„meškos paslauga“ lietuvos ekonomikai: perspektyvos ir ......2014/05/29 · kalba ecb, laikys...
TRANSCRIPT
-
Baltijos šalių perspektyvos
Indrė Genytė-Pikčienė
Ekonominių tyrimų departamentas | Rinkų tarnyba
2014 m. gegužės 29 d.
DNB Bankas
„Meškos paslauga“ Lietuvos ekonomikai:
perspektyvos ir iššūkiai
-
Lietuva su kaimynėmis ėmė vėl matuotis „Baltijos tigrų“ kailiukus
2 Šaltinis: Eurostat 29.05.2014
5.2
0.6
3.7
0.3
2.0
0.9
-1.7
0.6
1.8
3.9
-0.4
0.7 0.9
-0.1
0.0
-0.4
0.2
-1.2 -1.0
-1.9
-2.5
-1.6
-3.2
-1.0
-2.4
-7.0
4.1
3.5 3.3
1.7 1.6 1.5 1.1 0.9 0.9 0.8
0.4 0.4 0.4 0.2 0.2 0.1
-0.3 -0.8 -0.9 -1.0 -1.1 -1.2 -1.4 -1.4
-1.9
-3.9
Latv
ija
Ru
mu
nija
Lie
tuva
JK
Len
kija
Šve
dija
Ve
ng
rija
Bu
lgarija
Slo
va
kija
Estija
Danija
Vo
kie
tija
Au
str
ija
Be
lgija
Pra
ncū
zija
ES
-28
Airija
Nyd
erla
nd
ai
Če
kija
Kro
atija
Slo
vė
nija
Isp
an
ija
Po
rtu
ga
lija
Su
om
ija
Ita
lija
Gra
ikija
Realus BVP, metinis pokytis, proc.
2012 2013
-
3.7
0.4
17.5
11.2
7.6 7.8
9.4
1.3
3.4 3.3
6.9
3.6 4.0
0.4
20.8
6.0
9.0
7.6
13.0
1.3
3.1 2.2
5.7
3.4
Žem
ės ū
kis
Kasyb
a
Apd
irb
am
oji
gam
yba
Sta
tyb
a
Did
me
nin
ėp
rekyba
Ma
žm
enin
ėp
rekyba
Tra
nspo
rtas
irsa
ug
ojim
as
Vie
šbu
čia
i ir
resto
ran
ai
Info
rma
cija
ir r
yšia
i
Fin
ansa
i ir
dra
ud
ima
s
NT
ope
racijo
s
Pro
fesin
ė,
mo
kslin
ė ir
tech
nin
ėve
ikla
Pridėtinės vertės struktūra, proc.
2008 2009 2010 2011 2012
Į išorę orientuotų sektorių vaidmuo ženkliai išaugo
Šaltinis: Eurostat 3 29.05.2014
-
Eksporto arkliukas ištempė Lietuvos ūkį iš duobės
Šaltinis: Eurostat 4 29.05.2014
50
70
90
110
130
150
170
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Prekių ir paslaugų eksportas sezoniškai ir darbo dienų pagr. išlygintas indeksas palyginamosiomis kainomis (2008 = 100), proc.
Visas eksportas Prekių Paslaugų
-
Lietuva ėmė gyventi „pagal savo kišenę“
5 Šaltinis: Lietuvos bankas, Lietuvos statistikos departamentas 29.05.2014
-10.6
-14.4
-12.9
3.7
0.1
-3.7
-0.2
1.5
-13.8
-14.9
-13.0
-3.3
-4.8
-5.8
-2.8
-3.5
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Einamosios sąskaitos ir užsienio prekybos balansas, dalis BVP, proc.
