pasaulio ir lietuvos ekonomikos apžvalga, pristato nerijus mačiulis, 2012 04
Post on 28-Nov-2014
1.075 Views
Preview:
DESCRIPTION
TRANSCRIPT
© Swedbank
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos tendencijosdr. Nerijus MačiulisSwedbank vyriausiasis ekonomistas
© Swedbank
Pasaulio ekonomikos iššūkiai
© Swedbank
2 metų trukmės valstybių obligacijų pajamingumas, %
Source: Reuters EcoWin
Grd09 10
Bal Bir Rgp Spl Grd11
Vas Bal Bir Rgp Spl Grd12
Vas Bal
Pro
cent
ai
0.0
2.5
5.0
7.5
10.0
12.5
15.0
17.5
20.0
22.5 Italija Ispanija Prancūzija Vokietija Portugalija
© Swedbank
Efektyvi pagalba ir pamintos vertybėsCentrinių bankų turtas
Šaltinis: Reuters EcoWin
07 08 09 10 11 12
GB
P, (
billi
ons)
0
25
50
75
100
125
150
175
200
225
250
275
300
325
350
EU
R, U
SD
, SE
K (
thou
sand
bill
ions
)
0.0
0.5
1.0
1.5
2.0
2.5
3.0
3.5
4.0
Europos Centrinis Bankas, EUR
Riksbank, SEK
Federalinių rezervų sistema, USD
Anglijos Centrinis Bankas, GBP
• Centriniai bankai bazines palūkanas laikys istorinėse žemumose
• Esant poreikiui ir toliau bus taikomos netradicinės pinigų politikos priemonės
• Didesnės infliacijos rizika išlieka žema dėl EZ bankų paskolų portfelio traukimosi
© Swedbank
Pasaulio ekonomikos vystimosi scenarijai
• Pagrindinis scenarijus (60 proc.) – pasaulio ekonomika augs 3,1 proc. šiemet ir 3,4 proc. 2013 metais. Euro zonos ekonomika susitrauks 0,5 proc. Ekonominė, politinė ir socialinė krizė apėmusi daugumą pietų EZ šalių.
• Neigiamas scenarijus (30 proc.) – jį gali sukelti naftos kainos, Kinijos “kieto” nusileidimas, bei JAV ekonomikos išsikvėpimas (dėl griežtesnės fiskalinės politikos). Didžiausia rizika susijusi su rinkimais ir politikų sprendimais. Italijai ir, ypač, Ispanijai gali prireikti pagalbos į EFSF ir TVF. Pasaulio ekonomikos augimas sulėtėja iki 2 proc.
• Teigiamas scenarijus (10 proc.) – spartesnį pasaulio ekonomikos augimą, siekiantį 4 proc., galėtų lemti ekspansyvesnė besivystančių šalių ekonominė politika, mažesnė naftos kaina bei stipresnis pasitikėjimas dėl išsivysčiusių šalių įgyvendinamų reformų, kuris skatintų namų ūkių vartojimą ir įmonių investicijas.
© Swedbank
Pagrindiniai prekybos partneriai nėra recesijoje
Ekonomikos augimas
1.5%
-0.5%
0.4%
3.1%
0.5%
1.3%
4.1% 4.1% 3.9%
7.6%
2.7%
4.2%
5.5%
2.5%
3.5%
5.9%
3.3%
4.3%4.0%
0.5%
2.1%
-1%
0%
1%
2%
3%
4%
5%
6%
7%
8%
9%
2011 2012p 2013p
Euro zona
Vokietija
Rusija
Estija
Latvija
Lietuva
Švedija
© Swedbank
Lietuvos ekonomika
© Swedbank
Lietuvos BVP augimas lėtės, tačiau, kaip ir prognozavome
metų pradžioje, bus vienas sparčiausių ES
• Pirmasis šių metų ketvirtis, tikėtina, buvo prasčiausias šiemet, tačiau metinis augimas turbūt viršijo 4 proc.
