamiuose jau noksta pomidorai, agurkai, salotos, svogūniukai ir kt.

Viskas iš daržoviųRedakcijos archyvo nuotr.

Cukinijų suktinukai