sveikoje mokykloje sveiki mokiniai -...
Post on 19-Oct-2019
8 Views
Preview:
TRANSCRIPT
Sveikoje mokykloje – sveiki mokiniai
Apolinaras Zaborskis, Tomas Vaičiūnas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Mokykla yra vieta, visapusiškai ugdanti asmenį: puoselėjanti sveikatą, formuojanti
gyvenimo įgūdžius, tarp jų sveikos gyvensenos, plėtojanti veiklą, atsižvelgiant į vaiko raidos
ypatumus. LR švietimo įstatyme (2011) teigiama, kad mokykla turi užtikrinti sveiką, saugią,
užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams aplinką, ugdymo ir
mokymo programų vykdymą, geros kokybės švietimą. Sveikos ir saugios aplinkos kūrimas –
šiandien viena aktualiausių problemų mokyklose. Tik tokioje mokyklos aplinkoje vaikas gali
visapusiškai ugdytis, būti kūrybišku, iniciatyviu, įgyti psichologinį atsparumą neigiamiems
reiškiniams. Yra daug mokslinių duomenų ir straipsnių, įrodančių mokyklos aplinkos veiksnių
poveikį mokinių fizinei, protinei, dvasinei ir socialinei sveikatai [1-3].
Ne tik visuomenei skirtoje, bet ir mokslinėje literatūroje netyla debatai: mokykla
blogina ar stiprina mokinių sveikatą [4]. Argumentų randa abejos priešingų nuomonių pusės.
Iš vienos pusės teigiama, kad per didelis mokymosi krūvis, regos įtampa, sunkios kuprinės,
neatitinkantys mokinių ūgio suolai ir kiti veiksniai neigiamai veikia fizinę ir psichinę mokinio
sveikatą. Prieštaraujantys šiai nuomonei oponentai teigia, kad prasidėjęs sveikų mokyklų
sąjūdis, skiriamas vis didesnis dėmesys sveikos gyvensenos ugdymui, įvairių sveikatos
stiprinimo programų įgyvendinimas mokyklose yra rimta atsvara neigiamiems mokykliniams
veiksniams, o darni ir sisteminga sveikatos priežiūra mokykloje garantuoja mokinių sveikatos
stiprinimą [5-8].
Palaikant pastarąją poziciją, šalies mokyklose tobulinama mokinių sveikatos priežiūra ir
siekiama padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, organizuoti ir įgyvendinti ligų ir
traumų profilaktikos priemones. Sveikatos stiprinimas vykdomas kuriant sveiką aplinką
mokykloje, šalinant rizikos veiksnius, galinčius sukelti ligas. Formuojamas ir teisingas
mokinių požiūris į savo sveikatą bei ugdomi sveikos gyvensenos įgūdžiai. Mokyklose
numatytos priemonės, kurios padėtų įtarti ligas ankstyvojoje stadijoje ir užkirsti joms kelią.
Pavojingų būklių, traumų, nelaimingų atsitikimų ir apsinuodijimų atvejais mokiniams
suteikiama neatidėliotina pirmoji pagalba [9].
Nors visos mokyklos atlieka apibrėžtą socialinę edukacinę funkciją ir įgyvendina
valstybinės švietimo sistemos iškeltus mokinių ugdymo uždavinius, tačiau pasižymi ir plačia
autonomija bei saviorganizacija. Todėl jos skiriasi savo struktūra, vidaus tvarka, tradicijomis,
etosu ir, pagaliau, savo pasiekimais bei sveikatingumo veikla. Įvairi mokyklų aplinka
nevienodai veikia mokinių sveikatą bei su sveikata susijusią jų gyvenseną ir pasaulėjautą.
Todėl vertinant mokinių sveikatą būtina atsižvelgti į konkrečias jų ugdymo sąlygas, o lyginant
duomenis tarp šalių – į mokinių sveikatos priežiūros ir sveikatos stiprinimo aktyvumą šalių
mokyklose.
Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinis mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ir
gyvensenos tyrimas (HBSC) – vienas žinomiausių tyrimų, vykdomų Europos ir Šiaurės
Amerikos šalių mokyklose, – siekia geriau pažinti jaunų žmonių gyvenseną, elgesį ir sveikatą
[3,10]. Šio tyrimo skiriamieji bruožai: standartizuoti tyrimo metodai, ilgalaikė stebėsena,
tarptautinis bendradarbiavimas su kitų šalių mokslininkais (tyrime dalyvauja daugiau nei 40
šalių), mokinių sveikatos ir elgesio analizė socialiniame kontekste, mokyklos veiksnių
poveikio mokinių sveikatai analizė. Todėl vykdant anonimines mokinių apklausas tuo pačiu
metu vertinama ir mokyklos aplinkos įvairovė.
Lietuva į HBSC tyrimų programą įsijungė daugiau nei prieš 20 metų. Per šį laikotarpį
buvo įvykdytos 6 nacionalinio masto mokinių apklausos, iš kurių paskutinioji įvyko 2014 m.
pavasarį. Vadovaujantis vieningu tarptautiniu protokolu 129 atsitiktinai atrinktose šalies
mokyklose atlikta per 6000 penktųjų, septintųjų ir devintųjų klasių anketinė mokinių apklausa
(duomenys dar apdorojami). Dalyvauti tyrime buvo pakviesti ir šių mokyklų vadovai, nes
sveikatingumo veikla mokykloje didele dalimi priklauso nuo mokyklos aplinkos ir vadovų
požiūrio į sveikatos stiprinimo veiklą jų vadovaujamoje mokykloje. Tyrimo metu buvo svarbu
išsiaiškinti mokyklinius veiksnius nuo kurių gali priklausyti čia besimokančių vaikų sveikata.
Vykdant tyrimą mokyklų vadovus prašėme užpildyti jiems skirtą anketą.
Šio pranešimo tikslas – apžvelgti mokyklų vadovų apklausos rezultatus siekiant įvertinti
mokinių sveikatos stiprinimo sąlygas ir veiklą šalies bendrojo lavinimo mokyklose.
Mokyklų vadovams užduoti klausimai buvo susiję tik su mokykla, suskirstant juos į
atskirus blokus: bendri duomenys apie mokyklą, mokykloje pasireiškiančios problemos,
mokinių ir tėvų dalyvavimas mokyklos veikloje, mokykloje dirbantys specialistai ir jų
kvalifikacijos kėlimas, mokinių maitinimo ir fizinio aktyvumo sąlygos, mokykloje vykdomos
priemonės dėl patyčių ir kito neleistino elgesio, sveikatos stiprinimo strategijos įteisinimas
mokyklos veikloje, dalyvavimas sveikatos stiprinimo programose, mokinių sveikatos ugdymo
įgyvendinimas ir kt.
