APSKAITA IR AUDITAS

TurinysvadasStudento pasiekim vertinimasKursinio darbo uduotis1. Finansin apskaita 1.1. Finansins apskaitos principai 1.2. Finansins apskaitos pradmenys 1.3. Balansas 1.4. Pelno (nuostoli) ataskaita2. Valdymo apskaita3. Auditas4. Literatra

vadasNumatomi SDM rezultatai inios:pagrindini princip ir metod, kuriais remiantis yra tvarkoma mons finansin apskaita;finansins atskaitomybs sudarymo ir finansins analizs pagrind;pagrindini princip ir metod, kuriais remiantis turt bti vykdoma valdymo apskaita ir analiz monse;finansinio ir veiklos audito metodini pagrind.Supratimas:finansins apskaitos tvarkymo monje pagrindini princip ir metod;finansins analizs metod ir j svarbos mons valdymui;valdymo apskaitos metod ir problem, susijusi su j diegimu monje, sudtingumo ir svarbos;audito esms, funkcij ir udavini.Specialieji gebjimai:identifikuoti ir klasifikuoti apskaitos informacij, apibendrinti ir vertinti mons finansins bkls, veiklos rezultatus, taikyti finansin veikl apibdinanius rodiklius ir atlikti j analiz;rinkti, sisteminti, vertinti ir teikti monei valdyti reikaling valdymo apskaitos informacij, apdoroti pirmin informacij ir j analizuoti;atlikti produkto pilnosios ir dalins savikainos kalkuliavo skaiiavimus;metodikai konsultuoti mons specialistus netiesiogini ilaid paskirstymo metodikos taikymo klausimais;konsultuoti finansins apskaitos specialistus usakyminio ir procesinio savikainos kalkuliavimo metod diegimo monje klausimais.

Studento pasiekim vertinimasPaimys apskaiiuojamas taip:E = 0,3X + 0,7Xia:E studento egzamino paymys pagal deimties bal sistem; X - kolokviumo vertinimas pagal deimties bal sistem;X - vertinimas, gautas u sesijos metu laikyt egzamin.

Kursinio darbo uduotis1. Pateikti balanso ir pelno (nuostoli) ataskaitos element smprat2. Atlikti X mons balanso ir pelno (nuostoli) ataskaitos analiz.3. Atlikti X mons santykini pelningumo ir mokumo rodikli skaiiavimus ir analiz.4. Pasirinkti FC, AVC, PR ir atlikti ilaid veiklos apimties pelno analiz lio tako metodu.4.1. Nustatyti gamybos apimt, kuriai esant TC = TR.4.2. Pasirinkti norim TP ir nustatyti TQ.4.3. Pasirinkti paklausos dyd ir ir nustatyti realiai pelning veiklos srit ir saugumo rib MS.4.4. Sudaryti paklausos ir kain takos pelnui matric. 5. Atlikti apklausos duomen statistin analiz ir nustatyti porins koreliacijos parametrus

1. FINANSIN APSKAITA

1.1. Finansins apskaitos principai

Bendrieji apskaitos principai:

- mons (ekonominio vieneto), - veiklos tstinumo,- periodikumo, - pastovumo, - piniginio mato, - kaupimo, - palyginimo, - atsargumo,- neutralumo,- turinio svarbos.

Imons (ekonominio vieneto) principas teigia, kad mons sskaitos turi bti atskirtos nuo asmenini mons savinink sskait. is principas taikomas visoms (be joki iimi) moni rims.

Veiklos tstinumo principas. Tai prielaida, kad mons veikla trunka neribot laik. is principas netaikomas, kai yra priimtas sprendimas mon likviduoti

Periodikumo principas. Pagal j kin veikla gali bti suskirstyta tam tikrus atsiskaitymo laikotarpius, kad bt galima parengti kins veiklos ataskaitas.

Pastovumo principas akcentuoja apskaitos metodikos pastovum. Taiau laikantis io principo neatsiribojama nuo apskaitos metodikos tobulinimo.

Piniginio mato principas.

Visos apskaitos operacijos turi bti atliekamos naudojant pinigin mat. Buhalterins apskaitos statymas deklaruoja, kad apskaita tvarkoma ir apskaitos dokumentai iraomi nacionaline valiuta o prireikus ir usienio valiuta. Jei kiniai vykiai vyksta arba kins operacijos atliekamos usienio valiuta, jos apskaitoje perskaiiuojamos nacionalin valiut nustatytu santykiu.

Kaupimo principas.

Jo esm ta, kad kins operacijos fiksuojamos tada, kai jos vyksta. Pajamos apskaitoje ufiksuojamos tuo momentu, kai jos udirbamos, nepriklausomai nuo pinig gavimo momento. Taip pat ilaidos fiksuojamos tuo momentu, kai kai jos patiriamos nepriklausomainuo to, ar buvo daromi mokjimai t.y. ileisti pinigai.

Palyginimo principas.

Pajam registravimo principas nustato laikotarp, per kur turi bti uregistruotos pajamos, o palyginimo principas nulemia laikotarp, per kur turi bti pripaistamos snaudos. Remiantis iuo principu apskaiiuotas ataskaitinio laikotarpio udirbtas pajamas btina palyginti su patirtomis ias pajamas udirbant snaudomis. Snaudomis pripastamos tik tos ilaidos, kurios garantuoja pajam gavim, t.y. kurios yra padarytos gaminant produkcij ar atliekant paslaugas ataskaitiniu laikotarpiu.

Atsargumo principas. is principas pareigoja buhalterius atsargiai vertinti visus mons veiklos aspektus ir pasirinkti tokius apskaitos metodus, kuriais mons turto, kapitalo, sipareigojim, pajam ir snaud vert negalt bti nepagrstai padidinta ar sumainta.

Neutralumo principas. Apskaitos informacija turi bti pateikiama nealikai, be iankstinio nusistatymo.

