suvestinė redakcija neoficialus tekstas) nuo 2020-05-19...2017 m. lapkričio 18 d. nr. a1-558...
Post on 04-Feb-2021
1 Views
Preview:
TRANSCRIPT
-
Suvestinė redakcija (neoficialus tekstas) nuo 2020-05-19
VALSTYBINĖS AUGALININKYSTĖS TARNYBOS
PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL MĖGINIŲ ĖMIMO BULVIŲ VIRUSAMS IR BULVIŲ GUMBŲ VERPSTIŠKUMO
VIROIDUI SĖKLINĖSE BULVĖSE NUSTATYTI METODIKOS
PATVIRTINIMO
2017 m. lapkričio 18 d. Nr. A1-558
Vilnius
Vadovaudamasis Rinkai tiekiamų sėklinių bulvių privalomųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 215 „Dėl Rinkai
tiekiamų sėklinių bulvių privalomųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, ir siekdamas užtikrinti
tinkamą sėklinių bulvių gumbų, motininių augalų ar atrinktųjų augalų mėginių paėmimą ir virusais
bei bulvių gumbų verpstiškumo viroidu užkrėstų bulvių gumbų ar augalų kiekio sėklinėse bulvėse
įvertinimą:
1. T v i r t i n u Mėginių ėmimo bulvių virusams ir bulvių gumbų verpstiškumo viroidui
sėklinėse bulvėse nustatyti metodiką (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2017 m. lapkričio 10 d.
3. Į p a r e i g o j u Bendrųjų reikalų departamento Dokumentų valdymo skyriaus darbuotoją,
atsakingą už šio įsakymo registravimą, supažindinti su šiuo įsakymu Valstybinės augalininkystės
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojus, Valstybinės augalininkystės
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiąjį specialistą (patarėją), Augalų dauginamosios
medžiagos skyriaus, Fitosanitarijos skyriaus, Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos (skyriaus) ir
regioninių skyrių vedėjus.
Direktorius Sergejus Fedotovas
-
PATVIRTINTA
Valstybinės augalininkystės tarnybos
prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus
2017 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. A1- 558
MĖGINIŲ ĖMIMO BULVIŲ VIRUSAMS IR BULVIŲ GUMBŲ VERPSTIŠKUMO
VIROIDUI SĖKLINĖSE BULVĖSE NUSTATYTI METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mėginių ėmimo bulvių virusams ir bulvių gumbų verpstiškumo viroidui sėklinėse bulvėse
nustatyti metodika (toliau – metodika) nustato mėginių ėmimo iš sėklinių bulvių gumbų ar lapų,
motininių augalų ar atrinktųjų augalų tvarką.
2. Metodika parengta vadovaujantis Rinkai tiekiamų sėklinių bulvių privalomųjų
reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d.
įsakymu Nr. 215 „Dėl Rinkai tiekiamų sėklinių bulvių privalomųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“
(toliau – Rinkai tiekiamų sėklinių bulvių privalomųjų reikalavimų aprašas).
3. Metodikos tikslas – užtikrinti, kad laboratoriniams tyrimams būtų paimti reikiamo dydžio
ir sudėties mėginiai iš sėklinių bulvių gumbų ar lapų, motininių augalų ar atrinktųjų augalų, siekiant
nustatyti sėklinių bulvių užsikrėtimą virusais (toliau – bulvių virusai) ir bulvių gumbų verpstiškumo
viroidu.
4. Metodikoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Rinkai tiekiamų sėklinių bulvių privalomųjų
reikalavimų apraše, Etiketės, Tarpinio tyrimų protokolo, Tyrimų protokolo ir Išvados dėl mėginio
tikrinimo išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės
ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. A1-187 „Dėl Etiketės, Tarpinio tyrimų
protokolo, Tyrimų protokolo ir Išvados dėl mėginio tikrinimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
(toliau – Etiketės, Tarpinio tyrimų protokolo, Tyrimų protokolo ir Išvados dėl mėginio tikrinimo
išdavimo tvarkos aprašas) ir kituose teisės aktuose.