Mokyklų vadovams skirta anketa buvo siunčiama elektroniniu paštu ir atsakymai į jos
klausimus buvo gaunami tokiu pat būdu. Iš 129 HBSC tyrime dalyvavusių mokyklų
atsakymus į anketos klausimus atsiuntė 121 mokyklų (atsako dažnis 93,8 proc.). Puse atvejų
(49,6 proc.) duomenis apie šias mokyklas teikė patys direktoriai; likusiais atvejais – jų
pavaduotojai, atsakingi už penktųjų ir vyresniųjų klasių mokinių ugdymą. Šios apklausos
duomenys palyginti su analogiškos apklausos, vykdytos 2010 m., duomenimis; tada tyrime
dalyvavo visų 114 HBSC tyrimui atrinktų mokyklų vadovai.
Tyrimas reprezentavo įvairių tipų bendrojo ugdymo įstaigas. 2014 m. duomenimis, tarp
jų buvo 37,3 proc. pagrindinių mokyklų, 23,1 proc. vidurinių mokyklų, 10,7 proc.
progimnazijų ir 28,9 proc. gimnazijų. Į tiriamų mokyklų imtį pateko ir mokyklos, kuriose
mokymas vyko tautinių mažumų kalbomis (rusų 6,6 proc. ir lenkų 3,3 proc.).
Tirtų mokyklų dydis pagal jose besimokančių mokinių skaičių kito nuo 64 iki 1536.
Vidutiniškai vienoje mokykloje mokėsi 400 mokinių (SN 23,5). Berniukų ir mergaičių
skaičius buvo apylygis.
Mokyklose dirbančių mokytojų skaičius kito nuo 15 iki 130 (vidurkis 46,5, SN 9,9).
Mokytojų pasiskirstymas pagal lytį: vyrų 14 proc., moterų 86 proc. (šis santykis atitinka
Lietuvos statistikos departamento duomenis). Taigi mokytojų lyčių nelygybė šalies
mokyklose yra labai rimta problema, kuri gali skaudžiai atsiliepti, ypač auklėjant berniukus
[11].
Tyrime dalyvavusios mokyklos buvo įvairiose vietovėse: 22,3 proc. dideliuose
miestuose, turinčiuose virš 100 tūkst. gyventojų, 24,8 proc. rajonų arba savivaldybių
centruose, 52,9 proc. mažesniuose miesteliuose. Mikrorajone, kuriame yra mokykla, mokyklų
vadovai įžvelgė įvairiausias ekologines ir socialines problemas (1 pav.). Juos labiausiai
neramino intensyvus eismas (65,0 proc.), girtavimo ir narkotikų vartojimo atvejai (65,8 proc.),
nusikalstamumas (chuliganizmas, vagystės, plėšikavimai) (59,2 proc.). Šias problemas
dažniau nurodė dideliuose miestuose esančių mokyklų vadovai. Tačiau palyginti su 2010 m.
(tada atitinkami rodikliai buvo 73,5 proc., 81,5 proc. ir 74,6 proc.), šių problemų dažnis
dabartiniu metu buvo mažesnis.
Intensyvus eismas
Apleisti namai
Šiukšlynai, nešvara
Girtavimas, narkotikai
Nusikalstamumas
Reketas, vandalizmas
0 20 40 60 80 100
Nėra problemų Nedidelės Didelės Labai didelės problemos Nežinau
Proc.
1 pav. Ekologinių ir socialinių problemų apraiškos mokyklos mikrorajone, mokyklų vadovų
2014 m. apklausos duomenimis
Mokykla turėtų būti saugi ir higieniška: mokinių veiklos vietos (patalpos, baldai, įranga,
reikmenys ir kt.) turi būti ergonomiškos, tinkamai apšviestos, vėdinamos, nekenksmingos
sveikatai, jose palaikoma optimali darbui temperatūra. Šiuo požiūriu daugiausia problemų
kelia pats mokyklos pastatas. Dauguma (93,6 proc.) tyrime dalyvavusių mokyklų įsikūrusios
senuose iki 1990 m. statytuose pastatuose, kuriems būtų reikalinga renovacija. Iš apklausos
duomenų matyti, kad ši problema jau sprendžiama, ir kas metai vis daugiau mokyklų
vykdomas kapitalinis remontas (nuo 2010 m. tokie darbai vykdyti 38 mokyklose). Kad
mokyklai reikia kapitalinio remonto, šiuo metu teigia kas antros (52,5 proc.) mokyklos
vadovas. Kaip vertinama kita mokyklos patalpų ir įrenginių būklė parodyta 1 lentelėje.
Lygindami 2010 ir 2014 m. apklausų duomenis galime pastebėti teigiamus pokyčius.
Mokyklos bendruomenei nemažiau svarbus ir šiltas mokyklos mikroklimatas. Geri
mokinių tarpusavio santykiai ir ryšiai su mokytojais, saugumas, psichologinis palaikymas
teigiamai veikia mokymosi motyvaciją, kelia teigiamas emocijas, norą mokytis, lankyti
mokyklą. Gera psichologinė atmosfera tarp mokytojų užtikrina aukštesnę ugdymo kokybę
[1,2]. Todėl tyrimo metu buvo domėtasi, kaip vertinamas mokyklos psichologinis
mikroklimatas ir kokių yra problemų, neigiamai jį veikiančių.
1 lentelė. Mokyklų vadovų nuomonė apie mokyklos patalpų ir įrenginių būklę, 2010 ir 2014
m. apklausų duomenimis
Respondentų, pritariančių teiginiams, dalis (proc.)
