veiklos įsivertinimo svarba mokyklų ir mokinių pažangai 2012-02-08
Post on 10-Jan-2016
50 Views
Preview:
DESCRIPTION
TRANSCRIPT
1
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Veiklos įsivertinimo svarba mokyklų ir mokinių pažangai
2012-02-08
2
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Iš NMVA tikslų, uždavinių, funkcijų• skatinti mokyklas tobulinti veiklos kokybę;• teikti metodinę pagalbą mokyklų
bendruomenėms veiklos kokybės įsivertinimo klausimais;
• pagal kompetenciją teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą švietimo įstaigoms, mokytojams ir visų lygmenų švietimo vadybininkams;
• kaupia, analizuoja, interpretuoja statistinius duomenis, švietimo tyrimų rezultatus ir kitą informaciją apie švietimo būklę;
3
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
2000 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. Projektas
2002 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika
2002-02-28, Nr. 302
2004 m. Įsigaliojo „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika”.
2007 m. „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito tvarkos aprašas” 2007-07-18, Nr. ISAK-1469, (atšauktas 2009 -01- 16 Nr. ISAK-92)
2008 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos (patirties knyga). „Mokyklų vadovų ir mokytojų nuomonė bei nuostatos apie vidaus audito paskirtį ir organizavimą” (tyrimo ataskaita)
2009 m. „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos” 2009-03-30 Nr. ISAK-607 (Žin., Inf. pr. 2009-04-08 Nr. 27(1) – 367)
2010 m. ES projektas “Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas” – koncepcija ir instrumentai (www.nmva.smm.lt/įsivertinimas)
2011 m. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas (Žin., 2011-03-31, Nr. 38-1804)
4
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
2000 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. Projektas
2002 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika
2002-02-28, Nr. 302
2004 m. Įsigaliojo „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika”.
2007 m. „Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito tvarkos aprašas” 2007-07-18, Nr. ISAK-1469, (atšauktas 2009 -01- 16 Nr. ISAK-92)
2008 m. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos (patirties knyga). „Mokyklų vadovų ir mokytojų nuomonė bei nuostatos apie vidaus audito paskirtį ir organizavimą” (tyrimo ataskaita)
2009 m. „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos” 2009-03-30 Nr. ISAK-607 (Žin., Inf. pr. 2009-04-08 Nr. 27(1) – 367)
2010 m. ES projektas “Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas” – koncepcija ir instrumentai (www.nmva.smm.lt/įsivertinimas)
2011 m. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas (Žin., 2011-03-31, Nr. 38-1804)
5
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
1.Mokyklos
kultūra
2.Ugdymas
ir mokymasis
3.Pasiekimai
4.Pagalba mokiniui
5.Mokyklos
strateginis valdymas
1.1. Etosas (6)
1.4. Mokyklos ryšiai (3)
2.3. Mokymo kokybė (5)
1.2. PažangosSiekiai (3)
1.3. Tvarka (2)
2.2. Pamokos organizavimas
(3)
2.1. Bendrasisugdymo
organizavimas(5)
2.4. Mokymosi kokybė (3)
2.5. M. ir m. diferenciavimas
(2)
2.6. Vertinimas ugdant (3)
3.1. Pažanga(2)
3.2. Mokymosi pasiekimai (3)
4.1. Rūpinimasis Mokiniais (2)
4.2.Pedagoginė, psichologinė ir soc. pagalba (3)
4.3.Spec. mokymosi
poreikių tenkinimas (2)
4.4. Pagalba planuojant karjerą (3)
4.5. Tėvų pedagoginis švietimas (2)
5.1. Mokyklos strategija (4)
5.2.Mokyklos įsivertinimas (2)
5.3. Vadovavimo stilius (2)
5.4. Personalo valdymas (3)
5.5. Materialinių
išteklių valdymas (3)
6
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
ŠĮ 37 straipsnis. Švietimo kokybė
4. Švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokyklų vadovų ir mokytojų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas.
5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo.
7
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kodėl NMVA svarbūs mokyklų veiklos įsivertinimo rezultatai?
• Mokyklos steigėjui, nacionalinio lygmens švietimo institucijoms įsivertinimo informacija padėtų geriau pažinti bendrojo lavinimo plėtotės tendencijas savivaldybėse, šalyje ir numatyti tolesnius veiksmus, leidžiančius paremti mokyklas, skleisti gerąją patirtį.
• Mokyklos galėtų gauti tinkamą paramą veiklos tobulinimo priemonėms įgyvendinti, galėtų lyginti savo mokyklos veiklos aspektus su panašaus konteksto mokyklų veiklos aspektais.
• Mokyklos ryšių su visuomene plėtojimo veiksnys, padedantis esamiems ir potencialiems klientams tiksliau ir patikimiau sužinoti apie teikiamų švietimo paslaugų privalumus ir tobulintinus aspektus.
Iš „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijų” 2009-03-30 Nr. ISAK-607
8
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
DUOMENYS
INFORMACIJA
ŽINIOS
ALTERNATYVOS
SPRENDIMAI
9
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
2004 - 2011 m.
• Kodėl klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus?
• Ko klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus?
• Ką sužinojome iš gautų rezultatų?
• Kokia metodinė pagalba teikiama veiklos kokybės įsivertinimo klausimais?
10
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kodėl klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus?
