turinys - knyguklubas.lt · 2020. 12. 14. · 70 u sistuvas 71 bstinė 72 askvos etro 73 aantau...

  vadas 

1  ovandeninio laivo K  liekanos 

2    idysis Ra iojo vandenyno  

iuk li  ruožas

3  R  tyri  stotis 

4  o e ijos giraitė 

5  kaivokerio ran a 

6  oogle  duo en   entras  al e 

7  otorno kariuo enės ba ė 

8  kunk  orks  

9    eksikos narkotik  

kontrabandos tuneliai

10  oji teritorija 

11  ranito kalno ar yv  saugykla 

12  lorenso griež iausio reži o kalėji as  

13  ulsės ba ė 

14  ajeno kalno ko pleksas 

15  randuolini  atliek  saugykla    

16  eis o antropologijos tyri  ba ė 

17  ėnulio  ėgini  laboratorija 

18  ort  okso aukso saugykla 

19  Kokakolos re epto saugykla 20  ig  kontrolės ir preven ijos  entrai 

21  ron  ountain   ojerse 

22  aunt  e erio nepaprast j  

  situa ij  valdy o  entras

23  Reiven Roko kaln  ko pleksas 

24   b stinė 

25  R  b stinė 

26  entagonas 

27  valinis kabinetas 

28  entreilija 

29    arvi  ointo gynybos 

bandy  poligonas

30  iujorko  ederalinio 

  atsarg  banko saugyklos

31        ong  ines  pastatas 

32  eilio universiteto  au oliejus  

33   pre idento lėktuvas 

34  uk  ilando pinig   a ta 

35  vantana o įlankos įkalini o  entras 

36  yva i  sala 

37  urtsėjus 

38  Karali koji  onet  kalykla 39  uardian  tele ono  entrinė 

40  yriausybinis ry i   entras 

41  okslo ir te nikos gynybinė 

  laboratorija  orton  aune

42  Karali k j  oro pajėg  

  envit  ilo ba ė

43  Karalienės  iega asis 

  akinga o r uose

44   b stinė,  e ės na as 

45  ait olo tuneliai 

46  nglijos banko saugyklos 

47  indaro bunkeris  

48  ondono  auerio brangenybi  na ai 

49  Roslino koply ios r siai 50  ildenstein   eno kolek ija 

51  a  asse  our   er a 

Turinys

004-011_100_Vietu_.indd 4 2014-05-30 08:43

52  ilderbergo klubo b stinė 

53  idysis  adron  kolaideris 

54  vei arijos  ort  okso bunkeris 

55  avarijos tuneliai  rdst lle  

56  intaro ka barys 

57  iurerio bunkeris 

58  atikano slaptasis ar yvas 

59  aisvės radijo b stinė 

60  asaulinė sėkl  saugykla  valbarde 

61  ionen  ite  ountains   

  ko piuteri   entras

62  aro a 

63  a os Ruožo kontrabandos tuneliai 

64  ossad  b stinė 

65  egevo branduolini  tyri   entras 

66  oji stovykla 

67  l Kibar  

68  rarato ano alija 

69  ernobylio apsaugos  ona 

70  U  si stuvas 

71   b stinė 

72  askvos  etro   

73  a antau kalnas 

74  objo pirat  įlanka 

75  andoros skrynios koply ia 

76  ordo urano sodrini o ga ykla 

77  ora  oros urv  ko pleksas 

78  iego  arsijos sala 

79  sa os bin  adeno b stinė 

  botabade

80  Kontrolės riba 81  ad anab asva io  ventyklos 

  saugyklos

82  iaurės  entinel  sala 

83  eipidas 

84  ang Kvango  entrinis kalėji as 

85  eatpažinti  obio dyku os dariniai 

86  iu iuano kos ini  skrydži  

  entras

87  in  i  uango kapas 

88  ainano povandenini  laiv  ba ė 

89  ingis ano kapas 

90  Kinijos in or a inio saugu o ba ė 

91  asis biuras 

92  ongbjon branduolini  

  okslini  tyri   entras

93  ektusano kalno slėptuvė 

94  Korėjos de ilitari uotoji  ona 95  oji stovykla 

96  sės didžioji  ventykla 97  uku i os  aii i ato inė elektrinė 

98  u eros draudžia oji  ona 

99  ine  ap  jungtinis gynybos 

  entras

100  endrosios operatyvinės veiklos 

  tabas

  Rodyklė 

  adėkos 

004-011_100_Vietu_.indd 5 2014-05-30 08:43

a iau nepaisant viso to, pasaulyje dedasi daugybė dalyk , apie kuriuos u s nevalia žinoti.   yra tiek daug, kad atrodo, jog ne ažai s  kasdienio gyveni o reikal  