Turinio svarbos principas. kins operacijos ir kiniai vykiai apskait traukiami pagal j turin ir ekonomin prasm, o ne pagal j juridin form.

1.2. Finansins apskaitos pradmenys

Finansins apskaitos pradmenys tai pradinis apskaitos kursas, apibdinantis svarbiausius apskaitos sistemos elementus, j esm ir paskirt.

Apskaitos pradmen svarbiausi elementai yra dokumentavimas, inventorizavimas, sskaitos, dvejybinis raas, kainojimas, kalkuliavimas, atskaitomyb.

Sskaitos. Vis ri kinms finansinms operacijoms atvaizduoti naudojamos sskaitos.

Duomenys sskaitas keliami i pirmini dokument. mons gali pasirinkti sskaitas pagal savo poreikius. Kiekvienai sskaitai suteikiamas kodas (numeris).

Apskaitoje turtas, nuosavas kapitalas ir mons sipareigojimai gali keistis dvejopai padidti arba sumati. Tam sskaitose iskirtos atskiros skiltys. Kairioji skiltis vadinama debetu, o deinioji kreditu. Debetuoti sskait rayti atitinkam sum sskaitos debet. Kredituoti sskait rayti sum sskaitos kredit.

Pirmiausia sskaitose turi bti raomos balanse parodytos sumos, vadinamos sskaitos pradiniu likuiu arba saldo. Po to sskaitose raomos visos per tam tikr laikotarp vykusios kins operacijos, susijusios su balanso aktyvo arba pasyvo kai kuri straipsni pakitimu, t.y. vienos sskaitos debetuojamos, kitos kredituojamos.

Sskaitos skirstomos aktyvines ir pasyvines.

Aktyvinse sskaitose apskaitomas mons turtas ir jo judjimas, o pasyvinse nuosavas kapitalas ir sipareigojimai.

Debetas ir kreditas aktyvinse ir pasyvinse sskaitose turi skirting reikm. Aktyvini sskait debete atvaizduojami likuiai i balanso ir operacijos nulemianios moni turto padidjim. Aktyvini sskait kredite atvaizduojamos operacijos nulemianios moni turto sumajim.

Pasyvini sskait kredite atvaizduojami likuiai i balanso ir operacijos nulemianios nuosavo kapitalo ir sipareigojim padidjim. Pasyvini sskait debete atvaizduojamos operacijos nulemianios nuosavo kapitalo ir sipareigojim sumajim.

Svarbu teisingai atspindti per tam tikr ataskaitin laikotarp udirbtas pajamas ir jas udirbant patirtas snaudas, kurios daro tiesiogin poveik mons turtui ir nuosavam kapitalui.

Plyginus pajamas su snaudomis, nustatomas pelnas arba nuostolis.

Pelnas didina nuosav kapital, o nuostolis maina. Taigi ir pajamos didina nuosav kapital, todl j padidjimas (udirbimas) fiksuojamas ta paia tvarka kaip apskaitos objekt padidjimas nuosavo kapitalo sskaitose j kredite.

Patiriamos snaudos maina peln (taigi ir nuosav kapital), todl snaud sumos sskaitose registruojamos atvirkiai nei nuosavo kapitalo sskait objektai: snaud padidjimas fiksuojamas snaud sskait debete.

Finansiniams rezultatams apskaiiuoti naudojama pajam ir snaud suvestin sskaita.

Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui , jos debet perkeliamos snaudos, o kredit pajam sumos i pajam sskait.

Palyginus kredito ir debeto apyvartas, gaunamas skirtumas, kuris perkeliamas pelno (nuostoli) ataskait.

Aktyvins sskaitos turi debetin saldo, o pasyvins kreditin. Vis debetini likui (saldo) suma aktyvinse sskaitose lygi vis kreditini likui (saldo) sumai pasyvinse sskaitose.

kines operacijas atvaizduojant sskaitose susidaro tam tikras sskait tarpusavio ryys, vadinamas sskait korespondencija. Sskaitos, tarp kuri toks ryys susidaro vadinamos koresponduojaniomis sskaitomis. Sskait korespondencija atvaizduojama buhalterinio rao pavidalu. Buhalterinis raas nurodo debetuojamos ir kredituojamos sskait, kuriose atvaizduojama kin operacija, pavadinim ir operacijos sum.

Skirtingo detalumo informacijai gauti buhalterinje apskaitoje naudojamos dvejopos sskaitos: sintetins ir analitins. Sintetinse sskaitose parodomi apibendrinantys duomenys apie apskaitos objektus, t.y. surinkti pagal sustambintus turto, nuosavo kapitalo, sipareigojim, pajam ir snaud ris. iose sskaitose pateikiami duomenys tik pinigine iraika.

Analitins sskaitos pateikia isamius ir konkreius duomenis apie objekt, t.y. smulkiai iskaidytus pagal kiekvien turto, nuosavo kapitalo, sipareigojim, pajam ir snaud r. ios sskaitos detalizuoja sintetines sskaitas.

Sintetini ir analitini sskait tarpusavio ryys:

Analitini sskait saldo atvaizduojamas toje pat sskaitos pusje, kurioje tas saldo parodytas atitinkamoje sintetins sskaitos pusje. Operacijos, kurios raomos kurios nors sintetins sskaitos debet ar kredit, raomos taip pat atitinkamos analitins sskaitos debet ar kredit.Kiekvienos aktyvins ar pasyvins sintetins sskaitos saldo ir apyvartos visada yra lygs analitini sskait atidaryt konkreiai sintetinei sskaitai detalizuoti, saldo ir apyvart sumoms. Be sintetini ir analitini sskait, naudojamos ir subsskaitos. Tai tarpin grandis, siejanti sintetines ir analitines sskaitas.

