„Žaliakalnio“ gimnazijos 2019 2020 mokslo metŲ … · 10.9. mokslo metų baigimo šventė –...
Post on 26-Aug-2020
4 Views
Preview:
TRANSCRIPT
PATVIRTINTA
Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriaus
2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-138
„ŽALIAKALNIO“ GIMNAZIJOS 2019-2020 MOKSLO METŲ
PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO
PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos (toliau – gimnazija) 2019–2020 mokslo metų
ugdymo planas (toliau – Ugdymo planas) reglamentuoja pagrindinio ugdymo II dalies ir vidurinio
ugdymo programų ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų
įgyvendinimą.
2. 2018–2019 m. m. ugdymo plano įgyvendinimo analizė:
2.1. Ugdymo pasiekimai:
2.1.1. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau – PUPP) rezultatai:
Mokomasis dalykas Iš viso mokinių Laikė PUPP PUPP vidurkis
Lietuvių kalba 84 80 5,57
Matematika 84 81 5,59
Rusų kalba 84 4 9
Bendras PUPP vidurkis – 6,72. Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo visi mokiniai.
2.1.2. Brandos (toliau – MBE, VBE) egzaminų rezultatai:
Dalykas Laikė
MBE
MBE
vidurki
s
Neišlai
kė
MBE
Laikė
VBE
VBE
vidurki
s
Neišlai
kė
VBE
Laikė
pakarto
-tinai
Vidurki
s
Dailė 7 10 - - - - - -
Technologijos 10 8,6 - - - - - -
Rusų kalba 21 7,7 - - - - - -
Lietuvių kalba 43 5,3 4 52 31,4 13 17 5,2
Anglų kalba - - - 62 59,1 - - -
Matematika - - - 59 30,2 15 - -
Istorija - - - 2 24,7 - - -
Geografija - - - 3 30,5 1 - -
Fizika - - - 10 37,2 - - -
Chemija - - - 3 44 - - -
Biologija - - - 5 63 - - -
IT - - - 6 30 - - -
Bendras MBE vidurkis – 7,9. Bendras VBE vidurkis – 35. Brandos atestatus gavo 95
mokiniai.
2.1.3. Metiniai ugdymo rezultatai:
Kl. Mokinių
09-01
Mokinių
06-16
Baigė
puikiai
Baigė
gerai
Baigė
patenk.
Pažangu
mo
vidurkis
Skirti
vasaros
darbai
Ištaisė
po
vasaros
darbų
I kl. 107 104 8 22 67 7,24 5 5
II kl. 81 84 5 26 52 7,47 1 1
III kl. 92 91 9 24 54 7,67 4 3
IV kl. 100 97 14 22 58 7,70 4 2
Iš viso 380 376 36 94 231 7,52 14 11
2
IIIa klasės mokinė atsisakė papildomų darbų ir palikta kurso kartojimui III klasėje pagal
jos pačios prašymą.
2.2. Privalumai:
2.2.1. ugdymo procesas buvo organizuotas kokybiškai ir sklandžiai;
2.2.2. ugdymo plano valandos buvo panaudotos racionaliai;
2.2.3. ilgalaikiai dalykų planai ir individualiosios programos buvo sėkmingai
įgyvendintos;
2.2.4. integruojamos ugdymo programos buvo sėkmingai įgyvendintos;
2.2.5. mokinių projektinė ir socialinė veikla buvo kryptingai realizuota;
2.2.6. nepamokinės veiklos dienos buvo organizuotos efektyviai ir naudingai mokiniams;
2.2.7. neprivalomojo ugdymo (neformalusis švietimas, pasirenkamieji dalykai, dalykų
moduliai, kita ugdomoji veikla – muziejai, klubai) pasiūla atitiko mokinių lūkesčius 90%;
2.2.8. į neformaliojo švietimo programas įtraukti 75% mokinių;
2.2.9. pagerėjo lietuvių kalbos, anglų kalbos, matematikos, chemijos, biologijos
valstybinių brandos egzaminų rezultatai;
2.2.10. dvikalbystės ugdymas vyko kryptingai ir kokybiškai.
2.3. Trūkumai:
2.3.1. bendras pažangumo vidurkis sumažėjo 0,3%;
2.3.2. bendras valstybinių egzaminų vidurkis sumažėjo 2,8 taškais;
2.3.3. sudėtinga buvo derinti kai kurių mokinių poreikius ir jų galimybes;
2.3.4. atskirų mokinių menkas lankomumas darė įtaką jų pasiekimams;
2.3.5. ne visų mokinių tėvai teikė kokybišką pagalbą vaikui mokantis.
3. 2019–2020 m. m. ugdymo plano tikslai:
3.1. apibrėžti Ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus;
3.2. formuoti gimnazijos ugdymo turinį ir kokybiškai organizuoti skirtingų poreikių ir
galimybių mokinių ugdymą.
4. 2019-2020 m. m. Ugdymo plano prioritetas – užtikrinti, kad kiekvienas mokinys pagal
savo galimybes pasiektų asmeninės pažangos ir kuo geresnių ugdymo(si) rezultatų, įgytų mokymuisi
visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.
5. 2019-2020 m. m. ugdymo plano uždaviniai:
5.1. užtikrinti mokymosi pasiekimų gerinimą ir mokymosi pagalbos teikimą;
5.2. vykdyti individualios mokinio pažangos stebėseną, rezultatų aptarimą;
5.3. stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją;
5.4. telkti mokytojus kolegialumo stiprinimui, ugdymo rezultatų vertinimui, ugdymo
proceso modernizavimo įgyvendinimui.
6. Gimnazijos ugdymo plano sudarymas:
6.1. ugdymo planą rengė direktoriaus 2019-06-03 įsakymu Nr. V-114 sudaryta darbo
grupė;
6.2. darbo grupė apklausė gimnazijos bendruomenės narius dėl pasiūlymų naujam
ugdymo planui, apibendrino visus pasiūlymus ir parengė ugdymo plano projektą. Projektas buvo
apsvarstytas mokytojų pasitarime ir suderintas su Gimnazijos taryba;
6.3. sudarydama ir įgyvendindama ugdymo planą gimnazija vadovavosi:
6.3.1. 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų
bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417 (toliau – Bendrieji ugdymo planai);
6.3.2. Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 (toliau –
Ugdymo programų aprašas);
3
6.3.3. Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-2433 (toliau –
Pagrindinio ugdymo bendrosios programos);
6.3.4. Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (toliau – Vidurinio
ugdymo bendrosios programos);
6.3.5. Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308;
6.3.6. Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų
programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (toliau – Mokymosi pagal
formaliojo švietimo programas formų ir mokymo organizavimo tvarka);
6.3.7. Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu,
patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr.
ISAK-556 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr.V-
776 redakcija ir vėlesni pakeitimai) (toliau – Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo
programas tvarka);
6.3.8. Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo
programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (toliau – Lietuvos higienos norma);
6.3.9. Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje
tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. spalio 14 d.
įsakymu Nr. V-1856 (Žin., 2011, Nr.127-6046) (toliau – Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir
neformaliojo švietimo mokykloje tvarka);
6.3.10. Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijomis, patvirtintomis
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190.
PIRMASIS SKIRSNIS
UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS
7. 2019–2020 mokslo metų trukmė:
7.1. ugdymo procesas prasideda rugsėjo 2 dieną;
7.2. ugdymo procesas baigiasi I–III gimnazijos klasėse – birželio 19 d. (ugdymo proceso
trukmė – 37 savaitės, 185 dienos); IV klasėse – gegužės 20 d. (ugdymo proceso trukmė – 33 savaitės
, 163 dienos);
8. Mokslo metai I–IV klasėse skirstomi pusmečiais:
8.1. I pusmetis – nuo rugsėjo 2 d. iki sausio 24 d.;
8.2. II pusmetis – nuo sausio 27 d. iki mokslo metų pabaigos.
9. Mokinių atostogų dienos:
9.1. rudens atostogos – nuo spalio 28 d. iki spalio 31 d.;
9.2. žiemos (Kalėdų) atostogos – nuo gruodžio 23 d. iki sausio 3 d. Gruodžio 23 ir
gruodžio 27 atostogų dienos perkeliamos į sausio 6, 7 dienas.
9.3. žiemos atostogos – nuo vasario 17 iki vasario 21 d.;
9.4. pavasario (Velykų) atostogos – nuo balandžio 14 d. iki balandžio 17 d.;
9.5. vasaros atostogos I–III klasėse – nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio 31 d., IV klasėse –
nuo brandos egzaminų sesijos pabaigos iki rugpjūčio 31 d.
9.6. Jeigu gimnazijos IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ar įskaitą
pavasario (Velykų) atostogų metu, atostogų dienos, per kurias jis laiko egzaminą ar įskaitą,
nukeliamos į artimiausias darbo dienas po atostogų. Jeigu IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos
4
egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu prieš brandos egzaminą gali būti suteikiama laisva
diena. Ši diena įskaičiuojama į ugdymo dienų skaičių.
10. Per mokslo metus 90 pamokų (15 dienų) skiriama pažintinei, kultūrinei, meninei,
kūrybinei veiklai:
10.1. Žinių diena – rugsėjo 2 d.
10.2. Kultūrinės veiklos diena – gruodžio 23 d.
10.3. Naujametinių renginių diena – gruodžio 27 d.
10.4. Velykinių renginių diena – balandžio 20 d.
10.5. Paskutinio skambučio šventė – gegužės 22 d.
10.6. Projektinės veiklos dienos – birželio 8-10 d. d.
10.7. Pažintinių ekskursijų dienos – birželio 10-12 d. d.
10.8. Karjeros ugdymo dienos – birželio 15-17 d.
10.9. Mokslo metų baigimo šventė – birželio 18 d.
10.10. Klasių išvykos diena – birželio 19 d.
10.11. Jei pažintinės, kultūrinės, meninės, kūrybinės veiklos diena vyks kita data per
mokslo metus (bus detalizuota gimnazijos mėnesio veiklos plane), tai mokslo metai bus atitinkamai
trumpinami dalyvavusiems joje mokiniams atskiru direktoriaus įsakymu.
11. Dienų, skirtų kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, socialinei,
praktinei, prevencinei veiklai, apskaitą elektroniniame dienyne tvarko klasės auklėtojai. Minėta
veikla vykdoma pagal atskirą tvarkaraštį, kurį įsakymu tvirtina gimnazijos direktorius.
12. Gimnazija dirba 5 dienas per savaitę viena pamaina.
13. Ugdymo procesas organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė – 45 min.,
sutrumpintos pamokos – 35 min. Pamokos pradedamos 8.30, pertraukos tarp pamokų – 10 minučių,
po 4 ir 5 pamokos – 20 minučių:
1 pamoka – 8.30 – 9.15;
2 pamoka – 9.25 – 10.10;
3 pamoka – 10.20 – 11.05;
4 pamoka – 11.15 – 12.00;
5 pamoka – 12.20 – 13.05;
6 pamoka – 13.25 – 14.10;
7 pamoka – 14.20 – 15.05;
8 pamoka – 15.15 – 16.00.
14. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių, meninio ugdymo programų
pamokos, Mokymo centro ir Konsultacinio centro užsiėmimai vyksta per 1–8 pamokas; neformalusis
švietimas, projektinė ir kita ugdomoji veikla vyksta per 8–12 pamokas.
ANTRASIS SKIRSNIS
UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
15. Gimnazijoje taikomos grupinio mokymosi forma kasdienio ar/ir nuotolinio mokymo
proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankiško ar/ir nuotolinio mokymo
proceso organizavimo būdu (Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos nuostatų 11 p., Klaipėdos miesto
savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. T2-169 „Dėl Klaipėdos „Žaliakalnio“
gimnazijos nuostatų patvirtinimo“). Mokymosi formos ir mokymo proceso organizavimo būdai
įteisinami mokymo sutartyje.