sprendžia a už  us už uždar  dur .  augeliui  s , gyvenan i  de okratinėse valstybėse, slaptu o idėja kelia neri ą.  kart prisi ena e priespaudos kupinus  itlerio ar  talino reži us,   a. nusine usius  ilijonus gyvybi .

risi ena e karus, kariautus lyg ir dėl  s , nors taip iki galo niekas u s ir nei ai kino j  es ės.   kur dar verslo sprendi ai, apie kuriuos nė nenutuokė e, kol galiausiai 

dėl j  prarado e darbus. Kur dar visuo enės veikėjai, i  televi ori  ekran  raginantys  us elgtis vienaip, o patys atokiau nuo ž oni  žvilgsni  besielgiantys visai prie ingai.

a uelis  o nsonas, neabejotinai didžiausias brit  žodžio  eistras, sudar s ir    . i spausdin s įžy jį  ngl  kalbos žodyną , apie paslaptis turėjo savo nuo on . arsus savo epo os visuo enininkas sykį yra pasak s:  Kur prasideda paslaptys ir  įslės, lauk kokio blogio ar suktybės.   et ar daryda as tokią i vadą dr.  o nsonas pernelyg visko nesupaprastino   isuo et atsiranda įta pa tarp to, ką turi e žinoti, 

ADA 7

004-011_100_Vietu_.indd 7 2014-05-30 08:43

vadas

Kartais atrodo, kad  s  pasaulis toks atviras, kaip dar niekada nėra buv s.  tėjus pigi  skrydži  erai, vos per kelias valandas gali e pasiekti kone visus atokiausius planetos ka pelius. enu aldo ai populiarėjant so ialinia s tinkla s, nyksta ribos tarp  s  vie ojo veido ir as eninio gyveni o.  aip,  arkas u kerbergas,  a ebook  įk rėjas  ilijardierius, nuolat kalba svajojąs įvykdyti  so ialin   isiją   padaryti pasaulį atviresnį ir prieina esnį .  e to, kariaunos politik  ir verslinink  įtikinėja us, kad yra skaidr s ir kad  s  vis  vaid uo didelėje, atviroje visuo enėje darosi vis svarbesnis.

6 ADA

004-011_100_Vietu_.indd 6 2014-05-30 08:43

8 ADA

ką norėtu e žinoti, ir to, ką, kit  nuo one,  u s reikėt  žinoti,   tai nuolatinis virvės ta py as.

kirtingai nuo  o nsono, kardinolui Ri elieu kur kas  ažiau r pėjo pa ąsty ai  oralės te o is. 

  .  ran ijos karaliaus  iudviko   arybos pir ininkas ir vyriausiasis inistras buvo nenuilstantis realistinės politikos  alininkas dar gerokai iki io žodži  junginio suk ri o.  i ollo a iavellis savo valstybingu o prin ipus i dėstė tokiuose įsp dinguose veikaluose kaip  aldovas   jo  loso ja dažnai apibendrina a posakiu  tikslas pateisina prie ones , o Ri elieu visa tai puikiai pritaikė prakti kai ir palaipsniui tapo auk iausiąja  valdžia 

alia sosto .  is paklojo absoliutinės onar ijos pagrindus, kurie galutinai įsitvirtino  iudviko   laikais. Ri elieu vadovavosi nuostata, kad kartais reikia veikti per daug visie s neai kinant savo veiks  pras ės.  is rė ėsi viena paprasta tiesa:  alstybės reikaluose pats svarbiausias dalykas yra slaptu as.

 pir o žvilgsnio dabar tokia  intis atrodo at estina, bet pritaria e, kad daugelyje gyveni o sri i  slaptu as kartais ne pro  alį.  ei, tarki , j s  utbolo ko anda patekt  į taurės nalą, turb t neapsidžiaugtu ėte, jei treneris prie  varžybas visa  pasauliui paskelbt  startin  ko andos sudėtį ir planuoja us taktinius  anevrus. 