ESD UPB
-
Sparčiausiai nuo 2008 m. išaugo re-eksportas
6 Šaltinis: Eurostat 6 29.05.2014
14.3 16.8 19.2
23.8 25.2 19.7
24.4 29.4
32.9 33.9 6.5
8.9 9.2
5.8
13.7
8.7
12.6
17.6
19.5 19.5
5.0
7.1
10.5 13.6
16.6
12.3
17.0
22.5
27.2 31.4
6.8
8.7
10.1
10.2
11.2
9.2
10.8
13.0
15.9
18.6
25.8
32.8
38.9
43.2
55.5
40.7
54.0
69.6
79.6
84.8
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Lietuvos eksporto struktūra, mlrd. litų
Paslaugų eksportas
Reeksportas
Mineralinis kuras
Lietuviškos kilmės eksportas, išskyrus mineralinį kurą
Prekių eksportas
-
Kertinės lietuviškų prekių ir paslaugų eksporto rinkos
746 mln. Lt
859 mln. Lt
1 559 mln. Lt
1 848 mln. Lt
3 992 mln. Lt
4.8 %
5.5 %
9.9 %
11.8 %
25.4 %
Lenkija
Latvija
Vokietija
Baltarusija
Rusija
Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas, Lietuvos Bankas, Versli Lietuva, DNB 7 29.05.2014
Lietuviškos
kilmės prekės (be naftos produktų)
Prekių re-
eksportas
Paslaugos
2 190 mln. Lt
2 261 mln. Lt
2 412 mln. Lt
2 459 mln. Lt
4 749 mln. Lt
6.5%
6.7%
7.1%
7.3%
14.0%
Latvija
Lenkija
Rusija
Švedija
Vokietija
1 637 mln. Lt
2 863 mln. Lt
3 543 mln. Lt
3 654 mln. Lt
14 362 mln. Lt
4.9%
8.5%
10.5%
10.9%
42.7%
Estija
Lenkija
Latvija
Baltarusija
Rusija
-
8 Pav. šaltinis:http://www.dimensionsinfo.com/wp-content/uploads/2010/03/Freight-Container-sizes.jpg 29.05.2014
LIETUVOS EKSPORTO RINKŲ SVEIKATA
-
Situacija Europos Sąjungoje išlieka itin sudėtinga
Europos Sąjunga
• Ūkio variklis kuriasi lėtai, ES šiemet
augs 1,6%, Eurozona – 1,3%*
• Nedarbo lygis ES – 10,5%
(Graikijoje 28%, Ispanijoje 26%)
• Jaunimo nedarbas - 23%
• Vidaus paklausa silpna, vartotojų ir
pagrindinių sektorių lūkesčiai taisosi
lėtai
• Periferijos problemos dar vis
neišspręstos, tačiau blogiausia jau
praeityje
• Tebežioji fiskalinės skylės: ūkio
stagnacija nepadeda sumažinti
valdžios sektoriaus skolos.
Šaltinis: Eurostat 9
*atitinkamai EK ir DNB(NO) prognozės
29.05.2014 5.0
5.2
6.0
6.7
6.8
6.8
7.0
7.1
7.3
8.0
8.3
8.4
8.8
9.2
9.7
10.0
10.2
11.0
11.6
11.9
12.2
12.6
13.1
14.1
15.4
16.8
17.5
26.1
27.6
Austrija
Vokietija
Liuksemburgas
Malta
Čekija
Danija
Nyderlandai
JK
Rumunija
Švedija
Suomija
Belgija
Estija
Vengrija
Slovėnija
Lenkija
Prancūzija
Lietuva
Latvija
Eurozona
Airija
Italija
Bulgarija
Slovakija
Portugalija
Kipras
Kroatija
Ispanija
Graikija
Nedarbo lygis 2013 m. pabaigoje (sezoniškai išlygintas), proc.
-
Itin ryški „sveikų“ ir periferinių ekonomikų atskirtis
10
Periferinės šalys: Airija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Portugalija. Graikija nuo 2011 m.
statistinės informacijos neteikia. Šaltinis: Eurostat, DNB skaičiavimai
Pav. šaltinis: http://anwo.com/store/media/pig_toy_sow_w_piglets.jpg
97
99
101
103
105
107
109
111
20
06 I
20
06 I
I
20
06 I
II
20
06 I
V
20
07 I
20
07 I
I
20
07 I
II
20
07 I
V
20
08 I
20
08 I
I
20
08 I
II
20
08 I
V
20
09 I
20
09 I
I
20
09 I
II
20
09 I
V
20
10 I
20
10 I
I
20
10 I
II
20
10 I
V
20
11 I
20
11 I
I
20
11 I
II
20
11 I
V
20
12 I
20
12 I
I
20
12 I
II
20
12 I
V
20
13 I
20
13 I
I
20
13 I
II
20
13 I
V
Pridėtinės vertės indeksas palyginamosiomis kainomis (2008 = 100; sezoniškai ir darbo dienų
atžvilgiu koreguotas)
Periferinės šalys Sveikoji Eurozona
-
0.7
-1
0
1
2
3
4
5
2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
Metinė infliacija Eurozonoje, proc.
