aleksandro stulginskio universitetas...siejasi su įmonių bendra ekonomine analize: ilgalaikio bei...

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

Miškų ir ekologijos fakultetas

Miškotvarkos katedra

Stasys Mizaras

MIŠKININKAVIMO EKONOMINĖ ANALIZĖ

Mokomoji knyga

Akademija, 2012 m.

UDK 630.8(474.5)(075.8)

Stasys Mizaras

Miškininkavimo ekonominė analizė

Mokomoji knyga

Recenzavo: doc. dr. Asta Raupelienė

lektorius Gintautas Činga

doc. Dr. Vitas Marozas

Aprobuota:

Miškotvarkos katedros 2011 m. gegužės 11 d. posėdyje, protokolo Nr.9.

Miškų ir ekologijos fakulteto metodinės komisijos 2011 m. lapkričio 14 d.

posėdyje, protokolo Nr. 3(82).

Universiteto metodinės komisijos 2011 m. gruodžio 22 d. posėdyje,

protokolo Nr. 47

Kalbą redagavo Vita Siaurodinienė

Maketavo Aldona Bagdonienė

Viršelio dizainerė Danguolė Raudonienė

© Stasys Mizaras, 2011

© Aleksandro Stulginskio universitetas, 2012

SBN 978-609-449-015-6

TURINYS

Įvadas ................................................................................................................................................. 5

1. Ekonominės analizės samprata ........................................................................................................ 7

1.1. Ekonominės analizės turinys, objektas, uždaviniai ir principai........................................................................... 7

1.2. Ekonominės analizės ryšys su kitais mokslais ................................................................................................... 10

1.3. Ekonominės analizės metodai .......................................................................................................................... 12

Kontroliniai klausimai .............................................................................................................................................. 21

Literatūra ................................................................................................................................................................. 21

2. Laiko veiksnys miškų ūkyje ............................................................................................................ 23

2.1. Pinigų laiko vertė .............................................................................................................................................. 23

2.2. Pinigų srautų rūšys............................................................................................................................................ 23

2.3. Dabartinės vertės skaičiavimo būdai ................................................................................................................ 24

2.3.1. Pavienių mokėjimų dabartinė vertė .......................................................................................................... 24

2.3.2. Kasmetinių terminuotų mokėjimų dabartinė vertė .................................................................................. 25

2.3.3. Neterminuotų (begalinių) kasmetinių mokėjimų dabartinė vertė ............................................................ 26

2.3.4. Terminuotų periodinių mokėjimų dabartinė vertė ................................................................................... 27

2.3.5. Neterminuotų (begalinių) periodinių mokėjimų dabartinė vertė ............................................................ 27

2.4. Būsimosios vertės skaičiavimo variantai .......................................................................................................... 28

2.4.1. Vienkartinių pinigų srautų būsimoji vertė ................................................................................................. 29

2.4.2. Prolongavimo koeficientai ......................................................................................................................... 29

2.4.3. Terminuotų kasmetinių mokėjimų būsimoji vertė .................................................................................... 30

2.4.4. Periodinių (terminuotų) mokėjimų būsimoji vertė ................................................................................... 31


Literatūra ................................................................................................................................................................. 32

3. Miškininkavimo darbų technologinė savikaina ............................................................................... 33

3.1. Miškininkavimo darbų sudėtis .......................................................................................................................... 33

3.2. Technologinės savikainos apibūdinimas........................................................................................................... 34

3.3. Medžiagų, darbo ir technikos sąnaudų nustatymas ......................................................................................... 35

3.3.1 Medžiagos ................................................................................................................................................... 35

3.3.2 Darbo laikas ................................................................................................................................................ 36

3.3.3.Technika...................................................................................................................................................... 39

3.4. Technologinės savikainos apskaičiavimas ....................................................................................................... 40

3.5. Technologinės savikainos skaičiavimo pavyzdžiai: ........................................................................................... 44


Literatūra ................................................................................................................................................................. 50

4

4. Miško auginimo darbų ekonominė analizė ..................................................................................... 51

4.1. Miško auginimo darbų ekonominės analizės schema ...................................................................................... 51

4.2. Ekonominio efektyvumo kriterijai .................................................................................................................... 51

4.3. Ekonominio efektyvumo vertinimo pavyzdžiai ................................................................................................ 55


Literatūra ................................................................................................................................................................. 58

5. Kirtimo apyvartos ekonominė analizė ............................................................................................ 59

5.1. Kirtimo apyvarta, kaip ekonominė kategorija .................................................................................................. 59

5.2. Kokybinė branda ............................................................................................................................................... 60

5.3. Ūkinė branda .................................................................................................................................................... 61

5.4. Finansinė branda .............................................................................................................................................. 61


Literatūra ................................................................................................................................................................. 65

6. Medienos ruošos darbų ekonominė analizė ................................................................................... 66

6.1. Medienos ruoša medkirtėmis ........................................................................................................................... 66

6.2. Medienos ruošos technologijos ........................................................................................................................ 73

6.3. Medienos skiedrų ruoša katilinių kurui ............................................................................................................ 76


Literatūra ................................................................................................................................................................. 79

7. Terminai ir sąvokos ....................................................................................................................... 80

Terminų ir sąvokų šaltiniai................................................................................................................. 84

PRIEDAI ............................................................................................................................................. 85

1 priedas. Diskontavimo koeficientai (1/(1+p)n ....................................................................................................... 85

2 priedas. Prolongavimo koeficientai (1+p)n ........................................................................................................... 86

5

Įvadas

Miškininkavimas arba miško ūkinė veikla – tai miško tvarkymo, auginimo, apsaugos ir išteklių

naudojimo veikla, kuria siekiama tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos, auginant mišką ir

naudojant miško išteklius (Mažeika, 1997). Miškininkavimas apima kompleksą ūkinių priemonių nuo

miško sėklininkystės iki pagrindinių miškų kirtimų bei kitų miško naudojimo rūšių, kurias galima

suskirstyti į 2 grupes: miško auginimo darbai ir miško naudojimo darbai.

Lietuvos miškų ūkiui perėjus prie rinkos ekonomikos santykių, ypač aktuali tapo jo ekonominio

efektyvumo didinimo problema. Miškų įmonėms iškilo pelno bei turto grąžos didinimo reikalavimai, kartu

sprendžiant miškų atkūrimo ir jų ekologinės reikšmės didinimo uždavinius.

Gamybos efektyvumo didinimas neįmanomas be nuolatinės jos ekonominės analizės. Šią analizę

atliekantys miškų ūkio specialistai turi turėti pakankamai ekonominių žinių, mokėti surasti reikalingą

informaciją ir ją tvarkyti. Miškininkavimo ekonominė analizė yra sudėtingesnė nei kitų ūkio šakų dėl jos

objekto ypatumų. Mokomosios knygos tikslas yra padėti studijuojantiems miškų ekonomiką taikyti

ekonominės analizės metodus, įvertinti alternatyvius miškininkavimo sprendimus, pasirinkti optimalias

miškininkavimo priemones. Siekiama suteikti žinių Miškininkystės studijų programos studentams apie

ekonominės analizės atlikimo principus ir metodus, taikomus miškininkavimo darbų ekonominiam

vertinimui.

Dėl ilgo miškų auginimo laikotarpio miško įmonių analizė be vienkartinių ar metinių darbų

analizės apima ir ūkinės veiklos per ilgus laikotarpius (50-100 metų) analizę.

Miškininkavimo ekonomines analizės objektas yra šios veiklos ekonominiai procesai, apibūdinami

jos išlaidomis, rezultatais bei efektyvumu.

Miškininkavimo ekonominė analizė yra sudėtinė miško įmonių analizės dalis, todėl ji tampriai

siejasi su įmonių bendra ekonomine analize: ilgalaikio bei trumpalaikio turto, darbo išteklių, produkcijos

gamybos ir pardavimo, išlaidų, pelno, pelningumo, mokumo, veiklos ekonominio efektyvumo bei kitų

veiklos aspektų analize.

Miškininkavimo ekonominėje analizėje taikomi bendrieji ekonominės analizės principai bei

metodai. Jie pateikti leidinio pirmame skyriuje „Ekonominės analizės samprata”. Dėl ilgo miško auginimo

laikotarpio miškininkavimo ekonominėje analizėje labai svarbus yra pinigų laiko vertės veiksnys. Jis

aptariamas antrame skyriuje „Laiko veiksnys miškų ūkyje”. Miškininkavimas susideda iš su miškais

susijusių darbų ir jų kompleksų. Miško sodmenų išauginimo, želdinių veisimo, jaunuolynų ugdymo,

medienos ruošos ir kitų darbų savikainos apskaičiavimo metodai pateikiami skyriuje „Miškininkavimo

darbų technologinė savikaina”. Ketvirtame skyriuje „Miško auginimo darbų ekonominė analizė”

pateikiama miško auginimo darbų ekonominės analizės schema bei jo ekonominio efektyvumo vertinimo

kriterijai.

6

Specifiška miškų ūkiui yra medynų kirtimo apyvartos ekonominė analizė, pagrindžianti įvairias

ekonomines miškų brandas. Šiems klausimams skirtas penktas skyrius „Kirtimo apyvartos ekonominė

analizė”. Miško naudojimas yra daugialypė veikla. Šiame leidinyje pateikiami svarbiausios miško

naudojimo rūšies – medienos ruošos – ekonominės analizės principai ir metodai.

Leidinio pabaigoje pateikiami pagrindiniai su miškininkavimo ekonomine analize susiję terminai ir

sąvokos.

Mokomoji knyga parengta pagal studijų dalyko „Miškininkavimo ekonominė analizė” programą.

Ji skirta LŽŪU magistrantams. Taip pat ji gali būti naudinga studijuojantiems ir kitus miškų ekonomikos

studijų dalykus.

Autorius dėkoja LAMMC filialo Miškų instituto darbuotojoms dr. L. Sadauskienei ir

dr. D. Mizaraitei už pagalbą, atliekant bendrus tyrimus, kurių rezultatai yra panaudoti šiame leidinyje ir

inžinierei A. Gustainienei už pagalbą, parengiant šį leidinį. Už vertingas pastabas dėkoju knygos

recenzentams Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos fakulteto doc. dr. Astai Raupelienei ir

Miškų ir ekologijos fakulteto lektoriui Gintautaui Čingai.

7

1. Ekonominės analizės samprata

1.1. Ekonominės analizės turinys, objektas, uždaviniai ir principai

Miško įmonių veiklą (veiklos kodas 02.0 pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių) sudaro

miško auginimo ir priežiūros darbai, miško daigynų ir medelynų veikla, kalėdų eglučių auginimas,

medienos ruoša, miškų inventoricacija, medienos vertinimas. Pagal Statistikos departamento duomenis

Lietuvoje 2010 m. buvo 655 miškininkystės ir medienos ruošos įmonės.

Būtina įmonių vadybos sudedamoji dalis yra jų veiklos ekonominė analizė. Ekonomikos mokslų

literatūroje ekonominės analizės sąvoka ir turinys traktuojami nevienareikšmiškai. Ekonomine analize

dažnai vadinama (Bagdžiūnienė, 2006, 2008) visa įmonės veiklos analizė, apimanti tarpusavyje susijusius

finansinės ir ūkinės analizės aspektus (1.1 pav.).

1.1 pav. Ekonominės analizės sistema (Bagdžiūnienė, 2008)

V. Rutkauskas, V. Sūdžius, V. Mockevičius (2009) ekonomine analize vadina įmonių ūkinės

veiklos procesų tyrimą, kitaip sakant ūkinės veiklos analizę. Greta ekonominės analizės sąvokos plačiai

vartojama ir sąvoka „finansų analizė”. Tačiau finansų analizės tikslas ir uždaviniai skiriasi nuo įmonių

veiklos analizės. Esminis skirtumas tas, kad pirmuoju atveju analizuojama visa įmonių veikla, įskaitant

pirkimą, prekių laikymą arba gamybą, pardavimą, darbo organizavimą, o štai finansų analizės objektas yra

tik finansinė veikla.

Naujausiuose įmonių veiklos analizės turinio tyrimuose šią analizę siūloma (Mackevičius, 2008)

diferencijuoti pagal tris svarbiausias įmonių veiklos sritis: 1) pagrindinė (gamybinė, komercinė),

2) financinė ir 3) investicinė. Pagrindinė veikla – pagrindinė pajamas uždirbanti įmonės veikla ir kita

veikla, kuri nėra investicinė ir finansinė. Finansinė veikla – veikla, kuri lemia įmonės nuosavo kapitalo ir

skolintų lėšų dydžio ir sudėties pasikeitimus. Investicinė veikla – ilgalaikio turto ir kitų investicijų,

neįtraukiant pinigų ekvivalentų, įsigijimas ir perleidimas. Įmonių veiklos analizė – tai renkama, tiriama ir

vertinama informacija apie visas pagrindinėje (gamybinėje, komercinėje), finansinėje ir investicinėje

veikloje vykstančias ūkines operacijas. Atsižvelgiant į tai, siūloma tokia įmonių veiklos analizės formulė:

Apskaita Ūkinės veiklos

analizė

Statistika

Finansų analizė

Ekonominė analizė

8

įmonių veiklos analizė = pagrindinės (gamybinės, komercinės) veiklos analizė +finansinės veiklos

analizė + investicinės veiklos analizė.

Rekomenduojamas kiekvienos įmonių veiklos analizės sudedamosios dalies turinys pateikiamas

1.1 lentelėje.

1.1 lentelė. Įmonių veiklos analizės turinys (Mackevičius, 2008)

Pagrindinės (gamybinės, komercinės)

veiklos analizė Finansinės veiklos analizė Investicinės veiklos analizė

1. Įmonių aplinkos analizė.

2. Veiklos rizikos rūšių tyrimas.

3. Organizacinio techninio lygio analizė.

4. Rinkodaros veiklos analizė.

5. Ilgalaikio materialiojo turto analizė.

6. Ilgalaikio finansinio turto analizė

7. Nematerialiojo turto analizė.

8. Trumpalaikio turto analizė.

9. Darbo rodiklių analizė:

a) darbuotojų;

b) darbo našumo;

c) darbo užmokesčio;

d) darbo laiko.

10. Išlaidų analizė.

11. Išlaidų - apimties - pelno analizė.

12. Bankroto tikimybės analizė.

13. Veiklos aktyvumo ir perspektyvų

analizė.

1. Finansinių ataskaitų rodiklių

teisingumo įvertinimas.

2. Trumpalaikio mokumo analizė.

3. Ilgalaikio mokumo analizė.

4. Apyvartinio kapitalo analizė.

5. Finansinio sverto analizė.

6. Pelno analizė.

7. Pardavimo pelningumo analizė.

8. Turto pelningumo analizė.

9. Kapitalo pelningumo analizė.

10. Veiklos efektyvumo rodiklių analizė.

11. Kapitalo rinkos analizė.

12. Pinigų srautų analizė.

1. Investicijų rūšių nustatymas ir

įvertinimas.

2. Dabartinės ir būsimos pinigų vertės

analizė.

3. Pinigų srautų periodinės vertės

skaičiavimas ir analizė.

4. Vertybinių popierių rizikos įvertinimo

analizė.

5. Akcijų ir obligacijų įvertinimas ir

analizė.

6. Investicinių projektų įvertinimo

paprastieji būdai ir jų naudojimo

analizė.

7. Investicinių projektų įvertinimo

diskontavimo būdai ir jų naudojimo

analizė.

8. Investicinės veiklos efektyvumo

analizė.

Ekonominės analizės objektas yra įmonėse vykstantys ekonominiai procesai, jų ekonominis

efektyvumas ir galutiniai finansiniai įmonių veiklos rezultatai, susiklostantys dėl objektyvių ir

subjektyvių veiksnių poveikio ir atsispindintys atitinkamuose ekonominiuose rodikliuose. Prie pastarųjų

objektų ir išorinių veiksnių priskiriamos prekių kainos, paslaugų tarifai, darbo užmokesčio atlygiai, nes jų

lygis susiklosto rinkoje ir įmonės priverstos taikytis prie šio lygio. Subjektyvūs vidiniai veiksniai yra

susiję su konkrečia žmogaus veikla ir visiškai priklauso nuo jos. Prie pastarųjų veiksnių priskiriama:

tinkamas (netinkamas) įmonės valdymas, tinkamas (netinkamas) gamybos organizavimas, tinkamas

(netinkamas) darbuotojų vadybinis bei ekonominis pasirengimas ir kt. (Gronskas, 2008).

Pagrindiniai ekonominės analizės uždaviniai

Miškininkavimo ekonominės analizės uždavinius galima suskirstyti į 2 grupes: bendri visoms

įmonėms uždaviniai ir specifiniai miškininkavimui.

Bendri įmonės veiklos ekonominės analizės uždaviniai (Gronskas, 2008):

1. Rengiamų įmonės verslo planų mokslinis pagrindimas, remiantis atitinkamais ekonominiais

apskaičiavimais. Tai pasiekiama pirmiausia atliekant retrospektyvinę ūkinės veiklos analizę. Ši analizė

leidžia įvertinti įmonės veiklos rezultatus, išaiškinti nepanaudotus rezervus, siekiant įtraukti juos į

rengiamus būsimų laikotarpių planus. Retrospektyvinės (praėjusio laikotarpio) analizės pagrindu

9

atliekama įmonės veiklos prognozinė perspektyvinė analizė. Jos tikslas – pagrįsti galimą ateities

ekonominį rodiklių lygį.

2. Sudarytų verslo planų bei priimtų valdymo sprendimų vykdymo kontrolė. Ji padeda išaiškinti

įmonės veiklos trūkumus, klaidas ir daryti neatidėliotiną poveikį įmonės veiklai, siekiant efektyvaus

išteklių naudojimo.

3. Nustatyti įmonės naudojamų darbo, materialiųjų ir finansinių išteklių (kaip antai, pramonės

įmonėse analizuojamų technologinių įrengimų, inventoriaus, žaliavų ir medžiagų, pastatų, atskirų

darbuotojų grupių, nuosavų ir skolintų lėšų) naudojimo ekonominį efektyvumą.

4. Išaiškinti įmonės visų gamybos proceso stadijų vidinius rezervus. Tai pasiekiama palyginus

atskirų įmonės padalinių, taip pat giminingų įmonių veiklos rezultatus, nagrinėjant ir panaudojant kitų

įmonių (savo šalies ir užsienio) pažangų patyrimą.

5. Pagrįsti bei patikrinti priimamų valdymo sprendimų optimalumą. Priimti teisingą valdymo

sprendimą, nustatyti jo efektyvumą galima tik remiantis išankstine ekonomine analize.

Specifiniai miškininkavimo ekonominės analizės uždaviniai:

1. Miško auginimo darbų ekonominis įvertinimas. Apskaičiuojama miško auginimo darbų

išlaidos bei jų poveikis galutiniams miško auginimo rezultatams.

2. Kirtimo apyvartos nustatymas. Pagrindžiamas įvairių medžių rūšių medynų kirtimo amžius.

3. Medienos ruošos technologijų ekonominis įvertinimas. Sudaromos prielaidos pasirinkti

ekonomiškai efektyviausias medienos ruošos technologijas.

Pagrindiniai ekonominės analizės principai (Gronskas, 2008):

1. Mokslinis ekonominės analizės pobūdis. Tai reiškia, kad analizė turi būti grindžiama dialektine

pažinimo teorija, atsižvelgti į ekonominių dėsnių reikalavimus. Ji turi taikyti naujausius ekonominių

tyrimų metodus, mokslo ir technikos pasiekimus, pažangią patirtį. Tik tokiu atveju ekonominei analizei

bus būdingas mokslinis pobūdis.

2. Kompleksinis ekonominės analizės pobūdis. Tai reiškia, kad ekonominė analizė turi aprėpti visas

įmonės veiklos sritis, visus įmonės padalinius, visapusiškai nagrinėti atskirų reiškinių tarpusavio

priklausomybę įmonės ekonomikoje.

3. Sisteminis ekonominės analizės pobūdis. Tai reiškia, kad analizuojamas objektas (pvz., įmonė)

turi būti nagrinėjamas kaip sudėtinga dinaminė sistema, susidedanti iš daugelio elementų, kurie tam tikru

būdu susiję tarpusavyje ir su aplinka, t.y. su išoriniais veiksniais.

4. Demokratinis ekonominės analizės pobūdis. Reikalaujama, kad atliekant įmonės veiklos

ekonominę analizę dalyvautų daugelis įmonės darbuotojų, o ne vien tik analitikai profesionalai. Nes tik

taip galima išaiškinti sukauptą pažangią patirtį, panaudoti esamus vidinius rezervus.

5. Ekonominė analizė turi būti objektyvi, konkreti, tiksli. Todėl ji turi būti grindžiama patikima,

patikrinta informacija ir jos išvados turi būti paremtos tiksliais analitiniais apskaičiavimais. Vadinasi,

10

būtina nuolatos tobulinti apskaitą, vidaus ir išorės auditą, o taip pat ekonominės analizės metodikas,

siekiant didesnio analizės tikslumo ir patikimumo.

6. Ekonominė analizė turi būti veiksminga. Kitaip sakant, ji turi daryti efektyvų poveikį įmonės

veiklai ir jos rezultatams, laiku išaiškinti trūkumus, klaidas, aplaidumą įmonės veikloje ir informuoti apie

tai įmonės vadovybę, darbuotojus. Todėl ekonominės analizės medžiaga turi būti praktiškai panaudota

įmonės valdyme, rengiant konkrečias priemones, pagrindžiant, koreguojant bei tikslinant planines

užduotis. Priešingu atveju ekonominė analizė būtų betikslė.

7. Ekonominė analizė turi būti atliekama pagal planą, nuosekliai, periodiškai (o ne padrikai,

kartkarčiais). Todėl įmonėse turi būti planuojama analitinė veikla, paskirstomi įpareigojimai analizės

vykdytojams ir kontroliuojantiesiems jos rezultatų realizavimą.

8. Ekonominės analizės operatyvumas. Tai sugebėjimas sparčiai ir tiksliai atlikti analizę, jos

pagrindu priimti ir įgyvendinti valdymo sprendimus.

9. Ekonominės analizės efektyvumas. Analizės teikiama ekonominė nauda (pvz., pajamų

padidėjimas) turi viršyti jos išlaidas. Kitaip sakant, būtinas analizės vykdymo išlaidų daugkartinis efektas.

Priešingu atveju ekonominė analizė būtų lėšų švaistymas, nekeltų ūkinės veiklos efektyvumo. Galima

sakyti, įmonėje atliekama ekonominė analizė turi būti pelninga, nors jos sąlygotą pelną ir nėra lengva

nustatyti.

1.2. Ekonominės analizės ryšys su kitais mokslais

Šiuo metu ekonominė analizė yra atskira žinių sistema, naudojanti kitų mokslų rezultatus ir turinti

įtakos daugeliui kitų mokslų. Šie mokslai gali būti labai įvairūs. Literatūroje (Gronskas, 2008) pateikiamas

toks sąrašas mokslų, su kuriais vienaip ar kitaip susijusi ekonominė analizė:

1. Ekonominė analizė susijusi su ekonomikos teorija (mikro- ir makroekonomika), kuri nagrinėja

ekonominius dėsnius, jų veikimą, sudaro teorinę bazę kitiems ekonomikos mokslams. Atliekant ekonominę

analizę, būtina atsižvelgti į ekonominių dėsnių veikimą, t.y. į ekonomikos teorijos teiginius. Savo ruožtu

ekonominė analizė daro tam tikrą poveikį ekonomikos teorijai. Analitiniai tyrimai kaupia duomenis apie

atskirų ekonominių dėsnių reiškimąsi, padeda formuluoti naujus, anksčiau nežinomus ekonominius

dėsnius, daryti globalines makroekonominės raidos prognozes.

2. Pažymėtinas ekonominės analizės ryšys su atskirų ūkio šakų ekonomika – pramonės, žemės,

ūkio, transporto, statybos, komunalinio ūkio, prekybos, komercinės bankininkystės bei kitų ūkio šakų

ekonomika. Negalima atlikti įmonės išsamios ekonominės analizės, nežinant atitinkamos ūkio šakos

specifikos, kuriai ta įmonė priklauso. Savo ruožtu ekonominė analizė padeda plėtoti konkrečių įmonių ir

ūkio šakos ekonomiką, suteikti joms naujų bruožų.

3. Ekonominė analizė glaudžiai susijusi su ūkinės veiklos vadyba ir planavimu. Ekonominėje

analizėje pasitelkiami planiniai rodikliai, jų įvykdymo (neįvykdymo) laipsnis, priežastys. Todėl analitikai

11

turi neblogai išmanyti analizuojamos įmonės planavimo metodiką. Kartu efektyvus, moksliškai pagrįstas

įmonių veiklos valdymas ir planavimas negalimas, nesiremiant ekonominės analizės rezultatais.

4. Neabejotinas ekonominės analizės ir marketingo ryšys. Marketingo programų rengimas bei

vykdymas reikalauja atitinkamų analitinių apskaičiavimų.

5. Ekonominė analizė susijusi su įmonių finansais. Nežinant įmonės finansų mechanizmo, įmonės

finansavimo šaltinių bei būdų, negalima kvalifikuotai atlikti ekonominės analizės. Antra vertus, pati

įmonės finansavimo tvarka nuolat tobulinama, atsižvelgiant į analizės rezultatus. Ekonominė analizė

atskleidžia įmonės finansavimo sistemos efektyvumo (neefektyvumo) laipsnį ir teikia pasiūlymus

neefektyviam įmonės finansavimui gerinti.

6. Aktualus ekonominės analizės ir apskaitos ryšys. Apskaita teikia informacijos ekonominei

analizei. Todėl ekonominės analizės kokybė bei efektyvumas priklauso nuo apskaitos būklės, jos

teikiamos informacijos kokybės.

7. Ypatingas ekonominės analizės ir statistikos ryšys. Jie turtina vienas kitą, pasikeisdami

informacija ir tyrimo metodais.