• Metinis augimas toliau lėtės dėl aukštesnės palyginamosios bazės
BVP augimo sudėtinės dalys, %
1.4%
5.9%
3.3% 4.3%
-4%
-2%
0%
2%
4%
6%
8%
10%
2010 2011 2012p 2013p
Namų ūkių v artojimas Vy riausy bės v artojimasInv esticijos (išsk. atsargas) AtsargosGry nasis eksportas BVP augimas
Šaltinis: SD, Swedbank
© Swedbank
Eksporto augimas sustojo, tačiau tik laikinai
Prekių ir paslaugų eksporto srautai, mln. LTL
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
2007 2008 2009 2010 2011 2012
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
Prekių eksportas (kair.sk.)
Lietuv iškos kilmės prekiųeksportas (kair.sk.)
Paslaugų eksportas(deš.sk.)
Šaltinis: SD, Lietuv os bankas
© Swedbank
Pramonė ir apdirbamoji gamyba
• Apdirbamosios gamybos (be naftos pr.) metinis augimas spartėjo penktą mėnesį iš eilės
Pramonė, metinis pokytis
-30%
-20%
-10%
0%
10%
20%
30%
2010 2011 2012
Pramonė
Apdirbamoji gamy ba
Apdirbamoji gamy ba (beraf inuotų naf tos produktųgamy bos)
Elektros, dujų, garotiekimas
Šaltinis: Statistikos departamentas
© Swedbank
Gyventojų lūkesčiai ir vartojimasLūkesčiai ir vartojimo metiniai pokyčiai, %
-30
-20
-10
0
10
20
30
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
-60
-40
-20
0
20
40
60
Namų ūkių v artojimas, %
Mažmeninė preky ba betransporto priemonių, %
Vartotojų pasitikėjimorodiklis (deš.sk.)
Šaltinis: Statistikos departamentas.
• Namų ūkių vartojimas augs 3,5 proc. šiemet ir 3,7 proc. 2013 metais – šiek tiek sparčiau nei prognozavome metų pradžioje.
© Swedbank
Neparankios naftos kainų tendencijos
• Lietuvai nafta brangsta ne tik dėl jos kainų kilimo, bet ir dėl JAV dolerio atžvilgiu pingančio euro
Brent rūšies naftos kaina
0
20
40
60
80
100
120
140
160
2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
JAVdoleriais
Eurais
Šaltinis: Reuters Ecowin
© Swedbank
Naftos kaina mažės, bet tiekimo sutrikimų ir kainos šuolių tikimybė išlieka
• Nors prognozuojame naftos kainų mažėjimą, ženklaus poveikio Lietuva nepajaus dėl pingančio euro
• Maisto produktų indeksas šiemet sumažės 8,4 proc, 2013 metais išaugs 3,7 proc.
Brent naftos kaina
118
111
119
91.793.789.3
60
70
80
90
100
110
120
130
2010
Q1
2010
Q2
2010
Q3
2010
Q4
2011
Q1
2011
Q2
2011
Q3
2011
Q4
2012
Q1
2012
Q2
2012
Q3
2012
Q4
2013
Q1
2013
Q2
2013
Q3
2013
Q4
JAV doleriais
Eurais
Šaltinis: Reuters Ecow in, Sw edbank prognozės
© Swedbank
Infliacija mažės, bet lėčiau nei prognozavome
• Padidinome šių metų infliacijos prognozę iki 2,8 procento.• Tačiau dėl mažėsiančių išorinių veiksnių įtakos, sumažinome kitų metų
prognozę iki 2,5 proc. (anksčiau prognozavome 3 proc. kainų augimą)
Vartotojų ir gamintojų kainos
-15%
-12%
-9%
-6%
-3%
0%
3%
6%
9%
12%
15%
2009 2010 2011 2012p 2013p
-2.5%
-2.0%
-1.5%
-1.0%
-0.5%
0.0%
0.5%
1.0%
1.5%
2.0%
2.5%Inf liacija, mėnesiopoky tis (deš.sk.)
Inf liacija, v idutinismetinis poky tis
Metinis gamintojųkainų augimasLietuv os rinkoje
Šaltinis: Statistikos departamentas.
© Swedbank
Lietuvos įmonės ir gyventojai – tarp mažiausiai pasiskolinusių ES
Namų ūkių ir nefinansinių įmonių paskolos
-6000
0
6000
12000
18000
24000
30000
36000
2007 2008 2009 2010 2011 2012
-20%
0%
20%
40%
60%
80%
100%
120%
Namų ūkių paskolos, m LTL (kair.sk.)Įmonių paskolos, m LTL (kair.sk.)Namų ūkių paskolos, metinis augimas (deš.sk.)Įmonių paskolos, metinis augimas (deš.sk.)
