“S P R A G T U K A S” 2014 m.balandis Nr.12

Šeima ir darželis – du partneriai atsakingi už vaiko sveikatą ir visapusišką jo ugdymą

Mieli Tėveliai,

Gera vaiko sveikata ir savijauta - viena iš sėkmingo

ugdymo sąlygų.

Lopšelyje – darželyje “Spragtukas” vaikams sudarytos

sąlygos tenkinti ir žadinti poreikį judėti, lavinti fizines kūno

galias sveikoje aplinkoje (tinkama vaikų mityba, patalpų

higiena ir kt.).

Palaikomas šiltas mikroklimatas grupėse, darželyje.

Esant palankiam orui, vaikai eina pasivaikščioti, lauke

žaidžia judrius žaidimus.

2 kartus per savaitę salėje vyksta kūno kultūros

valandėlės.

Vaikai gauna elementarių žinių apie save ir savo

sveikatą, nagrinėdami įvairias temas (“Noriu augti

sveikas”, “Sportas – sveikata” ir t.t.)

Ugdomi vaiko asmens higienos, sveikos mitybos,

saugaus elgesio įgūdžiai.

Tradicinis darželio renginys, skirtas Vaikų gynimo

dienai - Sporto šventė.

Kūno kultūros pedagogės iniciatyva organizuojama

judesių korekcijos profilaktinė mankštelė.

SVEIKATA NE VISKAS, TAČIAU BE SVEIKATOS

VISA KITA – NIEKAS. Sokratas

Kai pieniniai dantukai iškrenta,

išdygsta kefyriniai... (Nerija 4m.)

****

Važiuoja grupė vaikų troleibusu,

auklėtoją užkalbina keleivis, vaikai

sako: nekalbėk su svetimais...

(„Pelėdžiukų“gr. vaikai)

****

SVEIKAS DARŽELIS – SVEIKAS VAIKAS – LAIMINGA ŠEIMA!

Parengė Simonos (2 m. 7 mėn.), Pauliaus (6 metai), Jono (9 metai) mama Aistė

2014-04-14

Kaunas

Gimus vaikeliui bei tėveliams džiaugiantis tokiu nuostabiu įvykiu, anksčiau ar vėliau

tenka sugrįžti į realybę ir pagalvoti:

iki kelių metukų jį augins artimiausia aplinka, gal būt pasitelkiant ir kitų žmonių pagalbą;

nuo kelių metukų teks vaikučio priežiūrą patikėti samdomai auklei arba vesti į

ikimokyklinio ugdymo įstaigą – lopšelį-darželį.

Tėveliai puola ieškoti informacijos klausinėdami pažįstamųū turinčių tokios patirties bei

interneto platybėse. Nepaslaptis, jog didelę įtaką apsisprendimui – kokį kelią pasirinkti – daro

vaikelio esama sveika bei lūkesčiai apie būsimą sveikatą.

Dažnai jauni tėveliai išgirsta tokį posakį: „vaikas pradėjęs lankyti darželį savaitę eis į

darželį, po to 2 savaites sirgs, kol nepersirgs visomis „darželio“ ligomis“. Bet ar susimąstome kada

ir kokie tiksliai vaikeliai, pradėję lankyti darželį, dažniau serga nei kiti tokio paties amžiaus vaikai.

Ieškodama literatūros šia tema, radau kelis puikius straipsnius. Juose išdėstyta

informacija puikiai atkartoja mano asmeninę nuomonę. Bei drąsiai galiu teigti, jog ir

lopšelio/darželio „Spragtukas“ tiek teoriškai deklaruojamą poziciją, tiek praktiškai vykdomą veiklą.

Šiek tiek plačiau apie rastą informaciją bei šios įstaigos veiklos simbiozę.

Pasak Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistės Viktorijos Belousovaitės

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, jog

„Sveikata –tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas“.

Todėl, sveikatą įtakojantys veiksniai yra:

•Paveldimumas (genetika). Paveldimų ligų yra daug, jos išgydomos retai, todėl vaikų sveikatai

gerinti daugiau galimybių yra veikiant kitas tris veiksnių grupes.

•Medicinos pagalbos lygis ir prieinamumas. Medikų pastangos turi nežymią įtaką sveikatai.

Didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui.

•Aplinka–fizinė, psichologinė ir socialinė. Vaiko sveikata formuojama dar jam negimus ir

priklauso nuo tėvų sveikatos, tėvų gyvensenos, vaiką supančios aplinkos. Vaikai didžiąją laiko dalį

praleidžia darželyje, todėl ugdymo sąlygos turi didelę įtaką vaikų sveikatai;

•Gyvensena priklauso nuo biologinių, socialinių bei kultūrinių veiksnių ir formuojasi veikiama

socialinės aplinkos. Vaikų gyvensena formuojasi bendraujant su tėvais ir kitais šeimos nariais,

aplinkiniais žmonėmis. Pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vaiko gyvenimo būdą

veikia ugdymas.

Išvada – tėvelių apsisprendimui įtaką daro: kitų tėvelių atsiliepimai apie jau

lankomus darželius; tų darželių pozicija bei praktinis įgyvendinimas aukščiau išvardintų PSO

nuostatų.

Pažvelkime šiek tiek giliau, pavyzdžiui į Vaiko vystymosi fiziologiją.

Ankstyvoji vaikystė (lopšelinis amžius) trunka nuo 1-ių iki 3-ių m.:

•Didėja vaiko kūno masė ir ūgis;

•Stiprėja raumenų sistema, kaulai bei raiščiai;

•Kinta kūno proporcijos: mažėja galva, ilgėja galūnės;

•Vaikas atlieka vis daugiau koordinuotų judesių;

•1-2 m. amžiaus vaiko judesiai netikslūs, nepastovūs;

•1-3 m. amžiaus vaikų kaulai gana lankstūs, plastiški ir lengvai gali deformuotis, nes juose yra

daugiau organinių medžiagų ir kremzlinio audinio, o mažiau mineralinių medžiagų;

•1,5 m. amžiaus vaikas pradeda suvokti erdvę ir nuotolį, atskirti daiktus, jų spalvas, dydį, formą bei

svorį;

•Sparčiai vystosi vaiko centrinė nervų sistema: susidaro nauji refleksai, vystosi kalbos ir kt.

funkcijos;

•2 metų pabaigoje išdygsta visi pieniniai dantys, leidţiantys gerai apdoroti maistą;

•Virškinimo organai nėra galutinai išsivystę; Skrandžio sulčių rūgštingumas daug mažesnis nei

suaugusio;

•1 –3 metų vaikai jau negauna antikūnių iš motinos pieno, todėl tampa mažiau atsparūs infekcinėms

ligoms;

•3 metų vaikai ima domėtis lyties skirtumais tarp berniukų ir mergaičių ir kt.