8. Ekonominės analizės ir matematikos ryšys. Poreikis spręsti sudėtingus analitinius ekonominius

uždavinius skatina matematikos raidą. Savo ruožtu matematikos panaudojimas ekonominėje analizėje

gerina jos kokybę, kelia jos vaidmenį ir autoritetą. Analizė tampa gilesnė, labiau pagrįsta.

9. Ekonominės analizės ir gamybos technologijos ryšys. Negalima analizuoti kurios nors gamybos

ekonomikos, nežinant šios gamybos technologijos ypatumų. Tik tą išmanantis ekonomistas analitikas

galės objektyviai įvertinti gamybos rezultatus, pateikti naudingų rekomendacijų jiems gerinti. Antra

vertus, pačios technologijos tobulinimas negalimas be ekonominės analizės.

Be to, su miško įmonių veiklos analize tampriai susiję yra miškų ekonomikos bei technologiniai

mokslai:

1. Miškų ekonomikos mokslo ryšys su miško įmonių veiklos analize pasireiškia tuo, kad ši

analizė turi būti atliekama, atsižvelgiant į miškų ūkio specifiką. Be to, miško įmonių veiklos analizės

duomenys padeda plėtoti miškų ekonomikos mokslą.

2. Miškotvarka yra kompleksinė technologinė bei ekonominė disciplina. Ji duoda teorinius ir

praktinius pagrindus ilgalaikėms miškų ūkio plėtros analizėms. Ūkinės veiklos analize miškotvarka

remiasi, projektuodama miško įmonių veiklos pagrindinius rodiklius.

3. Miško įmonių ekonomika, nagrinėjanti miško įmonių funkcionavimo bei optimalių sprendimų

priėmimo teorinius ir praktinius pagrindus betarpiškai įtakoja ekonominės analizės uždavinius bei

metodus.

4. Miškininkavimo ekonominė analizė tampriai susijusi su miškininkyste, kuri yra mokslas apie

miško auginimo būdus bei metodus, apie būdus ir technologijas, siekiant didinti miškų produktyvumą.

Šios žinios ypač svarbios, atliekant miškininkavimo ekonominę analizę. Be to, miškininkystės metodų

12

plėtra grindžiama ekonominės analizės rezultatais. Ypač svarbūs ekonominei analizei miškininkystės

technologiniai aspektai plėtojami atskirose miškininkystės mokslo šakose: miškų atkūrimas ir įveisimas,

medynų formavimas ir kirtimai, miškų apsauga ir kt.

1.3. Ekonominės analizės metodai

Yra daug ekonominės analizės metodų. Visi jie skirstomi į grupes: loginiai (tradiciniai),

matematiniai, euristiniai, grafiniai.

Loginiai (tradiciniai) metodai

Loginiai (tradiciniai) ekonominės analizės metodai apima lyginimo, grupavimo, detalizavimo,

indeksų, grandininių pakeitimų, balansinį ir kitus metodus.

Lyginimas yra vienas iš labiausiai paplitusių analizės būdų. Taikomi įvairūs lyginimo variantai.

Įmonės viduje lyginama su plano ir praėjusių laikotarpių rodikliais, lyginami įvairių laikotarpių rodikliai.

Įmonės lyginamos su vidutiniais dydžiais ar geriausiais rezultatais (1.2 pav.).

1.2 pav. Lyginimo analizės būdo naudojimas (Puteikienė, 2009)

Lyginimo metodo taikymo pavyzdys pateiktas 1.2 lentelėje. Miško įmonės ataskaitinių metų

pajamos, išlaidos ir pelnas palyginti su ankstesnių metų analogiškais rodikliais.

1.2 lentelė. Miško įmonės rodiklių palyginimas, tūkst. Lt

Rodikliai Ataskaitiniai metai Ankstesni metai Skirtumas

Pajamos 5000 4500 +500

Išlaidos 4500 4200 +300

Pelnas 500 300 +200

Duomenų grupavimas – tai bendros informacinės bazės suskaidymas į dalis pagal tam tikrus

požymius. Grupavimas padeda išvengti reiškinių vidurkiams būdingų trūkumų. Pavyzdžiui, galima

apskaičiuoti visų miško įmonių vidutinį pelną, bet dalis įmonių gali būti nuostolingos, todėl pagal

Lyginimas

Rodiklių lyginimas

Įmonės viduje Tarp įmonių

Plano

vykdymo

įvertinima

s

Dinamikos

tyrimas

Plano

vykdymo

įvertinimas

Plano

vykdymo

įvertinimas

Plano

vykdymo

įvertinimas

Lyginimas

Dinamikos

tyrimas

Su

vidutiniais

rodikliais

Su

geriausiais

rodikliais

Rodiklių

lyginimas

įvairiais

laikotarpiais

13

aritmetinį vidurkį nematysime realaus įmonių pelningumo. Priklausomai nuo analizės tikslo, grupavimas

gali būti tipologinis, struktūrinis ir analitinis. Tipologinis grupavimas – tai duomenų sujungimas į

vienarūšes grupes arba klases, pvz., darbuotojai gali būti grupuojami pagal profesijas. Struktūrinis

grupavimas taikomas, kai tiriama vidinė analizuojamos visumos struktūra, pvz., visi įmonės darbuotojai

sugrupuojami pagal amžių, išsilavinimą ar kitus požymius. Faktorinis grupavimas naudojamas

analizuojamų rodiklių tarpusavio ryšiams, pvz., darbininko stažo ir išdirbio priklausomybei atskleisti

(Bagdonavičienė, 2006; Šlekienė, Klimavičienė, 2000).

1.3 lentelėje pateikiama miškų urėdijos sugrupavimas pagal metinį pelną. Vidutinis 2009 metų

įmonių pelnas siekė 114,5 tūkst. Lt. Panaudoję grupavimo metodą, nustatome, kad dalies įmonių pelnas

buvo kelis kartus didesnis, o dalis įmonių dirbo nuostolingai.

1.3 lentelė. Miškų urėdijų pelnas 2009 m.

Pelnas, tūkst. Lt Įmonių skaičius

501-750 3

251-500 14

0-250 19

Nuostolingos 6

Svarbiausių grandžių išskyrimo metodas taikomas tuomet, kai ne visada turima informacija yra

vienodai svarbi, todėl būtina nagrinėti tik tą, kuri gali padėti atsakyti į analizės klausimus. Prioritetinės

veiklos sritys dažnai būna susiję su atsiradusiomis sistemoje disproporcijomis. Pavyzdžiui, miškų ūkyje po

didelių stichinių nelaimių (vėjovartos, kenkėjų židiniai ir pan.) atsiranda jų likvidavimo analizės

prioritetai.

Detalizavimas arba dedukcija yra svarbus analizės metodas, kai nuo bendrųjų vertinimų

pereinama prie atskirų sudėtinių dalių ar faktų. Jam priešingas yra apibendrinimas arba indukcijos

metodas, kai nuo atskirų faktų pereinama prie apibendrinančių išvadų. Pavyzdžiui, paaiškėjus, kad įmonė

yra nuostolinga, reikia analizuoti atskirai pajamų bei išlaidų rodiklius (detalizavimas). Žinant atskirų

medžių rūšių sortimentų kainas ir įmonių produkcijos asortimentą bei jų pajamas, galima daryti išvadas

apie medžių rūšių įtaką medienos ruošos pajamoms.

Indeksų metodas parodo reiškinio santykį su jo praėjusio laikotarpio lygiu arba jo lygiu,

priimamu kaip pagrindas (Mackevičius, Poškaitė, 1998). Pavyzdžiui, pardavimo pajamų indeksas

atitinkamų metų kainomis išreiškiamas taip:

00

11

pq

pqI qp (1.1)

kur:

q0 – bazinio laikotarpio parduotų prekių kiekis;

p0 – bazinio laikotarpio prekės kaina;

q1 – ataskaitinio laikotarpio parduotų prekių kiekis;

14

p1 – ataskaitinio laikotarpio prekės kaina.

Pavyzdys:

Miškų urėdijų apvalios medienos pardavimo 2009 m. lyginant su 2008 m. indeksas:

2009 m. parduota 3529,9 tūkst. m³, kaina – 86,2 Lt/m³

2008 m. parduota 3152,7 tūkst. m³, kaina – 133,9 Lt/m³

72,05,422146

4,304277

9,1337,3152

2,869,3529

qpI

Grandininių pakeitimų metodu nustatomas atskirų veiksnių poveikis apibendrinančiam

rodikliui. Tačiau grandininių pakeitimų metodas taikomas tik tada, kai priklausomybė tarp nagrinėjamų

reiškinių griežtai funkcinio pobūdžio, kitaip sakant, kai yra tiesioginė priklausomybė arba atvirkščiai

proporcinga priklausomybė. Tokiu atveju apibendrinantis rodiklis gali būti kaip jį veikiančių rodiklių

algebrinė suma, sandauga arba gautas, dalijant vienus rodiklius iš kitų.

Grandininių pakeitimų metodo esmė ta, kad kiekvienas bazinis (planinis) rodiklis iš eilės

keičiamas faktišku, kitus rodiklius paliekant (laikinai) nepakeistus. Rezultatas, gautas po kiekvieno

pakeitimo, palyginamas su rezultatu, gautu iki to rodiklio pakeitimo. Apskaičiuotas nukrypimas rodo

atitinkamo veiksnio kiekybinę įtaką rodiklio pasikeitimui (Gronskas, 2008).

Grandininių pakeitimų metodo taikymo medienos ruošos analizėje pavyzdys.

Norime nustatyti, kaip medienos ruošos apimtį veikia darbo rodikliai: darbininkų skaičius, darbo

laikas, našumas. Pradiniai duomenys pateikti 1.4 lentelėje.

1.4 lentelė. Medienos ruošos rodikliai

Rodikliai Bazinis lygis Faktiškas lygis

1. Gamybos apimtis (N), m³ 106260 125400

2. Darbininkų skaičius (D) 6 5

3.Vieno darbininko per metus dirbtų dienų skaičius (Ld) 230 220

4. Vieno darbininko per dieną dirbtų valandų skaičius (Lv) 7,7 7,6

5. Vieno darbininko darbo našumas, m³/val. (Iv) 10 15

Produkcijos apimties priklausomybę nuo darbo veiksnių (rodiklių) matematiškai galima išreikšti taip:

N=D×Ld×Lv×Iv (1.2)

čia:

N – produkcijos apimtis, m³;

D – darbininkų skaičius;

Ld – vieno darbininko per metus atidirbtų dienų skaičius;

Lv – vieno darbininko per dieną atidirbtų valandų skaičius;

Iv – vieno darbininko valandinis išdirbis (našumas), m³.

15

Pagal šio pavyzdžio pradinius duomenis (1.4 lentelė) bazinis produkcijos lygis iš viso viršytas

19140 m³. Nustatome, kokią įtaką tam turėjo kiekvienas iš keturių darbo rodiklių.

Pirmasis apskaičiavimas: visi rodikliai baziniai:

Nb =D×Ld ×Lv×Iv

Nb =6×230×7,7×10=106260 m³

Antrasis apskaičiavimas: darbininkų skaičius (D) faktiškas, kiti rodikliai baziniai:

N1 =5×230×7,7×10=88550 m³

Trečiasis apskaičiavimas: darbininkų skaičius (D) ir vieno darbininko per metus dirbtų dienų skaičius

(Ld) faktiški, kiti rodikliai lieka baziniai:

N2 =5×220×7,7×10=84700 m³

Ketvirtasis apskaičiavimas: darbininkų skaičius (D), vieno darbininko per metus dirbtų dienų skaičius

(Ld) ir per dieną dirbtų valandų skaičius (Lv) faktiškas, o išdirbis (Iv) bazinis:

N3 =5×220×7,6×10=83600 m³

Penktasis apskaičiavimas: visi rodikliai faktiški:

N4 =5×220×7,6×15=125400 m³

Toliau nustatome produkcijos faktiškos apimties nukrypimą nuo planinės apimties dėl kiekvieno veiksnio

įtakos:

1) dėl darbininkų skaičiaus sumažėjimo:

ΔN1 =N1 -Nb

ΔN1 =88550-106260=17710

2) dėl vieno darbininko per metus dirbtų dienų skaičiaus sumažėjimo:

ΔN2 =N2 -N1

ΔN2 =84700-88550=-3850

3) dėl vieno darbininko per dieną dirbtų valandų skaičiaus sumažėjimo:

ΔN3 =N3 -N2

ΔN3 =83600-84700=-1100

4) dėl vieno darbininko valandinio išdirbio padidėjimo:

ΔN4 =N4 -N3

ΔN4 =125400-83600=+41800

5) Bendras produkcijos faktiško lygio nukrypimas nuo bazinio lygio:

ΔN=ΔN1 +ΔN2 +ΔN3 +ΔN4

ΔN=-17710-3850-1100+41800=+19140

arba

ΔN=N t -Nb

16

ΔN=125400-106260=+19140

Dinamikos eilučių taikymas. Dinamikos eilute yra vadinama kokio nors požymio reikšmių seka

vienas po kito einančiais laiko momentais ar periodais. Pavyzdžiui, apvalios medienos rinkos kainos

miškų urėdijose dinamikos eilutė 1995-2009 m. pateikta 1.3 pav.

1.3 pav. Apvalios medienos pardavimo vidutinė kaina miškų urėdijose 1995-2009 m.

Balansinis metodas plačiai taikomas apskaitoje, statistikoje, planavime. Tačiau jis tinka ir

ekonominėje analizėje, ten kur yra griežta funkcinė priklausomybė. Šiuo metodu analizuojamas darbo

laiko, įrengimų naudojimas, žaliavų, gatavos produkcijos apytaka, įmonės finansinė būklė ir kiti klausimai

(Gronskas, 2008). Pavyzdžiui, miško įmonės apvalios medienos balansas sudaromas taip:

''' atsrpats NNNN (1.3)

kur:

Nats’ – medienos atsargos laikotarpio pradžioje, m³;

Np – medienos papildymas iš gamybos, m³;

Nr – medienos realizavimas, m³;

Nats” – medienos atsargos laikotarpio pabaigoje, m³.

Įmonės produkcijos balanso prasmė yra ta, kad produkcijos atsargos įmonėje laikotarpio pradžioje

plius prekių papildymas dėl įmonėje vykstančios gamybos lygios prekių pardavimui plius produkcijos

atsargos įmonėje laikotarpio pabaigoje (Gronskas, 2008).

Matematiniai metodai

Matematiniai ekonominės analizės metodai apima klasikinės matematikos, matematinės statistikos,

ekonometrinius, operacijų tyrimo bei ekonominius kibernetikos metodus.

Gamybos funkcijų išvestinės arba integralai dažnai turi ekonominę prasmę. Dėl to jų skaičiavimai

gali būti taikomi ekonominėje analizėje. Pavyzdžiui, didžiausias pelnas gaunamas, kai išlaidų

17

priklausomybės nuo gamybos apimčių funkcijos pirmoji išvestinė bus lygi pajamų pirmajai išvestinei.

1.4 pav. šis metodas iliustruojamas sprendžiant sėjinukų auginimo apimčių optimizavimo uždavinį. Šiuo

atveju optimalus sėjinukų skaičius būtų 64 tūkst.

y‘1=293x+126,78; y‘2=2000

čia y‘1, y‘2 – funkcijų y1 ir y2 pirmosios išvestinės.

293x+126,78=2000; x=6,4

1.4 pav. Diferencialinių skaičiavimų taikymas, optimizuojant sėjinukų auginimo apimtis

(Saastamoinen, Matero, 2006).

Koreliacinė analizė leidžia ištirti priklausomybę tarp dviejų kintamųjų ir nustato ryšio stiprumą.

Regresijos koeficientai išreiškia šią priklausomybę kiekybiškai. Pavyzdžiui, medkirtės darbo našumo

priklausomybė nuo kertamų medžių stiebo tūrio išreiškiama lygtimi (1.5 pav.).

Nop=51,2V0,46-8,74 (1.4)

čia:

Nop – medkirtės operatyvinis darbo našumas, m³/val.;

V – kertamų medžių stiebo tūris, m³.

0

20

40

60

80

100

0 1 2 3

Op

era

tyvi

nis

dar

bo

naš

um

as, m

³/va

l.

Stiebo tūris, m³

74,82,51 46,0 VNop

1.5 pav. Koreliacinės analizės taikymas, analizuojant medkirčių darbo našumą.

18

Ekonominė faktorinė analizė – tai visų tiesioginių, kiekybiškai išmatuojamų veiksnių, turinčių

įtakos rezultatinio rodiklio pokyčiui, apskaičiavimas. Atliekant faktorinę analizę, nustatomi veiksniai,

turintys įtakos rezultatiniams rodikliams, nustatoma rezultatinių rodiklių ir veiksnių priklausomybė,

konkrečių veiksnių įtaka rezultatinio rodiklio pokyčiui (Mackevičius, Poškaitė, 1998). Pavyzdžiui, skiedrų

ruošos iš jaunuolynų ugdymo kirtimų technologinės savikainos S (Lt/m³) skaičiavimui paruoštas

daugiafaktorinės regresijos modelis (Mizaraitė ir kiti, 2007):

2529,91-0,17x+0,65x-0,02x+2613,86x=S 432

-0,0017

1 (1.5)

x1 – iškertamų žabų kiekis erdm (nuo 10 iki 260 erdm/ha);

x2 – išvežimo atstumas, m (nuo 100 iki 1250 m);

x3 – smulkintuvo našumas, m³/val. (nuo 15 iki 35);

x4 – skiedros vežimo į katilinę atstumas, km (nuo 10 iki 100).

Matematinis programavimas yra priemonė surasti optimalius ūkinės veiklos uždavinių

sprendimo variantus. Tiesinis programavimas – tai mokslas apie tiesinės funkcijos didžiausių (mažiausių)

reikšmių radimo metodus, kai funkcija turi tiesinius ribojimus. Tiesine funkcija vadinama tikslo funkcija,

o tiesinių lygčių sistema – ribojimų sistema.

Tiesinio programavimo uždavinio pavyzdys: užtikrinti turimų medkirčių pilną panaudojimą, esant

mažiausioms jų darbo išlaidoms.

Modelis

min)(1 1

ijij

m

i

n

j

ij cSx (1.6)

Apribojimai:

1. Visas medkirčių darbo laikas turi būti panaudojamas

axn

j

ij 1

2. Kiekvienoje biržėje iškertamas visas jos tūris

)(1

ij

m

i

ij Sx

3. Kintamųjų neneigimas

0ijx

Žymėjimai:

i – medkirtės numeris, m – medkirčių skaičius;

j – biržės numeris, n – biržių skaičius;

ai – i medkirtės darbo laikas pamainomis;

19

bj – medienos tūriai j biržėse;

Sij – i medkirtės našumas j biržėse, m³/pamainai;

xij – medkirtės pamainų skaičius j biržėje.

Euristiniai metodai

Euristinių metodų pagrindą sudaro mokslas apie kūrybinį mąstymą (euristika). Jie remiasi

specialistų patyrimu ir intuicija. Tai analogijos, proto šturmo, sinektikos ir kt. metodai.

Analogijos metodo schema:

Objektas x turi požymius a, b, c, d.

Objektas y turi požymius a, b, c.

Tikėtina, kad objektas y turi požymį d.

Proto (smegenų) šturmas.

Proto arba smegenų šturmu (brainstorming) vadinasi kūrybinio mąstymo inicijavimo metodas

taikomas, siekiant surasti ypač sunkiai įveikiamos problemos sprendimą, kurios iki šiol niekaip

nepavyksta išspręsti. Proto šturmo esmę sudaro tyčinis idėjų generavimo ir idėjų vertinimo etapų

atskyrimas, mąstymo tipo pakeitimas. Pradžioje, kai būtina papildyti sprendimų variantų sąrašą, taikomas

kūrybinis, plečiamasis mąstymas, o vėliau, kai reikia pagrįsti geriausių variantų pasirinkimą, pereinama

prie analitinio, siaurinamojo mąstymo tipo, (Bugakovas, Mokšin, 2006).

Sinektika

Būdama panaši į proto šturmą, sinektika numato daugelio specifinių metodų taikymą, todėl šis

metodas yra žymiai sudėtingesnis. Terminas „sinektika" apibrėžiamas kaip „problemos identifikavimo ir

sprendimo metodas, pagrįstas kūrybiniu mąstymu, analogijų naudojimu, neformaliais aptarimais

nedidelėje grupėje, sudarytoje iš žmonių, turinčių skirtingų žinių ir patirties”, (Bugakovas, Mokšin, 2010).

Specifiniai metodai

Specifiniams metodams priskiriama SSGG analizė, funkcinė vertinė analizė (FVA) ir kt. metodai.

SSGG analizė naudojama siekiant įvertinti įmonės vidinės aplinkos stiprybes ir silpnybes bei išorinės

aplinkos grėsmes ir galimybes. SSGG analizė naudojama rengiant įmonės strategiją arba veiklos vystymo

scenarijus. Įvertinus visus šiuos aplinkos vertinimo aspektus, galima imtis atitinkamų veiksmų, kad

stiprybės būtų dar labiau sustiprintos, o galimybės paverstos į stiprybes. Analizės metu nagrinėjami

vidiniai ir išoriniai veiksniai, kurie gali būti naudingi arba nepalankūs.

Stiprybės arba pranašumai – tai ištekliai, sugebėjimai ir kitos stipriosios savybės (požymiai),

palyginti su konkurentais. Jie gali būti finansiniai, rinkodaros, organizaciniai, darbo išteklių ir kt.

Silpnybės arba trūkumai – tai išteklių, meistriškumo, sugebėjimų silpnosios savybės, trukdančios

organizacijos darbą. Jie taip pat gali būti finansiniai, rinkodaros, organizaciniai, techniniai arba darbo

išteklių ir kt.

20

Galimybės – tai palankios sąlygos organizacijos aplinkoje. Galimybių šaltiniai gali būti šie:

veiklos tendencijos, technologiniai pokyčiai, pasikeitimai konkurencijoje, reguliavimo pakitimai ir naujų

rinkų radimas.

Grėsmės – tai nepalankūs veiksniai organizacijos aplinkoje. Organizacijai, siekiančiai savo tikslų,

tai pagrindinės kliūtys. Grėsmes gali sukelti: nauji konkurentai, technologiniai pokyčiai, lėta rinkos plėtra,

nauji apribojimai ir išaugusi pirkėjų ar tiekėjų derėjimosi galia. 1.6 pav. pateikta Lietuvos medienos ūkio

SSGG analizės matrica.

STIPRIOSIOS PUSĖS

1. Gera vietinių žaliavų bazė

2. Turimi pakanakami gamybiniai pajėgumai

3. Pažangios technologijos

4. Geras informacinis pasirengimas

5. Pakankamos sąlygos gamybos klasteriams

organizuoti

6. Geografinis eksporto rinkų artumas

7. Yra mokymo įstaigos (mokyklos) visų lygių

specialistų rengimui

8. Geros sąlygos kvalifikacijai kelti užsienio šalyse

GALIMYBĖS

1. Geriau (pilniau) panaudoti turimus miško išteklius,

daugiau kirsti medienos

2. Didinti privačių miškų plotus

3. Tikimybė daugiau importuoti žaliavų

4. Didinti vietinę produkcijos paklausą

5. Labiau specializuoti ir koooperuoti įmones

6. Sukurti palankesnę mokesčių sistemą

7. Surasti naujų rinkų (Rytai, Azija)

8. Didint užsienio investicijas gamybai ir

SILPNOSIOS PUSĖS

1. Brangstančios žaliavos ir energija

2. Mažas gamybos rentabilumas

3. Investicijų trūkumas

4. Bloga gamybos ir eksporto struktūra

5. Nepakankama dalies vadovų kvalifikacija ir patirtis

6. Dideli mokesčiai

7. Mažas ir nedidėjantis vietinis medienos produkcijos

vartojimas

8. Nepakankamas kai kurių produkcijos rūšių

konkurencingumas užsienio šalyse

GRĖSMĖS

1. Žaliavų (medienos) kainų didėjimas

2. Vietinių žaliavų pasiūlos sumažėjimas dėl miškų

privatizavimo

3. Didėjanti kitų (kaimyninių) šalių medienos

eksporto konkurencija

4. Naujų mokesčių įvedimas

5. Kvalifikuotų darbininkų trūkumas

1.6 pav. Lietuvos medienos ūkio matrica

• Funkcinė vertinė analizė

Taikant funkcinę vertinę analizę (FVA), objekto (gaminio, paslaugos ar kt.) funkcijos analizuojamos

ir keičiamos taip, kad būtų naudingesnės vartotojui ir taupytų naudojamus išteklius per visą objekto

gyvavimo ciklą.

Pastaba: objekto gyvavimo ciklas – laikotarpis nuo objekto mokslinio tyrimo momento iki

eksploatacijos pabaigos arba jo veiklos nutraukimo momento.

FVA dažniausiai taikoma:

– naujiems gaminiams kurti ir esamiems tobulinti, gerinant jų kokybę;

– gamybos technologijoms kurti bei tobulinti;

21

– kuriant naujas bei gerinant esamas organizacijų valdymo sistemas;

– tobulinant organizacijų apskaitą bei atskaitomybę ir kitais panašiais atvejais.

Grafiniai metodai

Jie leidžia nustatyti sąryšio tarp atskirų rodiklių bei jų veiksnių formą, parodo ekonominio

reiškinio kitimą dėl tam tikrų veiksnių įtakos. Prie grafinių analizės metodų priskiriamos įvairios

diagramos, grafikai (Gronskas, 2008).

Kontroliniai klausimai

1. Kas tai yra ekonominė analizė?

2. Kokie yra ekonominės ir finansinės analizės skirtumai?

3. Kokios yra įmonių veiklos analizės sudėtinės dalys?

4. Kas yra ekonominės analizės objektas?

5. Kokie yra ekonominės analizės uždaviniai?

6. Kokie yra ekonominės analizės principai?

7. Kokie yra miškininkavimo ekonominės analizės ypatumai?

8. Su kokiais mokslais yra susijusi ekonominė analizė?

9. Į kokias grupes skirstomi ekonominės analizės metodai?