Kiekvienos mons apskaitininkai parengia vis toje monje naudojam sskait sra, vadinam sskait planu.

Apskaitos instituto standart taryba 2004 m. yra patvirtinusi pavyzdin sskait plan, kur gali orientuotis visi apskaitininkai, rengdami savo moni sskait planus.

Sskit plano struktra parengta remiantis pagrindine apskaitos lygybe:

TURTAS = NUOSAVAS KAPITALAS + SIPAREIGOJIMAI + PAJAMOS SNAUDOS.

Sskait plane ivardytos visos sintetins sskaitos suskirstomos klases. Kiekviena klas turi numer.

Pirmoje ir antroje klasse parodomas visas turtas, kuriuo disponuoja mon: pirmojoje klasje ilgalaikis turtas, antrojoje klasje visas mons inioje esantis trumpalaikis turtas.

Treioje klasje parodomi mons sipareigojimai savininkams (nuosavas kapitalas, rezervai, atidjimai, nepaskirstytas mons veiklos rezultatas).

Ketvirtoje klasje parodomos mons ilgalaiks, trumpalaiks skolos ir sipareigojimai tretiesiems asmenims.

Penkt klas sudaro visos pajam, o et snaud sskaitos.

mon savarankikai gali sivesti septint, atunt ir devint klases valdymo apskaitos informacijos kaupimui.

Dvejybinis raas.

Buhalterins apskaitos statyme dvejybinis raas apibriamas kaip kini operacij ir kini vyki registravimo bdas, kai kiekvienos kins opercijos arba kiekvieno kinio vykio vert raoma sskaitos (sskait) debet, o jai lygi suma kitos sskaitos (sskait) kredit.

Pavyzdiui, mon pirko aliav u 4000 Lt ir atsiskait i karto. Tokiu atveju mons buhalteris debetuos aliav sskait ir kredituos pinig sskait. ia operacija vienas turto elementas keiiamas kitu. Uraome debetuojam ir kredituom sskaitas:D aliavos 4000K Pinigai 4000

Jeigu mon pirko aliavas u 4000Lt, bet i karto tiekjui sumokjo tik 3000 Lt, o kit sum sipareigojo sumokti vliau.

Tokiu atveju mons buhalteris debetuos vien sskait ir kredituos dvi sskaitas. Turtas (aliavos) sigytas nusiperkant, todl uregistruotas kaip padidjimas. Turtas (pinigai) dl pirkimo sumajo. Todl kredituojama sskaita pinigai. mons sipareigojimas grinti skol uraytas sskaitoje skolos tiekjams kredite (kaip sipareigojim padidjimas).

raas bus toks:D aliavos 4000K Pinigai 3000K Skolos tiekjams 1000

Kai mon sumoks 1000 Lt skol tiekjams, jos buhalteris fiksuos sipareigojim sumajim debetuodamas skol tiekjams sskait ir turto (pinig) sumajim kredituodamas sskait pinigai.

raas bus toksD Skolos tiekjams 1000K Pinigai 1000

Reikalinga labai gerai inoti ra buhalterins apskaitos sskaitose taisykles:

turto ir snaud sskait apskaitos objekt padidjimai registruojami i sskait debete,

turto ir snaud sskait apskaitos objekt sumajimai fiksuojami i sskait kredite,

nuosavo kapitalo, sipareigojim bei pajam sskait apskaitos objekt padidjimai registruojami i sskait kredite,

nuosavo kapitalo, sipareigojim bei pajam sskait apskaitos objekt sumajimai registruojami i sskait debete.

Atskaitomyb.

Finansin atskaitomyb yra baigiamasis buhalterins apskaitos etapas. moni finansins atskaitomybs statyme pateikiama pilnoji ir trumpoji metins finansins atskaitomybs formos. Pilnj finansin atskaitomyb sudaro: balansas; pelno (nuostoli) ataskaita; nuosavo kapitalo pokyi ataskaita; pinig sraut ataskaita; aikinamasis ratas.

statyme nurodoma kada mons gali rengti trumpj metin finansin atskaitomyb, kurioje nra pinig sraut ataskaitos.

Svarbi finansins atskaitomybs sudedamoji dalis yra balansas. Jis parodo mons finansin bkl konkreiu laiko momentu.

1.3. Balansas

Pagrindin apskaitos lygyb

T = N + ,ia:T turtas;N nuosavas kapitalas; - sipareigojimai

Balansas ireikiamas tokia apskaitos lygybe:TURTAS = NUOSAVAS KAPITALAS + SIPAREIGOJIMAI. Jo kair pus vadinama aktyvu, o dein pasyvu. Kadangi balanso aktyvo ir pasyvo dalyse parodomos tos paios los, tik sugrupuojamos skirtingais pjviais, tai balanso aktyvo ir pasyvo galutins sumos visada turi sutapti. Jeigu aktyvo ir pasyvo galutins sumos nesutampa, vadinasi balansas sudarytas klaidingai arba klaidos buvo padarytos anksiau, t.y. darant raus sskaitas. Gali bti sudaromi i ri balansai: pradinis, baigiamasis, likvidacinis, konsoliduotasis. Pradinis balansas sudaromas steigiant mon, baigiamasis kiekvieno laikotarpio pabaigoje, likvidacinis likviduojant mon, konsoliduotasis kai yra sujungiami keli moni balansai.

2 VAS Balansas nurodo, kaip turi bti pateikiama, klasifikuojama ir atskleidiama informacija apie mons turt, nuosav kapital ir sipareigojimus. Balanso rodikliai suskirstomi atskirus skyrius A, B, C, D ir E. Skyriai skirstomi grupes, o patarosios straipsnius. Grups gali bti skirstomos pogrupius.

