7 meno dienos | 2015 m. balandþio 24 d. | Nr. 16 (1122) 1 psl.

K u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | Ð o k i s | K i n a s

7md Nr. 16 (1122) Kaina 0,81 Eur / 2,80 Lt2015 m. balandþio 24 d., penktadienis

BrBrBrBrBrangûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,Kvieèiame tapti kultûrKvieèiame tapti kultûrKvieèiame tapti kultûrKvieèiame tapti kultûrKvieèiame tapti kultûros rëmëjais!os rëmëjais!os rëmëjais!os rëmëjais!os rëmëjais!

Jûsø skiriami 2 prJûsø skiriami 2 prJûsø skiriami 2 prJûsø skiriami 2 prJûsø skiriami 2 proc. pajamø mokesèio mums yroc. pajamø mokesèio mums yroc. pajamø mokesèio mums yroc. pajamø mokesèio mums yroc. pajamø mokesèio mums yra didelë para didelë para didelë para didelë para didelë parama.ama.ama.ama.ama.

Pildydami VPildydami VPildydami VPildydami VPildydami Valstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR0512,12,12,12,12,nurnurnurnurnurodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodàodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodà

303030303027252725272527252725178.178.178.178.178.Norëdami parNorëdami parNorëdami parNorëdami parNorëdami paremti „Kino“ þurnalà, nuremti „Kino“ þurnalà, nuremti „Kino“ þurnalà, nuremti „Kino“ þurnalà, nuremti „Kino“ þurnalà, nurodykite VðÁ Þurnalas „Kinas“odykite VðÁ Þurnalas „Kinas“odykite VðÁ Þurnalas „Kinas“odykite VðÁ Þurnalas „Kinas“odykite VðÁ Þurnalas „Kinas“

ámonës kodà 30000ámonës kodà 30000ámonës kodà 30000ámonës kodà 30000ámonës kodà 300007987.7987.7987.7987.7987.

Reikalingà formà galima uþpildyti internete, MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete, MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete, MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete, MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete, Mokesèiøinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje www.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuorodoje „Formos“ árodoje „Formos“ árodoje „Formos“ árodoje „Formos“ árodoje „Formos“ áraðykiteaðykiteaðykiteaðykiteaðykite

FR05FR05FR05FR05FR0512 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).12 ir uþpildykite PDF formato blankà).

Dëkojame visiemsDëkojame visiemsDëkojame visiemsDëkojame visiemsDëkojame visiems, pr, pr, pr, pr, praëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiemsaëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiems.....

Agnë Naruðytë

Dabar visi kà nors kolekcionuo-ja. Kai kurie, þinoma, kolekcionuo-ja paveikslus – tai senas tradicijasturinti veikla. Taèiau dabar ir patysmenininkai kolekcionuoja sovieti-nius daiktus ir jø prikaupia tiek, kadgali ákurti „Muziejø“ Venecijos bie-nalëje. O yra ir dar keistesniø ko-lekcijø. Visi, kurie paþásta RièardàÐileikà, þino, kad jis kolekcionuojageleþëles, skelbimus, smëlá ir galbûtdar kà nors. Algimantas Kunèiuskolekcionuoja debesis, ypaè tuos,kurie atplaukia rudená. O ðtai Au-relija Maknytë, kaip ásitikinome, ko-lekcionuoja viskà: blusturgiuoseperka knygas, svetimus dienorað-èius, uþraðø knygeles ir laiðkus, dar

renka bebrø nugrauþtus medþius,senas vaizdajuostes ir t.t. Daiktai jaiyra durys á svetimas istorijas, kuriøpëdsakais sekdama ji grasina ási-brauti á nieko neátarianèiø þmoniøgyvenimus. Bet jos parodoje „Tëvøkambarys“ palikti siuvëjos laiðkaidukrai buvo tik pasiplepëjimai, vai-ko nugirsti, kol klientë matuojasisuknelæ. Per juos tarsi timptelëjusiuþ sijono Aurelija nuvedë ten, kurniekas neitø – á ðarvojimo kambará.Ten motinai ir tëvui jau stovi pa-ruoðti stalai, bet jø kûnams atsto-vauja ið laidojimui skirtø batø iðim-tas laikraðèio gumulëlis ir eilëraðèiupaverstas skrodimo apraðymas. Ikiðiol þiûrëdama á þmones, kuriuosmyliu, girdþiu paskutinæ frazæ: „pa-spaudus pablykðta / ir savo spalvà