Priimant mokyklų atsakymus kaip nekvestionuojamus, galima numatyti, kokios pagalbos mokykloms reikėtų labiausiai.
Svarbu buvo išsiaiškinti,
• ką mokyklos laiko stipriausiomis veiklos sritimis,
• ką mokyklos laiko silpniausiomis veiklos sritimis,
• kokius veiklos aspektus mokyklos pasirengusios tobulinti.
11
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
• Kodėl klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus?
• Ko klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus?
• Ką sužinojome iš gautų rezultatų?
• Kokią naudą davė įsivertinimo rezultatų analizė?
12
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
2005-06 m. m.
2007-08 m. m.
2008-09 m. m. sav.
2009-10 m. m. (IT)
2010-11
m. m.Nurodyti svarbiausius mokyklos veiklos privalumus, trūkumus, tobulintinus aspektus
Nurodyti svarbiausius mokyklos veiklos privalumus, trūkumus, tobulintinus aspektus
Nurodyti svarbiausius mokyklos veiklos privalumus, trūkumus, tobulintinus aspektus
Nurodyti svarbiausius mokyklos veiklos privalumus, trūkumus, tobulintinus aspektus
Kokius rodiklius buvote pasirinkę tobulinti ir kuriuos iš jų realiai patobulinote.
Kiek ikimokyklinių įstaigų įsivertina veiklą?
Ar naudoja duomenis strateginiam planui rengti?
Kontekstinė informacija.
Organizavimo ypatumai.
Kam naudojami duomenys?
Kiek mokyklų tęsia įsivertinimą? Kokia metodika vadovaujasi? Koks planavimo ciklas?
Kam naudojami duomenys? (ar naudoja mokinių pasiekimams ir pažangai gerinti?)
Kokius rodiklius jau patobulinot? Iš kur žinote? Kokie pokyčiai?
Kokių kompetencijų trūksta?
Geroji patirtis
Kokie pokyčiai?
Koks poveikis mokinių pasiekimams? Iš kur žinote?
4 lygio iliustracija
Geroji patirtis
13
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
• Kodėl klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus?
• Ko klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus?
• Ką sužinojome iš gautų rezultatų?
• Kokią naudą davė įsivertinimo rezultatų analizė?
14
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
2004-2005 m. m. rezultatai (N- 1214)
– Prioritetine veiklos sritimi mokyklos laikė „Mokymąsi ir ugdymą” - jis dažniausiai minimas prie privalumų, trūkumų ir pasirinkimo tobulinti.
– Mokinių pasiekimų rodikliams buvo skirta per mažai dėmesio; mokyklos beveik nestebėjo mokinių daromos pažangos.
– Kaip svarbiausią problemą mokyklos įvardijo mokinių nenorą ir nemokėjimą mokytis, nesiedamos to su mokytojų darbu.
– Mokyklos dažniausiai rinkosi trūkumų šalinimo strategiją, nesuvokdamos, kad veiklą galima gerinti remiantis stiprybėmis.
Analizė pateikta 2006 m. trumpraštyje “Pirmieji mokyklų vidaus audito rezultatai: ką tobulinti?”
Duomenis analizavo dr. Vaiva Vaicekauskienė ir Jolanta Navickaitė
15
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
2006-2007 m. m. rezultatai
• Tobulinti pasirinkta veikla dažniausiai sutampa su mokyklų nurodytais veiklos trūkumais: – mokinių mokymosi motyvacija ir mokinių
atsakomybe, savarankiškumu, aktyvumu mokantis
– Tėvų ir globėjų įtraukimas į mokyklos veiklą.• Mokyklos nemato ryšio tarp rodiklių, visa veikla
mokykloje yra susijusi – tobulinant vieną stipriąją veiklą sumažėtų ir kitos veiklos spragų.
J. Navickaitė „Ar įmanoma valdyti duomenų srautus mokykloje?” (“Bendrojo lavinimo mokyklos
vidaus audito rekomendacijos”, 2008)
16
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
2008-2009 m. m. mokyklų įsivertinimo rezultatai
Įsivertinimo procesus tęsia1115(80,3%)
Įsivertinimo rekomendacijomis (2009 m. kovo 30 d. Nr. ISAK-607) rėmėsi
430(38,6%)
Vidaus audito aprašu (2007 m. liepos 18 d. Nr. ISAK-1469) rėmėsi
568 (51%)
Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika (2002 m. vasario 28 d. Nr. 302) rėmėsi
77(6,9%)
Savo sukurtąja įsivertinimo metodika rėmėsi 26 (2,3%)
Kita metodika rėmėsi 13(1,2%)
17
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Strateginio planavimo ciklas mokyklose 2009 m.
82
49
11
31
121
1m
2m
3m
4m
5m
6m
7m
8m
Metinė programa rengiama kalendoriniams metams
575 mokyklos
Metinė programa rengiama mokslo metams 813 mokyklų
.
.
.
.
.
.
.
.
18
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
2008-2009 m. m. įsivertinimo rezultatai
• Įsivertinimo duomenys daugiau naudojami metinei programai rengti nei strateginiam planui.
• Rečiau pasinaudojama įsivertinimo rezultatais darant SSGG analizę.
• Dar rečiau – gerinant mokinių pasiekimus ir pažangą.
• Iš dalies naudoja kasdienei veiklai planuoti ir gerinti.
