Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijojegs.elaba.lt/object/elaba:6102299/6102299.pdf441...
Post on 22-Feb-2020
4 Views
Preview:
TRANSCRIPT
440
Acta humanitarica universitatis Saulensis.T.13(2011).440–455.ISSN1822-7309
R ū t a K A Z L A U S K A I T ėŠiaulių universitetas
Sodai sprogo,Ištaškydami savo žiedųPirmavaizdžius po užsąmones.
KornelijusPlatelis,eil.„Pavasarinis“
Pagrindinės sąvokos:vyšnia, poezija, vaizdinys, reikšmė, metafora, ženklas.
§1.Poezijostekstaiyraypatingi,nesglausta,bettalpiairlanksčiakalbajaisišreiškiamasindividualuspasauliomatymasirpažinimas,asmeninėpatirtis.Kitavertus, originalus, subjektyvusdaiktų ir reiškinių suvokimas remiasi įprastomistamtikraikultūrineitradicijaischemomis(plg.L o t m a n2004,81;А п р е с я н1986,273).Supynusrealiostikrovėsfragmentopoetinesrealizacijas,JežioBart-minskio terminu,– vizijas (B a r t m i ń s k i 1999, 109), išryškėja nemokslinio,arbanaiviojo,kolektyviniopasaulėvaizdžioelementai(apienaivųjįpasauliovaiz-dąkalboježr.JurijausApresjanodarbuose,pvz.,А п р е с я н1995,5–6).Kalbanetikfiksuojairsaugovisuomenės,kuriosdalisyrairmenininkai,savitąmąstymąirjauseną,dorovinesnuostatas,praktinępatirtį.Matuojantirkalbiškaiįtvirtinanttikrovę,žiniosapiežmogųyranatūralusatskaitostaškas,tadkalbągalimavadintiantropocentrine(Р я б ц е в а2000).
Straipsnis skirtas gamtinio pasaulio atstovės– žydinčios vyšnios– vaizdinionuotrupoms,kuriosaptiktoslietuviųpoezijoje,sukomponuotiirišsamiaiaptarti.Tyrimomedžiaga–79autorių1eilėraščių159fragmentai.Pasirinktassemantinis-kognityvinisanalizėsaspektas:aptariantraiškosvariantusirvartojimobūdus,są-lygas išsikeltas uždavinys nustatyti pagrindinius pasirinktojo augalo natūraliojopažinimo,t.y.matymo,supratimoirstruktūravimo,principus.Tyrimuaiškinta(si),kaiplietuviaikūrėjai(įsi)vaizduojažydinčiąvyšnią,kokiosbūdingosiosjosžiedųiržiedlapiųypatybėsišryškėja–pripažįstamosstereotipinėmis(apiesuvokimoste-reotipusžr.B a r t m i ń s k i1985),kaipvertinamas, susiejamas sužmogumi irįprasminamassimboliniulygmeniužydėjimoreiškinys.Psichinėsherojųbūsenospoezijoje,žinia,nėraaprašinėjamos,apiejassprendžiamaišišoriniųpokyčių.
§2.Aprašomasis denotatas– erškėtinių šeimos vaismedis, vedantis tamsiai1Dviejų poetų pavardės nežinomos: internete skelbiami eilėraščiai pasirašyti slapyvar-džiais.
Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje
441
Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje
raudonas uogas su apvaliu kauliuku, visuose analizei sukauptuose poezijos pa-vyzdžiuoseyraįvardytastiesiogiai:pavartotaįvairiųfitonimo vyšnia, jo deminu-tyvųvyšnaitė, vyšnelė, taip pat vediniųsušaknimivyšn,būtentžagarvyšnė ‘anks-tyvosiosveislėsvyšniosmedis’irvyšnynas‘vyšniųmedžiųgrupė’,formų,pvz.:Dar žydi žaibo trenktavyšnia.J.Vaič.;Ir tarp vyšniųbaltų / Praeitis prasiskleis. P.Širv.;Gegužy išbalus vyšnaitė.E.Miež.;pažvelk kaip spalio / šalnų mėnesienoj / žydi vyšnynas!R.Ket.; Pirmasisvardųeilutėsnarys–nežymėtasisvyšnia yradažniausias:joformospaminėtos129kartus.Kitivardainuo1(žagarvyšnė) iki7(vyšnaitė)kartųaptikti18pavyzdžių.
Nurodytaisiaisdaiktavardžiaisišreikštasdenotataseilėraščių73fragmentuosefunkcionuojakaipveikėjas,veikėjoveiksmopriemonėarveiksmovieta ir pan.(žr. pirmosiospastraipos iliustraciniuspavyzdžius). 86kartus šiedaiktavardžiaipirmiausiaatliekaaiškinamąjąfunkciją:einakilmininkoformomisirsudaropava-dinamojojunginiopirmąjįdėmenį,nederinamąjįepitetą,pvz.:Vyšnių žiedai keitė sniegą...V.Reim.;Baltažagarvyšnėsšaka.M.Karč.2
Retsykiais, kai kalbama apie žiedų spalvą ir (arba) ore plazdenančius žied-lapius, vaismedį ar jų grupę žymintys daiktavardžiai vartojami metonimiškai: vyšnios, vyšnynas irkitivardaiyraįgijęreikšmę‘vyšniųžiedlapiai’,pvz.:Jeigu / gegužyje –vyšniom,baltaisiais sapnais jei nesnigtų žiemom, <...> / Reikėtų kitų archyvarų. B.Brazdž.;Juokas virš baltovyšnyno/Skambina laiko varpu. A. Slav. Metonimijosremiasierdviniudaliesirvisumosryšiu;tarpusaviosantykiųpobūdismatyti paveiksle.
stiebo dalys: žiedlapis / žiedlapiai žiedas / žiedai šaka / šakos, augalas
viršūnė ir pan.
Pav.Metonimijų,vartojamųreikšme‘vyšniosžiedlapis,žiedlapiai’,grandinė
Kurkas rečiaudėmesiocentre atsidurianevyšniosmedis,o jodauginimosiorganasžiedas,stiebodalys,antkuriųsusiformuojažiedai,irvaismedžiųaugavie-tė:eilėraščiuose63kartuspaminėtižiedas, žiedai, žiedlapiai, nuožydos ‘nužydėjęvainiklapiai’, burbuolytės‘žiedpumpuriai’,šaka, šakos, šakelės, viršūnė, sodas ir sodai.Vyraujadaiktavardžiožiedasdaugiskaitosformos–jų25,pvz.:O už lango – vyšnios žieduskrauna. A.Balt.;Dabar ten vyšnios žiedaisapkrito / Baltai 2Pasirinkusperkeltinęmintiesraišką,denotatonuoroda,galimasakyti,yraprivaloma:jei-gukūrinyjenerealizuotasleidžiamasiskontekstas(apiejįžr.Va s k e l i e n ė 2007,82)ir(arba)aiškinamasisdėmuo,sumažėjaadresatogalimybėtinkamaiiškoduotipranešimą.Plg.dviJonoAisčioeilėraščio„Gegutėlė“atkarpas:O tada toks baltas vyšnių sniegas krito... ir Pavadino vyšnių sodan, kur šakelės / Sniegą [‘vyšniųžiedus’]kėlė.Daiktavardinės(vyšnių) sniegas tipo metaforos aptariamos § �.
442
Rūta Kazlauskaitė
baltai kaip sniegas.A.Mišk.Žiedo vienaskaitos formos ir žiedlapiai, žiedlapių, žiedlapius, žiedlapiaispavartotipo10kartų,apievienąsodąkalbama9kartus,okitikoreliataireti,pasitaikė1–3kartus,pvz.:Vyšnių žiedevai nešelk3.J.Aist.;Sninga tikžiedlapiaivyšnių ir laukinių slyvaičių.S.Lyg.-Buc.;Ir langus apkabins į savo baltą glėbį / plačios vyšnių ir alyvų šakos. E.Miež.;Staiga pasivaidena kad / <...> maišantis /Nuožydomsir žvynams / Po žydinčia žuvim / Skutu vyšnią M.Val.Kaipmatyti,‘dauginimosiorgano’,‘stiebodalies’ir‘vaismedžiųaugavie-tės’ reikšmės daiktavardžiai pavyzdžiuose aiškumo dėlei neretai „pastiprinami“vyšniosmedįarbamedžiųgrupęžyminčiukilmininku:formomisvyšnios, vyšnių, vyšnaičių, vyšnelės, vyšnyno ir vyšnynų.