atgauna po 1 min.“ Toje vietoje su-abejojau, ar apraðytasis þmogus bu-vo tikrai miræs, ir ëmiau skaityti iðnaujo. Taip intymiai tiriamas tik la-bai artimas. O èia buvo tik ðaltas pa-tologo apraðymas, nepalikæs vietospaslaptims. Paskui dar kartà pana-ðiai sutrikau þiûrëdama filmà „Vaid-muo“: ilgai á mirtá þvelgiantis vai-kas, vainikø kalijos ir moteris, labaipanaði á Aurelijà. Bet tai ir yra Au-relija, keistai vyresnë nei dabar, vai-dinanti to vaiko motinà prieð dvi-deðimt metø. Tarsi bûtø tà laikraðèiogumulëlá iðëmusi sau. Ir pati paavë-jusi tuos batus, kad neprisiðauktø.

Bet að nieko nekolekcionuoju, irjauèiu, kad jau reikia susirûpinti.

KolekcijaApie Vilniuje kà tik uþsidariusias ir tebeveikianèias parodas

N U K E L T A Á 6 P S L .

Jonas Jurcikas, „Að iðeinu ið paveikslø“. 2014 m. A . N A R U Ð Y T Ë S N U O T R .

3Áamþinta Vytauto Bacevièiaus muzika

5„Gero þmogaus ið Sezuano“ premjera

7Kauno grafikos bienalë

8Slavojus Þiþekas apie ateitá

Peeter Allik, „Dzeusas ir Elena“.2013 m.

E.

MIK

ALA

US

KIO

NU

OTR

.

2 psl. 7 meno dienos | 2015 m. balandþio 24 d. | Nr. 16 (1122)

M u z i k a

Aleksandra Pister

Klasikinës muzikos garso áraðørinkoje kasmet pasirodo naujøkompaktiniø plokðteliø. Ne kiekvie-nas toks produktas pristato turinioar interpretacijos poþiûriu kaþkàkokybiðkai naujo, taèiau skøstis ne-verta, nes visi jie turi iðliekamàjà vertæir (kada nors) suranda savo auditori-jà. Garso áraðø kompanija „Sempli-ce“ 2015-øjø pradþioje melomanamsið tiesø pasiûlë naujienà – kompak-tinæ plokðtelæ „Giovanni BattistaCocciola. „Deus, Deus meus“. TaiLietuvoje lig ðiol itin retai skambë-jusios LDK kompozitoriaus G.B.Cocciolos sakraliniø kûriniø rinktinë,o kartu ir debiutinë senosios muzikosansamblio „Canto Fiorito“ (meno va-dovas Rodrigo Calveyra) plokðtelë.Tiesa, jos turinys gali atrodyti retastik ðiandienos klausytojams, matprieð daugiau nei tris ðimtmeèiusitalo kûryba plaèiai skambëjo viso-je LDK teritorijoje.

Kas buvo Cocciola? Kas já siejo suLietuva? Kodël italo kûryba atspin-di senàjá Lietuvos muzikos paveldà?Kaip skamba koncertinëse erdvësebeveik neatliekami (kodël?) kompo-zitoriaus kûriniai? Tokios ar pana-ðios impresijos tikëtinos, mat ligi ðiollabai stinga platesnio LDK muzikosistorijos vieðinimo, personalijø pri-statymo, daþniau atliekamø epochoskûriniø. Ði kompaktinë plokðtelë leisplatesnei kultûrinei visuomenei su-þinoti ar prisiminti, pavyzdþiui, kadXVII a. pradþioje Cocciola tarnavokapelmeisteriu Leono Sapiegos dva-re, èia kûrë muzikà ir vadovavo perdvideðimties atlikëjø kapelai (iðsamiaubuklete raðo muzikologë Jûratë Tri-lupaitienë); apmàstyti istoriná faktà,jog Renesanso ir baroko laikais Lie-tuvoje vykusi aukðto meistriðkumoitalø menininkø „invazija“ turëjo di-delës átakos ðalies kultûros pakili-mui, europietiðkumui, o drauge kûrëLietuvos muzikos istorijà, pagaliau ið-girsti tikrà barokinio Vilniaus sakrali-nës muzikos skambesá.