16. Ugdymo turinys gimnazijoje planuojamas ir detalizuojamas Mokytojų tarybos
nustatyta tvarka:
16.1. privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių ugdymo turinys
realizuojamas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas ugdymo programas, o jei tokių nėra –
5
pagal individualiąsias ugdymo programas, kurios sudaromos pagal parengtą gimnazijoje formą ir
patvirtintas direktoriaus įsakymu;
16.2. projektinės ir kitos ugdomosios veiklos ugdymo turinys realizuojamas pagal
veiklos planą, kuris sudaromas pagal parengtą gimnazijoje formą ir tvirtinamas gimnazijos
direktoriaus įsakymu;
16.3. neformaliojo švietimo ir kitas individualiąsias programas mokytojai rengia
vadovaudamiesi Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo
programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m.
birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m.
liepos 5 d. įsakymo Nr. V-1214 redakcija). Neformaliojo švietimo programas tvirtina gimnazijos
direktorius;
16.4. realizuodami ugdymo programas mokytojai sudaro ilgalaikius ugdymo turinio
planus, siedami juos su mokymosi tikslais ir atsižvelgdami į mokinių mokymosi poreikius, polinkius,
patirtį ir gebėjimus;
16.5. ilgalaikiai ugdymo turinio planai sudaromi atskirai kiekvienai paralelei arba kursui
ir, esant poreikiui, detalizuojami trumpalaikiuose planuose atskiroms klasėms ar grupėms; dalykų
metodinių grupių posėdžiuose mokytojai susitaria apie mokinių pasiekimų lygio nustatymo būdus ir
numato juos ilgalaikiuose planuose;
16.6. individualiosios programos ir ilgalaikiai planai sudaromi vieneriems mokslo
metams; trumpalaikiai planai sudaromi kiekvienai pamokai arba pamokų ciklui;
16.7. direktoriaus pavaduotojai ugdymui patikrina kuruojamų dalykų ilgalaikių planų
atitikimą Bendrųjų programų reikalavimams ir suderina ilgalaikius planus su mokytojais iki rugsėjo
30 d.; individualiąsias programas direktorius tvirtina savo įsakymu iki rugsėjo 20 d.;
16.8. ilgalaikiai planai koreguojami esant poreikiui. Mokiniams, kurie nepasiekia
bendrųjų ugdymo programų patenkinamo lygio, mokytojai, koreguodami ilgalaikius planus, numato
mokymosi pagalbos priemones ir priemones pasiekimams gerinti.
17. Projektinės veiklos organizavimas:
17.1. gimnazijoje vykdomi tarptautiniai, respublikiniai, miesto ir gimnazijos ilgalaikiai
(ilgesni nei 6 mėn. trukmės) ir trumpalaikiai (1–6 mėn.) projektai. Projektinės veiklos pasiūlą sudaro
dalykų mokytojai ir aptaria dalyko mokytojų metodinių grupių posėdžiuose. Veiklos sąrašą ugdymo
planui pateikia gimnazijos Metodinė taryba atsižvelgdama į mokinių pageidavimus ir mokytojų
siūlymus.
17.2. 2018–2019 m. m. gimnazijos mokiniams siūloma projektinė veikla:
17.2.1. mokykliniai trumpalaikiai projektai (integruojami į dalyko ugdymo turinį);
17.2.2. mokykliniai ilgalaikiai projektai (žr. 146, 147 p.);
17.2.3. miesto projektai: „Literatūriniai skaitiniai netradicinėse erdvėse“;
17.2.4. šalies projektai: „Europos tyrėjų naktis“, „Mokinių mokomoji bendrovė“,
„Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“;
17.2.5. tarptautiniai projektai: „Slavų versmė“, „Pavasario diena Europoje“, „Nordplius
Junior Living Language Library“, „Tarptautinis žaidimas „Kas? Kur? Kada?“, Britų Tarybos ir NVO
„Avilys“ projektas „Socialinė simpatija“, ES projektas „The Future of the work in the EU“;
17.3. ilgalaikių projektų vykdymui mokytojams tarifikuojamos valandos. Projektinė
veikla fiksuojama elektroniniame dienyne atskirame puslapyje; mokiniams, projekto dalyviams,
mokytojai išveda metinį pažymį už projektą. Ilgalaikis projektas, vykdytas III–IV klasėse, įrašomas
į mokinio brandos atestatą.
17.4. trumpalaikių gimnazijos projektų turinys integruojamas į dalyko ugdymo turinį.
Projekto turinys atsispindi ilgalaikiuose planuose ir žymimas klasių (grupių) elektroninių dienynų
pamokos turinio skiltyje; mokinių veikla vertinama pamokoje ir fiksuojama dalyko puslapyje.
Pažymiai įskaitomi kaip dalyko pažymiai ir turi įtakos pusmečio įvertinimui.
18. Individualiųjų programų ir teminių planų rengimo principai ir tvarka:
6
18.1. individualiųjų programų ir ilgalaikių bei trumpalaikių teminių planų rengimo
principus nustato gimnazijos Metodinė taryba;
18.2. ilgalaikio plano ugdymo turinio formą mokytojas renkasi laisvai, atsižvelgdamas į
dalyko specifiką ir parengtus pavyzdinius planus, kurie skelbiami interneto svetainėse
www.pedagogika.lt, www.upc.smm.lt;
18.3. prie ilgalaikių planų pridedamas kalendorinis planas, kuriame mokytojai paskirsto
ugdomąją medžiagą. Kalendorinis planas per mokslo metus detalizuojamas ir koreguojamas.
Ilgalaikis planas sudaromas popieriniu ir/ar elektroniniu variantu ir derinamas su kuruojančiu vadovu.
Ilgalaikius planus mokytojai saugo iki einamųjų mokslo metų pabaigos;
18.4. trumpalaikiai planai privalomi mokytojams, neturintiems kvalifikacinės
kategorijos; kiti mokytojai patys renkasi, ar rengti trumpalaikius planus;
18.5. individualios ugdymo programos rengiamos pagal gimnazijos nustatytą formą,
tvirtinamos direktoriaus įsakymu ir mokytojų saugomos iki einamųjų mokslo metų pabaigos.
19. Aprūpinimas vadovėliais:
19.1. mokytojai vadovėlius renkasi pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą
galiojančių vadovėlių sąrašą iš gimnazijos bibliotekos fondo. Mokytojų pasirinkimui pritaria
gimnazijos Metodinė taryba;
19.2. visi I–IV gimnazijos klasių mokiniai nemokamai aprūpinami reikalingais
privalomųjų dalykų vadovėliais gimnazijos bibliotekoje; pasirenkamiesiems dalykams III–IV
gimnazijos klasėse mokytojai gali pasiūlyti mokiniams įsigyti reikalingų vadovėlių, jei jų nėra
gimnazijos bibliotekoje, už tėvų lėšas;
19.3. pratybų sąsiuvinių naudojimo tikslingumą nustato Metodinė taryba. Mokiniai
pratybų sąsiuvinius įsigyja už tėvų lėšas. Socialiai remtiniems mokiniams pratybų sąsiuviniai
perkami iš gimnazijos paramos fondo lėšų.
20. Ugdymas(sis) už mokyklos ribų:
20.1. ugdymo procesas vykdomas mokykloje ir už mokyklos ribų. Ugdomąją veiklą
virtualioje ir kitose aplinkose gimnazija organizuoja pagal bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis,
teikiančiomis edukacines paslaugas, sutartis;
20.2. mokytojai, vadovaudamiesi pateiktomis rekomendacijomis, ilgalaikiuose planuose
numato ugdymo veiklą už mokyklos ribų:
Nr. Dalykų ciklas Įstaigos ir organizacijos
1. Gamtos mokslų
dalykai
Laboratorijos, muziejai, kitos švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos,
parkai, sodai ir kitos rekreacinės zonos, ūkiai
2. Socialinių mokslų
dalykai
Muziejai, mugės Lietuvoje ir užsienyje, savivaldybės, Lietuvos
Respublikos Seimas, ministerijos, miesto erdvės, kultūriniai ir istoriniai
paminklai, ūkiai, bankai
3. Tikslieji mokslai Laboratorijos, Statistikos centras, bankai, bibliotekos
4. Kalbos Muziejai, redakcijos, bibliotekos, kino teatrai ir teatrai, kultūriniai ir
istoriniai paminklai
6. Kūno kultūra ir
sveika gyvensena
Laboratorijos, stadionai, baseinai, sporto rūmai, sporto maniežas
7. Menai ir
technologijos
Muziejai, parodų rūmai, galerijos, kultūriniai ir istoriniai paminklai,
teatrai, koncertų salės, menų švietimo įstaigos
8. Dorinis ugdymas Muziejai, parodų rūmai, galerijos, bažnyčia, rekreacinės zonos, teatrai,
kino teatrai
21. Mokinių pažintinės ugdomosios veiklos organizavimas:
7
21.1. mokinių pažintinė ugdomoji veikla organizuojama pagal Mokinių pažintinei veiklai
skirtų lėšų naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1934 (Žin., 2007, Nr. 105-4319);
21.2. pažintinė ugdomoji veikla organizuojama bendradarbiaujant su nacionaliniais
parkais, kultūros ir sporto įstaigomis, tarnybomis ir įmonėmis, gamtos pažinimo, sveikos gyvensenos,
ekologinio švietimo, karjeros ugdymo, kultūrinio švietimo, pilietiškumo ugdymo klausimais.
22. Gimnazija bendradarbiauja su socialiniais partneriais mokinių ugdymo(si) ir kitais
klausimais:
Įstaigos, organizacijos Bendradarbiavimo kryptys
Klaipėdos Maksimo Gorkio, „Santarvės“,
„Pajūrio“, „Gabijos“ progimnazijos
Tautinių tradicijų puoselėjimas, bendrų
renginių ir projektų organizavimas, mokymo
pereinamumo užtikrinimas
Palangos Senoji, Kretingos Jurgio Pabrėžos,
Klaipėdos „Ąžuolyno”, „Aitvaro“,
„Vėtrungės“, „Aukuro“, Vytauto Didžiojo,
Baltijos, „Žemynos“ gimnazijos, Rygos 20-oji
Bendrų renginių ir projektų organizavimas,
patirties sklaida, profesinis mokinių
informavimas.