2010 2014
Mokyklai reikia kapitalinio remonto 64,9 52,5*
Stadionas ir žaidimų aikštelės yra geros būklės 39,5 43,4
Sporto salė yra geros būklės 62,3 61,0
Klasės ir kabinetai yra gerai įrengti ir aprūpinti 57,1 66,6
Įvairūs remontai, kai to reikia, yra daromi laiku 54,4 50,4
Tualetai ir kiti sanitarijos įrenginiai yra geros būklės 67,6 71,7
Šildymo ir ventiliacijos sistemos yra geros būklės 41,9 60,8*
Mokykla pritaikyta neįgaliems vaikams 25,0 29,4
Klasių patalpos tenkina mokinius ir mokytojus 76,3 82,5
Mokykla turi pakankamai demonstracinės įrangos 72,8 64,1
Klasėse yra optimalus ir kokybiškas dirbtinis apšvietimas 69,9 78,3
Mokykliniai baldai atitinka ergonomikos principus i 55,3 67,2
Yra drėgmės ir pelėsių problemų 28,3 30,9
Klasių patalpose temperatūra yra tinkama visais metų laikais 56,6 62,5
Triukšmo lygis mokykloje yra pernelyg didelis 24,8 22,5
Oro kokybė klasėse yra gera 82,3 79,2
* p<0,05 lyginant 2010 ir 2014 m. tyrimų duomenis.
Mokyklų vadovų nuomone, labai gera arba gera psichologinė aplinka vyrauja
daugumoje mokyklų (2010 m. 82,3 proc., 2014 m. 70,6 proc.), likusiose mokyklose – vis
tiek "daugiau gera nei bloga". Pažymėtina, kad šalies mokyklose labai retos tokios
problemos, kaip mokytojų darbo drausmės ir etikos pažeidimai, nusiskundimai prastu
mokytojų darbu. Pastaruoju metu ryškiai sumažėjo mokytojų kaita. Tik išimtinais atvejais
mokykloje pastebimi tautinės, religinės ar rasinės diskriminacijos apraiškos, mokinių fizinis
smurtavimas prieš mokytojus, narkotikų vartojimas mokyklos teritorijoje. Tačiau, pedagogų
nuomone, mokyklos bendruomenėje dar išlieka dažnos kitos psichologinio pobūdžio
problemos. Abejuose tyrimuose daugiau nei trečdalyje mokyklų buvo įvardinta kaip "labai
didelė" arba "vidutinė" problema mokinių bėgimas iš pamokų. Kitos dažnai pasireiškiančios
mokyklose problemos - patyčios tarp mokinių, rūkymas mokyklos teritorijoje, fiziniai
konfliktai (peštynės) tarp mokinių, bet 2014 m., palyginti su 2010 m., tokios problemos
buvo ženkliai rečiau nurodomos (2 lentelė).
2 lentelė. Mokyklų vadovų nuomonė apie mokyklos bendruomenėje kylančias problemas,
2010 ir 2014 m. apklausų duomenimis
Respondentų, manančių, kad problema yra
"labai didelė" arba "vidutinė", dalis (proc.)
2010 2014
Mokinių bėgimas iš pamokų 38,1 35,7
Mokinių lėtapėdiškumas ir nuovargis 22,8 19,1
Fiziniai konfliktai (peštynės) tarp mokinių 25,4 11,9*
Patyčios tarp mokinių 45,9 27,8
Tautinė, religinė, rasinė diskriminacija 0 1,6
Mokiniai užgauliojo mokytojus 11,0 7,9
Mokytojai užgauliojo mokinius 4,2 1,6
Mokiniai fiziškai smurtavo prieš mokytojus 0 0,8
Plėšikavimai ir vagystės mokyklos teritorijoje 5,9 0,8*
Išniekinamas, vandališkai gadinamas mokyklos turtas 10,2 6,3
Rūkymas mokyklos teritorijoje 50,0 31,0*
Mokiniai atsinešė į mokyklą alkoholinių gėrimų 2,5 1,6
Mokiniai vartojo mokykloje narkotikus 0 0
Didelė mokytojų kaita 20,3 0*
Ilgalaikiai mokytojų nedarbingumai dėl ligos 1,7 6,4
Mokinių ar jų tėvų nusiskundimai mokytojais 5,0 7,2
Mokytojų darbo drausmės ar etikos pažeidimai 4,2 4,0
* p<0,05 lyginant 2010 ir 2014 m. tyrimų duomenis.
Kitas svarbus gero mokyklos psichologinio mikroklimato komponentas - demokratijos
užtikrinimas priimant svarbius mokyklai sprendimus. Kad suaktyvinti mokyklos
bendruomenes, svarbu įtraukti ir vaikus į sprendimų priėmimą, kad jie išsakytų savo
lūkesčius, kad jie jaustų, jog tam tikri dalykai mokykloje priklauso ir nuo jų. Nuostata vaikui
būti išgirstam visuose procesuose, paveiksiančius jo gyvenimą, įtvirtinta ir Vaiko teisių
konvencijoje. Daugumos (97 proc.) mokyklų vadovų teigimu, mokykloje yra mokinių
savivalda. Čia "beveik visada" arba "dažnai" mokiniai informuojami apie aktualius
sprendimus ir kviečiami aptarti mokyklos veiklą, strategiją, taisykles (79,4 proc.), svarstyti
fizinės aplinkos projektus (57,1 proc.), sveikatos stiprinimo programas (57,9 proc.), renginius
mokykloje (77,0 proc.), rinktis mokymo programas ir metodus (62,4 proc.). Mokinių
nuomonei išklausyti taikomos anketinės apklausos (97,6 proc.), internetinės mokyklų
svetainės (55,2 proc.), pasiūlymų dėžutės (35,8 proc.) ir kt. Tačiau priimant sprendimus
atsižvelgiama į mokinių nuomonę kur kas rečiau: "beveik visada" 52,4 proc. arba "dažnai"
42,1 proc., o 5,6 proc. vadovų pripažįsta, kad tai būna tik "kartais" (2 pav.).
0 20 40 60 80 100
Beveik visada Dažnai Kartais
Proc.
Mokiniai informuojami apie
dėl jiems aktualių sprendimų
Mokiniai gali pasisakyti dėl
atsižvelgiama į mokinių nuomonę
Priimant sprendimus
aktualius sprendimus
2 pav. Mokinių dalyvavimas savivaldoje, mokyklų vadovų 2014 m. apklausos duomenimis
Tėvų įtraukimas į mokyklos bendruomenės veiklą - kitas efektyvios mokyklos esminių
veiksnių, akcentuojamų visuose mokyklos veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose.
