5 dalis kas yra gebėjimas bendrauti

Prof. habil. dr. Nijolė BankauskienėKauno technologijos universitetas

Socialinių mokslų fakultetasEdukacinės kompetencijos centras

Būtina kurti aukštos kompetencijos, išsilavinusių bei veiklių NVO darbuotojų bei savanorių tinklą, per jį skleisti žinias ir gerąją patirtį. Ypač akcentuojamas vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo skatinimas, įtraukimas į savanorišką veiklą, siekis įgyti

naujų įgūdžių, padedančių gyventi savarankiškai ir prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo. Programos atitiktis neformaliojo suaugusiųjų švietimo strateginiams dokumentams: aukštasis mokslas, žinių vadyba, mokymasis visą gyvenimą,

besimokantys regionai, miestai, organizacijos, bendruomenės, žmonių išteklių vadyba ir vystymas.

Vidutiniškai 1 dalies paketo apimtis yra 30 - 40 skaidrių (skaičiuojant 1

kontaktinei valandai po 10-15 skaidrių).

Didžiosios mintys, kaip didieji medžiai, lėtai auga, ir daug laiko trunka, kol pasirodo jų stiprumas, grožis bei nauda.

Jo ekscelencija vysk. Pr. Būčys

2014 m. darbą pradėjo NVO taryba: ji rengia bei svarsto 2014–2020 m.m. finansinio laikotarpio nevyriausybinėms organizacijoms aktualiausius klausimus. Taip pat išsamiai pristatoma Vietos

bendruomenių savivaldos programa, pradėta įgyvendinti 2012 metais. Šios programos veiklomis Lietuvos gyventojai yra skatinami aktyviai dalyvauti bendruomenėje priimant sprendimus dėl programos lėšų panaudojimo, tenkinant vietos bendruomenių viešuosius poreikius.

Gyvenimo darnos medis

Gyvenimo pilnatvė

Aukštieji gyvenimo tikslai

Vidinė darna

Aktyvumas

Intelektualinė ir dvasinė veikla

Pagal R. Baublienę ir P. Jucevičienę

V a.pr.Kr. – Senovės Graikijos klestėjimo viršūnė. Tai – klasikinis Graikijos periodas.Ypač suklestėjo Periklio vadovaujami Atėnai.Populiari kalokagatijos idėja jau buvo ryški ir Homero epochoje.Pasaulis – kaip darni, tvarkinga, graži visuma – kosmosas.Kalos – gražus, patrauklus, garbingas, taurus; žmogus, pasiryžęs atlikti savo pareigas tėvynei.Agathos – “geras, žavingas”, tai toks, kurio darbais ir žygiais gėrisi piliečiai.

KALOKAGATIJA – išorinis ir vidinis žmogaus grožis, ypač pabrėžiama piliečio nauda visuomenei.V a.pr.Kr. ši sąvoka nebeteko luominio atspalvio, nebebuvo vien aristokratų idealas, tapo visų graikų auklėjimo, lavinimo ir lavinimosi tikslu [aristos gr. - geriausias]. Žmogus – kosmoso dalis, ir pats – kaip kosmosas.Gražus ir geras žmogus, kuris yra gražaus kūno, santūrus, teisingas, narsus, kuris savo gebėjimus ir talentus skiria Tėvynei.)

Švietimas – tai ne tik viena iš žmogaus teisių. Tai – būtina darnaus vystymosi sąlyga ir esminė gero valdymo, pagrįsto sprendimų priėmimo ir

demokratijos skatinimo priemonė. Dėl to darnaus vystymosi švietimas (DVŠ) gali padėti

paversti mūsų viziją tikrove.

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Darnaus vystymosi švietimo strategija (2005 03 17-18, Vilnius)

Darnaus vystymosi švietimo kompetencija

Mokymasis mokytis

Mokymasis veikti

Mokymasis “būti”

Mokymasis gyventi ir dirbti drauge

I. Mokymasis mokytis:1. Kritinis mąstymas, gebėjimas formuluoti

analizės reikalaujančius klausimus;2. Sisteminis mąstymas (reiškinių, problemų)

kompleksiškumo suvokimas;3. Problemų sprendimas, kliūčių įveikimas;4. Problemų formulavimas, pokyčių valdymas;5. Į ateities perspektyvą kūrybiškas mąstymas6. Visuminis požiūris, tarpdalykinių ryšių

supratimas.