5. Mėginių ėmimą pagal šią metodiką atlieka Valstybinės augalininkystės tarnybos prie
Žemės ūkio ministerijos regioninių skyrių (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Tauragės, Telšių, Šiaulių,
Panevėžio, Utenos, Marijampolės ir Vilniaus regioniniai skyriai) valstybės tarnautojai ir darbuotojai,
dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – specialistai).
6. Mėginiai imami dalyvaujant sėklinių bulvių savininkui arba jo įgaliotam asmeniui.
II SKYRIUS
MEDŽIAGOS IR ĮRANKIAI MĖGINIAMS IMTI
7. Mėginiams imti reikalingi įrankiai:
7.1. šakės, kastuvėliai;
-
7.2. žirklės, peilis, sandarus sterilus indas;
7.3. vienkartinės pirštinės, chalatai, dezinfekuoti tinkanti avalynė ar vienkartinis apavas;
7.4. 70 proc. etilo alkoholis, benzalkonium chlorido tirpalas ar kita dezinfekavimo priemonė,
skystis avalynei dezinfekuoti;
7.5. vienkartiniai polietileno ir polipropileno maišai;
7.6. filtrinis popierius arba vienkartinis popierinis rankšluostis ir indas su vandeniu popieriui
sudrėkinti;
7.7. plombos.
III SKYRIUS
MĖGINIO ĖMIMAS IŠ BULVIŲ ATRINKTOJO AUGALO
8. Mėginio ėmimas iš vienos veislės ir kategorijos atrinktojo augalo meristeminio dauginimo
laboratorijoje:
8.1. iš dezinfekuoto atrinktojo augalo (bulvės gumbo) steriliu peiliu atpjaunama trečdalis
bulvės gumbo;
8.2. atpjauta stiebagumbio dalis dedama į sandarų sterilų indą;
8.3. mėginio ėmimo vietoje kiekvienam mėginiui pildomas Mėginio kenksmingiesiems
organizmams nustatyti paėmimo aktas, kurio forma patvirtinta Valstybinės augalininkystės tarnybos
prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-194 „Dėl
dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Mėginio kenksmingiesiems organizmams nustatyti
paėmimo aktas). Mėginio kenksmingiesiems organizmams nustatyti paėmimo aktas pildomas trimis
egzemplioriais: vienas paliekamas savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, antras lieka regioninio
skyriaus specialistui, o trečias – be savininko arba jo įgalioto asmens rekvizitų – supakuojamas kartu
su paimtu mėginiu ir užplombuojamas;
8.4. Fitosanitarinėje informacinėje sistemoje užpildoma mėginio Etiketė pagal Etiketės,
Tarpinio tyrimų protokolo, Tyrimų protokolo ir Išvados dėl mėginio tikrinimo išdavimo tvarkos
aprašą, atspausdinta Etiketė pasirašoma ir įdedama į polietileninį maišelį, kuris pritvirtinamas prie
(ant) užplombuotos mėginio pakuotės;
8.5. paženklintas mėginys kartu su Mėginio kenksmingiesiems organizmams nustatyti
paėmimo aktu ir Etikete siunčiamas į Fitosanitarinių tyrimų laboratoriją (skyrių) (toliau – FTLS).
