kursiniu bbd mbd metodiniai nurodymai pvf
Post on 13-Sep-2015
338 Views
Preview:
DESCRIPTION
TRANSCRIPT
-
1
Mykolo Romerio universitetas
Politikos ir vadybos fakultetas
Kursini, bakalaurini ir magistrini darb rengimo
metodiniai nurodymai
Pareng:
Doc. dr. Rta Daiulyt
Doc. dr. Jonas Jagminas
Doc. dr. Saulius Nefas
Vilnius, 2013
-
2
Rta Daiulyt, Jonas Jagminas, Saulius Nefas. Kursini, bakalaurini ir magistrini darb rengimo
metodiniai nurodymai. Atsak. redaktor doc. dr. Rta Daiulyt. Vilnius: Mykolo Romerio
universitetas, 2013.
Recenzavo:
Prof. dr. Valdon Indraien (MRU SPF Edukologijos institutas)
Doc. dr. Aleksandras Patapas (MRU PVF Vieojo administravimo institutas)
Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Tarybos posdyje (2013 spalio 17 d.
nutarimas Nr. 1PV-10) pritarta leidybai.
-
3
TURINYS
PAVEIKSL SRAAS
LENTELI SRAAS
PRIED SRAAS
PRATARM
1. POLITIKOS IR VADYBOS FAKULTETO STUDIJ PROGRAM KURSINI IR
BAIGIAMJ DARB SPECIFIKA, BENDRIEJI RENGIMO REIKALAVIMAI
1.1. Studij program dalyk savarankik darb, kursini ir baigiamj darb specifika
1.2. Bendrieji kursini, bakalauro ir magistro baigiamj darb rengimo reikalavimai:
1.2.1. Temos pasirinkimas ir formulavimas
1.2.2. Bendradarbiavimas su darbo vadovu
1.2.3. Akademinio rato darbo rengimo etika
2. KURSINI DARB RENGIMAS:
2.1. Kursini darb rengimo tvarka
2.2. Kursini darb raymo metodiniai patarimai
3. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMAS:
3.1. Bakalauro baigiamojo darbo rengimo tvarka
3.2. Bakalauro baigiamojo darbo struktrini dali charakteristika
3.3. Bakalauro baigiamojo darbo kokybs kriterijai
4. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMAS:
4.1. Magistro baigiamojo darbo rengimo tvarka
4.2. Magistro baigiamojo darbo struktrini dali charakteristika
4.3. Magistro baigiamojo darbo kokybs kriterijai
5. BAIGIAMOJO DARBO FORMINIMAS
6. PATARIMAI SAVARANKIK IR BAIGIAMJ STUDIJ PROGRAMOS DARB
RENGIMUI IR GYNIMUI
6.1. Darbo vadas
6.2. Teorin analiz
6.3. Metodin darbo dalis
6.4. Tyrimo rezultat aptarimas, rezultat palyginimas, diskusijos
6.5. Baigiamj darb gynimas
BIBLIOGRAFIJOS ALTINIAI
REKOMENDUOJAMA LITERATRA
PRIEDAI
-
4
PAVEIKSL SRAAS
1. Kursinio darbo raymo logika (seka)
2. Baigiamojo darbo rengimo login schema
3. Metodins darbo dalies login schema
-
5
LENTELI SRAAS
1 lentel. Bakalauro ir magistro akademinio ratingumo gebjimai
2 lentel. Bakalauro baigiamojo darbo rengimo eiga
3 lentel. Magistro baigiamojo darbo rengimo eiga
-
6
PRIED SRAAS
1 priedas. Pirmas titulinis lapas
2 priedas. Antras titulinis lapas
3 priedas. Turinys
4 priedas. Darbo dalys ir struktra
5 priedas. Kursini, bakalauro ir magistro baigiamj darb struktrins dalys
6 priedas. Taikomojo / projektinio pobdio magistro baigiamojo darbo struktrins dalys
7 priedas. Patvirtinimas apie atlikto darbo savarankikum (forma)
8 priedas. Kursinio darbo vertinimo lapas
9 priedas. Gairs pirmai magistro darbo rengimo atestacijai
10 priedas. Bibliografijos altini apraymo pavyzdiai
11 priedas. Statistini duomen pateikimas diagramose
-
7
PRATARM
ios metodins priemons tikslas aptarti kokia yra akademini (mokslini) darb
raymo ir vertinimo sistema Politikos ir vadybos fakultete. Leidinyje siekta susisteminti trijuose
fakulteto institutuose (Politikos, Vadybos ir Vieojo administravimo) vykdomus student
mokslinius tyrimus, irykinti bendras reikalavim kursiniams ir bakalauro bei magistro
baigiamiesiems darbams gaires, kad ir studentas, ir dstytojas inot skirtingose studij pakopose
rengiam darb specifik ir perimamum. Autoriai smoningai viename leidinyje apjung skirting
lygi darb metodinius nurodymus, kad matytsi i darb tarpusavio ssajos ir perimamumas.
Metodin priemon skirta studentams, raantiems politikos, verslo ir vadybos, vadybos
bei vieojo administravimo krypi kursinius, bakalauro ir magistro darbus. Autori manymu, ji
taip pat bus naudinga dstytojams, dstantiems tyrim metodologijos dalykus fakultete bei
dstytojams, vadovaujantiems student kursini, bakalauro ir magistro darb raymui, bakalauro ir
magistro baigiamj darb recenzentams, bakalauro ir magistro baigiamj darb vertinimo
komisij nariams.
Leidinys parengtas apibendrinant turim mokslinio darbo, vadovavimo student
darbams patirt, analizuojant fakultete apgint savarankik ir baigiamj darb kokyb,
diskutuojant su kolegomis. 2009 m. doc. dr. Saulius Nefas atliko vieojo administravimo magistr
apklaus, po to - fakulteto dstytoj apklaus, pareng leidinio koncepcij, kuri recenzavo ir
verting patarim dav prof. dr. Alvydas Baleentis. Leidinio rengimui pravert ir praktin patirtis
rengiant studij programas, dalyk programas, dstant modulius Vieojo administravimo tyrim
metodologija bakalauro studijose, Vadybos ir administravimo tyrim teorija ir praktika bei
Mokslinis tiriamasis darbas magistrantams. Vadovaujant student kursiniams, baigiamiesiems
darbams, dalyk studij metu buvo siekiama praktikai patikrinti, ar pateikiama mediaga yra aiki,
aktuali ir naudinga darbo rengimo metu. Rengiant leidin kolegik pagalb buvo pakviesti
Politikos ir vadybos fakulteto mokslininkai, j mintimis taip pat yra remiamasi iame darbe.
Autoriai dkingi fakulteto bendruomenei u kolegik bendradarbiavim.
Pirmajame metodins priemons skyriuje aptariama Politikos ir vadybos fakultete
rengiam rato darb specifika bei nagrinjami bendrieji reikalavimai (temos pasirinkimas,
bendradarbiavimas su vadovu ir mokslinio darbo etika). Antrame, treiame, ir ketvirtame skyriuose,
remiantis MRU dokumentais, nagrinjami kursini, bakalauro ir magistro baigiamj darb
reglamentai, trumpai aptariama struktra ir apibriami kokybs kriterijai. Penktame skyriuje
pristatomi reikalavimai darbo apiforminimui. etame skyriuje skaitytojai ras praktini darbo
rengimo patarim, tinkani tiek raantiems kursinius, tiek bsimiems bakalaurams, tiek ir
magistrams. iame skyriuje detalizuojami darbo su teoriniais altiniais, tyrimo metodikos
parengimo bei tyrimo rezultat pateikimo bei analizs ypatumai. Prieduose pateikiami
-
8
apiforminimo pavyzdiai, darbo struktros reikalavimai ir kita praktin mediaga, naudinga raant
darb.
Kiekvieno skaitanio leidin akademini rato darb rengimo patirtis skirtinga.
Autoriai siek leidin sudaryti taip, kad bt galima nesunkiai susirasti pagrindinius reikalavimus
konkreiam rato darbui (kursiniam, bakalauro ar magistro darbui) bei, esant reikalui, detaliau
susipainti su atskir darbo dali rengimu. Kadangi kursinis darbas yra pirmasis didesns apimties
savarankikas akademinio pobdio darbas, jo rengim buvo siekiama detaliau aprayti, pateikiama
pavyzdi, susijusi su temos, problemos formulavimu. Tikims, kad kiekvienas skaitytojas
nesunkiai susiras informacij pagal savo poreikius.
Autori kolektyvas
-
9
1 skyrius
POLITIKOS IR VADYBOS FAKULTETO STUDIJ
PROGRAM KURSINI IR BAIGIAMJ DARB
SPECIFIKA, BENDRIEJI RENGIMO REIKALAVIMAI
-
10
1.1. Studij program savarankik darb, kursini ir baigiamj darb
specifika
MRU Politikos ir vadybos fakultete vykdomus socialini moksl srities politikos, vadybos bei
vieojo administravimo moksl tyrimus apibria 2009 metais Lietuvos Respublikos vyriausybs
patvirtintas studij srii ir krypi, pagal kurias vyksta studijos auktosiose mokyklose, sraas1.
Darb tematikos apibriai aikumo suteikia ir reikmini odi politika, administravimas,
vadyba prasm. Politika apibriama kaip visuomens organizavimo bdas2, o vadyba suprantama
kaip visuminis organizacijos valdymas, t.y. procesai, kurie apima sprendim rengim, primim ir
gyvendinim ir kai tai atliekant yra reguliuojami organizacijos funkcijas realizuojantys procesai3.
Vieasis administravimas aprpia vieojo sektoriaus struktr, teisin reglamentavim, valdymo
teorijas ir principus, vadybinius metodus4. MRU Politikos ir vadybos fakultete gali bti rengiami
teorinio arba taikomojo pobdio student moksliniai darbai. Rengdamas teorinio pobdio darb
tyrjas susikoncentruoja teorini problem nagrinjim, analiz. Teorinio pobdio darbe gali
nebti empirinio tyrimo, taiau tai nra taisykl. Politikos moksluose: politins teorijos, politins
filosofijos, politini idj istorijos darbuose ir temose, kuriose analizuojamos politins idjos ir/ar
j istorija, empirinis tyrimas nra btinas5. Taiau tokiame darbe turi bti ikeliamas probleminis
klausimas, kur gali bti atsakyta teoriniais metodais, pateikta isami darbo problemos analiz,
visapusikai vertinti nagrint autori darbai, panaudoti teorinio tyrimo metodai, pateikiama
originali darbo autoriaus argumentacija, teorins valgos. Jei teorinio pobdio darbe apsiribojama
mediagos atpasakojamu, toks darbas dar nra parengtas gynimui. Vadybos ir administravimo
tyrimai yra daugiau taikomojo pobdio, nukreipti praktini problem sprendim, juose
daniausiai derinamos teorins valgos ir empiriniai tyrimai. Tokie darbai danu atveju yra siejami
ir su geriausios praktikos paieka ir nagrinjimu6. Gali bti rengiami ir taikomojo projektinio
pobdio magistro baigiamieji darbai, kuriuose analizuojamos mokslins-praktins problemos
1 Lietuvos Respublikos vyriausybs 2009 m. gruodio 23 d. nutarimas Nr. 1749 Dl studij srii ir krypi, pagal
kurias vyksta studijos auktosiose mokyklose, srao ir kvalifikacini laipsni srao patvirtinimo, prieiga per internet: , (irta 2013 05 19). 2 A. Visockait, Politologijos mokymo dalyko metodin priemon, Vilnius: MRU, 2012, p. 11 (elektroninis iteklius),
prieiga per internet: , (irta 2013 04 20). 3 Zakareviius P., Vadyba, Kaunas: VDU, 1998, p.9.
4 Vieasis administravimas: Programos apraas, Mykolo Romerio universitetras, prieiga per internet:
, (irta 2013 04 12). 5 Januauskien D. Atmintin raantiems baigiamuosius darbus politikos moksl katedroje [interaktyvus], [irta 2012
11 25]. Prieiga per internet: http://www.mruni.eu/lt/universitetas/fakultetai/politikos_ir_vadybos_fakultetas/institutai/politikos_mokslu_institutas/st
udijos/magistro_baigiamieji_darbai/metodiniai_nurodymai/ 6 Easterby - Smith M., Thorpe P., Jackson P.R., Management Research, Third edition, London: Sage Publications Ltd.,
2008, 9 p.