Šaltinis: Lietuv os Bankas
© Swedbank
Nedarbas toliau mažės ir kitų metų pabaigoje bus tik kiek didesnis nei 10 procentų
• Šiemet bus sukurta apie 30 tūkst. naujų darbo vietų • Vidutinis darbo užmokestis padidės 4,3 proc. šiemet ir 4,6 proc. 2013 metais.• Realus darbo užmokestis padidės, atitinkamai, 1,5 proc. ir 2 proc.
Darbo rinka
11.4%
8.3%
5.6%4.3%
5.8%
13.7%
17.8%
15.4%13.0%
11.0%
4.5% 4.6%
-12%
-8%
-4%
0%
4%
8%
12%
16%
20%
24%
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012p 2013p
Nedarbo lygisNominalus bruto (iki mokesčių) atlyginimų augimasRealus neto (po mokesčių) atlyginimų augimasDarbo našumas
© Swedbank
Dauguma prarastų darbų – pramonėje ir statybų sektoriuje
Užimtųjų skaičius pagal ekonomines veiklos rūšis (tūkst.) ir pokytis per 4 metus (%)
-2%
-6%
-20%
-19%
-10%
-48%
28%
30%
32%
-14%
50%
0 50 100 150 200 250 300 350 400
NT operacijos
Finansinë veikla
Informacija ir ryšiai
Pramoginė veikla
Profesinė veikla
Statyba
Žemės ūkis
Apdirbamoji gamyba
Pramonė
Viešasis vald.
Prekyba, transportas
2007 IV ketv. 2011 IV ketv.
Šaltinis: Statistikos depatamentas
© Swedbank
Ilgalaikiai augimo ir konkurencingumo iššūkiai
© Swedbank
Tik eksportas viršijo 2008 metų lygį
BVP dinamika išlaidų metodu, %
-7% -5%
-31%
13%
-6%
-15%
-60%
-50%
-40%
-30%
-20%
-10%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
BVP Namų ūkiųvartojimas
Valdžiosvartojimas
Investicijos(išsk.
atsargas)
Eksportas Importas
Poky tis nuo dugnoiki 2011 IV ketv .
Poky tis nuo piko ikidugno
Dabartinė padėtis:2011 IV ketv . nuopiko
Šaltinis: Statistikos depatamentas,
Swedbank skaičiav imai.
© Swedbank
Darbo našumas, indeksas 2005=100
Šaltinis: Reuters EcoWin
Q4 Q2 Q4 Q2 Q4 Q2 Q4 Q2 Q4 Q2 Q4 Q2 Q4 Q2 Q404 05 06 07 08 09 10 11 12
Inde
ksas
90
95
100
105
110
115
120
125 Latvija Lietuva Estija Vokietija
© Swedbank
Žemo darbo našumo priežastys
65 65 63 56 5014
337 344
291
316299
324
8563
3.0
6.6
7.68.4
8.78.4 8.4
0
50
100
150
200
250
300
350
400
Belgija Suomija JK Prancūzija Olandija Italija Lietuva
0
2
4
6
8
10
12
14 Darbonašumas,tūkst. eurų
Kapitalastenkantisvienamdarbuotojui,tūkst. eurų
Bendrasisgamybosveiksniųproduktyvumas(dešn. skalė)
Šaltinis: Eurostat, Swedbank
© Swedbank
Materialinės investicijos išlieka dugne
Materialinės investicijos, % BVP
4.4%
5.8%5.4%
5.5%
7.0% 6.6% 6.0%6.9% 7.1%
7.7%
8.5% 7.1%
3.4%
3.8%4.8%
14.3%
17.9%
21.3%
13.5%
16.2%15.0%
17.6%
13.2%
11.8%
14.0%
23.5%
20.7%
19.0%
16.6%17.2%
0%
5%
10%
15%
20%
25%
1997 1999 2001 2003 2005 2007 2009 2011
Kitos, % BVP
Įrenginių, mašinų, transportopriemonių įsigijimas, % BVP
Pastatų staty ba irrekonstrav imas, % BVP
Materialinės inv esticijos, %BVP
Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank
© Swedbank
Investicinių prekių importas, gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis ir įmonių paskolos
-80
-60
-40
-20
0
20
40
60
80
100
120
2007 2008 2009 2010 2011 2012
55
60
65
70
75
80
Inv esticinės prekės,metinis augimas
Įmonių paskolos, metinisaugimas
Gamy binių pajėgumųpanaudojimo ly gis(deš.sk.)