Poetųžvilgsnisapsistojairtieskokįnorspaviršiųnuklojusiaisarvėjosklaido-maisvyšniųžiedlapiais,irtiespavieniais,skaičiuojamaisobjektais:žydinčiuvais-medžiuaratskirujožiedu.Antrojotipo,tiesa,retesni,pavyzdžiai–itinpoetiški,liudijantysmaksimalųstebėtojopriartėjimąprievaizduojamojoobjekto–pažadin-tasdžiugiasemocijas,nuostabą,subtilesnęgrožiopajautą,dvasiosnuskaidrėjimą,pvz.:Apniukus diena. / Iš kur ta keista šviesa / Švyti pro vyšnią.A.Puiš.;Skimbtelėjo vyšniosžiedas / Ir užsiliepsnojo, panirdamas į saulėtekį.N.Dangv.;Vos prasiveria vyšniosžiedas, / Po nuotakos baltumu slepiantis saldų vaisių...K.Plat.;Poezija / yra / pati didžiausia / politika / kai dvasia / kaip vyšniosžiedas / atsiveria aušrai / visatai / ir sauA.Balb.Būsenosmetamorfozėms,nuolatiniamatsi-naujinimui,veiksmuiirvyksmuiperteiktipasitelkiami‘akimirkos’,‘staigumo’ir‘pradžiosveiksmo’semąturintysžodžiai(skimbtelėjo, užsiliepsnojo, panirdamas, prasiveria, atsiveria),‘šviesos/nešviesos’žymikliai(baltumas, šviesa, švyti, saulėtekis, aušra, slepiantis, apniukus).(Apieadresantoerdvėsypatumus,kaivyraujalaikoaspektasžr.А п р е с я н1986,§3.)
§3.Poezijospasaulyjevyšniosauginažiedpumpurius,pražysta,žydi,apsunks-tanuožiedų,šlamairsvyra;kvapnūsžiedlapiai,kurįlaikąpuošęšakas,paplevenairnukrinta,opagulėjęantžemėsimanykti.Šiuosveiksmusirjųkylančiasypa-tybesžymiveiksmažodžiaikrauti (žiedus), kėstis (burbuolytėms), tarpti; pradėti žydėti, pražysti, pražydėti, išsiskleisti, atsiverti, prasiverti, atsidaryti; žydėti; pradėti irti, vysti, sudžiūti; linguoti, (pa, nu)linkti; šlamėti, (nu, pri)kristi, leistis; virpėti, pleventi; kvepėti.
Žydėjimas–identifikuojamojikategorija,jįžyminčiosveiksmažodžiųformos,asmenuojamosios irneasmenuojamosios(dalyviai irpusdalyviai),pavartotos48kartus.
Apiežydėjimopradžiąkalbama14pavyzdžių,dar3kartuskalbėtojodėmesyssutelktastiesžydėjimopradžiospradžia–žiedųformavimosietapu,pvz.:Jaunutės vyšnaitėspradėjožydėti.P.Vaič.;Sningant būsi tyra, taip graži ir skaisti, / Lygiai vyšnioms pražydint‘pražystant’.A.Mišk.;Įsiklausai tada, kaip vyšnios atsidaro.
3 Šeltireikšmėnėraaiški,jisneįtrauktasįLietuvių kalbos žodyną. Bet fonetinis šelti pana-šumasįšėlti,pučiamųjųž, šbeisklandžiųjųv, n, laktualizavimasfrazėjeirvisųveiksma-žodžių,vartojamųvyšniaiapibrėžti,semantinėdispersija(žr.§3)verčiamanyti,kadjisžymijudėjimą.
443
Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje
K.Kub.;Ar tu buvai kada <...> vyšnia, / Ar krovei tu jaunų baltų žiedų pusnis? S.Santv.;– Žiūrėk, jau vyšnių burbuolytėskečias.A.Mišk.
Besitęsiantibūsena–buvimassužiedais– įvardyta28kartus. Įprastinis šiosbūsenosžymiklis–šaknisžyd,betvienąkartpavartotairformatarpo:japabrėžia-masypatingasžiedųgausis, pvz.:Žydinčios vyšnios priminė sniegą.A.Mišk.;Balti sodai / Vyšniomsžydint.S.Žuk.;Žydėjoobelys ir vyšnios baltos krito soduos. A.Jon.;Ten žydėsbaltos baltos vyšnios.A.Mišk.;Jis [džiaugsmas],tikrasis, kaip vyšnių žydėjimas/ Tik iš tolo šypsojos sapnu.G.Iešm.;Žiedais apsikrovus, ji[vyš-naitė]tarpokadaise.J.Baltr.Šiosgrupėseilėraščiųfragmentaiteigiadudalykus:vyšniosžydidabar,žydėjoanksčiau,žydėsirateityje,ožmogus,regėdamasjųgro-žį(vadinasi,žydėjimometu)patiriastipriausiusišgyvenimus.
Vos3kartustiesiogiaiakcentuotasžiedųgyvavimogalas:Atrodė, / Saulė nenusileidžia. / Vyšnių žiedai / Niekados nenuvysta. A.Balt.;Ne tik draugai, net paukščiai į mane žiūrėjo, / Kaip į vyšnaitę žiūri jaunas vėjas, / Kol šios žiedai dar nepra-dėjęirti.R.Mil.;Lyja žiedlapiais vyšnių – tie drugeliai ant žemės / nutūpę sudžius. R.Graib.Šistarpsnisneimalonus,neilaukiamas.Kaineliekažavausskaistumo,neišvengiamaiaplankomintysapieskausmingąto,kasbrangu,baigtį.
6veiksmažodžius,kuriųpriešdėlinės irnepriešdėlinės formosanalizuojamo-joje poezijoje pavartotos 16 kartų, galima jungti į semantinį ‘judėjimo’ lauką.Vyšniomsnebūdingastiebopusiausvyrairstatiškašakųpadėtis:medžiainuosek-liaivaizduojamisiūbuojantysir(arba)linkstantyspriežemės,pvz.:Balta vyšnia palinkusi pavartėjelinguosA.Jon.;Vyšnios nulinko žydėjusios, / Ištiesė baltąjį kilimą.K.Inč.Vyšniųžiedlapiaiirginėrastatiški,styrantys.Jeigujiekategorizuojamikaipnedidelėsraiškiõsformosrealijos–paskiros,nepriklausančiosdengiamajamsluoksniui,grakštaus judėjimoorepožymis tampaesminis.Žiedlapiai, judinamivėjo,virpa,o,atitrūkęnuošakų,leidžiasiantžemės,pvz.:Tyliai skamba žydėjimas vyšnių, / Tarsi snaigės plevena žiedai.K.Šešk.;Gerai, kai krenta sode vyšnių sniegas.O.Var.; krintantys/ vyšnių ievų kaštonų žiedlapiai krintantys.E.Karn.Kognityvinės lingvistikosspecialistai,norėdamiparodytipaskirųžiedlapių ir jųvisumos,nuklojusiosžemęaršakas,erdviniussantykius:padėtįvienaskitoatžvil-giu,vietąarbajudėjimokelią–vartotųišgeštaltųpsichologijosperimtusfigūrosirfonoterminus;figūrątraktuotųkaippirminį,ofonąkaipantrinį,arbareferencijos,objektą(žr.M i k u l s k a s2009,49).
Visųmedžio lapeliųvirpėjimąžymi irvienąkartpasitaikiusiformašlama: O man vyšnia už lango šlama, / Balta – vienų žiedų.V.Buk.Betvirpėjimasšiuoatve-juyrašalutinėypatybė,svarbesnis–akustinisaspektas:lapeliamsjudantirliečian-tisatsiradęssilpnasošimogarsas.
7kartusžodžiaiskvepia, kvepianti, pakvipę, kvapnūs ir kvapas, dvelksmas ak-centuotasvyšniųžiedųaromatas,pvz.:Graži esi, lietuviškos dainos gimtine, / Ar šviečia skaisti saulė, kvepia vyšnių sodas, / Ar audros piktos siaučia ir trankosi griaustiniai. V.Pil.;Pokvepiančiavyšnia, žiedais apkaišyta, / susitikova mudu vaivorykščių rytą.A.Last.;Kambarį užliejęs vyšnios kvapas / nunešdavo jaunystės praeitin A. A. Jon.
444
Rūta Kazlauskaitė
Atskirųgrupiųpavyzdžiųskaičiairodo,kadsuvokiantirkalbospriemonėmisapibrėžiantvyšniosveiksmuspoezijojelemiamasjutimoorganasyraakys,ouos-lė irklausayrašalutiniaipojūčiai.Taidėsninga,nesdidžioji informacijosdalis,siekiantinet80–90proc.visosrauto,gaunamarega(L a p ė, N a v i k a s 2003,�2).