004-011_100_Vietu_.indd 8 2014-05-30 08:43

ADA 9

ygiai taip pat i  prie inink  tikėsitės, kad ir jie stengsis neatskleisti kort . iuo atveju   tokios žaidi o taisyklės. a  tikrais atvejais  es suvokia e, kad siekiant ilgalaiki  tiksl   iek tiek paslapties reikia.  aip yra ir vie aja e gyveni e. Kiek karini  kon ikt  užglaisto a  slapto is taikos derybo is , kiek darb  i saugo a slaptais verslo susitari ais .

al  gale visada susikirs slaptu o poreikis su nepasitikėji u juo.  abai dažnai tie, kurie garsiai reikalauja skaidru o vie aja e gyveni e, labiausiai trok ta privatu o as eninia e. Kad ir kaip nenorėtu e to pripažinti, paslaptys ir slaptu as   reik ingi  s  visuo enės ele entai. 

Kasdienia e gyveni e tai rei kia, kad paprasta  ž ogui i  gatvės didžiu a i  laik  pasaulio neprieina a.

et, žino a, tai nerei kia, kad  u s tai turi patikti   ad jeigu ju s kada knietėjo stu telėti uždarytas duris, žvilgtelėti už kokios uždangos ar i   irdies supykdė užra as  iti draudžia a ,  i knyga   kaip tik ju s.

ia apra o a   vietovi , kurios daugiau ar  ažiau yra vie os, bet realiai neprieina os.  riežastys, dėl ko jos uždaros, skirtingos, ta iau visos kartu jos tarsi iliustruoja kovą tarp to, ką norėtu e žinoti, ir to, ką ir kiek u s atskleisti nori kiti.

004-011_100_Vietu_.indd 9 2014-05-30 08:43

10 ADA

 vienas nepateksi e dėl jose vykdo os spe i nės veiklos   ten gali b ti ap oko i b si ieji  nipai ar saugo a daugybė duo en  apie tai, ką kasdien veikia e prisijung  prie interneto.  ra toki  slapt  objekt , kad net j  eg istavi o niekas nepatvirtina arba nežino a, kur tiksliai jie yra. Kitur patekti draudžia a i  saugu o paskat    pavy džiui, ka barys, kur laiko i brit  karali kieji dei antai, arba tokie ka bariai, kuriuose pavojinga lankytis  ar norėtu ėte į vienos dienos ekskursiją po vadina ąją yva i  salą . Kitos saugo istorines paslaptis, kaip antai legendinio intaro ka bario, tiesiog pranykusio nuo  e ės pavir iaus, ar  ingis ano 

kapo, kurio užsakytojas įsakė pa io is žiauriausio is prie onė is sergėti kapavietės vietą.  ieną vietov    didįjį Ra iojo vandenyno iuk li  ruožą   gali a b t  pavadinti didele purvina paslapti i.  ai nuolat didėjantis sąvartynas ga toje, apie kurį nenori kalbėti pasaulio galingieji.

ei  ventai tikite, kad turite teis  viską žinoti, ar esate  iaip s alsi as enybė, iuose puslapiuose galėsite leistis į pa ius slap iausius, sunkiausiai pasiekia us ar akyliausiai saugo us pasaulio ka pelius  tiesa, j  gali b ti ir dar paslaptingesni , apie kuriuos  es nė nenutuokia e .   kur dar proga žvilgtelėti į  ora  oros urvus, sužinoti apie   b stin  ar apsilankyti  nglijos 

004-011_100_Vietu_.indd 10 2014-05-30 08:43

ADA 11

banko saugyklose   ir visa tai nepakilus nuo patogios supa osios kėdės

Kelion  pradėsi e giliai po Ra iojovandenyno bango is, nersi e prie povandeninio laivo skenduolio, si boli uojan io klastingus  altojo karo veiks us.  uo ten pa ažu keliausi e vis labiau į Rytus aplink pasaulį, stabtelėda i tokiose nepalygina ose vietose kaip a ingtonas,  atikano ar yvai, urvas iaurės Korėjoje ar palydov  stotis ustralijos platybėse.esvarbu, kas ver ia atskleisti tą ar kitą paslaptį, bet tas atradi o pro esas labai  alonus.   poetas Robertas  rostas puikiai pagavo tą paslapties atskleidi o virpuliuką 

tokiose eilėse:  es trypia  ratu, vis spėlioja ,   o paslaptis visažinė   sau per vidurį sėdi ra i.   ad įsitaisykite patogiau ir pasiruo kite viso gyveni o kelionei po tokius ka pelius, apie kokius gal nė nenutuokėte ar bent nesvajojote apsilankyti.

agi, stu telėkite duris.  uk jos praviros...