Įvairūs tyrimai liudija, kad kontaktas tarp mokyklos ir mokinio namų teigiamai veikia ne tik
vaiko pasiekimus, bet ir apskritai jo savijautą mokykloje bei savęs vertinimą. Tėvų įtraukimas
į mokyklinę veiklą laikomas ypač svarbiu netinkamo paauglių elgesio prevencijos programų
komponentu [12]. Todėl domėtasi, ar mokykla kviečia tėvus sprendžiant jai aktualius
klausimus ir kiek aktyvūs šioje veikloje yra tėvai. Apibendrinus abejas (2010 ir 2014 m.)
apklausas, duomenys apie tėvų dalyvavimą mokyklos savivaldoje pateikti 3 lentelėje.
Lentelės duomenys rodo, kad mokyklos siekiai ir tėvų aktyvumas kai kuriose
mokyklinio gyvenimo sferose nėra didelis. Ypač jis menkas aptariant ir planuojant sveikatos
stiprinimo programas: tik apie pusę (53,7 proc.) mokyklų vadovų nurodė, kad "beveik visada"
arba "dažnai" tėvai yra kviečiami, o dar mažiau (43,2 proc.) - tėvai aktyviai dalyvauja šioje
veikloje. Nepakankamo tėvų aktyvumo šioje ir kitose veiklose priežastis, pedagogų nuomone,
galėtų būti tai, kad sunku rasti, kas galėtų atstovauti tėvus (tokiai nuomonei pritarė 23,6 proc.
mokyklų vadovų)
3 lentelė. Mokyklų vadovų nuomonė apie tėvų dalyvavimą mokyklos savivaldoje
(apibendrinti 2010 ir 2014 m. apklausų duomenys)
Respondentų dalis (proc.)
Mokykla kviečia tėvus dalyvauti
sprendžiant klausimusa
Tėvai aktyviai dalyvauja
sprendžiant klausimusb
Aptariant mokyklos veiklą ir strategiją, nustatant vidaus tvarkos ir mokinių elgesio taisykles 85,2 62,8
Svarstant mokyklos fizinės aplinkos projektus 61,5 46,5
Aptariant ir planuojant sveikatos stiprinimo priemones 53,7 43,2
Planuojant renginius mokykloje (pvz., sudarant sporto savaitės ar sveikatos šventės scenarijų) 48,4 43,2
Renkantis mokymo programas ir metodus 60,1 54,3
Sprendžiant konfliktus tarp mokinių ir mokytojų 74,6 67,2 a Atsakymai "beveik visada" ir "dažnai". b Atsakymai "labai aktyviai" ir "aktyviai".
Šiuolaikinė mokykla turi užauginti jaunuolius, gebančius įveikti įvairius gyvenimo
sunkumus. Ypač svarbus tampa visuminis sveikatos stiprinimas ir sveikos gyvensenos
ugdymas, suteikiantis motyvaciją, ugdantis vertybines nuostatas ir gyvenimo įgūdžius, tokius
kaip problemų sprendimas, sprendimų priėmimas, kūrybinis ir kritinis mąstymas, bendravimo
įgūdžiai, savęs pažinimas, streso įveikimas, atsisakymo įgūdžiai. Specialistų nuomone, šie
įgūdžiai – tai tarsi apsauginiai veiksniai, mažinantys tikimybę ir tokių problemų, kaip
ankstyvi lytiniai santykiai, ŽIV, paauglių nėštumas, alkoholio, narkotikų vartojimas,
atsiradimą [13]. Todėl svarbu, kad mokykla aktyviai to siektų ir mokinių sveikatos stiprinimą
bei ugdymą laikytų prioritetine veikla.
Atliktas tyrimas parodė, kad apie 80 proc. mokyklų vadovų teigia, jog sveikatos
stiprinimas įvardytas jų mokyklų veiklos formuluotėje, tačiau konkrečius sveikatos stiprinimo
uždavinius galėtų pateikti tik 69 proc. Kai kurios iš tokių mokyklų yra "Sveikatą stiprinančių
mokyklų" projekto dalyvės; jų dalis tiriamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 16,4 proc. iki 25,0
proc.
0 20 40 60 80 100
2010 2014
Proc.
Mokyklos veiklos formuluotėje
sveikatos stiprinimo uždavinius
Mokykla turi iškeltus
stiprinančių mokyklų tinklo narė
Mokykla yra sveikatą
įvardintas mokinių sveikatos
stiprinimas
69,5
69,1
16,4
25,0*
78,8
82,9
3 pav. Mokyklų pozicija mokinių sveikatos stiprinimo atžvilgiu, mokyklų vadovų 2010 ir
2014 m. apklausų duomenimis (* p<0,05)
LR švietimo įstatyme nustatyta, kad sveikatos priežiūra mokykloje turi vykdyti aukštąjį
išsilavinimą įgijęs visuomenės sveikatos specialistas. Deja, nedidelėse mokyklose, šių
specialistų darbas dažniausiai nėra pastovus ir nuoseklus. Tenka apgailestauti, kad pastaruoju
metu tokių atvejų, kaip atskleidė tyrimas, ženkliai padaugėjo (4 pav.). Dažniausiai (71,4
proc.) mokyklos sveikatos priežiūros specialistas pasitelkiamas atsakingu už sveikatos
stiprinimą mokykloje. Jei ne, tai atsakingu už sveikatos stiprinimą mokykloje yra direktorius
(14,3 proc.) arba kitas pedagogas (14,3 proc.).
2010
2014
0 20 40 60 80 100
Dirba kasdien Dirba pastoviai, bet ne kasdien
Ateina esant reikalui Nedirba
Proc.
4 pav. Mokyklos visuomenės sveikatos specialisto darbo krūvis, mokyklų vadovų 2010 ir
2014 m. apklausų duomenimis
Sveikos gyvensenos ugdymas yra svarbi sveikatos stiprinimo dalis, suteikianti žinių,
ugdanti augančio žmogaus vertybines nuostatas ir įgūdžius, būtinus sveiko gyvenimo būdo
formavimuisi. Ugdymo programa gali būti realizuojama įvairiais būdais, tačiau edukologai
mano, kad sveikatos ugdymo kursą dėstytų kvalifikuotas specialistas, kuris nuosekliai aptartų
sveikos gyvensenos klausimus vesdamas sveikatos pamokas [5]. Iš mūsų tyrimo paaiškėjo,
kad tokios sveikatos pamokos vyksta 40,7 proc. (2010 m.) bei 44,0 proc. mokyklų, tik, deja,
daugumoje atvejų tokių pamokų skaičius itin mažas. Reguliarios (savaitinės) sveikatos
pamokos vyksta tik nedaugelyje mokyklų. Pavyzdžiui, 5-10 klasėse, kada sveikatos mokymas
aktualiausias, tokių mokyklų buvo tik 16,7 proc. (2010 m.) bei 14,8 proc. (2014 m.).