Pirmoji vaikystė (darželinis amžius)trunka nuo 3-jų iki 6 (7) m.

•Kūno parametrai didėja santykinai lėtai;

•Keičiasi kūno proporcijos: pailgėja kaklas ir galūnės, paplatėja pečiai, sustiprėja pilvo raumenys,

prasideda pieninių dantų kaita;

•Kaulėja kremzlinis audinys, tačiau kaulai vis dar labai elastingi ir galintys deformuotis. Vaiko

stuburas yra lankstesnis negu suaugusio, nes visi raiščiai silpni, tarpslanksteliniai sąnariai

paslankesni, dėl to vaiko stuburo judesių amplitudė yra didesnė negu suaugusiųjų;

•Toliau vystosi ir tobulėja motorinės funkcijos, vaikas gali greitai bėgioti ir šokinėti, atsiranda

koordinuota smulkiųjų plaštakos raumenų veikla, reikalinga rašant, piešiant, lipdant. Daug greičiau

formuojasi sąlyginiai refleksai;

•Vaikų plaučiai nėratokieelastingi kaip suaugusių, nes silpnai išsivysčiusios plaučių audinio

elastinės ir raumeninės skaidulos, tarpšonkauliniai kvėpavimo raumenys išsivystę silpniau;

•Vaiko nosies landos yra siauros, trumpos ir išklotos gleţna gleivine. Kvėpavimo raumenų

sluoksnis, elastinis audinys, sutvirtinantis kvėpavimo organus yra silpnas;

•Vaikų iki 10 metų amžiaus odos apsauginė funkcija yra silpnesnė, epidermio raginis sluoksnis yra

plonas, gleţnas ir lengvai paţeidţiamas.

Vaikų traumų riziką padidina:

•perpildytos grupės;

•nepakankamas darbuotojų skaičius;

•netinkamai įrengtos patalpos, aštrios baldų, įrenginių briaunos;

•neapsaugotos nuo dužimo įstiklintos durų dalys, slidus grindų paviršius, nesaugūs ţaislai ir kt.

Traumų rizika yra didesnė, nes:

•lopšelinio amžiaus vaiko judesiai netikslūs, nekoordinuoti;

•paaugę vaikai pradeda greitai bėgioti, šokinėti ir pan.;

•vaikų oda lengviau pažeidžiama.

Netinkamai ar pavėluotai suteikta pirmoji pagalba:

•neturint pirmosios pagalbos rinkinio;

•darbuotojams neįgijus žinių pirmosios pagalbos teikimo klausimais.

Infekcinės, kvėpavimo organų ligos:

•darbuotojų ir vaikų sveikatos tikrinimai;

•tinkama patalpų, teritorijos, inventoriaus priežiūra;

•vėdinimas;

•asmens higienos laikymasis;

•darbuotojų higienos žinios ir kt..

Infekcinės, kvėpavimo organų ligos:

•vaikų imunitetas ir kvėpavimo organai yra silpnesni;

•odos apsauginė funkcija yra silpnesnė.

Vaikų privatumo užtikrinimas:

•vaikai pradeda domėtis skirtumais tarp lyčių;

•unitazai tualetuose turi būti įrengiami kabinose su pertvaromis;

Netaisyklinga laikysena, stuburo iškrypimai:

•netaisyklinga asimetrinė poza ilgai sėdint;

•vaikų ūgio ir amžiaus neatitinkantys baldai, įrenginiai;

•miegas, susirietus minkštoje, įgaubtoje lovoje;

•nepakankamas judėjimas, pervargimas;

•įvairūs lėtiniai susirgimai ir pan.;

Netaisyklingos laikysenos padariniai:

•pradeda krypti stuburas;

•pasikeičia vaiko vidaus organų padėtis;

•pablogėja širdies, plaučių ir virškinimo trakto darbas, sumažėja apetitas, greičiau pavargstama;

•gali prasidėti galvos skausmai;

•vaikai tampa apatiški, vengia judrių žaidimų.

Nutukimas arba maistinių medžiagų stoka:

•nesuderinti maitinimo valgiaraščiai;

•per didelė arba per maža maitinimų energinė vertė;

•riebus, sunkiai virškinamas maistas;

•nepatraukliai pateiktas, vaikams neskanus maistas.

Apsinuodijimas maistu:

•netinkamas maisto tvarkymo vietos įrengimas;

•neįrengtos grupių indų priežiūros patalpos ar erdvės;

•netinkamas maisto ruošimas.

Vaikų maitinimo organizavimo svarba:

•vystosi vaiko organizmas;

•vaiko virškinimo sistema yra silpnesnė;

Vaikai yra jautri ir pažeidžiama visuomenės grupė:

•Vaiko sveikatai didelę įtaką daro aplinka;

•Vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia darželyje;

•Darželyje turi būti sudarytos saugios ir sveikos ugdymo sąlygos;

•Saugus darželis -sveiki vaikai.

Vilniaus edukologijos universiteto doc. dr. Vida Gudžinskienė teigia, jog sveikas

darželis – tai sveiki vaikai.

Šiandien, kalbėdami apie vaikų darželį, pirmiausia galvojame apie vaiką. Darželio

vaidmuo ugdant mažylio sveikatą ir stiprinant jos apsaugos įgūdžius yra labai svarbus. Šeima ir

darželis – du partneriai, atsakingi už vaiko sveikatą ir visapusišką jos ugdymą. Kiekvienas vaikų

darželis, priklausomai nuo jo administracijos ir pedagogų iniciatyvos, vaikų sveikatos saugojimo ir

stiprinimo uždavinį bando spręsti savaip.