10. Kokie yra loginiai (tradiciniai) ekonominės analizės metodai?

11. Kokie yra matematiniai ekonominės analizės metodai?

12. Kokie yra euristiniai ekonominės analizės metodai?

13. Kokie yra specifiniai ekonominės analizės metodai?

14. Kokie yra grafiniai ekonominės analizės metodai?

Literatūra

1. Bagdžiūnienė V. 2006. Įmonių veiklos planavimas ir analizė. Vilnius. 160 p.

2. Bagdžiūnienė V. 2008. Finansinių ataskaitų analizė. Esmė ir verslo situacijos. Vilnius. 151 p.

3. Bugakovas M., Mokšin V. 2006. Verslo plėtra. [Žiūrėta 2010-01-30]. Prieiga per internetą

http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/

4. Gronskas V. 2008. Ekonominė analizė. Kaunas. 196 p.

5. Jakubavičius A., Strazdas R., Gečas K. 2003. Inovacijos. Procesai, valdymo modeliai,

galimybės. Vilnius. 127 p.

6. Mackevičius J. 2008. Įmonių veiklos analizė – informacijos rinkimo, tyrimo ir vertinimo

sistema. Informacijos mokslai. Nr. 46. P. 46-56.

7. Mackevičius J., Poškaitė D. 1998. Finansinė analizė. Vilnius. 631 p.

22

8. Mažeika J. 1997. Lietuvos miško politikos pagrindai. Kaunas-Akademija. 24 p.

9. Mizaraitė D., Mizaras S., Sadauskienė L. 2007. Wood fuel supply, costs and home

consumption in Lithuania. Biomass and Bioenergy. No. 31(10). P. 739-746.

10. Puteikienė R. 2009. Verslo ekonomika. Vilnius. 153 p.

11. Rutkauskas A.V., Sūdžius V., Mackevičius V. 2009. Verslo finansų principai ir praktika.

Vilnius. 326 p.

12. Saastamoinen O., Matero J. 2006. Introduction to forestry, forest policy and economics.

Joensuu, Finland. 93 p.

13. Šlekienė D., Klimavičienė I. 2000. Įmonės veiklos finansinis įvertinimas. Kaunas. 146 p.

14. Джефферc Дж. 1981. Введение в системный анализ: применение в экологии. Москва. 252

с.

23

2. Laiko veiksnys miškų ūkyje

2.1. Pinigų laiko vertė

Dėl ilgo miškų auginimo laikotarpio miškų ūkyje laiko veiksnys turi didesnę reikšmę nei kitose

ūkio šakose. Pavyzdžiui, ūkininkai kiekvieno žemės ūkio sezono pabaigoje gali pasakyti ar teisingas buvo

pasirinkimas auginti vieną ar kitą žemės ūkio kultūrą. Taip pat ir pramonėje, kad nustatyti pasirinktų

gamybos variantų teisingumą pakanka vienų-kitų metų. Miškų ūkyje padarytos klaidos prieš pradedant

auginti medyną gali būti nustatytos tik po daugelio metų. Gamybos ciklo trukmė miškų ūkyje gali sudaryti

50, 100 ar daugiau metų.

Miškų ūkyje yra svarbi pajamų ir išlaidų apskaičiavimo galimybė parinktam laikotarpiui. Aišku,

kad pajamos, gautos šiandien, yra vertingesnės nei po daugelio metų, kad šiandien daromos išlaidos yra

nelygiavertės ateities išlaidoms.

Laiko veiksnys yra svarbus, norint palyginti skirtingais laikotarpiais gaunamas pajamas ar daromas

išlaidas. Lygindami to paties laikotarpio pajamas ir išlaidas, galime nustatyti ar gavome pelną, ar

nuostolius. Tačiau, kai tarp pajamų ir išlaidų yra kelių ar keliasdešimt metų intervalai, kas dažnai atsitinka

miškų ūkyje, lyginant pajamas su išlaidomis, galima padaryti klaidingas išvadas dėl miškininkavimo

efektyvumo. Pavyzdžiui, turime du miškų ūkio projektus. Pirmas, greitai augančių medžių auginimas

gaunant pajamas po 10 metų (projektas A) ir ilgos kirtimų apyvartos medynų auginimas, gaunant pajamas

po 100 metų (projektas B), (2.1 lentelė).

2.1 lentelė. Projektų A ir B palyginimas

Rodikliai Projektai

A B

Išlaidos, Lt/ha 5000 5000

Pajamos, Lt/ha 15000 50000

Pelnas, Lt/ha 10000 45000

Projektų palyginimas 2 1

Projekto trukmė, metai 10 100

Vidutinis metinis pelnas, Lt/ha 1000 450

Projektų palyginimas 1 2

Lygindami pelną per visą projekto laikotarpį gauname, kad B projektas pelningesnis. Tačiau,

atsižvelgdami į projekto trukmę, pagal vidutinį metinį pelną gauname, kad pelningesnis A projektas.

2.2. Pinigų srautų rūšys

Pinigų srautai gali būti pavieniai, periodiniai ir begaliniai. Pavieniai pinigų srautai yra tokie, kurie

mokami vieną kartą. Periodiniai mokėjimai – tai vienodo ar skirtingo dydžio mokėjimai sutartais laiko

tarpais. Jie gali būti tolygūs ir netolygūs. Tolygūs periodiniai mokėjimai – tai vienodo dydžio mokėjimai

sutartais laiko tarpais. Netolygūs periodiniai mokėjimai – tai didėjantys ar mažėjantys mokėjimai sutartais

24

laiko tarpais. Periodiniai mokėjimai gali būti apibrėžti laike, t.y. turi laikotarpio pradžią ir pabaigą.

Tvarkant finansus pasitaiko ir neapibrėžtų laike (begalinių) periodinių mokėjimų.

Dabartinė vertė reiškia šiandieninį įvertinimą ateities pinigų srautų (pajamų ar išlaidų), o būsimoji

vertė reiškia dabartinių pinigų srautų įvertinimą ateityje.

2.3. Dabartinės vertės skaičiavimo būdai

Priklausomai nuo pinigų srautų rūšies yra taikomi skirtingi dabartinės vertės skaičiavimo būdai:

pavieniai, kasmetinai (neterminuoti ir terminuoti), periodiniai (neterminuoti ir terminuoti) srautai

(2.1 pav.).

2.1 pav. Dabartinės vertės skaičiavimo būdai

2.3.1. Pavienių mokėjimų dabartinė vertė

Nustatyti pinigų, kuriuos gausime ateityje, dabartinei vertei naudojamas diskontavimo metodas.

Diskontavimas – pinigų vertės, kuri bus gauta ateityje, perskaičiavimas į dabartinę vertę. Dabartinė vertė

skaičiuojama pagal formulę (Aleknevičienė, 2009):

nnp

VV)1(

10

(2.1)

čia:

V0 – dabartinė vertė;

Vn – būsimoji vertė;

p – palūkanų norma šimtosiomis dalimis;

n – periodų (metų) skaičius.

np)1(

1

yra vadinamas diskontavimo koeficientu (kd).

Pavyzdys. Po 50 metų kertamo medyno tūrio vertė bus 30000 Lt, taikant palūkanų normą 7%,

dabartinė jo vertė būtų 1017 Lt (2.2 pav.).

Pinigų srautai

Kasmetiniai Periodiniai Pavieniai

Terminuoti Neterminuoti Terminuoti Neterminuoti

25

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Laikas (metai)

t=50

p=7%

V0=1017 Lt

(Diskontuota vertė)

V50=30000 Lt kd=0,0339

(kirtimų pajamos)

2.2 pav. Būsimų kirtimų pajamų dabartinė vertė

Perskaičiavimams į dabartinę vertę yra naudojamos perskaičiavimo koeficientų lentelės arba

kompiuterinės programos. Dabartinė vertė apskaičiuojama, sudauginant perskaičiuojamąją vertę iš

atitinkamo koeficiento. 1-ame priede pateikta diskontavimo koeficientų, priklausomai nuo diskontavimo

laikotarpio ir palūkanų normos.

2.3.2. Kasmetinių terminuotų mokėjimų dabartinė vertė

Šiuo atveju mokėjimai vykdomi kasmet per apibrėžtą laikotarpį:

Kasmetiniai mokėjimai per ribotą laikotarpį T nustatomi pagal formulę:

Tp

S

p

S

p

SV

)1()1()1( 210

(2.2)

Pritaikius geometrinės progresijos baigtinio n narių skaičiaus sumos formulę

)1(

)1( 1

q

qaS

n

n

(2.3)

gaunama:

T

T

pp

pSV

)1(

1)1(0

(2.4)

čia: V0 – dabartinė vertė;

T – kasmetinių mokėjimų gavimo periodas, metai;

S – kasmetiniai mokėjimai;

p – palūkanų norma.

10 0

S

1

S

2

S

3

S

4

S

5

S

6

S

7

S

8

S

9

S

Metai

Mokėjimai

26

Pavyzdys. Iš miško per 5 metus kasmet gaunama po 1000 Lt pajamų. Kai palūkanų norma 5%,

šios pajamos dabartiniu momentu bus vertinamos:

1000×(1,055-1):(0,05× 1,055)=4329,3 Lt (2.2 lentelė).

2.2 lentelė. Dabartinė vertė kasmetinių mokėjimų per ribotą laikotarpį

Metai Mokėjimai, Lt Diskontavimo koeficientas (5%) Diskontuota suma, Lt

1 1000 0,9523 952,3

2 1000 0,9070 907,0

3 1000 0,8638 863,8

4 1000 0,8227 822,7

5 1000 0,7835 783,5

Iš viso 5000 – 4329,3

2.3.3. Neterminuotų (begalinių) kasmetinių mokėjimų dabartinė vertė

Šiuo atveju mokėjimai vykdomi kasmet neterminuotai:

Dabartinė vertė neterminuotų (begalinių) kasmetinių mokėjimų nustatoma pagal formulę:

np

S

p

S

p

SV

)1()1()1( 210

(2.5)

Pritaikius begalinės mažėjančios geometrinės progresijos narių sumos formulę (S=a(1-q)),

gaunama:

V0=S/p (2.6)

čia: V0 – dabartinė vertė;

S – kasmetiniai mokėjimai;


Pavyzdys. Iš miško kasmet per neterminuotą laikotarpį gaunama 1000 Lt pajamų. Kai palūkanų

norma 5 %, šios diskontuotos kasmetinės pajamos dabartiniu metu būtų 20000 Lt:

1000:0,05=20000 Lt (2.3 lentelė).

10 0

S

1

S

2

S

3

S

4

S

5

S

6

S

7

S

8

S

9

S

Metai

Mokėjimai

…∞

27

2.3 lentelė. Dabartinė vertė neterminuotų (begalinių) kasmetinių mokėjimų


1 1000 0,9524 952,3

2 1000 0,9070 907,0

3 1000 0,8638 863,8

4 1000 0,8227 822,7

5 1000 0,7835 783,5

… … … …

100 1000 0,0076 7,6

… … … …

Iš viso x x 20000

2.3.4. Terminuotų periodinių mokėjimų dabartinė vertė

Šiuo atveju mokėjimai vykdomi reguliariai per apibrėžtą laikotarpį periodais, didesniais nei 1

metai, pvz., kas 10 metų per 40 metų laikotarpį:

Dabartinė terminuotų periodinių mokėjimų vertė (V0) nustatoma pagal formulę:

Tt

T

pp

pSV

)1)(1)1(

1)1(0 (2.7)

čia:

S – periodiniai mokėjimai;

t – mokėjimo periodiškumas, metai;

T – mokėjimų laikotarpis;


Pavyzdys. Kas 10 metų miško auginimui per 40 metų (T) išleidžiama po 1000 Lt/ha, p=5 %. Visų

mokėjimų dabartinė vertė bus:

136204,7)163,1(

104,71000

2.3.5. Neterminuotų (begalinių) periodinių mokėjimų dabartinė vertė

Šiuo atveju mokėjimai vykdomi neterminuotai ilgesniais nei vienų metų periodais:

0

S

10

S

20

S

30

S

40 Metai

Mokėjimai

…∞

0

S

10

S

20

S

30

S

40 Metai

Mokėjimai

28

Dabartinė vertė (V0) neterminuotų (begalinių) periodinių mokėjimų nustatoma pagal formulę:

nTTT p

S

p

S

p

SV

)1()1()1( 20

(2.8)

Pritaikius begalinės mažėjančios geometrinės progresijos narių sumos formulę (Sn=a/(1-q)),

gauname:

1)1(0

Tp

SV (2.9)

čia:

S – periodiniai mokėjimai;

T – mokėjimų periodiškumas, metai;


Pavyzdys. Tikimasi kas 10 m. gauti po 50000 Lt pajamų. Šios diskontuotos pajamos dabartiniu

momentu bus lygios:

50000:(1,0510-1)=50000:0,629=79505 Lt (2.4 lentelė).

2.4 lentelė. Dabartinė neterminuotų (begalinių) periodinių mokėjimų vertė


10 50000 0,6139 30695

20 50000 0,3769 18845

30 50000 0,2314 11570

40 50000 0, 01420 7100

50 50000 0, 0872 4360

… … … …

Iš viso 79505

2.4. Būsimosios vertės skaičiavimo variantai

Būsimosios vertės skaičiavimo variantai pagal pinigų srautus skirstomi į vienkartinius,

kasametinius (terminuotas), periodinius (terminuotus), (2.3 pav.).

29

2.3 pav. Būsimosios vertės skaičiavimo variantai

2.4.1. Vienkartinių pinigų srautų būsimoji vertė

Tai dabar turimų pinigų būsimosios vertės apskaičiavimas po tam tikro metų skaičiaus. Tam tikslui

naudojamas kaupimo metodas arba prolongavimas. Turimų pinigų vertė perskaičiuojama, atsižvelgiant į

pelningumą ar palūkanas pagal formulę:

n

n pVV )1(0 (2.10)

čia:

Vn – vertė n ateities laikotarpyje;

V0 – dabartinė vertė (n=0);

n – periodų skaičius, kai skaičiuojamos palūkanos;


Pagal šią lygtį nustatoma būsimoji vertė, kai V0, n ir p yra žinomi (2.4 pav.).

Vn=2680Lt

0 1 2 3 4 5 6 7 8

Dabartinė vertė

V0=2000Lt p=5 % per metus

Vn=V0(1+i)n=2000×(1+0,05)6=

2000×1,3401=2680Metai

Sausio 1, 2009Sausio 1,

2015

n=6 metai

2.4 pav. Būsimosios vertės nustatymo schema

2.4.2. Prolongavimo koeficientai

Reiškinys (1+p)n vadinamas sudėtiniu procentu arba prolongavimo koeficientu. Jo reikšmių

pateikta 2 priede.

Pinigų srautai

Pavieniai Kasmetiniai

Periodiniai

Terminuoti

Terminuoti

30

2.4.3. Terminuotų kasmetinių mokėjimų būsimoji vertė

Terminuotų kasmetinių mokėjimų būsimosios vertės nustatymo schema pateikta 2.5 pav., o

skaičiavimų pavyzdys – 2.5 lentelėje.

10 kasmetinių mokėjimų po

a LTL

Mokėjimų laikotarpis, metai (n)

Vn=?

10 – ies kasmetinių mokėjimų

būsimoji vertė

2.5 pav. Terminuotų kasmetinių mokėjimų būsimosios vertės nustatymo schema

Terminuotų kasmetinių mokėjimų būsimoji vertė nustatoma pagal formulę:

p

paV

n

n

1)1( (2.11)

čia:

Vn – vertė n ateities laikotarpyje;

a – kasmetinių mokėjimų suma;

n – mokėjimų laikotarpis, metai.


2.5 lentelė. Terminuotų kasmetinių mokėjimų būsimosios vertės skaičiavimas (kasmetiniai 5 Lt

mokėjimai per 10 metų, 6 % palūkanos)

Metai Mokėjimai, Lt Koeficientas Būsimoji vertė, Lt

1 5,00 1,69 8,45

2 5,00 1,59 7,95

3 5,00 1,50 7,50

4 5,00 1,42 7,10

5 5,00 1,34 6,70

6 5,00 1,26 6,30

7 5,00 1,19 5,95

8 5,00 1,12 5,60

9 5,00 1,06 5,30

10 5,00 1,0 5,00

Iš viso 65,85

8,6506,0

106,15

1)1( 10

p

paV

n

n

31

2.4.4. Periodinių (terminuotų) mokėjimų būsimoji vertė

Periodinių mokėjimų būsimoji vertė (Vn) apskaičiuojama pagal formulę:

1)1(

1)1(

t

n

np

paV (2.12)

čia:

a – mokėjimų suma;

n – visas mokėjimų laikotarpis, metai;

t – laiko tarpai tarp mokėjimų, metai;


Būsimosios vertės nustatymo pavyzdys (mokėjimai po 200 Lt kas 4 metai per 12 metų laikotarpį,

8 % palūkanos) pateiktas 2.6 lentelėje.

2.6 lentelė. Periodinių mokėjimų būsimosios vertės nustatymas

Metai Išlaidos, Lt Koeficientai Būsimoji vertė, Lt

4 200 1,85 370

8 200 1,36 272

12 200 1,00 200

Iš viso 842

8421)08,1(

1)108(200

4

12

nV


1. Apibūdinkite pinigų laiko vertę.

2. Kuo skiriasi pavieniai pinigų srautai nuo periodinių mokėjimų?

3. Kuo skiriasi begaliniai mokėjimai nuo apibrėžtų mokėjimų laike?

4. Kuo skiriasi netolygūs mokėjimai nuo tolygių?

5. Kaip apskaičiuojama pavienių mokėjimų dabartinė vertė?

6. Kaip apskaičiuojama terminuotų mokėjimų dabartinė vertė?

7. Kaip apskaičiuojamas neterminuotų (begalinių) kasmetinių mokėjimų dabartinė vertė?

8. Kaip apskaičiuojamos neterminuotų (begalinių) periodinių mokėjimų dabartinė vertė?

9. Kaip apskaičiuojama terminuotų periodinių mokėjimų dabartinė vertė?

10. Kaip apskaičiuojami pavienių pinigų srautų būsimoji vertė?

11. Kaip apskaičiuojama terminuotų kasmetinių mokėjimų būsimoji vertė?

12. Kaip apskaičiuojama periodinių (terminuotų) mokėjimų būsimoji vertė?

32

Literatūra

1. Aleknevičienė V. 2009. Įmonės finansų valdymas: vadovėlis. Kaunas. 430 p.

2. Bettinger P., Boston K., Siry J. P., Grebner D. L. 2009. Forest management and planning.

Amsterdam et al. 331p.

3. Davis L. S., Johnson K. N., Bettinger P., Howard T. E. 2005. Forest management. USA. 788 p.

4. Duerr W. A. 1993. Introduction to forest resource economics. New York et al. 485 p.

5. Klemperer W. D. 1996. Forest resource economics and finance. New York et al. 552 p.

6. Price C. 1989. The theory and application of forest economics. Oxford, UK. 401 p.

7. Price C. 1973. Time, discounting and value. Oxford UK and Cambridge USA. 180 p.

8. Saastamoinen O., Matero J. 2006. Introduction to forestry, forest policy and economics. University

of Joensuu. 93 p.

33

3. Miškininkavimo darbų technologinė savikaina

3.1. Miškininkavimo darbų sudėtis

Miškininkavimo darbai susideda iš miško auginimo ir naudojimo darbų. Pagrindiniai miško

auginimo darbai yra miško sėklų ruoša, miško sodmenų išauginimas, miško želdinių įveisimas, parama

savaiminiam atžėlimui, jaunuolynų ugdymo kirtimai, miško priešgaisrinė apsauga, miško sanitarinė

apsauga, sausinamojo tinklo įrengimas, remontas ir priežiūra.

Pagrindinės miško naudojimo rūšys yra medienos ruoša, antrinių miško medžiagų (sakų, sulos,

kelmų, žievės ir pan.) ruoša, šalutinių miško medžiagų (grybų ir uogų, vaistažolių, techninės žaliavos)

ruoša.

Valstybės įmonės miškų urėdijos apskaitos politika nustato tokį miškų ūkio darbų klasifikavimą:

Sėklų ruoša: žaliavos sėklų gavybai surinkimas, sėklų paruošimas, sėklų saugojimas, sėklų

stratifikavimas.

Miško sodmenų auginimas. Dirvos ruošimas medelynuose: komposto ruošimas, substrato

ruošimas, dirvos ruošimas, tręšimas organinėmis medžiagomis, tręšimas mineralinėmis medžiagomis,

juodojo pūdymo darbai, akmenų bei šakų rinkimas, šiltnamio paruošimas sodinimui, šiltnamio

užpavėsinimas. Sėjinukų išauginimas: sėjimas, mulčiavimas, pavėsinimas, ravėjimas, tręšimas, tarpueilių

purenimas, cheminė priežiūra (piktžolių naikinimas), cheminė priežiūra (apsauga), šaknų pakirtimas,

laistymas, iškasimas, rūšiavimas, pakasimas, paruošimas sandėliavimui ir transportavimui, konteinerio

užpildymas substratu, sėjimas į konteinerius. Sodinukų išauginimas: pikiavimas, ravėjimas, tręšimas,

tarpueilių purenimas, cheminė priežiūra (piktžolių naikinimas), cheminė priežiūra (apsauga), šaknų

pakirtimas, laistymas, iškasimas, rūšiavimas, pakavimas, paruošimas sandėliavimui ir transportavimui,

pikiavimas rulonuose. Miško sodmenų sandėliavimas: ledo duobių įrengimas, laikinas sodmenų

pakasimas, sodmenų pervežimas, rūšiavimas saugyklose, sodmenų sandėliavimas.

Miško atkūrimas ir įveisimas: paviršinio vandens nuleidimas, nepageidaujamos augalijos

pašalinimas mechaniniu būdu, mechaninis dirvos paruošimas, ledo duobių įrengimas, sodmenų

transportavimas, sodmenų privežimas į sodinimo vietas, sodmenų paruošimas sodinimui, sodinimas,

miško želdinių ir žėlinių pildymas, nepageidaujamos augalijos pašalinimas cheminiu būdu, miškų

atkūrimas sėjimu.

Miško želdinių ir žėlinių priežiūra: nepageidaujamos augalijos pašalinimas mechaniniu būdu,

nepageidaujamos augalijos pašalinimas cheminiu būdu, miško želdinių ir žėlinių apsauga nuo ligų ir

kenkėjų, miško žėlinių ir želdinių tręšimas.

Miško sanitarinės apsaugos priemonės: inkilų gamyba, inkilų iškėlimas, inkilų priežiūra,

skruzdėlynų priežiūra, biopreparatų panaudojimas, uoksinių medžių atrinkimas ir ženklinimas, nektaringų

augalų sodinimas, nektaringų augalų priežiūra, feromoninių gaudyklių išdėstymas, feromoninių gaudyklių

34

priežiūra, vabzdžiagaudžių medžių išdėstymas, kelmų žievinimas, medienos žievinimas, gaudomųjų

duobučių (griovelių) iškasimas, jaukų išdėstymas ir vabzdžių rinkimas, kelmų apdorojimas chemikalais,

vabzdžiagaudžių medžių apdorojimas chemikalais, miško patologiniai tyrimai, užšlamštintų plotų

valymas.

Miško priešgaisrinė apsauga: naujų priešgaisrinių barjerų įrengimas, naujų priešgaisrinių juostų

įrengimas, esamų priešgaisrinių juostų mineralizavimas, esamų priešgaisrinių barjerų mineralizavimas,

miško pakelių valymas, privažiavimų prie vandens telkinių įrengimas, priešgaisrinių stendų gamyba ir

pastatymas, gaisrų gesinimas, gaisraviečių tvarkymas, priešgaisrinių bokštų remontas, ryšio priemonių

remontas, priešgaisrinio transporto priemonių išlaikymas, kito priešgaisrinio inventoriaus priežiūra ir

remontas.

Jaunuolynų ugdymo kirtimai: nelikvidinių žabų kirtimas, nelikvidinių šakų sukrovimas,

nelikvidinių šakų deginimas, jaunuolynų purškimas herbicidais, medžių stiebo formavimas.

Sausinamojo tinklo įrengimas, remontas ir priežiūra: sausinamojo tinklo įrengimas, griovių

šlaitų ir pagriovių šienavimas, griovių šlaitų ir pagriovių krūmų kirtimas, griovių gilinimas ir valymas,

pralaidų remontas.

Kelių ir tiltų statyba, priežiūra ir remontas: kelių tiesimas, tiltų statyba, važiojamosios kelio

dalies remontas, miško kelių greideriavimas, sniego ir ledo valymas nuo kelių (barstymas), pakelių

šienavimas ir priežiūra, tiltų remontas ir priežiūra, kvartalinių ir ribinių linijų valymas, kvartalinių stulpų

atnaujinimas.

Medienos ruoša skirstoma į paruošiamuosius darbus kirtimams, sortimentų gamybą miške ir

biržių sutvarkymą. Paruošiamieji darbai: laikinų miško kelių į biržes tiesimas ir remontas, trako ir

pomiškio pjovimas, žabų sukrovimas į krūvas arba valksmus, pavojingų medžių išėmimas, medienos

sandėliavimo vietų įrengimas, valksmų įrengimas, kompleksiniai paruošiamieji darbai. Sortimentų

gamyba miške: medžių pjovimas motorpjūkliu, šakų genėjimas kirtavietėje, stiebų pjaustymas į

sortimentus kirtavietėje, trumpuolių suritimas į krūveles, kompleksiniai sortimentų gamybos darbai

kirtavietėje, sortimentų išvežimas (ištraukimas) į miško sandėlius, sortimentų prikabinimas-atkabinimas

ištraukiant, sortimentų sukrovimas į rietuves miško sandėliuose, kompleksiniai sortimentų išvežimo

(ištraukimo) į miško sandėlius darbai, stiebų pjaustymas į sortimentus miško sandėlyje, medžių kirtimas

medkirtėmis. Biržių sutvarkymas: kirtaviečių valymas hidrauliniu šakų surinkėju, šakų sunešimas į krūvas

ir valksmus, šakų sudeginimas krūvose, kompleksiniai biržių sutvarkymo darbai.

