prievolių teisė ir prievolė. prievolės...
Post on 30-Aug-2019
4 Views
Preview:
TRANSCRIPT
1 tema
Prievolių teisė ir prievolė.
Prievolės subjektai
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
PRIEVOLIŲ TEISĖ
Civilinės teisės pošakis, kurį sudaro civilinės teisės normų sistema, kurios, remiantis civilinių santykių teisinio reguliavimo principais, reguliuoja dinamiškus turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklosčiusius tarp teisės subjektų dėl tam tikrų veiksmų atlikimo ar susilaikymo nuo jų atlikimo
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Prievolių teisės sistema (1)
Bendroji dalis:
a) bendrieji prievolių klausimai
b) prievolių vykdymas
c) prievolių vykdymo užtikrinimas
d) prievolių pabaiga
e) sutarčių teisės bendrieji klausimai
f) civilinės teisinės atsakomybės bendrieji klausimai
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Prievolių teisės sistema (2)
Specialioji dalis – atskiros prievolių rūšys:
a) kvazisutartinės prievolės
b) deliktinės prievolės
c) sutartinės prievolės
d) prievolės, atsirandančios vienašalių sandorių pagrindu
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Prievolių teisės šaltiniai
Rašytinė teisė:
a) Konstitucija
b) tarptautinės sutartys, ES teisės aktai
c) Civilinis kodeksas
d) kiti įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, kiek šie gali reguliuoti civilinius teisinius santykius
Teismų praktika
Doktrina
Bendrieji teisės principai
Papročiai
Tarptautiniai dokumentai
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Prievolės (obligatio) samprata (1)
PRIEVOLĖ – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.)
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Prievolės samprata (2)
Prievolės požymiai:
Tai civilinis teisinis santykis tarp dviejų šalių (tarp kreditoriaus ir skolininko)
Gali būti daugiau nei du asmenys
Prievolės šalis sieja tarpusavio teisės ir pareigos
Prievolės vykdymas užtikrinamas civilinių teisinių sankcijų taikymu
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Prievolės samprata (3)
Prievolės elementai
Šalys
Dalykas (pagrindas)
Turinys
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Prievolės elementai: šalys
Kreditorius
šalis, turinti teisę reikalauti iš kitos šalies (skolininko), kad šis įvykdytų savo pareigą
Skolininkas
šalis, kuri privalo (turi pareigą) atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Prievolės elementai: dalykas
Dalykas – tai skolininko veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriuos jis privalo atlikti, arba nuo kurių atlikimo privalo susilaikyti, t. y. įvykdymas to, ko tikisi kreditorius iš skolininko ir kas skolininkui yra privaloma
Reikalavimai dalykui: Apibrėžtumas
Interesas (kreditoriaus ar trečiojo asmens)
Teisėtumas
Įmanomumas
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Prievolės elementai: turinys
Tai kreditoriaus ir skolininko veiksmai, kuriais šalys, atlikdamos arba susilaikydamos nuo jų atlikimo, įgyvendina savo subjektines teises ir pareigas, atsirandančias iš prievolės
Gali būti prievolė su paprasta turinio struktūra ir sudėtinga turinio struktūra
Gali būti neigiamo ir teigiamo turinio prievolė
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Prievolių teisės ir daiktinės teisės tarpusavio ryšys
Bendra koncepcija
Prievolinių teisių ir daiktinių teisių gynimo būdų tarpusavio santykis
Daiktinės teisės gali būti papildomos prievolinėms teisėms
Prievolinės teisės gali atsirasti kaip daiktinės teisės padarinys
Daiktinės turtinės prievolės
Prievolių teisės ir daiktinės teisės institutų sąsajumas
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Prievolių teisės ir daiktinės teisės skirtumai (1)
Prievolių teisė – santykinė (asmeninė) teisė, o daiktinė teisė – absoliuti teisė
Skirtingas teisinių santykių objektas
Daiktinei teisei taikomas apibrėžtumo principas, o prievolių teisei – iniciatyvos, sutarčių laisvės principai
Sekimo teisė ir pirmumo teisė – daiktinės teisės bruožai
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Prievolių teisės ir daiktinės teisės skirtumai (2)