ECB „balandžiai“ plasnoja vis smarkiau
palūkanų normoms greit atsitiesti nelemta
11 Šaltinis: Bloomberg, Eurostat
• Monetarinio skatinimo palūkanų normomis rezervai jau
išsemti. Tolesnis palūkanų
normų karpymas tik būdas
„užkalbėti rinkas“, realios
ekonomikos nepasiekia.
• Nutolusi nuo ECB tikslinio lygio – tik vos žemiau nei 2 proc. –
infliacija verčia ECB vis
dažniau kalbėti apie „sunkiąją
artileriją“ – kiekybinį skatinimą.
• Visos priemonės, apie kurias kalba ECB, laikys prirakinusios
Europos palūkanų normas
rekordinėse žemumose.
ECB tikslas – šiek
tiek mažiau nei 2
proc.
-
Numatoma spartesnė pasaulio plėtra šiemet turėtų timptelėti ES ūkį
29.05.2014 12 Šaltinis: TVF, DNB(NO)
3.0
1.9
-0.5
1.5 1.8
4.9
7.7
4.4
2.3
1.3
3.5
2.7
1.3 1.2
2.8
5.1
7.3
5.0
2.5
0.0
3.7
3.0
1.5
0.8
2.5
5.4
7.0
6.0
3.0
1.5
Pa
saulis
JA
V
Eu
rozon
a
Jap
onija JK
Be
siv
ysta
nčio
s r
inkos
Kin
ija
Ind
ija
Bra
zili
ja
Ru
sija
Realaus BVP metinis pokytis, proc.
2013 2014P 2015P
-
... Tuo tarpu kertinės Lietuvos rinkos – vienos atspariausių ES
29.05.2014 13 Šaltinis: Europos Komisijos ir DNB prognozės
0.7
5.2
0.9
2.0
3.9
0.3 0.4
4.1
1.5 1.6
0.8
1.7 1.8
3.5
2.8
3.2
1.2
2.7
2.0
4.0
3.0
3.4
2.6 2.5
Vokietija Latvija Švedija Lenkija Estija JK
Realaus BVP metinis pokytis, proc.
2012 2013 2014P 2015P
-
Rusijos ekonomika prarado pagreitį dar iki konflikto su Ukraina
14
0.8
-12
-10
-8
-6
-4
-2
0
2
4
6
8
20
08 I
II
20
08 I
V
20
09 I
20
09 I
I
20
09 I
II
20
09 I
V
20
10 I
20
10 I
I
20
10 I
II
20
10 I
V
20
11 I
20
11 I
I
20
11 I
II
20
11 I
V
20
12 I
20
12 I
I
20
12 I
II
20
12 I
V
20
13 I
20
13 I
I
20
13 I
II
20
13 I
V
20
14 I
Realus Rusijos BVP, metinis pokytis, proc.
Šaltinis: Rusijos statistikos tarnyba, Trading Economics
-
Rusijos ūkis springsta, nors pajėgumai išnaudoti maksimaliai
15
Šaltinis: Capital Economics
Unemployment rate and capacity utilisation rate, % • Rusijos ūkis – ties gamybos galimybių riba. Nors kapitalo ir
darbo veiksniai pasiekė
maksimumą, ekonomika neauga.
• Gamybos sektorius yra silpnas ir nekonkurencingas, o vidaus
vartojimas išlieka vienu stipriausių
ūkio variklių ir palaiko spaudimą
kainoms.
• Būtina atnaujinti technologinį gamybos lygį. Lėtas progresas
įgyvendinant struktūrines
reformas.
• Darbo jėgos potencialas išnaudotas, trūksta kvalifikuotų
darbuotojų.
• Centrinis bankas įkalintas tarp aukštos infliacijos ir ūkio lėtėjimo
girnapusių.
Nedarbo lygis ir kapitalo panaudojimo lygis, proc.