§4.Regimiejiįspūdžiai,tiknevisadavieni–kartaissumišęsulytėjimu,poezi-jojevyraujairįvardijantfiziniusžiedlapiųmatmenis:spalvą,gausąirsvorį,taippatbuvimovietą.
Būdingoji vyšnių žiedlapių spalva yra šviesiausio tono– balta, ją 59 kartusžymišaknisdraugesupriesagabalt-.Dažniausiai,44kartus,pavartotosbūdvar-džiobaltas, alinksniųpaprastosiosirįvardžiuotinėsformosbeinegimininėformabalta,pvz.:Man dar kvepia balta vyšnia, / Godžiai gerianti vakaro pieną.E.Miež.;Baltos vyšnios / visą dieną...B.Brazdž.;Taip balta – / Lyg motulė drobes /[vyš-nių]Sodely balintų, / Taip šviesu. B.Dick.Triskartusrečiau,15kartų,pasirinktišiospalvosbūdvardžiovediniaiirdariniai:lyginamosiosformosbaltesnės ir balčiausia, deminutyvas baltutės, prieveiksmis baltai,dalyviųformosnubalę, išbalę, išbalus(i), abstraktusis daiktavardis baltumas,determinatyvinisdūrinysbaltaplaukės,pvz.:Vyšnios pražydo baltesnės už sniegą. A.Kanc.; Bet dar nebuvo / Tokių kvailelių, / Kuriems pagailo /Baltučiųvyšnių,/Pilkų varnėnų / Ir gelsvo smėlio. D.Jak.;Sustingę kaip medžiai, / kaip ievos, vyšnios, kriaušės ir obelys, šieišbalę/pavasario medžiai, – susibūrė seserys.E.Miež.
Formos baltesnės ir balčiausiarodo,kadnetgiachromatinisbaltaspotėpisestiįvairiųatspalvių,t.y.skiriasiintensyvumu.Įvardžiuotinėsformos–rastosbaltojo, baltąjį ir baltųjų, taip pat priesagos vediniai baltutės ir tautologiniai junginiai baltos baltos, baltai baltaiiškeliadidžiausiąypatybėslaipsnį.Kaišviesositindaug,jiimavargintiirvaizdaspriešakisimamirgėti:Ir gegužė / Ateis / Man – / Pirmo žaibo metas, / Kai raibsta akys / Vyšnių baltumu.A.Jon.Žinoma,akisdirginanepavieniaižiedai,ojųgausa–tokskiekis,kurįgalimavadintipaklotuarbadanga.Tiesiogiaižiedųdaugumasįvardytasjunginiuvienų žiedų:Balta [vyšnia] – vienųžiedų.V.Buk.
1pavyzdyježiedlapiųspalvaįvardytabūdvardžiumėlynas:Sukosi ratelyje mergaitė, / snigo vyšniųmėlynaisžiedais.E.Miež.Regis,tokiaoriginaliaraiškapabrė-žiamasdėltamtikrųaplinkybiųpatamsėjęsbaltasaptariamosiosrealijosšviesostonas.Žinome,kadprieblandojepakintaakiesjautrumas,visosspalvosnublunka,suvienodėja,pajuosta(apieakiesjautrumopakitimustrūkstantdienosšviesosžr.L a p ė, N a v i k a s 2003,77),otamsumaslietuviųkalbiškaireiškiamasnetikšakniesjuod, bet ir mėlar,rečiau,žal žodžiais(išsamiauapietaižr.K a z l a u s -k a i t ė2010a,131;irmin.liter.K a z l a u s k a i t ė2010b,59–60;irmin.liter.).
Pamatasmenokūrinyjeatsisakytiįprastiniųbaltąspalvąžyminčiųraiškosprie-monių–metoniminiai irmetaforiniai ryšiai tarp tam tikrą kompozicinę visumąsudarančiųrealijų.Pavyzdžiui,§2ir§4iliustruojamiejieilėraščiųfragmentaiskel-bia,kadbaltumopožymįgaligautinetikžiedlapiai,betirvyšnios,jųšakos,taippat sodas,kuriame tosvyšniosauga.Lygiai taippat spalvagalibūtiperkelta iš
445
Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje
artimõsios,arbabūtinõsios,aplinkosrealijų–kalbantapiemenopasaulį,apiejoat-vaizdąsąmonėje,antrasisapibūdinimas,rodos,tinkalabiau.Kitaiptariant,suvoki-masreganėravientikmatymas–žiūrintįobjektąirjįapibrėžiantneįmanomaatsi-ribotinuofiziniųveiksnių:svarbusregėjimolaukoapšvietimasirdaiktodydisbeiforma,stebėtojoatstumasikiobjekto,kūnopadėtis,fiziologinėgalimybėtinkamaimatytiirpan.–visusveiksniusyraišvardijusiiraptarusiNadieždaRiabceva(žr.Р я б ц е в а2000).Todėlkalbamuojuatvejuaplinkybė,lėmusibūdvardžiomėlynaspasirinkimą,turėtųbūtisutemosplačiąjaprasme.Šiamekontekstetailiūdesio,sielosskausmolaikotarpis:mergaitėšokanesulyriniusubjektu,todėlšiojausenayraslogi.Beto,tradiciškailinksminamasivakare;plg.konsekventiškusfragmen-tus Ir žmogus tenemoka / Raudot baltųjų vyšnių skaudžiamšešėly.K.Čib.;Baltos vyšnios. Mėlynas vakaras. A. Balt. Šešėliotiesioginėreikšmė–‘išpriešingospu-sėsapšviestodaiktotamsusvaizdasantkonors’.
3 poezijos fragmentuose tiesiogiai užsimenama apie žiedų vietą ant šakelių,žiedųpurumąirgalimybębūtijuntamosvorio:Baltas vyšnios žiedas, ugningų saulės lūpų pakylėtas.E.Miež.; Ateinu ir sustoju prie lango, / Tarp žiedų sidabrinių, purių. E.Miež.; Ar[užkritęsvyšnios]žiedas neslegia tavęs, o mylima? S. Santv.
Būdvardispurus yra nuoroda į tūrinę žiedų formą. Purūs– į aukštį iškilę, įšonus išsiskleidęžiedlapiai iržiedai–dengiamedžiusarba, jaunukritę,apklojažemę.Tūrioypatybėšliejasiprieatributų ‘gausus’, ‘svarus’,vadinasi,žiedlapiųsankaupospoezijojekategorizuojamoskaipsavaimenejudančios,jostiesiogyra.
Vėjonupūsti žiedlapiainugulaant žemės: takų,kelių irpan.,onukristigaliirantplaukų,veido,pečių–antžmogaus,plg.Takai ir takeliai[vyšnių]žiedais apsnigti.A.Mišk. irO vyšnių žiedlapiai nubalę / Man ant veido snigo.V.Mač.Žemępoezijojereikiasuprastidvejopai:tiesiogiai–kaipvaikščiojamąjįpagrindą,irperkeltinereikšme–kaipbetkokiokūno,besilaikančioanttopagrindo,pavir-šių.Realivieta,kurnusileidžiažiedlapiai,įvardyta7pavyzdžiuose.Dar2pavyz-džiuosežiedlapiainenukrinta,betjųprikrintaįertmę–įširdį,kaižmogusatviraspasauliui,įburną:Atsistosi po vyšniomis – sninga, / Ir prikris šilto sniego širdin.J.Erl.;Vėtra paliovė klykavus / Vyšnių žiedaisužspringus.M.Val.Tokiadislokaci-ja–jaumetaforinė.
6eilėraščiųfragmentuosevyšniųžiedusaktyviaiveikiadaugiauarmažiauįasme-nintasvėjas.Jisžaidžia,išdykauja,pvz.:Vėjas langinę pabaldęs, / švilpaus,krykš,pasislėpęsvyšnaičių žieduos. A.Bern.,betjoveiklaniokojanti,pvz.:Ją[vyšnelę]degino saulė ir darganospurtė...J.Baltr.;Vėtra vyšnių žiedąneša.J.Aist.;Ir vėl pavasaris, vėl vyšniose / Pūgadulkina sniegais [‘sklaidožiedlapiuskaipdulkes’].J.Aist.Vėjas–pragaištingas:jisturigaliųnetiknuplėštinuomedžiopavieniusžiedlapius,betirpakeltiiriškreiktioreišpirmožvilgsnionepajudinamąžiedlapiųklodą.Todėlneatsitiktinaivėjui–gulsčiajaiorosroveipavadintipoetaidažniausiaivartojadidesnėsgaliosvėjųvardus:vėtra ‘sausumosaudra’,pūga ‘stiprusvėjassu sniegu’, taip pat dargana ‘bjaurus, lietingasoras’.Vadinasi, reikiapripažintivainiklapiųneatsparumągamtinėmsjėgoms,jieyra‘gležni’.Kaipmatytiišvėjoreikšmių,vėjosąjungininkaiyrasaulėirlietus.