Svarbus vaidmuo tenka auklėtojui, nuo kurio profesinio pasirengimo ir aktyvumo

priklauso sveikatos ugdymo sėkmė. Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažniausiai serga kvėpavimo

organų, infekcinėmis, virškinimo, odos ligomis bei neretai patiria traumas. Todėl tokios paprastos,

bet kasdienės priemonės kaip fizinis aktyvumas, grūdinimas, sveika mityba, saugi aplinka yra vieni

efektyviausių būdų, padedančių užtikrinti ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatą.

Svarbiausi sveikos gyvensenos elementai ikimokyklinio amžiaus vaikams yra: asmens

higienos ir saugos reikalavimų vykdymas, racionali mityba, nuolatinis fizinis aktyvumas,

grūdinimasis, tinkamas poilsis, sveikatai žalingų įpročių atsisakymas, savitvarda, ramus dvasinis

pasaulis. Vaikas, augdamas šeimoje, perima tėvų gyvenimo būdą, požiūrį, tradicijas. Tačiau ne

kiekvienoje šeimoje mažylis gauna pakankamai žinių apie sveikatą, išmoksta ją saugoti, tausoti ir

stiprinti. Tuomet į pagalbą ateina ikimokyklinė įstaiga. Vaikų darželyje sveikatos ugdymo procesas

orientuotas į vertybes, kurios vaikui augant plečiasi, tobulėja, tampa įpročiu, o vėliau – socialine

norma.

Koks gi yra sveikas vaikas?

Sveikas vaikas – aktyvus, linksmas, džiugios nuotaikos, geranoriškai nusiteikęs

aplinkinių žmonių atžvilgiu. Jis – komunikabilus, smalsus, aktyvus, judrus. Sveikas vaikas vystosi

harmoningai, turi gerai išlavintas funkcines ir fizines organizmo galimybes. Jis – stiprus,

ištvermingas, greitas, vikrus, jo kvėpavimas fizinės veiklos metu yra gilus ir tolygus. Jis –

užsigrūdinęs, nes jo termoreguliacinė sistema gerai prisitaikiusi prie temperatūros svyravimų.

Vaikas neturi antsvorio, daug juda, pasižymi geru apetitu. Emociškai ir psichiškai sveikas vaikas

yra ramus, patenkintas, pasitiki savimi ir kitais žmonėmis, noriai bendrauja su kitais vaikais,

nejaučia baimės, pykčio ir kitokių išgyvenimų. Jis myli artimus žmones, jaučiasi laisvas, yra

draugiškas. Sveiko vaiko miegas gilus, jo trukmė normali. Sveiki vaikai retai serga arba išvis

neserga lėtinėmis ligomis, neturi fizinių trūkumų, greitai neperšąla ir nepavargsta. Įvairių sveiko

gyvenimo būdo komponentų poveikis sveikatai Reikšmingiausias harmoningo vaiko vystymosi ir

sveikatos stiprinimo veiksnys vaikystėje – judėjimas.

Fizinis aktyvumas padeda tenkinti biologinį vaiko poreikį judėti, skatina motorikos

vystymąsi, stimuliuoja organizmo augimą, gerina protinį ir fizinį darbingumą. Trečiaisiais-

šeštaisiais gyvenimo metais vaiko organizme vyksta labai intensyvi kaita ir nepalankūs aplinkos

veiksniai gali sutrikdyti jo raidą ir sveikatą. Todėl, siekiant užtikrinti harmoningą vaiko psichofizinį

vystymąsi, išvengti įvairių funkcinių organizmo sutrikimų ir ligų, labai svarbu, kad šeimoje ir

ikimokyklinio ugdymo įstaigoje būtų sudaromos sąlygos patenkinti biologinį judėjimo poreikį,

skatinti fizinį aktyvumą, ugdyti pozityvią nuostatą į kūno kultūrą visam gyvenimui. Reguliarus

judėjimas užtikrina optimalų širdies ir kraujagyslių bei kaulų ir raumenų sistemų funkcinį

pajėgumą, formuoja taisyklingą laikyseną, išvengiama nutukimo, didėja jėga, greitumas, vikrumas,

gerėja psichosomatinė savijauta.

Šalies ikimokyklinių įstaigų dienotvarkėje numatytos šios fizinio aktyvumo skat inimo

priemonės: kasdieninė rytmetinė mankšta, kūno kultūros valandėlės (2-3 kartus per savaitę), judri

vaikų veikla gryname ore, savaiminis judėjimas (2 kartus per dieną), sportinės pramogos (2 kartus

per mėnesį), sporto šventės (2 kartus per metus). Tokia ugdomąja veikla dažniausiai užsiima grupės

auklėtojas. Be to, vaikų darželiuose organizuojamos fizinio aktyvumo skatinimo savaitės, popietės,

įtraukiant visą šeimą –tėvus, vaikus, senelius – ne tik prisideda prie fizinio aktyvumo skatinimo, bet

ir kuria ugdymo institucijos bendruomenę.

Rytinė mankšta – vienas sveiko gyvenimo būdo ugdymo(si) pavyzdžių.

Rytinė mankšta – vienas pirmųjų vaiko dienotvarkės elementų darželyje. Ji pažadina

vaiko organizmą, nuteikia jį darbingai, aktyvina širdies, kvėpavimo takų ir kitų organų darbą,

formuoja taisyklingą laikyseną, gražią eiseną, užkerta kelią plokščiapėdystei. Vaikams, kurie nuolat

atlieka rytinę mankštą, dingsta mieguistumas. Mankšta teigiamai veikia raumenų sistemas, stiprina

širdies darbą. Rytinė mankšta turi ir auklėjamąją reikšmę. Ji reikalauja tam tikrų valios pastangų,

vadinasi, ugdo ryžtingumą, drausmina vaiką, lavina dėmesį, pratina sąmoningai siekti tikslo, ugdo

atkaklumą. Ikimokyklinėje ir priešmokyklinėje ugdymo įstaigoje rytinę mankštą reikėtų atlikti prieš

pusryčius, kai susirenka dauguma vaikų. Daugelis auklėtojų pastebi, kad mankštos metu sutartinai

atlikdami fizinius pratimus labai judrūs vaikai aprimsta, o lėtesnieji ir vangūs – suaktyvėja. Tokiu

būdu per mankštą sukuriama vienoda žvali vaikų nuotaika, būtina tolesnei jų veiklai. Rytinės

mankštos metu žaidžiant imitacinius žaidimus, ypač su jaunesniais ugdytiniais, galima naudoti

muzikinį akompanimentą. Muzika drausmina vaikus, sutelkia jų dėmesį, pabrėžia judesių ritmą.