004-011_100_Vietu_.indd 11 2014-05-30 08:43

Kaip žinia, bendrovę „Google“ įsteigė Larry Page as ir Sergey us Brinas dar studijuodami Stanfordo universitete, o nuo 1998 m. – privati bendrovė. Jos misija, anot jų pačių, yra „susisteminti pasaulinę informaciją, daryti ją visiems prieinamą ir naudingą“. Pradėjusi veikti kaip paieškos sistema, siekdama savo tikslo „Google“ skilo į programinės įrangos, socialinių tinklų ir kompiuterių operacinių sistemų bendroves.

Nenuostabu, kad bendrovė visai nenori pasakoti apie savo tarnybines stotis pasaulyje, nors numanoma, kad tokių centrų įvairiuose pasaulio kampeliuose ji turi per dešimt, o juose yra daugiau kaip milijonas tarnybinių stočių

Kai „Google“ nutarė statytis pirmąjį centrą pagal autorinį projektą, sklypas palei Kolumbijos upę netoli Dalzo užtvankos pasirodė esąs ne tik tinkamas tokio objekto statyboms – čia įdarbinta ir vietos gyventojų darbuotojų apie 200 , naudojama – ir

nemažais kiekiais – visai ekologiška vandens energija. Tokiam centrui kaip „Google“, sunaudojančiam labai daug elektros energijos, galimybė pastatyti aplinkos

neteršiantį objektą puikiai sutapo su bendrovės skelbiamu šūkiu: „Nekenk.“

Duomenų centras, iš pradžių vadintas kodiniu pavadinimu „Projektas 02“, atidarytas itin slaptomis aplinkybėmis – net čia lankęsi žurnalistai turėjo pasirašyti slaptumo susitarimą. Nors nuo tada slaptumo šiek tiek sumažėjo, saugumas – ir paties objekto, ir jame laikomų duomenų – tebėra pirmaeilės svarbos dalykas.

Elektroninės informacijos vientisumą užtikrina nuolatinė Informacijos saugumo komanda, o patį centrą juosia aukšta tvora, akylai stebima apsaugininkų ir nepailstančių apsaugos kamerų. Gal „Google“ ir siekia, kad informacija būtų prieinama pasauliui, tačiau savo duomenų centrų taip viešinti tikrai nelinkusi.

22 UN T NĖ AME O A T O

„Google“ – viena pirmaujančių pasaulio interneto bendrovių, padedanti kurti šiuolaikinę kultūrą ir uždirbanti kalnus pinigų. Didžiausios pasaulyje paieškos sistemos turėtojai nori užtikrinti daugybės kompiuterinių stočių sklandžią veiklą. Milžiniškas Dalzo duomenų centras statytas ypatingo slaptumo sąlygomis. 600 mln. dolerių atsiėjęs objektas veikia nuo 2006 m.

VIETA   asko apygarda, regonas, 

ARTIMIAUSIAS MIESTAS ortlandas,  regonas

PASLAPTIES ESMĖ kylai saugo as objektas: pir asis  oogle  spe ialiai suprojektuotas ir pastatytas duo en   entras.

oo le duomen entras al e

012-131_100_Vietu_.indd 22 2014-05-30 08:46

6 Kolumbi os upė tiekia vandens ener i

Kreitso kelias

Stilhedo kelias

eneratorinė tiekia tarnybinėms stotims

ener i

Keturaukš iai aušinimo bokštai tarnybini sto i

sau ykloms vėdinti

Administra i os pastatas

Pa rindiniai tarnybini sto i pastatai

012-131_100_Vietu_.indd 23 2014-05-30 08:46

Laboratoriją kasmet aplanko ir mėginius tyrinėja maždaug 100 patikrintų pedagogų ir mokslininkų. Čia yra dviejų rūšių mėginių: tie, kurie duodami mokslininkams tyrinėti ir vėliau grąžinami, ir neužterštieji, po atskraidinimo į Žemę taip ir neištrūkę iš NASA globos. Dirbdami su neužterštaisiais mėginiais lankytojai turi laikytis griežčiausių reikalavimų. Atvykę jie turi palikti visus papuošalus ir persirengti nailono kombinezonais vadinamaisiais triušių kostiumais , užsidėti kepures, apsimauti pirštines ir apsiauti keletą porų botų. Tada jie dar prapučiami oro srove, kad neliktų netyčia teršalų.