Nedarbas krenta, kapitalo
panaudojimas kyla
Kapitalo panaudojimo lygis (skalė kairėje)
Nedarbo lygis (apversta skalė dešinėje)
Rusijos materialinės investicijos, metinis
pokytis, proc.
-
Rusijos-Ukrainos konfliktas išginė kapitalo cunamį iš Rusijos
16
-12% -16% -48 mlrd. $
1000
1200
1400
1600
1800
2000
22002
01
1-0
1
201
1-0
4
201
1-0
7
201
1-1
0
201
2-0
1
201
2-0
4
201
2-0
7
201
2-1
0
201
3-0
1
201
3-0
4
201
3-0
7
201
3-1
0
201
4-0
1
201
4-0
4
RTSI$ Index
Šaltinis: Bloomberg, Rusijos centrinis bankas
-48.6
-60
-50
-40
-30
-20
-10
0
10
1Q
201
2
2Q
201
2
3Q
201
2
4Q
201
2
1Q
201
3
2Q
201
3
3Q
201
3
4Q
201
3
1Q
201
4
Rusijos finansinės sąskaitos srautai, mlrd.$
37
39
41
43
45
47
49
51
201
0-0
1
201
0-0
5
201
0-0
9
201
1-0
1
201
1-0
5
201
1-0
9
201
2-0
1
201
2-0
5
201
2-0
9
201
3-0
1
201
3-0
5
201
3-0
9
201
4-0
1
201
4-0
5
EURRUB
-
Galimi Rusijos Ukrainos konflikto padariniai Lietuvai
17
ENERGIJOS
IMPORTAS
RINKA
EKSPORTUI
-
Maistas ir energija – kertinės prekybos su Rusija grupės
18 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 29.05.2014
Nafta ir jos produktai,
75
Gamtinės dujos, 14
Chemikalai, 3
Elektra, 2
Kitos, 6
Lietuvos importo iš Rusijos 2013 m. struktūra, proc.
Maisto sektoriaus produktai,
46
Mašinos ir įrengimai, 12
Transporto priemonės,
9
Mediena, popierius ir spauda, 8
Plastikai ir guma, 6
Statybinės medžiagos ir
metalai, 6
Baldai, 5
Chemijos produktai, 4
Kita, 5
Lietuviškos kilmės eksporto į Rusiją struktūra 2013 m., proc.
-
0.8 1.0 1.3 1.6
1.9 1.4 1.8
2.2 2.4 2.4 1.5
2.2
3.6
4.8
7.0
3.9
6.6
9.2
12.5
14.3
65.7
68.5
72.8
74.9
78.4
73.8
78.4
81.0
83.7
85.6
62
68
74
80
86
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Lietuvos eksportas (be naftos produktų) į Rusiją
Re-eksportas, mlrd. LTL
Lietuviškos kilmės eksportas, mlrd. LTL
Re-eksporto dalis, %
Re-eksportas į Rusiją daugiau nei padvigubėjo nuo 2008 m.
19 29.05.2014
24.8
15.5
38.6 39.7
18.0
7.3 4.1
30.5
13.3 12.1
-1.1
-5.7
-12.4
10.7 13.1
-3.0 -0.1
9.7
-71.0
-2.0
Viso Maistosektorius
Mašinos irįrengimai
Transportopriemonės
Mediena,popierius ir
spauda
Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusiją metinis pokytis, proc.
2011 2012 2013 2014 I ketv.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
-
Scenarijai
Taigi, kas toliau?
-
21
Neapibrėžtumo rūke: I scenarijus – “Įprasti santykiai”
• Rusija aneksuoja Krymą, bet
įtampa Ukrainoje
interpretuojama kaip šios šalies
vidinės problemos.
• Rusijos ekonominiai santykiai
su ES nenukenčia, sankcijų
pobūdis kosmetinis.
• Grįžimas į normalią padėtį.
Galimi eksporto į Rusiją
trikdžiai, tačiau tokių būta ir
anksčiau.
• Lietuvos ekonomika tęsia apie 3
proc. BVP augimą.