446
Rūta Kazlauskaitė
Vienamepavyzdyjevėjodarbąjauktirimtįyraperėmęsvoras:nusidūzgus kamanė / atsidūsta tinkle tačiau voras / taršožiedlapių maną M. Val. Kitos gyvos būtybės,besisukiojančiosapievyšniųžiedus,–bitės.Jųatpažįstamasispožymis–dūzgenimas:Skamba virš jų[vyšniųžiedų]plonais sparneliais bitės.K.Kub.;Kokia diena! / Į žydintį vyšnyną. / Suskrido visos bitės.A.Balt.Bitėspaminėtos4fragmentuose,vienameišjųdarbščiuojuvabzdžiupavadintatokiapatnuolatbruz-danti,kitaisžodžiais,–gyva,žmogaussiela:Trokšta bitė vėl išlėkt į sodą, / Vėl dūzgent kvapnių žiedų šaly. / <...> Bitė–manosiela nerami. A. Balt.
§5. Vyšniosirpagalaugimovietą,irpagallaikąpoezijospasaulyjeneatsieja-mosnuožmogausgyvenimo.
20kartųeilėraščiuosepasakyta,kadvyšniosaugasodybosteritorijoje,priena-mų:už lango, už langinių, ties mano langu, palangiuos, po langais, po langu, prie pat namo, kiemelyje, sodely, sode, soduos4, ties tvorom, prie vartų, pavartėje,šaliakelio ir svirties,pvz.:Užnaujakuriolanginių–vyšnių sodas!K.Kub.;Tėvutėlio palangiuos / Vyšnios žydinčios linguos.A.Mišk.;pražydus kiemelio vyšnia, / ji, be abejo, šičia svarbiausia, išsiskleidus tuščiai...D.Kaj.;Žydi soduos vyšnios, / pievose purienos.E.Miež.;Ir šiandien pilna žemėje dainų / Ir vyšnių ties tvorom. J.Strielk.Taižmogausaplinka:gimtoji,įprastinėirtodėlsaugi,išesmėskitokianegu visas likęs pasaulis– svetima, kupina pavojų ir išbandymų išorinė erdvė.Vyšnios,linkdamosantkelio,uždengdamosšulinioakį,glėbdamoslangusirpan.,sergstinuoįvairiopaiskeliais,reglamentuotaisirne,ateinančiųnegandų:Atmenu tą kelią,svirtį, / Kurią saugo vyšnios plačios.E.Miež.Dėlšiosakivaizdžiosfunkci-josnetdešimtyjepoezijosfragmentųvyšniųaugavietėnustatytašalialango.Mito-poetiniamesuvokimelangasyrapagrindinėantgamtiniųjėgųlanda(T o п о р о в1984,170).
Vyšniosaugairskvere (1pavyzdys):susprogdina skvere vėjas vyšnią M. Val. Skveras–irgisodelis,tikjisžymineprivačią,namų,oviešąją–miestiškosioskul-tūrosplotmę.Dar6kartusmedžiųbūnamojierdvėnusitęsiaužakiračio:jieapibrė-žiamikaipsodžiaus,tėviškės,Lietuvosirvisosžemėspuošmenairpriklausinys,pvz., O žemėjžydi baltos vyšnios. H.Rad.Taigižydinčiosvyšniostradiciškaiaugadviejųžmogausveiklossferų:namų,arbajaukiosios,irsvetimos,arbajaukinamos,sankirtoje.Tiekeliatvejai,kaimedžiainėraskirtingųteritorijųriboženklis,leidžiaįžiūrėtivyroklajūnofigūrąirįprasminavyšniųžydėjimometąkaipcikliniolaikopadalą.
Jaunosioskartosatstovas,privalėdamasidentifikuotisavekaipsubrendusįvy-rą,išeinaužkariautinepažintųtolių,tėvainamuoseliekalauktigrįžtančiosūnaus,pvz., Kada Tėviškę puošdamos vyšnios / Balto muslino skraistėse skęs, / Tu[mo-tina,]vėl lauksi namolei sugrįžtant / Ir sapnuose ilgėsies manęs.V.Šniuol.Sūnusvisadapareinaten,iškurišėjo:jeinefiziškai,taimintimis:Grįš [kareivis], žydint trakam, šilojam, / Sningant pavartėje vyšniom. E.Miež.;Žema troba ir baltas vyšnių sodas, / Į dangų įsirežęs vyturys. / <...> Ir šitasvaizdaslydi toks šviesus, kad /
4Čia aptariamos tik tos žodžio sodas vienaskaitos ir daugiskaitos formos, kurios žymiveiksmovietą.Apievyšnių sodą ar sodusveikėjus(tokiųatvejų11)žr.§2.
447
Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje
ką tik veikiu ir kur tiktai einu, – / nors man gražiausi toliai atsiskleistų, – / ašjįvisur kankinamai regiu.E.Miež.Tokiubūduprienamųpražydusiosvyšniosįgy-jalaikoindikatoriausvertę–konstatuojapraėjusįnekomplikuotogyvenimo,vai-kiškumoetapą:Vaikyste po žydinčių vyšnių nuometu, / Kodėl išleidaimusįkelio-nę?J.Deg.,irapskritaipažymikokionorskonkretausįvykioišskirtąlaikotarpsnį:Aš sugrįšiu namo dar, / Trečiąkartąkaivyšniosžydės.V.Moz.
Ženklinamąjąžydinčiųvyšniųpaskirtįdaratviriaurodofragmentai:O pavasarį, / pavasarį – / paskui saulę pareisiu / su paukščiais, / mojuodamas/žydinčiosvyšnios šaka.M.Mart.;O pavasariai toldami mos / Vyšnių sodobalta šakele... A.Kryž.Judesysranka–mojavimasmedžiošakele,įvardytasveiksmažodžiaismo-juodamas ir mos,kalbaapiežmogiškuosiusartumo–tolumoreikšmėssantykius:pa-sisveikinimąarbaatsisveikinimą,kitaiptariant,artėjimąprieto,kasbrangu,arbatolinimąsinuoto,kasnetenkavertės.Gestosemantikąpatvirtinaveiksmažodžiaipareisiu, toldami.Dovanojamažydinčiosvyšniosšaka–irgimostas–yravaizdinėinformacijaapiesveikinamajamjaučiamąpalankumą ir,žinoma,progosypatin-gumą:Sužydinčiavyšniosšaka po langais <...> / Tave su Gimtadieniu sveikint malonu. A. Kanc.
Pavasarįišsprogęvyšniųžiedaiyraįprastasdalykas:Juk mums ir marios, ir pavasariai, / Ir vyšnios žydinčios nenauja.A.Mišk.Išsiskleidękitumetu,jieliudijaišskirtinį:tiekasmeninį,tiekvisuomeninį,gyvenimomomentą:Tu mano meilė, / Mano rudeninė, / Kaip antrąkartąžydintivyšnia. A.Jon.;Augo laisvė tik krauju palieta. / Buvospalisiržydėjovyšnios...S.Nėr.Spalisčiažymiir1917m.revoliu-cijąRusijoje–SovietųSąjungosvalstybėssusikūrimoužuomazgą.
Poezijoje,kaipirrealiamegyvenime,vyšniosžydipavasarį,kalbantdartiks-liau,– gegužę, pvz.:Ateiki pavasario ryto taku / Su vyšnių sniegu ant plaukų. A.Vitk.;Aš užaugau kartu su sodybos beržais. / Ir su vyšniom kartu pražydėjau gegužy.A.Cib.Kalbamasismetųlaikasišreikštas6fragmentuose,omėnuo,vadi-namasirpoetiškesniugegužiovardu,nurodytas9kartus.
§ �. Poetiniuose kūriniuose fizinių ypatybių nesistengiama įvardyti atvirai.Žmonėspasaulįpažįstairasociatyviai,todėlapiedaiktoesmętenkaspręstiirišaplinkiniųfaktų.Suradusdviejųarkeliųtikrovėsobjektųbendrąpožymį,juosvie-nijančiągrandį,sukuriama(irišskleidžiama)poetinėmetafora:savito–vaizdinioaplinkospažinimoirindividualiaiįvertintosinformacijosperteikimopriemonė.