Klausydamas ansamblio „CantoFiorito“ atliekamø kûriniø (ið visoplokðtelëje áraðyta 14 vokaliniø ir in-strumentiniø opusø) susimàstaiapie tai, kas yra istorinë interpreta-cija. Renesanso ir baroko muzikosinterpretavimas nëra tolygus tam„savitam atlikimui“, kurá paprastaisiejame su asmeniniu atlikëjo mu-zikos pajautimu. Ðiuo atveju galimeiðgirsti, kad stilingai atliekami epo-chos kûriniai neatsiejami nuo þino-jimo, kaip galima elgtis su esamumuzikos tekstu. Solistus Ievà Gai-damavièiûtæ (sopranas), RenatàDubinskaitæ (mecosopranas), Sau-læ Ðerytæ (mecosopranas) ir NerijøMasevièiø (bosas) verta pagirti uþskoningà, ankstyvajam barokui bû-dingà vokalinæ puoðybà, ilgesniø na-tø arba didesniø melodiniø ðuoliøuþpildymà ornamentais ir diminu-cijomis. Be to, tam tikrose kûriniøvietose (pavyzdþiui, pasirinktose ka-dencijose) dainininkai sàmoningaiatlieka „plikas“ natas, taip paryðkin-dami grynus sàskambius arba at-virkðèiai – disonansus, ir suteikda-mi muzikai ypatingos dinamikos.Tokia ornamentuotos ir „ðvarios“faktûros þaismë girdima, pavyz-dþiui, kompozicijoje „Ave verumcorpus“. Kartu joje girdëti, kaip mu-zikai atliepia teksto ir muzikos re-

torikà. Antai þodþiø „prieð mirtiesiðbandymà“ (lot. in mortis examine)prasmæ Cocciola iðreiðkë „nukelda-mas“ visus balsus á þemesná regist-rà; atlikëjai ðá fragmentà atliko lëtes-niu tempu, tyliau. Spalvingø muzikosretorikos epizodø gausu visuoseplokðtelëje áraðytuose vokaliniuoseopusuose. Dþiugu girdëti, kad kom-pozitoriaus sumanytus muzikiniusakcentus atlikëjai perteikia iðtiesdëmesingai.

Barokinës improvizacijos ir puo-ðybos menà iðmano ávairiatautë an-samblio instrumentininkø grupë.Tai – Rodolfo Richteris (smuikas),Rodrigo Calveyra (kornetas, iðilgi-nës fleitos), Ieva Baublytë (iðilginësfleitos), Fabienas Moulaert’as (ba-rokinis trombonas), Henrikke Ryn-nings (bosinis smuikas), RonaldoLopesas (teorba), Arielis Rychteris(pozityvas). Ávairiomis sudëtimis jielydi ir vokalinius kûrinius, ir grojainstrumentinius opusus. Taèiau ðiojeplokðtelëje instrumentams tenkareikðmingesnis vaidmuo nei seno-sios muzikos atlikimo praktikaiáprastas vokaliniø partijø dubliavi-mas, papildymas ávairiais sonoriniaisefektais. Kelis vokalinius kûriniusansamblis ágrojo vien instrumentais.Ir tai iðties ádomu, nes nemaþai Coc-ciolos vokaliniø kûriniø iðliko ávai-

riose vargonø tabulatûrose, tad ne-kyla abejoniø, kad anuomet jie taippat buvo grojami instrumentais, irnebûtinai vargonais (gaila, kad áplokðtelæ ðákart nepateko kompozi-toriaus kûriniø ið Vilniuje saugomosBraunsbergo vargonø tabulatûros).Ðtai kompozicijose „Ego flos cam-pi“ (plokðtelëje atlieka smuikas, ið-ilginë fleita, bosinis smuikas kartusu pozityvu), „Tibi laus, tibi gloria“(kornetas, trombonas, bosinis smui-kas ir pozityvas) ir „Exultate Deo“(groja vien pozityvas) juntamas mu-zikinis frazavimas pagal sakralinioteksto frazes. Atlikëjai subtiliai iðryð-kina þodþiø kirèius, groja lyg dainuo-tø, atskleisdami, kad net ir numano-mas tekstas èia – visa ko pradþia.

