pamokos tema

Post on 16-Jan-2016

195 Views

Category:

Documents

0 Downloads

Preview:

Click to see full reader

DESCRIPTION

Pamokos tema. Kuo tikėjo mūsų protėviai?. Pareng ė tikybos mokytoja Loreta Brajinskien ė. Tikslas. Supažindinti mokinius su senuoju lietuvių tikėjimu. Uždaviniai. Klausydami pasakojimo susipažins su senovės lietuvių dievais bei gebės 3-4 dievybes įvardinti ir apibūdinti; - PowerPoint PPT Presentation

TRANSCRIPT

Pamokos tema

Kuo tikėjo mūsų protėviai?

Parengė tikybos mokytoja Loreta Brajinskienė

Tikslas

Supažindinti mokinius su senuoju lietuvių tikėjimu

Uždaviniai

• Klausydami pasakojimo susipažins su senovės lietuvių dievais bei gebės 3-4 dievybes įvardinti ir apibūdinti;

• Dirbdami porose gebės liaudies dainose rasti paminėtus senovės lietuvių dievus;

Senovės lietuviai gyveno gamtoje, kuri buvo ir labai graži, ir paslaptinga.

Gamta buvo ir draugas, ir priešas, todėl lietuviai tikėjo, kad gamtoje gyvena ypatingos būtybės. Jos gali daryti ir gera, ir bloga.

Mūsų protėviai garbino medžius, ypač ąžuolus. Šventais laikė upes, ežerus, kalnus ir akmenis.

Lietuviai garbino žalčius. Juos laikė šventais, atnešančiais žmogui sveikatą ir sėkmę.

Lietuviai melsdavosi dievams Ramovėse. Jų centre būdavo aukuras su amžinąja ugnimi.

Aukuras

Ugnį saugojo vaidilutės

Žyniai

• Žyniai aiškino dievų valią, užėmė aukštą padėtį visuomenėje, vadovavo apeigoms. Žynius dar vadino kriviais.

Daugelis namuose net turėdavo savo aukurus, kuriuose saugodavo ugnį ir melsdavosi deivei Gabijai.

Aukščiausiasis dievas

Deivės Pragimdytojos

Patrimpas Perkūnas Pikuolas

Dangausdievai

ir deivėsVandenų

dievai ir deivės

Vėjų dievai ir deivės

Bičių dievai ir deivės

Gimimo ir mirties deivės

Žemės dievai irdeivės

Namų dievai ir deivės

Ugnies dievai ir deivės

Miško dievaiir deivės

Žemesnieji dievai

Mitologinės būtybės

Aukščiausiasis Dievas• Lietuviams ir kitiems baltams žinomi aukščiausiojo Dievo vardai - Praamžius, Prakūrimas, Ūkopirmas - buvo susiję su Visatos kūrimu, pradžios

davimu, laiko amžinumu. Nuo seno Dievu buvo vadinamas aukščiausiasis arba

vyriausias dievas, visatos ir gyvybės kūrėjas bei tvarkytojas.

Dievas Visatą sukūrė ir ją globoja, prižiūri teisingumą. Jis yra šviečiantis dangus, šviesa, diena.

Dievui turi paklusti visas pasaulis: dangus, oras, vanduo, žemė, visos būtybės ir net dievai. Jo valdžia begalinė, neturinti ribų.

Praamžius

Deivės pragimdytojos

Lada - didžioji baltų deivė motina, viso

pasaulio gimdytoja. Lela - tarpininkė tarp dangaus ir žemės .

Lada ir Lela

Dievų trejybėLietuvių mitologijoje dievišką trejybę sudaro trys

aukščiausiojo Dievo sūnūs:

Perkūnas , Patrimpas, Pikuolis

Perkūnas - atmosferos ir gamtos valdytojas. Jo žinioje neišsenkamos vandens atsargos sukauptos virš akmeninio dangaus skliauto. Šiuo vandeniu pavasarį per pirmąjį griaustinį Perkūnas, besitrankydamas dangaus skliaute, mosuodamas "dievo rykšte" - žaibais, svaidydamas akmeninius kirvukus ar strėles, prikelia žemę.