Teigiamos emocijos, kurias sužadina muzikos lydimi pratimai, didina ir psichologinį, ir fiziologinį

jų poveikį. Muzika labai pasitarnauja, nes visi atlieka tuos pačius judesius vienodu tempu ir ritmu.

Auklėtojai pastebi, kad visus judesius, kurie atliekami kartu su muzika, prieš tai patartina išmokti be

jos. Juk jei vaikui nelabai sekasi valdyti savo judesius, tai judėti kartu su muzika gali būti dar

sunkiau. Mankšta laikytina vienu iš svarbiausių vaiko dienos ritmo momentų. Todėl auklėtojai,

bendradarbiaudami su ugdytinių tėvais, turi siekti, kad ji vaikui taptų džiaugsmu, būtinybe,

sveikatos šaltiniu. Tačiau organizuojant mankštą prieš pusryčius gali kilti ir šiokių tokių problemų:

kai kurių vaikų tėvai atveda (dažniau netgi atveža) vaikus į darželį tik per pusryčius, kaip jie patys

sako: „..kad spėtų pavalgyti“. Tie vaikai patys norėtų dalyvauti mankštoje, bet tėvai juos atveža

vėliau, nei ji organizuojama. Tuomet mažyliai nuliūsta, tai neigiamai veikia jų emocinę sveikatą,

tačiau tėvų režimo auklėtojai negali pakeisti, jie tik informuoja, kada organizuojama mankšta

darželyje, o teisę rinktis turi tėvai. Kadangi, kaip minėta anksčiau, tokie vaikai į darželį ne ateina

pėsčiomis, o yra atvežami automobiliu, jie tinkamai nepasirengia dienos veiklai, tėvai nesudaro

sąlygų patenkinti biologinį jų judėjimo poreikį.

Sveika mityba

Vaikui svarbu nuo mažens padėti išsiugdyti tinkamus mitybos įpročius – jis turi mokėti

elgtis prie stalo, valgyti tik tam skirtoje vietoje, švariomis rankomis, ramiai. Šie įpročiai lemia ir

sveikatos būklę. Todėl mitybos kultūra – viena iš sudedamųjų racionalios mitybos mokymo dalių.

Netinkamai maitintis įprantama jau vaikystėje. Vaiko mitybos įpročių formavimasis labiausiai

priklauso nuo tėvų, jų nuostatos, šeimos tradicijų, perduodamų iš kartos į kartą. Vaikų darželiuose

sudarant kasdienį valgiaraštį, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas produktų derinimui,

subalansuotai mitybai. Suaugusiems nederėtų vaikų maitinti. Netgi patys mažiausieji gali valgyti

savarankiškai. Vaikams atsisakius baigti porciją, neverskite jų to daryti. Vaikai puikiai žino, kada

jie sotūs. Sveikatą stiprinančių darželių pedagogai pažymi, kad juose ugdomi vaikai jau pamėgo

kukurūzų, įvairių kitokių kruopų košes, sumuštinius su sūriu, daržovėmis. Tokiuose vaikų

darželiuose dešra patiekiama tik kartu su vaisiais arba daržovėmis. Sveikatą stiprinančiuose

darželiuose prieš pietus vaikai valgo juodos duonos, o po to geria sulčių. Šiuose vaikų darželiuose

sriubos dažniau būna vegetariškos, paskanintos žalumynais, keptais svogūnais, morkomis, porais,

džiovintomis žolelėmis, prieskoniais, o retsykiais – maltos mėsos kukulaičiais. Tačiau ir sveikatą

stiprinančiuose darželiuose kartais nevengiama tradicinių lietuviškų patiekalų: cepelinų, bulvių

plokštainių ir kt., kuriuos vaikai mėgsta, nes yra įpratę valgyti namuose. Tariamasi su šeimomis ir

vakare stengiamasi maitinti vaikus lengvai virškinamais produktais: bulvių, daržovių košėmis,

varškės patiekalais (apkepai, pudingai), daržovių salotomis. Labai svarbu, jog ir tėvai norėtų, kad jų

vaikai gyventų sveikai. Valgant vaikai pratinami neskubėti, nesikalbėti, nesiblaškyti. Stebima jų

laikysena, jie mokomi gerai sukramtyti maistą, kultūringai valgyti, taisyklingai naudotis stalo

įrankiais.

Higienos įgūdžių laikymasis. Atsakomybė už higieninių įgūdžių formavimą pirmiausia

tenka tėvams, šeimai. Tačiau ne kiekvienoje šeimoje vaikas skatinamas to išmokti. Labai svarbu,

kad mažyliams, lankantiems ikimokyklinę įstaigą, būtų sudaromos sąlygos bei galimybė kasdien ir

nuosekliai mokytis elementarių higienos normų, taisyklių. Šis darbas turi vykti glaudžiai

bendradarbiaujant vaikiu, pedagogui ir tėvams.

Laisvalaikis – tai laikas, kurį žmogus praleidžia pagal savo norus, polinkius, interesus,

gebėjimus. Tačiau ne paslaptis, kad vaikams televizijos laidų žiūrėjimas yra viena iš populiariausių

laisvalaikio praleidimo formų daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Taip pat dažnai laisvu metu

vaikai žaidžia kompiuteriu, žiūri vaizdo įrašus. Tokia laisvalaikio leidimo forma, jei ji yra

nenormuojama, sukelia nervinę ir emocinę įtampa, nuovargį, stresą, reikalauja nemažai laiko.