• Eksporto į Rusiją indėlis į
ekonomikos augimą palaipsniui
mažėja, bet yra pakeičiamas
stipresnės vidaus paklausos ir
Vakarų rinkų atsigavimo
• Dėl galimų energijos importo
trikdžių pavojingiausia 2015
m. pabaiga, kai Rusija jau turės
technines galimybes eksportuoti
dujas į Kiniją. Bet iki tol turėsime
alternatyvą.
BAZINIS
-
Neapibrėžtumo rūke: II scenarijus – “Griežtos sankcijos”
22
• Rusija aneksuoja Krymą, bet
nutraukia tolesnę karinę
invaziją.
• Tačiau įtampa Ukrainoje
interpretuojama kaip Rusijos
iniciatyva.
• Rusijos santykiai su ES
pablogėja.
• ES imasi griežtų sankcijų,
Rusija reaguoja protekcionizmu
ir administraciniais ribojimais.
• Lietuvos pieno ir mėsos
eksportuotojai, taip pat transporto
kompanijos praranda pozicijas
Rusijoje ir yra priversti mažinti
verslo apimtis arba/ir ieškoti kitų
rinkų.
• Lietuvos BVP augimas sulėtėja iki
2 proc. vidutiniuoju
persiorientavimo fazės laikotarpiu.
• Ilgainiui Lietuva prisitaiko prie
priešiškos verslo aplinkos Rusijoje
ir nukreipia eksporto srautą kitur.
MAŽIAU
TIKĖTINAS
-
23
Neapibrėžtumo rūke: III scenarijus – “Geležinė uždanga”
• Prasideda kariniai veiksmai.
Rusija mėgina okupuoti Rytų
Ukrainą; Ukraina ginasi, NATO
remia.
• Rusija nutraukia energijos
tiekimą visai Europai.
• ES atsako pilnu prekybos
embargu Rusijai. Prekybos ir
kapitalo srautai su Rusija
nutrūksta.
• Prarandama svarbi eksporto
rinka ir kritinis energijos tiekėjas.
• Praradusi erdvią rinką ir energijos
šaltinį pramonė įklimpsta į sunkią
recesiją.
• Paslaugų sektorius (ypač
transportas, turizmas ir didmeninė
prekyba) taip pat ženkliai smunka.
• Vyriausybė padidina išlaidas krašto
gynybos reikmėms, išauga
fiskalinis deficitas.
• Dėl rizikos pašoka skolinimosi
kaina. Gali tekti perrašyti Euro
įvedimo scenarijų.
MAŽIAUSIAI
TIKĖTINAS
-
VIDAUS PAKLAUSOS TENDENCIJOS
24 Šaltinis: http://blog.timesunion.com/opinion/files/2011/11/1103_WVinvest.jpg
-
Lietuvos ūkis vis drąsiau spiriasi vidaus paklausos koja
3.7 3.9
0.6
-3.6
11.8
6.1
3.3
4.7
1.9
12.8
10.3 10.3
BVP Galutinio namų ūkiovartojimo išlaidos
Galutinio valdžiossektoriaus vartojimo
išlaidos
Bendrojo pagrindiniokapitalo formavimas
Prekių ir paslaugųeksportas
Prekių ir paslaugųimportas
BVP komponentai išlaidų metodu, metinis pokytis, proc.
2012 2013
25 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 29.05.2014
-
Pernai sparčiau augo vidaus rinka mintantys sektoriai
26 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 29.05.2014
60
80
100
120
140
160
180
200
220
240
260
280
300
320
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
Statybos darbų apimtys palyginamosiomis kainomis (2010=100), proc.
Viso
Pastatai
Inžineriniai statiniai
-60
-52
-44
-36
-28
-20
-12
-4
4
12
-30
-24
-18
-12
-6
0
6
12
18
24
20
01-1
2
20
02-0
8
20
03-0
4
20
03-1
2
20
04-0
8
20
05-0
4
20
05-1
2
20
06-0
8
20
07-0
4
20
07-1
2
20
08-0
8
20
09-0
4
20
09-1
2
20
10-0
8
20
11-0
4
20
11-1
2
20
12-0
8
20
13-0
4
20
13-1
2
Mažmeninės prekybos apyvartos ir vartotojų lūkesčių rodiklio dinamika
Mažmeninės prekybos apyvartos, metinis pokytis, proc. (skalė kairėje)
Vartotojų lūkesčiai (skalė dešinėje)
-
323
427
453
530
677
742
737
853
877
986
1004
1044
1353
1670
1893
2269
2411
2969
2988
3267
3324
3363
3430
3530
3612
3627
4115
4446
5248
Ukraina*
Bulgarija*
Baltarusija*
Rumunija*
Lietuva*
Rusija*
Latvija*
Lenkija
Vengrija
Estija*
Slovakija
Čekija
Portugalija
Graikija
Slovėnija
Ispanija
Italija
Vokietija
Prancūzija
Austrija
JK
Suomija
Nyderlandai
Švedija
JAV
Belgija
Airija
Danija
Norvegija
Vidutinis bruto darbo užmokestis, 2012, eurų
Atlyginimų augimas pradeda įgauti pagreitį ir Lietuvoje
Šaltinis: UNECE, nacionalinės statistikos tarnybos, DNB
*2013 m.