Patrimpas - Dievų trejybėje stovėjęs Perkūno dešinėje pusėje, buvęs šilumos ir vaisių dievas, duodavęs pavasarį, laimę, ramybę, brandą, gausumą, globojęs gyvulius, arimą, javus. Patrimpas vaizduojamas žaliais drabužiais, varpų vainiku ant galvos.

Pikuolis - trečiasis baltų trejybės dievaitis. Jis susietas su mirusiųjų pasauliu, laidojimo papročiais ir apeigomis. Tai požemių, tamsos, pykčio, nelaimių dievas, buvęs labai bjaurus ir piktas dievas. Užrūstinus jį, permaldauti be kraujo buvę sunku. Vaizduojamas seniu, mirtinai išbalusiu veidu, su didele žila barzda, raudonais drabužiais, galvą apsirišęs balta skara. Pikuolio ženklai buvo pamautos ant ragotinių trys kaukolės: žmogaus, jaučio ir arklio.

Austėja

Šeimos židinio, bitininkystės globėja, geradarė rūpintoja, darbščioji audėja.

Austėja

Žemyna

Perkūno žmona, žemės ir derlingumo deivė. Nuo jos priklauso metų laikai.

Ragana ir Laima

Ragana ir Laima – seserys dvynės. Jos lemia mirtį ir gyvenimą. Laima atskrenda gegutės pavidalu ir pranašauja žmogaus likimą. Ragana gali atnešti ligas, blogą sėkmę.

Laima

Laima ir Ragana

Gabija

Ugnies valdovė, šeimos židinio, sveikatos saugotoja.

Medeinė

Miškų deivė.

Dangaus dievai ir deivės

Mitinis Kalvis Saulė Mėnesis (Mėnulis) Ašvieniai Žvaigždikis

Aušrinė Aušra Vakarinė Žvorūna Indraja Vaivora Žiezdrė Sėlija Pažarinis

Gimimo ir mirties deivės

Laima Laimė (Dalia) Giltinė Veliona Mėnulė Deivės valdytojos Maro deivės

Žemės dievai ir deivės

Puškaitis Pergubrė Kaupolė Kaupolius Rasa

Vaisgamta Vaisgamta Jievaras Jievaras Laukpatis Laukpatis Lauksargis Lauksargis Javų dvasiosJavų dvasios

Namų, sodybų dievai ir deivės

Nonadievis Dimstipatis Žemyna Žemėpatis Pagirnis Dirvolira Nosolius

Slenkstinis Slenkstinis Mitiniai sargai Mitiniai sargai Gabjauja Gabjauja Beaukuris Beaukuris Javinė Javinė Jėvulis Jėvulis DvargantisDvargantis

Ugnies dievai ir deivės

Gabija Jagaubis Užpelenė Polengabija Praurimė

Miško dievai ir deivės

Medeina Žvėrinė Miško Motė Lazdona Kerpyčius

Bičių dievai ir deivės

Bubilas Austėja

Vandenų dievai ir deivės

Gyvybės vanduo Bangpūtys Varūna Gardaitis Upinė Upinis Divytis

Ežerinis Ežerinis Grauduša Grauduša Undinė Undinė Jūratė Jūratė Jumpyra Jumpyra Balta BobaBalta Boba

Vėjų dievai ir deivės

Vėjų motė Bangpūtys Vėjopatis Gardaitis Vėjas

Vajas Vajas Šiaurės Vėjas Šiaurės Vėjas Auštrinis Auštrinis ViesulasViesulas

Žemesnieji dievai

Andaja Pilnytis KovasAušlavis Ganiklis

Keliukis Keliukis Milda Milda Junda Junda Krūminė Krūminė NijolėNijolė

Tikėta, kad yra ir kitų paslaptingų būtybių

Aitvaras Baubas Gaila Kaukas Laumė

Maumas Maumas Ragana Ragana Ragė Ragė Slogutis Slogutis ŽiburinisŽiburinis

Pagrindinių senovės lietuvių dievų lentelė Dievas ar deivė

Apibūdinimas

AUSTĖJA Šeimos židinio, bitininkystės globėja, geradarė rūpintoja, darbščioji audėja.