-
11
konkreiose institucijose, silomos inovatyvios ir efektyvios j sprendimo galimybs. Tokiame
darbe pateikiama teorin suformuluotos problemos analiz ir sukuriamas projektas iai problemai
sprsti. Projektas gali bti gyvendinamas arba tik detaliai apraomas.
Aktualus klausimas yra kokybiniai ir kiekybiniai skirtumai tarp studij dalyk rato darbo,
kursinio, bakalauro ir magistro baigiamj darb. Lietuvoje pagrindinis dokumentas, apibdinantis
esminius studij pakop kokybinius skirtumus yra LR vietimo ir mokslo ministro sakymas Nr.V-
2212 Dl studij pakop aprao patvirtinimo. iame aprae, remiantis Lietuvos teisiniais aktais,
vardinami atskirose studij pakopose gyjami gebjimai. Tarp kit gebjim, jame apibriami ir
gebjimai vykdyti tyrimus bei kiti su moksline veikla susij gebjimai (socialiniai, specialieji,
asmeniniai) (r. 1 lentel).
Mokslinio tyrimo inios ir specifiniai gebjimai (akademinis ratingumas) formuojasi
palaipsniui. Politikos ir vadybos fakultete ie gebjimai pradedami formuoti bakalauro studijose
raant studij program dalyk rato darbus. ie darbai gali bti rengiami studijuojant visus
programos dalykus. Juos raant siekiama tvirtinti dalyko inias, gilinti savarankikas studijas bei
formuoti pradinius mokslinio darbo gdius. Dalyko rato darb temas pateikia, j rengimui
vadovauja dalyko dstytojas, o i darb vertinimas yra sudtin bendro studij dalyko vertinimo
dalis. Kursinis darbas yra pirmas didesns apimties savarankikas rato darbas. Raant kursin
darb plaiau susipastama su tiriamosios veiklos abcle. Mokomasi rasti mokslinius
informacijos altinius, parengti mokslinio tiriamojo darbo sudtines dalis, formuluoti problem,
darbo tiksl ir udavinius, juos analizuoti, sisteminti ir apibendrinti mokslin informacij,
formuluoti ivadas. Bendraujant su vadovu, ginant kursin darb parodomos ne tik temos inios,
kartu atsiskleidia bendravimo, argumentavimo gebjimai.
1 lentel. Bakalauro ir magistro akademinio ratingumo gebjimai7
Gebjim sritys
Bakalauro studij rezultatai
Magistro studij rezultatai
Gebjimai vykdyti tyrimus
Geba rinkti ir analizuoti
duomenis, reikalingus
svarbioms mokslinms, profesins veiklos problemoms sprsti, , naudojantis fundamentini ir taikomj mokslini tyrim pasiekimais ir metodais.
Geba analizuoti, sintetinti ir vertinti
studijoms, mokslinei, profesinei
veiklai ir naujovi diegimui
reikalingus tyrim duomenis, geba
integruoti inias ir valdyti sudtingas
situacijas, priimti sprendimus, kai nra
isamios ir apibrtos informacijos,
7 Parengta pagal: Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkriio 21 d. sakymas Nr.V-2212 Dl
studij pakop aprao patvirtinimo, Valstybs inios, 2011-11-26, Nr. 143-6721.
-
12
vertinti alternatyvius sprendimo
variantus bei galim poveik aplinkai.
Specialieji gebjimai Geba planuoti, organizuoti, vykdyti ir vertinti veiklas
profesij ir studij kontekste, savarankikai pasirinkdamas kompleksines technologines,
organizacines ir metodines
priemones.
Geba pritaikyti turimas inias ir jomis remiantis rengti naujas
priemones (technines, metodines,
informacines, organizacines-
vadybines), reikalingas moksliniams
tyrimams, studijoms, kultrinei ir meninei veiklai vykdyti arba
naujovms diegti.
Socialiniai gebjimai
Geba bendrauti su
specialistais ir visuomene
sprendiant profesins veiklos ar studij srities udavinius, pristatant atlikt veikl ir jos rezultatus. Geba perteikti
studij ir veiklos srities inias ir supratim specialistams ir kitiems besimokantiesiems.
Geba aikiai, argumentuotai perteikti apibendrint informacij specialistams ir kitiems asmenims, j kritikai vertindamas.
Asmeniniai gebjimai Geba savarankikai mokytis savo profesins veiklos srityje. Suvokia
moralin atsakomyb u savo veiklos ir jos rezultat poveik visuomeninei, ekonominei,
kultrinei raidai, gerovei ir aplinkai.
Geba savarankikai planuoti mokymosi proces . Geba pasinaudoti mokslini tyrim iniomis, turi tiriamojo darbo patirties bei sisteminio ir strateginio mstymo gdi savarankikai profesinei veiklai ir moksliniam tiriamajam
darbui . Geba priimti inovatyvius
sprendimus, vertindamas galimas visuomenines ir etines veiklos
pasekmes. Veikia suvokdamas
moralin atsakomyb u savo veiklos ir jos rezultat poveik visuomeninei, ekonominei, kultrinei raidai, gerovei ir aplinkai.
Bakalauro baigiamajame darbe jau atliekami savarankiki empiriniai tyrimai, taiau
daniausiai apsiribojama vieno tyrimo metodo valdymu, mokomasi interpretuoti tyrimo rezultatus.
Bakalauro baigiamojo darbo autorius, pateikdamas darb gynimui, rodo, kad supranta socialini
moksl srities ir studij krypties, kuri atitinka studijuojama programa (politikos mokslai, verslas ir
vadyba, vadyba, vieasis administravimas) tyrim metodologij ir yra imoks konkrei socialini
moksl tyrimo metod, geba paruoti mokslinio tiriamojo darbo sudtines dalis, formuluoti
hipotezes, darbo tiksl ir udavinius, suplanuoti ir atlikti tyrim, analizuoti rezultatus, apibendrinti,
daryti ivadas ir teikti pagrstus pasilymus. Bakalauras yra valds mokslinio tiriamojo darbo
pagrindus.
-
13
Tuo tarpu rengiant magistro baigiamj darb autoriui tenka numatyti ir gyvendinti
vis tyrimo strategij8. Pateikdamas darb gynimui bsimas magistras rodo, kad ne tik geba surasti
ir analizuoti mokslins informacijos altinius, literatr, taiau geba integruoti plataus spektro
(multidisciplinines) inias, geba velgti ir analizuoti problemas, formuluoti mokslines hipotezes bei
numatyti problemos sprendimo mokslins paiekos strategijas; parengti tyrimo program, atlikti
tyrim ir naudotis moksliniais duomen apdorojimo metodais; argumentuotai parengti tyrimo
ataskait (taikyti iuolaikikus duomen analizs bdus, interpretuoti gautus rezultatus), geba
formuluoti konkreias ivadas ir teikti rekomendacijas problem sprendimui, argumentuotai
diskutuoti apie gautus rezultatus.
Skmingo kursinio, bakalauro ar magistro darbo nepavyks parayti netobulinant laiko
valdymo, organizacini gebjim, neugdant savo savarankikumo, neanalizuojant savo motyvacijos
ir jos nestiprinant. Btent ie dalykai danu atveju lemia, ar skmingai bus parengtas ir apgintas
darbas. Laiko valdymo gebjimai atsiskleidia numatant ir gyvendinant darb rengimo etapus,
susidarant viso darbo plan (iki kada kokia darbo dalis bus paruota). Gairs iam planui atsispindi
studij planuose. Tai terminai iki kada reikia gauti atestacij/ atsiskaitymus ir laukiami rezultatai: k
kokiam terminui reikalaujama atsiskaityti. (r. io leidinio 2.2.; 3.1.; 4.1. poskyrius). Taiau kad
procesas bt skmingas, svarbu iuos ingsnius nuo atestacijos iki galutinio gynimo suskaidyti
smulkesnius mnesio, savaits planus, nuolat juos atnaujinti ir stebti, ar pavyksta laikytis plano.
Rengiant kursinius/ bakalauro/ magistro darbus tenka mokytis bti ir veiklos organizatoriumi
tartis dl susitikim su darbo vadovu, tartis dl tyrim, juos planuoti ir atlikti. Nors toliau iame
leidinyje pagrindinis dmesys skiriamas specifiniams su moksliniais tyrimais susijusiems darb
rengimo aspektams, autoriai nuoirdiai linki nepamirti, kad asmenins savybs, motyvacija bei
gebjimas komunikuoti su darbo vadovu nemaa dalimi lemia skm.
1.2. Bendrieji kursini, bakalauro ir magistro baigiamj darb rengimo reikalavimai
1.2.1. Temos pasirinkimas ir formulavimas
Vadovaujantis MRU Studij rezultat vertinimo tvarka studentai gali rinktis bsim kursini
ir baigiamj darb temas pagal studij program komitet paskelbtus sraus. iuose srauose
skelbiamos iankstins temos, kurios gali bti tikslinamos aptariant su vadovu.. Taipogi studentai
gali silyti savo temas, suderinant jas su studij programos komiteto pirmininku bei bsimu darbo
vadovu. Studento siloma (arba keiiama) tema turi atitikti studijuojam program ir turi bti
8 T.y. apibrti principus, kuriais numatoma sekti sprendiant tyrimo problem, bei tyrimo dizain, danu atveju
apimant kelis mokslinio tyrimo ir duomen analizs metodus.
-
14
uregistruojama iki numatyto termino. Tam raomas nustatytos formos praymas leisti rayti darb
vardinta tema bei skirti darbo vadov.
Pagrindiniai reikalavimai baigiamojo darbo temai:
turi atitikti studij program;
pasirinkta tema turi bti aktuali (svarbi mokslui ir praktikai) ir atskleidianti
nepakankamai itirtus tam tikros srities aspektus;
temos formuluot turi aikiai vardinti tiriamj dalyk ir, pageidautina, svarbiausi
darbo idj, turi bti tiksli ir lakonika. Temos formuluot gali bti tikslinama ir
darbo raymo metu. Pirmiausia reikt pasigilinti literatr, mokslinink
atliekamus tyrimus, kokie panaios tematikos aspektai atskleisti usienio ir Lietuvos
mokslinink darbuose. Nors temos tikslinimas vyksta jau darbo rengimo procese,
taiau svarbu apsisprendimo neatidlioti, nes, pakoregavus tem, gali pritrkti laiko
jos atskleidimui. Formuluojant galutin temos pavadinim pravartu bendradarbiauti
su darbo vadovu.
SVARBU Nuo temos pasirinkimo nemaa dalimi gali priklausyti viso darbo skm, todl
atsivelkite:
savo polinkius, gabumus, galimybes, nes skmingiau gilinsits tas sritis, kurios tikrai domina;
ar tai bt naudinga js karjerai
ar temoje nagrinjama sritis jums inoma;
ar yra pakankamai prieinamos literatros, ar ji ta kalba, kuri mokate;
ar tursite galimyb tinkamai atlikti tyrimus, panaudoti tinkamus metodus, surinkti duomenis,
ar pakaks pasiruoimo ir laiko problemai inagrinti - tikslingiau pasirinkti siauresn tem, apsiriboti viena moksline problema arba net sudtingos problemos dalimi,
1.2.2. Bendradarbiavimas su darbo vadovu
Tiek kursinis, tiek ir baigiamasis bakalauro ar magistro darbas yra savarankiki studento darbai,
visa iniciatyva yra studento rankose, taiau raant darbus reikia ir gairi, pagalbos, todl
bendradarbiavimas su patyrusiu mokslininku yra neatsiejama darbo rengimo dalis. Vadovo pareiga
padti, konsultuoti, patarti. Kursin ar baigiamj darb rengiantis studentas turi su darbo vadovu ir
konsultantu (jeigu toks yra) palaikyti nuolatin ry, informuoti vadov apie darbo raymo eig,
atsivelgti vadovo ir konsultanto (suderinus su vadovu) dalykinius ir metodinius patarimus bei
pastabas9.