• Mokykla įsivertindama veiklą ne visuomet paiso vadybos ciklo: planavimo ir įsivertinimo procesai nesusiję
19
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
planavimas
vertinimas įgyvendinimas
įgyvendinimasvertinimas
įgyvendinimas
planavimas
vertinimas
planavimas
Mokyklos veikos tobulinimo ciklas
20
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
2009-10 m. m. (IT)
Nurodyti svarbiausius mokyklos veiklos privalumus, trūkumus, tobulintinus aspektus
Kokius rodiklius jau patobulinote? Iš kur žinote? Kokie pokyčiai?
Kokių kompetencijų trūksta?
Geroji patirtis
21
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
2009-2010 m. m. įsivertinimo rezultatai (N- 1100)
Tobulinti pasirinko:
mokinių mokymosi motyvaciją (2.4.1.),
mokinių mokėjimą mokytis (2.4.2.),
tėvų pagalbą mokantis (4.5.1.),
tėvų švietimą (4.5.2.).
„Mokyklų savęs vertinimo rezultatai”,
J. Navickaitė, D. Navickaitė,
„Švietimo naujienos” 2010, Nr. 11 (300)
22
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Iš kur žinote, kad pasirinktuosius rodiklius patobulinote? (N- 1100)
73,5
0,48,9
17,3
Kitais metais vėl atlikome tų pačių rodiklių įsivertinimą, ir pasiektirezultatai sutapo su išsikeltais lūkesčiais.
Diskutavome (mokytojų tarybos posėdyje, direkciniamepasitarime, metodinės tarybos ar grupių posėdyje).
Akivaizdžiai matėme pagerėjimą ir giliau neanalizavome.
Negalvojome apie tai.
Tik nedidelė dalis mokyklų užbaigia įsivertinimo ciklą – patobulina veiklą ir pamatuoja sėkmę
Pasikalbėjo apie sėkmę, tikėtina, konstruktyviai
TIK įsivertino
23
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kokie pokyčiai įvyko, tobulinant pasirinktus rodiklius?
2.4. Mokymosi kokybė
Mokinių mokymosi motyvacija (2.4.1.)
mokinių mokėjimas mokytis (2.4.2.)
• Aktyviau bendradarbiavo metodinės grupės;• Atlikti išsamesni motyvacijos tyrimai;• Paruoštos atmintinės mokiniams “Kad mokytis būtų įdomiau”;• mokytojai sukūrė filmą apie antimotyvaciją;• skirta daugiau valandų diferencijavimui ir konsultacijoms;• organizuoti moduliai skirtingų poreikių ir gebėjimų mokiniams
Pagerėjo lankomumas; namų darbų atlikimas ir mokinių įsitraukimas į pamoką, mokymosi pažanga; projektinė veikla; bendradarbiavimas su tėvais
Atsirado glaudesnis ryšys tarp mokinių savivaldos ir pedagogų, mokiniai dalykiškai vertina savo mokymąsi.
4.5. Tėvų pedagoginis švietimas
tėvų pagalba mokantis (4.5.1.)
tėvų švietimas (4.5.2.).
• Visi tėvai priregistruoti elektroniniame dienyne,• specialistų konsultacijos tėvams;• paskaitų ciklas pagal koncentrus tėvams rūpimais klausimais;• rekomendacijos mokytojams, kaip dirbti su tėvais;• tėvams lankstinukai- atmintinės;• tėvai įtraukti į projektus;• susibūrė tėvų savanorių klubas;
Suaktyvėjo tėvų dalyvavimas mokyklos veikoje; sustiprėjo ryšiai tarp klasių auklėtojų, tėvų ir administracijos;
................
24
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Mokyklų veiklos kokybės tobulinimo aspektai remiantis 2010-2011 m. m.
įsivertinimo duomenimis
25
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Grįžtamasis ryšys pagal mokyklų tipus
Anketas atsiuntė 87,5% visų Lietuvos mokyklų
Mokyklos tipas Atsakomumas (%)
Jaunimo mokykla 94,4
Pagrindinė mokykla 93,3
Gimnazija 93,1
Sanatorinė mokykla 88,9
Vidurinė mokykla 84,9
Pradinė mokykla 84,9
Mokykla-darželis 82,5
Suaugusiųjų mokykla 82,4
Specialioji mokykla 59,7
Vaikų socializacijos centras 25,0
26
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Imtis. Mokyklų pasiskirstymas pagal mokyklos tipą (N=1156)
40,1%
20,8%
6,3%
7,4% 17,5%
3,9%3,2% 0,2%0,7%
Gimnazija
Vidurinė
Pagrindinė
Pradinė
Mokykla-darželis
Suaugusiųjų/jaunimo
Specialioji mokykla
Sanatorinė mokykla
Socializacijos centras
27
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Imtis. Mokyklų pasiskirstymas pagal lokalizaciją (N=1156)
23%
27%
50%DidmiestisMiestasMiestelis/kaimas
28
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
2010-2011 m. m. mokyklos dažniausiai rinkosi tobulinti (N=1156)
0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0
Vertinimas kaip ugdymas (2.6.2.)
Pamokos struktūros kokybė (2.2.2.)
Bendruomenės santykiai (1.1.4.)
Mokymasis bendradarbiaujant (2.4.3.)
Gabių ir talentingų vaikų ugdymas (4.3.2.)
Tėvų švietimo politika (4.5.2.)
Mokymosi veiklos diferencijavimas (2.5.2.)
