panaudojant masinius atviruosius internetinius kursus · masiniai atvirieji internetiniai kursai...

Mokytojų kompetencijų ugdymas, panaudojant Masinius atviruosius

internetinius kursus Danguolė Rutkauskienė

danguole.rutkauskiene@ktu.lt

Personalizavimas, bendradarbiavimas ir tapimas neformaliu (neformalus mokymasis) ateityje bus mokymosi esmė.

Šie terminai nėra nauji švietimo ir mokymo srityje, tačiau jie taps pagrindiniais mokymosi ir mokymo organizavimo principais.

2

Bendra švietimo vizija. Europa 2020 m.

EK iniciatyva „Atviresnis švietimas“

2013 rugsėjo mėn. EK paskelbė iniciatyvą „Atviresnis švietimas“ kurios tikslai

• suteikti organizacijoms, mokytojams ir besimokantiems daugiau galimybių inovatyviam mokymuisi

• naudoti daugiau atvirųjų švietimo išteklių, užtikrinant, kad viešosiomis lėšomis parengti ištekliai būtų prieinami visiems

• gerinti IRT ir ryšio infrastruktūrą

3

Konceptualus Europos ateities mokymosi žemėlapis

[Mapping Major Changes to Education and Training in 2025

Authors: Slavi Stoyanov, Bert Hoogveld and Paul Kirschner Editors: Christine Redecker and Yves Punie

JRC59079]

© European Communities, 2010

Technologijos (IKT)

Dėl greitos technologijų pažangos ir struktūrinių Europos darbo rinkų pokyčių, susijusių su demografiniais pokyčiais, globalizacija ir imigracija, skirtingų įgūdžių suderinimas tampa vis svarbesnis.

IKT gebėjimai turėtų padėti asmenims mokytis visą gyvenimą, lanksčiai reaguoti į pokyčius, gebėti aktyviai plėtoti savo kompetencijas ir efektyviai veikti bendradarbiavimo, mokymosi ir darbo aplinkoje.

5

Nauji įgūdžiai

Padidėjęs pokyčių tempas pabrėžia naujų įgūdžių ir kompetencijų svarbą, ypač bendrinių, skersinių ir kompleksinių įgūdžių, kurie leis lanksčiai ir aktyviai reaguoti į pokyčius bei pasinaudoti mokymosi visą gyvenimą galimybėmis.

6

Naujieji mokymosi modeliai (1)

Mokymasis visą gyvenimą tampa centrine ateities mokymosi paradigma, išauga drastiškų pokyčių tikimybė mokymosi strategijų ir pedagoginių metodikų terpėje.

IKT dėka personalizuotas mokymasis ir

individualus kuravimas tampa realybe, tad reikia

apmokyti mokytojus, išnaudoti egzistuojančius išteklius ir priemones, skirtas išlaikyti jau pritaikytus mokymosi būdus ir motyvuojančią, efektyvią, svarbią ir sudėtingą mokytojų bei dėstytojų patirtį.

7

Naujieji mokymosi modeliai (2)

Neišvengiamai keisis ir mokymo programos - mokyklos ir

universitetai, profesinio ir suaugusiųjų mokymo paslaugų teikėjai turės pergalvoti savo vaidmenį besikeičiančioje aplinkoje.

Šios institucijos turės lanksčiau reaguoti į individualius besimokančiųjų poreikius ir kintančios darbo rinkos reikalavimus bei eksperimentuoti su naujais mokymo ir mokymosi formatais, kad galėtų pasiūlyti tinkamą, veiksmingą ir aukštos kokybės mokymosi patirtį.

8

Lietuva 2030

• Atvirumas kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms

• Kūrybingumas generuojant vertingas idėjas ir jas įgyvendinant, iššūkius vertinant kaip naujas galimybes savo sėkmei kurti

• Atsakomybė už savo veiksmus, moralumas, aktyvus rūpinimasis ne tik savimi, bet ir savo aplinka, bendruomene, savo šalimi

Šaltinis: parengta ESTEP, remiantis strategija „Lietuva 2030“

ŠMM prioritetai 2012-2020 - Studijų prieinamumas ir kokybė - Parama mokslui

Prieinamumas

•Virtualus dėstytojų ir studentų bendravimas

•El. mokymo priemonių plėtojimas

•Atviri internetiniai kursai (MOOC)