Šaltinis: Statistikos departamentas, Lietuv os Bankas.
© Swedbank
Gyventojai (tūkst.) ir jų aktyvumo lygis (proc.)16
21
1607
1588
1603
1614
1641
1635
1618
1600
1591
1581
1571
1560
0
500
1000
1500
2000
2500
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 201650%
55%
60%
65%
70%
75%
80%
85%
90%
Neaktyvūs gyventojai
Darbo jėga
Gyventojai (15-64)
Darbo jėgos aktyvumas (15-64)(dešn. sk.)
Šaltinis: Statistikos departamentas, Sw edbank
Nepaisant emigracijos, darbo jėgos kiekis išliko stabilus
• Švedijoje, Šveicarijoje gyventojų aktyvumas viršija 80 proc. • Lietuvoje – 72 proc., mažiau nei Latvijoje ar Estijoje
© Swedbank
Šešėlinė ekonomika ir valstybės finansai
© Swedbank
Valstybės biudžeto pajamos 2012 m. I ketv., m LTL
2.2%-2.4%
5.8%10.2%
-11.6%
3.6%-3.0%
2.8%6.1%
46.7%
-1200
-600
0
600
1200
1800
2400
3000
3600
4200
Valstybės biudžetas(be ES paramos)
PVM GPM Akcizai Pelno mokestis-20%
-10%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
2012 m. f aktas 2012 m. planas 2011 m. f aktas
Metinis augimas Plano v y kdy mas
• 2011 metais darbo užmokesčio fondas išaugo 4,6 proc., o nacionalinio biudžeto pajamos iš GPM – 8,7 proc.
© Swedbank
Cigarečių kontrabanda mažėjo, bet išlieka antra didžiausia ES
“Nelietuviškų” pakelių paplitimas% nuo visų surinktų pakelių
12.6%
21.3%
41.5%43.0%
34.6%
30.8%
0%
50%
2009 Q2(n=4,992)
2009 Q4(N=5,798)
2010 Q2(N=5,800)
2010 Q4(n= 5,800)
2011 Q2(N=5,800)
2011 Q4(N=5,800)
Šaltinis: Nielsen empty pack survey
145 mln. litų
(akcizai + PVM)
328 mln. litų
(akcizai + PVM)
© Swedbank
Ar tikrai mažėja alkoholio vartojimas?
-41,3%
-13,7%
-5,2%
0
100000
200000
300000
400000
500000
600000
2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.
2500000
2600000
2700000
2800000
2900000
3000000
3100000
3200000
3300000
Stiprūs alkoholiniai gėrimai,perskaičiuoti į gryną etiloalkoholį (HPA)
Vynas ir kiti fermentuotigėrimai
Tarpiniai produktai
Alus (dešn. skalė)
Šaltinis: VMI
• Lietuva pirmauja ES pagal vartojusių alkoholį skaičių (93,3 proc.), ES vidurkis – 75 proc.
• Biudžeto pajamos iš akcizo etilo alkoholiui 526 mln. litų
© Swedbank
Sveikatai nekenksmingas odekolonas(sudėtyje etilo alkoholis), 60% alk., 2,99 Lt (= degtinės 0,5 ltr. 10 Lt)
„Legali“ alkoholio kontrabanda
Sveikatai pavojinga kosmetika, 60% alk, 2,20 Lt (= degtinės 0,5 ltr. 3,7 Lt)Skonis pritaikytas gėrimui, nuodingas denatūratas – izopropilo alkoholis
© Swedbank
Geros dienos!
Ekonomikos apžvalgų ir tyrimų prenumerata:
WWW.SWEDBANK-RESEARCH.COM
top related