Išanalizavus tiesioginės reikšmės veiksmažodžius ir būdvardžius, paaiškėjo,kadvyšniomspavasarį,gegužėsmėnesį,būdingakrautiirišskleistiantšakųbal-tuskvapiusžiedus,gausiaižydėti,linguotiirlinkti,šlamėti(žr.§3ir§4).Puriejivyšniųžiedaidėlvėjoišdaigųvirpairkrintaantžemės,onukritęirnuklojęžemėspaviršių,galibūtipustomi,kolpragaišta–jiegležni,gniužūs.Visišieveiksmaipoezijoje nusakomi ir ekspresyvia metaforine kalba.
Vyšnių žydėjimo pradžią žymi perkeltinės veiksmažodžių formos puošėsi, ruošias, gaubias, ištryškusi;buvimosužiedaisišorinėjepusėjetarpsnį–apsivilko, apsitaisė, apsitaisiusią, apsirengus(i), susisupus(i), apsikrovus, apkrito, apdribę, aptekę, skęs;kamienoiršakųsvyravimą–parklumpa, daužia, paleis(frazeologiz-
448
Rūta Kazlauskaitė
me rankas paleis‘liausiskądaryti’),purtė, pribėrė, barstanti, taško, pina, tvarko, ištiesė, kloja, neišplauks, kėlė, lūžo;judėjimosukeltąšlamesį–prabyla, neišmels–išviso30pavyzdžių,pvz.:Vyšnia ištryškusipo langu <...>taškodangų A.A.Jon.;Žiedais lyg jaunu sniegu apsirengus vyšnia.S.Santv.;[Vyšnia]artėjo, susisupus į ploniausią šilkinį šydą.A.Dril.;O buvom, o buvom lyg mažos vyšnaitės, / Pavasario rytą aptekęžiedais.A.Jasm.;vyšnių sodai par- / klumpa ant keliųB.Pūk.;Iš kur žinot galėjau, mama, / Kad <...> vyšnia balčiausia prie pat namo / Nuogas rankas žemynpaleis?A.Mišk.;Daug kartų vyšnios žieduspurtė.A.Mišk.;Ir poema raudos be žado, / Kaip žiedus barstantivyšnia.G.Pat.;Vyšnios baltas kasas pina,tvarko.E.Miež.;per sodą vyšnių burės / kasmet betneišplauksB.Jon.;Po baltu nuometu žaliam gegužy / Ties mano langu dvijen vyšnios lūžo. B.Brazdž.;Už lango prabyla išbalę / Vyšnių bokštai – daužiavarpus.E.Miež.
Antžiedkočiųprisitvirtinusiųvainiklapiųlengvąplazdenimąperteikiasumirksi,ojauatsiskyrusiųnuoaugalosklendimąore–verkė, lyja(2kartus),rūkstančių, sninga (2 kartus), snigo (3 kartus),nesnigtų, nusnigo, sningančiomis, sningant. Šieveiksmažodžiaipavartoti14kartų,pvz.:Tik sumirksi į šviesą ir krenta / Sulaukėjusių vyšnių žiedai. J.Kunč.;Ten linksta vyšnių šakos, / Baltais žiedais ten lyja.S.Nėr.;Snigo vyšnios... / Obelys nusnigo, / kaip diena nusninga po dienos... E.Miež.;Mano kūnas po sningančiomis vyšniomis guli.L.Šved.Kadžiedlapiaipa-siekėžemę,rodonutūpė, nutūpę,kadsusidūrimassupaviršiumigirdimas,–skimbtelėjo, pvz., Vyšnios žiedas nutūpė ant nuostabių pečių.S.Santv.Žiedlapiųbuvimokokybėspokyčius:didėjimą,menkėjimą,nykimąirvirsmąkitamaterija,konstatuo-japokartąpasitaikęputoja, subliuško, neištirptų, išsilydys, užsiliepsnojo, sudegė, surudys ‘tapsrudas,susidėvėjęs’, pvz.:Vyšnynai putoja krauju patręšti.V.Braz.;Subliuškobaltos vyšnių putos / nakties juodajam bokale. E.Miež.;Viskas baigėsi... Seniai išmylėjau... / Vyšniossudegėandai baltai...E.Miež.Pirmojopastraipossakinio dalyvis sulaukėjusiųiškeliabūtiškąjįvyšniosiržmogausryšį(plg.§4).
Aptartuosepavyzdžiuosevyšniųmedžiaiiržiedlapiaiveikiapatys.Dar8frag-mentuosežiedųatsiradimasaiškinamaskitoveikėjoveiksmais.Personifikuojamoslaikokategorijos,būtentgegužis,pavasarisirvaikystė:Gegužisvyšniom linko, / Laukus žiedųpripylė! A.Mišk.; Obelis, vyšnias lyg jaunąją / Apnėrė[pavasaris]baltu šilko tulium[‘tiuliu’].J.Aist.;Sudie, vaikyste, sidabru / Vyšnias man po langais pakūrus. A.Deg.;dalyvispakūrus(i)bendrajamekontekstereiškia‘išryškinu-si,įprasminusi’.Beto,vienameJonoStrielkūnoeilėraštyjepasakyta,kadvyšniųsodaiyrapapuoštižiedais,betpuošėjasnutylėtas:Papuoštipasaulio sodai / Vienodu vyšniųvainiku.(Apietai,kadžydėjimobaigtįlemiavėjas,vienaspatsarbasupagalbininkais,žr.§4.)
Žiedųypatybęnuklotipaviršių storu sluoksniuaiškiausiaiparodo ‘potvynio’veiksmažodžiai.Lyrinissubjektasjaučiasibrendantisperžiedlapius,regijuosepa-sinėrusiaspirkias,skęstančiąLietuvąiržemę,pvz.:Aš tylią naktį atsikėlęs / per vyšnių žiedlapiusbrendu.E.Miež.; O Lietuva paskendusivyšnynuos.D.Teiš.Žie-daišiuoatvejuyraantrinis,foninis,objektas.
449
Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje
§ �. Visiaptartiveiksmažodžiaitiesiogiaireiškiaagregatines(skystąją,kietąją,dujinę)vandensformas,ugnįirgyvąbūtybę–pirmiausiažmogų,taippatžmogausnaudojamus buitinius daiktus. Tokias semantines pozicijas patvirtina ir daiktavar-dinėsmetaforos.
Žydintisvyšniosmedispoezijojevaizduojamaskaipmergina.Daiktavardžiaismergaitė, merga, nuotaka, jaunojimedisįvardytas5kartus,pvz.:Graudžiai verkė vyšnaitėsustojus – / kaipmergaitė prie kryžiaus kely...E.Miež.;Jau [vyšnaitės]apsivilko į baltus rūbus, / Kaip nuotakos mergos.P.Vaič.Lajossuišsprogusiaisžiedaismetaforos–nekasdienių(prabangesnių,maloniaičiuopiamų)viršutinėskū-nodaliesapdarųirgalvospuošmenųpavadinimai.12kartųpavartoti (šilko) rūbas, švarkas, šilkinis šydas, šilkas, muslino skraistė ir kasos, kaspinai, vainikas, nuometas;lietuviųkultūrojeantrosiosgrupėsvardaisžymimosrealijoslaikomosesamõs(arbesibaigiančiosvestuviųdieną)mergystėsženklais, pvz.:Vyšnios puošėsi šilkorūbu.S.Žuk.;Išeinu į laukus: ieškau buvusio vėjo, / Šieno, baltojo vyšnių švarko...E.Miež.;Man sumelavo grįžtantys paukščiai / Ir baltas vyšnių šilkas.A.Mišk.;ir vėl šerkšnotą savo marmurą / į baltus vyšnių kaspinus iškeisi.A.Mas.;Gaubias vyšnios nuometais baltais.S.Žlib.Jaunomsmoterimsprideramiemsdaiktamsar-timipovienąkart–išviso7kartus–paminėtiskėtis, vėliava, burė ir bokštai, taip pat kilimas, patalėlis, drobės.Naudojamipagalpaskirtį,visijielaikosiantkokionorspagrindo,estiišskleistiir(arba)iškelti,pvz.:Po balto vyšnyno skėčiu / saulė rašo laišką vakaro tylai.A.Slav.;Nupiešiu vyšnelę / <...> Kaipvėliavąbaltą, / Prie vartų iškeltą.Int.;Vyšnaitės balto sniego /Patalėlįkloja. V. Vals.