Daiktinių teisių ir prievolinių teisių skirtingi gynimo būdai
Kiti skirtumai
Skirtingi daiktinių teisių ir prievolinių teisių pasibaigimo pagrindai
Skirtingi galiojimo terminai
Skirtinga galimybė perleisti daiktines teises ir prievolines teises
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Prievolių atsiradimo pagrindai
Atsiradimo pagrindai – juridiniai faktai ar juridinių faktų sudėtis
Sandoriai
Deliktai
Kvazisutartys
Įstatymas
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Prievolių rūšys (1) Pagal atsiradimo pagrindą
Prievolės, atsirandančios sutarties pagrindu (sutartinės prievolės)
Prievolės, atsirandančios vienašalio sandorio pagrindu
Prievolės, atsirandančios delikto pagrindu (deliktinės prievolės)
Prievolės, atsirandančios kvazisutarties pagrindu (kvazisutartinės prievolės)
Prievolės, atsirandančios įstatymo pagrindu
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Prievolių rūšys (2)
Pagal dalyką
Prievolės, kurių dalykas yra tam tikrų veiksmų atlikimas
Prievolės, kurių dalykas yra susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo
Prievolės, kurių dalykas yra ką nors duoti
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Prievolių rūšys (3)
Pagal teisių ir pareigų pasiskirstymą
Vienašalės prievolės
Dvišalės prievolės
Pagal prievolės asmenų daugetą
Dalinės prievolės
Solidariosios prievolės
Subsidiariosios prievolės
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Prievolių rūšys (4)
Pagal prievolių įvykdymo būdą Dalomosios prievolės
Nedalomosios prievolės
Pagal pareigos ir jos įvykdymo pobūdį Prievolės pasiekti tam tikrą rezultatą
Prievolės užtikrinti tam tikrą atidumo, rūpestingumo laipsnį
Prievolės garantuoti
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Prievolių rūšys (5)
Pagal prievolės šalių teises ir pareigas Turtinės prievolės (daiktinės turtinės prievolės;
asmeninės turtinės prievolės);
Neturtinės prievolės
Pagal prievolės dalyko daugetą Prievolės, susidedančios iš kelių neatskiriamų
dalykų - universaliosios (jungtinės) prievolės
Prievolės, susidedančios iš kelių atskiriamų dalykų alternatyviosios prievolės
fakultatyviosios prievolės
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Prievolių rūšys (6)
Kitos prievolių rūšys
Sąlyginės prievolės
Terminuotos prievolės
Piniginės prievolės
Regresinės prievolės
Prievolės trečiojo asmens naudai
Kitos
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Sąlyginės prievolės (CK 6.30-6.32 str.) (1)
Prievolė yra sąlyginė, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje, t. y. prievolės likimas priklauso nuo būsimo, bet neapibrėžto (neaišku, jis įvyks ar ne) įvykio ar veiksmo
Sąlyga gali būti pozityvioji arba negatyvioji
Gali būti atidedamoji ir naikinamoji sąlyga
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Sąlyginės prievolės (2)
Reikalavimai sąlygai
Sąlyga negali priklausyti vien nuo skolininko valios (negali būti grynai valinė)
Sąlyga turi būti teisėta ir neprieštarauti gerai moralei bei viešajai tvarkai
Sąlygos buvimo ar nebuvimo įmanomumas
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Terminuotos prievolės (CK 6.33-6.35 str.) (1)
Terminas – aplinkybė, kuri tikrai atsiras (laikas yra objektyvus veiksnys
Gali būti atidedamasis ir naikinamasis terminas
Atidedamasis terminas atideda ne prievolės atsiradimą, o jos vykdymą, o naikinamasis – panaikina prievolę tik ateityje
Terminas gali būti apibrėžtas arba neapibrėžtas
Terminą gali nustatyti įstatymai, šalių susitarimas ar teismo sprendimas
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Terminuotos prievolės (2)
Prezumpcija - terminas nustatomas skolininko naudai, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, taip pat, kai atsižvelgiant į prievolės esmę ir pobūdį, aišku, kad terminas nustatytas kreditoriaus arba abiejų šalių naudai
Šalis, kurios naudai buvo nustatytas terminas, turi teisę atsisakyti jį taikyti be kitos šalies sutikimo
Vienai šaliai netekus termino lengvatų, prievolę gali reikalauti įvykdyti nedelsiant
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Piniginės prievolės (CK 6.36-6.37 str.)