Balanso aktyve pateikiamas turtas sugrupuotas taip:A. Ilgalaikis turtas I.Nematerialus turtas II. Materialus turtas III.Finansinis turtasB. Trumpalaikis turtas I. Atsargos, iankstiniai apmokjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys II. Per vienerius metus gautinos sumos III .Kitas trumpalaikis turtas IV. Pinigai ir pinig ekvivalentai

Balanso pasyve pateikiamas nuosavas kapitalas ir sipareigojimai sugrupuoti taip:C. Nuosavas kapitalas I. Kapitalas II. Perkainojimo rezervas (rezultatai) III. Rezervai IV. Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis)D. Dotacijos ir subsidijosE. Moktinos sumos ir sipareigojimai I. Po vieneri met moktinos sumos ir ilgalaikiai siparigojimai II. Per vienerius metus moktinos sumos ir trumpalaikiai sipareigojimai

monse nuolat keiiasi turto, nuosavo kapitalo ir sipareigojim dydiai. Tam turi takos kins operacijos. Jos gali bti keturi tip:

Operacijos, dl kuri keiiasi turatas (vienos ries turtas didja, o kitos - maja).

Operacijos, dl kuri keiiasi sipareigojima (vienos ries sipareigojimai padidja, o kitos ries sumaja).

Operacijos, dl kuri tuo paiu metu padidja ir mons turtas ir sipareigojimai.

Operacijos, dl kuri tuo paiu metu sumaja ir mons turtas ir sipareigojimai.

Ilgalaikis yra toks turtas, kur mon naudoja ar valdo ilgiau kaip vienerius metus. Ilgalaikis turtas balanse parodomas likutine verte ( sigijimo vert nusidvjimas).

Nematerialiajam turtui priklauso: teiss iradimus, licencijos, moni preki enklai, informacijos apdorojimo programos, mokslini tyrim dokumentai, mons geras vardas (prestias).

Ilgalaik finansin tur sudaro sigytos kit moni akcijos bei obligacijos, kitoms monms suteiktos ilgalaiks paskolos ir kitos pinigins mokos

Trumpalaikis yra toks turtas, kur mon sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienerius metus arba per vien mons veiklos cikl.

Nuosavas kapitalas apibriamas kaip mons turto dalis, likusi i viso turto atmus sipareigojimus.

mons nuosavam kapitalui priskiriama:apmokta statinio kapitalo dalis;akcij priedai;perkainojimo rezervas;privalomasis rezervas;rezervas savoms akcijoms sigyti;kiti rezervai;nepaskirstytasis pelnas (nuostolis).

1.4. Pelno (nuostoli) ataskaita

Pelno (nuostolio) ataskaita finansin ataskaita, kurioje nurodomos visos per ataskaitin laikotarp udirbtos pajamos, patirtos snaudos ir gauti veiklos rezultatai. Pajam, snaud ir pelno skirstymas pelno (nuostolio) ataskaitoje:I. Pardavimo pajamosII. Pardavimo savikainaIII. Bendrasis pelnas (nuostolis)IV. Veiklos snaudos IV.1. Pardavimo IV.2. Bendrosios administracinsV. Veiklos pelnas (nuostolis)VI. Kita veikla VI.1. Pajamos VI.2. SnaudosVII. Finansin ir investicin veikla VII.1. Pajamos VII.2. SnaudosVIII. prastins veiklos pelnas (nuostolis)IX. PagautX. NetekimaiXI. Pelnas (nuostolis) prie apmokestinimXII. Pelno mokestisXIII. Grynasis pelnas (nuostolis)

2. VALDYMO APSKAITA

Pastovi ilaid elgesys per santykinai trump laikotarp Pastovios ilaidosGamybos apimtis

Vidutini pastovi ilaid elgesys per santykinai trump laikotarpVidutins pastovios ilaidosGamybos apimtis

Vidutini kintam ilaid elgesys esant proporcinei priklausomybeiVidutins kintamos ilaidosGamybos apimtis

Kintam ilaid elgesys esant proporcinei priklausomybei Kintamos ilaidosGamybos apimtis

Ilaid apimties pelno analiz gali bti naudojama tokio pobdio klausim sprendimui.

1.Nustatyti minimali produkcijos gamybos apimt, garantuojani, kad veikla nebus nuostolinga.

2. Nustatyti gaminio kainos svyravim rinkoje tak minimaliai gamybos apimiai.

3. Analizuoti vairi pastovi, kintam ilaid ir kain rinkoje derini tak pelnui.

4. Paskaiiuoti tikslin gamybos apimt, sudarani slygas gauti siektin pelno dyd (tikslin peln).

5. Nustatyti paklausos tak nuostolingumo rizikai ir paskaiiuoti veiklos saugumo ribas. Tai leidia sudaryti informacin baz potencial problem numatymui, jeigu rinkoje mat gamini pardavimas ar j kaina.

6. Nustatyti pelno indlio (kainos ir vidutini kintam ilaid skirtumo) rib, rodani minimal produkto vieneto indl pastovi ilaid apsimokjim.

7. Nustatyti btin gamybos padidjim, kad iaugusios pastovios ilaidos dl technologini ar technini inovacij bt padengtos pajamomis ir moderni linija bt nenuostolinga.

8. Atlikti lio momento grynais pinigais analiz, pateikiani bendr vaizd apie l judjim kinje veikloje.

9. Nustatyti verslo sverto lyg, charakterizuojant pardavim pokyio takos dyd veiklos pelnui.

10. Nustatyti finansinio sverto lyg, rodant kas atsitiks pelno, tenkanio vienai akcijai, rodikliui, kada prisiimama finansin rizika.

11. Atlikti akcijos pelno idiferentikumo analiz ir nustatyti pardavim kiek kuriam esant kapitalo struktra (savo ir skolinto kapitalo santykis) neturi takos akcijos pelnui, kada jis turi teigiam ar neigiam tak ir koks tos takos dydis.