IV SKYRIUS
MĖGINIO ĖMIMAS IŠ BULVIŲ MOTININIŲ AUGALŲ
9. Mėginio ėmimas iš vienos veislės motininių augalų, išaugintų in vitro meristeminio
dauginimo laboratorijoje:
9.1. motininis augalas, išaugintas in vitro būdu, steriliu peiliu padalijamas į 4 dalis
meristeminio dauginimo laboratorijoje. Tyrimams atlikti pasirenkamas motininis augalas,
-
regeneravęs iš apatinės sukarpyto bulvių motininio augalo dalies, o kiti trys regeneravę motininiai
augalai toliau dauginami vegetatyviniu būdu tik gavus atsakymą iš FTLS, jog virusinės infekcijos
nėra;
9.2. motininis augalas verpstiškumo viroido tyrimams atlikti turi būti 4–6 savaičių amžiaus
ir bent 5 cm aukščio;
9.3. motininis augalas suvyniojamas į filtrinį popierių ar vienkartinį popierinį rankšluostį,
sudrėkinamas, dedamas į polietileno maišelį;
9.4. kiekvienam mėginiui mėginio ėmimo vietoje pildomas Mėginio kenksmingiesiems
organizmams nustatyti paėmimo aktas. Mėginio kenksmingiesiems organizmams nustatyti paėmimo
aktas pildomas trimis egzemplioriais: vienas paliekamas savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, antras
lieka regioninio skyriaus specialistui, o trečias – be savininko arba jo įgalioto asmens rekvizitų –
supakuojamas kartu su paimtu mėginiu ir užplombuojamas;
9.5. Fitosanitarinėje informacinėje sistemoje užpildoma mėginio Etiketė pagal Etiketės,
Tarpinio tyrimų protokolo, Tyrimų protokolo ir Išvados dėl mėginio tikrinimo išdavimo tvarkos
aprašą, atspausdinta Etiketė pasirašoma ir įdedama į polietileninį maišelį, kuris pritvirtinamas prie
(ant) užplombuotos mėginio pakuotės;
9.6. paženklintas mėginys kartu su Mėginio kenksmingiesiems organizmams nustatyti
paėmimo aktu ir Etikete siunčiamas į FTLS.
V SKYRIUS
LAPŲ MĖGINIO ĖMIMAS IŠ SĖKLINIŲ BULVIŲ PASĖLIO
10. Lapų mėginys imamas iš vienos bulvių veislės, kategorijos / klasės / kartos:
10.1. 110 lapų mėginys imamas iš pasėlio iki 3 ha. Imant mėginį svarbu, kad jis kiek
įmanoma geriau reprezentuotų atitinkamą pasėlį. Vienam mėginiui sudaryti lapai turi būti paimti iš
įvairių pasėlio vietų. Iš kiekvienos vietos turi būti imama po 1 lapą. Sėklinių bulvių pasėlio tikrinimo
schemos pateikiamos metodikos 1 priede;
10.2. jei plotas yra didesnis negu 3 ha, papildomas 110 lapų mėginys imamas iš kiekvieno
papildomo 3 ha ploto;
10.3. renkami žali, visiškai išsivystę jauni lapai, be senėjimo požymių, esantys netoli augalo
viršūnės, po vieną nuo augalo. Bulvių virusų sukeliamų ligų požymių aprašymas ir nuotraukos
pateikti metodikos 2 priede;
10.4. prieš kerpant kiekvieną atskirą lapą, žirklės dezinfekuojamos 70 proc. etilo alkoholio
tirpalu. Dėvimos vienkartinės pirštinės;
10.5. nukirpti lapai suvyniojami į filtrinį popierių ar vienkartinį popierinį rankšluostį,
sudrėkinami, sudedami į polietileno maišelį;
10.6. mėginio ėmimo vietoje kiekvienam mėginiui, kurį gali sudaryti ir papildomi mėginiai,
pildomas vienas Mėginio kenksmingiesiems organizmams nustatyti paėmimo aktas. Mėginio
-
kenksmingiesiems organizmams nustatyti paėmimo aktas pildomas trimis egzemplioriais: vienas
paliekamas savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, antras lieka regioninio skyriaus specialistui, o
trečias – be savininko arba jo įgalioto asmens rekvizitų – supakuojamas kartu su paimtu mėginiu ir
užplombuojamas;
10.7. Fitosanitarinėje informacinėje sistemoje užpildoma mėginio Etiketė pagal Etiketės,
Tarpinio tyrimų protokolo, Tyrimų protokolo ir Išvados dėl mėginio tikrinimo išdavimo tvarkos
aprašą, atspausdinta Etiketė pasirašoma ir įdedama į polietileninį maišelį, kuris pritvirtinamas prie
(ant) užplombuotos mėginio pakuotės. Etiketėje nurodoma augalo rūšis ir data;
10.8. paženklintas mėginys kartu su Mėginio kenksmingiesiems organizmams nustatyti
paėmimo aktu ir Etikete siunčiamas į FTLS.