Piniginė prievolė – prievolė, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą sumą pinigų (tam tikros vertės piniginius ženklus), o kreditorius turi teisę reikalauti šios pareigos vykdymo
Piniginės prievolės gali būti tiek savarankiškos, tiek papildomos
Piniginių prievolių išreiškimo ir mokėjimo ypatumai, susiję su valiuta
Palūkanos (mokėjimo, kompensacinės, procesinės)
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Dalomosios ir nedalomosios prievolės (1)
Prezumpcija – visos prievolės yra dalomosios, išskyrus įstatymo, sutarties numatytus atvejus, taip pat, kai prievolės dalykas nedalomas nei fizine, nei abstrakčia prasme
Dalomoji prievolė yra ir dalinė prievolė, išskyrus, kai prievolė yra solidarioji
Nesant prievolės asmenų daugeto, prievolė gali būti vykdoma tik kaip nedalomoji, t .y. negalima vykdyti prievolės dalimis, nebent įstatymas ar sutartis numato kitaip
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Dalomosios ir nedalomosios prievolės (2)
Norint paneigti prezumpciją, kad prievolė yra dalomoji, reikia įrodyti esant konkretų pagrindą, dėl kurio atsirado nedalomoji prievolė
Pagrindai atsirasti nedalomajai prievolei
Įstatymas
Prievolės šalių sutartis
Prievolės dalyko pobūdis (nedalomumas)
Nedalomoji prievolė negali būti padalyta nei skolininkams, nei kreditoriams, nei jų įpėdiniams
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Dalomosios ir nedalomosios prievolės (3)
Solidarioji prievolė pati savaime nėra laikoma nedalomąja prievole; esminis skirtumas – mirusio (pasibaigusio) solidariojo skolininko ar kreditoriaus pareiga ar reikalavimo teisė padalijama teisių perėmėjams (įpėdiniams), o nedalomoji prievolė nei jos šalims, nei jų teisių perėmėjams negali būti padalyta
Nedalomosios prievolės atveju kiekvienas skolininkas gali būti įpareigotas įvykdyti visą prievolę (kiekvienas kreditorius taip pat turi teisę reikalauti įvykdyti visą prievolę)
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Universaliosios (jungtinės) prievolės (1)
Tai prievolė, kuri susideda iš kelių dalykų, kurie sudaro vieną nedalomą visumą
Universalioji prievolė susideda iš atskirų prievolių, kurios galėtų būti savarankiškos, bet, sujungtos į visumą, jos sudaro jungtinę vientisą prievolę
Bus laikoma tinkamai įvykdyta tik atlikus visus veiksmus, sudarančius prievolės dalyką
Vieno veiksmo neatlikimas gali reikšti visos prievolės pažeidimą
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Universaliosios (jungtinės) prievolės (2)
Veiksmai, kuriuos privalo atlikti skolininkas, gali būti tiek tapatūs, tiek skirtingi
Kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas atliktų kiekvieną atskirą veiksmą, o ne visus iš karto, nebent kitaip numatyta sutartyje
Kiekvieno dalyko įvykdymo ieškinio senaties terminas skaičiuojamas atskirai (tai taikoma ir termino nutraukimui)
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Universaliosios (jungtinės) prievolės (3)
Galima akceliaracijos išlyga – sąlyga, numatanti kreditoriaus teisę reikalauti iš skolininko, neįvykdžiusio vieno ar kelių universaliosios prievolės dalykus sudarančių veiksmų, įvykdyti visą prievolę iš karto
Sukelia tam tikrus procesinius teisinius padarinius – kreditoriaus pareikštas ieškinys dėl dalies veiksmų, neatima iš jo teisės vėliau reikšti naują ieškinį dėl kitų veiksmų
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Alternatyviosios prievolės (1)
Tai prievolė, turinti keletą atskiriamų lygiaverčių dalykų
Požymiai
Dalyką sudaro du ar daugiau veiksmų (dalykų)
Dalykai yra atskiriami – skolininkas privalo atlikti tik kurį nors vieną iš jų
Visi veiksmai yra lygiaverčiai
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Alternatyviosios prievolės (2)
Prievolės atsiradimo momentu turi būti galima ją įvykdyti vienu iš dviejų ar daugiau veiksmų
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Alternatyviosios prievolės (3)
Veiksmo atlikimo pasirinkimo teisė priklauso skolininkui, išskyrus atvejus, kai įstatymas, sutartis ar teismo sprendimas nustato, kad pasirinkimo teisė priklauso kreditoriui ar trečiajam asmeniui