Lio tako grafikas Ilaidos,pajamosGamybos apimtisLio takas

3.UduotisAtlikti produkto lio tako dinamikos analiz keiiantis pardavimo kainai.SlygosProdukto vieneto kintamos ilaidos - 0.5 tkst. Lt.Pastovios ilaidos: pirmas variantas - 2 tkst. Lt., antras variantas - 1.5 tkst. Lt ,treias variantas - 1 tkst. LtPardavimo kainos: 1 tkst. Lt, 1.5 tkst. Lt, 2 tkst. Lt.

Lentel uduoiai atliktiyt0 1 2 3 4 5 6 79 8 7 6 5 4 3 2 1

=

4. UduotisLaisvai pasirinkti numatom veiklos apimt ir parodyti realiai pelning veiklos srit, apskaiiuoti veiklos saugumo rib (%), kai produkto pardavimo kaina yra 2 tkst. Lt.SlygosProdukto vieneto kintamos ilaidos - 0.5 tkst. Lt.Pastovios ilaidos: pirmas variantas - 2 tkst. Lt., antras variantas - 1.5 tkst. Lt ,treias variantas - 1 tkst. Lt.

5. Uduotis Laisvai pasirinkti tikslinio pelno dyd ir apskaiiuoti tiksli veiklos apimt. Rezultatus patikrinti grafikai. SlygosProdukto vieneto kintamos ilaidos - 0.5 tkst. Lt.Pastovios ilaidos: pirmas variantas - 2 tkst. Lt., antras variantas - 1.5 tkst. Lt ,treias variantas - 1 tkst. Lt.Pardavimo kaina 2 tkst. Lt.

Kainos taka minimaliai gamybos apimiai , pardavimo pajamoms ir pelnui

Paklausos ir kain takos pelnui matrica

6.UduotisSudaryti paklausos ir kain takos pelnui matricSlygosProdukto vieneto kintamos ilaidos - 0.5 tkst. Lt.Pastovios ilaidos: pirmas variantas - 2 tkst. Lt., antras variantas - 1.5 tkst. Lt ,treias variantas - 1 tkst. Lt.

Paklausos ir kain takos pelnui matrica

Pirmas variantasPaklausos ir kain takos pelnui matrica

Antras variantasPaklausos ir kain takos pelnui matrica

Treias variantasPaklausos ir kain takos pelnui matrica

Kintam ir pastovi ilaid pasikeitimo technologikai inovuojant gamyb taka bendroms ilaidoms

7.UduotisAtlikti produkto lio tako grynais pinigais analiz.SlygosProdukto vieneto kintamos ilaidos - 0.5 tkst. Lt.Pastovi ilaid sum sudaro 2 tkst. Lt. nusidvjimo ilaidos ir 1 tkst. Lt. kitos pastovios ilaidos.Pardavimo kaina - 1.5 tkst. Lt.

Akcijos pelno ir finansinio sverto ryio shema Pelnas, tenkantis vienai akcijaiPardavimaiNuosavo kapitalo privalumasSkolinto kapitalo privalumasIorinis finansavimasFinansavimas i akcinio kapitalo

Santykiniai pelningumo ir mokumo rodikliai, charakterizuojantys kapitalo inovacijoms iekovo sugebjim dirbti pelningai ir bti mokiu

Bendrasis pardavim pelningumas

Rodiklio pavadinimasRodiklio apskaiiavimo formul Rodiklio turinys Bendrasis pardavim pelningumas Bendrasis pelnas/Pardavimo pajamos Apibendrintai atspindi pardavim pelningum. Gali bti naudingas, sprendiant kainodaros problemas. Gali bti lyginamas su prajusio laikotarpio ir vidutiniais akiniais rodikliais.

Grynasis pardavim pelningumas

Rodiklio pavadinimasRodiklio apskaiiavimo formul Rodiklio turinys Grynasis pardavim pelningumas Grynasis pelnas/Pardavim pajamos Rodiklis parodo visos mons veiklos pardavim pelningum. Jo dydiui turi takos grynj peln formuojantys veiksniai (pvz., investicin, finansin, kita veikla, mokesiai).

Ribinis pardavim pelningumas

Rodiklio pavadinimasRodiklio apskaiiavimo formul Rodiklio turinys Ribinis pardavim pelningumas Ribins pajamos/Pardavim pajamos Ribins pajamos apskaiiuojamos i pardavimo pajam, atmus kintamas ilaidas. JAV ir kai kuriose Vakar alyse jis plaiai taikomas. Naudingas operatyviems rinkodaros sprendimams priimti. Norint plaiai j taikyti praktikoje reikalinga, kad monje bt diegta ribin (dalin) savikainos kalkuliavimo sistema.

Nuosavo kapitalo pelningumas

Rodiklio pavadinimasRodiklio apskaiiavimo formul Rodiklio turinys Nuosavo kapitalo pelningumas Grynasis pelnas/Nuosavas kapitalas Rodiklis nustato, kiek grynojo pelno tenka kiekvienam akcinink investuotam versl piniginiam vienetui. Jo dinamika atspindi investicij pelningumo pokyius. Kuo didesnis rodiklis, tuo didesn galimyb padidinti akcinink dividendus, formuoti didesnius rezervus numatyt problem sprendimui.

Turto pelningumas

Rodiklio pavadinimasRodiklio apskaiiavimo formul Rodiklio turinys Turto pelningumas Grynasis pelnas/Visas turtas Rodiklis nustato, kiek grynojo pelno tenka kiekvienam viso turto piniginiam vienetui. Jis atspindi investicij turt efektyvum, parodo, kaip mons vadovai sugeba juo disponuoti. Turtas sigyjamas i nuosavo ir skolinto kapitalo. mons balanso aktyve parodomas visas turtas, o pasyve - nuosavyb ir sipareigojimai. Aktyvas visuomet turi bti lygus pasyvui. I esms turto pelningumo rodiklis skiriasi nuo nuosavo kapitalo pelningumo rodiklio tuo, kad jis jautrus abiems turt formuojantiems faktoriams (nuosavo kapitalo ir sipareigojim dydiui).

Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas

Rodiklio pavadinimasRodiklio apskaiiavimo formul Rodiklio turinys Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas Trumpalaikis turtas/Trumpalaikiai sipareigojimai Rodiklis parodo, kiek kart trumpalaikis turtas virija trumpalaikius sipareigojimus t.y. apibdina sugebjim vykdyti trumpalaikius sipareigojimus i trumpalaikio turto. Norint ilaikyti finansin stabilum, btina, kad trumpalaikis turtas viryt sipareigojimus 2 kartus. Finansinio stabilumo saugumo rib siloma charakterizuoti io rodiklio reikme, lygia 1,2 (t.y. jis negali bti maesnis kaip 1,2). iam rodikliui sumajus iki 1,5 jau turt bti imamasi priemoni padiai taisyti.

Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas

Rodiklio pavadinimasRodiklio apskaiiavimo formul Rodiklio turinys Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas Greitai realizuojamas trumpalaikis turtas/Trumpalaikiai sipareigojimai Greitai realizuojamas trumpalaikis turtas - tai grynieji pinigai, vertybiniai popieriai, debitorinis siskolinimas, gautinos sumos. Prie greitai realizuojamo trumpalaikio turto galima priskirti vis trumpalaik turt, atmus atsargas, t.y. aliavas, mediagas, nebaigt gamyb, pagamint produkcij ir pan. is rodiklis neturt bti maesnis u vienet. Labai svarbu nustatyti bendrojo ir greitojo trumpalaikio mokumo koeficient skirtum. Geriausia padtis yra, kai i rodikli skirtumas yra nedidelis. Situacija, kai bendras trumpalaikio mokumo koeficientas yra didelis, o greitojo- maas, rodo, kad mon turi daug atsarg, kurios gali bti nemobilios, aldytos. Dl to padidja apyvartinio kapitalo poreikis.

Grynj pinig srauto i kins - gamybins veiklos ir sipareigojim santykis

Rodiklio pavadinimasRodiklio apskaiiavimo formul Rodiklio turinys Grynj pinig srauto i kins - gamybins veiklos ir sipareigojim santykis Grynj pinig srautas i kins - gamybins veiklos/Trumpalaikiai sipareigojimai io rodiklio reikm, maesn u 1, rodo mons kritik bkl ir nepakankam pinig sum, gaut i kini - gamybini operacij, ir poreik mobilizuoti pinigus i negamybins, t.y. i investicins ar finansins veiklos. Rodiklio reikm didesn u 1 rodo, kad i kins - gamybins veikos gaunamas pakankamas pinigini l kiekis btiniems sipareigojimams apmokti. io rodiklio pagalba galime detaliau analizuoti situacij negu naudojant bendrojo ir greitojo trumpalaikio mokumo koeficientus. Pavyzdiui, kai mon turi sunkum apmokti sipareigojimus, didjant debitoriniams siskolinimams ir atsargoms.

Bendras skolos rodiklis

Rodiklio pavadinimasRodiklio apskaiiavimo formul Rodiklio turinys Bendras skolos rodiklis Visi sipareigojimai/Visas turtas Tai santykis tarp mons skol ir viso turto. Skolos ia apima tiek ilgalaikius, tiek trumpalaikius sipareigojimus. Kreditoriai pirmenyb teikia emiems skolos santykiniams rodikliams, nes bankroto atveju tai sumaina j nuostoli rizik, o savininkai pirmenyb teikia auktesnio lygio finansiniam svertui ir laiko j racionaliu tol, kol papildom sipareigojim prisimimas didina mons peln.

3. AUDITAS

Bendrieji kontrols reikalavimai

Funkcionavimo utikrinimo reikalavimas: vadovai privalo kokybikai ir kiekybikai vertinti institucijos veiklos rizikos veiksnius ir priimtin rizikos lyg;rizikos veiksniai turi bti identifikuojami bei analizuojami, siekiant nustatyti, kaip jie turi bti valdomi;nustatyti rizikos veiksni galimo poveikio vertinim.

Kontrols snaudos neturi viryti naudos Nauda vertinama atsivelgiant tai:kiek sumajo rizika nepasiekti nustatyto tikslo;kiek iaugo tikimyb nustatyti sukiavimo, ieikvojimo atvejus arba klaidas;kiek sustiprjo netinkamos veiklos prevencija.

Pritariamojo poirio reikalavimas.

Vadovai ir darbuotojai kontrols atvilgiu turi visada laikytis teigiamos ir bendros pozicijos.

Darbuotojai turi bti skatinami teikti pasilymus vadovavimo ir kontrols procedr tobulinimui.

Siningumo ir kompetencijos reikalavimas.

Vadovai turi suteikti darbuotojams metodin pagalb vertintinant tiksl pasiekimo lyg, identifikuojant susidariusias problemas ir numatant j sprendimo bdus.

Aiki kontrols tiksl reikalavimas Kiekvienai institucijos veiklos riai turi bti nustatyti atitinkami kontrols tikslai

Kontrols prieiros reikalavimasVadovai turi vertinti kontrols funkcionavim, o nustaius nereikalingos, neekonomikos ir neveiksmingos kontrols atvejus, turi imtis priemoni trkumams paalinti.

Specialieji kontrols reikalavimai tai organizacins kontrols priemons.

Jos turi utikrinti, kad kontrols tikslai bt pasiekti.

Iankstin kontrolIankstin kontrol atliekama prie gyvendinant finansinius sprendimus, kurie gali bti priimami tik po to, kai juos patvirtina atsakingas u kontrol darbuotojas.