Sveikatos mokymo specialistų trūkumas gali būti viena priežasčių, kodėl sveikatos mokymo
pamokos nedažnos. Todėl apie 70 proc. mokyklų vadovų tikisi siųsti mokytojų į kursus kelti
kompetenciją sveikatos ugdymo srityje. Be to, tik maža dalis (26,4 proc.) respondentų nurodė,
kad mokinių sveikatos stiprinimo veiklai ar jo priemonės įsigyti šiais mokslo metais gavo
kokią nors finansinę paramą (daugumoje atvejų ji siekė vos kelis tūkstančius litų).
Šių dienų aktualus klausimas yra susijęs su mokinių maitinimu šalies mokyklose. Tai
patvirtina ankstesni mūsų tyrimai, bylojantys apie nesveiką mokinių maitinimą ir
nepatenkinamą paslaugų kokybę mokyklų valgyklose jų restruktūrizacijos laikotarpiu [14].
Iš pradžių domėtasi, kokių sprendimų mokinių maitinimo klausimu mokykla yra
priėmusi. Respondentų atsakymai apibendrinti 4 lentelėje. Iš pateiktų duomenų matyti
akivaizdus mokyklos siekis sveikai ir saugiai maitinti mokinius ir sistemingai juos to mokyti.
Be to, matyti, kad tokia pozicija įtvirtinama pasirašytais dokumentais vis didesnėje dalyje
mokyklų. Šie teigiami pokyčiai asocijuojasi su didėjančia dalimi mokyklų, kuriose
sistemingai veikia sveikos mitybos būreliai (37,3 proc. 2010 m., 52,0 proc. 2014 m; p<0,05).
4 lentelė. Mokyklos sprendimai sveikos mokinių mitybos atžvilgiu, mokyklų vadovų 2010 ir
2014 m. apklausų duomenimis
Respondentų, priėmusių atitinkamus sprendimus, dalis (proc.)
Tyrimo metai
Pasirašyti dokumentai
Žodinis susitarimas
Kad mokiniai mokykloje daugiau gautų ir valgytų sveiko maisto (vaisių ir daržovių, kalciu praturtinto maisto, mažai apdorotų grūdų)
2010 28,8 63,6
2014 59,0 32,8*
Kad mokiniai sumažintų saldumynų, traškučių ir saldžių gazuotų gėrimų vartojimą
2010 25,4 66,9
2014 34,4 54,1*
Kad mokykloje vykstančių švenčių metu, jei pateikiamas maistas, vaisiai ir daržovės būtų pirmaeiliai
2010 7,7 61,5
2014 6,6 55,7
Kad mokykloje esančiuose pardavimo automatuose, bufete ar valgykloje nebūtų prekiaujama mažos mitybinės vertės maisto produktais
2010 36,8 47,4
2014 46,2 33,6*
Kad sveikos mitybos klausimai būtų reguliariai aptariami įvairių pamokų metu
2010 21,4 70,1
2014 40,2 55,7*
Kad mokykloje mokiniams pateikiamas maistas atitiktų mitybos standartus, išdėstytus nacionalinėse mitybos rekomendacijose (higienos normoje)
2010 76,7 22,4
2014 81,8 14,9
* p<0,05 lyginant 2010 ir 2014 m. tyrimų duomenis.
Absoliuti dauguma apklaustų mokyklų vadovų tvirtino, kad jų mokyklose yra valgykla,
kur mokiniai gali gauti karšto maisto. Tačiau jie pastebėjo, kad karštus pusryčius arba pietus
valgo ne visi – vidutiniškai du trečdaliai (67 proc.) mokinių. Aktualu ir tai, ką dar mokiniai
gali nusipirkti mokykloje. Papildomų produktų asortimentas atspindi mokyklos
administracijos ir maitinimo paslaugų tiekėjo požiūrį į sveiką mokinių maitinimą; šiuos
produktus dažniausiai valgo vaikai, nevalgantys karšto maisto, jais praturtinamos pagrindinio
maisto porcijos. Kokio maisto galima nusipirkti mokykloje galima matyti 5 lentelėje.
Žvelgiant į pateiktus duomenis galima pastebėti, kad daugelyje mokyklų mokiniai vis dar gali
įsigyti mitybos požiūriu menkaverčių produktų (saldžių gazuotų gėrimų, saldumynų,
traškučių ir kt.), tačiau pastaruoju metų tokių mokyklų skaičius jau yra sumažėjęs.
5 lentelė. Maisto produktai, kuriuos mokiniai gali įsigyti mokykloje, mokyklų vadovų 2010
ir 2014 m. apklausų duomenimis
Respondentų dalis (proc.)
2010 2014
Vandens buteliuose 86,1 82,3
Vaisių ar daržovių sulčių 87,8 74,8*
Saldžių gazuotų gėrimų (kokakolos, fantos ir kt.) ar vaisinių gėrimų 36,5 26,6*
Dietinių gėrimų, kompoto, kisieliaus 94,8 91,9
Natūralaus riebumo pieno 28,2 29,0
Sumažinto riebumo (nugriebto) pieno 32,2 32,3
Karštų gėrimų (kavos, arbatos, kakavos) 95,7 82,1*
Saldainių, šokolado, sausainių, pyragėlių, torto 69,5 37,9*
Bulvių traškučių, riebaluose skrudintų bulvyčių 15,7 3,2*
Vaisių 87,8 82,3
Daržovių, jų salotų 94,8 90,3
Rauginto pieno, jogurto 78,1 68,5
Ledų 43,5 44,7
Picos 36,8 23,6*
Sumuštinių 27,0 13,0*
Mažai apdorotų grūdų produktų (rupios duonos, rupios košės ir pan.) 52,2 63,1
* p<0,05 lyginant 2010 ir 2014 m. tyrimų duomenis.