duomenys
29.05.2014
-8.7
-12.1
-6.6
0.2
3.4 4.0
2.5
4.5
6.3
2.6
4.0
5.9
4.8 4.8
7.6
3.7
7.3
Lietuva Latvija Estija
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, metinis pokytis, proc.
2009 2010 2011 2012 2013 2014 I ketv.
27
-
9.4 9.6 10.0
10.7 10.7 10.5
16.2
14.5
11.4
9.3 8.6
20.2
18.0
15.5
13.9
11.6
16.2
17.7
13.7 13.0
11.0 11.2
20.9 21.0 22.1
23.5 23.1 22.8
31.7
26.0
24.5
18.2 19.1
39.2
33.3
29.2
23.9 23.9
33.7
35.3
30.7
24.6
20.6 20.9
2009 2010 2011 2012 2013 2014 Iketv.
2009 2010 2011 2012 2013 2009 2010 2011 2012 2013 2009 2010 2011 2012 2013 2014 Iketv.
ES-28 Estija Latvija Lietuva
Nedarbo lygis, sezoniškai išlygintas, laikotarpio pabaigoje, proc.
Viso
Jaunimo
Lietuvoje išryškėjo struktūrinio nedarbo problema
28 Šaltinis: Eurostat 29.05.2014
-
0.1
0.2
0.2
0.3
0.3
0.4
0.4
0.6
0.7
0.7
0.8
1.1
1.3
1.5
1.7
1.9
2.0
2.2
2.2
2.5
2.6
3.0
3.1
4.5
JK
Nyderlandai
Švedija
Airija
Graikija
Italija
Suomija
ES (2012 m.)
Austrija
Ispanija
Prancūzija
Čekija
Lenkija
Slovėnija
Vengrija
Rumunija
Portugalija
Belgija
Slovakija
Latvija
Kroatija
Liuksemburgas
Bulgarija
Lietuva
Privačių asmenų perlaidos ir darbo pajamos 2012 m., dalis BVP, proc.
Demografiniai iššūkiai neramina, tačiau grįžtančiųjų srautas teikia vilties
-37.7
-57.9
-32.4 -30.4 -25.8
-38.5
-83.2
-53.9
-41.1 -38.8
3.4 4.7 5.5 6.2 6.3 4.8 4.2
14.0 17.3 19.0
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Išorinė migracija Lietuvoje, tūkst.
Emigrantai Imigrantai LT Kiti imigrantai
29 Šaltinis: Eurostat, Statistikos departamentas 29.05.2014
-
Visa tai skatina verslą investuoti į efektyvesnę ir mažiau darbui imlią gamybą
21.5
0.3
-37.1
-7.4
14.3
-4.0
8.6
23.4
-17.3
-50.0
20.6
37.2
-4.8
21.3
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Investicijos į pagrindinio kapitalo formavimą, metinis pokytis, proc.
Investicijos į NT
Investicijos į mašinas,transporto pr. ir įrengimus
30 Šaltinis: Eurostat, Statistikos departamentas 29.05.2014
1.9
2.5
3.7
3.8
4.1
4.1
4.1
4.4
4.4
4.8
5
5
5
5.5
5.6
5.7
6.2
6.7
7
7.4
8.4
2.2
0.5
1.4
1.3
1.7
2.2
1
1.5
1.3
1.8
1.7
1.7
1.6
1.6
2.2
1.5
1.6
1.5
2.1
2.7
2.5
Airija
JK
Prancūzija
Suomija
Ispanija
Lietuva
Portugalija
ES
Nyderlandai
Vokietija
Danija
Latvija
Lenkija
Italija
Austrija
Švedija
Vengrija
Slovėnija
Slovakija
Čekija
Estija
Išlaidos investicijoms 2013 m., BVP proc.