3.2. Technologinės savikainos apibūdinimas

Technologija dažniausiai suprantama kaip procesų, reikalingų tam tikram produktui pagaminti ar

darbui atlikti, visuma. Miškininkavimo darbams būdinga tai, kad jie atliekami miške arba siekiant sukurti

35

mišką. Miškininkavimo darbuose naudojamos medžiagos, darbo jėga, technika. Miškininkavimo darbų

technologinė savikaina yra tiesioginės gamybinės išlaidos technoloiginiam procesui užtikrinti.

Miškininkavimo darbų technologinė savikaina apskaičiuojama pagal formulę:

][)]1()1([][ 321 i

l

lj

j

ji

i

i znpppdtkmS (3.1)

čia:

S – technologinė miškininkavimo darbų savikaina;

i – reikiamų medžiagų asortimentas;

mi – i medžiagos sąnaudos;

ki – i medžiagos vieneto kaina;

j – gamybinės operacijos;

tj – laiko norma j operacijai atlikti;

dj – j operacijos tarifinis įkainis,

p1 – premijų ir priemokų dydis;

p2 – papildomo darbo užmokesčio dalis;

p3 – socialinio draudimo atskaitymų dalis;

l – darbams naudojama technika;

nl – l rūšies technikos darbo valandų skaičius;

zl – l technikos darbo kaina, Lt/val.

Miškininkavimo darbų technologinė savikaina nustatoma, sudarant technologines korteles. Jose

pagal darbų operacijas nurodomas medžiagų, darbo ir technikos panaudojimas bei tam reikalingos

išlaidos.

Darbų technologinė savikaina yra miškininkavimo ekonominės analizės pagrindas. Pagal ją galima

įvertinti visų darbų, įeinančių į ilgalaikius miško auginimo ciklus, išlaidas.

Daugelis miškininkavimo darbų gali būti atliekami taikant skirtingas technologijas (rankinis ar

mechanizuotas darbas, skirtinga technika, dirbtinis ar savaiminis miško atkūrimas ir t. t.). Todėl aktualu

yra nustatyti ir palyginti alternatyvių miškininkavimo technologijų išlaidas. Miško auginimo darbų

technologinės savikainos nustatymas susideda iš darbams atlikti reikalingų medžiagų, darbo ir technikos

sąnaudų nustatymo bei jų įvertinimo.

3.3. Medžiagų, darbo ir technikos sąnaudų nustatymas

3.3.1 Medžiagos

Miškininkavimo darbuose labiausiai naudojamos medžiagos yra sodmenys, herbicidai, pesticidai,

trąšos, repelentai. Jų kiekiai, reikalingi darbams atlikti, nustatomi pagal darbų technologijas, mokslo

36

rekomendacijas, žinynus. Pavyzdžiui, miškų atkūrimo ar įveisimo darbams reikalingas sodmenų kiekis

reglamentuojamas „Miškų atkūrimo ir įveisimo nuostatuose” (3.1 lentelė).

3.1 lentelė. Želdinių sodinimo tankis

Medžių rūšis Tankis, tūkst. vnt./ha

Pušis >5

Eglė >3

Maumedis >2

Ąžuolas

Bukas

Guobiniai

>4 (sėjinukais)

>3 (sodinukais)

Uosis, klevas >4

Juodalksnis, beržas, liepa >3

Drebulė >1,5

*Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai (2008-04-14)

3.3.2 Darbo laikas

Darbo laiko sąnaudos darbams atlikti nustatomos pagal darbo laiko normininkus, darbų priėmimo

aktus. Lietuvos miškų ūkio darbų norminkai yra pasenę, todėl, norint atlikti objektyvią išlaidų darbams

ekonominę analizę, reikalinga taikyti darbo laiko stebėjimo metodus ir nustatyti darbo laiko normas.

Laiko norma susideda iš vienetinio laiko normos, parengiamojo ir baigiamojo laiko normos. Darbo

laiko skaičiavimo metodai pateikti 3.1 paveiksle.

LAIKO NORMA

Parengiamojo ir baigiamojo laiko norma (tpb)

Vienetinio laiko norma (tv)

Operatyvusis laikas (top)

Darbo vietos priežiūros laikas (ta)

Poilsio ir asmens poreikių laikas (tpo)

Pertraukos, numatytos gamybos technologijos

ir organizacijos schemoje

Pag

rin

din

is la

ikas

(t p

gr)

Pag

alb

inis

laik

as (

t pg)

Dar

bo

vie

tos

tech

nin

ės

pri

eži

ūro

s la

ikas

(ta

t)

Pe

rtra

uko

s, n

um

atyt

os

gam

ybo

s te

chn

olo

gijo

je

(tp

r.t)

Pe

rtra

uko

s, n

um

atyt

os

gam

ybo

s o

rgan

izav

imo

sc

he

mo

je (t

pr.

o)

Dar

bo

vie

tos

org

aniz

acin

ės

pri

eži

ūro

s la

ikas

(t p

o)

3.1 pav. Laiko normos sudėties schema (Vanagas, 2009)

37

Laiko norma produkcijos (arba darbo) vienetui pagaminti (atlikti) vadinama vienetinio laiko norma

(tv). Į vienetinio laiko normą įeina operatyvusis laikas (top), darbo vietos priežiūros laikas (ta), poilsio ir

asmens poreikių laikas (tpo) ir normuojamosios pertraukos, numatytos gamybos technologijos ir

organizavimo schemoje (tpr. to). Taigi vienetinio laiko normą galima apskaičiuoti pagal šią formulę:

toprpoaopv ttttt . (3.2)

Kadangi operatyvusis laikas susideda iš pagrindinio laiko (tpgr) ir pagalbinio laiko (tpg), o darbo

vietos priežiūros laikas – iš jos techninės priežiūros (tat) ir organizacinės priežiūros (tao) laiko, tai

vienetinio laiko normą galima išreikšti šia formule:

oprtprpoatpgpgrv ttttttt .. (3.3)

čia:

tpr.t – pertraukos, numatytos gamybos technologijoje;

tpr.o – pertraukos, numatytos gamybos organizavimo schemoje.

Pagal stebėjimo būdą ir tam naudojamas priemones darbo procesų ir laiko sąnaudų tyrimo metodus

galima suskirstyti į vizualinį stebėjimą ir duomenų registravimą techninėmis priemonėmis. Šie stebėjimo

metodai naudojami kai reikia parengti operacijų ar darbo laiko normatyvus, t. y. rengiant planus.

Paprasčiausias ir pigiausias yra vizualinis stebėjimas ir laiko sąnaudų matavimas universaliais arba

specialiais laiko matavimo prietaisais, t. y. laikrodžiais, chronometrais ir kt. Vizualiai tirti galima visus

laiko sąnaudų elementus (ištisinis stebėjimas) arba tik kai kuriuos elementus (atrankinis stebėjimas).

Pagrindiniai vizualinio stebėjimo metodai yra darbo laiko fotografija [DLF], chronometražas ir

fotochronometražas.

DLF yra toks darbo laiko naudojimo, įrenginių naudojimo arba gamybos proceso tyrimo metodas,

kai tiesiogiai stebimos visos (visos pamainos arba jos dalies) darbo laiko sąnaudos arba tam tikrų darbo

laiko sąnaudų rūšių kartojimasis. Visos pamainos darbo laiko tyrimas kartais vadinamas darbo dienos

fotografija.

DLF tikslas – ištirti darbo laiko nuostolius ir jų priežastis, kad būtų galima numatyti darbo ir

gamybos organizavimo priemones, padėsiančias geriau naudoti darbo laiką ir įrenginius. Be to,

fotografijos duomenys gali būti naudojami parengiamojo ir baigiamojo laiko, darbo vietos priežiūros

laiko, asmens poreikių laiko normatyvams rengti, priežiūros ir darbuotojų skaičiaus normoms nustatyti,

inžinerijos ir technikos darbuotojų ir kitų tarnautojų darbui normuoti, optimalioms darbo pasidalijimo

formoms nustatyti bei kitiems darbo organizavimo uždaviniams spręsti.

Chronometražas yra toks darbo laiko naudojimo tyrimo metodas, kuriuo stebimi ir matuojami su

kiekvienu produkto (darbo) vienetu pasikartojantys operatyviojo darbo trukmės elementai.

Chronometražas iš esmės skiriasi nuo darbo laiko fotografijos savo tikslais ir atlikimo būdais.

38

Chronometražas daromas šiems tikslams pasiekti: pirmaujančių darbininkų darbo metodams tirti,

geriausiai operacijos atlikimo struktūrai ir elementų nuoseklumui sudaryti; laiko normos sudedamųjų dalių

normatyvams rengti; laiko normoms nustatyti; normų neįvykdymo priežastims nustatyti; pagal

normatyvus apskaičiuotų ir kitais būdais nustatytų (lyginimo būdu, iš normuotojo patirties, iš statistinių

duomenų) normų tikslumui patikrinti; brigados sudėčiai nustatyti ir darbams racionaliai jos nariams

paskirstyti; įvairių operacijų elementų trukmės priklausomybei nuo organizacinių ir techninių veiksmų

nustatyti ir kt.

Fotochronometražas yra kombinuotasis stebėjimo būdas, susidedantis iš fotografijos ir

chronometražo. Fotografuojant kai kurios darbo laiko sąnaudos tiriamos diferencijuotai, t. y.

chronometruojami tam tikri operacijos elementai. Pavyzdžiui, dirvos arimo miško želdiniams darbo laikas

gali būti chronometruojamas, o darbo vietos priežiūros, parengiamasis ir baigiamasis, poilsio ir asmens

poreikių laikas bei kitų prastovų laikas fotografuojamas.

Filmavimas, kaip mokslinių tyrimų metodas, taikomas daugelyje mokslo ir technikos sričių. Tai

galima paaiškinti tuo, kad filmo juostoje tiriami procesai fiksuojami tokie, kokie yra iš tikrųjų. Vėliau juos

galima ekrane pakartoti tiek kartų ir tokiu greičiu, koks būtinas šiam procesui kruopščiai ištirti.

Darbo laiko sąnaudų tyrimai atliekami etapais. Jie yra tokie:

1) pasirengimas stebėti, 2) stebėjimas, 3) stebėjimo duomenų apdorojimas, 4) rezultatų analizė,

išvadų ir pasiūlymų parengimas.

Pirmas darbo laiko sąnaudų tyrimo etapas, taikant darbo laiko fotografiją, yra pasirengimas stebėti.

Atsižvelgiant į DLF tikslą, pirmiausia pasirenkamas stebėjimo objektas. Kai stebėjimo tikslas yra nustatyti

darbo laiko nuostolius ir jų priežastis, tikslinga stebėti tuos darbininkus, kurių prastovos didžiausios. Šiuo

atveju nebūtina stebėti visą darbo dieną, o užtenka fotografuoti tas jos dalis, per kurias daugiausiai

prastovima, pavyzdžiui, pamainos pradžią ir pabaigą. Jeigu duomenys bus naudojami laiko normatyvams

sudaryti, tai stebėti parenkami tie darbuotojai, kurių darbo vietos gerai organizuotos, gerai prižiūrimos,

kuriems aiškiai nustatytos darbo funkcinio pasidalijimo formos. Darbo normų neįvykdančių darbuotojų

darbo laiko fotografijos duomenys padeda nustatyti jų neįvykdymo priežastis ir numatyti priemones joms

pašalinti.

Stebėjimo duomenys rašomi specialiuose blankuose – fotokortelėse. Rengiantis stebėti, kortelės

pirmojoje pusėje iš anksto surašomi tyrimo tikslui pasiekti reikalingi duomenys. Dažniausiai fiksuojami

duomenys apie darbininkus (pavardė ir vardo inicialas, tabelio numeris, specialybė, stažas, profesija,

kategorija ir kt.), apie darbą (jo pobūdis, naudojami įrankiai, gaminio pavadinimas ir kt.), apie darbo

vietos organizavimą ir priežiūrą.

Antrasis etapas – darbo laiko sąnaudų stebėjimas ir jų trukmės matavimas. Tai atliekama įvairiais

metodais, atsižvelgiant į tai, kokia DLF pasirinkta.

39

Trečiasis etapas – stebėjimo duomenų apdorojimas. Šiame etape apskaičiuojamos darbo laiko

sąnaudų rūšių absoliučiosios ir santykinės trukmės.

Ketvirtasis etapas – rezultatų analizė, išvadų ir pasiūlymų parengimas. Analizuojant stebėjimo

duomenis, nustatomos tos laiko sąnaudos, kurios esamomis darbo organizavimo sąlygomis yra

neracionalios ir neproduktyvios.

Remiantis gautais duomenimis, sudaromi faktinis ir projektuojamasis normatyvinis laiko

sąnaudų balansai. Faktinio balanso duomenų analizė rodo, kaip naudojamas darbo laikas, kokios būna

prastovos ir laiko nuostoliai.

Pirmiausia apskaičiuojamas darbo laiko panaudojimo koeficientas:

T

ttttk

poaoppb

pan

. (3.4)

čia:

kpan.– darbo laiko panaudojimo koeficientas;

tpb– parengiamojo ir baigiamojo laiko suma per stebėtą laikotarpį;

top – operatyviojo laiko suma per stebėtą laikotarpį;

ta – darbo vietos priežiūros laiko suma per stebėtą laikotarpį;

tpo – poilsio ir asmens poreikių laiko suma per stebėtą laikotarpį;

T– stebėto laikotarpio trukmė.

DLF duomenų analizei labai svarbu apskaičiuoti, kiek galėtų padidėti darbo našumas, pašalinus

prastovas:

100

op

pri

it

tDn (3.5)

čia:

Dni – procentas, kuriuo padidėja darbo našumas, pašalinus prastovas dėl i-ųjų priežasčių;

tpri – prastovų dėl i-ųjų priežasčių suma;

i – prastovų priežastys.

3.3.3. Technika

Šiame baigiamajame fotografijos etape turėtų būti numatomos konkrečios priemonės darbo laiko

nuostoliams pašalinti. Jas reikia rengti dalyvaujant patiems darbuotojams.

Vienas iš svarbiausių darbo našumo didinimo veiksnių yra technikos pažanga ir jos naudojimo

gerinimas. Todėl reikia tirti, kaip panaudojamos technikos galimybės (koks yra jos intensyvusis

naudojimas) ir ar ji visiškai panaudojama laiko atžvilgiu (koks jos ekstensyvusis naudojimas).

Kaip intensyviai naudojama technika, nustatoma faktinį atliktų darbų kiekį per laiko vienetą,

lyginant su technikos pase nurodytais techniniais-ekonominiais rodikliais, technikos naudojimas laiko

40

atžvilgiu nustatomas tiriant jos darbo laiką vizualiai (paprastai kartu tiriamas ir darbininkų, dirbančių su

jais, darbo laikas) arba technikos darbo laiko apskaitos įrenginiais.

Technikos darbo sąnaudos analizuojamos, remiantis jos naudojimo laiko sąnaudų klasifikacija

(Vanagas, 2009).

Technikos naudojimo per pamainą laikas skirstomas į operatyvųjį dirbimo laiką ir prastovų laiką.

Operatyvusis dirbimo laikas yra laikotarpis, kurio metu technika veikia ir vyksta technologijos

schemoje numatytas gamybos procesas. Per tą laiką vykdoma gamybinė užduotis ir atliekami kai kurie su

ja susiję darbai.

Operatyvusis laikas skirstomas į darbinės eigos laiką ir tuščiosios eigos laiką.

Darbinės eigos laiku vadinamas laikotarpis, per kurį atliekamas darbas, kuriam ta technika skirta.

Tuščiosios eigos laikas – tai technikos veikimo laikotarpis, kai pagrindinis darbas neatliekamas, o

ruošiamasi darbui.

Technikos prastovų laikas – tai laikotarpis, kurio metu dėl kurių nors priežasčių ji neveikia.

Prastovas galima skirstyti į reglamentuotąsias ir nereglamentuotąsias.

Reglamentuotųjų prastovų laiką sudaro šios pagrindinės kategorijos: prastovos parengiamiesiems ir

baigiamiesiems darbams atlikti, darbo vietai prižiūrėti, numatytos gamybos technologijos ir organizavimo

schemoje, pertraukos poilsiui ir asmens poreikiams.

Nereglamentuotųjų prastovų laiką sudaro prastovos dėl gamybos proceso sutrikimų ir prastovos dėl

darbininko darbo drausmės pažeidimų.

3.4. Technologinės savikainos apskaičiavimas

Išlaidos medžiagoms

Išlaidos medžiagoms įvertinimos pagal formulę:

)( i

i

im kmS (3.6)

čia:

Sm – medžiagų vertė, Lt;

mi – i-os medžiagos sąnaudos, vnt.;

ki – i-os medžiagos kaina, Lt/vnt.

Išlaidos darbo jėgai

Išlaidų darbo jėgai nustatymo pagrindas yra laiko normos darbų operacijoms atlikti:

)]1()1()[( 321 pppdtS j

j

jd (3.7)

čia:

Sd – išlaidos darbo jėgai, Lt;

41

tj – j-ios darbų operacijos atlikimo laiko norma, val./vnt.;

dj – j-ios operacijos tarifinis įkainis, Lt/val.;

p1, p2, p3 – premijų, priemokų, papildomo darbo užmokesčio ir atskaitymų socialiniam draudimui

dalis.

Išlaidos technikai

Išlaidų technikai nustatymo pagrindas yra technikos darbo laiko sąnaudos:

)( l

l

lt znS (3.8)

čia:

St – išlaidos technikai, Lt;

nl – l-tosios rūšies technikos darbo valandų skaičius;

zl – l-tosios technikos darbo valandos išlaidos, Lt/val.

Technikos valandos darbo išlaidos yra nustatomas pagal formulę:

Tk=Ki+Oi (3.9)

čia:

Ki – kapitalo išlaidos;

Oi – operatyvinės išlaidos.

Kapitalo išlaidas (K) sudaro amortizacija (nusidėvėjimas) (N) ir palūkanos (P). Jos skaičiuojamos

pagal formulę:

K=N + P (3.10)

čia:

K – kapitalo išlaidos;

N – amortizacija (nusidėvėjimas);

P – palūkanos.

Technikos nusidėvėjimas apskaičiuojamas remiantis nusidėvėjimo norma, kurią įmonės nustato

pačios, atsižvelgdamos į 1999 m. gruodžio 24 d. Ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos patvirtintus

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) maksimalius ekonominius

normatyvus. Technikos nusidėvėjimui skaičiuoti rekomenduojama taikyti tiesiogiai proporcingą (tiesinį)

metodą:

T

VVN 21 (3.11)

čia:

N – metinė nusidėvėjimo suma;

V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė;

V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;

42

T – naudojimo laikas metais.

Skaičiuojant technikos valandos išlaidas yra įtraukiamos palūkanos (P). Jos skaičiuojamos tik tuo

atveju, kuomet technikos įsigijimui yra naudojamos skolintos lėšos. Palūkanų dydį įmonės nustato pačios,

priklausomai nuo palūkanų normos už skolintas lėšas. Palūkanos skaičiuojamos pagal formulę:

100/)2

(D

pLPP vv

(3.12)

čia:

P – palūkanos;

Pv – technikos įsigijimo vertė;

Lv – technikos likvidacinė vertė;

p – palūkanų norma procentais;

D – darbo valandų skaičius per metus.

Operatyvines išlaidas (O) sudaro eksploatacinės išlaidos (išlaidos einamajam remontui ir techninei

priežiūrai) (E), išlaidos padangoms (R), išlaidos degalams ir tepalams (D) bei kitos išlaidos (k). Jos

skaičiuojamos pagal formulę:

KDREO (3.13)

čia:

O – operatyvinės išlaidos;

E – eksploatacinės išlaidos;

R – išlaidos padangoms;

D – išlaidos degalams ir tepalams;

K – kitos išlaidos.

Operatyvinių išlaidų sudėtis priklauso nuo technikos. Ne visai technikai priskiriamos visos 3.13

formulėje nurodytos išlaidos.

Eksploatacinės išlaidos (einamajam remontui ir techninei priežiūrai) (E) skaičiuojamos naudojant

normatyvinį eksploatacinį išlaidų procentą nuo technikos įsigijimo vertės. Išlaidos apskaičiuojamos pagal

formulę:

ln

100/)(

D

EPE nv (3.14)

čia:

E – eksploatacinės išlaidos (išlaidos einamajam remontui ir techninei priežiūrai);

En – eksploatacinių išlaidų procentas nuo technikos įsigijimo vertės per visą jos naudojimo laiką;

Dln – darbo valandų skaičius per visą technikos naudojimo laiką.

Skaičiuojant technikos nusidėvėjimą ir eksploatacines išlaidas (išlaidas einamajam remontui ir

techninei priežiūrai) yra taikomas darbo valandų skaičius per jos naudojimo laiką. Technikos maksimalus

43

naudojimo laikas pateikiamas LR Ūkio ministro ir Finansų ministro pasirašytame 1999 m. gruodžio 24 d.

įsakyme Nr. 428/301 (Valst. žin. 1999, Nr.114-3312). Optimalų naudojimo laiką technikai įmonė nustato

pati, atsižvelgdama į šio turto naudojimo intensyvumą, naudojimo aplinką ir kitus veiksnius.

Technikos darbo valandų skaičius per visą naudojimo laikotarpį priklauso nuo pamainingumo ir

darbo dienų skaičiaus per metus.

Išlaidos padangoms skaičiuojamos padangų vertę (Rv) dalinant iš jų naudojimo laiko valandomis

(Dlp), (R=Rv:Dlp).

Išlaidos kurui ir tepalams (D) skaičiuojamos pagal degalų ir tepalų normas moto-valandai. Moto-

valanda perskaičiuojama darbo valandą dauginant iš atitinkamo koeficiento.

Kitos išlaidos (lk) skaičiuojamos 10 procentų nuo operatyvinių išlaidų pagal formulę:

100

10)(

DREk (3.15)

čia:

Ei – eksploatacinės išlaidos (išlaidos einamajam remontui ir techninei priežiūrai);

R – išlaidos padangoms;

D – išlaidos degalams ir tepalams.

Bendra technikos darbo val. savikainos skaičiavimo formulė:

)(2

)(

lnln

1

ln

1

d

d

d

lp

vppkDK

D

R

D

E

D

pVV

D

VVZ

(3.16)

čia:

Z – technikos darbo valandos savikaina, Lt/val.;

Vp – technikos pradinė kaina, Lt;

Vl –technikos likvidacinė vertė (<10 % pirkimo kainos), Lt;

Dln – numatoma technikos eksploatavimo trukmė, val.;

E – išlaidos einamajam remontui ir techninėms priežiūroms visam technikos eksploatavimo laikui,

Lt;

Dd – degalų ir tepalų sąnaudos, l/val.;

kd – degalų ir tepalų kaina, Lt/l;

p – palūkanų norma, dalimis;

Rv – padangų pradinė vertė, Lt;

Dlp – padangų naudojimo laikas, val.;

K – kitos išlaidos, Lt/val.

Technikos darbo valandos savikainos skaičiavimo pavyzdys pateiktas 3.2 lentelėje.

44

3.2 lentelė. Traktoriaus darbo valandos savikainos skaičiavimas

1. Įsigijimo vertė (PV) Lt 94000

Padangų vertė (PDv) Lt 9800

Likutinė vertė (LV) Lt 9400

Grynoji vertė amortizacijai skaičiuoti (GV) Lt 74800

2. Kapitalo išlaidos (KI)

2.1. Amortizacija (GV/Dln) Lt/val. 6,33

2.2. Palūkanos ((PV+LV)/2*Pn/Dlm) Lt/val. 1,04

2.3. Iš viso kapitalo išlaidų Lt/val. 7,36

3. Operatyvinės išlaidos (OI)

3.1. Eksploatacinės išlaidos: ein. rem. ir techn. priež. (EI) Lt/val. 6,32

3.2. Padangos (PDv/Dlp) Lt/val 1,51

3.3. Degalai ir tepalai (D) Lt/val. 31,09

3.4. Kitos išlaidos (Ik) Lt/val. 4,13

3.5. Iš viso operatyvinių išlaidų Lt/val. 43,05

4. Darbo val. išlaidos (DKv) Lt/val. 50,41

Pradiniai duomenys:

Technikos kaina Lt 94000

Padangų komplekto kaina Lt 9800

Likvidacinė vertė: 10 proc. nuo PV Lt 9400

Darbo dienų per metus d. 248

Darbo valandų per dieną (Dld) val. 12

Darbo laikas per metus (Dlm) val. 2976

Bendras darbo laikas (Dln) val. 11904

Moto-val. per metus moto-val. 2232

Eksploatacinės išlaidos per visą traktoriaus naud. laiką (EI) proc. nuo PV 80

Palūkanos (Pn) proc. 6

Padangų naudojimo laikas (Dlp) val. 2520

Kitos išlaidos (10 proc. nuo OI) Lt/val. 3,89

Išlaidos degalams, tepalams ir hidr. alyvai (D) Lt/moto-val. 31,09

3.5. Technologinės savikainos skaičiavimo pavyzdžiai:

Miško sodmenų išauginimas

Atliekami darbai: dirvos paruošimas, sėja, pasėlių priežiūra, sėjinukų iškasimas, persodinimas,

laistymas, kova su ligomis bei kenkėjais miško daigynuose ir medelynuose, sodmenų iškasimas ir

supakavimas.

Dvimečių pušies sėjinukų (2+0) išauginimo technologinės savikainos skaičiavimai pateikti 3.3

lentelėje. Bendrą sėjinukų išauginimo išlaidų sumą (50160,6 Lt) dalijant iš išaugintų sėjinukų skaičiaus

(1000 tūkst.) apskaičiuojama 1000-čio sėjinukų išauginimo savikaina (50 Lt).