Iankstins kontrols metu nustatoma projekto, sipareigojimo arba sandorio tikslingumas, ar los tam tikslui numatytos smatoje, ar tam pakanka l. Jos paskirtis neleisti neracionaliai naudoti las, materialines vertybes.

Einamoji (operatyvin) kontrolEinamoji kontrol - tai finans naudojimo metu atliekama kontrol.

ioje kontrols sistemos dalyje yra svarbus finansini operacij tvirtinimo, vykdymo, traukimo apskait bei turto saugojimo funkcij atskyrimas.Jos paskirtis utikrinti, kad los ir materialins vertybs bt naudojamos pagal paskirt, tinkamai saugomos ir apskaitomos.

Paskesnioji kontrolPaskesnioji kontrol tai kontrol po finans panaudojimo, kurios metu tikrinami jau atlikti susij veiksmai, siekiant patikrinti, ar teistai ir pagal paskirt panaudotos los ir materialins vertybs, ar nebuvo statym paeidim, piktnaudiavimo.

Veikla kontroliuojama pagal patvirtint biudet.Biudetas, parengtas vienai veiklos apimties programai, vadinamas statiniu biudetu. Jis nenumato galim veiklos pokyi, todl palieka daugiau erdvs galimiems nukrypimams.

Pirmame biudet vykdymo analizs etape nustatoma tik atskir rodikli nukrypimai. Tai gali bti veiklos rezultato, ilaid ir kiti rodikliai. i rodikli nukrypimus gali takoti veiklos apimties pasikeitimas.

Antro lygio biudet vykdymo analiz pradedama nuo kiekvienos veiklos apimties rezultat palyginimo su programa. Taip atkreipiamas dmesys tas veiklas, kuri apimtys ymiai skiriasi nuo programos. Jos analizuojamos pirmiausia.

Antro lygio biudet vykdymo analizje naudojami lankstieji biudetai, t.y. biudetai, perskaiiuoti faktinei veiklos apimiai. Apskaiiuojami dvejopi nukrypimai :

veiklos apimties nukrypimai - lankstaus biudeto rezultatai palyginami su statinio biudeto rezultatais;lankstaus biudeto nukrypimai - faktiki rezultatai palyginami su lanksiuoju biudetu.

Kiekvienai veiklai atliekama apimties nukrypimo nuo programos takos bendroms ilaidoms analiz. Vliau skaiiuojama veiklos apimties nukrypimo taka rezultatiniams rodikliams

Rodikli nukrypim detalizavimo antrame biudet vykdymo analizs etape login schema

Atlikus iuos skaiiavimus pereinama prie lankstaus biudeto nukrypim skaiiavimo, kuriame faktiki rodikliai (bendr ilaid, rezultato ir kt.) lyginami ne su programoje numatytais, o su perskaiiuotais, vertinant veiklos apimi nukrypimus nuo programos.

Nukrypimai gali bti neigiami, rodantys jau esamas arba potencialias problemas (tai priklauso nuo nukrypimo dydio) arba teigiami, rodantys potencialias galimybes.

Lanksiojo biudeto ilaid nukrypim analizs login schema

Finans apskaitos funkcijos labiau orientuotos finansini duomen kaupim bei galutini rezultat fiksavim. Jos neaprpia informacijos, kuri padt vadovams tinkamai (greitai ir tiksliai) atlikti vadybos funkcijas:planavim, organizavim, vadovavim ir kontrol.

Valdymo apskaita padeda gyvendinti veiklos proces painim i organizacijos pozicij: ireikia organizacijos tikslus, matuoja veiklos rezultatus, vertina katus, patirtus realioje veikloje ar tiktinus bsimoje veikloje, sistemina informacij taip, kad ji objektyviai informuot vadovus apie veiklos bkl ir diktuot galimus sprendim bdus.

Valdymo apskaita nereglamentuojama. Jos sistem kuria organizacija, atsivelgdama konkreius poreikius.

Gilumines organizacijos skms prieastis atspindi ne finansiniai rodikliai, o unikals kiekvieno atsakomybs centro uduoi vykdymo rezultatai.

iuolaikin valdymo apskaita silo vertinti veikl naudojant subalansuot rodikli sistem, orientuot operatyvinio valdymo rodikli nuolatin stebjim, siekiant, kad usibrti rezultatai bt pasiekti.

Audito klasifikacija pagal funkcin poymFinansinis ValdymoVeiklosSocialinis

Audito klasifikacija tiriamo laikotarpio poiriu A priori auditas A pasteriori auditas

Veiklos auditas nauja kontrols forma, aprpianti vieojo sektoriaus institucij, jos atskir sistem veikl.

Tarptautin aukiausij audito institucij organizacija INTOSAI apibria veiklos audit kaip proces, kurio metu vertinama, kiek ekonomikai, efektyviai ir veiksmingai tikrinama organizacija naudoja savo resursus, atlikdama priskirtas jai uduotis.

Valstybinio audito reikalavimai, parengti vadovaujantis Valstybs kontrols statymu, Vietos savivaldos statymu, INTOSAI standartais bei Auditori rm paregtais Nacionalinio audito standartais, reglamentuoja pagrindines nuostatas dl veiklos audito tikslo, masto ir atlikimo.

Veiklos audito tkslas apibriamas taip:vertinti audituojamo subjekto viej ir vidaus administravim ekonomikumo, efektyvumo ir rezultatyvumo poiriu bei atskleisti veiklos tobulinimo galimybes.

Veiklos audit galima iskirti tris ris:programos audit;organizacijos audit;sistemos audit

Organizacijos auditas Vertinimas, kaip organizacija ekonomikai, efektyviai ir rezultatyviai naudoja turimus iteklius.

Sistemos auditas Keli staig, dalyvaujani t pai problem sprendime, veiklos koordinacijos ir sistematikumo vertinimas, remiantis ekonomikumo, efektyvumo ir rezultatyvumo kriterijais.