Vadovai, pagal studento poreikius, konsultuoja rengiant darbo plan, iekant ar
atsirenkant literatr ar kitus informacijos altinius, atsako klausimus, ikilusius darbo rengimo
9 MRU Studij rezultat vertinimo tvarka, 52-53 punktai
-
15
eigoje, taiau neteikia paruot sprendim. Kiekvienas vadovas turi savo darbo stili, todl
pravartu kaip galima anksiau su juo susitikti ir isiaikinti, kokius reikalavimus jis kelia darbo
organizavimui, kaip silo bendradarbiauti. Pavyzdiui, tam, kad vadovas galt pateikti savo
pastabas ir rekomendacijas, kaip tobulinti darb, galimas dalykas, jis nors i anksto susipainti
su darbo fragmentu, dl kurio konsultuos. Tam vadovas turi turti pakankamai laiko, todl
pravartu i anksto aptarti, kada pristatyti baigiamojo darbo mediag konsultacijai, ar j galima
atsisti patu, ar kelti per Moodle sistem ir pan.
Visais ikilusiais klausimais vadovas konsultuoja savo primimo valandomis (jos
skelbiamos PVF institut internetiniuose puslapiuose). Tam, kad bt racionaliau inaudojamas
konsultacij laikas, tikslinga i anksto susisiekti su darbo vadovu ir paprayti suderinti konkret
konsultacijos laik. Patartina su vadovu palaikyti nuolatin ry el. patu ar kitais vadovo
nurodytais komunikacijos bdais.
Jeigu bendradarbiaujant su darbo vadovu kyla nesklandum ar nesusipratim galima
kreiptis studij programos vadov arba studij programos komiteto pirminink.
U kursinio ar baigiamojo darbo savarankikum, vis darbe pateikt mediag
atsako tik baigiamojo darbo autorius. Jis utikrina ir tai, kaip rengiant darb buvo laikomasi
mokslins etikos.
1.3. Akademinio rato darbo rengimo etika.
Etiniai klausimai pirmiausia siejami su darbo savarankikumu ar darbas parengtas
paties studento, ar jame nepanaudotos svetimos idjos, tekstas, be autori sutikimo ar nenurodant
cituojam autori10.
Kiekviename darbe turi bti aikiai atskirtas autoriaus originalus indlis ir darbe panaudoti
kit autori darbai, mintys, duomenys, rekomendacijos. Neleidiamas svetim mini, tekst,
duomen naudojimas be nuorod, t. y. j plagijavimas.11
Taigi, rengiant darbus reikia gerai isiaikinti, kas laikoma plagiavimu. Plagiato apibrtis
pateikta Mykolo Romerio universiteto Studij rezultat vertinimo tvarkoje (29 straipsnis).
Itrauka i MRU Studij rezultat vertinimo tvarkos:
29. U siningos konkurencijos principo paeidim, nusirainjim, plagijavim ar bet kurios
kitos formos akademin nesiningum, susijus su studij rezultat vertinimu, studentas arba
klausytojas gali bti alinamas i Universiteto kaip u akademins etikos paeidim.
10
Remiantis LR Autorini teisi ir gretutini teisi statymu (Valstybs inios, 1999, Nr. 50-1598; Valstybs inios, 2003, Nr. 28-1125) be krinio autoriaus ar kito io krinio autori teisi subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, taiau nurodant, jei tai manoma, naudojam altin ir autoriaus vard, leidiama atgaminti svetim krini fragmentus nevirijant moksliniam tyrimui reikalingo masto. Ikilus klausimams apie autorines teises, klausti galima Lietuvos autori teisi gynimo asociacijos agentroje (prieiga per internet: < http://www.latga.lt>). 11
Mykolo Romerio universiteto Etikos kodeksas, 2007, 7.4 punktas
-
16
29.1. Studento rato darbas yra laikomas plagiatu jeigu:
29.1.1. Rato darbas ar jo dalys yra paraytos paodiui perraant kito autoriaus tekst
nenurodant altinio arba nurodant altin, taiau neiskiriant perrayto teksto kabutmis.
Paodinis kito autoriaus teksto perraymas nenurodant altinio arba nurodant altin, taiau
neiskiriant perrayto teksto kabutmis laikomas plagiatu, jei tokio teksto darbe yra daugiau nei
pus puslapio, t. y. 900 spaudos enkl, skaitant tarpus;
29.1.2. Rato darbas ar jo dalys yra paraytos perfrazuojant kito autoriaus tekst nenurodant
altinio. Kito autoriaus teksto perfrazavimas nenurodant altinio laikomas plagiatu, jei tokio
teksto darbe yra daugiau nei vienas puslapis, t. y. 1800 spaudos enkl, skaitant tarpus;
29.1.3. Rato darbo tekste, lentelse ar paveiksluose yra pateikiami duomenys nenurodant
altinio (iskyrus tuos atvejus, kai duomenys yra surinkti paties autoriaus);
29.1.4. Rato darbas buvo pristatytas ir gintas ioje ar kitoje mokslo staigoje Lietuvoje ar
usienyje.
29.2. Tstini darb atveju tekste turi bti nurodyta, kurios jo dalys yra paimtos i ankstesni to
paties darbo autoriaus rato darb. Nenurodius tstinio darbo autorysts alinimas i
Universiteto netaikomas.
Kartais galvojama, kad bus ivengta problem, jei visi darbe naudoti altiniai bus
ivardinti literatros srae darbo pabaigoje. Taiau privalu visame darbo tekste pateikti
teisingas nuorodas, nurodant panaudotus altinius. Taigi, siekiant ivengti plagiato, svarbu
tinkamai formuoti tekst, btinai paminti aptariam altini autorius, rpestingai sutvarkyti
bibliografines nuorodas (pateikiant autori ir leidimo metus tekste skliausteliuose, arba vis altinio
bibliografij inaose), panaudoti tinkamus skyrybos enklus ir traukti bibliografijos sra visus
darbe panaudotus altinius (plaiau r. 6.2 skyri ir 10 pried).
Panaudot rankratin mediag (disertacijas, kursinius ir magistro bei bakalauro
baigiamuosius darbus, archyv ar staig tarnybin mediag ir pan.) taip pat privalu traukti
literatros sra ir atitinkamai cituoti tekste bei iliustracijose nurodant autori/ institucij/ archyv
bei parengimo metus.
Naudojant internetinius altinius gali bti sudtinga nustatyti autori ar publikavimo
dat. Jei internetiniame puslapyje nenurodytas altinio autorius, galima naudoti publikacijos
pavadinim, leidjo vard ar internetinio puslapio adres. Jei nepavyksta rasti altinio sukrimo
datos, bibliografijos srae reikia nurodyti altinio panaudojimo dat (r. 10 pried).
Kai kuriuose tinklalapiuose gali bti pateikta informacija apie autorines teises. Tokiu
atveju, norint pasinaudoti informacija, reikia susisiekti su leidjais ir autoriais bei gauti sutikim
naudotis j pateikiamais resursais.
Jeigu darbe panaudoti kit autori ar tyrim empiriniai duomenys, taip pat turi bti
pateiktos aikios nuorodos.
Kit asmen traukimas darbo raym draudiamas, iskyrus tuos atvejus, kai kiti
asmenys padeda surinkti informacij (pvz., padeda atlikti didels apimties apklaus, vykdom
-
17
keliose organizacijose, sutinka iplatinti bei surinkti anketas organizacijoje) ar apdoroti jau surinkt
informacij (pavyzdiui, taikant specialias statistines programas pateikti statistinius tyrimo
duomenis). Duomen analiz bet kokiu atveju privalu atlikti paiam darbo autoriui. Esant tokiems
atvejams, darbe btina nurodyti, kokia pagalba buvo suteikta, vardinti pagalb suteikusius asmenis
ir tos pagalbos apimtis. Baigiamj darb vade galima pareikti padk visiems asmenims ar
institucijoms, padjusiems parengti darb (suteikusiems prijim prie reikiam dokument,
sutikusiems dalyvauti tyrime ir pan.);
Kiekvienas rato darbas turi bti pateikiamas kartu su autoriaus pasiraytu patvirtinimu apie
darbo savarankikum (r. 7 pried), kuriuo patvirtinama, kad darbas atliktas paties studento,
nebuvo naudotas kitoje mokslo ar mokymo staigoje Lietuvoje ir usienyje, jame nenaudojami
literatros srae bei nuorodose tekste nenurodyti altiniai. Jeigu darb atliko keli autoriai, jie visi
turi patvirtinti darbo savarankikum.
Kitas svarbus etinis aspektas kaip darbo autorius laiksi etikos tyrimo metu, ar
nepaeid tiriamj teisi, saugumo, privatumo, ar tyrime buvo dalyvaujama laisvanorikai ir t.t.
iuos aspektus tinka aptarti darbo metodinje dalyje (r. 6.3 poskyr)
Jei baigiamj darb rengia keli studentai, btina ilaikyti lygiateiss partnerysts ir
bendradarbiavimo principus, vade aptarti kiekvieno autoriaus indl baigiamj darb;
Savarankik ir baigiamj darb rengimo ir gynimo metu rekomenduojama puoselti
pasitikjimo ir geranorikumo nuostat - geranorikai priimti visus darbo vadovo ar konsultanto
patarimus, taip pat visus gynimo metu uduodamus klausimus, o ikilus neaikumams juos ramiai,
be neigiam emocij, isiaikinti.
-
18
2 skyrius
KURSINI DARB RENGIMAS
-
19
2.1. Kursini darb rengimo tvarka
Kursinis darbas - tai praktikai pirmasis mokslinio pobdio studento darbas, kur
studentas, dstytojo vadovaujamas, savarankikai parengia universitete. Jo paskirtis ugdyti
studento gebjim dirbti su moksliniais altiniais, analizuoti mokslin problem. Kursinis darbas
yra pagrindas, kur kvalifikuotai atlikus, bus pasirengta ir bakalauro baigiamojo darbo raymui.
Kvalifikuotai atliktas kursinis darbas pakloja pagrindus , sudaro prielaidas skmingam bakalauro
baigiamojo darbo rengimui.
Jei kursinio tema bus skmingai ipltota, ji gali peraugti bakalauro baigiamojo
darbo tem. Kursinio darbo rengimas padeda formuotis mokslinio tyrimo pradmenis, kadangi:
jo apimtis nedidel;
raomas bakalauro studij 4 ir 6 semestruose, kai daugelio student motyvai studijuoti
yra palyginti aukto lygio;
didesn tikimyb, kad daugiau bus konsultuojamasi su vadovu ir perimami
profesionalesni gdiai (nesusiformavs poiris i studento puss, kad visk inau ir
i dstytojo puss, kad visk turi inoti).
Kursinio darbo dka studentas pademonstruoja, o dstytojas vertina pasiekimus studijuojant
kelet semestr tokiose svarbiose srityse, kaip altini atranka, mokslins informacijos analizavimas
ir sisteminimas, problemos, tikslo ir udavini formulavimas, darbo reikalavim laikymasis.
Kursinio darbo apimtis ir btinos dalys. Kursinio darbo apimtis yra 20 25 lapai be
pried. Darbas gali bti ir trumpesnis priklausomai nuo jo specifikos, bet tai turi bti suderinta su
vadovu ir apie tai paraoma darbo vade. Kursinio darbo btinos dalys yra ios: titulinis lapas,
turinys, santrump sraas, vadas, teorin dalis, ivados, santrauka (lietuvi ir usienio kalba),
altini sraas.
Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis kursini darb raym yra Mykolo Romerio
universiteto Studij rezultat vertinimo tvarka (32-38 punktai). Joje numatoma, kaip vyksta
kursini darb tem pasirinkimas ir usiregistravimas jas pasirinkus. Studentai gali rinktis dstytoj
silomas temas, bet taip pat yra sudarytos galimybs aktyviai silyti savo temas. Tokiu atveju tema
turi bti patvirtinama studij programos komitete ir uregistruojama informacinje sistemoje
Studijos.
Kursin darb rengia vienas studentas. Darbo rengimo eigoje jis turi konsultuotis su darbo
vadovu dl darbo plano, struktros, kitais metodiniais ir dalykiniais kursinio darbo raymo
klausimais (plaiau r. 1.2.2 poskyr). Kursinio darbo vadovo paskyrimas vyksta automatikai, kai
-
20
studentas pasirenka kursinio darbo tem, kuri yra skelbiama institut tinklalapiuose. Vadovas
student konsultuoja ir nukreipia tinkama linkme, jei studentas kreipiasi, taigi iniciatyv reikia
rodyti paiam studentui. Tikslinga pasirinkti toki kursinio tem, kuri, konsultuojantis su vadovu,
galt bti ipltojama iki bakalauro baigiamojo darbo temos.
