apolon tabuasvili - rustaveli.org.ge
TRANSCRIPT
apolon TabuaSvili
erekle meoris ekonomikuri
koncefciebi da reformebi qveynis
mmarTvelobis modernizaciisaTvis
gamomcemloba `universali~ Tbilisi 2010
2
naSromi moicavs XVIII sauknis II naxevris qarTl-kaxeTis
samefos Sida politikuri istoriis TiTqmis yvela aspeqts.
mniSvnelovani adgili eTmoba erekle II-is ekonomikur poli-
tikas. naSromSi detalurad aris ganxiluli mmarTvelobis
modernizaciisaTvis erekle II-is mier gatarebuli reforme-
bi. Seswavlilia rigi sakiTxebi (mosaxleobis aRwera, saxel-
mwifo sagadasaxado sistema), romlebsac qarTul istoriog-
rafiaSi naklebi adgili eTmoboda. gaSuqebulia XVIII sauku-
nis 70-90-ian wlebSi saTavadoTa saxlebSi mimdinare masiuri
gayris procesi.
redaqtori Tedo dundua
istoriis mecnierebaTa doqtori,
profesori
recenzentebi: dimitri SveliZe
istoriis mecnierebaTa doqtori,
profesori
giorgi JuJunaSvili
istoriis doqtori, profesori
`aRniSnuli proeqti ganxorcielda saqarTvelos erov-
nuli samecniero fondis finansuri xelSewyobiT (granti N GNSF/ PRES08/1-299). winamdebare publikaciaSi gamoTqmuli
nebismieri azri ekuTvnis avtors da SesaZloa ar asaxavdes
erovnuli samecniero fondis Sexedulebebs~.
©apolon TabuaSvili, 2010
©Apolon Tabuashvili, 2010
gamomcemloba `universali~, 2010
Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19, �: 22 36 09, 8(99) 17 22 30
E-mail: [email protected]
ISBN 978-9941-12-988-9
3
sarCevi
Sesavali..........................................................................................5
Tavi I. qarTlis da kaxeTis samefoebi XVIII sau-
kunis II naxevramde (politikur-ekonomikuri
momixilva)......................................................................................16
Tavi II. qarTl-kaxeTis samefos ekonomikuri
mdgomareoba XVIII saukunis II naxevarSi .............................. 25
§ 1. vaWroba ..................................................................................... 27
a) centraluri xelisuflebis RonisZiebebi vaWrobis
ganviTarebisaTvis........................................................................27
b) saSinao vaWroba .........................................................................38
g) sagareo vaWroba........................................................................41
§ 2. vaWrobis Sedegad miRebuli saxelmwifo
Semosavlebi................................................................................... 50
a) sabaJo Semosavlebi ..................................................................50
b) savaWro operaciebis Sedegad miRebuli sxva
saxelmwifo Semosavlebi ............................................................66
§ 3. savaxSo kapitali ..................................................................70
§ 4. manufaqturuli warmoebis ganviTareba ...................... 72
§ 5. xelosnoba ...............................................................................89
§ 6. samefo karis RonisZiebebi intensiuri
meurneobis ganviTarebisaTvis ..............................................99
§ 7. samefo karis RonisZiebebi saxaso yma-
mamulebis gafarToebisaTvis................................................. 105
§ 8. saxelmwifo Semosavlebi yma-glexTa
gadasaxadebidan...........................................................................109
§ 9. XVIII saukunis II naxevris qarTl-kaxeTis
samefos ekonomikis ZiriTadi maxasiaTeblebi.................112
Tavi III. erekle II-is mier qveynis mmarTvelobis
modernizebisaTvis gatarebuli reformebi..................... 118
§ 1. qveynis aRweris sakiTxi .....................................................119
4
§ 2. cvlilebebi saxelmwifo sagadasaxado
sistemaSi ........................................................................................ 125
§ 3. samxedro reforma................................................................ 134
§ 4. sasamarTlo da sapolicio-administraciuli
reformebi...................................................................................... 158
Tavi IV. cvlilebebi saTavadoTa Sida mflobelo-
baSi ................................................................................................... 179
§ 1. sayaflaniSvilo.................................................................... 181
§ 2. saciciano ................................................................................ 187
§ 3. saamilaxvro........................................................................... 189
§ 4. samuxranbatono ....................................................................195
daskvna............................................................................................. 199
summary.................................................................................................203 damowmebuli wyaroebi da literatura..............................213
5
Sesavali
qarTl-kaxeTis samefo ruseTis imperiam 1801 wels gaa-
uqma da qveyanaSi rusuli mmarTveloba daamyara. pavle I-isa
da aleqsandre I-is manifestebSi mkafiod iyo gamokveTili,
rom ruseTis mTavrobam es gadawyvetileba miiRo `ara ZalTa
SematebisaTvis, ara angarebisaTvis~, aramed qarTveli xal-
xis dasacavad, radgan qveyanam sakuTari ZaliT arsebobis Se-
saZlebloba amowura. swored am formulis gamarTlebas
cdilobdnen rogorc imperiuli xanis, aseve sabWoTaA isto-
riografiis warmomadgenlebi. imperiis politikis gamar-
TlebisaTvis saWiro gaxda qarTl-kaxeTis samefo warmoCeni-
liyo, rogorc daRupvis piras myofi saxelmwifo, romlis ga-
darCenisaTvis gadaudebel saWiroebas warmoadgenda ruse-
Tis `daxmareba~. es ki TavisTavad niSnavda erekle II-is mier
qveynis modernizaciisaTvis gatarebul reformebis mniSvne-
lobis dakninebas. amave dros, bolomde verc sabWoTa isto-
riografiam auara gverdi im pozitiur movlenebs, romlebic
qveyanaSi SeiniSneboda, Tumca yovelive es marqsistul sa-
burvelSi moaqcia. monopoliuri — marqsistul-leninuri
ideologiis batonobis pirobebSi swored aseTi winaaRmde-
gobrivi mosazrebebi arsebobda qarTl-kaxeTis samefos
mdgomareobis Sesaxeb.
Tanamedrove qarTul istoriografia ki yuradRebas Zi-
riTadad erekle II-is samxedro moqmedebebsa da sagareo po-
litikas uTmobs. aRniSnuli periodis mkvlevarebi qveynis
socialur-ekonomikur mdgomareobas da administraciul
mowyobas fundamenturad ar exebian.
sxvadasxva istoriuli wyaro migvaniSnebs qarTl-kaxe-
Tis samefos ekonomikur da politikur aRmavlobas. meore
mxriv, imperiis meistorieni da sabWoTa istorikosebi, xazs
usvamdnen qveynis ukidures decentralizaciasa da CamorCe-
nilobas. amdenad, kiTxva Tu ra tipis saxelmwifos warmoad-
genda erekle II-s qarTl-kaxeTi — feodalur-decentralize-
bul, Tu centralizebul-absolutur monarqias — kvlavac
Riad rCeba.
kvlevis mizania XVIII saukunis 70-90-iani wlebis qarTl-
kaxeTis samefos ganviTarebis realuri suraTis warmoCena:
6
erekle II-s reformebis detaluri ganxilva da am reformaTa
Sedegad miRweuli warmatebebisa da naklovanebebis Sefaseba.
Zieba efuZneba kompleqsur meTods, romelic iTvalis-
winebs qarTl-kaxeTis samefos Sida politikis yvela niuan-
sis ganxilvas. ekonomikuri mdgomareobis sruli suraTis
warmosaCenad gamoyenebulia paleoekonomikuri midgomebi.
kvlevis aucilebel pirobas warmoadgens istoriul-kompa-
rativistuli meTodi, ris Sedegadac naCvenebia SedarebiTi
analizi erekleseul qarTl-kaxeTis samefosa da aRmosav-
leT evropis saxelmwifoebs Soris.
qarTl-kaxeTis samefos ekonomikuri mdgomareobis Ses-
wavliT bevri mecnieri dainteresda. mkvlevarTa nawili (f.
gogiCaiSvili, s. avaliani, d. uCaneiSvili da sxv.) XVIII sauku-
nis II naxevris qarTul ekonomikaSi yovelgvar pozitiur mov-
lenas uaryofs, meore nawili (gr. naTaZe, ap. rogava) ki sapi-
rispiro pozicias afiqsirebs. amdenad, aRniSnuli sakiTxis
garSemo mecnieruli diskusia aqtualobas kvlav inarCunebs.
winamdebare naSromSi qarTl-kaxeTis samefos ekonomikuri
mdgomareobis Seswavlas safuZvlad udevs dokumenturi da
sxva saxis istoriuli wyaroebi. axlebur konteqstSia gan-
sazRvruli gansaxilveli periodis ekonomikis xasiaTi, mo-
cemulia qarTul da aRmosavleT evropis saxelmwifoTa eko-
nomikis ganviTarebis modelebis SedarebiTi analizi. naS-
romSi detaluradaa ganxiluli mmarTvelobis modernizaci-
isaTvis erekle II-is mier gatarebuli reformebi. Seswavli-
lia rigi sakiTxebi (mosaxleobis aRwera, saxelmwifo sagada-
saxado sistema), romlebsac qarTul istoriografiaSi nak-
lebi adgili eTmobodaT. naSromSi gamoyenebulia dRemde ga-
mouqveynebeli istoriuli sabuTebis erTi nawili.
wyaroebis mimoxilva
XVIII saukunis meore naxevris qarTl-kaxeTis samefos
Sesaxeb mravali istoriuli dokumentia Semonaxuli. maTi
umetesoba saqarTvelos centralur saistorio arqivis da
xelnawerTa erovnuli centris (yof. k. kekeliZis saxelobis
xelnawerTa instituti) fondebSi aris daculi. maTi didi na-
wili amJamad ukve gamocemulia.
XIX saukunis samociani wlebidan `kavkasiis arqeografi-
ulma komisiam~ gamosca dokumentebis seria 12 tomad. imis
miuxedavad, rom gamosacemad SerCeulia iseTi tipis doku-
7
mentebi, romlebic ruseTis kavkasiur politikas gaamar-
Tlebda, am sabuTebs sakiTxis kvlevaSi didi mniSvneloba eni-
Weba. CvenTvis saintereso saistorio sabuTebi moTavsebulia
gamocemis pirvel da meore tomSi (АКАК 1866, 1868).
XIX saukunis 80-ian wlebSi d. furcelaZem gamosca saTa-
vadaznauri, saeklesio da saglexo dokumentebis krebulebi
(Грузинские..., 1881, Грузинские..., 1881А, Грузинские..., 1882). d.
furcelaZis gamocemis mTavari nakli mdgomareobs sabuTTa
fragmentulobaSi — dokumentebi dabeWdilia arasruli sa-
xiT.
cota mogvianebiT a. cagarelma gamosca rusul-qarTu-
li sigelebi da sxva xasiaTis wyaroebi (Грамоты..., 1891, 1898).
Zalzed mniSvnelovania e. TayaiSvilis mier gamocemuli
mravali istoriuli dokumenti (saqarTvelos..., 1907, 1910,
1920).
CvenTvis saintereso saistorio sabuTebs Seicavs s. ka-
kabaZis mier gamocemuli sabuTebis V tomi (kakabaZe, 1913).
statistikuri da sxva saxis Zvirfasi cnonebia daculi
iv. javaxiSvilis mier Sekrebil dokumentebSi (javaxiSvili,
1967, 1974).
XVIII saukunis II naxevris saqarTvelos ekonomikuri is-
toriis dokumenturi wyaroebis publikaciis saqmeSi udide-
si wvlili miuZRvis akad. n. berZeniSvils. mis mier gamocemu-
li dokumentebi pirvelwyaroa moxeleTa xelfasebis, ijare-
bis, vaWrobis, aRmSeneblobis, saxelmwifo ekonomikisa da
sxva sakiTxebis SeswavlisaTvis (masalebi..., 1938, 1953, 1955).
n. berZeniSvils ekuTvnis aseve socialuri xasiaTis dokumen-
tebis publikaciac (dokumentebi..., 1940; 1953).
manve, mamisa berZniSvilTan erTad, gamoaqveyna Tbili-
sis socialur-ekonomikuri viTarebis amsaxveli sabuTebi
(dokumentebi..., 1962).
XVIII saukunis saqarTvelos socialur-ekonomikuri is-
toriis sakiTxebze sxvadasxva dokumentebi gamosces S. mesxi-
am (masalebi...,1948), i. lorTqifaniZem (lorTqifaniZe, 1940),
g. jamburiam (jamburia, 1960) da sxvebma.
L2005 wels l. aslamaziSvilma, gamoaqveyna centralur
saxelmwifo saistorio arqivSi daculi saqarTvelos XV-XVIII
saukuneebis socialur-ekonomikuri xasiaTis Semcveli do-
kumentebi (aslamaziSvili, 2005).
8
Cveni sakvlevi Temis erT-erTi pirvelwyaroa sakanon-
mdeblo Zeglebi. mniSvnelovan informacias Seicavs vaxtang
VI-is `dasturlamali~ (qarTuli..., 1970A; 1970), vaxtang bato-
niSvilis 1782 w. `ganCineba barisa da mTiulTa adgilTa~ (qar-
Tuli..., 1965: 450-454), 1783 w. `georgievskis traqtati~ (qar-
Tuli..., 1965: 457-482), `saqarTvelos ZvelTagan da Cveulebi-
Tad qarTvelTa mefeTa droTa SemoRebulni sjulni~ (qar-
Tuli..., 1965: 566-584), daviT batoniSvilis `saqarTvelos sa-
marTlisa da kanonmcodneobis mimoxilva~ (bagrationi, 1959)
da sxva. XVIII saukunis II naxevris sasamarTlo arza-ganCinebe-
bis publikaciis saqmeSi udidesi roli Seasrula i. doliZem.
mis mier gamocemuli dokumentebi Tavmoyrilia rva tomSi da
epoqis Sesaxeb TiTqmis yvela saxis informacias Seicavs (qar-
Tuli..., 1963, 1965, 1970, 1972, 1974, 1977, 1981, 1985).
epoqis realur suraTs gvixatavs iese baraTaSvilis
Tavgadasavali (iese baraTaSvilis..., 1950), ioane qarTveliS-
vilis memuarebi (ioane qarTveliSvili..., 1952), aleqsandre
jambakur-orbelianis mogonebebi (jambakur-orbeliani,
1914).
didi qarTuli istorikosis, vaxuSti batoniSvilis
cnobebi istoriuli geografiis aRsadgenad, Tu sxva sakiT-
xebis kvlevisaTvis erT-erTi pirvelwyaroa (batoniSvili,
1973).
XVIII saukunis Sua xanebis istorikosi, papuna orbeliani
Tavis naSromSi, `ambavni qarTlisani~, gadmogvcems 1739-1758
wlebis qveynis politikur da socialur-ekonomikur mdgoma-
reobas (orbeliani, 1981).
papuna orbelianis naSromis erTgvari gagrZelebaa oman
mdivanbeg xerxeuliZis `mefoba irakli meorisa~, romelic
1722-1780-iani wlebis ambebs mogviTxrobs. is uxvadaa dat-
virTuli faqtobrivi masaliT (xerxeuliZe, 1989).
aseve pirvelwyarod unda CaiTvalos XIX saukunis da-
sawyisSi dawerili naSromebi — daviT batoniSvilis `axali
istoria~, bagrat batoniSvilis `axali moTxroba~ (bagratio-
ni, 1941), Teimuraz batoniSvilis `axali istoria~ (bagrati-
oni, 1983).
mravalmxriv sainteresoa ioane batoniSvilis enciklo-
pediuri xasiaTis naSromi `kalmasoba~, romelic epoqis
cxovrebis TiTqmis yvela sakiTxs exeba (bagrationi, 1936,
1948).
9
pirvelwyarod SeiZleba CaiTvalos platon ioselianis
`cxovreba giorgi mecametisa~ (ioseliani, 1978).
XVIII saukunis II naxevris qarTl-kaxeTis samefos Sesaxeb
mdidari cnobebi moepovebaT evropel mogzaurebsa da ruse-
Tis imperiis saxelmwifo moxeleebs. XVIII saukunis 50-iani
wlebis saqarTvelos politikur da ekonomikuri istoriis
Sesaxeb sayuradRebo cnobebs gvawvdis yirimSi myofi safran-
geTis konsuli peisoneli (kakabaZe, 1940).
mniSvnelovan informacias Seicavs ruseTis moxelis,
kapitan iazikovis cnobebi (Грамоты..., 1891) da 1783-1787 wleb-
Si saqarTveloSi ruseTis samxedro misiis xelmZRvanelis,
burnaSovis naSromi (burnaSovi, 1896).
XVIII saukunis II naxevris istoriis Sesaswavlad gansa-
kuTrebuli mniSvnelobis mqonea ruseTis mecnierebaTa aka-
demiis namdvili wevris, iohan anton giuldenStedtis naSro-
mi. is saqarTveloSi 1771-1772 wlebSi imyofeboda. Tavis naS-
romSi igi imdroindeli cxovrebis TiTqmis yvela mxares exe-
ba (giuldenStedtis..., 1962, 1969).
aranaklebi mniSvnelobis cnobebs gvawvdis giulden-
Stedtis Tanamemamule iakob rainegsi. is saqarTveloSi XVIII
saukunis 70-80-ian wlebSi imyofeboda. iyo samefo karTan da-
axloebuli piri da sakmaod kargad icnobda qarTul realo-
bas (rainegsi, 2002).
qarTl-kaxeTis samefos mkvlevarTaTvis mniSvnelovan
informacias Seicavs ruseTis imperiis oficialuri istori-
ografiis warmomadgenlis — butkovis naSromi. mis samtomian
naSroms dokumenturi masalis xasiaTi aqvs da bevr iseT cno-
bas Seicavs, romelic sxvagan ar gvxvdeba. amitom butkovis
naSroms, rogorc saistorio wyaros, didi Rirseba gaaCnia
(butkovi, 1869A, 1869).
erekle II-is Sesaxeb garkveuli informaciaa daculi im
periodis dasavleT evropaSi gamomaval Jurnal-gazeTebSi.
maTi meSveobiT irkveva imdroindeli evropuli sazogadoeb-
rivi azri saqarTvelos Sesaxeb (Jurn. Mercare historiqueet politique da sxva).
sxvadasxva saxis cnobebia daculi somxur wyaroebSic:
simeon erevnelis (erevneli, 1958; gigauri, 1997), artem ara-
ratelis (ararateli, 1980) da sxvaTa naSromebSi.
10
literaturis mimoxilva
erekle II-is droindeli qarTl-kaxeTis samefos poli-
tikuri Tu ekonomikuri istoriis Seswavlisadmi XIX saukuni-
danve did interess iCendnen qarTveli da ucxoeli istori-
kosebi.
1898 wels gamovida m. janaSvilis naSromi `mefe erekle~
(janaSvili, 1898). maleve misive avtorobiT gamoica wigni `sa-
qarTvelos deda-qalaqi tfilisi~, sadac bevri sagulisxmo
cnobaa, rogorc XVIII saukunis II naxevris Tbilisis, aseve zo-
gadad qveynis ekonomikuri mdgomareobis Sesaxeb (janaSvili,
1899).
cnobilma ekonomistma filipe gogiCaiSvilma 1902 wels
Jurnal `kvalSi~ dabeWda statia saTauriT: `saqarTvelos
ekonomikuri mdgomareoba XIX saukuneSi~, xolo 1904 wels
Jurnal `moambeSi~ — `Sinauri mimoxilva~. avtori aRniSnul
kvlevebSi Seexo XVIII saukunis II naxevris qarTl-kaxeTis same-
fos ekonomikasac da aRniSna, rom am periodSi qveyana iyo
karCaketili, sadac gabatonebuli iyo naturaluri meurneo-
ba, ar arsebobda saqalaqo cxovreba da ar iyo ganviTarebuli
vaWroba (gogiCaiSvili, 1974: 154).
imave azrs aviTarebs s. avaliani Tavis naSromSi
`Крестьянский вопрос в Закавказье~ (avaliani, 1912).
XVIII saukunis II naxevris qarTl-kaxeTis samefos, iseve
rogorc zogadad saqarTvelos, socialur-ekonomikuri is-
toriis Seswavlas safuZveli daudo iv. javaxiSvilma (java-
xiSvili, 1925).
iv. javaxiSvilis saqme ganagrZes qarTuli sabWoTa is-
toriografiis warmomadgenlebma, romelTac gamoavlines da
samecniero mimoqcevaSi Semoitanes mravali faqtobrivi ma-
sala.1 am periodSi didi iyo XVIII saukunis II naxevris qarTl-
kaxeTis samefos rogorc ekonomikuri, aseve socialuri,
kulturuli Tu politikuri istoriis Seswavlisadmi dain-
tereseba. amdenad, maT udidesi roli Seasrules aRniSnuli
sakiTxis kvlevaSi. maT mraval sadavo sakiTxis Sesaxeb arse-
biTad swori daskvnebi SemogvTavazes. Tumca, sabWoTa perio-
dis istoriografiis udidesi nakli iyo is faqti, rom yove-
1 dawvrilebiT ix. v. guCuas naSromi `saqarTvelos XVI — XVIII ss. eko-
nomikuri istoriis Seswavla qarTul sabWour istoriografiaSi
(guCua, 1968).
11
live marqsistul saburvelSi moaqcia. maT moRvaweoba xom
monopolistur, marqsistul-leninuri ideologiis pirobeb-
Si uxdebodaT. miuxedavad sabWour istoriografiaSi miRe-
buli azrisa, qveynis ekonomikuri dauZlurebis Sesaxeb, bo-
lomde verc maT auares gverdi arsebiTad zogierT swor Se-
fasebebs.
dawvrilebiT ganixila aRniSnuli sakiTxi s. kakabaZem
Tavis naSromebSi: `saqarTvelos ekonomikuri viTarebis Sesa-
xeb me-18 saukuneSi~ (kakabaZe, 1924), `Крестьянский вопрос и
крестьянские движения в Восточной Грузии в XVIII веке~ (kakabaZe,
1930). igi amave sakiTxs d. gvritiSvilis wignze `socialuri
urTierTobis istoriidan feodalur saqarTveloSi~ dawe-
ril recenziaSic exeba (kakabaZe, 1956).
pirveli statiis daskvnebi winaaRmdegobrivia. Tu av-
tori Sromis pirvel nawilSi wers, rom qarTl-kaxeTis eko-
nomikur cxovrebas etyoboda TvalsaCino gamococxleba,
qvemoT aRniSnavs, rom qveyana iyo ekonomikurad dauZlure-
buli (kakabaZe, 1924: 272). meore statiaSi kakabaZe miuTiTebs,
rom XVIII saukunis II naxevarSi ekonomikuri cxovreba sag-
rZnoblad iyo ganviTarebuli. misi gaangariSebiT 1760-1770
wlebSi TbilisSi sagareo vaWrobis moculoba 160 aTasidan
400 aTas maneTamde gaizarda (kakabaZe, 1930: 179). mesame sta-
tiaSi avtori exeba kapitalizmis ganviTarebas da akritikebs
d. gvritiSvils, romelsac am sakiTxze sawinaaRmdego mosaz-
reba gaaCnia (kakabaZe, 1956).
erT-erTi pirveli, vinc XVIII saukunis II naxevris aRmo-
savleT saqarTvelos ekonomikis daRmavali ganviTarebis wi-
naaRmdeg gailaSqra, gr. naTaZe iyo. avtori Tavis naSromSi —
`К вопросу об экономическом положении Грузии в конце XVIII
столетия~ — aRniSnavda, rom am periodSi qveyanaSi ganviTarda
sasaqonlo warmoeba, daiwyo mamulebis `damrgvaleba~ da misi
racionalur safuZvlebze mowyoba, ekonomikaSi arsebobda
zusti Sesaval-gasavlis aRricxva da a.S. misi daskvniT XIX sa-
ukunis I naxevarSi aRmosavleT saqarTvelos socialur-eko-
nomikur ganviTarebaSi araviTari Tvisebrivi cvlileba ar
momxdara da gagrZelda XVIII saukunis II naxevrSi dawyebuli
procesebi (naTaZe, 1930: 148).
akad. n. berZeniSvili, werilSi `samRebroTa Sesaxeb XVIII
saukunis saqarTveloSi~ — adasturebs, rom Sua saukuneebis
saxelosnoebis gverdiT arsebobda manufaqturuli warmoe-
12
bac. avtori akritikebda gr. naTaZes, romelmac samRebro da
sabaJo erTmaneTTan gaaigiva. is ganixilavda samRebroebs da
acxadebda, rom manufaqturebis arsebobis miuxedavad, misi
roli qveynis cxovrebaSi mcire iyo (berZeniSvili, 1937). n.
berZeniSvili sxvagan miuTiTebda, rom erekle II-is ekonomi-
kur moRvaweobaSi `sruliad axali ram Canda~ (berZeniSvili,
1965: 224).
d. uCaneiSvili Tavis naSromSi — `К вопросу об
экономическом развитии восточной Грузии во второй половине XVIII
века~ — CvenTvis saintereso periodSi uaryofs aRmosavleT
saqarTvelos ekonomikur ganviTarebas. marTalia, avtori
miuTiTebs vaWrobis ganviTarebaze, magram xazs usvams, rom
vaWrobas qveynis winsvlaze radikaluri gavlena ar mouxde-
nia da kvlav batonobda naturaluri meurneoba (uCaneiSvi-
li, 1937: 386, 427).
akad. p. guguSvilis naSromebSi: `kapitalizmis warmoSo-
ba da ganviTareba saqarTvelosa da amierkavkasiaSi~ da
`Развитие промишленности в Грузии и в Закавказье в XIX-XX вв.~ aR-
niSnulia, rom am periodSi qveyanaSi arsebobda manufaqtu-
ruli tipis sawarmoebi. isini ZiriTadad saxelmwifo sarewa-
vebs warmoadgendnen, xolo kerZo kapitalisturi sarewave-
bis warmoqmna ki im dros SeuZlebeli iyo (guguSvili, 1941;
1957).
1954 wels saqarTvelos mecnierebaTa akademiis iv. java-
xiSvilis saxelobis istoriis institutSi Catarda diskusia
Temaze: `saqarTvelos socialur-ekonomikuri ganviTarebis
xasiaTis sakiTxisaTvis XIX saukunis reformamdel period-
Si~. momxseneblebma: m. dumbaZem da z. anCabaZem TavianT moxse-
nebebSi, CvenTvis saintereso sakiTxebis Sesaxeb, aRniSnes:
`me-18 saukuneSi saqarTvelo warmoadgenda samefo-samTav-
roebad daqucmacebul feodalur-batonymur qveyanas, sadac
jer kidev ar iyo Seqmnili saTanado pirobebi, amitom soci-
al-ekonomikuri da politikuri `Cixidan~ qveynis sakuTari
ZalebiT gamoyvana SeuZlebeli iyo da misi ruseTTan SeerTe-
ba 1801 wels istoriulad aucilebeli movlena gaxda.
qarTl-kaxeTis ruseTTan SeerTebiT daiwyo mtruli gare-
mocvis garRvevis periodi da arsebuli `Cixidan~ qveynis daZ-
vris xana~ (anTelava, 1977: 14). rogorc vxedavT, es iyo ruse-
Tis imperiis politikis gamarTlebis mcdeloba da ara sakiT-
xis realurad kvleva.
13
mogvianebiT, es pozicia uaryo m. dumbaZem naSromSi:
`Tavisufal glexTa fenis sakiTxisaTvis XVIII saukunis saqar-
TveloSi~. avtori aRar saubrobs qveynis ekonomikur dauZ-
lurebaze da aRniSnavs, rom Tavisufal glexTa fenis arse-
boba da misi ganviTarebis perspeqtiva batonymobis rRvevis
procesze miuTiTebda (dumbaZe, 1966: 398).
es mosazreba Setanilia, agreTve, saqarTvelos narkve-
vebis IV tomis meTerTmete Tavis im nawilSi, romlis avtoric
Tavad aris (dumbaZe, 1973: 555-559).
sainteresoa ap. rogavas gamokvlevebi. is Tavis Sromeb-
Si — `Обозрение Грузии по части прав и законоведения Давида Георгевича Багратиони~ (rogava, 1959), kapitalizmis Canasaxi sa-
qarTveloSi da erekle II-is politika~ (rogava, 1964) da
`Зачатки капитализма в Грузии и политика Ираклия II~ (rogava, 1974)
— mkveTrad daupirispirda im istorikosebs, romlebic XVIII
saukunis II naxevris qarTl-kaxeTis samefos socialur-eko-
nomikur ganviTarebaSi progresulobas ver xedavdnen. av-
torma ganaviTara azri, rom im droisaTvis kapitalisturi
elementebi imdenad Zlieri iyo, rom man Seutia feodalur
sistemas da daiwyo am formaciis rRveva (rogava, 1974: 163).
manve aRniSna, rom erekle II kapitalisturi urTierTobebis
gamarjvebis Tavdadebuli momxre iyo (rogava, 1974: 30). misi
Sexedulebebi qarTul istoriografiaSi nawilobriv gazia-
rebulia. Tumca miiCneven (maT Soris Cvenc), rom avtoris Se-
fasebebi gadaWarbebulia.
aRsaniSnavia, rom ap. rogavas kvlevebma XVIII saukunis II
naxevris aRmosavleT saqarTvelos ekonomikuri ganviTare-
bis Sesaxeb adre damkvidrebuli Sexeduleba ramdenadme Sec-
vala.
sainteresoa d. gogolaZis naSromi `samTamadno samTo-
saqarxno mrewveloba saqarTveloSi da kapitalizmis genezi-
sis zogierTi sakiTxi~ (gogolaZe, 1966). avtori detalurad
aRwers axtalisa da alaverdis vercxlisa da spilenZis sa-
warmoebs, maTi warmoebis moculobas da a.S. avtori iziarebs
im azrs, rom qveyenaSi arsebobda kapitalisturi wesis sawar-
moebi (gogolaZe, 1966: 168). aseve Tvlis, rom imdroindeli
qarTl-kaxeTis samefo `gardatexis xanaSi~ iyo da mzaddebo-
da pirobebi feodaluri urTierTobebis rRvevisaTvis (go-
golaZe, 1966: 166).
14
aRniSnul sakiTxs mniSvnelovani kvleva miuZRvna S. mes-
xiam. `saqarTvelos istoriis damxmare saxelmZRvaneloSi~
man miuTiTa, rom Tof-zarbaznebis qarxanaSi, zarafxanaSi,
stambaSi, minis sawarmoSi, samRebroebSi... iyenebdnen daqira-
vebul Sromas. avtoris azriT dawinaurebula soflis meur-
neobac. soflad met sabazro produqcias amzadebdnen da
aqac xSiri iyo daqiravebuli Sromis gamoyeneba (berZeniSvi-
li..., 1958: 362-364).
S. mesxiasve ekuTvnis naSromi `Города и городской строй
феодальной Грузии~, sadac detaluradaa ganxiluli saqarTve-
los qalaqebi, vaWroba-xelosnoba da a.S. avtori aRniSnavs,
rom XV-XVII saukuneebisagan gansxvavebiT, XVIII saukunis II na-
xevarSi Seiqmna xelsayreli pirobebi qveynis ekonomikuri
aRorZinebisaTvis. misi azriT, am periodSi farTod iyo gav-
rcelebuli daqiravebuli Sroma da savaWro-savaxSo kapita-
li xels uwyobda naturaluri meurneobis rRvevas (mesxia,
1959).
sainteresoa v. CantlaZis naSromi: `sulxan-saba orbe-
lianis ekonomikuri Sexedulebebi~. avtoris azriT, saqar-
TveloSi feodalizmis daSlis winapirobebi Camoyalibda XVII
saukunis bolos da XVIII saukunis dasawyisSi da kidev ufro
ganviTarda XVIII saukunis II saxevarSi. is miuTiTebda vaWro-
bis ganviTarebasa da manufaqturebis arsebobaze (CantlaZe,
1959: 11).
XVIII saukunis II naxevarSi fulis mimoqcevis, saxelmwi-
fos Semosaval-gasavlis da sxva ekonomikuri sakiTxebis Se-
saxeb mniSvnelovani gamokvleva SemogvTavaza finansist-eko-
nomistma n. qoiavam. misi naSromis erT-erTi Rirseba isicaa,
rom avtorma mogvca mravali terminisa da imdroindeli eko-
nomikuri niuansis ganmarteba (qoiava, 1963).
aRsaniSnavia aseve g. akofaSvilis kvlevebi. man mravali
naSromi miuZRvna am sakiTxs. erT-erT naSromSi — `fulad-sa-
batono gadasaxadebi XVIII s. damlevisa da XIX s. damdegis sa-
qarTveloSi~ — avtori amtkicebs, rom am periodSi arsebob-
dnen memamule racionalistebi, rom isini mkacri aRricxvis
sistemas iyenebdnen, iyo soflad daqiravebuli Sromis faqte-
bi da a.S. (akofaSvili, 1964). es debulebebi man Camoayaliba sa-
qarTvelos istoriis narkvevebis IV tomis meTerTmete TavSi,
sadac aRniSna, rom XVIII saukunis 40-80-ian wlebSi mimdinare-
obda Sromis danawileba, viTardeboda xelosnoba, farTovde-
15
boda saSinao da sagareo vaWroba, mkvidrdeboda manufaqtu-
ruli warmoeba da a.S.
i. anTelavam 1965 wels moskovSi gamarTul diskusiaze,
romelic feodalizmidan kapitalizmSi gadasvlis proble-
mebs mieZRvna, arsebiTad uaryo XVIII saukunis II naxevris aR-
mosavleT saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis progre-
suloba (ix. anTelava, 1977: 25). mogvianebiT, naSromSi — `XVIII
saukunis saqarTvelos socialur-ekonomiuri ganviTarebis
xasiaTis sakiTxisaTvis~ — avtorma azri Seicvala. man er-
Tgvari Sualeduri pozicia daikava im mkvlevarTa Soris, ro-
melTagan nawili XVIII saukunis II naxevris qarTl-kaxeTis sa-
mefoSi veraviTar progresuls ver amCnevda da im mkvlevar-
Ta Soris, romlebic, misi azriT, gadaWarbebiT afasebdnen
movlenebs. avtorma arsebiTad aRiara qveynis ekonomikis da-
winaureba (anTelava, 1977).
sayuradRebo gamokvlevebi SemogvTavaza mixeil samso-
naZem, naSromebSi: `Tbilisis samrewvelo ganviTareba mecxra-
mete saukunis reformamdel xanaSi~ (samsonaZe, 1968) da `sa-
qarTvelos socialur-ekonomikuri ganviTareba XIX saukunis
pirvel mesamedSi~ (samsonaZe, 1980). gamoTqmulia mosazrebe-
bi, rom qarTl-kaxeTSi dawinaurebuli iyo vaWroba, rom Se-
saZlebelia XVIII-XIX saukuneebis mijnaze ganviTarebuli bam-
beulis saqsovebSi manufaqturuli warmoebis daSveba (samso-
naZe, 1968: 219). avtori zogadad miuTiTebs XVIII saukunis II na-
xevris ekonomikis ganviTarebaze da XIX saukunis movlenebs
ara `rusul siaxled~, aramed winamorbedis gagrZelebad mi-
iCnevs (samsonaZe, 1980: 7).
1990 wels mamia dumbaZis redaqtorobiT gamocemul
`Tbilisis istoriis~ I tomSi — `Tbilisi uZvelesi droidan
XVIII saukunis bolomde~ — aRniSnulia, rom XVIII saukunis II na-
xevarSi qveyana ekonomikurad dawinaurda (dumbaZe, 1990).
rac Seexeba postsabWour da Tanamedrove qarTul is-
toriografias, am kuTxiT TiTqmis araferi gakeTebula.
saerTod am sakiTxze, rogorc vxedavT, gamoTqmulia
araerTi urTierTgamomricxavi mosazreba.
16
Tavi I.
qarTlis da kaxeTis samefoebi XVIII saukunis
II naxevramde
(politikur-ekonomikuri momixilva)
qarTlis da kaxeTis samefoebis politikuri da ekono-
mikuri mdgomareobis ganxilvisas, upirveles yovlisa, yu-
radRebas gavamaxvilebT saTavadoTa sistemaze. saTavadoTa
sistemis Seswavlas (iseve, rogorc gviani Sua saukuneebis sa-
qarTvelos teritoriaze arsebul samefo-samTavroTa zo-
gad politikur-ekonomikuri mdgomareobis ganxilvas) qar-
Tul istoriografiaSi didi adgili aqvs daTmobili. aRniS-
nul sakiTxebze muSaobdnen cnobili qarTveli istorikose-
bi: n. berZeniSvili, d. gvritiSvili, g. akofaSvili, o. sose-
lia, m. qiqoZe, g. jamburia, n. asaTiani da sxvebi. aRniSnul
TavSi Cven swored am istorikosTa kvlevis gamocdilebas
veyrdnobiT.
XV saukunis samefo-samTavroebad daSlil saqarTvelo-
Si Camoyalibda saTavadoTa sistema. misi formirebis umTav-
resi wyaro qveynis decentralizacia da ekonomikuri mdgo-
mareobis ukiduresad dabali maCvenebeli iyo. naturaluri
meurneoba saTavadoebis karCaketilobis aucilebel pirobas
warmoadgenda. saTavados ganagebda Tavadi, romelic garkve-
uli kompaqturi teritoriis erTpirovnuli mmarTveli iyo.
saTavadoSi iyvnen gverdiTi Stos warmomadgenlebi — Tava-
diSvilebi, romelnic pirvel Tavads, anu `saxlis ufross“
emorCilebidnen .2
profesori m. qiqoZe saTavados politikur uflebebs
ase axasiaTebs: `1. Tavadi kanonieri mflobeli iyo saTavado-
Si da mefe umetes SemTxvevaSi, ver axerxebda CamoerTmia sag-
vareulosaTvis mopovebuli Zalaufleba mis saTavadoze. 2.
Tavadi sargeblobda uflebiT ewarmoebina omi mezobel sa-
Tavado-seniorebTan. Tavads SesaZleblad miaCnda misi siu-
zerenis — mefis winaaRmdegac galaSqrebuliyo, Tu amas mo-
2 gansxvavebuli mdgomareoba gvaqvs kaxeTis samefoSi, sadac gaer-
Tianebuli saqarTvelos ukanasknelma mefem giorgi VIII-m saerisTa-
voebi gaauqma da centraluri mmarTveloba Seqmna (ix. asaTiani,
1959: 27-56).
17
iTxovda misi saTavados interesebi. 3. Tavads hqonda Tavisi
iZulebiTi aparati (aznauroba, msaxurTa razmebi da sxv.),
romlis saSualebiT igi axerxebda ganexorcielebina bato-
noba uSualo mwarmoeblebze. 4. Tavadi awarmoebda saTavado-
Si samarTals, garda im gansakuTrebuli SemTxvevisa, rode-
sac saqmeebs mefe an mdivanbegi ganixilavdnen. 5. saTavados
hqonda dadgenili garkveuli teritoriuli sazRvrebi, rom-
lis sazRvrebSi xorcieldeboda Tavadis Zalaufleba. amas-
Tan erTad, gvianfeodalur saqarTveloSi saTavado gvevli-
neba, rogorc administraciuli erTeuli~ (qiqoZe, 1963: 97-
98). amdenad, saTavadoebs gaaCndaT sasamarTlo-administra-
ciuli imuniteti. `administraciuli Seuvaloba gamoixata im
viTarebaSi, rom saTavadoSi centraluri xelisuflebis mo-
xeleebi ver Sedian. `saxelmwifo xarjsa~ da molaSqris ga-
moyvanis organizacias Tavadi Tavisi moxeleebis saSualebiT
axdenda~ (jamburia, 1973: 206) — `Cveni moasili ama TqvenTa ma-
mulTa Siga versad Sevides da vercavin ra saqme daidos~ ac-
xadebs konstantine mefe fanaskerteli zazasadmi micemul
mamulebis boZebis sigelSi (gvritiSvili, 1955: 121-122).
erTi sityviT `saxlis ufrosi~ iyo uzenaesi gamgebeli
saTavadoSi. igi ganagebda saTavado saxlis yvela saqmes (jam-
buria, 1973: 210).3
saTavadoSi sakuTrebis ZiriTadi forma saerTo, anu
`saxaso~ mamuli iyo. mamulSi iyo eklesia, sasaxle, moxeleebi
da yma-glexebi. yovelives saxlis ufrosi ganagebda. is Semo-
savlidan saufrosos iRebda. Semosavlis SedarebiT mcire
nawili TavadiSvilebs gadaecemodaT. `saerTo~ mflobeloba
saTavados arsebobis garanti iyo. `saerTo~ qonebis gareSe
mas ar SeeZlo arseboba, radgan misi ekonomikuri, sasamar-
Tlo da administraciuli Seuvaloba am erTian mamulze iyo
damokidebuli.
saTavadoSi mflobelobis meore forma `saufliswulo~
qoneba iyo. TavadiSvilebs droebiT gadaecemodaT miwisa da
yma-glexTa garkveuli nawili `sarCoT da sacxovreblad~.
saxlis ufrosis daukiTxavad TavadiSvili mas verc gaaCuqeb-
da da verc gayidida. is iyo `saxlis qoneba, nawili saerTo
3 didi uflebebis miuxedavad, Tavads ar gaaCnda sakanonmdeblo
funqcia da ar SeeZlo fulis moWra. amitom is ar iyo bolomde da-
moukidebeli da emorCileboda mefes.
18
qonebisa, romelic droebiT mflobelobaSi aqvs gadacemuli
TavadiSvils~ (jamburia, 1973: 204-205). `saufliswulo~ qone-
bas ormagi buneba gaaCnda — saTavados Zlierebis dros is sa-
erTo mamulad iqceoda, misi degradaciis periodSi damaxasi-
aTebeli iyo `saTavisTaod~ gadaqcevis tendencia.
saTavadoSi droTa ganmavlobaSi Camoyalibda sakuTre-
bis mesame forma. es iyo `saTavisTao~ qoneba. `saTavisTao~ qo-
neba feodaluri saxlis wevrebis, TavadiSvilebis mier pira-
dad SeZenili (nayidi, namziTevi, mefis nawyalobevi da sxv.) qo-
neba iyo. mflobels am miwaze sakuTrebis xelSeuxebloba gaaC-
nda. is ar Sedioda saerTo mamulis daqvemdebarebaSi. `saTa-
visTao qonebis gaCena saxlis SigniT am saxlis rRvevaze miu-
TiTebs. adre saxli ufro mtkice erTeuli iyo. yvelaferi sa-
erTo iyo. Semdeg piradi sakuTrebis roli izrdeba. Tu saxlis
wevri Tavisi monagebiT iZens, igi pirad sakuTrebaSi rCeba. es
stimuls aZlevs SenaZenisTvis. saTavisTao qonebis gaCena, sax-
lis saerTo qonebis sapirispirod, niSnavs individualuri me-
urneobis gamarjvebas saxlis meurneobaze. es garemoeba mow-
mobs meurneobis maRal safexurs da xels uwyobs intensiuri
meurneobis ganviTarebas. es garemoebave miuTiTebs imaze, Tu
rogor irRveva `saxlis erTianoba~ — aRniSnavda akad. n. berZe-
niSvili (jamburia, 1955: 144). saTavisTao qonebis ganmtkicebi-
saTvis saWiro iyo: I. ekonomikuri mdgomareobis ganviTareba,
rac saTavadoTa sistemas Zirs gamouTxrida da moamzadebda
pirobebs kerZo sakuTrebisTvis. aseT pirobebSi Tavadebi po-
litikur uflebebs moklebul memamuleebad iqceodnen; II.
Zlieri centraluri xelisufleba, romelic kerZo sakuTre-
bis xelSeuxeblobis garanti gaxdeboda.4 saTavadoTa sistemis
arsebobis dros `saTavisTao~ qonebis ganviTarebisaTvis sa-
Tanado pirobebi ar iyo. zogjer `saTavisTao~ qoneba Svilebi-
sa da SviliSvilebis xelSi saerTo an saufloswulo qonebad
iqceoda (jamburia, 1973: 204-205). aseTi iyo saTavadoTa Sig-
niT arsebuli mdgomareoba.
XV-XVIII saukuneebSi qarTlis samefoSi arsebobda Sem-
degi didi saTavadoebi: 1) aragvis saerisTavo, 2) qsnis sae-
risTavo, 3) samuxranbatono, 4) saamilaxvro, 5) saciciano, 6)
4 kerZo sakuTrebaSi vgulisxmobT saTavadoTa erTiani mflobelo-
bis sapirispirod TavadiSvilTa da aznaurTa individualur meur-
neobebis arsebobas.
19
sabaraTiano, romelic daiSala da XVII saukuneSi mis bazaze,
sxva mcire saTavadoebTan erTad, warmoiqmna mZlavri saTava-
do — sayaflaniSvilo. maT gverdiT arsebobda mravali Seda-
rebiT mcire saTavado: samaCablo, sajavaxiSvilo, saabaSiZeo,
saTarxno da sxva.
qarTlis samefos samxedro-administraciuli dayofa
did saTavadoTa principebis gaTvaliswinebiT moxda. qveyana
daiyo oTx sadroSod. mewinave sadroSos sardlad yaflaniS-
vilebis saxlis ufrosi gvevlineboda. memarjvene sadroSos
amilaxvari, memarcxenes — muxranbatoni, samefo sadroSos
ciciSvili xelmZRvanelobda. formalurad muxranbatonis
sadroSoSi gaerTianebis miuxedavad, aragvis da qsnis saeris-
Tavoebic cal-calke samxedro-administraciul erTeulebs
qmnidnen. feodaluri daqucmacebulobis pirobebSi sust sa-
mefo xelisuflebas ar gaaCnda Zala provinciebSi uSualod,
Tavadis Zalauflebis gverdis avliT, ganexorcielebina Ta-
visi politika. `qveynis mosaxleobis ZiriTad masas da cen-
tralur xelisuflebas Soris dgeboda seniori-Tavadi, ami-
tom centraluri xelisufleba iZulebuli iyo yvela saxel-
mwifoebrivi RonisZieba qveynis marTvis dargSi adgilze Ta-
vadis saSualebiT gaetarebina. am SemTxvevaSi Tavadi gamodi-
oda rogorc administraciuli piri~ (qiqoZe, 1963: 98). saTa-
vado saxelmwifoSi farTo avtonomiuri uflebebiT aRWur-
vili politikuri erTeuli iyo. gvian feodalur xanaSi qar-
Tlis samefo faqtobrivad saTavadoTa krebuls warmoadgen-
da.
erTi sityviT, samefo mkveTrad decentralizebuli
iyo. centraluri xelisufleba, romelic naTlad xedavda
qveynis sisustis wyaros, ar ibrZoda am realobis winaaRmdeg.
mefisa da Tavadis dapirispirebis erTeuli SemTxvevebi ar
niSnavda saTavadoTa sistemis winaaRmdeg organizebul
brZolas. mefe moRalate Tavadis dasjis dros ki ar auqmeb-
da saTavados, aramed mis adgilze maTive saxlidan TavisTvis
sasurvel kandidats niSnavda (isic im SemTxvevaSi Tu mefes
saamiso Zala gaaCnda). mTeli am periodis manZilze samefo xe-
lisuflebas arcerTi saTavado ar gauuqmebia. piriqiT, dro-
Ta ganmavlobaSi mefeebi sxvadasxva Tavadebs kidev ufro met
uflebebs ukanonebdnen. mefis xelisuflebis aseTi `pasiu-
robis~ mizezebi, imave, ukiduresad `feodaluri~ saxelmwi-
fos wiaRSi unda veZioT. ekonomikuri degradaciis pirobeb-
20
Si, samefo xelisuflebis erTaderT dasayrden Zalas, rao-
den paradoqsaluradac ar unda JRerdes, saTavadoebi war-
moadgendnen. samefo biujetis simciris gamo, mefes ar SeeZ-
lo mravalricxovani biurokratiisa da armiis Senaxva. xeli-
suflebis erTaderT dasayrdenad swored saTavadoTa siste-
ma iqca. amitom samefo kari xels uSlida saTavadoTa dana-
wevrebas. saxelmwifo politikad iqca Zlieri saTavadoebis
SenarCuneba: `nefis nazaralixanis brZanebiTa... rac saamila-
xoros kacisagan da saamilaxoros mamuli, glexi, miwa Tu ve-
naxi, rac an mamis Cvenisagan da an Cvengan nayidi iyos, xuTTav
saxlis kacebs es piroba dagvidebia, ro unda sasaxloT dav-
dvaT, aRarca xelaxla viyidoT~ — aRniSnulia 1703 wlis saa-
milaxvros saxlikacobis rigSi (qarTuli..., 1974: 687). am sa-
buTidan naTlad Cans, rom mefe (nazaralixani) dainterese-
buli iyo Zlieri, erTiani saamilaxvros arsebobiT. misi
brZanebiT `saTavisTaod~ danawilebuli mamulebi kvlav `sa-
erTod~ daido.
* * *
saTavadoTa sistemis zogadi daxasiaTebis paralelu-
rad sainteresoa qarTlis da kaxeTis samefoebis politi-
kur-ekonomikuri momixilva.
XVIII saukunis I meoTxedSi qarTlis samefoSi mdgomare-
oba wina periodTan SedarebiT gamosworda. vaxtang VI-is
(1703-1712; 1716-1724 ww.) aRmSeneblobiTma politikam Tavisi
Sedegi gamoiRo — dawinaurda rogorc soflis meurneoba,
aseve saqalaqo cxovreba. mefem Caatara farTo sakanonmdeb-
lo samuSao. normatiuli aqtiT gansazRvra saxelmwifo mo-
xeleTa ufleba-movaleobani. magram bevri ram, risi regla-
mentirebac moaxdina kanonmdebelma mefem, qveynis bedukuR-
marTobis gamo, praqtikaSi ver dainerga.
petre I-Tan uSedego samxedro-politikuri kavSiris
Semdeg, vaxtang VI iZulebuli gaxda qarTls gascloda da
mravalricxovan TavadTa TanxlebiT, ruseTSi wasuliyo. qa-
laqi Tbilisi da mTlianad qarTli jer gamuslimebuli kaxe-
Tis mefis konstantines da mis mier daqiravebuli lekTa ja-
ris agresiis msxverpli Seiqmna, Semdeg ki qveyanaSi daiwyo
`osmaloba~, romelic 1735 wlamde gagrZelda. mas Caenacvla
`yizilbaSoba~. es iyo mTeli aRmosavleT saqarTvelosTvis
umZimesi periodi.
21
1723 wlidan osmalebma qarTuli miwa-wylis sabolood
mitaceba da qveynis safaSoebad qceva gadawyvites. am mizniT
maT qarTli eqvs nawilad dahyves da mosaxleobas mZime saos-
malo gadasaxadebi dauweses (berZeniSvili..., 1958: 338). os-
malTa batonoba xels uwyobda daRestnelTa laSqrobebs. ma-
Ti, osmalTagan TiTqmis sanqcirebuli Semosevebi, mTels
qarTl-kaxeTs aCanagebda. 1735 wlidan qarTlSi `osmalobas~
`yizilbaSoba~ Caenacvla. Nnadir-Sahi aRmosavleT saqarTve-
los mZime eqspluatacias uwevda. 1741 wels aRweres da da-
xarkes qarTli. saTiTaod daTvales yoveli vazi, xexilis xe
da yvelaferze gadasaxadi daaweses. aTi wlis asakidan yovel
mamakacze iTxovdnen fulad gadasaxads. dabegres pirutyvi,
bostani, wisqvilebi da sxva. aseTi politika aiZulebda mo-
saxleobas TviTonve gaenagurebina Tavisi meurneoba da ayri-
liyo mkvidri mamulidan (berZeniSvili...., 1958: 338). papuna
orbeliani gadmogvcems, rom `mravali suli aiyara, bevri ad-
gili umetesad aoxrda. mravali kaci venaxsa da baRebs Tavisi
ÃeliT kafdis da aoÃrebdis~ (orbeliani, 1981: 46). nadir-Sahi
amiT ar kmayofildeboda da damatebiT aseuli aTasobiT ma-
neTis gadaxdas iTxovda.
ucxoelTa batonobas mudmivad Tan axlda qarTvelTa
ajanyebebi, ajanyebebs ki damsjeli eqspediciebi. am dros ki-
dev ufro gamoikveTa feodaluri qveynis sisuste: nawili
Tavadebisa Tu ucxoeli dampyroblebis winaaRmdeg ibrZoda,
meore nawili — Tavis saTavados interesebisagan gamomdina-
re, sawinaaRmdego pozicias ikavebda. amas emateboda SimSi-
loba da epidemiebis gavrceleba (berZeniSvili, 1965: 199). yo-
velive amis Sedegad mosaxleobis raodenoba mkveTrad Sem-
cirda. daicala saciciano, somxiT-sabaraTiano da sxv. (ba-
toniSvili, 1973: 512). gaxSirda saTavadoTa Soris brZola,
urTierT mixdoma da Zarcva-rbeva. moiSala qveynis ekonomi-
ka. meurneobis warmarTva SeuZlebeli xdeboda. soflis me-
urneobis dacemam damRupvelad imoqmeda saqalaqo cxovre-
baze. Tbilisi, iseve rogorc sxva qalaqebi, mterma gaZarcva
da aaoxra.
vaWruli fena tovebda saqarTvelos da saxldeboda as-
traxanSi, yizlarsa da mozdokSi. aRniSnuli procesis Ziri-
Tadi mizezi, usafrTxoebis garantiebis ar arsebobasTan er-
Tad, is iyo, `rom vaxtang VI-is prorusuli orientaciiT ga-
nawyenebulma iranma Tbilisel vaWrebs Seuwyvita SeRavaTia-
22
ni sabaJo tarifi. ruseTis moqalaqeobis miRebiT Tbiliseli
vaWrebi avtomaturad iRebdnen rusi vaWrebis privilegiebs
iranis bazarze~ (dumbaZe, 1990: 362). Tbilisi umniSvnelo qa-
laqad iqca.
am negatiuri movlenebis gverdiT 1744 wels qveynis is-
toriaSi moxda erTi umniSvnelovanesi faqti. nadir-Sahma
Teimuraz II qarTlis, xolo misi Svili erekle II kaxeTis mefe-
ebad daniSna. givi amilaxvris medgarma winaaRmdegobam Sahi
aiZula Tavisi `mokavSiris~ — Teimuraz-erekles sasargeb-
lod mniSvnelovan daTmobaze wasuliyo — aswliani pauzis
Semdeg qarTlis da kaxeTis samefo taxtze qristiani mmar-
Tvelebi avidnen.
Teimuraz II-m, romelic Sahis oficialur dasturamdec
qarTlis faqtobrivi mmarTveli iyo, saTavadoTa sistemis
winaaRmdeg pirveli radikaluri nabiji gadadga, rac aragvis
saerisTavos gauqmebaSi gamoxata. es iyo uprecendento aqti.
kaxeTis samefos realobaze aRzrdilma Teimuraz II-m brZola
gamoucxada naxevrad saxelmwifoebrivi uflebebiT aRWur-
vil saTavadoebs. man isargebla mosaxleobis ajanyebiT eris-
Tavebis winaaRmdeg da 1743 wels saerisTavo gaauqma. manve
daamarcxa givi amilaxvari, daimorCila misi samflobeloebi
da CamoarTva qsnis saerisTavo. Teimurazis dasayrdens am
SemTxvevaSi iranis Sahi (nadir-Sahi) warmoadgenda. qarTlSi
misi gamefebis da Sahisagan damoukidebeli politikis war-
marTvis Semdeg, Teimuraz II swrafad Seegua qarTlis realo-
bas. naTeli gaxda, rom misi mefobis garanti swored didi Ta-
vadebis Tanadgoma iyo. amitom man qsnis saerisTavo daubru-
na qsnis erisavebs. damarcxebuli givi amilaxvaris saTavado
ki ar gaauqma, aramed is sxva mflobels, amirindo amilaxvars,
gadasca da cdilobda `osmaloba-yizilbaSobis~ dros zogi-
erTi danawevrebuli saTavados — sayaflaniSvilos, samux-
ranbatonos — erTianobis xelovnurad SenarCunebas. 1740-ian
wlebSi ramdenime `saxliskacobis rigi~ ganuwesa orbelia-
nebs, raTa misi erTiani organizmi SeenarCunebina (jamburia,
1960: 123-124). muxranbatonTa Sesaxeb Sedgenil `saxlikaco-
bis rigSi~ aRniSnavda, rom `...amaTi ojaxis gayra ar iqneba da
nurcavin ikadrebs~ (qarTuli..., 1974: 711-712).
erTi sityviT, Tavdapirveli politikis miuxedavad,
Teimuraz II iZulebuli aRmoCnda saTavadoTa mimarT loia-
23
luri politika gaetarebina. samefos `siZlieris~ socialu-
ri safuZveli arc amjerad Secvlila.
miuxedavad amisa, aRsaniSnavia, rom cvlilebebi mainc
ganicades saTavadoebma. mudmivma Semosevebma maTi kuTvnili
yma-glexebis odenoba mniSvnelovnad Seamcira. moiSala saTa-
vadoTa ekonomikuri safuZvlebi. yvela saxlSi, mniSvnelov-
nad gazrdil TavadiSvilTa pirobebSi, gamoikveTa saTavado-
Ta mamulebis gayofis tendencia, rac mis degradacias iwvev-
da. es is SemTxveva iyo, rodesac saTavadoebis daqveiTeba,
ara qveynis ekonomikur-politikurma aRmavlobam, aramed pi-
riqiT, misma ngrevam — sagareo mterma — gamoiwvia. swored am
daqveiTebam ubiZga Teimuraz II-s maTze Tavdapirveli Sete-
visaken. Tumca man maleve igrZno, rom im pirobebSi qveynis
arsebobis erTaderTi garanti saTavadoebi iyo. daTmobiTi
politikiT Teimuraz II-m qarTlis Tavadebis metnaklebi Ta-
nadgoma moipova da aqcenti sagareo mtris winaaRmdeg gadai-
tana.
nadir-Sahis gardacvalebam da iranSi areulobis dawye-
bam qarTlis da kaxeTis samefoebs faqtobrivi damoukideb-
loba moutana. Teimuraz II-is da erekle II-is moqnili diplo-
matiisa da warmatebuli samxedro moqmedebebis Sedegad qar-
Tlis da kaxeTis samefoebma 1748-1750 wlebSi ara Tu SeZles
rTul mdgomareobaSi Tavis dacva, aramed aRmosavleT amier-
kavkasiaSi pirvelobasac miaRwies: daimorCiles da daxarkes
ganjis, erevnis da naxWevanis saxanoebi. qarTlis samefos Se-
madgenlobaSi mtkiced Sevida yazax-borCalos da baidaris
saxanoebi.
Teimuraz II-is gardacvalebis Semdeg qarTl-kaxeTi
erekle II-is xelSi erT samefod gaerTianda. erTi SexedviT,
qveyanas mieca normaluri ganviTarebis SesaZlebloba. mag-
ram qveynis winsvla damokidebuli iyo Semdeg pirobebze: I.
lekTa gaxSirebuli TareSis aRkveTa, rac TavisTavad urTu-
les amocanas warmoadgenda, radgan baris mosaxleobaze Tav-
dasxma daRestnel mTielTa cxovrebiseul normad iyo qceu-
li; II. sagareo safrTxis (iran-osmaleTi) mogerieba da mona-
povaris (ganja, erevani) SenarCuneba; III. mkacri saSinao poli-
tikis gatareba. mkacri saSinao politika erekle II-s ara mxo-
lod qveynis ukeTesi mowyobisaTvis da `absoluturi ten-
denciebisaTvis~ esaWiroeboda, rac TavisTavad xels Seuw-
yobda pirveli ori amocanis gadaWras, aramed misTvis wminda
24
pragmatuli mniSvnelobac gaaCnda — erekle II ar iyo qarTlis
mefis memkvidre da TavadTa garkveul wreSi uzurpatorad
moiazreboda. amitomac misTvis sasicocxlo mniSvneloba ga-
aCnda TavadTa uflebebis xarjze centraluri xelisufle-
bis gaZlierebas. miT ufro, rom vaxtang VI-is memkvidreebi
taxtze pretenzias yovelTvis acxadebdnen.
zemoT CamoTvlil problemaTa gadasaWrelad erekle II-s
upirvelesad Zlieri samxedro Zala esaWiroeboda. feoda-
luri laSqari am amocanebisaTvis gamousadegari iyo. aseTi
samxedro ZaliT mefe verc sagareo problemebs gadawyvetda
da verc mkacr saSinao politikas gaatarebda, radgan is sa-
TavadoTa sistemis pirmSos warmoadgenda. sayrdeni Zalis
SeqmnisTvis mtkice finansuri baza iyo saWiro. imdroindeli
(XVIII saukunis Sua xanebis) qarTl-kaxeTis ekonomikuri mdgo-
mareoba aranairad ar iZleoda myari finansuri resursis
Seqmnis garantias. piriqiT, rogorc zemoT aRiniSna, `osma-
lobis~ da yizilbaSobis~ gamo, qveynis ekonomikuri SesaZ-
leblobebi ukiduresad dabali iyo. papuna orbelianis sit-
yvebidan naTlad Cans, rom samefos Semosavali faqtobrivad
nuls utoldeboda. Sirvanis mflobelis, aji-Calabis Tav-
daxmis mosagerieblad `gamoitanes mefeTa CvenTa Tvissa sa-
laroTi oqrosa da vercxlis iaraRi, misces zarafxanaSi, mo-
aWrevines fluri da TeTri da aZlevdnen jars~ (orbeliani
1981: 196). erTi sityviT ekonomikis degradacia saxeze iyo.
ekonomikuri mdgomareobis am niSnulidan, zednaSenuri
ganviTarebiT, qveyanas ramdenime aTeuli weli esaWiroebo-
da, raTa XVIII saukunis I meoTxedis donemde mieRwia, xolo
zemoT CamoTvlil problemaTa gadaWra saerTod utopiuri
Canda.
25
Tavi II.
qarTl-kaxeTis samefos ekonomikuri
mdgomareoba XVIII saukunis II naxevarSi
mZime ekonomikuri mdgomareobis gamosasworeblad sa-
mefo karma aqcenti sagareo daxmarebaze gadaitana. 1752
wels ruseTSi gaigzavna elCoba aTanase amilaxvriSvilisa da
simon mayaSvilis SemadgenlobiT. elCebs samxedro daxmare-
basa da fuladi sesxis micemaze mokrZalebuli uari uTxres.
amas mohyva TviT Teimuraz II-is elCoba. mefe 1761 wels Tavad
eaxla imperator elisabeds (1741-1761 ww.), magram amjeradac
elCobam realuri Sedegi ver gamoiRo. samefo kars sagareo
daxmarebis imedi gadaewura.
erekle II-saTvis naTeli gaxda, rom qveynis mZime mdgo-
mareobidan gamoyvanis da stabilurobis SenarCunebisaTvis
saWiro iyo myari finansuri bazis Seqmna mxolod Sinagani re-
sursebis mobilizebis xarjze. saxelmwifo Semosavlebis mo-
Ziebis erTadaerT alternativad, samefos mesveurTagan ukve
kargad Seswavlili, ruseTis imperiis gzis gavla moCanda.
amitomac samefo xelisufleba ruseTis saxelmwifos gamoc-
dilebis gaziarebiT, daadga ekonomikuri ganviTarebis for-
sirebul meTods, rac ekonomikuri berketebis srulad sa-
xelmwifo kontrolze ayvanaSi gamoixata. analogiuri gza
ganvles petre I-is ruseTma da centraluri evropis rigma
qveynebma. am qveynebSi damyarda `absolutizmis“ gansakuTre-
buli forma, romelsac SeiZleba vuwodoT `absolutizmis
aRmosavleT evropuli modeli“.5
5 `absolutizmi~ — es aris absoluturi monarqia, monarqiuli sa-
xelmwifos erT-erTi ukanaskneli forma. absoluturi monarqiis
dros mefe dgas yvela kanonze maRla. monarqis xelSi Tavmoyrilia
sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisufleba. am dros qveyana
mkacrad centralizebulia. `absolutizmi~ dasavleT evropis sa-
xelmwifoebSi Caisaxa XV saukunis damlevsa da XVI saukunis dasawyis-
Si. Tavis ganviTarebis mwvervals miaRwia XVI saukunis miwurulsa da
XVII saukuneSi. am droisaTvis dasavleT evropis ekonomikurma ganvi-
Tarebam Searyia feodalizmis safuZvlebi. gauqmda baton-ymoba. war-
moiSva burJuazia. mefis xelisufleba wodebriobasa da burJuazias
Soris lavirebda da maT Soris urTierTobebis erTgvar momwesrige-
bel Zalas warmoadgenda. gansxvavebuli mdgomareoba iyo evropis
26
rogorc qvemoT davinaxavT, erekle II-is ekonomikur
koncefciebSi Sedioda vaWroba-mrewvelobis ganviTareba. vi-
naidan kerZo iniciativebi ar arsebobda da imdroindel rea-
lobaSi verc aRmocendeboda, samefo karma gadawyvita vaW-
roba-mrewvelobis ganviTarebaSi Tavad gamxdariyo warmmar-
Tveli Zala. akad. guguSvili Tavis naSromSi `kapitalizmis
warmoSoba da ganviTareba saqarTvelosa da amierkavkasiaSi~,
marTalia, sakiTxs amgvarad ar ayenebda, magram faqtobrivi
masalis motanis Semdeg aRniSnavda: `...kerZo kapitalisturi
sarewavebis warmoqmna im dros CvenSi arsebul pirobaTa sa-
fuZvelze SeuZlebeli iyo. rac Seexeba Tofxanas, zarafxa-
nas, stambas da sxva sarewavebs, romlebic saxelmwifo wamow-
yebaTa saxiT warmoiqmnen — da e.w. `saxelmwifo manufaqture-
bad~ SeiZleba CaiTvalon — warmoadgendnen marjve mefis mi-
er Tavis samxedro Zlierebis gaumjobesebis, samefo prero-
gativebis ganxorcielebis da kulturul-saganmanaTleblo
zogierT centralur da aRmosavleT nawilebSi. dasavleTisgan gan-
sxvavebiT, aRmosavleT evropis ekonomikuri potenciali ar iZleoda
garantias, rom im droisaTvis ganviTarebis yvelaze progresuli sa-
xelmwifo mmarTvelobis forma — `absolutizmi~ — daemyarebinaT. aq
baton-ymoba da feodalizmisaTvis damaxasiaTebeli sxva elementebi
yofierebaSi jer kidev myarad iyo gabatonebuli.
petre I-is droidan ruseTSi damyarda absoluturi monarqia.
misi umTavresi Tavisebureba is iyo, rom is warmoiqmna da Tavisi
momdevno ganviTareba hpova baton-ymobis pirobebSi. ruseTi XVIII
saukunis dasawyisSi tipiur feodaluri saxelmwifos warmoadgen-
da. amitomac susti burJuaziuli warmonaqmnebi CasaxvisTanave sa-
xelmwifoze iyo damokidebuli. XIX saukunis II naxevramde politi-
kuri batonoba mxolod Tavad-aznaurTa prerogativa iyo.
kapitalizmis neli ganviTarebis pirobebSi XVIII saukuneSi `ab-
solutizmma“ miiRo `ganaTlebuli absolutizmis“ forma (ekateri-
ne II-is ruseTSi, fridrix II-is prusiaSi, iozef II-is avstriaSi) (ix.
tarle, 1923; kareevi, 1909).
dasaxelebulma saxelmwifoebma ekonomikuri progresisaTvis
forsirebul meTods mimarTes, rac gamoixata samrewvelo indus-
triis ganviTarebaSi saxelmwifo seqtoris dominantobiT. aseTma,
gansakuTrebulma qmedebebma aamaRla ekonomikuri maCveneblebi da
aRniSnul qveynebs miecaT centraluri xelisuflebis moxeleTa
gazrdis da absoluturi monarqiebis Seqmnis SesaZlebloba.
qarTl-kaxeTis samefoSi manufaqturebis gaCena da TiTqmis nu-
lovani niSnulidan ekonomikis swrafi gamococxleba, Cveni azriT,
swored aRniSnul saxelmwifoTa gamocdilebis gaziarebiT moxda.
27
moRvaweobis sferoSi meti Tu naklebi warmatebiT gadad-
gmul nabijebs~ (guguSvili, 1941: 209).6
CvenTvis miuRebelia ap. rogavas mosazreba, TiTqos
erekle II iyo kapitalisturi urTierTobebis ganviTarebis
momxre da misi mtkice damcveli (ix. rogava, 1974). piriqiT,
erekle II Tavadac mebatonea. igi flobs yma-glexebs, icavs me-
batoneTa sakuTrebis uflebebs da a.S. erTi sityviT mefe fe-
odaluri sazogadoebis wevria.
miuxedavad samefo karis mier gatarebuli RonisZiebebi-
sa, rom ganviTarebuliyo mrewveloba, gamravlebuliyo vaWar-
Ta ricxvi, daculi yofiliyo maTi interesebi da qonebis xel-
Seuxebloba, dRis wesrigSi ar damdgara da arc gvaqvs safuZ-
veli vifiqroT, rom momavalSi mainc igegmeboda arsebuli
`socialuri kontraqtis~ (feodaluri urTierTobebis) gada-
xedva. xelisufleba yovelnairad cdilobda, Tavisive mecadi-
neobiT, droTa ganmavlobaSi, Seqmnili e.w. `burJuaziuli ele-
mentebis~ arsebul socialur TanafardobaSi moqcevas.
erekle II-is gegma, marTalia, ar iTvaliswinebda feoda-
luri urTierTobebis moSlas, magram misTvis sasicocxlo
mniSvneloba hqonda naxevraddamoukidebeli, `avtonomiuri~
uflebebiT aRWurvili, saTavadoebis sistemis mospobas da
politikuri uflebebis armqone wodebriobaze damyarebul
saxelmwifos Seqmnas. am miznisaTvis mefes esaWiroeboda axa-
li sayrdeni Zala. es Zala unda yofiliyo isev Tavadaznaur-
Ta fenidan da ara sxva socialuri elementebidan (dawinau-
rebuli vaWar-mrewvelebic ki mas TavadaznaurTa rangSi ah-
yavda). erTi sityviT, erekle II cdilobda ara feodaluri sa-
xelmwifos moSlas, aramed misi `mankierebisagan~ gaTavisuf-
lebas. erekle II-is moRvaweoba gvaZlevs safuZvels vifiq-
roT, rom swored aseTi iyo misi ekonomikuri koncefciebi.
§ 1. vaWroba
a) centraluri xelisuflebis RonisZiebebi vaWro-
bis ganviTarebisaTvis
upirveles yovlisa, erekle II-m yuradReba miaqcia vaW-
robis ganviTarebas. saerTod, aRsaniSnavia, rom odiTganve
6 yovelives avtori mokled Seexo, radgan misi kvlevis obieqti XIX
saukune iyo.
28
qarTvelebi zogadad vaWrobas gaurbodnen da am saqmes Cven-
Si somexi, muslimi da ebraeli vaWrebi eweodnen (bagrationi,
1952: 40). maTi umetesoba, XVIII saukunis 50-ian wlebisaTvis,
rogorc aRvniSneT, qveynidan wasuli iyo. vaWarTa mosazidad
saWiro iyo qveynis stabilurobis da avtoritetis ganmtki-
ceba. erekle II sakuTari samxedro niWisa da diplomatiis
wyalobiT XVIII saukunis 60-ian wlebSi swored aseT avtori-
tetad warmoCnda: 1760 wlis dekemberSi erekle II-m kidev er-
Txel daamarcxa yarabaRis xani — fana. am gamarjvebiT man
aRadgina uflebebi ganjaze da yarabaRic daimorCila. Zve-
leburad kontroli aRadgina erevnis saxanoze. Semaxam, Saq-
ma, yarabaRma da naxWevanma sajarod aRiares qarTl-kaxeTis
upiratesoba. es iyo sruli kompensacia aji-CalabTan orgzis
gancdili marcxisa. sparseTTan mimarTebaSi erekle II-s gan-
sakuTrebiT fasi daedo mas Semdeg, rac xelSi Cauvarda ira-
nis taxtis erT-erTi maZiebeli azat-xani. 1763 wels erekle
II-m moaxerxa qerim-xanTan, romelic didi jariT mdinare are-
zis napirebze idga, urTierTobis mogvareba. `qerim xanma
scno erekle II ara marto gaerTianebuli qarTl-kaxeTis me-
fed, aramed oficialurad aRiara qarTveli mefis uzenaeso-
ba md. arezis CrdiloeTiT mdebare azerbaijanul saxanoeb-
ze~ (tuxaSvili, 1983: 75-79). manamde, 1762 wels, erekle II-m
qarTl-kaxeTi erT samefod gaaerTiana.
`lekianobis~ problemis miuxedavad, am faqtebs vaWar-
Ta miswrafebebze ar SeiZleboda gavlena ar moexdina. regi-
onSi qarTl-kaxeTis samefo yvelaze mimzidveli Canda da ami-
tom, samxreTkavkasielma vaWrebma daiwyes erekles qveSev-
rdomobaSi Sesvla. erekle II-m am mizniT gamosca specialuri
`manifesti somxebisadmi~, `romliTac igi sparseTis sxvadas-
xva provinciebSi gafantul somxebs, `urjuloTa mier wame-
bul xalxs~, Tavis qveyanaSi Tavmoyrisaken mouwodebda da
`Tavisuflebriv cxovrebasa~ da `monagebTa~ xelisuflebas
da qarTveli eris Tanabar pativs da siyvaruls hpirdeboda~
(mesxia, 1983: 212).
erekle II-is vaWrobis gafarToebisaken swrafvas kargad
exmaureba yirimSi myofi safrangeTis konsuli peisoneli.
igi werda: `qarTvelebi exla (igulisxmeba XVIII saukunis 50-
iani wlebi) Zalian moklebuli arian fuls, amitom isini sia-
movnebiT Sexvdebian vaWrobis damkvidrebas, romelic daat-
rialebs maTSi Zalian did fuls~ (kakabaZe, 1940: 120).
29
peisonelma XVIII saukunis 50-ian wlebSi safrangeTis
mTavrobis winaSe, romelsac ukve gacxovelebuli vaWroba
hqonda osmaleTTan, aRZra sakiTxi sparseTis bazrisaken
gzis gakvlevis Sesaxeb. misi proeqtiT Tbilisi iyo yvelaze
ufro mokle da moxerxebuli qalaqi sparseTTan dasakavSi-
reblad. peisonelis azriT, TbilisSi unda Seqmniliyo mTava-
ri savaWro kantora da frangi vaWrebi iqidan dakavSirebod-
nen sparseTis qalaqebs — `Tbilisi warmoadgenda yvelaze
ufro xelsayrel punqts sparseTTan vaWrobis dasamyareb-
lad, radgan Tbilisis mdebareoba xdis mas sparseTis yvela
qalaqis klite-gasaRebad~ (kakabaZe, 1940: 117). misi gegmiT
unda amoqmedebuliyo Semdegi savaWro marSruti: baTumi-
axalcixe-Tbilisi — aqedan erTi ganStoeba gaemarTeboda
ganja-Semaxis da meore ki erevan-Tavriz-arzrumis mimarTu-
lebiT.
raRa Tqma unda, aseTi gegma erekle II-isaTvis misaRebi
iqneboda. s. kakabaZe, am movlenis Sefasebisas, kidev ufro
Sors midis da aRniSnavs, rom erekle II da kaTalikosi antoni
I swored profranguli partiis warmomadgenlebi iyvnen da
antonis saqarTvelodan gaZeveba da misi kaTolikur sarwmu-
noebaze moqcevac am faqtze metyvelebs (kakabaZe, 1940: 109-
122). Cven ver daveTanxmebiT s. kakabaZis am mosazrebas, rad-
ganac imdroindeli franguli diplomatia saqarTvelosTan
arc ise axlos iyo, rom aq `profranguli partiis~ warmoqmna
ganepirobebina. Tumca, rogorc Cans, erekle II am ideis mi-
marT garkveul imedebs amyarebda — man 1763 wels moaxdina
kaTolike berebis sruli reabilitacia, romelTa uflebe-
bic Selaxuli iyo antoni I-is gaZevebis Semdeg. kaTolike be-
rebis reabilitaciis Semdeg erekle II-m dauSva somxuri da
evropuli savaWro kapitalis Tavisufali urTierTkonku-
rencia da am konkurenciaSi samefo xelisuflebam sruli ne-
itraliteti gamoacxada (tuxaSvili, 1983: 380). magram peiso-
nelis proeqts realuri Sedegi ar mohyolia da TavisTavad
verc Tbilisi iqca am mimarTulebiT mniSvnelovan satranzi-
to xidad. aRniSnulma magistralma samxreTiT — irani-baRda-
di-alepo-xmelTaSua zRva — gadainacvla (dumbaZe, 1990: 355).
droTa ganmavlobaSi somxuri savaWro kapitalis upirateso-
ba TvalSi sacemi gaxda.
samefo xelisuflebam aqcenti regionalur vaWrobaze
gadaitana. mTavar sazrunavad iqca is faqti, rom Tbilisi
30
gamxdariyo amierkavkasiis masStabiT da ruseT-irans Soris
saqonelgacvlaSi ZiriTadi savaWro obieqti. warmatebis miR-
weva aqac sakmaod rTul amocanas warmoadgenda. ruseTsa da
irans Soris intensiuri savaWro urTierTobebi warmoebda
kaspiis zRviT. aseve popularuli iyo baqo-daruband-yizla-
ris gza. imisaTvis, rom Tbilisi regionaluri masStabiT ma-
inc gadaqceuliyo mniSvnelovan savaWro punqtad, samefo
karma pirveli nabiji 1750 wels gadadga — gaxsna darialis,
igive `oseTis~ gza. ruseTTan damakavSirebeli gzis gaxsna
Tavdapirvelad efeqturi ar aRmoCnda. is usafrTxod ar iT-
vleboda. erekle II-m am gzis popularizaciis mizniT mniSvne-
lovani RonisZiebebi gaatara. man `oseTis gziT~ Semotanil
saqonelze SeRavaTiani baJi daawesa (АКАК, 1868: 1136). aseve
daiwyo zrunva saqaravno gzis keTilmowyobisaTvis. iakob
rainegsis gadmocemiT gzis gaswvriv CarWobili iyo maCveneb-
lebi — maRali boZebi, `erTmaneTTan axlos, raTa, roca yvela
gza TovliT iketeba, qaravnebs SeeZloT maTi saSualebiT
gzis gakvleva~ (rainegsi, 2002: 153). erekle II-m gzis usaf-
rTxoebac uzrunvelyo. am gzis gaxsniT ruseTis imperiac
yofila dainteresebuli (cxadia, ara marto savaWro mizne-
biT) da usafrTxoebas CrdiloeT kavkasiaSi Tavad uzrun-
velyofda. igive avtori gvauwyebs, rom `mravali wlis man-
Zilze am mTebis veluri mosaxleoba iyo SiSis zaris damcemi
yovlisSemZle gambedavi vaWrebisaTvis. mokvla, Zarcva,
tyveoba da vaWrobis sawinaaRmdego siZneleebis Seqmna gzaze
iyo am xalxis yvelaze bejiTi saqmianoba. magram rusuli
mmarTvelobisa da saxeldobr, general fabricianis sazrian-
ma gulmodginebam bolo mouRo maT yaCaRobas. axla kavkasio-
nis gzebi imdenad usafrTxoa, rom iq, sadac asi kacic ki ver
gaivlida, axla ori kazakic Zalze Tamamad mogzaurobs~ (rai-
negsi, 2002: 154). rogorc wyaroebidan irkveva, am gzam maleve
SeiZina popularoba, 1771 wels erekle II-is brZanebiT SeRava-
Tiani baJi gauqmda (АКАК, 1868: 1136). Cans, amis saWiroeba
aRar arsebobda.
garda am magistralisa, mniSvnelovan savaWro arteriad
rCeboda Zveli tradiciuli saqaravano marSrutebi. Tbilisi
xom aRmosavleT amierkavkasiisa da iranis qalaqebs stambul-
Tan akavSirebda.
iyo xelisSemSleli faqtorebic. vaWrobis ganviTareba-
ze uaryofiTad moqmedebda `lekianoba~. papuna orbeliani
31
gzebis Sekvrisa da vaWarTa gaZarcvis uamrav faqts adastu-
rebs (ix. orbeliani, 1981). ar eridebodnen Tbilisis gareub-
nebze Tavdasxmebsac: `avlabris mxares... mtkuaris pirzed
mCiTavebsa CiTebi hqondaT gafenili da wyliT Turme namav-
dnen. am dros CuRureTsa da avlabris Sua xevidan daqveiTe-
buli lekebi wamoeparnen, mCiTavebi mtkvarSi Securdnen, le-
kebma CiTebi daitaces da gaiqcnen~ (dumbaZe, 1990: 348).
am faqtebiT dasturdeba, Tu ramdenad rTul pirobebSi
uxdeboda samefo xelisuflebas ekonomikis ganviTareba.
cxadia, erekle II-m energiuli nabijebi gadadga mdgomareo-
bis gamosasworeblad. `noqari~, `morige jari~, `morige yara-
uli~, lekTa jarebis mdevrobis kuTxobrivi sistema, aseu-
lobiT SekeTebuli da axlad aSenebuli cixe-simagre qveyena-
Si usafrTxoebis ganmtkicebas da lekTa TareSis alagmvas
emsaxureboda.
am RonisZiebebma qveyanas met-naklebi warmateba mouta-
na da XVIII saukunis 70-iani wlebidan SedarebiT mSvidoba dam-
yarda. rainegsi miuTiTebda ra saukuneTa manZilze qarTvel-
Ta medgar brZolaze, aRniSnavda: `mainc sabolood es winaaR-
mdegoba Sesustdeboda, rom mefe erekles xan brZoliT, xan
dapirebebiTa da ZRveniT bolo ar moeRo am gamCanagebelTa
(lekTa — a. T.) TavdasxmebisaTvis~ (rainegsi, 2002: 147). igive
avtori, aRwerda ra qarTl-kaxeTis samefos dasavleT saz-
Rvars, miuTiTebda: `Tumca akiskas (axalcixis — a. T.) mTebi
qarTlisaTvis kargi kedelia, mainc mefe erekle arasodes ar
tovebs am sazRvars daucvelad, raTa TurqTa Tavdasxma ar
dauSvas, aseve uzrunvelyos mogzaurTa da vaWarTa usaf-
rTxoeba, romlebsac qarTlidan imereTSi da ukan mimoaqvT
sursaTi~ (rainegsi, 2002: 148). axalcixe-quTaisis gzasTan er-
Tad daculi iyo sxva saqaravno gzebic.
vaWrobis ganviTarebisaTvis mniSvnelovani iyo sabaJo
sistemis mowesrigeba. erekle II-m mtkiced gansazRvra sabaJo
tarifi. `am dros qarTlSi (da kaxeTSi-a. T.) iseve rogorc
yvela feodalur saxelmwifoSi, Cven Sinagani sabaJoebi
gvqonda da baJic Sinagani iyo; ...magram amasTanave ...baJi xSi-
rad ewodeboda sxvagvar gadasaxadebsac (misagebels)~ (qoia-
va, 1963: 138). baJi ikribeboda savaWro adgilebSi, ZiriTadad
qalaqebSi, saqonlis Setanis da gatanis dros. qarTul isto-
riografiaSi gamoTqmulia mosazreba, rom feodalur saqar-
TveloSi baJis aRebis ufleba mefis prerogativad ar qceu-
32
la da mas Tavis sasargeblod calkeuli feodalebic iReb-
dnen (qoiava, 1963: 187). Tumca XVIII saukunis 70-90-iani wlebis
dokumentebSi aseT faqts ver vxedavT. saqme isaa, rom zog-
jer ubralod termin `baJTan~ gvaqvs saqme da ara mis realur
SinaarsTan. magaliTad, orbeliani Tavis sakuTari tyiTa da
saZovriT sargeblobisaTvis gareSe kacisagan aRebul gada-
saxads baJs uwodebda. imave sagvareulos wevrebi ganjidan
motanil Tevzze iRebdnen gadasaxads da mas baJs uwodeb-
dnen. realurad ki es iyo zurab orbelianis saxelos, meTev-
zeTa qaravanbaSobis,7 gadasaxadi (guguSvili, 1949: 48). saer-
Tod ki, am dros saSinao Tu sagareo vaWrobisaTvis arsebuli
yvela saqaravno gza mefis saxaso mamulSi mdebareobda. xo-
lo yvela savaWro adgili: Tbilisi, gori, surami, ali, cxin-
vali, axalgori, ananuri, duSeTi, lore, Telavi, siRnaRi, sa-
garejo mefis sakuTrebas Seadgenda da misi daniSnuli moxe-
leebi — mouravebi — ganagebdnen. Tu Cven mainc davuSvebT Ta-
vadTa mier baJis aRebis faqts, es ra Tqma unda umniSvnelo
iqneboda. qveyanaSi met-naklebad sabaJo kontrols samefo
kari axorcielebda. mefe mfarvelobda ruseTTan vaWrobas
da iqidan Semotanil tvirTebze sabaJo ganakveTi, iran-osma-
leTidan Semosul saqonelTan SedarebiT, dabali iyo. iseve,
rogorc dasavleT saqarTvelosTan warmoebuli vaWroba nak-
lebad ibegreboda. kaxeTSic vaWrobis donis asamaRleblad
dabali sabaJo tarifi dawesda.