Sveikatą stiprinančiuose vaikų darželiuose auklėtojai parenka laisvalaikio užduotis, žaidimus ir

pratimus, atsižvelgdami į metų laiką, vaikų amžių, fizines galimybes, poreikius, interesus. Būtina

dirbti su vaikais individualiai įvairiais metų laikais, ypač rudenį ir žiemą, kai dėl blogų oro sąlygų

sumažėja vaikų aktyvumas. Puikūs pavyzdžiai gali būti, kai žiemą vaikai kartu su auklėtoju nuvalo

sniegą prie darželio ir išmina takelius, supila sniego kalnelį, stato pylimus, tvirtoves ir t. t. „Gerai,

kai vaikai nebijo sniego. Jie laipioja ant jo kalnelių, pylimų, mėtosi sniego gniūžtėmis, važinėja nuo

sniego kalnelių su rogutėmis“ – teigia auklėtojai. Tokioje aktyvioje aplinkoje tobulėja vaiko

judesiai, lavėja pusiausvyra, greitėja reakcija. Visais metų laikais organizuojant vaikų

pasivaikščiojimus, per kuriuos pedagogas skatina visų rūšių judesius, atitinkančius vaikų amžių,

sudaromos prielaidos visapusiškam fiziniam vaikų ugdymui ir sveikatingumui.

Saugi ir sveika aplinka vaikų darželyje!

Aplinka turi didelį poveikį vaiko sveikatai, todėl reikia rūpintis sveikos aplinkos

išsaugojimu. Švara ir tvarka turi būti visuose vaiko gyvenimo ir veiklos zonose: grupės patalpose,

muzikos ir sporto salėje, tualete-prausykloje, gamtos kampelyje, valgykloje, baseine, lauko žaidimų

aikštelėse ir kt.. Svarbu nuolat ir sistemingai rūpintis patalpų vėdinimu, įrengimų, baldų ir žaislų

valymu bei plovimu. Taigi, šeima ir darželis – du partneriai, atsakingi už vaiko sveikatą ir

visapusiška ugdymą. Vaikų darželiai turėtų atsižvelgti į sveikatos ugdymo reikalavimus, patarimus,

siekiant užtikrinti sveiką vaikų ateitį. Tėvų gyvenimo būdas turi didelę įtaką vaiko gyvensenos

formavimuisi. Besivystančio vaiko organizmas jautrus jį supančiai fizinei aplinkai: oro taršai,

triukšmui, cheminėms medžiagoms ir kt. O prievarta vaikų atžvilgiu ir nesirūpinimas jais, smurtas

šeimoje ir bendruomenėje — problemos, turinčios ne tik skaudžių fizinių, psichologinių, bet ir

ilgalaikių psichikos sveikatos padarinių.

Išvada – kaip 3 vaikų (visi lankė arba dar lanko šį darželį) mama, galiu drąsiai teigti, jog

lopšelis/darželis „Spragtukas“ tikrai atitinka visus saugaus bei sveiko darželio kriterijus.

Džiugu, jog draugaujant su lopšelio/darželio kolektyvu nuo 2006 m., mano pirmasis

įspūdis atėjus į šią ugdymo įstaigą – jog tai jauki vieta – tikrai nepasikeitė. Nuoširdus dėkui už šio

darželio kolektyvo ne tik teorinių žinių turėjimą, bet ir sėkmingą tų žinių pritaikymą praktikoje, taip

pat liaudiškai tariant „atsidavimą darbui visa dūšia“.

Tėveliai nepamirškime, jog vaiko sveikatos stiprumui darželis yra tik pagalbininkas.

Pagrindas – mūsų pačių požiūris, elgesys bei nuolatinė sveikatos visokeriopa profilaktika turi įtakos

vaikelio sveikatai.

Būkime drauguški, neabejingi kitiems bei mus supančiai aplinkai, laimingi, mylintys, sveikai

judantys bei besimaitinantys, gerai miegantys, nestresuojantys, siekiantys harmonijos! Būsime

mes tokie – lopšelio/darželio „Spragtukas“ kolektyvas tikrai palaikys tą pačią dvasią

Vaiko sveikata

Visi tėveliai sutiks – sportuoti vaikučiams sveika,

o jei dar tas sportas mažiesiems teikia malonumą, apskritai

neįmanoma atsidžiaugti.Norime pasidalinti savo mergytės

sveikatos paslaptimi. Mūsų Karolinos puikios sveikatos ir

savijauos paslaptis – BASEINAS. Dauguma vaikų mėgsta

plaukioti, tai ne tik smagi pramoga, bet ir puikus būdas

„įdarbinti“ kone visus mažylio raumenis.

Baseiną lankome nuo 2mėn. , Lietuvos

gydytojai teigia, kad baseiną galima pradėti lankyi nuo 3

mėn. , bet pasaulyje vaikai gimst baseinuose ir lankyti

galima nuo pat gimimo, aišku jei vaikutis yra stiprus ir

sveikas. Dėl baseino lankymo buvome apsisprendę dar

prieš Karolinai gimstant. Kūdykių baseinų Kaune labai

trūksta, bet galime džiaugtis, kad bent porą turime.

Baseinas populerus dar labai siauram tėvelių rate ,

manome dėl to yra kalta informacijos stoka.

Kūdikių grūdinimas ir imuninės sistemos stiprinimas – ilgalaikis efektas. Pirmais

gyvenimo metais vaikui kaupiasi pagrindinis ir svarbiausias sveikatos pagrindas visam gyvenimui.

Mažyliai kasdieniniame gyvenime patiria mažai įspūdžių, tik ateityje jų laukia sėdėjimas,

šliaužimas, ropojimas, kalbėjimas. Pirmais gyvenimo

mėnesiais vaikas mato tik lovytę, vežimėlį, vonelę.

Plaukimas atveria mažyliui naujų galimybių pasaulį.

Reguliarūs užsiėmimai baseine gerina kūdikio širdies ir

kraujagyslių sistemą, kvėpavimo organų veiklą, aktyvėja

medžiagų apykaitos procesai, gerėja apetitas, būna gilesnis

miegas. Be to, vaiko elgesys tampa stabilesnis, stiprėja –

atramos judamasis aparatas, grūdinamas mažylis, taip pat

vanduo stimuliuoja odos receptorius, o tai spartina galvos

smegenų vystymąsi.Stiprus, ramus ir sveikas mažylis neleis

tėveliams nerimauti. Plaukiojimas ugdo kūdikiams teigiamas

emocijas, džiaugsmą, juoką – o tai perduodama ir tėveliams.

Reguliarūs plaukimo užsiėmimai padeda tėveliams geriau jausti ir savo vaiką, būti artimesniems. Be

to, plaukiojantis kūdikis, palyginti su savo bendraamžiais, atrodo kaip išskirtinių galimybių vaikas.