Suvyšniųžiedlapiaislyginamiirtapatinamitietikrovėsobjektai,kurieneat-siejami nuo oro: jame juda arba susiformuoja dėl tam tikrų atmosferos sąlygų.25kartuspavartotosmetaforosmana‘išdangauskritęsmaistas’,angelo plunksnos, drugeliai, plaštakės, ūkas ‘šiltogaruojančiooroarkylančiorūkoregimasissluoksnis’, fontanai, puta, putos, snaigės, sniegas, sniegai, sniego kąsniai, pusnis, pusnys,pvz.:Žiedlapiai leidžias lyg angeloplunksnos.A.Puiš.;Ar tu buvai kada plaštakėm virpanti vyšnia?S.Santv.;Vyšnia <...> / Žiedų fontanais taško dangų A.A.Jon.;Žalias gegužio sodas / Su vyšnaičių baltaputa.T.Rost.;Atšaldei vasarą, obelų ir vyšniųsniege!G.Jok.Išvardytidaiktavardžiaiiškelianetik‘judėjimo’ypatybę.Trapią,gležnąžiedlapiųprigimtįakivaizdžiaiperduodaplunksnos, puta, putos, snaigės. Jaisžymimidaiktai,draugesušiamekontekstenerealizuotupūkovardu,yralengvumo,purumoetalonai(P a u l a u s k a s1987,171).Beto,plunksnos, snaigės, kaip ir sniego kąsniai, drugeliai, plaštakės,atkreipiadėmesįįatski-rųžiedųformosgrožį.Akcentuotina,kadpoetiniamepasaulėvaizdyjeįprasčiausiayražiedlapių–sniegoparalelė:viensniegoformospasitaikė13kartų.Tokiasąsajamotyvuota, nes abugamtiniai objektai turi daugiausiabendrų atributų: ‘baltas’,‘krintantis/dengiantis’,‘purus/minkštas’,‘neatsparustemperatūrospokyčiams’.
Paskutinėmetaforųgrupėsusidedaiš4daiktavardžių:ugnis, vaškas, sidabras ir skeveldros ‘nuokietojodaiktoatskilusiosdalys’.Jielabiausiaižymidvižiedla-piųypatybes–konkretųšviesostonąirgebėjimątamtikromissąlygomispakeis-tipavidalą,pvz.:Aš sudeginau žalią jaunystę / Balta rūkstančių vyšnių ugnim...
450
Rūta Kazlauskaitė
E.Miež.;Ir baltas vyšniųvaškas/Akyse į gruodą surudys.A.Cib.;Išsilydys vėl vyšniųsidabras.E.Miež.;susprogdina skvere vėjas vyšnią / ir skeveldrom baltom madam / nusėta delsia ryžtis / leist šuneliui daryti ką nori M. Val. Pridurtina, kad epitetas balta junginyje balta ugnisyragriežtaiopozicinisbūdvardžiuižalia pa-gal laikotarpio žymę:plačiąjaprasmepirmasis žymi statiškąbūseną,nekintantįpilnumą(plg.Va i t k e v i č i e n ė2001,133),antrasis–judesį,nepastovumąirprieštaras.
Tokiaspačiasžiedlapiųypatybes:spalvą,purumą,gausąirartimiausią–čiuo-piamą–sąlytįsužmogumi,nusakometaforiniaiepitetai;jų11.Tiesioginereikšmešieepitetaipatenkaįtuospačius‘gyvosbūtybės’,‘vandensformų’,‘metalo’,‘ug-nies’semantiniuslaukus.Pasitaikėbūdvardžiųformosbaltaplaukės, garbiniuota, didžturtė, šerkšnotais, sidabrinių, šiltieji, šilto irdaiktavardžiųvienaskaitoskilmi-ninkai sidabro, perlo, pvz.:Ir gegužio vyšniosbaltaplaukės/Akmenėliui neišmels širdies.A.Cib.;Štai mano gegužės vyšnelėdidžturtė.J.Baltr.;O geguže, esi <...> šerkšnotaisvyšnių žiedlapiais.J.Vaič.; O širdis taip gailis /sidabriniųvyšnių, nužudytos meilės. E.Miež.;Šiltiejižiedai prajovingai[‘nepaprastai’]svaigino / pakvipusiais turtais galvužę vaikino. A.Last.;Pribers <...> /saulėtųperlo žiedlapių. V. Reim.
§8.Vyšnių žiedlapiųmetaforizacijos pagrindu visada eina spalvos ypatybė.Baltasyratas,kuriopaviršiusatspindidaugiausia,nemažiaukaip80proc.,švie-sos.Šviesąskleidžiančiųirjąatspindinčiųarbapraleidžiančiųobjektųatvejaisre-gimojovaizdoypatybė,fizikojevadinamašviesiu,suvokiamašiektiekskirtingai:sakysime,šviečiantisaulėarkaitinamojilemputė,apibūdinantpreciziškai,yraaki-nanti,skaisti,apšviestassidabras–tviskantis,blizgus,spinduliavimąpraleidžian-tisvanduo–tyras,skaidrus,permatomasirpan.Betkalbantšiepožymiaineretaiįvardijamipaprastai:pasirenkamibendresnėssemantikos,šaknųšvies arba bal, žodžiai.
Jeigulietuviųkultūrojetokiedaiktaikaipdrobė,vaškas,sniegas,šarma–ga-rųkristalai,sidabrasreprezentuojabaltąspalvą(plg.P a u l a u s k a s1987,177–178),vadinasi,sujaistapatinamibaltivyšniųžiedlapiaiirgisuvokiamiirvertinamikaip šviesūs, giedri, tyri, nepaliesti – švarūs, skaistūs, opakreipusmintįįgrynaimoralinęplotmę,–irnekalti, teisūs, nebariami, laukiami, trokštami, poetiški, api-bendrintai,– gražūs:Palinksta vyšnynų šviesa/prie parkritusio žemėn. J.Kel.;tik ta žydinčios vyšniosskaistaR.Ket.;lygtyrumupražydę vyšnios.A.Kanc.;Žydėjimas vyšnių. Nepaliestas giedras baltumas / Sidabro ūku vainikuoja akimirką švytinčią, vaiskią.A.Puiš.; Ir žalsganas mėnuo / Kalbina / Vyšniųnekaltybę––B.Aug.;Nesubartižydinčių vyšnių. J.Nekr.;Jis nekaltino niekuo, nebuvo teisėjas galįs / nuteist ugnimi arišteisintivyšnių žiedais.L.Gut.;Tūkstančius kartų laukia-mas–kaip vyšnių baltas žydėjimas. J.Deg.; Dar trokštueit per baltą vyšnių sodą. S.Santv.;Ir mūsų Žemė Saulei himnus gieda / <...> vyšnių lyrine žiedų pusnim. J.Graič.;tai ta vyšnia tas grožio medis visas išpoezijosE.Drung.Baltažiedžiųirraudonžiedžiųaugalųspalvossemantiniskrūvisvisadamaksimalus(plg.aguonas
451
Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje
apibrėžiančiospačiosryškiausios–gelsvairaudonosspalvoskonotacijas:K a z -l a u s k a i t ė2010,64–67).
Šviesa, skaista, baltumasyra‘vyšniųžiedlapių’reikšmėsmetaforos,pagrįstosspalvosypatybe.Iškėlusįidėjųlygmenįkitasidentifikuojamąsiasžiedlapiųypa-tybes–virpėjimą,gausą,kvapą,tųypatybiųvertinimą,sukuriamossąlygosabst-rakčiosiomsmetaforomsatsirasti.7kartuspavartotidaiktavardžiaipūga, bangas ‘smarkuslietussuaudra’,svaigulys ir juokas, turtai, ženklai,pvz.:Pūga–bangas tų [vyšnių]žiedų!J.Aist.; Balto vyšnios žiedo trumpassvaigulys.A.Puiš.;Vyšnių juokas sniego kąsniais krinta.Int.;Pražydo ievos, vyšnios, obelys – /Ženklaigyvybės, ne mirties! A.Mišk.
§9. Itinšviesųvyšniospaveiksląpoezijojelemiaaugalopripažinimasaktyviužmogaus aplinkos dėmeniu.Kaip paaiškėjo, žydinti vyšnia yra namų sergėtoja,cikliniolaikomatas,svarbiausiųpokyčiųpranašas(žr.§5).Įgijusigrožioirgėriopavasarį vertę, ji natūraliai tampa ir jauno žmogaus vidinio pasaulio, psichinėsbūsenosraiškospriemone:O dvasioj, – kaip vyšnių pražydusiam sode.K.Bink.;Mūsų[jaunųžmonių]dienos – kaip žventė, / Kaip žydėjimas vyšnios.S.Nėr.;Tuomet[jaunystėje]ir šis pasaulis rodės / Tartum pražydęs vyšnių sodas.J.Aist.Ypačdažnai,maždaugpenktadalyjeeilėraščiųfragmentų,meniniaivaizdaiaktualizuojamažiausiaivaldomąjausmą–meilę.