Visikai baigtas kursinis darbas segamas arba riamas. Kursinis darbas turi bti pristatytas
vadovui institut, kuriame jis dirba ir keltas informacin sistem Studijos iki sesijos pradios.
Apie tai, kad darbas nunetas institut, vadovui reikia praneti. Vadovui pageidaujant gali bti
nusiuniamas ir elektroninis darbo variantas. Kartu su kursiniu darbu studentas pateikia nustatytos
formos deklaracij, kurioje patvirtinama, kad vertinimui pateiktas kursinis darbas yra atliktas
laikantis akademinio raymo etikos (r. 7 pried). Pateikus darb gynimui su vadovu suderinama
gynimo data ir laikas
Kursinio darbo apiforminimas. Tekstas raomas A4 formato lapuose, Times New Roman
12 pt riftu ir 1,5 intervalu tarp eilui. Puslapyje i krat paliekami tuti laukai: kairje pusje
25 mm, deinje 10 mm, viruje 20mm, apaioje 20 mm. Kursinis darbas turi bti paraytas
taisyklinga lietuvi kalba. Terminai, vietovardiai, usienio asmen pavards ir t.t. raomi pagal
galiojanius Lietuvi kalbos komisijos nutarimus (plaiau apie reikalavimus darbo apiforminimui
r. 5 skyri).
Kursinio darbo gynimas yra tiek pat svarbus, kaip ir darbo paraymas, jam reikia tinkamai
pasiruoti. Kadangi tai yra edukacinio proceso dalis, tai tinkamai ianalizavus vadovo pastabas ir
argumentuotai pasiruous gynimuisi galima tiktis gero vertinimo. Aiku, argumentacija turi bti
paremta ne a manau, o a manau, kadangi taip rekomenduoja mokslininkas ... arba ekspertas....
Darbo autorius paruoia iki 5 min. trunkant pristatym kurio metu nusako svarbiausius darbo
akcentus. Po to atsakoma klausimus ir pastabas, vyksta diskusija dl pasirinktos darbo problemos
atskleidimo.
Kursinio darbo vertinimo kriterijai. Kursinis darbas ir jo gynimas vertinamas
vadovaujantis dviem kriterijais: kursinio darbo parengimu ir pateikimu (60% galutinio vertinimo)
ir kursinio darbo gynimu (40% galutinio vertinimo). Neapginto arba neginto kursinio darbo
galutinis vertinimas yra neigiamas. Kad gynimui bt galima pasiruoti i anksto ir jis vykt
sklandiau, patartina i anksto aptarti ko bus tikimasi gynimo metu. 8 priede pateikiami
rekomendacinio pobdio kursinio darbo vertinimo kriterijais.
Apeliacijos tvarka. Mykolo Romerio universiteto apeliacij nuostat 5 punkte raoma:
Universiteto studentas, klausytojas apeliacij dl studij dalyko (egzamino, skaitos, kursinio darbo,
baigiamojo darbo) galutinio vertinimo, dl studij dalyko laikymo, baigiamojo darbo gynimo
tvarkos paeidimo teikia savo fakulteto dekanui.
-
21
2.2. Kursini darb raymo metodiniai nurodymai
Temos pasirinkimas. Labai svarbu, kai studentas rodo susidomjim viena ar kita tyrimo
kryptimi ir pats ino, k nori plaiau tyrinti savo kursiniame darbe. Antra vertus, kai dstytojai
suformuluoja konkreias temas, tai jos gali atitikti tuo metu vykdomus mokslinius tyrimus ir
studentas gali prisidti kaip bendraautorius. Tiek studij procese, tiek moksle itin vertingas
dalykas, kai randamas abipusis sutarimas. Vertinga ir tada, kai studentas nori rinktis vien ar kit
tem, matydamas, kad tai aktualu visuomeniniame gyvenime (pav. apie tai daug kalbama vieoje
erdvje, kas itin tinka politikos ar vieojo administravimo moksl temoms).
Temos formulavimas. Studentams raantiems kursinius darbus politikos ir vadybos
fakultete privalu, kad darbai atitikt studij programas ir fakulteto vykdomas mokslini tyrim
kryptis. Kad darbo tema atitikt studij program ir bt politikos moksl, vadybos ar vieojo
administravimo krypties, yra atsakingi ir autorius ir vadovas. Tema turi bti aikiai suformuluota,
ne per daug plati, kad kursiniame darbe j bt galima inagrinti.
Netinkamas pavadinimas: Demokratijos vystymo problemos valstybs demokratinse institucijose.
Kodl? Pasakyta skambiai ir deklaratyviai, bet nemanoma kursiniame darbe ityrinti vis demokratijos
vystymo problem, dargi nevardintos valstybs institucijose.
Tinkamas pavadinimas: Demokratijos instrumento - piliei dalyvavimo skatinimas Lietuvos aplinkos
apsaugos ministerijoje. Taip suformuluotas pavadinimas atitinka nusakytus reikalavimus, bet kartu neukerta
kelio darbo dstyme panaudoti mediag susijusi su demokratija plaija prasme, piliei skatinimu kitose
alyse, ar net k daro kitos ministerijos, bet darbo esm bus demokratijos instrumentas piliei dalyvavimas
ir konkreti ministerija.
Temos pavadinime negali bti nereikaling svok, o visos naudojamos svokos turi
sietis su darbo problema. Gerai suformuluota tema i karto suteikia tyrimo ribas, dstytojas dar
paaikina, koks jos profilis, udavinys, problematika, sunkumai. Reikia atsivelgti temos
realizavimo galimybes, t.y. ar bus galima taikyti tinkamus metodus, ar pakaks turimo literatros, ar
studentas turs galimybi jos gauti kitur. Svarbu tapti ios temos misionieriumi, t.y. taip gerai j
perprasti, kad bt galima j iaikinti kitiems. Gerai susipainus su tema, suvokus temos esm,
-
22
pravartu susidaryti iankstin plan. Planas12 yra darbo griauiai, i jo turi bti matoma ne tik apie
k raoma, bet ir kaip raoma, kaip problema sprendiama. Jau i pradi pravartu suskirstyti darb
skyriais ir poskyriais, apgalvoti jo vis kompozicij, suteikti jam grafin pavidal.13
Kursinio darbo raymo eiga. Kursinis darbas pirmas savarankikas didesns
apimties akademinio pobdio darbas. Tai ne referatas, kur teko rayti ne kart. Pirm, k studentas
turi padaryti, tai neskubti rayti, o pasitarti su darbo vadovu, kaip bus raomas darbas. Danu
atveju vadovas pasitiki studentu, nori, kad studentas dirbt savarankikai (naudodamasis jau
sukurtomis metodikomis) ir atnet darb vertinimui. Tokiu atveju studentui ikils klausimas, nuo
ko pradti, vado ar dstymo. Reikia pradti nuo vado, kuris bus Jums savotikas emlapis, jo
laikydamiesi savarankikai raysite darb, kartas nuo karto pasikonsultuodami su darbo vadovu.
vade yra aptariami pagrindiniai dalykai problema, tikslas, udaviniai, kuriuos ir turite suderinti su
vadovu. Pradjus rayti darb nuo dstymo darbo eigoje gali paaikti, kad kak supainiojote ar
prirate per daug ir tada natralu, teks atsisakyti perteklini dali arba rayti naujas. Kitaip sakant,
vadas, tai darbo kelio enklai, kuriuos teisingai sudliojus ir j laikantis (raant), kelions (darbo
rezultatas) skm bus garantuota. Aiku, raant turite laikytis institute/fakultete patvirtint bendrj
kursinio darbo raymo reikalavim.
Kursinio darbo struktrini dali charakteristika (r. 5 pried). Kursinio darbo
struktra: titulinis lapas, turinys, santrump sraas (nebtina, jei nra santrump), lenteli sraas
(nebtina, jei nra lenteli), paveiksl sraas (nebtina, jei nra paveiksl), vadas14, teorin dalis,
metodika, tyrimo rezultat pristatymas ir analiz (nebtina, jei nra tyrimo), ivados,
rekomendacijos (nebtina, jei nra tyrimo), santrauka (lietuvi ir usienio kalba), altini sraas,
priedai (nebtina, jei pried nra).
Titulinis lapas. Tai pirmasis lapas (r. 1 pried) kuriame nurodoma pagrindin
informacija fakultetas, katedra, studij programa, darbo pavadinimas, autorius, vadovas ir metai.
I ios informacijos darbo pavadinimas, ir ypa jo suformulavimas reikalauja didesnio dmesio, tai
aptarme paragrafuose apie temos formulavim.
Darbo turinys - tai dalys, kurios bus darbe. Turin sudaro vis darbo skyri ir
poskyri pavadinimai, nurodant kuriame puslapyje jie prasideda. Darbo skyriai ir poskyriai
numeruojami arabikais skaitmenimis. vadas, ivados ir pasilymai, literatros sraas, anotacija,
santrauka, priedai pateikiami kaip savarankikos struktrins dalys, taiau jos nenumeruojamos.
Skyriai dalijami kelis smulkesnius poskyrius, ie dar gali bti dalinami smulkesnius skyrelius.
Maiausio struktrinio vieneto teksto apimtis neturt bti maesn kaip 11,5 psl.
12
Patartina paskaityti apie plano rengim: R. Tidikis, Socialini moksl tyrimo metodologija, Vilnius, LTU, 2003, p. 570 572. 13
R. Bonkut, Student mokslini darb metodins rekomendacijos, Klaipda: Klaipdos universiteto Humanitarini moksl fakultetas: 2001, p. 10 11, 12, 13. 14
vade nereikia nieko cituoti, iskyrus pristatant svokas.
-
23
Turinyje ir darbo tekste darbo dali pavadinimai, taip pat nenumeruojami struktriniai
elementai (vadas, ivados, naudotos literatros sraas, priedai) raomi didiosiomis raidmis (r. 3
pried).
Reikia stengtis, kad skyri, poskyri ir skyreli pavadinimai bt:
atitinkantys nagrinjamo klausimo esm;
trumpi (vieno sakinio);
aiks (jei vartojami sudtingesni terminai ar tarptautiniai odiai inaose patartina
paaikinti).
Santrump sraas (gali bti). Tai darbe vartojamos santrumpos (sutrumpinimai,
simboliai, terminai ir t.t.) ir j iifravimas. Usienietikos santrumpos atskleidiamos originalo ir
lietuvi kalbomis. Santrump srao gali nebti, kai bendras j skaiius tekste yra maesnis negu 5.
Tada jos paaikinamos paiame tekste arba inaose.
Lenteli sraas (gali bti). Tam tikra mediaga gali bti pateikiama lentelse.
Antrat lentels raoma vir lentels maosiomis raidmis tik pradedant didija. riftas toks pat,
kaip ir teksto. Jei yra daugiau nei viena lentel jos numeruojamos vir antrats deiniajame one
raant 1 lentel pasvirusiu riftu (jei yra viena lentel raoma Lentel. Lenteli sraas
pateikiamas naujame puslapyje po santrump srao (jei jis yra).
Paveiksl sraas (gali bti). Darbe gali bti naudojamos iliustracijos (schemos,
grafikai, diagramos ir t.t.). Jos vadinamos paveikslais. Jei darbe yra daugiau nei vienas paveikslas,
jie yra numeruojami, po paveikslu raomas numeris ir paveikslo pavadinimas. Numeris ir santrumpa
pav. raomi pasviru riftu, o pats pavadinimas raomas tokiu pat riftu, kaip ir pats tekstas. (1 pav.
Kursinio darbo raymo seka). Paveiksl sraas pateikiamas kursinio darbo pradioje po santrump
ir lenteli srao. (plaiau r. ios priemons 5 skyri)
Jeigu darbe yra pried, reikia pateikti ir pried sra.
vadas. Perskaiius vad turi bti aiks pagrindiniai Js darbo akcentai. Jame
apibdinamas darbo pobdis, darbo temos aktualumas, formuluojama darbo problema, objektas,
ikeliamas tikslas ir udaviniai, nurodomi darbo metodai.
Darbo pobdis. Kursiniai darbai gali bti teorinio arba taikomojo pobdio. Jeigu
kursinis darbas yra teorinis, tai studentas pateikia vairi mokslinink nuomon tiriama problema,
susistemina ir vertina ias teorijas, vertina teorij taikymo galimybes Lietuvos slygomis.