Per nepilnus 3 savo gyvenimo metus Karolina sirgo tik 2 kartus ir tai tik dėl to, kad

paveldėjo tėčio jautrią gerklyte. Pasiplaukiojimų neatsisakome net žiemą, kai termometras rodo -

25 laipsnius. Niekada nevėlu pradėti lankyti baseiną. Tikimės , kad po mūsų pasidalintos patirties

atsiras daugiau tėvelių pradėjusių lankyti baseiną su savo vaikučiais

Ežiukų gr. Karolinos mama.

Vaikų darželis – antrieji namai?

Darželis...

Kokie žodžiai man, kaip mamai, geriausiai apibūdina darželį –

jaukumas, saugumas, džiaugsmas ir draugystė.

Jaukumas – vaikai darželyje praleidžia didelę dalį dienos, todėl

norisi, kad į jį eitų su džiaugsmu, noriai, jaustųsi patogiai, jaukiai

kaip namie.

Saugumas – palikti vos dvejų sulaukusį mažiuką ir taip nėra lengva,

todėl svarbu yra pasitikėti tais žmonėmis, kuriems palieki savo

mažylį, o taip pat, kad ir vaikas jaustųsi saugus darželyje...

Džiaugsmas – vaikystė, tai laikotarpis, kurį dažnas iš mūsų

atsimenam su džiaugsmu – nerūpestingos dienos, pilnos džiaugsmo,

žaidimų, draugų ir vaikiško juoko...

Draugystė – darželyje vaikai išmoksta pirmąsias bendravimo

pamokas, išmoksta dalintis, rūpintis aplinkiniais. Vien ko vertos

gimtadienio šventės darželyje – ruoštis joms vaikai pradeda vos ne

prieš pusmetį, skaičiuoja, kiek reikės sausainukų, keksiukų ir pan.,

kad tik užtektų visiems draugams pavaišinti. Taip pat svarbios ir

tradicinės šventės – šv. Velykos, šv. Kalėdos, Mamos diena... Ne

viena mama ašarą nubraukė, išgirdusi pirmąją vaikučio dainelę ar

eilėraštuką...

Darželiu aš džiaugiuosi dėl visų šių išvardintų priežasčių, ir tuo, kad

užsižaidę vaikai kartais net nenori eiti namo... O taip pat esu dėkinga

auklėtojoms, kurios dirba tokį atsakingą ir sunkų darbą – auklėja

jaunąją kartą..

Gustavo Vareikos mama, „Ančiukų“ gr.

Vaikai mokosi būdvardžių, atsakančių į

klausimą koks? kokia?

Logopedė: Koks pienas?

Kajus (6,5m.): Geriantis.

Logopedė: Kokia auklėtoja?

Nojus (6,5m.): Auklinga.

****

Kuriame „Žaliąją palangę“...

Nojus (6,5m.) siūlo žaisti auklėtojai

šachmatais...

Auklėtoja: Aš nemoku..

Nojus: Tavęs senelis neišmokino?

Auklėtoja: Neturiu senelio, per karą

nušovė...

Nojus: patylėjo ir sako.. .kokia liūdna

tavo istorija.

****

Darželis – integrali visuomenės dalis.

Vaiko kelias į gyvenimą prasideda tėvų namuose, tačiau

ikimokyklinės vaikų įstaigos padeda šeimai ugdyti vaiką, plėsdamos

socialinį jo patyrimą, sudarydamos sąlygas gyventi mažoje vaikų

bendruomenėje, teikdamos kvalifikuotą pedagoginę psichologinę

pagalbą.

Šiandienos vaikai yra kitokie nei buvome mes. Dėkojame lopšelio-

darželio pedagogams už jautrumą, supratingumą, išmintingumą, gėrį

bei įžvalgumą mūsų vaikų atžvilgiu.

Ikimokykliniame amžiuje vaikas išmoksta labai daug: vaikščioti-

kalbėti-galvoti. Jis yra atviras pasauliui, pasitiki visais, kas jį supa.

Tik Jūsų, pedagogai, dėka mūsų atžalos į pasaulį žvelgia

pasitikinčiomis ir žavesio kupinomis akimis.

Darželyje tenkinate būtiniausius mūsų mažųjų poreikius, apgaubiate

juos rūpesčiu, ugdote juos, pasitikite besiskleidžiančia mažąja

asmenybe.

Šiame pasaulyje kiekvienas mažylis turi asmeninį kelią. Ir Jūs tie

pirmieji pedagogai, kurie lydite juos pradiniu gyvenimo keliu.

Dėkojame už Jūsų autoritetą, kuriuo mažieji klauso ir tiki. Išauginate

mažąjį žmogų taip, kad jo viduje spindi šviesa bei pasitikėjimas

savimi. Dabar jie yra smalsūs, sugebantys mokytis iš klaidų.

Ačiū už pirmąjį septynmetį – Jūs suteikiate vaikams sparnus!

„Pelėdžiukų“ gr. vaikų tėveliai

Vaiko gimimas... Pirmieji žodžiai... Pirmieji žingsniai... Mūsų vaikučiai auga ir ateina laikas, kai

turime išsiskirti su savo mažyliais, patikėti juos vaikų darželio auklėtojoms. Pirmosios trimečių dienos darželyje

dažniausiai kelia didžiausią nerimą pirmiausia tėveliams. Kaip bus? Kaip mūsų mažylis? Ar jam bus gerai? Ar

juo bus tinkamai pasirūpinta? Ir dar galybė klausimų knibžda mūsų, tėvų, galvose. O ką jau kalbėti apie mūsų

mažylius?! Juk dažnam iš jų vaikų darželis – tai pirmas išsiskyrimas su mama, namais, mylimais žaisliukais,

savo įpročiais... Tai naujas gyvenimo etapas – nauja, neištirta aplinka, nepažįstami žmonės, kolektyvas.

Pamenu , kad vaikučiui atėjus į grupę (pirmųjų jo darželio lankymo metų) rugsėjo 1d. buvo galima

pamatyti didžiules vaikų akytes, kažko ieškančias – mamos, šilumos, apkabinimo... ir ką mes matome dabar?