Jauaptartapoetiniamepasaulėvaizdyjeryškižydinčiosvyšniosirmerginospa-ralelė(žr.§7).Jaunamerginasuvyšniasiejamapagalskaistumopožymį iryrasubjekto–kalbėtojovyromeilėsobjektas:Buvai panaši man / į baltą, žiedais apsitaisiusią vyšnią. A. Val.
Jaunasvyras–bernas, piemuotradiciškaiyraaktyvus:keliaujantisirieškantispripažinimo,pvz.,Ir vėl aš klaidžioti einu / Prie tavo balto vyšnių sodo. A. Balt. Moterisveikianamųaplinkojeirstengiasiapglėbtivyrąsavodėmesiuiratsidavi-mu:Aš su juo draugavau, jį mylėjau, / Apkabindavau vyšnių snieguos. E.Miež.To-kiubūduvyšniosžiedlapiųapibrėžtaerdvėįprasminamakaipsutartinėpasimatymovieta,patimeilėiraiškiausiųpasižadėjimokitamženklų–bučinioiržiedo–me-tafora:Visas kaimas miega, / jis [bernas] – įvyšniųsniegą. E.Miež.;jei būtų toks veidrodis / kuris atspindėjo / tik tavemane/ irpražydusiąvyšnią <...> diena jį sutrintųA.Kaz.;Visos pievos žydėtų, jei po pievas pabučiavimus tavo paberčiau, / Neištirptųkaipvyšnių(čerešnių[‘trešnių’]) pavasario sniegas.B.Brazdž.;Sidab-ro[vyšnelės]žiedasmanperpigus, / O žaliosios rūtos per karčios.E.Miež.
Meilė,kaipirbetkurisjausmas,nesitęsiaamžinai.Ekspresyviejižiedlapiųvi-sumospavidalainusakoiraudringąjospradžią,irjosnunykimą:Įsisiautusvyšniųpūgai, / Susitiksim ties varteliais...E.Miež.;O dienos, mano dienos, ir meilė kvaila, lyg piemenio, / Nukukavovyšniųsnieguosegeguže... J. Aist.
§ 10. Tyrimasapibendrintinastokiomissvarbiausiomisišvadomis:1.Poezijoje tiesiogiaidaugiausiakalbamaapievyšniosmedžius ir jųžiedus,
žiedlapius.Vyšniosdažniausiaireiškiasikaipveikėjos:josauginažiedus,pražysta,gausiaižydi,nuožiedųnaštossvyra,kolžiedai,judinamivėjo,nukrintairnuvysta.
452
Rūta Kazlauskaitė
Žiedai iržiedlapiaipaprastaiveikiapatys,rečiauyrakitoveikėjoveiksmoprie-monėarbaveiksmovieta.Būdingosiosjųypatybės:‘baltas’,‘atskiras,grakščiosformos, judantis/ neskaidomas, išsklidęs erdvėje, statiškas’, ‘purus, minkštas’,‘neatsparuspoveikiui,švelnus’,‘būnantispagrindoviršuje’,yrasuvokiamosrega,išdaliesirlytėjimu.Užuodžiamos,išgirstamosypatybės(‘kvapus’ir‘šnarantis’)nėrarelevantinės.
2.Vyšniasavoaugavieteparodožmogausnamųirįprastinėsveiklosteritoriją,žydėjimupaskelbiaaktyviosveikloslaikotarpiogamtojeiržmogausgyvenimepra-džią,apskritaipaženklinasvarbiausiusfizinėsirdvasinėsplotmėsįvykius.Ryškiau-siaivyšniosžiedųįvaizdžiaiskoduojamasmeilėsjausmas.
3.Bendroji‘vyšnios’ir‘vyšniosžiedlapių’reikšmevartojamųmetaforųkryp-tis–žmogusirjoaplinka.Analizuojamiejifragmentailiudijatokiaskognityvinesmetaforas:vyšniayražmogus (mergina);vyšniosžiedas,žiedlapiaiyražmogausbuities reikmuo,kietoji,skystojiirdujinėvandens formos, ugnis, metalas, smul-kus skrendantis gyvūnas.Įvairioskognityviniųmetaforųautorinėsversijos–izo-morfiškos.Dėlnetkeliųsutampančiųatributųpoetailabiausiaimėgstavyšniųžied-lapių–sniegovaizdinį.Šiskodasiškeliaįspūdingiausiusvyšniųžydėjimoetapus:visųžiedųišsiskleidimąantšakųiržiedlapiųbyrėjimąbeijaisnuklotąžemę5.
literatūraB a r t m i ń s k i 1985–JerzyBartmiński,„Stereotypjakoprzedmiotlingwistyki“,Z pro
blemów frazeologii polskiej i słowiańskiej, 3(red.M.BasajiD.Rytel),Wrocław:Os-solineum,25–33.
B a r t m i ń s k i 1999–JerzyBartmiński,„Punktwidzenia,perspektywa,językowyob-razświata“,Językowy obraz świata(red.J.Bartmiński),Lublin:WydawnictwoUMCS,103–120.
K a z l a u s k a i t ė 2010a–RūtaKazlauskaitė, „Spalvų pavadinimai JanioAkuraterioapysakos‘Kalpazēnavasara’vertimuoseįlietuviųkalbą“,Valoda dažādu kultūru kontekstā. Zinātnisko rakstu krājums, 20, Daugavpils: DU akadēmiskais apgāds Saule,128–141.
K a z l a u s k a i t ė 2010b– RūtaKazlauskaitė,„Žydinčiosaguonosvaizdinyslietuviųpo-ezijoje“,Filologija, 15,53–70[prieigainternete:<http://su.lt/old.su/bylos/mokslo_lei-diniai/filologija/2010_15/kazlauskaite.pdf>,žiūrėta2011-08-19].
L a p ė, N a v i k a s 2003–JuvencijusLapė,GediminasNavikas,Psichologijos įvadas, Vilnius:LTULeidyboscentras.
L o t m a n 2004–JurijLotman,Kultūros semiotika,Vilnius:Baltoslankos.
5Reikiapridurti,kadvyšnios– introdukuotivaismedžiai,Lietuvoje išplitępalygintine-seniai.Todėlbūtųnekorektiškateigti,kadpoezijojeįsispaudęsvyšniospaveikslassiekiatoliausiąsąmonėslygmenį.Svarbiauyratai,kadnustatytivyšniosstruktūravimoprincipaibeveikbeišlygųtinkavisiemsbaltažiedžiamsmedžiamsapibrėžti.Sprendžiantišturimųilgą laikąkauptųpoezijospavyzdžių,pirmiausia toksmedis,beje,neįvežtinis,yra ieva,kurikartusuvyšniapriklausoslyviniųpošeimiui.Ryškesnisabiejųaugalų(įsi)vaizdavimoskirtumastėravienas–ievosgaližymėtikiektolesnęnegusodybvietėžmogauserdvę;po-etiniamepasaulėvaizdyjejosauganetikpavartėjearšalikelėje,betirpievose,laukuose,priemiško,kalno,upės.Šiaplinkybėlemianebetokįglaudųryšįžmogumi.
453
Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje
M i k u l s k a s 2009–RolandasMikulskas, „Kognityvinė lingvistika ir leksikografijosproblemos“,Kalba ir žmonės,Vilnius:VUleidykla,39–80.
P a u l a u s k a s 1987– Paulauskas Jonas,Sisteminis lietuvių kalbos žodynas,Vilnius:Mokslas.
Va i t k e v i č i e n ė 2001–DaivaVaitkevičienė,Ugnies metaforos,Vilnius:Lietuviųli-teratūrosirtaustosakosinstitutas.
Va s k e l i e n ė 2007–JolantaVaskelienė,Trumpas teksto lingvistikos žinynas,Šiauliai:ŠUleidykla.
А п р е с я н 1986–ЮрийД.Апресян,«Дейксисвлексикеиграмматикеинаивнаямодельмира»,Семиотика и информатика, 28,Мocквa:ПИкВИНИТИ,5–33.
А п р е с я н 1995–ЮрийД.Апресян,Избранные труды,т.1:Лексическая семантика,Мocква:ВосточнаялитератураРАН.