Tėvų pagalba mokantis(4.5.1.)
Mokėjimas mokytis (2.4.2.)
Mokymosi motyvacija(2.4.1.)
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas
29
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Tobulintini mokyklų veiklos aspektai
Vidaus įsivertinimo rezultatai 2010-2011 m. m. (N=1156)
Išorės vertinimo rezultatai 2010-2011 m.m. (N=100)
Mokymosi motyvacija (2.4.1. ) Mokymo veiklos diferencijavimas (2.5.2.)
Mokėjimas mokytis (2.4.2. ) Vertinimas kaip ugdymas (2.6.2.)
Tėvų pagalba mokantis (4.5.1.) Išmokimo stebėjimas (2.3.4.)
Mokymosi veiklos diferencijavimas (2.5.2. )
Mokymo nuostatos ir būdai (2.3.1.)
Tėvų švietimo politika (4.5.2.) Vertinimas kaip pažinimas (2.6.1.)
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas
30
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: 2007-2008 m. m.
0%
5%
10%
15%
20%
25%
Mokym
osi m
oty
vacija
(2.4
.1.)
Mokėjim
as m
okytis
(2.4
.2.)
Ats
kirų
mokin
ių p
ažanga (3
.1.1
.)
Spec. p
ore
ikių
mokin
ių u
gdym
as (4
.3.1
.)
Psic
holo
gin
ė p
agalb
a (4
.2.2
.)
Socia
linė p
agalb
a (4
.2.3
.)
Pers
onalo
darb
o o
rganiz
avim
as (5
.4.3
.)
Gabių
vaik
ų u
gdym
as (4
.3.2
.)
Vald
ym
o d
em
okra
tiškum
as (5
.3.1
.)
Pagalb
a m
okantis
(4.2
.1.)
Tėvų p
agalb
a m
okantis
(4.5
.1.)
Tėvų š
vie
timo p
olitik
a (4
.5.2
.)
Mokym
osi v
eik
los d
ifere
ncija
vim
as
Mokym
asis
bendra
darb
iauja
nt (2
.4.3
.)
Vertin
imas k
aip
ugdym
as (2
.6.2
.)
Bendru
om
enės s
anty
kia
i (1.1
.4.)
Pam
okos s
truktū
ros k
okybė (2
.2.2
.)
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas
31
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: 2007-2008; 2009-2010 m. m.
0%
5%
10%
15%
20%
25%
Mokym
osi motyvacija (2.4.1.)
Mokėjim
as mokytis (2.4.2.)
Atskirų m
okinių pažanga (3.1.1.)
Spec. poreikių m
okinių ugdymas (4.3.1.)
Psichologinė pagalba (4.2.2.)
Socialinė pagalba (4.2.3.)
Personalo darbo organizavim
as (5.4.3.)
Gabių vaikų ugdym
as (4.3.2.)
Valdym
o demokratiškum
as (5.3.1.)
Pagalba m
okantis (4.2.1.)
Tėvų pagalba m
okantis (4.5.1.)
Tėvų švietim
o politika (4.5.2.)
Mokym
osi veiklos diferencijavimas
Mokym
asis bendradarbiaujant (2.4.3.)
Vertinim
as kaip ugdymas (2.6.2.)
Bendruom
enės santykiai (1.1.4.)
Pam
okos struktūros kokybė (2.2.2.)
2007-2008
2009-2010
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas
32
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: 2007-2008; 2009-2010; 2010-2011 m. m.
0%
5%
10%
15%
20%
25%
Mokym
osi motyvacija (2.4.1.)
Mokėjim
as mokytis (2.4.2.)
Atskirų m
okinių pažanga (3.1.1.)
Spec. poreikių m
okinių ugdymas (4.3.1.)
Psichologinė pagalba (4.2.2.)
Socialinė pagalba (4.2.3.)
Personalo darbo organizavim
as (5.4.3.)
Gabių vaikų ugdym
as (4.3.2.)
Valdym
o demokratiškum
as (5.3.1.)
Pagalba m
okantis (4.2.1.)
Tėvų pagalba m
okantis (4.5.1.)
Tėvų švietim
o politika (4.5.2.)
Mokym
osi veiklos diferencijavimas
Mokym
asis bendradarbiaujant (2.4.3.)
Vertinim
as kaip ugdymas (2.6.2.)
Bendruom
enės santykiai (1.1.4.)
Pam
okos struktūros kokybė (2.2.2.)