Taikomojo pobdio kursiniame darbe studentas pateikia tiriamos problemos teorin analiz,
pagrindia empiriniais duomenimis ir pristato tyrimo metodik. Toks darbas gali bti orientuotas
konkreios institucijos ar staigos veiklos analizavim politiniu ar vadybiniu (administraciniu)
aspektu silant tik tai institucijai ar staigai tinkamus sprendimus.
-
24
Darbo aktualumas. i vado dalis reikia15, kad raydami kursin darb turime galvoti,
kas be paties darbo autoriaus ir vadovo dar gali skaityti darb, kad jo dka suinot tai, kas dstoma
darbe. Aktualumas reikia, kas iuo metu yra aktualu (svarbu), kas gali turti takos darbe keiiant
nusistovjusius poirius ar praktikas ir t.t. Taip studentas pademonstruoja savo gebjim rayti
mokslin darb ne aplamai visiems ir niekam, o iskiriant tam tikras socialines grupes ar asmenis,
uimanius pareigas ar pozicijas organizacijoje ir nurodyti, kodl iskirtiems subjektams
aktualus(svarbus) is darbas. Kursinis darbas gali bti aktualus ir grups arba kurso draugams.
Netinkamai vardytas aktualumas: Tema Funkcionali vietos bendruomen rajono savivaldybje
aktuali iuolaikiniu metu, nes ja daug kas domisi kadangi bendruomenikumas yra vertyb, o be ios
vertybs iuolaikinis gyvenimas yra gana sudtingas.
Tinkamas aktualumo vardijimas: Tema Funkcionali vietos bendruomen rajono savivaldybje
aktuali, man, kaip antro kurso bakalaurui, kadangi suinosiu kuo funkcionali bendruomen skiriasi nuo
nefunkcionalios;
Mano bendrakursiams, kadangi jie gaus susistemint mediag apie bendruomeni
klasifikavim ir veiksnius, kuriais remiantis galima padidinti vietos bendruomens funkcionalum;
Vietos politikams, nes jie savo poiriu vietos bendruomens funkcionalum ir veiksmus
(pav. l skyrimas) gali prisidti prie funkcionali vietos bendruomeni krimosi.
Darbo problema. Tai yra kursinio darbo ais. Gerai suformuluota problema parodo
darbo esm ir kartu su darbo tikslu ir udaviniais sudaro prielaidas kokybikam kursiniam darbui.
Galvojant apie problem reikia kelti tok login klausim k altiniuose reikia isiaikinti? Galima
pasinaudoti paskaitose keliamomis problemomis ir pasirinkti tas, kurios Jums yra domesns, ar
Js manymu svarbesns. Taip pat galima problem rasti kasdieniniame gyvenime t.y. pasinaudoti
vieoje erdvje esaniais tam tikrais politikos ir vadybos (administravimo) reikiniais, dl kuri
daniau diskutuojama, kad isiaikintumte, kaip tai analizuoja mokslininkai (tik reikia isiaikinti,
ar bus tinkamos, mokslins literatros). Kadangi problemos formuluot turi reikalavim, kad ji bt
konkreti, sutilpt vien, du sakinius, tai kursinio darbo autoriui kartais tai padaryti yra gana sunku.
Gal net geriau, kad problema kursiniame darbe bt keliama tarpusavyje susijusiais klausimais.
Geram probleminiam klausimui formuluoti tinkamiausias klausimas kodl?, bet galimi ir kiti
15 Daiktavardis aktualumas vartojamas svarbumo, reikmingumo reikmmis - kuriuo nors metu svarbus. r.
Dabartins lietuvi kalbos odynas, 2008, prieiga per internet:, (irta 2013 05 15).
-
25
klausimai. Svarbu, kad klausimai bt aiks, trumpi, idstyti aikia, paprasta kalba, turi skatinti
mstyti, t.y. turti tiksl.
Netinkama problemos formuluot: Efektyvumas aplinkos apsaugoje tinkamai nesireikia, kadangi
trksta kompetencijos ir inojimo, o danai tai priklauso nuo politins valios.
Tinkama problemos formuluot: 1. Kodl valdymo efektyvumas aplinkosaugoje yra svarbus? 2. Kiek
efektyvum aplinkosaugoje gali lemti darbuotoj kompetencijos ir kiek politin valia?
Darbo problema nra savitikslis teiginys. Ji siejasi su kitomis svarbiomis darbo dalimis ir
parodo atskir darbo dali susietum (1 pav.).
1 pav. Kursinio darbo raymo logika (seka).
Darbo objektas16
. Kursinis darbas negali bti raomas aplamai apie visk. Jis turi tam
tikras ribas ir kursinio darbo autorius turi gebti tas ribas apibrti ir po to j laikytis. Paprastai
sakant, darbo objektas tai apibrimas tos vietos, kur vyks ms problemos tyrimas. Jeigu
gamtininko, raanio kursin darb, kurio problema yra gili maistins savybs aiku, kad
objektas bus mediai, auginantys giles, tai vadybos katedroje kursin darb raanio studento, kurio
darbo problema valstybs tarnautoj kompetencija objektas bus valstybs tarnyba. Patartina
kursiniam darbui rinktis kuo siauresn objekt.
Darbo tikslas ir udaviniai. Geras darbo tikslo formulavimas padeda inoti, ko
siekiama raant kursin darb. Reikalavimai tikslui yra ie: konkretus, suprantamais odiais
uraytas, imatuojamas pasiekiamumo prasme. Danai tikslo formuluot nekreipiamas dmesys ir
16 Objektas - kiekvienas daiktas, dalykas, reikinys; mogaus painimo ar veiklos dalykas. Pav. gynybos objektas yra
ginamoji vieta. r. Dabartins lietuvi kalbos odynas, 2008, prieiga per internet:, (irta 2013 05 15).
Udavinys (ar siejasi su udaviniu probleminis
klausimas)
Atitinkamas
skyrius (kaip jame atsispindi probleminis
klausimas)
Atitinkama
ivada (kaip padeda atsakyti problemin
klausim).
-
26
tikslas arba nuplagijuojamas, arba raomas kuo skambesniais odiais. Toks tikslas nieko
nepadeda kursin darb raaniam ir paiai kursinio darbo kokybei.
Formuluodami tiksl velkite savo darbo (kol kas preliminar turin) ir tai Jus
sulaikys nuo pagund rayti tiksle tai, ko nebus Js darbe. Jei matysite kad reikia darbo turin
plsti, tiksl iplsite, jei siaurinti susiaurinsite. Atminkite, kad imokimas formuluoti tiksl raant
kursin darb labai pravers raant bakalauro ar magistro baigiamuosius darbus, o taip pat sidarbinus
profesinje veikloje.
Kadangi tikslas nusako, ko siekiame visu darbu, tai udaviniai tiksl konkretina,
struktrizuoja. Udaviniai kursiniame darbe gali sutapti su darbo turinio dalimis, aiku, jei jos nra
labai smulkios. Reikalavimai udaviniams: jie negali bti platesni nei tikslas, turi konkretizuoti tam
tikr tikslo dal; bti aiks ir konkrets, kad galima bt rodyti, ar udavinys vykdytas (ar
isprendei?, klausiama udavin atliekanio matematikos ar fizikos pamokose, panai logika yra ir
raant darb. Patartina udavinius formuluoti veiksmaodi bendratimis ianalizuoti, itirti,
palyginti, apibrti, apibendrinti, rodyti, parodyti, rasti, nustatyti, isiaikinti, nustatyti tarpusavio
ryius, sukurti model, rodyti, atlikti prognoz, irykinti, ir pan.
Netinkamos formuluots:
Tikslas: Ianalizuoti klimato kaitos priklausomum nuo politikos.
Udaviniai:
1. Analizuoti subalansuotos pltros koncepcij.
2. Aikintis politini ideologij sampratas.
3. Susisteminti klimato kait lemianius politinius sprendimus.
4. Parayti ivadas.
Tinkamos formuluots:
Tikslas: Atskleisti klimato kaitos ir j lemiani politini sprendim ssajas Lietuvoje.
Udaviniai:
1. Apibendrinti vykstanias pasaulyje klimato kaitos tendencijas.
2. Irykinti, kaip politiniai sprendimai lemia klimato kait Vokietijoje, Danijoje ir Lietuvoje.
3. Susisteminti klimato kait lemianius politinius sprendimus priimamus Lietuvoje.
Visai netoleruotina, kai darbo udaviniais laikomas ivad ar rekomendacij
paraymas. Juk tai yra darbo struktros dalys, kurios ir taip privalo darbe bti.
Darbo metodai. Kursinio darbo autorius jau turi tam tikras inias apie darbo (tyrimo)17
metodus18
, kuriuos turi prog pademonstruoti kursiniame darbe. vade nurodoma, kokius metodus
17
Kursinis darbas, gali bti vadinamas ir tyrimu, bet ia kartais kyla painiava, ypa tada, jei daromas empirinis tyrimas, todl rekomenduojame kalbant apie visus metodus vartoti samprat - darbo.
-
27
naudojant raytas darbas ir kodl jie pasirinkti, kaip tinkami nurodytai problemai nagrinti. Jei nra
darbe atskiro metodikos skyriaus, vade metodus pristatome nurodydami, kaip metodologai silo
juos naudoti ir paraoma, kaip io darbo autorius naudos savo tyrinjamoje problemoje, t. y. nuo
abstrakcijos pereinama prie konkrei dalyk.
Metodo apraymas. Darbo problemai nagrinti naudojamas abstrakcijos metodas. Pasak R. Tidikio (2003,
p. 371) abstrakcija kaip mokslinio tyrimo metodas pagrsta tuo, kad i objekt visumos bei j santyki,
mstymu iskiriamas atskiras objektas ir nagrinjamas kaip savarankikas dalykas. Gali bti i visumos
iskiriama ir vienas bruoas ar dalis. iame darbe, kurio problema yra kvalifikacijos klimo problema NVO,
i vis organizacijos veiklos ciklo dali iskirsime objekt - mogikj itekli kvalifikacijos klim, ir j
analizuosime ne tik NVO, bet ir kitose vieose organizacijose. is metodas yra tinkamas problemai nagrinti,
nes darbo problema ir siekia visapusikai atskleisti, kaip NVO galima organizuoti kvalifikacijos klim.
Darbo struktra. vadas ubaigiamas pristatant darbo struktros dalis. ia paraoma,
kokios yra darbo dalys ir trumpai pristatoma j turinio esm.
Teorin dalis.19 ioje kursinio darbo dalyje nagrinjama literatros altiniuose
surinkta mediaga, susijusi su pasirinktais darbo probleminiais klausimais. Skyriuose, kurie
dalijami poskyrius ir skyrelius (r. 3 pried) tekstas raomas naudojant kit mokslinink mintis.
Kursinio darbo autorius mokosi tekst rayti ne tik apraomuoju, bet ir analizuojaniu stiliumi. Tam
pads vairi darbo su teoriniais altiniais metod panaudojimas (analiz, lyginimas, apibendrinimas
ir kt.). Vienos minties atskleidimui naudojamos pastraipos. Kaip buvo minta, raant tekst, reikia
laikytis akademins etikos ir vengti plagijavimo. Pasak prof. V. Barauskiens20 literatros altiniai
turi bti naudojami kaip santraukos (trumpi originalo atpasakojimai savais odiais nurodant
originalo nuorodas), perfrazuojami (turinio esms paaikinimas vartojant ne pana odi kiek,
bet naudojant autoriaus frazeologij ir nurodant originalo nuorod), tiksliai cituojami (cituojama tik
tada, kai originals odiai, sakiniai, j dalys, o kartais ir pastraipos yra ypatingai svarbios). Citata
visada raoma su citavimo enklais - kabutse arba (jei yra didesns apimties) iskiriama tekste
tarpais (plaiau r. 6.2 poskyr). Citat darbe neturt bti daug, tik iskirtinais atvejais jos gali bti
didesns apimties. Visais atvejais, kai naudojamos kit autori mintys, tekste turi bti pateikiamos
bibliografins nuorodos. iandien yra tikrai daug bibliografini nuorod pateikimo sistem.
Raant mokslinio pobdio darb visada reikia pasidomti, kokios sistemos laikomasi toje
18
Tidikis R., Socialini moksl tyrim metodologija, Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2003, psl. 369 ir 446. Vien is autorius pateikia eiolika teorini ir dvylik empirini metod. 19
ia neanalizuojame metodins ir tyrimo rezultat analizs dali, kadangi kursiniame darbe ios dalys privalomos tik jei atliekamas empirinis tyrimas. Tokiu atveju naudokits io leidinio patarimais bakalauro ir magistro baigiamojo darbo raymui (4.2; 7.3 ir 7.4 poskyriai) arba mokslinink metodolog leidiniais, kurie iame leidinyje yra nurodyti. 20
Barauskien V., Maerinskien I., Studij darb parengimo tvarka, Kaunas: Technologija, 2001, p. 15-16.