Pasirinkimo teisė laikoma įgyvendinta, kai yra atliktas konkretus pasirinktas veiksmas, arba turintis pasirinkimo teisę subjektas praneša apie pasirinktą veiksmą
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Alternatyviosios prievolės (4)
Įgyvendinus pasirinkimo teisę alternatyvioji prievolė virsta paprastąja
Pasirinkimo teisė turi būti įgyvendinta per nustatytą terminą
Jeigu per nustatytą terminą pasirinkimo teisė neįgyvendinama, ši teisė pereina kitai šaliai (tačiau nuo to momento, kai kreditorius gali reikalauti įvykdyti prievolę, arba, kai skolininkas privalo įvykdyti prievolę)
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Alternatyviosios prievolės (5)
Neįvykdymo teisiniai padariniai:
Nesvarbu, kam priklausė pasirinkimo teisė, jeigu neįmanoma įvykdyti nė vienu iš numatytų būdų dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako, prievolė laikoma pasibaigusia
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Alternatyviosios prievolės (6)
Kai alternatyviosios prievolės apskritai neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias atsako skolininkas, tai
Jeigu skolininkas turėjo pasirinkimo teisę, jis privalo atlyginti kreditoriui nuostolius, kuriuos sudaro paskutinio veiksmo, kuriuo būtų buvę galima įvykdyti prievolę, piniginė vertė
Jeigu kreditorius turėjo pasirinkimo teisę, tai jis turi teisę pasirinkti, reikalauti įvykdyti kitu galimu būdu ar reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus negalimu įvykdyti būdu
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Alternatyviosios prievolės (7)
Kai alternatyviosios prievolės neįmanoma vienu iš būdų įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias skolininkas neatsako, tai
Jeigu kreditorius turėjo pasirinkimo teisę, jis turi teisę pasirinkti vieną iš kitų įmanomų įvykdymo būdų
Jeigu skolininkas turėjo pasirinkimo teisę, jis neprivalo vykdyti prievolės kitu įmanomu būdu, o prievolė laikoma pasibaigusia
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Alternatyviosios prievolės (8)
Jeigu pasirinkimo teisę turėjo skolininkas, ir prievolės negalima įvykdyti vienu iš galimų būdų dėl nenugalimos jėgos ar dėl jo paties kaltės, privalo ją įvykdyti kitu įmanomu būdu
Jeigu pasirinkimo teisę turėjo kreditorius ir vienas iš galimų veiksmų tapo neįmanomas dėl jo paties kaltės, skolininkui išlieka pareiga įvykdyti prievolę kitu galimu būdu
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Fakultatyviosios prievolės
Prievolės dalykas yra vienas – pagrindinis (in obligatione), o kitas – tik papildomas (fakultatyvus) (in facultate soliutionis)
Kokiu būdu – pagrindiniu ar fakultatyviu, įvykdyti prievolę, spręsti turi teisę skolininkas
Kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę tik pagrindiniu būdu, tačiau neturi teisės reikalauti įvykdyti fakultatyviu būdu
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Prievolės subjektai
Kreditorius – aktyvioji prievolės šalis
Skolininkas – pasyvioji prievolės šalis
Būdingas santykinumas (uždarumas) - teisės ir pareigos atsiranda tik prievolės šalims – kreditoriui ir skolininkui, išskyrus išimtis
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Prievolės asmenų daugetas
Aktyvusis asmenų daugetas
Pasyvusis asmenų daugetas
Mišrusis asmenų daugetas
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Dalinė prievolė (CK 6.5 str.)
Bendroji taisyklė – esant prievolės asmenų daugetui, preziumuojama, kad prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus, kai ji yra solidarioji
Esant dalinei prievolei, preziumuojama, kad visų bendraskolių ar visų kreditorių dalys yra lygios, išskyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Dalinės prievolės požymiai (1)
Kiekvienas kreditorius gali reikalauti tik savo dalies, o skolininkas privalo įvykdyti tik savo dalį – atitinkamai prievolė pasibaigia tik ta dalimi, kuri tinkamai įvykdoma
Vienam bendraskoliui pažeidus prievolę, kiti nelaikomi pažeidusiais prievolę, todėl turi būti fiksuojamas kiekvieno bendraskolio prievolės pažeidimo faktas (atitinkamai ir kreditorių daugeto atveju)
Ieškinio senaties terminas nutraukiamas tik kreditoriui, pareiškusiam ieškinį, ar skolininkui, kuriam pareikštas reikalavimas (CK 1.130 str.)