Toliau domėtasi kūno kultūros ugdymu mokykloje. Ši veikla, glaudžiai siejama su
bendrąja kultūra, didina mokinių pasitikėjimą savimi, skiepija fizinio aktyvumo poreikį,
nusiteikimą ieškoti, bandyti ir rasti fizinio ugdymosi įvairovę, skatina mokinius būti fiziškai
aktyvius ne tik per kūno kultūros pamokas mokykloje, laisvalaikiu, bet ir baigus mokyklą,
visą gyvenimą [15,16]. Strateginiuose švietimo dokumentuose nurodoma, jog mokykloje
skiriamas ypatingas dėmesys mokinių fizinio aktyvumo ugdymui. To siekia beveik visi tyrime
dalyvavę mokyklų vadovai, šią nuostatą įtvirtinę mokyklos bendruomenėje pasirašytais
dokumentais arba žodiniu susitarimu (6 lentelė).
6 lentelė. Mokyklos sprendimai mokinių fizinio aktyvumo ugdymo klausimu, mokyklų vadovų
2010 ir 2014 m. apklausų duomenimis
Respondentų, priėmusių atitinkamus sprendimus, dalis (proc.)
Tyrimo metai
Pasirašyti dokumentai
Žodinis susitarimas
Kurti fiziniam aktyvumui palankią mokyklos aplinką (kad mokiniai galėtų būtų fiziškai aktyvūs per pertraukas, per pamokas ir po jų)
2010 21,6 68,1
2014 24,2 67,7
Įvairių pamokų metu reguliariai aptarti fizinio aktyvumo didinimo būdus ir jo naudą sveikatai
2010 12,8 70,9
2014 19,4 66,1
Atliktas tyrimas rodo, kad šalies mokyklose apsiribojama 2-3 kūno kultūros pamokomis
per savaitę: žemesniųjų klasių mokiniai dažniau turi 3, o vyresniųjų klasių – tik 2 pamokas.
Pavyzdžiui, 2014 m. duomenimis, 78,3 proc. mokyklų penktosiose klasėse vyksta 3 pamokos,
ir 92,1 proc. mokyklų dešimtosiose klasėse vyksta 2 pamokos. Kai kurios mokyklos fizinio
aktyvumo trūkumą siekia kompensuoti organizuodamos įvairias fizinio aktyvumo priemones
prieš pamokas (4,2 proc.), per ilgąją pertrauką (23,0 proc.), per kitas pamokas (13,1 proc.), po
pamokų (79,8 proc.). Dauguma (83,6 proc.) mokyklų vadovų teigė, jog jų mokyklose
sistemingai įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama ugdyti mokinių kompetenciją
sporto ir fizinio aktyvumo klausimais (įvairių sporto šakų būreliai, sporto šventės ir varžybos
ir pan.).
Deja, išvardintoms priemonėms sėkmingai įgyvendinti yra trikdžių. Kaip matėme iš 1
lentelėje pateiktų duomenų, apytikriai tik kas antros mokyklos vadovas teigė, kad jo
mokyklos sporto salė, stadionas ir žaidimų aikštelės yra geros būklės. Tik kas dešimta (12
proc.) mokykla kūno kultūros pamokoms gali naudotis mokykloje ar kaimynystėje esančiu
plaukimo baseinu. Daug mokyklų mokinių fizinio aktyvumo didinimo formų paįvairinimui
neturi galimybės pasinaudoti natūraliomis rekreacinėmis zonomis (žalia veja, parku, gamtos
rezervatu – 28,5 proc.; mišku – 6 5,0 proc.; vandens telkiniu – 61,8 proc.).
Literatūroje randama akivaizdžių faktų apie paauglių rūkymo, alkoholinių gėrimų ir
narkotinių medžiagų vartojimo sąsajas su mokyklos veiksniais [2,3,16]. Tai paskatino
pasidomėti mokyklos pozicija ir vykdomomis rūkymo, alkoholinių gėrimų ir narkotinių
medžiagų vartojimo prevencijos priemonėmis.
Atliktas tyrimas leido konstatuoti, jog šalies mokyklose vieningai griežtai pasisakoma
prieš mokinių rūkymą, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimą. Tai patvirtina pasirašyti
dokumentai, jog mokiniams draudžiama rūkyti bei vartoti alkoholinius gėrimus mokyklos
pastate ir visoje jos teritorijoje, iškylose, numatytos šių potvarkių kontrolės priemonės,
pedagogų tei tėvų informavimo procedūros. Deja, mokytojų atžvilgiu tokios griežtos tvarkos
dar nesama. 2014 m. duomenimis, pasirašyti dokumentai, reglamentuojantys draudimą
mokytojams rūkyti mokyklos pastate 75,8 proc., mokyklos teritorijoje 74,2 proc., iškylose
69,4 proc. tyrime dalyvavusių mokyklų. Kitose mokyklose apsiribota žodiniu susitarimu arba
visai to nenumatyta.
Lietuvos mokyklos, ugdydamos mokinių sveikatą, vadovaujasi Universaliąja sveikatos
ugdymo programa (2000) [15] ir atskiras temas integruoja į tokius mokomuosius dalykus,
kaip biologija, kūno kultūra, etika ir kt. 7 lentelėje parodyti duomenys leidžia spręsti apie
šalies mokyklų sprendimus integruoti narkotikų prevencijos klausimus į pamokas. Pastebimas
teigiamas faktas, kad vis didesnė dalis mokyklų tai įteisina dokumentuose. Tačiau mūsų
tyrimas negalėjo atskleisti, kiek plačiai pamokose šios temos yra aptariamos, kaip ši veikla
koordinuojama tarp įvairių dalykų mokytojų.
7 lentelė. Mokyklos sprendimai reguliariai diskutuoti pamokose apie rūkymo, alkoholinių
gėrimų ir narkotikų vartojimą, mokyklų vadovų 2010 ir 2014 m. apklausų duomenimis
Respondentų, priėmusių atitinkamus sprendimus, dalis (proc.)
Tyrimo metai
Pasirašyti dokumentai
Žodinis susitarimas
Diskutuoti apie rūkymą 2010 50,8 44,1
2014 59,7 35,5
Diskutuoti apie alkoholinių gėrimų vartojimą 2010 51,7 43,2
2014 59,7 35,5
Diskutuoti apie narkotikus 2010 49,2 45,8
2014 58,9 36,3*
* p<0,05 lyginant 2010 ir 2014 m. tyrimų duomenis.
Kad pedagogai sėkmingai galėtų diskutuoti su mokiniais apie narkotines medžiagas,
jiems reikalingos atitinkamos žinios. Tačiau vos du trečdaliai mokyklų yra numačiusios kelti
pedagogų pasirengimą šioje srityje, siunčiant juos į atitinkamus kvalifikacijos kėlimo kursus.