Cven sabaJoebis sakiTxs kvlav davubrundebiT. amjerad
ki, yuradRebas gavamaxvilebT vaWrobis stimulirebisaTvis
samefo karis mier gadadgmul uprecedento aqciaze.
profesiuli TvalsazrisiT, feodaluri samarTali
vaWrebs ganixilavda erTian fenad. socialuri niSnis mixed-
viT isini glexTa kategorias miekuTvnebodnen. vaWrebi oTx
ekonomikur kategoriad iyofodnen: didvaWrebi, Sua vaWrebi,
qvemo vaWrebi da dabali vaWrebi. vaxtang VI-m gaiTvaliswina
ra vaWrobis mniSvneloba, win wamoswia ekonomikuri momenti
da didvaWrebis `sisxli~ Sua aznauris `sisxls~ gauTanaswo-
ra —`Sua aznauris mTeli sisxlis toladve — didebulis did-
vaWris moqalaqis sisxli, ....calmogvi aznauris sisxli — ...me-
ore vaWris sisxli, msaxuris sisxli — ...mesame vaWaris sisxli,
7 qaravanbaSebis movaleobas warmoadgenda qaravnis gacileba da, Se-
sabamisad, maTTvis usafrTxoebis normebis dacva.
33
glexis kacis sisxls — ...meoTxe vaWris sisxli~ (qarTuli...,
1963: 489). Tumca, vaWari ar iyo aznauri da rCeboda glexTa
kategoriaSi.
ra Tqma unda, erekle meorec feodaluri klasis inte-
resebis damcveli iyo. man vaWarTa fenas zogadad socialuri
statusi ar aumaRla, magram iTvaliswinebda ra qveyanaSi vaW-
robis mniSvnelobas, ekonomikuri niSniT awinaurebda maT. me-
fem daarRvia feodaluri konservatuloba da vaWrebi, ro-
melTac didi kapitali gaaCndaT, aiyvana TavadTa da aznaur-
Ta rangSi. es ar iyo erTeuli gamonaklsi. ekonomikuri niS-
niT qveyanaSi yvela fenis warmomadgenels SeeZlo gamxdari-
yo umaRlesi wodebis matarebeli. mefem Tavadis wodebebi mi-
aniWa abimeliqovs, bebuTaSvils, arRuTaSvilebs, indoeTSi
myof somex didvaWars Sahamirians da sxva. aznaurebi gaxdnen
ivangulovi, arSievi, meliqovi (dumbaZe, 1990: 165), Saxovi
(bagrationi, 1997: 65) da sxv. xSirad maT maRal saxelmwifo
Tanamdebobebze niSnavda. es qveyanaSi vaWrobis ganviTarebi-
saTvis uaRresad didi stimuli iyo. qarTul istoriografi-
aSi gamoTqmulia mosazreba, rom didvaWarTa fenam aiZula
samefo kari aRniSnuli wodebebis darigebisaken; rom maT xa-
risxebi miiRes fuladi sesxebis, qrTamis da saCuqrebis wya-
lobiT (dumbaZe, 1990: 365). Cven kategoriulad vemijnebiT am
mosazrebas da aRvniSnavT, rom es iyo saxelmwifo politika
vaWrobis ganviTarebisaTvis. am faqtze metyvelebs Tundac
erekle II-is da Sahamirianis urTierToba. ereklem II-m, imi-
saTvis rom indoeTidan saqarTveloSi gadmosaxlebuliyo es
somexi didvaWari da aq savaWro da samrewvelo saqmianoba ga-
nexorcielebina, mas avansad Tavadoba da lore uboZa. am mo-
sazrebas pirdapir exmaureba platon ioselianis cnobebi,
romelic gadmogvcems: `mefe irakli II ibarebda mdidar som-
xebs indoeTidan da sparseTidan da sTavazobda maT... saqar-
TveloSi privilegiebs, miwebs da aznaurobasac ki~ (ioselia-
ni, 2009: 188). vaWar-mrewvelTa stimulirebisaTvis rom axor-
cielebda mefe am novacias, es kargad Cans mis mier gacemuli
Semdegi sabuTidan: `q. wyalobiTa R[vT]isaiTa Cven irakli me-
ore mefe qarTlisa da mefe kaxeTisa, memkvidre mTavari sam-
cxe-saaTabagosi, mTavari yazaxisa, mTavari borCalosa, mTa-
vari SamSadilisa, mTavari kakisa, mTavari Saqisa, mTavari
Sirvanisa, mflobeli da brZanebeli ganjisa da erevnisa da
sxvaTa raTgan yoveli keTil Sobileba mogebuli patiosanTa
34
da erTgulebiTiTa qcevaTa vidre sisxlis daTxevamde da
ufrosad usakuTresisTa msaxurebaTa mamulisaTa Zvirfa-
sobs yovelsa Sina gvarsa da STamomavlobasa missa visganca
ars igi amisaTvis ara umizezo ars raTa mieces Cven mier mow-
moba ese erTgulsa ymasa Cvensa aznavursa gurgena estatiCs,
samefosa qalaqsa Sina Cvensa tfilis[s]a Sobilsa, romlisaca
gvari ars areSovi.... dros sparsTa da TurqTa marbevelobisa
cxovrebs aw yizlarsa Sina sadaca upovnis Tvisad umaR[l]esi
mowyaleba yovlad umowyalesisa da uavRustoesisa monarxi-
naÁsa Cemisa ekaterina aleqsivnaÁsa imperatricaÁsa yovlisa
ruseTisa da aRricxul ars ricxvTa Sina abreSumisa mkeTe-
belTasa..~ (xec., H — 609). sabuTi TariRdeba 1784 wliT. Fro-
gorc vxedavT erekle II yizlarSi mcxovreb abreSumis mwar-
moebel (da movaWre) areSovs umtkicebs aznaurobas, rac Se-
iZleba aixsnas mxolod im faqtiT, rom mefes surs misi saqar-
TveloSi mowveva da qveynis savaWro-samrewvelo saqmianoba-
Si CarTva.FF
amave politikiT kargad dasturdeba Cven mier zemoT
Camoyalibebuli mosazreba, rom erekle II-s vaWroba-mrewve-
lobis ganviTarebiT burJuaziuli elementebis socialuri
statusis amaRleba ki ar surda, aramed cdilobda maT arse-
bul `socialur kontraqtSi~ moqcevas. aseTi elementebis
TavisTavad Camoyalibebac TiTqmis SeuZlebeli iyo. maT
`Semqmneladac~ saxelmwifo gvevlineba Tavisi fiskaluri
politikidan gamomdinare. sabolood, mefe maTgan qmnida ara
burJuaziul fenas, aramed axali tipis Tavad-aznaurobas,
romelic erTi mxriv, qveynis ekonomikuri ganviTarebis ga-
ranti iqneboda da meore mxriv, isini gaxdebodnen saTavado-
Ta sistemis moSlis placdarmi.
mniSvnelovani RonisZiebebi gatarda, agreTve, saqala-
qo cxovrebis mowesrigebisaTvis. aRmSenebloba, keTilmow-
yobisaTvis zrunva, Tavdacvis ganmtkiceba — es iyo saqalaqo
cxovrebis amaRlebis erTi mxare. erekle II-m, agreTve, mtki-
ced gansazRvra qalaqis moxeleebis sargo (maTi kompetencia
da ufleba-movaleobani) da aRkveTa Zaladoba. magaliTad,
qalaq goris mosaxleobis saCivris safuZvelze moZalade mo-
uravi iase amilaxvari mefem mkacrad dasaja. 1770 wels mefem
SemoiRo e.w. `sakuTrebis qalaquri wesi~, romlis ZaliTac
gardacvlili moqalaqis qoneba, memkvidris ar yolis Sem-
35
TxvevaSi, gadaecemoda mis Soreul naTesavs da ara mefes
(berZeniSvili, 1965: 224).
aseTi RonisZiebebiT samefo karma xeli Seuwyo saqala-
qo cxovrebis ganviTarebas. Tbilisi male, araTu daubrunda
XVIII saukunis I meoTxedis niSnuls, aramed ramdenadme gada-
aswro mas. gaizarda Telavi, gori da sxva qalaqebi. qalaquri
cxovrebis amaRlebaSi samefo xelisuflebis Careva imdenad
qmediTi iyo, rom xelisuflebis gadawyvetilebiT ramdenime
weliwadSi daarsda axali qalaqi — siRnaRi. Tbilisis mosax-
leobam XVIII saukunis 80-ian wlebSi 25-30 aTass miaRwia. mniS-
vnelovnad gaizarda sxva qalaqebic. qalaqebis mosaxleoba im
droisaTvis Seadgenda qveynis mosaxleobis 13%-s. tradici-
ul saTavadoTa `saerTo~ mamulis rRvevis fonze, Tavadazna-
urobas aRar akmayofilebda Zveli Semosavali — renta. am
dros daiwyo qalaqebisaken feodaluri aristokratiis
ltolva. XIX saukunis dasawyisSi TbilisSi 70-ze meti Tavadi
da 200-mde aznauri cxovrobda (dumbaZe, 1990: 364). qalaqebis
mosaxleobis zrda amaRlebda vaWrobis dones. iqmneboda mya-
ri Sida bazari. savaWro urTierTobebSi Cabmuli aRmoCnda
Tavad-aznaurobac.8 mokle droSi Tbilisi iqca amierkavkasi-
is mTavar savaWro punqtad. erekle II-is qveSevrdomobaSi Se-
vida uamravi somexi Tu muslimi vaWari. am periodSi aRmosav-
leT saqarTveloSi daiwyo somexTa masobrivi Camosaxleba.
1787 wlidan yarabaRis meliqebi, romelTac garTulebuli
urTierToba hqondaT adgilibriv muslim xanTan — ibrahim-
Tan, gadmosaxldnen TbilisSi (geguCaZe, 1995: 36). savarau-
dod, maT qveyanaSi sakmao kapitali unda SemoetanaT.
erekle II-is ekonomikuri politikis erT-erTi mTavari
monapovari is iyo, rom ruseTis imperiis mibaZviT, mmarTve-
lobaSi calke dargad Camoyalibda saxelmwifo Semosavlebi.
`erekles dros Camoyalibda agreTve safinanso uwyeba —
`gansakuTrebuli sabWo~, romelSiac Sediodnen samefo sax-
lTuxucesebi, mdivnebi da qalaq Tbilisis meliq-mamasaxli-
si. amieridan samefo Semosaval-gasavlis saqme marto sax-
lTuxucess ki ar miendo, aramed amas igi axla ganagebda
8 amis damadasturebeli uamravi dokumenti arsebobs. magaliTad,
iseTi didi Tavadi, rogoric iyo zaal orbeliani, dagrovili vale-
bis gastumrebas axalcixidan miRebuli saqonlis gayidviT cdilob-
da (masalebi..., 1953: 90-91)
36
mdivnebTan da meliq-mamasaxlisTan erTad. safinanso saqmeTa
mmarTvelobam kolegialuri forma miiRo~ (soselia, 1973:
532).
erekle II yvelanairad cdilobda sakuTari qveynis va-
WarTa uflebebis dacvas. 1783 wlis traqtatis dadebis dro-
sac, gaiTvaliswina ra maTi interesebi, qarTveli vaWrebi uf-
lebrivad gauTanabra rus vaWrebs. maTve igive privilegiebi
miiRes, riTac iranSi rusi vaWrebi sargeblobdnen (samsona-
Ze, 1980: 106-107).
vaWarTa interesebis dacvis mravali faqti gagvaCnia:
1792 wels xuT qarTvel vaWars astraxanSi CamoarTves 20 000
maneTi oqros monetebi. erekle II-is SuamdgomlobiT maT aR-
niSnuli Tanxa daubrunes. 1797 wels 2 vaWars CamoarTves 700
naxevarimperiali, 700 maneTi, 4200 maneTis oqros moneta da
sxv., es Tanxa patrons erekles SuamdgomlobiT daubrunda
(dumbaZe, 1990: 359). aseve gvaqvs cnoba, rom mefem potiomki-
nis winaSe aRZra sakiTxi faTh-ali xanis winaaRmdeg, radgan
misi mizeziT erekles vaWarebma 60 000 maneTis zarali naxes
(mesxia, 1959: 218).
friad sainteresoa erekle II-is werili anton mouravo-
visadmi: `Sens brwyinvalebas CvenTvis ekiTxa — misi didebu-
lebis oqro da vercxli rogor ixarjeba gamomicxadeo. Cven
ase ganvacxadebT Sens brwyinvalebisadmi: romelic Zveli
rubli aris is eqvs abazad aqaurs TeTrzed, da axali rubli
xuT abaz da erT Saurad. Cven qveyanaSi brZanebiT Zalasac mo-
vindomebdiT yovlad mowyalis xelmwifis samsaxurisaTvis,
rom unametnavesadac gasuliyo oqroc da vercxlica, magram
radganac garSemo mezoblebSi metad ar daixarjeba, amisaT-
vis vaWarT zians gaufrTxildiT, rom qveyanas savaWro ar mo-
akldes~ (Грамоты..., 1898: 37).
am werilSi kargad Cans erekle II-s Sexeduleba, rogorc
savaluto politikis mimarT, ise vaWarTa interesebis dacvis
TvalsazrisiT. mefe, romelic ase iswrafoda ruseTis impe-
riis keTilganwyobisaTvis, iZulebuli iyo, vaWarTa intere-
sebidan gamomdinare, maT mTavrobisaTvis, romelsac aRniS-
nuli kursi ar akmayofilebda, kursis gazrdaze moklrZale-
buli uari eTqva.
vaWrobis ganviTarebas aseve xels uwyobda erekleseu-
li samoneto reforma. saqarTveloSi iWreboda saerTo spar-
suli vercxlis monetebi. es niSnavda samoneto politikaSi
37
iranisadmi lmobier vasalobas. XVIII saukunis 70-ian wlebSi
aseTi monetebis gamoSveba Sewyda da qarTuli monetebi gaTa-
visuflda iranis vasalobisgan (kapanaZe, 1950: 100). `...qar-
Tlis da kaxeTis samefoTa gaerTianebis Semdeg (1762 w.),...
erekle II monetis moWris dargSi axorcielebs mTel rig axal
RonisZiebebs. am RonisZiebaTa Seswavla gvaZlevs srul uf-
lebas vilaparakoT mefe erekles samoneto reformis Sesa-
xeb~ (qoiava, 1963: 21).
burnaSovis cnobiT, qarTvelebma ar icodnen vercxlis
legireba (sxva liTonTan Sereva). Tumca qoiavas da kapanaZis
iniciativiTY Catarebulma laboratoriulma sinjebma daa-
dastura, rom es cnoba yalbia (qoiava, 1963: 37). burnaSovis
Secdoma gamoiwvia im faqtma, rom erekle II-is moWrili sirma
abazebi wminda vercxlis STabeWdilebas tovebda. Teimuraz
batoniSvili amis Sesaxeb werda: `aseTs vercxlsa sWridnen
CvenSia, rom yovels evropiisa da aziis vercxlzeda Cveni
vercxli ufro wminda iyo~ (kakabaZe, 1925: 34).
erekles dros iWreboda vercxlis Semdegi nominalebi:
Sauri, uzalTuni (2 Sauri), abazi, marCili (3 abazi). iWreboda
spilenZis xurda fulic: naxevari fuli, bisti, Sauri (2,5 bis-
ti iyo erTi Sauri anu 5 rusuli kapiki). 1796 wels moiWra ase-
ve oqros fulic (qoiava, 1963: 27-28).
Tbilisis zarafxanaSi moWrili fulis garda mimoqce-
vaSi iyo rusuli vercxlisa Tu oqros monetebi, aslani — ho-
landiuri oqros moneta, fluri/florini, venetikuri seki-
ni, sparsuli uzalTuni, Turquli piastri. Teimuraz bato-
niSvilis mtkicebiT `oqro CvenSi srulad golandiisa muSa-
obda, veneciisa da osmalisaca ufro cota, magram osmalos
oqro wminda ar aris da amisaTvis ar uyvarT qarTvelebsa~
(kakabaZe, 1925: 34).
n. qoiava aRniSnavda, rom `qarTl-kaxeTSi fuli moqme-
debda rogorc msoflio fuli, msoflio fuli ki moqmedebda
yvela Tavis funqciaSi~ (qoiava, 1963: 36). qarTl-kaxeTis same-
foSi vercxlisa da oqros SedardebiTi Rirebuleba iyo 1:14 —
1:15, anu swored iseTi, rogoric iyo im dros msoflio bazar-
ze (dumbaZe, 1990: 349).
ucxouri monetebi gamoiyeneboda saerTaSoriso vaWro-
bisaTvis. maT Sinauri bazridan adgilobrivi monetebi ar ga-
moudevniaT. piriqiT, erekle II-is sirma abazebi mTels kavka-
siaSi didi popularulobiT sargeblobda. es ki mefes saSua-
38
lebas aZlevda fiskaluri miznebisaTvis moneta gaefuWebina.
XVIII saukunis I aTwleulSi abazis wona 7,3 grami iyo. erekle
II-s dros ki 2,65-3,5 gramamde Semcirda (qoiava, 1963: 26). es
iyo saxelmwifo Semosavlis gazrdis erT-erTi saSualeba.
amis miuxedavad, qarTul vercxlis fuls mimoqcevis mxriv
araviTari safrTxe ar Seqmnia.
aseTi iyo samefo karis mier vaWrobis donis asamaRleb-
lad ganxorcielebuli RonisZiebebi. amjerad ganvixilavT
im Sedegebs, rasac XVIII saukunis 60-iani wlebis Semdeg qveya-
nam am kuTxiT miaRwia.
b) saSinao vaWroba
Tavdapirvelad yuradRebas gavamaxvilebT Sida bazris
ganviTarebaze. qalaqebis mosaxleobis zrdasTan erTad iz-
rdeboda produqtze moTxovna. mTavroba soflad glexTa sa-
xelmwifo gadasaxadebs ukve, ara naturiT, aramed fulis sa-
xiT iTxovda. paralelurad, Tavadebic aRar kmayofilde-
bodnen tradiciuli rentiT da gadaxdis formas cvlidnen.
gadasaxadebis komutaciam 70-90-ian wlebSi Tavisi ganviTare-
bis etapebi gaiara da Semdeg niSnuls miaRwia: saxelmwifo ga-
dasaxadebis 60% da sabatono gadasaxadebis 20-30% fulad
rentad iqca..
fuladi gadasaxadebi glexur meurneobas mWidrod
akavSirebda bazarTan. glexebi iZulebulebi xdebodnen baz-
risaTvis daemzadebinaT produqcia. aseTi faqtebi dokumen-
turad dasturdeba. magaliTad, giuldenStedti axasiaTebda
ra kaxeTis soflebis mcxovrebTa mdgomareobas, sxva damza-
debuli produqtebis gverdiT aRniSnavda meabreSumeobis
ganviTarebas da dasZenda: `yoveli ojaxi wliurad iRebs 2-4
fuT abreSumis parks, xolo girvanqas yidian 60-90 kapikad~
(giuldenStedtis..., 1962: 35). es ki 100 maneTze meti Rirebu-
lebis iyo. sainteresoa, agreTve, im periodSi farTo moxma-
rebis sagnis — endros eqsportis maCvenebelic. p. guguSvi-
lis gamoTvliT, iransa da osmaleTSi saqarTvelodan 10 000
baTmani anu 66-70 aTasi maneTis endro gadioda (guguSvili,
1949: 118). amas emateboda adgilobriv samRebroebSi moxmare-
buli endros sakmaod didi odenobac. cxadia, am raodenobis
produqtis damzadebas ramdenime pirovneba ver SeZlebda. mas-
39
Si Cabmuli iyo qveynis mosaxleobis didi nawili da is glexTa
damatebiTi fuladi Semosavlis erT-erT wyaros Seadgenda.
bagrat batoniSvilis `Semoklebuli soflis ekonomia~-
Si aRniSnulia, rom `Semosavali yovelive mamulsa... ganiyo-
febis samad. erT nawilSi aiRebis saxlis saxarjavad, meore —
Sesanaxad, xolo mesame gaiyidebis~. es naSromSi kargad asa-
xavs imdroindel ekonomiur azrs (anTelava, 1977: 82).
fulad-sasaqonlo urTierTobis ganviTarebam gamoiw-
via Sida bazris ganmtkiceba. sainteresoa bazris produqciis
farTo asortimenti. `XVIII da XIX saukuneebis dasawyisis sa-
buTebi naTlad mowmoben, rom saqarTveloSi (umetesad qala-
qebSi) yidva-gayidvis sagania yvelaferi, rac ki SeiZleba ada-
mianma moixmaros (iseTi sagnebic ki, rogoricaa ZeZvi SesaRo-
bad, baris tarebi, mwvanilis Tesli, lobio, fiCxi, WanWuri,
TuTa da a.S.). niSandoblivia, rom yvelaferi zemoT CamoT-
vlili SemTxveviT zedmeti produqtebi ki ar aris, aramed sa-
gangebo gasacvlelad, bazrisTvis aris damzadebuli, amas
araerTi sabuTi gvidasturebs~ (samsonaZe, 1980: 17).
soflis meurneobis produqtebis garda, Sida bazari
maragdeboda xelosnobis nawarmiTac.9 erTi sityviT, mokle
droSi Camoyalibda qveynis SigniT saqonelgacvlis sistema.
erTmaneTs daukavSira qveynis sxvadsxva kuTxeebi. TbilisSi
da sxva qalaqebSi samxreT saqarTvelodan SemohqondaT mec-
xoveleobis produqtebi, fqvili, qeri da sxv. Sida qarTli-
dan xili, marcvleuli; kaxeTidan — endro, yurZeni, Rvino da
sxv. amasTanave, mWidrod daukavSirda erTmaneTs dasavleT
da aRmosavleT saqarTvelo.
wyaroebiT dasturdeba, rom qarTlsa da imereTs Soris
savaWro qaravnebi TiTqmis yoveldRe midi-modiodnen. sura-
mis aRwerisas iakob rainegsi aRniSnavs, rom is `erTaderTi
qalaqia iberiasa (imereTs — a.T.) da qarTls Soris, amitom iq
sakmaod gacxovelebuli vaWrobaa~ (rainegsi, 2002: 148). sain-
tereso informacias gvawvdis giuldenStedti xonis bazris
Sesaxeb: `17 agvisto (1772 w.). Cven Rame xonSi gavaTieT. xonSi
eklesiis gverdiT aris didi moedani cacxviT da aRmosavlu-
ri WadriT... es moedani 2 versis farTobs moicavs; rogorc
yovel paraskevs am xeebis CrdilSi Sekrebiliyvnen orive sqe-
sis myidvel-gamyidvelni da [gaeCaRebinaT] bazroba. iyidebo-
9 dawvrilebiT ixileT qvemoT.
40
da Semdegi saqoneli: ruxi da Savi maudis Coxebi da nabdebi,
romelic SemoaqvT baranidan da dugoridan, onis gziT. bam-
bis wiTeli da cisferi uxeSi qsovilebi SarvlebisaTvis, pe-
rangebisaTvis da qalTa zedatanisaTvis da saxiani bambis
qsovilebi qvedatanisaTvis Tbilisis fabrikebidan.... aWaru-
li arSiebi evropuli tilosi, adgilobrivi ruxi maudis qu-
debi... erTvedroiani spilenZis qvabebi... zRvis marili yiri-
midan, damarilebuli zurgieli... salianidan da Tbilisidan~
(giuldenStedtis..., 1962: 153-155).
sxvadasxva avtorebis da sabaJo tarifebis mowmobiT
aRmosavleT saqarTvelodan imereTSi metad farTo asorti-
mentis saqoneli SehqondaT: bambis, abreSumis, Salis qsovi-
lebi; bamba, matyli, Sabi, endro, marili, Ceqmebi, wuRebi, cxe-
nis aRkazmuloba, xaxvi, saponi, Cai, yava, Tevzis sxvadasxva
saxeoba, gogirdi, saweri qaRaldi da sxva. imereTSi gatanil
saqonelze dabali sabajo tarifi (4%) iyo sawesebuli (qoia-
va, 1963: 190).
droTa ganmavlobaSi fulad-sasaqonlo urTierToba
kidev ufro ganviTarda. qalaqis mosaxleoba srulad daukav-
Sirda bazars. ucnobi piris qorwilis xarjebis 1779 wlis
nusxa gvauwyebs, rom bazarze SeuZeniaT: arayi, Rvino, Zroxa,
cxvris xorci, bati, oraguli, zurgieli, xramuli, qiSmiSi,
erbo, qonis sanTeli, wminda sanTeli, xaxvi, nigozi, xoxobi,
Cai, WanWuri, jonjoli, ispanaxi, sxvadasxva mwvanilebi, kver-
cxi, yveli, zeTisxili, kovzebi, naxSiri, sasarCule materia,
gaji, Zafi da sxva (masalebi..., 1938: 69-75).
TumaniSvilTa saxlis wevrebma 1788 wels bazarze SeiZi-
nes: Rvino, Zroxis xorci, yveli, mwvanili, oraguli, xizila-
la, cxvris xorci, batknis xorci, kvercxi, erbo, xaxvi, mawoni,
zeTisxili, wminda sanTeli da sxva (masalebi..., 1938: 89-96). aR-
saniSnavia, rom TumaniSvilebi msxvili memamuleni iyvnen. maT
hyavdaT yma-glexebi da maTgan iRebdnen gadasaxadebs. miuxe-
davad amisa, iZulebulebi iyvnen bazarze SeeZinaT garkveuli
produqti. 1797 wlis sabuTi gvidasturebs, rom wilknis ekle-
siis winamZRols, romelic, agreTve, yma-glexebis mflobeli
iyo, uyidia: 4 cxeni, ori uremi Rvino, `saxlis mofeniloba da
saxlisaTvis WurWeli~ da sxv. 1790 wlis ucnobi piris danaxar-
jis nusxa gvauwyebs, rom is yoveldRiurad bazarTan yofila
dakavSirebuli da iZenda: Rvinos, varias, xorcs, `samwuade~
xorcs, sanTels, zeTs, lobios, nigozs, erbos, nesvs, kitrs,
41
SeSas da sxv. (masalebi..., 1938: 100-119). aseTi uamravi sabuTi
arsebobs.10
erTi sityviT, saxelmwifos ekonomikurma politi-
kam daaCqara fulad-sasaqonlo urTierTobebis ganviTareba.
Camoyalibda erTiani Sida bazari da mas samefo kari uwevda
mfarvelobas. Sida produqtebis umetesobas Seadgenda sof-
lis meurneobis nawarmi, bambis, abreSumis, Salis qsovilebi,
spilenZis nawarmi da sxva xelosnuri dargebidan warmoebuli
savaWro produqti.
g) sagareo vaWroba
qarTuli produqciisaTvis mTavar gasaRebis areals
warmoadgenda kavkasiis mTianeTi, sadac qarTuli savaWro sa-
qoneli didi raodenobiT saRdeboda. mTielebTan vaWrobis
Sesaxeb mniSvnelovan informacias gvavwvdian saqarTveloSi
myofi rusi moxeleebi. saqarTvelos samoqalaqo gubernato-
r kovalenskis moxsenebaSi mTavarmarTebel knoringisadmi
aRniSnulia: `Sikrikma moitana anwuxisa da kapuCinis xalxis-
gan Cems saxelze gamogzavnili werilebi, romlebSic isini
iTxoven neba mieceT, raTa uwindeburad awarmoon vaWroba sa-
qarTvelosTan, risTvisac maT ukve gamouSves sazRvarze er-
Ti qaravani; meore mxriv aqauri vaWrebi da xelosnebi, ro-
melTa nawarmiTac uwin lekebTan vaWroba warmoebda... daJi-
nebiT iTxoven, raTa lekebs neba miecaT Zveleburad awarmo-
on vaWroba saqarTveloSi~ (gamrekeli, 1968: 27).
rusi moxele burnaSovi, axasiaTebda ra saqarTvelos
sagareo vaWrobas, gansakuTrebiT gamoyofda mis saqonel-
brunvas mTiel da sparsel (igulisxmeba azerbaijanuli saxa-
noebi) mezoblebTan `...didi vaWroba aqvT mTiel da sparsel
axlo mezoblebTan. maTi xelnaqnariT anu spilenZis Wur-
WliT, moCiTuli, SeRebili da TeTri bambis tiloebiT, cxe-
nis mosarTavebiT, xmlebiTa da xanjlebiT, rkinis wvrilmani
saqonliT, labadebiT, qudebiTa da fexsacmelebiT, rameTu
am saWiroebiT kavkasiis TiTqmis yvela xalxebi da yvela me-
zoblebi Tbiliseli somxebis SromismoyvareobiT sargeblo-
10 saerTod n. berZeniSvilis mier Sedgenili ekonomikuri istoriis I
tomi naTeli dasturia imisa, rom XVIII saukunis 70-90-ian wlebSi
soflis Tu qalaqis mosaxleoba mWidrod iyo dakavSirebuli bazar-
Tan.
42
ben~. imave avtoris mtkicebiT mTielebi aRmosavleT saqar-
TveloSi modiodnen did jgufebad, zogjer 500 da meti ka-
cic ki (burnaSovi, 1896: 2-3). maT CamoqondaT adgilobrivi
nawarmi: maudi, nabdebi, iaraRi, mecxoveleobis produqtebi
da sxva. umeteswilad maTTan vaWroba gacvliTi formiT xde-
boda. maSinac ki, roca mTielebi Tavis nawarms uSualod
fulze yididnen, am fuliT isev maTTvis saWiro da ucxo na-
warms iZendnen, samSobloSi fulis gatanas maTTvis araviTa-
ri azri ar hqonda, radgan saqonelgacvlaSi iq fuli saer-
Tod ar monawileobda (dumbaZe, 1990: 357). vaWrobis aseTi
forma Zalzed momgebiani iyo qarTuli mxarisaTvis.
rusi moxelis zubovis informacia mniSvnelovani wya-
roa imis gansasazRvrad, Tu ra mogebas iZleoda Crdilo kav-
kasiel mTielebTan vaWroba: `amierkavkasiis mxaris bevri va-
Wari swavlobs ra mTielTa sxvadasxva enebs, midis yvelaze
daSorebul xeobebSi da sargeblobs ra stumarTmoyvareobis
siwmindiT, eweva vaWrobas TiTqmis daujerebeli mogebiT, aw-
vdis ra mTielebs sagnebs, romlebic maTTvis ukve aucilebe-
li gamxdaran~, Semdeg avtori CamoTvlis im saqonels, rom-
lebic vaWrebs CaaqvT kavkasiis mTielebTan. esenia: feradi
abreSumis da bambis qsovilebi, sabnebi, yava, pilpili, nugba-
ri, surnelovani saponi, qiSmiSi, nigozi, finiki, zeTisxili,
ferumarili, blis xis Cibuxebi, qarva, savarcxlebi, didi ra-
odenobiT unagirebi, yovelgvari iaraRi, tyvia, foladi,
tyavebi, nalebi, namglebi, maudi, Cardaxebi, Tambaqo, marili
Rvino da sxv. (samsonaZe, 1980: 117). sainteresoa C. axrievis
cnoba imis Sesaxeb, rom Zvel dros saqarTvelo inguSeTSi Ci-
Tebis qveyanad iTvleboda (samsonaZe, 1980: 112).
gacxovelebuli vaWroba iyo gaCaRebuli rogorc ami-
erkavkasiis saxanoebTan aseve iranTan, osmaleTTan, buxaras-
Tan da indoeTTanac ki. saqarTvelodan gadioda abreSumis
nawarmi, matyli, tyaveuloba, Rvino, endro, erbo, Tafli da
sxva. kidev ufro meti am qveynebidan Semodioda. komercia
Zalze did masStabebs aRwevda. magaliTisaTvis moviyvanT
vaWrobas erevnis saxanosTan: erT-erTi cnobiT Tbilisel
vaWrebs erevnidan yovelwliurad 70 000 fuTi nedli bamba
SemohqondaT, risganac 21 milioni arSini qsovili mzaddebo-
da (roJkova, 1949: 111).
burnaSovi aRniSnavda, rom erekle II-is qveSevrdomi
vaWrebi `vaWroben sparseTTan, indoeTTan, ruseTidan mcire
43
raodenobiT Camotanili saqonliT; xolo aqedan qaravnebiT
iReben abreSumis, bambis sparsul da indur qsovilebs, aseve
faifuris WurWels~ (burnaSovi, 1896: 2-3).
rogorc zemoT aRvniSneT, Tbilisze gadioda iransa da
osmaleTs Soris damakavSirebeli erT-erTi gza. peisonelis
cnobiT, Tbilisze gahqondaT tranzituli saqoneli irani-
dan konstantinopolSi, aleposa da smirnaSi da piriqiT, am
qalaqebidan iranSi. konstantinopolidan mohqondaT evro-
puli saqoneli: inglisuri drapi, veneciuri oqroqsovili,
franguli yava, Saqari da sxv. Tbilisidan konstantinopolSi
gahqondaT abreSumi, endro, matyli, tyavebi da sxv. es cnobe-
bi dokumenturadac dasturdeba. magaliTad, Tbiliseli vaW-
ris ter-Smovanovis werilidan Tavis simamris manuCar Tuma-
niSvilisadmi Cans, rom Tbilisel vaWar sarubeJanas buxara-
dan Camoutania didi raodenobiT tyavebi da gasayidad kon-
stantinopolSi wauRia (berZniSvili, 1965: 167, sab. #37).
igive vaWari sxva werilSi aRniSnavda: `kvira ar gava,
rom erevnidam, yarsidam Tu axalcixidam (TbilisSi) qaravani
ar movides. vinc saqonlis momtania eseni sul baJis mimcemni
arian. bambac davarda litra CR (1 maneTi da 70 kapiki) ase ga-
yides~ (berZniSvili, 1965: 136, sab. #12). gasaTvaliswinebelia
is faqtic, rom am werilebSi gadmocemulia aRa-mahmad xanis
Semosevis momdevno, 1796 wlis movlenebi. Tu sastikad aox-
rebul qalaqSi aRmosavleTis qveynebTan aseTi farTo vaW-
roba warmoebda, advili warmosadgenia misi masStabebi qala-
qis darbevamdel periodSi.
miuxedavad imisa, rom aRmosavleTis qveynebTan saqo-
nelbrunvis zusti moculobis Sesaxeb pirdapiri monacemebi
ar gagvaCnia, sxvadasxva wyaroebze dayrdnobiT SesaZlebe-
lia misi miaxloebiTi gansazRvra. Tbilisidan da aRmosav-
leT saqarTvelos sxva qalaqebidan erevnis, ganjis, Semaxis,
SuSis da sxva qalaqebis mimarTulebiT, aseve piriqiT, savaW-
ro qaravanebi mudmivad moZraobda. peisonelis cnobiT, jer
kidev XVIII saukunis 50-iani wlebis bolos da 60-ian wlebis
dasawyisSi sxvadasxva saqonliT datvirTuli 150-200 uremi
yovelTviurad erevnis, Tavrizisa da arzrumis mimarTule-
biT midioda (kakabaZe, 140: 109-122). cnobilia, rom 70-iani
wlebidan tvirTbrunva kidev ufro gaizarda. amitom aRniS-
nul periodSi iranisa da osmaleTis mimarTulebiT Tbilisi-
dan minimum 300 uremze meti tvirTis gatanaa savaraudebeli.
44
kidev ufro meti am qalaqebidan Semovidoda. gamodis, rom
iran-osmaleTTan vaWroba weliwadSi sul cota 8000 uremiT
ganisazRvreboda. uxeSi gaTvlebiT 1 uremis Rirebulebas Tu
100-dan 150 maneTamde viangariSebT gamodis, rom aRmosavle-
Tis qveynebTan tvirTbrunva XVIII saukunis 70-90-ian wlebSi
800 000-dan 1 200 000 maneTamde meryeobda. am monacemebs kar-
gad Seesabameba 1809 wlis oficialuri statistika: astraxa-
nis sabaJos ufrosisa da Tbiliseli vaWrebis CvenebiT yo-
velwliurad erevnidan SemohqondaT 250 000 maneTis Rirebu-
lebis 30 000 fuTi bamba; iranis qalaqebidan — xoidan, Tavri-
zidan, qaSanidan, ispahanidan da sxv. — 200 000 maneTis abreSu-
mis da 100 000 maneTis bambis qsovili, 50 000 maneTis yava, nu-
Si, pilpili, qiSmiSi, xmeli xili da sxva wvrilmani, 20 000 ma-
neTis lurji saRebavi; nuxidan, Seqidan da Semaxidan 10 000
maneTis abreSumi; daRestnidan da Sirvanidan 15 000 maneTis
nabdebi; TurqeTidan 60 000 maneTis bambis qsovilebi, fola-
di, tyvia, nali da sxv. sul, am qveynebidan, aRmosavleT saqar-
TveloSi 700 000 maneTze meti Rirebulebis savaWro saqone-
li Semodioda (АКАК, 1870: 99-80). Tu gaviTvaliswinebT im
faqts, rom XIX saukunis pirvel aTwleulSi arc sabaJo sis-
tema, arc vaWarTa pirobebi da motivacia ar Secvlila11
(pi-
riqiT, savaWro urTierTobebze ruseT-iranis da ruseT-
TurqeTis omebi uaryofiT gavlenas axdenda), savsebiT lo-
gikurad migvaCnia, rom es statistikuri monacemebi gavav-
rceloT XVIII saukunis 70-90-ian wlebzec. erTi sityviT, gan-
saxilvel periodSi qarTl-kaxeTis samefos aRmosavleTis
qveynebTan savaWro urTierTobebi sakmaod intensiuri iyo.
darialis gzis gaxsnidan mokle xanSi gacxovelda vaW-
roba ruseTTan. XVIII saukunis 50-ian wlebidan daiwyo saqar-
Tvelodan ruseTSi qarTuli saqonlis gatana. 1770-ian wleb-
Si ki am procesma intensiuri saxe miiRo. qarTveli vaWrebi
mudmivad mogzauroben ruseTis qalaqebSi. isini savaWro
operaciebs axorcieleben ara marto astraxanSi, mozdoksa
da yizlarSi, aramed niJni-novgorodSi da moskovSi. amis da-
madasturebeli mravali cnoba mogvepoveba. magaliTad, 1780
wlis aprilSi mozdokSi erTdroulad Cadis daaxloebiT 30
11 yvela dokumenti mowmobs, rom XIX saukunis dasawyisisaTvis moq-
medebda mxolod da mxolod qarTveli mefeebis dros dadgenili
normebi.
45
vaWris 3 qaravani, romelTac didi raodenobiT tyavebi, qso-
vilebi da sxv. CautaniaT (samsonaZe, 1972: 24).
sxvadasxva cnobebiT mtkicdeba, rom saqarTvelodan
ruseTSi didi raodenobiT bambis qsovilebi gaedineboda. sa-
qarTveloSi damzadebul produqcias ruseTis bazrebze ga-
tanis iseTi donisaTvis miuRwevia, rom igi saTanado masa-
lebSic aisaxa. magaliTad, m. Culkovis naSromSi —
`Историческое описание российской комерции~ — ruseTSi sxvadas-
xva qveynebidan Setanil saqonelTan erTad, Tbilisuri narma
da xamxalaTic saxeldeba. igive avtori aRniSnavda, rom sam-
xreT ruseTSi bambeulis qsovilebi Sedioda `Из Гори~ da `Из Андреевской деревни~. am faqtis Sesaxeb mkvlevari m. samsonaZe
aRniSnavs, rom Tu avtori `Из Гори~—Si ara qalaq gors, ara-
med CrdiloeT kavkasias gulisxmobda, cnobilia, iq bambeu-
lis qsovilebi ar iwarmoeboda da Sedioda saqarTvelodan;
andrias sofelSi ki ZiriTadad qarTveli vaWrebi saqmianob-
dnen (samsonaZe, 1980: 137). igive avtori ganixilavs ra mozdo-
kis sabaJos uwyisebs da sxva saarqivo masalebis monacemebs,
aRniSnavs, rom XVIII saukunis bolosa da XIX saukunis dasaw-
yisSi qarTl-kaxeTis teqstiluri nawarmiT vaWroba ruseT-
Tan aRemateboda am saxeobis nawarmiT iranis saeqsporto
vaWrobas ruseTSi (samsonaZe, 1977: 31).12
zemoT moyvanili magaliTebi exeba mxolod bambis qso-
vilebiT vaWrobas. ruseTSi qarTvel vaWrebs sxva saqonelic
uxvad CahqondaT.
zogadad XVIII saukunis 70-90-iani wlebSi qveyanaSi saga-
reo vaWrobis maRali donis damadasturebeli mravali pir-
dapiri Tu arapirdapiri cnoba mogvepoveba. adgilobrivi
warmoebis saqonlidan aRsaniSnavia Semdegi nawarmi: liTonis
sxvadasxva sameurneo da saojaxo nakeTobebi, safeiqro na-
warmi — bambeulis, abreSumis da Salis qsovilebi, matyli, se-
li, nedli bamba, sursaT-sanovage, marcvleuli, pirutyvi,
Rvino, xorci, frinveli, zeTi, erbo, qoni, Tafli, xili, bos-
tneuli, endro, Tambaqo da sxva.
kidev ufro mravalferovania importuli saqoneli: ab-
reSumis qsovilebi — daraia, tafta, atlasi; Salis qsovile-
bi, nabdebi, bambis maRali xarisxis qsovilebi, evropuli qso-
12 detalurad ruseTTan vaWroba ix. samsonaZis dasaxelebul naSro-
mebSi.
46
vilebi, rusuli CiTi, sxvadasxva saxis bewveuli — wavisa da
Taxvis qurqebi, meliis da kvernis bewvi; foladi, rkina, gvar-
jila, qaRaldi, Tof-iaraRi, Zvirfasi Tvlebi — almasi, mar-
galiti, iagundi, zurmuxti da sxva; marili, Saqari, yava, li-
moni, Tambaqo, Tevzeuli, mixaki, dariCini, pilpili, zeTisxi-
li, vardis da zeiTunis zeTi...
wyaroebSi bevria cnoba ucxouri ZviradRirebuli sag-
nebis farTo moxmarebaSi gavrcelebis Sesaxeb — mag., manuCar
TumaniSvilis 1788 wlis tanisamosis nusxaSi aris `erTi mwva-
ne frangis atlasis kaba, erTi frangis Salis ioma, erTi TeT-
ri frangis Salis Coxa, erTi wyvili espaneTis winda, erTi
rusuli CiTis axaluxi Sesakeravi da erTi rusuli CiTis axa-
luxi Sekerili...~ 1795 wlis sabuTSi moxseniebulia `rusuli
stamba“ (stamburad nabeWdi wigni), `rusuli yuTi“, `rusuli
klite“, `rusuli xelsaxoci“, `rusuli CiTi“, `rusuli far-
Ca“, `rusuli varayis qaRaldi“, `espanuri sarke“, `espanuri
qamari“... (anTelava, 1977: 54).
`konkurencia adgilobrivsa da ucxour saqonels So-
ris TiTqmis ar SeimCneoda, radgan adgilobrivi mrewveloba
awarmoebda farTo moxmarebis produqcias, romelic ZiriTa-
dad sazogadoebis dabali fenebis moTxovnilebas pasuxobda,
maSin roca importuli saqonelis momxmarebeli arsebiTad
feodaluri zedafena iyo. ...gabatonebuli zedafenis sac-
xovrebeli, aveji, tansacmeli, samkaulebi, kvebis racioni da
sxva gansxvavebuli unda yofiliyo da iyo kidec. meore
mxriv, swored imis gamo, rom adgilobrivi sawarmoebi amza-
debdnen naxevarfabrikatebsa da SedarebiT dabali xarisxis
mza produqcias, misi masobrivi gasaReba ufro metad iyo ga-
rantirebuli. farTo moxmarebis Tbilisuri samrewvelo
produqcia mezobel qveynebSiac saRdeboda~ (dumbaZe, 1990:
356).
savaWro urTierTobaTa mniSvnelovan warmatebebze mi-
uTiTebs is faqti, rom qarTveli vaWrebi, erTi mxriv, maqsi-
malurad iyenebdnen adgilobrivi mrewvelobis SesaZleblo-
bebs da Sesabamisad eqsports sakmaod didi adgili eWira maT
savaWro operaciebSi, xolo meore mxriv, ar kmayofildebod-
nen amiT da farTo saSuamavlo vaWrobas eweodnen msxvili sa-
vaWro-ekonomikur regionebs Soris (dumbaZe, 1990: 360).
XVIII saukunis 70-iani wlebidan vaWrobis donem Tavis
piks miaRwia. saqonelgacvlaSi sakmaod msxvil kapitals vxe-
47
davT. magaliTad, 1800 wels Tbilisel vaWar dimitris indoe-
Tidan Camoutania 13 680 maneTis sxvadasxva qsovili da ram-
denime aTasi maneTis Rirebulebis Zvirfasi qvebi. Camotani-
li saqonelis erTi nawili, kerZod 9 830 maneTis Rirebule-
bis qsovili da 12 030 maneTis Rirebulebis Zvirfasi qvebi,
sazRvargareT realizaciis mizniT Seisyida vaWarma aRa zu-
rabovma, xolo meore nawili ki tvirTis Camomtans adgilze
gauyidia. gvaqvs cnoba, rom 1775 wels darubandTan daiRupa
enzelidan astraxans mimavali gemi, romelic skvorcovs
ekuTvnoda. gemi datvirTuli iyo astraxaneli da Tbiliseli
vaWrebis naxevari milioni maneTis Rirebulebis saqonliT
(dumbaZe, 1990: 358-359); 1806 wels Tavadma n. amilaxvarma sasa-
marTloSi aRZra saqme Tavad abameliqovis winaaRmdeg, rom man
ispahanSi gardacvlil ivan xan amilaxoris mindobilobiT, ro-
melic misi Zma iyo, saam SixanaSvilisagan 95 884 Tumnis Zvirfa-
seuloba miiRo, rac udrida 1 677 970 maneTs spilenZiT (samso-
naZe, 1980: 70); cxadia es Zvirfaseuloba savaWrod gamoiyene-
boda. `qarTveli vaWrebi13
wamyvan rols asrulebdnen ara mar-
to iransa da saqarTvelos vaWrobaSi, aramed iranis sagareo
vaWrobaSi saerTod~ (samsonaZe, 1980: 94).
aseTi masStabis komercia warmoudgeneli iyo farTo
organizaciis gareSe. `XVIII-XIX ss. saqarTvelos rigi msxvili
vaWrebisa did organizatorebad gvevlinebodnen. isini pri-
kaSCikebis, muSakebis, noqrebis da a.S. mTel Stats aerTianeb-
dnen~ (prikaSCiki — magieri, vaqili vaWarTa, noqari) (samsona-
Ze, 1983: 89-90).
m. samsonaZe ganixilavs ra TumaniSvilTa saqmianobas,
aRniSnavs, rom magaliTad, manuCar TumaniSvilis savaWro
warmomadgenlebi gafantulni iyvnen saSinao Tu sagareo sa-
vaWro-samrewvelo centrebSi: gorSi, cxinvalSi, astraxanSi,
peterburgSi da a.S. `damaxasiaTebelia rom erT-erT werilSi
manuCar TumaniSvili amayad acxadebda `me vaWari rodi va-
ro~. igi marTlac ar aris vaWari, igi gacilebiT farTo gaqa-
nebis moRvawe saqmosania, finansisti, kapitalisti, romelic
meTaurobs mTel sistemas, romelSiac araerTi daqvemdeba-
rebuli piria gaerTianebuli: vaWrebi, prikaSCikebi, mrewve-
lebi, noqrebi, msaxurebi da a.S. XVIII-XIX saukuneebis mijnaze
saqarTveloSi amgvar msxvil saqmosnebad moCanan anton oqu-
13 igulisxmeba erekles qveSevrdomobaSi myofi vaWrebi.
48
aSvili, merab aRa oquaSvili, osefa yorRanaSvili da a.S.~
(samsonaZe, 1980: 92).
vaWrobis gafarToebas mohyva savaWro amxanagobebis
Seqmna. sainteresoa erTi aseTi amxanagobis saqmianoba — amxa-
nagobaSi gaerTianebulia ramdenime pirovneba. ZiriTadi fi-
guraa vaWari aRa. is TbilisSi saqmianobs. sxva pirebi — ste-
fan aslanovi, aRas Zma karapeta, Saroa da qevoa — astraxanSi
ewevian savaWro operaciebs. aRam Tbilisidan astraxanSi gag-
zavna farCa da bewveuli, xolo aslanovma mas jer 5000 mane-
Tis, Semdeg 3000 maneTis saqoneli gaugzavna. aslanovma kara-
peta 16 000 maneTis saqonliT gagzavna baqoSi, is ki abreSumis
qsovilebiT dabrunda astraxanSi (masalebi..., 1953: 182).
savaWro amxanagobebis Seqmna imdenad Sors wavida, rom
mas kanonmdeblobaSi specialuri muxlebi daeTmo. magali-
Tad: `saqarTvelos ZvelTagan da CveulebiTad qarTvel me-
feTa droTa SemoRebulni sjulnis~ 5 muxli eTmoba savaWro
amxanagobas — gansazRvrulia `movaWre amxanagTa, veqilTa da
TirqTaSikTa~ uflebebi, urTierTSeTanxmebebi da a.S. (doli-
Ze, 1960: 54-56).
amxanagobebis saSualebiT xorcieldeboda satranzito
vaWroba. bevr qarTvel vaWarsa Tu savaWro kompanias YTavisi
mudmivi warmomadgeneli hyavda iranis saxvadasxva savaWro
centrSi. iqidan iRebdnen savaWro saqonels da Semdeg ruse-
Tis bazrebze gahqondaT.
saqarTvelosa da irans Soris saqonelgacvlas da mis
Semdgom eqsports, ZiriTadad qarTveli vaWrebi axdendnen,
Tumca am saqmeSi iraneli vaWrebic monawileobdnen. 1801
wels Sedgenili erTi sabuTi adasturebs, rom saqarTveloSi
komercias eweoda 25 iraneli vaWari (samsonaZe, 1980: 102).
qarTveli vaWrebis saSualebiT iransa da ruseTs Soris far-
To satranzito vaWrobas adasturebs goreli vaWrebis — ju-
labaSvilebis — davTari. es vaWrebi dadiodnen: isfahanSi,
TavrizSi, gilanSi, meShedSi, reSTSi; mTel kavkasiaSi: Semaxa-
Si, darubandSi, yizlarSi; TurqeTSi: stambolSi; ruseTSi:
stefanwminda — gveleTis gziT da zRviT astraxanSi (megre-
laZe, 1963: 209).
erTi sityviT, XVIII saukunis 70-iani wlebidan vaWrobis
done qveyanaSi mkveTrad amaRlda. TbilisSi gaCndnen iseTi
vaWrebic, romlTa kapitalic 50 000 maneTs aRemateboda
(berZeniSvili..., 1958: 365).
49
savaWro kapitalis gaZliereba droTa ganmavlobaSi
tons aZlevda mis samrewvelo kapitalad gadaqcevas.
kameraluri aRweris mixedviT, XIX saukunis dasawyisSi,
aRmosavleT saqarTveloSi 1043 vaWris ojaxi cxovrobda
(samsonaZe, 1980: 58). Cven vfiqrobT, rom es cifri garkveul
koreqtirebas saWiroebs da XVIII saukunis 70-90-ian wlebSi
realurad vaWarTa meti raodenoba unda vivaraudoT, radgan
aRa-mahamd xanis Semosevis Sedegad maTi ricxvi aSkarad Sem-
cirdeboda.14
rogorc aRvniSneT, vaWrobas gaaCnda erTi friad mniS-
vnelovani Tavisebureba — vaWrobas eweodnen araqarTuli
eTnikuri jgufis warmomadgenlebi. marTalia, etapobrivad
mimdinareobda maTi `gaqarTveleba~, magram qarTl-kaxeTSi
savaWro kapitalis mflobelni ZiriTadad eTnikuri somxebi
iyvnen. samefo kari naTlad xedavda am nakls da cdilobda
mis gamosworebas. ioane batoniSvilis sjuldebaSi aRniSnu-
lia: `...Cven TiTqmis somxebis da TaTrebis vaWrebis xelis
Semxedvelni varT da es Zliereba iqmneba Cveni, odesca vaWar-
nica Cvenni iqmnebian. da amisaTvis gamovarCioT qarTlidam,
kaxeTidam, raodenime kacni, isev vaWrebTan namyofni da Se-
vaCvioT vaWrobas. amaT xeli ganemarTos saqveynos Semosav-
lidam, raTa iswavlon vaWrobaÁ. garda amisa, somexTaca da
TaTarTaca ise ivaWron, ragvaradac uvaWriaT pirvel~ (bag-
rationi, 1952: 40).
rogorc vxedavT, vaWrobam, samefo xelisuflebis Cata-
rebuli RonisZiebebis Sedegad, sakmaod maRal niSnuls miaR-
wia. TbilisSi, gorSi da sxva qalaqebSi Camoyalibda mdidari
vaWarTa fena. erekle II-is qveSevrdomi vaWrebi XVIII saukunis
ukanasknel meoTxedSi iqcnen mTeli regionis masStabiT vaW-
robis mTavar warmmarTvel Zalad. isini qveyanaSi mniSvnelo-
van Tanamdebobebze iniSnebodnen da Sesabamisad sakmaod mya-
14 vaWarTa ricxvi Semcirda, rogorc 1795 wels Tbilisis aoxrebis
Sedegad, aseve saukunis miwuruls maTi ruseTSi gadasaxlebiT. XVIII
saukunis miwurulSi vaWarTa ruseTSi gadasaxlebaze metyvelebs
Semdegi faqtebi: 1795 wlis 28 noembers ioseb yorRanaSvili dare-
jan dedoflisadmi mirTmeul moxsenebaSi Tavs imarTlebs, rom som-
xebis ruseTisaken wasvlaSi mas araviTari brali ar miuZRoda. aseve
aleqsandre batoniSvili 1796 wels mefes atyobinebda, rom saWiro
iyo sagangebo zomebis miReba somexi vaWrebis ruseTisaken ltol-
vis SesaCereblad (guguSvili, 1949: 77-78).
50
ri politikuri mdgomareobac gaaCndaT. mefes maTi nawili
ayavda TavadTa da aznaurTa rangSi. aseTi tipis vaWrebi iq-
cnen `axali tipis Tavad-aznaurobad~, romlebic reformebis
gatarebisa da saTavadoTa sistemis winaaRmdeg brZolaSi me-
fis axal dasayrdens warmoadgendnen.
§ 2. vaWrobis Sedegad miRebuli saxelmwifo
Semosavlebi
a) sabaJo Semosavlebi
amjerad Cveni mizania vaWrobis Sedegad miRebuli sa-
xelmwifo xazinis Semosavalebis raodenoba ganvsazRvroT.
imis garda, rom vaWrebi qalaqis maxtis da malis ZiriTadi ga-
damxdelebi iyvnen, samefo karis ZiriTadi kreditorebadac
gvevlinebodnen15
da erekle II am vaWrebis saSualebiT Tava-
dac axorcielebda mniSvnelovan savaWro operaciebs,16
vaW-
robidan saxelmwifo Semosavali ZiriTadad mainc sabaJo ta-
rifis odenobiT ganisazRvreboda.
saqarTveloSi, termin baJis paralelurad, ixmareboda
Celieqi. es sityva iranuli warmoSobisaa da niSnavs 1/40. ro-
gorc Cans, Tavdapirvelad baJis tarifi 2,5% ganisazRvrebo-
da, Tumca savaWro urTierTobebis ganviTarebam erekle II-s
saSualeba misca Semosavlebis gazrdis mizniT gaedidebina
tarifi. n. qoiava adarebs ra XVIII saukunis I naxevris sabaJo
tarifs imave saukunis miwurulis sabaJos monacemebs, Semdeg
daskvnas gvTavazobs: `abazis Sinaarsi saukunis manZilze Sem-
cirda daaxloebiT 2,5-jer. maSin rodesac specifikuri baJe-
bi gaizarda gacilebiT ufro metjer. aqedan unda davas-
kvnaT, rom baJebis gadidebas fiskaluri xasiaTic hqonda~
(qoiava, 1963: 198). XVIII saukunis 70-iani wlebidan wyaroebSi
fiqsirdeba `yadimi Celieqi~ da `momatebuli Celieqi~ (masa-
lebi..., 1955: 191; masalebi..., 1948: 2). `yadimi Celieqi~ es aris
Zveli baJi. mis sapirispirod ki gaCnda `momatebuli~ anu axa-
li sabaJo tarifi. gansaxilvel periodSi baJi 4-dan 15% mer-
yeobda. aqve aRvniSnavT, rom imdroindel qarTl-kaxeTis sa-
15 iyo mravali SemTxveva, rom vaWrebs saxelmwifos sasargeblod sa-
valdebulo uprocento sesxis gaReba ekisrebodaT. 16
am sakiTxs Cven mogvianebiT detalurad ganvixilavT.
51
mefoSi xSirad baJis saxelwodebiT ixsenieba sxvadasxva ija-
ra Tu misagebeli. amitom sakmaod rTulia erTmaneTisgan ga-
imijnos baJi da sxva Semosavlebi.
baJi aiReboda yvela savaWro obieqtze, magram vaWars
ufleba hqonda baJi gadaexada ara sazRvarTan, magaliTad
gatexil xidTan, suramSi, andac duSeTSi, aramed im adgilze,
sadac sabolood miitanda Tavis tvirTs. vinaidan saqonel-
brunvis ZiriTadi nawili Tbilisze modioda, amitom Cven Zi-
riTadad yuradRebas Tbilisis sabaJoze gavamaxvilebT.
Tbiliss am dros gaaCnda Svidi kari: kojris kari, diRmis
kari, meidnis kari, qvemo kari, abanos kari, ganjis kari da av-
labris kari. yvela am karebTan mebaJeebi idgnen da saxelmwi-
fos sasargeblod iRebdnen baJs. baJi aiReboda rogorc Seta-
nil saqonelze, aseve gazidulze. sagulisxmoa is faqti, rom
tranzitis SemTxvevaSic aiReboda baJi. satranzito vaWrobis
Sesaxeb mniSvnelovan cnobas Seicavs 1802 wels samoqalaqo gu-
bernatoris kovalenskis mier gagzavnili moxsenebiTi baraTi
mTavarmarTvel knoringisadmi — `Tu ruseTidan, sparseTidan,
TurqeTidan Semotanili saqonlis gatanas moisurvebs misi
mflobeli, man Semotanaze gadaxdil mTel baJs garda gatana-
ze naxevari baJi unda gadaixados, magram Tu Semotanili sa-
qonlis Sesyidva adgilzeve moxda (misi Semdgomi gatanis miz-
niT — a.T.) am ukanasknelma mTeli baJi unda gadaixados~ (АКАК, 1866: 478-479). baJis Sekreba moijaradreebis saSualebiT xde-
boda. ijariT gaicemoda zogjer mTeli Tbilisis sabaJo, zog-
jer ki konkretuli saqonlis mosakrebeli. saxelmwifoSi ar-
sebobda ijariT gacemis Tavisufali konkurencia.
wyaroebi Tbilisis baJis wliuri Semosavlis Sesaxeb
gansxvavebul informacias gvawvdian. kapitan iazikovis cno-
biT, Tbilisidan baJis Semosavali 1770 wels 10 000 maneTs Se-
adgenda17
(Грамоты..., 1891: 187). iakob rainegsi CamoTvlis ra,
qarTl-kaxeTis samefos Semosavlebs, aRniSnavs: `baJi yovel-
wliurad aiReba 25 000 maneTi~ (rainegsi, 2002: 184). aqve unda
aRiniSnos, rom iazikovs da rainegss saeWvoa sabaJo Semosav-
lebis dazustebuli monacemebi hqonodaT.
aqtebis I tomSi mocemulia 1801 wlis sabaJo Semosavle-
bis statistikuri cnobebi (АКАК, 1866: 479-481). n. qoiava am
17 Cveni azriT am periodSi moqmedebda mxolod `yadimi~ baJi.
52
monacemebis ganxilvis fonze miiCnevs, rom baJi mTlianad
18 586 maneTs Seadgenda (qoiava, 1963: 200).18
gvaqvs arapirdapiri cnoba Tbilisis sabaJos raodeno-
bis Sesaxeb. Tbilisis mouravi Tavadi evstaTi ciciSvili,
mTavarmarTebel pavle cicianovisadmi moxsenebaSi, acxadeb-
da: `...q. pirveli ianvari, rom dadgeboda, sami dRe qalaqis ka-
rebi me meWira; rac baJi Semovidoda naxevars me aviRebdi da
naxevari samefo iyo. amas raodenoba ar erqo, bevr[jel] bevrs
aviRebdi, bevrjer cotasa. aqedamac oci Tumani momividoda~
(masalebi..., 1948: 91). mouravis moxsenebidan naTelia, rom sam
dReSi Tbilisis sabaJo Semosavali 40 Tumani (naxevari same-
fo, naxevari mouravis — sul 40 Tumani) anu 400 maneTi iyo.
Tu am cnobas vendobiT, qalaqis wliuri baJebis Semosavali
48 000 maneTi gamodis. Tanac gaviTvaliswinoT, rom evstaTe
ciciSvili qalaqis mouravad dainiSna aRa-mahmad xanis mier
Tbilisis aoxrebis Semdeg. amitom 80-90-ian wlebSi, am cnobis
mixedviT, qalaqis baJebi 48 000 maneTze meti unda yofiliyo.
gagvaCnia, agreTve, gviandeli cnobebic. ruseTis impe-
riis moxeleebis cnobiT, 1807 wlisaTvis qarTl-kaxeTis Sina-
gani sabaJoTa Semosavali Seadgenda 63 000 maneTs (guguSvi-
li, 1937: 295).
rogorc vxedavT, saxelmwifo sabaJos Semosavlebis Se-
saxeb ramdenime erTmaneTisgan gansxvavebuli monacemi gag-
vaCnia. imisaTvis, rom metnaklebad zustad ganvsazRvroT
Tbilisis sabaJos Semosavali, saWiroa detalurad ganvixi-
loT sabaJoebTan dakavSirebuli yvela pirdapiri, Tu ara-
pirdapiri cnoba.
upirvelesad movitanT sabaJo tarifis monacemebs:
Semozidvis baJi:
farCa abreSumis, bambis, matylis, motanili imereTidan an
ruseTidan —— Tumanze 50 kap. (5%).
igive, motanili iranidan an osmaleTidan — Tumanze 1 mane-
Ti (10%).
18 Cveni dakvirvebiT aqtebSi motanili 1801 wlis Cvenebebi arasru-
lia. rusi moxeleebi Tavdapirvelad qarTuli ekonomikis Tavisebu-
rebebSi bolomde ver gaerkvnen. aRreva Cans sabaJosa da sxva tipis
ijarebs Sorisac. monacemebis arasrulobaze metyvelebs is faqtic,
rom samxedro da samoqalaqo moxeleebis wliuri xelfasebi gansaz-
Rvrulia mxolod 16 990 maneTiT. realurad ki aseTi tipis xarjebi
gacilebiT didi iyo (АКАК, 1866: 480-481).
53
narTi — sapalneze 2 man.
narTi bambisa — litraze 4 man.
narTi — 50 kap.
laJvardi ruseTidan — Tumanze 50 kapiki (5%).
laJvardi motanili iranidan da osmaleTidan — Tumanze 1
man. (10%).
crufariani koSenili motanili iranidan da osmaleTidan —
Tumanze 1 man. (10%).
Saqari — sapalneze 4 man.
sxvadasxva wvrili saqoneli — sapalneze 4 man.
bamba erevnidan motanili — sapalneze 2 man.
muxis muwuki — sapalneze 2 man.
SreSi — sapalneze 2 man.
nuSi, qiSmiSi da sxvadasxva mSrali xileuloba — sapalneze
3 litra.
saxtiani — sapalneze 4 man.
saxtiani motanili ruseTidan — 20 calze 1 cali.
rkina — uremze 4 man., 85 kap.
rkina — sapalne 80 kap.
rkina motanili ruseTidan — uremze 8 man.
rkina motanili ruseTidan — sapalneze 1 man. 8 kap.
rkina motanili ruseTidan da iranidan — litrze 16 kap.
rkina motanili ganjidan da bolnisidan — litraze 10 kap.
Sabi — uremze 4 man. 80 kap.
Sabi — sapalneze 1 man.
bewveuli motanili ruseTidan — Tumanze 50 kap. (5%).
bewveuli motanili iranidan da osmaleTidan — Tumanze 1
man. (10%).
spilenZi da tyvia, motanili meqarxnis mier sakuTari qar-
xnidan — Tavisufalia baJisagan.
spilenZis nivTebi motanili ucxoeTidan — sapalneze 4 man.
lula (Tofis) CuqurTmiani — 1 calze 22,5 kap.
igive Tu sadaa — 1 calze 22,5 kap.
tyavi gamouqneli — sapalneze 1 man.
wavi — 1 calze 10 kap.
Taxvi — 1 calze 10 kap.
kverna yviTeli — 1 calze 10 kap.
kverna TeTri — 1 calze 5 kap.
mela — 1 calze 2 kap.
marili — uremze 2 man.
54
marili sapalniT — 4 naWerize 77,5 kap.
brinji — sapalneze 66,5 kap.
lobio — sapalneze 60,5 kap.
puri, motanili TaTarTa soflebidan — sapalneze... (ar Cans
gadasaxadi)
xurma — sapalneze 30 kap.
nigozi — sapalneze 30 kap.
vaSli Semotanili abanos karebidan — sapalneze 12 kap.
xaxvi — sapalneze 14 kap.
erbo, Tafli, qoni — sapalneze 1 man.
rqiani saqoneli — erT Tavze 50 kap., (daaxloebiT 8-10%)
rqiani saqoneli morekili meyasbis mier — 1 Tavze 10 kap.
cxvari — 1 Tavze 5 kap.
cxvari, morekili meyasbis mier — 1 Tavze 3 kap.
zeTi — sapalneze 1 man. 10 kap.
Tevzi — uremze 3 man. 40 kap.
oraguli da zuTxi — sapalne 2,5 man.
gelaqnuri da kalmaxi — 20 kapiki TiTo parkze.
zeTisxili — sapalneze 3 litra.
nesvi da sazamTro — sapalneze 10 kap.
Tambaqo furclovani — ar aris naCvenebi.
Tambaqo motanili gasatanad — litraze 3 stili.
gogirdi — sapalneze 2 man. 60 kap.
gvarjila — sapalneze 1 man. 10 kap.
endro — baTmanze 1 man. 10 kap.
kanafis narTi — litraze 5 kap.
kanafi — litraze 50 kap.
cvili — litraze 10 kap.
cvili — (ar aris naCvenebi) 4 man.
nawlavis simebi — dastaze 10 kap.
uxti — 1 calze 10 kap.
naxSiri TaTarTa soflebidan — sapalneze...(ar aris naCve-
nebi).
kalaqva — sapalneze 50 kap.
yveli — sapalneze 27,5 kap.
matyli — sapalneze 1 man.
WurWeli — Tumanze 50 kap. anu 5%
kubis maudi — naWerze 20 kap.
savazne motanili ganjidan — 1 calze 5 kap.
xe-tye — tivze 1 xe.
55
Rvino — uremze 1 man. 15 kap.
arayi — Tungze 2,5 kap.
spirti — Tungze 5 kap.
gazidvis baJi:
rkina da Sabi, gatanili momtanis mier — uremze 2 man.
spilenZi da tyvia nayidi — baTmanze 20 kap.
waRa da qoSi — wyvilze 20 kap.
lekebisagan nayidi nabdebi — 1 nabadze 20 kap.
lekebisagan an mTielebisagan nayidi xubuxi an maudi — 1
calze 10 kap.
xunZuri maudi da sabavSvo xubuxi — 1 calze 5 kap.
Sarvali — 1 calze 2,5 kap.
Tafli — sapalneze 1 man.
erbo — sapalneze 1 man.
qoni — sapalneze 1 man.
bewveuli — Tumanze 50 kap. (5%)
crufariani koSenili, Tu ruseTidan Camomtanma TviTon
gaitana — Tumanze 16,8 kap.
Tu misgan sxvam iyida da gaitana — Tumanze 50 kap.
TivTiki — sapalneze 2 man. 60 kap.
qarTlidan motanili iordasalami gatanis dros — sapalne-
ze 2 man, 60 kap.
xili — sapalneze 60 kap.
nigozi — sapalneze 60 kap.
lobio — sapalneze 60 kap.
spilenZis zodebi — baTmanze 1 man. da 60 kap.
spilenZis WurWeli — litraze 10 kap.
matyli — sapalneze 1 man. 30 kap.
endro — sapalneze 1 man. 60 kap.
Txa (?) — sapalneze 4 man.
saqoneli, romelic midis imereTSi an ruseTSi — Tumanze 40
kap. anu 4%.
iranSi da osmaleTSi — Tumanze 1 man. 50 kap. (15%).
wavi — 1 calze 10 kap.
abreSumis nedli — ar aris miTiTebuli.
abreSumi gamoxarSuli — Suloze 10 kap.
narTi — litraze 50 kap.
aseTia Tbilisis sabaJoze arsebuli tarifebi. rogorc
vxedavT TbilisSi mravali dasaxelebis sxvadasxva saqone-
li moZraobda. sabaJo tarifi 4-15%-mde meryeobs. saSua-
56
lod ki 10%-ia. aRniSnul sabaJo tarifs gvidasturebs, ag-
reTve, giuldenStedti, romelic aRniSnavs: `baJebi Tbi-
lisSi da yvelgan Seadgenen 10 procents~ (giuldenSted-
tis..., 1962: 93).
aqve movitanT sabaJos zednarTebs minbaSis (cixisTavis) da
mouravis sasargeblod.
zednarTi minbaSisaTvis:
yoveli saqoneli — uremze 10 kap.
yoveli saqoneli — sapalneze 2,5 kap. (anu realur baJze da-
axloebiT 40-jer naklebi).
cxvari — jogze 1 cxvari.
batkani — jogze 1 batkani.
SeSa — uremze 1 SeSa.
fiCxi — uremze fiCxi.
xili — sapalneze 8 kap. weliwadSi.
zednarTi mouravisTvis:
Rvino — uremze 2 Tungi.
Tevzi xmeli — uremze 1 Tevzi da 15 kap.
zeTisxili — sapalneze 1 Careqi.
gelaqnuri — sapalneze 2 Tevzi.
zuTxi — sapalneze 1 zuTxi.
oraguli — sapalneze 0,5 Tevzi.
xramuli da fiCxuri — sapalneze 1 Careqi.
nesvi — sapalneze 0,5 nesvi.
nesvi — uremze 2-3 SuSa.
SeSa — uremze 2-3 SeSa.
yurZeni ganjidan — sapalneze 0,5 litra.
zeTi — sapalneze 5 kap.19
zednarTi aiReboda, agreTve, Tbilisis meliq-mamasax-
lisis, mouravis nacvlis da kaTalikosis sasargeblodac.
sabaJo tarifze dakvirveba naTelyofs, rom samefo ka-
ri Sida bazars da ruseTTan vaWrobas mfarvelobda.
arsebuli sabaJo tarifebiT SegviZlia met-naklebi si-
zustiT ganvsazRvroT zogierTi tvirTis sabaJo gadasaxadis
moculoba. Tbilisis nacvalis, mikirtum surgunovis, pavle
cicianovisadmi mirTmeul moxsenebidan Cans, rom qalaqSi yo-
19 aRniSnuli monacemebis Sedgenisas visargeble n. qoiavas naSromi-
dan `fulis mimoqceva, krediti da finansebi XVIII saukunis qarTl-
kaxeTSi~ (qoiava, 1963: 189-193).
57
velwliurad 500 uremi xmeli Tevzi, 200 sapalne zeTi, 200 sa-
palne zeTisxili, 100 sapalne nali Semodioda (masalebi...,
1948: 98). sabaJo tarifis mixedviT xmeli Tevzis baJi uremze
3,4 maneTs udrida. gamodis, rom marto am nawarmidan 1700 mane-
Ti baJi aiReboda. amis garda, imave surgunovis moxsenebaSi da
sabaJo tarifSi fiqsirdeba moxarSuli Tevzis, oragulis da
zuTxis, gelaqnuris da kalmaxis Semotanac. saSualod Tevzis
sxvadasxva saxeobidan baJi sul mcire 2500 maneTi aiReboda. n.
qoiava, aqtebis mixedviT, Tevzis baJs 1050 maneTiT gansaz-
Rvravs. Tumca, am SemTxvevaSi saqme TevzeuliT vaWrobisTvis
dawesebul sabaJo gadasaxadTan ar unda gvqondes. es unda
iyos Tevzaobis sanacvlod mefis misagebeli. Cvens mosazrebas
amagrebs giorgi XII-is 1799 wlis 2 noembris brZaneba navTlu-
Ris mouravisadmi: `q. Cveni brZaneba aris, meiTris-Svilo nav-
TluRis mouravo niniav, merme yaraiidam mokidebuli Tqvens
mamulamdis visac saficxulo hqondes da an oCxi, aTze erTi
Rala unda gamoarTo da Cven mogvarTo...., visac unda gaekeTe-
binos, aravis patieba iqneba. yvelas unda gamoarTo~ (masale-
bi..., 1955: 130). TbilisSi Tevzaobis amgvari misagebelis (igive
Ralis) ijara 1801 wels albaT 1050 maneTad gaica. germaneli
mogzauri giuldenStedti swored aseTi konteqstiT axasiae-
Tebs am gadasaxads: `Tbiliseli meTevzeebi, mtkvarSi Tevzis
Weris uflebisaTvis, mefes yovelwliurad uxdian aTas samas,
an aTas oTxas maneTs, xolo naturiT — daWerili Tevzis erT
mesameds~ (giuldenStedtis..., 1962: 233). aqtebSi am gadasaxads
baJi ewodeba. realurad ki, rogorc aRvniSneT, Tevzis baJi
2500 maneTze meti iyo.
imave CvenebiT zeTidan, zeTisxilidan da Semotanili
nalebidan yovelwliurad 550 maneTis baJi aiReboda. zemoT -
CamoTvlil oTxi saxis saqonlidan 3000 maneTze meti baJi
iReboda. xolo TbilisSi 80-mde saxis nawarmi ibegreboda.
zemoT aRvniSneT, rom erevnidan TbilisSi SemohqondaT
70 000 fuTi nedli bamba (roJkova, 1949: 111). es ki daaxloe-
biT 5000 sapalneze metia.20
bamba sxva qveynebidanac Semodio-
da. sapalneze bambis sabaJo tarifi 2 maneTiT ganisazRvrebo-
da. aseTi didi moculobis produqcias adgilobrivi bazari
ver aiTvisebda da ra Tqma unda, sxva qveynebSic gaitandnen.
baJi gatanazec aiReboda. bambis Semozidvaze sabaJos wminda
20 misi realuri Rirebuleba 500 000 maneTs aWarbebda.