Su neužterštaisiais mėginiais dirbama nerūdijančiojo plieno spintelėse su pritvirtintomis guminėmis pirštinėmis: į jas mokslininkai sukiša rankas, kad tiesiogiai nesiliestų su mėginiu. hermetišką spintelę nuolat leidžiamas inertinis azotas, kad pro pirštinių medžiagą prie mėginio netyčia neprasiskverbtų reaktyvių dujų. Su visais tyrimų įrankiais turi būti atlikta ypatinga valymo procedūra, jie laikomi hermetiškose talpyklose. Vienintelės medžiagos, kurioms leidžiama leistis su

neužterštaisiais mėginiais – nerūdijantysis plienas, aliuminis ir te onas. Pati laboratorija statyta kruopščiausiai atrenkant statybines medžiagas, kad jos būtų chemiškai neužterštos, joje nuolat veikia naujausios apsaugos sistemos.

Bazės saugykla, kur NASA saugo apie 26 000 neužterštųjų mėginių, turi sunkias duris su dviem kodinėmis spynomis. Mėginiai išnešami per hermetišką kamerą, o kilus uragano pavojui galima užsklęsti ir vandeniui atsparias duris. Saugykla įrengta virš aukščiausios galimos vandens ribos, jei uraganas sukeltų potvynį. Nedaug, bet svarbių mėginių laikoma kitoje slaptoje vietovėje – tam atvejui, jei Džonsono kosmoso centrą ištiktų nelaimė. Turint galvoje, kad šie Mėnulio akmenys gali duoti atsakymų į fundamentalius klausimus apie mūsų visatą, nenuostabu, kad jie taip akylai saugomi.

50 UN T NĖ AME O A T O

1969–1972 m. nusileidę Mėnulyje „Apollo“ erdvėlaiviai parskraidino į Žemę apie 382 kg neįkainojamų geologinių pavyzdžių. 1300 m plotą užimanti Mėnulio mėginių laboratorija įsteigta 8 ojo d mečio gale – buvo numatyta, kad neužterštoje aplinkoje bus nuolat saugojami brangieji akmenys iš Mėnulio, o ne mokslininkai į laboratoriją nebus įleidžiami.

VIETA žonsono kos oso entras,  eksasas, 

ARTIMIAUSIAS MIESTAS justonas,  eksasas

PASLAPTIES ESMĖ tin saugo as objektas: laboratorijos, pastatytos ir įrengtos  ėnulio  ėginia s laikyti ir tirti.

ėnulio mė ini laboratori a

012-131_100_Vietu_.indd 50 2014-05-30 08:46

17

AMŽ A MUO airėje tyrinėjimų laukiantis

Džonsono kosmoso entro ėnulio mėginių laboratorijos

eksponatas. Dešinėje arrisonas mittas

1 2 m. – pirmasis ir kol kas vienintelis geologas, vaikščioj s ėnulio paviršiumi. is ten skrido su paskutine pilotuojama trijų žmonių įgulos misija į ėnulį – pollo 1 .

NEŽEM DA Y A ėnulio grunto mėginiai, atskraidinti

ėnulyje pabuvusių pollo erdvėlaivių, saugomi Džonsono kosmoso entro pastate 1 , o ialiai atvėrusiame duris 1 m.

azėje yra saugomi mėginiai iš devynių skirtingų ėnulio tyrinėjimo vietų.