2007-2008
2009-2010
2010-2011
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas
33
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos lokalizacija
Didmiestis MiestasMiestelis/
kaimas
2.4.1. Mokymosi motyvacija x x x
2.4.2. Mokėjimas mokytis X x x
2.5.2.Mokymosi veiklos diferencijavimas x x x
4.5.1. Tėvų pagalba mokantis x x x
4.5.2. Tėvų švietimo politika x x x
1.1.4. Bendruomenės santykiai x x x
2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas x x
4.3.2. Gabių ir talentingų vaikų ugdymas x x
4.3.1. Spec.poreikių mokinių ugdymas x
4.2.1. Pagalba mokantis x
2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant x x
2.2.2. Pamokos struktūros kokybė x x
1.1.6. Klasių mikroklimatas x
4.2.2. Psichologinė pagalba x
34
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos lokalizacija
Didmiestis MiestasMiestelis/
kaimas2.4.1. Mokymosi motyvacija x x x
2.4.2. Mokėjimas mokytis X x x
2.5.2.Mokymosi veiklos diferencijavimas x x x
4.5.1. Tėvų pagalba mokantis x x x
4.5.2. Tėvų švietimo politika x x x
1.1.4. Bendruomenės santykiai x x x
2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas x x
4.3.2. Gabių ir talentingų vaikų ugdymas x x
4.3.1. Spec.poreikių mokinių ugdymas x
4.2.1. Pagalba mokantis x
2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant x x
2.2.2. Pamokos struktūros kokybė x x
1.1.6. Klasių mikroklimatas x
4.2.2. Psichologinė pagalba x
35
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos lokalizacija
Didmiestis MiestasMiestelis/
kaimas2.4.1. Mokymosi motyvacija x x x
2.4.2. Mokėjimas mokytis X x x
2.5.2.Mokymosi veiklos diferencijavimas x x x
4.5.1. Tėvų pagalba mokantis x x x
4.5.2. Tėvų švietimo politika x x x
1.1.4. Bendruomenės santykiai x x x
2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas x x
4.3.2. Gabių ir talentingų vaikų ugdymas x x
4.3.1. Spec.poreikių mokinių ugdymas x
4.2.1. Pagalba mokantis x
2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant x x
2.2.2. Pamokos struktūros kokybė x x
1.1.6. Klasių mikroklimatas x
4.2.2. Psichologinė pagalba x
36
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos lokalizacija
Didmiestis MiestasMiestelis/
kaimas2.4.1. Mokymosi motyvacija x x x
2.4.2. Mokėjimas mokytis X x x
2.5.2.Mokymosi veiklos diferencijavimas x x x
4.5.1. Tėvų pagalba mokantis x x x
4.5.2. Tėvų švietimo politika x x x
1.1.4. Bendruomenės santykiai x x x
2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas x x
4.3.2. Gabių ir talentingų vaikų ugdymas x x
4.3.1. Spec.poreikių mokinių ugdymas x
4.2.1. Pagalba mokantis x
2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant x x
2.2.2. Pamokos struktūros kokybė x x
1.1.6. Klasių mikroklimatas x
4.2.2. Psichologinė pagalba x
37
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos tipas
Gimnazija Vidurinė Pagrindinė Pradinė
1.1.4. Bendruomenės santykiai x x x
1.1.6. Klasių mikroklimatas x x
2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas x x
2.2.2. Pamokos struktūros kokybė x x
2.4.1. Mokymosi motyvacija x x x
2.4.2. Mokėjimas mokytis x X x x
2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant x X x
2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas x X x x
2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas x x
3.1.1. Atskirų mokinių pažanga x
4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika x
4.2.1. Pagalba mokantis x
4.2.2. Psichologinė pagalba x
4.3.1. Speialiųjų poreikių mokinių ugdymas x x
4.3.2. Gabių vaikų ugdymas x x
4.5.1. Tėvų pagalba mokantis x x x x
4.5.2. Tėvų švietimo politika x x x
38
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos tipas
Gimnazija Vidurinė Pagrindinė Pradinė
1.1.4. Bendruomenės santykiai x x x
1.1.6. Klasių mikroklimatas x x
2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas x x
2.2.2. Pamokos struktūros kokybė x x
2.4.1. Mokymosi motyvacija x x x
2.4.2. Mokėjimas mokytis x x x x
2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant x x x
2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas x x x x
2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas x x
3.1.1. Atskirų mokinių pažanga x
4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika x
4.2.1. Pagalba mokantis x
4.2.2. Psichologinė pagalba x
4.3.1. Speialiųjų poreikių mokinių ugdymas x x
4.3.2. Gabių vaikų ugdymas x x
4.5.1. Tėvų pagalba mokantis x x x x
4.5.2. Tėvų švietimo politika x x x
39
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: mokyklos tipas
Gimnazija Vidurinė Pagrindinė Pradinė
1.1.4. Bendruomenės santykiai x x x
1.1.6. Klasių mikroklimatas x x
2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas x x
2.2.2. Pamokos struktūros kokybė x x
2.4.1. Mokymosi motyvacija x x x
2.4.2. Mokėjimas mokytis x x x x
2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant x x x
2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas x x x x
2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas x x
3.1.1. Atskirų mokinių pažanga x
4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika x
4.2.1. Pagalba mokantis x
4.2.2. Psichologinė pagalba x
4.3.1. Speialiųjų poreikių mokinių ugdymas x x
4.3.2. Gabių vaikų ugdymas x x
4.5.1. Tėvų pagalba mokantis x x x x
4.5.2. Tėvų švietimo politika x x x
40
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Tikslinė imtis
352 mokyklos (30,4%)
Lokalizacija Dažnis
Didmiestis 91 (25,9%)
Miestas 102 (29,0%)
Miestelis/kaimas
159 (45,2%)
Mokyklos tipas Dažnis
Gimnazija 57 (16,2%)
Vidurinė 66 (18,8%)
Pagrindinė 158 (44,9%)
Pradinė 18 (5,1%)
Mokykla-darželis 24 (6,8%)
Suaugusiųjų/Jaunimo
18 (5,1%)
Specialioji 9 (2,5%)
Sanatorinė 2 (0,7%)
41
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Duomenų analizės metodai
• Turinio analizė
• Aprašomoji statistika (dažniai, procentinė išraiška)
• Dažnių lentelės, χ2 suderinamumo kriterijus
42
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Iniciatyvos, sprendimai, poslinkiai, pokyčiai mokykloje patobulinus pasirinktuosius rodiklius
Tobulinimo poveikis mokinių pažangai ir pasiekimams
Pagrįskite tobulinimo poveikį mokinių pažangai ir pasiekimams
• Sukurta veiksminga mokytojų budėjimo sistema, užtikrinusi tvarką mokykloje pertraukų metu;• Mokinių lankomumo reglamentavimo tvarka, sumažinusi pamokų be pateisinamos priežasties praleidinėjimą.• Pakoreguotos mokyklos vidaus tvarkos taisyklės, apibrėžtos kontrolės priemonės.• Veikia mokinių ir mokytojų skatinimo sistema..