58
Semosavali, yvela SeRavaTebis gaTvaliswinebiT, minimum
10 000 maneTiT unda ganvsazRvroT.
aqtebis masalebis mixedviT, 1801 wels endros baJi 2300
maneTiT aris gansazRvruli. rogorc zemoT aRvniSneT, iran-
sa da osmaleTSi 10 000 baTmani, anu 66-70 000 maneTis, endro
gaedineboda. amas garda endros didi raodenobiT iTvisebda
Tbilisis da sxva samRebroebi, romlebic ramdenime milion
arSin wiTel qsovils amzadebdnen. sabaJo tarifi TbilisSi
endros Semotanaze ganisazRvreboda baTmanze 1 maneTi da 10
kapikiT, gatanaze ki sapalneze 1,6 maneTiT. saerTod ki iran-
sa da TurqeTSi gatanili saqoneli 15%-iT ibegreboda. ami-
tom endros baJis Semosavali realurad gacilebiT maRali
unda yofiliyo. SesaZloa 1801 wels qarTvelma moijaradre-
ebma ruseTis mTavrobis qarTul ekonomikaSi gaurkvevlobiT
isargebles da ijaris dabal fasad Sesyidva moaxerxes. Cveni
azriT, endros baJis Semosavali naCveneb cifrze orjel me-
ti unda yofiliyo.
garda endros sabaJo tarifiT dabegvrisa, samefo kars
es farTo moxmarebis produqcia damatebiT Semosavlis wya-
rod uqcevia. saqarTvelos centralur saistorio arqivis
1448 fondSi daculi sabuTi # 1448 warmoadgens giorgi XII-is
brZanebas da Semdegi Sinaarsisaa: `Cveni brZaneba aris vinca-
vin endros mali ijaridarni iyvneT merme xaSmze rac endro
moiTxreba amisi malidam naTlimcemlis udabnos SevwireT,
rom mudam wels am malis fuls TormetTumnamden efTvime wi-
namZRvars unda miabarebdeT. mibarebis baraTi unda gamaar-
ToT. im baraTs Cveni moxeleni angariSSi Cagigdeben~ (1800 w.
5 maisi) (scssa, f. 1448 sab. # 1448, aslamaziSvili, 2005: 90).
rogorc vxedavT arsebobda endros malis ijara. xaSmSi am
ijaris Semosavali 12 Tumnamde (120 man.) aRwevda. ra Tqma un-
da mefes sxva saxaso soflebSic eqneboda endros malis aRe-
bis ufleba. gadasaxadis Segroveba ijariT gaicemoda. SesaZ-
loa, masac endros baJi ewodeboda da 1801 wels endros ma-
lis ijara gaica 2300 maneTad da swored es faqti aris dafiq-
sirebuli aqtebSi. yovel SemTxvevaSi xazina endrodan ormag
Semosavals iRebda — sabaJo dabegvris da malis ijaris saxiT.
n. qoiava samarTlianad miuTiTebda, rom XVIII saukunis I
meoTxedisagan gansxvavebiT saukunis II naxevarSi gauqmda ar-
yis monopolia da RviniT, aryiT da spirtiT vaWroba Tavisu-
fali gaxda (qoiava, 1963: 200). sabaJo tarifebic mowmoben,
59
rom RviniT da aryiT vaWroba monopolistur xasiaTs ar ata-
rebda. wyaroebidan dgindeba, rom Rvinis da aryis baJis aReba
calke gaicemoda ijariT da am produqtebiT sabaJo Semosa-
vali 1801 wlis CvenebiT 3030 maneTs udrida (АКАК, 1866: 197,
479-478). ekonomikuri istoriis masalebSi ki qoronikoniT
uog anu 473 wels, rac Seesabameba 1785 wels, Rvinis da aryis
saijaro fasi 216 TumniT anu 2160 maneTiT iyo gansazRvruli
(masalebi..., 1955: 102). Tumca, rogorc Cans, samefo karis Se-
mosavali RviniT vaWrobidan mxolod amiT ar Semoifargle-
boda. Tbilisis mouravis evstaTi ciciSvilis moxsenebaSi
aRniSnulia: `q. meore WaSniki Cemi sakuTari ijara iyo, amas
gavcemdi xolme xan samoc TumnaT da xan oTxmoc TumnaTa.
ufro oTxmoc Tumnad gavcemdi xolme~ (masalebi..., 1948: 91).
cxadia, mouravi pirvel `WaSnikSi~ gulisxmobda samefo `WaS-
nikis ijaras~. sardal-saxlTuxucesi ioane orbeliani, pavle
cicianovisadmi mirTmeul moxsenebaSi, Rvinis da aryis baJis
ijarisagan damoukideblad, saidanac misi Semosavali 63,5 ma-
neTs Seadgenda, asaxelebs Rvinis ijaras calke da iqidan mi-
si sargo Seadgenda 73 maneTs. ioane orbelianis sargos mi-
xedviT saxelmwifo Rvinis ijaris Semosavali aWarbebda Rvi-
nis da aryis baJis ijaras (2100-3000 maneTs). Cveni azriT, es
iyo samefo karis mier sakuTari meurneobidan miRebuli mo-
savlis realizaciis saijaro safasuri. samefo kars farTo
moxmarebis sagniT — RviniT — vaWrobidan, iseve rogorc en-
drodan, ormagi Semosavali hqonia.21
aRniSnul savaWro saqonelze — Tevzis sxvadasxva saxe-
oba, zeTi, zeTisxili, bamba, endro, Rvino da arayi — daaxlo-
ebiT 20 000 maneTze meti baJi aiReboda.
zemoTCamoTvlis garda, amierkavkasiis saxanoebidan,
iranidan da TurqeTidan 400 000 maneTze meti Rirebulebis
sxva savaWro saqoneli Semodioda. am qveynebSi qarTl-kaxe-
Tidanac sakmaod didi raodenobis saqoneli gaedineboda da
baJi am SemTxvevaSic aiReboda. arsebuli monacemebis mixed-
viT marto aRmosavleTis qveynebTan vaWrobiT, yvela SeRava-
Tebis gaTvaliswinebiT, 40 000 maneTze meti baJi aiReboda.
21 aq ar igulisxmeba glexTa Rvinis gadasaxadi `Rala~. am gadasaxadis
Sekreba ijariT ar gaicemoda da arc misi realizacia xdeboda. aseTi
tipis gadasaxadebi (sursaTi, kodispuri da sxva) gamoiyeneboda ja-
ris, moxeleTa da samefo ojaxis saWiroebisaTvis.
60
amas davumatoT Sida vaWrobis dabegvra, CrdiloeT kavkasia-
sa da ruseTTan sakmaod maRali tvirTbrunva, maSin cxadi
gaxdeba, rom Tbilisis mouravis mier naCvenebi sabaJo Semo-
savali — 48000 maneTi — realobas unda asaxavdes.
Tbilisis sabaJo Semosavlis Sesaxeb mniSvnelovan in-
formacias Seicavs n. berZeniSvilis gamoqveynebuli Semdegi
dokumenti: `q. batoni manuCar mdivnisagan aviRe havlabris
karis saminbaSo da abanos karis saminabaSo baRebiT, Tavis
ganwesebiT, samoc TumnaT, me, uzbaSanT Saqaruas Svili isai-
am...~ (masalebi..., 1938: 251-253). am dokumentidan Cans, rom
ori karis saminbaSos ijara 1802 wlis 1 ianvars gaica 60 Tum-
nad. misi realuri fasi ki, sadac igulisxmeba sakuTriv ija-
ris fasi, ijaris mowyobis danaxarjebi da moijaradreebis
mogeba, minimum 80-90 Tumani iqneboda. Cans, rom Tbilisis Ti-
To karis saminbaSos zednarTi saSualod 40 TumniT ganisaz-
Rvreboda. Svidive karisa ki 280 TumniT. sabaJo tarifis mi-
xedviT minbaSi yovel uremze iRebda 10 kapiks da sapalneze
2,5 kapiks, anu sabaJo tarifis meormoceds. Tumca igive sabu-
Ti cxadyofs, rom minbaSi cxvris jogze, SeSaze, fiCxze da
xilze iRebda gacilebiT mets. amitom saSualod saminbaSo
zednarTi SegviZlia baJis meocediT ganvsazRvroT. am mona-
cemiT, Svidi karidan aRebuli sabaJo Semosavali 5000 Tumans
aWarbebs.
es monacemebi kidev ufro amagrebs Tbilisis mouravis
Cvenebas. amitom vfiqrobT Tbilisis baJis odenoba daaxloe-
biT 50 000 maneTiT unda ganisazRvros. sabaJos organizebisa
da moijaradreTa mogebis gamoklebiT samefo karis wminda Se-
mosavali, Cveni gamoTvliT, daaxloebiT 40 000 maneTs udrida.
garda Tbilisisa, sabaJoebi arsebobda gorSi, duSeTSi,
axalgorSi, cxinvalSi, TelavSi, siRnaRSi da sxv. uxeSi gaTvle-
biT maTi saerTo Semosavali 10 aTas maneTze meti iqneboda.22
zogierTi savaWro saqoneli sabaJo tarifSi Setanili
ar iyo da saerTo mebaJeTa mier ar ibegreboda. am produqci-
iT vaWroba monopolizirebuli iyo.23
sabaJo tarifSi ar fiqsirdeba Tambaqos arc Semozid-
22 marto goris baJis ijara 1400 maneTs Seadgenda.
23 `monopolia ewodeba mefis gansakuTrebul uflebas ama Tu im sa-
xis warmoeba-vaWrobis eqspluataciaze. monopoliis dawesebas miz-
nad aqvs Semosavlis miReba, Semosavlis gadideba~ (qoiava, 1963: 136).
61
vis da arc gazidvis dabegvra. naCvenebia mxolod satranzi-
to vaWrobisaTvis gankuTvnili Tambaqos — `motanili gasa-
tanad~ — tarifi. TambaqoTi vaWroba samefo karis preroga-
tivas warmoadgenda. am produqciiT vaWrobis ufleba ija-
riT gaicemoda da mas burnioTis ijara24
ewodeboda. erekle
II-is iakob auStrisSvilisadmi meidanze duqnis wyalobis si-
gelSi aRniSnulia: `meidanze cixis adgilze saydris win erTi
duqani (giboZeT). zeviT mxares burnioTis qarxnis kedeli...~
(scssa, f., 1449 sab., # 1126, aslamaziSvili, 2005: 61). am sabu-
Tidan Cans, rom TbilisSi iyo burnioTis, anu Tambaqos `qar-
xana~, sadac, savaraudod, Tavs uyridnen mosaxleobisagan
Sekrebil Tu Sesyiduli Tambaqos. aq xdeboda misi gadamuSa-
veba-dafqva da Semdeg realizacia.
Tambaqos ijara sakmaod maRal Tanxad gaicemoda. 1801
wels Tambaqos saijaro fasi 5300 maneTi iyo (qoiava, 1963: 187).
`moxeleTa sargos nusxaSic~ 1788 wels saijaro fasi 530 Tum-
niT (5300 maneTiT) ganisazRvreboda (masalebi..., 1955: 102).
Tbilisis garda burnioTis ijara ikribeboda gorSi, Telavsa
da sxva adgilebSi. samefo kari monopoliuri vaWrobiT miRe-
buli Semosavlis garda, satranzito vaWrobisas Tambaqoze
sakmaod mozrdil baJs — litraze sam stils iRebda.
sabaJo tarifSi aseve ar fiqsirdeba teqstiluri nawar-
mis gatanis dabegvra. aqac saqme gvaqvs specifikur mdgomare-
obasTan. safeiqro warmoebis gafarToebam samefo kars ubiZ-
ga specialuri mosakrebeli daewesebina masze. samefo xeli-
suflebam TeTr da wiTel ferad SeRebil qsovilze SemoiRo
e.w. `sabeWdavis~ anu `beWdis~, igive `xamxalaTis~ ijara. ro-
gorc qoiava ganmartavs, es iyo teqstilis aqcizi. yovel 10
arSin SeuRebav qsovilze xazinis sasargeblod aiReboda 2,5
kapiki. SeRebil qsovilze 5 kapiki. xolo moCiTul qsovilze
7,5 kapiki. baJis aRebis dasturi beWdis dasma iyo (qoiava,
1963: 185; samsonaZe, 1980: 295). aqedan modis termini — `beW-
dis~ — `sabeWdavis~ ijara.
1801 wels `beWdis~ ijaris fasi 3850 maneTs Seadgenda
(АКАК, 1866: 479). qalaqis saxelmwifo ijaraTa nusxis mixed-
viT 1785 da sxva wlebSi `sabeWdavis ijara~ 500 Tumnad, anu
5 000 maneTad, gaicemoda (masalebi..., 1955: 102). sxva wyaroe-
biTac aRniSnuli Tanxa fiqsirdeba. Cans aRa-mahmad xanis Se-
24 burnioTi, burnuTi niSnavs dafqvil Tambaqos (masalebi..., 1957: 11).
62
mosevis Semdeg ijaris fasi Semcirebula. Tbilisis garda
garkveul Semosavals iZleoda goris, duSeTis, Telavis da
sxv. `beWdis ijarebic~.
sainteresoa mariliT vaWrobasTan dakavSrebuli faq-
tebic. giuldenStedti gadmogvcems, rom qarTl-kaxeTis sa-
mefoSi `marili SemoaqvT erevnidan, romelic sazRvridan
ori dRis savali gziT aris daSorebuli da mefes aZleven
baTmans 10 kapikad, xolo Semdeg iyideba 20 kapikad~ (giul-
denStedtis..., 1962: 93). am cnobasTan dakavSirebiT n. qoiava
aRniSnavda: `rogorc Cans, mefe samocdaaTian wlebSi awarmo-
ebda mariliT vaWrobas. Cven jerjerobiT ver vityviT drois
ra manZilze xdeboda mariliT vaWroba, igi iyo monopolizi-
rebuli Tu ara, rogori iyo Semosavali. advilad SesaZlebe-
lia, rom saqme gvaqvs mariliT vaWrobis monopoliasTan, ro-
melic sakmaod xSiri movlena iyo feodalur saxelmwifoeb-
Si~ (qoiava, 1963: 212). qoiava masalebis simciris gamo radika-
luri daskvnebisagan Tavs ikavebs.
Cven mariliT vaWrobasTan dakavSirebiT ufro detalu-
ri informacia mogvepoveba. 1782 wlis `moxeleTa sargos anga-
riSis wignSi~ aRniSnulia: `q. batonis brZanebiT, marilis mom-
tanisagan erTs litrs marils orSauraT hyidulobda da saba-
tonoT erT litras aba[za]T hyidda. ramTens weliwads ase hyi-
dda, rom moxeleeb[s] jer sargo ar agveRo; amas ukan erTianad
batonma TayuaSvilze mocemis brZaneba ineba. imisi Cveni wi-
laT gvergo, rom unda mogvces (cxrametTuman naxevari).
q. masukan batonma TavisTvis marilis syidva ar ineba da
ijariT gacema ineba. TayuaSvilma ijariT aiRo. amaSi amxana-
goba ase iyo: ori wili TavisTvis da Tavis xeCaturasaTvis,
ori wili Cven oris ZmisTvis da erT wili meliqis-Svilis Sa-
qarasi. amisi angariSi rom vnaxeT, TviTos ocTumanamdis
gvergo. oris Zmis wili iqneba (ormoci Tumani)~ (masalebi...,
1955: 67).
am sabuTidan irkveva, rom mariliT vaWroba marTlac
monopolizirebuli iyo. erekle II uSualod ereva mariliT
vaWrobaSi. fasebs Tavad aregulirebs da Tavisi komersantis
saSualebiT mas ormag fasad hyidis. aseTi mdgomareoba gag-
rZelda 1782 wlamde. mogvianebiT, mefem mariliT vaWroba
ijariT gasca amxanagobaze. amxanagobaSi 5 pirovneba iyo ga-
erTianebuli. maTi saerTo Semosavali am saqmianobidan 100
Tumani, anu 1000 maneTi iyo. mefis Semosavali ki savaraudod
63
gacilebiT maRali iqneboda. qarTlis saxlTuxucesis ioane
orbelianis CvenebiT marilis ijaridan mas, rogorc mefis
moxeles 12 Tumani ergeboda. xolo `xamxalaTis~ anu `sabeW-
davis~ ijaridan is iRebda 21 Tumans. am ori Semosavlis Se-
darebiTi gaangariSebiT marilis ijaris fasi SeiZleba gan-
vsazRvroT daaxloebiT 3000 maneTiT.
giuldenStedtis gadmocemiT TbilisSi arsebobda me-
fis marilsaxdeli qarxana — `...1 dekembers davaTvaliere aqa-
uri marilsaxdeli qarxana...~ (giuldenStedtis..., 1962: 9).
Cans, TbilisSi Semodioda marilis kvnitebi. mas yidulob-
dnen mefis komersantebi. misi Semdgomi damuSaveba xdeboda
`marilsaxdel qarxanaSi~. am procesis warmarTva da marilis
realizacia gaicemoda ijariT, romlis Semosavali, rogorc
aRvniSneT sakmaod soliduri unda yofiliyo.
mariliT vaWrobis monopoliis arsebobas saeWvos xdis
sabaJo tarifi, radgan Cans, rom Semozidul marilze moz-
rdili baJi aiReboda. es ki TiTqos adasturebs mariliT Ta-
visufal vaWrobas da ewinaaRmdegeba Cven mier damowmebul
dokumentebs. Tumca marilis tranziti ar fiqsirdeba. iseve,
rogorc ar Cans arc gazidvis SemTxvevaSi misi dabegvra. es
procesi mefis moijaradreebis prerogativa iyo da, cxadia,
baJiT ar ibegreboda. mariliT vaWrobis monopolia swored
am aspeqtSi gamoixateboda. Semotanas ki vaWrebi axorcie-
lebdnen da, cxadia, baJic aiReboda. samefo kari mariliT
vaWrobaSi ormag Semosavals iRebda — Semotanaze baJis, gada-
muSaveba-realizaciaze ijaris saxiT.
1770 wels moqalaqe isaia TayuaSvilma erekle II-is ne-
barTviT Tofiswamlis qarxana aaSena. Cven am sawarmos deta-
lurad samrewvelo ganviTarebis aRweris dros ganvixilavT.
amJamad ki yuradRebas gavamaxvilebT sxva kuTxiT. sawarmo
rom monopolizirebuli iyo mefis mier, Cans missave brZane-
bidan, sadac aRniSnulia, rom TayuaSvilis `meti kaci veravin
daanayvinebda da verc gvarjilasa da Tofis wamals gahyidi-
da~ (ix. klimiaSvili, 1962: 272).
n. qoiava aRniSnavda, rom Tofis wamlis qarxana samxedro
daniSnulebis iyo da aRniSnuli produqcia bazarze ar gadio-
da (qoiava, 1963: 211). Cveni azriT, es varaudi mcdaria. mefis
brZanebave miuTiTebda, rom Tofiswamals da gvarjilas Tayu-
aSvilis garda veravin gayidida. am brZanebis Sinaarsive uSveb-
da mis realizacias.
64
sabaJo tarifSi fiqsirdeba gvarjilis da gogirdis Se-
motana (es mineralebi Tofis wamlis dasamzadeblad gamoiye-
neboda), xolo maTi da Tofiswamlis gatanis baJi arsad fiq-
sirdeba. cxadia, es samefos prerogativa iyo da baJiTac ar
ibegreboda. giuldenStedti aRwers ra `Tofiswamlis qarxa-
nas~, dasZens, rom `erTi citra wamali rusul fulze Rirs
12-15 kapiki~ (giuldenStedtis..., 1962: 15).
es `qarxana~ samefo xelisuflebam Tavisi maRali moge-
bis gamo male ukanve gamosTxova TayuaSvils da Tavisad dai-
Wira (dumbaZe, 1990: 349). konkretulad Tu ra Semosavals iZ-
leoda aRniSnuli produqciis realizacia, ar Cans. savarau-
doa, rom is erTi mxriv akmayofilebda qveynis samxedro moT-
xovnilebas da amave dros fulad Semosavalsac iZleoda.
rogorc vxedavT, saxelmwifo xazinaSi sabaJoebidan da
monopoliuri vaWrobidan miRebul Semosavals sakmaod did
adgili eWira da daaxloebiT 65 000 maneTiT ganisazRvrebo-
da. Tu gaviTvaliswinebT im faqts, rom imave periodSi imere-
Tis samefos wliuri sabaJo Semosavali 15 000 maneTs Seadgen-
da (soselia..., 1973: 583-584), maSin vfiqrobT, sadavo ar unda
iyos Cven mier dasaxelebuli sabaJo tarifis raodenobis mi-
axloebiTi sizuste, radgan sayovelTaod cnobilia, rom
qarTl-kaxeTis samefoSi saqonelbrunva ramdenjerme aRema-
teboda imereTisas. Cveni mosazrebis sasargeblod metyve-
lebs aseve 1807 wlis qarTl-kaxeTis sabaJoebis monacemebic,
romlis mixedviTac, rogorc zemoT aRiniSna, Semosavlebi
63 000 maneTs Seadgenda25
(guguSvili, 1937: 295). 1807 wlisaT-
vis XVIII saukunis 70—90-ian wlebTan SedarebiT qarTl-kaxe-
Tis savaWro tvirTbrunvaSi raime radikaluri cvlileba ar
25 XIX saukunis dasawyisSi cicianovma daayena sakiTxi qarTl-kaxeTSi
Sinagani sabaJoebis gauqmebisa da saerTo imperiuli sabaJo sistemis
SemoRebis Sesaxeb. misi proeqtis mixedviT uqmdeboda aseve mozdokis
sabaJo da imperiis samxreTSi oTx adgilas — suramSi, walkasTan, lo-
resa, SamSadiloSi — ixsneboda sabaJoebi. proeqtis mixedviT, irani-
dan da osmaleTidan momavali tvirTi am adgilebze unda dabegrili-
yo, xolo imperiis SigniT vaWroba Tavisufali xdeboda. 1803-1804
wlebSi gamoica kidec Sesabamisi brZanebulebebi, Tumca qarTl-kaxe-
Tis Sinagani sabaJoebis Semosavali imdenad mniSvnelovani iyo, rom
imperatorma aleqsandre I-ma 1807 wels SeaCera wina brZanebebi da
aRadgina Sinagani sabaJoebi XVIII saukunis II naxevris tarifiT (guguS-
vili, 1937: 293-296).
65
momxdara. piriqiT, am periodSi saomari moqmedebebis gamo,
kidevac Semcirda iranTan da osmaleTTan vaWroba.26
aseTi suraTi iSleba sabaJo Semosavlebis mxriv XVIII sa-
ukunis 70-80-iani wlebis qarTl-kaxeTis samefoSi. rogorc
vxedavT, samefo karis qmediT RonisZiebaTa Sedegad, sabaJo-
ebi xazinas solidur Sevsebas aZlevda. Tu ra tempiT gaizar-
da sabaJo Semosavlebi, amas naTelyofs XVIII saukunis dasaw-
yisis sabaJoTa Semosavlebis Sedareba gansaxilvel period-
Tan. `dasturlamalis~ da turneforis Cvenebebze dayrdno-
biT sargis kakabaZis gamoangariSebiT XVIII saukunis dasawyis-
Si qarTlis samefos sabaJo Semosavlebi Seadgenda 500 Tu-
mans (kakabaZe, 1924: 222) anu 5000 maneTs, rac imave saukunis
70-90 wlebis kursiT 12 500 maneTs udrida. kaxeTis samefos-
Tan erTad sabaJo Semosavali daaxloebiT 20 000 maneTiT ga-
nisazRvreboda. `osmaloba-yizilbaSobis~ da lekianobis Se-
degad mosaxleobis mkveTri Semcirebis miuxedavad, erekle
II-is ekonomikuri politikis wyalobiT am mimarTulebiT sa-
mefo Semosavlebi samjer da metad gazrdila.
Sinagani sabaJoebis Semosavali didad iyo damokidebu-
li qveynis stabilurobaze. sagareo mterTa Semosevebi saba-
Jo sistemaze damRupvelad moqmedebda. rusi moxele burna-
Sovis 1785 wlis 4 noembers potiomkinisaTvis gagzavnil mox-
senebaSi aRniSnulia omar-xanis Semosevis uaryofiTi Sede-
gebi: `saqarTvelo ukiduresad nadgurdeboda, imis gamo, rom
gzebze mimosvla saSiSia, vaWroba mTlianad Sewyda, puris
moyvana Seferxebulia, radgan mosaxleobas saxelmwifo Tu
samxedro samsaxurSi iwveven... mis umaRlesobas (erekle II-s)
ar SeuZlia Segrovili jaris didxans Senaxva, radgan fuli
ara aqvT, misi Semosavali TiTqmis gaqra...~ (dumbaZe, 1973:
705). miuxedavad aseTi didi xelisSemSleli faqtorebisa,
ekonomikuri progresi mainc ar Seferxebula. erT weliwadSi
moxerxda omar-xanis Semosevis Sedegad miRebuli zaralis
kompensireba da qveyanam ekonomikuri ganviTareba ganagrZo.
1795 wels ki aRa-mahmad xanma miwasTan gaaswora Tbili-
si, ramac qarTul ekonomikas udidesi dartyma miayena. Tum-
ca wyaroebidan dasturdeba, rom ekonomika amis Sedegad ar
ganadgurebula da savaWro operaciebi kvlav warmoebda. ro-
26 1804-1813 wlebSi mimdinareobda ruseT-iranis, xolo 1806-1812
wlebSi ruseT- osmaleTis omi.
66
gorc zemoT aRiniSna, ter-Smovanovis werilidan manuCar
TumaniSvilisadmi irkveva, rom 1796 wlidanve kvlav amoqme-
debula Tbilisis bazari: `kvira ar gava, rom erevnidam, yar-
sidam Tu axalcixidam (TbilisSi) qaravani ar movides. vinc
saqonlis momtania eseni sul baJis mimcemni arian. banbac da-
varda litra CR (1 maneTi da 70 kapiki) ase gayides~ (berZniS-
vili, 1965: 136, sab. #12). sxvadasxva monacemidan Cans, rom
1800-iani wlebis dasawyisisaTvis saijaro fasebi TiTqmis
utoldeboda 1795 wlamdel mdgomareobas.27
XVIII saukunis
dasawyisidan XIX saukunis dasawyisisaTvis sabaJoTa Semosav-
lebi grafikulad ase gamoiyureba:
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
sabaJoTa
Semosavali
1700-iani wlebi
1770-90-iani wlebi
1800-iani wlebi
rogorc vxedavT progresi aSkaraa da xelisSemSleli
faqtorebis miuxedavad qarTl-kaxeTis samefos ekonomikis
es aspeqti sakmaod sicocxlisunariania.
b) savaWro operaciebis Sedegad miRebuli sxva saxel-
mwifo Semosavlebi
garda sabaJoebis Semosavlisa, samefo kari Tavisi komi-
sionerebis saSualebiT, Tavadac monawileobda savaWro ope-
raciebSi. rogorc zemoT davinaxeT, qveyanaSi arsebobda en-
dros malis ijara. moTxrili endro iyideboda da Semosava-
27 am sakiTxs sagangebod qvemoT ganvixilavT.
67
li samefo xazinaSi Sedioda. misi saijaro fasi ramdenime
aTas maneTs Seadgenda. amave dros daSvebuli iyo endros Ta-
visufali vaWroba. endros msgavsad Rvinis ijarac ramdenime
aTas maneTs iZleoda.
sabaJo tarifSi asaxulia rkinis Semozidvis faqtebi.
CamoTvlilia rkinis Semozidvis sxvadasxva SemTxvevebi —
`rkina motanili ruseTidan, rkina sapalniT, rkina urmiT,
motanili ruseTidan da iranidan, motanili ganjidan da
bolnisidan~.28
sabaJo tarifebis garda gvaqvs burnaSovis da
iazikovis cnobebi, rom rkina saqarTveloSi Semodioda ruse-
Tidan da iranidan (burnaSovi, 1896: 2; Грамоты..., 1891: 189).
erTi sityviT, rkiniT vaWroba qveyanaSi Tavisufali iyo.
dokumentebSi Tavisufali vaWrobis paralelurad,
rkiniT vaWrobaSi samefo karis monawileobasac vxvdebiT.
1785 wlis noemberSi erekle II potiomkinisaTvis gagzavnil
werilSi iTxovda, rom neba miscemoda mis mier gagzavnil
Tbilisel somex grigol qedxudaSvils SeeZina yovelwliu-
rad astraxanSi artileriisa da sxva samxedro saWiroebisaT-
vis 1500 fuTi gaglonuri rkina da wamoeRo is baqos gziT
(lorTqifaniZe, 1940: 73). aseTive Sinaarsisaa imave wlis 17
oqtombris werili potiomkinisadmi (lorTqifaniZe, 1940:
136). gvaqvs cnoba, rom 1779 wlis 29 aprils qarTvel aznaurs
dilanCevs neba mieca astraxanidan gaetana rusuli rkina.
aseve 1789 wlis 15 noembers erekle II-is komisioners xomja-
minovs, romelsac wyaro `qarTvel Tavads~ uwodebs, ufleba
eZleva rkina gaitanos. rogorc vxedavT, samefo kari, Tavisi
komisionerebis saSualebiT, rkiniT Tavisufali vaWrobis pa-
ralelurad (romelic ibegreboda sabaJo tarifiT) axorcie-
lebda savaWro operaciebs.
garda sxvadasxva saWiroebisaTvis (artileriisa da sxva)
ruseTidan saqarTveloSi Semotanili rkinisa, Cans, rom rki-
niT vaWrobis saqme kidev ufro Sors wasula. butkovis infor-
maciiT 1789 wels nebadarTuli iqna, rom erekle II-is sasargeb-
lod ubaJod ruseTidan daRestanSi gataniliyo kala, foladi
da rkina (butkovi, 1869: 197-198). d. janeliZe am faqtTan da-
kavSirebiT aRniSnavda, rom erekle II `saxelmwifo xazinis Se-
28 sabaJo tarifi gansxvavebulia rkinis fasis mixedviT. iafi rkina
motanili ganjidan da bolnisidan — litra 10 kapikad ibegreba. ru-
seTidan litra 16 kap. da a.S.
68
mosavlis gazrdis mizniT midis farTo savaWro kombinaciebze
sazRvargareT awyobs ra ruseTis rkinis Sezidvas kaspiispi-
reTSi Tavisi somexi komisionerebis meSveobiT~ (janeliZe,
1957: 283). am mosazrebas ar eTanxmeba prof. d. megrelaZe. misi
mtkicebiT, erekles sasargeblod daRestanSi gatanili rkina
qarTveli tyveebis daxsnas xmardeboda (megrelaZe, 1964: 113).
im SemTxvevSic ki, Tu rusuli rkina-foladis daRes-
tanSi SetaniT tyveTa dasxna xdeboda, mas mainc fiskaluri
mniSvneloba gaaCnda. samefo kari xom tyveTa gamosyidvisaT-
vis asiaTasobiT maneTs xarjavda. xolo sagareo vaWrobiT am
Tanxis nawilis dazogvac, garkveul pirdapir saxelmwifo Se-
mosavals niSnavs. Cven ver ganvsazRvravT zustad rkiniT vaW-
robaSi saxelmwifos Semosavals, Tumca cxadia, is uniSvnelo
ar iqneboda. butkovis cnobiT, marto 1789 wels erekle II-is
komisionerebma ubaJod daRestanSi 1 tona kala, 500 kilo
foladi da 20 tona rkina gaitanes, rac ramdenime aTasi mane-
Tis Rirebulebis iyo.
wyaroebSi asaxulia, agreTve, samefo karis mier oqros
realizaciis faqtebic. cnobilia, rom axtalis vercxlis
madnidan warmoebuli oqros mTeli maragi mefes ekuTvnoda.
Teimuraz batoniSvili oqroTi vaWrobis Sesaxeb gadmog-
vcems, rom `...rac oqro saqarTvelos madnebidan Semodioda,
imas Cveni mefeebi ar aWrevinebdnen (igulisxmeba oqros mone-
tebi — a. T.), amisaTvis rom rac dasWirdebodaT, TavianTTvis
iaraRaT qalisa da kacisas akeTebinebdnen, TavianT saxleu-
lebasac axmarebdnen da vinc wyalobis Rirsni iyvnen, imaTac
uboZebdnen. eklesiis nivTebsac akeTebdnen da ufross na-
wils ki hyidden. ufro wminda da kargi oqro rom iyo, vaWrebi
Zvirad yidulobdnen. zogi evropiis mxares da zogs aziis
mxares avaWrebdnen da TiTonac sargebloba hqondaT da me-
feTa CvenTa da maTs xazinas ufro sargebloba hqonda amiTi,
vinem rom moeWraT da ise gaeyidaT~ (kakabaZe, 1925: 35).
rogorc cnobilia, samefo kari alaverdis sawarmodan
sakmao raodenobis spilenZs iRebda. Warbi spilenZis reali-
zacia vaWarTa saSualebiT xdeboda.29
29 oqros da spilenZis realizaciiT miRebul Semosavals calke pun-
qtad ar gavitanT, radganac igi igulisxmeba axtala-alaverdis sa-
warmoTa SemosavalSi.
69
vaWrobis ganviTareba, rac saqonelbrunvas aorkeceb-
da, iwvevda sxvadasxva samefo misagebelTa ijaris fasis mo-
matebasac.
erT-erT misagebels warmoadgenda yafani. yafani didi
saswori iyo, romelic idga bazarze da romliTac, gansaz-
Rvruli fasis gaRebiT, sargebloba yvela vaWrisaTvis sa-
valdebulo iyo. zogadad, sapalneze 1 bisti anu 2 kapiki,
cxenze — 30 kap., xarze — 10 kap., fqvilze, xorbalze, qerze —
uremze ori Sauri, marilis TiTo naWerze — 1 kap., bambasa da
matylze — TiTo konaze 1 Sauri da a.S. aiReboda. 1801 wlis
monacemebiT,Y yafanis ijaris fasi 850 maneTs Seadgenda (qoia-
va, 1963: 205). cxadia, 1795 wlamde misi saijaro fasi gacile-
biT didi iqneboda. marTlac, qalaqis saxelmwifo ijarebis
nusxaSi qoronikoniT up wels anu 1792 wels yafanis saijaro
fasi Seadgenda 115 Tumans anu 1150 maneTs (masalebi..., 1955:
102). rogorc vxedavT, yafanis ijaris fasi 800-dan 1150 mane-
Tamde meryeobda.
yafanis garda iyo sxva misageblebic — yasabxana, dabaxa-
na,30
da Tevzaobis misagebeli. yasabxanaSi da dabaxanaSi yo-
vel daklul rqian saqonelze aiReboda garkveuli safasuri.
maTi saijaro fasi 1801 wels 3300 maneTiT ganisazRvreboda
(qoiava, 1963: 233). ar gvaqvs zusti cnobebi XVIII saukunis 70-
90-ian wlebSi yasabxanis da dabaxanis Semosavlis Sesaxeb. qar-
Tlis saxlTuxucesis sargos mixedviT gansaxilvel period-
Sic Semosavali daaxloebiT 3300-3500 maneTi unda yofiliyo.
Tevzaobidan gadasaxadis Sekrebac ijariT gaicemoda da
wliurad 1200-1400 maneTs Seadgenda (masalebi..., 1955: 102; gi-
uldenStedtis..., 1962: 233).
Tbilisis garda garkveul Semosavls iZleoda qarTlsa
da kaxeTSi arsebuli sxva ijarebi. goris mouravis YTavad
oTar amilaxvaris CvenebiT, goris samefo ijarebidan saSua-
lod igi iRebda meTxuTmeteds. xolo am ijarebidan misi Se-
mosavali 15 Tumans Seadgenda. gamodis, rom goris ijarebis
saerTo fasi 2250 maneTs udrida. aq Sedioda baJic. baJis ga-
moklebiT goris ijaris Semosavali daaxloebiT 800 maneTiT
ganisazRvreba (masalebi..., 1948: 86). cxinvalis yvela ijara
(baJi, samRebro da a.S.) 1800 maneTad gaicemoda.
30 yasabxana — xorcis savaWro duqani. dabaxana — tyavis mosaqneli sa-
xelosno (masalebi..., 1957: 13, 44).
70
kaxeTis saxlTuxucesebis — qaixosro ColoyaSvilisa
da aleqsandre mayaSvilis — CvenebebiT kaxeTis ijarebidan
maT 50 Tumani ergebodaT (masalebi..., 1948: 7-9). radgan moxe-
leebis sargo meaTedze meti ar iyo, amitom kaxeTis ijarebis
saerTo fasi sul mcire 500 TumaniT mainc ganisazRvreba.
masSi kaxeTis baJebic igulisxmeba. baJebis garda kaxeTis
ijaris fasi 2500-3000 maneTi iqneboda.
samefo kari ijariT gascemda, agreTve, mis sakuTrebaSi
myof qalaqis midamoebSi arsebul baRebs da abanoebs. maTi
umetesoba dedoflis sakuTrebas Seadgenda.
mefes, agreTve, gaaCnda mravali savaWro Tu saxelosno
duqani. maTgan mefis Semosavali ramdenime aTasi maneTi unda
yofiliyo. vaWrobidan, sabaJoTa gamoklebiT, samefo karis
pirdapiri Tu arapirdapiri Semosavlebi daaxloebiT 15-20
aTas maneTs Seadgenda.
rogorc vxedavT, XVIII saukunis 70-iani wlebidan qarTl-
kaxeTis samefoSi vaWroba sagrZnob progress ganicdida. vaW-
robis ganviTarebiT da uSualod savaWro operaciebSi Car-
TviT, samefo kari sakmaod did Semosavals iRebda. samefo xe-
lisuflebis mecadineobiT XVIII saukunis 60-iani wlebidan vaW-
roba aRmavali xaziT viTardeboda da 80-iani da 90-iani wlebis
pirvel naxevarSi Tavis kulminacias miaRwia. droTa ganmav-
lobaSi mniSvnelovani savaWro kapitali dagrovda.
§ 3. savaxSo kapitali
savaWro kapitalis dagrovebam da fulad sasaqonlo
urTierTobebis ganviTarebam xeli Seuwyo sakredito opera-
ciebis gafarToebas. miuxedavad imisa, rom qveyanaSi oficia-
luri sakredito dawesebuleba ar arsebobda (qoiava, 1963:
82), savaxSo kapitali mainc farTod funqcionirebda. sesxs
gascemdnen ZiriTadad vaWrebi, iSviaTad Tavad-aznauroba da
glexebi. msesxeblebi ki iyvnen glexebi, Tavad-aznaurebi,
vaWrebi da sxva. am periodSi samefo xelisuflebas savalde-
bulo saxelmwifo sesxic SemouRia. mefe adgenda im pirTa si-
as visac saxelmwifosaTvis, uprocento, savaldebulo sesxis
gacema evaleboda (akofaSvili, 1973: 562).
sesxis aRebas mimarTavdnen glexebi, raTa daefaraT
fuladi saxelmwifo gadasaxadebi.
amave dros gaxSirda sagiravno sesxi. aseTi sesxis aRe-
71
bas mimarTavdnen Tavad-aznaurebi. wyaroebSi xSirad vxvde-
biT aseT faqtebs — `... iis cixe, avkeTi javaxiSvilTan aT Tu-
mannaxevraT giraoT yofila da aleqsandre sardals daux-
snia~ (jamburia, 1960: 132); `... grakali ergoT minbaS gogias,
daviTis saqme ara aqvs amisaTvis rom samoci Tumani gaswyvi-
ta. saxlis valica da graklisac giraoT iyo..~ (scssa, f., 1448,
sab., # 2972); `... Cvengan zogi miwa da zogi sawisqvilo dagi-
ravebuli da gasyidulia... rac giraod Seni miwebis da wisqvi-
lia, RmerTman SegaZlebinos, daixsen...~ (jamburia, 1960: 137);
`aviRe me, ciciSvilma nikoloz... ciciSvilis giorgisagan,
aTi Tumani qalaqis TeTri. amis giraoT Cveni wili doesi mog-
virTmevia...~ (masalebi..., 1955: 102).
garda samomxmareblo sesxisa, gvxvdeba, agreTve, fulis
gasesxebis progresuli formebic, roca msesxeblad gamodi-
odnen msxvili vaWrebi an savaWro amxanagobebi da Sesabamisad,
kredetis procenti ifareboda savaWro kapitalis mogebiT.
`aviRe me ter-asaturaSvilma araqelama, Sen TumaniSvi-
lis mdivnisa manuCrisagan oTxmoci Tumani... es TeTri... Cem-
Tvis vimuSao.... amis xeirsa da zianSi Sen saqme ar gqondes!...
Senma oTxmocma Tumanma rac Cems xelT dahyos, weliwadSi aTi
ToTxmetnaxevrad gaurjelad mogce~ (dumbaZe, 1990: 361).
sesxi formdeboda xelweriliT, anu TamasuqiT. Tama-
suqze ideboda beWedi (qoiava, 1963: 82).
sesxis mogebis procenti gansazRvruli iyo vaxtangis
samarTlis wigniT (qoiava, 1963: 82), Tumca sakredito opera-
ciebis gafarToebam gamoiwvia procentis momateba.
sakredito operaciebis gaxSirebaze metyvelebs
qarTl-kaxeTis samefos erT-erTi moxelis, Tavad irodion
gurgeniZis cnoba:
`...rac, qarTlSi Tu kaxeTSi TamasuqiT TeTri aiReboda
iasaulebisagan, Tumanzed eqvsi abazi samdivanbego iyo, erTi
abazi mordlebisa iyo. me mergeboda Cems wilad weliwadSi
xuTi Tumani, xan meti da xan naklebi~. imaves amtkicebs meore
mordali Tavadi zaal baraTaSvilic (masalebi..., 1948: 46-47).
am SemTxvevaSi saqme gvaqvs im problemur sesxebTan, ro-
melic sasamarTlos ZaliT aiReboda. mordlebis CvenebiT sa-
samarTlos ZaliT 5000 maneTande sesxi ifareboda. sasam-
rTlos ZaliT ki, ra Tqma unda, saerTo sesxebis Zalze mcire
raodenoba aiReboda. yovelive es naTel suraTs gviSlis imis
Sesaxeb, Tu ramdenad intensiuri iyo sakredito operaciebi.
72
niSandoblivia ioseb da aRalua yorRanaSvilebis qone-
bis nusxis monacemebi, sadac dasturdeba, rom am pirebs Tama-
suqiT gacemuli hqondaT ramdenime aTasi Tumani sxvadasxva
pirze (masalebi..., 1955: 375-378). msxvili kreditis gamcemad
gvevlinebian, rogorc vaWruli fenebis warmomadgenlebi,
ise memamuleebi. sakredito operaciebiT miRebuli mogeba
imdenad TvalSisacemi gamxdara, rom ioane batoniSvili Ta-
vis kanonproeqtSi samefos Semosavalis erT-erT wyarod sa-
xelmwifo sesxebis gacemas miiCnevda (bagrationi, 1957: 43).
sakredito operaciebis intensifikacia qveynis ekonomikuri
winsvlis kidev erTi argumentia.
§ 4. manufaqturuli warmoebis ganviTareba
XVIII saukunis 70-iani wlebidan SeiniSneba savaWro kapi-
talis samrewvelo kapitalad gadaqcevis tendencia. am mxriv
TvalSisacemia safeiqro mrewveloba (ix. samsonaZe, 1980). es
procesi xels uwyobda mrewvelobis ganviTarebas. magram iqi-
dan gamomdinare, rom zednaSenuri principiT (rac iTvaliswi-
nebs kerZo savaWro kapitalis Seqmnas, mis samrewvelo kapita-
lad gadaqcevas, SemdgomSi gafarToebas da a.S.) mrewvelobis
ganviTareba sakmaod did dros moiTxovda, petre I-is droin-
deli ruseTis imperiis gamocdilebis gaziarebis gziT, saxel-
mwifo am mimarTulebiTac novatorad iqca da Semosavlebis
gasazrdelad saxelmwifo sawarmoebis Seqmna daiwyo.
mas Semdeg, rac erekle II-isaTvis naTeli Seiqmna, rom
ruseTidan fuladi Tu samxedro daxmareba, mxolod momav-
lis perspeqtiva SeiZleba yofiliyo, daadga ekonomikuri
ganviTarebis zemoT aRniSnul meTods. vaWrobis aRorZinebi-
sa da mfarvelobis paralelurad, samefo xelisuflebam da-
iwyo zrunva mrewvelobis ganviTarebisTvis. am mxriv pirveli
nabiji gadaidga 1763 wels. gaixsna axtalis vercxlis sadno-
bi da dambluRis spilenZisadnobi `qarxnebi~, xolo 1770 wels
mwyobrSi Cadga alaverdisa da SambluRis sadnobi `qarxnebi~
(guliSambarovi, 1894: 31).
zogadad, qarTul istoriografiaSi gamoTqmulia mo-
sazreba, rom erekle II-is xelSewyobiT XVIII saukunis meore
naxevarSi saTaves iRebda mravali safabriko-saqarxno wa-
mowyeba, rac qveynis ekonomikuri winsvlis da dawinaurebis
Sedegi iyo (gogolaZe, 1966: 8). Cven am mosazrebas ver dave-
73
TanxmebiT da kidev erTxel aRvniSnavT, rom mrewvelobis
ganviTareba qveyanaSi uzrunvelyo ara zogad ekonomikurma
maCvenebelma, aramed xelisuflebis gegmam, romelic ekono-
mikuri ganviTarebis forsirebul meTods gulisxmobda.
Cvens mosazrebas pirdapir exmaureba imdroindeli is-
torikosis, oman xerxeuliZis, sityvebi, rom erekles `ara aq-
vnda ra pirdapiri Zali arca jariTa da arca xaziniTa da
Tvinier simxnisa kide... friadisa RonisZiebiTa da SromiTa
eZeba mamulsa Tvissa miwa oqrosi da vercxlisa, romelmanca
ipova somxiTis mamulsa S(ori)s..... da moiyuanna saberZneTiT
berZenni mciredni mcnobelni javarisani, gamomdnobelni oq-
rosa da vercxlisa miwisani, viTarca daiwyo madnisa mis muSa-
koba, isargebla miT friad~ (xerxeuliZe, 1989: 66).
erekle II-m XVIII saukunis 60-iani wlebis dasawyisSi mra-
vali saCuqrisa da dapirebebis wyalobiT moaxerxa TurqeTi-
dan, giumiSxanes provinciidan, berZen ostatTa 800 ojaxis
Camosaxleba (gogolaZe, 1966: 9), romlebmac aamoqmedes aR-
niSnuli warmoeba.
qarTl-kaxeTis samefoSi samTamadno warmoeba detalu-
rad aqvs Seswavlili d. gogolaZes naSromSi `samTamadno,
samTo-saqarxno mrewveloba saqarTveloSi da kapitalizmis
genezisis zogierTi sakiTxi~ (ix. gogolaZe, 1966), zemoT Ca-
moTvlil sawarmoTa ganxilvisas Cven ZiriTadad vsargeb-
lobT aRniSnuli naSromiT.
axtalis qarxana mdebareobda memamule meliqiSvilis
miwaze, xolo alaverdisa da SambluRis spilenZsadnobi qar-
xnebi arRuTin-dolgorukovebisa (mxargrZelebis) da orbe-
lianis miwebze. maT mefem es miwebi CamoarTva da iq saxelmwi-
fo sawarmoebi Seqmna. sakompensaciod miwebis mepatroneebi
minbaSebad, anu mefis warmomadgenlebad da meTvalyureebad
daniSna, risTvisac maT xelfass uxdida. xelfasis garda isi-
ni garkveul madans naturiT iRebdnen (gogolaZe, 1966: 11).
mefesa da berZen `madanCebs~ Soris Semdegi saxis xel-
Sekruleba daido: axtalis qarxnebSi miRebul oqros berZne-
bi mTlianad mefes aZlevdnen. xolo vercxlidan 25% mefes
ekuTvnoda. darCenil 75 %-s mefe maT ubrunebda Tbilisis
zarafxanaSi moWrili vercxlis abazebis saxiT.
alaverdis qarxnidan, radgan berZnebi sakuTari xarje-
biT awarmoebdnen madans, miRebuli spilenZis mxolod 12 %
ergeboda mefes. berZen madnismwarmoeblebs saxelmwifom
74
privilegiebi mianiWa. isini spilenZiT da tyviiT vaWrobis
dros ar ixdidnen sabaJo gadasaxadebs da ar gadiodnen jar-
Si (gogolaZe, 1966: 10-11).
axtalis qarxanaSi berZnebTan erTad daqiravebuli mu-
Sebic muSaobdnen. mefe sabervelTa dabervisa da sxva saqmia-
nobisaTvis qiraobda 120-150 SeiaraRebul kacs. TveSi maT 3
maneTi eZleodaT. damatebiT berZnebi dReSi abazs, anu 20 ka-
piks aZlevdnen.
vercxlis madani berZnebs weraqvebis da burRebis saSu-
alebiT amohqondaT. zogjer madnis amosaRebad berZnebi da-
qiravebul muSebsac iyenebdnen. amoRebuli madnis sadnobSi
misatanad da mis gasarCevad berZnebi maxlobel soflebSi
bavSvebs qiraobdnen. bavSvebi madans tyavis tomrebiT ezide-
bodnen. am samuSaosTvis berZnebi maT 6 TveSi 10-dan 20 mane-
Tamde uxdidnen, damatebiT ki or xel tanisamoss aZlevdnen.
ZiriTad samuSaos berZnebi asrulebdnen (gogolaZe, 1966: 12-
13). sul sawarmoSi 1200-1300 kaci muSaobda.
`gamorCeuli madani (nigvzis kaklebis odena) berZnebs
mihqondaT maRaroebTan axlo mowyobil qarxnebSi. aq cilin-
drismagvar sawvav RumlebSi xdeboda madnis gamowva 10-12
dRe-RameSi. am droSi gamoiwveboda 300-dan 500-mde fuTi ma-
dani. am samuSaos berZnebi zogjer TviTon asrulebdnen,
zogjer daqiravebuli muSebi, romelTac dReSi 20 kapiks ux-
didnen.
Semdeg xdeboda gamomwvari madnis gamodnoba Sesabamis
sadnob RumelSi. madnis gamodnobisaTvis SenaerTSi urev-
dnen sxvadasxva masalas (nedl cements, widas). 100 fuTi ga-
momwvari madnisagan (gamodnobis Semdeg) iRebdnen 10-12 fuT
vercxlisfer tyvias.
Semdegi procesi iyo tyviisagan vercxlis gamocalkeve-
ba. es xdeboda Ria jamSi, romelSic Tavsdeboda 50 fuTamde
tyvia. bervis Sedegad tyvia Zirs miedineboda, zemoT rCebo-
da vercxli. 50 fuTi tyviisagan Rebulobdnen 1-dan 1,5 lit-
ramde (8-12 girvanqa) vercxls~ (gogolaZe, 1966: 13).
axtalis qarxnidan 1763 wlidan 1785 wlamde (omar xanis
Semosavemde) weliwadSi iRebdnen 150, 200, 300 da met litra
vercxls. erTi litra vercxlidan 46 misxali oqro gamodio-
da (esaZe, 1903: 1). misxali iyo daaxloebiT 4, 5 grami. 300 lit-
ra vercxlidan 60 kilogramze met oqros iRebdnen.
alaverdis spilenZsadnob qarxanaSi berZeni ostatebi
75
`amxanagobebSi~ erTiandebodnen. ostatebi qiraobdnen daqi-
ravebul muSebs. XIX saukunis dasawyisSi, qarxana moijarad-
reebis xelSi iyo. sam `amxanagobaSi~ gaerTianebuli iyo 46
ostati. maT 170 muSa hyavdaT daqiravebuli. muSebi iyvnen ya-
zaxidan, qarTlidan, imereTidan da javaxeTidan. am droisaT-
vis aRa-mahmad xanis Semosevis gamo warmoeba mkveTrad Semci-
rebuli iyo. savaraudoa, rom 1795 wlamde warmoeba erTi-
orad didi iqneboda, dasaqmebulTa ricxvi ki 600-700 kaci ma-
inc iqneboda.
spilenZis madans adnobdnen axtalis qarxanaSi aprobi-
rebuli meTodebis mixedviT. erT RumelSi 500 fuT madans 4-5
dRe-Ramis ganmavlobaSi adnobdnen. aqedan Rebulobdnen 88
fuTamde Sav spilenZs. Sav spilenZs wmendnen brZmedebSi. 10
fuTi Savi spilenZisgan miiReboda 7,5 fuTi dawmendili spi-
lenZi.
omar-xanis (1785 w.) Semosevamde alaverdis spilenZis
qarxnidan wliurad amohqondaT 200 000 fuTi madani. aqedan
Rebulobdnen 15 000 fuT Sav spilenZs. misi dawmendis Sede-
gad ki iRebdnen 12 000 fuT sufTa spilenZs. fuTi spilenZis
fasi saSualod 16 maneTi iyo.
Cven ar mogvepoveba cnobebi SambluRisa da dambluRis
qarxnebis Sesaxeb. es faqti aixsneba Semdegi garemoebiT — ax-
tala-alaverdis qarxnebis Sesaxeb informaciis umetesoba
modis XIX saukunis Canawerebze, romelsac rusi moxeleebi
agrovebdnen. ruseTis mTavrobas surda warmoebis gaumjobe-
seba da yvela saWiro cnobas krebda. SambluRisa da damblu-
Ris qarxnebi 1795 wlis Semdeg ar aRudgeniaT, amitom maT mi-
marT interesi aRar iyo. aqedan gamomdinare, maTi muSaobis
Sesaxeb cnobebi ar gagvaCnia. Tumca wyaroebSi fiqsirdeba,
rom es sawarmoebi erekle II-is dros marTlac muSaobdnen.
cnobilia, rom 1795 wlis laSqrobis dros axtalis da
alaverdis qarxnebSi aRa-mahmad xanis jarebma mokles 700
berZeni madnismwarmoebeli da 836 kaci tyved waiyvanes. sava-
raudod, muSaTa da ostatTa garkveulma nawilma moaxerxa
gaqceva.31
aqedan gamomdinare orive qarxanaSi 2000-ze meti
adamiani iqneboda dasaqmebuli.
samefo kari sawarmoTa teqnikuri saSualebebis gaum-
jobesebazec zrunavda. daviT batoniSvilis werilidan ru-
31 warmoebis ganaxleba gadarCenilma ostatebma SeZles.
76
seTis imperiis moxelis musin-puSkinisadmi Cans, rom iakob
rainegsis daxmarebiT madnebSi wylis meqanikuri saberveli
mouwyviaT, Tumca warmoebis donis amaRlebis mxriv metis ga-
keTeba veRar mouxerxebiaT — `marTalia, man moaxerxa ise,
rom wylis saSualebiT borblebs moZraobaSi mohyavdaT sa-
berveli da adamianis xeli saWiro aRar iyo, magram miuxeda-
vad misi sakmao gaTviTcnobierebisa gadadnobis am saqmeSi,
Rumelebis srulyofa ver SeZlo. berZenma ostatebma, rom-
lebic yovelTvis muSaobdnen Cvens qarxnebSi, saqmiT daam-
tkices, rom mas ar SeeZlo kargad dnoba~ (rainegsi, 2002: 39).
samefo kari didad zrunavda ostatTa adgilobrivi
kadrebis Seqmnaze. erekle II cdilobda aseTi kadri Seeqmna
yma-glexebisgan. mravlismetyvelia erekle II-is werili kaTa-
likosis saxlTuxuces amilbarisadmi, romelic 1775 wlis 29
oqtombriT TariRdeba — `madanCad misabarebeli Segirdebi
qarTlsa da kaxeTSi SevawereT. kaxeTs garda qarTlsa da qa-
laqSi, rac misis uwmindesobis Zmis k[aTaliko]zis (igulis-
xmeba anton I — a. T.) yma aris amaT eqvsi kaci aweriaT. amis
ias[a]uli Sena xar. romelic saxlis kaciani kaci iyos imisTa-
na gamoiyvane, ocis wlidam mokidebuli ocdaaTwlamdin rom
iyos, amgvari unda movides. im Sagirdebs TiTo xeli tanisa-
mosi, TiTo wamosasxami nabadi, TiTo Tofi da iaraRi, xuT-
xuTi minalTuni (5 abazi anu maneTi — a.T.) TeTri unda mis-
ceT. amaze nuravin dabrkoldeba. es sarwmunoebis erTgule-
bac aris da Tavis qveynisac. es rom Cvens qveyanaSi gamrav-
ldes (igulisxmeba madnis warmoeba — a.T.) mtrisagan Cvenis
qveynis morCena amas SeuZlia. romelic am xelobas iswavlis
Tavis ojaxs gaamdidrebs. jer amis gemo ar ician, Tvarem amis
swavlisaTvis kidec Semogvexvewebian. weliwadSi erTi osta-
ti samocs, oTxmoc Tumans moigebs da amis ukeTesi mogeba
glexis kacisaTvis sxva ra unda~ (vsargeblob d. gogolaZis
naSromidan. gogolaZe, 1966: 19).
am werilSi kargad Cans erTi mxriv erekle II-is RonisZi-
ebebi madnismwarmoebeli kadrebis gamravlebaze zrunvisa,
meore mxriv is faqti, rom mefe `zemodan ZaldatanebiT~ cdi-
lobda warmoebis mowyoba-gafarToebas. warmoebis mowyobi-
saTvis jer sazogadoebrivi ganwyoba ar arsebobda, `Tvarem
amis swavlisaTvis kidec Semogvexvewebiano~- acxadebs mefe.
werili lakonurad xsnis samefo karis gegmas qveynis gadar-
CenisaTvis — `mtrisgan Cveni qveynis morCena amas SeuZlia~.
77
erekle II-s ekonomikis ganviTareba da myari finansuri Semo-
savlebi warmoedgina qveynis Tavdacvis garantad.32
`saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis pe-
riodSi — werda d. gogolaZe — samefo xelisufleba, erekle II
da giorgi XII saxiT, did mzrunvelobas iCenda masze (madneb-
ze — a. T). es exeboda fulad sufsidias, spilenZis realiza-
cias Tu muSaxeliT uzrunvelyofas. im dros mrewvelobis
sisustis miuxedavad, qarTuli damoukidebeli saxelmwifo
mainc axdenda spilenZis realizacias. mas SeeZlo igi Tavi-
suflad da nebismier fasad (rogorc saWirod dainaxavda) ga-
etana iq, sadac undoda~ (gogolaZe, 1966: 45).
madnebSi mimdinareobda mkacri finansuri angariSgeba.
amis damadasturebelia n. berZeniSvilis mier gamoqveynebu-
li 1790 wlis axtalis oqros gamosavalis danaxarjis wigni,
sadac zedmiwevniT zustadaa aRniSnuli yvela Semosavali da
gasavali (masalebi..., 1955: 85).
evropeli mogzaurebi erTis mxriv aRniSnavdnen mefis
maRal Semosavals sawarmoebidan, magram meore mxriv xazs
usvamdnen mis dabal teqnologiur dones (giuldenSted-
tis..., 1962: 229). Tumca, aRsaniSnavia is faqti, rom ruseTis
imperia XIX saukunis pirvel mesamedSi kolosalur Tanxebs
xarjavda warmoebis gasaumjobeseblad (magaliTad 1803-1813
wlebSi xazinam 1 108 812 maneTi gaiRo), magram warmoeba erek-
lesdroindel kondiciebs mxolod XIX saukunis 30-ian wleb-
Si daubrunda. Tu XVIII saukunis II naxevarSi alaverdis qar-
xnidan wliuri gamosavali 12 000 fuTi dawmendili spilenZi
iyo, 1817-1829 wlebSi, anu 12 wlis manZilze iq moipoves 24 000
fuTi. amrigad, warmoebam erTisamad iklo (berZeniSvili...,
1958: 419).
madniswarmoeba samefo karisaTvis mniSvnelovani finan-
suri Semosavlis wyaro iyo. amitomac sagareo mtrebis mizans
misi ganadgureba warmoadgenda. 1785 wels omar-xanis Semose-
vis Sedegad axtalisa da alaverdis qarxnebi ganadgurda. os-
32 werili sxva mxriv imiT aris saintereso, rom Segirdebis Sewera
xdeba mTels qarTl-kaxeTSi. maT Soris kaTalikosis da, raRa Tqma
unda, Tavadebis ymebs Sorisac. TvalSi sacemia is faqtic, rom mefe
kaTalikosis moxeles aZlevs brZanebas da Tavis samsaxurSi ayenebs
(Sewerili ymebis gamoyvanis iasaulad niSnavs). es ki TavisTavad si-
axle iyo. Cans, rom erekle II-s Tavis qveSevrdomebze srulad miuw-
vdeboda xeli da bolomde ereoda kerZo samamulo urTierTobebSi.
78
tatTa da muSaTa nawilma tyeebsa da monasters Seafara Tavi.
omar-xani SeiWra monasterSi. berZnebis nawili amoxoca, nawi-
li tyved waiyvana. samecniero literaturaSi gamoTqmulia
mosazreba, rom amis Semdeg warmoeba ori wliT SeCerda da misi
ganaxleba 1787 wels moxda (gogolaZe, 1966: 20). `axtalis oq-
ros gamosavalis wigni~ gansxvavebul informacias iZleva:
`...q-ks uog (473 anu 1785 w.) mariamobis ki-dam (25) q-ks uod (474
anu 1786 w.) mariamobis damdeqamden madani aRar umuSavnia, mam-
cdari yofila. uod (1786 w.) mariamobidan uoe (1787 w.) dekem-
bris gasvlamde weliwadnaxevarSi drami Smv. misxali qÁb...~ (ma-
salebi..., 1955: 85). am sabuTidan naTlad Cans, rom omar-xanis
Semosevis Semdeg qarxnis muSaoba erT welze naklebi xniT Se-
Cerebula (25 agvistodan 1786 wlis agvistos dasawyisamde).
1795 wels madnebi sastikad aaoxra aRa-mahmad xanma. sa-
mefo karma amjeradac moaxerxa misi aRdgena, Tumca warmoe-
bis moculobam mkveTrad iklo.
vercxlisa da spilenZis madnebidan samefo xazinis Se-
mosavlebis raodenobis Sesaxeb gansxvavebuli informaciebi
mogvepoveba.
rainegsis cnobiT 1780 wels axtalis sabadodan xazinis
Semosavali iyo 60 000 maneTi vercxliT da 3200 maneTi oqro-
Ti.
memamule solomon meliqiSvilis CvenebiT, romlis ma-
mulSic mdebareobda sawarmo, axtalis vercxlis sadnobi
qarxnidan wliurad mefis Semosavali Seadgenda 77 574 ma-
neTs, xarjebi ki 29 293 maneTs. sufTa Semosavali udrida
48 281 maneTs. berZnebis Semosavali iyo 69 920 maneTi, xarje-
bi 25 000 maneTi. berZnebis sufTa Semosavali udrida 44 920
maneTs (gogolaZe, 1966: 14-15).
XVIII saukunis miwuruls, rodesac aRa-mahmad xanis Se-
mosevis Semdeg warmoebis done mkveTrad Semcirebuli iyo,
alaverdis spilenZis qarxnidan samefo biujetSi 12 000 mane-
Ti Sedioda. intensiuri warmoebis dros am qarxnidan mefis
Semosavali 2-3-jer meti iqneboda.
ar gvaqvs cnobebi dambluRisa da SambluRis sawarmoe-
bis Semosavlebis Sesaxeb. umniSvnelo arc maTi warmoebuli
produqcia iqneboda.
garda fuladi Semosavlisa, axtalis qarxnidan saxel-
mwifo iRebda tyviis did marags, romelic gamoiyeneboda sam-
xedro warmoebisa Tu sxva saWiroebisaTvis.
79
Cveni azriT, intensiuri muSaobis dros aRniSnuli sa-
warmoebidan samefo xazinis Semosavali 80 000 maneTze meti
unda yofiliyo.
garda pirdapiri Semosavlebisa, madnebis muSaoba qvey-
nis ekonomikaze sxva mxrivac dadebiTad moqmedebda. sawar-
moTa muSaoba xels uwyobda zarafxanaSi fulis moWris mo-
culobis gazrdas. wliurad, axtalis qarxnidan miRebuli me-
fis wili vercxlidan moWrili fulis garda, berZnebisaTvis
daaxloebiT 70 000 maneTis abazianebi iWreboda. zarafxanaSi
fulis moWraze garkveuli procenti xazinis sasargeblod
aiReboda.
berZeni madanCebis dagrovili fuladi kapitalic xom
qarTul bazarze trialebda.
cnobilia, rom sawarmoebSi `Sewerili~ glexebi muSaob-
dnen, romlebic monacvleobiT gamodiodnen da amdenad, aTa-
sobiT adamiani iRebda xelfasis saxiT fulad Semosavals. es
faqti, bunebrivia, xels uwyobda fulad sasaqonlo urTier-
Tobis Semdgom ganviTarebas.
rogorc vxedavT, saqme gvaqvs feodalur saxelmwifo-
saTvis uprecedento warmoebasTan, sadac 2000 da SesaZlebe-
lia meti adamiani iyo dasaqmebuli. kidev erTxel aRvniS-
navT, rom es sawarmoebi Seiqmna ara raime kerZo iniciativiT,
ara Sesabamisi ekonomikuri garemos xelSewyobiT, aramed sa-
mefo karis mravalgzis da didi mcdelobis Sedegad.
arsebuli cnobebis mixedviT, XVIIIO saukunis II naxevarSi
qarTl-kaxeTis samefoSi rkinis madnebsac amuSavebdnen. gi-
uldenStedti asaxelebs rkinis da spilenZis sabadoebs bol-
nisTan, yulfTan da sxva adgilebSi (giuldenStedtis..., 1962:
73 ,77, 81).
d. gogolaZe zemoT dasaxelebul naSromSi aRniSnavda:
`gadmocema da warmoebis nakvalevi bolnisSi imaze metyve-
lebs, rom es sabadoebi muSavdeboda Zveli droidan, qarTve-
li mefeebis dros. 1795 wels aRa-mahmad xanis Semosevisas aq
mosaxleobis mniSvnelovani raodenoba ganadgurda, ris Se-
degad Sewyvites rkinis warmoeba. rogorc Cans, Semdgom
wlebSi kvlav moukidiaT xeli warmoebisaTvis, magram metad
mcire masStabiT~ (gogolaZe, 1966: 77).
radganac qveyanaSi adgili hqonda rkinis Semozidvas
ruseTidan da iranidan, zogierTi mkvlevari aRniSnul peri-
odSi rkinis warmoebis arsebobas eWvqveS ayenebs (ix. megre-
80
laZe, 1964: 105-114). Tumca sabaJo tarifSi dafiqsirebuli
cnoba — `rkina motanili ganjidan da bolnisidan~ — adastu-
rebs, rom rkinis warmoeba bolnisSi marTlac mimdinareobda.
imave sabaJo tarifSi fiqsirdeba, `rkina motanili ru-
seTidan da iranidan~. am dokumentze dayrdnobiT SesaZlebe-
lia davaskvnaT, rom bolnisSi rkinis warmoeba namdvilad
mimdinareobda, Tumca misi masStabebi mcire iyo. imdenad
mcire, rom adgilobrivi MmoTxovnebsac ver akmayofilebda.
Tu ra Semosavals iRebda saxelmwifo am warmoebidan, samwu-
xarod, masalebis uqonlobis gamo verafers vityviT.
rogorc akademikosi giuldenStedti gadmogvcems,
erekle II didi interesiT ecnoboda sxvadasxva mineralebis
damuSavebis wess da cdilobda warmoebebis gafarToebas —
`[erekle] xSirad mixmobda karze, maCvenebda xolme minera-
lebs, ecnoboda maT damuSavebis xerxebs~ (giuldenSted-
tis..., 1962: 7).
zemoT naxseneb warmoebaTa garda, wyaroebis uqonlo-
bis gamo, araferi viciT sxva mineralebis damuSavebis Sesa-
xeb. mogvepoveba mxolod erTi cnoba gogirdis warmoebasTan
dakavSirebiT. `q. mis umaRlesobas oqmiT gogirdis madnis mu-
Saoba ubrZanebia...~ (masalebi..., 1955: 99).
rogorc vxedavT, erekles brZanebiT (oqmiT) gogirdis
madnis warmoeba amuSavebula. Tu ra raodenobis produqcias
amzadebda es sawarmo, mxolod samxedro mrewvelobisaTvis
gamoiyeneboda Tu gadioda bazarzec, amis Sesaxeb aranairi
cnoba ar gagvaCnia.
`adgilobrivi samTamadno warmoebis bazaze (igulisxme-
ba axtala-alaverdis qarxnebi — a.T.) TbilisSi aSenda liTo-
nis Camosasxmeli qarxana. gamoSvebuli produqciis nawili
samxedro mrewvelobas xmardeboda (zarbaznebisa da morti-
rebis Camosasxmeli qarxana), danarCeni nedleuliT uzrun-
velyofda ara marto Sesabamisi dargis (ZiriTadad spilenZis
WurWlis) adgilobriv sawarmoebs, aramed zodebis saxiT sak-
maod didi raodenobiT gadioda ucxoeTis bazarze~ (dumbaZe,
1990: 347). am sawarmos Seqmnac, raRa Tqma unda, samefo karis
mier iyo organizebuli.
liTonCamosasxmeli warmoebis bazaze Seqmnila egreT
wodebuli `WurWleulis qarxana~, razec aleqsandre amilax-
vari mogviTxrobs `georgianul istoriaSi~. amilaxvari, 1770
wlis ambebis gadmocemis dros, rodesac is Tbilisidan ga-
81
parvas apirebda, wers: `...mwuxris zarebi darekes, roca qala-
qis karibWesTan mivedi. mcvelebs azradac ar mosvliaT, rom
ase gvian Sor gzas gavudgebodi. laparaki Camovagde Sav Wir-
ze, romelic qalaqSi mZvinvarebda. — Cveni codvebis dasasje-
lad esec cotaao, mipasuxes. sxvaTa Soris vikiTxe, kidev mu-
Saobs Tu ara WurWleulis qarxana, romelic qalaqs gareTaa,
cota ram minda viyido meTqi. mipasuxes, iq muSaoba ar Sewyve-
tila, yvelaferis Sovna SeiZlebao. amis Semdeg qarxnisaken
gavwie, magram iqve beniaminisaken gadauxvie...~ (amilaxvari,
1939: 150).
rogorc monaTxrobidan irkveva qalaqgareT iyo Wur-
Wleulobis qarxana, sadac `yvelafris Sovna SeiZleboda~.
amilaxvari midioda zemo qarTlSi, amitomac is `diRmis ka-
riT~ unda gasuliyo qalaqidan. amdenad qarxana qalaqis ked-
lis gareT, dasavleTis mxares lokalizdeba.
liTonCamomsxmeli qarxnis bazaze aSenda, agreTve, zar-
baznebisa da mortirebis Camomsxmeli qarxana (dumbaZe, 1990:
348).
daviT batoniSvilis werilidan musin-puSkinisadmi (ra-
inegsi, 2002: 29), ioseb delaportis cnobebidan (xec., H - 609: 93r), rusulidan qarTul enaze naTargmn saartilerio wignis
ydis minaweridan (xec., S — 167), aseve burnaSovisa (burnaSovi,
1896: 7) da sxva cnobebidan irkveva, rom 1770-ian wlebSi Tbi-
lisSi marTlac arsebobda zarbaznebis Camosasxmeli qarxana.
saqarTvelos erovnul muzeumSi daculia am qarxanaSi Camos-
xmuli zarbazani, romelic amtkicebs, rom warmoeba sakmaod
maRal doneze iyo dayenebuli.
zarbaznebis qarxana maragdeboda alaverdidan spilen-
ZiT, axtalis madnidan tyviiT, ruseTidan foladiT. is sam-
xedro daniSnulebis iyo. amzadebdnen zarbaznebs, morti-
rebs da yumbarebs. qarxana samxedro uwyebis daqvemdebareba-
Si iyo, emsaxureboda Tavdacvisunarianobis ganmtkicebas da,
amdenad, produqcia bazarze ar gadioda. piriqiT, misi muSa-
obisaTvis samefo xazina sakmaod did Tanxebs xarjavda (igu-
lisxmeba nedleuliT, muSaxeliT da a.S. momarageba). es sawa-
rmoc saxelmwifos mier iyo Seqmnili.
1770 wels moqalaqe isaia TayuaSvilma mefis nebarTviT
Tofiswamlis qarxana aaSena. sawarmo monopolistur xasiaTs
atarebda, radgan TayuaSvilis `meti kaci varavin daanayvi-
nebda da verc gvarjilasa da Tofiswamals gahyidda~. am sa-
82
warmos agebiT mkveTrad gaumjobesda Tofiswamlis damzade-
bis saqme (dumbaZe, 1990: 349).
giuldenStedti detalurad mogviTxrobs am sawarmos
Sesaxeb — `18 Tebervals davaTvaliere Tofiswamlis fabrika.
aq gamoyenebuli (wamlis) Semadgeneli nawilebis proporcia
Semdegia: 13 citriani nawili gvarjila, 2 nawili anu citra
gogirdi da 2 nawili anu citra naxSiri tirifisa an Txilisa,
aseT Semadgenlobas nayaven mTeli dRe kaklis-xis sanaySi,
romelsac Signidan aqvs odnav konusisebri forma, zeviT
aris 10 diumi siganisa da 12 diumi siRrmisa, aqvs granitis
konusuri filTaqva, romelTac mTeli dRe nayaven. es fil-
Taqva zeviT iweva RerZis meSveobiT, romelic fexiT moyavT
moZraobaSi. Semdeg wamali ifxvneba spilenZis rofSi, rom-
lis siganea futi, simaRle 2 diumi da fskeri aqvs Caxvreti-
li. erTi citra wamali rusul fulze Rirs 12-15 kapiki~ (gi-
uldenStedtis..., 1962: 15).
aseTi iyo Tofiswamalis sawarmo. rogorc vxedavT, mu-
Saoba qarxanaSi arc Tu primitiuli wesis mixedviT mimdina-
reobda.
daviT batoniSvilis werilidan Cans, rom iakob rainegss
XVIII saukunis 70-iani wlebis bolosa da 80-iani wlebis dasaw-
yisSi Tofiswamlis qarxnisaTvis augia sanayis axali modeli
— warmoebaSi garkveuli siaxle danergila (rainegsi, 2002:
39).
zemoT ukve iTqva, rom Tofiswamali ara marto samxed-
ro saWiroebisaTvis mzaddeboda, aramed produqcia bazar-
zec gadioda. aRniSnuli warmoebac saxelmwifos xelSewyo-
biT daarsda.
rogorc zemoT aRvniSneT, TbilisSi iyo marilsaxdeli
`qarxana~, Tambaqos `qarxana.~ iyo aseve minis, Tixis WurWlis,
sapnis da sxva `qarxnebi~. yvela es sawarmo saxelmwifos sa-
kuTrebas Seadgenda da ijariT gaicemoda. saijaro sistemiT
samefo kari xels uwyobda kerZo iniciativebs, rom maTac Se-
eqmnaT aseTi msxvili saxelosnoebi. es, SedarebiT Mmcire, sa-
warmoebic garkveul Semosavals iZleodnen: mag., qoiavas ga-
moTvliT, sapnis `qarxnis~ saijaro fasi 60 maneTi iyo (qoia-
va, 1963: 211).
erekle II-is oqromWedel beJiaSvilis wyalobis sigelSi
naxsenebia `raxtarxanis~ ijara: `...yovel weliwadSi Tormeti
Tumani Cuenis saijaradros raxtarxanisagan ucvaleblad mi-
83
ecemodesT SvilTa da mamavalTa saxlisa SenisaTa...~ (qroni-
kebi..., 1967: 297). samwuxarod `raxtarxanis~ zusti ganmarte-
ba, saTanado masalebis ararsebobis gamo, ver xerxdeba. `rax-
ti~ oqros an vercxlis balTebiT moWedili cxenis morTu-
lobas ewodeboda (masalebi..., 1957: 31). amitom savaraudoa,
rom `raxtarxana~ oqros da vercxlis nakeTobaTa damamzade-
bel adgils niSnavda. sainteresoa is faqtic, rom aRniSnul
wyalobas mefe elisabed batoniSvilisadmi naboZeb samefo
karis oqromWedels aZlevda. SesaZloa mefe oqromWedels
sargos uniSnavda swored im dargis ijaridan, sadac manamde
is muSaobda. am mokle cnobidan irkveva, rom es saxelosno
Tu sawarmo samefos sakuTreba yofila, radganac mefe mas
`Cuenis saijaradros raxtarxanas~ uwodebs. Tanac misi sai-
jaro fasi sakmaod soliduri unda yofiliyo, radgan mefem
`raxtarxanidan~ yovelwliurad erT adamians 120 maneTi dau-
niSna jamagirad.
sxva saxelmwifo sawarmoebidan gamosayofia zarafxana da
stamba. XVIII saukunis meore naxevridan Tbilisis zarafxanam
Tavi daaRwia iranis samoneto hegemonias. igi aRar warmoadgen-
da iranis zarafxanis filials. 1757 wlis Semdeg iranis Sahis
saxelebi maTze aRarasodes aRbeWdila (quTelia, 1981: 47).
`monetis moWra unda warmoebdes usafasurod an iseTi
safasuris aRebiT, romelic faravs monetis moWris xarjebs,
magram feodalur saxelmwifoebSi monetis moWra Semosavlis
wyarod gadaiqca. qarTlSic monetis moWra mefis monopolias
Seadgenda da iseT monopolias, romelic mas Semosavals aZ-
levda..... monetis moWris safasuri faqtiurad gadaiqca gada-
saxadad. mtkiced unda gvaxsovdes, rom aq ar aris saubari im
Semosavalze, romelic miiReba monetis moWris dros xurda
fulis nominalur da realur RirebulebaTa gansxvavebidan an
gafuWebidan; aq laparakia mxolod im Semosavalze, romelic
miiReboda monetis SemkveTi piris gadasaxdelisagan~ (qoiava,
1963: 157). yovelwliurad Tbilisis zarafxanaSi asi aTasobiT
maneTis safasis vercxlis da spilenZis nominalebi iWreboda.
zarafxana gaicemoda ijariT. monetis moWra nebismier pirs
SeeZlo sakuTari vercxliT. moWrili fulidan, samefo xazi-
naSi garkveuli procenti rCeboda. kapitan iazikovis cnobiT,
zarafxanidan mefis Semosavali yovelwliurad Seadgenda
30 000 maneTs (Грамоты..., 1891: 187). Cveni azriT, es ar unda yo-
filiyo mxolod saijaro Semosavali, masSi iazikovi, albaT,
84
gulisxmobda monetis gafuWebas da sxva operaciebs. zarafxa-
nac, raRa Tqma unda, saxelmwifo sawarmo iyo, romelic did
Semosavals iZleoda.
stamba qarTlis samefoSi jer kidev 1709 wels daarsda.
Tumca muSaoba maleve Sewyvita. misi aRdgena moxda 1749
wels. sagamomcemlo saqmianobisaTvis gardamtexi aRmoCnda
1780-1782 wlebi. am dros moxda stambis fundamenturi gadai-
araReba da Tanamedrove teqnikuri baziT aRWurva. erekle II-
s mouwvevia sastambo xelobis specialistebi da konstanti-
nopolidan Tanamedrove stambis mowyobilobebi gamouweria.
ostatebs axali nusxuri da mxedruli Srifti CamousxamT.
erekle II-s stambis gadaiaraRebisaTvis, imdroisaTvis sakma-
od didi Tanxa 20 000 maneTi gauRia.
XVIII saukunis 80-ian wlebSi stambis muSakTa Soris ixse-
nebian: `mestambeTuxucesi~, `beWdvis zedamxedveli~, `stam-
bis saxmarTa zeda gamrjelni~, mTargmnelebi, `Rramatikul
kanonze Semsworeblebi~ anu cenzorebi da sxva (guguSvili,
1929: 67-68).
stamba moijaradres gadaecemoda ijariT. XVIII saukunis
80-90-ian wlebSi stambis moijaradre qristefore keJeraSvi-
li iyo. 1785-1795 wlebSi Tbilisis stambaSi 10 000-ze meti
wigni daibeWda, rac ramdenime aTeuli aTasi maneTis Rirebu-
lebis iyo.
aRa-mahmad xanis Semosevam stamba gaanadgura. misi aR-
dgena moxerxda 1799 wels. stambam MmuSaoba ganaaxla qriste-
fore badriZis TaosnobiT (qiqoZe..., 1973: 783).
zemoT CamoTvlili sawarmoebi Sua saukuneebis saxe-
losnoebad ar moiazreba. isini iyvnen msxvili sawarmoebi, sa-
dac daqiravebul Sromas iyenebdnen. amitom dabejiTebiT
SegviZlia vTqvaT, rom isini manufaqturebs warmoadgendnen.
daqiravebuli Sromis faqtebi imdenad gaxSirda, rom igi sa-
Tanado sakanonmdeblo ZeglebSic aisaxa. daviT bagrationis
`saqarTvelos samarTlisa da kanonmcodneobis mimoxilva~
iTvaliswinebs daqiravebuli Sromis sxvadasxva formebs, as-
xvavebs dRiurad da xelSekrulebiT, gansazRvruli vadiT
daqiravebis SemTxvevebs (bagrationi, 1959: 317). XVIII saukunis
50-iani wlebis ekonomikuri mdgomareobis fonze, aseTi rea-
lobis axsna mxolod SesaZlebelia im movleniT, rac ekono-
mikis ganviTarebis forsirebul, zemodan Tavsmoxveul po-
litikaSi gamoixateboda.