Mokyklos pastangos ugdyti mokinių atsparumą narkotinių medžiagų vartojimui turi būti
vienijamos su tėvais. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad šios pastangos nėra pakankamai
sistemingos. Pavyzdžiui, į klausimą „Ar Jūsų mokykla informuoja tėvus apie pasekmes
sveikatai, kurias sukelia rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas?“ tik apie pusę mokyklų
vadovų atsakė, jog tai vykdoma reguliariai (2014 m. duomenimis, taip atsakė 58,9 proc., 56,5
proc. ir 53,2 proc. vadovų kalbėdami atitinkamai apie rūkymą, alkoholio vartojimą ir
narkotikus; palyginti su 2010 m.apklausa, šie duomenys labiau pozityvūs).
Jauno žmogaus sugebėjimas atsisakyti rūkymo bei alkoholio ir narkotikų vartojimo yra
vienas svarbiausių prevencijos tikslų [13]. Apklausa parodė, jog apie tris ketvirtadalius (77,4
proc.) mokyklų sistemingai įgyvendina tokio pobūdžio prevencijos priemones. Dažnos
mokyklos į jas pagalbon kviečiasi kitų įstaigų specialistus (96,7 proc.), tariasi su jais, kai
atsiranda narkomanijos apraiškų (88,7 proc.). Mokyklos stengiasi dalyvauti judėjime
„Nerūkanti klasė“ (5 pav.). Deja, tokių mokyklų skaičius nėra didelis, o ir pats judėjimas
silpnėja.
Dalyvauja
Anksčiau dalyvavo
Nedalyvauja
0 10 20 30 40 50 60 70
2010 2014
25,2
60,2
50,8
20,3
14,6
28,8
Proc.
5 pav. Mokyklų dalyvavimas judėjime „Nerūkanti klasė“, mokyklų vadovų 2010 ir 2014 m.
apklausų duomenimis
Patyčios, dažnai lydimos smurto, priekabiavimo ir kitų negatyvių reiškinių, yra kita itin
dažnai pasireiškianti Lietuvos mokyklose problema, žalojanti vaikų psichikos sveikatą ir
trukdanti saugiai jaustis mokykloje [18-20]. Tarptautinės mokyklinio amžiaus vaikų
gyvensenos ir sveikatos studijos (HBSC) duomenimis [21], tyčiojimosi paplitimo Lietuvos
rodikliai buvo vieni didžiausių visuose nuo 1994 metų atliktuose tyrimuose. Ypatingas
patyčių paplitimas verčia ieškoti išsamesnių atsakymų apie patyčių priežastis ir jas šalinti.
Šiuo požiūriu mokyklos taisyklės ir jos bendruomenės aktyvumas yra žinomas veiksnys
stabdant patyčių paplitimą.
Domėjomės kokie yra mokyklų bendruomenių sprendimai patyčių ir kitų negatyvių
reiškinių atžvilgiu (8 lentelė). Apibendrinus tyrimo duomenis pastebėta, kad dauguma
mokyklų šios problemos atvilgiu turi pasirašytus dokumentus, iš ko galima spręsti, kad
problema buvo svarstoma mokyklos bendruomenėje ir nutarta vykdyti jos prevenciją.
Apklausų duomenys taip pat rodo, kad pastaruoju metu daugiau mokyklų įtvirtina siekį, kad
problema būtų reguliariai aptariama įvairiose pamokose, kas reikšminga įtraukiant pačius
mokinius į patyčių prevenciją.
8 lentelė. Mokyklos sprendimai patyčių, diskriminacijos ir seksualinio priekabiavimo atžvilgiu,
mokyklų vadovų 2010 ir 2014 m. apklausų duomenimis
Respondentų, priėmusių atitinkamus sprendimus, dalis (proc.)
Tyrimo metai
Pasirašyti dokumentai
Žodinis susitarimas
Vykdyti prievartos, patyčių, diskriminacijos ir seksualinio priekabiavimo prevenciją
2010 89,8 10,2
2014 85,6 13,6
Kaip reaguoti į prievartos, patyčių, diskriminacijos ir seksualinio priekabiavimo atvejus
2010 73,7 23,7
2014 80,8 16,0
Kad prievartos, patyčių, diskriminacijos ir seksualinio priekabiavimo temos būtų reguliariai aptariamos įvairiose pamokose
2010 58,5 38,1
2014 70,4 28,0*
* p<0,05 lyginant 2010 ir 2014 m. tyrimų duomenis.
Patyčių ir kitų negatyvių poelgių savalaikis atskleidimas ir reakcija į juos – taip pat
efektyvus prevencijos būdas. Todėl mokyklos yra numačiusios procedūras, kaip reaguoti į
patyčių apraiškas ir, daugumos (95,2 proc.) vadovų teigimu, apie jas visada informuojami
tėvai. Apie 80 proc. mokyklų vadovų planuoja siųsti mokytojų į kursus patyčių prevencijos
tema.
Sprendžiant problemą aktualu ugdyti pačių mokinių gebėjimus aktyviai dalyvauti
patyčių, prievartos, diskriminacijos ar seksualinio priekabiavimo prevencijoje. Kad tokio
tikslo priemonės plačiai įgyvendinamos mokyklose rodo vadovų atsakymai: taip, sistemingai
74,8 proc.; kai kada 21,1 proc.; ne 4,1 proc. Jas vykdyti dažnai padeda kitų įstaigų
specialistai. Šių priemonių metu gali būti ruošiami mokiniai, sugebėsiantys teikti pagalbą
bendraamžių konfliktų sprendimo klausimais. Deja, mokyklų vadovai tokiu problemos
sprendimo variantu nebuvo optimistiški – teigiamai apie jo įgyvendinimą mokykloje pasisakė
tik 36,6 proc. respondentų.
Apibendrinimas
Atliktas tyrimas parodė, jog pastaruoju metu Lietuvos mokyklose pastebimi teigiami
poslinkiai mokinių sveikatos stiprinimo srityje. Turtėjant mokyklų materialinei bazei ir
atnaujinant mokyklų pastatus gerėja higieninės sąlygos, mokyklų bendruomenėse vyrauja
gera psichologinė atmosfera, siekiama, kad mokiniai mokykloje būtų sveikiau pamaitinti,
didėtų jų fizinis aktyvumas, mokykloje jaustųsi saugesni. Racionalūs mokyklų bendruomenės
sprendimai vis dažniau įtvirtinami pasirašant atitinkamus dokumentus. Tačiau tyrimas
atskleidė ir nerimą keliančių faktų. Šalies mokyklose mokytojais dirba tik nedidelė dalis vyrų
- tokia lyčių nelygybė mokytojo profesijoje gali skaudžiai atsiliepti auklėjant berniukus.