Santykiai tarp mokinių, mokytojų ir mokinių pagerėjo.
Sumažėjo pamokų praleidinėjimas
Paskatinti mokiniai noriai dalyvauja neformaliojo ugdymo renginiuose, projektuose ir pan.; būna įvertinami
5-8 klasių mokiniai nepraleido nė vienos pamokos be pateisinamos priežasties;
Tik apie 10 proc. 9-10 klasių mokinių praleidžia daugiau kaip 15 pamokų per mėnesį;
Daugiau nei 70 % mokinių dalyvavo neformaliojo ugdymo veikloje;
Gerai besimokantys, aktyviai dalyvaujantys meninėje, projektinėje, sportinėje, prevencinėje veikloje mokiniai paskatinti išvyka į Kaliningradą.
43
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Pokyčiai mokykloje
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%
5.1. Moky klos strategija3.2. Moky mosi pasiekimai
5.3. Vadov av imo stilius4.4. Pagalba planuojant karjerą
5.2. Moky klos įsiv ertinimas2.4. Moky mo koky bė1.4. Moky klos ry šiai
2.5. Moky mo ir moky mosi5.5. Materialinių išteklių v aldy mas
4.3. Spec. moky mosi poreikių2.2. Pamokos organizav imas
1.1. Etosas5.4. Personalo v aldy mas
2.3. Moky mo koky bė2.6. Vertinimas ugdant
4.5. Tėv ų pedagoginis šv ietimas4.1. Rūpinimasis mokiniais
4.2. Pedagoginė, psichologinė ir2.1. Bendrasis ugdy mo organizav imas
1.3. Tv arka
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas
44
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Pokyčiai mokykloje: kas iš to?
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%
1.2. Pažangos siekiai
5.2. Mokyklos įsivertinimas
5.3. Vadovavimo stilius
5.4. Personalo valdymas
4.4. Pagalba planuojant karjerą
2.2. Pamokos organizavimas
4.2. Pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba
4.5. Tėvų pedagoginis švietimas
2.5. Mokymo ir mokymosi diferencijavimas
1.3. Tvarka4.3. Spec. mokymosi poreikių tenkinimas
2.1. Bendrasis ugdymo organizavimas
4.1. Rūpinimasis mokiniais
3.1.Pažanga
2.6. Vertinimas ugdant
2.3. Mokymo kokybė
1.1. Etosas
3.2. Mokymosi pasiekimai
2.4. Mokymosi kokybė
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas
45
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: 2007-2008; 2009-2010; 2010-2011 m. m.
0%
5%
10%
15%
20%
25%
Mokym
osi m
oty
vacija
(2.4
.1.)
Mokėjim
as m
okytis
(2.4
.2.)
Ats
kirų
mokin
ių p
ažanga (3
.1.1
.)
Spec. p
ore
ikių
mokin
ių u
gdym
as (4
.3.1
.)
Psic
holo
gin
ė p
agalb
a (4
.2.2
.)
Socia
linė p
agalb
a (4
.2.3
.)
Pers
onalo
darb
o o
rganiz
avim
as (5
.4.3
.)
Gabių
vaik
ų u
gdym
as (4
.3.2
.)
Vald
ym
o d
em
okra
tiškum
as (5
.3.1
.)
Pagalb
a m
okantis
(4.2
.1.)
Tėvų p
agalb
a m
okantis
(4.5
.1.)
Tėvų š
vie
timo p
olitik
a (4
.5.2
.)
Mokym
osi v
eik
los d
ifere
ncija
vim
as (2
.5.2
.)
Mokym
asis
bendra
darb
iauja
nt (2
.4.3
.)
Vertin
imas k
aip
ugdym
as (2
.6.2
.)
Bendru
om
enės s
anty
kia
i (1.1
.4.)
Pam
okos s
truktū
ros k
okybė (2
.2.2
.)
2007-2008
2009-2010
2010-2011
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas
46
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kaip sekėsi tobulinti mokymosi kokybę (2.4.)?
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
2.4.3. Mokymasisbendradarbiaujant
2.4.2. Mokėjimas mokytis
2.4.1.Mokymosi motyvacija
Pasirinko ir patobulino Pasirinko ir nepatobulino
2.4.1. Mokymosi motyvaciją tobulinti pasirinko 247 mokyklos (21,3 %)2.4.2. Mokėjimą mokytis tobulinti pasirinko 241 mokyklos (20,8 %)2.4.3. Mokymąsi bendradarbiaujant tobulinti pasirinko 117 mokyklos (10,2)
47
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
2.5. Mokymo ir mokymosi
diferencijavimas 2.6.