Kokybė

•Duomenimis ir jų analize grindžiamas valdymas

Parama mokslui

•Interneto ryšio prieinamumo ir galimybių plėtra

•“Atviros erdvės“ prieiga

11

Atvirieji švietimo ištekliai (1)

• Atvirieji švietimo ištekliai (AŠI) (angl. Open Educational Resources) yra laisvai prieinama viešajam naudojimui mokymosi medžiaga

• Įprastai tai skaitmeninio pavidalo nemokama mokomoji medžiaga, skirta pedagogams, studentams bei savarankiškai besimokantiems asmenims, kuria galima pakartotinai naudotis bei pritaikyti pagal savo poreikius mokymui, mokymuisi bei tyrimams ir mokslinei veiklai

12

Atvirieji švietimo ištekliai (2)

• Terminas pirmą kartą pavartotas 2002 metais UNESCO forume „Atvirųjų kursų poveikis aukštajam mokslui besivystančiose šalyse“

• Forumo rėmėjas The William and Flora Hewlett fondas apibrėžia AŠI kaip mokymo, pažinimo, mokslinius, viešai prieinamus arba apsaugotus tam tikra licencija resursus, kuriuos galima laisvai, nemokamai ir pakartotinai panaudoti saviems tikslams

13

Atvirųjų švietimo išteklių tipai

• Knygos ir vadovėliai

• Paskaitų vaizdo įrašai

• Nuotraukos bei iliustracijos

• Garso bei muzikos įrašai

• Pilnai paruošti kursai

• Mokymosi objektai (viktorinos, kryžiažodžiai, animacija, interaktyvūs žemėlapiai ir t.t)

• Žurnalų straipsnių kolekcijos bei institucinės saugyklos

14

Atvirųjų švietimo išteklių istorija ir atsiradimas (2)

• MIT (angl. the Massachusetts Institute of Technology) 2001 m. sukūrė atvirų kursų programą (finansavo Hewlett fondas). MIT institutas buvo pirmoji mokslo įstaiga, kuri nusprendė visus savo kursus pateikti nemokamai. 2002 m. MIT pradėjo atvirųjų kursų projektą bei paskelbė, jog planuoja internete paskelbti beveik visų savo kursų medžiagą bei nemokamai leisti ja kitiems naudotis, keistis bei dalintis

• Vėliau MIT iniciatyva išaugo iki pasaulinio masto judėjimo, kurio pagrindinis narys OCW konsorciumas (http://ocwconsortium.org) apjungia daugiau nei 120 institucijų iš viso pasaulio

15

Kodėl verta jungtis prie AŠI bendruomenės?

• AŠI tikslas yra pagerinti prieigą prie mokymosi galimybių, dalijantis žiniomis ir mokymosi resursais

• Prisijungus prie tarptautinės AŠI bendruomenės, galima:

– sutaupyti laiko

– sumažinti išlaidas

– prisidėti prie mokymosi medžiagos gerinimo

– skatinti mokymosi išteklių skaičiaus didėjimą internete

– tobulinti švietimą kaip socialinę gerovę

16

AŠI privalumai ir trūkumai Privalumai:

• Skatina pedagoginę inovaciją ir aktualumą, leidžia išvengti mokymo tik iš vadovėlių

• Skatina platesnį alternatyvių vadovėliams šaltinių naudojimą, norint užtikrinti mokymosi kokybę

• Mažesnė kurso medžiagos kaina besimokantiems

Trūkumai:

• Nepastovi gaunamo AŠI medžiagos kokybė

• Medžiaga gali neatitikti SCORM ar kito standarto reikalavimus ir turi būti keičiama, kad atitiktų norimus standartus

• Nėra bendro AŠI tikslumo ir kokybės patikrinimo standarto

• Reikia tikrinti medžiagos tikslumą

• Norint atitikti skyriaus ar/ir įstaigos programos reikalavimus reikalingas papildomas medžiagos derinimas

• Gali skirtis prieigos technologiniai reikalavimai

17

Atviro turinio licencijos tipai

• Creative Commons licencijos (11 versijų) (angl. Creative Commons License)

• GNU laisvos dokumentacijos licencija (angl. GNU Free Document License)

• Atviro turinio licencija (angl. Open Content License)

• Atviro publikavimo licencijos (angl. Open Publication License)