Р я б ц е в а 2000–Надеждак.Рябцева, «Ментальная лексика, когнитивная линг-вистика и антропоцентричность языка», Труды международного семинара Диалог’2000 по компьютерной лингвистике и ее приложениям (ред.А.С.Нари-ньяни), т.1: Теоретические проблемы, Протвино, 268–273 [prieiga internete:<http://www.dialog-21.ru/Archive/2000>,žiūrėta2011-03-05].
T o п о р о в 1984–ВладимирН.Toпоров,«ксимволикеoкнавмифопоэтичеcкoйтрaдиции»,Балтославянскиe иccлeдoвaния1983,Мocквa:Индрик,164–185.
Cituotų poetų vardų ir pavardžių sutrumpinimai
J.Aist.–JonasAistisB.Aug.–BalysAuginasA.Balb.–AlisBalbieriusA.Balt.–AlgimantasBaltakisJ.Baltr.–JurgisBaltrušaitisA.Bern.–AlbinasBernotasK.Bink.–KazysBinkisV.Buk.–VincentaBukotienėV.Braz.–VladasBraziūnasB.Brazdž.–BernardasBrazdžionisA.Cib.–AntanasCibulskisK.Čib.–KazysČibirasN.Dangv.–NeringaDangvydėA.Deg.–AlbinasDegutisJ.Deg.–JaninaDegutytėB.Dick.–BronėDickontienėA.Dril.–AntanasDrilingaE.Drung.–ErikaDrungytėJ.Erl.–JuozasErlickasR.Graib.–RimgaudasValentinasGraibusJ.Graič.–JonasGraičiūnasL.Gut.–LeonardasGutauskasG.Iešm.–GintautasIešmantasInt.–pavardenepasirašytaspavyzdysin-
terneteK.Inč.–KazysInčiūraD.Jak.–DariusJakulevičiusA.Jasm.–AntanasJasmantasG.Jok.–GediminasJokimaitisA.A.Jon.–AntanasA.JonynasA.Jon.–AntanasJonynasB.Jon.–BirutėJonuškaitėD.Kaj.–DonaldasKajokasA.Kanc.–AntanasKancevičiusE.Karn.–ElenaKarnauskaitėM.Karč.–MykolasKarčiauskasA.Kaz.–AušraKaziliūnaitėJ.Kel.–JuliusKelerasR.Ket.–RobertasKeturakisA.Kryž.–AlgisKryžanauskasK.Kub.–KostasKubilinskasJ.Kunč.–JurgisKunčinasA.Last.–AdomasLastasP.Lemb.–PranasLembertasS.Lyg.-Buc.–StasėLygutaitė-Bucevičie-
nėV.Mač.–VytautasMačernisM.Martinaitis–MarcelijusMartinaitis
454
Rūta Kazlauskaitė
A.Mas.–AntanasMasionisE.Miež.–EduardasMieželaitisR.Mil.–RasaMilerytėA.Mišk.–AntanasMiškinisV.Moz.–VladasMozūriūnasJ.Nekr.–JuozasNekrošiusS.Nėr.–SalomėjaNėrisG.Pat.–GintarasPatackasV.Pil.–VladaPilypavičiūtėK.Plat.–KornelijusPlatelisB.Pūk.–BirutėPūkelevičiūtėA.Puiš.–AldonaElenaPuišytėH.Rad.–HenrikasRadauskasV.Reim.–VacysReimerisT.Rost.–TatjanaRostovaitėS.Santv.–StasysSantvaras
A.Slav.–AlbinasSlavickasJ.Strielk.–JonasStrielkūnasK.Šešk.–KarolisŠeškusP.Širv.–PauliusŠirvysV.Šniuol.–VytautasŠniuolisL.Šved.–LeonasŠvedasD.Teiš.–DaliaTeišerskytėJ.Vaič.–JuditaVaičiūnaitėP.Vaič.–PranasVaičaitisA.Val.–AlvydasValentaM.Val.–MindaugasValiukasV.Vals.–ValerijaValsiūnienėO.Var.–OnaVariakojienėA.Vitk.–AniutaVitkauskaitėS.Žuk.–SnieguolėŽukauskienėS.Žlib.–StasysŽlibinas
rūta kazlauskaitė
Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje
S a n t r a u k a
Pagrindinės sąvokos:vyšnia, poezija, vaizdinys, reikšmė, metafora, ženklas.
Semantinis-kognityvinistyrimasskirtasžydinčiosvyšniosvaizdiniui,kurįrodolietu-viųpoezija,sukomponuotiirįvertinti.Išpradžiųstraipsnyjeaptariamoskalbosvienetųtie-sioginėsreikšmėsirmetonimijos,poto–metaforinė(asociatyvioji)turinioraiška.Tyrimomedžiaga–159eilėraščiųfragmentai.
Poezijojedažniausiaipabrėžiamosregimosios,rečiaulytimosiosiruodžiamosiosvyš-niosypatybės:nestatiškamedžiopadėtis,baltažiedlapiųspalva,dekoratyvinėatskirųžie-dųformaarbažiedųišsklidimaserdvėjeirgausa,jųbuvimovietavirššakųarbažemės,neatsparumasvėjuiirsvaiginantiskvapas.Šiosypatybėsyrametaforų,vartojamų‘vyšniosmedžio’ir‘vyšniosžiedlapių’reikšme,pagrindas.
Vyšnia–lietuviuilabaiartimasmedis.Jiaugaprielango,vartų,šulinioirtaippažymidviejųskirtingųžmogausveiklosplotmių:savosios(namų)irsvetimosios(pasaulio)sandū-rą.Vyšniųžydėjimometassuvokiamaskaipcikliniolaikopadala,kokionorsitinsvarbausįvykiomomentas.
Vyšniosvaizduojamoskaipjaunosmerginos.Vyšniųžiedlapiaiasocijuojamisusmul-kiaisišraiškingosformosgyvūnais,viršutinėmisžmogauskūnodalimis,žmogaussusikur-taisdaiktaisirmedžiagomis,reikalingomisdirbiniamspagaminti,kietąja,skystąjairduji-nevandensformomis(dažniausiaisniegu),taippatugnimi.Poezijojedaugiausiakalbamaapie įspūdingiausius vyšnių žydėjimo laiko etapus: visų žiedų išsiskleidimą ant šakų iržiedlapiųbyrėjimą.
Vyšniųžydėjimasžmoguiįgyjasimboliovertę.Taišviesos,skaistos,tyrumo,nekalty-bės,meilės,apibendrintaikalbant,–grožiovizualiojimetafora.
455
Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje
rūta kazlauskaitė
the mental image of the Cherry in Blossom in lithuanian Poetry
S u m m a r y
keywords:cherry, poetry, mental image, meaning, metaphor, sign.
The present semantic cognitive research is meant to compose and evaluate the image of the cherry in blossom in Lithuanian poetry. The article discusses direct meanings and meto-nymiesoflanguageunits,followedbymetaphorical(associative)expressionofcontents.Thefragmentsof159poemshavebeenanalysed.
In poetry most often visual features of the cherry are emphasized, tactile and olfactory featuresarelessfrequent:non-staticpositionofatree,whitecolourofpetals,decorativeform of separate blossoms or the spread of blossoms in space and their abundance, their location above the branches or the ground, non-resistance towind and dizzying smell.Thesefeaturesarethebasisofmetaphorsthatareusedinthemeaningof‘cherrytree’and‘cherrypetals’.
CherryisaveryclosetreeforaLithuanian.Itgrowsclosetothewindow,thegate,thewellandthusindicatesthejunctionoftwodifferentplanesofhumanactivity:own(home)andalien(theworld).Thetimeofcherrybloomingisperceivedasthestepofacyclicaltime, the moment of a certain important event.
Cherriesaredepictedasyoungunmarriedwomen.Cherrypetalsareassociatedwithlittleanimalsofexpressiveform,upperpartsofhumanbody,thingsmadebypeopleandmaterialsnecessarytoproducearticles,solid,liquidandgasformofwater(usuallysnow),alsofire.Inpoetryitismostlytalkedaboutthemostimpressivestagesofthetimeofcherryblooming:spreadingofalltheblossomsonthebranchesandfallingofthepetals.
Cherry blooming gains the value of a symbol for a person. It is a visual metaphor of light, chastity, purity, innocence, love, in general, of beauty.
R ū t a K A Z L A U S K A I T ėLietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedra
Šiaulių universitetasP. Višinskio g. 38
LT76352 Šiauliai[kazlauskaite@takas.lt]
top related