Šioje ir kitose technologinėse kortelėse taikytos mechanizmų pavadinimų santrumpos:

MTZ-82; LKT-81 – traktoriai;

PLN-3-35; PL-2-50 – plūgai;

KPS-4 – kultivatorius;

NRU-05 – trąšų barstytuvas.

BDN-3,0 – lėkštinės akėčios;

45

STIHL SR – 400 – nugarinis purkštuvas;

ZKVG-l,4 – volas;

MNS-0,75 – mulčiuoklis;

POU – traktorinis purkštuvas;

BRS – sodmenų iškasimo lankena;

SR-2 – sodmenų iškasimo mašina;

EMI-5, Super Prefer – sėjinukų sodinimo mašinos;

Model 83 – sėjamoji;

E02621 – ekskavatorius;

OPZ2-500 – purkštuvas;

Husqvarna – motorinis pjūklas.

3.3 lentelė. Dvimečių pušies sėjinukų (2+0) išauginimo technologinės savikainos skaičiavimas, ha (LMI,

1999)

Darbo sąnaudos, val. Išlaidos, Lt

Atliekami darbai

technikos žmonių

medžia-

goms

darbo už-

mokesčiui

socialiniam

draudimui technikai iš viso

Sideralinis pūdymas

Dirvos arimas 28-30 cm gyliu (MTZ-82, PLN-3-35)

3,3 3,3 21,7 6,5 76,7 104,9

Lubinų sėja (160 kg) 2,5 160,0 12,9 3,9 176,8

Pasėtų lubinų įterpimas kultivuojant, 2 kartus (MTZ-82, KPS-4)

2,5 2,5 14,8 4,4 73,5 92,7

Lubinų tręšimas (MTZ-82, NRU-05, 100 kg amonio salietros, 100 kg superfosfato, 50 kg kalio chlorido)

1,0 1,0 94,0 6,6 2,0 55,3 157,9

Lubinų lėkščiavimas (MTZ-82, BDN-3,0) 2,5 2,5 14,8 4,4 106,2 125,4

Dirvos arimas 28-30 cm gyliu (MTZ-82, PLN-3-35)

3,3 3,3 21,7 6,5 76,7 104,9

Daugiamečių piktžolių naikinimas raundapu (STIHL SR 400)

2,7 5,3 150,0 87,4 26,2 19,4 283,0

Dirvos kultivavimas kultivatoriumi su lyginimo lenta 2 kartus (MTZ-82, KPS-4)

2,5 2,5 14,8 4,4 73,5 92,7

Dirvos arimas (MTZ-82, PLN-3-35) 3,3 3,3 21,7 6,5 76,7 104,9

Lysvių paruošimas voluojant (MTZ-82, germinatorius)

3,6 3,6 21,3 6,4 135,4 163,1

Iš viso 24,7 29,8 404,00 237,7 71,2 693,4 1406,3

Sėjinukai (2+0)

Sėklų beicavimas (0,1 1 beico) 3,7 8,5 61,0 18,3 87,8

Sėklų sėjimas lysvėse (MTZ-82, Model-83, 3,9 24038,8 28,6 8,6 1086,8 25162,8

40 kg plantacinių pušies sėklų) 3,9 3,9 28,6 8,6 37,2

Pasėlių mulčiavimas pjuvenomis (MTZ-82, MNS-0,75, 60 m3 pjuvenų)

3,3 10,0 720,0 50,6 15,2 81,4 867,2

Piktžolių naikinimas herbicidais (STIHL SR 400, 21 raundapo)

2,7 5,3 100,0 87,4 26,2 19,4 233,0

Pasėlių tręšimas, 4 kartus (250 kg amonio salietros, 100 kg superfosfato, 100 ka kalio sulfato)

9,1 239,0 53,9 16,2 309,1

Pasėlių ravėjimas, 3 kartus 1000,0 4636,8 1391,0 6027,8

Piktžolių naikinimas herbicidais (MTZ-82, POU, 2 kg velparo)

0,5 0,5 194,9 8,2 2,5 86,0 291,6

Pasėlių purškimas fungicidais, 4 kartus (MTZ-82, POU, 2 kg ditano, 3 kg dakonilo)

0,5 0,5 143,0 8,2 2,5 86,0 239,7

Šaknų pakirtimas (MTZ-82, BRS) 5,2 5,2 38,2 11,5 424,8 474,5

46

3.3 lentelės tęsinys


Atliekami darbai

technikos žmonių

medžia-

goms

darbo už-

mokesčiui

socialiniam


Pasėlių tręšimas, 3 kartus (150 kg amonio salietros, 150 kg superfosfato, 100 kg kalio sulfato)

6,9 213,5 40,9 12,3 266,7

Pasėlių purškimas herbicidais, 2 kartus (MTZ-82, POU, 2 kg velparo)

0,5 0,5 194,9 8,2 2,5 86,0 291,6

Pasėlių ravėjimas 3 kartus 300,0 1391,0 417,3 1808,3

Pasėlių purškimas fungicidais 3 kartus (MTZ-82, POU, 2kg ditano,3 kg dakonilo)

0,5 0,5 143,0 8,2 2,5 86,0 239,7

Sėjinukų iškasimas, rūšiavimas, skaičiavimas, surišimas į ryšulius ir laikinas prikasimas (1000 000 vnt., MTZ-82, SR-2)

37,4 693,4 4132,3 1239,7 1987,1 7359,1

Sėjinukų pakrovimas, transportavimas automobiliu 25 km atstumu, iškrovimas ir laikinas prikasimas

106,7 413,4 2123,0 636,9 2298,3 5058,2

Iš viso 161,2 2456,8 25995,6 12705,1 3811,8 6241,8 48754,3

Bendra suma 185,9 2486,6 26399,6 12942,8 3883,0 6935,2 50160,6

Želdinių veisimas

Atliekami darbai: dirvos paruošimas, sodmenų paruošimas sodinimui, sodinimas ir želdinių papildymas,

želdinių apsauga nuo ligų ir kenkėjų, želdinių priežiūra naikinant piktžoles ir šviesinant.

Pušies želdinių veisimo brukninėje (Na) augavietėje technologinės savikainos skaičiavimai pateikti 3.4

lentelėje.

Želdinių rūšinė sudėtis: 9P1B

Sodinimo tankis: 6250 vnt./ha (2,0 x 0,8 m)

Sodmenys: pušies sėjinukai (2+0), beržo sėjinukai (1+0)

1 hektaro miško želdinių technologinė savikaina – 1550 Lt.

3.4 lentelė. Pušies želdinių veisimo brukninėje (Na) augavietėje technologinės savikainos skaičiavimas,

ha

Atliekami darbai

Darbo sąnaudos,

val. Išlaidos, Lt

technikos žmonių medžia-

goms

darbo už-

mo-

kesčiui

socialiniam


Lendrūno sunaikinimas herbicidais 10 % ploto

(STIHL SR-400, 0,31 raundapo)

0,33 0,67 15 11,0 3,3 2,4 31,7

Dirvos paruošimas (LKT-81, TPF-2) 4,00 4,00 29,4 8,8 330,4 368,6

Sodinimas 71,43 469,2 140,8 610,0

Želdinių apsauga nuo straubliuko (STIHL SR-400,

0,31 fastako)

1,40 2,80 46,2 13,9 10,1 70,2

Želdinių papildymas 7,08 46,5 14,0 60.5

Želdinių priežiūra, 1 kartą 13,05 85,7 25,7 111,4

Želdinių apsauga nuo žvėrių, 8 kartus 10 % ploto,

(50 kg repelento G-4)

11,95 150,0 70,8 21,2 242,0

Želdinių šviesinimas 10 erdm. (Husqavarna 250

RX)

3,83 3,83 31,6 9,5 14.3 55,4

Iš viso 9,56 114,81 165,00 790,4 237,2 357,2 1549,8

47

Parama savaiminiam atžėlimui

Parama pušies atžėlimui yra dirvos paruošimas, pušaičių sodinimas 30 % ploto, jų priežiūra ir

apsauga nuo žvėrių. Paramą eglės atžėlimui tikslinga vykdyti tik ten, kur kirtavietėse yra gyvybingas eglės

pomiškis. Dažniausiai eglės ir kitų medžių pomiškis būna išsidėstęs grupėmis ir lieka aikščių, todėl

parama savaiminiam eglės atžėlimui yra 30 % ploto dirvos paruošimas, eglaičių ar kitų medžių sodinimas,

pasodintų medelių ir, jeigu reikalinga, savaiminukų priežiūra bei šviesinimas. Uosio pomiškis po medžių

lajomis dažni būna nepakankamai gyvybingas ir, iškirtus medyną, žūva. Išsaugoti pomiškį padeda jų

nupjovimas (sodinimas ant kelmo), todėl uosiukų nupjovimas, dirvos paruošimas ir uosio ar juodalksnio

sodinimas 30 % ploto, pasodintų medelių priežiūra, pasodintų medelių ir savaiminukų apsauga nuo žvėrių

bei šviesinimas laikoma parama. Nors žiemą nukirsti neperbrendę juodalksnynai atželia gerai, tačiau iš

senų kelmų atžėlę, juodalksniukai auga blogai. Tokie medynai būna žemo našumo, todėl greta

savaiminukų būtina pasodinti apie 1000 juodalksniukų, kurie ateityje sudarys būsimą medyną. Tam būtina

sunaikinti apie 30 % ploto žolinę augmeniją, pasodinti juodalksnio sodinukų ir prižiūrėti (LMI, 1999).

Paramos savaiminiam pušies atžėlimui technologinės savikainos skaičiavimas pateiktas 3.5

lentelėje.

3.5 lentelė. Paramos savaiminiam pušies atžėlimui technologinės savikainos skaičiavimas, ha

Atliekami darbai

Darbo sąnaudos,

val. Išlaidos, Lt

technikos žmonių medžia-

goms

darbo

užmo-

kesčiui

socialiniam


Purškimas herbicidais 20% ploto (STIHL-SR400,

0,6 l raundapo)

0,5 0,9 30,0 14,8 4,4 3,6 52,8

Dalinis dirvos paruošimas 30% ploto (MTZ-82,

Veimar)

1,2 1,2 8,0 2,4 98,7 109,1

Sodinimas 1500 vnt. pušies sėjinukų (2+0) 17,1 112,3 33,7 146,0

Savaiminio atžėlimo priežiūra, 3 kartus 39,2 257,5 77,3 334,8

Savaiminio atžėlimo šviesinimas iškertant 50 erdm.

(Husqvarna 250 RX)

15,5 15,5 127,8 38,3 57,8 223,9

Savaiminio atžėlimo apsauga nuo žvėrių, 6 kartus

10% ploto (84 kg repelento G-4)

10,7 100,8 55,0 16,5 172,3

Iš viso 17,2 84,6 130,8 575,4 172,6 162 1038,9

Paramos pušies savaiminiam miško atžėlimui technologinė savikaina (be sodinukų kainos) sudarė

1039 Lt/ha.

Jaunuolynų ugdymo kirtimai

Svarbiausi jaunuolynų ugdymo kirtimai (šviesinimo ir valymo) mišriuose medynuose tikslai –

formuoti jų rūšinę sudėtį, siekti, kad būtų daugiau pagrindinių rūšių medžių, kertant juos stelbiančius

antraeilių rūšių medžius bei krūmus, ir sudaryti šiems medžiams kuo geresnes augimo sąlygas; grynuose

medynuose - sumažinti medynų tankį, siekiant panaikinti ar susilpninti vidurūšinę konkurenciją, didinti

medynų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Kirtimai medynuose atliekami iki 20 metų.

48

Jaunuolynai ugdomi rankiniais ar motoriniais įrankiais, pašalinant nereikalingus medelius ir dažniausiai

juos paskleidžiant kirtimo vietoje. Jaunuolynų ugdymo kirtimų išlaidos priklauso nuo medynų rūšinės

sudėties, iškertamo tūrio, darbo sąlygų bei technologijos. Jaunuolynų ugdymo kirtimų technologinės

savikainos skaičiavimo pavyzdys pateiktas3.6 lentelėje.

3.6 lentelė. Pušies jaunuolynų ugdymo kirtimų technologinės savikainos skaičiavimas, ha

Ugdymo Darbo sąnaudos, val. Išlaidos, Lt

intensyvumas, technikos žmonių

darbo už-

mokesčiui

socialiniam


erdm/ha

Iki 2 m ilgio, žabų pjovimos krūmapjove „Husqvarna",

juos paskleidžiant kirtimo vietoje

20 7,2 7,2 51,6 15,5 26,9 94,0

40 11,8 11,8 84,3 25,3 43,9 153,5

60 15,9 15,9 114,0 34,2 59,3 207,5

80 19,7 19,7 141,1 42,3 73,4 256,8

100 23,6 23,6 169,2 50,7 88,0 307,9

120 27,4 27,4 196,1 58,8 102,1 357,0

140 31,2 31,2 223,8 67,1 116,5 407,4

160 35,0 35,0 251,2 75,4 130,7 457,3

180 38,9 38,9 278,7 83,6 145,0 507,3

200 42,6 42,6 305,4 91,6 158,9 555,9

220 46,4 46,4 332,7 99,8 173,1 605,6

240 50,2 50,2 359,5 107,9 187,1 654,5

260 54,1 54,1 387,6 116,3 201,7 705,6

Medienos ruoša tarpinio naudojimo kirtimuose

Darbo technologija: medžių nupjovimas, genėjimas „Husqvarna”, šakas sumetant ant valksmų,

pušies ir minkštųjų lapuočių medyne, stiebų supjaustymas į sortimentus, esant išeigai: rąstų – 50 %,

padarinių trumpuolių – 30 % , malkinių trumpuolių – 20 %. Sortimentai išvežami „Valmet – 810”,

vidutinis stiebo tūris – 0,22-0,29 m³, išvežimo atstumas – 301-500 m, sąlygos normalios.

Medienos ruošos technologinės savikainos skaičiavimo pavyzdys pateiktas3.7 lentelėje.

3.7 lentelė. Medienos ruošos retinimuose technologinės savikainois skaičiavimas, ha

Atliekami darbai Darbo sąnaudos, val. Išlaidos, Lt

technikos žmonių

darbo už-

mokesčiui

socialiniam


Paruošiamieji darbai (Husqvarna) 0,1 0,2 1,2 0,4 0,5 2,1

Medžių pjovimas (Husqvarna) 0,2 0,2 1,4 0,4 1,2 3,0

Genėjimas sumetant šakas ant valksmų

(Husqvarna)

0,4 0,4 2,0 0,6 2,1 4,7

Stiebų supjaustymas į sortimentus

(Husqvarna):

a) rąstai 0,2 0,2 0,9 0,3 0,9 2,1

b) padariniai trumpuollai 0,2 0,2 1,0 0,3 1,0 2 3

b) malkų trumpuoliai 0,1 0,1 0,6 0,2 0,6 1,4

Iš viso supjaustymas 0,5 0,5 2,5 0,8 2,5 5,8

Sortimentų suritinimas (sumetimas) į

krūvas:

3.7 lentelės tęsinys

49

Atliekami darbai Darbo sąnaudos, val. Išlaidos, Lt

technikos žmonių

darbo už-

mokesčiui

socialiniam


a) ilguolių 0,3 1,3 0,4 1,7

b) trumpuolių (įskaitant malkas) 0,3 1,3 0,4 1,7

Iš viso suritinimas 0,5 2,6 0,8 3,4

Sortimentų išvežimas (Valmet-810) 0,2 0,2 1,6 0,5 12,5 14,6

Pagalbiniai darbai ir darbininkų vežiojimas 2,8

Iš viso 1,3 1,9 36,4

Medienos ruoša plynuose kirtimuose

Darbo technologija: medžių nupjovimas, genėjimas „Husqvarna”, šakas sumetant ant valksmų,

pušies medyne, stiebų supjaustymas į sortimentus, esant išeigai: rąstų – 60 %, padarinių trumpuolių – 30

% , malkų – 10%, vidutinis stiebo tūris – 0,30-0,39 m³, ištraukimo atstumas – 301-500 m, sąlygos

normalios.

Medienos ruošos technologinės savikainos skaičiavimo pavyzdys pateiktas 3.8 lentelėje.

3.8 lentelė. Medienos ruošos plynuose kirtimuose technologinės savikainos skaičiavimas, ha

Atliekami darbai


technikos žmonių darbo už-

mokesčiui

socialiniam


Paruošiamieji darbai (Husqvarna) 0,1 0,2 1,2 0,4 0,5 2,1

Medžių pjovimas (Husqvarna) 0,1 0,1 0,7 0,2 0,7 1,6

Genėjimas sumetant šakas ant valksmų

(Husqvarna)

0,2 0,2 1,4 0,4 1,4 3,2

Stiebų supjaustymas į sortimentus

(Husqvarna):

a) rąstai 0,1 0,1 0,7 0,2 0,7 1,6

b) padariniai trumpuoliai 0,1 0,1 0,7 0,2 0,7 1,6

b) malkų trumpuoliai 0,1 0,1 0,2 0,1 0,2 0,5

iš viso supjaustymas 0,3 0,3 1,6 0,5 1,6 3,7

Sortimentų suritinimas (sumetimas) į

krūvas:

a) ilguolių 0,2 1,1 0,3 1,4

b) trumpuolių 0,2 0,8 0,2 1,0

Iš viso suritinimas 0,4 1,9 0,5 2,4

Sortimentų išvežimas (Valmet-810) 0,2 0,2 1,2 0,4 9,6 11,2

Pagalbiniai darbai ir darbininkų

vežiojimas

2,8

Iš viso 0,9 1,3 27,0


1. Kokie yra pagrindiniai miškininkavimo darbai?

2. Kokios išlaidos sudaro miškininkavimo darbų savikainą?

3. Apibūdinkite miškininkavimo darbų technologinės savikainos nustatymo schemą.

50

4. Kaip nustatomos medžiagų sąnaudos darbams?

5. Kaip nustatomos darbo jėgos sąnaudos darbams?

6. Kaip nustatomos technikos sąnaudos darbams?

7. Kokia yra laiko normos sudėtis?

8. Kokie yra darbo laiko tyrimo metodai?

9. Kaip atliekama darbo laiko fotografija?

10. Kaip skirstomas technikos naudojimo laikas?

11. Kaip nustatomos išlaidos medžiagoms?

12. Kaip nustatomos išlaidos darbo jėgai?

13. Kaip nustatomos išlaidos technikai?

14. Kaip apskaičiuojamos technikos darbo valandos išlaidos?

15. Kokie yra atskirų miškininkavimo darbų technologinės savikainos skaičiavimo ypatumai?

Literatūra

1. Malinauskas A. 1986. Miško želdinių veisimo ir išauginimo iki jų įskaitymo į mišku apaugusį

plotą technologinės kortelės. LMŪMTI. Girionys. 38 p.

2. Miškų atkūrimo, priežiūros ir medienos ruošos darbų finansavimo normatyvai. LMI ataskaita.

Vadovas – S. Mizaras. Girionys, 1998. 147 p. (rankraštis).

3. Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisyklės. 2000. Kaunas. 39 p.

4. Mizaras S. 2002. Ekonominiai metodai miškų ūkyje: planavimas, analizė, vertinimas. LMI.

Kaunas: Lututė. 114 p.

5. Vanagas P. 2009. Darbo organizavimas ir atlyginimas už darbą. Kaunas: KTU, Technologija.

386 p.

6. Технологические карты. Часть 1. Шишки и семена, лесопосадочный материал, лесные

культуры. 1990. ЛитНИИЛХ. Cоставители: П.Данусявичене, А.Малинаускас, С.Мизарас,

107 c.

51

4. Miško auginimo darbų ekonominė analizė

4.1. Miško auginimo darbų ekonominės analizės schema

Miško auginimo darbų ekonominė analizė gali būti atliekama vertinant atskirų darbų (pvz., dirvos

ruošimo), darbų kompleksų (pvz., miško želdinių įveisimo) ir darbų sistemų (pvz., nuo miško atkūrimo iki

pagrindinių kirtimų) alternatyvius variantus. Atskirų darbų ir darbų kompleksų analizėje dažniausia galima

taikyti tik gamybos išlaidų rodiklius, o darbų sistemų – dar ir produkcijos rodiklius. Lyginant atskirus

darbus ar jų kompleksus, nustatoma darbų vieneto technologinė savikaina pagal 3 skyriuje pateiktą

metodiką.

Lyginant miško auginimo sistemų ekonominį efektyvumą, reikalinga atsižvelgti į naudos ir išlaidų

pasikeitimus per visą medynų auginimo trukmę (4.1 pav.).

Laikas -5 0

Kaštai(-)

Pajamos (+)

Lt

Lt

Sod

inim

as

5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55

Pri

ežiū

ra

Pri

ežiū

ra

Jau

n. u

gdym

as

Ret

inim

ass

Ply

nas

kirt

imas

65 70

Išlaidos(-)

4.1 pav. Miško auginimo darbų sistemų ekonominės analizės schema

4.2. Ekonominio efektyvumo kriterijai

Vertinant ekonominį efektyvumą, taikomi kriterijai:

grynoji dabartinė vertė;

naudos ir išlaidų santykis;

vidinė grąžos norma.

Grynoji dabartinė vertė (GDV) yra diskontuotų pajamų ir diskontuotų išlaidų per vertinamą

laikotarpį skirtumas:

n

tt

tn

tt

t

i

C

i

RGDV

11 )1()1( (4.1)

arba

52

n

tt

tt

i

CRGDV

1 )1( (4.2)

čia:

Rt – pajamos t metais;

Ct – išlaidos t metais;

i – palūkanų norma;

n – planuojamas laikotarpis, metai.

4.1 ir 4.2 lentelėse pateikti GDV skaičiavimo pagal abu jos formulės variantus. Rezultatas gaunasi

tas pats.

4.1 lentelė. Miško auginimo darbų GDV skaičiavimas (1)

Metai Darbai Išlaidos,

Lt/ha Pajamos, Lt/ha

Diskonuotos (3%)

išlaidos, Lt/ha pajamos, Lt/ha

0 Sodinimas 2000 – 2000 –

5 Priežiūra 200 – 173 –

20 Jaunuolynų ugdymo kirtimai

300 – 166 –

40 Retinimas – 2000 – 613

70 Plynas kirtimas – 25000 – 3157

Iš viso 2339 3770

GDV=3770-2339=1431 Lt/ha

4.2 lentelė. Miško auginimo darbų GDV skaičiavimas (2)


Lt/ha

Pajamos,

Lt/ha

Grynieji pinigų srautai,

Lt/ha

Diskontuoti (3%) grynieji

pinigų srautai, Lt/ha

0 Sodinimas 2000 – -2000 -2000

5 Priežiūra 200 – -200 -173

20 Jaunuolynų

ugdymo kirtimai

300 – -300 -166

40 Retinimas – 2000 2000 613

70 Plynas kirtimas – 25000 25000 3157

Iš viso 1431

Naudos ir išlaidų santykis (B/C) parodo, kiek dabartinės pajamų vertės tenka dabartinės išlaidų

vertės vienetui ir nustatomas dalijant diskontuotų pajamų sumą iš diskontuotų išlaidų sumos.

n

t

t

t

n

t

t

t

iC

iR

C

B

1

1

)1/(

)1/(

(4.3)

čia:

53



i – palūkanų norma;


4.3 lentelėje pateiktas naudos ir išlaidų santykio skaičiavimo pavyzdys.

4.3 lentelė. Miško auginimo darbų naudos ir išlaidų santykio (B/C) skaičiavimas


Lt/ha Pajamos,

Lt/ha

Diskonuoti (3%)

išlaidos, Lt/ha

pajamos, Lt/ha

0 Sodinimas 2000 – 2000 –

5 Priežiūra 200 – 173 –

20 Jaunuolynų ugdymo kirtimai 300 – 166 –

40 Retinimas – 2000 – 613

70 Plynas kirtimas – 25000 – 3157

Iš viso 2339 3770

Naudos ir išlaidų santykis B/C=3770/2339=1,61

Vidinė grąžos norma (VGN) rodo, kiek palūkanų duoda pats projektas (t.y. su kokia palūkanų

norma diskontuotos pajamos lygios diskontuotoms išlaidoms). VGN skaičiuojama pagal formulę:

n

tt

tn

tt

t

i

C

i

R

11 )1()1( (4.4)

čia:



i – palūkanų norma (vidinė grąžos norma);


VGN gali būti nustatoma dviem metodais: bandymų ir pagal formulę. VGN skaičiavimo bandymų

metodu tvarka:

1. Pasirenkamos galimos diskonto normos;

2. Apskaičiuojami pinigų srautai;

3. Diskontuojami pinigų srautai;

4. Apskaičiuojama GDV;

5. Skaičiavimai tęsiami, kol GDV gaunama lygi 0.

4.4 lentelėje pateiktas VGN skaičiavimas pasirenkant 3, 4, 5 procentų diskonto normas. Matome,

kad GDV reikšmė lygi 0 yra tarp 3 ir 4 procentų. Keičiant diskonto normas šiame intervale, galima surasti

tikslią VGN.

54

4.4 lentelė. Vidinės grąžos normos (VGN) skaičiavimas bandymų metodu

Metai Darbai Pinigų srautai, Lt/ha

Diskontavimas (3%) Diskontavimas (5%) Diskontavimas (4%)

koefici-entas

diskontuota vertė, Lt/ha

koefi-cientas

diskon-tuota vertė, Lt/ha

koefi-cientas

diskon-tuota vertė, Lt/ha

0 Sodinimas -2000 1,000 -2000 1,000 -2000 1,000 -2000

5 Priežiūra -200 0,8626 -173 0,7835 -157 0,8219 -164


-300 0,5537 -166 0,3769 -113 0,4564 -137

40 Retinimas 2000 0,3066 613 0,1420 284 0,2083 417

70 Plynas kirtimas 25000 0,1263 3157 0,0329 822 0,0642 1605

Iš viso (GDV) 1431 -1164 -279

Vidinė grąžos norma (VGN) yra tarp 3 ir 4 procentų.