Daugiau informacijos apie tai, kurią licenciją pritaikyti Jūsų AŠI rasite UNESCO pateiktoje lentelėje http://freedomdefined.org/Licenses

18

Creative Commons (2) Teisės ir moduliai

Licencijų grupavimas

19

Užsienio saugyklos. OER Commons (1)

• OER Commons (http://www.oercommons.org) yra vienas iš internetinių resursų, kur galima surasti ir pasirinkti dominančių atvirųjų švietimo išteklių. Prisiregistravus ir gavus nemokamą narystę, esamai medžiagai galima dėlioti žymes, skirti vertinimus, rašyti atsiliepimus, komentarus bei saugoti savo portfelyje

• Taip pat prisiregistravę nariai gali dalyvauti diskusijose, rašyti tinklaraščius, taisyti vikio puslapius bei stebėti, kaip kiti nariai naudoja AŠI

20

AŠI saugyklos bei paieškos sistemos

• Connexions (http://cnx.org)

• Creative Commons (http://creativecommons.org)

• OpenDOAR (http://www.opendoar.org/)

• COL Knowledge Finder (http://www.col.org)

• Curriki (http://www.curriki.org)

• Coursera (http://www.coursera.org)

• Google books (http://books.google.com)

21

Lietuviškos saugyklos

Lietuvoje atvirų švietimo išteklių judėjimo populiarumas dar nesulaukė tokių aukštumų, kaip anglakalbiame pasaulyje. Nepaisant to, atsiranda vis daugiau tiek pavienių asmenų, tiek švietimo institucijų, kurie pritaria atvirų švietimo išteklių idėjai. Nors šiuo metu būtų sunkų įvardinti lietuviškus portalus, kurių teikiama medžiaga atitiktų visus AŠI apibrėžimo kriterijus, tačiau yra keletas šaltinių, kuriuose galima rasti nemokamos medžiagos, skirtos mokymuisi.

22

Lietuviškos saugyklos. LieDM

Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklas yra vienas pirmųjų, kuris pradėjo gvildenti atvirų švietimo išteklių problematiką. LieDM portale http://www.liedm.lt yra sukurta atskira skiltis, skirta AŠI

23

Lietuviškos saugyklos. Vaizdo paskaitų sistema Vips

24 Šaltinis: http://vips.liedm.lt

Reikšmingesnės iniciatyvos

• Langas į Ateitį

• Bibliotekos pažangai (http://www.bibliotekospazangai.lt)

• Suaugusiųjų švietimas (http://suaugusiujusvietimas.lt)

• Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė (www.smis.lt)

• Švietimo portalas E.mokykla (http://emokykla.lt)

• Lyderių laikas (http://lyderiulaikas.smm.lt)

• Kt.

25

Darco Jansen – OER, MOOC and Open Education

MASINIAI ATVIEJI INTERNETINIAI KURSAI

Pasaulinės švietimo tendencijos

Technologijų prieinamumas

Personalizavimas

Masiškumas

Atvirumas

28

Masinio atviro internetinio kurso samprata

• Masinis atviras internetinis kursas MAIK (angl. Massive open online course) tai dideliam dalyvių skaičiui skirtas ir atvirą prieigą turintis internetinis kursas, kuris įprastai yra naudojamas nuotoliniame mokymesi ir dažniausiai yra paremtas AŠI panaudojimu

• Tokie kursai yra panašūs į įprastus mokomuosius kursus, tačiau jų klausytojai paprastai negauna akademinių kreditų

• MAIK yra modelis, skirtas suteikti virtualaus mokymosi galimybes kiekvienam norinčiam asmeniui, be jokių dalyvavimo apribojimų

29

Masiniai atvirieji internetiniai kursai

• Massive open online course (MOOC) - tai dideliam dalyvių skaičiui skirtas ir atvirą prieigą turintis internetinis kursas

• MAIK paprastai yra pritaikytas nuotoliniam mokymuisi ir dažniausiai yra paremtas AŠI panaudojimu

• Dažniausiai kursą sudaro trumpos (10-15 min.) vaizdo paskaitos, testai savikontrolei bei žinių patikrinimui, kartais – grupinės veiklos

30

MAIK apibrėžimai

31

Masinio atviro internetinio kurso dalyviai

• Studentai, įrašyti prie MAIK kursus vykdančios institucijos darbo grupės, ar bet kas su interneto prieiga

• „Atvirieji“ studentai, kurie nemoka už dalyvavimą, gali prisijungti prie tam tikrų arba visų kurso veiklų (video peržiūros, rašymo diskusijų lentose ir tinklaraščiuose, komentavimo per socialinės tinklaveikos platformas ir kt.)