Svarus instrumentø vaidmuo be-maþ dar akivaizdesnis polichori-niuose Cocciolos kûriniuose, nu-matytuose aðtuoniems dainininkøbalsams (kitaip – dviem chorams):„Ave sanctissima“, „Jubilate Deo“,„Vulnerasti cor meum“, „Maria DeiGenitrix“, „Populus eius“. Keturiminëti dainininkai èia sudaro tikvienà chorà, kità – pasirinkti instru-mentai. Taèiau balsø ir instrumen-tø tembrø paskirstymas áraðe nëratoks primityvus. Kaskart solistø ir in-strumentø balsai derinami skirtingai.Kompozicijoje „Ave sanctissima“ áti-kinamai skamba trijø solisèiø (sop-rano ir dviejø mecosopranø) ir bas-so continuo instrumentø grupë,kaitaliojama su antruoju choru, ku-rá sudaro melodiniai instrumentai irbosas (vokalas) bei basso continuoinstrumentai. Ðiam atlikimui nestin-ga skambesio pilnatvës, kûrinysakustiðkai sodrus ir iðbaigtas.

Toks, atrodytø, taupus atlikimobûdas, kai trûkstamus dainininkuskeièia instrumentai, – netgi auten-tiðkas. XVII a. muzikams taip pattekdavo „suktis ið padëties“, kai, pa-vyzdþiui, ðaltà lietuviðkà þiemà vyks-tant karieta á kito miesto baþnyèiàdainininkai italai tiesiog perðaldavo.Vis dëlto klausydamas kai kuriø að-tuonbalsiø kompozicijø („Maria Dei

(Ne)þinoma LDK muzikaNauja kompaktinë plokðtelë „Giovanni Battista Cocciola. „Deus, Deus meus“

Anonsai

Artëja VII TarptautinisM.K. Èiurlionio pianistø irvargonininkø konkursas

Ðiais metais á Lietuvos profesio-naliosios muzikos scenà sugráþta kasketverius metus rengiamas tarptau-tinis Mikalojaus Konstantino Èiur-lionio pianistø ir vargonininkø kon-kursas, vyksiantis 2015 m. rugsëjo14–23 dienomis. 2011-aisiais minë-jæs kompozitoriaus ir dailininkomirties datos ðimtmetá, sutraukæsrekordiná dalyviø skaièiø, ðákart jisvël þymi svarbià datà – 140-àsias ge-nialiojo menininko gimimo meti-nes. Kaskart konkursas tampa di-dþiuliu ávykiu, ne tik sukviesdamastalentingiausius jaunosios kartospianistus ir vargonininkus ið viso pa-saulio, bet ir dovanodamas naujus,specialiai ðiam konkursui paraðytuslietuviø kompozitoriø kûrinius for-tepijonui ir vargonams. Tarp ryð-

kiausiø M.K. Èiurlionio konkursolaureatø – gausybë tarptautiniu irLietuvos mastu pripaþintø pianistøir vargonininkø, kuriems ðis laimë-jimas tapo svarbia karjeros pakopa.

Laimëjæs Lietuvos Kultûros tarybosskelbiamà konkursà 2014–2018 m.organizuoti Lietuvoje vykstanèiusprofesionaliosios muzikos konkur-sus, ðá kartà M.K. Èiurlionio kon-kurso organizavimu rûpinasi VðÁNatø knygynas, bendradarbiauda-mas su Lietuvos muzikos ir teatroakademija. Konkurso sklaida jauvykdoma net 37-iose pasaulio ðalyse,gyvai jis buvo pristatytas Rygoje,Liuksemburge, Generalinëje EMCYasamblëjoje, Niujorke per ISPA kon-gresà, Juilliardo mokykloje (JAV).Jau paskelbta registracija á konkur-sà tæsis iki geguþës 31 d.

„1965 m. tuometinëje Valstybinë-je konservatorijoje, rektoriaus pro-fesoriaus Jurgio Karnavièiaus, Forte-pijono katedros vedëjo profesoriaus

Stasio Vainiûno, kultûros ministroKazimiero Banaièio iniciatyva gimëidëja, kad Lietuvoje turëtø vykti pia-nistø ir vargonininkø konkursas.Lietuva visada garsëjo savo talen-tais ir aukðta atlikimo mokykla“, –prisiminimais apie konkurso iðtakasdalijosi ilgametë konkurso þiuri vi-cepirmininkë, pianistë, profesorëVeronika Vitaitë.