VGN galima apskaičiuoti pagal formulę:

1001

n

E

RVGN (4.5)

čia:

R – pajamos;

E – išlaidos;

n – projekto trukmė, metai.

Pajamos (teigiami pinigų srautai) turi būti nustatytos (prolonguotos) projekto pabaigai, o išlaidos

(neigiami pinigų srautai) – diskontuoti projekto pradžiai.

Prolongavimui (diskontavimui) patariama taikyti bandymų metodu nustatytą apytikslį VGN

procentą. 4.5 lentelėje pajamas pralongavus ir išlaidas diskontavus pagal 3 proc. palūkanų normą,

apskaičiuota VGN.

4.5 lentelė. Vidinės grąžos normos (VGN) skaičiavimas pagal formulę, Lt/ha

Metai Darbai Pajamos Pajamų prolongavimas (3%) Išlaidos

Išlaidų diskontavimas

(3%)

koeficientai suma (R) koeficientai suma (E)

0 Sodinimas – 2000 1,0000 2000

5 Priežiūra – 200 0,8626 173

20

Jaunuolynų ugdymo

kirtimai – 300 0,5537 166

40 Retinimas 2000 2,43 4860 –

70 Plynas kirtimas 25000 1,000 25000 –

Iš viso 27000 29860 2500 2339

.71,310012339

2986070 procVGN

Tai patikslina bandymų metodu apskaičiuotą VGN – tarp 3 ir 4 procentų (4.4) lentelė.

55

4.3. Ekonominio efektyvumo vertinimo pavyzdžiai

Pateikiame 3-jų miško auginimo darbų sistemų variantų ekonominio efektyvumo vertinimus:

• želdinių ar žėlinių auginimo;

• eglynų ar drebulynų auginimo;

• ugdomų ar neugdomų medynų;

• miško apsaugos darbų.

Želdiniai ar žėliniai. Miško želdinimas pasireiškia didesnėmis miško įveisimo išlaidomis, lyginant

su savaiminiu atžėlimu; brandžių medynų išauginimo pagreitinimu; miško atkūrimo periodo

sutrumpinimu; įveistų medynų produktyvumo padidėjimu; medienos kokybės pagerinimu.

Visi šie pokyčiai turi atsispindėti medynų auginimo pajamose ir išlaidose. 4.6 lentelėje parodyta

želdinių ir žėlinių ekonominio efektyvumo vertinimo tvarka.

4.6 lentelė. Želdinių ir žėlinių ekonominio efektyvumo palyginimas

Metai Darbai

Želdiniai, Lt/ha Žėliniai, Lt/ha

išlaidos paja-mos

diskontuotios (3%) išlaidos

paja-mos

diskontuotos (3%)

išlaidos pajamos išlaidos pajamos

0 Sodinimas 2000 – 2000 – – – – –

5 Priežiūra 200 – 173 – 300 – 259 –


300 – 166 – 300 – 166 –

40 Retinimas – 2000 – 613 – 1200 – 368

70 Plynas kirtimas – 25000 – 3157 – 20000 – 2526

Iš viso 2500 27000 2339 3770 600 21200 425 2894

GDV 1431 Lt/ha 2469 Lt/ha

B/C 1,61 6,83

VGN 3,71 proc. 6,55 proc.

Šiuo atveju žėliniai pagal visus rodiklius yra efektyvesni už želdinius.

Eglynų ir drebulynų auginimas. Įvairių medžių rūšių auginimo efektai pasireiškia skirtingu

auginimo laikotarpiu, medynų produktyvumu, išlaidomis darbams. 4.7 lentelėje parodyta eglynų ir

drebulynų auginimo ekonominio efektyvumo palyginimo tvarka.

56

4.7 lentelė. Eglynų ir drebulynų auginimo ekonominis efektyvumas

Metai Darbai

Eglynas, Lt/ha Drebulynas, Lt/ha

išlaidos paja-mos

diskontuotos (3%) išlaidos paja-

mos

diskontuotos (3%)


0 Sodinimas (parama atžėlimui)

2000 – 2000 – 500 – 500 –

5 Priežiūra 200 – 173 – – – – –


300 50 223 37 300 – 223 –


300 100 166 55 300 – 166 –

40 Retinimas – 2000 – 613 – – – –

40 Plynas kirtimas – – – – – 10000 – 3066

80 Plynas kirtimas – 35000 – 3290 – 10000 – 940

Iš viso 2800 37150 2562 3995 1100 20000 889 4006

GDV 3995–2562=1433 Lt/ha 4006-389=3617 Lt/ha

B/C 3995/2562=1,56 4006/389=10,3


Šiuo atveju drebulyno auginimas yra efektyvesnis negu eglyno.

Ugdomi ar neugdomi medynai. Medynų ugdymo kirtimų efektai pasireiškia produktyvesnių,

geresnės rūšinės sudėties medynų formavimu; aukštesnės kokybės medienos išauginimu; papildomos

medienos panaudojimu. 4.8 lentelėje parodyta ugdytų ir neugdytų medynų ekonominio efektyvumo

palyginimo tvarka.

4.8 lentelė. Medynų ugdymo ekonominis efektyvumas

Metai Darbai

Ugdoma, Lt/ha Neugdoma, Lt/ha

išlaidos

paja-mos

diskontuotos (3%) išlaidos

paja-mos

diskontuotos (3%)


0 Sodinimas 2000 – 2000 – 2000 – 2000 –

5 Priežiūra 200 – 173 – 200 – 173 –


300 50 223 37 – – – –


300 100 166 55 – – – –

40 Retinimas – 2000 – 613 – – – –

70 Plynas kirtimas – 25000

– 3157 – 20000 – 2526

Iš viso 2800 27150

2562 3862 2200 20000 2173 2526

GDV 3862-2562=1300 Lt/ha 2526-2173=353 Lt/ha

B/C 3862/2562=1,50 2526/2173=1, 16


Šiuo atveju ugdomų medynų auginimas yra ekonomiškai efektyvesnis.

57

Miško apsaugos darbai. Svarbiausios miško apsaugos priemonės Lietuvoje yra priešgaisrinė ir

sanitarinė miško apsauga. Jų ekonominio efektyvumo nustatymas yra specifiškas tuo, kad čia be

tiesioginių išlaidų darbams atsiranda nuostoliai dėl gaisrų ar miško kenkėjų.

Priešgaisrinei miško apsaugai (priešgaisrinių barjerų ar juostų įrengimas, esamų priešgaisrinių

juostų mineralizavimas, miško pakelių valymas, priešgaisrinio stebėjimo organizavimas, gaisrų gesinimas

ir kt.) reikia papildomų išlaidų. Jos efektas pasireiškia gaisrų padarytų nuostolių sumažėjimu (prarasta

miško nauda ir jo atkūrimo išlaidos).

4.9 lentelėje parodyta priešgaisrinės miško apsaugos ekonominio efektyvumo vertinimo tvarka.

Prielaidos: miškų urėdijoje gaisras buvo užgesintas tik jam prasidėjus. Nesant priešgaisrinės apsaugos

priemonių galėjo išdegti 50 ha. Medyno amžius 70 m. Buvo išvengta gaisravietės išvalymo ir miško

atkūrimo išlaidų. Išsaugotą medyną bus galima kirsti po 30 metų, o gaisro atveju tik po 100 metų.

4.9 lentelė. Miško priešgaisrinės apsaugos efektyvumas

Metai, darbai

Be gaisro, tūkst. Lt Su gaisru, tūkst. Lt

išlaidos pajamos diskontuotos (3%)

išlaidos pajamos diskontuotos (3%)


0. Priešgaisrinės apsaugos darbai

50 – 50 – – – – –

1. Gaisravietės išvalymas ir atkūrimas

– – – – 250 – 243 –

30. Pagrindinis kirtimas – 1500 – 618 – – –

100. Pagrindinis kirtimas

– – – – – 1500 – 78

Iš viso 50 1500 50 618 250 1500 243 78

GDV 618-50=568 78-243=-165

B/C 618/50=12,4 78/243=0,3

VGN 12,00 1,84

Šiuo atveju priešgaisrinės apsaugos darbai yra ekonomiškai efektyvūs.

Analogiška ekonominio efektyvumo vertinimo schema gali būti taikoma ir miško sanitarinės

apsaugos priemonėms.


1. Kuo skiriasi atskirų darbų, darbų kompleksų ir darbų sistemų ekonominės analizės būdai?

2. Apibūdinkite miško auginimo darbų sistemų ekonominės analizės sistemą.

3. Kokie yra ekonominio efektyvumo kriterijai?

4. Kaip apskaičiuojama grynoji dabartinė vertė?

5. Kaip nustatomas naudos ir išlaidų santykis?

6. Kokie yra vidinės grąžos normos nustatymo metodai?

7. Kaip nustatoma vidinė grąžos norma bandymų metodu?

8. Kaip vertinamas želdinių ir žėlinių auginimo ekonominis efektyvumas?

9. Kaip vertinamas įvairių medžių rūšių auginimo ekonominis efektyvumas?

10. Kaip vertinamas medynų ugdymo ekonominis efektyvumas?

58

Literatūra

1. Davis L.S., Johnson K.N., Bettinger P., Howard T. 2005. Forest management. 787 p.

2. Уиллиамс М. Р. В. 1991. Рациональное использование лесных ресурсов. Москва. 128 с.

59

5. Kirtimo apyvartos ekonominė analizė

5.1. Kirtimo apyvarta, kaip ekonominė kategorija

Kirtimo apyvarta – tai miškų ūkio gamybos ciklas, apimantis visą miško išauginimo laiką. Į šį

laikotarpį įeina ir laikas, reikalingas kirtimų vietai apželdinti (Antanaitis, 1988). Kirtimo apyvarta yra

metų skaičius tarp medyno atkūrimo ir galutinio jo kirtimo. Kirtimo apyvartos laikas ypač svarbus

nustatant miško valdos dydį, siekiant „normalaus” miško, kuris turi įvairių amžiaus klasių medynų

vienodus plotus.

Medžių augimas yra biologinis reiškinys. Jis priklauso nuo medžių rūšies, genetinių požymių,

augavietės ir miškininkystės priemonių: želdinių tankumo, ugdymo, tręšimo ir kt. Miškininkai dažniausiai

kirtimų apyvartas grindžia biologiniais medynų požymiais. Ekonomistai atsižvelgia į miškininkavimo

išlaidas ir traktuoja medynų augimą kaip miško kapitalo prieaugį. Ekonominės (finansinės) kirtimų

apyvartos grindžiamos miško, kaip kapitalo, teorija. Medynų tūris yra miško kapitalas ir klausimas, kiek

miško kapitalo turi būti investuota ir kuriam laikui, yra aktualus kiekvienam miško valdytojui. Taigi,

kirtimų apyvarta yra tiek biologinė, tiek ekonominė kategorija.

Yra skiriami tokie kirtimų apyvartos tipai:

1. Fizinė (physical) – tai natūralus medžių gyvenimo ciklas.

2. Techninė (technical) – laikas, per kurį medžiai pasiekia rinkos poreikius tenkinančius matmenis.

3. Miškininkystės (silvicultural) – tinkamiausias miško atžėlimui amžius.

4. Biologinė (biological) – amžius, kai medyno tūrio vidutinis prieaugis yra didžiausias.

5. Didžiausių vidutinių pajamų (income generation) – amžius, kai gaunamos didžiausios vidutinės

metinės pajamos. Dažnai vadinamos miško renta.

6. Ekonominė (economic) – amžius, kai gaunamos maksimalios diskontuotos grynosios pajamos

(Williams, 1988; Bettinger et al., 2009).

Kirtimo apyvartos ekonominės analizės uždavinys yra nustatyti kirtimo amžių, kuriame tikslinga

medynus kirsti pagrindiniais kirtimais, remiantis ekonominiais kriterijais.

Yra žinomos tokios medynų ekonominių brandų rūšys: kokybinė, ūkinė, finansinė (Орлов, 1903).

Kokybine branda laikytas amžius, kuriame medyno tūrio kokybė pasiekia kulminaciją. Tūrio kokybė

vertinta kelminės vertės prieaugiu. Ūkinė branda – amžius, kai gaunamos didžiausios grynosios pajamos

(miško renta). Finansinė branda – amžius, kuriame dirvos renta, skaičiuojama pagal Faustmano formulę,

yra didžiausia.

Kirtimo apyvartų nustatymo ekonominiai kriterijai:

1. Medynų tūrio vertės prieaugio maksimizavimas (kokybinė branda);

2. Grynųjų pajamų ploto vienetui maksimizavimas:

a) neatsižvelgiant į laiko veiksnį: ūkinė (pagal miško rentą) branda;

b) atsižvelgiant į laiko veiksnį: finansinė (žemės renta) branda.

60

5.2. Kokybinė branda

Kokybinė branda rodo medyno amžių, kuriame pasiekiamas medynų tūrio prieaugio vertės

maksimumas. Jos nustatymo tvarka:

1. Nustatoma medynų tūrio vertė nenukirsto miško kainomis, priklausomai nuo amžiaus.

2. Medynų tūrio vertė dalinama iš amžiaus.

3. Amžius, kai tūrio prieaugio vertė didžiausia, yra kirtimo amžius.

5.1 lentelėje pateiktas kokybinės brandos skaičiavimo pavyzdys. Medyno kokybinė branda

nustatyta 90 m. amžiuje. Iki šio amžiaus tūrio vidutinio prieaugio vertė didėja, o vėliau pradeda mažėti

(5.1 pav.).

5.1 lentelė. Medyno kokybinės brandos skaičiavimas

Amžius, metai

Skersmuo, cm Tūris, m³/ha Tūrio vertė, Lt/ha Tūrio vidutinio

prieaugio vertė, Lt/ha

Pušynas (100) 27 m.

20 7,6 97 1641,0 82,1

30 12,2 164 4690,5 156,4

40 16,3 227 8854,1 221,4

50 19,9 285 13627,0 272,5

60 23,1 337 18591,1 309,1

70 25,9 381 23271,6 332,5

80 28,4 418 27523,4 344,0

90 30,5 449 31163,2 346,3

100 32,4 474 34238,3 342,4

110 34,1 494 36759,5 334,2

120 35,5 512 38880,3 324,0

5.1 pav. Vidutinio tūrio prieaugio vertės priklausomybė nuo medynų amžiaus

0

100

200

300

400

20 30 40 50 60 70 80 90 100 110 120

Vid

uti

nio

tū

rio

pri

ea

ug

io v

ert

ė,

Lt/

ha

Medyno amžius, metai

Kokybinė branda

61

5.3. Ūkinė branda

Ūkinė branda nustatoma pagal miško rentą. Miško renta nustatoma atimant iš medyno vertės

nenukirsto miško kainomis miško auginimo išlaidas ir dalinant iš amžiaus. Miško renta yra vidutinė

metinė grynoji vertė.

t

CRMR tt

t

(5.1)

čia:

MR – miško renta;

Rt – pajamos t amžiuje;

Ct – išlaidos t amžiuje;

t – medyno amžius, metai.

5.2 lentelėje pateiktas ūkinės brandos skaičiavimo pavyzdys. Medyno ūkinė branda nustatyta 90 m.

amžiuje. Iki šio amžiaus miško renta didėja, o vėliau pradeda mažėti.

5.2 lentelė. Medynų ūkinės brandos skaičiavimas

Amžius, metai Tūrio vertė, Lt/ha Miško auginimo išlaidos*,

Lt/ha Grynosios

pajamos, Lt/ha Miško renta,

Lt/ha

20 1641 2346 -705 -35

30 4691 2519 2172 72

40 8854 2692 6162 154

50 13627 2865 10762 215

60 18591 3038 15553 259

70 23272 3211 20061 286

80 27523 3384 24139 302

90 31163 3557 27606 307

100 34238 3730 30508 305

110 36760 3903 32857 299

120 38880 4076 34804 290

*miško atkūrimo išlaidos – 2000 Lt/ha;

kasmetinės išlaidos – 173 Lt/ha kas dešimtmetį.

Miško rentos, kaip medynų kirtimo amžiaus nustatymo rodiklio, trūkumai:

neatsižvelgiama į laiko veiksnį (nėra įvairialaikių išlaidų ir rezultatų palyginimo);

vadovaujamasi prielaidomis dėl būsimų kainų;

neatsižvelgiama į kitus kirtimų apyvartos ciklus.

Kai miško auginimo išlaidos nedidelės, medynų kirtimo amžiai pagal miško rentą yra artimi

kirtimo amžiams pagal tūrio vidutinio prieaugio vertę (kokybinė branda).

5.4. Finansinė branda

Finansinė branda nustatoma pagal žemės rentą. Žemės renta yra iš miško gaunamos metinės

diskontuotos grynosios pajamos. Ji nustatoma GDV arba žemės laukiamąją vertę dalinant iš medyno

amžiaus.

62

Grynoji dabartinė vertė (GDV) nustatoma iš pajamų, diskontuotų kirtimo apyvartos pradžiai,

atimant diskontuotas išlaidas.

GDV apskaičiuojama pagal 4.1 arba 4.2 formulę:

5.3 lentelėje pateiktas finansinės brandos skaičiavimas pagal GDV. Medyno finansinė branda

nustatyta 50 metų. Iki šio amžiaus metinė GDV didėja, o vėliau mažėja.

5.3 lentelė. Medynų finansinės brandos skaičiavimas pagal GDV

Amžius, m Tūris, m³/ha

Tūrio vertė, Lt/ha Miško auginimo išlaidų dabartinė

vertė, Lt/ha

GDV, Lt/ha

Metinė GDV, Lt/ha nediskotuota diskontuota (3%)

20 97 1641 909 2225 -1316 -66

30 164 4691 1933 2296 -363 -12

40 227 8854 2714 2349 365 9

50 285 13627 3108 2402 706 14

60 337 18591 3156 2431 703 12

70 381 23272 2939 2453 486 7

80 418 27523 2587 2469 1184 1

90 449 31163 2179 2481 -302 -3

100 474 34238 1782 2491 -709 -7

Finansinės brandos amžiai pagal GDV didžiausi yra didesnio našumo medynuose (5.4 lentelė). Jie

yra mažesni nei techninės brandos amžiai.

5.4 lentelė. Finansinės brandos amžius, kai grynoji dabartinė vertė didžiausia (diskontuojant 3%)

Pušis Našumo klasė 100-36 100-33 100-30 100-27 100-24 100-21 100-18 100-15

Amžius 60 60 60 60 70 70 70 70

Eglė Našumo klasė 100-36 100-33 100-30 100-27 100-24 100-21 100-18

Amžius 50 60 60 60 60 70 70

Ąžuolas Našumo klasė 100-33 100-30 100-27 100-24 100-21

Amžius 60 70 70 80 80

Uosis Našumo klasė 100-33 100-30 100-27 100-24 100-21

Amžius 60 60 70 70 70

Juodalksnis Našumo klasė 70-30 70-27 70-24 70-21 70-18

Amžius 40 50 50 60 60

Beržas Našumo klasė 70-33 70-30 70-27 70-24 70-21 70-18 70-15

Amžius 50 50 50 60 60 60 60

Drebulė Našumo klasė 60-33 60-30 60-27 60-24 60-21

Amžius 40 50 50 50 60

Baltalksnis Našumo klasė 40-24 40-21 40-18 40-15 40-12

Amžius 40 40 40 50 50

Kitas finansinės brandos nustatymo variantas yra pagal žemės laukiamąją vertę. Žemės arba dirvos

laukiamoji vertė pirmą kartą buvo apibrėžta 1849 m. Vokietijos miškininko Martino Faustmano,

sprendžiant miško žemių apmokestinimo uždavinius.

63

Miško žemės vertė yra kapitalizuota vertė periodinių grynųjų pajamų už medieną per neapibrėžtai

ilgą laikotarpį. Miško žemės laukiamoji vertė yra pinigų suma, kurios bankų palūkanos duotų tas pačias

pajamas, kaip ir pajamos už medieną ar kitą miško naudą.

Ji nustatoma pagal Faustmano formulę (Mantel, 1982):

p0,0

V

10,1

0,1C0,1DAZ

T

TT

iT

p

pp i

(5.2)

čia:

Z – žemės vertė,

AT – pajamų, gaunamų iškirtus T amžiaus medyną, vertė nenukirsto miško kainomis,

T – kirtimo apyvarta (metais),

Di – tarpinio naudojimo kirtimų i amžiaus pajamos,

C – miško atkūrimo (želdinimo, priežiūros ir kt.) išlaidos,

V – metinės administracijos ir valdymo, miškų sargybos, miškų apsaugos išlaidos,

p – metinė palūkanų norma.

Pagal šią formulę nustatomos grynosios pajamos, kurių gali tikėtis miško savininkas, savo žemės

sklype, pradėjęs auginti mišką. Ji diskonto metodu įvertina pajamas bei išlaidas įvairiu laiku ir sumuoja

grynąsias neterminuoto laikotarpio pajamas.

Kirtimų apyvartos nustatymas pagal žemės laukiamąją vertę (ŽLV):

1. Kiekvienam galimam kirtimų apyvartos amžiui skaičiuojama ŽLV.

2. Ji dalijama iš kirtimų apyvartos amžiaus ir gaunama metinė žemės renta.

3. Nustatomas amžius, kuriame žemės renta yra didžiausia.

5.5 lentelėje pateiktas finansinės brandos skaičiavimas pagal ŽLV. Medyno finansinė branda

nustatyta 50 metų. Iki šio amžiaus metinė ŽLV didėja, o vėliau mažėja.

5.5 lentelė. Kirtimų apyvartos skaičiavimas pagal Faustmano formulę, Lt/ha

Amžius, metai

Medyno

tūris,

m³/ha

Tūrio

vertė

(AT),

Lt/ha

Atkūrimo

išlaidos*

[C×1,0 p)T], Lt/ha

Grynosios

pajamos

amžiuje T,

Lt/ha

Daliklis

1,0pT-1

Žemės vertė,

Lt/ha

Žemės renta,

Lt/ha

20 97 1641 3612 -1971 0,81 -2445 -122

30 164 4691 4855 -164 1,43 -115 -4

40 227 8854 6524 2330 2,26 1030 26

50 285 13627 8768 4859 3,38 1436 29

60 337 18591 11783 6808 4,89 1392 23

70 381 23272 15836 7436 6,92 1075 15

80 418 27523 21282 6241 9,64 647 8

90 449 31163 28601 2562 13,30 193 2

100 474 34238 38437 -4199 18,22 -230 -2

*čia neatsižvelgiama į išlaidas, 5.2 formulėje pažymėtas V ir į tarpinių kirtimų pajamas (C=2000

Lt/ha, p=3%).

64

Žemės renta pagal Faustmano formulę yra didesnė negu pagal GDV, nes atsižvelgiama į kitas apyvartas

(5.2 pav.).

2629

23

15

8

2

18

2219

13

7

20

5

10

15

20

25

30

35

30 40 50 60 70 80 90

Medynų kirtimo amžius, m

Žem

ės r

enta

, Lt

pagal Faustmanoformulępagal GDV

5.2 pav. Žemės rentos pagal GDV ir Faustmano formulę palyginimas

GDV ir laukiamosios žemės vertės vertinimo modelių trūkumai:

Nors modeliai atsižvelgia į pinigų laiko vertę, tačiau reikalinga parinkti palūkanų normą. GDV

ir ŽLV yra ypač jautrūs palūkanų normos dydžiui. Kuo aukštesnė norma, tuo žemesnė žemės

vertė (esant toms pačioms kitoms sąlygoms), (5.3 pav.).

GDV ir ŽLV yra jautri išlaidų ir pajamų laikui. Jis turi būti tiksliai nustatytas.

5.3 pav. Pušynų (P–100–24) auginimo grynosios dabartinės vertės priklausomybė nuo

diskontavimo normos


1. Apibūdinkite kirtimų apyvartą kaip ekonominę problemą.

2. Kokios yra medynų brandos, atsižvelgiančios į ekonominius rodiklius?

3. Kokie yra kirtimo apyvartų nustatymo ekonominiai kriterijai?

4. Kaip nustatoma kokybinė branda?

5. Kaip nustatoma ūkinė branda?

-3000

-1000

1000

3000

5000

7000

9000

11000

13000

15000

30 40 50 60 70 80 90 100 110 120

Medynų amžius, metai

Gry

no

ji d

aa

rtin

ė v

ertė

, L

t/h

a

P-100-24 (1%)

P-100-24 (2%)

P-100-24 (3%)

P-100-24 (5%)

65

6. Kaip nustatoma finansinė branda ?

7. Kokie yra finansinės brandos pagal GDV ir LŽV skirtumai?

8. Kaip nustatoma GDV?

9. Kaip nustatoma LŽV?

10. Kaip skiriasi finansinė branda pagal GDV ir LŽV?

11. Kaip priklauso finansinės brandos priklausomai nuo palūkanų normos?

Literatūra

1. Antanaitis V., Deltuvas R. 1998. Miškotvarka. Vilnius. 298 p.

2. Bettinger P., Boston K., Sny J.P., Grebner D. L. 2009. Forest management and planning.

Amsterdam et al. 331 p.

3. Colin Price. 1989. The theory and application of forest economics. Oxford. 402 p.

4. Klemperer W. D. 1996. Forest resource economics and finance. New York. 551 p.

5. Mantel W. 1982. Waldbewertung. Műnchen, Wien, Zűrich. 343 s.

6. Mizaras S. 2002. Ekonominiai metodai miškų ūkyje. Kaunas. 114 p.

7. Wenger K. 1984. Forestry handbook. Second edition. New York et al. 1335 p.

8. Орлов М. М. 1903. Общие основания организации лесного хозяйства. C-Петербург. 55 с.

9. Петров А. П. 1973. Методы экономических исследований в лесной промышленности

зарубежных стран. Москва. 68 с.