Kiekvienas atrado savo erdvę, draugus. Būdami tarp vaikų mažyliai išmoko suvokti save ne kaip visatos centrą,

o kaip vieną iš daugelio, išmoko derinti savo veiksmus, laikytis reikalavimų ir taisyklių, suvokti kitų žmonių

poreikius, tapo savarankiškais, žingeidžiais.

Kokios gražios auklėtojų organizuojamos šventės, kokie įdomūs sukuriami spektakliai!

Dalyvaujant juose pamatai į spektakliukų vaidmenis įsijautusius vaikus, iš laimės spindinčias mažylių akis ir

supranti, kiek auklėtojos įdėjo pastangų, darbo, kad pasiektų tokį rezultatą.

Didžiulės vertybės – NUOŠIRDUMAS, MEILĖ, SUPRATIMAS, PAPRASTUMAS... Šiomis

vertybėmis apdovanotas visas darželio „spragtukas“ personalas, pradedant darželio direktore. Patys šilčiausi

padėkos žodžiai skiriami nuostabiausiems žmonėms, esantiems kasdien su mūsų vaikučiais – auklėtojai Almai ir

jos padėjėjai Angelei. Kaip gera ir smagu mamai, kai jos mažylis nubudęs ryte jai pasako: „Sapnavau Tave ir

Almutę“, „Auklėtoja Alma – kaip mamytė“ arba „Angelė – kaip mano močiutė“. Vadinasi, vaikas yra laimingas

darželio aplinkoje, jam tai antrieji namai, kur gera ir jauku, jis jaučiasi mylimas, suprastas, nejaučia streso, o

atostogų metu viso to pasiilgsta.

AČIŪ, KAD ESATE!

Vytauto Štuikio mama, „Ančiukų“ gr.

Eisime į sudžiūvėlių gyvūnėlių muziejų

(Tado Ivanausko muziejų)... (Otilija 6,5m.)

****

Jis sakė, kad yra magininkas,

moka puodelį į puodelį įdėti... (Dovydas 6,5m.)

****

Vaikai valgo blynelius su padažu.

Rokas (2,5m.): Užpilk man dar pažado...

O pavalgęs tarė: Mano lėkštė baigėsi...

****

Mes viską suvalgėm.

Mes užaugsim dideli vyrai,

dirbsim darbus...

(Martynas 2,5m.)

****

Turbūt visi sutiksime, kad vaikams pati svarbiausia, įdomiausia šventė – gimtadienis. Vaišėmis

nukrautas pilnas stalas, dėmesys skirtas jubiliatui, saldžiausias tortas, o svarbiausia didžiulė dovanų krūva.

Kiekvienas iš mūsų mąstome, kuo nustebinti vaiką, kaip palepinti savo atžalas. Namuose jau kaip kas išmano,

taip švenčia. Gal kiek didesnė problemėlė iškyla, kai vaikai eina į darželį.

Niekada nesusimąsčiau apie tai, nes mano vaiko gimtadienis vasarą, kai darželis nedirba. Ir kuo gi

tėveliai stebina grupės draugus ir ką nešasi vaikučiai vaišėms? Juk tortą į darželį neštis tabu. Manau, ne pats

svarbiausias yra tortas. Svarbiausias yra dėmesys ir meilė mūsų atžaloms. O mūsų mamytės išradingos ir be

tortų gali nustebinti vaikus. Ir pačios iškepti skaniausią pyragą, tą dieną, aš bent taip padaryčiau..

Kamilės Mikulevičiūtės mama „Drakoniukų“ gr.

Kaip mes bendraujame darželyje?

Vaiko santykiai su kitais žmonėmis yra vienas svarbiausių vaiką formuojančių veiksnių. Vaikui-

darželinukui didžiąją savo laiko dalį praleidžiant darželyje, jo santykiai su darželio pedagogais yra labai

reikšmingi.

Koks yra darželio pedagogas kaip žmogus ir

kaip profesionalas? Tai buvo vienas iš pagrindinių

klausimų, kuris mums labiausiai rūpėjo prieš leidžiant

vaiką į darželį.

Pastebėjome, kad darželio pedagogų

santykis su vaikais darželyje „Spragtukas yra artimas,

betarpiškas, remiasi draugiškumo principu. Pedagogai

leidžia vaikams į juos kreiptis vardu. Manome, kad tai

formuoja vaiko įgūdžius santykius grįsti abipusiu

pasitikėjimu, lygiaverčių asmenų bendradarbiavimu.

Sakoma, kad gera arba bloga nuotaika galima „užkrėsti“.

Pastebime, kad „Spragtuko“ pedagogams yra būdingas

optimizmas ir pozityvus požiūris, todėl neabejojame, kad

tai persiduoda ir vaikams, su kuriais jie bendrauja.

Tačiau be šiltų ir draugiškų santykių

pastebime, kad pedagogai juos analizuoja, gali skirstyti į tipus, pagal tai prognozuoti jų raidą. Pedagogų santykiai

su vaikais nėra stichiški, grįsti tos dienos nuotaika. Santykiuose reiškiasi ir įvairių pedagoginių programų, skirtų

mažų vaikų ugdymui, elementai, o platus profesinių žinių naudojimas ugdant vaikus yra akcentuojamas viso

darželio mastu.

Manome, kad tinkamos pedagogų charakterio savybės ir jų profesionalios žinios bei įgūdžiai yra tai,

kas nulemia mūsų vaikų ir pedagogų gerus tarpusavio santykius, o tai neabejotinai formuoja vaikus

pasitikinčiomis ir kūrybiškomis asmenybėmis.

Ievos Vasiliauskaitės tėveliai, „Nykštukų“ gr.

„Boružėlių“ gr. vaikų tėvelių mintys apie

VAIKŲ TARPUSAVIO SANTYKIŲ UGDYMĄ ĮSTAIGOJE...

Labai svarbus, nes vaikai išmoksta dalintis, padėti. Tačiau

išmoksta ir neigiamų dalykų – keiktis. Bet didžioji auklėjimo

dalis priklauso nuo tėvų.

*****

Būtina, kad vaikai kuo daugiau bendrautų visi kartu. Reiktų

atkreipti dėmesį, kad nebūtų pykčių tarp vaikų, kad nebūtų

vienišų vaikų, su kuriais niekas nežaidžia. Vaikai turi būti

mokomi, kad su visais reikia elgtis gražiai ir draugiškai.