AUŠRINĖ Grožio, jaunystės deivė, pasaulio karalienė.

GABIJA Namų židinio ugnies dievaitė.

GILTINĖ( VELIONA) Laimos sesuo, lemianti žmogaus likimą gyvenimo pabaigoje.

IEVARAS Gyvybės medis, javų ir visos augalijos globėjas.

LAIMA Gimimo deivė, skirianti žmogui dalią.

MEDEINA Girios dievaitė.

MĖNULIS Žmogaus gyvenimo palydovas: grožio, sveikatos teikėjas, mirusiųjų globėjas.

PRAAMŽIUS, PRAKŪRIMAS, ŪKOPIRMAS

Labiausiai gerbiamas dievas.

SAULĖ Dangaus šeimininkė, gyvybės teikėja.

VAIŽGANTAS( VAISGAMTA) Linų dievas.

VĖJAS Visagalis, žinantis visus oro, žemės ir dangaus kelius.

ŽEMĖPATIS Sodybos, gyvenamosios vietos viešpats.

ŽEMYNA Žemės, derlingumo deivė.

PERKŪNAS Valdė atmosferos reiškinius, palaikė tvarką žemėje: saugojo teisybę, baudė bloguosius.

LADA Didžioji baltų deivė motina, viso pasaulio gimdytoja.

LELA Tarpininkė tarp dangaus ir žemės.

PATRIMPAS Šilumos ir vaisių dievas, su žaliais drabužiais, varpų vainiku ant galvos.

PIKUOLIS Mirusiųjų pasaulio valdovas.

KAUPOLĖ Augalijos klestėjimo, augimo jėgų suaktyvėjimo deivė.

Suraskite, kurie dievai minimi šiuose tautosakos kūrinėliuose

 Dievuli Dunduli, pro šalį, pro šalį

Mes - maži piemenėliai, mūs ploni marškinėliai, bailūs gyvulėliai...

 

Miegok, ugnele, miegok, Galiete,

Kai aš atsikelsiu, tave gyvą rasiu.

 

Dienužę vargstant, vakaro sulaukus,

Saulyte močiute, pastiprink mus.

 

Tirštas krūmas, šalta rasa, brandžią varpą,

Žemynėle, Žiedkėle, išlaikyk sveikatoje ir gėrybėje...

 

Veliona velos ateik pavalgyti

drauge su mumis dešrų su mirusiai.

 

Tavo lauke dievui dėkui, - ei lalo

Kur užarta, ten juoduoja, - ei lalo,

Kur akėta, ten lygiuoja, - ei lalo.

Testukas 1. Kaip senovėje buvo vadinamas Aukščiausias dievas:

Praamžius

Perkūnas

Vėjas

2. Kas kūreno senovėje šventąją ugnį:

Kriviai

Vaidilutės

Žyniai

3. Kaip vadinosi Žemės deivė:

Austėja

Leda

Žemyna

4. Kurie dievai senovėje sudarė trejybę:

Mėnulis, Žvaigždikis, Mitinis kalvis

Aitvaras, Kaukas, Baubas

Perkūnas, Pikuolis, Patrimpas

5. Ką garbino senovės lietuviai:

Kūrėją

Jo kūrinius

Žmogų.

Testo atsakymai

1 A;

2 B;

3C;

4 C;

5 B.

Namų darbai

• Pasirinkti vieną dievą ar deivę ir nupiešti iliustraciją.

top related