85
saxelmwifos ekonomikuri politika TavisTavad sti-
muls aZlevda kerZo savaWro kapitals, raTa samrewvelo ka-
pitalad qceuliyo. droTa ganmavlobaSi savaWro kapitali
aRwevda samrewvelo saqmianobaSi. Sedegad saxeze gvaqvs Sua-
saukuneebis saxelosnoebis gamsxvileba. wyaroebiT dastur-
deba, rom moqalaqe ioane pentelaSvils ekuTvnoda Tixis
WurWlis `qarxana~, glaxa gabaSvils ki aguris `qarxana~ da
sxva (akofaSvili, 1973: 550).
savaWro kapitalis samrewvelo kapitalad gadaqcevis
procesi SeimCneva safeiqro mrewvelobaSi (samsonaZe, 1980:
207). rogorc zemoT davinaxeT, abreSumi da nedli bamba qve-
yanaSi didi raodenobiT Semodioda, rac ganpirobebuli iyo
safeiqro warmoebis moculobis didi masStabebiT.
qarTuli safeiqro warmoebis gafarToebas isic uwyob-
da xels, rom gasaRebis areali metad farTo iyo. igi moicav-
da adgilobriv bazars (dasavleT saqarTvelosTan erTad),
kavkasiis mTianeTs, mezobel amierkavkasiis saxanoebsa da ru-
seTis Sida guberniebs.
sxvadasxva wyaroebiT dasturdeba, rom XVIII saukunis
ukanasknel meoTxedSi TbilisSi (da ara marto TbilisSi) sa-
feiqro mrewveloba, umetesad bambis qsovilebis warmoeba,
sakmaod ganviTarebuli iyo.
burnaSovi am sakiTxis Sesaxeb Semdeg informacias gvaw-
vdis: `...aris abreSumisa da bambis mcire xelis fabrikebi,
ukanaskneli metad bevri... maT Tavisi xeliT nakeTobebiT anu
moCiTuli, SeRebili da TeTri bambis tiloebiT didi vaWro-
ba aqvT mTiel da sparsel axlo mezoblebTan... rameTu am sa-
WiroebebiT, TiTqmis yvela kavkasieli mezobeli Tbiliseli
somxebis Sromis moyvareobis meSveobiT sargebloben~ (bur-
naSovi, 1896: 2).
tuCkovis gadmocemiT, saqarTveloSi `Cinebulad amza-
deben sxvadasxva saxis, ferisa da moxatulobis abreSumisa
da bambis qsovilebs, romelTa naxati kargia, xolo saRebavi
erTob magari~ (samsonaZe, 1980: 244).
aRniSnul sakiTxs didi yuradReba dauTmo mixeil samso-
naZem Tavis naSromSi `saqarTvelos socialur-ekonomikuri
ganviTareba XIX saukunis pirvel mesamedSi~. igi aRniSnavs,
rom safeiqro mrewveloba, CvenTvis saintereso periodSi,
Zalze ganviTarda. moxda saxelosnoebis gamsxvileba. magali-
Tad, saukuneTa mijnaze `sakmaod mozrdili sawarmos meTau-
86
rad Cans feiqari qoCora, romelic pirsaxocebs amzadebda da
am saqonliT mTel qalaqs amaragebda~ (samsonaZe, 1980: 207).
avtori sxvadasxva faqtebze dayrdnobiT warmogvid-
gens Semdeg daskvnas: `...aSkaraa, rom savaWro kapitalis mier
safeiqro warmoebis dapyroba, vaWrebis mier warmoebis meTa-
uroba, savaWro kapitalis samrewvelo kapitalad gadaqceva
gansaxilveli periodisaTvis (igulisxmeba XIX saukunis I me-
samedi — a. T.) aris ara calkeuli SemTxveva, aramed qveyanaSi
gavrcelebuli dakanonebuli movlena da, rac mTavaria, igi
Camoyalibebulia jer kidev XVIII saukuneSi. TiTqmis yvela sa-
buTSi, romelic ki Sesabamis sakiTxs Seexeba, sagangebodaa
aRniSnuli, rom yvela moqmedi wesi SemoRebulia jer kidev
qarTveli mefeebis dros da axal xalisuflebas masSi aravi-
Tari cvlileba ar Seutania.....
......warmoebis gaZRola da sakuTriv vaWrobis warmoeba
erTad, cxadia, SeuZlebeli iyo. es saqme, erTi mxriv imiT
gvardeboda, rom iqmneboda kompaniebi, romlebSic ramdenime
vaWari Sedioda, romelTagan nawili adgilze ganagebda saq-
mes, nawili uSualod vaWrobas eweoda~ (samsonaZe, 1980: 332).
safeiqro warmoeba mTlianad kerZo kapitalze iyo da-
fuZnebuli Tu saxelmwifosac gaaCnda qsovilis damamzade-
beli msxvili saxelosnoebi, amis Sesaxeb Cven pirdapiri in-
formacia ar mogvepoveba. gvaqvs mxolod erTi bundovani
cnoba. XIX saukunis damdegs suramis yofili mouravi (da sa-
varaudod salaros naziri abaSiZe) ruseTis mmarTvelobi-
sadmi, misi kuTvnili sargos Sesaxeb, moxsenebaSi acxadebda:
`...q. rac batonis farCa iyideboda, iqidam mergeboda Tuman-
zed ori Sauri arbaT. aTi-Tormeti aTasisi Tumnis iyidebo-
da~ (masalebi..., 1955: 351). sabuTSi suramis yofili mouravi
rom sakuTari Semosavlis gazrdis mizniT, gadaWarbebul
cifrs asaxelebs, es Semdegidan Cans: moxele moxsenebis mom-
devno punqtSi lekebisaTvis misacemi farCis raodenobas 7-8
aTasi TumniT gansazRvravs, maSin, rodesac sxva moxeleebi am
Tanxas 3-4 aTasi TumniT gansazRvravdnen (ix. masalebi...,
1948). erTi sityviT yofili mouravi batonis, anu mefis gayi-
dul farCis raodenobas, sul mcire aormagebs. Tumca aq is
faqtia aRsaniSnavi, rom dokumentSi mefis kuTvnil qsovile-
bis gayidvazea saubari. SesaZlebelia mefe, romelsac mrava-
li savaWro Tu saxelosno duqani gaaCnda, Tavisi yma xelos-
nebis saSualebiT awarmoebda qsovilebs da Semdeg sakuTari
87
komisionerebis saSualebiT yidda mas. samwuxarod, am faqtis
Sesaxeb sxvas verafers vityviT.
safeiqro warmoebis ganviTarebam gamoiwvia samRebro-
Ta ricxvis zrda. samRebroTa Sinagani organizaciis da, rac
mTavaria, am organizaciis socialur-ekonomikuri arsis ana-
lizi mocemulia n. berZeniSvilis naSromSi: `samRebroTa Se-
saxeb XVIII saukuneSi~ (berZeniSvili, 1937).
n. berZeniSvilma samarTlianad gaakritika g. naTaZe,
romelic samRebroebs sabaJosTan aigivebda (ix. berZeniSvi-
li, 1937).
avtors sruliad logikurad miaCnia darejan da mariam
dedoflebis Cvenebebi, rom Tbilisis samRebroTa saijaro fa-
si 5000-dan 7000 maneTamde ganisazRvreboda. es iyo qveyanaSi
yvelaze didi samRebro, romelic TbilisSi iyo ganTavsebuli.
n. berZeniSvili sxvadasxva dokumentze dayrdnobiT Sem-
deg daskvnas gvTavazobs: `amrigad, me-18 saukunis meore naxe-
varSi sul qarTl-kaxeTSi 50-60-mdis samRebro unda yofili-
yo. qarTlis 12 samRebros saijaro fasi 383 Tumans udrida.
erT samRebroze saSualod 32-33 Tumani modis. maS qarTlis
yvela samRebroTa saijaro fasi 960 Tumnidan 1050 Tumnamdis
SegviZlia viangariSoT (tfilisis samRebros gamoklebiT). ex-
la, Tu Cven qarTlis samRebroTa mimarT miRebul sazoms kaxe-
Tis samRebroebzedac gavavrcelebT, gamogviva, rom kaxeTis
yvela samRebroTa saijaro fasi 412 Tumanidan 600 Tumnamdis
unda yofiliyo. sul qarTl-kaxeTSi (tfilisis samRebroTa
CaTvliT) samRebroTa saijaro fasi unda yofiliyo 2072 Tum-
nidan 2410 Tumnamdis~ (berZeniSvili, 1937: 445).
saintereso daskvnas gvTavazobs avtori samRebroTa
sacialur-ekonomikuri analizis mxriv: `zogierTi samReb-
roTa SedarebiTi sidide TavisTavad hgulisxmobs, rom iq
ara erTi muSaxeli saqmianobs. im SemTxvevaSi, roca samReb-
ros moijaradre TviT ar iyo saqmis ostati, bunebrivia, mas
aseTi ostati daeqiravebina, jamagiri da xalaTi eZlia mis-
Tvis. ostatis aseTi daqiravebis magaliTi, vfiqrob, gvaqvs
Cven tfilisis samRebros Sesaxeb im sabuTSi, zemore rom mo-
viyvaneT. roca ostati imave dros ijaradaricaa, aseT osta-
tisa da SegirdTa samRebroSi muSaoba, es, ase vTqvaT, feoda-
luri epoqis Cveulebrivi xelosnuri meurneobis saxea da
gansakuTrebiT sayuradRebos aras Seicavs, Tundac rom qar-
gal-SegirdTa ricxvi sakmaod sagrZnobi iyos.
88
CvenTvis gacilebiT sainteresoa samRebros eqspluata-
ciis is saxe, roca ostati TviT aris daqiravebuli samReb-
ros moijaradris mier.
aq ukve principulad gansxvavebuli mdgomareobaa. me-
urneobis sul sxva tipia mocemuli. aseT pirobebSi ostat-
Segirdis urTierToba sruliad gansxvavebulia. aseT ostats
arc SeuZlia Segirdi hyavdes Zveli gagebiT. da roca ostati
daqiravebulia, sxvebic — qargali, Segirdi — aseve daqirave-
buli unda iyvnen. magram es ukve manufaqturaa da ara saSua-
lo saukuneebis saxelosno ~ (berZeniSvili, 1937: 440-441)
rogorc vxedavT samRebroTa (iseve rogorc Cven mier
ganxilul sxva sawarmoTa) manufaqturizacia saxezea.
n. qoiavam samarTlianad SeniSna, rom berZeniSvils Riad
darCa sakiTxi — termin `samRebro baJis~ srul ganmartebasTan
dakavSirebiT (qoiava, 1963: 183-184). rogorc zemoT aRvniSneT
es iyo `sabeWdavis~, andac `xamxalaTis~ ijara — teqstilis aq-
cizi, romelic saxelmwifo xazinis sasargeblod aiReboda da
romlis saijaro fasi TbilisSi 5000 maneTs Seadgenda.
m. samsonaZem dawvrilebiT ganixila ra XVIII-XIX saukune-
ebis mijnaze samRebroTa Sesaxeb arsebuli dokumentebi, Sem-
degi daskvnebi SemogvTavaza: `sabeWdavis~ mosakrebeli
vrceldeboda mxolod TeTrad da wiTlad SeRebil qsovi-
lebze. lurjad RebvisaTvis ki dawesebuli iyo samRebro ga-
dasaxadi, romelic aiReboda Rebvis safasuris paralelu-
rad (samsonaZe, 1980: 250-270).
rogorc mRebavi beglariani acxadebda: `saRebavi masa-
lis sami meoTxedi liliT iRebeboda. glexebs sxva saRebavi
ara swamdaT. momwvano, cisferi, lurji, muqilurji da moSa-
vo — garkveulis ostatobiT yvela am fers viRebdiT lilis
saRebavisagan~ (berZeniSvili, 1937: 469). Tavdapirvelad
lurjad Rebva dedoflis monopolias Seadgenda. XVIII sauku-
nis II naxevarSi ki samRebroebze sadedoflo monopolia gauq-
mda. Tumca samRebroTa sakmaod didi nawili kvlav mis xelSi
rCeboda. marto Tbilisis samRebros ijaris fasi 500-dan 700
Tumnamde meryeobda. dedofali kaxeTis ijarebidan 200 Tu-
mans, xolo gori-saTarxnos samRebrodan 160 Tumans iRebda
(berZeniSvili, 1937: 443-444). saerTod ki dedoflis Semosa-
vali samRebroebidan daaxloebiT 1000 Tumans, anu yvela sam-
RebroTa Semosavlis daaxloebiT naxevars, Seadgenda.
89
Tbilisis `sabeWdavis~ saijaro fasi 5 000 maneTs Sead-
genda. kaxeTis, goris da sxva `sabeWdavis~ ijarebTan erTad
ki daaxloebiT 7-8 aTas maneTs udrida. sakmaod didi iyo moi-
jaradreTa Semosavali, ijaris mowyobisa da sxva xarjebic.
`sabeWdavis~ ijarebis realuri Semosavali ki ormagi iqnebo-
da. Tu gaviTvaliswinebT im faqts, rom erT Tof qsovilze,
anu 10 arSinze saSualod 5 kapiki aiReboda, maSin aRniSnuli
produqciis sruli moculoba ganisazRvreba 3 000 000 arSi-
niT. lilaxanaSi SeRebili qsovili ki samjer meti iqneboda.
amdenad, qarTl-kaxeTis samefoSi weliwadSi sul daaxloe-
biT 15 000 000 arSini bambeulis qsovili mzaddeboda. ro-
gorc vxedavT, warmoebis moculoba sakmaod didi iyo.33
§ 5. xelosnoba
XVIII saukunis 70-90-ian wlebSi TbilisSi 500-ze meti du-
qani iyo. maTgan naxevarze meti saxelosnoebze modioda
(dumbaZe, 1990: 352). Tbilisis garda saxelosnoebi iyo: gorSi,
TelavSi, siRnaRSi, duSeTSi da sxva qalaqebSi. radganac Tbi-
lisis saxelosnoebSi damzadebuli produqcia ramdenjerme
aRemateboda sxva qalaqebis xelosnur nawarms da SedarebiT
sruli informacia swored Tbilisis Sesaxeb gagvaCnia, ami-
tom xelosnur warmoebas swored Tbilisis monacemebis mi-
xedviT ganvixilavT.
gasaRebis arealis gafarToebam Warbi xelosnuri pro-
duqciis warmoeba ganapiroba. qarTuli xelosnuri nawarmi
iyideboda, rogorc adgilze, aseve mezobel mahmadianur sa-
xanoebSi, CrdiloeT kavkasiaSi da ruseTSic ki.
ucxoeli mogzaurebi (iazikovi, giuldenStedti) da
qarTveli istorikosebi (ioane batoniSvili da sxva) erTxmad
adastureben, rom TbilisSi warmodgenili iyo xelosnobis
TiTqmis yvela dargi (akofaSvili, 1973: 540).
33 m. samsonaZe XIX saukunis dasawyisis `sabeWdavis~ ijaris da samReb-
ros mosakreblebze dayrdnobiT varaudobs, rom qarTl-kaxeTSi 20-
22 milioni arSini qsovili mzaddeboda (samsonaZe, 1980: 297). am mo-
nacemebis gaTvaliswinebiT, XVIII saukunis bolo meoTxedSi warmoeba
aRniSnulze gacilebiT didi iqneboda, radgan `sabeWdisa~ da sam-
Rebroebis ijarebis fasebi, gansaxilvel periodSi, SedarebiT maRa-
li iyo. Tumca Cveni varaudiT, avtori ijarebis mowyobisaTvis da-
naxarjebs gadaWarbebulad afasebs.
90
xelosnebis Sesaxeb mdidar suraTs gvixatavs ioane ba-
toniSvili Tavis `kalmasobaSi~. am nawarmoebis mixedviT Tbi-
lisSi vxvdebiT: oqromWedlebs — `msxdomareni duqnebSi,
mravali vercxlis iaraRi, agreTve oqrois dawyobili da sxva
samkauli~-T; meqoSeebs — `duqanni savse qoSiTa da maSiiT~;
sarajebs — `romel savse aqvdaT duqnebi cxenis iaraRebiT
mzad~; yazazebs — uxvi `ZafiTa da zonariT~; yajarduzebs
(cxenis gadasafareblebis damamzadeblebi); mequdeebs — Ta-
visi mravali produqciiT; bazazebs — mravali sxvadasxvagva-
ri farCiT da maudiT, skalatiTa da CiTiT, moviTa da lei-
niT; mkervalebs — Sekerili tanisamosiT; meTevzeebsa da bay-
lebs — sxvadasxvagvari sursaT-sanovagiT; yasbebs — `rkinis
Canglebze dakidebuli... xorciT~; meCongureebs — `savse
ConguriT da dariaTi~; alafebs — sadac purs acxobdnen da
yiddnen; meWurWleebs — sxvadasxvagvari WurWliT; nalban-
debs; sirajebs — `didroni rumbebiT da tikebiT, RvinoebiT
da arayiT~; meqvabeebs — `mravali qvabiT da spilenZis WurWe-
liT~, Cilindrebs — `klite da gasaRnebni mravalni~; xara-
zebs — mravali waRa, Ceqma da sxva fexsacmliT; lilaxanas —
`didronis qvevrebiT savse~; meCaxmaxeebs; meTofeebs da
xmlis mkeTeblebs; SuabazarSi mewvrilmaneebs — daniT, mak-
ratliT, nemsiT, sarkiT, WiqebiT, SaqriT, surneliT, namgle-
biT~ da sxva (bagrationi, 1936: 193-195).
Tbiliseli xelosnebi am dros xelosnuri warmoebis 60-
mde dargs misdevdnen. zogierTi maTgani ramdenime sxvadas-
xva wvril specialobad iyofoda. ase magaliTad, XVIII sauku-
nis bolosaTvis mkeravebi iyofian specialistebad kavkasiu-
ri, qarTuli da evropuli tanisamosis mixedviT (akofaSvili,
1973: 540).
Tbilisis xelosnebi amqrebSi iyvnen gaerTianebulni.
amqrebs cal-calke qmnidnen xelosnebi (xuroebi, kalatoze-
bi, mewvrilmaneebi, meqvabeebi...) (mesxia, 1983: 523-524). amqars
asnafsac uwodebdnen.
amqars xelmZRvanelobda amqris Tavi anu ustabaSi. xSi-
rad amqris Tavebi iwodebodnen ara ustabaSebad, aramed dar-
gis mixedviT — bazazbaSebad, sirajbaSebad da a.S.34
Sua saukuneebis TbilisSi ustabaSs amqris wevrebi ir-
34 dawvrilebiT amqruli organizaciebis Sesaxeb ix. k. kucias naSromi:
`amqrebi XVII-XVIII ss. saqarTvelos qalaqebSi~ (kucia, 1984).
91
Cevdnen. XVIII saukunis II naxevarSi maT mxolod ustabaSis kan-
didaturis wamoyenebis ufleba hqondaT. ustabaSs mefe am-
tkicebda — `q. Cven mefeman yovlisa saqarTveloisam, kaxeTis
da sxvaTa giorgim, es wyalobis wigni giboZeT Tqven Cvens
ymas erTguls da namsaxurs moqalaqes ifrumaanT rostomaS-
vils xatias da mamas Sensa SuSribs kakals, ase rom qalaqis
bazris bazazbaSobas dagveajeniT, vismineT aja da moxseneba
Tqveni da giboZeT qalaqis bazris bazazbaSoba ase, rom ro-
gorc amas winaT bazazbaSi moqceulan Senc ise unda moiqce
da rac Cvenis sarqrisaTvis da an sxvisaTvis bazars an erTme-
odes da an eZleodes, es yvela uTqvenoT ar unda moxdebodes
da rac amas winaT bazazbaSis rusumi da sargo qondesT
Tqvenc ise unda mogecemodesT. gqondesT da gabednierosT
Cvens samsaxursa da erTgulobasa Sina. awe gibrZanebT qala-
qis mouravo, meliq-mamasaxliso da Cveno mosaqmeno, es Cveni
naboZebi wigni ase daumtkiceT. aRiwera noemberis iv (16), qk-s
upz (1799 w.)~ (masalebi..., 1948: 101).
giorgi XII-s garkveuli danaSaulisaTvis mewvrilmanee-
bis ustabaSisaTvis Tanamdeboba CamourTmevia — `...gevedre-
biT mowyaleba moiRoT, imisi danaSauleba Cven gvapatieT da
isev amazed ustabaSobis wyaloba moiRoT da uboZoT~.
amjerad mefem Seiwynara mewvrilmaneebis Txovna — `Cve-
ni brZaneba aris aslanav, mere Tu aRar mogvatyueb da Cvens
samsaxurze bejiTad iqnebi, mewvrilmaneebis ustabaSoba isev
SenTvis gviboZebia. mewvrilmaneebo! esev dagviyenebia Tqvens
ustabaSaTa....~ (masalebi..., 1948: 102).
rogorc vxedavT, XVIII saukunis meore naxevarSi amqarma
(asnafma) dakarga Sinagani damoukidebloba da masze kontro-
li mTlianad samefo xelisuflebam daamyara.
samecniero literaturaSi gamoTqmulia mosazreba,
rom qalaqze feodaluri aristokratiis gabatonebam (XVIII
saukunis II naxevarSi) gamoiwvia amqris Sinagani damoukideb-
lobis SezRudva (mesxia, 1958: 287; dumbaZe 1990: 353), Tumca
aRsaniSnavia, rom amqarze kontroli daamyares ara feoda-
lurma aristokratiam, aramed samefo xelisuflebam.
Cveni azriT, xelosnuri warmoebis gafarToebam samefo
kars masze sruli kontrolis damyarebisaken ubiZga. samefo
xelisuflebas surda am gziT sakuTari Semosavlebi gaezarda.
mefis mier mkacr kontrolze ayvanili amqrebi, gamoric-
xulia, rom dabegrili ar yofiliyo saxelmwifo gadasaxde-
92
biT. qarTul istoriografiaSi es sakiTxi TiTqmis Seuswavle-
lia, rac pirdapiri wyaroebis uqonlobas unda gamoewvia.35
Cven mier motanili orive dokumentidan Cans, rom am-
qars gaaCnda saxelmwifo valdebulebebi — `.... rac Cveni sar-
qrisaTvis da an sxvisTvis (moxeleebisaTvis?—a.T.) bazars an
erTmeodes an eZleodes...~ `... mere Tu ar mogvatyueb da Cvens
samsaxurSi bejiTad iqnebi...~ — es frazebi amqrebis valdebu-
lebebs unda aRniSnavdes.
mewvrilmaneebis amqris pirobis wignis erT-erT pun-
qtSi aRniSnulia, `...vinc rom am zemowerilis ZaliT Tavisi
rasaTi xarj(i)s da begaris micema ar moindomos, Cvenis Zmo-
bidan gavides...~ (masalebi..., 1948: 034). rogorc vxedavT, aR-
niSnuli sabuTi miuTiTebs `xarjze~ da `begaraze~.
salaros nazirebis, Tavad daviT mayaSvilis da Tavad
baram gurgeniZis, moxsenebebSi pavle cicianovisadmi, aRniS-
nulia, rom asnafebidan (anu amqrebidan — a.T.) hqondaT `ru-
sumi~ (moxeleTaTvis dadgenili sargo) 100 maneTi (masale-
bi..., 1948: 24; 27). aqedan Cans, rom amqrebis saxelmwifo gada-
saxadebidan salaros moxeleebs nazirebs, ergebodaT garkve-
uli wili — `rusumi~. es faqti ki TavisTavad amtkicebs am-
qrebis dabegvras.
xelosnobis erT-erTi dargis — mesanTleebis — saxel-
mwifo gadasaxadis Sesaxeb pirdapiri cnoba mogvepoveba n.
berZeniSvilis gamoqveynebul `qalaqis saxelmwifo ijaraTa
da baJebis nusxaSi~. dokumentSi naTqvamia: `q-ks uoT, am wels
Tvis Sauri mesanTle(e)bs kb (ocdaori Tumani), amisi moxele-
ebis sargo ah (cxrameti minalTuni)~; (masalebi..., 1955: 102 ).
qoronikoniT uoT wels anu 1791 wels mesanTleebis saxel-
mwifo gadasaxadi yofila 22 Tumani, anu 220 maneTi. aqedan
moxeleebs ergebodaT 19 maneTi — daaxloebiT Semosavlis
erTi meTerTmetedi. sabuTis mixedviT, mesanTleebi 1785,
1788 da 1789 wlebSic 220 maneTiT ibegrebodnen. garda amisa,
mesanTleebs mouravis da sxva moxeleTa sasargeblodac un-
da gaeRoT gadasaxadi naturiT.
xelosnobis zogierTi dargis saxelmwifo gadasaxade-
bis gansazRvris mxriv mniSvnelovan informacias Seicavs n.
35 sakiTxi bolomde ar aris Seswavlili. literaturaSi miTiTebu-
lia savaWro-saxelosno duqnebis saerTo mosakrebeli — `Tvis Sau-
ri~, mouravis misagebeli da sxv. (ix. mesxia, 1983: 331)
93
berZeniSvilis gamoqveynebuli `moxeleTa rusumis nusxa~.
movitanT teqsts:
`salaros moxele(e)bis rusumi amas qveiT sweria:
q-ks uo, am wlis (da) q-ks uoa, am wlisa, am oris wlis xar-
jis (jami) aris aruTina xurda fruSisa te (samas xuTi Tuma-
ni). q-ks uob, am wlis martidam mokidebuli qristi(Sobis)
gasv(lamdin) aris jami sozà (oras samocda Cvidmeti Tumani
da Svidi minalTuni), iqneba oriv jami fpbà (xuTas oTxmocda
ori Tumani da Svidi minalTuni). aqedam ergebaT:
q-ks uÁT, am wlidam mokidebuli q-ks uob, am wlis mario-
bis Tvemdin nalbandebis xarjis jami aris Ja (oTxmocda Ter-
Tmeti Tumani). aqedam ergebaT rusumi.
gCyn (sami Tumani, erTi minalTuni, oTxi abazi da erTi
Sauri).
q-ks uob, am wlis burnioTis ijaradari tulas-Svili-
dam nz (ormocdaTerTmeti Tumani). q-ks uo, am wlisac na (or-
mocdaTerTmeti Tumani). q-ks uÁT, am wlisac rkg (asocdasami
Tumani). iqna am samis wlis jami sla (oras ocda TerTmeti
Tumani). amis rusumi iqneba.
c yn (rva Tumani, oTxi abazi da erTi Sauri).
q-ks uoa, am wlis burnioTidam miRdisasSvili stefani-
si jinSi o (samocda aTi Tumani). aqedan ergebaT.
b wf (ori Tumani, oTxi minalTuni da aTi Sauri).
q-ks uog, am wlis burnioTidam yasab-baSi aruTinasi
xarjis jami JgW (oTxmocdacameti Tumani da xuTi minalTu-
ni). aqedam ergebaT.
b cR (ori Tumani, ori minalTuni da ToTxmeti Sauri).
q-ks uo, am wlis beWedi bazazebis TanxaSi iyo.
q-ks uÁT, am wlis beWedSiac ara iyo ra.
q-ks uoa, am wlis angariSi frangi osefasTan aris.
q-ks uob, am wlis beWedSiac ara aris ra.
q-ks uog, am wlis beWedi yasab-baSTan aris. amis jinSi
aris kW (oci Tumani da xuTi minalTuni). Ãs (Svidi minalTuni
da erTi abazi).
q-ks uÁT, am wlidam mokidebuli Tahvildari ohaneziza-
dam saleko xarjis jinSis jami aris qd (eqvsas oTxi Tumani).
aqedam ergebaT.
kaCu (ocda erTi Tumani da Svidi abazi).
q. dola sarqisadam xarjis jami aris m (ormoci Tumani).
aqedam ergebaT. a w (ToTxmeti minalTuni).
94
q. meagurebidan danaxarji aris l (ocdaaTi Tumani).
aqedam ergebaT.
a f (erTi Tumani da aTi Sauri).
q. gurginbeganT estatedam danaxarji aris la (ocda
TerTmeti Tumani). aqedam ergebaT.
a yn (erTi Tumani, oTxi abazi da erTi Sauri).
q-ks uÁT, am wlidam mokidebuli q-ks uog, am wlamdin
dabRebis xarjis jami aris rlÀ (asocdaTvrameti Tumani).
aqedam ergebaT.
e s (xuTi Tumani da erTi abazi).
q-ks uo, am wlis goris baJidam babalasSvili avTandi-
lasi id (ToTxmeti Tumani). aqedam ergebaT.
wm (xuTi minalTuni orSauri naklebi).
q-ks uÁT, am wlidam mokidebuli q-ks uoa, am wlis apri-
lis gasvlamdin xarazebis xarjis jami lzà (ocdaCvidmeti
Tumani da Svidi minalTuni). aqedam ergebaT.
a Zs (cameti minalTuni da erTi abazi).
q-ks uoa, am wlis qurCebidam z x (Svidi Tumani da eqvsi
minalTuni). aqedam ergebaT.
cqn (cameti abazi da erTi Sauri).
q-ks uÁd, am wlidam mokidebuli q-ks uoa. am wlamdin sa-
rajebis xarjis jami aris kT (ocda cxra Tumani) aqedam.
a rn (erTi Tumani da sami Sauri).
q-ks uÁT, am wlis giorgobis Tvidam mokidebuli q-ks[?],
am wlis martis gasvlamdin mehmandrebisagan saxurdafruSo
xarjis kami aris keW. (ocdaxuTi Tumani da xuTi minalTuni).
aqedam ergebaT.
jSke (rva minalTuni da TvrametSaur-naxevari).
q. Cilingdrebidan xarji aris À (rva Tumani), aqedam er-
gebaT.
cy (ToTxmeti abazi).
q. nurqeTxudaanT antonadam rkinis xarji aris iT w
(cxrameti Tumani da oTxi minalTuni). aqedam ergebaT.
xy (Svidi minalTuni abaz naklebi).
q. fuRaanT stefanadam aris i (aTi Tumani). aqedam q-ks
uÁe, am wlidam mokidebuli q-ks uog, am wlamdin saponis qva-
bis ijara aris meqvabebTan spilenZi litra rn. amis magieri
spilenZi daxarjula.
Zf (sami minalTuni da aTi Sauri).
95
amaTive xarjis jami aris TeTri pe (oTxmocda xuTi Tu-
mani). spilenZi litra rpv.
q-ks uÁz, am wlidam mokidebuli q-ks uo, am wlis martam-
din bazazebis xarjis jami CRmÀ (aTas Svidas ormocda rva
Tum.).
q-ks uo, am wlidam mokidebuli q-ks uob, am wlamdin aris
xarjis jami CJb (aTas oTxmocda Tormeti Tumani).
q-ks uob, am wlidam mokidebuli q-ks uog, am wlis ian-
vramdin aris jami fmT (xuTas ormocdacxra Tumani). ianvri-
dan mokidebuli q-ks uod, am wlis ianvramdin aris xarjis ja-
mi ukb (oTxas ocda ori Tumani). iqna am Svidis wlis xarjis
jami Zyia (samiaTas rvaas TerTmeti Tumani). amis rusumi er-
gebaT.
q-ks uÁÀ, am welis Celiiqis xarjis jinSis jami aris
moRdisas-Svilze da bezirgnisSvilze CyÁÀ (aTas rvaas rva
Tumani).
ÁeZ (samocda xuTi Tumani da sami minalTuni).
q-ks uÁT, am wlis Celiiqebis angariSi unda daiweros.
q. bezirgnis-Svilis angariSi unda daiweros.
q. erevnis davTari unda gaisinjos.
q-ks uob, am wels Celiiqidam bezirgnisSvils miscemia
(?) mxeiZis minacemis farCis valSi ie (TxuTmeti Tumani). amis
rusumi
Wsn (xuTi minalTuni da xuTi Sauri).
q-ks uob, am aTis Tvis Celiiqis jinSis jami S (cxraasi
Tumani). aqedam ergebaT~.
laW (ocda TerTmeti Tumani da xuTi minalTuni) (masa-
lebi..., 1955: 80-83).
dokumentis specifikidan gamomdinare, teqstis zusti
gageba sakmaod rTul amocanas Seadgens da SesaZlebelia Cve-
neul msjelobaSi xarvezebi gaiparos.
Tavdapirvelad aRvniSnavT, rom pirveli punqti gan-
sxvavdeba teqstis danarCeni nawilisagan da aq miTiTebuli ar
aris moxeleTa sargo. amitom mas mogvianebiT ganvixilavT.
dokumentSi moxsenebulia CvenTvis ukve nacnobi ori —
burnioTis da goris baJis — ijara. sxva uamrav dokumentze
dayrdnobiT, zemoT aRvniSneT, rom burnioTis, anu Tambaqos
wliuri ijaris fasi ganisazRvreboda 500-600 TumniT, xolo
goris baJi ki 140 TumniT. gansaxilvel dokumentSi ki qoro-
nikoniT uob anu 1784 wels Tambaqos ijaradaris tulaSvilis
xarji Seadgenda 57 Tumans anu 570 maneTs, uo wels anu 1782
96
wels 51 Tumans, xolo sxva 2 welSi 123 Tumans; goris baJis
ijaradris babalaSvilis xarjis jami 14 TumaniT, anu 140 ma-
neTiT ganisazRvreboda.
SedarebiTi analizis fonze SeiZleba Semdegi daskvna
gavakeToT: dokumentSi, sadac gansazRvrulia `xarjis jami“,
Seesabameba ara saxelmwifo gadasaxads mTlianad, aramed am
gadasaxadis meaTeds, romelic sxvadasxva moxeleebs — sax-
lTuxucess, mdivanebs, mordlebs, mouravs, eSikaRasbaSs da
a.S. ekuTvnoda. sxva wyaroebiTac dasturdeba, rom moxele-
ebs pirdapiri gadasaxadebidan daaxloebiT meaTedi ergebo-
daT. xolo salaros moxeleTa `rusumi~ moxeleTa saerTo wi-
lis ocdamervedi iyo. anu salaros moxeleni saerTo gadasa-
xadis orasmeoTxmoceds iRebdnen (goris ijaris fasi 1400
maneTia. salaros moxeleebi ki iRebdnen 5 maneTs).
Cveni logikiT SegviZlia zogierTi amqris saxelmwifo
gadasaxadebis odenoba aRvadginoT. qoronikoniT uÁT dan
anu 1781 wlidan uob-mde anu 1784 wlis mariamobisTvemde
nalbandebis xarjis jami (anu moxeleTa sargo) 910 maneTi yo-
fila. 3 weliwadSi da 7 TveSi saxelmwifo xarji nalbandebs
eTxovebodaT 9100 maneTi. gamodis, rom wliurad nalbande-
bis amqari ibegrebodaY 243 TumniT anu 2430 maneTiT.
meagureebidan moxeleTa xarji Seadgenda 30 Tumans anu
300 maneTs. maTi saxelmwifo gadasaxadi ki iqneboda 3000 mane-
Ti. Tumca dokumentSi ar Cans zustad es xarji erTi wlis iyo
Tu metis. im SemTxvevaSi, Tu aRniSnul xarjs 2 welze gadava-
nawilebT, miviRebT 1500 maneTs.
1781 wlidan 1785 wlamde dabaRebis36
moxeleTa xarjis
jami iyo 138 Tumani. saxelmwifo xarji ki 4 weliwadSi 1380
Tumani iqneboda. weliwadSi dabaRebis saxelmwifo gadasaxa-
di 3450 maneTiT ganisazRvreboda.
1781 wlidan 1783 wlis aprilis bolomde xarazebis mo-
xeleTa xarjis jami Seadgenda 37 Tumansa da 7 minalTuns. xa-
razebi, Cans, 2 wlis da 4 Tvis manZilze saxelmwifos sasar-
geblod ixdidnen 377 Tumans — weliwadSi ki 1570 maneTs.
1783 wels qurqCebidan37
moxeleebi iRebdnen 7 Tumans da
6 minalTuns. gamodis, rom maTi saxelmwifo wliuri gadasa-
xadi 76 Tumani, anu 760 maneTi iyo.
36 dabaRi — meprakate, tyavis gamomqneli ostati (masalebi..., 1957:
13). 37 qurqCi — bewveulis mkeravi, qurqebis xelosani (masalebi..., 1957: 43).
97
1776 wlidan 1783 wlmde sarajebisagan moxeleebs ekuT-
vnodaT 29 Tumani. maTi wliuri saxelmwifo xarji 400 maneTs
Sedgenda.
mehmandarebis38
saxelmwifo gadasaxads zustad ver gan-
vsazRvravT, radgan moxeleTa wili 25 Tumani da 5 minalTuni
ramden welzea gawerili ar Cans. rom davuSvaT es gadasaxadi
oTxi wlis (radgan sawyisi weli 1781-ia, xolo dakumentSi
ukanaskneli aTvlis weli 1785) jamia, gamodis, mehmandarebs
wliurad 630 maneTis gadaxda uwevdaT.
Cilingdrebis39
gadasaxadi ki 800 maneTi Cans.
`nurqeTxudaanT antonadam rkinis xarji aris~ 19,4 Tu-
mani. saxelmwifo gadasaxadi gamodis 1940 maneTi. Tumca Se-
uZlebelia davakonkretoT es iyo rkiniT vaWrobis Tu war-
moebis gadasaxadi.
teqstidan SeuZlebelia sapnis qvabis ijaris fasis aR-
dgena.
Semdeg ukve konteqsti icvleba. aRar Cans moxeleTa
rusumi. Cveni varaudiT, am SemTxvevaSi srul saxelmwifo ga-
dasaxadTan unda gvqondes saqme.
bazazebis 7 wlis xarjis jami 3 811 TumaniT aris gansaz-
Rvruli. Tumca dokumentis sxva adgilas aRniSnulia, rom 3
wlis manZilze (1781, 1782, 1784 wlebSi) `beWdis~ ijara, rome-
lic wliurad 500 TumniT ganisazRvreboda, bazazebis Tanxa-
Si iyo. amdenad bazazebis 7 wlis saxelmwifo gadasaxadi 2300
Tumani iqneboda, rac wliuri 3300 maneTs udrida.
dokumentis bolos ki mocemulia Celieqidan anu saba-
Jos Semosavlidan gaRebuli danaxarji.
rac Seexeba pirvel punqts, rogorc zemoT iTqva, ar
aris miTiTebuli moxeleTa sargo da bazazebis xarjis msgav-
sad aqac saqme unda gvqondes srul saxelmwifo gadasaxad-
Tan. aruTina xurda fruSis, romelic, savaraudod, iyo mew-
vrilmaneTa amqris ufrosi — ustabaSi,40
saxelmwifo gadasa-
xadi 3 wlis manZilze (1782-84 ww.) yofila 582 Tumani da 7 mi-
38 m. berZniSvilis ganmartebiT, `mehmandari~ aris mestumre, moxele
mefis karze (masalebi..., 1957: 26), Tumca aq aSkarad sxva konteqstiT
ixmareba. 39 Cilingdari — zeinkali, kliteebis da misTanebis mkeTebeli (masa-
lebi..., 1957: 48). 40
xurda fruSi mewvrilmaned ixsenieba wyaroebSi.
98
nalTuni (maneTi). gamodis rom mewvrilmaneebi wliurad xazi-
nis sasargeblod ibegrebodnen 1900 maneTiT.
Cven mier CamoTvlili 11 msxvili amqris saxelmwifo ga-
dasaxadi daaxloebiT 18 000 maneTs udrida. uxeSi gaTvle-
biT yvela Tbilisur amqars saxelmwifos sasargeblod unda
gadaexada sul mcire 20 000 maneTi. Tu gaviTvaliswinebT im
faqts, rom savaWro operaciebis dros vaWrebi maRali sabaJo
tarifiT ibegrebodnen, TavisTavad warmoudgenelia, rom xe-
losnuri warmoeba Tavisufali yofiliyo gadasaxadebisagan.
amave dros savaraudoa, rom am gadasaxadebis nawils saxel-
mwifo iRebda naturiT (lekebisaTvis misacem farCas, samefo
karis saWiroebisaTvis sxvadasxva nawarms da aS.).
* * *
qalaqis xelosan-vaWarTa fena, anu moqalaqeebi, ixdid-
nen agreTve, maxtas da mals. q. Tbilisis maxta ganisazRvrebo-
da 4000 maneTiT. maxtis gamomRebi moqalaqeebi gadaxdisuna-
rianobis mixedviT 17 jgufad iyo dayofili. pirvel jgufSi
moxvedrili moqalaqeebi maxtis angariSSi ixdidnen 40 maneTs.
ukanaskneli — 17 jgufi — 1 maneTs. maxtis gamomRebi iyo aseve
gori, Telavi, siRnaRi, axalgori, cxinvali da sxva qalaqebi;
mali suladobrivi gadasaxadi iyo. srulwlovani mamakaci ix-
dida `mTel malis~ 1 man. 20 kapiks (qoiava, 1963: 200; dumbaZe,
1990: 368). sul qalaqebis mosaxleobis saxelmwifo gadasaxade-
bi daaxloebiT 10-15 aTasi maneTiT ganisazRvreboda.
aseTi iyo vaWroba-xelosnobidan, SedarebiT didi sam-
rewvelo obieqtebidan da qalaqebis mosaxleobisagan miRebu-
li saxelmwifo Semosavlebi. Cveni gaTvlebiT am sferoebidan
saxelwifo Semosavali wliurad 230 000 maneTs aWarbebda.
saxelmwifo Semosavlebis gazrdisaTvis erekle II-is
RonisZiebebi SeumCneveli, cxadia, ucxoel mogzaurebsac ar
darCeniaT. germaneli iakob rainegsi imereTis samefos mZime
ekonomikuri mdgomareobis aRweris Semdeg aRniSnavs: `sul
sxva mdgomareobaSia saqarTvelos is mosaxleoba, romelic
mefe erekles xelqveiT cxovrobs... yvela sargebeli gamoc-
xadebul iqna kanonierad; eZebdnen yovel SesaZlo saSuale-
bas, raTa ebrwyinaT; da garkveuli danaklisis Sevseba vaW-
rebs miando, romlebic ruseTidan, sparseTidan da TurqeTi-
dan am mxareSi vaWrobdnen. qveSevrdomTagan umaRlesni Tavis
batonis kars baZavdnen. Tuki es CacmaSi, sufrasa da qcevaSi
yvela danarCenze ufro brwyinvalea, arc imaT surdaT nak-
99
lebi yofiliyvnen da roca yoveli maTgani saWiro saSuale-
bebze fiqrobda, memindvreoba da mesaqonleoba yvelaze sa-
sargeblod eCvenebodaT. georgieli glexi aorkecebs Tavis
jafas da asmagi siuxviT xels uwyobs Tavisi batonis xarje-
bis dafarvas...~ (rainegsi, 2002: 180).
rogorc vxedavT, saxelmwifos ekonomikurma politikam
mokle xanSi dadebiTi Sedegebi gamoiRo. 10-15 weliwadSi TiT-
qmis nulovani niSnulidan vaWroba-mrewvelobidan miRebulma
Semosavlebma saxelmwifo biujetSi didi adgili daikava.
§ 6. samefo karis RonisZiebebi intensiuri
meurneobis ganviTarebisaTvis
vaWroba-mrewvelobis ganviTarebis paralelurad same-
fo kari soflis meurneobis aRorZinebazec zrunavda. `osma-
loba-yizilbaSobis~ da lekTa gamudmebuli TareSis gamo
qveynis mosaxleoba mniSvnelovnad iyo Semcirebuli. zogier-
Ti provincia (magaliTad, somxiT-sabaraTiano) mosaxleobi-
sagan daicala. Sewyvetili iyo intensiuri meurneoba. mdgo-
mareobis gamosasworeblad saWiro iyo mSvidobis damyareba.
samefo xelisuflebam qveynis Tavdacvisunarianobis gan-
mtkicebisa da meurneobis normalurad kvlavwarmoebisaTvis
daiwyo cixe-simagreebis mSenebloba. am procesma grandio-
zuli saxe miiRo. SekeTda rogorc yvela Zveli TavdacviTi
obieqti, aseve aSenda mravali axali cixe-simagre. TavdacviT
nagebobebis mSeneblobaSi kolosaluri Tanxebi daixarja.
wyaroebSi uxvad mogvepoveba cnobebi cixe-simagreTa
mSeneblobis Sesaxeb. saerTod, am periodSi ar darCenila arc
erTi dasaxlebuli punqti, romelsac TavdacviTi samagre ar
hqonoda. giuldenStedti gadmogvcems: `.. umetesad yovel
sofels aqvs erTi an ramdenime... mrgvali koSkebi. Tavdacvis
dros qveda sarTulze Tavs afareben qalebi da bavSvebi, ze-
da sarTulze ki ikrebebian SeiaraRebuli kacebi da esvrian
yaCaRebs. bevr sofels aqvs... kedliT garSemotymuli.... oT-
xkuTxa moednebi karebebiTa da sasroli koSkebiT. aseT adgi-
lebSi, romlebsac cixeebi hqviaT an ar cxovroben an cxovro-
ben cotani; Tavdasxmis dros yvelani cdiloben am cixeebSi
gadairCinon Tavi saqonliTa da qonebiT~ (giuldenSted-
tis..., 1962: 250-251).
oman xerxeuliZis cnobiT erekle II-s 160 cixe-simagre
augia (xerxeuliZe, 1989: 74)
100
cixe-simagreTa SenebiT samefo xelisufleba intensiu-
ri meurneobis warmoebisaTvis metnaklebad usafrTxo gare-
mos Seqmnas cdilobda.
1770 wels Sedgenili statistikuri monacemebis mixed-
viT qarTl-kaxeTis samefoSi 42 000 komli cxovrobda (qar-
Tuli..., 1965: 420-422). momdevno periodSi sxvadasxva Ronis-
Ziebebis (ukacrieli adgilebis dasaxlebis da sxva) da buneb-
rivi gamravlebis Sedegad es cifri 45 aTasamde unda gazrdi-
liyo. zogierT komlSi ori da meti ojaxi iyo gaerTianebu-
li. `morige jaris~ oqmebiT dasturdeba, rom TuS-fSav-xev-
suris gamoklebiT qveyanaSi 60 aTasi brZolisunariani mama-
kaci iyo. es cifri metnaklebad Seesabameba zemoT moyvanil
statistikur maCvenebls.
1770 wlis aRweris, georgievskis traqtatze darTuli
qarTl-kaxeTis TavadaznaurTa nusxis (qarTuli..., 1965: 483-
492) da sxva statistikuri maCveneblebis mixedviT qarTl-kaxe-
Tis mosaxleobis socialuri Semadgenloba ase gamoiyureboda:
101
samefo karis erT-erT mTavar sazrunavs ukacrieli ad-
gilebis dasaxleba Seadgenda. am mizniT daiwyo RonisZiebebi,
romelsac myreloba ewodeboda. qarTlis da kaxeTis Tava-
daznaurTa SeiaraRebuli jgufebi miavlines yarabaxsa da na-
xiCevanSi, `osmaloba-yizilbaSobis~ dros, gaqceuli glexe-
bis ukan dasabruneblad. aseve `yizilbaSobis~ dros qarTli-
dan kaxeTSi gaqveul glexebsac evalebodaT dabrunebuliy-
vnen Tavis Zvel sacxovrebelSi. osmalobis dros kaxeTSi
xiznad wasul glexebs, xandazmulobis principiT SeeZloT
iqve darCena (soselia, 1973: 520-521). moaxalSeneebs mefe ram-
denime wliT gadasaxadebisagan aTavisuflebda....
am periodSi qarTl-kaxeTis teritoriaze SeiniSneba os-
Ta Camosaxleba. qarTlSi Camosaxlebuli osebi samefo-saxa-
so glexTa rigebs avsebdnen (ix. TogoSvili, 1964).
samefo karma XVIII saukunis 70-ian wlebSi scada yabar-
doelebisa da rus kolonizatorTa brZola Tavis sasargeb-
lod gamoeyenebina. erekle II maT saqarTveloSi Camosaxlebis
sanacvlod xelsayrel pirobebs sTavazobda, magram ruseTis
imperiis ZalisxmeviT es gegma ganuxorcielebeli darCa
(bocvaZe, 1963: 113-114).
erekle II mosaxleobis raodenobis gazrdisaTvis, rac
sabolood misi samxedro da ekonomikuri potencialis
zrdas uwyobda xels, ufro radikalur RonisZiebebsac ar
erideboda. magaliTad, 1779 wels, erevanSi samxedro kampani-
is dros, erekle II-m 8 somxuri soflis mosaxleoba ayara da
qarTl-kaxeTis sxvadasxva adgilebSi daasaxla.
aseTi RonisZiebebis Sedegad moSenda gaukacrielebu-
li adgilebi. yovelive amis Sesaxeb Zvirfas cnobebs gvawvdi-
an ucxoeli mogzaurebi. giuldenStedtis cnobiT, XVIII sau-
kunis 60-ian wlebSi yvarelis axlos mdebare soflebi — lo-
miscixe, vefxviscixe — erekle II-m daasaxla. aTwleulis man-
Zilze ki maT gauSenebiaT vazi, gargari, atami da a.S (giul-
denStedtis..., 1962: 31).
iakob rainegsi Tbilisisaken mimaval gzaze, mtkvris na-
pirebze saubrobs moaxalSeneebze, romelTac daumuSavebiaT
gaSlili mindvrebi (rainegsi, 2002: 158).
igive avtori gvamcnobs, rom somxiTi `Sedgeba bevri di-
di samflobelosagan, rogoricaa kota, zemo da qvemo bolni-
si. ocdaaTi weli es nayofieri da mSvenieri mxare iyo udabu-
ri da mxolod erekles zrunviT kvlav dasaxlda~ (rainegsi,
2002: 159).
102
darejan dedofals dausaxlebia winwyaro, Sua bolnisi,
qolagiri da qvemo qarTlis sxva soflebi (berZeniSvili...,
1958: 361).
saxelmwifo stimuls aZlevda Tavadaznaurobas, raTa
Tavadac ganexorcielebinaT analogiuri qmedebebi. wyaroeb-
Si uxvad moipoveba aseTi saxis cnobebi. magaliTad, platon
ioselianis cnobiT, daviT yaflaniSvils dausaxlebia `som-
xiTi mterTagan gaoxrebuli~ (ioseliani, 1978: 249). revaz
amilaxvris saxels ukavSirdeba zemo qarTlSi soflebis —
orWosanis da avazanis moSeneba da a.S.
normaluri meurneobis warmarTvisaTvis saWiro iyo
yma-glexebisaTvis stimulis micema. erekle II-m darRvia sa-
Tavadoebis karCaketili zRudeebi da uSualod Caeria bato-
nisa da ymis urTierTobebSi. imdenad SeizRuda mebatonis
uflebebi, rom glexis urCobiT gawamebuli batoni erekles
werda: `Tqvenis wyenis uRono gaxlavarT, Torem Cems ymas ro-
gor ver davimorCileb~-o (soselia, 1973: 523). mefe erTi
mxriv krZalavda glexTa urCobas — `yazaxobas~, — meore
mxriv ki mebatoneebs, sakuTari ymis dakargvis SemTxvevaSi,
akisrebda pasuxismgeblobas. mefem sastikad akrZala Zala-
doba, arasanqcirebuli gadasaxadebis dadeba da a.S.
mniSvnelovani iyo sakanonmdeblo iniciativebi — 1765
wlis kanoniT tyveobidan sakuTari saxsrebiT Tavdaxsnil
ymebs Tavisufleba eniWebidaT da, Sesabamisad, Zveli mebato-
neebi maTze uflebebs kargavdnen (Грузинские..., 1882: 17).
1770 wlis brZanebiT erekle II-m akrZala ymaTa umiwod
gayidva (soselia, 1973: 525).
yovelive es xels uwyobda intensiuri meurneobis gan-
viTarebas. gaizarda aTvisebuli miwebis raodenoba. glexur
meurneobaSi didi adgili eWira tradiciul dargebs — memin-
dvreobasa da mevenaxeobas. aseve misdevdnen teqnikuri kul-
turis — selis, bambis, brinjis, Tambaqos — moyvanasac. ganvi-
Tarda meabreSumeobac. mesaqonleobas ZiriTadad mTian
zolsa da TaTris elebiT dasaxlebul adgilebSi misdevdnen
(akofaSvili, 1973: 533-534).
vaWroba-mrewvelobis ganviTarebam, qalaqebis gafar-
Toebam da Sesabamisad soflis meurneobis produqciaze
moTxovnilebis zrdam, saxelmwifo naturaluri gadasaxade-
bis (da zogierTi sabatono gadasaxadis) fulad gadasaxadad
qcevam, glexoba aiZula Cabmuliyo fulad-sasaqonlo urTi-
erTobaSi. glexoba mWidrod daukavSirda bazars. maT Tavian-
103
Ti produqcia gahqondaT axlomdebare bazrebze. zogjer Ca-
diodnen qalaqSic. umetesad ki vaWrebi dadiodnen soflebSi
da adgilze iZendnen saqonels. kaxeTSi maT menogneebi ewo-
debodaT (akofaSvili, 1973: 535).
fulad-sasaqonlo urTierTobebis ganviTareba xels
uwyobda glexTa diferenciacias. iyvnen gaRaribebuli, umi-
wo glexebic da arsebobda SeZlebul glexTa kategoriac,
romlebic Tavis meurneobaSi daqiravebul Sromasac iyeneb-
dnen. i. anTelava XVIII saukunis meore naxevris aTasobiT nas-
yidobis sigelze dayrdnobiT askvnis, rom glexebi Tavadaz-
naurebze gacilebiT xSirad gvevlinebodnen miwebis myidve-
lis rolSi (anTelava, 1977: 72) aqedan gamomdinare gaxSirda
glexTa batonymobidan Tavdaxsnis faqtebi. am procesiT sa-
mefo karic yofila dainteresebuli. azat-Tarxan-Tavdax-
snili glexebisagan igi qmnida samxedro Zalebs.
1755 wels alyaSi moqceuli yvarelis cixis gasamagreb-
lad mefem Semdeg zomas mimarTa. man mouwoda sakuTar jars:
`romelic inebebs da Tavisis gulovnebiT mindomiT warvals
da Sevals cixesa yvarelisasa da ... Tavis garjasa da Tavs ar
dazogavs, Cvenc... glexs kacs, kacze oTx Tumans, ors sakom-
lo mamulsa da siTarxnes mivcemTo~. am mowodebas 200 glexi
gamoexmaura. anu erTdroulad 200 glexis gaTarxneba-gaaza-
teba momxdara (dumbaZe, 1973: 557).
Tavadi ioane orbeliani 1803 wels cicianovisadmi moxse-
nebaSi acxadebda, rom qveyanaSi Tavisufali glexebi bevrni
iyvnen. maTi raodenoba 600-mde aRwevda. garda amisa, Tavadi
miuTiTebda `TofCebze~ anu mezarbazneebze, romlebic aseve
Tavisufal glexTa rigebs avsebdnen. sul qveyanaSi 400 mezar-
bazne yofila (АКАК, 1868: 288).
saerTod Tarxan glexTa ricxvi qveyanaSi 1000 komls
aRwevda, romlebic avsebdnen mefis samxedro Zalebs. isini
samefo karisaTvis warmoadgendnen erT-erT axal dasay-
rdens Zalas, rogorc sagareo mtris winaaRmdeg sabrZolve-
lad, aseve mkacri saSinao politikis gatarebisaTvis.
fulad-sasaqonlo urTierTobebis ganviTareba (rome-
lic Zirs uTxrida naturalur meurneobas), vaWroba-mrewve-
lobis gafarToeba, saqalaqo cxovrebis dawinaureba did
dartymas ayenebda tradiciul Tavadur meurneobas. aSkara
gaxda, rom araracionalurad damuSavebuli saerTo sagvare-
ulo mamulebi veRar pasuxobdnen TavadTa moTxovnebs. amis
Sedegad gaxSirda saerTo mamulebis danawileba (gayra) sxva-
104
dasxva saxlebs Soris. aRniSnuli sakiTxis mkvlevarebi er-
Txmad aRniSnaven, rom am dros daiwyo miwebis didi amoZrave-
ba. iese oses Ze aRniSnavda, rom qarTl-kaxeTSi `merme mrava-
li kaci iyo nasyidobis mqone da qveyanaSi diaR Zneli Semosa-
Rebia nasyidobis moSla~ (iese baraTSvilis..., 1950: 42).
XVIII saukunis II naxevris aRmosavleT saqarTveloSi
soflis meurneobis ganviTarebis Sesaxeb mniSvnelovani Se-
niSvnebi gamoTqva prof. g. naTaZem. mkvlevarma yuradReba mi-
aqcia miwis nakveTebis gayidvis faqtebs da SeniSna, rom erTi
mxare zedmeti miwisagan Tavisufldeboda, meore ki nakveTs
`asworebda~, amrgvalebda da amiT mamulis `SemoRobva~ xde-
boda. aseve sainteresoa misi SeniSvnebi memamuleTa angariSi-
anobis ganviTarebis Sesaxebac — `mebatoneebma daiwyes mkac-
ri aRricxva glexTa valdebulebebisa, SemoiRes davTrebi,
adgendnen ymaTa siebs da a.S.~ (naTaZe, 1930: 127-313).
SedarebiT axladaRzevebuli memamuleebis da zogierT
ZirZvel TavadiSvilTa mamulebSic am dros vxvdebiT er-
Tgvar siaxleebs. am tipis memamuleebi gansakuTrebiT arian
dainteresebulni TavianTi mamulebis Semosavlianobis
zrdisaTvis axali gzebis ZiebiT, racionalizaciiT. maTi me-
urneobebi mkacr aRricxva-angariSsworebaze iyo damyarebu-
li. aseTi tipis siaxleebi, TumaniSvilTa mamulebis ganxil-
vis fonze, detalurad aqvs Seswavlili mkvlevar g. akofaS-
vils naSromSi: `manuCar TumaniSvilis meurneoba~ (akofaSvi-
li, 1966: 405-411).
aseT mamulebSi ugulebelyofili iyo sabatono miwebis
glexTa SromiTi begaris saSualebiT damuSaveba da is gaice-
moda saRaled. es iyo erTgveri ijaris forma. memamuleebi
miwis arc erT nawils ar tovebdnen daumuSavebels. zogjer,
sabatono miwebi glexebze saziarod gaicemoda. aseTi same-
urneo saqmianobiT isini iRebdnen did Semosavals. memamule-
ebi mWidrod daukavSirdnen bazars (ix. akofaSvili, 1966). maT
meurneobaSi mniSvnelovani adgili ekava teqnikuri mcenare-
ebis moyvanas. giuldenStedti am faqtis Sesaxeb werda: `... ma-
memuleebi cdilobdnen meti teqnikuri mcenareebi moeyva-
naT, gansakuTrebiT bambis da TuTis xis gaSenebas misdev-
dnen~ (giuldenStedtis..., 1962: 255).
axali tipis Tavadebis (pomeSCikebis) gaCena (leoniZe,
oseSvili, arRuTaSvili, TumaniSvilebi...) qmnida axal say-
rden Zalas mefis politikis gatarebisaTvis.
105
bevr ZirZvel saTavados wevr TavadiSvils, `osmaloba-
yizilbaSobis~ da lekianobis gamoisobiT, yma-glexebi Zal-
zed mcire raodenobiT SerCaT. fulad-sasaqonlo urTier-
Tobis ganviTarebam zogierTis qoneba kreditorTa xelSi
moaqcia. am TavadTa umetesoba XVIII saukunis ukanasknel me-
samedSi dasaxlda TbilisSi da maT umTavres Semosavlis wya-
rod mefis karze samsaxuri iqca (magaliTad, mzeWabuk orbe-
liani, ciciSvilebis umravlesoba da a.S.). TavadTa es nawi-
lic samefo karis erT-erTi dasayrdeni gaxda. erTi sityviT
XVIII saukunis II naxevarSi qveyanaSi Seiqmna saTanado pirobebi
intensiuri meurneobis ganviTarebisaTvis da ameve dros me-
mamuleTa rigebSi Camoyalibda centraluri xelisuflebi-
saTvis axali dasayrdeni Zala.
§ 7. samefo karis RonisZiebebi saxaso
yma-mamulebis gafarToebisaTvis
1764 wlidan mefem daiwyo `osmaloba-yizilbaSobis~
dros feodalTa mier miTvisebuli miwebis ukan dabruneba
(dumbaZe, 1973: 527).
amavdroulad erekle II-m gaauqma yazax-borCalo, baida-
ris saxanoebi, aragvis da qsnis saerisTavoebi, saamilaxvros
CamoaWra dimitri amilaxvaris kuTvnili yma-mamuli. am radi-
kaluri zomebis Sedegad mefis saxaso mamulebi mkveTrad ga-
izarda. xolo saxaso glexTa fondi daaxloebiT 18 aTasamde
komliT Seivso.41
sxvadasxva danaSaulisaTvis Tavadebis yma-mamulis kon-
fiskaciis gziTac izrdeboda saxaso mamulebi.42
saxaso ymebis ricxvi mravldeboda aseve CrdiloeT kav-
kasiidan, erevnis saxanodan da sxva adgilebidan Camosaxle-
bul mosaxleobis xarjze. magaliTad, giuldenStedtis cno-
41 1770 wlis statistikuri monacemebiT aragvis saerisTavoSi 2000
komli qarTveli da 2000 komli osi, qsnis saerisTavoSi — 1600 kom-
li qarTveli da 2000 komli osi, borCalosa da bambakis xeobaSi 2500
komli somexi da TaTari, yazaxSi 3000 komli TaTari da 1200 komli
somexi, SamSadiloSi 2200 komli TaTari da 1200 komli somexi
cxovrobda; demetre amilaxvriSvilis kuTvnili ymebi Seadgenda
daaxloebiT 150 komls. 42
magaliTad, kanonis daumorCileblobisaTvis qalaqis mouravs,
ciciSvils, CamoerTva aznauri meRvineTuxucesisSvilebi.
106
biT, erekle II-m muRanis velidan Camoasaxla 250 ojaxi Turqma-
ni da Seqmna soflebi — muRanlo, yafaCi da yizil-hanjili (gi-
uldenStedtis..., 1962: 31).
erekle II-m samefo saxsrebiT 10 000-mde tyve gamoixsna,
rac mas 400 000 maneTi daujda (dumbaZe, 1990: 345). maTi gar-
kveuli raodenoba, ra Tqma unda, sabatono glexi iqneboda da
isini saxaso glexebad iqcnen.
mefes kaxeTSi gaaCnda ramdenime aTasi yma (mag., lomis
cixesa da vefxis cixeSi 40-40 yma, eniselSi 45 yma, kalaurSi
40 yma, norioSi 55 yma da aS),43
xolo qiziyi mTlianad saxaso
sakuTrebas warmoadgenda. samefo sakuTrebaSi Sedioda Tu-
SeTi (1400 komli), fSavi (1000 komli) da xevsureTi (1200 kom-
li). saxaso ymebi iyvnen qarTlis baris mcxovrebTa garkveu-
li nawili (mag., sofeli diRomi, navTluRi da sxv.) da qala-
qebSi mcxovrebTa umravlesoba.
samefo karis politikam (da sxva bunebrivma garemoe-
bebma) mniSvnelovnad Searyia saTavadoTa ekonomikuri Zlie-
reba. iseTi didi saTavadoebi, rogorebic iyvnen sayaflaniS-
vilo, samuxranbatono da saamilaxvro, mefis yma-mamulTan
SedarebiT mcire mflobelebad iqcnen. TiToeul am saTava-
doSi ymaTa ricxvi 300-500 komliT ganisazRvreboda. maSin,
rodesac mefe qalaqebis da mTis mosaxleobis CaTvliT 30 000
komlze meti yma-glexis mflobeli iyo.44
saxaso mamulebis
mmarTvelad mefe mouravebs niSnavda. iyo didi da mcire sa-
mouraoebi. didi samouraoebi iyo — Tbilisis, qiziyis, TuSe-
Tis, fSavis, xevsureTis, SamSadilis, borCalos, bambakis, go-
ris, Telavis, sagarejos, suramis da sxv. sul qarTl-kaxeTSi
70-ze meti didi da mcire samouravo iyo (ioseliani, 1978:
263-267). grafikulad ymebis mflobelobis procentuli maC-
venebeli XVIII saukunis miwurulisaTvis ase gamoiyureba:
43 komlTa raodenoba miaxloebiTia. ganvsazRvreT S. xanTaZis mier
gamoqveynebuli sursaTis Seweris davTrebis mixedviT (ix., xanTaZe,
1955) 44
ereklem XVIII saukunis 90-iani wlebis dasawyisSi saxaso yma-mamu-
lebis soliduri raodenoba ufliswulebs uwyaloba, ramac Tavisi
uaryofiTi Sedegi maleve gamoiRo. XIX saukunis dasawyisisaTvis sa-
dedoflo (mariamis da darejanis) da saufliswulo ymaTa ricxvi
4883 komls Seadgenda (janaSvili, 1899: 113-114). anu saufliswulo-
Ta Seqmnis Sedegad, sadedoflo ymaebis gamoklebiT, saxaso ymaTa
ricxvi 3500-4000 komliT Semcirebula.
107
XVIII saukunis II naxevarSi xelisufleba gansakuTrebul
mfarvelobas iCenda aznaurTa fenis mimarT. saqarTveloSi
iyvnen samefo, saTavado da saeklesio aznaurebi. droTa gan-
mavlobaSi saTavado aznaurebi mTlianad TavadTa kontro-
lis qveS aRmoCndnen. erekle II-m aznaurebs, umiwod, TavadTa
mitovebis ufleba aRudgina (ix. akofaSvili, 1955). Tavadisa-
gan wamosuli aznaurebi umTavresad samefo aznaurTa rigeb-
Si ewerebodnen. sxvadasxva saTavadoTa gauqmebis gziT mefem
saxaso (anu samefo) aznaurTa ricxvi sagrZnoblad gaafar-
Tova. iyvnen iseTi aznaurebic, romlebic savaWro operaci-
ebSi iyvnen CarTulni. XVIII saukunis bolo meoTxedSi qarTl-
kaxeTis samefoSi 320-mde aznaurTa gvaridan (daaxloebiT
1700 ojaxi) 130-ze meti samefo aznauri iyo45
(daaxloebiT 700
45 1783 wlis Tavad-aznaurTa nusxiT qarTlSi 82 saxaso aznaurTa sagva-
reulo iyo. 1787 wlidan maT rigebs Seemata qsnis erisTavisSvilis 18 az-
nauris gvari. kaxeTis 36 aznauris gvaric saxaso aznaurebad iTvlebod-
nen. saxaso aznaurTa garda eklesias ekuTvnoda 13 aznauris sagvareulo
108
ojaxi). zogierTi maTgani sakmaod did kapitals flobda. me-
fe maT maRal saxelmwifo Tanamdebobebze niSnavda (enakono-
faSvili, WumburiZe, yorRanaSvili da sxva). raRa Tqma unda,
aznaurTa es mravalricxovani fena mefis axal sayrden Zalas
warmoadgenda.
did saTavadoTa da saxaso aznaurTa mflobelobis Se-
darebiTi maCvenebeli grafikulad ase gamoiyureba:
(70-mde ojaxi). danarCeni 170 aznauris sagvareulo (900-mde ojaxi) 62 Ta-
vadis (300-mde ojaxi) sakuTrebas warmoadgenda. aznaurTa did mflobe-
lebad gvevlinebian TavadTa Semdegi sagvareuloebi: ciciSvilebi (36
aznauris sagvareulos mflobelni), orbelianebi (28 aznauris sagvareu-
los mflobelni), abaSiZeebi (19 aznauris sagvareulos mflobeli), mux-
ranbatoni (13 aznauris sagvareulos mflobeli), amilaxvrebi (12 aznau-
ris sagvareulos mflobeli) da a.S. (qarTuli..., 1965 483-492).
109
§ 8. saxelmwifo Semosavlebi
yma-glexTa gadasaxadebidan
am dros qarTl-kaxeTis soflad mcxovrebi yvela glexi
saxelmwifos sasargeblod ixdida sxvadasxva gadasaxads.
upirvelesi gadasaxadi iyo sursaTi, TiToeul komlze 3 ko-
dis puris odenobiT (ori wili xorbali, erTi qeri). sul
qarTl-kaxeTSi saxaso, saTavado da saeklesio glexebi ix-
didnen 45 000-mde kodis purs. am gadasaxads daaxloebiT
15000 komli ixdida. sursaTi ar SeewerebodaT Tarxnebs (1000
komli), Tavadaznaurobas (2000 komli), qalaqis mosaxleobis
umetesobas (6000 komli), mTis mosaxleobas (10 000 komli), ax-
lad dasaxlebul moaxalSeneebs, gaRaribebul glexebs — bo-
ganoebsa da oblebs (2000-dan 3000 komlamde), yazax-borCalo,
SamSadilis da qarTl-kaxeTis `TaTarTa~ mejogeebs (6000-ze
meti komli. isini mefis sasargeblod maxtas ixdidnen). im-
droindeli fasebiT 1 kodis puri 1 maneTi Rirda da amdenad,
am naturaluri gadasaxadis realuri sabazro Rirebuleba
45 000 maneTs Seadgenda. iyo SemTxvevebi, rom gadasaxadi na-
xevrad naturiT, naxevrad ki fulis saxiT ikribeboda.
meore saxelmwifo gadasaxadi iyo `samaspinZlo~. es iyo
naturaluri gadasaxadi da sxvadasxva produqtisagan Sedge-
boda (puri, Rvino, saklavi). iyo SemTxvevebi, roca `samaspin-
Zlo~ fulis saxiT ikribeboda (akofaSvili, 1973: 561). gadasa-
xads agrovebdnen sxvadasxva adgilas — mefis, batoniSvile-
bis, maTi amalis an jaris soflebze gavlis dros. amitom ga-
dasaxadi soflebs araTanabrad xvdebodaT. es garemoeba ga-
dasaxadis raodenobis gansazRvras arTulebs. uxeSi gaTvle-
biT `samaspinZlo~ gadasaxadi wliurad daaxloebiT 15000 ma-
neTis produqcias udrida.
am gadasaxadebis garda xSiri iyo egreT wodebuli
`araCveulebrivi~ gadasaxadebis Sewerac (`saleko~ — lekTa
jaris qiris misacemad, `saruso~ — ruseTis jarisaTvis puris
miyidvis aucilebloba da sxva). am gadasaxadebis realur sa-
bazro Rirebulebas erTgvarad gansazRvravs pavle ciciano-
visadmi saxlTuxuces ioane orbelianis moxseneba: `... rac sa-
qarTvelos mefis samflobeloSi, qristeanT Tu TaTarTa,
debulebas garda rac dros SexvedriT SeswerdebodaT, puri,
qeri, Rvino, arayi, Zroxa, cxvari, erbo, yveli, marili, samar-
110
xo, SeSa da sxva ram nivTi, rac SeswerdebodaT, rom Senaweri
iqneboda Cf (aTas xuTasi Tumani)~ (masalebi..., 1948: 3).
saerTod, glexTa saxelmwifo gadasaxadebi qarTl-ka-
xeTis samefoSi, miaxloebiTi gamoTvlebiT, 70-80 aTasi mane-
Tis produqciiT ganisazRvreboda.
miuxedavad imisa, rom sabatono glexebTan SedarebiT
saxaso glexebi naklebad ibegrebodnen, zemoT CamoTvlili
gadasaxadebis garda, maT uwevdaT sxva gadasaxadis gadax-
dac.46
general lazarevis werilidan knoringisadmi irkveva,
rom yazax-borCalos, SamSadilis, baidaris da sxva terito-
riaze mcxovrebi TaTrebi, romlebic mecxoveleobiT iyvnen
dakavebulni, saxelmwifos sasargeblod ixdidnen maxtas —
35 500 maneTis odenobiT. gadasaxadi fuladi iyo da ikribe-
boda SemodgomiT, mejogeebis mTidan dabrunebis Semdeg
(АКАК, 1866: 330).
garda amisa, cnobilia, rom `saxaso soflebs qristea-
neT da TaTarTa saaRdgomo da saSobavo eTxoebodaT~ (masa-
lebi..., 1948: 3). am gadasaxadebidan qarTlis saxlTuxucess
eZleoda 22 Tumani da 7 minalTuni. aRniSnuli sabuTis kon-
teqstidan irkveva, rom saxlTuxucesi am tipis gadasaxadebi-
dan meoceds da zogjer ufro naklebs iRebda. maSasadame, am
gadasaxadis raodenoba qarTlSi minimum 5000 maneTiT gani-
sazRvreba. kaxeTis CaTvliT 10 000 maneTi iqneboda.
mefes qarTl-kaxeTSi gaaCnda, agreTve, zvar-xodabune-
bi. g. naTaZem ganixila sofel xodaSenSi mefis mamulis Semo-
savali. es mamuli 1787 wels samarTavad gadaeca arqimandrit
eufemias. avtori faqtobriv masalebze dayrdnobiT Semdeg
daskvnas gvTavazobs: meurneobis racionalizaciis da miwis
eqspluataciis gaumjobesebuli wesis SemoRebis Sedegad, ga-
partaxebuli mamuli, romelsac 72 Tumani vali edo, eufemiam
moaSena 6-7 wlis manZilze da 1793 wels, mefes, sufTa Semosa-
vali 100 Tumani warudgina (naTaZe, 1930: 127-131).
46 gadasaxadebi ar SeewerebodaT mTis mosaxleobas, romelTa rao-
denoba 10 000 aTas komlamde aRwevda da Tarxan glexebs. amjerad
Cven ar vexebiT arc qalaqis saxaso ymebs.
111
aseTi mamulebi mefis Semosavlis erT-erTi wyaro iyo.
Cveni azriT, samefo zvar-xodabunebidan Semosavali sul co-
ta 10-15 aTas maneTiT ganisazRvreboda.
kaxeTis saxaso soflebi ixdidnen, agreTve, kuluxs `da
sxuas ganwesebuls~ Rvinos. xolo qarTlis saxaso glexebi
Ralas. gadasaxadis gadamxdel glexebs moyalneebi ewodebo-
daT. moyalneebi iyvnen mxolod qarTlis da kaxeTis baris
soflebis saxaso ymebi. maTi ricxvi daaxloebiT 3-4 aTas
komls udrida. mariam da darejan dedoflebisa, aseve bato-
niSvilTa Semosavlebidan Cans, rom erTi komli maT sasargeb-
lod weliwadSi ixdida 4-5 maneTs (janaSvili, 1899: 113-114).
am monacemis mixedviT moyalneTa gadasaxadi saSualod 15 000
maneTs Seadgenda. Cans, agreTve, `TuSisa, fSavisa da kaxeTis saxaso sof-
lebis `sabalaxo~ gadasaxadic. mefes, agreTve, hyolia saku-
Tari `Zroxis naxiri da cxvris fara~ (masalebi..., 1948: 3, 7)
saxelmwifos winaSe glexebi valdebulni iyvnen gaeRoT
SromiTi begara. isini muSaobdnen cixe-simagreTa, gzebis, xi-
debis, sarwyavi arxebis da a.S agebaze. maTsave movaleobas
warmoadgenda saWiroebis SemTxvevaSi, samxedro RonisZie-
bebSi monawileobis miReba.
saxelmwifos Semosavals warmoadgenda, agreTve, mamu-
lis gayidvis misagebeli (ramdenime aseuli maneTi), jarimebi
(ramdenime aseuli maneTi), egreT wodebuli `fanjieqi~ — `ese
igi xuTzed erTi. rodesac saqarTvelos jari mtris qveyana-
Si mividoda da iqidam saSovars moitandnen, xuTis Tavs same-
fod aiRebdnen da rac mefes ergeboda iqidam TerTmetisTavi
mqonda...~ acxadebs saxlTuxucesi. mas ki 19 Tumani ergeboda
wliurad. am Cvenebis mixedviT gamodis, rom saSualod `fan-
jieqidan~ samefo Semosavali 2000 maneTi yofila. daaxloe-
biT imave raodenobis Semosavali aiReboda sxvadasxva dana-
SaulisaTvis `jarimebidan~ da konfiskaciidan.
samefo xazinaSi mniSvnelovani adgili ekava erevnis da
ganjis saxanoebis xarks. es saxanoebi yovelwliurad erekle
II-s 40 000 maneTs uxdidnen (30 aTass erevani, 10 aTass ganja).
112
§ 9. XVIII saukunis II naxevris qarTl-kaxeTis samefos
ekonomikis ZiriTadi maxasiaTeblebi
aseTi iyo erekle II-is ekonomikuri koncefciebis praq-
tikaSi danergvis cdebi. miuxedavad imisa, rom ekonomikis
aRorZineba mimdinareobda lekTa mudmivi Tavdasxmebis pi-
robebSi, erekle II-is Zalisxmevam XVIII saukunis 70-80-ian
wlebSi Tavisi Sedegebi gamoiRo. dacarielebuli saxelmwi-
fo xazinis nacvlad Seiqmna stabiluri biujeti. Semosavleb-
ma yovelwliurad daaxloebiT 400000 maneTs gadaaWarba.
Cvens mier aRdgenili yvela msxvili saxelmwifo Semo-
savali grafikulad ase gamoiyureba:
sxvadasxva sferoebidan miRebuli Semosavlebis pro-
centuli Sefardeba ase gamoiyureba:
113
qarTl kaxeTis samefos saxelmwifo
Semosavlebis procentuli Sefardeba:
Semosavlebi erevan-
ganjis xarkidan, ma-
mulebis konfiskacie-
bidan, jarimebidan,
`fanjieqidan~. 11%
Semosavlebi vaWroba-
xelosnobidan, msxvili
saxelmwifo sawarmoe-
bidan da qalaqebidan. 55%
Semosavlebi glexTa ga-
dasaxadebidan, 34%
feodaluri saxelmwifoebis SemosavlebSi, rogorc
wesi, mTavari adgili ekava agralur seqtors (ZiriTadad yma-
glexTa gadasaxadebs). qarTl-kaxeTis samefoSi ki rogorc
vxedavT, uCveulod Zalian maRalia savaWro-samrewvelo seq-
toridan miRebul Semosavlebi. aseTi koniunqtura mxolod
SeiZleba aixsnas erekle II-is ekonomikuri politikiT, rac
saxelmwifos Semosavlebis gazrdisaTvis ekonomikis ganvi-
Tarebis aratradiciul, zemodan Tavs moxveul meTods gu-
lisxmobda. samrewvelo seqtori mTlianad saxelmwifo kon-
trolze iyo ayvanili da xelovnur warmonaqmns warmoadgen-
da. amitom misi momdevno ganviTareba sakmaod myife iyo. swo-
red amis Sedegia is faqti, rom radgan ruseTis imperiis in-
teresebSi aRar Sedioda qarTl-kaxeTSi mrewvelobis mfar-
veloba, XIX saukunis I mesamedSi manufaqturuli warmoeba
qveyanaSi TiTqmis gaqra da man aRorZineba mxolod 30-iani
wlebidan daiwyo. qarTuli saxelmwifos gauqmebam am seq-
114
torze uaryofiTad imoqmeda. ufro sicocxlisunariani aR-
moCnda savaWro-xelosnuri seqtori. ekonomikis am seqtoris
progresis uwyvetobaze metyvelebs 1795-1801 wlebSi qveya-
naSi mimdinare movlenebi: aRa-mahmad xanis Semosevam miwas-
Tan gaaswora qveynis mTavari savaWro-samrewvelo centri —
Tbilisi. mtris Semosevis Sedegad ganadgurda axtala-ala-
verdis madnebic. qarTl-kaxeTis samefom mezoblebis TvalSi
dakarga avtoriteti. ganjis saxano erekles ganudga. damar-
cxebul qveyanaSi lekTa TareSi gaxSirda. dRis wesrigSi idga
aRa-mahmad xanis xelmeored Semosevis saSiSroeba. erekle II-
is gardacvalebam (1798 w.) mdgomareoba ufro daamZima. mra-
vali vaWari gadasaxlda ruseTis sxvadasxva qalaqSi. taxti-
saTvis dawyebuli dinastiuri SuRli saerTo mdgomareobas
kidev ufro amZimebda. yovelive amis fonze vxedavT, rom
ekonomikuri maCveneblebi swrafad ubrundeboda 1795 wlam-
del niSnuls. amis damadasturebelia saijaro fasebi. 1801
wels TiTqmis yvela ijaris — `sabeWdavis~, Tambaqos, yafanis,
samRebroebis, yasabxanis, dabaxanis da sxv. — fasi an utolde-
boda winandel mdgomareobas, andac mcirediT CamorCeboda.