*****

Vaikai turi būti skatinami tarpusavyje bendrauti puoselėjant

krikščioniškąsias vertybes.

*****

Čia didesnį vaidmenį turėtų atlikti auklėtojos - stebėti vaikų

elgesį, ir pastebėjus netinkamą vaikų elgesį, pedagogiškai

auklėti, aiškint jiems, kas gerai, o kas ne.

*****

Būtinas. Auklėtojai tenka didžiausia atsakomybė, nes ji mato

konfliktus, todėl turėtų pati spręsti, koks elgesys pateisinamas,

koks netoleruotinas ir baustinas.

Darželis – viena respublika, šeima – kita. Tėvai turi būti

informuojami, bet jie darželio santykių nėra pajėgūs įtakoti...

*****

Svarbu išmokti žaisti kartu, dalintis, bendrauti, bendradarbiauti.

Švenčiame tradicines šventes...

Ką mes veikiame darželyje? Mano dukra lanko šį darželį pirmus ir, deja, paskutinius

metus. Tad taip jau yra, kad galiu kalbėti tik apie priešmokyklinukų

užimtumą. O jie, mano manymu, yra tikrai labai užimti ir neturi laiko

nuoboduliui. Gal būtų tiksliau pasakyti, kad labai užimti yra ne visi, o

tie, kas turi daug noro ir „atliekamos“ energijos.

O veiklos grupėje (darželyje) tikrai netrūksta. Ir ji pati

įvairiausia: pažintinė, kultūrinė, pramoginė, ugdomoji, sportinė. Tad

rinktis tikrai yra iš ko.

Asmeniškai mano šešiametė dukra per šiuos mokslo

metus aplankė daug miesto muziejų, gaisrinę, policiją.

Grupėje auklėtoja su vaikais kasdien atlieka įvairiausias

kūrybines bei lavinamąsias užduotis. Dukra itin džiaugiasi ir visada

labai laukia ketvirtadienių, kuomet grupėje vyksta „Zipio valandėlė“.

Su dideliu noru lanko vokiečių kalbos pamokėles, o neseniai įsijungė į

šachmatininkų būrelio gretas.

Vaikai skatinami aktyviai dalyvauti šventėse darželio

programose, mokomi dainų, šokių, tradicijų.

Grįžusi iš darželio, dukra kaskart atsineša daug įspūdžių ir naujų žinių.

Godos Garšvaitės mama, „Nykštukų“ gr.

****

Otilija: Eisime į sudžiūvėlių gyvūnėlių

muziejų (Tado Ivanausko muziejų).

****

Dainuojame...

Šokame...

Kuriame...

Boružėlių“ gr. vaikų tėvelių mintys apie

IŠ NAMŲ ATSINEŠTĄ ŽAISLĄ – TAI GERAI AR

BLOGAI?

KAS UŽ ATSINEŠTĄ ŽAISLĄ ATSAKINGAS

Nei gerai, nei blogai. Kadangi už savo atsineštus daiktus

atsako vaikas, geriau neštis nelūžtančius.

*****

Esu prieš atsinešamus žaislus iš namų.

*****

Manau, kad gerai, ypač mažiukams. Jie jaučiasi saugesni.

Išmoksta dalintis, greičiau susidraugauja su kitais vaikais.

Didesniems (5-6m.) vaikams geriau savo žaislų nesinešti ir

nedemonstruoti skirtingos savo socialinės padėties.

*****

Blogai... Už žaislą atsakingi vaiko tėvai. Suprantu, kad kartais

nepavyksta iš namų ištemti atžalos be mylimo žaislo, bet

atsakomybė yra tik tėvų (su tuo pati sutinku 100%). Aišku,

gerai, tiesiog puiku, jei auklėtoja vaikus informuoja, kad

nesineštų žaislų į grupę, arba pasiliktų spintelėje...

*****

Jei yra reikalinga vaikui kaip jo nusiraminimas, tai nėra blogai.

Jei vaikas su savo žaislu iš namų darželyje jaučiasi geriau, tai

tik geriau vaikui. Pirmiausia, pats vaikas turi prižiūrėti savo

atsineštą žaislą, tačiau ir auklėtojos neturėtų būti visai nieko

nežinančios ir nemačiusios, ką vaikas turėjo. Manau, tai taip

pat įeina į vaiko priežiūrą.

*****

Žaislų iš namų neštis nereikia, nes tuomet tarp vaikų prasideda

konkurencija ir pavydas. Dėl to gali pasikeisti vaikų santykiai.

Pirmiausia už žaislą atsakingi tėvai, kurie leidžia vaikui jį

atsinešti. Po to, seka vaikas, nes tai jo žaislas, ir galiausiai –

auklėtoja, kuri atsakinga už vaikų saugumą grupėje.

AČIŪ TĖVELIAMS UŽ...

Ataskaita už 2 % GMP lėšų panaudojimą 2013 m.

Laikraštuką parengė – maketavo: Direktorės pavaduotoja A. Valatkevičienė Logopedė J. Liekienė

Kūno kult. pedagogė L. Žūkienė Visus tėvelių straipsnius rasite:

www.spragtukas.lt

Straipsniai neredaguoti.

laikotarpis Surinktos

lėšos (lt)

Išlaidos

(lt)

Lėšų panaudojimas

Likutis 2013 01 01 – 2835,63 lt.

Per 2013m.

surinkta

8378,50 1999,99 „Boružėlių grupės

prausyklos remonto

darbai

385 Elektros prekės

kiemo apšvietimui

1786 Paslaugos:

internetinio puslapio

kūrimas, vaikų

draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

Likutis 2013 12 31 – 7043,14 lt.

2 % paramą, kurios

vėl maloniai lauksime

... bendradarbiavimą

organizuojant

netradicinę vakaronę Žalgirio arenoje

... aktyvų dalyvavimą

renginiuose

... labai aktyvų

dalyvavimą

„diskusijose“

... paramą ugdymo

aplinkos gerinime

... pagalbą siekiant

bendrų vaiko

ugdymo tikslų

... dalyvavimą netradicinėje

vakaronėje „aš čiuožiu su

mama ir tėčiu“

... aktyvų

dalyvavimą

parodose