012-131_100_Vietu_.indd 51 2014-05-30 08:46

Daug valstybių turi savo sėklų bankus, tačiau neišvengiamai kyla klausimas, kas nutiks, jei katastrofa, kuri gali sunaikinti augalus, pasikėsins ir į juos. Juk branduolinis ginklas ar cunamiai niekam nedaro išimčių Pasaulinę sėklų saugyklą, esančią 1300 km nuo iaurės ašigalio, galima drąsiai pavadinti didžiuoju draudimo liudijimu, saugančiu nuo pasaulinės katastrofos, kuri gali grėsti rūšių įvairovei.

picbergenas, kur ir stovi saugykla, – didžiausia Svalbardo salyno, priklausančio Norvegijai, sala. Pati saugykla, kurią sudaro trys pagrindinės kameros, yra 120 m gylyje smiltainio kalne. Vieta be galo nuošali – tai buvo viena iš priežasčių, kodėl pasirinkta ši teritorija. Potencialiems įsibrovėliams būtų sudėtinga patekti net į Svalbardą, ką jau kalbėti apie saugyklą

is regionas yra ir vienas ramiausių ir politiškai stabiliausių pasaulyje be abejo, dėl gana nedidelio gyventojų skaičiaus . Be to, vietovė yra 130 m virš jūros lygio, todėl tikriausiai išliks saugi net ir pradėjus tirpti poliariniams ledynams. Čia taip pat yra menkas tektoninis aktyvumas, o amžinas

įšalas padeda išlaikyti optimalias klimatines sąlygas sėkloms saugoti.

2008 m. pradėjusi veikti saugykla kainavo beveik 10 mln. JAV dolerių. Ji administruojama pagal susitarimą, kurį pasirašė Norvegijos vyriausybė,

iaurės genetinių išteklių centras angl. Nordic Genetic Resource Centre

ir Pasaulio maistinių kultūrų įvairovės fondas angl. Global Crop Diversity Trust . Saugyklą finansuoja įvairios nacionalinės vyriausybės ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos. Kaip ir bet kokie kiti bankų depozitai, sėklų pavyzdžiai yra išimtinė indėlininkų nuosavybė, ir nei saugyklos vadovybė, nei Norvegijos vyriausybė neturi į juos jokių teisių. Tiesa, neaišku, kam priklausytų vienos ar kitos šalies depozitas, jei ta šalis dėl kokių nors priežasčių nustotų egzistuoti.

Saugykla projektuota maždaug 1000 metų. kameras patenkama 98 m tuneliu, į jį

įeinama pro matinio plieno duris. Pats tunelis padalytas į tris atskirus rakinamus skyrius, kiekvienas iš jų vis šaltesnis. Storos

150 NORVEGIJA

Planeta nuolat laviruoja ant kokios nors katastrofos slenksčio, todėl daugelis šalių ėmėsi saugos priemonių: pradėjo kaupti augalų ypač maistinių kultūrų sėklų pavyzdžius. Jei kokia rūšis staiga dingtų nuo žemės paviršiaus, ji galėtų būti atkurta iš sėklų, saugomų tokiame banke. Svalbardo saugyklą galima pavadinti „visų bankų banku“ – čia laikomi sėklų, sukauptų kitose saugyklose visame pasaulyje, dublikatai.

VIETA pi bergenas, valbardas,  orvegija

ARTIMIAUSIAS MIESTAS ongjyrbienas,  valbardas

PASLAPTIES ESMĖ riežtai saugo a vieta: pože inė saugykla, kurioje kaupia os augal  sėklos i  visos pasaulio.

Pasaulinė sėkl sau ykla valbarde

132-249_100_Vietu_.indd 150 2014-05-30 08:47

60

ustiprinta rankovė sau o tunelį nuo ero i os, per kurį

patenkama į sau ykl

Pa rindinės kameros, kiekviena iš m il io

ė imas į sau ykl

Priei os durys, rakinamos

keliais raktais

Kontrolės patalpa ir šaldymo įren inys, palaikantys ma dau

18 temperat r

A A VA asaulinėje sėklų saugykloje valbarde, giliai po amžinojo rkties įšalo sluoksniu,

žemoje temperatūroje saugomi atsarginiai sėklų iš viso pasaulio egzemplioriai. kameras, kuriose yra unikalieji indėliai, patenkama per m ilgio tunelį, padalytą į tris rakinamus skyrius.

132-249_100_Vietu_.indd 151 2014-05-30 08:47

Černobylio atominė elektrinė netoli Ukrainos sienos su Baltarusija pradėta statyti 1970 m. Tuo metu Ukraina buvo viena iš respublikų, įėjusių į Sovietų Sąjungos sudėtį, ir elektrinė oficialiai pavadinta V. Lenino vardu. Tuo pat metu buvo pastatytas ištisas miestas Pripetė, skirtas elektrinės darbuotojams ir jų šeimoms. Pirmasis reaktorius pradėtas eksploatuoti 1977 m., iki 1983 m. paleisti dar trys. Buvo statomi du nauji, tačiau 1986 m. balandžio 26 d. įvyko katastrofa.