Dalyvavimas mokinių prekybinėje mugėje
Moksleivių saviraiškos centras, Karalienės
Luizės Jaunimo centras, Vaikų laisvalaikio
centras, Adomo Brako dailės mokykla, Juozo
Karoso muzikos mokykla, Jeronimo Kačinsko
muzikos mokykla
Mokinių neformalusis švietimas, laisvalaikio
užimtumas, saviraiškos poreikių tenkinimas,
darbas su gabiais mokiniais, bendrų projektų
realizavimas
Nevalstybinės organizacijos: tautinė bendrija
„Lada”; rusų kultūros draugija „Otečestvo”;
rusų kalbos mokytojų draugija „Vedi”; poetinis
klubas „Sreda“; Lietuvos rusų mokyklų
asociacija
Bendradarbiavimas įvairiais kultūros
klausimais pagal trumpalaikes
bendradarbiavimo sutartis
Klaipėdos apskrities Vaikų teisių apsaugos
skyrius, Vaikų krizių centras
Konsultacijos kuriant mokinių saugias
gyvenimo sąlygas; atstovavimas mokinių
teisėms teisėsaugos institucijose; specialistų
pagalbos teikimas
Klaipėdos pedagoginė-psichologinė tarnyba Specialiųjų poreikių mokinių adaptacijos
sunkumai, mokymosi motyvacijos kėlimas;
psichologinės pagalbos teikimas gimnazijos
bendruomenės nariams
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos
komisariatas
Mokinių švietimas baudžiamojo ir
administracinio kodeksų klausimais; pagalba
gimnazijos Prevencinės darbo grupės veikloje
Visuomenės sveikatos biuras Mokinių visuomenės sveikatos priežiūros
organizavimas gimnazijoje; alkoholio,
toksikomanijos, narkomanijos ir rūkymo
prevenciniais klausimais; švietimo, sveikos
gyvensenos klausimais, silpnaregių vaikų
ugdymo klausimais
Ugdymo plėtotės centras, Klaipėdos pedagogų
švietimo ir kultūros centras
Autorinių ir dalykinių seminarų organizavimas
ir dalyvavimas juose; dalyvavimas metodinėse
parodose, gerosios patirties sklaidos
organizavimas
Aukštosios ir profesinės mokyklos Studentų pedagoginės praktikos organizavimas;
tyrimai gimnazijoje švietimo klausimais,
8
profesinio informavimo klausimais; mokinių
dalyvavimas atvirų durų renginiuose
Mokymo centrai, viešosios organizacijos ir
įstaigos
Mokinių profesinis informavimas, neformalusis
švietimas, bendra projektinė veikla
Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo
darbo centras
Mokinių profesinio informavimo ir
konsultavimo klausimai
TREČIASIS SKIRSNIS
MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS
23. Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pasirengia
individualų ugdymo planą. Individualus ugdymo planas – tai mokinio pasirinktas ugdymo turinys.
Mokinys individualų ugdymo planą renkasi laisvai. Mokinio individualaus ugdymo plano formą
mokiniui siūlo gimnazija.
24. Mokiniui, kuris mokomas namie, sudaromas individualus ugdymo planas pagal
parengtą gimnazijoje formą. Jame numatomi mokymosi tikslai, mokinio mokymosi indėlis,
planuojami mokytis dalykai, jiems skiriamas pamokų skaičius, pasiekimų patikrinimo būdai.
Mokinys mokosi pagal gimnazijos direktoriaus patvirtintą ir su vienu iš mokinio tėvų (globėju,
rūpintoju) suderintą pamokų tvarkaraštį.
25. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams sudaromas individualus
ugdymo planas pagal gimnazijos parengtą formą.
26. Mokytojų tarybos sprendimu, I–II klasių mokiniams, kuriems kyla mokymosi
sunkumų arba jie itin sėkmingai mokosi, sudaromi individualūs ugdymo planai. Mokinio
individualiame ugdymo plane nurodoma sritis, dalykai, jų individualizavimo priežastys, numatomi
uždaviniai, apibrėžiami sėkmės kriterijai, numatoma pagalba.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SVEIKATA IR GEROVĖ MOKYKLOJE
27. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, vadovaujasi
Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji
sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011
m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011. Mokykla,
vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
28. Gimnazijos ugdymo plano įgyvendinimas siejamas su gimnazijos mokymosi
aplinka, kurioje įgyvendinamas gimnazijos ugdymo turinys. Mokymosi aplinka yra gimnazijos
kultūros dalis ir kuriama atsižvelgiant į gimnazijos tikslus ir vertybes. Ji orientuota į bendrųjų
ugdymo(si) tikslų įgyvendinimą, mokinių mokymosi poreikių įvairovės tenkinimą, individualių
mokymosi tikslų nusistatymą, įsivertinimą, refleksiją. Mokymosi aplinką sudaro fizinių,
psichologinių, socialinių ir kultūrinių veiksnių visuma:
28.1. fizinei aplinkai priskiriama: 3 aukštų pastatas, kuriame įrengti 34 mokomieji ir 8
specializuoti kabinetai, gamtos mokslų laboratorija, sporto salė, aktų salė, teatro studija, informacinis
centras (biblioteka ir skaitykla), Karjeros ugdymo centras, 3 muziejai, konferencijų salė, valgykla su
bufetu, mokinių rūbinės, medicinos punktas. Gimnazijos teritorijoje įrengtas stadionas su bėgimo
taku ir futbolo aikštynu. Turimos mokymo ir mokymosi priemonės atitinka švietimo aprūpinimo
standartus. Kiekviename kabinete įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos. Mokytojams sudaromos
sąlygos dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: spartesnį internetą,
interaktyviąsias lentas, kompiuterius, modernią kabinetų ir klasių įrangą, organizacinę techniką,
belaidį internetinį ryšį;
9
28.2. psichologinę ir socialinę aplinką lemia bendruomenės nuostatos mokytis ir
bendradarbiauti, mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų emociniai santykiai, jų darbo krūviai,
gimnazijos vadovo, mokytojų, kitų ugdymo(si) procese dalyvaujančių asmenų, mokinių ir jų tėvų
(globėjų, rūpintojų) bendravimas, aiški ir laiku gaunama informacija įvairiais gimnazijos
bendruomenės veiklos klausimais.
29. Gimnazija yra atvira visuomenei ir palaiko ryšius su miesto bendruomene, teikia
informaciją apie gimnazijoje vykdomą veiklą žiniasklaidoje ir internetinėje erdvėje, dalyvauja miesto
kultūriniame ir socialiniame gyvenime.
30. Gimnazijoje mokinių saugumu rūpinasi visi darbuotojai. Su vaiko gerove susijusias
funkcijas atlieka gimnazijos Vaiko gerovės komisija. Vaiko gerovės komisijos paskirtis – organizuoti
ir koordinuoti prevencinį darbą, švietimo pagalbos teikimą, saugios ir palankios ugdymui aplinkos
kūrimą, švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių,
gimnazijos bendruomenės švietimą ir vaiko teisių apsaugą, teisės pažeidimų, patyčių ir smurto
prevenciją.
PENKTASIS SKIRSNIS
UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS
31. Ugdymo diferencijavimas – tai ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi
turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių
skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau siekti asmeninės pažangos.
32. Turintiems mokymosi sunkumų ir gabiems mokiniams, atsižvelgiant į jų poreikius ir
esamus gimnazijoje intelektualinius resursus bei materialinę bazę, siūlomi įvairūs dalykų moduliai,
individualūs užsiėmimai ir konsultacijos.
33. Pagrindinio ugdymo programoje mokiniams siūlomi užsiėmimai mokymų ir
konsultacijų centruose pagal jų poreikius ir galimybes.
34. Vidurinio ugdymo programoje sudaryta galimybė visiems mokiniams rinktis
bendrojo arba išplėstinio kurso kalbų, tiksliųjų mokslų, gamtos mokslų, kūno kultūros, menų ir
technologijų programas.
35. Po pamokų mokiniams siūlomi padedantys likviduoti ugdymo(si) spragas arba siekti
aukštesnių mokymosi rezultatų individualūs užsiėmimai su mokytojais konsultantais.
36. Ugdymo(si) efektyvumo mokytojai siekia naudodami įvairias ugdymo formas ir
metodus, šiuolaikines pedagogines ir informacines technologijas.
37. Planuojant ugdymo turinį mokytojams rekomenduojamos ugdymo formos ir
metodai, kuriuos kiekvienas mokytojas, atsižvelgdamas į dalyko specifiką, mokinių polinkius,
gebėjimus ir mokymosi patirtį bei turimą kompetenciją, parenka individualiai.
38. Mokytojai, siekdami kokybiško mokymo ir aukštų rezultatų, ugdymo(si) procese
taiko aktyvinimo pamokoje metodus: mokymas vienumoje, projektinis metodas, valdomas atradimas,
savarankiškas mokymasis, mokymasis remiantis patirtimi.
39. Ugdymo(si) procese taikomi metodai, kurie motyvuoja mokinius mokytis, skatina
suvokti mokymosi tikslus, orientuoja į bendrųjų kompetencijų ugdymą, skatina kūrybinį mąstymą,
atsakomybę už savo mokymąsi bei rezultatus, formuoja mokinių pilietinę ir tautinę tapatybę, ugdo
toleranciją ir rengia mokinius įsilieti į Lietuvos visuomeninį gyvenimą.
40. Gimnazijoje sudarytos galimybės naudotis kompiuterizuotomis darbo vietomis
dalykų kabinetuose, skaitykloje, informacinių technologijų kabinetuose, naudoti pamokose
šiuolaikinę organizacinę techniką, kompiuterines programas.
41. Pagalba mokiniams, darbas su gabiais mokiniais, su stokojančiais mokymosi
motyvacijos mokiniais individualizuojamas ir organizuojamas pagal gimnazijoje parengtas sistemas
„Darbas su gabiais mokiniais“, „Darbas su stokojančiais mokymosi motyvacijos mokiniais“,
10
„Pagalbos teikimas gimnazijos mokiniams“, patvirtintas gimnazijos direktoriaus 2014-12-29
įsakymu Nr. V-70.
42. Diferencijavimas taikomas pamokose ir popamokiniuose užsiėmimuose mokinių
grupei ir/ar mokiniui individualiai pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, tam tikroms
veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, brandos darbas, darbo grupės), sudarant
mišrias arba panašių polinkių, interesų mokinių grupes.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR PAGALBOS MOKANTIS
TEIKIMAS
43. Gimnazija sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo gebėjimus ir pasiekti
kuo aukštesnių rezultatų. Mokymosi pasiekimų gerinimo stebėseną vykdo ir pagalbą mokantis
organizuoja direktoriaus pavaduotojai ugdymui.
44. Už mokymosi pasiekimų gerinimą atsakingi dalykų mokytojai. Pagalbą mokantis
vykdo dalykų mokytojai, klasių auklėtojai, gimnazijos specialistai. Mokymosi pasiekimų stebėseną
koordinuoja kuruojantys direktoriaus pavaduotojai:
44.1. mokslo metų pradžioje mokytojas kartu su mokiniais priima susitarimus dėl
mokinių pasiekimų gerinimo ir mokymosi pagalbos teikimo ir pasirašytinai supažindina su jais
mokinius;
44.2. mokytojas sudaro galimybę mokiniui pagerinti gautus įvertinimus už kontrolinius
ir kitus darbus atliekant analogišką užduotį ta pačia tema žodžiu arba raštu (išskyrus lietuvių, rusų,
anglų kalbos rašinius, laboratorinius darbus iš gamtos mokslų dalykų) per 2 savaites nuo pažymio
gavimo (jei mokinys nelankė pamokų dėl pateisinamos priežasties, laikas jam pratęsiamas);
44.3. po tarpinių rezultatų aptarimo mokinys gali pagerinti pusmečio įvertinimą
laikydamas kompleksinę įskaitą per paskutines 2 pusmečio savaites. Jei kompleksinė užduotis
įvertinta aukštesniu balu nei pusmečio vidurkis, tai prie pusmečio įvertinimo pridedamas 1 balas;
44.4. pagalbos teikimo ir rezultatų gerinimo būdus mokytojas konkretizuoja ilgalaikiuose
dalyko ugdymo turinio planuose, aptaria juos su mokiniais.