VI SKYRIUS
MĖGINIO ĖMIMAS IŠ SĖKLINIŲ BULVIŲ PASĖLIO, SANDĖLIO AR SĖKLINIŲ BULVIŲ
SIUNTOS Pakeitimai:
2020 m. gegužės 19 d., Nr. A1-256
11. Sėklinių bulvių gumbų mėginys iš pasėlio, sandėlio ar sėklinių bulvių siuntos imamas
taip:
Pakeitimai:
2020 m. gegužės 19 d., Nr. A1-256
11.1. mėginys imamas iš vienos bulvių veislės, kategorijos / klasės / kartos;
11.2. iš bulvių pasėlio iki 3 ha imamas vienas 110 bulvių gumbų mėginys po bulvienojų
pašalinimo. Imant mėginį svarbu, kad jis kiek įmanoma geriau reprezentuotų atitinkamą pasėlį. Pasėlį
vizualiai padalyti į 22 vienodus plotelius, kiekviename plotelyje pasirinkti sustojimo vietą, kurioje
paimami 5 gumbai, po vieną iš skirtingų bulvių kerų. Mėginys gali būti imamas ranka ar naudojant
įrankius (šakes, kastuvėlius), svarbu mechaniškai nepažeisti gumbų. Sėklinių bulvių pasėlio tikrinimo
schemos pateikiamos metodikos 1 priede. Bulvių virusų sukeliamų ligų požymių aprašymas ir
nuotraukos pateikti metodikos 2 priede; jei plotas yra didesnis negu 3 ha, papildomas 110 bulvių
gumbų mėginys yra imamas iš kiekvieno papildomo 3 ha ploto;
11.3. iš sandėlių, aruodų ar konteinerių imamas vienas 110 gumbų mėginys, iš 3 ha ploto
nukasto sėklinių bulvių derliaus atsitiktine tvarka po 5 gumbus iš skirtingų vietų. Jei nukastų sėklinių
bulvių plotas didesnis negu 3 ha, tai iš kiekvieno papildomo 3 ha ploto nukasto derliaus imamas
papildomas 110 bulvių gumbų mėginys;
11.3.1 atrenkant bulvių gumbų mėginį iš sėklinių bulvių siuntos rinkos kontrolės metu
imamas 110 gumbų mėginys iš 25 t sėklinių bulvių imant po 10 stiebagumbių iš skirtingų vietų. Jei
sėklinių bulvių siuntos kiekis didesnis negu 25 t, tai iš kiekvieno papildomo 25 t kiekio imamas
papildomas 110 bulvių gumbų mėginys;
Pakeitimai:
2020 m. gegužės 19 d., Nr. A1-256
-
11.4. tyrimams surinkti bulvių gumbai sudedami į naują, švarų maišą, maišas užrišamas ir
užplombuojamas;
11.5. mėginio ėmimo vietoje kiekvienam mėginiui, kurį gali sudaryti keli papildomi
mėginiai, pildomas vienas Mėginio kenksmingiesiems organizmams nustatyti paėmimo aktas.
Mėginio kenksmingiesiems organizmams nustatyti paėmimo aktas pildomas trimis egzemplioriais:
vienas paliekamas savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, antras lieka regioninio skyriaus specialistui,
o trečias – be savininko arba jo įgalioto asmens rekvizitų – supakuojamas kartu su paimtu mėginiu ir
užplombuojamas;
11.6. Fitosanitarinėje informacinėje sistemoje užpildoma mėginio Etiketė pagal Etiketės,
Tarpinio tyrimų protokolo, Tyrimų protokolo ir Išvados dėl mėginio tikrinimo išdavimo tvarkos
aprašą, atspausdinta Etiketė pasirašoma ir įdedama į polietileninį maišelį, kuris pritvirtinamas prie
(ant) užplombuotos mėginio pakuotės;
11.7. paženklintas mėginys, kartu su Mėginio kenksmingiesiems organizmams nustatyti
paėmimo aktu ir Etikete siunčiamas į FTLS.