„Atgavus nepriklausomybæ, 1991 m.jau surengtas tarptautinis ir pianistø,ir vargonininkø konkursas. Organi-zuoti buvo gana sunku. Teko grotituometinëje Baroko salëje (dabar-tinëje Ðv. Kryþiaus baþnyèioje), Ðv.Kazimiero baþnyèioje elektroniniuinstrumentu ir Katedroje“, – pir-muosius konkurso þingsnius po Lie-tuvos Nepriklausomybës atsiminëgarsus vargonininkas, aktyvus ðiøkonkursø organizatorius LeopoldasDigrys.

Tarp artëjanèio M.K. Èiurlioniokonkurso koncertø erdviø – Lietu-

vos muzikos ir teatro akademija,Vilniaus evangelikø liuteronø baþ-nyèia, Vilniaus Ðv. Kazimiero baþ-nyèia ir Lietuvos nacionalinë filhar-monija. Taip pat dalyviø koncertaiplanuojami Kaune ir Palangoje. Besolidþiø piniginiø premijø, laurea-tams numatyti ir soliniai koncertaiRygos Domo katedroje, Lietuvosnacionalinëje filharmonijoje, Lie-pojos fortepijoninës muzikos festi-valyje, Kauno valstybinëje filharmoni-joje, specialiøjø prizø laimëtojams –Palangos koncertinëse erdvëse.

Jau paskelbta ir garbinga ðiø me-tø konkurso komisija. Pianistø ko-misijai vadovaus Paryþiaus naciona-linës konservatorijos profesoriusDenisas Pascalis, taip pat komisijàsudarys Peteris Tuite (Airija), Iva-ris Ilja (Estija), Rolandas Krugeris(Vokietija), Mûza Rubackytë (Pran-cûzija), Balaszas Szokolay (Vengri-ja), Jurgis Karnavièius (Lietuva) irZbignevas Ibelhauptas (Lietuva).

Vargonininkø komisijai pirminin-kaus Andrzejus Chorosinskis (Len-kija), taip pat vargonininkus vertinsKeiko Inoue (Japonija), Bernhar-das Gfrereras (Austrija), MichaelasBaueris (JAV), Renata Marcinku-të-Lessieur (Lietuva), LeopoldasDigrys (Lietuva), Sophie-VeroniqueCauchefer-Choplin (Prancûzija).

Tarp konkurso partneriø – Lietu-vos nacionalinë filharmonija, Kau-no valstybinë filharmonija, Naciona-linis M.K. Èiurlionio dailës muziejus,Vilniaus Ðv. Kazimiero baþnyèia, Vil-niaus evangelikø liuteronø baþnyèia,Kauno Águlos baþnyèia, Rygos Do-mo katedra, Palangos Ðvè. Merge-lës Marijos ëmimo á dangø baþny-èia. VII Tarptautinio M.K. Èiurlioniopianistø ir vargonininkø konkurso glo-bëja – LR prezidentë Dalia Grybaus-kaitë. Daugiau informacijos apie kon-kursà – www.ipmc.lt.

RENGËJØ INF.

Genitrix“, „Vulnerasti cor meum“)pasigendi to balanso, kurá sukuria dulygiaverèiai dainininkø chorai. Gal-bût to bûtø pavykæ iðvengti, jei kû-riniai bûtø áraðyti vienoje ið Vilniausbaþnyèiø – tokioje akustinëje erd-vëje, kur aidas, o ir atitinkamas vo-kaliniø (ar instrumentiniø) chorøpozicionavimas erdvëje tiesiog da-ro stebuklus. Valdovø rûmø Didþiojirenesansinë menë (joje buvo áraðy-ta plokðtelë) ðiam sakralinës muzi-kos repertuarui nëra geresnë neibaþnyèios akustinë erdvë.