45. Gimnazijoje teikiama pagalba:
45.1. psichologinė (konsultacijos, tyrimai, psichologinis švietimas, psichologinių
problemų prevencija);
45.2. socialinė (konsultacijos, tyrimai, nemokamo maitinimo organizavimas, važiavimo
išlaidų kompensavimas, socialinių problemų prevencija, materialinė pagalba mokiniams, mokinių
teisių pažeidimo prevencija);
45.3. specialioji pedagoginė (konsultacijos, tyrimai, ugdymo individualizavimas, tėvų ir
mokytojų švietimas);
45.4. pedagoginė (dalykinės konsultacijos, tyrimai, edukacinės aplinkos kūrimas, tėvų
švietimas, ugdymo individualizavimas);
45.5. sveikatos priežiūros (sveikos gyvensenos programos įgyvendinimas, žalingų
įpročių prevencija, būtinosios medicininės pagalbos suteikimas, bendrųjų sveikatos saugos
reikalavimų laikymosi užtikrinimas).
46. Pagalbą mokiniams teikia gimnazijoje veikiančios komisijos: Vaiko gerovės, Darbo
su užsieniečių vaikais, Paramos fondo. Mokinių saugumui užtikrinti gimnazijoje ir jos teritorijoje
organizuojamas mokytojų ir mokinių budėjimas pertraukų metu.
47. Gimnazijos administracija, specialistai, pedagoginiai ir nepedagoginiai darbuotojai
atsako už saugios aplinkos ir kūrybingos erdvės kūrimą bei palaikymą gimnazijoje.
48. Mokinių mokymo(si) pagalbos organizavimas:
48.1. mokytojai nuolat stebi ir analizuoja mokinių pasiekimus, jų asmeninę pažangą, laiku
11
identifikuoja kylančius mokymosi sunkumus ir informuoja apie juos klasių auklėtojus, gimnazijos
specialistus, mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus);
48.2. esant poreikiui mokytojas konkrečiam mokiniui rengia pagalbos priemonių planą
kartu su gimnazijos specialistais; gimnazijos specialistai stebi mokinio pasiekimus, bendrauja su
mokytoju dalykininku ir padeda sėkmingai įgyvendinti priemonių planą;
48.3. mokymosi pagalba integruojama į mokymo(si) procesą. Mokymosi pagalbą mokiniui
suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas pamokų ir
konsultacijų metu;
48.4. administraciniuose ir Mokytojų tarybos posėdžiuose aptariamas suteiktos mokymosi
pagalbos efektyvumas.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)
BENDRADARBIAVIMAS
49. Gimnazijos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimo formos:
Terminai Formos Būdai
Rugsėjis, sausis,
gegužė–birželis
Klasių mokinių tėvų
susirinkimai
Organizaciniai klausimai, supažindinimas su
mokinių ugdymo(si) pasiekimais, problemų
aptarimas
Sausis, kovas Bendri gimnazijos
mokinių tėvų
susirinkimai
Mokinių ugdymo pasiekimų pristatymas,
gimnazijos veiklos ataskaitos, tėvų švietimas
Kas mėnesį Tėvų parlamento veikla Tėvų operatyvus informavimas, pasiūlymų
aptarimas, kilusių klausimų sprendimas
Gimnazijos tarybos
veikla
Dalyvavimas gimnazijos veikloje, sprendimų
priėmimas
Pagal poreikį Dalyvavimas laikinųjų
darbo grupių veikloje
Daugumos tėvų nuomonės pristatymas ir
pasiūlymų teikimas
Lapkritis, balandis Atvirų durų dienos Grįžtamoji informacija apie vaiko ugdymo(si)
pasiekimus, konsultacinė pagalba
Pagal metinės
veiklos planą
Bendri renginiai Tėvų dalyvavimas klasės, gimnazijos veikloje
Tyrimai tėvams Tėvų nuomonė apie gimnazijos veiklą ir
pasiūlymai veiklos planavimui
50. Tėvai (globėjai, rūpintojai) sistemingai informuojami apie mokinio pasiekimus ir
pažangą:
50.1. klasių auklėtojai iki rugsėjo 6 d. registruoja tėvus (globėjus, rūpintojus)
elektroniniame dienyne, kur pateikiama išsami informacija apie mokinių mokymosi pasiekimus,
lankomumą, namų darbus;
50.2. apie mokinių pasiekimus tėvai (globėjai, rūpintojai) gali sužinoti iš individualių
pokalbių su mokytoju, klasės auklėtoju;
50.3. su mokinio pusmečių ir metų ugdymo rezultatais tėvai (globėjai, rūpintojai)
susipažįsta elektroniniame dienyne; mokslo metų pabaigoje klasės mokinių pasiekimų ir lankomumo
ataskaitą klasės auklėtojas spausdina, pasirašo ir įsega į klasės mokinių asmens bylų segtuvą;
50.4. Mokytojų tarybos posėdžių nutarimu, jei mokinys pagal metinius rezultatus yra
nepažangus, tėvai raštiškai ir pasirašytinai informuojami apie skiriamų papildomų darbų ir
12
atsiskaitymo formų galimybes; jei nėra galimybės susisiekti su tėvais, raštiškas pranešimas
siunčiamas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą registruotu laišku;
50.5. informuojant tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir
pasiekimus vadovaujamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Žin.,
1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804,).
51. Tėvų (globėjų, rūpintojų) skundų dėl vertinimo objektyvumo nagrinėjimo tvarka:
51.1. tėvai (globėjai, rūpintojai), suabejoję dėl jų vaiko pasiekimų įvertinimo
objektyvumo, turi teisę kreiptis į dalyko mokytoją ir išgirsti paaiškinimą; jei mokytojo komentarai
tėvų (globėjų, rūpintojų) neįtikina, pastarieji turi teisę kreiptis į gimnazijos direktorių pateikdami jam
skundą raštvedybos nustatyta tvarka;
51.2. gavęs tėvų (globėjų, rūpintojų) raštišką nusiskundimą, gimnazijos direktorius kartu
su kuruojančiu direktoriaus pavaduotoju ugdymui ir dalyko mokytoju išsiaiškina situaciją, priima
sprendimą ir per 7 darbo dienas apie jį informuoja tėvus;
51.3. jei tėvai (globėjai, rūpintojai) nesutinka su sprendimu, mokinio pasiekimus įvertina
nepriklausoma, direktoriaus įsakymu paskirta specialistų komisija, kuri nustato įvertinimo
objektyvumą ir nuo komisijos pirmojo posėdžio per 7 darbo dienas surašo aktą;
51.4. po akto surašymo direktoriaus paskirtas atsakingas asmuo rengia raštišką atsakymą
tėvams (globėjams, rūpintojams) dėl pateikto skundo;
51.5. jei tėvams (globėjams, rūpintojams) galutinis sprendimas taip pat pasirodo
neobjektyvus, jie gali kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros
departamento Švietimo skyrių.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS
52. Dalykams, kuriems skirta 2 ir daugiau savaitinių valandų, I–IV klasėse per dieną
galima skirti ne vieną, o 2 vieną po kitos organizuojamas pamokas.
53. Dalykams, kuriems skirta 1 savaitinė valanda, pamokos gali būti organizuojamos ne
po 1 pamoką kiekvieną savaitę, o po 2 pamokas kas antrą savaitę.
54. III–IV klasėse gali būti organizuojamos 3 lietuvių kalbos ir literatūros pamokos per
dieną.
DEVINTASIS SKIRSNIS
UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS
55. Į ugdymo turinį integruojamos programos:
55.1. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72, vykdoma I–IV klasių valandėlių metu (6 valandos
per mokslo metus). Į programos vykdymą įtraukiami gimnazijos Konsultavimo karjeros klausimais
grupės nariai;
55.2. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos
programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu
Nr. ISAK-494, vykdoma I–IV klasių valandėlių metu (6 valandos per mokslo metus). Į programos
vykdymą įtraukiamas gimnazijos socialinis pedagogas;
55.3. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941, vykdoma
I–IV klasių dorinio ugdymo pamokose (4 valandos per mokslo metus). Į programos vykdymą
įtraukiamas gimnazijos psichologo asistentas;
13
55.4. Etninės kultūros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651, vykdoma I–IV klasių lietuvių kalbos ir
literatūros pamokose (8 valandos per mokslo metus). Į programos vykdymą įtraukiami gimnazijos
menų mokytojai, gimnazijos Mažosios Lietuvos kultūros paveldo muziejaus vadovas;
55.5. Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programa bei patyčių ir smurto
prevencijos programa;
4.6. Žmogaus saugos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159, vykdoma III–IV klasėse socialinių mokslų
pamokose (8 valandos per mokslo metus). Į programos vykdymą įtraukiamas žmogaus saugos dalyko
mokytojas.
56. Programų integravimas atsispindi gimnazijos klasių metinės veiklos planuose,
dalykų ugdymo turinio ilgalaikiuose planuose, kuriuose mokytojai konkretina temas, numato jų
nagrinėjimo būdus, formas ir metodus.
57. Ugdymo turinio integravimas vyksta pamokose, popamokiniuose renginiuose ir
neformaliojo švietimo užsiėmimuose:
Dalykai Dalykų integracija
Gamtos ir tikslieji mokslai Dalykų integruotos programos
Kalbos, istorija, pilietiškumo pagrindai,
dailė, technologijos
Miesto muziejų edukacinės programos
Neformalusis švietimas, kūno kultūra, menai Miesto neformaliojo švietimo įstaigų edukacinės
programos
Lietuvių kalba ir literatūra, menai,
technologijos, neformalusis švietimas
Miesto bibliotekų edukacinės programos
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS
58. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra ugdymo turinio dalis, kuri dera su
keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir
pasiekimus, ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Ugdymo programų aprašu
ir gimnazijos direktoriaus 2019-08-30 įsakymu Nr. V-137 patvirtintais „Mokinių pasiekimų ir
pažangos vertinimo nuostatais”.
59. Visi I–IV gimnazijos klasių mokinių dorinio ugdymo, žmogaus saugos, specialiosios
kūno kultūros, sveikos gyvensenos pasiekimai pažymiais nevertinami, rašoma „įskaityta” arba
„neįskaityta”.
60. Visi I–IV gimnazijos klasių mokinių pasiekimai iš privalomųjų ir pasirenkamųjų
dalykų bei projektinės veiklos vertinami pagal 10-balę vertinimo sistemą.
61. Visi I–IV gimnazijos klasių mokinių pasiekimai, mokantis dalykų modulių
programų, vertinami formuojamuoju vertinimo būdu arba kaupiamuoju balu ir atsispindi modulio
individualiojoje programoje; jie įskaitomi į mokomojo dalyko įvertinimą (ne mažiau 2 ir ne daugiau
6 pažymių per pusmečius).
62. Planuodamas ugdymo(si) procesą mokytojas planuoja ir vertinimą, siedamas jį su
mokymosi tikslais, atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir galias. Ugdymo procese derinamas
formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.
63. Kiekvieno pusmečio pabaigoje kartu su formaliąja vertinimo sistema gimnazijoje
taikoma asmeninės pažangos neformalioji vertinimo ir įsivertinimo sistema.
64. Metodinei grupei nusprendus, mokytojai taiko kaupiamąjį vertinimą, kurį numato
ilgalaikiuose planuose.
14
65. Mokytojai pasirašytinai supažindina mokinius su vertinimo kriterijais per pirmąsias
pusmečių pamokas. Vertinimus mokytojai komentuoja mokiniams žodžiu ir/ar rašydami komentarus
elektroniniame dienyne.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS
66. Vienam mokiniui negali būti:
66.1. daugiau kaip 7 privalomos pamokos per dieną;
66.2. daugiau kaip trys vienos pamokos trukmės laisvi laiko tarpai tarp pamokų per
savaitę III–IV klasėse, daugiau kaip vienos pamokos trukmės laiko tarpas per savaitę I–II klasėse;
laisvu laiku mokiniams siūloma savarankiška veikla Gimnazijos informacijos centre arba atskirų
dalykų konsultacijos;
66.3. daugiau savaitinių pamokų negu nurodyta atitinkamos klasės ugdymo plano
lentelės grafoje „Privalomų valandų skaičius mokiniui“;
66.4. į mokinio mokymosi krūvį trumpalaikės konsultacijos neįskaitomos.