1795 wlamde da mis Semdgom periodis Tbilisis sxvadasxva ija-
raTa (rac did wilad ganasaxierebda zogadad qarTul ekono-
mikas) fasebis da savaWro-saxelosno duqanTa raodenobis Se-
darebiTi grafikuli maCvenebeli ixileT 115-e gverdze.
am monacemebze dayrdnobiT SegviZlia davaskvnaT, rom
1795 wlis tragediis Sedegad miRebuli eniT auwereli zianis
miuxedavad, qveyanam ekonomikuri ganviTarebis Zvel niSnul-
Tan dabruneba swrafad SeZlo. aqedan gamomdinare sakamaTo
ar unda iyos mosazreba, rom erekle II-is reformebis Sede-
gad, qveyana ganviTarebis uwyvet progress ganicdida. ami-
tom araswor Sefasebad gveCveneba zogadad qarTul istori-
ografiaSi dRemde damkvidrebuli mosazreba, rom TiTqos
qarTuli saxelmwifos ekonomikurma organizmma XVIII sauku-
nis miwurulSi amowura yvela Tavisi SesaZlebloba da qveya-
na gadagvarebisaTvis iyo ganwiruli. vfiqrobT, aseTi Sefa-
sebebi ganapiroba im faqtma, rom sabWoTa istoriografiis
erT-erT mTavar dakveTas ruseTis mier qarTl-kaxeTis same-
fos gauqmebis gamarTleba warmoadgenda da amitom imperiis
dadebiTi rolis warmoCena didwilad aseT daskvnebze iyo
agebuli.
115
116
rogorc vxedavT, ekonomikuri ganviTarebisaTvis erek-
le II-is gatarebulma politikam mniSvnelovani rezultati
gamoiRo, ris Sedegadac saxelmwifos Semosavlebi ramde-
njerme gaizarda. aSkaraa, rom xazinis Semosavlebma bevrad
gauswro `dasturlamaliT~ gaTvaliswinebul xarjebs. swo-
red am faqtoriT unda avxsaT is politika, rasac erekle II
axorcielebda centraluri xelisuflebis gaZlierebis miz-
niT.
yovelive zemoT Tqmuli sulac ar niSnavs imas, rom XVIII
saukunis bolo mesamedSi qveynis ekonomikaSi sruli harmo-
nia sufevda da saxelmwifos Semosavlebi yvela gamowvevas
uzrunvelyofda. es, ra Tqma unda, ase ar iyo. zemoT CamoT-
vlili saxelmwifos Semosavlebi sruli saxiT ikribeboda
mxolod mSvidobian periodSi. mtris Semosevebis pirobebSi,
ra Tqma unda, xazina carieldeboda. iyo SemTxvevebi, roca
samefo kars uxdeboda uaris Tqma zogierT Semosavalze. ma-
galiTad, `morige jaris~ gamoyvanis sanacvlod aRar ikribe-
boda sursaTis gadasaxadi, aRa-mahmad xanis Semosevis Semdeg
dazaralebul Tbiliselebs aRar eTxovebodaT maxta da ma-
li. zogjer moxarke saxanoebi ar ixdidnen gadasaxadebs, ra-
sac mosdevda maT winaaRmdeg samxedro kampaniebi, rac sakma-
od did xarjebs moiTxovda. Semosavlebis gazrdis parale-
lurad gaizarda xarjebic. solidur TanxebTan iyo dakavSi-
rebuli samxedro aRWurvilobis damzadeba da saartilerio
SenaerTis jamagiriT, sakvebiTa da tansacmliT uzrunvel-
yofa. rogorc artileriis oficrebs, aseve `morige jaris~
minbaSebs (aTasisTavebs), fonsadbaSebs (xuTasisTavebs), uz-
baSebs (asisTavebs) da dahbaSebs (aTisTavebs) daniSnuli
hqondaT jamagiri da ulufa. mniSvnelovan xarjebs moiTxov-
da cixe-simagreTa, sarwyavi arxebis mSenebloba, saomari kam-
paniebis warmoeba da sxv. erekle II kolosalur Tanxebs xar-
javda daRestnel mTielTagan motacebul tyveTa daxsnaSi.
aseve daRestnelebs mudmivad miecemodaT ramdenime aTeuli
aTasi maneTis produqcia (ZiriTadad `farCa~) daqiravebul
lekTa jaris jamagirad Tu `mSidobis sayidlad~. sakmaod
gazrdili biurokratiuli aparatis jamagiri da ulufa ram-
denime aTeul aTas maneTs udrida. saxelmwifos gasavlebi-
dan didi adgili eWira `pensiebs~. mefis mcveli razmebis —
qeSikebis, sasaxlis mcvelebis da samefo ojaxis Senaxva xar-
117
jebis erT-erTi mTavari muxli iyo. sxvadasxva qveynebSi gax-
Sirebuli elCobebi Tu ucxoeli elCebis miReba, ra Tqma un-
da, udides Tanxebs moiTxovda.47
es aris saxelmwifos xarje-
bis mxolod erTi nawili. udides Tanxebs moiTxovda, mtris
Semosevebis SemTxvevaSi, qalaqebis da soflebis xelaxla ga-
Seneba. garkveul xarjebTan iyo dakavSirebuli kulturuli
novaciebi (saxelmwifo skolebi da aS.) da sxv. xSiri iyo gauT-
valiswinebeli xarjebic (mag. stiqiuri ubedurebebi da sxv.).
swored amis gamo iyo, rom erekle II xSirad ganicdida finan-
sur kriziss da uxdeboda sxvadasxva qveynebisaTvis Txovna
sesxis gamoyofis Sesaxeb. TvalSisacemi progresis miuxeda-
vad, patara qveynis ekonomikas ar SeeZlo mis winaSe mdgari
yvela gamowvevis uzrunvelyofa.
arsebuli problemebis miuxedavad, erekle II-is ekono-
mikurma politikam, rogorc zemoT davinaxeT, mniSvnelovan
Sedegebs miaRwia. axali ekonomikuri garemos Sedegad war-
moqmnili `axali tipis Tavadaznauroba~, Tarxani glexebi da
mZlavri vaWruli fenebi centraluri xelisuflebis mTavar
dasayrdenad iqcnen.
saTavadoTa sistemaze Seteva ukve aRar niSnavda `say-
rdeni totis moWras~.
47 erekle II-is mtkicebiT marto Teimuraz II-is elCobam ruseTSi qve-
yanas 100000 maneTis zarali moutana.
118
Tavi III.
erekle II-is mier qveynis mmarTvelobis
modernizebisaTvis gatarebuli reformebi
saxelmwifo Semosavlebis gazrdis paralelurad erek-
le II-m daiwyo mmarTvelobis sistemis gadaxaliseba. mis mier
gatarebuli reformebi ar iyo erTdroulad gadadgmuli na-
bijebi. is iyo ekonomikuri progresis eqvivalenturi da
zogjer reforma grZeldeboda ramdenime wels imis mixed-
viT, qveyanas im konkretul SemTxvevaSi Tu ra finansuri Se-
saZleblobebi gaaCnda.
samefo kars am saqmianobaSi exmareboda ruseTis imperi-
is gamocdileba. garda imisa, rom qarTvelma saxelmwifo
moRvaweebma uSualod gaicnes am qveynis mmarTvelobis mode-
li, Targmnes araerTi sakanonmdeblo aqti. 1760 wels `brZa-
nebiTa saqarTvelos memkvidrisa da kaxT mefisa irakli Tei-
murazis ZisaTa~ qarTul enaze Targmnes aleqsi mixeilis Zis
Zegliswera (bagrationi, 1964: 013). 1760 welsve ioane xuces
monazonma Targmna petre I-is 1720 wlis `generaluri regla-
menti~. qarTuli Targmani mas uwodebs `sacxado ganwesebas~,
`romeliTac saÃelmwifoni kole[g]iani, romel ars sasamar-
Tloni, agreTve da yoveli maTda saTanamdeboni maTni kance-
lariebi romel ars samwerloebi da kontoris msaxurebi ara
Tu sagareSeoTa mxolod da saSinaoTa dawesebaTa, aramed da
gansagebelTa Tavisisa xarisxisa uumonebriTesad svla aqvT~
(xec., H - 1426). 1784 Telavis seminariis reqtorma gaioz nac-
vliSvilma TbilisSi Targmna petre I-is 1716 wels Sedgenili
`samxedro wesdeba~, romelic Sesdgeboda `samxedro tibiko-
nis~, `samxedro artikulis~, `mokled gamoxatuas samsaju-
loTa gamomZieblobiTa~ da `egzegerciisagan — ganmzadeba
marSisadmi, wodeba da Tanamdeboba polkTa moxeleTa~ (xec.,
H - 193). es Zeglebi gamoxatavdnen petre I-is TiTqmis yvela,
centralizaciisaTvis gatarebul, reformis ZiriTad arss.
xelnawerTa erovnuli centris S fondis # 167 sabuTiT das-
turdeba, rom qarTl-kaxeTis samefoSi XVIII saukunis 60-iani
wlebisaTvis arsebobda aleqsandre arCilis Zis naTargmni
saartilerio saxelmZRvanelo, zedmiwevniT zusti geomet-
riuli naxazebiT (xec., S - 167). 1786 wels peterburgSi gaioz
119
reqtormave Targmna ekaterine II-is `nakazi~ (xec., H - 460).
arsebobs cnobebi, rom iTargmna aseve zonenfelsis saxel-
mZRvanelo policiur samarTalSi (surgulaZe, 1952: 6). es
naSromi ekaterine II-is Sedgenil `nakazis~ erT-erTi wyaroa.
ra Tqma unda aseTi masStaburi saxiT sxva qveynis sakanon-
mdeblo Zeglebis Targmna SemTxveviT ar momxdara da, cxa-
dia, erekle II mmarTvelobis sistemis reformirebis dros
garkveulwilad maTac eyrdnoboda.
§ 1. qveynis aRweris sakiTxi
Tavdapirvelad yuradRebas gavamaxvilebT aRweraze.
XVIII saukunis II naxevris qarTl-kaxeTis samefoSi qveynis aR-
weris organizebis saqmeSi momxdari cvlilebebis Sesaxeb sa-
gangebo kvleva ar gagvaCnia. sakiTxis ukeT warmosaCenad sa-
Wirod migvaCnia upirvelesad ganvsazRvroT zogadad gvian
Sua saukuneebSi qveynis aRweris mxriv arsebuli mdgomareo-
ba.
qveynis normaluri administrirebisaTvis, Sua saukune-
ebis saqarTveloSi, aRweras gadamwyveti mniSvneloba eniWe-
boda. samefo kari aRweris Sedegad iRebda informacias, ro-
gorc molaSqreTa, aseve gadasaxadebis gadamxdelTa raode-
nobisa da zogadad mosaxleobis mdgomareobis Sesaxeb.
srulfasovani aRweris davTrebi iZleodnen amomwurav in-
formacias mebatoneTa Tu saxaso mamulebSi mcxovrebTa Sei-
araRebis da SeZlebulobis Sesaxeb. saqarTveloSi aRwerebis
Catarebas uZvelesi tradicia gaaCnda. rogorc akademikosi
nokoloz berZeniSvili aRniSnavda `...ganviTarebuli feoda-
luri urTierTobebis xanaSi, arsebobda wesi saxelmwifo Se-
mosavlebis aRricxvisa, saxalxod gamomavali laSqris aR-
Tvalvisa.... kidev ufro metyveli cnobebi mogvepoveba Cven
XIII saukuneSi xalxisa da misi qonebis aRweraTa Sesaxeb~ (ja-
vaxiSvili, 1967: 5). dakanonebuli iyo, rom qveyanaSi aRwera
unda Catarebuliyo 7 weliwadSi erTxel. magram, gvian Sua sa-
ukuneebSi, srulfasovani aRweris warmoeba saqarTveloSi
iSviaTad xdeboda. es gamowveuli iyo, erTi mxriv, dampyro-
belTa xSiri okupaciiT da, meore mxriv, centraluri xeli-
suflebis sisustiT.
Tu gaviTvaliswinebT qarTlis mefe konstantines zaza
fanaskertelisadmi yma-mamulis boZebis sabuTs, sadac aR-
120
niSnulia, rom Tavadis mamulSi mefis `moasili.... versad Se-
vides da vercavin ra saqme daidos~ (gvritiSvili, 1955: 121-
122), iqmneba STabeWdileba, rom mefem am mamulebis aRweris
uflebac daTmo — mefis `moasili~ xom ar Sedis am teritori-
aze. sxvadasxva sabuTebidan Cans, rom mefem es ufleba gar-
kveulad marTlac daTmo da es movaleoba sadroSoebis sar-
dlebs miando. am faqts adasturebs rostom mefis mier givi-
sadmi amilaxvrobis boZebis sigeli: `nebiTa da SewevniTa Ru-
TisaTa Cven, RuTiv aRmarTebulman da RuTiv damyarebulman,
RuTiv gvirgvinosanman, orsave taxtisa da sabatonos mpyro-
bel-mqonebelman, mefeT-mefeman xelmwifeman patronman
rostom da Tanamecxedreman Cvenman dedofalT-dedofalman
patronman mariam... amilaxors patrons givsa, ZmaT TqvenTa
demetres, barZimas, patasa... gagiaxldeT amilaxvrobisa dro-
Sa, SemogartyiT xmali mosrad mebrZolTaA da orgulTa Cven-
Ta. kvalaca pirvelidgan sasardlos saqme garigebuli qon-
daT, awca gagirigeT da dagimkvidreT sargo sardlobisa, ase
rome, rodisaca Temi aiwerebodes, erTis karis Cvenis mdivni-
Ta Tqvens sasardros Tqven aswerdeT....~ (masalebi..., 1948: 87-
88).
rogorc vxedavT, aRweris Catareba sardlis kompeten-
ciad iyo gadaqceuli. qarTlis samefos aRweris Sesaxeb uf-
ro detalur informacias gvawvdis `dasturlamali~: `rode-
sac qarTli awerila da an aiwerebis, am wesiT unda aiwerebo-
des: yaiyulidam SemoyolebiT, TaTarsa da meliqis saulRars
garda, somxiTs, yaiyulis TrialeTs, sabaraTaSviloSi — ama-
zed sabaraTaSvilos sardali wava, erTis mdivani wava, aswers
da davTars daiWers. mefis mdivani wavidodes. zemo qarTlSi,
xeobas aqeT, neZvi da kortaneTi da taSiskaric davTarSi Ca-
vardebis. imis aqaTac saamilaxvaromdi da amilaxoris mamu-
lic. zemo qarTlis sardali da erTi mdivani wava, mdivani as-
wers da davTars daiWers, dedofalis mdivani aswerdes.... sa-
ciciano mxares, sadgers aqeT, batonis droSisa aris. visac
batoni ubrZanebs, is wava da erTi mefis mdivani wahyveba. mdi-
vani aswers da davTars daiWers mefis mdivani. muxranisa ba-
tonis da orsav erisTavis mamuls, romelic kvlav davTarSi
Cavardnila, imaze muxranis batoni da erTi mdivani wavlen.
mdivani aswers da davTars daiWers mefis mdivani~ (qarTu-
li..., 1970A: 517-518).
121
rogorc vxedavT, qveynis aRweras awarmoebda sardali.
mefis kontroli erTi mdivanis TanamonawileobaSi gamoixa-
teboda. mefe nominalurad ereoda am saqmianobaSi. qarTlis
sasardloebi dayofili iyo did saTavadoTa principis gaT-
valiswinebiT da cxadia, aRweris dros sardlebi sakuTari,
viwro Tavaduri, principiT ixelmZRvanelebdnen. kidev uf-
ro rTuli mdgomareoba iqneboda qsnis da aragvis saerisTa-
voebSi. kanonmdeblobiT es teritoria muxranbatonis sasar-
dloSi Sedioda, Tumca Zneli warmosadgenia mZlavr qsnis da
aragvis erisTavebs muxranbatonisTvis misi ymebis aRweris
neba daerToT. Tu rogor mimdinareobda qveyanaSi aRwera, es
kargad Cans 1771 wlis 7 oqtombris daviT erisTavis Sedge-
nil arzidan erekle II-sadmi, sadac is acxadebda: `...Tu amas
brZanebT bevri kaci hyavso, axla xom damaluli aRar aris. me
da Cemi saxliskaci rom viyrebodiT, Cveni kaci xom sul aiwe-
ra da davTrebi Tqvens mdivnebsa aqvT~ (qarTuli..., 1981: 191).
1768 wlamde saerisTavo gauyofeli saTavado iyo da amdenad
is kvlav klasikuri saTavados funqciebiT iyo aRWurvili.
monoliTuri saTavados mosaxleobis Sesaxeb samefo kars
rom bundovani warmodgena hqonda, es aRniSnuli sabuTidan
naTlad dasturdeba.
qveynis aRweraSi rom upirvelesi roli sardals ekuT-
vnoda, es Cans 1721 wlis somxiT-sabaraTianos aRweris dav-
Tridan: `...mefeT mefeman, patronman vaxtang, ...brZana aRwera
TviToeulad, Tvinier kavkasTa: ovsTa da dvalTa, da uCina
sxvaTa kideTa sxvani sardalni da mwignobarni. xolo aRwera
mewinave droSis sabaraTaSvilosa da somxiTisa ubrZana Zesa
Tvissa batoniSvils sardals vaxuStis, da Tana xleba Cven
unarCevesis monis mdivan mwignobaris TumaniSvilis givisa~
(masalani..., 1907: 2-3). aRniSnuli davTari garda imisa, rom
gvidasturebs aRweraSi sardlebis upirveles rols, sxva
mxrivac sainteresoa. XVIII saukunis 70-ian wlebamde is Cvenam-
de moRweuli erT-erTi iSviaTi davTaria, romelSic sadro-
Sos mosaxleobis Sesaxeb srulfasovani monacemebia. Cveni
azriT, mewinave sadroSos aRweris srulfasovneba ganapiro-
ba Semdegma uCveulo gamonaklisma: 1721 wels, yaflaniSvil-
Ta sagvareulos warmomadgenelis nacvlad, somxiT-sabara-
Tianos sardlad dainiSna vaxuSti batoniSvili. man ki, ra
Tqma unda, samefo karis interesebis dacviT, srulfasovani
aRwera Caatara. analogiuri aRwera rom iSviaTad tardeboda
122
qarTlis sxva mxareebSi, amas, daviT erisTavis zemoT mota-
nil arzasTan erTad, adasturebs is faqtic, rom Cven sxva
sadroSos analogiuri aRweris davTari ar mogvepoveba. am
mxriv gansxvavebuli mdgomareoba gvaqvs kaxeTis samefoSi,
sadac saTavadoTa sistema ar arsebobda da samefo xelisuf-
leba sakmaod Zlieri iyo. Cven gagvaCnia kaxeTis xalxis aRwe-
ris XVIII saukunis pirveli meoTxedis davTari, sadac srul-
fasovani monacemebia mosaxleobis da maTi SeiaraRebis Sesa-
xeb (javaxiSvili, 1967: 7-105).
wina periodisagan gansxvavebiT XVIII saukunis 70-80-ian
wlebSi Sesrulebuli aRweris davTrebi mravlad mogvepove-
ba. esenia aragvis saerisTavos, qsnis saerisTavos, Tbilisis
Semogarenis, Tbilisis, Sida qarTlis da sxva aRwerebi (java-
xiSvili, 1967: 105-256).
saqme isaa, rom 1770-iani wlebidan qarTl-kaxeTis same-
fo xelisuflebam mmarTvelobis centralizaciisaTvis ga-
dadga mniSvnelovani nabijebi. erT-erTi aseTi RonisZieba
feodaluri laSqris mudmivi jariT Canacvleba iyo. `morige
jaris~ Seqmna da funqcionireba pirdapir kavSirSi iyo qvey-
nis aRwerasTan. saWiro gaxda mosaxleobis da maTi SeiaraRe-
bis Sesaxeb utyuari informaciis miReba, romlis gareSe `mo-
riges~ gawera ver moxerxdeboda. amitomac samefo kari qvey-
nis aRweraSi damkvirveblis roliT veRar dakmayofildebo-
da.
XVIII saukunis bolo meoTxedSi qveynis aRweris saqmeSi
samefo xelisuflebis rolis Sesaxeb garkveul informacias
iZleva 1803 wliT daTariRebuli oTar amilaxvris moxseneba:
`...mqonda amilaxvroba, ese igi mefis memarjvene sardloba da
mqonda Semosavali amisi... rodesac qveyana mefis brZanebiT
aRiwereboda da Cemi sasardloc daiwereboda, samwerlo kom-
lzed abazi iyo. im Cemi sasardlosi rac samwerlo dadgebo-
da, naxevari Cemi iyo da naxevari mdivnebisa, amaSi mqonda sar-
gebloba...~ (masalebi..., 1948: 85).
Tuki, rostom mefe givi amilaxvrisaTvis sardlobis
boZebis sigelSi xazgasmiT aRniSnavda `Tqven sasardlos
Tqven aswerdeT~-o, oTar amilaxvari aRweraSi Tavis uSualo
monawileobaze aRar miuTiTebda da acxadebda: `Cemi sasar-
dloc daiwereboda~-o. miuxedavad imisa, rom rogorc sam-
xedro moxele, sardali kvlav iRebda aRweris gadasaxadidan
`sargos~, ukve is sakuTar movaleobad aRar asaxelebda aRwe-
123
raSi monawileobas. aRweraSi rom sardlebi mTavar figuras
aRar warmoadgendnen da saamwerlo gadasaxadis nawili for-
malurad eZleodaT, rogorc samxedro moxeleebs, es kargad
Cans 1790 wlis erekle II-is mier zaal orbelianisa da egnate
TumaniSvilisaTvis micemuli oqmidan: `zemo qarTlis aRwe-
raSi amilaxvris kacic unda daiswraT da rogorc iase ami-
laxvaris dros aRwerila da samwerlo wili miscemia, axlac
oTar amilaxvarsac ase unda samwerlo wili mieces, miucem-
loba ar iqneba~ (akofaSvili, 1976: 353).
iseve rogorc erTi saukunis win mefe iyo nominaluri
monawile qveynis aRweraisa, axla ukve sardlis funqcia gani-
sazRvra formalobad.
samefo xelisuflebam rom qveynis aRwera sakuTar kom-
petenciad aqcia da am saqmes sardlebi CamoaSora, kargad
Cans am periodis aRweris davTrebidanac.
1774 wlis qsnis xeobis xalxis aRweris pirveli gragni-
li Semdegi teqstiT iwyeba: `q. ze adidnes R—Tn mefoba, maTis
umaRlesobisa, mefis meoris iraklisa, gvebrZanes Cven maT
mier monaTa maTTa, TumaniSvils mdivans gorjaspis Svils
mdivan laSqarnivis manuCars da garsevaniSvils tetias aRwe-
rad qsnisa. aRvwereT brZanebisa maTis umaRlesobisa aRiwera
Tvesa enkenisTvis e, welsa uÁT~ (TayaiSvili, 1951: 35).
TiTqmis analogiuri teqstiT iwyeba 1781 wlis qsnis aR-
weris davTaric, sadac xazgasmulia, rom mefis brZanebiT
garsevaniSvils da laSqarnivis manuCars aRuweriaT xeoba
(TayaiSvili, 1951: 5).
aragvis xeobis aRweris davTarSi vkiTxulobT: `q.ze
adidnes R-Tman mefoba maTis umaRlesobis mefis meoris
iraklisa! gvebrZanes Cven maT mier monaTa maTTa mayaSvils
luarsabs da TumaniSvils mdivans gorjaspiSvils manuCars
aRwerad aragvisa Tvesa ianvarsa: a, welsa uÁb (1774 w.)~ (masa-
lani..., 1907: 407).
Tbilisis samxreTiT mdebare soflebis aRweris nak-
lul davTars Semdegi minaweri aqvs: `q-ks uÁÀ (1780 w.)48
am
wlis TibaTvis ToTxmetis batonis brZanebiT erekles cixe
aRvwereT me, oman laSqarnivsma da yoriasaulbaSis naibma
favlenis Svilma glaxam~ (javaxiSvili, 1967: 158). am davTarSi
48 rogorc ivane javaxiSvilma gaarkvia, es aRwera Sesrulebula ara
1780 wels, aramed 1781 wels (javaxiSvili, 1967: 157).
124
Sedis marabda, koda, marneuli da sxva soflebi, romlebic
mewinave sasardloSi Sediodnen.
Tuki qveynis aRwerisas kvlav moqmedebda `dasturlama-
lis~ normebi, maSin qsnis da aragvis xeobebi memarcxene sar-
dal ioane muxranbatons, xolo qvemo qarTlis soflebi mewi-
nave sadroSos sardal daviT yaflaniSvils unda aewera,
Tumca am davTrebidan maTi aRweraSi monawileoba ar das-
turdeba. piriqiT, naTladaa miTiTebuli, rom aRweras mefis
mdivan-laSqarnivisebi da sxva am saqmis moxeleni awarmoeben.
im SemTxvevaSi Tu sardlebi am saqmeSi monawileobas miiReb-
dnen, maSin aucileblad aRiniSneboda davTris minawerSi,
iseve, rogorc es moxda 1721 wlis somxiT-sabaraTianos aRwe-
ris davTarSi da Tanac, am faqtze oTar amilaxvaric gaamax-
vilebda yuradRebas.
erTi sityviT, wyaroebidan dasturdeba, rom XVIII sau-
kunis 70-ian wlebSi qveynis aRwera mTlianad samefo karis
kompetenciad iqca. aRweras atarebdnen mdivnebi da laSqar-
nivisebi. XVIII saukunis I naxevarSi qarTlis samefoSi `das-
turlamalis~ mixedviT ori mdivani yofila — erTi mefis
mdivani, meore dedoflis mdivani (gabaSvili, 1942: 175). erek-
le II-m, garda imisa, rom SemoiRo axali — laSqarnivisis — sa-
xelo, mkveTrad gazarda samefo mdivanTa raodenoba. S. mes-
xia missave gamoqveynebul dokumentebis safuZvelze miiC-
nevs, rom qarTl-kaxeTis samefoSi gansaxilvel periodSi
`aTze met pirs hqonda mdivnoba mefisagan boZebuli~ (masa-
lebi..., 1948: 027). mdivan-laSqarnivisebis erT-erT saqmiano-
bas, rogorc aRvniSneT, aRweris Catareba warmoadgenda da am
mimarTulebiT biurokratiuli aparatis zrda garkveulad
dakavSirebuli iyo qveynis aRweris centralur xelisufle-
bis prerogativad gadaqcevasTan.
niSandoblivia, rom aRweris sferoSi analogiuri
cvlileba 1722 wels ruseTis imperiaSic ganxorcielda. ma-
namde ruseTSi (iseve rogorc saqarTveloSi) aRweris Cata-
reba evalebodaT adgilobriv Tavadaznaurobas, romlebic
malavdnen sakuTar ymebs da mTavrobas zust monacemebs ar
awvdidnen. petre I-is gadawyvetilebiT 1722 da 1724 wlebSi
Catarda mosaxleobis aRwera, romelmac miiRo reviziis sa-
xelwodeba da am saqmeSi gamoiyenes oficrebi (soxvaZe, 1996:
54). petre I-is ganxorcielebul cvlilebas emsgavseba erek-
le II-is mier am sferoSi Catarebuli reorganizacia. aRsaniS-
125
navia is faqtic, rom qarTl-kaxeTis samefoSi, ruseTis msgav-
sad (sadac oficrebi awarmoebdnen aRweras), mosaxleobis aR-
weraSi CarTes samxedro uwyebis warmomadgenlebi — laSqar-
nivisebi.
sxvadasxa wyaroebidan dgindeba, rom gansaxilvel pe-
riodSi aRwerebi Catarebula 1774 (masalani..., 1907: 407, 1951:
35; javaxiSvili, 1967: 145, 183), 1781 (javaxiSvili, 1967: 105-
247; TayaiSvili, 1951: 5), 1790 (akofaSvili, 1976: 353) da 1794
wlebSi (javaxiSvili, 1918: 39).
saboloo daskvnis saxiT aRvniSnavT, rom erekle II-m Zi-
reuli cvlileba ganaxorciela qveynis administrirebis
iseT sakvanZo sferoSi, rogoric aRwera iyo. aRweris cen-
tralizeba erTi mxriv, aiolebda qveynis administrirebas,
meore mxriv, did Tavadebs Caketil sivrces urRvevda. amiT
maT arTmevda im berkets, romlis saSualebiTac isini mosax-
leobasa da samefo xelisuflebas Soris barierad iyvnen aR-
marTulni.
§ 2. cvlilebebi saxelmwifo sagadasaxado sistemaSi
cvlileba Seexo saxelmwifo sagadasaxado sistemasac.
calke dargad Camoyalibda saxelmwifo Semosavlebi. Seiqmna
`safinanso uwyeba~, romelic kolegialur princips daefuZ-
na. masSi gaerTiandnen saxlTuxucesebi, mdivnebi da Tbili-
sis meliq-mamasaxlisi (soselia, 1973: 532). qalaqebidan, vaW-
roba—xelosnobidan da manufaqturebidan saxelmwifo Semo-
savlebis Sekreba qalaqebis mouravebis, meliq-mamasaxlise-
bis da moijaradreebis saSualebiT xdeboda. am sakiTxs II
TavSi SevexeT da sityvas aRar gavagrZelebT.
amjerad, Cven SevexebiT XVIII s. II naxevarSi saxaso, saTa-
vado Tu saeklesio yma-glexTa gadasaxadebis (ZiriTadad na-
turaluri) Sekrebis organizebis sakiTxs. CvenTvis gansa-
kuTrebiT sainteresoa ganvsazRvroT, Tu ra mdgomareoba
iyo am mxriv saTavadoebSi.
es sakiTxi TiTqmis Seuswavlelia. saTavadoTa sistemis
mkvlevarebi sakiTxs exebian nawilobriv, maTTvis saintereso
kuTxiT da amomwuravi kvleva ar gagvaCnia. akademikosi n.
berZeniSvili werda: `mraval batons Seuvalobis ufleba mo-
upovebia, ese igi, mefes aseTi batonis ymebi yovelgvari same-
fo gadasaxadebisgan gauTavisuflebia~ (berZeniSvili, 1946:
126
302). d. gvritiSvili (ix. gvritiSvili, 1955), g. jamburia (ix.
jamburia, 1955), m. qiqoZe (ix. qiqoZe, 1963) da saTavadoTa sis-
temis sxva mkvlevarebi aRniSnaven, rom Tavadebi sargeblob-
dnen sagadasaxado SeuvalobiT, rac, erTi mxriv, gamoixate-
boda saTavadoebis gadasaxadebisgan nawilobriv gaTavisuf-
lebaSi, xolo, meore mxriv, saTavados sagadasaxado Seuva-
lobas imaSi xedavdnen, rom Tavadebi TviTon unawilebdnen
TavianT ymebs samefo gadasaxadebs da Tavadve krebdnen mas
(soselia, 1966: 181-182). `saxelmwifo xarjis.... organizacias
Tavadi Tavisi moxeleebis saSualebiT axdenda~ (jamburia,
1973: 206). aRniSnuli mkvlevarebi XVIII saukunis II naxevrSi am
sferoSi momxdar aranair cvlilebebze ar miuTiTebdnen.
CvenTvis saintereso sakiTxs Seexo g. akofaSvili Tavis
statiaSi: `sasardloebis Sesaxeb qarTl-kaxeTis samefoSi~.
miuxedavad imisa, rom avtorisaTvis sagadasaxado sistemis
kvleva mTavar sakiTxs ar warmoadgenda, man arsebiTad swo-
rad gansazRvra, rom XVIII saukunis II naxevarSi gadasaxadebis
gawera Tu akrefa sadroSoebis sardlebis movaleobas aRar
Seadgenda da am saqmes mefis specialuri moxeleebi axorcie-
lebdnen (akofaSvili, 1976: 353).
imisaTvis, rom naTeli warmodgena SeviqmnaT XVIII sau-
kunis II naxevris qarTl-kaxeTis samefos sagadasaxado siste-
mis Sesaxeb da warmovaCinoT wina periodTan SedarebiT mra-
vali cvlileba, saWiroa, am sferoSi, ganvsazRvroT XVIII sau-
kunis II naxevramdeli mdgomareoba.
XV-XVII saukuneebsa da XVIII saukunis I naxevarSi qarTlis
samefo warmoadgenda saTavadoebis krebuls. saTavadoebi
sargeblobdnen sasamarTlo-administraciuli SeuvalobiT.
viwro feodaluri interesebi SinaaSlilobis mizezi xdeboda,
rasac susti samefo xelisufleba xSirad kontrols ver uwev-
da. amas emateboda sagareo mtris mudmivi Semosevebi. am dros
moiSala mravali kanoniT dadgenili norma. cxadia, saxelmwi-
fo gadasaxadebis Segrovebac ar iqneboda stabiluri. mdgoma-
reobis gamosworeba scada vaxtang VI-m. `dasturlamalma~ gan-
sazRvra moxeleTa ufleba-movaleobani da qveynis adminis-
trirebis mravali sakiTxi. vaxtang VI Seexo saxelmwifo gada-
saxadebsac. man scada sagadasaxado sistemis mowesrigeba da
normatiuli aqtiT gansazRvra gadasaxadebis gadaxdis raode-
noba, dro da ganrigi.
127
`dasturlamalis~ mecamete kari exeba saxelmwifo ga-
dasaxadebs: `kodispurs, rTvels, sabalaxes, piris Tavs da sa-
xaso purs~. amave karis ocdamexuTe TavSi saubaria `mekodis-
puris rigze~. gansazRvrulia, rom mekodispureebi valde-
bulni iyvnen mkaTaTvidan goirgobisTvemde uzrunveleyoT
gadasaxadebis Segroveba da ambardarisaTvis Cabareba.
erTi SexedviT, TiTqos yvelaferi martivia. gadasaxads
agrovebs saxelmwifo moxele. ese igi, es sistema centrali-
zebulia. Tumca, kanonmdebeli imave TavSi uTiTebs, rom aR-
niSnuli norma exeba `Cvenis mosavlis Semotanas~, anu saxaso
mamulebs, xolo qarTlis saTavado nawilSi gadasaxadebis
Sekrebas `dasturlamalis~ meTxuTmete kari exeba.
meTxuTmete karis saTauri mcire gansxvavebiT imeorebs
mecamete karis saTauris teqsts — `kodis puris, sabalaxes,
pirisTavi da samaspinZlo Tu sad rogor Seewerebis~. aRniS-
nul kars eTmoba paragrafebi ormocdameTxuTmetedan sa-
mocdamexuTemde.
ormocdameTxuTmete paragrafi saamilaxvros gamokle-
biT danarCen zemo qarTlis gamosaRebs exeba. aq 601 gamosa-
Rebia. `dasturlamalSi~ aRniSnulia, rom `es kodispuri da
bze gors unda Camoitanon~. mesamoce paragrafi saamilax-
vros kodis purs exeba: ` saamilaxvrosi aris, .....gamomRebi
qaTmiT — oras oTxi. eseni sabalaxos Tarxan arian. sxva gamo-
saRebi, rogorc zeviT weria, isre yoveliferi unda gamoi-
Ron (igulisxmeba samaspinZlo, naxirisTavi, pirisTavi), ko-
dispuris Camotana, zogs gorsa sZes da zogs qalaqsa~.
samocdameerTe paragrafi qsnis erisTavis mamulis gamo-
saRebs exeba: `qsnis erisTavis yma-gamomRebi da Tarxani as or-
mocdarva. amisi Tarxani ormocdaToTxmeti, gamomRebi or-
mocdaToTxmeti qaTmiT (nusxaSi aSkarad Secdomaa, sxva versi-
aSi oTxmocda ToTxmeti gamomRebia), sxva gamosaRebi sabalaxe
Tu rac ram feri rogorc zemo qarTlis sZes ise amas.
saamilaxvros da saerisTavos kodispuris gamomRebi
komlis jumali oras oTxmocdaTeqvsmeti. amisgan qalaqs un-
da Camoitanon goris zvris sari sakomlo samoci. sakomlo-
zed sari kona.
qsnis xevelTa ulufa: rodesac batoni salaSqrod wab-
rZandeba — kviraSi xari-1, cxvari-2, marili litra 10, Rvino
sapalne 2, fqvili sapalne 2. aseve aragvis erisTavis kacebsa
aqvT, agreTve avaliSvilis kacebs, sadgrelebs aqvT~.
128
samocdameore paragrafi exeba samuxranos kodis purs:
`muxranis aris sakomlo as oTxmoci. amisi Tarxani samocda-
ToTxmeti. gamomRebi qaTmiT ass eqvsi. sxva gamosaRebi ro-
gorc zemo qarTlze sweria, isre amaT gamoiRon. Camotana qa-
laqs aZesT~.
samocdamesame paragrafi sacicianos gadasaxadebs gan-
sazRvravs `sacicianos gamomRebi 727, amis Tarxani 6, bato-
niSvilsa 126, darCa gamomRebi qaTmiT 601. amisgan gors unda
moitanon sakomlo 240, qalaqs unda Camoitanon qaTmiT sa-
komlo. sxva gamosaRebi, rogorc zemoT sweria, isre ZesT.~
samocdameoTxe paragrafi `sabaraTianos kodis pursa~:
`sabaraTaSvilos aris sakomlo 910, yaflaniSvilisa sakomlo
300, iqna 1210, amisi Tarxani da ayrili 230, gamomRebi 980; ag-
reTve qaTami. sxva gamosaRebi, rogorc sxva dagviweria, is-
re....~.
samocdamexuTe paragrafi ki exeba somxiTis kodis
purs: `somxiTis sakomlo 573, amisi Tarxani 115, gamomRebi sa-
komlo qaTmiT 458. amiT sakomloebze da Roris sabalaxe ara
sZesT. sxva rogorc sabaraTaSvilos rigi aris, isre amas
aZesT~ (qarTuli..., 1970A: 519-530).
`dasturlamalis~ teqstidan Cans, rom saxelmwifo ga-
dasaxadebis Segroveba centralizebulia mxolod saxaso ma-
mulebSi. saTavadoebSi ki gansxvavebuli mdgomareobaa. Tu
saxaso mamulebSi mekodispureni agroveben gamosaRebs, saTa-
vadoTa saxelmwifo gadasaxadis Semgrovebels `dasturla-
mali~ ar cnobs. samagierod, yvela saTavados gadasaxads `ko-
dispuris Camotana sZes.~ anu Tavadi Tavad agrovebda gadasa-
xadebs da Semdeg mohqonda mefis karze. `dasturlamalSi~ me-
fem gansazRvra mxolod saTavadoTa gadasaxadebis raoba da
raodenoba. es faqtebi kidev ufro amagrebs qarTul isto-
rografiaSi arsebul mosazrebas, rom gadasaxadebi saTava-
doebze gaunawileblad modioda da Tavadebi Tavis survili-
samebr TviTonve anawilebdnen mcxovreblebze (gvritiSvili,
1955: 224). amrigad, aSkarad Cans, rom saxelmwifo gadasaxade-
bis Sekreba decentralizebulia — anu Tavadi gadasaxadebis
Sekrebaze Tavad iyo pasuxismgebeli.
sul sxva sakiTxia saTavadoebis mier Sewerili gadasaxa-
debis raodenoba. Cven yuradRebas SevaCerebT qarTlis mxo-
lod did saTavadoebze, radgan `dasturlamali~ garkveviT
maT exeba. saamilaxoros, qsnis saerisTavos, aragvis saeris-
129
Tavos, sacicianos, samuxranbatonos da sayaflaniSvilos mxo-
lod 1200-1300 komli ixdida saxelmwifo gadasaxads, maSin ro-
desac mxolod sayaflaniSviloSi, 1721 wlis aRweris davTre-
biT, 1100 komlze meti gamomRebi yma-glexi cxovrobda (lor-
TqifaniZe, 1935: 138). yvela am saTavadoSi im dros sul mcire
10-12 aTasi komli unda yofiliyo. gamodis, rom am saTavado-
ebSi mcxovrebi yma-glexTa mxolod meaTedi ixdida gadasa-
xads, danarCeni nawili ki, cxadia, gaTavisuflebuli iyo am
valdebulebisgan. aragvis erisTavis mamuli ki TiTqmis sruli
SeuvalobiT sargeblobda. gadasaxadis nawilobriv gadaxda
saTavadoebisaTvis `sagadasaxado imunitetis~ meore forma
iyo. diferenciacia Cans aseve did saTavadoTa Sorisac. `das-
turlamali~ sacicianos akisrebs 601 gamomRebis sawilos ga-
daxdas. xolo, qsnis saerisTavoSi 94, saamilaxvroSi 204, sa-
yaflaniSviloSi 300-ze naklebi komli ixdida gadasaxads. ma-
Sin rodesac, saciciano arc erT maTgans ar aRemateboda. Cans,
saciciano, romelic am dros or nawilad gayofili iyo, Seda-
rebiT araprivilegirebul mdgomareobaSi imyofeboda Tavisi
Zlierebis Seryevis (gayofis) gamo da sxva saTavadoebze met
gadasaxads ixdida. aseTi suraTi iSleba aRniSnul epoqaSi sa-
xelmwifo gamosaRebis mokrefis mxriv.
XVIII sauknis II naxevarSi erekle II-m qarTl-kaxeTis same-
fos mmarTvelobaSi mniSvnelovani cvlilebebi Seitana. am
dros sagrZnoblad gaizarda samoxeleo Stati. Tu warsulSi
mravali Tavadi nominalurad flobda saxelos da Tavis fun-
qciis miuxedavad sakuTar saTavadoSi ijda, am periodSi mo-
xeleTa koncentracia samefo karis garSemo xdeba. maTi Se-
naxva da ulufa-jamagiriT gastumreba, cxadia, samefos xar-
jebs mniSvnelovnad zrdida. qarTl-kaxeTis samefoSi xSiri
iyo daqiravebuli jaris mowvevis faqtebi. paralelurad Se-
iqmna saartilerio polki da a.S. Seqmnil viTarebaSi samefo
kari, cxadia, sagadasaxado sistemis arsebul models veRar
Seurigdeboda da gaatarebda RonisZiebebs misi centraliza-
ciis mizniT.
XVIII saukunis II naxevarSi erekle II-m sardlebs qveynis
aRweris erTpirovnuli funqcia CamoarTva da is centralu-
ri xelisuflebis prerogativad aqcia. vfiqrobT, es faqti
iyo erTi umniSvnelovanesi movlena sagadasaxado sistemis
centralizaciisaTvis. amave periodSi tradiciul saxelmwi-
fo gadasaxadebs daemata e.w. `araCveulebrivi~ gadasaxadebi
130
(rogoric iyo `saleko~ — lekTa jaris dasaqiraveblad, `sa-
ruso~ — ruseTis jaris Sesanaxad da sxva). am gadasaxadebs
rom saxaso glexebTan erTad saTavado glexebic SeRavaTebis
gareSe ixdidnen, es dokumenturad dasturdeba. xelnawerTa
erovnuli centris Hd fondis sabuTi # 665 Semdegi Sinaarsi-
saa: `q. RTn bednieris xelmwifis Wiri misces falavandiSvils
gogias da zurabs. mere xuTi komli kaci myavs. erTi kaci na-
TaTrali aris da tyveobidam mosuli aris da glax aris, rom
araferi ara aqvs ra, da imis magier oTxi weliwadia me vaZlev
xarjs. imas rom SeZleba ara aqvs. da oTxi komli kaci sxva
aris, Tumca isinic Raribebi arian, magram Tqvens samsaxur-
zed xmas ar amovaRebinebT xolme. axla eqvsis komli kacis sa-
lekos mTxoven da mawuxeben Tu am xuT komls kacs garda me
kaci myandes Tqveni risxva momces. wyalobas gTxovT, me raca
myavs imazed met[i] ar gamomerTvas~. arzas axlavs erekle me-
oris oqmi: `ioseb mdivano mel[iq] o avetiqa da yalfa[?] baR-
dasar eseni ase ro Civian Tu amaTi moxsenebuli marTalia da
amaze meti kaci ar [hyavs] ras emarTlebiT. mets nuRar awerT,
rac yvandesT imaT SeawereT. dekembris [k]“ (xec., Hd — 665). am
sabuTidan Cans, rom yvela saxis saxelmwifo gadasaxads, maT
Soris `salekosac~, ixdian Tavadis ymebi. sabuTidanve Cans,
rom gadasaxadi Seewereba mosaxleobas komlobrivad. arzis
mixedviT ver konkretdeba, Tumca konteqstidan Cans, rom ga-
dasaxadis akrefa da mefisaTvis mirTmeva ara Tavads `sZes~,
aramed mas agrovebs moxele, Tumca garkveuli pasuxismgeb-
loba Tavadsac ekisreboda.
analogiuri daskvnebi SeiZleba gamovitanoT solomon
meiTaris erekle II-sadmi mirTmeuli arzidan: `q. R[mer]T[ma]n
bednieris xelmwifis Wiri mosces Tqvens meiTars solomons.
mere amasa movaxseneb maTs simaRles: wreuli Cemi ori komli-
ani kacni fafakeraSvilebi siRnaRs Cavidnen: colSvili aq ga-
yares da TiTon iq gaxlavan. aq xarjs imaT magier sxvas gTxo-
ven. gevedrebi, erTi oqmi miboZoT mouravzed, rom meboZos.
erTs aqa yamT colSvili da erTma iq SeirTo. Cemi samkvidro
ymani gaxlavan da Tu sityva aqvs visme, Tqvens samarTalSi me-
laparakos. invris z. q-ks. uoT~ (dokumentebi..., 1953: 158). am
sabuTiT mebatone Tavis ymebis dabrunebas iTxovda. CvenTvis
saintereso ki is faqtia, rom gadasaxadis gawera xdeboda ara
saTavadoze, aramed TiToeul komlze. am mosazrebas pirda-
pir exmaureba 1771 wels gacemuli sabuTi. dokumenti warmo-
131
adgens arzas qsnis erisTavebis ymebis gadasaxadebis gaweris
Taobaze. arzas axlavs erekle II-is oqmi: `q. batono saxlTu-
xuceso daviT da mdivnebo! mere qsnis erisTavis mTis kacT,
romelTac kodis puri winaparT Cvenis papebis dros ar zde-
biaT, udebs arc axla Cvena vTxovT. da romelic vakis kacT
kodispuri zdebiaT imaT unda mogvcen. mTis kacs garda rac
dRes yma hyavT, romelsac alags kodispuri zdebiaT, es gle-
xi kaci aRricxeT da komlze kodispuri, rogorc qarTlSi
sxvas SeaweroT, ise amaT ymas SeawereT. aRiwera okdombers
qoronikos unT. axla rom gayris laparaki hqondaT, amaT dav-
Tari xom daiwera da mdivnebs aqvT. mTas garda imaze unda
SeswerdesT~ (qarTuli..., 1981: 191). dokumentSi naTlad aris
miTiTebuli, rom gadasaxadi gaiwereboda konkretul pirze
da ara saTavadoze. aseTi Sinaarsis dokumentebi Cvens arqi-
vebSi mravladaa daculi.
rac Seexeba gadasaxadebis Sekrebis organizebas, aqac
gansxvavebuli suraTia. 1802 wlis qarTlisaTvis Sewerili sa-
xelmwifo puris gadasaxadis — sursaTis — davTarSi aris
qarTl-kaxeTis samefos yofili mdivnis, egnate TumaniSvilis,
minaweri: `saqarTveloSi sazogado mcxovrebelT yovel wliv
ganwesebuli komlzed sami kodi sursaTi SeewerebodaT, ori
wili purisa, mesamedi qeri; ocdaor stiliani litriT gamoar-
Tmevdnen da iasaulebs, sadac mitanis brZaneba eqnebodaT, iq
miataninebdnen da samefo xazinaSi daideboda. yvelas amrigaT
eTxovebodaT, rogoradac sweria~. marTalia, im wlebSi gene-
ral lazarevis xelmZRvanelobiT gadasaxadebis akrefis saqme
faqtobrivad CaiSala, Tumca es davTari mainc mniSvnelovania.
davTaridan, iseve rogorc TumaniSvilis ganmartebidan, Cans,
rom gadasaxads ixdidnen samefo, saTavado Tu saeklesio yme-
bi. davTridan, misi naklovanebis miuxedavad, irkveva, rom sa-
TavadoebSi `dasturlamalis~ gansazRvruli gadamxdelTa ra-
odenoba aSkarad momatebulia (xanTaZe, 1955: 153-176). gadasa-
xadebis Sekrebis organizebis mxriv aRniSnuli sabuTi kidev
ufro mniSvnelovania. egnate TumaniSvili naTlad ganmartavs
Tu vin krebda gadasaxadebs (am SemTxvevaSi kodis purs) — `...
ocdaor stiliani litriT gamoarTmevdnen da iasaulebs saca
mitanis brZaneba eqnebodaT, iq miataninebdnen~. dokumenti aS-
karad uTiTebs, rom gadasaxadis Sekreba samefos moxeleebs —
iasaulebs evalebodaT.
saxelmwifo gamosaRebis Sekrebis organizebas rom mar-
132
Tlac centraluri xelisuflebis mier, specialurad am saq-
misaTvis, daniSnuli moxeleebi axorcielebdnen da ara saTa-
vado saxlis ufrosebi, es kargad Cans Tavad zaal orbelia-
nis pavle cicianovisadmi mirTmeul moxsenebidan: `saqar-
TuÀlos sursaTi sul me unda amekrifa da ambardarisaTvis
mimebarebina mTis da barisa. niadag weliwads eqvsasi xarvari
daiwereboda, aqedam Cemi sargo-glexis kacisagan aT litra-
zed erTi litra Cemi iyo, saiasaulo iyo, es unda ameRo~ (ma-
salebi..., 1948: 29). dokumentebSi zaal orbeliani `mesursa-
Ted~ ixseneba.
saxelmwifo gadasaxadebis Sekrebis organizebis Sesa-
xeb pirdapir informacias gvawvdis xelnawerTa erovnul
centrSi daculi 1818 wlis krebulis erT-erTi nawili. do-
kumentis teqsti aseTia: `mefis iraklis rigi da ganweseba ase
iyo, rodesac Tavis sabrZanebelSi Seweras risame inebebda,
samefo salTxucess da mdivnebs ubrZanebda. salTxucesTan
mdivnebi davTris mitaniT mividodiT da ise SevawerdiT. da
rodesac salTxucesi iq ar iqneboda Cven mdivnebi erTmane-
Tis SetyobiT SevawerdiT sursaTsa da Tu sxva saTxovars,
rom sulxan mdivansac bevrjel Seuweria, ioseb mdivansac
bevrjel Seuweria, egnati mdivansac Seuweria da mec Semiwe-
ria, radganac samefo saxlis mdivanni amaSi xsenebulni vaya-
viT, amgvari Sewera Cvenzed iyo mindobili. Sewerilis sur-
saTsa da Tu sxva risime aRebis iasauli zogjer saxeldob
TviT mefes dauniSnavs da gaugzavnia, magram ufrosi erTi
sxva mefisagan uTxoviaT da mefesac uboZebia da rac auRiaT
Tav Tavis TavlidrebisaTvis miubarebiaT~ (xec., H — 1648).
analogiuri Sinaarsisaa n. berZeniSvilis mier gamoqvey-
nebuli `moxseneba egnate Tumanovisa Teodore aleqsis Zi-
sadmi sursaTis SemwerTa Sesaxeb saqarTvelos mefis dros~:
`maRal-keTilSobilo mowyalev Ãelmwifev, фeodor
aleqsis Zev!
mowerili Cemdami TqvÀnis maRal-keTilSobilebisgan
Cem mier cnobad Tqvenda Tu vin iyvnen droTa saqarTvelos
mefeTasa sursaTis Semwerni da anu Semkrebelni sursaTisani,
gamoucxadeb Tqvens maRal keTilSobilebas esreT, romel
mefis ireklis dros me viyav Semweri sursaTisa da sxvaTa
xarkTa, vinaiTgan iyo Cemda rwmunebuli davTarni xarkTa Se-
werisani. da iyo Semkrebi sursaTisa mis gansvenebuli Tavadi
zaal orbelianovi da ukanasknelisa Jamsa mefis iraklisa
133
TviT mefeman ganhyo samad nawilad sursaTis Sekreba. goris
viezdsa nawili pirveli miboZa meve, meore Tavads manuCar
Tumanovsa da mesame Tavads oman xerxeuliZesa; xolo drosa
mefisa giorgisasa k.d viyav Semweri sursaTisa da sxuaTa xar-
kTa da meve mebara davTarni da Semgrovebelni sursaTisa
iyunen Tavadi aslan orbelianovi da Tavadi SanSe erisTovi,
romelnica Sehkrebdnen da miabarebdnen ganwesebulsa ambar-
dansa da drosa saqarTvelosa Sina Rubernis gaxsnisasa dav-
Tari igi romeli mebara me myofma Rubernatorad kovalin-
ckma mTxova, romelica warvudgine da igi dadebuli iqmna ra
kazenis eqsbediciasa Sina 1803-sa Cyg welsa. wargzavnil iqmna
ra kazenis eqspediciisa mis sovetniki Tavadi oman xerxeuli-
Ze goris uiezdsa Sina Sesawerad sursaTisaTvis, vuwyi ese,
romeli drosa Sewerisasa misgan sursaTsa aravin iyo dam-
swre misTana da arca Seuweria mas mefeT dros namoqmedaris
mis davTriTa, romelica aw aris kazenis ekspediciasa Sina.
mowyaleo Ãelmwifeo mdabali mosamsaxure Ta-i egnate
Tumanovi;
martis — 8 À dResa 1810 sa-Cyi welsa~ (masalebi..., 1955:
146).
am sabuTidan naTlad Cans, rom warsuls Cabarda is dro
rodesac mZlavri Tavadebi sagrZnobi SeRavaTebiT sargeb-
lobdnen. rodesac mefes ar hqonda maTi ymebis zusti mona-
cemebi da im nominaluri gamosaRebiT kmayofildeboda, ra-
sac mas Tavadi miarTmevda. sabuTidanve Cans, rom centralu-
ri xelisufleba yoveli gadasaxadis Segrovebas mkacrad
akontrolebda. gadasaxadebis Sewera xdeboda samefo karze
arsebuli qveynis aRweris davTrebis mixedviT, komlobrivad
da ara provinciebis mixedviT. gamosaRebis gamoReba evale-
bodaT mefis moxeleebs — sursaTis iasaulebs da sxva specia-
lurad am saqmisTvis gamoyofil moxeleebs. es dokumenti,
rogorc misi Sinaarsidan irkveva, qarTl-kaxeTis samefos
erT-erTi mdivnis mier aris Sedgenili da misi sandoobac eW-
vqveS ar unda davayenoT.
saxelmwifo gadasaxadebTan da misi Sekrebis organize-
basTan dakavSirebuli sxvadasxva tipis sabuTebidan irkveva,
rom XVIII saukunis II naxevarSi gamosaRebis gamoRebaSi monawi-
leobas iRebdnen Semdegi pirebi: saxlTuxucesi, mdivnebi, me-
sursaTeni, anu sursaTis iasaulebi. Sekrebil sursaTs Tav-
lidarebs da ambardarebs abarebdnen. wyaroebidan irkveva,
134
rom sursaTis msgavsad, glexTa sxva gadasaxadebis Sekrebac
mefis moxeleebis saSualebiT xdeboda.
sabolood aRvniSnavT, rom erekle II-m moaxerxa sagada-
saxado sistemis sruli gardaqmna. aRniSnul reformas or-
mxrivi mniSvneloba gaaCnda: I. saxelmwifo gadasaxadebi gaci-
lebiT mowesrigebulad ikribeboda, rac TavisTavad zrdida
samefos Semosavlebs. II. Tavadebs CamoerTvaT e.w. sagadasaxa-
do imuniteti — maTi ymebi, iseve rogorc saxaso ymebi, sru-
liad ibegrebodnen da am gadasaxadis ganawileba-Segrovebis
erTpirovnuli uflebac dakarges. erTi sityviT, sagadasaxa-
do sistema centralizebuli gaxda.
§ 3. samxedro reforma
erekle II-is gatarebuli samxedro reformis mizani
mudmivi jaris Seqmna iyo. aRniSnuli sakiTxiT mravali
mkvlevari dainteresda. maTgan gamosayofia ak. klimiaSvili,
romelmac sagangebod am Temas ramdenime gamokvleva miuZ-
Rvna (klimiaSvili, 1962: 163-174; 1963: 179-209; 1964: 121-151;
1966: 91-95;). sakiTxis kvlevisas vsargeblebT aRniSnuli av-
toris damowmebuli mravali dokumentiT.
vidre uSualod sakvlev Temas ganvixilavT, Tavdapir-
velad ganvsazRvravT XVIII saukunis II naxevramdel qarTlis
da kaxeTis samefoebis samxedro mdgomareobas.
erTiani qarTuli monarqiis arsebobis manZilze qveyana
dayofili iyo 4 sadroSod, anu sasardlod: mewinaved, memar-
jvened, memarcxened da meukaned (batoniSvili, 1973: 30).
XV saukunis II naxevarSi erTiani saqarTvelos monarqia
daiSala samefo-samTavroebad. Zveli tradiciis gaTvaliswi-
nebiT qarTlis da kaxeTis (aseve imereTis) samefoebi daiyo
oTx-oTx sadroSod.
qarTlis samefos sadroSoebis formireba moxda XV sa-
ukunis II naxevarsa da XVI saukunis I mesamedSi (klimiaSvili,
1964: 123). qarTlSi Semdegi sadroSoebi Camoyalibda: mewina-
ve sadroSo (sadroSo moicavda somxiT-sabaraTianos saTava-
doebs), romelsac xelmZRvanelobda jer baraTaSvili, Sem-
deg orbeliani; memarjvene sadroSo moicavda zemo qarTlis
saTavadoebs, romelTaganac umTavresi iyo saamilaxvro da
sardalic amilaxvri iyo; memarcxene sadroSo Sedgenda sa-
muxranbatonos, qsnis da aragvis saerisTavoebs, sardali iyo
135
muxranbatoni; meukane sadroSo iyo mefis sadroSo, romel-
zedac gamodioda gaRma mxari da sakaTalikoso laSqari. sar-
dals mefe niSnavda, ZiriTadad ciciSvilebis saxlidan.
rogorc vxedavT, qarTlis samefo sadroSoebad saTava-
doTa sistemis arsis gaTvaliswinebiT daiyo. raRa Tqma unda,
sadroSoebis meTaurebi, romelTac samxedro xelisuflebas-
Tan erTad samoqalaqo funqciebic gaaCndaT, Tavisi viwro,
saTavados interesebidan gamomdinare imoqmedebdnen. sawina-
aRmdego azri aqvs gamoTqmuli ak. klimiaSvils. misi azriT,
sadroSoebi ramdenadme aZlierebdnen mefis centralur xe-
lisuflebas (klimiaSvili, 1964: 128). Cven am mosazrebas bo-
lomde ver gaviziarebT, radgan, miuxedavad imisa, rom gvian
Sua saukuneebSi qarTlis mefis erTaderTi samxedro Zala sa-
sardloebidan gamoyvanili laSqari iyo, is TavisTavad aZli-
erebda did saTavadoTa politikur uflebebs.
kaxeTSi sadroSoebi giorgi VIII-is (1466-1476 ww.) mefo-
bis dros Seiqmna. radgan kaxeTSi saTavadoTa sistema ar ar-
sebobda, iq mdgomareoba ramdenadme gansxvavebuli iyo. sad-
roSos meTaurebad dainiSnen episkoposebi (batoniSvili,
1973: 568). XVIII saukunis Sua xanebidan ki sadroSoebis sar-
dlebi didi samflobelos mouravebi gaxdnen. kaxeTis mewina-
ve sadroSos qiziyis mouravebi meTaurobdnen. iyo memarjve-
ne sasardlo, memarcxene (CerqeziSvilis meTaurobiT) da sa-
mefo sadroSo (orbeliani, 1981: 161).
aseT samxedro-administraciul erTeulebad iyo dayo-
fili qveyana. jaris gamoyvana sardlebs evalebodaT. es iyo
feodaluri laSqari, romelic warmoadgenda batonymur
jars, sadac yma laSqrobda Tavisi batonis xelqveiT. feoda-
luri ierarqia, damyarebuli miwis sakuTrebaze, gadatanili
iyo laSqarSi. aseTi laSqari Sedgeboda rogorc profesio-
nali molaSqeebisagan, Tavad-aznaurTa da msaxurTagan, ise
yma-glexebisagan (klimiaSvili, 1963: 179). laSqris organize-
ba Tavads evaleboda. es iyo erTgvari samxedro imuniteti,
romelic Tavis saTavadoSi Tavads jaris Sekrebis Tavisuf-
lebas aniWebda.
feodalur laSqars ramdenadme naklovaneba gaaCnda: is
ar iyo mudmivi samxedro Zala. mis Sekrebas garkveuli dro
esaWiroeboda da, amasTanave, Zlieri Tavadebis mefisadmi ke-
Tilganwyobilebazec iyo damokidebuli. ar iyo profesiona-
136
lebisagan dakompleqtebuli — konkretuli mamulidan ga-
moyvanil ymebs misive mebatone xelmZRvanelobda.
aseTi tipis samxedro Zalebi, erTi mxriv ver uzrun-
velyofdnen lekTa gaxSirebuli Tavdasxmebis alagmvas da
arc samefo karis mkacri saSinao politikis gatarebisaTvis
gamodgeboda. saWiro gaxda mudmivi samxedro Zalis Seqmna.
pirveli mokrZalebuli nabijebi mudmivi jaris Seqmni-
saken jer kidev XVIII saukunis I meoTxedSi vaxtang VI-m gadad-
ga, Seqmna ra mefis mcveli razmi. is dakompleqtebuli iyo
profesionali meomrebisagan — Tavad-aznaurebisa da msaxu-
reuli fenisagan. misi meTauri iyo yularaRasi, jars hyavda
3 uzbaSi — avaliSvili qaixosro, TurqestaniSvili qaixosro
da rostomi (gvari ar Cans). TiToeulis Tabuni Seadgenda 40
kacs. sul jaris es nairsaxeoba 120 meTofisagan Sedgeboda.
isini jamagirs saxelmwifo xazinidan iRebdnen (qarTuli...,
1970A: 487-493). maT movaleobas Seadgenda mefis da sasaxlis
dacva, aseve sapolicio saqmianoba.
vaxtang VI-is saqarTvelodan wasvlis Semdeg, raRa Tqma
unda, igi daiSala.
Teimuraz II da erekle II jer kidev XVIII saukunis 50-iani
wlebidan cdiloben feodaluri laSqris alternatiuli sam-
xedro Zalis Seqmnas. aRsaniSnavia, rom erekle II-is samxedro
reforma ar iyo erTjeradi, igi xorcieldeboda etapobri-
vad, ekonomikuri ganviTarebis paralelurad. erekle II-is
samxedro reformis erT-erTi pirveli nabiji iyo axali sa-
moxeleo Tanamdebobis — laSqarnivisis — saxelos Seqmna.
laSqarnivisi arc `dasturlamalSi~ da arc XVIII saukunis I na-
xevris sabuTebSi ar moixsenieba. igi ereklesdroindel mdi-
vanTa siaSia Setanili. rogorc laSqarnivisi manuCar Tuma-
niSvili acxadebda `laSqarnivisoba saqarTvelos samxedro
kancelariis mmarTveloba~ iyo. isini iyvnen jaris `mwe-
ral[n]i da angariSis Semnaxvel[n]i~ (masalebi..., 1948: 41, 42).
S. mesxia am saxelos Sesaxeb Semdeg daskvnas gvTavazobs:
`...cxadia, rom laSqarnivisis saxeli XVIII saukunis meore na-
xevris qarTl-kaxeTis samefoSi erekle II mier Catarebuli
samxedro reformebis Sedegad warmoiSva~. avtori miiCnevs,
rom qarTl-kaxeTis samefoSi eqvsi laSqarnivisi iyo — qai-
xosro sumbaTaSvili, ioseb meliqiSvili, ioane qobulaSvili,
afriam enikolofovi, oman xerxeuliZe da manuCar TumaniSvi-
li (masalebi..., 1948: 027-028).
137
qveyana daiyo `salaSqarniviso~ erTeulebad. iyvnen ka-
xeTis laSqarnivisebi, qarTlis laSqarnivisebi da `TaTarTa~
(yazax, borCalo, SamSadilis) laSqarnivisebi. manuCar Tuma-
niSvili da oman xerxeuliZe mTavari laSqarnivisebi, anu sam-
xedro kancelariis mmarTvelebi iyvnen. maT ebaraT mTeli
jaris mwerloba da angariSis Senaxva (masalebi..., 1948: 41-44).
samxedro kancelariaSi iyo davTrebi, sadac detalu-
rad iyo gawerili yvela molaSqre, Tavis SeiaraRebiT. amie-
ridan jaris dabareba xdeboda laSqarnivisebis mier.
mudmivi jaris Seqmnisaken erT-erTi nabiji iyo `noqa-
ris~ SemoReba. laSqarnivisi manuCar TumaniSvilis gancxade-
biT `saqarTvelos Cveulebriv jaris (igulisxmeba feodalu-
ri laSqari — a.T.) garda, mefem iraklim Tavis sabrZaneblidam
moiwvia jamagiris aRTqmiT noqrad da TofCaT dasadgomni
kacni. movidnen da ganwesdnen. hqondaT miCenili minbaSi,
fonsadbaSi, uzbaSi, TofCibaSi da dahbaSi. imaT hqondaT gan-
weseba, wlis ulufa da jamagiri. rom imaTi mwerali da anga-
riSis Semnaxavi me viyav da sams TveSi erTxel jamagiri Cemis
ÃeliT miecemodaT~ (masalebi..., 1948: 42).
`noqari~ iyo adgilobrivi mosaxleobisagan gamoyvani-
li daqiravebuli jari, romlis qiras TviT mosaxleoba ixdi-
da (klimiSvili, 1963: 184).
pirvelad jaris aseTi saxeobis gamoyvana qarTlis same-
fos 1736 wels nadir Sahma daakisra (klimiaSvili, 1963: 184).
mogvianebiT qarTlisa da kaxeTis mefeebs `noqaris~ ga-
moyvana kvlav aRudgeniaT. `noqaris~ SemoRebasTan dakavSi-
rebiT butkovi aRniSnavs:
`saqarTveloSi ar iyo mudmivi jari.
saWiroebis mixedviT mas krebdnen da uSvebdnen. TiToe-
uli meomari Tavs TviTon irCenda.
jer kidev Teimuraz nikolozis Zem (Teimuraz II — a.T.)
erekles mSobelma, mTieli mtrebisagan saqarTvelos saz-
Rvrebis dasacavad daaarsa milicia, noqaris saxelwodebiT,
da daadgina, rom saxazino, saxaso, saeklesio da memamuleTa
soflebidan gamoyvanili yofiliyo kordoni 2 aTasi cxeno-
sani meomaris raodenobiT yovelwliurad. provianti da fu-
raJi maT xazinidan eZleodaT, xolo jamagirs Tavisive sof-
lebi aZlevdnen — 30-dan 40 maneTamde wliurad. mefe ereklem
gaauqma noqari da 1773 wels, avariis xanis damarcxebis Sem-
138
deg, SemoiRo sxva laSqari moriges saxelwodebiT~ (butkovi,
1869A: 287-288).
papuna orbelianis cnobiT, `noqari~ 1755 wels Semoi-
Res: `radgan lekma qarTlisa da kaxeTze mtroba aRar daiSa-
les, zamTar da zafxul Camogdis da aoxrebdis umetes qar-
Tlsa, maradis qarTlis jari ver Seinaxes erTad Seyrili.
amiT, rom jari Semoeyaris mefeTa CvenTa, lekis jari Caud-
gis saxlebSi da aRaravina hyavdaT mepasuxe, amis mizezisaT-
vis gamoarTves (ereklem da Teimurazma — a.T.) qarTlisa da
kaxeTis aTasi kai vaJ-kaci, jamagiri ganuweses, uzbaSebi gana-
weses. da daayenes qalaqsa Tbilissa, sadac vinme gasWirdebo-
daT miaSvelebdnen da Tu didi mteri movidis, TviT mefeni
mieSvelebodnen qveynis jarebiT~ (orbeliani, 1981: 226).
rogorc vxedavT, qarTl-kaxeTidan gamodioda `noqa-
ri~, romelic Sesdgeboda 1000 Tu 2000 profesionali molaS-
qrisagan. jars xelmZRvanelobdnen centraluri xelisufle-
bis mier daniSnuli samxedro moxeleebi: minbaSebi, uzbaSebi
— nikoloz amilaxvriSvili, amirejibi zaza, ciciSvili Tei-
murazi da TarxniSvili mamuka, ioTamisSvili revazi da sxva.
(klimiaSvili, 1963: 185). es iyo Tvisebrivad axali tipis jari.
mas feodalur miwismflobelobasTan araviTari kavSiri ar
gaaCnda. igi iyo mudmivi jari. samefo kars saTavadoebis
gverdis avliT gauCnda axali sayrdeni samxedro Zala.
`noqaris~ jamagiri mosaxleobaSi ikribeboda. TiTo
`noqars~ weliwadSi 25 maneTi eZleoda~ (klimiaSvili, 1963:
185). anu mosaxleobas yovelwliurad damatebiT 25 000 mane-
Ti Seewereboda. es sakmaod soliduri Tanxa iyo da Wirda mi-
si gadaxda. amitomac jaris raodenoba SezRuduli iyo.
rogorc Cans, aTasi jariskaci ar aRmoCnda sakmarisi.
daqiravebuli jaris ricxvis gazrda imJamad mTavrobas ar
SeeZlo da amitom Seqmna mudmivi jaris sxva nairsaxeoba. `no-
qari~ Secvala `morige jarma~. manuCar TumaniSvili am faqtis
Sesaxeb mogviTxrobs: `mas ukan, mefem iraklim ineba Tavis
sabrZaneblidam sulze morigis gamoyvana, rom jari ujamagi-
ro iyo. amaTac miuCina jamagiriT minbaSi, fonsadbaSi, uzbaSi
da dahbaSi, rom amaTi mwerloba da angariSis Senaxva me da Cem
amxanags, Tavads oman xerxeuliZe laSqarniviss mogviboZa da
erTad vmoqmedebdiT Cvens saxelos saqmes~ (masalebi..., 1948:
42).
139
vaxtang batoniSvili `morige jaris~ daarsebis Sesaxeb
aRniSnavda — `vinaiTgan aRara iyo SesaZlebeli jamagiriT
ganwesebulTa mxedrobaTa myofoba amisaTvis moigona mefe-
man aman (ereklem — a.T.), welsa CRoT (1774 w.) samefoTagan Ta-
visTa Tve da Tve yovelTave rigiT molaSqreoba TavadTa, az-
naurTa da glexTa. yovels TveSi unda wamosuliyo, visac Sex-
vdis, Tavisis im Tvis sakmaos sazrdoT. x[olo] glexni, nac-
vlad sazrdosa amis wamoRebisa, Tavisufal hyo sxvisa ro-
melsame xarkisagan. eseni unda Seyriliyvnen tfiliss, anu
sxvasa romelsame daniSnulsa alagsa da mas ukan, viTar saWi-
ro SexvdisT, esreT xmarebul hyvan. amaT hyvis Tve da Tve ri-
giT. TiTo mxedarTmTavari. am mxedarTmTavarTa ricxvTa So-
ris iyo TviT mefeca da mefis Zeni da sxvani Cinebulni Tavad-
ni. didad sargebel eqmna saqme ese saqarTvelos. amiT moxda
mravalgzis Zleva lekTa zeda da veRara iqmnen lekni msgav-
sad uwinaresisa gambedvel qarTlsa Sina avazakibisa. iyvnen
adgilni romelime, rom ara gamoyvandaT munidan morige, uke-
Tu ara mouwodin erTan jarad~ (bagrationi, 1914: 34).49
sxva qarTuli wyaroebiTac (jambakur-orbeliani, 1914: 8-
9; saqarTvelos..., 1920: 177-187 da sxva) dasturdeba, rom `mo-
rige jari~ Seiqmna 1774 wlis 1 ianvaris `ganCinebis~ Sedegad.
`ganCineba~ 37 muxlisagan Sedgeba. masSi detaluradaa
gawerili jarSi wasvlis wesi: `...rac Tavadni da an moÃele, an
ar moxele, an aznaurni moxele an ar moxele, glexni moxeleni
Tu msaxurni Tu moyalneni, Tu xizanni, ramdennica, rom iyvnen
erTs saxlsa da ojaxSi, TÂTosTvis morigeobaSi Cagvigdia da
dagviweria, da sxvas davTarSi gagvirCevia. sardlebsa, minba-
Sebsa da uzbaSebs garda, yoveli kaci Tormets Tvezed gagviy-
via, da rogoradac gagviyvia erTi didi saerTo davTari Cvenis
moÃeleebisaTvis migvibarebia, da TviTo davTari uzbaSebi-
saTvis migvicia, da sxva sofel da sofel mebatoneebisaTvis
da moÃeleebisaTvis migvicia, da ase gagvirCevia yvelasTan,
rogorc amaSi dagviweria~ (saqarTvelos..., 1920: 178).
`ganCinebidan~ irkveva, rom mefes jaris gasawvevad qve-
yanaSi sagangebo aRwera Cautarebia. `ganCinebaSi~ gansaz-
Rvrulia, agreTve, `morigeSi~ gausvlelobisaTvis sasjele-
49 aseTi iyo TuS-fSav-xevsureTi, saidanac mefes gamohyavda ramde-
nime aseuli kaci, romlebic mudmivad samefo karis gankargulebaSi
iyvnen.
140
bi — patimroba, gawkeplva, fuladi jarima da a.S. `ganCineba-
Si~ siaxle iyo isic, rom davTrebSi Seitanes ara mxolod me-
batoneebis gvarebi, aramed TviT gasawvevTa gvarebic (ix. sa-
qarTvelos..., 1920:L 177-183). samxedro kancelariam, mebatone-
Ta gverdis avliT, uSualod gasawvev pirebTan daamyara kav-
Siri. ra Tqma unda, arc es jaris nairsaxeoba ar iyo damyare-
buli batonymur sistemasa da feodalur ierarqiaze. yvela,
glexic da Tavadic Tanabrad valdebulni iyvnen gasuliyvnen
jarSi. yma-glexi Tavis Tavadis sardlobiT aRar asrulebda
samxedro samsaxurs, aramed `moriges~ havda samxedro kance-
lariaze daqvemdebarebuli sardlebi — uzbaSebi, minbaSebi,
sarqardrebi, romlebic profesionali samxedroebi iyvnen.
es ki Tvisebrivad axali tipis jari iyo.
`morigeSi~ qveynis yvela srulwlovani mamakaci weli-
wadSi erTi Tvis manZilze msaxurobda. isini Tavisi sursaT-
sanovagiT unda gamocxadebuliyvnen daTqmul adgilze. amis
sakompensaciod mefem glexebis sursaTis gadasaxadi — kom-
lze 3 kodi puri — gaauqma.
erTi sityviT, erekle II-m XVIII saukunis 70-ian wlebSi
moaxerxa feodaluri jaris sapirispirod Seeqmna mudmivi
jaris nairsaxeoba, romelic daaxloebiT 5000 kacisagan Sed-
geboda.
miuxedavad imisa, rom qarTuli werilobiTi wyaroebi
`morige jaris~ Seqmnas 1774 wliT aTariRebs, ak. klimiaSvil-
ma moiZia 10 dokumenti, romlebic `moriges~ arsebobas 1756
wlidan adasturebs.
rogorc klimiaSvili ganmartavs, am periodSi `morige
jari~ ramdenadme gansxvavebuli saxiT arsebobda. `1774
wlamde, e.i. `morigis~ ganCinebis Sedgenamde, `morigis~ gayva-
na xdeboda ara sayovelTao gawveviT, aramed SeweriT. Sewera
xdeboda sadroSoebis mixedviT. sadroSos teritoriaze mo-
saxle mebatoneebs, aznaurebs, Tavadebs da eklesias mefe Sea-
werda yovelTviurad gamosayvani jaris garkveul raodeno-
bas, am batonis yma-mamulis sididis Sesabamisad~ (klimiaSvi-
li, 1963: 186).50
50 magaliTad, 1769 wlis 10 noemberis `morige jaris~ nusxa zemo qar-
Tlidan (amilaxvris sadroSodan) 192 kacis gamoyvanas iTvaliswi-
nebda.
141
miuxedavad imisa, rom `morigeSi~ gamoyvanili jari cen-
traluri xelisuflebis daniSnul samxedro moxeleTa — min-
baSebis, uzbaSebis — xelqveiT msaxurobdnen, mas mainc feo-
dalur, batonymuri laSqris elferi dahkravda, radganac
1774 wlamde yma-glexebis jarSi gayvanaze pasuxismgebelni
mebatoneebi iyvnen. maT Sewerili hqondaT ymebis garkveuli
raodenoba. xolo saxeldobr romel ymas gaiyvanda, es mxo-
lod misi saqme iyo.
rogorc Cans, Tavdapirvelad `noqaris~ paralelurad
arsebobda `morige jari~. klimiaSvilis damowmebuli sabu-
Tebidan irkveva, rom 1765 wlidan `noqarma~ adgili `morige
jars~ dauTmo — TianeTeli glexi qavTar mgelaSvili 1765
wlis 23 ivnisis erekle meorisadmi wardgenil saCivris arza-
Si aRniSnavda: `...me xelmwifis yma viyav, grigol saxlTxucess
vemsaxurebodi... me noqrad damwera, noqari viyav, gemsaxure,
axla noqari aRar ariso, axla Tavisi ymis magierad badlad
da moriged mwers...~ (klimiaSvili, 1963: 186).
1756-1773 wlebSi qarTl-kaxeTis samefoSi arsebobda
mudmivi jaris Taviseburi saxeoba, romelsac `morige~ ewode-
boda da romelic yovelwliurad qveyanas 1500-2000 molaS-
qres aZlevda (klimiaSvili, 1963: 191).
`noqarisa~ da `moriges~ paralelurad erekle II-s, lekTa
TareSis aRsakveTad, `mdevari jaric~ dauarsebia. yvelaze ad-
rindeli dokumenti `mdevrobis~ Sesaxeb 1772 wliT TariRde-
ba, Tumca, rogorc ak. klimiaSvili varaudobs, igi gacilebiT
adre, XVIII saukunis 50-iani wlebidan SemouRiaT (klimiaSvili,
1966: 91).
erekle II-is mier 1772 wels damtkicebul zemo qarTlis
mdevrobis `ganwesebidan~ Cans, rom qveyana dayofili iyo
`samdevroebad~. mefe adgilobriv Tavadebs avaldebulebda,
rom yaraulis mier mitanili informaciis Semdeg, saTaveSi
Cadgomodnen mdevar jars da moqmedeba Sesabamisi brZanebi-
samebr daewyoT. dokumentidan irkveva, rom mdevarSi gasvla
evaleboda yvela mosaxles. daklebis SemTxvevaSi maT darbe-
va emuqrebodaT.
miuxedavad imisa, rom sardlebi da adgilobrivi Tavade-
bi mefisagan maTi moqmedebis arealis Sesaxeb umkacres da
zust instuqciebs iRebdnen, jaris aseTi saxeobac feodalur,
batonymur elfers atarebda. Cans, mefis centraluri poli-
tikisaTvis damakmayofilebeli jaris arc aseTi saxeoba iyo.