Iki tos dienos keturi Černobylio reaktoriai gamino apie 10 % Ukrainos elektros energijos. Tačiau ir anksčiau elektrinėje būta nelaimių: 1982 m. avariją patyrė pirmasis reaktorius, pasklido radioaktyviosios medžiagos. Ją komunistinis Maskvos režimas nuslėpė. Tačiau šio incidento negalima net lyginti su tuo, kas nutiko ketvirtajam reaktoriui tą balandžio šeštadienį. Galios šuolis sukėlė jo viduje seriją sprogimų, grafitas, naudotas neutronams lėtinti, užsidegė. Didžiuliai radioaktyviųjų dūmų debesys pakilo į dangų virš visos Europos, daugiausia nuodingų kritulių teko Baltarusijai. Milžiniški radionuklidų kiekiai buvo išmetami į aplinką dešimt dienų po avarijos, ir manoma,

kad bent 200 000 km2 Europoje buvo daugiau ar mažiau užteršta.

Maskvos valdžia pirmiausia siekė nuslėpti krizę. 53 000 Pripetės gyventojų buvo evakuoti tik kitą dieną, žinia apie avariją pranešta pirmadienį – ši televizijos informacija truko mažiau nei 30 sek. Ilgalaikius Černobylio įvykių padarinius sunku apskaičiuoti. Sovietų šaltiniai nurodė, kad dėl avarijos žuvo tik 31 žmogus, tačiau kiti sveikatos ekspertai mano, jog iš tiesų nuo vėžio, išprovokuoto radioaktyvių kritulių, galėjo mirti dešimtys tūkstančių.

Sovietų vyriausybė patyrė didžiulių nuostolių. Pavojingas teritorijas bandyta valyti, iš jų turėjo būti iškeldinta daugiau nei 350 000 žmonių. Žemės ir miškų ūkis aplink Černobylį buvo nusiaubtas, 800 000 ha dirbamos žemės ir 700 000 ha miškų tapo nebetinkami apdirbti ir naudoti. Kai kurių ekspertų skaičiavimais, avarija padarė šimtus milijonų dolerių nuostolių per metus ir paspartino SSRS ekonomikos žlugimą.

Ketvirtasis reaktorius paskubomis buvo uždengtas betono ir plieno sarkofagu. Kai

172 UKRAINA

1986 m. Černobylio atominėje elektrinėje įvyko baisiausia nelaimė per visą branduolinės energetikos istoriją. Apsaugos zona, kartais vadinama „Negyvenama zona“ arba tiesiog „Zona“, aprėpia plotą 30 km spinduliu apie sprogusį reaktorių. Paprastai į ją patekti draudžiama, tačiau nedidelė mokslininkų grupė ir toliau stebi tragedijos padarinius.

VIETA Kijevo sritis, UkrainaARTIMIAUSIAS MIESTAS KijevasPASLAPTIES ESMĖ Ribota prieiga: teritoriją, kurioje įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė avarija.

ernobylio apsau os ona

132-249_100_Vietu_.indd 172 2014-05-30 08:47

69

DINGUSIOS SVAJOS Ši apleista klasė – klaiki ir nebyli Černobylio katastrofos ir jos viską griaunančių padarinių liudytoja. Visos gyvenvietės buvo paskubomis evakuotos, ir tie, kurie šiandien drįstų grįžti atgal, rastų tik miestus ir kaimus, virtusius vaiduokliais.

APNUODYTA ŽEMĖ Daugiau nei 1000 km2 plotas aplink Černobylį po sprogimo buvo nuklotas pavojingais sunkiaisiais elementais. Lengvesni radioaktyvieji izotopai pasklido po didžiąją dalį Europos ir vis dar daro poveikį žemės ūkiui.

Ketvirtasis reaktorius

Vandens kanalas, vedantis į reaktorius

Aušinimo baseinas

Pripetės upė

Pripetės miestas

Reaktoriai, statyti 1986 m.

Elektros stulpai

132-249_100_Vietu_.indd 173 2014-05-30 08:47