67. Mokinių atleidimas nuo atskirų dalykų mokymo(si):
67.1. mokiniai, kurie lanko/baigė specializuotas valstybines ar savivaldybių menų ir
sporto mokyklas, gali nelankyti privalomų atitinkamo meno dalyko arba kūno kultūros pamokų.
Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su
formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų ar kitų neformaliojo švietimo programų turiniu,
kuris turi derėti su Bendrųjų programų turiniu. Programas ar jų nuorodas gimnazijai pateikia mokinys
ar mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) kartu su prašymu dėl atleidimo nuo to dalyko pamokų iki spalio
1 d. 1-am pusmečiui ir vasario 14 d. 2-am pusmečiui.
67.1.1. prie mokinio prašymo pridedama dalyko, nuo kurio pamokų mokinys
atleidžiamas, mokytojo išvada dėl programų suderinamumo, kiekvieno pusmečio atsiskaitymo
formos, vertinimų, gautų mokantis pagal formalųjį švietimą papildančias programas, įskaitymo ir
konvertavimo į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę;
67.2. mokiniams, atleistiems nuo menų ar kūno kultūros pamokų, siūloma savarankiška
mokomoji veikla Gimnazijos informacijos centre. Jei tai pirma/paskutinė pamoka, mokinys ateina
vėliau/išeina anksčiau.
67.3. jei iš kitos mokyklos į I–II gimnazijos klasę atvykęs mokinys yra baigęs dalyko
kurso programą kitoje mokykloje, jis direktoriaus įsakymu atleidžiamas nuo atitinkamo dalyko
mokymo(si), o gautas toje mokykloje dalyko vertinimas perkeliamas į pagrindinio išsilavinimo
pažymėjimą.
68. Mokinių namų darbai:
68.1. namų darbai yra viena iš savarankiško mokymosi formų, kurios tikslas – įtvirtinti
įgytas pamokose žinias, ugdyti asmeninius mokinių gebėjimus, kūrybiškumą ir savarankiškumą,
plėtoti savo akiratį ir pažintinius interesus;
68.2. jei paaiškėja, kad mokinys sistemingai neatlieka namų darbų, mokytojas
informuoja Vaiko gerovės komisiją, kuri priima tinkamą sprendimą dėl pagalbos mokiniui.
68.3. namų darbai mokiniams neskiriami atostogų metu ir po kontrolinių darbų.
69. Kontroliniai darbai:
69.1. kontrolinis darbas – tai ne mažiau kaip 30 minučių trukmės savarankiškas raštu ar
elektroniniu būdu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai
patikrinti;
69.2. kontrolinių darbų paskirtis – įsivertinti mokytojo darbo kokybę, išsiaiškinti
mokinių pasiekimus, numatyti, kokią pagalbą reikia suteikti mokiniams;
69.3. apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę;
15
69.4. rugsėjo mėnesį mokinių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami, taikomi
individualieji mokinių pažinimo metodai;
69.5. kontrolinių darbų vienam mokiniui negali būti daugiau kaip 1 per dieną.
Kontrolinius darbus planuoja dalyko mokytojai kalendoriniuose planuose ir perkelia juos į elektroninį
dienyną, kuriame vyksta kontrolinių darbų apskaita kiekvienam mokiniui; jei vienam mokiniui per
dieną planuojami 2 skirtingų dalykų kontroliniai darbai, mokytojai susitaria su mokiniais ir
tarpusavyje koreguoja kontrolinių darbų datas;
69.6. pagal galimybes kontroliniai darbai nerekomenduotini pirmadieniais,
penktadieniais, per paskutiniąsias pamokas;
69.7. pirmąją dieną po ligos, atostogų, šventinių dienų ir paskutiniąją mokslo metų dieną
prieš atostogas kontrolinių darbų mokiniams skirti negalima;
69.8. kontrolinių darbų tvarkaraštį kiekvienas mokinys mato elektroniniame dienyne
savo puslapyje;
69.9. jei dėl mokytojo ligos ar kitų pateisinamų priežasčių kontrolinio darbo data turi būti
pakeista, dalyko mokytojas koreguoja kalendorinį planą ir suderina su mokiniais kitą kontrolinio
darbo datą;
69.10. jei paaiškėja, kad III–IV gimnazijos klasėse pavieniams mokiniams tenka per
dieną 2 ar daugiau kontrolinių darbų, mokytojas su tais mokiniais sprendžia problemą individualiai:
mokinys gali sutikti parašyti kontrolinį darbą kartu su grupe arba tariasi su mokytoju dėl kitos
kontrolinio darbo datos;
69.11. jei paaiškėja, kad III–IV gimnazijos klasėse didžiajai daliai tos grupės mokinių
tenka 2 ar daugiau kontrolinių darbų per dieną, mokytojas tariasi su mokiniais dėl kitos kontrolinio
darbo datos.
70. Mokinių krūvio mažinimas gimnazijoje įgyvendinamas pagal mokymo(si) krūvių
optimizavimo priemonių planą:
Priemonės Terminai Vykdytojai
Higienos įgūdžių seminaro gimnazijos
darbuotojams organizavimas
Rudens
atostogos
Sveikatos priežiūros
specialistas
Pamokų tvarkaraščio sudarymas ir jo aprobavimas 1 rugsėjo
savaitė
Direktoriaus pavaduotojas
ugdymui
Neformaliojo švietimo užsiėmimų tvarkaraščio
sudarymas
1–2 rugsėjo
savaitė
Direktoriaus pavaduotojas
ugdymui
Individualių konsultacijų grafiko sudarymas 1–2 rugsėjo
savaitė
Direktoriaus pavaduotojas
ugdymui
Mokinių supažindinimas su mokymosi krūvio
higienos reikalavimais klasių valandėlių metu
2–3 rugsėjo
savaitė
Klasių auklėtojai
Kontrolinių darbų grafiko sudarymas pusmečiui Rugsėjis,
sausis
Mokytojai
Namų darbų apimčių aptarimas ir suderinimas
metodinių grupių posėdžiuose
Rugsėjis Metodinių grupių pirmininkai
Mokymosi krūvių higienos reikalavimų vykdymo
priežiūra
Per mokslo
metus
Administracija
Mokinių apklausa „Mokinių mokymosi krūvių
įsivertinimas”
Kovas Psichologas, socialinis
pedagogas
Mokinių mokymosi krūvių aptarimas
administraciniame posėdyje
Spalis,
vasaris
Gimnazijos direktorius
Mokinių mokymosi krūvių aptarimas mokytojų
tarybos posėdyje
Sausis Gimnazijos direktorius
16
Mokinių mokymosi krūvių aptarimas tėvų
parlamento posėdyje
Balandis Gimnazijos direktorius
Menų, technologijų ir kūno kultūros dalykų
integravimas į neformalųjį švietimą
Per mokslo
metus
Direktoriaus pavaduotojas
ugdymui
Mokomųjų dalykų ugdymo turinio integravimas į
dalykų modulius, projektinę veiklą
Per mokslo
metus
Projektų vadovai
Pedagoginės veiklos priežiūra racionalaus pamokos
laiko panaudojimo klausimu
Per mokslo
metus
Administracija, Metodinė
taryba
71. Gimnazijos direktorius pagal vadybinių pareigų paskirstymą deleguoja pavaduotojus
ugdymui vykdyti mokymosi krūvių optimizavimo priemonių plano priežiūrą; atsakingas direktoriaus
pavaduotojas ugdymui organizuoja tos pačios klasės mokinius mokančių mokytojų bendradarbiavimą
sprendžiant mokinių mokymosi motyvacijos ir mokymosi krūvio optimizavimo klausimus:
71.1. tarpinių ugdymo rezultatų svarstymas mažosios mokytojų tarybos (tos pačios klasės
mokinius mokančių mokytojų) posėdyje;
71.2. mažosios mokytojų tarybos posėdžiai organizuojami esant poreikiui ir kilus
problemai atskiroje klasėje;
71.3. atskiros klasės mokinių mokymo(si) motyvacijos lygio nustatymas, jo didinimo
priemonių numatymas ir įgyvendinimas (kartu su socialiniu pedagogu ir psichologu);
71.4. mokymo(si) krūvio stebėseną vykdo klasių auklėtojai ir kuruojantys direktoriaus
pavaduotojai ugdymui.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS
72. Neformalusis mokinių švietimas neprivalomas ir laisvai pasirenkamas, vykdomas
per neformaliojo švietimo programas, kitą ugdomąją ir pažintinę veiklą.
73. Neformalus mokinių švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo
koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d.
įsakymu Nr. ISAK-2695 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d.
įsakymo Nr. 544 redakcija).
74. Neformaliojo mokinių švietimo veikla yra skirta mokinių asmeninėms, meninėms,
socialinėms, edukacinėms, bendrakultūrinėms kompetencijoms ugdyti. Grupės formuojamos iki
rugsėjo 13 d., jei neformaliojo švietimo programą pasirinko mažiau nei 7 mokiniai.
75. Neformaliojo švietimo valandos skiriamos neformaliojo švietimo programoms,
kurias siūlo mokytojai ir renkasi mokiniai:
75.1. sporto studijų veikla (tinklinis, krepšinis, futbolas, fitnesas, kūno dizainas, joga);
75.2. meninių kolektyvų veikla (teatras, šokis, vokalas, fotomenas, dizainas);
75.3. muziejų veikla (Šekspyro, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo, gimnazijos
istorijos);
75.4. klubų veikla (Europos kalbų, žinovų, debatų, žurnalistikos, jaunųjų verslininkų,
išmaniųjų, diskusijų).
76. Individualios neformaliojo švietimo programos rengiamos pagal gimnazijoje
nustatytą formą, tvirtinamos direktoriaus įsakymu iki rugsėjo 20 d.
77. Neformaliojo švietimo užsiėmimai vyksta pagal atskirai sudarytą tvarkaraštį;
neformaliojo švietimo pamokų vienam mokiniui negali būti daugiau kaip 4 valandos per dieną.
78. Mokinių neformaliojo švietimo poreikiai kitiems mokslo metams analizuojami
gegužės mėnesį, prireikus jie tikslinami mokslo metų pradžioje.
17
79. Neformaliojo švietimo mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami; mokslo metų
pabaigoje gimnazistams, aktyviai dalyvavusiems neformaliojo švietimo programose, skiriamos
direktoriaus padėkos.
80. Neformaliojo švietimo užsiėmimų apskaita vykdoma elektroniniame dienyne.
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
LIETUVIŲ KALBOS MOKYMAS
81. Organizuojant ugdymo procesą, gimnazija vadovaujasi Ugdymo lietuvių kalba
bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-1856 „Dėl Ugdymo
lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“.
82. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos vykdomos dvikalbio ugdymo
būdu – gimtąja kalba (rusų) ir lietuvių kalbomis:
82.1. lietuvių kalbos mokoma pagal lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo programą;
82.2. rusų kalbos mokoma pagal gimtosios kalbos ugdymo programą;
82.3. užsienio kalbos mokoma pagal užsienio kalbos ugdymo programą;
82.4. kitų dalykų mokymas vykdomas rusų ir lietuvių kalba.