Didelė dalis mokyklų vadovų vis dar nurodo tokias problemas, kaip mokinių bėgimas iš
pamokų, patyčios tarp mokinių, rūkymas mokyklos teritorijoje. Palyginti didelė dalis (31
proc.) mokyklų neturi iškėlusi konkrečių mokinių sveikatos stiprinimo uždavinių, sprendimai
dažnai priimami neatsižvelgus į mokinių nuomonę, juos įgyvendinat stinga tėvų aktyvumo.
Akivaizdu, kad sveikos gyvensenos ugdymui mokyklose nėra skiriamas deramas dėmesys: tik
apie 40 proc. mokyklų vadovų teigė, kad sveikatos pamokos mokykloje vedamos, bet
daugumoje atvejų jos būna pavienės, nenuoseklios, atskiras sveikatos temas integruoja į kitus
dalykus. Todėl siekis sudaryti palankias sąlygas ugdyti sveiką gyvenseną visose ugdymo
įstaigose turėtų tapti prioritetiniu šalies švietimo strategijos uždaviniu.
Literatūra
1. Barkauskaitė M, Mikalauskienė J. Saugios aplinkos kūrimas bendrojo ugdymo
mokykloje. 2011. Prieiga per internetą:
http://www.biblioteka.vpu.lt/pedagogika/PDF/2011/103/barkmik30-37.pdf.
2. Kidger J, Araya R, Donovan J, Gunnell D. The effect of the school environment on the
emotional health of adolescents: a systematic review. Pediatrics 2012; 129(5): 925-949.
3. Currie C, Zanotti C, Morgan A, et al. (Eds.) Social determinants of health and well-
being among young people. Health Behaviour in School-aged Children (HBSC) Study:
International Report from the 2009/2010 Survey. Copenhagen: World Health
Organization Regional Office for Europe; 2012. (Health Policy for Children and
Adolescents, No. 6). 70.
4. Nutbeam D, Smith C, Moore L, Bauman A. Warning! Schools can damage your health:
alienation from school and its impact on health behaviour. Journal of Paediatrics and
Child Health 1993; 29 Suppl 1: pp. S25-30.
5. Gudžinskienė V, Česnavičienė J, Suboč V. Sveikos gyvensenos ugdymas mokyklose:
tyrimo ataskaita. Vilnius: Švietimo ir mokslo ministerija, 2007. Prieiga per internetą:
http://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/77_1b2bc11fcf527ba6ec7f623b82411ef9.pdf.
6. Licence K. Promoting and protecting the health of children and young people. Child
Care Health Dev. 2004;30(6):623-635.
7. Lee A. Health-promoting schools: evidence for a holistic approach to promoting health
and improving health literacy. Appl Health Econ Health Policy. 2009;7(1):11-7.
8. Langford R, Bonell CP, Jones HE, Pouliou T, Murphy SM, Waters E, Komro KA,
Gibbs LF, Magnus D, Campbell R. The WHO Health Promoting School framework for
improving the health and well-being of students and their academic achievement.
Cochrane Database Syst Rev. 2014 16;4.
9. Aleksejevaitė D, Paulauskienė N, Sabaliauskienė D, Žeromskienė D. Sveikatos
priežiūros mokykloje įgyvendinimo vadovas. Metodinės rekomendacijos. Vilnius:
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, 2011.
10. Currie C, Gabhainn SN, Godeau E, Roberts C, Currie D, Picket W, Richter M, Morgan
A, Barnekow V (Eds): Inequalities in Young People’s Health. HBSC International
Report from the 2005/2006 Survey. Copenhagen: World Health Organization Regional
Office for Europe; 2008. (Health Policy for Children and Adolescents, No. 5).
11. Dee TS. How teacher's gender affects boys and girls. Education next. Fall 2006.
Available at: https://cepa.stanford.edu/sites/default/files/ednext20064_68.pdf.
12. Busch V, de Leeuw JR, de Harder A, Schrijvers AJ. Changing multiple adolescent
health behaviors through school-based interventions: a review of the literature. J Sch
Health. 2013;83(7):514-523.
13. Jociutė A, Krupskienė A, Sabaliauskienė D, Paulauskienė N. Sveikatos stiprinimas
mokyklose: metodinės rekomendacijos. Vilnius: Valstybinis aplinkos sveikatos centras,
2008.
14. Zaborskis A, Petronytė G, Lubienė J. Moksleivių nuomonė apie maitinimo paslaugų
kokybę bendrojo lavinimo mokyklose. Visuomenės sveikata. 2006; 4(35):5-8.
15. Universaliosios sveikatos ugdymo bei rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos.
Vilnius: ŠMM, 2000.
16. Strong WB, Malina RM, Blimkie CJ, et al. Evidence based physical activity for school-
age youth. J Pediatr 2005, 146(6):732–737.
17. Lenčiauskienė I. Paauglių rūkymo, alkoholinių gėrimų ir narkotinių medžiagų vartojimo
sąsajos su individo, mokyklos ir šalies veiksniais. Daktaro disertacija. Kaunas: KMU,
2009.
18. Povilaitis R. Mokinių dalyvavimo patyčiose ir psichosocialinio funkcionavimo sąsajos.
Daktaro disertacija. Vilnius: VU, 2008.
19. Vareikienė I. Mokinių patyčios ir jų prevencijos galimybės Kauno miesto mokyklose.
Daktaro disertacija. Kaunas: LSMU, 2011.
20. Zaborskis A, Vareikienė I. Patyčios mokykloje ir jų sąsajos su moksleivių sveikata bei
gyvensena. Medicina. 2008b;44 (3):232-239.
21. Zaborskis A, Vareikienė I. Patyčios Lietuvos mokyklose HBSC tyrimo duomenimis:
Pokyčiai 1994-2006 ir tarptautinis palyginimas. Modernūs poţiūriai į patyčių ir smurto
prevenciją mokyklose. Tarptautinės konferencijos pranešimai. Vilnius: Multiplex. 2008.
p.68-73.
top related