__________________________
-
Mėginių ėmimo bulvių virusams
ir bulvių gumbų verpstiškumo
viroidui sėklinėse bulvėse
nustatyti metodikos
1 priedas
SĖKLINIŲ BULVIŲ PASĖLIO TIKRINIMO SCHEMOS
Šios schemos naudojamos bulvių lapų ir gumbų mėginių paėmimui iš lauko.
Sisteminė lauko apžiūra:
Atsitiktinė lauko apžiūra:
_____________________
-
Mėginių ėmimo bulvių virusams
ir bulvių gumbų verpstiškumo
viroidui sėklinėse bulvėse
nustatyti metodikos
2 priedas
BULVIŲ VIRUSŲ SUKELIAMŲ LIGŲ POŽYMIŲ APRAŠYMAS IR NUOTRAUKOS
I SKYRIUS
BULVIŲ Y VIRUSO (PVY) POŽYMIAI BULVĖSE
1. Bulvių Y viruso (PVY) požymiai bulvėse priklauso nuo viruso štamo, bulvių veislės
atsparumo šiam virusui bei oro sąlygų ir gali kisti nuo silpnos lapų mozaikos iki stiprios lapų nekrozės
ir net augalo žūties. Pradinės infekcijos (virusui tik patekus į augalą) požymiai gali skirtis nuo antrinės
infekcijos (augalui išaugus iš virusu užkrėsto gumbo) požymių. Bulvių Y viruso (PVY) požymiai
bulvių augaluose ir gumbuose pateikti 1–13 pav.
2. Bulvių Y viruso štamai ir jų požymiai:
2.1. Štamas PVYN.
Be požymių arba silpna lapų mozaika.
2.2. Štamai PVYC ir PVYO.
Pradinės infekcijos požymiai: jauniausi lapai gali būti dėmėti ar deformuoti, žemesnių lapų
lapkočiai gali pasidaryti trapūs ir lapai gali nukristi ar pakibti ant gijos. Plikas stiebas su kuokštu lapų
viršūnėje gali būti panašus į palmę.
Antrinės infekcijos požymiai: lapai gali būti maži, garbanoti, dėmėti ir susisukę. Augalai
maži, silpni, gulantys ant žemės.
2.3. Štamas PVYNTN.
Pradinės infekcijos požymiai: silpna lapų mozaika, chlorotinė lapija, gumburiuoti lapai. Ant
bulvės gumbo paviršiaus gali susidaryti nekrotiniai žiedai. Jie gali būti atskiri arba susilieti ir padengti
visą paviršių. Bulves ilgiau laikant, nekrozė stiprėja ir žiedai gali įdubti, kas gali paspartinti puvimo
pradžią.
Antrinės infekcijos požymiai: ryški lapų mozaika, stipri stiebų ir gyslų nekrozė, dėl to lapai
gali nukristi.
3. Bulvių Y virusas plinta mechaninio kontakto būdu, tačiau daug efektyviau jį platina
sparnuotieji amarai ne persistentiniu būdu, t. y. virusas amaruose nesidaugina ir išnyksta juose per
kelias valandas. Taigi amarai gali pernešti virusą tik mažais atstumais (iki 100 metrų). Dažniausiai
virusą platina šie amarai: persikinis (Myzus persicae), pupinis (Aphis fabae), bulvinis didysis
(Macrosiphum euphorbiae), šunobelinis (Aphis nasturtii), bulvinis (Aulacorthum solinio). Tolimais
atstumais virusas plinta per užkrėstus bulvių gumbus, skirtus sodinimui. Bulvių derlių gali sumažinti
14–90 %.