83. Bendri lietuvių kalbos ugdymo reikalavimai:
83.1. pagrindiniai terminai ir sąvokos aiškinami rusų ir lietuvių kalbomis;
83.2. mokiniai, dirbdami su mokomąja literatūra ir papildomais šaltiniais, renkasi
medžiagos pristatymo kalbą (rusų, lietuvių);
83.3. diskusijose, debatuose mokiniai kalba pasirinkta kalba (rusų, lietuvių, anglų);
83.4. pilietiškumo ugdymo, istorijos, geografijos temos, susijusios su Lietuva, dėstomos
lietuvių kalba;
83.5. darbai raštu pateikiami ir atliekami:
Darbo rūšis I–II klasės III–IV klasės
Testas Lietuvių arba rusų kalbomis,
atsižvelgiant į mokinių įgūdžius ir
susitarimus
Tik lietuvių kalba, išskyrus rusų ir
užsienio kalbos pamokas
Kontrolinio darbo
užduotis
Lietuvių arba rusų kalbomis
atsižvelgiant į mokinių įgūdžius ir
susitarimus
Lietuvių arba rusų kalbomis
atsižvelgiant į mokinių įgūdžius
Praktiniai,
projektiniai,
kūrybiniai darbai
Užduotys pateikiamos rusų arba
lietuvių kalba, mokiniai jas atlieka
rusų kalba
Užduotys pateikiamos rusų arba
lietuvių kalba, mokiniai jas atlieka
rusų arba lietuvių kalba,
atsižvelgdami į savo įgūdžius
84. Gimnazija užtikrina raštingumo, skaitymo gebėjimų ugdymą per visų dalykų
pamokas, priimdama bendrus kalbos ugdymo reikalavimus:
84.1.1. mokytojai atkreipia mokinių dėmesį į kalbinės raiškos logiškumą, teiginių
argumentavimą, nuoseklumą; skatina mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis
žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas;
84.1.2. lietuvių kalbos ir literatūros pamokose klaidos mokinių sakytinėje ir rašytinėje
kalboje taisomos ir daro įtaką mokinio pasiekimų vertinimui;
84.1.3. kitų dalykų pamokose lietuvių kalbos klaidos mokinių sakytinėje ir rašytinėje
kalboje taisomos, bet neturi įtakos mokinio pasiekimų vertinimui.
18
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS
ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS
DALĮ AR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO
ORGANIZAVIMAS
85. Mokiniai, atvykę iš užsienio, į gimnaziją priimami bendra tvarka. Direktoriaus
pavaduotojas ugdymui apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos
pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pagrindinio ugdymo programą, raštu informuoja
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyrių.
86. Gimnazija, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar
jos dalį, pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito pagal pateiktus dokumentus. Tuo
atveju, kai asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pagrindinio ugdymo), tačiau
neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, gimnazija nustato jo mokymosi pasiekimų
atitiktį mokymosi pasiekimams, numatytiems Pagrindinio ar Vidurinio ugdymo bendrosiose
programose, ir nustato, kokios klasės išsilavinimo standartus atitinka mokinio žinios, gebėjimai ir
įgūdžiai.
87. Priimtam mokiniui skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis, kurio metu dalykų
mokytojai, stebėdami jo pasiekimų lygį, nustato mokinio žinių atitikimą šios klasės ugdymo
programos reikalavimams ir siūlo Darbo su užsieniečių vaikais komisijai nutarti dėl mokinio skyrimo
į atitinkamą klasę suderinus su mokinio tėvais.
88. Darbo su užsieniečių vaikais komisija:
88.1. parengia atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos
dalį ar visą programą, integracijos į mokyklos bendruomenę planą;
88.2. numato reikalingą mokiniui pagalbą ir jos teikimo būdus;
88.3. konsultuoja mokytojus mokinio ugdymo programų skirtumams likviduoti
klausimais;
88.4. numato atvykusio mokinio asmeninės pažangos stebėjimą per adaptacinį laikotarpį;
88.5. siūlo mokiniui neformaliojo švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau
integruotis;
88.6. pasitelkia mokinius savanorius, kurie padės atvykusiam mokiniui sklandžiai
įsitraukti į gimnazijos bendruomenės gyvenimą;
88.7. nustato mokinio poreikius mokytis lietuvių kalbos ir organizuoja individualų
lietuvių kalbos mokymąsi ir švietimo pagalbą.
89. Lietuvių kalbos mokytojas, kurio grupėje mokosi atvykęs iš užsienio mokinys,
organizuoja individualų jo mokymąsi konsultacijų ir pamokų metu, kai atvykęs mokinys visai
nemoka lietuvių kalbos arba yra dar nepasiekęs numatyto patenkinamo pasiekimų lygio pagrindinio
ugdymo lietuvių kalbos programoje ar vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programoje.
90. Užsieniečių vaikų mokymas organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių, atvykusių
dirbti arba gyventi į Lietuvos Respubliką, vaikų ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose
įgyvendinimu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. birželio 04 d.
įsakymu Nr. ISAK-789.
PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE
91. Mokinių mokymas namie skiriamas pagal gydytojų konsultacinės komisijos išvadas
ir tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymą; gimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais)
19
ir atsižvelgdama į mokinio ligos pobūdį bei gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas,
parengia individualų jo mokymo namie planą.
92. Gimnazijos direktorius sprendimą skirti mokymą namie įformina įsakymu. Namie
vedamos pamokos fiksuojamos atskirame elektroniniame dienyne.
93. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokinys gali būti atleistas nuo
menų, technologijų ir kūno kultūros dalykų; dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane
įrašoma „atleista“ prie mokinio nesimokomų dalykų.
94. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti
gimnazijoje.
95. Mokymui namie skiriamos valandos: lentelė tarifikacijai.
96. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo
stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu,
patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-
1405 (Žin., 2012, Nr. 114-5788), ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus
aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.
ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS
LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS
97. Mokinių ugdymo poreikiams tenkinti valandos skiriamos:
97.1. individualioms ir grupinėms konsultacijoms (mokiniams, turintiems mokymosi
sunkumų, itin gabiems);
97.2. pasirenkamojo dalyko, dalyko modulio ar besimokančių pagal skirtingas dalyko
programas, kursus mokinių mobiliosioms grupėms sudaryti III–IV gimnazijos klasėse;
97.3. projektinės veiklos vykdymui;
97.4. kitai ugdomajai veiklai realizuoti.
98. į dvi grupes I–II gimnazijos klasės dalijamos per šias pamokas:
98.1. dorinio ugdymo – stačiatikių tikyba ir etika, jei tikybą arba etiką pasirinko ne
mažiau kaip 5 klasės mokiniai;
98.2. atskiroms technologijų programoms ir informacinėms technologijoms (pagal
Lietuvos higienos normą HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji
sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011
m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (Žin., 2011, Nr. 103-4858);
98.3. jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys, klasė dalijama į 2 grupes per
lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos pamokas.
99. Mobilios grupės III–IV klasėse sudaromos mokiniams, besimokantiems pagal to
paties dalyko programos kursą, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių mokymui neviršijant
maksimalaus pamokų skaičiaus.
100. Minimalus mokinių skaičius mobiliose grupėse – 5, maksimalus – 30 (išplėstinio
kurso grupėse – 26). Po I pusmečio, atsižvelgus į individualiųjų planų keitimą ir mokinių skaičiaus
kitimą grupėse, grupių skaičius gali būti koreguojamas (atidaromos/uždaromos).
20
II SKYRIUS
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS
NUOSTATOS
101. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi Pagrindinio
ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu,
Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų
vykdymą.
102. Naujai atvykusiems ir pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos
2 dalį mokiniams, pagal sukurtą gimnazijoje Darbo su naujai atvykusiais mokiniais sistemą,
organizuojama veikla, padedanti mokiniams sėkmingai adaptuotis gimnazijoje. Adaptacinis periodas
– rugsėjo mėnuo. Per adaptacijos periodą mokinių pasiekimai fiksuojami suderinus su mokiniais,
taikomas neformalusis vertinimas. Mokytojai ilgalaikiuose planuose numato naujai atvykusių
mokinių poreikių pažinimo būdus.
103. Socialinės-pilietinės veiklos organizavimas:
103.1 I–II gimnazijos klasių mokiniams socialinė-pilietinė veikla yra privaloma
ugdymo(si) proceso dalis. Jai skiriama per mokslo metus 6 valandų trukmės veikla, kuri vykdoma
ugdymo(si) proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, socialinei veiklai,
metu;
103.1. socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, praktiniais gebėjimais,
gimnazijos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis ir socializacijos
programomis ir organizuojama pagal siūlomas mokiniams veiklos kryptis:
Kryptis Veiklos pavadinimas Terminai Atsakingi asmenys
Ekologinė Akcija „Papuoškime savo
gimnaziją ir jos aplinką“
Per mokslo metus Klasės auklėtojai , dalykų
mokytojai, administracija
Akcija „Rink popierių –
išsaugok medį!“
Kovas–balandis Klasės auklėtojai
Dalyvavimas miesto
rekreacinių zonų tvarkymo
akcijose
Ruduo, pavasaris Klasių auklėtojai, socialinis
pedagogas
Kraštotyrinė Gimnazijos muziejų veiklos
palaikymas, laikraščio “Svoj
vzgliad” leidyba,
dalyvavimas stovykloje „Mes
kartu“
Per mokslo metus,
žiemos ir vasaros
atostogų metu
Istorijos mokytojai
Socialinė-
pilietinė
Akcija „Mano miestas“
(apleistų kapinių, paminklų ir
miesto teritorijos tvarkymas)
Per mokslo metus Klasės auklėtojai,
socialinis pedagogas
Prevencinė diena „Sveika
mokykla – sveika visuomenė“
Spalis–lapkritis Klasės auklėtojai,
socialinis pedagogas
Veikla gimnazijos mokinių
savivaldoje
Per mokslo metus Klasės auklėtojai,
direktoriaus pavaduotojas
ugdymui
21
Dalyvavimas stovyklų
veikloje, pilietinėse akcijose
ir tarptautiniame projekte
„Nebijok padėti “,
savanorystė
Per mokslo metus
(ruduo, pavasaris)
Klasės auklėtojai, kūno
kultūros mokytojai
Karitatyvinė Akcija „Padėk vaikams!“ Kovas Klasės auklėtojai,
socialinis pedagogas
Kita Dalyvavimas projektuose ir
labdaros akcijose pagal
pasiūlą
Per mokslo metus Direktoriaus pavaduotojas
ugdymui, specialistai
103.2. mokinys renkasi iš pasiūlyto sąrašo veiklas, atitinkančias jo polinkius. Pasirinktos
veiklos kryptys tampa mokiniui privalomos;
103.3. socialinę veiklą organizuoja ir vykdo klasių auklėtojai, priežiūrą vykdo
direktoriaus pavaduotojas ugdymui; klasių auklėtojai klasės mokinių socialinę veiklą fiksuoja
elektroniniame dienyne.
104. Meninio ugdymo organizavimas:
104.1. I–II klasėse įgyvendinama kryptingo meninio ugdymo programa „Menų šaltinis“,
patvirtinta 2016-05-24 direktoriaus įsakymu Nr. V-135;
104.2. programos sudėtines dalis sudaro šios menų sritys: dailė (grafika), muzika
(muzikinės kompiuterinės technologijos; instrumentinė muzika), šokis (klasikinis, liaudies), teatras
(aktorinis meistriškumas), technologijos (taikomoji dailė; dizainas 3D formatu);
104.3. grupės sudaromos atsižvelgus į mokinių gebėjimus ir asmeninius jų saviraiškos
poreikius. Minimalus mokinių skaičius grupėje – 5.