-
28
akademinje bendruomenje, kuriai darbas yra teikiamas. MRU Vadybos ir politikos fakultete
naudojamos dvi citavimo sistemos ina (inaose nurodomi visi bibliografinio altinio
duomenys) ir pateikiant nuorodas tekste skliausteliuose (autoriaus pavard, leidinio metai ir
puslapis). Bibliografiniai altiniai taipogi uraomi prisilaikant viening reikalavim (r. 10 pried).
Raant darb reikia pasirinkti vien citavimo sistem ir ja vadovautis.
Tekstas gali bti iliustruotas lentelmis, paveikslais. Bibliografiniai altiniai turi bti
nurodomi ir po kiekviena darbo iliustracija paveikslais, lentelmis. Jei iliustracij sudar pats
autorius, po ja taip ir nurodoma: sudaryta autoriaus.
Pageidautina, kad kursinio darbo autorius reikt ir savo mintis, polemizuot su kitais
mokslininkais. Poskyri ir skyri pabaigoje patariama rayti apibendrinimus. Jais remiantis bus
lengviau suformuluoti viso darbo ivadas.
Ivados. Kursinio darbo ivados yra teiginiai, kuriuos darbo autoriui pavyko
isiaikinti analizuojant darbo problem. Ivados turi bti tikslios, glaustos, susietos su darbo
udaviniais, jose neturi atsirasti naujos, darbe nenagrintos informacijos. Kai kurie metodologai
nurodo, kad ivad turi bti atitinkamas skaiius, taiau vargu ar ivad skaiius yra svarbu. Svarbu
yra studento savarankikai padaryti pastebjimai, parodantys jo gebjim ne tik ikelti darbo
problem ir parinkti teorins dalies mediag iliustruojani problemos atskleidim, bet ir padaryti
savarankikus apibendrinimus. Tikslinga, kad ivados prasidt tokiais odiais, kaip: isiaikinta,
pastebta, ianalizavus paaikjo, galima teigti ir t.t.
Netinkamos ivad formuluots:
1. Darbe buvo pateiktos visos decentralizacijos rys, remiantis skirtingais teoretikais ianalizuoti visi esami
decentralizacijos tipai. Aikinantis skirting mokslinink nuomones, perteikta bendra decentralizacijos
samprata.
2.Naudojantis teorinmis iniomis ir analizuojant ali reformas pateikiami decentralizacijos trkumai ir
privalumai gyvendinant decentralizacijos procesus alyse.
Tinkamos ivad formuluots:
1. Isiaikinta, kad esant decentralizuotam valstybs valdymui, centrins valdios politin taka teritoriniams
dariniams maja, todl ir tikslinga Lietuvoje vykdyti administracines reformas.
2.Galima teigti, kad vietos savivalda stiprja gyvendinant tiek administracines tiek politines
decentralizacijos reformas, taiau reikalinga, kad reformas vykdanios savivaldos institucijos apibrt
atsakomybes teiss aktuose.
Rekomendacijos (pasilymai). Darbo vade formulavote, kam darbas gali bti aktualus.
Gerai suformulavus darbo aktualum (praktiniu aspektu) vardytoms grupms, kategorijoms
tikslinga pateikti konkreias rekomendacijas. Konkretu, tai reikia, kad jei kas nors (nurodyta grup,
atskiras subjektas) bandyt tai diegti, tai galt daryti naudojantis tuo, kas yra suformuluota darbe.
-
29
Rekomendacijos negali bti panaios ivadas kur tam tikram subjektui reikt daug papildomo
darbo aikinantis, kaip praktikai taikyti tai, kas suformuluota rekomendacij pavidalu darbe.
Rekomendacijos negali bti deklaratyvios, o turi bti konkreios ir paremtos raomo kursinio darbo
teorine ar empirine mediaga. Nereikia daug rekomendacij, bet reikia ger, konkrei
rekomendacij, kurias paskait praktikai bandyt pritaikyti!
Netinkamos rekomendacij formuluots:
1. Vykdant vietos savivaldos statyme tvirtintas nuostatas bei atsivelgus gyventoj poreik kurti naujas
savivaldybes, turi didti savivaldybi skaiius, kad vietos gyventoj poreikiai bt patenkinti.
2.Pltojant elektronines viesias paslaugas Lietuvoje gyventojams, turi bti paskirta atsakinga institucija,
kuri usiimt socialiniu marketingu, reklamuojant bei vieiant visuomen apie elektronins valdios
galimybes.
Tinkamos rekomendacij formuluots:
1. Nors vyriausybs programoje yra tvirtinta nuostata apie teritorin decentralizacij, bet atsivelgiant tai,
kad gyventoj apklaus rezultatai iedinse savivaldybse tam nepalanks, naujas savivaldybes tikslinga
steigti tik Kazl Rdoje ir Kalvarijoje, kur tam pritaria dauguma gyventoj.
2.Pltojant elektronines viesias paslaugas Lietuvos gyventojams, tikslinga prie LR vyriausybs kurti
institucij, kurios funkcijos bt pltoti vietjik veikl, informuoti visuomen apie elektronins valdios
galimybes ir naud gyventojams. i institucija turt veikti ribot laikotarp, t.y. kol vyriausyb itirs ir
vertins, ar visuomens vietimo darbas dav reikiamus rezultatus.
Santrauka (lietuvi ir usienio kalba). Tai baigiamojo darbo vizitin kortel, trumpas darbo
esms idstymas lietuvi ir usienio kalba (angl). Santraukos tikslas yra imokti perteikti darbo
esm. Santraukoje vardijamas darbo autorius ir tema bei pateikiamas labai glaustas, madaug 800
1000 spaudos enkl (apie 0,5 kompiuterinio puslapio) tekstas, kuriame vardijama darbo
problema, tikslas, udaviniai, trumpai apraomi pagrindiniai darbo rezultatai. Santrauka raoma
atskirame lape. Santraukos pabaigoje pateikiami 2-3 esminiai odiai ar j junginiai.
Naudot bibliografijos altini21 sraas. altini sra privalu traukti visus darbe naudotus
altinius, o j naudojimo kriterijus yra nuorodos darbe. altini srae reikia atskirti vienus altinius
nuo kit pagal j pobd: teiss ir kiti normatyviniai aktai (statymai, vyriausybs nutarimai ir kt.),
moksliniai altiniai (monografijos, studijos, knyg skyriai, moksliniai straipsniai ir kt.), kiti altiniai
(vadovliai, dokumentai, organizacij tinklalapiai, publicistika ir kt.)
21
Naudojama samprata altinis, nes ji labiausiai apima visus resursus, kuriuos studentas gali naudoti darbe vadovliai, monografijos, knygos, straipsniai, dokumentai ir t.t.
-
30
Taisyklingas resurs naudojimas informuoja skaitytojus, kad Js savo darb grindiate kit
moni iniomis, kad Js esate patikimas, gerbiate kit moni intelektin nuosavyb ir parodote,
kur skaitytojai gali daugiau suinoti apie Js apraom tem.
altini sraas turi bti sudarytas laikantis atitinkam reikalavim (r. 9 pried).
Tvarkant altini sra galima naudotis bibliografini nuorod tvarkymo rankiais
RefWorks , EndNote Web ir kiti.. J dka galima:
Kurti bibliografini nuorod sraus asmeninje vartotojo paskyroje;
Tobulinti bibliografines nuorodas, pridedant reikminius odius ir pastabas;
Importuoti bibliografines nuorodas i vairi duomen bazi, katalog
Sudarinti literatros sraus pagal vairius citavimo standartus ir stilius;
Raant tekst ikart terpti nuorodas (Cite While You Write).
Darbo prieduose pateikiama vertinga pagalbin, aikinanti bei papildanti tekst mediaga. Jie
dedami tik tuo atveju, jeigu tikrai reikalingi pagrsti darbe atskleidiamoms mintims, taip pat didesns
apimties mediagai pateikti.
Tai gali bti didels apimties lentels, svarbi altini publikacijos, dokumentai, iliustracijos,
iplstiniai arba kontroliniai skaiiavimai, maketai, schemos, pirminiai tyrimo duomenys ir kita
pagalbin mediaga, aptarta tekste. Priedai pateikiami tik tokiu atveju, jei i esms papildo ir
praturtina darb ir yra paminti darbo tekste. Priedai numeruojami atskira numeracija. Bendras
baigiamuosiuose darbuose teikiam pried sraas nurodomas atitinkamo darbo turinyje.
Kursinio darbo raymo etika. Kursinio darbo autorius naudosis kit autori darbais.
Svarbu, kad juos naudojant, bt laikomasi mokslins etikos (plaiau r. 1.2.3. skyrel).
Daniausiai daromos klaidos.
1. vade neatsakoma visus btinus klausimus.
2. Nesusidaromas kursinio darbo raymo planas ir nepasitariama pradedant rayti su vadovu.
3. Nesusipastama su naujausias altiniais pasirinkta tema.
4. Teorinje dalyje nebandoma pateikti studento nuomons.
5. Ivados nesusiejamos su darbo udaviniais arba savarankikais pastebjimais.
Rekomendacijos raomos nekonkreios, o panaios deklaracijas.
6. Nesilaikoma kursinio darbo reglament.
7. Gavus recenzij neianalizuojamos pastabos ir nesiruoiama jas argumentuotai atsakyti, o
pasitenkinama anksiau suraytos mediagos pakartojimu pateiktyse.
8. Pristatant darb skaitoma nuo pateiki.
9. Pateiktys perkrautos informacija.
10. Nesilaikoma bibliografini nuorod pateikimo ir altini citavimo tvarkos.
-
31
3 skyrius
BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMAS
-
32
3.1. Bakalauro baigiamojo darbo rengimo tvarka
Bakalauro baigiamais darbas (BBD) yra savarankikas kvalifikacinis darbas, kuriuo studentas
rodo, kad sisavino bakalauro studij program ir geba:
tikslingai pasirinkti studij srities literatr ir j analizuoti;
suformuluoti sprstin problem ir j inagrinti remiantis politikos moksl, vadybos,
vieojo administravimo, o taip pat kitomis socialini moksl teorijomis;
metodikai teisingai parengti tyrimo program, organizuoti ir atlikti savarankik tyrim;
analizuoti, sisteminti, interpretuoti ir vertinti informacij, tyrimo rezultatus;
formuluoti originalias ir argumentuotas ivadas
pateikti silymus problemos sprendimui;
glaustai ir aikiai reikti mintis ratu taisyklinga kalba;
vaizdiai ir argumentuotai pristatyti savo darb vieame gynime bei pagrstai atsakyti
pateiktus klausimus.
Bakalauro darbo rengimo metu taip pat ugdomi planavimo, laiko valdymo, streso valdymo,
informacijos valdymo, bendradarbiavimo gebjimai, savarankikumas, organizuotumas, gebjimas
sprsti problemas.
Mykolo Romerio universiteto Studij tvarka apibria bakalauro baigiamj darb rengimo
ir gynimo organizavimo tvark, kitos slygos nustatomos Studij rezultat vertinimo tvarkoje.
Darbo pobdis. Bakalauro baigiamajame darbe daniausiai spendiamos taikomojo
(praktinio) pobdio problemos, atliekama problemos analiz teoriniu lygmeniu ir diagnozuojama
esama situacija praktikoje, pateikiamos apibendrinanios ivados bei pagrsti pasilymai. Atskirais
atvejais gali bti rengiami ir teorinio pobdio BBD. Tokiuose darbuose, remiantis literatros
studijomis, pateikiamas problemos ir sprendim tyrimas teoriniu lygmeniu, teorini koncepcij
argumentuotas vertinimas, aptariamos nagrinjamos problemos sprendim pritaikymo galimybs ir
perspektyvos Lietuvoje, pateikiamos apibendrinanios ivados.
Bakalauro studij baigiamj darb rengia vienas studentas. Kai kuriais atvejais, kai
nagrinjama platesn tema, studij programos komiteto pirmininko leidimu darb gali rengti du
studentai, tokiu atveju rengiamas isamesnis ir didesns apimties darbas. Kai baigiamj darb
rengia keli studentai, vade turi bti nurodytas kiekvieno studento indlis.