Veiklos audito etapai:pradin analiz;audito planavimas; papildomos informacijos kaupimas;audito organizavimas ir atlikimas;audito ataskaita.

R.Kaplano ir D.Nortono subalansuot rodikli teorijos taikymas.

Subalansuot rodikli teorijos autoriai iekojo bd suderinti prieikus poirius vertinim.1. Jie pabr, kad tradicinio vertinimo, pagrsto finansiniais rodikliais, nebepakanka.

2. Jie nesutiko su teiginiais, tvirtinaniais, kad fundamentals veiklos patobulinimai savaime gerina finansinius rodiklius.

Subalansuotieji rodikliai leidia vadovams vertinti veikl i keturi svarbiausi pozicij:

1.Finansiniai rodikliai parodo vairi veiklos srii rezultatus vertine iraika.2.Klient (tikslini grupi) pasitenkinimo rodikliai apibdina kaip atrodo mons veikla konkreiose srityse suinteresuot socialini grupi akimis.3.Vidaus proceso rodikliai nurodo, k mon turt pasiekti, k reikt tobulinti.4.Inovaciniai ir mokymosi rodikliai parodo, kaip monje kuriama nauja vert.

Optimalus rodikl skaiius yra 20-25 rodikliai, kurie pagal kiekvien i iskirt aspekt pasiskirstyt taip (Kaplan, Norton,2001):

penki finansiniai rodiklai (22 proc.);penki klient pasitenkinimo rodikliai (22 proc.);atuoni deimt vidaus procesus apibdinantys rodikliai (34 proc.);penki inovacij ir mokymosi veikl apibdinantys rodikliai (22 proc.).

Darb organizavimas, nusprendus mons veikloje naudoti subalansuot rodikli sistem:

Subalansuotos rodikli sistemos rengimo grups sudarymas.Darb atlikimo grafiko sudarymas.Finansini ir materiali itekli poreikio sistemai kurti ir diegti nustatymas.

Vykdom program vertinimas gali remtis apklausos ar ekspertiniu bdu gaunama informacija.

Tokiu atveju reikt patikrinti apklausos metu surinkt duomen svyravimo dyd.

Vidutinis apklausos metu surinkt duomen dydis rodo apibendrint kiekybin charakteristik. Sprendimui priimti btina inoti duomen svyravim.

Apklausos duomen svyravimams ireikti gali bti taikomi du glaudiai susij kriterijai:dispersija;vidutinis kvadratinis nuokrypis.

Dispersija nustatoma pagal formul:ia 2 dispersija;x reikm kiekvienu stebjim atveju;

vidutin reikm;n pastebt atvej skaiius (danis). Vidutinis kvadratinis nuokrypis nustatomas formule:

Dispersija ir vidutinis kvadratinis nuokrypis yra svyravimo absoliutinio matavimo priemons. Analizuojant paprastai taikomas variacijos koeficientas. Jis yra vidutinio kvadratinio nuokrypio ir aritmetinio vidurkio santykis, rodantis gaut rezultat nukrypim laipsn:ia V variacijos koeficientas, %; vidutinis kvadratinis nuokrypis; vidutin laukiama reikm.

Variacijos koeficientas santykinis dydis. io koeficiento dydiui takos neturi tiriamojo rodiklio absoliutin reikm. J taikant galima lyginti poymi, turini skirting vertinimo mat, svyravimus. Variacijos koeficientas kinta nuo 0 iki 100 proc. Kuo didesnis koeficientas, tuo didesnis svyravimas.

Nustatytas toks vairi variacijos koeficient kokybinis vertinimas:iki 10 proc. silpnas svyravimas;1025 proc. vidutinis (saikingas) svyravimas;daugiau kaip 25 proc. didelis svyravimas.

UDUOTISAtlikti subalansuot rodikli sistemos diegimo monje svarbos apklaus grupje.

Svarb vertinti balais nuo 1iki 5.

Paskaiiuoti gaut duomen dispersij, vidutin kvadratin nuokryp ir variacijos koeficient.

UDUOTISrodykite auditoriui, kad los panaudotos rezultatyviai.DUOMENYSFinansavimas skirtas nepageidaujamo reikinio sumainimui nustatytas, remiantis paskutinij retrospektyvos met duomenimis.Rodiklio, charakterizuojanio nepageidaujam reikin, reikms buvo tokios:4,2 (pirmas variantas);5,4 (antras variantas).Buvo numatyta per tris metus sumainti rodiklio reikm iki tokio lygio:3,0 (pirmas variantas);4,0 (antras variantas).Prajus trims metams paaikjo, kad rodiklio reikms ne sumajo, o iaugo iki tokio lygio:5,0 (pirmas variantas);6,0 (antras variantas).Retrospektyviniu laikotarpiu rodiklis kito taip:2,0; 2,2; 3,0; 4,2 (pirmas variantas);3,2; 3,4; 4,2; 5,4 (antras variantas).

4. LitratraBukeviius, J., aptorius, J. Apskaitos pagrindai.Vilnius: Technika, 2008Mackeviius, J.Auditas: teorija, praktika, perspektyvos. Vilnius: Lietuvos mokslas, 2001Zabielaviien, I. Valdymo apskaita, analiz ir sprendimai monje Vilnius: Technika, 2005Kalinskas, G. Buhalterins apskaitos pagrindai.Vilnius: UAB Paiolis, 2007.Jurktien, A. Valdymo apskaita. Kaunas: Technologija, 2002Mackeviius, J.Valdymo apskaita. Koncepcija, metodika, politika.Vilnius: Leidykla TEV, 2003Mackeviius, J; Pokait, D. Finansin analiz. Vilnius: Katalik pasaulis, 1998Ivanauskien, A. Buhalterins apskaitos pradmenys. Vilnius: TEV, 2004