104.4. programos turinys, ugdymo metodai, vertinimo ir atsiskaitymo būdai
detalizuojami mokytojų ilgalaikiuose planuose.
ANTRASIS SKIRSNIS
UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS
105. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir
tikyba), kalbos (gimtoji kalba (rusų), lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalbos), matematika,
gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija,
pilietiškumo ugdymas, ekonomika ir verslumas, socialinė-pilietinė veikla ), meninis ugdymas (dailė,
muzika), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ir
gyvenimo įgūdžių ugdymas.
106. Dorinis ugdymas:
106.1. siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, visi I gimnazijos klasių
mokiniai renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką – stačiatikių tikybą arba etiką dvejiems metams;
106.2. į etikos kursą integruojami filosofijos, psichologijos, religijotyros pagrindai, į
tikybos kursą – religijotyros pagrindai;
106.3. namų darbai per dorinio ugdymo pamokas mokiniams neskiriami;
106.4. mokinio raštiškas apsisprendimas dėl dorinio ugdymo programos pasirinkimo
įsegamas į jo asmens bylą.
107. Lietuvių kalba ir literatūra:
107.1. mokiniams sudaromos sąlygos papildomai lankyti lietuvių kalbos ir literatūros
konsultacijas ir/ar užsiėmimus mokymo centre;
107.2. į lietuvių kalbos ir literatūros programą integruojama etninės kultūros programa.
108. Užsienio kalbos:
22
108.1. II-oje gimnazijos klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas
naudojant centralizuotai parengtus kalbos mokėjimo lygio nustatymo testus (pateikiami duomenų
perdavimo sistemoje „KELTAS“);
108.2. užsienio kalbą keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima, jei
mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos, kurioje nesimokė anglų arba vokiečių
užsienio kalbos, gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu; mokiniui sudaromos sąlygos
pradėti mokytis anglų arba vokiečių užsienio kalbos ir įveikti programų skirtumus.
109. Matematika:
109.1. mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti mokytojai naudojasi
Nacionalinio egzaminų centro parengtomis matematinio raštingumo užduotimis;
109.2. ugdydami gabius matematikai vaikus mokytojai naudojasi nacionalinių
olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotimis ir kitais šaltiniais;
109.3. I–II gimnazijos klasių mokiniai skirstomi į matematikos grupes atsižvelgiant į jų
pasiruošimo lygį;
109.4. mokytojai metodinių grupių posėdžiuose aptaria mokymo(si) formas, metodus,
pažangos ir pasiekimų vertinimo būdus ir susitarimus fiksuoja ilgalaikiuose planuose;
109.5. I pusmečio pabaigoje organizuojamas kontrolinis pasiekimų patikrinimas, pagal
kurio rezultatus įvertinama asmeninė mokinio pažanga ir vykdoma mokinių rotacija;
109.6. mokiniams siūloma papildomai lankyti matematikos mokymo centrą;
109.7. matematikos pamokose mokytojai naudoja informacines komunikacines
technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones, atvirojo kodo dinaminės matematikos programą
„GeoGebra“, apimančią geometriją, algebrą, statistiką.
110. Informacinės technologijos:
110.1. informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš 3
pasirenkamųjų modulių: programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų, tinklalapių
kūrimo pradmenų;
110.2. modulius mokiniai renkasi laisvai. Keisti pasirinktų modulių programų mokiniai
negali iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos. Mokinio raštiškas apsisprendimas dėl
informacinių technologijų modulių programos pasirinkimo įsegamas į jo asmens bylą.
111. Socialinis ugdymas:
111.1. I–II gimnazijos klasių mokiniams privaloma mokytis pilietiškumo ugdymo
pagrindų, II gimnazijos klasių mokiniams privaloma mokytis ekonomikos ir verslumo.
111.2. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama 18 pamokų, integruojant temas į istorijos
ir pilietiškumo pagrindų pamokas;
111.3. Lietuvos ir pasaulio realijas, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temos
sistemingai atskleidžiamos ir aptariamos su mokiniais pilietiškumo ugdymo pamokose;
111.4. siekiant gerinti gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į
esamas galimybes, dalis istorijos ir geografijos pamokų organizuojamos netradicinėse aplinkose
(muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, vietos savivaldos institucijose, saugomų teritorijų
lankytojų centruose), naudojamos virtualios mokymosi aplinkos;
112. Gamtamokslinis ugdymas:
112.1. gamtos mokslų mokymasis grindžiamas realiais arba virtualiais gamtamoksliniais
gamtos reiškinių, procesų, objektų tyrimais, skiriant dėmesį dinamiškos tikrovės problemoms
atpažinti ir spręsti;
112.2. per gamtos mokslų dalykus gerinant mokinių eksperimentinius ir praktinius
įgūdžius, tiriamiesiems darbams (stebėjimui, analizavimui, eksperimentavimui, modeliavimui)
skiriama ne mažiau kaip 40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus;
113. Meninis ugdymas:
113.1. mokiniai privalo mokytis šių menų dalykų: muzikos ir dailės;
23
113.2. mokiniai, lankantys dailės arba muzikos mokyklas, gali būti atleisti nuo muzikos
arba dailės pamokų pagal ugdymo plane nustatytą tvarką (žr. p. 68).
114. Technologinis ugdymas:
114.1. I gimnazijos klasių mokinius pradedama mokyti technologijų dalyko pagal
privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso programą; programos įgyvendinimas
detalizuojamas mokytojų ilgalaikiuose planuose;
114.2. baigę integruoto technologijų kurso programą, mokiniai renkasi vieną iš
privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių
dizaino ir technologijų). Mokinio raštiškas apsisprendimas dėl programos pasirinkimo įsegamas į jo
asmens bylą. Technologijų grupės sudaromos ir ugdymas organizuojamas pagal mokinių
pasirinkimą. Keisti pasirinktų technologijų programų mokiniai negali iki pagrindinio ugdymo
programos pabaigos.
115. Fizinis ugdymas:
115.1. privalomųjų fizinio ugdymo valandų skaičius – 2 valandos kiekvienoje klasėje;
papildomai visiems I–II klasių mokiniams siūlomos jų pomėgius atitinkančios aktyvaus judėjimo
pratybos per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje už
gimnazijos ribų;
115.2. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės fizinio ugdymo pratybos
organizuojamos kartu su pagrindine grupe, atsižvelgiant į mokinio ligos pobūdį ir sveikatos būklę;
neskiriami pratimai, kurie gali skatinti ligos paūmėjimą. Pagrindinės ir parengiamosios fizinio
pajėgumo grupių kūno kultūros mokinių pasiekimai vertinami pažymiu;
115.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno kultūros pratybos
organizuojamos kartu su pagrindine grupe, atsižvelgiant į mokinio ligos pobūdį ir sveikatos būklę.
Pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą; neskiriami
pratimai, kurie gali skatinti ligos paūmėjimą. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno
kultūros mokinių pasiekimai vertinami „įskaityta – neįskaityta“;
115.4. mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų laikinai dėl ligos, kūno
kultūros mokytojai siūlo kitą veiklą (stalo žaidimus, teorinius užsiėmimus). Jei tai pirma/paskutinė
pamoka, mokinys ateina vėliau/išeina anksčiau;
115.5. mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos būklės visiems
mokslo metams, siūloma savarankiška mokomoji veikla Gimnazijos informacijos centre. Jei tai
pirma/paskutinė pamoka, mokinys ateina vėliau/išeina anksčiau. Atleistiems nuo fizinio ugdymo
pamokų dėl sveikatos būklės visiems mokslo metams mokiniams pusmečių ir metinių įvertinimų
skiltyje rašoma „atleistas“;
115.6. mokiniai, kurie lanko/baigė specializuotas sporto mokyklas, gali būti atleisti nuo
fizinio ugdymo pamokų pagal ugdymo plane nustatytą tvarką (žr. p. 68).
116. Žmogaus sauga:
116.1. žmogaus saugos ugdymas I–II klasėse organizuojamas vadovaujantis Žmogaus
saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m.
liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin. , 2012, Nr. 89-4668);
116.2. žmogaus saugos mokymui I klasėse skiriama 0,5 val. per savaitę. Pamokos
derinamos su technologijų pamokomis: kas 3 savaites mokiniai mokosi 2 valandas technologijų, o
kiekvieną 4-ąją savaitę vyksta 2 žmogaus saugos pamokos; mokinių pasiekimai vertinami „įskaityta“
arba „neįskaityta“.
117. Pagrindinio ugdymo programos dalykai ir jiems įgyvendinti skiriamas pamokų
(valandų) skaičius I-II gimnazijos klasėms: lentelės tarifikacijai.
24
III SKYRIUS
VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS
NUOSTATOS
118. Vidurinio ugdymo programa III–IV gimnazijos klasėse įgyvendinama vadovaujantis
Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Vidurinio ugdymo programos aprašu, Mokymosi
pagal formaliojo švietimo programas formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.
119. Mokiniai ir jų tėvai balandžio mėn. informuojami apie gimnazijos teikiamas ugdymo
turinio pasirinkimo galimybes. Ugdymo turinys planuojamas visai vidurinio ugdymo programai
(dvejiems metams) pagal mokinių individualų pasirinkimą.
120. III–IV klasių mokiniams siūloma formuoti savo pasiekimų aplankus, kuriuose
kaupiami mokinių pažangos ir pasiekimų įrodymai, taip pat ir elektroninius, orientuotus į tolimesnės
karjeros pasirinkimą.
121. Pradėdami vidurinio ugdymo programą mokiniai sudaro individualų ugdymo planą
atsižvelgdami į vidurinio ugdymo programos reikalavimus ir gimnazijos rekomendacijas.
122. Į vidurinio ugdymo socialinių mokslų ugdymo turinį integruojama žmogaus saugos
bendroji programa; užsiėmimų temos fiksuojamos elektroniniame dienyne atitinkamo dalyko
puslapyje.
123. Pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūla:
123.1. mokinių poreikių tenkinimui gimnazijoje siūlomi dalykų moduliai ir
pasirenkamieji dalykai;
123.2. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūlą sudaro dalykų mokytojai ir
aptaria dalyko mokytojų metodinių grupių posėdžiuose;
123.3. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių sąrašą tvirtina gimnazijos Metodinė
taryba atsižvelgdama į mokinių pageidavimus ir mokytojų siūlymus;
123.4. mokiniams 2019–2020 m. m. siūlomi pasirenkamieji dalykai:
123.4.1. kūno kultūros sporto šakos (krepšinis, futbolas, tinklinis, gimnastika, aerobika);
123.4.2. menų dalykai (muzika, dailė, teatras, šokis);
123.4.3. technologijų dalykai (medžio technologijos, tekstilė ir apranga);
123.4.4. tiksliųjų mokslų krypties dalykai (informacinės technologijos, logika, braižyba);
123.4.5. socialinių mokslų krypties dalykai (teisė, filosofija, ekonomika, verslas);
123.4.6. humanitarinių mokslų krypties dalykai (žurnalistika, retorika, psichologija);
123.5. mokiniams 2019-2020 m. m. siūlomi dalykų moduliai:
123.5.1. kalbų moduliai (viešasis kalbėjimas, raiškusis skaitymas, kūrybinis rašymas);
123.5.2. matematikos moduliai (taikomoji matematika, statistinė analizė);
123.5.3. gamtos mokslų moduliai (eksperimentinė fizika, cheminių medžiagų kitimai,
biotechnologijos);
123.5.4. socialinių mokslų moduliai (istorinių šaltinių analizė, taikomieji istorijos
mokslai, kartografija).