142
rogorc zemoT aRvniSneT, 1774 wels samefo karma ga-
dawyvita, rom arsebuli jaris saxeobebis nacvlad, Seeqmna
erTiani samxedro Zala. 1 ianvris ganCinebis safuZvelze Seq-
mnili `morige jari~ efuZneboda 1774 wlamde arsebul `mori-
ges~ praqtikas. Tumca maT Soris Tvisebrivi gansxvavebebic
iyo. ganCinebis safuZvelze Seqmnil `morigeSi~ gawveva sa-
valdebulo gaxda mTeli qveynis srulwlovani mamakacebi-
saTvis (TuS-fSav-xevsureTis gamoklebiT). gawveva aRar xde-
boda mebatoneebze ymaTa SeweriT, aramed davTrebSi Setani-
li iyo yvela gasawvevi pirovneba. reformis Sedegad erekle
II-is xelSi aRmoCnda 5000 kaciani samxedro Zala. es aRar iyo
feodaluri laSqari. is iyo mudmivi jaris erTgvari nairsa-
xeoba. mudmivi jaris Seqmna Tavis mxriv ganapiroba qveynis
ekonomikurma winsvlam. gazrdili samefo xazina mefes saSua-
lebas aZlevda, jarSi gamosvlis sanacvlod, glexebi gaeTa-
visuflebina sursaTis gadasaxadidan (rac daaxloebiT
45 000 maneTs udrida) da amavdroulad `moriges~ mraval-
ricxovan meTaurebisaTvisac (minbaSebi, uzbaSebi...) daeniSna
jamagiri da ulufa. `morige jarisaTvis~ `aqimi, jara da ur-
do bazari~ mefes gaurigebia (qarTuli..., 1963: 439).
`morige jarma~ Tavisi dadebiTi Sedegebi maleve aCvena:
mokle xanSi ailagma lekTa TareSi. erekle II-m misTvis arasa-
surveli Zlieri qsnis saerisTavos gauqmeba umtkivneulod
SeZlo.
qarTul sabWour istoriografiaSi damkvidrebulia
azri, rom `morige jari~ TavadTa winaaRmdegobis Sedegad ma-
leve daiSala: `...morige laSqaris mTavari xelmZRvaneli
erekles vaJi levan batoniSvili iyo. axali laSqris aseTi
sargeblianobis miuxedavad Tavadebma mas Seurigebeli brZo-
la gamoucxades: morige jari mefis xelisuflebas aZliereb-
da, es ki TavadebisaTvis ar iyo sasurveli.
morige laSqari brZanebiT arasodes gauuqmebiaT, mag-
ram Tavadebma moaxerxes misi Sesusteba da bolos savsebiT
gaqroba. udidesi ziani mouvida morige laSqars misi xel-
mZRvanelis levan batoniSvilis moulodneli sikvdiliT
(1781 w.). sxva batoniSvilebi agre rigad ar zrunavdnen mori-
ge jarze da male es saqme angari moxeleebis xelSi, maTi sa-
kuTari Semosavlis wyarod iqca. qrTamiT esa Tu is Tavadi
sul ufro advilad axerxebda Tavisi ymebiT morigeSi gas-
vlisagan Tavis daRwevas. morigeTa ricxvma TandaTan iklo
143
da bolos sul gaqra~ — aRniSnavda akad. n. berZeniSvili (ber-
ZeniSvili, 1946: 397-398).
ak. klimiaSvilma moiZia 85 dokumenti, romlebic 1781-
1800 wlebSi `morige jaris~ arsebobas adasturebs. klimiaS-
vili mTeli am periodis Sesaxeb `morige jaris~ arsebobis
ucvlel xasiaTze miuTiTebs (klimiaSvili, 1963: 194-196).
Tumca, Cveni azriT, am dros `morige jarma~ cvlilebebi ga-
nicada.
klimiaSvilis motanili 7 dokumentidan, romlebic
1782-1784 wlebs exeba, naTlad dasturdeba, rom `morige ja-
ri~ Tavisi Cveuli saxiT arsebobda.51
dokumentebis mixedviT 1785-1790 wlebSi mdgomareoba
icvleba. am sabuTebis mixedviT `morigeSi~ gasasvlelTa di-
di nawili Tavis `badlad~ ixdida fuls. dokumentebSi fiq-
sirdeba `morige yaraulis~ gamoyvanis faqtebi (mag., 1789
wlis 17 seqtembris brZaneba TarxnianT mxaredan `morige ya-
raulis~ gamoyvanis Sesaxeb da a.S., (klimiaSvili, 1963: 201)).
rogorc Cans, aRniSnuli 5 wlis manZilze `morige jari~ `mo-
rige yaraulma~ Secvala. `yaraulebs~ xelfasi `morigis sa-
badlos~ fulidan miecemodaT.
wyaroebSi dafiqsirebulma `morigis badlis fulma~
sabWouri istoriografiis warmomadgenlebs zemoT aRniSnu-
li daskvnisaken ubiZgaT — `...male es saqme (`morige jaris~
organizeba) angari moxeleebis xelSi maTi sakuTari Semosav-
lis wyarod iqca~. Tumca imdroindeli cnobebi naTlad miu-
TiTebs, rom `morigis sabadlos~ fuli mkacrad kontrolde-
boda da, Sesabamisad, miznobrivad ixarjeboda — `... Tofxanis
xuro durglebisa da zarbaznebis mburRav-mqlibavebis xel-
fasisaTvis qalaqis giorgobis Tvis samorigo sabadlodam
sami Tumani aakrefine da batoniSvils aleqsandres miarTvi,
rogorc umuSavebia, im gziT TiTon uboZebs da sias daaweri-
nebs. es Tofxana saqveyno saqme aris da samorigoc saqveynoa
da amisaTvis davxarjeT, Torem sxva saqmisaTvis xels ar vax-
lebT~ — acxadebs vinme iosebi manuCar mdivnisaTvis micemul
wignSi (klimiaSvili, 1963: 265).
Cans, rom 1785-1790 wlebSi `morige~ Zveli wesiT aRar
51 amas adasturebs, magaliTad, 1783 wlis 5 ivnisis erekle II-is brZa-
neba faremuz andronikaSvilisaTvis morigeSi daklebulTa darbe-
vis Sesaxeb da sxv. (klimiaSvili, 1963 195).
144
ikribeboda. mis nacvlad wyaroebSi fiqsirdeba `morigis sa-
badlo~ fuli da `morige yarauli~. saqme isaa, rom 1783 wlis
bolos, georgievskis traqtatis safuZvelze, qarTl-kaxeTis
samefoSi ruseTis jaris nawilebi Semovida, ris Sedegad
1784 wlis zafxulidan ganaxlda sursaTis Sekreba. amas dae-
meta `saruso xarkis~ — `saruso sursaTis~ — Sekrebac (masa-
lebi..., 1955: 77-80). 1788 wlidan ki sursaTis Sekrebam regu-
laruli xasiaTi miiRo (akofaSvili, 1973: 560).
rogorc irkveva, ereklem, ruseTis regularuli armiis
Semosvlis Semdeg, `moriges~ Zveleburi saxiT arseboba zed-
metad miiCnia. mudmivi jaris funqcia daekisra ruseTis ja-
rs. mosaxleobas ki maTi sursaTiTa da furaJiT momarageba
evaleboda. magram erekle II, rogorc irkveva, ar daeyrdno
mxolos rusuli jaris nawilebs, romelTa gadaadgileba sak-
maod xangrZliv dros moiTxovda da `morigis sabadlo~ gada-
saxadiT Seqmna `morige yaraulis~ mcirericxovani razmebi.
`morige yarauli~ SeewerebodaT soflebs da isini Tavis saya-
raulo funqciebs mefis mier miCenili meTaurebis xelqveiT
asrulebdnen. qveyana daiyo sayaraulo adgilebad. yaraule-
bi idgnen axalcixis safaSos sazRvarze, yaraiaSi, bedenze,
sxalnarSi, algeTze, didgorze, veris xevze, SiraqSi, doesSi,
kldekarze, skris xeobaSi, qarelSi da sxva adgilebSi (klimi-
aSvili, 1963: 197).
miuxedavad imisa, rom ar gagvaCnia oficialuri brZane-
buleba `morige jaris~ saxecvlilebis Sesaxeb, Cven mainc es
procesi samefo karis sanqcirebulad migvaCnia. Cans, patara
qveynis ekonomikam, ruseTis jaris nawilebis Senaxvis para-
lelurad, `morige jaris~ Zveli saxiT arseboba ver uzrun-
velyo (amave dros arsebobda saartilerio polkic, romlis
Senaxvac sakmaod Zviri fufuneba iyo).
1787 wels ruseT-osmaleTis omi daiwyo. ruseTis mTav-
robam saqarTveloSi Tavis jaris nawilebis yofna mizanSeu-
wonlad miiCnia da imave wlis agvistoSi jarebi ukan gaiwvia.
ruseTis jaris gawveviT qveyanas samxedro Zala moak-
lda. amis miuxedavad erekle II-s `morige jari~ Zveli saxiT
imTaviTve ar aRudgenia. 1788-1790 wlebSi qveynis samxedro
dasayrdeni `morige yarauli~ da saartilerio polki iyo.
amavdroulad wyaroebSi xSirad ixseneba `saleko~ gadasaxa-
di. es gadasaxadi gankuTvnili iyo daRestneli da sxva Crdi-
lokavkasiel mTielTa daqiravebuli jarebis Sesanaxad~
145
(akofaSvili, 1973: 561). rogorc Cans, samxedro potencialis
Sesavsebad samefo karma mTielTa daqiravebas mimarTa.
mdgomareoba 1791 wlidan Seicvala. am wlis 14 maisis sa-
buTidan irkveva, rom erekle II-s Zveli saxiT `morigis~ ga-
moyvana kvlav daumtkicebia — `Cven magierad eniselT mou-
ravs dimitris ase uambeT: mere, axla rom esev morigis gamoy-
vana davamtkiceT, Cven ase gveubnebian: samRvdeloni, Tavad-
ni, aznaurni da glexni kacni Tqvena da Tqvens Svilebsa gyav-
sTo, Tqven rom gamoiyvanT, Cven rogor dagakldebiTo. axla
Cven yvelgan moxeleebsa wignebi mivswereT da TavTavisi sa-
xeloebis gamoyvana davadeviT. SenTvisac ase gvibrZanebis:
eniseli Seni saxelo aris. rac am Tvis morige aris, axlav saC-
qarod unda gamoiyvano da, sadac Cven viyvneT, iq Semogvyri-
de. Tu am saqmezed bajiTad ar moiqcevi da Seni saxelos kaci
dagvaklda, SevityobT, rom am saqmis moSla gdomnia, qveyni-
sac muxanaToba iqneba, Senis mamulsac da SenTvisaca da, ro-
gorc rigi aris, isec gardagaxdevinebT. didad bejiTad unda
moiqceT da kaci ar daaklo, Torem Tu kaci dagvakel, qveyni-
sac didi winaaRmdegoba aris da pasuxsac veRaravis miscem.
yvela mouravebisaTvis da moxeleebisaTvis ase migviweria da
asec icodnen. maisis id (14). q-ks uoT (1791 w.)~ (klimiaSvili,
1963: 194).
ak. klimiaSvilis motanili 13 dokumenti mowmobs, rom
1791-1800 wlebSi `morige jari~ kvlav funqcionirebda.52
wina
periodis `morigisgan~ gansxvaveba is iyo, rom qveyanaSi
kvlav ikribeboda sursaTis gadasaxadi, amitom `moriges~ mi-
ecemoda garkveuli jamagiri (klimiaSvili, 1963: 198).
rogorc vxedavT, erekle II-m XVIII saukunis 70-ian wleb-
Si Seqmna mudmivi jaris nairsaxeoba — `morige jari~, rome-
52 `moriges~ arsebobas adasturebs Semdegi dokumentebi: 1791 wlis
ivnisis morige jaris nusxa qalaqis ganapira soflebidan; 1791 w. 8
ivlisis erekle II-is werili beJan amilaxvriSvilTan morigeSi dak-
lebuli kacebis darbevasTan dakavSirebiT; 1792 w. 13 noembris arza
sneulebis gamo morigidan ganTavisuflebis Sesaxeb; 1794 wlis 27
aprilis erekle II-is miweriloba minbaS beJan amilaxvriSvilisadmi
maisis da ivlisis `moriges~ gamoyvanis Sesaxeb; 1795 wlis 11 maisis
miweriloba iulon batoniSvilisa amilaxvriSvilisadmi `moriges~
gamoyvanis Sesaxeb; 1799 wlis 27 noembris arza SnoReli qevxisa usa-
marTlod dakisrebuli `morigesgan~ ganTavisuflebis Sesaxeb da
sxv. (klimiaSvili, 1963: 202).
146
lic arsebobda qarTl-kaxeTis samefos gauqmebamde. `morige
jari~ Tvisebrivad gansxvavdeboda feodaluri laSqrisagan.
misi SeqmniT ereklem saTavado saxlebs mouspo garkveuli
imuniteti, romelic jaris sakuTari (TavadTa) nebasurvi-
liT SekrebaSi gamoixateboda. mefe aRar iyo damokidebuli
saTavados laSqarze. mas gaaCnda regularuli armia.
`morige jari~ erekle II-s esaWiroeboda `lekianobis~
asalagmad da mkacrad saSinao politikis gasatareblad. mag-
ram patara qarTl-kaxeTis samefo ufro didi safrTxeebis
winaSe idga. aqedan gamomdinare saWiro gaxda evropuli ti-
pis savele artileriis daarseba. erekle II-is samxedro re-
formis erT-erT fazas swored aseTi tipis SeiaraRebis da-
arseba warmoadgenda.
wyaroebSi dasturdeba, rom erekle II-m marTlac Seqmna
aseTi SeiaraReba. butkovi savele artileriis daarsebas
1770-72 wlebSi ruseTis regularuli armiis nawilebis
qarTl-kaxeTSi Semosvlas ukavSirebs — `ruseTis jaris sa-
qarTveloSi yofnisa da ruseTis dezertirebisagan mefe
iraklim miiRo is sargebloba, rom ipova saSualeba daearse-
bina Tavisi savele artileria. maSin is Sedgeboda ara umetes
10 zarbaznisagan da misi ufrosoba Cabarebuli hqonda min-
baSs53
(aTasisTavs), romelsac hyavda xelqveiTi uzbaSi (asis-
Tavi) da 60-mde rigiTi mezarbazne. droTa viTarebaSi zar-
baznebis ricxvi gaizarda 15-mde paata andronikovis mier,
romelmac codna saartilerio mecnierebaSi miiRo ruseTSi.
man moawyo TbilisSi Camomsxmeli saamqro, sadac gadaadno
zarbaznebi da Camoasxa isini evropuli kalibris mixedviT~
(butkovi, 1869A: 287).
qarTul istoriografiaSi damkvidrebulia mosazreba,
rom ukve 1768 wels erekle II-s hqonia zarbaznebis Camosas-
xmeli qarxana. es mosazreba damyarebulia abat ioseb de la
portis cnobebze, romelic aRniSnavda: `... TfilisSi akeTe-
ben zarbaznebs, yumbarebs, wamals~ (klimiaSvili, 1962: 263).
gaziarebulia platon ioselianis azri, rom TiTqos de la
porti saqarTveloSi mogzaurobda 1768 wels (ioseliani,
2009: 221). Tumca, vfiqrobT, de la portis mogzaurobis Ta-
riRi arasworadaa samecniero literaturaSi Semotanili da
53 butkovi artileriis meTaurad minbaSs asaxelebs, Tumca cnobi-
lia, rom artilerias TofCibaSi xelmZRvanelobda.
147
koreqtirebas saWiroebs. de la portis naSromidan Cans, rom
igi saqarTveloSi imyofeboda ara 1768 wels, aramed 1770
wlis Semdgom. mogzauri miuTiTebs, rom `droidgan rosiisa
mxedrobis yofisa, mefes SemouRies Tvis S[ori]s skamni,
stolni, saqsonis WurWelni......, vidremdi ara movida imereT-
sa S[in]a korpusi rosiisa mxedrobisa drosa Sina ukanasknel
brZolisasa...~ (xec., H – 609: 94r, 95r). rogorc Cans, de la por-
ti saqarTveloSi totlebenis eqspediciis Semdgom imyofe-
boda. igi ruseT-TurqeTis `ukanasknel brZolaze~ warsul
droSi saubrobs da amitom 1774 welze adre is saqarTveloSi
ar mogzaurobda (ruseT-TurqeTis omi dasrulda 1774 wels).
amdenad de la portis mogzauroba 1774 wlis axlo xanebiT
unda davaTariRoT.
miuxedavad amisa, 1770 wels TbilisSi zarbaznebs rom
marTlac amzadebdnen, es Cans kapitan iazikovis cnobidan (Грамоты..., 1891: 189). magram zarbaznebis `qarxanaze~ arafers
ambobs 1771-1772 wlebSi saqarTveloSi myofi giuldenSted-
ti, romelic saguldagulod aRwers Tbilisis mniSvnelovan
sawarmoebs. es ki gvafiqrebinebs, rom 1770 wels zarbaznebis
da yumbarebis seriuli warmoeba ki ar mimdinareobda, aramed
maTi erTjeradi Camosxma ganxorcielda. swored amitom ar
moxvda es `qarxana~ giuldenStedtis TvalTaxedvis areSi.
yovelive amis safuZvlze SeiZleba davaskvnaT, rom zarbaz-
nebis warmoeba da savele artileriis Seqmna dawyebula ruse-
Tis regularuli armiis Semosvlis Semdeg — 1770 wels. Tav-
dapirvelad zarbaznebis Camosxmas erTjeradi saxe hqonda
da savaraudod 1772-1773 wlebidan TbilisSi mudmivad amu-
Savda zarbaznebis, mortirebis da yumbarebis dasamzadebeli
qarxana. pirvel xanebSi Tbilisis qarxana arc Tu xarisxian
zarbaznebs asxamda. de la porti Tofiswamlis dabal xaris-
xzec miuTiTebs (xec., H – 609: 93r), Tumca mogvianebiT teqno-
logia daxvewila da zarbaznebi `evropuli kalibris mixed-
viT~ CamousxamT. gaumjobesebula, agreTve, Tofis wamlis
warmoebac da 1784 wels Tbilisis qarxnis Tofis wamali aR-
niSnulia, rogorc Zalian kargi xarisxis mqone (kakabaZe,
1924: 271).
wyaroTa umetesoba erTxmad miuTiTebs, rom savele ar-
tileria daarsda qiziyis mouravis Svilis, paata androni-
kaSvilis mier, romelmac saartilerio codna ruseTSi miiRo
148
(daviT batoniSvilis werili musin-puSkinisadmi, ix. raineg-
si, 2002: 39; butkovi, 1869A: 287; bagrationi, 1983: 57 da sxva).
gansxvavebul informacias gvawvdis xelnawerTa erov-
nuli centris S fondis # 167 sabuTi. es aris rusulidan
qarTul enaze naTargmni saartilerio wigni. wigns aqvs Sem-
degi minaweri: `...mefeT-mefe... iraklim mibrZana rusuls das-
turze artileriis gakeTeba saqarTvelos kacs, giorgi Tar-
xans. saxeliTa mRTisaTa, SewevniTa patronisa CemisaTa, gava-
keTe zarbaznebi, rom rusTac didaT moswonsT, qarTvelTa
da kaxTac didad imedad uCansT~ (xec., S - 167).
rogorc vxedavT, savele artileriis damaarsebeli da
misi meTauri yofila giorgi Tarxani (TarxniSvili?).
giorgi Tarxani rom artileriis meTauri anu TofCiba-
Sia, es Cans 1776 wlis sabuTidanac: `...me TofCibaSs Tarxans
giorgis da Cems naibs gabriels samis Tvisa Cemi, Cemi naibisa
da Tofxanis srulad amalisa samocda Tvrameti Tumani eqvsi
minalTuni da xuTi Sauri Tqven laSqarnivisis manuCarisagan
mogvebara baraTebiT~ (klimiaSvili, 1962: 263).
ismis kiTxva — saistorio tradicia zarbaznebis Camos-
xmasa da savele artileriis daarsebas ratom miawers paata an-
dronikaSvils da ara giorgi Tarxans. Cveni azriT, XVIII sauku-
nis 70-iani wlebis miwurulSi paata andronikaSvilis ruseTi-
dan saqarTveloSi dabrunebis Semdeg saartilerio saqmeSi
erTgvari gardatexa moxda. daixvewa zarbaznebis Camosxmis
teqnologiebi — `...man moawyo (andronikaSvilma—a.T.) Tbilis-
Si Camomsxmeli saamqro, sadac gadaadno zarbaznebi (albaT,
giorgi Tarxnis Camosxmuli—a.T.) da Camoasxa isini evropuli
kalibris mixedviT~ (butkovi, 1869A: 287). cvlileba imdenad
rezonansuli gamodga, rom artileriis daarseba mxolod mas
miewera. paata andronikaSvilis ruseTidan qarTl-kaxeTis sa-
mefoSi dabrunebis Semdeg, erekle II-s TofCibaSis anu arti-
leriis meTauris Tanamdeboba gauyvia da giorgi TarxanTan
erTad andronikaSvilisaTvis Caubarebia. 1780 wels ki arti-
leriis meTaurad mxolod paata andronikaSvili gvevlineba —
`...Cven qarTlisa da kaxeTis mefe iraklim giboZeT Sen, qiziyis
mouraviSvils paatas TofCibaSs. aqamdin TofCibaSoba gayofi-
li iyo. axla mTlad da sakuTrad Sen dagadgineT da Sen gibo-
ZeT, rac TofCebi Tarxans giorgis ebarnen, isinic Sen unda mi-
ibaro da amaT swavlazed bejiTi unda iyo da sxvis Semoyvana-
sac ecade, rom TofxanaSi TofCebi gaimravlo. SenTvis jamagi-
149
raT weliwadSi ormoci Tumani gagviCenia, naxevari naRdi da
naxevari jinSi mogecema. naRdi oci Tumani madnebidam mogece-
ma da jinSi ocis Tumnisa sabeWdavis ijaridam mogecema. amas
garda, rac SenTvis ulufa gagviCenia, is sxva oqmiT mogecema~
(ix. klimiaSvili, 1962: 269).
ak. klimiaSvilma xelnawerTa erovnul centrSi dacul
veiderbaumis arqivis karTotekis `g~ asoze miakvlia Semdegi
Sinaarsis Canawers: `1784 wels daviT batoniSvilis aRsaz-
rdelad erekle II-s mouwvevia avstrieli ioseb iakobis Ze ge-
tingi, romelsac erekles davalebiT zarbaznebi gaukeTebia.
1795 wels getingi krwanisis omSi daWrila. aRa-mahmad xans
igi tyved wauyvania iranSi, saidanac 1798 wels dabrunebula.
erekles misTvis artileriis kapitnis xarisxi uboZebia (kli-
miaSvili, 1962: 264). SeiZleba aq saqme gvqondes artileriis
Semdgom reorganizaciasTan. sainteresoa, rom imave 1784
wels erekle II-s brZanebiT Telavis seminariis reqtors, gai-
ozs rusulidan qarTul enaze kidev erTi samxedro xasiaTis
wigni — 1753 wels peterburgSi dabeWdili `samxedro tibiko-
ni da samxedro artikuli~ — uTargmnia (xec., S - 249). minawe-
ridan irkveva, rom aRniSnul wigni ioane batoniSvilis sa-
kuTreba yofila. rogorc Cans, ioane batoniSvili daintere-
sebula saartilerio saqmiT da saukunis miwuruls is kidec
gvevlineba TofCibaSad anu feldcexmeisterad — `wyalobiTa
RTisaiTa Cven... srulad qarTlisa da kaxeTisa da sxvaTa me-
feman giorgim dagadgineT Sen Cveni Ze ioane felcix meiste-
rad romel aris TofCibaSoba da garwmuneT yoveli Cveni ar-
tileria da msaxurni misni aficerni da TofCni da romelic
saxmari nivTni arian tyvia an wamali Turam sxua iaraRi yove-
live Senis kiTxviT unda garigdes da gangiweseT weliwadSi
Senis saxelos jamagiri da ulufa TeTri oTxmocda aTi Tu-
mani. es yovels weliwads Cvenis sarqridam (mogecema) Cvens
erTgulobasa da Cvenc Senis Tanamdebobisaebr Tav dadebiT
unda iyo Cvensa da qveynis samsaxurSi. aRiwera Tvesa ivniss iÀ
(18) q-ks upv (1798 w.)~ (xec., Hd — 3142).
erekle II-m feldcexmaisteris Tanamdebobis garda daa-
wesa kapralis, unter-oficris, serJantis, oficrebis: arti-
leriis kapitnis, maiorisa da polkovnikis Cinebi da wodebani
(berZeniSvili..., 1958: 374).
wyaroebSi oficerTa korpusis wevri Semdegi pirebia
moxsenebuli — paata andronikaSvili feldcexmeisteri da
150
polkovniki; artileriis polkovniki ioane qobulaSvili (ma-
salebi..., 1948: 35); maiorebi — gabrieli, giorgi guramiSvili,
nazaraSvili (ioseliani, 1978: 247); artileriis kapitnebi — gi-
orgi TumaniSvili, giorgi WumburiZe (masalebi..., 1948: 81-83),
yalamTarovi, giorgi CemsuraSvili (ioseliani, 1978: 247). pla-
ton ioselianis gadmocemiT Tbilisis zarbaznebis qarxnis
gamge yofila Tavadi ivane abameliqi, romelic 1830 wlis axlo
xanebSi artileriis general-maioris CiniT peterburgSi gar-
dacvlila (ioseliani, 2009: 153). savaraudod, isic saartile-
rios oficerTa korpusis wevri iqneboda.
saartilerio polkis msaxurebi warmodgenilni iyvnen
Semdegi ierarqiiT: feldcexmeisteri, 1 polkovniki, 2 maiori,
ramdenime kapitani, serJantebi, unter-oficrebi, kapralebi
da rigiTi saldaTebi anu TofCebi.
1788-1789 wlis Tofxanis wevrebisaTvis micemuli jama-
giris da ulufis gamwesebis wignebidan SesaZlebelia saarti-
lerio polkis ufro wvrili SenaerTebis dakompleqtebis Se-
saxeb informaciis moZiebac — `...TofxanaSi ganwesebul sal-
daTebs erTs serJants, ors kaprals da cxramets saldaTs
TaveT ganwesebuli sami Tvis jamagiri TerTmeti Tumani, ori
minalTuni da ToTxmeti Sauri moec.... mogvebara Cven, under
aficars petresa da Cvens Tabuns TofCebs Tvramets kacs, ba-
tonis ganweseba kviraSi kacisaTvis xuTi Careqi Rvino, rom
Tvramets kacis Seiqmneba erT Tvisa oTxmocda aTi Tungi
Rvino. erTi Tvis puric sam kacze erTi litra, rom iqneba er-
Ti Tvisa Tvrameti kodi~ (klimiaSvili, 1962: 270-271).
am dokumentebidan Cans, rom daaxloebiT 20 kaci Sead-
genda erT Tabuns, anu oceuls. mas xelmZRvanelobda serJan-
ti an unter-oficeri. maT gankargulebaSi iyo 2 kaprali da
18-19 `saldaTi~. gamodis, rom kapralebi xelmZRvanelobdnen
aTeulebs. ramdenime Tabunis meTauri iqneboda kapitani da
a.S.
amave wyaroebidan irkveva, rom erekle II didad zrunav-
da, rogorc rigiTi mezarbazneebis — TofCebis — raodenobis
gazrdaze, aseve kvalificirebul oficerTa kadrebis Seqmna-
ze. am mxriv metad sainteresoa 1794 wlis erekle II-is werili
garsevan WavWavaZisadmi: `...somxiTis meliqovi stefan pavli-
Ci ruseTs iyo, iq rusuli ena da wigni iswavla da aq CvenTan
movida da Cven isev mand ruseTs SenTan gamovistumreT im mi-
zezisaTvis, rom injinerni krepustSi miabaroT da kamTleT-
151
Si (kompleqtSi) imyofebodes. maTis didebulebis yovlad
mowyalis xelmwifis mowyalebiT; egebis artileriis saqme is-
wavlos da am qveyanas gamoadges...~ (klimiaSvili, 1963: 168).
imis garda, rom erekle saartilerio codnis misaRebad
ucxoeTSi (ZiriTadad ruseTSi) axalgazrdebs gzavnida, amave
dros cdilobda kadrebis adgilze momzadebasac: `misma si-
maRlem, sanatrelma mefem iraklim imereTidan gadmomiyvana
patara da aq Tavis artileriis samsaxurSi ganmawesa...~ — ac-
xadebda aznauriSvili kapitani giorgi WumburiZe (masale-
bi..., 1948: 83).
am mxriv metad mniSvnelovania 1789 wlis erekle II-is si-
geli Tavad giorgi TumaniSvilisadmi artileriis kapitnis
xarisxSi ayvanis Sesaxeb: `wyalobiTa FRuTisaTa Cven iraklim
mpyrobelman sruliad saqarTveloÁsa da sxvaTaman.
cnobil da gancxadebul qmnili ars CvenTan TiToeu-
lad Tavadis giorgis Tumanovisagan samsaxuri, romelmanca
artileriisa Sina Cvensa imsaxura raodenTame welTa Sina,
pirvelad TofCad, merme kapralad da underaficrad da Sem-
dgomad serJantad. da amisTÂs ganvacxadebT WeSmaritiTa
gansjiTa amis mier samsaxursa Cvenisa, romlisa mizezisaTvis
Sesabamisad Sromisa Tvisisa mieniWa artireliisa Cvenisa
aficroba welTa CRT, aTas Svidas oTxmocda cxrasa. aqvs sam-
xedroTa CvenTa ganswavlilTa mwyobrTa Soris uxucesi xa-
risxi kapitnobisa da amisaTvis brZanebiTa movavlenT arti-
lerisa erTa da yovelTa CuenTa mkvidrTa erTa zeda raTa
miiRoT TanamdebobiTa pativiTa Tavadi giorgi Tumanovi,
aficari artileriisa Cvenisa, romlisadmica sarwmunod
rwmunebul varT keTilis erTgulebiTsa samsaxursa, viTar
xeliTave CveniTa vawerT da beWdiT CveniTa vbeWdavT ucva-
leblad da davamtkicebT. Tvesa agvistosa kz (27), q-ks uoz
(1789 w.). sameufosa qalaqsa tfiliss~ (masalebi..., 1948: 82).
am sabuTidan Cans, Tu ramdenad did mniSvnelobas ani-
Webda erekle II profesionali kadrebis Camoyalibebas da sa-
erTod artilerias. Tavadma TumaniSvilma rigiTi mezarbaz-
nidan (TofCidan) dawyebuli yvela safexuri ganvlo da Sesa-
bamisi codnis da gamocdilebis dagrovebis Semdeg kapitnis
xarisxi miiRo. e. i. samxedro mosamsaxureebs, wodebisa da do-
menis miuxedavad, oficrobamde gza umciresi Tanamdebobi-
dan unda gaevlo. aRniSnuli sabuTidan irkveva, rom erekle
II-is reformebis Sedegad Seqmnil samxedro Zalebs araviTari
152
kavSiri aRar aqvs feodalur-batonymur laSqarTan. samxed-
ro samsaxuri Tavadma TumaniSvilma TofCis CiniT xom yma-
glexebis gverdiT daiwyo.
aRniSnuli sabuTi amyarebs daviT batoniSvilis `saqar-
Tvelos samarTlisa da kanonTmcodneobis mimoxilvis~ # 864
muxls, romlis mixedviTac erekle II qveSevrdomebisagan, sa-
zogadoebrivi wodebis miuxedavad, moiTxovda pirad Sromasa
da sazogadoebriv garjas (bagrationi, 1959: 364). aseTi mid-
gomebi ki emsgavseboda petre I-is SemoRebul `tabels rangTa
Sesaxeb~.54
erekle II artileriis mosamsaxureTa gazrdisaTvis
sxvadasxvagvar RonisZiebebs mimarTavda. TofCibaS paata an-
dronikaSvils xom pirdapir uTiTebda: `...sxvis Semoyvanasac
ecade, rom TofxanaSi TofCebi gaimravloT~. erekles Tof-
Cebis gamoyvana mosaxleobisTvisac Seuweria — `...gorelebs,
rom TofCebi SaawereT, gorelebma Cemi Tavi gaaxles TofCa-
Ta, Tormeti weliwadia Tqvens samsaxurSi gaxlavar~ — acxa-
debda glexi zurab ulupiaSvili (ix. klimiaSvili, 1962: 267).
sainteresoa rom es glexi kerZo mebatonis yma yofila.
sxvadasxva sabuTebiT irkveva, rom erekle II Tofxanis
msaxurebs mraval SeRavaTs uwesebda: `Sen Cvenis artileriis
mcvelad dagayeneT da ase gagaazateT, rom ara saTaTro, ara
saleko, ara samaspinZlo da ara samourao da sanacvlo, ara
sasoflo da xarji da begara ara geTxovebodes ra, marto am
mcvelobis meti, da rac ulufa da jamagiri gangviwesebia,
isic uklebliv geqnebaT da Tu vinmem gaglaxos, an dagWras
da an mogklas, rac erTis aznauriSvilis sisxli aiRebodis...
is gagiCinos... da mogcen. amas garda, Tu erTi Zmis meti ara
gyvandes, morigeSi nurc is gamova. da Tu, erTis garda, sxva
Zma da an saxlis kaci gyavndes, erTis ki nu gamova da sxvaT
yvelam TavTavis morigeobis TveSid iaron. da Senc manamdis
samsaxurSi iqnebi, Cvengan es wyaloba ar mogeSleba, da rode-
sac am samsaxuridan gaxvalT, es wyalobac mogeSleba da es
wignic baTili Seiqmneba, magram Tu ar didis mizezisaTvis da
anu romlisame didis sneulebisaTvis Seni am samsaxuridam
gasvla ki aRar iqneba...~ (ix. klimiaSvili, 1962: 267).
sul male TofxanaSi samsaxuri sakmaod mimzidveli gam-
xdara. iase oses Ze gadmogvcems: `SarSan rom rusebi Semovi-
54 ix. Российское..., 1986: 56-61.
153
pire (savaraudod ruseTis jaris dezertirebi—a.T.), ivane
patara diRmidam, stefane TianeTidam, nikola jinjilxani-
dam, didi ivane sastikis sapyrobiledam, mSieri, SiSveli, sa-
sikvdilos micemuli gamoviyvane. jer es iyo ose (ieses Svi-
li—a.T.) gamiqcia, axla oTxiv erTad gaiqcnen da TofxanaSi
Sevidnen~ (iese baraTSvilis..., 1950: 95). xelnawerTa erovnul
centrSi dacul aRweris erT-erTi davTrSi daaxloebiT 500
koml mosaxleSi 8 TofCi fiqsirdeba (xec., Hd — 1606).
TofxanaSi profesionali msrolelebis — saldaTebis
garda msaxurobdnen durglebi, xuroebi, mburRavebi da
mqlibavebi: `...Tofxanis xuro durglebisa da zarbaznebis
mburRav-mqlibavebis xelfasisaTvis qalaqis giorgobis Tvis
samorigo sabadlodam sami Tumni aakrefine...~ (klimiaSvili,
1962: 265). mefem maTac jamagiri da SeRavaTebi dauwesa: `maio-
ro gabriel... Cven artileriaSi xuro gvWirveboda, es ivane
xuro artileriaSi gangviwesebia, nusxaSi unda Caagdo da mo-
xeleebTanac gamoacxado, romelic artileriis xuros jama-
giri da ulufa hqondes, imasac is unda mieces da amis moda-
ves, rac gasvlia am ivane xuroSi Cven mivscemT~. erekles mis-
Tvisac mravali privilegia miuniWebia (klimiaSvili, 1962:
265-266).
butkovis cnobiT, Tavdapirvelad artileriaSi minbaSi,
uzbaSi da 60-mde rigiTi mezarbazne msaxurobda. droTa gan-
mavlobaSi maTi raodeniba izrdeboda. ioane orbelianis
cnobiT sul TofxanaSi 400-mde TofCi msaxurobda (АКАК, 1868: 288). isini saxelmwifo xazinidan iRebdnen jamagirs (ri-
giTi jariskaci weliwadSi 20-25 maneTs)55
, ulufas, tanisa-
moss da a.S.
Tofxanis gankargulebaSi iyo, agreTve, zarbaznebisa
da mortirebis Camosasxmeli qarxana. es sawarmo nedleuls
nawilobriv axtala-alaverdis madnebidan (tyvia, spilenZi)
da nawilobriv ruseTidan (rkina-folads) iRebda. Tofxanas-
ve emsaxureboda, agreTve, `avlabris cixis gareT~ mdgari
Tofiswamlis qarxanac.
55 mezarbazneTa jamagiris raodenoba gaangariSebulia erT-erTi
cnobidan (ix. klimiaSvili, 1962: 270), sadac aRniSnulia, rom `Tof-
xanis saldaTebs~ — erT serJants, or kaprals da cxramet saldaTs
sami Tvis jamagiris angariSSi gadaecaT 113 maneTi da 70 kapiki.
154
artileriis gadasaadgileblad TofxanaSi ganwesebuli
iyvnen meurmeebi, romlebic mexreTuxucesis gamgeblobaSi
imyofebodnen — `mogabareT Cveni artileriis xarebi da gagi-
CineT weliwadSi jamagiri Tormeti Tumani~, brZanebda erek-
le II 1787 wels mexreTuxuces daviT mefuriSvilisadmi mice-
mul sigelSi (klimiaSvili, 1962: 271).
platon ioselianis TqmiT, `asoci xari da kambeCi iyo
mzad zarbaznebisaTvis daniSnuli da mexreni~ (ioseliani,
1978: 248).
butkovis cnobiT erekle II-is savele artileria 10 zar-
baznisagan Sedgeboda da `droTa viTarebaSi zarbaznebis
ricxvi paata andronikaSvilis mier 15-mde gaizarda~ (butko-
vi, 1869A: 287). buranaSovi gadmogvcems, rom `...qarTul arti-
lerias atareben xarebiT, Tumca is araa gakeTebuli savsebiT
sworad da ar aris mTlad gamarTuli, mainc saSiSia maTi me-
zobeli mtrebisaTvis, radgan maT es ar aqvT. exla erekles
aqvs 12 sakuTari zarbazani, Camosxmuli tfilisSi~ (burnaSo-
vi, 1896: 7).
aleqsandre jambakur-orbeliani mogviTxrobs, rom
erekles `hqonia ocdaoTxi ganwyobili zarbazani Tavis Ca-
mosxmulis saxliTi, romelsaca siTkenac undoda, iqiT wai-
Reba... sadac ki zarbaznebs waiRebda xolme mtersa reguda~
(jambakur-oreliani, 1914: 8).
garda savele artileriisa, qarTl-kaxeTis mTavar ci-
xe-simagreebSic (Tbilisis cixeebSi — nariyala, metexi; gor-
Si, TelavSi, siRnaRSi da sxv.) iyo ganTavsebuli zarbaznebi.
magaliTad, giuldenStedti gadmogvcems, rom qalaq siRna-
Ris `...Tavdacva Sedgeba 5 eqvsfuntiani qvemexisagan, rom-
lebsac `modaraje garnizonis xelSi mas aqauri ioli mtri-
saTvis auRebels xdis~ (giuldenStedtis..., 1962: 259). pla-
ton ioselianis gadmocemiT, erekle II-s 85 sacixe zarbazani
Camousxia. rodesac maT Tavisi mniSvneloba dakarges, 1836
wels, ruseTis mTavrobis gankargulebiT es saxazino zar-
baznebi sajaro vaWrobiT gayidula `spilenZis jarTad maT
gadasaqcevad~. mis dromde SemorCenila mxolod erTi, goris
cixis, zarbazani. am zarbazans hqonia Semdegi warwera: `q. sa-
xelisa mamisaTa, da ZisaTa, da sulisa wmidisaTa. amin. mohfi-
ne risxua Seni TeslTa zeda, romelTaca ara-elian Sen. dae-
cemodian maT zeda nakuÀrcxalini cecxlisani da ver dauT-
mon. mefe irakli vambob~ (ioseliani, 2009: 153).
155
rogorc vxedavT, XVIII saukunis 70-iani wlebis dasawyi-
sidan erekle II-m saartilerio batareis Seqmna daiwyo. es iyo
xangrZlivi procesi. ekonomikuri ganviTarebis peralelu-
rad, zarbaznebis da mortirebis Camosxmis procesi daixvewa,
gaizarda jariskacTa raodenoba da a.S. sabolood erekle II-
m miiRo patara, magram mobiluri, kavkasiis masStabiT dau-
marcxebeli, evropuli tipis artileria.56
daviT batoniSvilis cnobiT, erekle II-s dauarsebia sam-
xedro kantorac — `Военная кантора~, sadac inaxeboda Seiara-
Reba — Tof-zarbaznebi, tyvia-wamali, yumbarebi, provianti
da furaJi (bagrationi, 1959: 134).
burnaSovis gadmocemiT, samxedro kantoridan tyvia-
wamliT, SeiraRebiT, sursaTiTa da furaJiT maragdeboda
rogorc mudmivi samxedro Zalebi, aseve mefis mcvelTa raz-
mebi da saWiroebis SemTxvevaSi droebiTi samxedro Zalebic
(buraSovi, 1898: 8).
saqarTveloSi ruseTis imperiis warmomadgenelis lvo-
vis 1772 wlis moxsenebidan pirveli ministrisadmi irkveva,
rom erekle II-s mudmivi samxedro ZalebisaTvis rusuli sam-
xedro uniformebis msgavsi specialuri samosi SemouRia
(Грамоты..., 1891: 364).
erekle II-is samxedro reformasTan aris dakavSirebuli
qeSikCibaSis (mcvelTuxucesis) saxelos daarsebac. qeSikCi-
baSis iyo mefis mcvelTa razmis — qeSikebis — meTauri (manam-
de mefis dacva yularaRass — monaT uxucess — evaleboda)
(soselia, 1973: 530; masalebi..., 1948: 027, 41-42). daviT bato-
niSvili gadmogvcems, rom `qeSikad mefisa, anu Rvardiad me-
fisa, arian adridganve dawesebulni TuSni, xevsurni da fSav-
ni. eseni arian mTis kacni da erTgulni mefeTani~ (bagratio-
ni, 1964: 224). mefis mcvelTa razmebi profesionalebisagan
dakompleqtebuli mudmivi jaris nairsaxeoba iyo.
amavdroulad, erekles ar gauuqmebia sasardloebi. fe-
odaluri laSqari mudmivad arsebobda. patara qveyanas ar Se-
eZlo Zlieri sagareo safrTxeebis mogerieba samefo mudmivi
jariT `qudze kacis~ gareSe. Tumca mkacrad ganisazRvra
56 amas mowmobs 1779 wlis erevanze, 1787 wlis ganjaze da sxva laS-
qrobebi; Tumca saxelmwifo xazinis Semosavlebi mefes mis Semdgomi
gazrdis saSualebas ar aZlevda. es Zala xom sakmarisi ar aRmoCnda
iranis Sahis dasamarcxeblad.
156
sardalTa ufleba-movaleobani da isini samefo karis rigiT
moxeleebad iqcnen. sadroSos meTaurebi kvlavindeburad di-
di saTavadoebis wevrebi iyvnen. magram mudmivi samxedro Za-
lebis arsebobis fonze, sardlebis meTaurobiT gamoyvanil-
ma laSqarma sarezervo jaris saxe SeiZina. mis Sekrebas mud-
mivi xasiaTi aRar hqonda. droTa ganmavlobaSi jaris es saxe-
obac kargavda feodalur-batonymur laSqris funqciebs.
erekle II-m sardlebs `sarezervo~ jaris Sekrebis Tavisuf-
leba CamoarTva. aseTi tipis jarebis mobilizaciac samxed-
ro kancelariaSi arsebuli aRweris davTrebis mixedviT xde-
boda. sardlebi gadaiqcnen mefis rigiT moxeleebad da, ume-
tesad, ZirZveli didi Tanamdebobis sxvadasxva aspeqtebma
formaluri xasiaTi SeiZines.57
sardlis kompetenciidan gavi-
da sasardloSi arsebul cixe-simagreebis dacvac.58
xSiri iyo sardlebis rotaciac. mefe maT Tanamdebobaze
damsaxurebis mixedviT niSnavda. am mxriv sainteresoa memar-
jvene sasardlos meTaurTa rotacia — papuna orbelianis
cnobiT, 1744 wels zemo qarTlis sadroSos sardali iyo di-
mitri amilaxvari (orbeliani, 1981: 91), igi maleve iqna gadaye-
nebuli Tanamdebobidan da 1748 wlidan sardlad gvevlineba
amirando amilaxvari (orbeliani, 1981: 140). sabuTidan irkve-
va, rom XVIII saukunis 60-ian wlebSi mas Tanamdeboba daatovebi-
nes da minbaSi revaz amilaxvari xdeba sardali. mogvianebiT,
70-ian wlebSi, revaz amilaxvaris sicocxleSive, sardlad mdi-
vanbegi iase dainiSna, romelic imave saukunis 80-ian wlebSi
minbaSma oTar amilaxvarma Secvala. iase amilaxors mxolod
goris mouraoba akmares. mogvianebiT, daviT batoniSvilma
oTar amilaxvari daapatimra da sardlad giorgi amilaxvari
daniSna (ix. qiqoZe, 1963; masalebi..., 1948: 84).
erTi sityviT, erekle II-m samxedro reformebis Sede-
gad Seqmna feodaluri laSqrisagan gansxvavebuli mudmivi
jaris saxeobebi. mefe aRar iyo damokidebuli Tavadur laS-
qarze da amiT faqtobrivad gaauqma saTavoTa politikuri
57 mag., aRweris dros mefe sardlebs sargos saxiT aRweris gadasaxa-
dis nawils ki aZlevda, magram aRweras ukve ara sardalebi, aramed
mefis mdivnebi atarebdnen. 58
mag., goris cixis dacva evaleboda ara amilaxvaris daqvemdebare-
bul moxeles, aramed centraluri xelisuflebis daniSnul min-
baSs....
157
uflebaTagan erT-erTi umTavresi gamovlineba — `samxedro
imuniteti~. mefis laSqriT uzrunvelyofa maT funqciebs
gascda. cxadia, samxedro reforis gatarebis dros erekle II
xelmZRvanelobda qarTul enaze naTargmn saartilerio sa-
xelmZRvaneloTi da petre I-is `samxedro wesdebiT~.
feodaluri laSqaridan mudmiv samxedro Zalebze ga-
dasvla cvlilebebs, bunebrivia, sabrZolo xelovnebaSic ga-
moiwvevda. am mxriv metad sainteresoa ak. klimiaSvilis mier
gamoqveynebuli erekle II-is werili vinme gurginasadmi:
`... Sen xom ici, Cven jarSi yofna rogor gvinda. Cveni
sarqardroba aqedan amas sijavs: Tu isini gamovidnen da omi
miuxdesT, Tqven mindorze Sebmas ecadeniT. kinklaobasa da
imaTsaviT Tofebis miSvebasa da ise Sebmas daexseniT. Tqven
erTad Tqvenis ZaliT RvTiT, miaweqiT da zarbaznebi win miiZ-
RvaneT. qveiTi kaci ibreim xansac bevri eyoleba, cxenianic
rom daaqveiToT da ise mixvdeT, zarbaznebic win miimZRva-
roT da omi zarbaznebs daacadoT. Cveni goneba amas umjobe-
sad xedavs, rom RvTiT am gziT SeebaT. Cven es sityva mirza
gurginasac davabareT, rom ibreim xans moaxsenos da exla,
gurgin, SenTvisac es mogviweria. Tqven rom ar auCqardeT,
daacaloT, isini Tqveze moiyvanoT da Tqven imaTze ar mixvi-
deT — ase sjobs, rom isini Tqvenze mosvliT daRaloT da
RvTiT im daRaluls erTianad SeebaT; isini aqeT-iqidam tane-
bas dagiwyeben, Tqven zarbaznis srolis mets nuras iqmT, isi-
ni amaSi daiRalvian, masukan erTianaT miaweviT da RvTiT Tan
gaitanT~ (klimiaSvili, 1962: 274).
erekle II-is am sabrZolo darigebidan Cans, rom war-
suls bardeboda Sua saukuneebis xmaldaxmal brZolis taq-
tika. Cans, rom cxenosani jariT Seteva ugulvebelyofilia
qarTveli mefis mier. gadamwyveti upiratesoba qveiT jarsa
da artilerias eniWeba. mtris saartilerio damuSavebis Sem-
deg erekle II erTiani Setevis rekomendacias iZleva, rac Ta-
visTavad mwyobri Setevis STabeWdilebas tovebs. yovelive
aqedan gamomdinare erekle II-s droindeli qarTuli sabrZo-
lo xelovneba ufro met msgavsebas iCens evropul saomar
taqtikasTan, vidre Sua saukuneebis feodalur brZolebTan.
sabolood aRvniSnavT, rom erekle II-is mier gatarebu-
li samxedro reformebi `qveynis evropulad gardaqmnas~ em-
saxureboda. ereklem moaxerxa Seeqmna mcire, magram stabi-
luri samxedro Zalebi — `morige jari~, saartilerio Senaer-
158
Ti, mefis mcvelTa razmi. amiT, erTi mxriv, gazarda qveynis
samxedro potenciali da, meore mxriv, saTavadoebs Camoar-
Tva is tradiciuli funqcia, rac jaris gamoyvanaSi gamoixa-
teboda.
§ 4. sasamarTlo da sapolicio-administraciuli
reformebi
XVIII saukunis II naxevarSi qarTl-kaxeTis samefoSi sasa-
marTlo sistemaSi TvalsaCino cvlilebebi ganxorcielda.
samefos erT-erTi moxelis, mdivanbeg iese oses Zis Tavgada-
savalSi aRniSnulia: (1778 wlis) `aprils brZaneba gamovida —
yoeli arza da saCivari mdivanbegebTan mivideso~ (iese ba-
raTSvilis..., 1950: 86). Tavdapirvelad am cnobas yuradReba
miaqcia akad. n. berZeniSvilma. avtori exeboda ra erekle II-is
RonisZiebebs, mimarTuls qveynis mmarTvelobis gadasaxali-
seblad, aRniSnavda: `aseve axali iyo msajulTSekrebulobis
dawesebuleba, ereklem rom SemoiRo 1778 wels. amieridan yo-
veli arza da saCivari mdivanbegebTan mivideso~ (berZeniSvi-
li..., 1946: 400).
prof. iv. surgulaZe Tavis naSromSi `saqarTvelos sa-
xelmwifosa da samarTlis istoriisaTvis~ aRniSnavda, rom
1778 wels qarTl-kaxeTis samefoSi sasamarTlo saqmianobaSi
moxda didi cvlileba, rac `msajulTSekrebulebis~ daarse-
baSi gamoixata (surgulaZe, 1952: 334).
sargis kakabaZis azriT, 1778 wlis reformis arsi gamoi-
xata im faqtiT, rom am aqtis Sedegad moxda mefis, rogorc
mosamarTlis, gantvirTva sasamarTlo saqmianobisagan da uk-
ve `msajulTSekrebuleba~ arCevda sasamarTlo davebs (kaka-
baZe, 1913: 219). kakabaZis mosazrebas iziarebs am periodis sa-
marTlis sakiTxebis kidev erTi mkvlevari m. lekveiSvili (ix.
lekveiSvili, 1962).
aRniSnul sakiTxs sakmaod didi yuradReba miaqcia sa-
marTlis sakiTxebis sxva mkvlevarma m. kekeliam. Tavis naS-
romSi — `sasamarTlo organizacia da procesi saqarTvelos
ruseTTan SeerTebis win~ — is aRniSnavda, rom calkeul feo-
dalTa sasamarTlo uflebebis SezRudvis xarjze sasamar-
Tlo saqmianobaSi mefem CarTo batoniSvilebi da dedofali,
mefem gazarda mdivanbeg-mosamarTleTa raodenoba (kekelia,
1970: 127, 138). misi azriT, 1760-iani wlebidan XIX saukunis da-
159
sawyisamde 28 mdivanbegi mosamarTleobda (kekelia, 1970: 144).
Semdeg kekelia exeba uSualod 1778 wlis reformas — `lite-
raturaSi es faqti mcdarad aris gagebuli da mas mefis,
erekles mier 1778 wlis aprilSi msajulTSekrebulebis Se-
moRebiT xsnian. Tu samecniero literaturaSi dRemde gaba-
tonebul am mosazrebas uSeniSvnod miviRebT, maSin mdivan-
begTa raodenobis gazrda 1778 wlis damlevamde mainc unda
momxdariyo. e.i. `msajulTSekrebulobis~ dakompleqtebamde.
faqtebi ki sawinaaRmdegize metyveleben. Cven mier CamoT-
vlil mdivanbegebidan 1778 wels momatebul mxolos sam axal
mdivanbegs vxvdebiT. eseni arian: iese baraTaSvili (1778 wlis
ianvridan), mzeWabuk orbeliani (22 Tebervlidan) da paata
mdivanbegi (maisidan)~ (kekelia, 1970: 144).
avtori exeba `msajulTSekrebulobasac~ da uamrav sa-
samarTlo ganCinebaze dakvirvebiT askvnis, rom es termini
gaCnda arauadres 1780 wlisa da ara 1778 wlis aprilSi.
avtoriseuli ganmartebiT, mdivanbegebi 1778 wlis ap-
rilamdec da mis Semdegac igive principiT arCeven sasamar-
Tlo davebs. arza-saCivrebi midis kvlav mefesTan, dedofal-
Tan, batoniSvilebTan da mdivanbegebTan — anu mefis gan-
tvirTva ar momxdara. 1778 wlis aprilSi saqme arc termin
`msajulTSekrebulobis~ SemoRebasTan da arc mosamarTle-
Ta mkveTr gazrdasTan ar gvaqvs. yovelive aqedan gamomdina-
re avtori Semdeg daskvnas gvTavazobs: `amrigad cxadia, rom
ar SeiZleba 1778 wlis aprilis brZanebis dakavSireba qarTl-
kaxeTis samefos sasamarTlo organizaciaSi raime mniSvne-
lovani xasiaTis cvlilebasTan (kekelia, 1970: 174); Cveni az-
riT, 1778 wels araviTari sasamarTlo reforma ar momxdara
da am xanebSi sasamarTlo organizaciaSi raime radikaluri
siaxle ar yofila~ (kekelia, 1970: 165).
m. kekeliaseuli msjeloba damajerebelia da Cvens
xelT arsebuli wyaroebiT, es iqneba sasamarTlo arza-ganCi-
nebebi, normatiuli aqtebi Tu samarTalwarmoebis praqtika,
1778 wlis aprili, marTlac, raime radikaluri cvlilebebze
ar migvaniSnebs. Cven kekeliaseul daskvnebs upirobod mivi-
RebdiT, rom ara erTi friad damafiqrebeli garemoeba. ra-
tom dasWirda iese oses Zes aRniSnuli brZanebis fiqsireba?
is ar iyo samefo karis istorikosi. man SvilebisaTvis dawera
anderZi, romelic farTo sazogadoebisaTvis gankuTvnili
ar iyo, aramed privatuli Canawerebi gaxldaT. amdenad, igi
160
im faqtis gayalbebiT, romelic mis pirad cxovrebas ar exe-
boda, dainteresebuli ar unda yofiliyo. vfiqrobT, nakle-
bad dasajerebelia mas Tavis anderZSi nayalbevi cnoba See-
tanos. yovelive aqedan gamomdinare migvaCnia, rom angariS-
gasawevia iese oses Zis cnoba.
aRniSnuli winaaRmdegobrivi kvanZis gasaxsnelad saWi-
rod mogvaCnia, upirvelesad, Tvali gadavavloT gvian Sua sa-
ukuneebis qarTlis samefoSi samarTalwarmoebis process.
XVI-XVII saukuneebisa da XVIII saukunis I naxevarSi qarTlis sa-
mefoSi 1 samefo mosamarTle (rostom mefis droidan mdivan-
begi) iyo (gabaSvili, 1943: 181). mosamarTle-mdivanbegTa ase-
Ti mcire raodenoba aixsneba Semdegi faqtiT — qarTlis same-
fo warmoadgenda saTavadoTa krebuls. samefo sasamarTlo
funqcionirebda, magram misi kompetencia umetesad swored
am saTavadoTa Soris warmoebuli davebis garCeviT ifargle-
boda. saTavadoTa SigniT upirvelesi mosamarTle Tavadi
iyo. adgilobrivi sasamarTlos kompetenciidan Zalian mcire
raodenobis sisxlis samarTlis saqmeebi iyo amoRebuli
(surgulaZe, 1952: 318-338); erTi sityviT, Tavadebi sargeb-
lobdnen sasamarTlo imunitetiT.
XVIII saukunis II naxevarSi, rogorc aRvniSneT, mdivan-
begTa raodenoba mkveTrad gaizarda. S. mesxia aRniSnavda,
rom maTi ricxvi qarTl-kaxeTis samefoSi aranakleb 13 iyo
(ix. masalebi..., 1948: 029). m. kekelia ki 28 mdivanbegs asaxe-
lebs (Tumca is uTiTebs XVIII saukunis 60-iani wlebidan XIX
saukunis dasawyisamde periodze, amitom isini yvela erTad
ar mosamarTleobdnen). rogorc vxedavT XVIII saukunis II naxe-
varSi, wina periodTan SedarebiT, mdivanbegTa ricxvi TiT-
qmis 10-jer gaizrda. samefo mosamarTleTa aseTi mkveTri ma-
teba, ra Tqma unda, dakavSirebuli iyo saTavadoTa sasamar-
Tlo imunitetis SezRudva-gauqmebasTan.
XVIII saukunis II naxevarSi saTavadoebma degradacia ga-
nicades. `osmaloba-yizilbaSobis~ Sedegad qarTlis did sa-
TavadoebSi yma-glexTa raodenoba mkveTrad iyo Semcirebu-
li. ekonomikurma winsvlam, romelic XVIII saukunis 60-iani
wlebidan saxezea, saTavadoebs ubiZga saerTo mamulis gayo-
fisaken — araracionalurad damuSavebuli saerTo mamuli
TavadiSvilTa gazrdil moTxovnebs veRar uzrunvelyofda.
amis Sedegad daiwyo mamulebis gayofa (gaiyo samaCablo, sa-
javaxiSvilo, saabaSiZeo, daviTaSvilebis mamuli, xerxeuli-
161
ZeTa mamuli da sxv.). qarTlis iseTi didi saTavadoebi, rogo-
ric iyo sayaflaniSvilo, saamilaxoro, samuxranbatono, sa-
ciciano an oficialurad gaiyo (saciciano), andac formalu-
rad ki SeinarCunes gauyofeli gvaris statusi, magram yma-ma-
mulebis saxliskacebs Soris danawileba am saTavadoebis Sig-
niTac mimdinareobda. saerTo sasaxlo mamulebis xarjze gai-
zarda `saufliswulo~ mflobeloba, romelic praqtikulad
`saTavisTao~ mflobelobad gadaiqca. (magaliTad, XVIII sau-
kunis II naxevarSi sayaflaniSvilos yma-mamulebi 4 saxlis
xelSi iyo ganawilebuli). erTi sityviT saTavadoebma buneb-
rivi degradireba ganicades, ramac maTi Zliereba sagrZnob-
lad Searyia.
ekonomikuri potencialis zrdam erekle II-s reforme-
bis gatarebis SesaZlebloba misca — samxedro reformebi Ta-
vaduri laSqridan regularul armiaze gadasvlas gulis-
xmobda. amieridan jars mefis moxele-laSqarnivisebi kreb-
dnen. amiT erekle II-m Tavadebs TavianT saTavadoebSi jaris
Sekrebis erTpirovnuli ufleba CamoarTva. igive faqtebi Se-
iniSneba administrirebis sxva aspeqtebSi — gadasaxadebis ak-
refa centralizebuli gaxda da a.S.
mosamarTleTa ricxvis zrda saTavadoebisaTvis sasa-
marTlo imunitetis mospobas gulisxmobda. ekonomikurad
dasustebulma saTavadoebma samarTalwarmoebis ufleba, im-
droisaTvis sakmaod avtoritetul, samefo sasamarTlos um-
tkivneulod dauTmes. i. doliZis gamocemul `qarTuli sa-
marTlis ZeglebSi~, TayaiSvilis `saqarTvelos siZvelenSi~
da sxva literaturaSi gamoqveynebul, aseve xelnawerTa
erovnul centrsa da saqarTvelos saistorio arqivSi dacu-
li uamravi sasamarTlo arza-ganCinebebiT dasturdeba, rom
XVIII saukunis II naxevarSi samefo sasamarTlos qveynis SigniT
sazRvrebi aRar gaaCnda. mdivanbegTa sasamarTlo arCevda sa-
amilaxoros, samaCablosa Tu nebismieri saTavados SigniT
arsebul davebs. Tavadebs aekrZalaT sasamarTlos saqmiano-
baSi Careva. erekle II-is epoqaSi samarTalwarmoeba centra-
lizebuli gaxda. erTi sityviT, erekleseuli mdivanbegTa
ricxvis zrda saTavadoTa sistemis sasamarTlo imunitetis
denonsaciis pirdapirekvivalenturi iyo.
Tu Cven erekleseul sasamarTlo reformis mniSvnelo-
bas swored am kuTxiT ganvixilavT, maSin 1778 weli, qveyanaSi
momxdar Semdeg faqts emTxveva: 1778 wlis ianvarSi erekle II-
162
m gaauqma qsnis saerisTavo. saqme isaa, rom saTavadoebis bu-
nebrivi degradacia da maTTvis imunitetis CamorTmeva Seexo
im saTavadoebs, romlebic qveynis baris raionebSi iyvnen gan-
Tavsebulni. periferiebSi ki gansxvavebul suraTs vxvdebiT.
CrdiloeTis saTavadoebi — aragvis da qsnis saerisTavoebi —
qveynis mTian nawilSi mdebareobdnen. maTi sazRvrebi buneb-
rivad iyo daculi. saTavados SigniT saerTo ekonomikuri
winsvla naklebad aRwevda da misi bunebrivi degradireba ar
xdeboda. igive mdgomareoba iyo samxreTis saxanoebSi. yaza-
xis da borCalo-baidaris saxanoebi qarTlis centralur na-
wilSi mimdinare procesSi naklebad integrirdebodnen, rad-
gan iq specifikuri mdgomareoba sufevda — mosaxleoba, mmar-
Tvel fenasTan erTad muslimuri iyo. amitomac erekle II-m
gaauqma periferiebSi arsebuli rogorc saTavadoebi, aseve
saxanoebi. igive ar gaakeTa mefem dimitri amilaxvrisSvilis
amboxis dros. mefis saxlTuxucesi dimitri, gansxvavebiT
Tundac qsnis erisTav yularaRas giorgisagan, ar warmoad-
genda mTels saamilaxvros. rogorc aRvniSneT, erekleseuli
reformebi saTavadoebisTvis imunitetis mospobas uzrun-
velyofdnen. Cans, imaves umtkivneulod gakeTeba samxreTis
da CrdiloeTis avtonomiur uflebaTa mqone erTeulebis mi-
marT siZneles warmoadgenda. amitom samefo karma gaauqma
aragvis saerisTavo (1743 w.), yazaxis (1755 w.) da borCalo-bai-
daris (1765 w.) saxanoebi. qsnis saerisTavo, rogorc Cans,
inarCunebda garkveul imunitets da kvlav klasikuri saTa-
vados statusiT arsebobda. amas adasturebs Semdebi faqtebi
— erisTavi sxva Tavadebisagan gansxavebiT, flobda qalaqs
(igulisxmeba axalgori), gadasaxadebi, qveynis danarCeni na-
wilisagan gansxvavebiT, ara komlobrivad, aramed mTel sae-
risTavoze gaiwereboda. qsnis erisTavi, rom kvlav awarmoeb-
da samarTals saerisTavoSi, amas adasturebs is faqti, rom
samefo sasamarTloSi, erisTavisa da misi saxlis kacis davis
garda, ver vxvdebiT maTi xelqveiTebis sarCelebs. erTi sit-
yviT qsnis saerisTavo inarCunebda saxelmwifoSi avtonomiu-
ri erTeulis statuss. 1768 wels saerisTavo gaiyo. am faqtma
erTiani monoliTuri organizmi daSala, rac saerisTavos
faqtobriv moSlas niSnavda. amieridan saerisTavos mosaxle-
obis aRweris sruli davTrebi mefis kancelariaSi ganlagda,
rac mis centridan administrirebas aiolebda. Tumca, mogvi-
anebiT, qsnis erisTavTa saxlis kacebma kvlav `Seyris~ ten-
163
dencia gamoavlines. cxadia, samefo xelisufleba 1770-ian
wlebSi, rodesac is aSkarad moZlierebuli iyo, veRar Seu-
rigdeboda arsebul realobas. 1778 wels erkle II-m saerisTa-
vo gaauqma. saerisTavos gauqmebis mizezi bundovnad aqvs
gadmocemuli, rogorc daviT batoniSvils, ise sxva im dro-
indel mematianeebs. isini qsnis erisTavis Ralatze saubro-
ben, Tumca faqts ar akonkreteben (bagrationi, 1941: 15). pla-
ton ioseliani aRniSnavda, rom `ese unebda mas (erekle II-s
a.T.) erTobisaTvis mefobisa da simtkicisaTvis erTmTavro-
bisa daasustos TemTa mTavarni anu sruliad aRfxvras igi-
ni...~ (ioseliani, 1978: 78). Cvenc migvaCnia, rom qsnis saeris-
Tavos gauqmebaSi gadamwyveti roli iTamaSa ara konkretul-
ma sababma, aramed samefo karis saTavadoTa sistemis winaaR-
mdeg mimarTulma politikam.
1778 wels samefo sasamarTlos kompetenciam qarTl-ka-
xeTis mTeli teritoria, maT Soris qsnis saerisTavoc moic-
va. am faqts emTxveva leon da vaxtang batoniSvilTa `ganCine-
ba barisa da mTielTa adgilTa~. rogorc mkvlevari ap. roga-
va varaudobs, es `ganCineba~, `...ara marto 1743 wlamde arse-
bul aragvis erisTaviseul uflebriv midrekilebaTa sawina-
aRmdego suliskveTebiT iyo, gansakuTrebiT levanis mier
dawerili (1778 w.), aramed mezobeli, axlad damxobili (1777
w.) qsnis erisTaviseuli uflebrivi interesebis sapirispi-
rodac Seqmnili~ (bagrationi, 1959: 110 gamokvleva). bato-
niSvilTa Sedgenil ganCinebaze dakvirveba cxadyofs, rom mi-
si muxlebi ar Seicavs praqtikaSi arsebul yvela samarTleb-
riv normas, aramed aRniSnuli ganCineba mkacrad uTiTebs,
rom samarTalwarmoeba TviTneburad ar unda xdebodes da
aucileblad samefo sasamarTlo unda arCevdes mas (ganCine-
bis sxva muxlebi ki exeba im specifikur mankierebebs, romle-
bic mTiani zonisTvis iyo damaxasiaTebeli). marTlac 1778
wlis Semdegdroindel ganCinebebSi Cven vxvdebiT qsnis xeo-
bis mcxovrebTa ganCinebebsac (ix. qarTuli..., 1972; 1974;
1977).
davubrundeT 1778 wlis aprilis brZanebulebas. aq mar-
tivad Cans erekleseuli reformis xelwera. am periodSi mra-
vali, praqtikaSi danergili norma kanonmdeblobaSi asaxvas
maSin povebda, rodesac is qveynis uklebliv yvela kuTxisaT-
vis saerTo xdeboda. magaliTisaTvis Cven SegviZlia moviyva-
noT `morige jaris~ SemTxveva. rogorc ak. klimiaSvili, xel-
164
nawerTa erovnul centrSi dacul uamrav dokumentze day-
rnobiT, amtkicebs qarTl-kaxeTis samefoSi `morige jari~
1755 wlidan arsebobda (ix. klimiaSvili, 1963). xolo 1774
wlidan, rodesac is yvelasaTvis savaldebulo normad iqca,
misi arseboba ukve sakanonmdeblo aqtiT gaformda. vfiq-
robT, aseTive SemTxvevasTan gvaqvs saqme samarTalwarmoebis
mxrivac.
T. enuqiZis gamoqveynebuli samdivanbegos sasamarTlos
masalebidan irkveva, rom 1755 wlidan mdivanbegTa sasamar-
Tlos sakmaod mowesrigebuli kancelaria hqonda da sasamar-
Tlo kviris yovel dRes daubrkoleblad muSaobda (ix. enuqi-
Ze, 1964).
ap. rogavas azriT, sasamarTlo saqmianobis Semdgomi
daxvewa moxda 1760 wels — mas Semdeg, rac ioane xuces mona-
zonma Targmna petre I-is `sacxado ganweseba~ (bagrationi,
1959: 139). Cven viciT, rom paralelurad gaizarda mdivanbeg-
Ta raodenoba. maTi ricxvi daaxloebiT or aTeuls aRwevda.
1778 wels ki, rodesac samefo sasamarTlom qveynis yvela mxa-
re moicva, ukve brZanebulebiT gaformda — `yoveli arza da
saCivari mdivanbegebTan mivideso~. amas mohyva `msajulTSek-
rebulebis~ daarsebac. wyaroebSi ixseneba qarTlis da kaxe-
Tis mdivanbegebi. daviT batoniSvili Tavis `saqarTvelos sa-
marTlis da kanonmcodneobis mimoxilvaSi~ gadmogvcems, rom
samdivanbego sasamarTloebi iyo TbilisSi, gorSi, TelavSi,
siRnaRSi, yazaxSi, SamSadilosa da borCaloSi (bagrationi,
1959: 310). mosaxleobas saCivrebis wardgena SeeZloT samdi-
vanbegoebSi, mefesTan, dedofalTan da batoniSvilebTan,
romelTac mefisagan sasamarTlo saqmianobisaTvis gansakuT-
rebuli nebarTva eZleodaT (kekelia, 1970: 124, 128). amis Sem-
deg mosamarTle-mdivanbegebi iwyebdnen saqmis ganxilvas. wi-
naswar sagamoZiebo da aRmasrulebel funqcias, Tavis iasau-
lebTan erTad, eSikaRasbaSebi inawilebdnen. erTi sityviT,
samarTalwarmoeba da TiTqmis sruli Sinagani saqmeTa ufle-
bebi swored mdivanbegebze da aRmasrulebel eSikaRasbaSeb-
ze modioda. erekle II-s sasamarTlo reformis gatarebisas
unda exelmZRvanela petre I-is Sedgenili `Генералъный регламент~-is erT-erTi nawiliT — `Юстиц-колегия~-Ti
(Реформы..., 1937: 108-136). mdivanbegTa garda, glexTa Soris arsebul davebs mefis
mouravebi da sardlebic arCevdnen, Tumca, rogorc mefis mo-
165
xeleni da ara rogorc saTavados warmomadgenlebi, isic im
SemTxvevaSi Tu maT mediatorobas mosarCele moindomebda.
amave xanebSi amoqmedda dikasteriac. es iyo saeklesio
mmarTvelobis kolegiuri organo. zogadad dikasteria zRu-
davda eklesiis damoukideblobas saero xelisuflebis sa-
sargeblod. marTalia qarTl-kaxeTis samefoSi raime radika-
luri uflebrivi SezRudva eklesis mimarT ar ganxorciele-
bula, Tumca dikasteria erTgvarad qmnida saeklesio uwye-
bas da awesrigebda rig sakiTxebs. mis Seqmnaze zegavlenas mo-
axdenda qarTul enaze naTargmni ekaterine II-is `nakazi~ da
petre I-is `Регламент или устав Духованой колегий~. dikasteria
saeklesio davebs arCevda.
sabolood aRvniSnavT, rom iese oses Zis cnoba ar SeiZ-
leba ugulebelvyoT. 1778 wlis brZanebuleba swored im xan-
gZlivi sasamarTlo reformis dasrulebas warmoadgenda,
romelic TavadebisaTvis Tavis saTavadoSi samarTalwarmoe-
bis uflebis mospobasa da am funqciis samefo sasamarTlo-
sadmi miniWebaSi gamoixateboda. ioane batoniSvilis `sjul-
debac~ (bagrationi, 1957: 21) ki, romelic mefis absoluturi
uflebebis ganmtkicebisaken iyo mimarTuli da mmarTvelo-
bis TiTqmis yvela rgolSi novaciebis danergvas moiTxovda,
iwonebda samdivanbego sasamarTlos da mis Semdgom reorga-
nizacias ar iTvaliswinebda.
XVIII saukunis meore naxevarSi mniSvnelovani reorgani-
zacia moxda sapolicio da administraciul aparatSi. gviani
Sua saukuneebis saqarTveloSi sapolicio saqmianobas iasau-
lebi, boqaulebi da asasebi asrulebdnen. maT saTaveSi eSika-
RasbaSi idga. XVIII saukunis I naxevarSi qarTlis samefoSi 2
samefo eSikaRasbaSis saxelo iyo (gabaSvili, 1942: 185). erek-
les II-is reformis Sedegad maTi ricxvi sagrZnoblad gai-
zarda. S. mesxia mis xelT arsebuli wyaroebis mixedviT am sa-
xelos mqone Semdeg pirebs asaxelebs: aslan orbeliani — qar-
Tlis eSikaRasbaSi, aidemu vaCnaZe — kaxeTis xalvaTxanis eSi-
kaRasbaSi, giorgi ciciSvili — qarTlis xalvaTxanis eSika-
RasbaSi, giorgi xerxeuliZe — qarTlis armiis eSikaRasbaSi,
aleqsandre mayaSvili — kaxeTis armiis eSikaRasbaSi. sul mes-
xias azriT, qarTl-kaxeTis samefoSi 5 eSikaRasbaSi yofila
(masalebi..., 1948: 031). wyaroebi ar akonkreteben armiis da
xalvaTxanis eSikaRasbaSebis zust mniSvnelobas, Tumca, ueW-
velia maTi saxelo sapolicio saqmianobas ukavSirdeba. Cveni
166
azriT, radgan armiis da xalvaTxanis eSikaRasbaSTa garda,
wyaroebSi fiqsirdeba calke qarTlis eSikaRasbaSic, amitom
bunebrivia, iqneboda kaxeTis eSikaRasbaSis saxeloc.59
amde-
nad XVIII saukunis ukanasknel mesamedSi qarTl-kaxeTis same-
foSi 6 eSikaRasbaSi yofila.
eSikaRasbaSTa ricxvis zrdasTan erTad gaizrdeboda
maTi xelqveiTebis, iasaulebis, boqaulebis da a.S. ricxvi.
amave periodSi Seqmnila yoriasaulbaSis saxelo. ro-
gorc v. gabaSvilma gaarkvia, `dasturlamalSi~ moxsenebulia
mxolod yoriasaulebi (gabaSvili, 1943: 185). axali saxelos
Seqmna erekle II-s ukavSirdeba. yoriasaulbaSis saxelos Seq-
mna gamoiwvia yoriasaulTa ricxvis zrdam. savaraudod, es
moxeleebic eSikaRasbaSs eqvemdebareobdnen da sapolicio
saqmianobas eweodnen.
am periodSi qarTul enaze iTargmna petre I-is `mokled
gamoxatua samsajuloTa gamomZieblobaTa~ (bagrationi,
1964: 015) da zonenfelsis saxelmZRvanelo policiur samar-
TalSi (surgulaZe, 1952: 6). ra Tqma unda, samefo xelisufle-
ba policiis reorganizaciisaTvis aRniSnul naSromebsac ga-
moiyenebda.
sapolicio moxeleTa ricxvis zrda, ra Tqma unda, maTi
samoqmedo arealis gafarToebasTan iyo dakavSirebuli (iseve
rogorc mdivanbegTa ricxvis zrda dakavSirebuli iyo saTava-
doTaTvis sasamarTlo imunitetis gauqmebasTan). rogorc ze-
moT aRvniSneT, Tavadebs Tavis saTavadoebSi gaaCndaT admi-
nistrirebis umTavresi berketi — sapolicio saqmianoba. am
saqmianobas isini sakuTari iasaulebis da boqaulebis saSua-
lebiT axorcielebdnen (jamburia, 1960: 114-115). XVIII saukunis
I naxevarisgan gansxvavebiT, wyaroebSi veRar vxvdebiT saTava-
doTa iasaulebs. am droisaTvis mTeli qveynis administrire-
bas, maT Soris sapolicio saqmianobasac, centraluri xeli-
suflebis warmomadgenlebi eweodnen.
Tuki XV-XVII saukunis qarTli saTavadoebSi mefis `moa-
sili~ saerTod ver Sedis, am droisaTvis mdgomareoba imde-
nad Secvlila, rom glexis urCobiT ganawyenebuli mebatone
erekle II-s werda: `Tqvenis wyenis uRono gaxlavar, Torem
Cems ymas rogor ver davimorCileb~-o (soselia, 1973: 523).
59 analogiuri mosazreba gamoTqva iv. surgulaZem (surgulaZe,
1952: 255-265).
167
Tavadebs rom administrirebis ufleba srulad Camor-
Tmeuli hqondaT, amas mravali dokumenti cxadyofs: Tbili-
sis mouravma, samefo sadroSos sardalma daviT ciciSvilma,
Tavisi saxliskacisgan miTvisebuli kuTvnili teritoria sa-
kuTari ZalebiT, centraluri xelisuflebis moxeleTa
ukiTxavad daibruna. aseTi moqmedeba samefo karisaTvis im-
denad miuRebeli aRmoCnda, rom `kadnierebisTvis da mosa-
marTlis winaaRmdeg~ Cadenili saqmisaTvis is `mouraobis
moqmedebidam daeyena~ da aznaurebi — paata da nikoloz meR-
vineTuxucesisSvilebi `wilad waerTo~ (qarTuli..., 1972:
119).60
Tavadi ioane avaliSvili sasamarTlos winaSe acxadeb-
da: `Cemma ymam, mRvdelma lazarem didi SeracxebiT, lan-
ZRviT, ginebiT gamxada da didis avad mopyrobiT da esec miT-
xra — Seni sisxli mwyurian da minda davlioo~ (akofaSvili,
1973: 567). xolo Tavadi giorgi ciciSvili mefisadmi micemul
arzaSi Cioda sakuTar ymaze: `es kemuxataSvili mamaCems ukan
mosdevda, cixis karTan rom mivida, ukanidan Tofi hkra da
mohkla mama Cemi. masukan gavarda, xan osebSi iyo xan gaRma
qarTlSi.... me es sarwmuno kacebis mowmobiT sabuTica maqvs,
rom banidan momepara meca mklavda, Seutyve da gameqca. di-
dad gevedrebi, Tqvens samarTlamdin Tqvens iasauls ebaros,
ar gaiparos. axla aq movida, Tqvens taxtze daWera ar SemeZ-
lo, xma ar gaveci. amisgan amowyvetili var. arsad wavides, sa-
marTali gvisajeT~ (1778 w.) (dokumentebi..., 1953: 104). arzi-
dan Cans, rom iseT did Tavads, rogoric giorgi ciciSvili
iyo damnaSave ymis dasjis arc berketi gaaCnda da arc saTana-
do uflebamosileba. didi Tavadi dacvas centralur xeli-
suflebas sTxovda, aseT SemTxvevaSi TavadTa administraci-
ul imunitetze saubari sruliad miuRebeli Cans.
aRniSnul mosazrebas pirdapir exmaureba `meukane~
sadroSos sardlis aleqsandre ciciSvilis 1769 wlis 28 Te-
bervlis arza erekle II-sadmi. teqstSi vkiTxulobT: `...amas
movaxseneb Cvens mowyale xelmwifes. Tqveni oqmi da brZaneba
mogvivida, rom Tu erTmaneTTan an saCivari gqondeT an sa-
60 aRsaniSnavia isic, rom sabolood sasamarTlom daviT ciciSvili
gaamarTla da sadao teritoria masve arguna, Tumca sakuTari ini-
ciativiT gadadgmuli nabijisaTvis mkacri sasjeliT daisaja.