Vertinimas ugdant
4.2.
Pedagoginė, psichologinė ir socialinė
pagalba
4.5. Tėvų pedagoginis
švietimas
5.5. Materialinių
išteklių valdymas1.3. Tvarka
1.4. Mokyklos ryšiai
2.1. Bendrasis ugdymo
organizavimas
2.2. Pamokos organizavima
s
2.3. Mokymo kokybė
2.4. Mokymosi
kokybė
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas
48
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Tobulinamos veiklos lyginamuoju aspektu: 2007-2008; 2009-2010; 2010-2011 m. m.
0%
5%
10%
15%
20%
25%
Mokym
osi m
oty
vacija
(2.4
.1.)
Mokėjim
as m
okytis
(2.4
.2.)
Ats
kirų
mokin
ių p
ažanga (3
.1.1
.)
Spec. p
ore
ikių
mokin
ių u
gdym
as (4
.3.1
.)
Psic
holo
gin
ė p
agalb
a (4
.2.2
.)
Socia
linė p
agalb
a (4
.2.3
.)
Pers
onalo
darb
o o
rganiz
avim
as (5
.4.3
.)
Gabių
vaik
ų u
gdym
as (4
.3.2
.)
Vald
ym
o d
em
okra
tiškum
as (5
.3.1
.)
Pagalb
a m
okantis
(4.2
.1.)
Tėvų p
agalb
a m
okantis
(4.5
.1.)
Tėvų š
vie
timo p
olitik
a (4
.5.2
.)
Mokym
osi v
eik
los d
ifere
ncija
vim
as (2
.5.2
.)
Mokym
asis
bendra
darb
iauja
nt (2
.4.3
.)
Vertin
imas k
aip
ugdym
as (2
.6.2
.)
Bendru
om
enės s
anty
kia
i (1.1
.4.)
Pam
okos s
truktū
ros k
okybė (2
.2.2
.)2007-2008
2009-2010
2010-2011
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas
49
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kaip sekėsi tobulinti tėvų pedagoginį švietimą (4.5.)?
4.5.1. Tėvų pagalbą mokantis tobulinti pasirinko 165 mokyklos (14,3 %)4.5.2. Tėvų švietimo politiką tobulinti pasirinko 144 mokyklos (12,5 %)
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
4.5.2. Tėvų švietimo politika
4.5.1.Tėvų pagalba mokantis
Pasirinko, patobulino Pasirinko, nepatobulino
50
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Tėvų švietimas ir jo poveikis
4.5. Tėvų pedagoginis
švietimas
1.1. Etosas2.4.
Mokymosi kokybė
3.1. Pažanga3.2.
Mokymosi pasiekimai
4.5. Tėvų pedagoginis
švietimas
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas
51
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Sunkiausiai sekėsi tobulinti pagalbą planuojant karjerą (4.4.)
4.4.1. Pagalbą renkantis mokymosi kryptį tobulinti pasirinko 33 mokyklos (2,9% mokyklų)
4.4.2. Pagalbą renkantis mokyklą tobulinti pasirinko 29 mokyklos (2,5 % mokyklų)
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
4.4.1. Pagalba renkantismokymosi kryptį
4.4.2. Pagalba renkantismokyklą
Pasirinko ir patobulino Pasirinko, nepavyko patobulinti
52
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Pagalbos planuojant karjerą tobulinimas
1.4. Mokyklos
ryšiai
5.4. Personalo valdymas
5.3. Lyderystė mokykloje
4.5. Tėvų pedagoginis švietimas
4.4. Pagalba
planuojant karjerą
4.4. Pagalba
planuojant karjerą
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas
53
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Mokykloms geriausiai sekėsi tobulinti pamokos organizavimą (2.2.)
2.2.1. Mokytojo veiklos planavimą tobulinti pasirinko 92 mokyklos (8% mokyklų)2.2.2. Pamokos struktūros kokybę tobulinti pasirinko 110 mokyklos (9,5%
mokyklų)2.2.3. Klasės valdymą tobulinti pasirinko 82 mokyklos (7,1% mokyklų)
0% 20% 40% 60% 80% 100%
2.2.3. Klasėsvaldymas
2.2.2. Pamokosstruktūros kokybė
2.2.1. Mokytojoveiklos planavimas
Pasirinko, patobulino Pasirinko, nepatobulino
54
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Pamokos organizavimo tobulinimas
2.1. Bendrasis ugdymo
organizavimas
5.4. Personalo valdymas
2.2. Pamokos organizavi
mas
2.2. Pamokos organizavi
mas
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas
55
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
“… naujovės taikymas mokykloje dažnai keičia ne kurią nors vieną jos veiklos sritį, bet visą veiklos sistemą, nes mokykla yra sudėtinga organizacija.” *
* J. Navickaitė, V. Vaicekauskienė (2006) “Pirmieji mokyklų vidaus audito rezultatai: ką tobulinti?” Švietimo problemos analizė, Nr. 2(5)
56
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
5.4. Personalo valdymas
2.2. Pamokos organizavimas
2.3. Mokymo kokybė
2.6. Vertinimas ugdant
2.4. Mokymosi kokybė
2.4. Mokymosi kokybė
3.2. Mokymosi pasiekimai
2.3. Mokymo kokybė
2.4. Mokymosi kokybė
2.6. Vertinimas ugdant
3.2. Mokymosi pasiekimai
Netiesioginis poveikis pažangai ir pasiekimams (remiantis 2010-2011 m. m. mokyklų įsivertinimo duomenimis)
-Mokyklos kultūra -Ugdymas ir mokymasis -Pasiekimai -Pagalba mokiniui -Strateginis valdymas
57
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
• Kodėl klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus?