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Dalinės prievolės (2)
Vieno iš dalinės prievolės skolininkų nemokumas neturi įtakos kitų skolininkų prievolių vykdymui
Yra pagrindas atsirasti fakultatyviniam procesiniam bendrininkavimui (teismo sprendimas turi res judicata galią tik įtrauktam į bylą ir atsakingam bendraskoliui)
Vieno iš skolininkų prievolės pripažinimas negaliojančia dėl jo neveiksnumo neturi įtakos kitų skolininkų prievolių galiojimui
Civilinė atsakomybė atsiranda tik tam bendraskoliui, kuris pažeidė prievolę, ir dėl to atsirado nuostolių
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Solidarioji prievolė (CK 6.6-6.23 str.)
Grindžiama reikalavimo teisės arba pareigos (skolos) – prievolės dalyko – bendrumo koncepcijos ir prievolių daugeto koncepcijos vienove
Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo numatytas išimtis
Solidarioji prievolė yra, kai tai numatyta įstatyme, sutartyje (arba vienašaliame sandoryje), arba prievolės dalykas yra nedalus
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Solidariosios prievolės požymiai (1)
Pasyvusis solidarumas ir aktyvusis solidarumas
Kiekvienas bendraskolis atsako už visos prievolės (in totum) įvykdymą
Prievolės solidarumui neturi įtakos kai kurių bendraskolių pareigos ypatumai; tai gali lemti tik solidariosios prievolės vykdymo ypatumus
Kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (tiek pilnai, tiek dalinai)
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Solidariosios prievolės požymiai (2)
Skolininkai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė
Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui
Kreditorius gali atsisakyti nuo solidarios prievolės vykdymo vieno iš bendraskolių atžvilgiu, jeigu jis priima dalį prievolės įvykdymo iš šio bendraskolio ir tai nurodo, priimdamas įvykdymą
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Solidariosios prievolės požymiai (3)
Vieno iš bendraskolio nemokumas neturi įtakos solidariosios prievolės vykdymui
Vieno iš bendraskolio nemokumas turi įtakos bendraskolių tarpusavio santykiams
Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu kito nenumato įstatymas ar sutartis
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Solidariosios prievolės požymiai (4)
Solidarioji pareiga nepaveldima (ji tampa daline), išskyrus, kai prievolė nedali
Jeigu solidariąją pareigą pripažįsta vienas iš bendraskolių, tai taikoma ir kitiems
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Solidariosios prievolės požymiai (5)
Yra pagrindas atsirasti privalomam procesiniam bendrininkavimui
Teismo sprendimas, priimtas byloje tarp kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių, įtakoja ir kitus bendraskolius
Jeigu atsakomybė atsiranda dėl to, kad dėl vieno ar kelių bendraskolių kaltės neįvykdyta prievolė, tai kiti bendraskoliai neatleidžiami nuo pareigos atlyginti nuostolius, išskyrus kreditoriaus papildomus nuostolius
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Solidariosios prievolės požymiai (6)
Ieškinio senaties termino taikymas
Ieškinio senaties nutraukimas turi įtakos visiems bendraskoliams
Ieškinio senaties termino sustabdymas vienam iš bendraskolių neturi įtakos kitiems bendraskoliams
Vieno iš skolininkų pareikštas atsisakymas reikalauti taikyti ieškinio senatį neturi įtakos kitiems bendraskoliams, išskyrus jų tarpusavio santykius
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Asmenų pasikeitimas prievolėje
Tai naujo asmens stojimas vietoj buvusio kreditoriaus ar skolininko prievolėje
Asmenų pasikeitimo prievolėje būdai
Reikalavimo teisės perleidimas (cesija)
Skolos perkėlimas
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Reikalavimo teisės perleidimas (CK 6.101-6.110 str.) (1)
Reikalavimo perleidimo pagrindas – cesijos sutartis, įstatymas, teismo sprendimas
Reikalavimo teisę galima perleisti be skolininko sutikimo (taikoma tik vienašalei prievolei), jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba, jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Reikalavimo teisės perleidimas (2)
Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės
Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką ar prieš trečiuosius asmenis nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkui apie tai buvo tinkamai pranešta