10. Уиллиамс М. Р. В. 1991. Рациональное использование лесных ресурсов. Москва. 128 с.

66

6. Medienos ruošos darbų ekonominė analizė

6.1. Medienos ruoša medkirtėmis

Medkirtės Lietuvoje

Lietuvos miškuose sparčiai diegiama mašininė medienos ruošos technologija. Valstybiniuose

miškuose 2009 m. medkirtėmis buvo iškirsta 637,5 tūkst. m³ medienos arba 18,7 proc. bendro kiekio

(2005 m., atitinkamai – 125,6 tūkst. m³ ir 3,8 proc.), (6.1 lentelė). Be to, mašininė medienos ruoša plinta ir

privačiuose miškuose.

6.1 lentelė. Medienos ruoša medkirtėmis valstybiniuose miškuose

Metai Tūkst. m³ Proc.

2005 125,6 3,8

2006 403,8 12,2

2007 516,8 15,9

2008 758,9 23,1

2009 637,5 18,7

Šaltinis: GMU.

Pagal 2008 m. apklausos duomenis dažniausiai paplitęs medkirčių tipas buvo didelės, skirtos

pagrindiniams kirtimams medkirtės (6.2 lentelė).

6.2 lentelė. Medkirčių tipų pasiskirstymas Lietuvoje, proc., 2008 m.

Medkirčių tipai Procentai

Didelės, skirtos pagrindiniams kirtimams 53

Vidutinės, universalios ekskavatorinės medkirtės 23

Medkirtės-medvežės 11

Kitos 13

Iš viso 100

Daugiausia medkirtėmis kertama plynuose kirtimuose –74 proc. (6.3 lentelė).

6.3 lentelė. Dažniausiai paplitę medienos ruošos medkirtėmis medynų kirtimo būdai, proc., 2008 m.

Kirtimai Procentai

Plyni pagrindiniai 74

Neplyni pagrindiniai 15

Einamieji 5

Retinimo 0

Sanitariniai plyni 5

Sanitariniai neplyni 1

Iš viso 100

Pagal medžių rūšis medkirtėmis dažniausiai kertami pušynai ir eglynai – 79 proc. (6.4 lentelė).

67

6.4 lentelė. Dažniausiai medkirtėmis kertami medynai, proc., 2008 m.

Medkirčių iškertamas medienos tūris pagal medžių rūšis Procentai

Pušynai 42

Eglynai 40

Beržynai 7

Juodalksnynai 6

Baltalksnynai 3

Drebulynai 2

Iš viso 100

Analizės uždaviniai ir metodai

Medienos ruošos medkirtėmis ekonominės analizės tikslas yra palyginti medienos ruošos

įvairiomis medkirtėmis išlaidas (technologinę savikainą). Stebėtos medkirtės: didelės, skirtos plyniems

kirtimams; ekskavatorinės medkirtės ir medkirtės-medvežės, dirbančios įvairių medžių rūšių medynų

plynuose kirtimuose. Analizės uždaviniai:

medienos ruošos darbo laiko sąnaudų nustatymas;

medienos ruošos išlaidų apskaičiavimas;

įvairių variantų palyginimas.

Medkirčių darbo našumas matuojamas paruoštos medienos kiekiu per laiko vienetą (val.) arba

darbo laiko sąnaudomis paruoštos medienos vnt. (m³). Medkirčių darbo našumą lemia daug veiksnių:

medkirtės tipas, gamybos sąlygos, taikoma technologija bei operatoriaus patirtis (6.1 pav.).

Medkirtės

tipas

Didelė

Ekskavatorinė

Medkirtė-medvežėDarbas

Operatoriaus

patirtis

val./m³

Vidutinis

stiebo tūris

Medžių

rūšis

Kirtimo

būdas

Darbo

sąlygos Boniteto

klasė

Tankumas

Technologija

Šakos ant valksmo

Pomiškis ir trakas iškirsti

Pomiškis ir trakas neiškirsti

Šakos šalia valksmo

Gamybos sąlygos

6.1 pav. Medkirčių darbo našumą lemiantys veiksniai

Medkirčių darbo laiko tyrimai paremti jų darbo fazių klasifikacija. Visi veiksmai, susiję su medžio

kirtimu, apima kirtimo darbo ciklą. Darbo ciklai suskaidomi į elementus (Nurminen et al., 2006).

68

Medkirtės darbo elementai: važiavimas, pasiruošimas pjovimui, pjovimas, apdorojimas, trako/pomiškio

kirtimas, šakų sukrovimas, sortimentų sukrovimas, įvairus kitas laikas, prastovos. Tiriant medkirčių darbo

laiko sąnaudas pagal elementus, stebėjimo objektas yra kertamas medis. Pasirinktuose tyrimams

medynuose abipus numatomo valksmo išskiriami bareliai. Bareliuose atliekamas ištisinis medžių

matavimas. Ant visų medžių užrašomas eilės numeris. Stebėjimų lape užrašomi medžių duomenys:

medžio rūšis, skersmuo, aukštis. Kirtimas medkirtėmis stebimas naudojant skaitmeninę vaizdo kamerą.

Vaizdo medžiaga analizuojama laikrodžio stabdymo principu, naudojant vaizdo kameros laikrodį. Darbo

laikas priskiriamas medžiui pagal jo numerį, išskiriamas atskirų darbo elementų laikas. Kiekvienam

medžiui priskiriami duomenys: numeris, D1,3, medžio rūšis, darbo elementų trukmė.

Medkirčių operatyvinis darbo našumas (Nop, m3/val.) apskaičiuojamas pagal formulę:

No p =V/(t v a z+ t p a s+t p +t a p +t s+t s o r t ) (6.1)

čia:

V – medžio stiebo tūris, m3;

tvaz – važiavimo biržėje laikas, tenkantis vienam medžiui, val.;

tpas – pasiruošimo pjovimui laikas, tenkantis vienam medžiui (konstanta), val.;

tp – medžio pjovimo trukmė, val.;

tap – medžio apdorojimo trukmė, val.;

ts – šakų sukrovimo laikas, tenkantis vienam medžiui (konstanta), val.;

tsort – sortimentų sukrovimo laikas, tenkantis vienam medžiui, val.

Remiantis operatyvinio darbo laiko tyrimais, sudaroma jo priklausomybė nuo medkirčių tipo,

medžių rūšies, kertamų medžių tūrio ir kt. veiksnių. Į papildomo (ne operatyvinio) darbo laiko sąnaudas

atsižvelgiama pagal stebėjimo duomenis arba taikant papildomo darbo laiko koeficientą. Literatūroje yra

siūlymų taikyti koeficientą 1,4 (Brandenberg, 2000).

Medkirčių darbo našumas (m³/val.) nustatomas kaip atvirkščias dydis darbo laikui, tenkančiam m³

paruoštos medienos (1 dalinamas iš darbo laiko, tenkančio 1 m³ paruoštos medienos).

Medkirčių darbo laiko tyrimo duomenys yra pagrindas jų darbo technologinei savikainai

apskaičiuoti. Ją lemia darbo našumas, darbo jėgos kaina bei medkirčių naudojimo išlaidos.

Medienos ruošos medkirtėmis technologinė savikaina (S) skaičiuojama pagal formulę:

S=t×(d+z) (6.2)

čia:

t – darbo laiko sąnaudos, val./m³;

d – darbo kaina, įskaitant socialinį draudimą (31 %), papildomą darbo užmokestį (atostogas ir kt.

12 %), Lt/val.

z – medkirtės eksploatavimo išlaidos, Lt/val.

69

Medkirčių darbo našumo modeliai

Sudaryti medkirčių operatyvinio darbo našumo modeliai pagal medkirtės tipą (3 tipai – didelė

medkirtė, ekskavatorinė medkirtė ir medkirtė-medvežė) bei medžių rūšį (dvi grupės: pirma – eglė, pušis,

juodalksnis; antra – beržas, drebulė).

Statistika 7 programa regresinės analizės metodu buvo nustatyti geriausiai duomenis aprašantys

modeliai. Tirti tiesinis, antro laipsnio polinomo bei laipsninis modeliai. Nustatyta, kad geriausiai

medkirčių našumui prognozuoti tinka laipsninis modelis.

Medkirtės operatyvinio darbo našumo modelis:

No p =a+b×V c (6.3)

čia:

Nop – medkirtės operatyvinis darbo našumas, val/m3;

a, b, c – modelio rodikliai;

V – medžio stiebo tūris, m3.

Modelio reikšmės pateiktos 6.5 lentelėje.

6.5 lentelė. Modelio Nop=a+b×Vc rodiklių reikšmės

Medkirtės tipas Medžių rūšys

Rodiklių reikšmės Modelio taikymo Ribos, V, m3 a b c

Didelė, skirta plyniems kirtimams E, P, Jd -8,7 51,2 0,46 0,1-2,0

B, D 29,0 0,49 0,1-2,0

Ekskavatorinė, universalios paskirties E, P, Jd -9,3 42,2 0,36 0,1-1,5

B, D 22,2 0,42 0,1-1,5

Medkirtė-medvežė E, P, Jd -10,3 33,6 0,29 0,1-1,5

B, D 21,9 0,63 0,1-1,0

Medkirčių darbo našumo modelio pavyzdys grafiškai pavaizduotas 6.2 pav.

70

6.2 pav. Didelių medkirčių darbo našumas, kertant P, E, Jd

Medkirčių tipų darbo našumo skirtumai nustatyti, įvertinus jų darbo našumą, kertant eglynus.

Nustatyta, kad plyniems kirtimams skirtos (didelės) medkirtės darbo našumas, kertant eglynus yra 10-20

proc. didesnis negu ekskavatorinės medkirtės ir 40-70 proc. didesnis negu medkirtės-medvežės.

Ekskavatorinės medkirtės darbo našumas yra 20-38 proc. didesnis negu medkirtės-medvežės. Darbo

našumo skirtumai yra mažesni, kertant mažesnio tūrio medžius ir jie didėja, didėjant kertamų medžių

tūriui (6.3 pav.)

y = 43,668x0,758

R2 = 0,8667

y = 26,278x0,6996

R2 = 0,9145

y = 38,558x0,6928

R2 = 0,9231

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

0,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0

Stiebo tūris, m3

Dar

bo n

ašum

as, v

al/m

3

Didelė

Medkirtė-

medvežė

Ekskavatorinė

Power (Didelė )

Power

(Medkirtė-

medvežė)Power

(Ekskavatorinė )

Didelė

Medkirtė-

medvežė

Ekskavatorinė

6.3 pav. Medkirtės tipo įtaka darbo našumui, kertant eglynus

Sudaryti modeliai kiekvienai tirtai medžių rūšiai parodė, kad medžių rūšys gali būti sujungtos

pagal jų įtaką medkirčių darbo našumui į dvi grupes: pirmoji – pušis, eglė, juodalksnis, antroji – drebulė ir

beržas, (6.4 pav.).

71

y = 43,668x0,758

R2 = 0,8667

y = 32,731x0,4633

R2 = 0,5536

y = 24,438x0,5145

R2 = 0,7074

y = 45,753x0,6444

R2 = 0,8121

y = 43,519x0,7895

R2 = 0,8268

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

0,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5

Stiebo tūris, m3

Op

erat

yv

inis

dar

bo

naš

um

as,

m 3/v

al.

B

D

E

Jd

P

Power (E)

Power (D)

Power (B)

Power (P)

Power (Jd)

E

D

B

P

Jd

6.4 pav. Medžių rūšių grupavimo pagrindimas (plyniems kirtimams skirta medkirtė)

Medienos ruošos medkirtėmis technologinė savikaina

Medienos ruošos technologinė savikaina medkirtėmis priklauso nuo medkirtės tipo, kertamų

medžių rūšių, medžių stiebo tūrio. Ji tirtuose objektuose kito nuo 5,4 Lt/m³ iki 39,6 Lt/m³ (6.6 lentelė).

6.6 lentelė. Medienos ruošos medkirtėmis technologinė savikaina, Lt/m³

Vidutinis

stiebo tūris,

m3

Didelė medkirtė Ekskavatorinė medkirtė Medkirtė-medvežė

E, P, Jd B, D E, P, Jd B, D E, P, Jd B, D

0,2 22,4 26,5 14,8 18,8 29,2 39,6

0,3 16,8 21,7 11,8 15,9 23,5 30,7

0,4 14,0 18,9 10,1 14,1 20,4 25,6

0,5 12,2 16,9 9,0 12,8 18,3 22,2

0,6 10,8 15,5 8,2 11,9 16,9 19,8

0,7 10,1 14,4 7,6 11,1 15,7 18,0

0,8 9,4 13,4 7,2 10,5 14,8 16,5

0,9 8,7 12,7 6,8 10,0 14,1 15,4

1,0 8,4 12,1 6,5 9,6 13,5 14,4

1,1 7,7 11,5 6,2 9,2 13,0

1,2 7,3 11,0 5,9 8,9 12,5

1,3 7,0 10,6 5,7 8,6 12,1

1,4 7,0 10,2 5,5 8,3 11,8

1,5 6,6 9,9 5,4 8,1 11,4

Medienos ruoša ekskavatorine medkirte yra pigiausia(6.5 pav.). Tą lemia nedidelės (lyginant su

kitomis tirtomis medkirtėmis) ekskavatorinės medkirtės darbo valandos išlaidos. Didžiausia medienos

ruošos savikaina patiriama, kai naudojama medkirtė-medvežė (jos darbo valandos išlaidos yra nežymiai

mažesnės negu didelės medkirtės, tačiau darbo našumas ženkliai mažesnis).

72

Med

ien

os

ruo

šos

tech

no

log

inė

sav

ikai

na,

Ltm

³

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4

Vidutinis stiebo tūris, m3

Me

die

no

s r

uo

šo

s tie

sio

gin

iai ka

šta

i, L

t/m

3

Didelė

medkirtė E, P,

Jd

Didelė

medkirtė B, D

Ekskavatorinė

medkirtė E, P,

Jd

Ekskavatorinė

medkirtė B, D

Medkirtė-

medvežė E, P,

Jd

Medkirtė-

medvežė B, D

6.5 pav. Medienos ruošos medkirtėmis technologinės savikainos palyginimas

Didėjant darbo našumui, medienos ruošos išlaidos mažėja tuo pačiu procentu (6.6 pav.).

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

55

1 1,2 1,5 2

Darbo našumo sumažėjimas, kartais

Med

ien

os

ruo

šos

kaš

tai,

Lt/

m3

Didelė medkirtė E,

P, Jd

Didelė medkirtė B,

D

Ekskavatorinė

medkirtė E, P, Jd

Ekskavatorinė

medkirtė B, D

Medkirtė-medvežė

E, P, Jd

Medkirtė-medvežė

B, D

6.6 pav. Darbo našumo įtaka medienos ruošos išlaidoms

Medienos ruošos išlaidose didžiausią dalį sudaro amortizacinės išlaidos (30-36 proc.), taip pat

išlaidos techninei priežiūrai ir einamajam remontui (27-33 proc.). Išlaidos degalams ir tepalams bei darbo

užmokesčiui sudaro, atitinkamai – 9-18 proc. ir 9-15 proc. bendrų išlaidų (6.7 pav.).

Med

ieno

s ru

ošo

s iš

laid

os,

Ltm

³

73

6.7 pav. Medienos ruošos medkirtėmis technologinės savikainos struktūra

6.2. Medienos ruošos technologijos

Medienos ruošos technologijų variantai

Lietuvos miškuose taikoma įvairi medienos ruošos technika: motorpjūkliai, medkirtės, medkirtės-

medvežės, traktoriai su savikrovėmis priekabomis.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvoje taikoma tik sortimentinė medienos ruošos technologija,

besiskirianti medžių nupjovimo ir supjaustymo technika, nagrinėtos 7 medienos ruošos technologijos

(6.8 pav.):

I. Sortimentų gamyba motorpjūkliais, išvežimas į tarpinį sandėlį medvežėmis.

II. Sortimentų gamyba motorpjūkliais, išvežimas į tarpinį sandėlį traktoriais su savikrovėmis

priekabomis.

III. Sortimentų gamyba medkirtėmis, išvežimas į tarpinį sandėlį medvežėmis.

IV. Sortimentų gamyba medkirtėmis, išvežimas į tarpinį sandėlį traktoriais su savikrovėmis

priekabomis.

V. Sortimentų gamyba medkirtėmis-medvežėmis, išvežimas į tarpinį sandėlį medvežėmis.

VI. Sortimentų gamyba medkirtėmis-medvežėmis, išvežimas į tarpinį sandėlį traktoriais su

savikrovėmis priekabomis.

VII. Sortimentų gamyba ir išvežimas į tarpinį sandėlį medkirtėmis-medvežėmis.

Išla

idų

dal

is, %

išlaidos

74

Motorpjūklis

Medkirtė

Motorpjūklis Medvežė

Medkirtė

Medkirtė -

medvežė

Medkirtė-

medvežė

Traktorius

su priekaba

6.8 pav. Medienos ruošos technologijų variantai


Medienos ruošos technologijų ekonominės analizės tikslas yra palyginti įvairių ruošos technologijų

išlaidas (technologinę savikainą).

Analizės uždaviniai:

medienos ruošos darbo laiko sąnaudų nustatymas;

medienos ruošos išlaidų nustatymas;

įvairių variantų palyginimas.

Medkirčių darbo laiko sąnaudos tirtos 6.1 pateiktais metodais. Motorpjūklių ir medienos išvežimo

technikos – chronometravimo metodu.

Tyrimo objektai.

1 objektas. Medienos ruoša medkirte „Timberjack 1270D“ Druskininkų miškų urėdijos

Druskininkų girininkijoje. Plynas pušyno kirtimas, normalios darbo sąlygos, vidutinis stiebo tūris –

0,45 m³. Buvo stebėtas 79 medžių nupjovimas.

2 objektas. a) Medienos ruoša medkirte-medveže „Ponsse Buffalo Dual“ Šalčininkų miškų

urėdijos Dieveniškių girininkijoje. Eglyno plynas kirtimas, normalios darbo sąlygos, vidutinis stiebo tūris

– 0,4 m³. Stebėtas 53 medžių nupjovimas.

b) Medienos išvežimas medkirte-medveže „Ponsse Buffalo Dual“, vidutinis išvežimo atstumas –

700 m.

3 objektas. Medienos ruoša motorpjūkliu „Husqvarna 357“ Dubravos miškų urėdijos Pajiesio

girininkijoje. Eglyno plynas kirtimas, normalios darbo sąlygos, vidutinis stiebo tūris – 0,45 m³.

4 objektas. Medienos išvežimas traktoriumi „Belarus 892“ su priekaba „Patu 308“ Veisiejų miškų

urėdijos Stalų girininkijoje. Pušynas, vidutinis išvežimo atstumas – 60 m.

5 objektas. Medienos išvežimas medveže „Timberjack 1010” Jurbarko miškų urėdijos Smalininkų

girininkijoje. Pušynas, plynas kirtimas, normalios darbo sąlygos, išvežimo atstumas – 300 m.

75

Medienos ruošos technologijų ekonominės analizės schema tokia: 1) stebint medienos ruošos

operacijas, nustatomos darbo laiko sąnaudos tyrimo objektuose pagal analizuojamas technologijas;

2) apskaičiuojama medienos ruošos technologinė savikaina; 3) apskaičiuotos savikainos palyginamumo

užtikrinimas, taikant medienos ruošos išlaidų diferencijavimo koeficientus.

Taikytas medienos ruošos technologijų ekonominis rodiklis – medienos ruošos technologinė

savikaina, Lt/m³ (tarpinis sandėlys):

eejjj zndtS (6.4)

čia:

S – medienos ruošos technologinė savikaina, Lt/m³;

tj – darbo laiko sąnaudos j darbui atlikti, val./m³;

dj –j darbo kaina laiko vieneto (valandos), įskaitant socialinį draudimą (31 proc.) ir papildomą

darbo užmokestį (atostogos ir kt. – 12 proc.), Lt;

nej – e technikos darbo laiko sąnaudos j darbui, val./m³;

ze – e technikos eksploatavimo išlaidos, Lt/val.;

j – ruošos operacijos (kirtimas, ištraukimas);

e – technika, naudojama j darbui atlikti.

Medienos ruošos technologinė savikaina

Išlaidos nustatytos 7 variantų medienos ruošos technologijoms:

Medkirtė Timberjack 1270D ir medvežė Timberjack 1010.

Medkirtė Timberjack 1270D ir traktorius Belarus 892 su savikrove priekaba Patu 308.

Medkirtė-medvežė Ponsse Buffalo Dual ir medvežė Timberjack 1010.

Medkirtė-medvežė Ponsse Buffalo Dual ir traktorius Belarus 892 su savikrove priekaba

Patu 308.

Motorpjūklis Husqvarna 357 ir medvežė Timberjack 1010.

Motorpjūklis Husąvama 357 ir traktorius Belarus 892 su savikrove priekaba Patu 308.

Medkirtė-medvežė Ponsse Buffalo Dual.

Naudojant skirtingą techniką, medienos ruošos išlaidos palyginamomis gamybos sąlygomis

skiriasi 1,7 karto (nuo 21,2 iki 37,4 Lt/m³).

Iš analizuotų technikos variantų, mažiausios medienos ruošos išlaidos yra kertant medkirte

Timberjack 1270D ir ištraukiant medveže Timberjack 1010 (21,2 Lt/m³). Kertant plynai brandžius

medynus, galinga technika pasiekia didelį darbo našumą, todėl medienos ruošos išlaidos yra mažesnės nei

kitų variantų.

Medkirtės Timberjack 1270D ir traktoriaus Belarus 892 su savikrove priekaba Patu 308 taikymas

tokiomis pačiomis gamybos sąlygomis medienos ruošos išlaidas šiek tiek padidina (iki 23,5 Lt/m³),

76

kadangi traktoriaus Belarus 892 su savikrove priekaba Patu 308 darbo našumas plynuose kirtimuose

sumažėja daugiau negu yra technikos eksploatavimo išlaidų įtaka, lyginant su medveže Timberjack 1010.

Medkirtės-medvežės Ponsse Buffalo Dual naudojimas plynuose kirtimuose yra mažiau

ekonomiškas variantas, lyginant su medkirte Timberjack 1270D. Medynų kirtimo išlaidos medkirte-

medveže yra 9 Lt/m³ didesnės nei medkirte, tačiau 2 Lt/m³ mažesnės nei kertant medynus motorpjūkliais.

Medienos ruošos motorpjūkliu Husquarna 357 ir medveže arba traktoriumi su savikrove priekaba

išlaidos iš analizuotų 7-ių technikos variantų užima V-VI vietas (6.7 lentelė. )

Didžiausios medienos ruošos išlaidos yra, kai medynų kirtimui ir medienos ištraukimui naudojama

universali medkirtė-medvežė Ponsse Buffalo Dual. Jos našumas yra mažesnis nei kitų medkirčių.

6.7 lentelė. Medienos ruošos išlaidų, taikant įvairias technologijas, palyginimas

Technikos variantai

Technologinė savikaina bazinėse technologijose (plynas

kirtimas eglyne, vidutinis stiebo tūris – 0,6 m3, normalios

darbo sąlygos, ištraukimo atstumas -– 300 m), Lt/m3

I. Medkirtė Timberjack 1270D ir medvežė Timberjack

1010

21,24

II. Medkirtė Timberjack 1270D ir traktorius Belarus 892 su

savikrove priekaba Patu 308

23,46

III. Medkirtė-medvežė Ponsse Buffalo Dual ir medvežė

Timberjack 1010

30,28

IV. Medkirtė-medvežė Ponsse Buffalo Dual ir traktorius

Belams 892 su savikrove priekaba Patu 308

32,59

V. Motorpjūklis Husqvarna 357 ir medvežė Timberjack

1010

34,13

VI. Motorpjūklis Husqvarna 357 ir traktorius Belarus 892

su savikrove priekaba Patu 308

36,35

VII. Medkirtė-medvežė Ponsse Buffalo Dual 37,36

6.3. Medienos skiedrų ruoša katilinių kurui

Medienos naudojimas katilinių kurui

Energijos gamybos iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtra - vienas pagrindinių

Lietuvos ir Europos Sąjungos energetikos politikos tikslų. Ypač tai aktualu Lietuvoje, kur nėra didelių

iškastinio kuro išteklių, tokių kaip akmens anglis, gamtinės dujos ar nafta, galinčių patenkinti šalies

energetinius poreikius. Todėl šias iškasenas tenka importuoti. Tačiau Lietuva turi neišnaudotų galimybių

vietinių, atsinaujinančių bei atkuriamų šaltinių segmente: biomasė (mediena, šiaudai, energetiniai augalai),

taip pat vėjo bei geoterminė energija, komunalinės atliekos ir pan. Šiuo metu didžiausią energijos

potencialą turi biomasė.

Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje numatoma, kad atsinaujinančių energijos išteklių

dalis bendrame pirminės energijos balanse iki 2025 m. padidės ne mažiau kaip iki 20 %. 2005 m.

atsinaujinančios energijos dalis buvo 8,7 %.

Mediena kurui yra svarbiausias atsinaujinantis energijos šaltinis Lietuvoje. Net 92 % energijos iš

atsinaujinančių šaltinių gaunama kūrenant medieną. Lietuvoje instaliuota 385 MW galios mediena

77

kūrenamų katilinių. Jose sunaudojama apie 0,8 mln. m³ medienos. Planuojama, kad biologiniu kuru

kūrenamų katilinių galia 2010 m. pasieks 730 MW. Joms reikės apie 1,4 mln. m³ medienos.

Malkinė mediena bei medienos pramonės atliekos jau sunaudojamos dabar. Be to, malkinė kirtimų

mediena ir lentpjūvystės atliekos konkurencingai gali būti panaudotos ne tik kurui, bet ir plokščių bei

celiuliozės gamyboje. Medienos kuro potencialą sudaro iki šiol mažai naudojamos miško kirtimų atliekos

(šakos, viršūnės) ir jaunuolynų ugdymo kirtimų mediena. Tokie kuro ištekliai Lietuvos miškuose kasmet

sudaro apie 1,0 mln. m³. Šiuo metu paruošiama tik apie 10 % šios žaliavos. Be to, potencialiu medienos

kurui žaliavos ištekliumi galėtų būti greitai augantys ir savaime atželiantys baltalksnynai bei gluosnių

energetinės plantacijos.