Darbo apimtis. Bakalauro baigiamojo darbo bendra apimtis 40-50 puslapi (be pried),
parayt kompiuteriu 12 riftu ir naudojant 1.5 intervalu tarp eilui. Minimali bakalauro
baigiamojo darbo apimtis (be pried), jei j rengia du studentai, 70 psl.
-
33
Rengdamas baigiamj darb studentas turi parodyti, kad geba vaizdiai pateikti informacij,
todl svarbiausieji teiginiai turi bti iliustruoti diagramomis, lentelmis, paveikslais ir pan.
Darbo rengimo eiga. Bakalauro baigiamj darb temos pasirenkamos, darb rengimo ir
gynimo terminai nustatomi remiantis MRU patvirtinta Studij tvarka ir Studij rezultat vertinimo
tvarka.Visa informacija apie baigiamj darb tem pasirinkimo terminus, darb pristatymo
gynimui terminus yra talpinama ir fakulteto intranete, institut tinklalapiuose.
2 lentel. Bakalauro baigiamojo darbo rengimo eiga
Bakalauro darbo
rengimo etapai
Atsiskaitymo
forma
Rezultatas
Temos pasirinkimas Informacinje sistemoje Studijos registruojama pasirinkta baigiamojo darbo tema
Darbo rengimo
programos sudarymas
Atestacija Atlikta mokslins ir metodins literatros, btinos bakalauro baigiamojo darbo perengimui, analiz; parengtas preliminarus tyrimo planas
Darbo raymas Atestacija Parengtas galutinis tyrimo planas: suformuluotas bakalauro darbo tyrimo objektas, tikslas ir udaviniai. Pasirinkti tyrimo metodai ir pateiktas j pasirinkimo pagrindimas. Atlikta mokslins literatros analiz
Galutinio darbo varianto
raymas Darbo
gynimas
Paraytas bakalauro darbo galutinis variantas; pateiktas bakalauro darbas recenzavimui ir gynimui.
Temos pasirinkimas22:
o Temas galima pasirinkti i studij program komiteto pateikto baigiamj darb
tem, vadov ir konsultant srao.
o Studentai gali silyti ir savo suformuluot darbo tem tokiu atveju reikia kreiptis
studij programos komiteto pirminink. Jei siloma tema atitinka baigiamajam
darbui keliamiems reikalavimams, studij programos komitetas turi paskirti
baigiamojo darbo vadov.
o Renkantis temas patariama konsultuotis su dstytojais, bsimais darbo vadovais; taip
pat pravartu pasigilinti, ar tema plaiai nagrinjama, ar yra pakankamai prieinamos
literatros.
o Pasibaigus pasirinkimo laikotarpiui Studij programos komitetai vieai paskelbia
student, kuriems leista rengti baigiamuosius darbus bei j pasirinkt tem ir
paskirt vadov sraus.
Darbo rengimas ir atsiskaitymai23:
22
Studij rezultat vertinimo tvarka, 47 punktas 23
Studij rezultat vertinimo tvarka, 52 -56 punktai
-
34
o Baigiamuosius bakalauro darbus rengiantys studentai su darbo vadovais suderina
baigiamojo darbo rengimo program ir kalendorin plan (pagal Studij tvarkoje
numatytus terminus);
o studentai turi baigiamojo darbo rengimo programoje numatyta tvarka informuoti
vadov apie raymo eig, atsivelgti vadovo ir konsultanto patarimus ir pastabas,
teikti tarpiniams atsiskaitymams iki atitinkamo semestro pabaigos darbo dalis, jas
pateikdami vadovo nurodytu bdu, ir gauti vadovo vertinim;
o Parengt baigiamj darb ir nustatytos formos darbo rengimo savarankikumo
deklaracij studentas teikia vadovui ne vliau kaip likus mnesiui iki studij grafike
nurodyto baigiamj darb gynimo termino pradios.
BBD gynimas ir vertinimas24:
o Vadovui aprobavus darb, studentas ne vliau kaip prie 10 darbo dien iki gynimo
turi kelti darb informacinje sistemoje Studijos. Vadovas po antiplagiato patikros
paymi sutikim, kad darbas bt ginamas. Jeigu vadovas neleidia gintis darbo,
studentas gali kreiptis Studij programos komiteto pirminink, kuris sprendia dl
leidimo ginti darb.
o Studij programos komitetas skiria recenzent,
o Du baigiamojo darbo egzemplioriai, pasirayti autoriaus ir vadovo, studij
programos komitetui pateikiami riti. Vieno egzemplioriaus virelio vidinje pusje
klijuojami 2 vokai vadovo atsiliepimui ir recenzijai. Kartu su spausdintais darbo
variantais teikiama ir tinkamai apiforminta elektroninje laikmenoje rayta darbo
versija.
o Ne vliau kaip 2 dienos iki gynimo recenzentas turi pateikti darbo recenzij, kurioje
teigiamai arba neigiamai vertina darb.
o Ginami tik formali antiplagiato patikr praj darbai.
o Baigiamieji darbai ginami vieame baigiamj darb gynimo kvalifikacins
komisijos posdyje. Gynimo metu, informavus studentus, gali bti naudojama garso
ir vaizdo raymo aparatra. Tokie raai gali bti naudojami nagrinjant apeliacijas.
o Gynimo metu baigiamojo darbo autorius trumpai pristato savo darb (iki 10 min.),
apvelgdamas tyrimo problem, darbo tiksl, udavinius, hipotez (jei yra), tyrimo
objekt, gautus tyrimo rezultatus, taikyt metod patikimum, supaindina su
ivadomis bei rekomendacijomis ir jas pagrindia (plaiau r. 6.5. poskyr). Po to
24
Studij rezultat vertinimo tvarka, 57 -72 punktai
-
35
pristatoma recenzija, baigiamojo darbo autorius atsako pateiktas pastabas. Taip pat
darbo autorius atsako kvalifikacins komisijos ir kit dalyvaujani gynime
asmen klausimus. Gynimo pabaigoje pasisako darbo vadovas. Jei vadovas gynimo
posdyje nedalyvauja, atsiliepim apie darb pateikia ratu.
o Baigiamuosius darbus ir gynim vertina baigiamj darb gynimo komisijos nariai.
Galutinis paymys nustatomas ivedant komisijos nari paymi vidurk.
o Remiantis MRU Studij rezultat vertinimo tvarka25, baigiamieji darbai vertinami
atsivelgiant kriterijus:
darbo parengimas ir mokslinis lygis, vientisumas bei turinio ibaigtumas,
forminimo kokyb (svertinis koeficientas 0,60);
gynimo kokyb (svertinis koeficientas 0,40)
o Neapginto darbo galutinis vertinimas yra neigiamas. Tokiu atveju baigiamojo darbo
gynimo komisija gali rekomenduoti taisyti darb, arba rengti nauj darb kita
pasirinkta tema.
U baigiamojo darbo reikalavim vykdym, kokyb ir darbo pateikim vieam
gynimui nustatytu laiku atsako studentas.
3.2 Bakalauro baigiamojo darbo struktrini dali charakteristika
Bakalauro studij baigiamajame darbe autorius turi parodyti teorin nagrinjamos temos
kontekst, detaliai ir aikiai aprayti, kaip pasireng ir atliko empirin tyrim, taip pat ianalizuoti
io tyrimo rezultatus bei pateikti ivadas ir rekomendacijas. Tradicikai reglamentuojamos
mokslinio darbo pagrindins dalys: teorin (skiriama literatros ir mokslini tyrim apvalgai),
metodin (skiriama darbo metodikos pristatymui) bei analitin (skiriama tyrimo rezultat analizei).
Taiau ios dalys tra darbo struktros elementai (r. 4 pried), todl neteisinga j pavadinimais
vardinti darbo skyrius. Darbo skyriai ir poskyriai formuojami taip, kad aikiai ir logikai atspindt
nagrinjam tem.
Tituliniame (antratiniame) lape pateikiama oficiali darb pristatanti informacija: kur
darbas parengtas (universiteto, fakulteto ir instituto` pavadinimai); autoriaus (-s) vardas ir pavard,
darbo pavadinimas, vadovo pedagoginis ir mokslo laipsnis, vardas ir pavard, darbo parengimo
vieta (miestas) bei metai. Reikalavimai io lapo informacijai ir rekomenduojamas maketavimas
pateikiami 1 priede.
Turinyje (r. 3 pried) detaliai atskleidiama darbo struktra. J sudaro vis darbo skyri ir
poskyri pavadinimai, nurodant kuriame puslapyje jie prasideda. Darbo skyriai ir poskyriai
25
Studij rezultat vertinimo tvarka, 70 punktas
-
36
numeruojami arabikais skaitmenimis. vadas, ivados ir pasilymai, literatros sraas, anotacija,
santrauka, priedai pateikiami kaip savarankikos struktrins dalys, taiau jos nenumeruojamos.
Turinyje ir darbo tekste darbo dali pavadinimai, taip pat nenumeruojami struktriniai
elementai (baigiamj darb santraukos, vadas, ivados, naudota literatra, priedai) teikiami
didiosiomis raidmis.
Po darbo turiniu atskiruose lapuose pateikiami lenteli, paveiksl ir pried sraai.
vade aptariamas temos aktualumas, formuluojamas tyrimo objektas, problema, tikslas, darbo
udaviniai ( ne maiau 3 udavini bakalauro darbui), trumpai apraomi darbe naudoti informacijos
rinkimo ir tyrimo metodai, atskleidiama, kuo is darbas bus reikmingas. Kai baigiamj darb
rengia keli studentai, vade turi bti nurodytas kiekvieno studento indlis.
vado apimtis 2 -3 puslapiai. (Detaliau apie vado rengim ir reikalavimus skaitykite 6.1.
poskyryje. )
vado pabaigoje gali bti pateikiami:
Santrump sraas teikiamas tik esant poreikiui, kada darbe danai naudojam
nestandartini santrump skaiius siekia 5 ar daugiau;
odynlis darbe tikslinga pateikti pagrindini naudot svok odynl.
Mokslini altini analiz - teorin darbo dalis. Raydamas mokslin darb autorius turi
atskleisti, kaip vairs jo pasirinktos temos aspektai nagrinjami kit mokslinink darbuose. Tad pirmiausiai
tikslinga susipainti su moksline literatra savo darbo tema. Pateikiant nagrinjamos temos literatros
apvalg atsirenkamos teorijos ir koncepcijos, kuriomis remiantis bus iekoma atsakymo tyrimo
klausim.
Autorius turi gebti susirasti mokslins literatros altinius darbo tema, juos analizuoti,
sisteminti informacij, rayti akademin tekst.
Remiantis atlikta apvalga turi bti pateikiamas nagrint teorini teigini vertinimas,
argumentuojant savo nuomon Plaiau apie teorini altini nagrinjim ir darbo teorins dalies
rengim irti i metodini nurodym 6.2. poskyryje. Paprastai teorin darbo dalis apima kelis
turinio skyrius.
Tyrimo metodika: pristatomas tyrimo rengimo procesas, atskleidiant autoriaus naudotus
metodus, darb vykdyti padjusius, taip pat trukdiusius veiksnius bei sunkumus. Tyrimo
metodikos pateikimo tikslas ir esm rodyti, kad jo darbas yra mokslikai pagrstas. Metodinje
dalyje, remiantis ianalizuota moksline literatra, pagrindiamas empirinis tyrimas, metodai, tyrimo
instrument (anket, klausimyn, apra) sudarymas, tiriamj imtis, paaikinamas atlikt tyrim
(stebjim, anketavimo, interviu ir t.t.) organizavimas ir vertinamas j patikimumas, pateikiamos
tiriamj charakteristikos (plaiau skaitykite i metodini nurodym 6.3. poskyryje).
-
37
Metodin dalis gali bti kaip atskiras darbo skyrius, arba poskyris, prijungtas prie skyriaus,
aptarianio tyrimo rezultatus.
Tyrimo rezultat pateikimas ir analiz. Pagal metodinje dalyje parengt tyrimo metodik ir
nuoseklum pateikiami ir analizuojami tyrimo duomenys, daromi apibendrinimai ir tyrimo ivados,
kurios turi atskleisti, ar pasiektas darbo vade suformuluotas tikslas ir ar atsakyta isikeltus udavinius.