II. Mokymasis veikti:1. Mokymasis (žinių taikymas) įvairiuose

realaus gyvenimo kontekstuose;2. Sprendimų priėmimas neapibrėžtose

situacijose (nesant išsamios informacijos);

3. Gebėjimas valdyti kritines ir rizikingas situacijas;

4. Atsakinga veikla;5. Savigarba veikloje;6. Veikla esant apribojimams.

III. Mokymasis „būti“:

1. Pasitikėjimas savimi2. Saviraiška ir komunikavimas3. Streso valdymas4. Gebėjimas identifikuoti ir svarstyti

vertybines nuostatas.

IV. Mokymasis gyventi ir dirbti drauge:

1. Atsakinga veikla – vietos ir globaliu mastu;

2. Veikla gerbiant kitus;3. Suinteresuotų grupių ir jų interesų

identifikavimas;4. Bendradarbiavimas / darbas komandoje;5. Demokratiškas dalyvavimas priimant

sprendimus;6. Derybos ir sutarimo pasiekimas;7. Įsipareigojimų pasiskirstymas

(subsidiarumas)

Švietėjas misionierius

Švietėjas asketas

Švietėjas atsiskyrėlis

Švietėjas profesionalas

Švietėjas amatininkas

Švietėjas “netyčiukas”

Guru

Ugdytojas

Mokytojas /auklėtojas

Siekiamybė

Tai, kas yra

Kokio Švietėjo reikia, kokiai visuomenei?

Gero Švietėjo, gerai visuomenei .

(Perfrazuota pagal V. Lamanauską, 2005, p. 54)

Pasaulinių ir europinių švietimo dimensijų kontekste besikeičiantys pedagogo vaidmenys

Rengia ugdytinius gyvenimui

Pedagogas

Informacijos perteikėjas

Metodininkas

Patyręs vyres-nysis draugas

Klinicistas Novatorius

Bendradarbiau-jantis kolega

Konsultantas

Auklėtojas

Psichologas

Pokyčių tarpininkas

Socialinis pedagogas

Klasės lyderis

Pateikia ugdytiniams pagrindinę informacijaMoko naudotis informacija

Geba įtakoti pozityvaus klasės psichologinio klimato formavimąsi

Palaiko ir padeda ugdytiniui ne mokymosi aplinkoje spręsti problemas

Padeda nugalėti kliūtisApmąsto ir integruoja žinias bei patirtį pagrindžia ir numato savo pažiūras, lūkesčius, nuomones, vertybes, profesinius sprendimus

Filosofas

Nuolat tobulinasi, domisi, generuoja, kuria ir diegia naujas idėjas

Numato perspektyvas ir priemones tikslams pasiekti, derina mokymo ir mokymosi būdusMoko ugdytinius kaip mokytisSkatina kūrybiškumą ir norą tobulėti ugdytinio pasirinktomis sąlygomis

Tyrėjas

Mokosi ir sugeba dirbti komandoje

Mokymosi procesų vadovas ir skatintojasUgdo savo

asmeniu pavyzdžiu

Nori ir geba padėti ugdytiniams fiziškai, protiškai, dvasiškai, doroviškai

Labai gerai pažįsta ir supranta save

Dalyko mokytojas

Turi asmeninę viziją ir moralinį tikslą pagerinti ugdytinių gyvenimą ir pokyčių valdymo įgūdžius Organizatorius

Auklėtojas Dalyko

mokytojas

Pagal B.Janiūnaitę ir V. Tumėnienę

“Viską, ką tenka išmokti daryti, mes išmokstame darydami”

Aristotelis

NVO vadovo atliekami vaidmenys (Harris, Bell, 1994)

VAIDMENYS TURINYS

Švietėjaskaip ATLIKĖJAS Perduoda savo dalyko informaciją. Perteikia pačią sistemą – sąvokas kaip kodą.