168
dao, Cven mogvaxseneTo da samarTals Cven gizamTo. amis gu-
lisaTvis veravis vawyenine.
axla amas mogaxsaneb. Tqvenis Tavis mzema erTi tivi min-
doda, kacni gavgzavne da veRar viSovne xe rom mameWrevinebi-
na, ase gauyenebiaT Cveni tye. atens qveiTi kaci sul Cvens
tyeSi Wrian, ar gvkiTxaven moWrasa, arc rac tivis salbaSia,
imas gvaZleven. es arasdros uqniaT.
amas gevedrebiT, erTis oqmis wyaloba gviyoT — Tavada
Cvens ukiTxavad Cvens tyeSi nu moWrian; Tu rom moWran, rac
marTebuli iyos da viRebdeT an Cvena da an sxvagan, imas mog-
vcemdnen. Cven Cvenis mTiTa da bariTa unda davrCeT~ (qarTu-
li..., 1981: 145-146).
dokumentidan irkveva, rom 1769 wlis axlo xanebSi,
erekle II-s specialuri brZanebulebebi gaugzavnia Tavadebi-
saTvis, romlis safuZvelzec maTTvis sasamarTlo-adminis-
traciuli funqciebi CamourTmevia. am sferoebSi maTi uf-
lebebi imdenad SezRudula, rom umaRlesi rangis moxele,
didebuli Tavadi, aleqsandre ciciSvili, mefis oqmis gare-
Se, sakuTari tyiT sargeblobas mosaxleobas verc ukrZalav-
da da verc gadasaxads awesebda. Cans, mefes TavadebisaTvis
sasamarTlo-administraciuli imuniteti saerTod gauuqme-
bia.
qarTl-kaxeTis samefoSi specialurad policiisaTvis
gankuTvnili adgilebi yofila. datusaRebis Semdeg iase ba-
raTaSvili `iasaulebis saxlSi~ miuyvaniaT: — `movidnen, miT-
xres batonis tusaRi xaro. ras viqmodi, RmerTs madloba mi-
vec. daWerilsaviT viyavi erTi saaTi, wamiyvanes, iasaulebis
saxlSi damsves...~ (iese baraTSvilis..., 1950: 26).
amave periodSi tradiciul sasjelebTan erTad — sis-
xlis safasuris gadaxda, nasaRis dadeba — SemouRiaT sasje-
lis moxdis axali forma — dapatimreba (qarTuli..., 1965: 442;
bagrationi 1964: 112).
erTi sityviT, XVIII saukunis 70-ian wlebSi saTavadoebma
dakarges sapolicio-administraciuli da sasamarTlo imu-
niteti. centraluri xelisuflebis mier Camoyalibda `Sina-
gan saqmeTa uwyeba~ mdivanbegebisa da eSikaRasbaSebis meTau-
robiT. qveynis mTeli teritoriis administrirebas es uwyeba
axdenda.
169
* * *
rogorc vxedavT, erekle II-is reformebis Sedegad
qarTl-kaxeTis centraluri mmarTveloba daiyo dargebad.
saxelmwifo mmarTveloba danawilda `saxelmwifo Semosav-
lebis da safinanso uwyebad~, `samxedro saqmeebis uwyebad~,
`Sinagan saqmeTa uwyebad~. amave dros daviT batoniSvilis
cnobiT, Seqmnila `sagareo saqmeTa uwyebac~. saqarTvelos
samarTlis da kanonmcodneobis mimoxilvis 108-e da 109-e
muxlebSi aRniSnulia, rom qarTl-kaxeTis samefoSi sagareo
saqmeebs xelmZRvanelobda mdivanTuxucesi. am dros samefo-
Si ori mdivanTuxucesi iyo. erTi qristiani da erTi muslimi.
pirveli maTgani urTierTobas qristianul saxelmwifoeb-
Tan, meore ki muslimur qveynebTan awesrigebda (bagrationi,
1959: 240).
qarTl-kaxeTis samefoSi arsebobda samefo kancelaria,
davTarxana. mis meTaurs, ruseTis imperiis mibaZviT `vice-
kancleri~ ewodeboda. 90-ian wlebSi `vice-kancleri~ solo-
mon lioniZe iyo.
erekle II-s, daviT batoniSvilisave cnobiT, SemouRia
axali saxeloebi — `milaxvari~, `saolqo inpeqtori~ anu `re-
vizori~ da sxva.
`saolqo inspeqtorebi~ iniSnebodnen mudmivmoqmedi
organos, samefo sabWos mier, romelsac daviT batoniSvili
senats uwodebs. `saolqo inspeqtorebi~ erTi wlis vadiT
axorcielebdnen Tavis movaleobas. maT movaleobaSi Sedio-
da adgilobrivi administraciis moxeleTa — mouravTa, mosa-
marTleTa da a.S. kontroli (bagrationi, 1959: 271-272). es sa-
xelo Zalian hgavs petre I-is mier SemoRebul `государственные контролеры~-s.
amavdroulad mefis saTaTbiro organos — darbazis —
erTgvari reorganizacia ganxorcielda. mas ewoda samefo
sabWo, romelic mudmivad funqcionirebda. misi wevrebi me-
fis mier SerCeuli pirebi iyvnen. daviT batoniSvilis cnobis
mixedviT samefo sabWo arCevda, rogorc pilitikuri Sinaar-
sis saqmeebs, aseve kontrols amyarebda sasamarTlo saqmia-
nobaze da warmoadgenda umaRles saapelacio instancias
(bagrationi, 1959: 237-239.
mniSvnelovani reorganizacia ganxorcielda adgilob-
riv administraciul aparatSi. rogorc wina TavSi aRvniSneT,
170
erekle II-m daibruna `osmaloba-yizilbaSobis~ dros Tavade-
bis mier mitacebuli mamulebi. samefo domeni izrdeboda
konfiskaciis gziTac.
amavdroulad erekle II-m gaauqma yazaxis (1755 w.) da
borCalo-baidaris (1765 w.) saxanoebi. xolo 1777 wels qsnis
erisTavTa mamulebi saxasod daido (manamde 1743 wels Teimu-
raz II-m aragvis saerisTavo gaauqma).
aRniSnuli RonisZiebebis Sedegad samefo domenma moic-
va qveynis umetesi nawili — yazaxi, borCalo, baidari, somxi-
Ti, TrialeTis nawili, Tbilisi da misi Semogareni, gori da
misi Semogareni, saamilaxvaros nawili zemo qarTlSi, patara
da didi liaxvis xeobebis umetesi adgilebi, qsnis da aragvis
xeobebi, xevi, TuSeTi, fSavi, xevsureTi da kaxeTis umetesi
nawili.
mefem am mxareebis mmarTvelebad mouravebi, nacvlebi
da mamasaxlis-gzirebi ganawesa.
platon ioseliani giorgi XII-is dros Semdeg mouraveb-
sa da samouravoebis asaxelebs:
erasti amilaxvari — soRanluRis mouravi.
qaixosro sumbaTaSvili — navTluRis mouravi.
baram gurgeniZe — didubis mouravi.
aleqsandre mayaSvili — winwyaros, orsave avlabris,
kukiis mouravi.
farsadan qarumiZe — axalsoflis mouravi.
giorgi amilaxvari — goris mouravi.
luarsab lolaZe da gogia begiaSvili — mejvrisxevis
mouravni.
gogia begiaSvili — mejudis mouravi.
daviT bibiluri — saTemo mouravi.
firan CerqeziSvili — qiwnisis, tyviavis da Rvidisis mo-
uravi.
gogia furcelaZe — patara liaxvisa da osebis mouravi.
egnate mirzaSvili — vanaTis, arbos da Sindisis moura-
vi.
egnate ioseliani — tirZnisis mouravi.
ninia amilaxvari — cxinvalis da qarelis mouravi.
zaza maCabeli — qelvis da aCabeTis mouravi.
nasyida zardiaSvili — maRrandovleTis mouravi.
evgeni abaSiZe — alis, suramis da qefinisxevis moravi.
nokoliz glurjiZe — xidisTavis mouravi.
171
domenti winamZRvriSvili — glurjeTis mouravi.
daviT abaSiZe — borCalos da Silixos mouravi.
SanSe erisTvisSvili — Sulaveris mouravi.
revaz vaxvaxiSvili — axatelis TaTrebis mouravi.
Tamaz orbeliani — demurCalis mouravi.
adam andronikaSvili — kaxeTis TaTrebisa da qirCxlis
mouravi.
osefa bebuTaSvili — baidaris mouravi.
solomon arRuTaSvili — sarvanis mouravi.
saam baraTaSvili — Zveli Taqlis mouravi.
paata abaSiZe — axali Taqlis mouravi.
saam baraTaSvili — Zveli Taqlis mouravi.
paata abaSiZe — axali Taqlis mouravi.
solomon gabaevi — muRanlos mouravi.
giorgi ciciSvili — elebisa, qolagirisa, muRanlos,
qoSqilisisa, aylilisa, uzunlarisa da disiRis mouravi.
osefa yorRanaSvili — hasan-xojalis mouravi.
garsevan WavWavaZe — yazaxis TaTrebis mouravi.
giorgi ciciSvili — bambakis mouravi.
nikoloz CerqeziSvili — manavis mouravi.
Tadia ColoyaSvili — Tval-sagarejos, sarTiWalis mo-
uravi.
daviT andronikaSvili — orsave martyofis mouravi.
gogia naTaliSvili — lilos mouravi.
dimitri ColoyaSvili — TianeTis da marilisis moura-
vi.
glaxa saginovi — qistauris mouravi.
aleqsandre mayaSvili — boWormis mouravi.
daviT da ioane qobulovebi — zemoxodaSenis mouravebi.
irodion gurgeniZe — Telavis mouravi.
giorgi vaxvaxiSvili — kalauris mouravi.
ioseb WavWavaZe — iraklis cixis mouravi.
sfiridon jandieriSvili — qvemo xodaSenis da SaSianis
mouravi.
oman jandieriSvili — uriaTubnis mouravi.
dimitri andronikaSvili — veliscixis mouravi.
daviT jandieriSvili — gurjaanis mouravi.
durmiSxan ColoyaSvili — pankisis, baxtrionis da qor-
balas mouravi.
aRaTang petriaSvili — maRnaris mouravi.
172
nikoloz ColoyaSvili — lalisyuris mouravi.
Tamaz jorjaZe — Saqrianis mouravi.
dimitri jorjaZe — eniselis mouravi.
daviT mayaSvili — aRdgomis mouravi.
giorgi nodaraSvili da anduyafar bancuriSvili —
Sildis mouravi.
kirile avaliSvili — lomis-cixis mouravi.
daviT ColoyaSvili — vefxis-cixis mouravi.
luarsab TarxniSvili — faSaanis mouravi.
samon qobulaSvili — sanavardos mouravi.
garsevan vaCnaZe — kuWatanis da `orsave gavazis~ moura-
vi.
spiridon TarxniSvili — vanTas mouravi.
luarsab TarxniSvili — akuras mouravi.
oman mayaSvili — yarajalas, piraqeTa TaTrebis da ka-
xeTSi mcxovrebi TaTrebis mouravi.
daviT da ioane qobulaSvilebi — `TaTrebisa yizil-aji-
lisa~ mouravi.
revaz andronikaSvili — qiziyis mouravi.
rosef jandieri — jimiTis da yandauris mouravi.
ninia CerqeziSvili — kakabeTis mouravi.
durmiSxan ColoyaSvili — TuSeTis mouravi.
dimitri ColoyaSvili — fSavisa da xevsureTis mouravi
(ioseliani, 1978: 263-264).
zemoT CamoTvlilTa garda iyo Tbilisis samouravo.
TbilisSi mefis mouravis paralelurad yvela Tavads saku-
Tari mouravi hyolia. mmarTvelobis centralizebis kuTxiT
erekle II-s specialuri brZanebuleba Seudgenia: `q. Cveni
brZaneba aris... Cvens mouravs gardaisad sxva visac qalaqSi
mouravebi hyavs isini mouraobidam dagviyenebia. Cveni saxa-
sos ymasac da qalaqSi visac yma hyavs imaTi mouravi sardal
qalaqis mouravi Cveni siZe daviT aris...~ (1. III. 1784 w.) (xec.,
Hd—1616; surgulaZe, 1952: 425-426).
mouravebi iyvnen ganwesebulni yofili qsnis da aragvis
saerisTavoebSic. miuxedavad imisa, rom es teritoriebi XVIII
saukunis 80-ian wlebSi saufliswulod gadaecaT batoniSvi-
lebs, adgilobrivi moxeleni (maT Soris mouravebic) cen-
tralur xelisuflebas emorCilebodnen. amas adasturebs
mravali dokumenti. xolo am teritoriaze mcxovrebi aznau-
173
rebi saxaso aznaurebad arian dawerilni (qarTuli..., 1965:
485).
zogierTi samouravo Seadgenda ara marto konkretul
dasaxlebul punqts, aramed mis Semogaren, sakmaod mozrdil
teritoriasac. magaliTad, Tbilisis, goris, sagarejos da
a.S. samouravoebs miewerebodaT sxvadasxva soflebi (ix. bag-
rationi, 1986).
didi samouravoebis meTaurebi, ruseTis imperiis mibaZ-
viT, wyaroebSi gubernatorebad ixseneba.
rogorc vxedavT, qarTl-kaxeTis samefos umetes na-
wils mefis administraciuli moxeleni — mouravebi — ganage-
ben. Tumca mefis administraciuli warmomadgeneli TavadTa
mkvidr mamulebSi ar ijda. es badebs SekiTxvas — Tu mefis mo-
xele ar zis saTavado mamulebSi, maSin vin axdens administri-
rebas Tu ara Tavadi? magram Cven aRvniSneT, rom erekle II-m
sxvadasxva reformebis Sedegad Tavadebs CamoarTva samxed-
ro, sasamarTlo, sagadasaxado da sapolicio saqmianobis
ganxorcielebis ufleba. arc dokumenturad dasturdeba,
rom Tavadebis moxeleebi saTavadoSi axorcielebdnen ba-
ton-ymur valdebulebebis (batonis sasargeblo gadasaxade-
bis akrefa, batonis zvar-xodabunebis damuSaveba da sxva sa-
meurneo saqmianobebi) garda, sxva administraciul funqci-
ebs.61
am SemTxvevaSi saqme gvaqvs specifikur mdgomareobas-
Tan — samefo xelisufleba TavadTa kuTvnili teritoriebis
administrirebas axdenda ara adgilze daniSnuli moxeleebis
— mouravebis (`saqveynod gamrigeebis~) — saSualebiT, aramed
centridan, yovelgvari adgilobrivi rgolebis gareSe. ise-
61 administraciuli marTvis berketebi XVIII saukunis 70-ian wlebSi
gaaCnda mxolod qsnis erisTavebs. saerisTavoSi iyvnen boqaulTu-
xucesebi, boqaulebi, iasaulebi da a.S. erTi sityviT, erisTavebi
flobdnen garkveul imunitets. saerisTavos gauqmeba, Cveni azriT,
swored am faqtma gamoiwvia. mogvianebiT, rodesac 1800-iani wlebis
dasawyisSi, dRis wesrigSi dadga erisTavebisaTvis CamorTmeuli mi-
webis ukan dabruneba, samefo kari maT ara erisTavis, aramed moura-
vis (anu mefis moxelis) statuss aniWebda (bagrationi, 1957: 34-35).
amiT giorgi XII-is xelisufleba xazs usvamda, rom ukiduresad da-
sustebul samefoSic ki SeuZlebeli iyo saTavado aRmdgariyo Tavi-
si imunitetiT (SezRuduli administraciuli funqciis matareble-
bi Canan mxolod sardlebi, romlebic am periodSi centraluri xe-
lisuflebis rigiT moxeleebad iqcnen).
174
ve, rogorc `samxedro uwyeba~, `morige~ Tu sxva tipis jaris
mobilizebas awarmoebda yovelgvari provinciuli samobili-
zacio rgolis gareSe, centridan laSqarnivisebis da sarqar-
darebis saSualebiT, aseve saTavado mamulebSi aRweras, sasa-
marTlo saqmianobas, gadasaxadebis Sekrebas Tu sapolicio
saqmianobas centraluri xelisufleba uproblemod axorci-
elebda. erekle II-m Zveli tradiciis, TavadTa interesebis
gaTvaliswinebiT, Tu biurokratiuli aparatis kidev ufro
gazrdisaTvis saxsrebis uqonlobis gamo, ver SeZlo qveynis
maStabiT saerTo administraciuli rgolebis (samouravoe-
bis) Seqmna. winaaRmdegobas gamoiwvevda is faqtic, rom mou-
ravebis sargos Seadgenda mis samouravoSi mcxovrebTa gada-
saxadebi. im SemTxvevaSi, Tu mefe saTavado mamulebSi aseT
moxeleebs ganawesebda, es ramdenadme daamZimebda mosaxleo-
bis mdgomareobas, radgan maT daekisrebodaT, erTi mxriv, me-
batonis sasargeblod, meore mxriv, mefis sasargeblod da,
mesame mxriv, mouravis sasargeblod gaeRoT gadasaxadebi.
samefo kars, sxva tipis moxeleebis (mag. samxedro uwyebis mo-
xeleebis) msgavsad, ar SeeZlo mravalricxovani mouravebi-
saTvis xazinidan jamagiri eZlia. amitom optimaluri gamosa-
vali TavadTa samflobeloebisaTvis centridan administri-
reba Canda.
erekle II-m XVIII saukunis 80-90-ian wlebSi samefo da sa-
dedoflo yma-mamulebis nawili Tavis memkvidreebs — bato-
niSvilebs — mudmiv sakuTrebaSi gadasca. sakmaod msxvili me-
mamuleebi gaxdnen iulon, vaxtang, ioane, mirian, aleqsandre
da farnaoz batoniSvilebi. batoniSvilTa sakuTrebas sauf-
liswuloebi ewodeboda.
garda pirad sakuTrebaSi gadacemuli yma-mamulisa,
erekle II-m aseve Seqmna ufro msxvili teritoriuli erTeu-
lebi, romelsac aseve saufliswuloebi ewoda. platon iose-
lianis gadmocemiT, `gamravlebulTa ZeTa TvisTa [erekle II-
m] dauniSna sacxovrebelad da gasageblad adgilni da Temni.
mefis Zes giorgis borCalo da yazaxisa nawili; iulonsa
qsnis adgilebi (radganac erisTavianT mieRoT qsani), vaxtan-
gsa anu almasxansa aragvi da sxvaTa sxvani adgilni~ (ioselia-
ni, 1978: 14). mogvianebiT, sakuTriv qsnis saerisTavo ioane
giorgis Zes gadeca, xolo iulons liaxvis xeoba, farnaoz ba-
toniSvils ki suramis mimdebare teritoriebi.
175
aseTi saufliswuloebi ar iyo batoniSvilTa samemkvid-
reo nawili. magaliTad, yazax-borCaloSi mouravi ijda da
mosaxleobis akrefili gadasaxadebi saxelmwifo xazinaSi Se-
dioda; aseve iulon batoniSvilis saufliswulo moicavda,
rogorc mis pirad mamulebs, aseve maCablebis, amilaxvrebis
da sxvaTa mamulebsac. farnaoz batoniSvilis saufliswulo-
Si — suramSi — ijda mefis mouravi, gadasaxadebic saxelmwi-
fo xazinaSi Sedioda. qsnis da aragvis xeobebis aznaurebi
(Tavisi ymebiT) saxazino aznaurebad iTvlebodnen. erTi
sityviT, mefem Tavisi memkvidreebi provinciaSi centralu-
ri xelisuflebis gaZlierebis mizniT sakuTar warmomadgen-
lebad daniSna. specialuri nebarTviT maTF samarTalwarmoe-
baSi monawileobis ufleba, samxedro funqciebi da sxva mova-
leobebi daakisra. amiT kidev ufro SeizRuda sardalTa uf-
leba-movaleobebi. daviT batoniSvilis `saqarTvelos samar-
Tlisa da kanonmcodneobis mimoxilvidan~ Cans, rom erekle
II-m ufliswulebisaTvis zogierTi uflebamosileba SezRuda
— batoniSvilebs ekrZalebodaT maT sabatoniSviloSi ganwe-
sebul mouravTa, sardalTa da mdivanbegTa winaaRmdegoba da
sxv. (ix. bagrationi, 1959: 224-225).
Tavdapirvelad axlad Seqmnili instituti normalu-
rad funqcionirebda. Tumca, mogvianebiT, erekle II-is gar-
dacvalebis Semdeg, taxtis dauflebisaTvis gamwvavebul di-
nastiur brZolaSi batoniSvilebi miniWebul Zalauflebas
sakuTari interesebisaTvis iyenebdnen, ramac aRa-mahmad xa-
nisagan darbeuli qveynis kidev ufro dasusteba gamoiwvia.
amitomac, saufliswuloTa Seqmna qarTul istoriografiaSi
erekle II-is Secdomad samarTlianad aris miCneuli.
* * *
ganaTlebis sferoSi erTgvar gardamtex xanad SeiZleba
CaiTvalos XVIII saukunis II naxevari. `ereklemde, gvianfeoda-
lur xanaSi, skolebi kerZo iyo da saxelmwifo maTze ar zru-
navda. erekles droidan-ki saqarTveloSi saxelmwifo skola
Semodis. 1756 wels TbilisSi filosofiis seminaria daarsda,
xolo 1782 wels meore aseTive seminaria TelavSic gaixsna. am
saswavlebelTa gegma aseTive rusuli saswavlebidan iyo gad-
motanili. Tbilisisa da Telavis seminariebs reqtorebi ga-
nagebdnen. maT xelfasi xazinidan eZleodaT~ (berZeniSvili,
1965: 226). Telavis filosofiur seminarias maRal Sefasebas
176
aZlevs germaneli mogzauri iakob rainegsi. misi TqmiT vaxva-
xiSvilebis `gvaridan aris qarTveli beri, saxelad gaiozi,
romelic ToTxmeti wlis manZilze ruseTSi swavlobda da
1780 wels didi codniT SeiaraRebuli saqarTveloSi dabrun-
da da TelavSi skola daaarsa. misma dauRalavma sibejiTem da
gasagebma swavlebam gaaRviZa misi Tanamemamuleebis niWi (una-
ri) da maTi xarbi cnobismoyvareoba, raTa isini ganswavlul-
ni gamxdariyvnen~ (rainegsi, 2002: 166). gaiozis Semdeg semina-
riis reqtorad daniSnula daviT mesxiSvili (rogava, 1950: 45-
46). Telavis seminariaSi daviT batoniSvilis cnobiT ganaT-
lebis miReba SeeZloT yvela wodebis warmomadgenels (bagra-
tioni, 1959: 253). seminariebSi swavleba leqciur xasiaTs ata-
rebda. moswavleebi ismendnen leqciebs, xolo pedagogebi
maT codnas amowmebdnen gamocdebis gziT. warCinebul mos-
wavleebs ki ajildovebdnen (qiqoZe..., 1973: 779).62
1778 wels TbilisSi gaioz arqimandritis xelmZRvane-
lobiT daarsda rusuli enis Semswavleli kerZo skola (qiqo-
Ze..., 1973: 778).
rogorc zemoT aRvniSneT, 1780-1782 wlebSi safuZvlia-
nad gadaiaraRda stamba, sadac aTasobiT wigni ibeWdeboda.
zaqaria WiWinaZe beWduri gamocemebis kidev erT siaxleze
mogviTxrobs: `...saqarTveloSi 1787 wels gazeTis msgavsad
furclebze beWdvac iwyes, romel furclebzedac moTavse-
buli iyo sxva da sxva akrostixuri leqsebi, sityvebi da me-
feTa qebani....amave dros ukve win wavida qarTvelTa Soris
sxva da sxva gancxadebebis beWdvac (WiWinaZe, 1903: 4). rogorc
vxedavT niadagi mzaddeboda qarTuli gazeTis daarsebisaT-
vis. ioane batoniSvilis kanonproeqti gazeTis daarsebasac
iTvaliswinebda~ (bagrationi, 1957: 7), Tumca misi ganxorcie-
leba imJamad ver moxerxda.
wyaroebidan irkveva, rom XVIII saukunis miwurulSi, ru-
suli Teatris mibaZviT, qarTl-kaxeTis samefoSi daarsda
Teatri. samefo karze Teatraluri warmodgenebi imarTebo-
da giorgi avaliSvilis xelmZRvanelobiT. Telavsa da Tbi-
lisSi Teatralur warmodgenebs marTavda aseve vinme gabrie-
li, artileriis maiori. maT garda, imdroindeli msaxiobebi-
dan cnobilia ioseb amiriZe, qeSiS-dardimandad wodebuli da
maCabela.
62 dawvrilebiT ixileT ap. rogavas naSromi (rogava, 1950).
177
XVIII saukunis bolos qarTuli dramaturgiac ganviTar-
da. giorgi avaliSvilma rusulidan Targmna sumarokovis
cnobili piesebi: `rqis matarebeli~, `deda rayifi qalisa~,
`saCxubari~ da `ubnoba mkvdarTa~. agreTve dauweria origi-
naluri qarTuli piesebi. maT Soris `Teimuraz II~. mdivanbeg
daviT jimSeris Ze ColoyaSvils rasinis `efiRenia~ uTar-
gmnia (ix. gaCeCilaZe, 1957).
sabolood aRvniSnavT, rom erekle II-m 1770-ian wlebSi
gaatara mniSvnelovani reformebi: 1) saxelmwifo kontrol-
ze aiyvana qveynis aRweris organizeba, 2) Seqmna centralize-
buli sagadasaxado sistema, 3) Camoayaliba mudmivi jaris na-
irsaxeobebi, 4) centralur xelisuflebas dauqvemdebara sa-
samarTlo da sapolicio saqmianoba, 5) mmarTveloba dayo
sxvadasxva dargebad, 6) SemoiRo axali samoxeleo Tanamdebo-
bebi da moxeleTa did nawils samsaxurisTvis jamagiri dau-
niSna.
miuxedavad zogierTi naklovanebisa (tradiciis mixed-
viT moxeleebi xSirad memkvidreobiT flobdnen saxelos;
zogjer erTi da imave pirovnebas erTdroulad ori da meti
Tanamdeboba ekava, rac garkveul uaryofiT Sedegebs iZleo-
da; rigi mizezebis gamo mTeli qveynis samouravoebad dayofa
ver moxerxda da saufloswuloTa intitutma ar gaamarTla),
ereklesdroindeli qarTl-kaxeTis samefo mkveTrad gascda
feodalur-decentralizebul saxelmwifos farglebs. erek-
le II-is reformebis Sedegad saTavadoebma dakarges imunite-
ti, rac maT faqtobriv gauqmebas niSnavda da Seiqmna centra-
lizebuli mmarTveloba. aseTi tipis saxelmwifo Cveni az-
riT, `absolutur monarqias~ ufro emsgavseba, vidre Camor-
Cenil, Tavadur samefos. erekle II-s RonisZiebebi bevr msgav-
sebas amJRavnebs petre I-is reformebTan. kargad xedavda ra
qveynis mmarTvelobis modernizaciisaken gadadgmul nabi-
jebs qarTl-kaxeTis samefoSi myofi rusi moxele burnaSovi,
aRniSnavda: `erekle mefe ise arafrisaken ar miiswrafoda,
rogorc Tavis xalxis evropulad gardaqmnisaken~ (burnaSo-
vi, 1898: 10). erekle II-is droindeli qarTl-kaxeTis samefo
`absoluturi~ monarqiisaTvis damaxasiaTebel bevr niSans
atarebda.
qveynis sruli, saboloo, gardaqmnisaTvis saWiro iyo
reformebis gagrZeleba. am process xeli SeueSala, rigi obi-
178
eqturi da subieqturi mizezebis gamo, krwanisis brZolaSi da-
marcxebam da erekle II-is gardacvalebis Semdeg atexilma Sida
winaaRmdegobebma.63
aRniSnuli dabrkolebebis miuxedavad,
1799 wels ioane batoniSvilma giorgi XII-s warudgina kanon-
proeqti, romelic miznad qveyanaSi reformebis gagrZelebas
isaxavda (ix. bagrationi, 1957). samwuxarod, qveynis momavali
modernizeba samefo xelisuflebas ar dascalda. 1801 wels
ruseTis imperiam daarRvia georgievskis traqtatiT gaTva-
liswinebuli pirobebi da qarTl-kaxeTis samefo gaauqma.
ioane batoniSvilis kanonproeqti iTvaliswinebda vaW-
robis da xelosnobis gafarToebas, samTamadno mrewveloba-
ze zrunvas, saxelmwifo skolebis gaxsnas, TavadiSvilaTa ma-
mulebis saboloo gamijvnas, moxeleTa jamagirze gadayvanas
da sxva.
es kanonproeqti qarTul istoriografiaSi miCneulia
sruliad axal, `revoluciur~ gardaqmnebis matareblad.
magram dakvirveba cxadyofs, rom Tvisebrivad axali, cariel
niadagze daweril proeqtTan ar gvaqvs saqme. igi bevr sfe-
roSi ereklesdroindel kondiciaze dabrunebas gulisxmob-
da. xolo yvela sxva siaxleni dafuZnebuli iyo ukve arsebul
mdgomareobaze (proeqti aRorZinebul vaWroba-xelosnobaSi
qarTuli eTnikuri elementis CarTvas, arsebuli mudmiv sam-
xedro Zalebis kidev ufro daxvewas, saxelmwifo skolebis,
romlebic krwanisis brZolis Semdeg ganadgurda, aRdgena-
momatebas da a.S. iTvaliswinebda).
erTi sityviT, erekle II-m SeZlo qveynis mmarTvelobis
Zireuli gardaqmna. am cvlilebebma, bunebrivia, Zveli feoda-
luri saxlebis mflobelobaSi garkveuli siaxleebi Seitana.
63 es sakiTxebi scdeba Cvens kvlevis obieqts da amitom masze ar Sev-
CerdebiT.
179
Tavi IV.
cvlilebebi saTavadoTa Sida mflobelobaSi
erekle II-is mier gatarebuli reformebis Sedegad sa-
Tavadoebma dakarges imuniteti. mefis Zalaufleba aRar iyo
maTze damokidebuli. qveyanaSi fulad-sasaqonlo urTier-
Tobebis ganviTareba, racionaluri meurneobebis gaCena da
paralelurad, feodaluri saxlebis saerTo mamulebis deg-
radacia, Zirs uTxrida saTavadoTa ekonomikur Zlierebas —
saerTo mflobelobis arseboba xom naturalur meurneobaze
iyo damyarebuli. aseT pirobebSi, bunebrivia, daiwyo saTava-
do saxlebis rRveva. am periodSi TvalSisacemia Tavad-azna-
urTa qalaqisaken swrafva. marto TbilisSi XVIII saukunis mi-
wurulSi 70-ze meti Tavadi cxovrobda. maT aRar akmayofi-
lebdaT saerTo mamulidan miRebuli renta da cdilobdnen
individualuri — `saTavisTavo~ qonebis Seqmnas.
XVIII saukunis 70-ian wlebis qarTl-kaxeTis samefoSi sa-
Tavado saxlebis rRvevis gaaqtiureba da individualuri me-
urneobis masiuri Camoyalibebis procesi SeimCneva.64
saTavadoTa saerTo mflobelobis rRvevaze Cvens
xelT arsebuli mravali dokumenti miuTiTebs:
1776 wlis 15 ivnisis ganCineba glaxa da qaixosro favle-
niSvilebis mamulis saqmeze (qarTuli..., 1974: 14-15).
1777 wlis 23 martis ganCineba ioane da beJan yorCibaSiS-
vilebis mamulis saqmeze (qarTuli..., 1974: 27-29).
1778 wlis 11 maisis ganCineba ivane da solomon abazaZee-
bis mamulis saqmeze (qarTuli..., 1974: 57-61).
1780 wlis 10 ivnisis ganCineba zemo da qvemo abazaZeebis
mamulis saqmeze (qarTuli..., 1974: 115-154).
1781 wlis 14 maisis ganCineba guramiSvilTa gayris sqme-
ze (qarTuli..., 1974: 152).
64 kaxeTSi samefo karis centralizebuli politikis wyalobiT sa-
Tavadoebma ver miiRes ganviTarebis iseTive saxe, rogoric iyo qar-
TlSi. iq saTavado saxlebis `gayris~ masiuri procesi XVI-XVII sau-
kuneebidanve SeimCneva (ix. asaTiani, 1959: 54). gansxvavebuli azri ga-
moTqva g. jamburiam. misi azriT kaxeTSi, qarTlis samefos msgavsad
arsebobda saTavadoTa sistema (ix. jamburia, 2007: 121-161).
180
1783 wlis 25 ivnisis ganCineba guramiSvilebis qonebis
gayofis saqmeze (qarTuli..., 1974: 220-221).
1783 wlis 28 oqtombris ganCineba farezum da aqaz an-
dronikaSvilbis gayris saqmeze (qarTuli..., 1974: 241-242).
1784 wlis 6 seqbembris ganCineba falavandiSvilebis ma-
mulis gayofis saqmeze (qarTuli..., 1974: 269-270).
1785 wlis 12 aprilis ganCineba sulxan da qaixosro xim-
SiaSvilebis mamulis saqmeze (qarTuli..., 1974: 295).
1787 wlis 16 oqtombris ganCineba (qiziyis) mouravisa da
TofCibaSis mamulis saqmeze (qarTuli..., 1974: 385-386).
1787 wlis 27 noembris ganCineba papua da egnate Tuma-
niSvilebis gayris saqmeze (qarTuli..., 1974: 387-393).
1787 wlis martis ganCineba jardan da durmiSxan Colo-
yaSvilebis gayris saqmeze (qarTuli..., 1974: 357-366).65
1789 wlis 12 maisis ganCineba ratiSvilebis gayris saq-
meze (qarTuli..., 1974: 465-467).
1789 wlis 8 ivniss ganCineba eliazar da zaal daviTaSvi-
lebis mamulis gayofis saqmeze (qarTuli..., 1974: 217-218).
1790 wlis 1 martis ganCineba eSikaRasbaS revazisa da
solomonis gayris saqmeze (qarTuli..., 1974: 488-490).
1792 wlis 29 agvistos ganCineba daviT da zaza amireji-
bebis gayris saqmeze (qarTuli..., 1974: 578-579).
1793 wlis 25 Tebervlis ganCineba iese da sulxan TaqTa-
qiSvilebis gayris saqmeze (qarTuli..., 1974: 594).......
sxvadasxva sabuTebiT irkveva, rom am dros zemoT Ca-
moTvlil sagvareuloTa garda, gayrila Semdegi saTavado
saxlebi: germanoziSvilebi, garsevaniSvilebis, favleniSvi-
lebi, diasamiZeebi, avaliSvilebi, begTabegiSvilebi, saakaZe-
ebi, javaxiSvilebi, TarxniSvilebi, xerxeuliZeebi da sxva (ix.
xanTaZe, 1955: 153-171).
cnobilia, rom didi saTavado saxlebi eridebodnen ga-
yofas, radganac feodalur saxelmwifoSi, es mis damcrobas
gamoiwvevda. Zveli tradicia, ra Tqma unda, kvlav ZalaSi
rCeboda. aleqsanrde amilaxvari amis Sesaxeb aRniSnavda, rom
`.... qarTvelebs Soris mets pativs scemdnen ganuyofel
gvars~ (amilaxvari, 1939: 129).
65 iyreba ColoyaSvilTa erTi saxli. mTlianad saColoyaSvilo ukve
ramdenime saxladaa daSlili.
181
tradiciuli Sexedulebis miuxedavad, kerZo, indivi-
dualuri sakuTrebis Seqmnis tendencias verc didi saTava-
doebi ascdnen. zogierTma saTavado saxlma, marTalia, gansa-
xilveli saukunis bolomde SeinarCuna saerTo mflobeloba
(saamilaxvro, samuxranbatono), magram qveyanaSi dawyebuli
procesi arsebiTad maTac SeexoT.
1769 wels yma-mamulebi gaunawilebiaT abaSiZeTa did
saTavados saxlis wevrebs — `q. ukeTilmsaxuress da umaR-
lessa, Zesa uflisa mier cxebulisa qarTuelTa mefisa Tei-
murazisasa, iraklis meoresa, qristes mier keTilmsaxursa,
mefes qarTÀlTa da kaxeTisa, da mflobelisa didTa samTav-
roTa SamSadilisa, borCalosa da yazaxisa... ese Seuryeveli
da mtkiceÁ piri da aRTqmaÁ mogarTviTs Cven... milaxorbaSi
abaSiZe nikolaos, SvilebiTurT CemiT, da egreTue Zmis wuli
Cemi. paatas Svili abaSiZe qaixosro Tavis kerZnyofiTa ZmaTa
TvisTaTa evgeni da daviT zemo xsenebulTa mizezTagan gavi-
yareniT da viTarca aqunda CveulebaÁ qarTuelTa, egeTisa
marTl msajulebiTa ganhsjiTa da samarTliTa ganviyaviT ma-
meulni ymani da yovelive Cuenni mama papaT naRuawni, wil-
xdomiT, ufrosisa saufrosoisaTa da wilxdomiTa umcrosi-
sa saumcrosoisaTa da sxuani yovelive swored movrigdeviT
da baraTiT ganvikerZeT da Tavs Tvisni kerZni ganvisakuT-
reT...~ (xec., Hd — 9464).
aznaur rCeuliSvilis qvrivis mier erekle II-sadmi mi-
erTmeuli arzidan irkveva, rom 1782 wlisaTvis `gayrilan~
maCablebic — `...axla maCablis Svilebi, rom iyrebian, Cven
ymebs cal-calke iyofen da wilSi agdeben~ (xec., Hd — 2762)
rac Seexeba qarTlis iseT did saTavado saxlebs, rogo-
ricaa — sayaflaniSvilo, saciciano, saamilaxvaro da samux-
ranbatoni — maTze SedarebiT detalurad SevCerdebiT.
§ 1. sayaflaniSvilo
imunitetis denonsaciam, cxadia, did saTavadoTa Sida
mflobelobazec imoqmeda. politikuri uflebebis Camor-
Tmevis fonze saTavadoTa erTianoba aRar iyo Zveleburad
aqtualuri. amave dros araracionalurad damuSavebuli sa-
erTo mamuli veRar uzrunvelyofda TavadiSvilTa moTxov-
nebs da, miuxedavad gvaris gauyoflobis ZirZveli tradicii-
sa, Cans, rom am periodSi did saTavadoTa mamulebi faqtob-
182
rivad ramdenime saxlis wevrTa Soris nawildeba. am mxriv sa-
interesoa Tvali gavadevnoT yaflaniSvilTa mamulebis Sida
mflobelobas.
1721 wlis mewinave sadroSos aRweris monacemebidan ir-
kveva, rom sayaflaniSvilos ekuTvnis 164 sofeli, 1200 kom-
lamde yma-glexiTa da 100-ze meti aznauriT. aRweris mixed-
viT `saero~ mflobeloboba mamulebis da yma-glexTa daax-
loebiT 95%-s Seadgenda (lorTqifaniZe, 1935: 138-156).
sayaflaniSvilos saTavado oTxi ojaxisagan Sedgebo-
da. maT Soris yma-mamulis gadanawilebisaTvis mudmivi dava-
qiSpi warmoebda. saerTod sayaflaniSviloSi `saufroso~ ar
aiReboda, radganac jer kidev saTavados fuZemdeblis, did
yaflanis, memkvidre papuna acxadebda: `...erasti (momavali
saxlis ufrosi) viSvileT da am mizeziT ZmaTSi samduravi Ca-
movarda da laparaki Segveqmna. da radgan mdivanbegisa (vax-
tangis) da sardlis (Tamazis) qarTuli erTi iyo, mec Tqven-
sken moviwive. Cems Zmas aslans da Zmiswulebs daelaparaknen.
Tu ama pirobiT yabuli qnan, rom TqvenSi saufroso da saum-
croso aRar iyos, Cems saufrosos aravin wamoeWidos. da Zma-
ni xarT da Cem wilad saufroso yvela sasworo iyos~ (qavTa-
ria, 1987: 119).
mogvianebiT, vaxtang VI werilidanac erasti yaflaniS-
vilisadmi, irkveva, rom saTavado saxlSi `saufroso~ ar ai-
Reboda — `rogorc Tqvens biZas, kurTxeuls papunas gaurige-
bia TqvenSi saufrosos auRebloba, mec imisi garigebas ar
movSli~ (saqarTvelos..., 1909: 327).
sayaflaniSviloSi saxlebs Soris mamulebis da glexe-
bis pirveli gadanawileba erasti mdivanbegis saxlisufro-
sobis dros (1731 wlamde) momxdara. amas adasturebs xelna-
werTa erovnul centrSi daculi Hd fondis # 11264 sabuTi,
igi ganekuTvneba XVIII saukunis I naxevars (savaraudod 30-ian
wlebs). sabuTSi CamoTvlilia `mdivanbegianT saorbeliSvi-
los saxaso~ soflebi. 34 sofeli yaflaniSvilTa (orbelia-
nebis) erT-erTi Stos — `mdivanbegianT~ — saxaso gamxdara.
miuxedavad imisa, rom sxva saxlebs Soris yma-mamulis
gadanawilebis imdroindeli dokumentebi ar mogvepoveba,
`mdivanbegiaanT~ wilis arseboba TavisTavad gulisxmobs,
rom danarCen saxliskacebsac analogiuri wili ergoT. erTi
sityviT, XVIII saukunis 30-ian wlebSi saerTod mamuli Semci-
183
rebulia. am mamulis umetesoba 4 ojaxis xelSi gadanawile-
bula (daaxloebiT 130 sofeli).
mogvianebiT mdgomareoba Secvlila: `...erasti mdivan-
begi rom micvlila, Semdgomad saxlis-kacebs qaixosro sar-
dlisaTvis miuciaT TaveTi saxlis batonoba, yma da mamuli,
aSenebuli da gamdidrebuli sayaflaniSvilo. weliwadi ar
gamosula, am saxlis batonma saerTo soflebi CamoarTva da
saxlis-kacebi Sig aRar gaatara~ — acxadebs zaal yaflaniS-
vili ereklesaTvis mirTmeul arzaSi. misive mtkicebiT qai-
xosro sardlis mZlavrobis aRsakveTad zaals nadir SahTan
Civili daupirebia, Tumca qaixosrom `abdula-beg da sxva
qarTvelebi Semomiyena da yeenTan aRar maCivla. Cemis meoT-
xedis wigni momca abdula-begisa da qarTvelebis pirobiTa~
(saqarTvelos..., 1909: 534, 540).
rogorc sabuTidan irkveva qaixosro yaflaniSvilis
mZlavrobis miuxedavad, mamulis saxlebs Soris arsebuli ga-
danawilebis status-quo ZalaSi darCenila (`Cemis meoTxedis
wigni momca...~).
arzidan Cans, rom es movlenebi 1741-42 wlebSi xdeboda,
radgan givi amilaxvris antisparsuli ajanyebis dawyebis da
qarTlis naibad imam-yuli-xan xvarasnelis daniSvnis Tanad-
rouli iyo.
aRniSnul periodSi sayaflaniSvilo `osmaloba-yizil-
baSobis~, `lekianobis~ da saxliskacebis urTierT mixdoma-
darbevis Sedegad mosaxleobisgan faqtobrivad daicala.
Sewyda intensiuri meurneobis warmoeba. amjerad saTavados
degradacia ara qveynis ekonomikurma winsvlam, aramed mZime
politikurma mdgomareobam gamoiwvia. amave dros, Teimuraz
II-is qarTlSi gamefebam Seasusta qaixosro sardlis ufleba-
mosilebebi. misi saxlisufrosobis ukanasknel wlebSi saTa-
vadoSi saxlebs Soris momxdara mamulebis kidev erTi ganawi-
leba. amas adasturebs Semdegi sabuTi:
“q. Cven, erTobiT orbeliSvilebma, Cveni Zmoba ase gava-
rigeT da gayramdis ase am pirobiT SevrigdiT, rom rac Zvel-
Tagan saerTo mamuli gvqonda, saxasoebsaviT movirigeT da am
rigiT gaviyaviT, rac saxelmwifo xarji da saTxovari gvewe-
ros, am baraTis piriT vaZlioT, sanamdis saxelmwifo xarji
da saTxovari gveTxovebodes am rigze vidgneT.
q. erTwilad ergo mdivanbegis Svilebs:
sofeli q. zemo vardisubani avTandilaSvilebiT,
184
sofeli q. taSirzed wiTeleklesia aRzbeuqiT,
sofeli q. qartaki, iqav samexralo,
q. jis sofeli kipruWi,
q. sofeli wyneTa,
q. sofeli qrcxila, iqav samexralo,
q. Tafans baduCaSvili,
q. dmanis, cixisa, duqnebisa, baRisa, wisqvilisa, miwisa,
msaxlobelis kacisa, yovlisfrgis meoTxedi.
q. fitareTs: cixisa, msaxlobelis kacisa, miwisa yov-
lisfris meoTxedi.
q. tanZias: soflisa, msaxlobeli kacisa, miwisa, yovlis-
fris meoTxedi.
q. aRabablos: msaxlobelis TaTrisa, soflisa, miwisa,
yovlisfris meoTxedi.
q. aznauriSvilebi CaCikaSvilebi dRes risac mqonebelni
arian: soflebisa, mamulisa, yovlisfris meoTxedi.
q. aznauriSvili doroTaSvili Tavisis ymiTa da mamu-
liT.
q. nasyidi Sua bolnis zvrisa aqelaSvilebisa, qvemo
bolnis zvris meoTxedi~ (jamburia, 1960: 121-122).
amave raodenobis soflebi, aznaurebi da meoTxedebi
ergoT sxva danarCeni 3 saxlis wevrebsac (jamburia, 1960:
120-121; xec., Hd — 1159, 1431). es sabuTebi 1746 wliT TariR-
deba.
rogorc vxedavT degradirebuli saTavado oTx Tana-
bar mamulad daiSala. amasTanave, gvaqvs cnoba, rom `mdivan-
begiaanT~ saxaso mamuli Tavis mxriv 2 Zmas Soris gadanawile-
bula (xec., Hd — 11261). yaflaniSvilTa saxliskacebma `rac
ZvelTagan saerTo mamuli~ hqondaT, `saxasoebsaviT~ moiri-
ges da gaiyves. uklebliv saerTo mamulis mTeli fondis da-
nawileba rom momxdara dasturdeba imiTac, rom sxva sof-
lebTan erTad, saxliskacebma gainawiles saTavados yvela
Zveli administraciuli centri — tanZia (sadac sasaxle id-
ga), fitareTi (Zveli sagvareulo saZvale), dmanisis cixe
(mTavari strategiuli punqti) da a.S.
saxliskacebs Soris gayofis dros davac momxdara, ro-
melic Teimuraz II-s mougvarebia: `...mere amas winaT rom
Tqven s[ax]lis kacni gaiyareniT. mamuli, yma baraTebiT gaiya-
viT. wili geyaraT. Sen ukeTesi baraTi grgeboda. amazed la-
paraki gqondaT. Cven Seni baraTi qaixosro sardals uboZeT
185
da sardalis baraTi Sen giboZeT. amis gasasworeblad murva-
nas Svili Tavis mamuliT nasyidiT da usyidiT Sen giboZeT.
rogorc aqamdis SenTvis umsaxuria isev Senve gemsaxurebo-
des da baraTSiac giweria. murvanas SvilTan Sens mets kacs
xeli ara hqondes manamdin aw sworeT gagyrideT an isev Seg-
yrideT~ — acxadebs 1749 wels Teimur II erT-erT yaflaniSvi-
lisaTvis micemul sigelSi (xec., Hd — 2518).
mamulebis saxliskacebs Soris srul danawilebas adas-
turebs, aseve, xelnawerTa erovnul centrSi daculi Hd fondis # 14301 sabuTi. igi ganekuTvneba XVIII saukunis Sua
xanebs. dokumenti warmoadgens `mdivanbegiaanT~ saxaso mamu-
lebis gaerTianebul davTars. masSi Setanilia rogorc nas-
yidi soflebi, aseve 1746 wlis gadanawilebamdeli maTi saxa-
so soflebi da 1746 wels xelaxla gayofis Sedegad miRebuli
soflebi. sul nasyidobis garda mdivanbegiSvilebis mamuli
40 soflisgan da 4 soflis meoTxedisgan Sedgeboda. erTi
sityviT aRniSnul periodSi yofili didi saTavado 4 nawi-
lad daiSala (1721 wlis aRweriT sul 164 sofeli Sedis sa-
yaflaniSviloSi. `mdivanbegiaanT~ wili 40-ze meti sofelia.
oTxi saxlis wili ki 160-sofelze meti gamodis).
1749 wlis maisSi yaflaniSvilTa saxlis ufrosad airCi-
es Teimuraz II-is siZe dimitri eSikaRasbaSi. saxliskacobis
rigi cxadyofs, rom Teimuraz II-is ZalisxmeviT, kvlav arse-
bobda saxlis nominaluri erTianoba (jamburia, 1960: 123-
125). mefes provinciebis centridan administrirebis resur-
si amjerad ar gaaCnda da amdenad misi Zalaufleba kvlav did
saTavadoebze iyo damyarebuli. amitomac Teimurazi cdi-
lobda saTavados erTianobis, Tundac xelovnurad, SenarCu-
nebas.
mogvianebiT, mdgomareoba radikalurad Seicvala. ro-
gorc aRvniSneT, XVIII saukunis 70-ian wlebidan, erekle II-is
reformebis Sedegad, saTavadoebma dakarges imuniteti. Zir-
Zveli saTavadoebi politikur funqciebs moklebulni aR-
moCndnen. qveynis ekonomikurma winsvlam, fulad-sasaqonlo
urTierTobis ganviTarebam da meurneobis marTvis raciona-
lurma midgomebma, bunebrivia, yaflaniSvilTa saxliskaceb-
Si saerTo sasaxlo meurneobisagan damoukidebel memamulee-
bad gadaqcevis tendecia kidev ufro gaamZafra.
sayaflaniSvilos Sesaxeb uamravi dokumentis arsebo-
bis miuxedavad, XVIII saukunis 60-ian wlebidan veRar vxvdebiT
186
verc `saxliskacobis rigs~, da verc, saxlisufrosis arCevis
faqts.66
verc uamrav, yaflaniSvilTa arza-ganCinebebSi ver
vxvdebiT saerTo-saTavado yma-mamulis arsebobas. sapiris-
pirod yvela aseTi dokumenti yaflaniSvilTa saxliskacebis
individualur mflobelobas naTelyofs (ix. qarTuli...,
1972, 1974, 1977, 1981, 1985).
yaflaniSvilTa mflobelobas exeba 1781 wlis Tbilisis
Semogarenis aRweris davTari. dokumentSi, arsad ar aris da-
fiqsirebuli saerTo sayaflaniSvilos yma-mamulebi. samagi-
erod vxvdebiT daviT sardlis, vaxtan yaflaniSvilis, zaal
yaflaniSvilis da sxva saxliskacebis kerZo mflobelobebs.
analogiur suraTs iZleva sursaTis Seweris davTrebi (ix. ma-
salebi..., 1955; xanTaZe, 1955).
sayaflaniSvilos yma-mamulis gayofas mowmobs 1803
wlis ori dokumenti: dokumentebSi — `giorgis Svilis saxaso
rac SenaT (anu moSenebulia — a.T.) aris~ da `mdivanbegis-Svi-
lisa saxaso, rac SenaT aris~ — CamoTvlilia ori saxlis saxa-
so soflebi (giorgisSvilebis — 22, mdivanbegisSvilebis —
27). orive dokumentis bolos aqvs Semdegi Sinaarsis monawe-
ri:
`Cven orbeliZeT ZmobiT da mSvidobiT morigeba movin-
domeT da vnaxeT es davTrebi oTxisave saxlisa wilad narge-
bi. radgan CvenTa mam-papaTa umetesad ecodinebodaT am sof-
lebis Tanasworad Sefardeba, ase SeufardebiaT da gauyviaT.
Cvenc, oTxsave saxlis Svilni, am oTxis Zmis davTars Cvenis
beWdiT ase vbeWdavT da vyabulobT~ (jamburia, 1960: 138-140).
am sabuTebis mixedviT, oTxi saxlis moSenebuli sofle-
bis ricxvi 100-mde aRwevs. Tu gaviTvaliswinebT, rom XVIII sa-
ukunis Sua xanebisaTvis mTeli saorbeliSvilo `uSeni~ iyo,
gamoricxulia, rom XIX saukunis dasawyisisaTvis iq 100 so-
felze meti yofiliyo `SenaT~. am dokumentebidanac irkveva,
rom sayaflaniSviloSi saerTo mflobeloba XVIII saukunis II
naxevarSi aRar arsebobda da yofili didi saTavado oTx po-
litikuri uflebis armqone mamulad iyo gayofili.
66 g. jamburia `yaflanianT arzaze~ dayrdnobiT aRniSnavs, rom di-
mitri eSikaRasbaSis Semdeg saxlis ufrosi daviT sardali gamxdara
(jamburia, 1955: 180), Tumca aRniSnul dokumentSi es faqti ar aris
dafiqsirebuli (ix. saqarTvelos..., 1909: 533-543).
187
Cven mier damowmebuli faqtobrivi masala naTlad met-
yvelebs, rom miuxedavad formaluri erTobisa (sayaflaniS-
vilo oficialurad 1854 wels gaiyo (jamburia, 1955: 185)),
yofili saTavados teritoria XVIII saukunis Sua xanebSi dana-
wilda. is aRar warmoadgenda erTian monoliTur organizms.
mas ar SerCenia, arc politikuri uflebebi da amdenad, XVIII
saukunis 70-90-ian wlebSi sayaflaniSvilo aRar arsebobda
saTavados klasikuri saxiT.
§ 2. saciciano
saciciano erT-erT mZlavr saTavados warmoadgenda.
Tumca `osmaloba-yizilbaSobam~ da `lekianobam~ sacicianos
mosaxleobisagan dacla da gapartaxeba gamoiwvia (batoniSvi-
li, 1973: 512).
saciciano jer kidev XVI saukuneSi gaiyo zemo da qvemo
ciciSvilebad. droTa ganmavlobaSi saTavadoSi sxvadasxva
saxlebi Camoyalibda. ioane batoniSvilis cnobiT, `zemo ci-
cianni arian, romelnic mZovreTis xeobas mcxovrebi arian.
xolo qvemo cicianni niCbisis xeobaSi saxloben da zemo ci-
cianni arian aw mosaxled: 1) mouravis Svilebi, meore nikola-
ozisa, 3) amilbaris Svilebad, 4) glaxas Svilebad, 5) paatas
Svilebad, 6) giorgis Svilebad, 7) zaqarias Svilebad da sxva-
ni. xolo qvemo cicianni dimitris Svilebad da aw cxovroben
eseni moskovs, 2) mdivan-begis Svilebad, 3) zazasSvilebad da
4) kidev zazas Svilebad~ (bagrationi, 1997: 26).
sacicianos saerTo yma-glexTa ricxvi am dros 200-250
komliT ganisazRvreboda (Cven ar gagvaCnia dazustebuli mo-
nacemebi, Tumca sursaTis gadasaxadis da sxvadasxva aRweris
davTrebze dakvirveba ciciSvilebis ymaTa miaxloebiT gamo-
angariSebis safuZvels gvaZlevs).
ekonomikuri aRmavlobis fonze, ciciSvilTa mraval-
ricxovan saxliskacebis materialur uzrunvelyofas arara-
cionalurad damuSavebuli saerTo mamuli, cxadia, veRar
SeZlebda da daiwyo yofili didi saTavados mamulebis Sida
gadanawileba.
miuxedavad imisa, rom sabWouri istoriografiis war-
momadgenlebi gadaWriT ewinaaRmdegebodnen XVIII saukunis II
naxevarSi saTavadoTa daSlis faqtis aRiarebas, daviT gvri-
tiSvili arsebul faqtebze dayrdnobiT acxadebda, rom ci-
188
ciSvilebi gansaxilvel periodSi cnobilni iyvnen ara Tavisi
mamuliT (saTavadoTi), aramed samefo karis moxeleobiT
(gvritiSvili, 1955: 444).
sacicianos saTavadoSi mamulebi saxliskacebs Soris
gadanawilebas uamravi istoriuli sabuTi adasturebs. mo-
viyvanT ramdenime maTgans:
ganCineba zaqaria da dimitri ciciSvilebis mamulis
saqmeze. 1777 w. 24 agvisto.
`ciciSvili zaqaria saxlTuxucesi da amis biZaSvili
dimitri patara qarelze rom cilobdnen, dimitrisac ganaCe-
ni eWira am alagisa da zaqaria saxlTuxucessac hqonoda da
dahkargoda...~ msajulTSekrebulobam sabolood patara qa-
reli dimitris arguna (qarTuli..., 1974: 41-43). sabuTi dimit-
ri ciciSvilis kerZomflobelobas amtkicebs.
analogiuri Sinaarsisaa 1780 wlis 1 ivlisiT daTariRe-
buli ganCineba Teimuraz mdivanbegisa da givi fareSTuxuce-
sis mamulis saqmeze (qarTuli..., 1974: 119).
1783 wlis 1 aprilis mdivanbegTa ganCinebaSi naTqvamia:
`mZovreTis cixe rom qaixosros Svils ciciSvils zaqa-
rias daeWira da Sig Tavisi kacni Seeyenebina, amazed nodaris
Svili sardal-qalaqis mouravi daviT ZalgamoRebiT lapara-
kobda: mZovreTis cixe Cveni-nodaris Svilebis sakuTaria,
rom arc qaixosros Svilebs da arc papunaSvilebs wili ara
aqvsT...~ sabolood cixe samarTalma daviT mouravs arguna
(qarTuli..., 1974: 109).
CvenTvis sabuTi sainteresoa iqidan gamomdinare, rom
aqac saubaria kerZo sakuTrebaze da ara saerTo mamulze.
dokumentebidan irkveva, rom araTu aRar arsebobda er-
Tiani mamulebi, aramed patara saxlebs Sorisac xSiri iyo
gayris faqtebi. amis damadasturebelia 1783 wlis 19 oqtom-
bris ganCineba givi fareSTuxucesis da misi biZaSvilis gior-
gis Svilis gayris saqmeze; 1785 wlis 12 maisis ganCineba Tei-
muraz mdivanbegisa da zaza uzbaSis gayris saqmeze (qarTu-
li..., 1974: 236-238; 297) da sxva.
sacicianos yma-mamulis mflobelobisaTvis naTel su-
raTs `sacicianos da saTarxnos mxaris~ Sewerili sursaTis
davTari iZleva:
`ciciSvilis qalaqis mouravis evstaTisa da amisi biZis
gogias wilobisa — kodi ocda cxrameti.
ciciSvilis glaxa oblis ymam — kodi Tvrameti.
189
ciciSvilis sardlis giorgis ymam, sadac hyavs — kodi
samoci.
ciciSvilis paataSvilis gogia eSikaRabaSis ymam — kodi
ocdaaTi.
ciciSvilis mdivanbegis ymam — kodi TxuTxmeti.
ciciSvilis amilbaris ymam — kodi TxuTmeti.
ciciSvilis ediaSvilis ymam — kodi cxra.
ciciSvilis ioanes ymam, aznauriSvilebis ymiTve — kodi
samocda Teqvsmeti.
ciciSvilis naymevma, gvaramaZeebis ymebisa da erTma
komlma glaxas naymevma — kodi cxra~ (xanTaZe, 1955: 161).
rogorc vxedavT, XVIII saukunis 70-90-ian wlebSi saci-
cianos erTiani saTavados funqciebi aRar gaaCnda. yofili
didi saTavados teritoria daiyo mraval mamulad. Zveli sa-
Tavados saxlis wevrebi ki rigiT memamuleebad gadaiqcnen.
§ 3. saamilaxvro
saamilaxvro saxlma erTianoba XVIII manZilze SeinarCu-
na. saerTo mamulebis sruli danawileba aq ar momxdara. Tum-
ca saamilaxvrom, iseve rogorc sxva saTavado saxlebma, da-
karga imuniteti. es faqti, bunebrivia, SeniSna am saTavado
saxlis mkvlevarma m. qiqoZem. igi aRniSnavda: `saamilaxoro
saxlis pozicia 1765 wels aSkara iyo. man monawileoba miiRo
erekles winaaRmdeg mowyobil SeTqmulebaSi (igulisxmeba pa-
ata batoniSvilis SeTqmuleba). SeTqmulebis likvidaciis
Semdeg erekle srulad uspobs amilaxvarTa saxls politi-
kur uflebebs, tipur saxelmwifo moxeleebad aqcevs maT da
centralur xelisuflebas umorCilebs. miuxedavad amisa,
erTi saTavados (am SemTxvevaSi saamilaxoros) damarcxeba
centraluri xelisuflebis mier ar niSnavda mTeli saTava-
do sistemis marcxsa da samefo karis gamarjvebas. saTavado
politikuri sistemis sruli likvidacia, mxolod saqarTve-
los ruseTTan SeerTebis Semdgom moxda~ (qiqoZe, 1963: 112).
ukanasknel frazaSi gaJRerebulia sabWouri istori-
ografiis zogadi paTosi. Tumca, avtorma sworad SeniSna, is
faqti, rom saamilaxvros politikuri uflebebi am dros
aRar hqonda SerCenili. amasTanave, mefe saTavados Sida
mflobelobaSic xSirad ereoda da Tavisi survilisamebr iZ-
leoda brZanebebs — `q. Cven magivrad amilaxors oTars ase
190
uambeT. mere am arziT Sens saxliskacebs rom ase mouxsenebi-
aT, am saxdelSi yvelas wili giZesT. radgan saerTo mamulia,
imisi Semosavali yvelam Tanaswored unda gaiyoT. ivnisis v
(6), q-ks uoz (1789 w.) q. amaSi amilaxvroba da ufrosoba da um-
crosoba ar iqneba. swored unda gaiyoT....~ (scssa f., 1449,
sab., #234).
am faqts da fulad-sasaqonlo urTierTobebis ganviTa-
rebas, SeuZlebelia saTavados SigniT arsebul saxlebs So-
ris kerZo sakuTrebis Seqmnis survili ar gaemZafrebina. ioa-
ne batoniSvilis gadmocemiT, `Tavadni amilaxvarnni... gani-
yofebian sxvadasxva saxlad. 1) revazis Svilebad, 2) qaixos-
ros Svilebad, 3) beJanis Svilebad, 4) erastis Svilebad da
amis Zmis wulebad, 5) givis Svilebad~ (bagrationi, 1997: 14).
saamilaxvros mflobelobaSi mniSvnelovani cvlileba
moxda 1765 wlis SeTqmulebis Semdeg. SeTqmulebaSi monawile
dimitri amilaxvaris sakmaod didi qoneba samefo mamulad
gamocxadda — `q. Cven qarTlis da kaxeTis mosamarTleebma
amilaxvriSvils demetres sawilo yma, da mamuli gansjiT Ta-
vis saxliskacebs gavhyareT da gavaSoreT. am davTris piriT
mis simaRle mefes erekles mierTva, demetres rac saxlis ka-
cebisagan SefardebiT ergo da an saTavisTaod qonda rame,
yvela batons mierTva didis ganCinebis ZaliTa. Tebervlis i
(10). q-ks und (1766 w.)~ (scssa, f., 1449, sab., #854).
demetres wili yma-mamulis saxasod gamocxadebiT saa-
milaxvros saerTo mamuli mkveTrad Semcirda.
amave dros saamilaxvroSi mamulis mflobelobis metad
saintereso formasTan gvaqvs saqme — saufliswulo qoneba,
saxliskacebis SeTanxmebiT gadaiqca ucilobel, `saTavis-
Tao~ qonebad: `q. Cven, amilaxori amirindo da Cveni saxliska-
cebi, saxliskacobaze davlaparakdiT da batoni aragvis
erisTavi jimSeric viaxeliT da ciciSvili farsadanc
gverds iaxla. saufliswulos saqmeze vilaparekeT da imaTis
brZanebiT da sityviT ase gavrigdiT: minbaS revazsa da uz-
baSs nikolaozs davanebeT saufliswuloT orWoSani da ava-
zani misis miwa-wyliT da samZRvriTa, da yovlis misis samar-
Tlianis samZRvriTa. dagvinebebia saukunoT, rom amaT fardi
yvelas saxliskacebs uWiravs. Tu, vin icis, bolosac iyos da
gayra mogvixdes, es saufliswuloebi arcerTi baraTSi aRar
Cavardes. avaSenebT Tu wavaxdenT, erTmaneTis saufliswu-
loebTan xeli aRar gveqneba. gayraze oTxsav Zmis sauflis-
191
wulo unda daiTvalos da amaTi magieri saufroso da saWir-
naxulo sxvagnidan unda aiRon...~ (jamburia, 1960: 128-129).
rogorc vxedavT, 1756 wels saerTo mamuls gamoeyo ori
sofeli. misi `fardi~ sxva saxliskacebs ukve sWeriaT.
saTavados SigniT mamulis ganawileba momxdara 1754
welsac: `q. amilaxori amirindo da amis biZaSvilebi iese, re-
vaz da Teimuraz Tavis biZaSvilebs demetres da daTuas ma-
mulzed elaparakebodnen, mRvTiv cxebuls saqarTvelos
patrons mefes TeimurazTan da Zesa miss kaxT mefes erekles-
Tan da saqarTvelos patriarqs mefis mis antonTan Civodnen.
amiTis samarTali Cven gvibrZanes cicis-Svils sardals
aleqsandres, abaSiZes paatas, sardlis-Svils farsadans da
efiskopozs samTavnels benediqtes. Cven davsxediT da amiT
saCivari gavSinjeT da ase gavirigeT~. sabuTis teqstidan ir-
kveva, rom demetrem da misma Zmam daTuam saerTo mamulidan
`mkvidrad~ sakmaod didi nawili miiRes. aqve Cans, rom am
droisaTvis yvela saxliskacs ukve gaaCnda mozrdili sauf-
liswuloebi, romlebic ukve `ucilobel~ qonebas warmoad-
genda (jamburia, 1960: 125-128).
1766 wels kidev erTxel momxdara mamulebis ganawile-
ba: `q. Cven qarTlisa da kaxeTis mdivanbegebman da mdivnebman
amilaxorianT saufliswulos saqme ase gavarCieT. ioTam ami-
laxvris Svilebs da givi amilaxvris Svilebs saTavisTaod
TviTos da TviTos eWira... omans da beJans akldaT da saxlis-
kacebis nebiT miecaT egaZe gogia da Semana TaveTis mamu-
liT... amis garda aTis dRis miwa amilaxvrianT xodabudebi-
dam unda gauWran fxveniss da miscen. revaz amilaxorsa da ni-
kolozsac SeusruldaT da omans da beJansaca~ (xec. Ad — 1044).
sabuTSi `saTavisTao~ da `saufliswulo~ identuri Si-
naarsiTaa naxmari.
mogvianebiT, individualuri meurneobis Seqmna kidev
ufro aqtualuri gaxda. amis damadasturebelia amilaxvre-
bis saxlis wevrTa mudmivi arza-saCivrebi — amilaxvrisSvi-
lebi sakuTari yma-mamulis gafarToebas samefo sasamar-
Tlos saSualebiT cdilobdnen (ix. qarTuli..., 1974, 1977,
1981...).
saxliskacebis davebis gaxSirebam saTavados fundamen-
tis moSla gamoiwvia. gaZlierda individualuri meurneobe-
bi. ioane batoniSvilis `sjuldeba~ swored amgvari davebis
192
dasrulebas moiTxovda, rodesac acxadebda — `yovelni Ta-
vadni, radgan yovelTvis eCxubebian erTi-meores mamulTa
zedan, ganyareT da Tav-Tavis wili mieciT da erTmaneTsa yo-
velive modave moaSoreT. agreTve eklesiebis mamulic gaar-
CieT, da iyvnen urTierTisadmi mSvidobiT....~ (bagrationi,
1957: 35).67
sakmaod mravalricxovani `samkvidro~ yma-mamulis
mflobelni Canan gogia da daviT amilaxvriSvilebi:
`q. grakali ergo minbaSs gogias. daviTs saqme ara aqvs
amisaTvis rom samoci Tumani gaswyvita. saxlis valisac da
graklisac giraoT iyo. isica da amis samoc Tumans garda, ki-
dev grakalSi misca minbaSma daviTs zedginiZe gogia. kikola
Tavisi ymiTa da mamuliT. TaTriSvili Tavisis ZmebiT dRes
risac mamulis mqonebeli aris. kupataZe glaxa da Tavisi bi-
ZaSvilebiT, ZmebiT Tavisis mamuliTa. amaebSi erTmaneTTan
saqme ara aqvT ra.
q. raWaSvili oTara gogias ergo Tavis mamuliT.
q. zedgeniZe z[?]a ergo gogias Tavisis ymiTa da mamu-
liT.
q. gogoliZe [?] gogoliZis mamuli sula.
q. koleliSvili, boWoraZe [?] esenic gogias ergo.
q. qvemo [?] odikaZis mamuli ergo naxevari gogias.
q. kakaSvilebi orive Zmani ergo gogias.
q. axalsofels xevsuri Tavisis mamuliT ergo gogias.
q. xankalaSvili beJana [?], karapetaSvili Tavisis mamu-
liT ergo gogias.
q. kasps naxevari venaxi ergo gogias.
q. karbs [?] Tavisis mamuliT ergo gogias.
q. Walas goderiZe umamulo ergo.
q. zemo xviTsa da qvemo xviTs rac ma[mu]lebi aqvT orTav
unda gaiyon.
q. sabalaxe demetre [?] mali. sasaxle da Cveni mali or-
Tavesia. zvari da sasaxleca.
q. tariela orTavesia.
67 sabWour istoriografiaSi gamoTqmulia mosazreba, rom ioane ba-
toniSvili am muxliT saTavadoTa gauqmebas moiTxovda (berZeniSvi-
li..., 1958: 375), Tumca kanonproeqtSi saTavados arseboba, ar arse-
bobaze saerTod ar aris msjeloba. batoniSvili mxolod aRniSnuli
davebis mogvarebasa da miwebis gamijvnas moiTxovda. saTavadoebs
politikuri uflebebi xom isedac CamorTmeuli hqondaT.
193
q. cxinvals rom venaxia aT Tumnad giraoT gogiam unda
daixsnas da rasaca daTuam xuTi Tumani misces orTavesi iq-
neba.
q. Seisyulas rac mamuli iqT orTavesia.
q. fxvenisis galavanSi rom sajiniboa [daviTs] ergo. aqav
galavanSi sasaxle, galavans gareT rac mamulebia, gogias er-
go. da baRis magieri gogiam daviTs miwa unda misces. galavans
gareT rom saxli da sajinibo[a], isic gogias ergo. erTmane-
Tan saqme aRara aqvT ra~ (1770 w.) (scssa, f., 1448, sab., # 2972).
rogorc vxedavT, saerTo mamulis damoukideblad ami-
laxvriSvilebi sakmaod msxvili kerZomflobelebi iyvnen.
Cans, amilaxvriSvilebs saerTo aznaurebic gaunawile-
biaT — `q. batono amilaxvaro oTar. mere Sens saxliskacebs am
arziT ase rom mouxsenebiaT, romelic amilaxvari amirindo-
sa da revazisa da ieses dros amaT aznauriSvilebi da msaxu-
rebi xlebian da amiT dasdilebi arian, iseni Tqvens gayram-
din amaTsve unda axldesT. amaTs xlebas ver dauSliT. da ro-
desac gaiyrebiT, maSin rogorc baraTiT gergebaT, ase iax-
lebT...~ (scssa, f., 1449, sab., # 232).
saerTo mamulis saufliswuloebad (anu am SemTxvevaSi
saTavisTaoebad) gadanawileba samefo xelisuflebasac dau-
kanonebia: `am arziT amilaxvaris Svilebis [...] rigiani moxse-
neba aris. amaTs saufliswulos kaci rac aris calke gaswe-
reT: xarjsac calke SeawerT da jarsaca. TibaTvis b (2). q-ks
uoz (1789 w.). amaSi ufro uSfoTveloba iqneba da qveynis saq-
mec garigdeba~ (scssa, f., 1449, sab., # 231).
am sabuTidan Cans, rom erekle II-s administrirebisaT-
vis aRar esaWiroeba monoliTuri saamilaxvro. is Tavis moxe-
leebs ubrZanebs, rom saufliswulo ymebi calke gaweron da
gadasaxdebi Tu samxedro begara am rigiT gamoarTvan.
metad sainteresoa xelnawerTa erovnul centrSi da-
culi erTi sabuTi:
`RTiT q-ks uoT (1791 w.) am wels sekdembers ig (13), ami-
laxvrisSvilebma qaixosrom da minbaSma beJanma miss umaRle-
sobas, sruliad saqarTvelos mefes meores iraklis moaxse-
nes, amilaxvar oTars gagvyareo, da Cveni wili samarTali
gviboZeo. misma umaRlesobam, mefem meorem iraklim oqmiT
gvibrZana TumaniSvilebs, mdivans egnatisa da mdivans iose-
biSvils, mdivans dimitrisa, rom srulad saamilaxvros yma da
mamuli uklebrad aRwereTo da Cvenc, rac dagvawerines am we-
194
rilis bolos swerian sofel-sofel garCeviTa, rom am dav-
TriT unda gaibaraTon da gaiyon yma da mamuli~.
Semdeg CamoTvlilia 32 dasaxelebuli punqti, sadac
amilaxvrebs saerTo, da oTaris, qaixosros da beJanis sauf-
liswulo yma-mamuli iyo ganTavsebuli. sul davTarSi 353 sa-
komloa Setanili. aqedan 24 komli am sami piris saufliswu-
loa. 76 komli eklesiis yma-mamulia (samTavisis, goris
jvris... es ymebi nominalurad ekuTvnodaT amilaxvrebs. ga-
dasaxadebs isini eklesias uxdidnen), 74 komli ekuTvnodaT
saerTo da am pirebis (oTaris, beJanis da qaixosros) sauf-
liswulo aznaurebs. 27 sakomlo beiTalmani, anu amowyveti-
li sakomlo iyo. sul saerTo mamulSi Ralis gamomRebi 140-
mde komli yofila (xec., Hd — 1617)
aRniSnul davTarSi Setanili ar aris sxva saxliskace-
bis saufliswulo yma-mamulebi. cnobilia, rom, demetre ami-
laxvriSvilis wilis garda, saamilaxvroSi 33 aznauri iyo
(xec., Ad — 1403). davTarSi ki mxolod misi nawilia Setanili.
davTarSi sofel fxvenisSi mosaxle 9 komli fiqsirdeba, ma-
Sin rodesac imave periodis sxva aRweris davTarSi sxvadas-
xva amilaxvriSvilebis saufliswulo da `saTavisTao~ ymebia-
nad 20 komlze meti fiqsirdeba (xec., Hd — 1606). am davTari-
Tac dasturdeba, rom saamilaxvroSi yma-mamulebis umeteso-
ba faqtobrivad saxliskacebs Soris ganawilebuli iyo, saer-
To mamuli ki mkveTrad iyo Semcirebuli.
saojaxo mflobelobis gamtkicebaze metyvelebs beJan
amilaxvriSvilis danaxarjebis nusxa. sabuTidan Cans misi
sxvadasxva Semosavlebi. Cans aseve, rom igi cdilobda Tavisi
meurneobis gafarToebas — yidulobda xar-kameCs, amuSaveb-
da sakuTar miwas da a.S. amilaxvriSvili mxolod erTxel ax-
senebs saerTo mamulidan miRebul Ralas da kuluxs. Tanac,
xazs usvams mis simcires. bejan amilaxvriSvili saeTo mamul-
Si mxolod sam sofels: Walas, bols da Zaxors asaxelebs (ma-
salebi..., 1938: 84).
yovelive zemoT Tqmulidan SeiZleba davaskvnaT: XVIII
saukunis II naxevarSi saamilaxvrom, politikuri uflebebis
dakargvasTan erTad, mniSvnelovani cvlilebebi ganicada.
miuxedavad imisa, rom mTeli XVIII saukunis manZilze amilax-
vrebma SeinarCunes formaluri erTianoba, saxezea kerZo sa-
ojaxo mflobelobis gafarToeba saerTo sasaxlo yma-mamu-
lebis xarjze.
195
§ 4. samuxranbatono
XVIII saukunis manZilze, saamilaxoros msgavsad, erTia-
noba muxranbatonTa saxlmac SeinarCuna.68
erTiani saxalxo mflobelobis miuxedavad, muxranba-
tonTa ojaxi XVIII saukunis II naxevarSi mtkice sameurneo er-
Teulad mainc aRar rCeboda.
erekle II muxranbatonTa — memarcxene sardlebis — ro-
tacias xSirad mimarTavda. 1756 wlamde `muxranis naibi~ anu
saxlis ufrosi iyo konstantine. misi gardacvalebis Semdeg
muxranbatonoba `uboZes svimons, Zesa levanisasa~ (orbelia-
ni, 1981: 244). igi 1785 wels gardaicvala, Tumca mis sicoc-
xleSive, 1778 wels, ioane konstantines Ze iniSneba sardlad
da saxlisufrosic Tavad xdeba (niniZe, 1997: 55-56).
amave dros muxranbatonebis saxlis yma-glexTa ricxvi
sagrZnoblad Semcirebuli Cans. maTi saerTo raodenoba 250-
300 komls Seadgenda. am periodSi samuxranbatonoSi samefo,
saTavado, saaznauro da saeklesio ymebiT Semdegi soflebi
iyo moSenebuli (anu `mosaxleni~): aRaiani — saeklesio, Cangi-
Rari, qanda, Siosubani, TviT muxrani, qsovrisi, dampala, mWa-
dijvari, wilkani — saeklesio da frezeTi (ix. bagrationi,
1986). qarTlis did saTavadoTa fonze `mcire samflobelod~
moixseniebs samuxranbatonos aleqsandre amilaxvaric (ami-
laxvari, 1939: 128).
ioane batoniSvili samuxranoSi arsebuli saxlebis Se-
saxeb gadmogvcems: `ese ars aSotanis bagrationisa STamomav-
lobani meorisa xarisxiT bagratoanad wodebulni da pir-
velni Tavadni, romelnica ojaxsa maTsa Sina aris upirvelesi
Svili maTi. xolo sxvani meorisa da mesamisa xarisxis Tava-
dobis xarisxiani da iwodebian: 1) konstantines Svilebad, 2)
bagratis Svilebad, 3) svimonis Svilebad, 4) ivanes Svilebad
da sxvani~ (bagrationi, 1997: 17).
am saxlebis kerZo sakuTrebisaken swrafvas mravali is-
68 d. niniZe uTiTebs, rom muxranbatonebi `gaiyarnen~ 1758 wels (ni-
niZe, 1997: 58), Tumca avtors q.s.Z.-Si dabeWdili dokumentis kon-
teqsti srulad ver gaugia. dokumentSi aRniSnulia, rom `... bolo-
sac iyos da gayra mouxdeTo~ (qarTuli..., 1977: 689-680), Semged ki Ca-
moTvlilia SesaZlo `gayris~ pirobebi. realurad ki muxranbaton-
Ta saxlis `gayra~ 1806 wels moxda.
196
toriuli dokumenti adasturebs. saxlikacTa gamudmebuli
sasamarTlo davebi sasaxlisa da yma-mamulebis Sesaxeb indi-
vidualuri meurneobisaken swrafvis ueWvel faqtad SeiZle-
ba CaiTvalos.
muxranbatonTa saxlis wevrebi ara Tu yma-mamulze, ara-
med sacxovrebel sasaxleebzec daobdnen: `muxranis batonis
Svilebi, levanis Svili gogia da nikoloz da bagratis Svili,
bagrat muxranis sasaxleze Ciodnen.
levanis Svili gogia da nokoloz ase ambobdnen: romel-
sac saxlSi Cven vdgevarT, es Cvenis mama-papaT sasaxle ariso
da bagrati Cvens sasaxleSi dgas. am mizeziT momxdara magaTi
dgoma: osmalos rom muxranisaTvis galavani SemouvliaT, ma-
Sin bagratis mama-papisY wili sasaxle galavans gareT darCo-
mila da avis dros da saxliskacobis gulisaTvis Cvens mamebs
bagratis mamisaTvis uTxoebiaT da dauyenebiaT...~ (qarTu-
li..., 1974: 653-654). axal garemoSi saxliskacTa Tanadgoma me-
ore planze gadasula da levanis Svilebs sasamarTlos Za-
liT es sasaxle Tavis pirad qonebad gadauqceviaT.
analogiuri Sinaarsisaa 1786 wliT daTariRebuli ioane
muxranbatonis Svilis arza erekle II-sadmi: `q. RmerTman yov-
lad mowyalis xelmwifis Wiri maTs monas muxranbatonis
Svils ioanes mosces.
maTs umaRlesobas amas movaxseneb... marto amaze geved-
rebiT rom es saCivari moixsenoT da Cemi wili qoxi samar-
TliT me miboZeT da magas-Tavisi. bargi karSi miyria. neba
gaqvsT, iasaulze brZaneT, kalatozi da qeTxuda, romelic
geneboT miiyvanon da gagvyon... me rom bargi gamomiyara da
kliteebi damimtvria da Tavisi bargi Sig Seitana da Cemi bar-
gi gamoyara imas aRar uCivi. Cems wil saxlebs viTxov... bolos
es aris Cemi moxseneba: me Cemi wili miboZe da imas Tavisi, To-
rem SfoTi ar gamogveleva da mosamarTle movale Seiqmneba~.
erekle II-is oqmidan Cans, rom mefes am davis gadawyveta eSi-
kaRasbaS TamazisaTvis ubrZanebia (qarTuli..., 1981: 684-685).