124. Pasirinkto dalyko, kurso, modulio keitimo tvarka:
124.1. III–IV gimnazijos klasių mokiniai turi teisę keisti individualų ugdymo planą
nepažeisdami vidurinio ugdymo programos reikalavimų;
124.2. pirmą kartą keisti individualų ugdymo planą mokiniai turi teisę III gimnazijos
klasėje nuo spalio 1 d. iki spalio 4 d., pasibaigus vidurinio ugdymo adaptacijos periodui, kai mokinys
aprobavo savo pasirinkimą ir nori jį pakoreguoti pagal savo galimybes ir gabumus; už dalykų
skirtumus šiame etape atsiskaityti nereikia;
25
124.3. antrą kartą keisti individualųjį ugdymo planą mokiniai turi teisę III gimnazijos
klasėje po 1-ojo pusmečio iki mokslo metų pabaigos, jei mokiniai pakeitė savo sprendimą dėl
tolimesnio mokymosi ir brandos egzaminų pasirinkimo ir nori jį pakoreguoti; už dalykų skirtumus
šiame etape reikia atsiskaityti nustatyta tvarka;
124.4. trečią kartą keisti individualųjį ugdymo planą mokiniai turi teisę IV gimnazijos
klasėje iki rudens atostogų, kai jie galutinai apsisprendė dėl tolimesnio mokymosi ir brandos
egzaminų pasirinkimo; už dalykų skirtumus šiame etape reikia atsiskaityti nustatyta tvarka;
124.5. savo apsisprendimą keisti individualų ugdymo planą III–IV gimnazijos klasių
mokiniai pateikia gimnazijos direktoriui raštu; mokinio individualus ugdymo planas keičiamas
direktoriaus įsakymu;
124.6. išskirtiniu atveju mokiniui gali būti leista pakeisti individualų ugdymo planą ir
kitu laiku, jei tai bus susijęs su stojimo į aukštąsias mokyklas keitimo tvarka, bet ne vėliau, kaip iki
I-ojo pusmečio pabaigos IV klasėje.
125. Dalykų skirtumų likvidavimo tvarka:
125.1. norėdamas pakeisti ugdymo programos kursą į aukštesnį arba pasirinkti dalyką,
kurio nesimokė anksčiau, mokinys privalo išlaikyti įskaitą, likviduojančią programų skirtumus;
125.2. žodžiu suderinęs su dalyko mokytoju įskaitos laiką ir turinį, mokinys, mokytojui
konsultuojant, ruošiasi įskaitai ir atsiskaito už dalykų skirtumus dalyko mokytojui;
125.3. jeigu įskaita išlaikyta 4–10 balų, mokytojas užpildo įskaitos lapą, kurį mokinys
pateikia direktoriaus pavaduotojui ugdymui kartu su prašymu keisti individualų ugdymo planą;
125.4. atsiskaityti už programų skirtumus nereikia iš dorinio ugdymo, kūno kultūros ir
pasirenkamųjų dalykų. Šių dalykų programų skirtumai likviduojami palaipsniui pamokose
ugdymo(si) proceso metu.
ANTRASIS SKIRSNIS
UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS
126. Vidurinio ugdymo programą sudaro šios privalomos ugdymo sritys: dorinis ugdymas
(etika ir tikyba), kalbos (lietuvių kalba ir literatūra, gimtoji kalba (rusų), užsienio kalbos),
matematika, gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija,
geografija), meninis ugdymas (dailė, muzika, šokis, teatras), informacinės technologijos,
technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ugdymo sritis.
127. Dorinis ugdymas:
127.1. siekiant užtikrinti dalyko mokymosi programos tęstinumą ir nuoseklumą,
mokiniams rekomenduojama rinktis etiką ar tikybą dvejiems mokslo metams;
127.2. namų darbai per dorinio ugdymo pamokas mokiniams neskiriami.
128. Kalbos:
128.1. mokiniams siūlomi kalbų programą papildantys pasirenkamieji dalyko moduliai,
kuriuos mokiniai renkasi pagal polinkius ir interesus: viešojo kalbėjimo, raiškaus skaitymo, kūrybinio
rašymo.
128.2. Užsienio kalbų dalyko bendroji programa pateikiama kursais, orientuotais į
Europos Tarybos siūlomus kalbos mokėjimo lygius. Mokiniams rekomenduojama rinktis tuos
užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus. Užsienio kalbos dalyko
modulių programos papildo užsienio kalbos kurso programas.
129. Matematika:
129.1. organizuodami matematikos mokymą mokytojai naudojasi informacinėmis
komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis mokomosiomis programomis, atvirojo kodo
dinaminės matematikos programa „GeoGebra”, apimančia geometriją, algebrą, statistiką;
26
129.2. mokiniams renkantis matematikos mokymosi kursą III–IV gimnazijos klasėse,
gimnazija rekomenduoja atsižvelgti į matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo
rezultatus.
130. Gamtamokslinis ugdymas:
130.1. visi III–IV gimnazijos klasių mokiniai renkasi iš gamtos mokslų privalomą vieną
dalyką – biologiją, fiziką ar chemiją, bet gali rinktis ir kelis, neviršydami 13 dalykų per dvejus metus
limito. Vietoje šių dalykų mokinys gali rinktis integruotą gamtos mokslų kursą.
131. Informacinės technologijos:
131.1. informacinių technologijų kursas III–IV gimnazijos klasėse yra pasirenkamas;
131.2. informacinių technologijų mokytis mokiniai renkasi bendruoju arba išplėstiniu
kursu;
132. Socialinis ugdymas:
132.1. visi mokiniai III–IV gimnazijos klasėse renkasi vieną dalyką – istoriją arba
geografiją, bet gali rinktis ir abu dalykus, neviršydami 13 dalykų per dvejus metus limito;
132.2. iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis ekonomiką, filosofiją, teisę,
psichologiją.
133. Meninis ir technologinis ugdymas:
133.1. visi III–IV gimnazijos klasių mokiniai renkasi vieną dalyką iš menų arba
technologijų programų, bet gali rinktis vieną dalyką iš menų ir vieną dalyką iš technologijų programų,
neviršydami 13 dalykų per dvejus metus limito;
133.2. menų ir technologijų dalykų išplėstinis kursas integruojamas į neformaliojo
ugdymo atitinkamas programas;
133.3. mokiniai, lankantys dailės arba muzikos mokyklas, gali būti atleisti nuo muzikos
arba dailės pamokų pagal ugdymo plane nustatytą tvarką (žr. p. 68).
134. Fizinis ugdymas:
134.1. mokinys renkasi bendrąją kūno kultūros programą arba pageidaujamą sporto šaką
iš gimnazijos siūlomų sporto šakų; fizinio ugdymo išplėstinis kursas III–IV klasėse integruojamas į
atitinkamas neformaliojo švietimo programas;
134.2. parengiamajai medicininės fizinio pajėgumo grupei fizinio ugdymo pratybos
organizuojamos kartu su pagrindine grupe, atsižvelgiant į mokinio ligos pobūdį ir sveikatos būklę;
neskiriami pratimai, kurie gali skatinti ligos paūmėjimą. Pagrindinės ir parengiamosios fizinio
pajėgumo grupių fizinio ugdymo mokinių pasiekimai vertinami pažymiu;
134.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno kultūros pratybos
organizuojamos kartu su pagrindine grupe, atsižvelgiant į mokinių ligos pobūdį ir sveikatos būklę.
Pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą; neskiriami
pratimai, kurie gali skatinti ligos paūmėjimą. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno
kultūros mokinių pasiekimai vertinami „įskaityta – neįskaityta“;
134.4. mokiniams, laikinai atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl ligos, kūno
kultūros mokytojai siūlo kitą veiklą (stalo žaidimus, teorinius užsiėmimus). Jei tai pirma/paskutinė
pamoka, mokinys ateina vėliau/išeina anksčiau;
134.5. mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos būklės visus
mokslo metus, siūloma savarankiška mokomoji veikla Gimnazijos informacijos centre. Jei tai
pirma/paskutinė pamoka, mokinys ateina vėliau/išeina anksčiau. Atleistiems nuo fizinio ugdymo
pamokų dėl sveikatos būklės visiems mokslo metams mokiniams pusmečių ir metinių įvertinimų
skiltyje rašoma „atleistas“;
134.6. mokiniai, kurie lanko/baigė specializuotas sporto mokyklas, gali būti atleisti nuo
fizinio ugdymo pamokų pagal ugdymo plane nustatytą tvarką (žr. p. 68).
135. Brandos darbas: organizuojant brandos darbą IV gimnazijos klasių mokiniams,
gimnazija vadovaujasi Brandos darbo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-893 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
27
ministro 2017 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. V-491 redakcija, Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. V-716 redakcija).
136. Vidurinio ugdymo programos dalykai ir jiems įgyvendinti skiriamas pamokų
(valandų) skaičius III gimnazijos klasėms: lentelė tarifikacijai.
137. Vidurinio ugdymo programos dalykai ir jiems įgyvendinti skiriamas pamokų
(valandų) skaičius IV gimnazijos klasėms: lentelė tarifikacijai.
IV SKYRIUS
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS
ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO
ORGANIZAVIMAS
138. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą gimnazija organizuoja
vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos
aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu
Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771).
139. Gimnazijos mokiniai, turintys nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių,
ugdomi pagal Bendrąsias ugdymo programas, kurių turinys formuojamas pritaikant jiems ugdymo
programas ir individualizuojant mokymą. Gimnazijos mokiniai, turintys didelių specialiųjų ugdymosi
poreikių, ugdomi pagal individualizuotas pagrindinio ugdymo programas I-II klasėse ir negali tęsti
mokymo pagal vidurinio ugdymo programas III-IV klasėse.
140. Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, vadovaujantis miesto
Pedagoginės psichologinės tarnybos (toliau – PPT) nurodymais teikiama gimnazijos specialistų ir
mokytojų specialioji pedagoginė pagalba. Specialioji pedagoginė pagalba mokiniams taikoma
pamokų metu; pagalbos teikimo rekomendacijas ir metodus nustato ir rengia gimnazijos Vaiko
gerovės komisija.
141. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Specialiosios pedagoginės
pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011
m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo
patvirtinimo“.
142. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymas vyksta visiško
integravimo būdu. Mokytis pagal pritaikytą ugdymo programą mokinys gali visų arba atskirų tos
klasės mokomųjų dalykų.
143. Bendrojo ugdymo dalykų programas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi
poreikių, pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir įgūdžius, PPT išvadas bei Vaiko
gerovės komisijos rekomendacijas.
144. Mokytojas rengia darbo su mokiniu, turinčiu specialiųjų ugdymosi poreikių,
individualų ugdymo planą ir derina jį su kuruojančiu direktoriaus pavaduotoju iki rugsėjo 15 d.
145. Mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokymosi
pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir
vadovaujantis gimnazijos „Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo nuostatais”. Vertinimo kriterijai
aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais,
susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai,
kaip jie derės su Bendrosiose programose numatytais pasiekimų lygiais.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
146. Atsiradus gimnazijos ugdymo plane nenumatytų atvejų, ugdymo planas per
28
mokslo metus gali būti koreguojamas gimnazijos direktoriaus įsakymais darant keitimus ir/ar
papildymus, kurie neprieštarauja Bendrųjų ugdymo planų ir kitų norminių dokumentų
reikalavimams.
________________________________________________
SUDERINTA
Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos tarybos
2019 m. birželio 25 d. posėdžio
protokoliniu nutarimu (protokolas Nr. S3-4)
SUDERINTA
Švietimo skyriaus vedėja
Laima Prižgintienė
2019 m. rugpjūčio 30 d.
top related