Švietėjas kaip KOMPOZITORIUS Planuoja, atrenka, parengia mokymosi medžiagą. Suplanuoja ir parengia rekomendacijas kaip ja naudotis. Stengiasi mokyti pačio mokymosi.

Švietėjas kaip DIRIGENTAS Padeda besimokantiems išlaikyti reikalingą mokymosi lygį ir charakterį

Švietėjas kaip KRITIKAS Atlieka diagnozavimo ir vertinimo procedūras. Vis labiau reikšmingu tampa paties besimokančiojo įsivertinimas.

Todėl galime teigti, kad yra tradiciniai ir pakitę nevyriausybininko vaidmenys:

išlieka tradiciniai (dalyko mokytojas ir auklėtojas);

kinta tradicinių vaidmenų pobūdis; išryškėja visiškai nauji pedagogo

vaidmenys: novatorius, konsultantas, socialinis pedagogas, mokymosi procesų skatintojas, katalizatorius (klinicistas, filosofas), tyrėjas, bendradarbiaujantis kolega).

Aktualus tampa mokymosi konsultanto vaidmuo. Konsultantas:

padeda ugdytiniui vystyti savo mokymosi įgūdžius atsižvelgiant į mokymosi stilių;

pataria, kaip taikyti naujas technikas; palaiko interaktyvų grįžtamąjį ryšį; skatina ir palaiko ugdytinio pastangas mokytis

netradiciniais būdais; padeda įveikti mokymosi sunkumus; individualizuoja mokymosi modulius; analizuoja ugdytinių mokymosi poreikius.

Švietėjas Švietėjas – filosofas:

apmąsto ir integruoja žinias bei patirtį; pagrindžia ir numato savo pažiūras,

lūkesčius; pagrindžia ir numato nuomones, vertybes,

profesinius sprendimus (V. Tumėnienė, 2002).

Žinių visuomenė•Turtas - specializuotosžinios

Besimokantivisuomenė

•Sukuria sąlygas kiekvienam josnariui visą gyvenimąmokytis

Informacinė visuomenė

•Didelis informacijosaugimo greitis•Informacijos vertės supratimas•Aukšto lygioinformacinėstechnologijos

Konfliktas !Du poliai” “skendimas”

informacijoje ir jos nepriteklius

Konfliktas !Būtinybė nuolat tobulinti ir keisti specializuotas žinias

“Aš naudojuosi ne tik visomis smegenimis, kurias turiu, bet ir tomis, kurias galiu pasiskolinti.”

Demokratinei šaliai tokia įtampa ir didėjanti socialinė nelygybė yra nepriimtina (anot Peter Drucker (1993), ateityje gali būti tik dvi klasės – spėjantys ir nespėjantys mokytis žmonės).

(pagal P. Jucevičienę, 2007)

Švietimo visuomenėVis siekia bendrojo išsilavinimo. Visi mokosi ir mokomi iki tam tikros ribos. Toliau mokosi tik dalis žmonių.

Besimokanti visuomenė Mokosi visi, dalis mokosi (gauna diplomus). Pasiekę tam tikrą ribą ir toliau visi mokosi.

“Akimirksniu niekas netampa pajėgiu ir kūrybingu mokytoju... Troškimas mokyti ir gebėjimas mokyti nėra vienas ir tas pats. Pasitaiko retų išimčių, bet šiaip būti geru mokytoju reikia išmokti.”

- Herbertas Kohlis

Naujasis mokymasis – tai savianalize, planavimu, refleksija ir kt. pagrįstas savo kompetencijos (-ų) tobulinimas, vykstantis bet kokioje žmogaus veikloje ir besitęsiantis visą gyvenimą.

Reflektyvi praktika – tai mokymasis iš savo patirties, įgyjant aukštesnio lygio supratimą apie veiklos prigimtį ir poveikį.

Daug žinių gaunama

Turimos žinios panaudojamos

Mažai problemų

Mažai žinių

Problemų sprendimas

Formalios žinios

Buvusios socialistinės šalys

JAV Izraelis

Kompetencija –individo žinios, mokėjimai, įgūdžiai, požiūriai, asmeninės savybės bei vertybės, lemiančios jo kvalifikacijos raišką arba gebėjimą veikti.