• „Atvirieji“ dalyviai nemoka už kursą ir gali gauti nedaug (arba išvis negauti) grįžtamojo ryšio iš dėstytojo, tačiau jų dalyvavimas gali pridėti dinamiškumo kursui, o tai duotų naudos studentams

• Nors MOOC gali įtraukti į kursą tūkstančius, kai kurie iš šių kursų gali įtraukti daug mažiau - terminas „masinis“ daugiau reiškia potencialą įtraukti didžiulį skaičių studentų nei tikrą klasės dydį

32

Masinio atviro internetinio kurso bruožai Pagrindiniai MAIK bruožai:

• Atvira prieiga. MAIK dalyviai neprivalo registruotis kaip institucijos studentai ir neturi mokėti jokių mokesčių

• Didelis mastas. Tradiciniuose kursuose yra mažesnis dėstytojo/studentų santykis, o MAIK kursuose yra nepalyginamai didesnis studentų skaičius

Papildomi MAIK bruožai:

• Atviras turinio licencijavimas, atvira struktūra ir mokymosi tikslai

• Susitelkimas į bendruomenę (aptinkama ne visuose MAIK kursuose)

• Mokymosi struktūra, kuri palengvintų didelės apimties grįžtamojo ryšio suteikimą ir sąveikavimą

– Grupinis sąveikavimas ir grįžtamasis ryšis, įtraukiant MAIK dalyvius, pavyzdžiui, tarpusavio darbų vertinimas, grupiniai darbai.

– Automatinis grįžtamasis ryšis naudojant internetinius vertinimo įrankius, testus, egzaminus.

33

MAIK platforma

Nepaisant grindžiamos teorijos, MAIK iš esmės yra platforma:

– Yra daug galimybių specialaus funkcionavimo ekosistemos kūrimui (panašiai kaip Facebook, iTunes, Twitter sukūrė novatorišką taikomųjų programų (angl. app) vystymo idėją)

– Neabejojama, kad MAIK pasitarnaus kaip viešas eksperimentas padėsiantis tirti interneto įtaką švietimui

– MAIK platforma bei ideologija skirstoma į 2 dalis: cMAIK ir xMAIK

34

cMAIK ir xMAIK palyginimas

• cMAIK siejamas su klasikiniais, konektivizmo teorija pagrįstais, ugdymo modeliais. Pagrindinis cMAIK bruožas - modelis remiasi žinių kūrimų ir generavimu (tai labiau tradicinis mokymosi būdas, kai procese naudojamos vaizdo prezentacijos, apklausos, testai)

• xMAIK modelis orientuotas į žinių kopijavimą, dubliavimą

35

xMAIK projektai. Coursera (1)

• Coursera (http://coursera.org) yra socialinio verslumo kompanija, palaikanti partnerystės ryšius su aukšto reitingo pasaulio universitetais, kad būtų teikiami internetiniai kursai nemokamai

• Norint dalyvauti kurse, reikalinga registracija (angl. Enrollment) pagal nustatymą kursų organizavimo datą

• Kursų kategorijos: matematika, medicina, biologija, informacinės technologijos, verslas, socialiniai mokslai

36

xMAIK projektai. Coursera (2)

37

https://www.coursera.org/courses?orderby=current

xMAIK projektai. Edx (1)

• Edx (http://www.edx.org) yra ne pelno siekianti organizacija, orientuota į interaktyvų mokymąsi internete. Edx įkūrėjai ir partneriai – Harvardo Universitetas ir Masačiusetso technologijos institutas (angl. MIT)

• Edx kursams peržiūrėti reikalinga registracija, o informacijoje būna pateikta kursų organizavimo data, numeris, universitetas, galimi reikalavimai pasiruošimui, dėstytojai, kurso turinys ir struktūra

• Edx kursų pavyzdžiai: energetika, idėjų generavimas, globalizacija, tikimybių teorija, elektromagnetizmas, kompiuterinė grafika ir kt.