• Ko klausėme mokyklų apie įsivertinimo (vidaus audito) rezultatus?
• Ką sužinojome iš gautų rezultatų?
• Kokia metodinė pagalba teikiama veiklos kokybės įsivertinimo klausimais?
58
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
2009-2010 m. m. klausėme mokyklų
• kokių kompetencijų trūksta atliekant įsivertinimą mokytojams;
• kokių kompetencijų trūksta atliekant įsivertinimą mokyklų vadovams;
• kokia gerąja patirtimi galėtų pasidalinti mokyklos
• N savivaldybės (28 mokyklos) atsakymai:
59
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kokių kompetencijų trūksta mokytojams ir vadovams vykdant įsivertinimą
Kompetencijų trūkumas mokytojams vadovams
Tiriamosios veiklos kompetencijos 10 mokyklų 5 mokyklų
Vadybinių įgūdžių ir žinių 1 mokyklos 7 mokyklų
Iliustracijų kūrimo 4 mokyklų -
Įsivertinimo instrumentų rengimo 4 mokyklų 4 mokyklų
Patirties, motyvacijos, laiko, praktikos 8 mokyklų 8 mokyklų
Kompetencijų pakanka 2 mokyklų 2 mokyklų
60
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kokių kompetencijų trūksta mokykloms
Kokia gerąja patirtimi galite pasidalinti
Mokytojams trūksta kompetencijų kuriant įsivertinimo instrumentus.
Naudoti kompiuterio techninę ir programinę įrangą, sudaryti diagramas analizuojant audito išvadas;
susisteminti ir pateikti informaciją raštu
kaip mokykloje sukurti savitą, bet veiksmingą ir duodančią apčiuopiamų rezultatų, savo veiklos vertinimo sistemą
Pagrindinė problema - metodikų gausa ir kaita
Anketų sudarymo patirtimi
Jau 2 metus sėkmingai naudojame Focus grupės metodą, leidusį optimaliai pamatuoti ar patikslinti kitais metodais analizuotus mokyklos veiklos aspektus. Pasisekė platųjį įsivertinimą atliekant sukurti e- anketą, vėliau palengvinusią statistinių duomenų apdorojimą.
mokykla dalyvaudama MSTP turi veiklos stebėsenos poskyrį, kuris užtikrina optimaliai atlikti savęs vertinimo procesus mokykloje. Mokykla pritaikė įsivertinimo rekomendacijas, pagal jas suformavo sau priimtiną įsivertinimo modelį, kurio rodikliai atitinka bendrųjų rekomendacijų rodiklius.
61
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kokių kompetencijų trūksta mokykloms
Kokia gerąja patirtimi galite pasidalinti
• Gimnazijos vadovai yra išklausę įvairius kursus ar dalyvavę seminaruose, kuriuose buvo mokoma atlikti vidinį auditą. Todėl mokyklos veiklos vertinimo organizavime bei vykdyme gimnazijos vadovams kompetencijos pakanka.
• šiuo metu esamų kompetencijų pakanka daugumai darbo grupės narių
Šią mokyklų patirtį gali panaudoti savivaldybėje esantis švietimo centras
62
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kokia metodinė pagalba teikiama
Metodiniai leidiniai:
„Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito rekomendacijos” (patirties knyga), 2008 ;
„Mokyklų savęs vertinime naudojamų tyrimo instrumentų koncepcija”, 2009;
„Mokyklų savęs vertinimo instrumentai ir jų naudojimo rekomendacijos”, 2010;
„Žingsniai link veiksmingo planavimo. Švietimo veiklos planavimo rekomendacijos”, 2010;
„Plano įgyvendinimo sėkmės rodikliai“, parengtas spaudai leidinys, 2012;
Visi šie leidiniai yra kiekvienoje bendrojo ugdymo mokykloje
ir elektroninėje erdvėje www.nmva.smm.lt
63
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Kokia metodinė pagalba teikiamaSeminarai mokyklų vadovams ir mokytojams
„Įsivertinimo instrumentai ir jų naudojimas” (ES projekto konsultantų seminarai visose savivaldybėse 2010 m. gruodžio mėn. iš projekto lėšų)– 63 seminarai, 1585 dalyviai
„Mokyklos įsivertinimo instrumentų taikymas mokykloje“ (įsivertinimo konsultantų seminarai 2011-2012 m. iš kvalifikacijos lėšų) - 67 seminarai, 1744 dalyviai
Seminarai savivaldybių švietimo skyrių specialistams
„Mokyklos vertinimo reikšmė šiuolaikinio ugdymo, ugdymosi tobulinimui”
Metodinė medžiaga portale www.emokykla.lt mokykloms, savivaldybių švietimo specialistams
64
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
Įsivertinimo svarba mokyklų ir mokinių pažangai
17 mokyklų (1,3%) 2011 m. gruodžio mėn. paskelbė apie savo padarytą pažangą pasiremdami įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis
65
NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA
DUOMENYS
INFORMACIJA
ŽINIOS
ALTERNATYVOS
SPRENDIMAI
top related