Pagal P.Jucevičienę

Kompetencija

Bendroji (integralioji, transformuojamoji)

Specialioji

Pagal P.Jucevičienę

Europinės mokymosi visą gyvenimą kompetencijos

Recomendation of the European Parlament and of the Council on key competences for lifelong

learning (2005 11 10, Brussels)

Gebėti išreikšti ir interpretuoti reiškinius, jausmus, faktus žodžiu ir raštu (klausymas, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas). Visa tai susiejant su socialiniu ir kultūriniu kontekstu šviečiantis, mokantis, ruošiantis praktinei veiklai, dirbant, buityje ir laisvalaikiu.

Komunikacija užsienio kalbomis

Tai- žinios, gebėjimai ir įgūdžiai suvokti kalbantįjį, palaikyti pokalbį, skaityti ir suprasti tekstą, išryškinant socialinius aspektus, suvokiant kultūrų skirtumus. Gebėti išreikšti savo jausmus, gyvenimo faktus ir reiškinius raštu ir žodžiu.

Matematinė kompetencija ir pagrindinės mokslo bei technologijų kompetencijos

Matematinė kompetencija – tai gebėjimas naudoti matematinius sprendimo veiksmus atmintinai ir raštu sprendžiant įvairaus lygio problemas kasdieninėse situacijose, logiškai mąstant, pasitelkus formules, modelius, konstruktus ir grafikus.

Informacinių technologijų žinojimas

Gebėti naudotis informacinėmis technologijomis darbo procese, laisvalaikiu ir komunikuojant. Turėti įgūdžių naudotis IKT, internetu, gebėti surasti reikiamą informaciją, ja dalintis, pristatyti, bendrauti informacinių technologijų pagalba.

Mokymosi mokytis kompetencija

Tai – gebėjimas individualiai organizuoti savo mokymąsi, jį individualizuojant ir grupėje, atsižvelgiant į laiką ir informacijos kiekį. Gebėti įsisavinti naujas žinias ir įgūdžius, juos pritaikant praktinėje veikloje: namų aplinkoje, darbe, mokantis, šviečiantis. Ši kompetencija grindžiama asmens motyvacija ir pasitikėjimu.

Tarpasmeninė, tarpkultūrinė ir socialinė kompetencijos, pilietinė kompetencija.

Gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su įvairiais skirtingų kultūrų asmenimis darbo srityje ir socialinėje aplinkoje bei gebėti spręsti konfliktus.

Pilietinė kompetencija pasižymi socialinės ir politinės srities žiniomis bei gebėjimu aktyviai ir demokratiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Antrepreneriškumas,(verslumo) kompetencija

Tai – asmens gebėjimas idėjas realizuoti veikloje. Ši kompetencija apima kūrybiškumą, atvirumą naujovėms, gebėjimą rizikuoti, taip pat – gebėjimus planuoti ir vadovauti projektams. Kasdien ir namų ir visuomenės aplinkoje prireikia specifinių žinių bei įgūdžių įgyvendinant socialinius ir ekonominius, komercinius projektus.

Kultūrinės raiškos kompetencija

Tai kūrybinės idėjų, patirties ir emocijų raiškos svarbos pripažinimas. Meninė raiška apima žiniasklaidą, muziką, literatūrą, vaizduojamąjį bei aktorinį meną.

Europinių (Mokymosi visą gyvenimą) kompetencijų ir Darnaus vystymosi švietimo (DVŠ) kompetencijų dermė

7. Komunikacija gimtąja kalba

6. Komunikacija užsienio kalbomis

1. Matematinė kompetencija ir pagrindinės mokslo bei technologijų kompetencijos2. Informacinių technologijų žinojimo ir naudojimosi kompetencija3. Mokymosi mokytis kompetencija

5. Tarpasmeninė, tarpkultūrinė, socialinė ir pilietinė kompetencija

4. Antrepreneriškumo (verslumo) kompetencija

8. Kultūrinės raiškos kompetencija

1. Mokymasis mokytis

2. Mokymasis veikti

4. Mokymasis “būti”

3. Mokymasis gyventi ir dirbti drauge

Kompetencija – asmens žinios, įgūdžiai, gebėjimai, požiūriai, vertybės, glūdinčios žmogaus viduje ir pasireiškiančios sėkmingais žmogaus konkrečios srities veiklos darbo rezultatais.