-
1 pav. Bulvės, užsikrėtusios bulvių Y virusu, lapai. Matyti chlorotinės dėmės, lapai
gumburiuoti
Nuotrauka: Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos (skyriaus) (toliau – FTLS) vyriausiosios specialistės
E. Jackevičienės
-
2 pav. Bulvės, užsikrėtusios bulvių Y virusu, lapai. Matyti gumburiuoti lapai
Nuotrauka: FTLS vyriausiosios specialistės E. Jackevičienės
-
3 pav. Bulvės, užsikrėtusios bulvių Y virusu, lapai. Matyti chlorotinės dėmės ant lapų
Nuotrauka iš: http://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-
kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvy
4 pav. Bulvės, užsikrėtusios bulvių Y virusu, lapai. Matyti chlorotinės dėmės ant lapų
Nuotrauka iš: http://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-
kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvy
http://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvyhttp://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvyhttp://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvyhttp://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvy
-
5 pav. Bulvės, užsikrėtusios bulvių Y virusu, lapai. Matyti chlorotinė lapija, augalas
mažesnis, silpnesnis
Nuotrauka iš: http://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-
kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvy
6 pav. Bulvės, užsikrėtusios bulvių Y virusu, lapai. Matyti nekrotinės dėmelės ant lapų
Nuotrauka iš: http://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-
kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvy
http://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvyhttp://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvyhttp://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvyhttp://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvy
-
7 pav. Bulvės, užsikrėtusios bulvių Y virusu, lapai. Matyti nekrotinės dėmelės ant lapų
Nuotrauka iš: http://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-
kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvy
8 pav. Bulvės, užsikrėtusios bulvių Y virusu, lapai. Matyti nekrotinės dėmelės ant lapų
Nuotrauka iš: http://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-
kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvy
http://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvyhttp://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvyhttp://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvyhttp://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvy
-
9 pav. Bulvės, užsikrėtusios bulvių Y virusu, lapai. Matyti nekrotinės dėmės ant lapų,
nekrotizuotos gyslos
Nuotrauka iš: http://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-
kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvy
10 pav. Nekrotiniai žiedai ant bulvės gumbo, užkrėsto bulvių Y virusu, paviršiaus
Nuotrauka iš: http://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-
kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvy
http://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvyhttp://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvyhttp://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvyhttp://www.pflanzenkrankheiten.ch/de/krankheiten-an-kulturpflanzen/kartoffeln/363-blattroll-pvy
-
11 pav. Nekrotiniai žiedai ant bulvės gumbo, užkrėsto bulvių Y virusu, paviršiaus
Nuotrauka: Sutton Bridge CSR
12 pav. Nekrotiniai žiedai ant bulvės gumbo, užkrėsto bulvių Y virusu, paviršiaus
Nuotrauka iš: https://www.agric.wa.gov.au/potatoes/potato-virus-y-potato-crops
https://www.agric.wa.gov.au/potatoes/potato-virus-y-potato-crops
-
13 pav. Nekrotiniai žiedai ant bulvės gumbo, užkrėsto bulvių Y virusu, paviršiaus
Nuotrauka: Chrisvis1 - Own work, CC BY-SA 3.0,
https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=6052877
https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=6052877
-
II SKYRIUS
BULVIŲ LAPŲ SUSISUKIMO VIRUSO (POTATO LEAF ROLL POLEROVIRUS, PLRV)
POŽYMIAI BULVĖSE
4. Bulvių lapų susisukimo viruso (Potato leaf roll polerovirus, PLRV) pradinės infekcijos
(virusui tik patekus į augalą) požymiai gali skirtis nuo antrinės infekcijos (augalui išaugus iš virusu
užkrėsto gumbo) požymių. Bulvių lapų susisukimo viruso požymiai bulvių augaluose ir gumbuose
pateikti 14–22 pav.