`RmerTman bednieris xelmwifis Wiri mosces maT fer-
xTa miwa-mtversa muxranis batoniSvils ioanes. amas mogaxse-
nebT, rom Tqven iasaulad amirindo gviboZeT, dampalaSi mi-
webi gagvicvala. cameti weliwadia, rom me miWiravs. axla
muxranis batons waurTmevia da Tqveni brZanebac iyo, miwebi
gayves da maSinac me mamces. amirando amilaxors erTi cxeni
da erTi Tumani saiasaulo miveciT. Cemi eseni miboZos, Tavisi
197
miwebi miirTos... gayras mibrZanebT, me gayras ar mogaxse-
nebT. Tqven yvela iciT da uwyiT~ (qarTuli..., 1981: 142-143).
sabuTi 1768 wliT TariRdeba. rogorc vxedavT samuxranoSi
am dros saerTo mamulis xarjze arsebula iseTi miwebis fon-
di, romelTa nawilic ioane muxranbatoniSvils da nawili ki
simon muxranbatons sakuTrad sWeria.
Tu Teimuraz II 1758 wels muxranbatonebisaTvis Sedge-
nil `saxliskacobis rigSi~ acxadebda, rom `amaTi ojaxis gay-
ra ar iqneba da nurcavin ikadrebso~ (qarTuli..., 1977: 689-
690), mdgomareoba aT weliwadSi imdenad Secvlila, rom me-
fes samuxranbatonos saxliskacebisaTvis gayris rekomenda-
ciac miucia (`gayras mibrZanebT...~). Tumca muxranbatonTa
saxls ar surda ZirZveli tradiciis darRveva da xelovnu-
rad kvlav inarCunebdnen erTobas. magram saerTo mamulis
xarjze mainc iqmneboda kerZo meurneobebi: `Sios ubans mux-
ran batonis Teimurazisa da qeTevanisa da muxran batonisa
konstantinesi: nasyidoba, glexi Tu saxnavi miwebi es qvemoT
werilis nusxiT gamogicxadebT~. sabuTSi Siosubansa da sxva
soflebSi am saxlis ramdenime aTeuli komli da saxnav-saTe-
si savargulia CamoTvlili.
CamonaTvals mosdevs Semdegi teqsti: `romel am siiT
muxran batoni Svils svimons da ioanes Tqven muxran batons
konstantilesa Svils batons muxran baton ioanesa rom aris
im nusxis yabuli aris. manam Cveni gayra moxdebodes minamdis
romelic: q. Cven levanis Svils muxranis batonis Svils svi-
mons da ioanes am siisa yabuli gvayvs rac amaSi mamuli giwe-
ria xelT geWirosT. Tqven batons muxranis batons ioanes, ma-
namdis Cveni gayra moxdebodes da rodesac gaviyarneT, rome-
lic nasyidoba gaqvs is Tqveni iqneba da romelic saxaso da
saerTo mamuli gviweria is ki unda gavyoT rogorc erTma-
nerTTan wili gvaqvs im gziT. me Tumanis Svilma mdivanma
sulxan svimonis da ioanesi sityviT davwere TibaTvis id (14).
q-ks uÁa (1773 w.)~ (xec., Ad—1304).
sabuTidan Cans, rom muxran batoni ioane, romelic ama-
ve dros mTel saTavado mamuls ganagebda, sakuTrad saerTo
yma-mamulis xarjze, individualuri sakuTrebac gaaCnda.
cxadia, am yma-maulis `fardi~ sxva saxliskacebsac eqnebo-
daT.
erTi sityviT, xelovnuri erTobis miuxedavad, muxran-
batonTa saxlis SigniT kerZo sakuTreba sakmaod win wasula.
198
saxlis oficialuri `gayra~ mxolod mcire drois faqtor-
Tan iyo dakavSirebuli da, marTlac, 1806 wels muxranbaton-
Ta saxli gaiyo (xec., Qd — 1633, 1637).
Cveni azriT, samuxranos gayofa gamoiwvia XVIII saukunis
II naxevarSi (da ra Tqma unda SemdgomSi gagrZelebulma) mim-
dinare procesebma, ramac xeli Seuwyo individualuri meur-
neobebis Seqmnas da ara ruseTis imperiis mmarTvelobis dam-
yarebam — rusuli mmarTvelobis pirvel wlebSi Seicvala
mxolod centraluri mmarTveloba. adgilobriv rgolebs am
droisaTvis cvlileba ar Sexebia da Sesabamisad rusul mmar-
Tvelobas samuxranos Sida mflobelobaze gavlena ar moux-
denia. mamulis saxliskacebs Soris danawileba XVIII saukunis
60-ian wlebidan dawyebuli procesis dasruleba iyo.
rogorc vxedavT, XVIII saukunis ukanasknel mesamedSi,
qveynis ekonomikur ganviTarebis da samefo xelisuflebis
centralizaciisaTvis gadadgmuli nabijebis fonze, azri
dakarga araracionalurma saerTo saTavado saxlebis arse-
bobam. ramdenime, xelovnurad SenarCunebuli saerTo mflo-
belobis miuxedavad (saamilaxvro da samuxranbatono), daiw-
yo didi saxlebis masiuri rRveva. imdroindeli qarTl-kaxe-
Tis mdgomareobidan gamomdinare es iyo sruliad logikuri
procesi.
199
daskvna
qarTlis da kaxeTis samefoebi XVIII saukunis Sua xanebi-
saTvis tipur feodalur saxelmwifoebs warmoadgendnen.
qveyana faqtobrivad avtonomiuri uflebebiT aRWurvili sa-
Tavadoebis krebuli iyo. sust samefo xelisuflebas ar gaaC-
nda Zala provinciebSi uSualod, Tavadis Zalauflebis gver-
dis avliT, ganexorcielebina Tavisi politika. centralur-
ma xelisuflebam did Tavadebs mravali funqcia dauTmo.
aseTi saxelmwifo ukiduresad susti aRmoCnda im gamowveve-
bisaTvis, romelic qveynis winaSe idga. amitom samefo karma
daiwyo qveynis mmarTvelobis modernizaciisaTvis mniSvne-
lovani RonisZiebebis gatareba. upirvelesad yuradReba ga-
maxvilda ekonomikis ganviTarebaze. erekle II swored ekono-
mikis ganviTarebas miiCnevda im garantad, romelsac `mtris-
gan Cveni qveynis morCena~ SeeZlo. vinaidan, im droisaTvis
qveynis ekonomikuri maCvenebeli ukiduresad dabali iyo,
kerZo iniciativebi ar arsebobda da imdroindel realobaSi
verc aRmocendeboda, samefo karma gadawyvita ara Tu saxel-
mwifo kontrolze aeyvana vaWroba-mrewvelobis ganviTareba,
aramed am sferoSi Tavad gamxdariyo warmmarTveli Zala.
samefo karma vaWrobis donis asamaRleblad mravali
RonisZieba gaatara. mokle droSi samefo xelisuflebis Za-
lisxmevam Sedegi gamoiRo. saxelmwifos ekonomikurma poli-
tikam daaCqara fulad-sasaqonlo urTierTobebis ganviTa-
reba. Camoyalibda erTiani Sida bazari da mas mfarvelobas
samefo kari uwevda. Sida produqtebis umetesobas Seadgenda
soflis meurneobis nawarmi, bambis, abreSumis, Salis qsovi-
lebi, spilenZis nawarmi da sxva xelosnuri dargebidan war-
moebuli savaWro produqti. ganviTarda sagareo vaWroba da
iran-ruseTis savaWro operaciebSi erekle II-is qveSevrdomma
vaWrebma wamyvani roli daikaves. vaWrobis ganviTareba erTi
mxriv xels uwyobda fulad-sasaqonlo urTierTobebis gan-
viTarebas, meore mxriv, zrdida saxelmwifos Semosavlebs.
TbilisSi, gorSi, Telavsa da sxva qalaqebSi Camoyalibda
mdidar vaWarTa fena. erekle II-is qveSevrdomi vaWrebi XVIII
saukunis ukanasknel meoTxedSi iqcnen mTeli regionis mas-
StabiT vaWrobis mTavar warmmarTvel Zalad. isini qveyanaSi
mniSvnelovan Tanamdebobebze iniSnebodnen da Sesabamisad
sakmaod myari politikuri mdgomareobac gaaCndaT. mefes ma-
Ti nawili ayavda TavadTa da aznaurTa rangSi. aseTi tipis
200
vaWrebi iqcnen `axali tipis Tavad-aznaurebad~, romlebic
reformebis gatarebisa da saTavadoTa sistemis winaaRmdeg
brZolaSi mefis axal dasayrdens warmoadgendnen.
vaWrobis aRorZineba-mfarvelobasTan erTad, samefo
xelisuflebam zrunva mrewvelobis ganviTarebisTvis daiw-
yo. xelosnuri warmoebis xelSewyobis paralelurad, Seiqmna
mravali saxelmwifo manufaqturuli sawarmo — axtalis da
alaverdis vercxlisa da spilenZis sadnobi qarxnebi, Tofxa-
na, zarafxana, stamba da sxva. saxelmwifos ekonomikuri po-
litika msxvil sawarmoTa daarsebisaken kerZo iniciativeb-
sac ubiZgebda. feodalur sazogadoebaSi manufaqturuli
tipis sawarmoebis Seqmna dakavSirebulia samefo karis eko-
nomikis ganviTarebis forsirebul meTodTan.
vaWroba-xelosnobidan, SedarebiT didi samrewvelo
obieqtebidan da qalaqebis mosaxleobisagan miRebuli saxel-
mwifo Semosavlebi, Cveni gaTvlebiT, wliurad 250 000 ma-
neTs aWarbebda. 10-15 weliwadSi, TiTqmis nulovani niSnuli-
dan, vaWroba-mrewvelobidan miRebulma Semosavlebma saxel-
mwifo biujetis daaxloebiT 55% Seadgina. amavdroulad qve-
yana daadga ekonomikuri ganviTarebis uwyvet gzas. aRsaniS-
navia, rom 1795 wlis krwanisis brZolis Sedegad miRebuli
eniT auwereli zianis miuxedavad, qveyanam ekonomikuri gan-
viTarebis Zvel niSnulTan dabruneba swrafad SeZlo. amis
damadasturebelia saijaro fasebi. 1801 wels TiTqmis yvela
ijaris — `sabeWdavis~, Tambaqos, yafanis, samRebroebis, ya-
sabxanis, dabaxanis da sxv. — fasi an utoldeboda winandel
mdgomareobas, andac mcirediT CamorCeboda.
xelisuflebam didi yuradReba dauTmo soflis meurne-
obis aRorZinebas — xelaxla daasaxla mravali sofeli, aR-
kveTa moxeleTa da TavadTa Zaladoba, Seqmna mravali Tav-
dacviTi nageboba da aS. samefo karma saxaso ymaTa gamravle-
bis mizniTac gaatara mravali RonisZieba. mefem daiwyo `os-
maloba-yizilbaSobis~ dros feodalTa mier miTvisebuli mi-
webis ukan dabruneba. gaauqma yazax-borCalo, baidaris saxa-
noebi, aragvis da qsnis saerisTavoebi, saamilaxvros CamoaW-
ra dimitri amilaxvris kuTvnili yma-mamuli. am radikaluri
zomebis Sedegad mefis saxaso mamulebi mkveTrad gaizarda.
Cveni gamoTvliT, saxaso glexTa fondi daaxloebiT 18 aTa-
samde komliT Seivso. saeTod, saxaso ymaTa ricxvma ki 25000
komls gadaaWarba, maSin rodesac iseT did saTavadoebs, ro-
goric iyo saamilaxvro, samuxranbatono da sxv. 300-500 kom-
201
li yma gaaCndaT. saxaso, saTavado, saufliswulo da saekle-
sio glexebi saxelmwifos sasargeblod daaxloebiT 140000
aTasi maneTis Rirebulebis, sxvadasxva saxis naturalur Tu
fulad gadasaxads ixdidnen. qarTl-kaxeTis samefos sasar-
geblod erevnis da ganjis saxanoebi xarkis saxiT yovelwli-
urad 40000 maneTs ixdidnen. Semosavlebis da xarjebis kon-
troli xdeboda safinanso uwyebis mier, romelmac, ruseTis
saxelmwifo mmarTvelobis gamocdilebis gaziarebiT, kole-
gialuri forma miiRo. rogorc vxedavT, erekle II-is mier
qveynis ekonomikuri ganviTarebisaTvis gatarebulma poli-
tikam mniSvnelovani Sedegi gamoiRo, ris Sedegadac saxel-
mwifos Semosavlebma, XVIII saukunis 70-90 wlebSi, wliurad
400000 aTas maneTs gadaaWarba. es cifri daaxloebiT 4-jer
aRemateboda XVIII saukunis I meoTxedSi qarTlis da kaxeTis
samefoebis Semosavlebs. `dasturlamaliT~ gaTvaliswine-
bul saxelmwifos xarjviT nawilTan SedarebiT qarTl-kaxe-
Tis samefos Semosavlebi gacilebiT didi iyo.
ganixilavda ra qarTl-kaxeTis samefos ekonomikas,
akad. n. berZeniSvili aRniSnavda, rom `erekles moRvaweobaSi
sruliad axali ram Canda~. Cveni azriT, ekonomikuri ganviTa-
rebis erekleseuli gza did msgavsebas avlenda petre I-is
ruseTis imperiis da evropis rig saxelmwifoTa im ekonomi-
kur eqsperimentTan, romelic baton-ymur realobaSi samrew-
velo industriis ganviTarebas iTvaliswinebda.
aRniSnuli RonisZiebebis Sedegad, saxelmwifo Semosav-
lebi mkveTrad gaizarda. paralelurad Seiqmna `axali tipis
Tavadaznauroba~, Tarxani glexebi da sxva elementebi, rom-
lebic centraluri xelisuflebis mTavar dasayrdenad iq-
cnen. samefo kari saTavadoTa sistemaze damokidebuli aRar
iyo. axali socialuri dasayrdenis Seqmna da ekonomikuri Se-
saZleblobebi samefo kars moxeleTa Statis gazrdis SesaZ-
leblobas aZlevda. aseT pirobebSi erekle II-m qveynis mmar-
Tvelobis modernizeba daiwyo:
1) erekle II-m Zireuli cvlileba ganaxorciela qveynis ad-
ministrirebis iseT sakvanZo sferoSi, rogoric aRwera iyo. aR-
weris centralizeba, erTi mxriv, aiolebda qveynis administri-
rebas, meore mxriv, did Tavadebs Caketil sivrces urRvevda.
amiT maT arTmevda im berkets, romlis saSualebiTac isini mo-
saxleobasa da samefo xelisuflebas Soris barierad iyvnen aR-
marTulni.
2) erekle II-m moaxerxa sagadasaxado sistemis sruli
202
gardaqmna. aRniSnul reformas ormxrivi mniSvneloba gaaC-
nda: a) saxelmwifo gadasaxadebi gacilebiT organizebulad
ikribeboda, rac TavisTavad zrdida samefos Semosavlebs. b)
Tavadebs CamoerTvaT e.w. sagadasaxado imuniteti — maTi yme-
bi, iseve rogorc saxaso ymebi, sruliad ibegrebodnen da am
gadasaxadis ganawileba-Segrovebis erTpirovnuli uflebac
dakarges. erTi sityviT, sagadasaxado sistema centralize-
buli gaxda.
3) samxedro reformebis Sedegad Seiqmna mcire, magram
stabiluri samxedro Zalebi — `morige jari~, saartilerio
SenaerTi, mefis mcvelTa razmi. amiT, erTi mxriv, gaizarda
qveynis samxedro potenciali da, meore mxriv, saTavadoebs
is tradiciuli funqcia CamoerTva, rac jaris gamoyvanaSi
gamoixateboda.
4) XVIII saukunis 70-ian wlebSi saTavadoebma dakarges sa-
policio-administraciuli da sasamarTlo imuniteti. cen-
traluri xelisuflebis mier Camoyalibda `Sinagan saqmeTa
uwyeba~ mdivanbegebisa da eSikaRasbaSebis meTaurobiT. qvey-
nis mTeli teritoriis administrirebas es uwyeba axdenda.
didi cvlilebebi ganxorcielda kulturis sferoSi.
daarsda saxelmwifo skolebi — seminariebi. Tbilisisa da Te-
lavis seminariebs reqtorebi ganagebdnen. maT xelfasi xazi-
nidan eZleodaT. seminariebSi swavleba leqciur xasiaTs ata-
rebda. moswavleebi ismendnen leqciebs, xolo pedagogebi
maT codnas amowmebdnen gamocdebis gziT. amave dros, rusu-
li Teatris mibaZviT, qarTl-kaxeTis samefoSi daarsda Te-
atri. Tbilisis stambaSi daiwyo gazeTis msgavsi sacnobaro
xasiaTis masalebis beWdva, riTac niadagi mzaddeboda qar-
Tuli gazeTis daarsebisaTvis.
XVIII saukunis ukanasknel mesamedSi, qveynis ekonomiku-
ri ganviTarebis da samefo xelisuflebis centralizacii-
saTvis gadadgmuli nabijebis fonze, saerTo saTavado sax-
lebis arsebobam azri dakarga. ramdenime, xelovnurad Senar-
Cunebuli saerTo mflobelobis miuxedavad (saamilaxvro da
samuxranbatono), gaxSirda didi saxlebis masiuri rRveva. im-
droindeli qarTl-kaxeTis mdgomareobidan gamomdinare es
srulebiT bunebrivi procesi iyo.
sabolood aRvniSnavT, rom XVIII saukunis 70-ian 90-ian
wlebSi qarTl-kaxeTis samefo araTu aRar warmoadgenda saTa-
vadoTa krebuls, aramed is absoluturi monarqiisaTvis dama-
xasiaTebel mraval elements Seicavda.
203
Apolon Tabuashvili
summary
Erekle II’s Economic Concepts and Reforms for the Modernization of State Governance
Introduction. Actuality the research methodological bases of the
under-discussed thesis, the scientific novelty and the main sourses and literature are renewed.
Chapter I. The Kartli and Kakheti kingdoms till the II part of the XVIII century (political-economical review). During the Kartli and Kakheti kingdoms economical and political reviews, first of all we should pay more attention on the princedom system. In the XV century kingdom- principality disillusioned Georgia was formed princedom system. The main reasons of its creation were decentralization and economical law index. The nature agriculture was the main condition of closed-door of princedom. The head of princedom was a prince, “The head of the house”, who was the individual head of the defined compact territory. There were the lateral branch representatives- prince’s children, who subordinated to the first prince, so-called “the head of the house”. The prince had jury-administrative immunity.
In the 15-18 centuries Kartli kingdom consisted of the following great princedoms: 1) Aragvi headman; 2) Ksani headman; 3) Samukhranbatono; 4) Saamilakhvro; 5) Satsitsiano; 6) Sabaratiano, which had been destroyed and on its base with other small princes in XVII century was formed the strong prince- Sakalphanishvili; also existed many small princedoms: Samachablo, Sajavakhishvilo, Saabashidzeo, Satarkhno and etc.
The Kartli kingdom military-administrative division happened to be in accordance to the Grand princedom principle. The country was divided into seven alarms. The head alarm was Kaphlanishvili house. The right-handed alarm headed Amilakhvar, the central-Mukhranbatoni and the kingdom alarm Tsitsishvili. Formally, inspite of Mukhranbatoni alarm uniting, Aragvi and Ksani heads were separated military-administrative units. The weak government without the prince power could not realize politic in province. Inside the country was the political unit equipped with autonomy rights. At this period, the Kartli kingdom actually presented the prince units. So, the kingdom was decentralized. The central government, which clearly saw the weakness of the country, did no fight against this reality. During all this time the government of kingdom did not abolish any
204
princedom. Contrariwise, times to times, kings gave more rights to the princes. The royal governments’ such a „passive“position, at the same time, should be found in „feudal“bosom. During the economic degradation the only relay force of kings‘government were princes.
For the general characterization of princedoms system is interesting Kartl-Kakheti kingdom economical-political review. In the 1st quarter of 18th century the condition in Kartli kingdom compared with before period became much better. Vakhtang VI’s (1703-1712; 1716-1724) building policy showed its result- raised as agricultural, so city life. But later, condition became worse: after Petre I unsuccessful military-political alliance, Vakhtang VI was to leave from Kartli kingdom and together with many nobles, went to Russia. Tbilisi City and the whole Kartli at the beginning become victim of Muslim Kakhetian king Konstantine’s (1722-1732) and his rented Leks‘ army aggression. Than so-called „Osmaloba“– ottoman incursion had began, which lasted till 1735, after that so-called „Kizilbashoba“ – Iranian invasion. It was the hardest period for the entire East Georgia. After that all economy was disordered. The normal economic development became impossible. The agricultural fall had reaction on city life too. Tbilisi, as the other cities, were stolen and destroyed by enemy. The merchants were leaving Georgia forever and settling in Astrakhan, Kizlar and Mozdok.
With these negative events in 1744 the most important fact happened in the country’s history. Nadir-Shah settled as a king Teimuraz II in Kartli and his son Erekle II in Kakheti. The death of Nadir-Shah and disorders in Iran brought to Kartli and Kakheti the full independence. With the help of Teimuraz II and Erekle II diplomacy and successful military actions, Kartli and Kakheti kingdoms in 1748-1750 could not only defense themselves from difficult situation, but also reached the superiorities in Transcaucasia: they obeyed and troubled Ganja, Erevan and Nakhchevani khanates. Kazakh-Borchalo and Baidar khanates became the parts of Kartli kingdom. In 1762 Kartli and Kakheti united in one kingdom. With one look, the country was given normal developing possibility. But the country’s advance depended on the following conditions: I. stopping of the Leks frequent raid, what was the most difficult task, because attacks on the plain population by Dagestan mountaineers became normal; II. Repulse of Iran-Osmalate aggression and preserve the achievement (Ganja, Erevan); III. Leading the strict internal politics. For settling the mentioned problems Erekle II firstly needed military force. The feudal army was unuseful for this task. For creating such force was needed solid financial base. Those times (middle ages of XVIII century) Kartl-Kakheti economical condition did not give solid financial creation guarantee. On the contrary, as it is mentioned upper,
205
because of „Osmal“ and „Kizilbashoba“ the country’s economical possibilities were too low. From the course we could clearly see, that the kingdom’s treasury actually was empty. In one word, there was degradation of economy.
Chapter II. Kartl-Kakheti kingdoms‘ economical condition.
Kartl-Kakheti kingdom tried to improve condition with help of foreign countries. In 1752 in Russia were sent ambassadors: Atanase Amilakhvrishvili and Simon Makashvili. They were refused modesty about military help and money loan. Than Teimuraz II went as an ambassador. The king went to emperor Elisabeth (1741-1761) but there was no result. The kingdom was disappointed in foreign help. For Erekle II became clear that to lead out country from the difficult situation and keep stability needed to create stabile financial base on the expanses of internal recourses mobilization. The only course of state incomes was Russian empire, which was studied by other leaders. That’s why the government chose the way of experience of Russia forced economical method. In Erekle II economical conceptions were trade-agricultural development. Forasmuch as there were not private initiations and could not be in that time reality, the kingdom leaders decided not to control trade-agriculture, but become the leading force itself in this sphere.
Trade. First of all Erekle II, paid the most attention to trade. For its
developing he did the great measurements in the country: in 1750 was opened the way connected Georgia and Russia; till 1771 was fixed the preferential costume –house tariff; the king also cared about the trade ways organization and safety; the costume-house was regulated. Priority was declared the trade between Russia and west Georgia. The kingdom leader fixed the protective costume-house tariff. Erekle II called the Armenians dispelled in Persia different provincials to return in Georgia and they would be given great privileges. Unpreceneded event for trade developing can be considered the fact, that Erekle II abolished feudal conservatism and merchants, who had great capital took in the rang of prince and nobleman. He fixed them at the state positions. Such kind of merchants became „The new type of prince-noblemen“. They presented the new platsdarm of the king in reforms and fighting against prince system. The king tried to defense the interest of merchants with different legislation activities. (We mean „property city rule“and tec.)
Even the currency reform by Eerekle II helped to the trade development. By the kingdom leader initiation transforming of nature tax into money tax payment cased money-good relation and trade development.
206
The kingdom leaders cared about the revival of the city life, what soon had the result – grew Tbilisi, Gori, Telavi and tec. There were formed new cities: Dusheti, Akhalgori, Tskhinvali, Signagi. Documentally is proved that in that time strengthened the internal market and the subject of buying and sell became everything what can people use. Unprecedented scales reached the foreign trade. The citizens Erekle II took the main position in Russia-Iran good-exchange. Only from the eastern countries in Tbilisi and other cities annually came good of 700-800 roubles. Importantly raised the turnover of goods with Russia and North Caucasus. Georgian handicraft or other kind of product had no concurrent. So, in the results of kingdom leaders‘ measurements trade reached the high index in short time. The merchants were settled on the important positions and correspondingly had very solid political condition. In the result of trade relations the country had great income from costume-house. Based on the costume tariffs and other data is found out that in the peace period the country’s income were 80000 roubles. At the same time, the capital of the country was importantly widen.
Manufactures. With trade revival and patronage, the government
began to care about industry. Because in the country were not the economical circumstances for great corporations, as it was in Peter I’s Russia, following from it’s fiscal aims, Erekle II began creating of the state industries. The first step was made in 1763: The Akhtali Silver Melting and The Damblugi Copper Melting „factories“ were opened , and in 1770 were put into service The Alaverdi and Shamblugi Melting „factories“. In these industries were employed about 2000 people and the state income was defined with 80000 roubles. From the courses is proved that in that time were put in service also Iron (in Bolnisi) and sulphureous layers. On the mining producing bases in Tbilisi were built metal-teemed and vessel-making factories. The cannon, morting and bomb teemed factories were settled in motion. In 1770 was built gunpowder factory. There was a salt-works factory. From the courses also is proved „Rakhtarkhana“, where supposedly had been making the things from gold and silver. In that time the mint and the printing-house were rearmed. From the mint the income was 30000 roubles. In that time the book printing reached its culmination: More than 10000 books were printed in the printing house of Tbilisi in 1783-1795. In Tbilisi and other cities raised dye-houses productions. There were also small industries: soap factory, glass factory and tec. These industries were rented to citizens and the state had the great income. With the state industries there were the private industries too. Especially it is noticeable in loom (mainly in cotton) producing. In these industries, in course which are called „factories“were used the rented people.
207
Workmanship. in the 70-90’s of XVIII century there were more
than 500 shops in Tbilisi. The half of them were workmanships, where were produced about 60 different kinds of production. As in Tbilisi, workmanship was developed in Gori, Telavi, Dusheti and in other cities. The workmanships traditionally were united in the shops. The shop was headed by the shop-header, co-called Ustabash. In the II part of XVIII century the shop (Asnaphe) lost internal independence and the government took the control over it. It is obvious that the shops were taxed by the state. Some information about the state shops tax payment is kept in the different king of economical documentation. We can see that the Tbilisian shops were annually taxed with about 20000 roubles.
***
Allongside with the developing of trade-industry, the kingdom leaders cared about the revival of the village industry revival. Renewing the old defense buildings, building the 160 new fortress-fences, leading out the water channels- these are the one part of the steps made by the government for developing the intensive industry. The one of the main care of the government was the settlement of the uninhabited places and it did the great step for producing the normal agriculture they needed to give the stimulus to the self-peasants. For the normal producing of the agriculture was needed to give the stimulus to the serf-peasants. Erekle II abolished the closed-door principles and interfered himself in the relations between Monsieur and serf. For the one hand the king forbade the peasants’ disobedience, and for the other hand, in case if the Monsieur lost his serf, charged him with responsibilities towards serf. The importance there was the legislation initiations: by the law 1765 the peasants release from slavery could be free; by the order 1770 Erekle II forbade selling of the serf without land. All of these helped agricultural intensive development. The government made many measurements for multiplies the serfs. The king began to return the lands from feudal in the time of “Osmaloba-Kizilbashoba”. He abolished Kazakh-Borchalo, Baidar khanates, Aragvi and Ksani prines, he cut the land from Dimitri Amilakhvari’s land. After these measurements, the countryseats of the king radically grew. The people’s peasant fund filled with about 18 thousand farmsteads. The serfs’ number exceeded over 25000, when where the great princes such as Saamilakhvro, Samukhranbatono and etc had 300-500 farmstead serfs. The princes and church peasants with nature and money paid about 140000 roubles. Erevan and Ganja khanates paid to Kartl-Kakheti annually 40000 roubles. The
208
income and tax were controlled by financial annunciate took the collegial form which was shared by Russia state government.
In the tax incomes trade-industry sector had the great unusual place for feudal state, what could be explained by the government’s economical politic. In spite of reducing incomes because of the enemy attacks in the last III of XVIII century, the kingdom’s economical state was very stabile. That’s why we think wrongly about the estimation by historiography, that Georgian state economy body exhausted all its possibilities and was at the edge of degeneration during the Aga-Mahmud khan attack at the end of XVIII century. Such decision gives us Tbilisi lease prices (what showed the common Georgian economy). The documental materials reveal that for 1801 almost all lease prices was equal to 1795 data or was behind a little.
As we see, the reforms by Erekle II for economies development had an important result and in 70-90’s of 18th century the tax incomes annually overcame 400000 roubles. This number was about 4 times more than in the 1at quarter of 18th century in Kartl-Kakehti kingdoms. Compared with the state payment part foreseen with “Dasturmali” Kartl-Kakheti incomes became much more, what gave Erekle II the possibilities of making the reforms and workers raising.
Chapter III. Erekle II’s reforms for the modernization of state.
With the state incomes Erekle II began transformation of govern system. His reforms realized in the several stages. Reformation was the equivalent of economical progress and sometimes continued for years, according to the concrete finances of the state. In this affair Russia, empire experience helped the government. In the II part of XVIII century all, the law projects on what were based Petre I’s reforms were translated from Russian.
The country description task in Kartl-Kakheti kingdom in the II
part of XVIII century. In the middle ages of Georgia for normal administration of the country, the main attention was paid to description. After description the kingdom’s government took the information about fighters, the number of tax payers and generally the condition of the population. However, the perfect description was rarely in the later middle ages. As it is known, in that time the government let many functions for the prince interests (we mean soldier). The country description was in competence of soldier. From 1770 Kartl-Kakheti kingdom government made the important steps to decentralization. One of such measurement was feudal army exchange with the permanent army. The duty army creation was connected to the country description. Became necessary to get the correct information about the population and equipment, what was
209
important for duty writing out. That is why Erekle II made the basic changes in the country administration. From the courses proved that, the soldiers deprived the individual rights of description and were given to the central government officials – secretaries. The description centralization for the one hand made easier country administration, and for the other hand, undo the huge closed space to the great princes. They were taken the lever, which were the barrier between the population and government.
Changes in state tax system. In the latest feudal epoch the princes
used with tax inaccessibility, what was expressed for the one hand, in partly free of stat payments, and on the other hand princes tax payment inaccessibility was in that the princes participated tax payments themselves to their serfs and then collected it themselves. According to the “Dasturmal” in the big princes, the small part of serfs paid tax payments. By the evidence of Kartl-Kakheti kingdom secretaries and other documental materials, in 70’s of 18th century Erekle II made the great changes in tax payment sphere. That time tax payment was made according to the country description book, with household and non-preventions; but the key taken was charged the king’s secretaries- the good headers and other workers closed for this work. This reform had the bilateral meaning: 1. the state tax payments were collected much more organized what was rising income itself; II. The princes were deprived co-called tax immunity- their serfs, as other serfs were fully taxed and they lost the collecting-haring individual rights. In one word, the tax payment became centralized.
The military reform. According to the united Georgian monarchy
tradition Kartli and Kakheti kingdoms were divided each into four alarms. The Georgian military-administration division had the base of princedom system. The head alarm holder (consisted of somxiT-sabaraTiano princes) headed first the Bartashvilis, than the Orbelians; the right-handed alarm (Upper Kartli, from which the main was Saamilakhvro) headed Amilakhvari, and the left-handed one (consisted of Mukhranbatonian, Ksani and Aragvi princes) was Mukhranbatoni; the behind co-called the king’s alarm holder (was coming from the beyond side co-called catholicon army) was appointed by the king (mainly from the Tsitsishvilis house). The soldiers were responsible for army calling away. The different situation was in Kakheti kingdom, where the bishops leaded the alarms. This was the feudal army, which presented the prince-serf army, where the serf was serving under his prince’s command.
In 70’s of 18th century Erekle II began leading the reforms in the military field, which aim was changing feudal army with permanent forced.
210
In the results of the reforms was made military office. The office had books, where was written in detail all soldiers with their equipments. From then, the head of army did the calling. The first step in creating the permanent army was “Nokari” army creation. “Nokari" was the army rented from local population, which consisted of from1000 till 2000 soldiers. They had Minbash (captain), Fonsadbash (head), Uzbash (captain) and Dahbash (captain). From 1774 “Nokari” was changed into “duty army”. According to the “Duty” statement all adult man in Kartl-Kakheti was obliged one month in a year to come in army with his goods. In return, the government would free him from goods payment. “Duty army” consisted of 5000 men. In Georgian historiography was settled the thought that “duty army” was abolished soon after Levan batonishvili death (1781). However, the documentation published by A. Klimiashvili certifies that duty army existed until the end of XVIII century. In 1785-1790 in spite of duty army had been collecting “Sabadlo” payment which was giving to the army called “duty safeguard” made in that time. In the mentioned years, the permanent forces role-played the Russia army battalions foreseen by Georgievki treatise. Documentally is certified that in 1791 the original face of “duty army” was restored.
One of the main achievement of Erekle II military reforms was field artillery creation. According to the Georgian and foreign course is proved that in 70‘s of XVIII century in Tbilisi was organized the bombs, morting, and cannons setting down factories where the cannons were made by Europe caliber. At the same time was made artillery union, where served about 400 cannonries. Officers leaded the artillery corpus: colonels, majors, captains and law rank militaries: officers, sergeants and carpals. At this time military office was made, where was kept military equipment- gun-bombs, bullets, provision and forage. The military trainings were conducted according to the Russian article. The interesting fact is that the military servers were given not lands, as it was in feudal state but they had salary. At the same time, Erekle II did not abolish solders. In case of need, the feudal army was collected again. The small country could not parry the great foreign attacks only with small part of soldiers. However strictly were defined soldiers’ rights, obligations, and they became the officials of the kingdom. Creating with the permanent force, on the one hand the country military potential raised and on the other hand, the princes were confiscated the function of leading the army.
Court and policies-administrative reforms. In the I part of XVI-
XVII and XVIII centuries in Kartli kingdom were 1 or 2 adjudicators (from Rostom Beg time Mdivan Beg). The adjudicators-Mdivan begs such small
211
numbers can be explained with the following fact- Kartli kingdom presented the princes collection. The king’s court functioned but its competence was to settle down argues among princes and serves. The princes used the court immunity and were the first adjudicators in court. Only small parts of criminal affairs were taken from the local court competence. In the II part of XVIII century, In Kartl-Kakheti was made the important changes in court. The numbers of Mdivan Begs grew about 10 times. The rising of the adjudicators’ number considered abolishment of immunity. The end of the court reform can be considered the time after Ksani prince abolishment (which used with great immunity) the order of Erekle II established in 1778: “All petition and complain should be given to Mdivar Beg”.
In the II part of XVIII century there were made the important reorganization in appellate and administrative apparatus. The number of appellate leaders-“Eshikagas Bashed”- rose, what reduced the princes’ policies rights. In 1769, Erekle II ordered to princes: “If you had complains or argues with together, report us and we will do the court”. After the court-petition analyze became clear, that in 70’s of XVIII century the princes lost policies-administrative and court immunity. By the central government was made “The internal affair annunciate” with the head of Mdiva Begs and Eshikagas Basheds. This annunciate administrated the whole territory.
With propose of territorial-administrative reorganization Erekle II abolished the Kazakh (in 1755) and Borchalo-Baidar (in 1765) khanates. In 1777 he took the land of headers (in 1743 Teimuraz II abolished Aragvi header). The king changed these parts into manage parts. So, Erekle II could radically change the country government after that the headers lost immunity.
Chapter IV. Changes in inside headers. Detonation of immunity
and developing of money-goods relation, rational agriculture appearance and feudal houses’ degradation, disrupted the princes’ economical force. In such conditions began massive destroying of princes’ houses. At this time, the princes and headers went to the city. Only in Tbilisi at the end on XVIII century lived more than 70 princes’ and about 200 headers family. They did not satisfy with rent from the common land and tried to make their own individual property. In 70’s of XVIII century in Kartl-Kakheti activity of princes’ houses participation and the process of individual massive agriculture formation. At this time, broken the following princes: The Phalavandishvilis, the Korchibabishvilis, the Abazades, the Gurmaishvilis, the Khimshiashvilis, the Tumanishvilis, the Davitashvilis, the Andronikashvilis, the Cholokashvilis, the Amirejibis, the Taktakishvilis, the Germanozishvilis, the Garsevanishvilis, the Phavlenishvilis, the Diasamidzes, the Avalishvilis, the Begtabegishvilis, the Saakadzes, the
212
Javakhishvilis, the Tarkhnishvilis, the Kherkheulidzes, tha Abashidzes, the Machabelis, the Tsitsishvilis and etc. It is known that the great prince houses were aware of separation because in the feudal country it would caused their abasement. Alexander Amilakhvari noticed about this: “Georgian respected not separated family”. However, immunity denotation and new economical environment caused on internal princes properties too. Documentally is proved that in spite of formal united, the Sakaphlaishvili land was divided into 4 parts. The important changes are noticed in Saamilakhvro and Samukhranbatono. From data is proved that the land of princes reduced much. The princes’ property became the independent property. As we see, in the last III of XVIII century, on the background of country economical development and centralization the no rational princes’ existence lost its sense. In spite of some holders (Saamilakhvro, Samukhranbatono) began the massive demolish of the houses.
The conclusion. In the middle ages of XVIII century Kartl-Kakheti
kingdom presented feudal country. The country actually was the collection of autonomic rights of princes. Such country became very weak for provoke, against which the country appeared in the II part of XVIII century. Therefore, the kingdom government began making important measurements for govern modernization. The first attention was paid to economical development. Erekle II noticed in his letter, that economical development could “cure us from the enemy”. Erekle II raised on the economical development method, what was expressed in trade-agriculture state sector domination. With the help of this politic the internal and external trade developed, in feudal society grew manufacture type production. After all, the state tax income importantly rose. Discussing Kartl-Kakheti kingdom economy, academic N. Berdzenishvili noticed that “in Erekle activities were seen something new”. By our opinion, Erekle’s economy developing way was familiar to Petre I Russia Empire and Europe states economical experiment, which considered industrial development in prince-serf reality.
With economical development and raising the state incomes, Erekle II made the important reforms for govern modernization. Description making and Tax system centralization, military and law-court reforms were directed to the king’ govern strengthen and prince immunity denotation. At the same time, the government divided into centralized rings – military affair, state income, internal affair and foreign affair departments. the conducted researches showed that in 70-90’s of XVIII century Kartl-Kakheti kingdom only did not presented princes collection but it contained the elements for absolutely monarch.
213
damowmebuli wyaroebi da literatura
saarqivo masalebi
saqarTvelos centraluri saxelmwifo saistorio arqivi
1. scssa, f., 1448, sab., # 1448
2. scssa, f., 1448, sab., # 2972
3. scssa, f., 1449; sab., # 1126
4. scssa, f., 1449, sab., # 231
5. scssa, f., 1449, sab., # 232
6. scssa, f., 1449, sab., # 234
7. scssa, f., 1449, sab., # 854
xelnawerTa erovnuli centri
8. xec. f., A sab. # 1648
9. xec. f., Ad sab., # 1044
10. xec. f., Ad sab., # 1304
11. xec. f., Ad sab., # 1403
12. xec. f., S sab., # 167
13. xec. f., S sab., # 249
14. xec. f., Qd sab., # 1633
15. xec. f., Qd sab., # 1637
16. xec. f., H sab., # 193
17. xec. f., H sab., # 460
18. xec. f., H sab., # 609
19. xec. f., H sab., # 1426
20. xec. f., Hd sab., # 665
21. xec. f., Hd sab., # 1159
22. xec. f., Hd sab., # 1431
23. xec, f., Hd sab., # 1606
24. xec. f., Hd sab., # 1616
25. xec. f., Hd sab., # 1617
26. xec. f., Hd sab., # 2518
27. xec. f., Hd. sab., # 2762
28. xec. f., Hd sab., # 3142
29. xec. f., Hd sab., # 9464
30. xec. f., Hd sab., # 11261
31. xec. f., Hd sab., # 11264
32. xec. f., Hd sab., # 14301
214
wyaroebi
33. amilaxvari, 1939; al. amilaxvari, georgianuli istoria,
Targmnili geronti qiqoZis mier, mnaTobi, Tb., saxelga-
mi, 1939. agvisto, # 8, gv. 125-156.
34. ararateli, 1980; Артемий Араратский. Жизнь и приключеия Артемия Араратского. М., Наука. 1980.
35. bagrationi, 1941; daviT bagrationi, axali istoria,
bagrat batoniSvili axali moTxroba; gamosca T. lomo-
urma, Tb., saqarTvelos ssr mecn. akad. gamomcemloba,
1941.
36. bagrationi, 1964; daviT bagrationi, samarTali bato-
niSvilis daviTisa, teqsti gamosca da gamokvleva da-
urTo daviT furcelaZem, Tb., mecniereba, 1964.
37. bagrationi, 1959; daviT bagrationi, saqarTvelos sa-
marTlisa da kanonTmcodneobis mimoxilva, ap. rogavas
redaqciiTa da gamokvleviT, Tb., saqarTvelos ssr mec-
nierebaTa akademiis gamomcemloba, 1959.
38. bagrationi, 1914; vaxtang batoniSvili, `istoriebri
aRwera RirsTa xsomisa SemTxveulobaTa saqarTvelosa
S-a aRweriTa zneobaTa da CveulebiTa msaxlobelTaTa
mis qveynisa, Txzuli saqrTvelos mefis iraklis Zis
vaxtangis mier~, gamocemuli sargis kakabaZis mier, tf.,
barTlome kilaZis stamba, 1914.
39. bagrationi, 1983; Teimuraz bagrationi, axali istoria,
teqsti gamosacemad moamzada, gamokvleva da saZiebeli
daurTo lela miqiaSvilma, Tb., mecniereba, 1983.
40. bagrationi, 1986; ioane bagrationi, qarTl-kaxeTis aR-
wera, teqsti gamosacemad moamzades, gamokvleva da sa-
Ziebeli daurTes Tina enuqiZem da guram bedoSvilma,
Tb., mecniereba, 1986.
41. bagrationi, 1957; ioane bagrationi, `sjuldeba~, teq-
sti gamosacemad moamzada, Sesavali, leqsikoni da saZi-
ebeli daurTo iv. surgulaZem, Tb., Tsu-s gamomcemlo-
ba, 1957.
42. bagrationi, 1936, 1948; ioane bagrationi, kalmasoba, k.
kekeliZis da al. baramiZis redaqciiT da winasityvao-
biT, t. I, tf., saxelgami, 1936, t. II, tf., saxelgami, 1948.
43. bagrationi, 1997; ioane bagrationi, SemoklebiTi aRwe-
ra saqarTvelos Sina mcxovrebTa TavadTa da aznaurTa
gvarebisa, masala istoriisaTvis, redaqtori da gamom-
cemeli z. kacelaSvili, Tb., dial, 1997.
215
44. batoniSvili, 1973; batoniSvili vaxuSti, aRwera same-
fosa saqarTvelosa, teqstebi dadgenili yvela ZiriTa-
di xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, qarTlis
cxovreba, t. IV, Tb., sabWoTa saqarTvelo, 1973.
45. burnaSovi, 1897; Бурнашев С. Н, Картина Грузий или
опйсание политического состояния царств Картлалического и
кахетического. Тф., Типография И. А Мартиросианца, 1896.
46. butkovi, 1869; Бутков П. Г., Материалы для новой истории
Каавказа, съ. 1722 по 1803 год, чась первая (съ пятью планами.), СПБ., Энфянджянца и комр., 1869.
47. butkovi, 1869A; Бутков П. Г., Материалы для новой истории
Кавказа, част вторая, СПБ., Энфянджянца и комр., 1869.
48. giuldenStedtis..., 1969; giuldenStedtis mogzauroba
saqarTveloSi, germanuli teqsti qarTli Targmani-
TurT gamosca g. gelaSvilma, t. I, Tb., saqrTvelos ssr
mecnierebaTa akad. gamomcemloba, 1962. t. II, Tb., saq-
rTvelos ssr mecnierebaTa akad. gamomcemloba, 1969.
49. dokumentebi..., 1962; dokumentebi Tbilisis istorii-
saTvis (XVI-XIX s.s.), Seadgines niko berZeniSvilma da ma-
misa berZeniSvilma, wigni I, Tb., Tsu-s gamomcemloba,
1962.
50. dokumentebi..., 1940; dokumentebi saqarTvelos socia-
luri istoriidan, wigni I, batonymuri urTierToba (XV-
XVIII ss.) red. winasityv. avt. n. berZeniSvili, Tb., saqar-
Tvelos ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemloba,
1940.
51. dokumentebi..., 1953; dokumentebi saqarTvelos socia-
luri istoriidan, wigni II, batonymuri urTierToba
(XV-XVIII ss.) n. berZeniSvilis red., Tb., saqarTvelos ssr
mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, 1953.
52. doliZe, 1960; i. doliZe, saqarTvelos CveulebiTi sju-
li, Tb., saqarTvelos mecnierebaTa akademiis gamomcem-
loba, 1960.
53. enuqiZe, 1964; T. enuqiZe, masalebi qarTlis samefos sam-
divanbego sasamarTlos istoriisaTvis (1755-1760 ww.).
kr. XIV- XVIII ss. ramdenime qarTuli istoriuli doku-
menti, Tb., mecniereba, 1964, gv. 7-74.
54. erevneli, 1958; Cимеон Ереванци. Джамбр, Памятная книга, зерцало и сборник всех обстоятельств Святого престола Эчмиадзина и окрестных монастырей, М., восточной литературы, 1958.
216
55. TayaiSvili, 1951; e. TayaiSvili, qsnis saerisTavos sta-
tistikuri aRweriloba, Tbilisis saxelmwifo univer-
sitetis Sromebi, t. 45, gv. 1-68, Tb., Tsu-s gamomcemlo-
ba, 1951.
56. iese baraTSvilis..., 1950; iese baraTSvilis cxovreba-
anderZi, teqsti gamosca SesavliT, SeniSvnebiT, leqsi-
koniTa da saZieblebiT avTandil ioselianma, masalebi
saqarTvelosa da kavkasiis istoriisaTvis (mski), nakv.
28, Tb., saqarTvelos ssr mecnierebeTa akademiis gamom-
cemloba, 1950.
57. ioane qarTveliSvili..., 1952; ioane qarTveliSvili, me-
muarebi, a. ioselianis gamokvleviT, winasityvaobiT,
redaqciiTa da SeniSvnebiT, Tb., saqpoligrafgamomcem-
loba, 1952.
58. ioseliani, 2009; platon ioseliani, aRwera Tbilisis
siZveleTa, wigni gamosacemad moamzades dimitri Tuma-
niSvilma, irine WoRoSvilma da iuza xuskivaZem, Tb., ar-
te, 2009.
59. ioseliani, 1978; pl. ioseliani, cxovreba mefisa giorgi
mecametisa; red. a. gawerelia, Tb., sabWoTa saqarTvelo,
1978.
60. kakabaZe, 1913; s. kakabaZe, istoriuli sabuTebi, t. V, Tb.,
1913.
61. lorTqifaniZe, 1940; i. lorTqifaniZe, masalebi saqar-
Tvelos istoriisaTvis (me-18 sauk.) masalebi saqarTve-
losa da kavkasiis istoriisaTvis (mski). Nnakv. II, Tb., ssrk
mecnierebaTa akademiis filialis gamomcemloba, 1940,
gv. 5-140.
62. masalani..., 1907;M masalani saqarTvelos statistikuri
aRwerilobisa meTvramete saukuneSi, gamocemuli eq-
vTime TayaiSvilis redaqtorobiT, tf., qarTvelTa So-
ris wera kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis gamo-
cema, 1907.
63. masalebi..., 1938; masalebi saqarTvelos ekonomikuri is-
toriisaTvis, gvianfeodaluri xana, w. I, xelfasi, qira,
fasebi, masalebi SearCia da gamosacemad moamzada n.
berZeniSvilma, Tb., Tsu-s gamomcemloba, 1938.
64. masalebi..., 1953; masalebi saqarTvelos ekonomikuri is-
toriisaTvis, gvianfeodaluri xana, w. II, vali, ijara,
vaWroba, masalebi SearCia da gamosacemad moamzada n.
berZeniSvilma, Tb., Tsu-s gamomcemloba, 1953.
217
65. masalebi..., 1955; masalebi saqarTvelos ekonomikuri is-
toriisaTvis, gvianfeodaluri xana, w. III, aRmSenebloba,
saxelmwifo ekonomika, qoneba, masalebi SearCia da ga-
mosacemad moamzada n. berZeniSvilma, Tb., Tsu-s gamom-
cemloba, 1955.
66. masalebi..., 1957; masalebi saqarTvelos ekonomikuri is-
toriisaTvis, danarTi, I, II, III wignebis leqsikoni da sa-
Zieblebi, Seadgina mamisa berZniSvilma, Tb., Tsu-s ga-
momcemloba, 1957.
67. masalebi..., 1948; masalebi qarTl-kaxeTis samefos samo-
xeleo wyobis istoriisaTvis, Sesavali werili, SeniS-
vnebi da saZiebeli daurTo SoTa mesxiam, masalebi sa-
qarTvelosa da kavkasiis istoriisaTvis (mski), Nnakv. I
(26), Tb., saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis ga-
momcemloba, 1948.
68. orbeliani, 1981; papuna orbeliani, ambavi qarTlisani,
teqsti daadgina, Sesavali, leqsikoni da saZieblebi
daurTo elene cagareiSvilma, Tb., mecniereba, 1981.
69. rainegsi, 2002; iakob rainegsi, mogzauroba saqarTve-
loSi, germanulidan Targmna, Sesavali da saZiebeli da-
urTo gia gelaSvilma. Tb., artanuji, 2002.
70. saqarTvelos..., 1920, 1909, 1910; saqarTvelos siZveleni,
red. e. TayaiSvili, t. I, tf., saqarTvelos saistorio da
saeTnografio sazogadoebis gamomcemloba, 1920; t. II,
tf., saqarTvelos saistorio da saeTnografio sazoga-
doebis gamomcemloba, 1909; t. III, tf., saqarTvelos sa-
istorio da saeTnografio sazogadoebis gamomcemlo-
ba, 1910.
71. qarTuli..., 1963; qarTuli samarTlis Zeglebi, t. I, vax-
tang IV-is samarTlis wignis krebuli, teqsti gamosca,
gamokvleva da leqsikoni daurTo prof. i. doliZem,
Tb., saqarTvelos mecn. akad. gamomcemloba, 1963.
72. qarTuli..., 1965; qarTuli samarTlis Zeglebi, t. II, sae-
ro sakanonmdeblo Zeglebi (X-XIX ss.), teqstebi gamos-
ca, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo prof. i. doliZem,
Tb., mecniereba, 1965.
73. qarTuli..., 1970; qarTuli samarTlis Zeglebi, t. III, sa-
eklesio sakanonmdeblo Zeglebi (XI-XIX ss.), teqstebi
gamosca, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo prof. i. do-
liZem, Tb., mecniereba, 1970.
74. qarTuli..., 1972; qarTuli samarTlis Zeglebi, t. IV, sa-
samarTlo ganCinebani (XVI-XVIII ss.), teqstebi gamosca,
218
SeniSvnebi da saZieblebi daurTo prof. i. doliZem, Tb.,
mecniereba, 1972.
75. qarTuli..., 1974; qarTuli samarTlis Zeglebi, t. V, sa-
samarTlo ganCinebani (XVIII s.), teqstebi gamosca da Se-
niSvnebi daurTo prof. i. doliZem, Tb., mecniereba,
1974.
76. qarTuli..., 1977; qarTuli samarTlis Zeglebi, t. VI, sa-
samarTlo ganCinebani (XVIII-XIX ss.), teqstebi gamosca,
SeniSvnebi da saZieblebi daurTo prof. i. doliZem, Tb.,
mecniereba, 1977.
77. qarTuli..., 1981; qarTuli samarTlis Zeglebi, t. VII, sa-
samarTlo arza-oqmebi, teqstebi gamosca, winasityvao-
ba da SeniSvnebi daurTo prof. i. doliZem, Tb., mecnie-
reba, 1981.
78. qarTuli..., 1985; qarTuli samarTlis Zeglebi, t. VIII, sa-
samarTlo arza-oqmebi da kerZo samarTlebrivi aqtebi,
teqstebi gamosacemad moamzada da SeniSvnebi daurTo
prof. i. doliZem, Tb., mecniereba, 1985.
79. qarTuli..., 1970A; qarTuli samarTlis Zeglebi, `das-
turlamali~, teqsti gamosacemad moamzada, gamokvleva
leqsikonebi da saZieblebi daurTo i. surgulaZem, Tb.,
sabWoTa saqarTvelo, 1970.
80. qronikebi..., 1967; qronikebi da sxva masala saqarTve-
los istoriisa da mwerlobisa, Sekrebili, qronologi-
urad dawyobili da axsnili T. Jordanias mier, wigni me-
same, (1700 wlidan XIX saukunis 60-ian wlebamde) gamosa-
cemad moamzades givi Jordaniam da SoTa xanTaZem, Tb.,
mecniereba, 1967.
81. xanTaZe, 1955; S. xanTaZe, saxelmwifo puris gadasaxadi
(sursaTi) qarTl-kaxeTSi me-19 saukunis damdegs, masa-
lebi saqarTvelosa da kavkasis istoriisaTvis (mski),
nakv. 32, Tb., saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis
gamomcemloba, 1955. gv. 153-176.
82. xerxeuliZe, 1989; oman xerxeuliZe, mefoba irakli meo-
risa, teqsti gamosacemad moemzada, gamokvleva, leqsi-
koni da saZiebeli daurTo lela miqiaSvilma, Tb., mec-
niereba, 1989.
83. javaxiSvili, 1967; iv. javaxiSvili, saqarTvelos ekono-
mikuri istoriis Zeglebi, w. I, aRmosavleT saqarTvelos
XVIII s. xalxis aRweris davTrebi, gamosacemad momzadda
iv. javaxiSvilis sax. kabinetSi d. megrelaZis da n. java-
xiSvilis mier, Tb., mecniereba, 1967.
219
84. javaxiSvili, 1974; iv. javaxiSvili, saqarTvelos ekono-
mikuri istoriis Zeglebi (XIII-XIX ss.), w. II, gamosacemad
momzadda iv. javaxisvilis sax. kabinetSi d. megrelaZis
da n. javaxiSvilis mier, Tb., mecniereba, 1974.
85. jambakur-orbeliani, 1914; al. jambakur-orbeliani, da-
RestniTgan lekebis gamosvla da sxva ambebi, gamocemu-
li sargis kakabaZis mier wera-kiTxvis sazogadoebaSi
daculi avtografis mixedviT, tf., b. kilaZis stamba,
1914.
86. jamburia, 1960; g. jamburia, masalebi qarTlis saTava-
doebis istoriisaTvis (XVII—XVIII ss.), masalebi saqar-
Tvelosa da kavkasis istoriisaTvis (mski), Nnakv. 33. Tb.,
saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemlo-
ba, 1960, 106-142.
87. АКАК, 1866; Акты собраные Кавказскою Агхеографическою Комиссiею. ; Т. I напечатанъ подъ редакцiею предъседателя коммисiи, ст. сов. АД. Берже, Тиф., Въ. Тирографiи Главнаго Управленiя Намъстника Кавказского, 1866.
88. АКАК, 1868; Акты собраные Кавказскою Агхеографическою Комиссiею, Т. II изданъ подъ редакцiею предъседателя коммисiи, АД. Берже, Тиф., Въ. Тирографiи Главнаго Управленiя Намъстника Кавказского, 1868.
89. АКАК, 1870; Акты собраные Кавказскою Агхеографическою Комиссiею, Т. IV, изданъ подъ редакцiею предъседателя коммисiи, дсс. АД. Берже, Тиф., Въ. Тирографiи Главнаго Управленiя Намъстника Кавказского, 1870.
90. Грамоты..., 1891; Грамоты и другие историчессакие документы XVIII столетия относяциес кь Грузии, Подъ редакцией А. А. цагарели, Т., I, Спб., Типография В Киршбаума въ д. М-ва финансов на Дворц. плош., 1891.
91. Грамоты..., 1898; Грамоты и другие историчессакие документы относяциес до Грузии.Т. II вып. I, Подъ редакцией А. А. цагарели, Спб., Типография ИМПЕРАТОРСКОЙ академии наукъ, Типография ИМПЕРАТОРСКОЙ академии наукъ,1898.
92. Грузинские..., 1881; Грузинские церковние гуджары, составилъ Д. П. Пурцеладзе, Тиф., тирография Главнаго управления Наместника кавказскаго, 1881.
93. Грузинские..., 1881 А; Грузинские дворянские грамоты, составилъ Д. П. Пурцеладзе, Тиф., тирография Главнаго управления Наместника кавказскаго, 1881.
94. Грузинские..., 1882; Грузинские крестянские и судебние акты, грамоты и письма грузинских и персидских царственных особ,
220
составилъ Д. П. Пурцеладзе, Тиф., тирогр. Главн. управл. Главноначальствующаго гражд. частию на кавказъ, 1882.
95. Реформы..., 1937; Реформы Петра I, Сборник документов, Сост. В.И.Лебедев. М., Гос.соц.-эк.изд-во, 1937.
96. Российское..., 1986; Российское законодательство X-XX вв.: в 9 т. Т. 4. Законодательство периода становленияабсолютизма. Отв. ред. А.Г.Маньков. М., Юридическая литература, 1986.
literatura
97. avaliani, 1912; С. Авалиани, Крестьянский вопрос в Закав-казье, т I, Одесса, Типог. Техник, 1912.
98. akofaSvili, 1955; g. akofaSvili, aznaurTa uflebrivi
mdgomareobis sakiTxisaTvis XVIII s. saqarTveloSi. masa-
lebi saqarTvelosa da kavkasiis istotiisaTvis M(mski),
Nnakv. 32, Tb., saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis
gamomcemloba, 1955, gv. 85-110.
99. akofaSvili, 1973; g. akofaSvili, glexTa begara-gadasa-
xadebis zrda. glexTa klasobrivi brZola, saqarTve-
los istoriis narkvevebi, t. IV, Tb., sabWoTa saqarTve-
lo, 1973, gv. 559-570.
100. akofaSvili, 1973; g. akofaSvili, glexur da sabatono
meurneobaTa ganviTareba, saqarTvelos istoriis nar-
kvevebi, t. IV, Tb., sabWoTa saqarTvelo, 1973, gv. 533-
540.
101. akofaSvili, 1973; g. akofaSvili, vaWrobis, mrewvelobis
da saqalaqo cxovrebis ganviTareba, saqarTvelos is-
toriis narkvevebi, t. IV, Tb., sabWoTa saqarTvelo, 1973,
gv. 540-554.
102. akofaSvili, 1966; g. akofaSvili, manuCar TumaniSvilis
meurneoba (XVIII s-is II naxevari — XIX s-is damdegi), kavka-
siis xalxTa istoriis sakiTxebi (kxis), Tb., mecniereba,
1966, gv. 405-411.
103. akofaSvili, 1976; g. akofaSvili, sasardloebis Sesaxeb
qarTlis samefoSi, ivane javaxiSvilis dabadebis 100
wlisTavisadmi miZRvnili saiubileo krebuli, mecnie-
reba, Tb., 1976, gv. 341-356.
104. akofaSvili, 1964; g. akofaSvili, fuladi sabatono ga-
dasaxadebi XVIII s. damlevisa da XIX s. damdegis saqar-
TveloSi (manuCar TumaniSvilis meurneobis masalebis
mixedviT), istoriis institutis Sromebi, VII, Tb., saqar-
Tvelos ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemloba,
1964, gv. 93-105.
221
105. akofaSvili, 1960; g. akofaSvili, cvlilebebi aznaurTa
fenis mdgomareobaSi XIX s. pirvel naxevarSi, masalebi
saqarTvelosa da kavkasiis istotiisaTvis M(mski), Nnakv.
33, Tb., saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis gamom-
cemloba, 1960, gv. 203-211.
106. anTelava, 1977; i. anTelava XVIII saukunis saqarTvelos
socialur-ekonomiuri ganviTarebis xasiaTis sakiTxi-
saTvis, Tb., mecniereba, 1977.
107. asaTiani, 1959; n. asaTiani, saadgilmamulo urTierTo-
bisa da saTavadoebis arsebobis sakiTxisaTvis XVI-XVII
saukneebis kaxeTis samefoSi, Tsu-s Sromebi, t. 77, Tb.,
Tsu-s gamomcemloba, 1959, gv. 27-55.
108. aslamaziSvili, 2005;L l. aslamaziSvili, saqarTvelos
socialur-ekonomikuri ganviTareba XV-XVIII saukuneeb-
Si, centralur saxelmwifo saistorio arqivSi daculi
dokumentebis mixedviT, Tb., universali, 2005.
109. berZeniSvili, 1937; n. berZeniSvili, samRebroTa Sesaxeb
XVIII s. saqarTveloSi, masalebi saqarTvelosa da kavka-
siis istoriisaTvis (mski), Nnakv. VI, tf., ssrk. mecniere-
baTa akademiis saqarTvelos filialis gamomcemloba,
1937, gv. 431-470.
110. berZeniSvili, 1965; n. berZeniSvili, saqarTvelo XVIII
saukuneSi, saqarTvelos istoriis sakiTxebi, w. II, Tb.,
mecniereba, 1965.
111. berZeniSvili, 1946; n. berZeniSvili, iv. javaxiSvili, s.
janaSia, saqarTvelos istoria, I, saxelmZRvanelo, Tb.,
saxelgami, 1946.
112. berZeniSvili..., 1958; n. berZeniSvili, v. dondua, m. dum-
baZe, g. meliqiSvili, S. mesxia, p. ratiani — saqarTvelos
istoria, Tb., sabWoTa saqarTvelo, 1958.
113. berZniSvili, 1965; m. berZniSvili, masalebi XVIII s. bolo
wlebis saqarTvelos istoriidan, qarTuli wyaroT-
mcodneoba, krebuli I, Tb., mecniereba, 1965, gv. 121-209.
114. bocvaZe, 1963; T. bocvaZe, saqarTvelo-yabardos urTi-
erTobis istoriidan, Tb., saqarTvelos ssr mecniereba-
Ta akademiis gamomcemloba, 1963.
115. gabaSvili, 1942; v. gabaSvili, darbazis rigis moxeleni
dasturlamalis mixedviT, Eenimkis moambe, t. XIII, Tb., sa-
qarTvelos mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, 1943,
gv. 159-206.
116. gamrekeli, 1968; В. Н. Гамрекели, Торговые связи Восточной
Грузии с Северным Кавказом, Ч. I, Тб., мецниереба, 1968.
222
117. gaCeCilaZe, 1957; a. gaCeCilaZe, narkvevebi XIX saukunis
qarTuli dramaturgiis da Teatris istoriidan, Tb.,
xelovneba, 1957.
118. geguCaZe 1995; m. geguCaZe, saqarTvelo-somxeTis urTi-
erToba XVIII saukunis 80-90-ian wlebSi da ruseTi, Tb.,
Tsu-s gamomcemloba, 1995.
119. gvritiSvili, 1955; d. gvritiSvili, feolaluri saqar-
Tvelos socialuri urTierTobebis istoriidan, Tb.,
saxelgami, 1955.
120. gigauri, 1997; gigauri, saqarTvelo simeon erevancis
`memuarebSi~, Tb., Tsu-s gamomcemloba, 1997.
121. gogiCaiSvili, 1974; f. gogiCaiSvili, rCeuli nawerebi,
akad. p. guguSvilis redaqciiT da winasityvaobiT, t. I,
Tb., sabWoTa saqarTvelo, 1974.
122. gogolaZe, 1966; d. gogolaZe, samTamadno, samTo-saqar-
xno mrewveloba saqarTveloSi da kapitalizmis genezi-
sis zogierTi sakiTxi, Tb., mecniereba, 1966.
123. guguSvili, 1941; p. guguSvili, kapitalizmis warmoSoba
da ganviTareba saqarTvelosa da amierkavkasiaSi, Tb.,
saxelgami, 1941.
124. guguSvili, 1949; p. guguSvili, saqarTvelosa da amier-
kavkasiis ekonomikuri ganviTareba XIX — XX saukuneebSi,
t. I, Tb., saxelgami, 1949.
125. guguSvili, 1937; p. guguSvili, qarTuli sabaJo tarifi,
masalebi saqarTvelosa da kavkasiis istoriisaTvis
(mski), nakv. IV, tf., ssrk mec. akademiis saqarTvelos fi-
lialis gamomcemloba, 1937.
126. guguSvili, 1957; П. Гугушвили, Развитие промишленности в Грузии и в Закавказье в XIX-XX вв., Тб., АК. Груз. ССР, Ин-т Экономика, 1957.
127. guliSambarovi, 1894; Ст. гулишамбаров, Обзор фабрик и заводовъ закавказскаю краи, Тифлис, типографiя канцеларiя главноначальствиущаго гражданскою частью на кавказь, 1894.
128. guCua, 1968; v. guCua, saqarTvelos XVI-XVIII ss. ekonomi-
kuri istoriis Seswavla qarTul sabWour istoriogra-
fiaSi, qarTuli istoriografia, Tb., mecniereba, 1968,
gv. 154-183.
129. dumbaZe, 1973; m. dumbaZe, `batonymobis rigis~ dacva.
brZola samefo Semosavlebis gazrdisa da qveynis same-
urneo ganviTarebisaTvis, saqarTvelos istoriis nar-
kvevebi, t. IV, Tb., sabWoTa saqarTvelo, 1973, gv. 522-529.
223
130. dumbaZe, 1973; m. dumbaZe, Tavisufal miwismflobel-mo-
laSqreTa fenis warmoqmna, saqarTvelos istoriis nar-
kvevebi, t. IV, Tb., sabWoTa saqarTvelo, 1973, gv. 555-559.
131. dumbaZe, 1990; Tbilisis istoria, 3 tomad, Tbilisi uZ-
velesi droidan XVIII saukunis bolomde. red. mamia dum-
baZe, viqtor guCua, Tb., mecniereba, 1990.
132. dumbaZe, 1973; m. dumbaZe, politikur winaaRmdegobaTa
saxifaTo kvanZi, saqarTvelos istoriis narkvevebi. t.
IV, Tb., sabWoTa saqarTvelo, 1973, gv. 694-706.
133. esaZe, 1903; С. Есадзе, очерки истории горного дела на Кавказе, Тиф., Электропечатная Грузнск. Издательст. Товарищества, 1903.
134. TogoSvili, 1964; g. TogoSvili, qarTlis barSi osTa Ca-
mosaxlebis istoriidan, macne, #5, Tb., saqarTvelos
ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, 1964, gv. 57-
65.
135. kakabaZe, 1924; s. kakabaZe, saqarTvelos ekonomikuri
ganviTarebis Sesaxeb me-18 saukuneSi, Jurnali `mnaTo-
bi~, #2, #3, tf., saqarTvelos politganaTlebis mTa-
var-mmarTveloba, 1924, gv. 214-242, 266-286.
136. kakabaZe, 1913; s. kakabaZe, saqarTvelos istoriis axali
saukuneebis epoqa, tf., qarTvelTa Soris wera kiTxvis
gamavrcelebeli sazogadoebis gamomcemloba, 1922.
137. kakabaZe, 1925; s. kakabaZe, safasis istoriisTvis saqar-
TveloSi, saistorio moambe, wigni I, Tb., sssr centrar-
qivis gamomcemloba, 1925, gv. 1-35.
138. kakabaZe, 1940; s. kakabaZe, safrangeTis savaWro kapita-
li saqarTvelos mimarT me-18-e saukuneSi, quTaisis a.
wulukiZis saxelobis saxelmwifo pedagogiuri insti-
tutis Sromebi, t., I, quTaisi, gaz. `industr. quTaisis~
stamba, 1940, gv. 109-123.
139. kakabaZe, 1925A; s. kakabaZe, qalaq tfilisis aRwera 1803
wlisa, saistorio moambe, wigni II, tf., sssr centrarqi-
vis gamomcemloba, 1925, gv. 27-105.
140. kakabaZe, 1956; С. Н. Какабадзе recenzia d. gvritiSvilis
wignze, `Вопроси истории~, oqtomberi, #10, Москва, издателство Правда, 1956, gv. 175-176.
141. kakabaZe, 1930; С.Н. Какабадзе, Крестьянский вопрос и
крестьянские движения в восточной Грузии XVIII веке, История Классовой борбьбы в Закавказьи, сборник статей, книга первая
224
(ИКБЗ), Тифлис, Закавказский коммунистический университет, 1930, gv. 153-194.
142. kapanaZe, 1950; d. kapanaZe, qarTuli numizmatika, Tb.,
Tsu-s gamomcemloba, 1950.
143. kareevi, 1908; Кареев Н. И., западно-европейская абсолютная монархия XVI, XVII и XVIII вековъ. общая характерика бюрократического государства и сословного обшества `стараво порядка~, СПб., Типография М. М. Стасюлевича, 1908.
144. kekelia, 1970; m. kekelia, sasamarTlo organizacia da
procesi saqarTveloSi ruseTTan SeerTebis win, Tb.,
sabWoTa saqarTvelo, 1970.
145. AklimiaSvili, 1966; ak. klimiaSvili, zemo qarTlis mdev-
robis ganweseba 1772 wlisa, macne t. I, Tb., saqarTvelos
ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, 1966, gv. 91-
95.
146. klimiaSvili, 1964; ak. klimiaSvili, masalebi XV-XVIII ss.
qarTlisa da kaxeTis sadroSoebis istoriisaTvis, kr.
XIV- XVIII ss. ramdenime qarTuli istoriuli dokumenti,
Tb., mecniereba, 1964, gv. 121-151.
147. klimiaSvili, 1963; ak klimiaSvili, morige laSqris sa-
kiTxisaTvis XVIII saukunis II naxevris aRmosavleT saqar-
TveloSi, xelnawerTa institutis moambe, t. V, Tb., sa-
qarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemloba,
1963, gv. 179-210.
148. klimiaSvili, 1962; ak. KklimiaSvili, saartilerio mSe-
nebloba aRmosavleT saqarTveloSi XVIII saukunis II na-
xevarSi, xelnawerTa institutis moambe, t. IV, Tb., sa-
qarTvelos mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, 1962,
gv. 263-275.
149. Mkucia, 1984; k. kucia, amqrebi XVII-XVIII ss. saqarTvelos
qalaqebSi, Tb., mecniereba, 1984.
150. lekveiSvili, 1962; m. lekveiSvili, sasamarTlo procesi
me-17-18 saukuneebis aRmosavleT saqarTveloSi, Tb., sa-
qarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemloba,
1962.
151. lorTqifaniZe, 1935; iase lorTqifaniZe, qvemo qarTli
XVIII saukunis pirvel meoTxedSi, naw. I-II, wyaroebis ga-
mokvleva da geografiuli cnobebi, Tb., zakgizi, 1935.
152. megrelaZe, 1963; d. megrelaZe, masalebi saqarTvelos
ekonomikuri istoriisaTvis, masalebi saqarTvelosa da
kavkasiis istoriisaTvis (mski), nakv. 35, Tb., saqarTve-
225
los ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, 1963, gv.
207-232.
153. megrelaZe, 1964; d. megrelaZe, rkinis adgilobrivi war-
moebisa da misi Semozidvis Sesaxeb XVIII s. saqarTvelo-
Si, istoriis institutis Sromebi, t. VII, Tb., saqarTve-
los ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, 1964,
gv. 105-114.
154. mesxia, 1983; S. mesxia, saistorio Ziebani, t., II, Tb,. mec-
niereba, 1983.
155. mesxia..., 1971; S. mesxia, v. guCua, saqarTvelos istoria,
skolis saxelmZRvanelo, Tb., ganaTleba, 1971.
156. mesxia, 1959; Месхиа Ш., Городи и городской строй феодалной
Грузии, Тб., Гос. ун-т., 1959. 157. naTaZe, 1925; gr. naTaZe, saqarTvelos istoriis mokle
sociologiuri mimoxilva, nawili I, II, quTaisi, tfili-
sis gamomcemloba-mecniereba saqarTveloSi, 1925.
158. naTaZe, 1930; Г. Я. Натадзе, К вопросу об економическом положении Грузии в конце XVIII столетия, История Классовой борьбы в Закавказьи, сборник статей, книга первая, (ИКБЗ), Тифлис, Закавказский коммунистический университет, 1930, gv.
123-152. 159. niniZe, 1997; d. niniZe, muxranbatonebi, Tb., meridiani,
1997.
160. rogava, 1964; ap. rogava, kapitalizmis Canasaxi saqar-
TveloSi da erekle II-is politika, macne, #6, Tb., saqar-
Tvelos ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, 1964, gv. 161-175.
161. rogava, 1950; ap. rogava, saxalxo ganaTleba erekle meo-
ris xanis qarTl-kaxeTSi da anton pirveli, Tb., saqar-
Tvelos ssr ganaTlebis saministros ped. mecn. in-tis
gamomcemloba, 1950.
162. rogava, 1974; Рогава А.А., зачатки капитализма в Грузии и
политика Ираклия II-го, Тб., сабчота сакартвело, 1974.
163. roJkova, 1949; М. К. Рожкова, Економическая политика
царского правительства на Среднем Востоке во второй четверти
XIX века и русская буржуазия, Мoсква, Издательство Академии наук СССР, 1949.
164. samsonaZe, 1968; m. samsonaZe, Tbilisis samrewvelo gan-
viTareba mecxramete saukunis reformamdel xanaSi, Tb.,
mecniereba, 1968.
165. samsonaZe, 1972; m. samsonaZe, saqarTvelos sagareo vaW-
226
robis istoriidan XVIII s. miwurulsa da XIX saukunis da-
sawyisSi, saqarTvelos mec. akad. sazogadoebriv mecnie-
rebaTa ganyofileba, macne, istoriis, arqeologiis, eT-
nografiis da xelovnebis seria, Tb., mecniereba, 1972,
gv. 20-31.
166. samsonaZe, 1980; m. samsonaZe, saqarTvelos socialur-
ekonomikuri ganviTareba XIX s-is pirvel mesamedSi, Tb.,
mecniereba, 1980.
167. soselia, 1973; o. soselia, q. CxataraiSvili, dasavleT
saqarTvelos social-ekonomikuri mdgomareoba XVIII
saukunis 40-80-ian wlebSi, saqarTvelos istoriis nar-
kvevebi, t. IV, Tb., sabWoTa saqarTvelo, 1973, gv. 570-
600.
168. soselia, 1973; o. soselia, saxelmwifo mmarTvelobis
gadaxalisebis cdebi, saqarTvelos istoriis narkveve-
bi, t. IV, Tb., sabWoTa saqarTvelo, 1973, gv. 529-533.
169. soselia, 1966; o. soselia, feodaluri xanis dasavleT
saqarTvelos istoriidan, Tb., mecniereba, 1966.
170. soxvaZe, 1996; b. soxvaZe, ruseTi XVII saukunis dasas-
rulsa da XVIII saukuneSi, Tb., Tsu-s gamomcemloba, 1996.
171. surgulaZe, 1952; iv. surgulaZe, saqarTvelos saxel-
mwifosa da samarTlis istoriisaTvis, Tb., Tsu-s gamom-
cemloba, 1952.
172. tarle, 1924; Тарле Е. В., Пaдение абсолютизма в Западнои
Европе и России, Петродрад, Издательство Мысль, 1923.
173. tuxaSvili, 1963; l. tuxaSvili, ruseTi da sazogadoeb-
riv politikuri moZraoba aRmosavleT saqarTveloSi
(XVIII saukunis meore naxevari), Tb., mecniereba, 1963.
174. uCaneiSvili, 1937; d. uCaneiSvili, К вопросу об
економическом развитии восточной Грузии во второй половине
XVII века, masalebi saqarTvelosa da kavkasis istorii-
saTvis (mski), nakv. V, Tb., ssrk mecnierebaTa akademiis
saqarTvelos filialis gamomcemloba, 1937.
175. qavTaria, 1987; m. qavTaria, yaflaniSvilTa saxlis geni-
alogia, mravalTavi, filologiur-istoriuli Ziebani.
XIV, Tb., mecniereba, 1987.
176. qiqoZe..., 1973; m. qiqoZe, q. CxataraiSvili, swavla-ganaT-
leba da mecniereba, saqarTvelos istoriis narkvevebi,
t. IV, Tb., sabWoTa saqarTvelo, 1973, gv. 778-784.
177. qiqoZe, 1963; m. qiqoZe, qarTuli saTavadoebis istorii-
dan XV-XVIII ss., saamilaxvro, masalebi saqarTvelosa da
kavkasiis istoriisaTvis (mski), nakv. 35, Tb., saqarTve-
227
los ssr mecnierebaTa akademiis gamomcemloba, 1963, gv,
7-113.
178. qoiava 1963; n. qoiava, fulis mimoqceva, krediti da fi-
nansebi XVIII saukunis qarTl-kaxeTSi, Tb., Tsu-s gamom-
cemloba, 1963.
179. quTelia, 1981; T. quTelia, Tbilisis zarafxana 1736-
1757 wlebSi (vercxlis fuli), saqarTvelos saxelmwifo
muzeumis moambe, XXXV, Tb., mecniereba, 1981, gv. 37-48.
180. CantlaZe, 1959; v. CantlaZe, sulxan-saba orbelianis
ekonomikuri Sexedulebebi, Tb., saqarTvelos ssr mec-
nierebaTa akademiis gamomcemloba, 1959.
181. WiWinaZe, 1903; z. WiWinaZe, istoria qarTuli gazeTebis
da Jurnalebis gamocemisa, tf., t. m. rotiniancis stam-
ba, 1903.
182. javaxiSvili, 1925; iv. javaxiSvili, istoriis mizani, wya-
roebi da meTodi winad da axla, wig. III, qarTuli safas-
sazomTmcodneoba anu numizmatika-metrologia, Tf.,
Cveni mecniereba, 1925.
183. javaxiSvili, 1918; iv. javaxiSvili, qalaqebi, saqalaqo
weswyobileba da cxovrebis viTareba saqarTveloSi me-
17, me-18 saukuneebSi, promeTe, #1, tf. gamomcemeli
isidore sturua, 1918, gv., 35-61.
184. jamburia, 1973; g. jamburia, socialuri urTierTobebi
da klasobrivi brZola saqarTveloSi XVI-XVIII ss., sa-
qarTvelos istoriis narkvevebi, Tb., sabWoTa saqarTve-
lo, 1973, gv. 187-225.
185. jamburia, 2007; g. jamburia, qarTuli feodalizmis sa-
kiTxebi. Tb., artanuji, 2007.
186. jamburia, 1955; g. jamburia, qarTuli feodaluri ur-
TierTobis istoriidan, somxiT-sabaraTianos saTava-
doebi, Tb., saqarTvelos ssr mecn. akad. gamomcemloba,
1955.
187. janaSvili, 1898; m. janaSvili, mefe erekle, tf., m. Sara-
Zis da amx. stamba, 1898.
188. janaSvili, 1899; m. janaSvili, saqarTvelos deda-qalaqi
tfilisi, quTaisi, RambaSiZis stamba, 1899.
189. janeliZe, 1957; d. janeliZe, ramdenime cnoba saqarTve-
losTan ruseTis rkiniT vaWrobis Sesaxeb XVIII s. meore
naxevarSi, quTaisis saxelmwifo ped. institutis Srome-
bi, t. XVII, quTaisi, saqarTvelos ssr ganaTlebis saminis-
tros al. wulukiZis saxelobis quTaisis sax. pedinsti-
tuti, 1957, gv. 281-286.
228
Apolon Tabuashvili
Erekle II’s Economic Concepts and Reforms for the Modernization of State Governance
gamomcemloba `universali~
Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19, �: 22 36 09, 8(99) 17 22 30
E-mail: [email protected]