(P.Jucevičienė, 2007, p. 138)

Gabumai - įgimtiGabumas – anatominių ir fiziologinių

sėkmingos veiklos įgymių visuma, lemianti lengvą, greitą ir kokybišką fizinių ir protinių veiksmų plėtrą. Gabumai yra įgimti, bet jie kinta, kokybiškai vystosi praktinėje veikloje. Jei gabumai neplėtojami, nelavinami, jie gali neatsiskleisti.

Gabumai – visų sugebėjimų, įgyjamų mokantis ir dirbant, pagrindas.

L.Jovaiša, 2007, Enciklopedinis edukologijos žodynas, p. 79

Gebėjimai - įgyjami

(ability/ competence) – fizinė ar psichinė galia atlikti tam tikrą veiksmą, veiklą, poelgį, mokėjimo prielaida ar padarinys. Fizinis gebėjimo pagrindas – sveikata, psichologinis – gabumai, įgyti sugebėjimai, intelektas, pedagoginis – žinios, mokėjimai, įgūdžiai, socialinis – teisė veikti ir kt. Kai kalbama apie gebėjimą, atsirandanti ko nors išmokus, vartojamas mokėjimo terminas.

L.Jovaiša, 2007, Enciklopedinis edukologijos žodynas, p. 80

Sugebėjimas – kaip rezultatas

1. vidinė individo savybė, lemianti veiksmo sėkmę, kurioje nors teorinės ar praktinės veiklos srityje. Jo anatominis – fiziologinis ir psichologinis pagrindas gabumus (potencinis sugebėjimo galimumas). Sugebėjimai vystosi užsiimant veikla, bendraujant su žmonėmis, ypač mokantis ir dirbant.

L.Jovaiša, 2007, Enciklopedinis edukologijos žodynas, p.278

“Kadangi nežinome, ko labiausiai reikės ateityje, būtų beprasmiška stengtis išmokyti to iš anksto. Veikiau reikėtų stengtis išugdyti žmones, kurie taip pamėgs mokytis ir taip puikiai sugebės tai daryti, kad galės išmokti visko, ko tik prireiks.”

- Johnas Holtas

NVO vadovo NVO vadovo kompetencijos aprašasBendrakultūrinė kompetencija

Profesinės pedagoginės kompetencijos

Bendrosios kompetencijos

M o k ė j i m a s i r s u g e b ė j i m a s1. Daugialypės Lietuvos kultūros saugojimo;2. Šalies konstitucinės demokratijos teorijos ir praktikos skatinimo ir palaikymo;3. Socialinio, kultūrinio, kalbinio ir etninio tapatumo gerbimo;4. Vadovavimosi šiuolaikine švietimo paskirties samprata;5. Pasaulio ir Europos kultūros, istorijos ir geografijos žinių vertinimo bei integravimo;6. Dalyvavimo visuomenės ir švietimo kaitos procesuose;

1. Informacinių technologijų naudojimo;2. Ugdymo/si aplinkų kūrimo;3. Dalyko turinio planavimo ir tobulinimo;4. Mokymo/si proceso valdymo;5. NVO narių pasiekimų ir pažangos vertinimo;6. NVO narių

motyvavimo ir paramos jiems;7. NVO narių pažinimo ir jo pažangos pripažinimo;8. Profesinio tobulėjimo.

1. Komunikacinė ir informacijos valdymo;2. Bendravimo ir bendradarbiavimo;

3. Tiriamos veiklos;4. Reflektavimo ir mokymosi mokytis;5. Organizacijos tobulinimo bei pokyčių valdymo.

7. Namų aplinkos ir šeimos vertybių puoselėjimo;8. Mokymo vadovautis bendražmogiškomis vertybėmis.

“Mokyti reikėtų taip, kad tai, ką duodame, mokiniai suvoktų kaip vertingą dovaną, o ne kaip sunkią prievolę.”

- Albertas Einsteinas