Analizuojant duomenis, svarbu juos pateikti korektikai, aikiai ir susistemintai, jei manoma,
vaizdiai. Analizuojant kiekybini tyrim duomenis bei pateikiant rezultatus gausiai naudojama
iliustracin mediaga - lentels ir paveikslai, kuriuose atspindima grafin tyrimo duomen analiz
(plaiau r. 6.4. poskyr). Labai svarbi ir tekste pateikiama autoriaus analiz, tai jokiu bdu neturt
bti vien tik pateikt duomen atkartojimas.
Analizuojant kokybinio tyrimo duomenis (tekstus), sudtinga pateikti daug vaizdins
mediagos, taiau ir ie duomenys turi bti susisteminti, gali bti apjungiami lenteles, pateikiami
schem pavidalu.
Ivados. is bakalauro baigiamojo darbo struktros elementas apibendrina svarbiausius darbo
rezultatus ir turi iplaukti i teorinje ir analitinje dalyse inagrintos mediagos. Ivados turi bti
tikslios, glaustos. Jose negali atsirasti naujos, ankstesniame tekste neteiktos informacijos. Ivadose
parodoma, kaip isprsti darbo udaviniai ir ar pasiektas darbo tikslas, taigi ivados turi bti
susietos su darbo udaviniais ir pagrstos darbo rezultatais. Ivadas patartina numeruoti.
Rekomenduojama teksto apimtis yra iki vieno kompiuterinio puslapio (A4; 1,5 intervalu).
Pasilymai. Remiantis darbo mediaga ir gautais tyrimo rezultatais, pateikiami argumentuoti
pasilymai, kaip sprsti tirt problemin situacij, gerinti tyrimo objekto veikl. Pasilymai
pateikiami po ivad ir numeruojami atskirai. Pasilymai turi bti:
konkrets,
pagrsti, susieti su inagrinta mediaga, atliktu tyrimu,
turti aik adresat (kam skirtas pasilymas),
turi bti galimyb juos praktikai gyvendinti.
Nekonkrets, bendro pobdio, silantys "gerinti", "tobulinti", "plsti" ir pan., bet
nenurodantys, kaip tai daryti, pasilymai menkina baigiamojo darbo kokyb.
Darbe panaudot altini sraas. Darbe turi bti pateiktas naudotos literatros (monografij,
knyg, vadovli, straipsni ) ir kit informacijos altini (teiss akt, dokument, nepublikuot
mokslini darb, vertim, knyg bei straipsni rankrai, internete gautos informacijos ir kt.)
sraas. Bibliografijos altini srae atskirai iskiriami:
teiss ir kiti normatyviniai aktai,
-
38
moksliniai altiniai (monografijos, studijos ar j dalys, moksliniai straipsniai),
kiti internetiniai altiniai (organizacij tinklapiai ir kt.).
Abcls tvarka pirmiausia pateikiami veikalai lietuvi ir usienio kalba (kai naudojamas
lotynikas riftas), o srao pabaigoje pateikiami altiniai kitais ramenimis (pvz., kirilica).
Bibliografini altini sraas turi bti sunumeruotas, numeracija itisin. iame srae nurodoma
tik darbe panaudoti altiniai, darbo tekste taip pat turi bti atitinkamos bibliografins nuorodos.
Naudot altini bibliografiniai apraai pateikiami pagal bibliografini nuorod tvarkymo
reikalavimus (r.10 pried).
Santrauka tai baigiamojo darbo vizitin kortel, trumpas darbo esms idstymas lietuvi
ir usienio kalba (angl), todl j rengti reikia labai atsakingai, trumpai nusakant darbo esm.
Santraukoje vardijama darbo tema ir labai glaustai apraomas darbo aktualumas, problema, darbo
tikslas bei udaviniai, paminimi tyrime naudoti pagrindiniai metodai, trumpai apraomi pagrindiniai
darbo rezultatai ir aptariamos pagrindins ivados. Santrauka raoma atskirame lape. Santraukos
apimtis apie 0,5 kompiuterinio puslapio (A4; 1,0 int., sumaintas iki 10 pt riftas). Santraukos
pabaigoje trumpai pristatoma darbo struktra, autoriaus pasiekimai, jei toki yra (pvz. studij metu
buvo skaitytas praneimas student mokslinje konferencijoje, parengta publikacija). Paioje
pabaigoje ivardinami darbo raktinai (esminiai) odiai.
Baigiamojo darbo pabaigoje pateikiami priedai. Prieduose pateikiama didesns apimties
mediaga, kuri sudtinga terpti darbo tekst, bet ji reikalinga darbo rezultatams pagrsti. Tai gali
bti didels apimties lentels, skaiiavimai, schemos, pirminiai tyrimo rezultatai ir kita mediaga,
aptarta tekste. Jeigu rengiant darb buvo atliktas tyrimas, prieduose pateikiami tyrimui naudot
anket, klausimyn pavyzdiai. Priedai numeruojami atskira numeracija. Bendras baigiamajame
darbe teikiam pried sraas nurodomas po darbo turinio. Priedai pateikiami tik tokiu atveju, jei i
esms papildo ir praturtina darb ir yra paminti darbo tekste.
Patvirtinimas apie darbo savarankikum pridedamas atskiru lapu darbo gale (7 priedas).
3.3. Bakalauro baigiamojo darbo kokybs kriterijai
Darbo vientisumas, struktra:
yra visi privalomi darbo struktros elementai,
darbo apimtis tinkama, ilaikytas struktrini dali apimties balansas,
dali pavadinimai atitinka teksto turin;
Darbo mokslinis lygis:
Pagristas pasirinktos temos aktualumas, reikmingumas;
Suformuluota aiki darbo problema;
-
39
Tyrimo tikslas, udaviniai susij ir atskleidia tem, suformuluota hipotez (jei
atliekamas statistinis tyrimas);
Tinkamas teorinio pasirengimo lygis:
o Tema atskleista isamiai;
o Tikslingai pasirinkta darbo tem ir problem atskleidianti literatra;
o Autorius susipains su naujais mokslinink darbais;
o Daugiausia naudojami pirminiai altiniai26
o Darbe panaudotos ir usienio autori publikacijos nagrinjama tema;
Tyrimo pagrstumas:
o Tyrimo tikslas ir udaviniai padeda pasiekti darbo tiksl ir atskleisti problem;
o Tyrimas susietas su teorini altini analize.
Metod tinkamumas ir pagrstumas
o Pagrsta, kodl btent is metodas (ie metodai) pasirinkti tyrimui, ar pasirinktas
metodas tinkamas numatytiems udaviniams atskleisti;
o Paminti ir trumpai aprayti ne tik duomen rinkimo, bet ir duomen analizs
metodai, duomen analizs parametrai;
Tyrimo instrumentas (anketa, klausimynas, ar kt.) tiksliai apraytas, pagrsta, kodl
btent tokie klausimai / rodikliai pasirinkti;
Aikiai aprayta tyrimo eiga ir organizavimas, vardinti sunkumai, su kuriais susidr
tyrjas;
Tyrimo patikimumas: paaikinama kokiai populiacijai taikomos darbo ivados;
rodoma, kad tyrimas atliktas nepaeidiant mokslini tyrim etikos
Autorius ne tik aprao gautus duomenis, bet ir juos analizuoja, interpretuoja;
Tyrimo rezultatai pateikti aikiai ir vaizdiai;
Pateikiamas gaut rezultat apibendrinimas.
Darbo forminimo kokyb:
Darbas kokybikai atspausdintas, vaizdin mediaga (lentels, paveikslai) sutvarkyta
pagal reikalavimus ir aikiai skaitoma (r. 5 skyri);
Akademinis kalbos stilius: tinkamai naudojami moksliniai terminai, kalba logika,
taisyklinga, lakonika;
Sutvarkyti darbo priedai :anketos, pokalbi dalyvi sraai, statistiniai duomenys ir kt.;
26 Nagrinjami originals altiniai, t autori, kuri publikacijas perskait BBD autorius, mintys; antrinis altinis kai nagrinjamos mokslinink, kuri darb pats BBD autorius neskait, taiau rado aptartus kit mokslinink tekstuose, mintys.
-
40
Laikomasi akademinio tekto raymo reikalavim, citavimo korektikumo, tekste teisingai
pateikiamos bibliografins nuorodos;
Bibliografinis panaudot altini apraas sutvarkytas pagal reikalavimus (r. 10 pried).
Darbo atlikimu ir gynimu pademonstruot diplomanto bendrj ir dalykini kompetencij
(studij programos rezultat), lygis:
Kiekvienoje bakalauro studij programoje ugdomos bendrosios ir dalykins kompetencijos
bei siekiami studij programos rezultatai, kuriuos skmingai studijas baigs asmuo turi
pademonstruoti ir baigiamuoju darbu, yra pateikti universiteto ECTS kataloge27
(r.
studij programos aprao 15 lentel arba Baigiamojo bakalauro darbo aprao 8 lentel)
27
Informacija apie studij programas, studij dalyk apraai, prieiga per internet:
-
41
4 SKYRIUS
MAGISTRO DARBO RENGIMAS
-
42
4 .1. Magistro baigiamojo darbo rengimo tvarka
Magistro baigiamasis darbas (MBD) tai savarankikas kvalifikacinis studento (-s)
darbas, atitinkantis moksliniams darbams keliamus reikalavimus, kuriuo studentas rodo, kad
sisavino studij program ir geba kryptingai ir savarankikai:
integruoti inias bei sprsti problemas platesnje (daugiadisciplininje), su studij sritimi
susijusioje erdvje,
tikslingai pasirinkti mokslin literatr ir j analizuoti, originaliai vystyti idjas mokslini
tyrim kontekste,
suformuluoti mokslin problem ir j inagrinti remiantis politikos moksl / vadybos ir
administravimo moksl bei kit socialini moksl teorijomis;
parengti metodologikai pagrst tyrimo program, organizuoti ir atlikti mokslin tyrim;
analizuoti, sisteminti, interpretuoti ir vertinti mokslin informacij bei tyrimo rezultatus;
formuluoti originalias ir argumentuotas ivadas bei pateikti silymus problemos sprendimui;
glaustai ir aikiai reikti mintis ratu taisyklinga kalba;
vaizdiai ir argumentuotai pristatyti savo darb vieame gynime bei pagrstai atsakyti
pateiktus klausimus.
Magistro darbo rengimo metu studentas taip pat ugdosi planavimo, laiko valdymo, streso
valdymo, informacijos valdymo, bendradarbiavimo kompetencijas, savarankikum,
organizuotum, gebjim sprsti problemas.
Darbo pobdis. Magistro baigiamieji darbai gali bti teorinio ir taikomojo pobdio.
Teorinio pobdio MBD ikeliamas probleminis klausimas kur gali bti atsakyta teoriniais
metodais, remiantis literatros studijomis, pateikiamas problemos ir sprendim tyrimas teoriniu
lygmeniu, teorini koncepcij visapusikas argumentuotas vertinimas, aptariamos nagrinjamos
problemos sprendim pritaikymo galimybs ir perspektyvos Lietuvoje. Sveikintina, kai
pasilomas teorinis modelis, pateikiamos apibendrinanios ivados. Darbe turi bti pateikiama
originali autoriaus argumentacija, teorins valgos. Reikia pastebti, kad teorinio pobdio
darb parengti yra sudtinga, tad tokio darbo rengim vertt suderinti su studij programos
komiteto pirmininku ir gauti pritarim. Jei teorinio pobdio darbe apsiribojama mediagos
pristatymu, referavimu, tokio darbo neleidiama ginti.
Taikomojo pobdio darbuose atliekamas originalus empirinis tyrimas arba parengiamas ir
gyvendinamas projektas. Taikomojo / tiriamojo pobdio darbuose problemos sprendimo
-
43
iekoma parengiant ir gyvendinant empirinio tyrimo projekt, surenkant originalius empirinius
duomenis, arba naudojant duomenis i antrini duomen altini. ie duomenys analizuojami,
sisteminami, vertinami, lyginami su kit mokslinink panai tyrim rezultatais. Taikomojo /
projektinio pobdio magistro baigiamuosiuose darbuose analizuojamos mokslins-praktins
problemos konkreiose institucijose, pasilant inovatyvias ir efektyvias j sprendimo
galimybes. ie darbai gali bti realizuojami atliekant atvej studijas konkrei
top related