5. Pradinės infekcijos požymiai paprastai būna silpni ir gali būti nepastebėti. Viršutiniai lapai
gali būti šiek tiek susisukę ir turėti gelsvą, rausvą ar oranžinį atspalvį.
6. Antrinės infekcijos požymiai gali būti įvairūs. Apatiniai lapai gali būti susisukę, sausi,
trapūs, liečiant panašūs į popierių. Augalai gali gelsti, jų viršutiniai lapai gali būti apversti. Augalų
augimas gali būti šiek tiek sulėtėjęs arba žymiai lėtesnis, priklausomai nuo bulvių veislės ir aplinkos
sąlygų. Viršūniniai lapai gali būti chlorotiški (gelsvai išblyškę) ir statūs, o apatiniai – su nekrotiškais
dryželiais pakraščiuose ir susisukę į viršų. Bulvių gumbuose gali pasireikšti nekrozė. Lapų
susisukimas, sukeltas juodosios kojelės, baltosios kojelės ar bulvių šašų, paprastai turi papildomų
požymių ant augalo stiebo.
7. Virusas gali būti perduodamas kitiems bulvių augalams mechaniškai. Taip pat jį platina
amarai persistentiniu būdu, t. y. vieną kartą užsikrėtęs virusu amaras išlieka užsikrėtęs juo visą savo
gyvenimą. Pagrindinis viruso platintojas – persikinis amaras (Myzus persicae), tačiau gali būti
platinamas ir kitų amarų (Macrosiphum euphorbiae, M. ascalonicus, M. ornatus). Virusas neplinta
su sėkla arba žiedadulkėmis. Bulvių derlių gali sumažinti 20–90 proc.
14 pav. Susisukę bulvės, užsikrėtusios bulvių lapų susisukimo virusu, lapai
Nuotrauka: Sutton Bridge CSR
-
15 pav. Užsirietę į viršų bulvės, užsikrėtusios bulvių lapų susisukimo virusu, viršūniniai
lapai
Nuotrauka iš: https://www.agric.wa.gov.au/potato-leafroll-virus-potato-crops
16 pav. Užsirietę į viršų bulvės, užsikrėtusios bulvių lapų susisukimo virusu, viršūniniai
lapai. Augalas sumažėjęs
Nuotrauka iš: https://www.agric.wa.gov.au/potato-leafroll-virus-potato-crops
https://www.agric.wa.gov.au/potato-leafroll-virus-potato-cropshttps://www.agric.wa.gov.au/potato-leafroll-virus-potato-crops
-
17 pav. Susisukę bulvių, užsikrėtusių bulvių lapų susisukimo virusu, lapai. Šalia – sveikos
bulvės
Nuotrauka: SPIRE D., INRA
18 pav. Susisukę ir pageltę bulvės, užsikrėtusios bulvių lapų susisukimo virusu, lapai
Nuotrauka: SPIRE D., INRA
-
19 pav. Susisukę ir pageltę bulvės, užsikrėtusios bulvių lapų susisukimo virusu, lapai
Nuotrauka: SPIRE D., INRA
20 pav. Labai ryškūs užsikrėtimo bulvių lapų susisukimo virusu požymiai – smarkiai
susisukę, geltoni lapai.
Nuotrauka iš: https://extension.umaine.edu/publications/2492e/
-
21 pav. Susisukę bulvės, užsikrėtusios bulvių lapų susisukimo virusu, lapai. Dešinėje –
sveika bulvė
Nuotrauka iš Viskonsino Universiteto Madisone tyrimų nuotraukų kolekcijos.
Fotografuota: Amy Charkowski
22 pav. Bulvių gumbų nekrozė, sukelta bulvių lapų susisukimo viruso
Nuotraukos: Cornell University, Ithaca, NY
____________________________
Pakeitimai:
1. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr.
A1-256 „Dėl Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 8 d.
įsakymo Nr. A1-558 „Dėl Mėginių ėmimo bulvių virusams ir bulvių gumbų verpstiškumo viroidui sėklinėse bulvėse
nustatyti metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“.
top related