Medienos skiedrų ruošos katilinių kurui iš kirtimų atliekų ekonominės analizės tikslas buvo

nustatyti šių darbų pelningumą. Skiedrų ruošos technologija susideda iš žaliavos ruošos kirtavietėje, jos

išvežimo, smulkinimo ir transportavimo į katilinę (6.9 pav.).

6.9 pav. Skiedrų ruošos katilinių kurui technologija

Kiekvienai iš technologinių operacijų reikalinga nustatyti darbo laiko sąnaudas ir apskaičiuoti

išlaidas.

Tyrimų objektas buvo išskirtas privačiuose K. Šiauliui priklausančiuose miškuose Trakų miškų

urėdijos, Jagelonių girininkijos teritorijoje. Objekto pagrindinės charakteristikos aprašytos 6.8 lentelėje.

6.8 lentelė.Tyrimo objekto pagrindinės charakteristikos pagal miškotvarkos duomenis

Kv. Skl.

Plotas, ha

Rūšinė

sudėtis

Amžius D, cm H, m Skalsu-

mas

Boni-

tetas

Auga-

vietė

Tūris 1 ha,

m3

Tūris

sklype, m3

462 11a 1,3 9Bt

1B

40

40

16

22

16

20

0,7 II Nds 160 210

Plyno kirtimo atliekos

Ruoša kirtavietėje

Išvežimas

Smulkinimas

Transportavimas

78

Objekte pagaminta 204 m³ apvalios medienos ir 55 m³ skiedrų iš kirtimo atliekų (šakos, viršūnės).

Ruoša biržėje atlikta pagal sortimentinę technologiją: iš stiebų medienos gaminta padarinė mediena ir

malkos, kirtimo atliekos sukrautos į valksmus. Šiame objekte tirtas kirtimo atliekų ruošos biržėje darbo

laikas. Atlikta 4 darbo dienų darbo laiko fotografija bei chronometruotas kirtimo atliekų sukrovimo į

valksmą arba krūvas darbo laikas. Pagal kirtimo darbo dienų skaičių, darbo dienos struktūrą ir laiką,

reikalingą kirtimo atliekų sukrovimui, nustatytas darbo laikas, reikalingas 1 m³ šakų sukrovimui.

Medynas iškirstas per 18 žm. darbo dienų, vidutiniškai per dieną dirbta 321 min., iš jų 62 min.

užėmė kirtimo atliekų krovimas į krūvas. Iš viso pagaminta 55 m³ kirtimo atliekų, kurių sukrovimo

operatyvinis darbo laikas – 18,6 val. 1 m³ kirtimo atliekų sukrovimui (su papildomu laiku – 20 %) tenka

0,406 val.

Skiedrų ruošos darbo našumas, išlaidos ir pelningumas

Visų darbo laiko sąnaudų suvestinė pateikta 6.9 lentelėje. Jos sudaro 0,756 val./m³

6.9 lentelė. Darbo laiko sąnaudų suvestinė

Kirtimo atliekų sukrovimas prie valksmų 0,406 val./m³

Kirtimo atliekų išvežimas (100 m) 0,244 val./m³

Kirtimo atliekų smulkinimas 0,046 val./m³

Skiedrų išvežimas 0,060 val./m³

Iš viso 0,756 val./m³

Pagal nustatytas darbo laiko sąnaudas ir taikant 6.2 formulę apskaičiuotos skiedrų ruošos iš kirtimo

atliekų išlaidos sudaro 70,6 Lt/m³ (6.10 lentelė).

6.10 lentelė. Medienos skiedrų ruošos iš kirtimo atliekų technologinė savikaina

Pradiniai duomenys Technikos išlaidos:

traktorius su savikrove priekaba 53 Lt/val.

smulkintuvas Giant-6 274,6 Lt/val.

skiedrovežis 70,5 Lt/val.

Išlaidos darbui

Technikos operatoriai 17,47 Lt/val.

St=(0,406+0,244+0,046+0,060)×17,47×1,12×1,31+(0,406+0,244)×53+0,046×274,6+0,06×70,5=

70,6 Lt/m³.

2009 m. pradžioje skiedrų kurui, pagamintam iš kirtimo atliekų, kaina katilinėse buvo 80 Lt/m³,

todėl skiedrų ruoša iš kirtimo atliekų gali būti pelninga, tik palankiomis sąlygomis: esant nedideliems

išvežimo iš biržės į kelkraštį ir transportavimo į katilines atstumams.


1. Kokia dalis medienos ruošos vykdoma medkirtėmis?

79

2. Kokie veiksniai lemia medkirčių darbo našumą?

3. Kokie elementai sudaro medkirtės darbo ciklą?

4. Kokie veiksniai lemia medkirtės darbo išlaidas?

5. Kaip apskaičiuojama medienos ruošos medkirtėmis technologinė savikaina?

6. Kokia yra medkirtės tipo įtaka medienos ruošos technologinei savikainai?

7. Kokia yra medienos rūšies įtaka medienos ruošos technologinei savikainai?

8. Kokia yra darbo našumo įtaka medienos ruošos medkirtėmis išlaidoms?

9. Kokia yra medienos ruošos medkirtėmis išlaidų struktūra?

10. Kokie yra labiausiai paplitę medienos ruošos technologijų variantai?

11. Kokia yra medienos ruošos technologijų išlaidų nustatymo schema?

12. Kokios yra efektyviausios medienos ruošos technologijos?

13. Kokia yra miško kirtimų atliekų reikšmė energetikoje?

14. Kaip nustatoma skiedrų ruošos iš kirtimų atliekų technologinė savikaina?

15. Kokios yra medienos skiedros ruošos katilinių kurui pelningumo tendencijos?

Literatūra

1. Brandenburg R. 2000. Productivity analysis of harvester systems – a case study in Swedish

thinning operations. Diploma thesis. Umea: Swedish University of Agricultural sciences. 50 p.

2. Mizaraitė D., Mizaras S., Sadauskienė L. 2007. Wood fuel supply, costs and home

consumption in Lithuania. Biomass and Bioenerg. No. 31 (10). P. 739-746.

3. Mizaras S. 2002. Ekonominiai metodai miškų ūkyje. Kaunas. 114 p.

4. Mizaras S., Sadauskienė L., Mizaraite D. 2009. Medienos ruošos technologijų lyginamoji

ekonominė analizė. Žemės ūkio mokslai. T. 16. Nr. 1-2. P. 61-68.

5. Mizaras S., Sadauskienė L., Mizaraite D., Činga G., Vitunskas D., Marozas V. 2010.

Mašininio miško kirtimo kompleksinis vertrinimas. Vagos. Nr. 2. P. 17-24.

6. Nurminen T., Korpunen H., Uusitalo J. 2006.Time consumption analysis of mechanized cut to

length harvesting system. Silva Fennica. V. 2. P. 335-363.

7. Sadauskienė L., Mizaras S., Mizaraite D. 2008. Medkirčių darbo našumo Lietuvos sąlygomis

lyginamoji analizė. Miškininkystė. Nr. 2. P. 16-23.

8. Sadauskienė L., Mizaras S., Mizaraitė D., Aleinikovas M. 2009. Medienos kuras: ištekliai,

ruošos išlaidos ir naudojimo katilinėse efektyvumas. Miškininkystė. Nr. 2 (66). P. 42-51.

9. Vares V. ir kt. 2007. Biokuro naudotojo žinynas. Vilnius. 167 p.

10. Vitunskas D. 2008. Medienos ruošos technologijos. Akademija. 32 p.

80

7. Terminai ir sąvokos

Analizė. Metodas, naudojamas siekiant pažinti visumos sandarą, jos dalis ir jų funkcijas [4].

Atsipirkimo laikotarpis. Tradicinis buhalterinis investicinių projektų įvertinimo metodas. Tai yra

laikas, reikalingas tam, kad investicija duotų pakankamą grynųjų pinigų pokytį ir būtų padengtos pradinės

kapitalo išlaidos [2].

Darbdavio išlaidos darbo jėgai išlaikyti. Sudaro: darbo užmokestis, privalomieji ir savanoriški

mokesčiai (socialinio, sveikatos, gyvybės draudimo, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir kt.),

kvalifikacijos kėlimo, mokymo, darbo sąlygų gerinimo, socialinės paramos ir kitokios išlaidos [6].

Darbo laikas. Laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti

laikotarpiai. Į darbo laiką įeina faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose, tarnybinės

komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas, laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams,

saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti, pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į

darbo laiką, privalomų medicininių apžiūrų laikas, stažuotė, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar

mokymo centruose, nušalinimo nuo darbo laikas [6].

Darbo normavimas. Gyvojo darbo sąnaudų nustatymas konkrečios produkcijos gamybai ar darbui

atlikti, atsižvelgiant į konkrečias gamtines ir technines sąlygas, gamybos technologiją ir organizavimą.

Darbas normuojamas šiais metodais: patirtiniu statistiniu, analitiniu apskaičiuojamuoju ir analitiniu

tiriamuoju. Žemės ūkyje dažniau taikomas patirtinis statistinis ir analitinis apskaičiuojamasis [6].

Darbo užmokesčio fondas. Tai darbo užmokesčio mokėjimui skirtas fondas [2].

Darbo užmokesčio tarifai. Nurodo tam tikrą minimalų atlyginimo už darbą lygį, kurio

darbuotojas gali tikėtis už kiekvieną standartinės darbo savaitės valandą [2].

Darbo užmokestis. Atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo

užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai

darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo

kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo

rinkoje. Lietuvoje darbo užmokestis gali būti mokamas tik pinigais [6].

Dienos uždarbis. Atlyginimas už normalios trukmės vienos dienos darbą [6].

Diskontavimas. Dabartinės vertės nustatymas būsimosioms pajamoms; būsimųjų pajamų

dabartinė vertė yra mažesnė, nes jas gavus ateityje netenkama galimybė gauti už jas palūkanų iki to laiko,

kai jos iš tikrųjų bus gautos [4].

Diskonto norma. Vidutinė svertinė kapitalo, naudojamo investicijoms finansuoti, kaina. Jos dydis

priklauso nuo finansuotojų minimaliai laukiamo pelningumo iš planuojamos veiklos ar investicijų projekto

81

ir kapitalo struktūros. Naudojama apskaičiuojant grynąją dabartinę vertę. Centrinio banko nustatyta

palūkanų norma, kurią turi mokėti komercinis bankas skolindamasis pinigus centriniame banke.

Finansinės institucijos ar kito pirkėjo nustatyta palūkanų norma, kurią turi sumokėti skolos dokumentų

pardavėjas, parduodantis juos prieš skolos apmokėjimo terminą [6].

Efektyvumas. Gamybos išteklių panaudojimo lygis, užtikrinantis maksimalią produkcijos išeigą

[6].

Ekonomika. Ūkio vienetų, tarpusavyje susijusių gamybiniais, vartojimo, mainų, finansiniais ir

kitais ryšiais, sistema [6].

Ekonominis efektas. Įmonių veiklos ekonominis rezultatas, išreiškiamas pelno rodikliu.

Gamyba. Gamybos išteklių (darbo, gamybos priemonių ir objektų) sujungimas prekėms gaminti ir

paslaugoms atlikti. Santykį tarp sąnaudų ir produkcijos materialiu atžvilgiu parodo gamybos funkcija, o

sąnaudų atžvilgiu – išlaidų funkcija [4].

Gamybos šaka. Tam tikra gamybos dalis, nuo kitų dalių besiskirianti gamybos priemonėmis,

gaminama produkcija, darbo įrankiais ir technologija, profesiniu darbuotojų patyrimu. Žemės ūkio

gamyba skirstoma į dvi stambias šakas: augalininkystę ir gyvulininkystę. Kiekviena iš jų skirstoma dar į

smulkesnes šakas, pvz., augalininkystė – tai javų, bulvių, cukrinių runkelių auginimas, daržininkystė,

sodininkystė. Gyvulininkystė skirstoma į galvijininkystę, kiaulininkystę, paukštininkystę, avininkystę ir

kt. Pagal ūkinę reikšmę gamybos šakos skirstomos į pagrindines, papildomas, pagalbines [6].

Gamybos veiksniai. Visuomenės ištekliai, naudojami gamybos procese. Paprastai jie skirstomi į

tris pagrindines grupes – žemė, darbas, kapitalas, tačiau gali būti įtrauktas ir verslumas [2].

Grynasis pelnas. Įmonės, turinčios juridinio asmens teises, uždirbtų bendrųjų pajamų dalis, kuri

lieka atėmus įprastinės veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius [4].

Grynoji dabartinė vertė. Grynųjų pinigų srautų, planuojamų gauti per veiklos ar investicijų

įgyvendinimo laikotarpį, vertė, apskaičiuota atsižvelgiant į metų skaičių ir diskonto normą. Teigiama

reikšmė rodo, kad veikla ar investicinis projektas tenkina finansuotųjų lūkesčius, neigiama – atvirkščiai

[6]. Suma, gaunama iš laukiamų investicijos grąžų atėmus laukiamų išlaidų diskontuotą vertę [2].

Grynųjų pinigų srautas. Įmonės nepaskirstytojo pelno ir amortizacinių atskaitymų suma –įmonei

prieinamas jos sukaupiamu ilgalaikių lėšų šaltinis [2].

Ilgalaikis turtas. Turtas, kuris ūkio subjekto veikloje naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir

kurio įsigijimo vertė ne mažesnė už įmonės nusistatytąją. Skirstomas į ilgalaikį materialųjį, nematerialųjį

ir finansinį turtą [1]. Turtas, kuris nėra perkamas ar parduodamas kaip kasdieninės veiklos dalis, pvz.,

pastatai, mašinos, žemė ar vertybiniai popieriai [2].

82

Įmonė. Gaminantis prekes ir (arba) teikiantis paslaugas organizacinis juridinis vienetas,

užsiimantis viena ar daugiau ekonominės veiklos rūšių vienoje ar keliose vietose ir turintis sprendimų

priėmimo teisę. Terminas aprobuotas. Šaltinis: 1993 m. kovo 15 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr.

696/93 dėl statistinių vienetų gamybos sistemai stebėti ir analizuoti Bendrijoje [6].

Indeksavimas. Įstatymais arba susitarimais nustatytas įvairių pajamų (darbo atlyginimų, kitų

išmokų) padidinimas kompensuojant kainų lygio kilimą; turto vertės padidinimas, taip pat mokesčių ir

rinkliavų, kurių tarifai nustatyti absoliučiu dydžiu (litais), administracinių baudų padidinimas,

atsižvelgiant į kainų lygio kitimą; indeksavimu siekiama išsaugoti pirkėjų perkamąją galią [4].

Infliacija. Nuolatinis bendrojo kainų lygio augimas. Bendrojo kainų lygio per laiko vienetą

didėjimo greitis [2].

Inovacija. Naujų ar patobulintų produktų ir (ar) procesų, technologijų, idėjų, metodų kūrimas ir

teikimas rinkai [4].

Investicijos. Išlaidų srautas, skirtas prekių, kurios nėra tiesiogiai suvartojamos, gamybos

projektams [2].

Išdirbio norma. Produkcijos kiekis, kurį reikia pagaminti per tam tikrą laiką [4].

Išlaidos: Turto ar paslaugų sunaudojimas ir turto vertės sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį [1].

Kaina. Prekės kaina rodo, kas turi būti atiduota, siekiant gauti šią prekę ar paslaugą. Ji paprastai

išreiškiama pinigais [2].

Kapitalas. Indėlis į gamybą, investuojant į materialųjį kapitalą (pvz., įmones, įstaigas, įrangą,

įrankius) ir intelektualų kapitalą (pvz., bendrąjį išsilavinimą, profesinį pasirengimą). Kapitalas yra vienas

iš trijų pagrindinių gamybos veiksnių, kiti du – darbo jėga ir gamtos ištekliai. Materialusis ir intelektinis

kapitalas yra labai svarbūs ekonomikai plėtoti [4].

Darbo užmokestis. Piniginis atlygis, mokamas už darbą, atliekamą pagal darbo sutartį [6].

Laiko norma. Nustatytos darbo laiko sąnaudos atskirai technologinei operacijai atlikti, gaminio

daliai ar visam gaminiui pagaminti esant tam tikrai technikai, technologijai ir organizacijai [6].

Likutinė vertė. Suma, už kurią turtas gali būti parduotas, pasibaigus jo naudojimo laikotarpiui [4].

Miškininkystė. Mokslas apie miškų prigimtį, jų auginimo ir gerinimo metodus, produktyvumo

didinimą [3].

Miškininkavimas arba miško ūkinė veikla – tai miško tvarkymo, auginimo, apsaugos ir išteklių

naudojimo veikla, kuria siekiama tiesioginės ir netesioginės ekonominės naudos, auginant mišką ir

naudojant miško išteklius [7].

83

Miškų ūkio įmonė. Organizuoja miško naudojimą, rūpinasi miškų produktyvumo kėlimu,

atkūrimu, auginimu, apsauga, medienos ruošimu, gaminių iš medienos gamyba, šalutinių miško produktų

paruošomis, apdoroja medieną ir jos atliekas [6].

Miškų ūkis. Ūkio šaka, apimanti miškų saugojimą, naudojimą, atkūrimą bei jų našumo didinimą

[4].

Mokesčiai. Mokėjimai į valstybės biudžetą, kuriuos moka fiziniai ir juriniai asmenys. Mokesčiai

skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius [6].

Našumas. Produkcijos kiekis, pagaminamas per tam tikrą laiką [4].

Nusidėvėjimas (amortizacija). Fizinio turto nusidėvėjimas. Kaip ekonominė kategorija ji yra

pagrindinio kapitalo vertės dalis, kurios netenkama per tam tikrą laiką. Amortizacija finansine prasme

reiškia kapitalo vartojimo atskaitymus, rodančius per metus suvartoto kapitalo (darbo priemonių) vertę.

Tai fizinio turto realios vertės kasmetinis sumažėjimas, sisteminis šio turto vertės dalies nurašymas ir

įskaičiavimas į produkcijos savikainą [6].

Palūkanos. Mokestis, mokamas skolintojui už naudojimąsi jo pinigais tam tikrą laikotarpį [6].

Palūkanų norma. Skolinamojo kapitalo kaina, išreikšta procentais [6].

Pelnas. Bendrųjų pajamų ir bendrųjų išlaidų skirtumas; pajamos, kurios lieka atėmus verslo

išlaidas [4].

Pinigų srautas. Visi įmonės pinigai, gauti ir išleisti per ataskaitinį laikotarpį [6].

Savikaina. Prekės kaina, į kurią įeina tik gamybos ir pardavimo sąnaudos be pelno normos [2].

Sąnaudos. Ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, pardavimo, perdavimo,

netekimo arba nuvertėjimo ir įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, dėl ko sumažėja

grynasis turtas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą. Gamybos procese naudojami ekonominiai ištekliai (darbo

jėga, medžiagos ir žaliavos, įrenginiai, kapitalas ir kt.) [4].

Tarifas. Mokėjimų už kokias nors prekes (paslaugas) įkainis [6].

Tiesioginės sąnaudos. Produkto pagrindinių gamybos medžiagų ir tiesioginės darbo jėgos sąnaudų

suma [5].

Žemės renta. Žemės savininko pajamos iš žemės nuomos [6].

84

Terminų ir sąvokų šaltiniai

1. 11-asis verslo apskaitos standartas „Sąnaudos”. [Žiūrėta 2011-01-20]. Prieiga per internetą:

http://buhalteris.lt/index.php?cid=2670&new_id=24714/

2. D. W. Pearce. 2006. Aiškinamasis ekonomikos anglų-lietuvių kalbų žodynas. Vilnius. 755 p.

3. Aiškinamasis medienos terminų žodynas. 1998. Kaunas: Technologija. 211 p.

4. Lietuvos respublikos terminų bankas. VLKK, LSR ITD. 2005. [Žiūrėta 2011-01-20]. Prieiga per

internetą: http://terminai.vlkk.lk:10001/pls/tb/tb.result/

5. Pass C., Lowes B., Davies L. 1997. Ekonomikos terminų žodynas. 583 p.

6. Žemės ūkio ekonomikos terminų aiškinamasis žodynas (projektas). Lietuvos agrarinės

ekonomikos institutas. [Žiūrėta 2011-01-20]. Prieiga per internetą: http://zodynas.laei.lt/

7. Mažeika J. A. 1997. Lietuvos miško politikos pagrindai. 24 p.

http://zodynas.laei.lt/

85

PRIEDAI

1 priedas. Diskontavimo koeficientai (1/(1+p)n

Palūkanų norma,

proc. (p)

Metai (n)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

1 0,9901 0,9804 0,9709 0,9615 0,9524 0,9434 0,9346 0,9259 0,9174 0,9091

2 0,9803 0,9612 0,9426 0,9246 0,9070 0,8900 0,8734 0,8573 0,8417 0,8264

3 0,9706 0,9423 0,9151 0,8890 0,8638 0,8396 0,8163 0,7938 0,7722 0,7513

4 0,9610 0,9238 0,8885 0,8548 0,8227 0,7921 0,7629 0,7350 0,7084 0,6830

5 0,9515 0,9057 0,8626 0,8219 0,7835 0,7473 0,7130 0,6806 0,6499 0,6209

6 0,9420 0,8880 0,8375 0,7903 0,7462 0,7050 0,6663 0,6302 0,5963 0,5645

7 0,9327 0,8706 0,8131 0,7599 0,7107 0,6651 0,6227 0,5835 0,5470 0,5132

8 0,9235 0,8535 0,7894 0,7307 0,6768 0,6274 0,5820 0,5403 0,5019 0,4665

9 0,9143 0,8368 0,7664 0,7026 0,6446 0,5919 0,5439 0,5002 0,4604 0,4241

10 0,9053 0,8203 0,7441 0,6756 0,6139 0,5584 0,5083 0,4632 0,4224 0,3855

20 0,8195 0,6730 0,5537 0,4564 0,3769 0,3118 0,2584 0,2145 0,1784 0,1486

30 0,7419 0,5521 0,4120 0,3083 0,2314 0,1741 0,1314 0,0994 0,0754 0,0573

40 0,6717 0,4529 0,3066 0,2083 0,1420 0,0972 0,0668 0,0460 0,0318 0,0221

50 0,6080 0,3715 0,2281 0,1407 0,0872 0,0543 0,0339 0,0213 0,0134 0,0085

60 0,5504 0,3048 0,1697 0,0951 0,0535 0,0303 0,0173 0,0099 0,0057 0,0033

70 0,4983 0,2500 0,1263 0,0642 0,0329 0,0169 0,0088 0,0046 0,0024 0,0013

80 0,4511 0,2051 0,0940 0,0434 0,0202 0,0095 0,0045 0,0021 0,0010 0,0005

90 0,4084 0,1683 0,0699 0,0293 0,0124 0,0053 0,0023 0,0010 0,0004 0,0002

100 0,3697 0,1380 0,0520 0,0198 0,0076 0,0029 0,0012 0,0005 0,0002 0,0001

86

2 priedas. Prolongavimo koeficientai (1+p)n

Palūkanų norma,

proc. (p)

Metai (n) 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

1 1,0100 1,0200 1,0300 1,0400 1,0500 1,0600 1,0700 1,0800 1,0900 1,1000

2 1,0201 1,0404 1,0609 1,0816 1,1025 1,1236 1,1449 1,1664 1,1881 1,2100

3 1,0303 1,0612 1,0927 1,1249 1,1576 1,1910 1,2250 1,2597 1,2950 1,3310

4 1,0406 1,0824 1,1255 1,1699 1,2155 1,2625 1,3108 1,3605 1,4116 1,4641

5 1,0510 1,1041 1,1593 1,2167 1,2763 1,3382 1,4026 1,4693 1,5386 1,6105

6 1,0615 1,1262 1,1941 1,2653 1,3401 1,4185 1,5007 1,5869 1,6771 1,7716

7 1,0721 1,1487 1,2299 1,3159 1,4071 1,5036 1,6058 1,7138 1,8280 1,9487

8 1,0829 1,1717 1,2668 1,3686 1,4775 1,5938 1,7182 1,8509 1,9926 2,1436

9 1,0937 1,1951 1,3048 1,4233 1,5513 1,6895 1,8385 1,9990 2,1719 2,3579

10 1,1046 1,2190 1,3439 1,4802 1,6289 1,7908 1,9672 2,1589 2,3674 2,5937

20 1,2202 1,4859 1,8061 2,1911 2,6533 3,2071 3,8697 4,6610 5,6044 6,7275

30 1,3478 1,8114 2,4273 3,2434 4,3219 5,7435 7,6123 10,0627 13,2677 17,4494

40 1,4889 2,2080 3,2620 4,8010 7,0400 10,2857 14,9745 21,7245 31,4094 45,2593

50 1,6446 2,6916 4,3839 7,1067 11,4674 18,4202 29,4570 46,9016 74,3575 117,3909

60 1,8167 3,2810 5,8916 10,5196 18,6792 32,9877 57,9464 101,2571 176,0313 304,4816

70 2,0068 3,9996 7,9178 15,5716 30,4264 59,0759 113,9894 218,6064 416,7301 789,7470

80 2,2167 4,8754 10,6409 23,0498 49,5614 105,7960 224,2344 471,9548 986,5517 2048,4002

90 2,4486 5,9431 14,3005 34,1193 80,7304 189,4645 441,1030 1018,9151 2335,5266 5313,0226

100 2,7048 7,2446 19,2186 50,5049 131,5013 339,3021 867,7163 2199,7613 5529,0408 13780,6123

aleksandro stulginskio universitetas...siejasi su įmonių bendra ekonomine analize: ilgalaikio bei...

Documents