39

xMAIK projektai. Edx (2)

40

Kiti xMAIK projektai. Udacity

https://www.udacity.com/ 41

Kiti xMAIK projektai. MAIK kurso pristatymas Canvas

https://www.canvas.net/

42

Kokie yra MAIK trūkumai? (1)

• Tikėtina, kad MAIK kursų dinamiškumas kai kuriems studentams bus nelengvas, ypač tiems kurie tikisi kontaktos su dėstytoju

• MAIK gali būti veiklus ir netiesinis, dažnai pristatant studentus skirtingais duomenų srautais iš diskusijų forumų, Twitter, Google+, Ning ir kt. paslaugų. Šis veiksnys suteikia daugiau galimybių būti pažeidžiamu ir netinkamai elgtis ypač tiems studentams, kurie būdami kurse neturi jokios finansinės rizikos

43

Galimi MAIK sutrikimai

44 Šaltinis: http://www.elearnspace.org/blog/2012/07/25/moocs-are-really-a-platform

Galimų MAIK verslo modelių pavyzdžiai

• Skelbimai (reklama)

• Nedidelis ir prieinamas registracijos į kursą mokestis

• Kurso įvertinimo mokestis

• Kurso sertifikato mokestis

• Padidintas kursų mokestis

• Galimybė gauti pilną universiteto kreditą

• Įstaigų, bendrovių parama

• Parduoti ar nuomoti kursus bendruomenės nariams

• Akcijų pajamos

45

http://www.openeducationeuropa.eu

46

Open.ktu.lt

• KTU prisijungė prie EADTU iniciatyvos OpenupEd 2013 Balandžio mėn.

• Moodle naudojama kaip MAIK platforma

• „Valdymo“ MAIK pateiktas anglų kalba

MAIK tiekimo procesas

Kurso pradžios reklamavimas,

skelbimai (OpenupEd, spaudos

pranešimai, kiti portalai)

Išankstinės ir įprastos

registracijos į kursus valdymo

procesas

Turinio, administracinė,

techninė parama (HelpDesk)

Pagerinama praeitų MAIK tiekimo etapų bazinė patirtis

Open.ktu.lt

„Valdymo“ kurso MAIK statistika

• 2 tiekimo etapai

rounds (2013

gegužė-birželis ir

birželis-rugpjūtis)

• ~1500 išankstinių

registracijų į kursą

• ~500 patvirtintų

kurso registracijų

• 83 išduoti

sertifikatai

Pirmasis lietuviškas MAIK - Informacinės

technologijos

• užsiregistravo 2007

• pradėjo mokytis 768

• sėkmingai pabaigė

307

Ateities MAIK perspektyvos Lietuvoje

Open.liedm.lt

Open.vgtu.lt

Open.ktu.lt Open.vu.lt

Other…

MAIK instituciniuose Moodle serveriuose, skatinamuose

centralizuotai palaikomame Moodle centre

54

Papildomi MAIK šaltiniai (1)

1. http://www.educause.edu/library/resources/7-things-you-should-know-about-moocs

2. http://www.mooc-list.com/

3. http://online.wsj.com/article/SB10001424127887324339204578173421673664106.html

4. http://www.educause.edu/library/resources/what-campus-leaders-need-know-about-moocs

5. http://www.educause.edu/annual-conference/2012/moocs-coming-revolution-sponsored-presidio

6. http://iberry.com/cms/mooc

55

Papildomi MAIK šaltiniai (2)

7. http://www.knollop.com/

8. http://www.impatientoptimists.org/Posts/2012/11/What-Are-MOOCs-and-Why-Are-Education-Leaders-Interested-in-Them

9. http://academicpartnerships.com/docs/default-document-library/moocs.pdf?sfvrsn=0

10. http://mfeldstein.com/the-most-thorough-summary-to-date-of-mooc-completion-rates/

11. http://www.evolllution.com/distance_online_learning/accepting-credits-for-moocs-good-for-students-good-for-society/

56

Papildoma informacija. Detaliau apie MAIK ir AŠI

Apie MAIK: https://vips.liedm.lt/vflash/klientas/6094/6095/false

Apie AŠI : https://vips.liedm.lt/vflash/klientas/6094/6110/false

Ačiū už dėmesį

Danguolė Rutkauskienė

https://www.coursera.org/courses?orderby=current