Mašinos ir įranga
Transporto priemonės
-
31
Kriterijus
Atitikimas dabar
Ilgalaikių VVP palūkanų
normos
(5,4-6,4) proc.
3,6 proc.
Valdžios sektoriaus skolos ir
BVP santykis, proc.
60 proc.
39,4 proc.
Kainų stabilumo kriterijus
(1,1-1,7) proc.
0,6 proc.
Valdžios sektoriaus biudžeto
deficito ir BVP santykis, proc.
3 proc.
2,2 proc.
Lietuva Mastrichto kriterijus sugliaudė kaip riešutėlius
Šaltinis: Lietuvos bankas
Nėra objektyvių priežasčių,
kurios galėtų sutrukdyti įsivesti
eurą nuo 2015 m., tačiau reiks
sulaukti politinio Europos
viršūnių pritarimo.
29.05.2014
-
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
4500
5000
20
05-0
1
20
05-0
6
20
05-1
1
20
06-0
4
20
06-0
9
20
07-0
2
20
07-0
7
20
07-1
2
20
08-0
5
20
08-1
0
20
09-0
3
20
09-0
8
20
10-0
1
20
10-0
6
20
10-1
1
20
11-0
4
20
11-0
9
20
12-0
2
20
12-0
7
20
12-1
2
20
13-0
5
20
13-1
0
20
14-0
3
NT sandorių skaičius Lietuvoje
Numatomas euro įvedimas suaktyvino būsto rinką Lietuvoje
32 Šaltinis: Registrų centras, Lietuvos statistikos departamentas 29.05.2014
4
6
8
10
12
14
16
18
20
22
24
26
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Būsto sandorių skaičius, tenkantis tūkst. gyventojų
Estija Latvija Lietuva
-
Lietuvoje pasiūla buvo didžiausia tarp Baltijos šalių ir neleido atsitiesti kainoms
33 Šaltinis: Eurostat, Nacionalinės statistikos tarnybos 29.05.2014
0
1
2
3
4
5
6
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Baigtų statyti būstų sk., tenkantis tūkst. gyventojų
Estija Latvija Lietuva
80
100
120
140
160
180
200
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Būsto kainų indeksas (2010 = 100), proc.
Estija Latvija
Lietuva
-
Išvados ir prognozės
34 Šaltinis: DNB 29.05.2014
3.7 3.2
2.6
13.0
3.3
1.2
4.8
11.0
3.0
0.7
4.0
10.5
3.0
1.7
4.0
10.0
4.0
2.5
5.0
9.0
Realusis BVP,metinis pokytis
Vidutinė metinėinfliacija
Vid. mėnesinisbruto atlyginimas*,
metinis pokytis
Sezoniškaiišlygintas nedarbo
lygis*
Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai, proc.
2012 2013 2014 P 2015 P 2016 P
• Išorinė aplinka – kertinis šių metų ūkio raidos nežinomasis
• Tačiau kol kas Lietuvos ūkio augimas subalansuotas ir spartus. Jį lemia tiek į išorę, tiek į vidaus rinką orientuoti lokomotyvai
• Vidaus paklausos pulsas tvinksi vis sparčiau – ūkio plėtrą palaikys investicijos ir atsigavęs vartojimas
• Namų ūkių lūkesčius gerins didėjantys atlyginimai, kišenių nešvarins ir išsikvėpusi infliacija
• Lietuvos verslo kova tarptautinėje konkurencingumo arenoje įsibėgėja. Dėl kylančių atlyginimų investuojama į efektyvesnę ir mažiau darbui imlią gamybą
-
P&
D_W
Q_2011
AČIŪ už dėmesį!
DNB banko analitikų apžvalgas galite rasti:
www.dnb.lt/apzvalgos
http://www.dnb.lt/apzvalgoshttp://www.dnb.lt/apzvalgoshttp://www.dnb.lt/apzvalgos