Reikalavimo teisę galima perleisti atlygintinai arba neatlygintinai
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Reikalavimo teisės perleidimas (3)
Gali būti perleista tik galiojanti reikalavimo teisė (turint omenyje ir būsimą reikalavimo teisę)
Perleidžiant reikalavimo teisę kartu su ja perleidžiamos ir papildomos (aksesorinės) teisės, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje
Reikalavimo teisės perleidimo sutarties formai taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir pagrindinei prievolei
Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už perduoto reikalavimo negaliojimą
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Reikalavimo teisės perleidimas (4)
Pradinis kreditorius turi perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę ir papildomas teises
Pradinis kreditorius neatsako naujajam kreditoriui už tai, kad skolininkas neįvykdys reikalavimo, išskyrus atvejus, kai pradinis kreditorius tai laiduoja
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Reikalavimo teisės perleidimas (5)
Skolininkas turi teisę panaudoti prieš naująjį kreditorių visus atsikirtimus, kuriuos jis būtų galėjęs panaudoti prieš pradinį kreditorių tuo metu, kai jam tinkamai buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą
Draudžiama perleisti reikalavimo teisę, jeigu
Jos atžvilgiu negalimas išieškojimas
Ji neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu
Dėl jos iškelta byla – teisėjui, prokurorui, advokatui, kurie šioje byloje atlieka savo tarnybines ir profesines pareigas
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Subrogacija ir regresas (1)
Subrogacija – reikalavimo teisės perleidimas įstatymo pagrindu (cessio legis) Aktyviosios prievolės šalies (kreditoriaus) pasikeitimas
Yra du prievoliniai teisiniai santykiai Tarp kreditoriaus ir skolininko
Tarp trečiojo asmens ir pirmojo teisinio santykio kreditoriaus arba skolininko
Trečiasis asmuo vykdo savo prievolę kreditoriui
Įvykdęs prievolę trečiasis asmuo jos apimty įstatymo pagrindu perima pirmosios prievolės kreditoriaus reikalavimo teisę skolininko atžvilgiu
Subrogacija ir regresas (2)
Regresas – tai teisė reikalauti iš skolininko to, ką jis už skolininką sumokėjo šio kreditoriui
Nuo reikalavimo perleidimo pagal sutartį ar įstatymą regresas skiriasi tuo, kad regreso atveju
Asmuo-skolininkas vykdo prievolę už kitą asmenį
Vykdoma prievolė jos įvykdymu baigiasi (tarp asmens, kuris vykdė prievolę, ir kreditoriaus)
Atsiranda nauja prievolė – regresinė prievolė (tarp asmens, už kurį įvykdyta buvo prievolė, ir prievolę įvykdžiusio asmens)
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Skolos perkėlimas (1)
Skolą perkelti pagal skolininko ir skolos perėmėjo (naujojo skolininko) sutartį galima tik esant kreditoriaus sutikimui
Išskyrus įstatymuose, reglamentuojančiuose kredito įstaigų ir kredito įstaigų sistemos stabilumą ir patikimumą, numatytus atvejus (CK 6.116 str. 3 d. (redakcija nuo 2014-01-01)
Kol negautas kreditoriaus sutikimas, tol skolos perkėlimo sutartis neturi jam įtakos, tačiau tokia sutartis turi įtakos skolininko ir naujojo skolininko tarpusavio santykiams, nes pastarasis atsako skolininkui už neigiamas pareigos neįvykdymo pasekmes
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Skolos perkėlimas (2)
Skolos perkėlimas neturi įtakos kreditoriaus papildomoms teisėms, išskyrus Kai papildomos teisės neatsiejamai
susijusios su pradinio skolininko asmeniu
Kai laiduotojas ar įkaito davėjas aiškiai nepareiškia sutikimo atsakyti už naująjį skolininką, jeigu įkaito davėju buvo trečiasis asmuo
© Prof. V. Mizaras. Prievolių teisė I
Skolos perkėlimas (3)
Skolos perkėlimo sutartis turi būti rašytinė
Naujasis skolininkas gali reikšti kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, paremtus kreditoriaus ir pradinio skolininko prievolių santykiu, išskyrus galimybę taikyti įskaitymą
Jeigu skolos perkėlimo sutartis negalioja, tai atnaujinamos pradinio skolininko prievolės ir visos papildomos teisės ir pareigos, jeigu tai nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių, patirtų dėl skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atlyginimo
top related