Ádomus sutapimas: Cocciolos kû-ryba suskambo mûsø ir uþsienio at-likëjø bendromis jëgomis, kaipXVII amþiuje, kai LDK dvaruosegrojo ávairiatautës kapelos. Ðian-dien galime stebëti, kad abipusiaikultûriniai mainai, kai mûsø atlikë-jai semiasi praktinës senosios mu-zikos atlikimo patirties, o uþsieniomuzikai, matyt, su nuostaba atran-da Vakarø Europoje menkai þino-mus Cocciolos muzikos perlus, virstavertingu, klausytojø smalsumà þadi-nanèiu áraðu. Ar ir anuomet muzi-kuojant nusverdavo lietuviðkas tem-peramentas? Kai kurie kûriniai(tarkim, meilës kupinu tekstu iðGiesmiø giesmës pagrástas „Vulne-rasti cor meum“) plokðtelëje skam-ba droviai ir taip atsargiai, lyg antpirðtø galiukø. Pridëjus ðiek tiek ita-liðko temperamento, truputá eks-presijos ir kiek daugiau (pasi)tikë-jimo turima istorinës interpretacijosvizija, Cocciolos kûryba atsiskleis-tø kaip viena graþiausiø visø laikøLietuvos muzikos vertybiø.

Ansamblis „Canto Fiorito“

7 meno dienos | 2015 m. balandþio 24 d. | Nr. 16 (1122) 3 psl.

M u z i k a

Rita Nomicaitë

Lietuvos muzikantai yra uþmez-gæ tarptautiniø ryðiø, muzikos pa-saulyje svarba prilygstanèiø valsty-biniams politiniams, tarsi JungtinësTautos. Tarp tokiø – viena didþiau-siø áraðø kompanijø „Naxos“, turintiper deðimt filialø, jau iðleidusi dau-giau nei 100 tûkstanèiø pavadinimøCD, rengianti ir DVD. Jos interne-tinës svetainës (www.naxos.com) ka-taloge ávedæ þodá lithuanian, gauna-me 52 nuorodas. Daþniausiai taiLietuvos kolektyvø pavadinimai tieskiekvienu kûriniu atskirai. Taèiau tasþodis pasitaiko ir kûriniø antraðtë-se, ir ne tik Mieczysùawo Karùowi-cziaus „Lietuviðkoje rapsodijoje“bei Fryderyko Chopino „Lietuvið-koje dainelëje“. Prisiminkime, kadJeano Sibeliaus siuitoje „Karelia“„veikia“ Lietuvos kunigaikðtis Na-rimontas. Savo aruoduose „Naxos“turi ir kvartetà „Lithuanian Night“,sukurtà Ériko Satie amþininko Ge-orge’o Antheilo. O ávedæ brangøjáþodá Lithuania, biografijø skiltyjeaptinkame 82 paminëjimus.

„Naxos“ tinkluose turime Lietu-vos kompozitoriø autoriniø kom-paktiniø plokðteliø: du M.K. Èiur-lionio fortepijoniniø kûriniø CD(atl. Mûza Rubackytë), BroniausKutavièiaus operà „Lokys“ ir „Pas-kutines pagoniø apeigas“, OsvaldoBalakausko Requiem Stasiui Lozo-raièiui ir CD su 4-àja, 5-àja simfo-nijomis, Felikso Bajoro simfoniniøkûriniø CD, Onutës Narbutaitës„Tris Dievo Motinos simfonijas“.

Kà tik pasirodë pirmoji VytautoBacevièiaus kûriniø orkestrui kom-paktinë plokðtelë. Balandþio 18 d.Nacionalinëje filharmonijoje su-rengtos jos sutiktuvës – koncertas,o prieð já pokalbis su atlikëjais. Kon-certe atliktas opusas ið naujosiosplokðtelës – V. Bacevièiaus „Symp-honie Concertante“. Niujorke gyve-nantys pianistas Gabrielius Aleknair dirigentas Christopheris Lyndon-Gee su Nacionaliniu simfoniniu or-kestru áraðë koncertus fortepijonui irorkestrui Nr. 3, op. 44, ir Nr. 4 (Symp-

Pasklidusi po pasauláKoncerto Nacionalinëje filharmonijoje akcentas – Vytauto Bacevièiaus muzika

honie Concertante), op. 67. Plokðte-lëje skamba ir „Pavasario siuita“ orkest-rui, op. 64. Susitikime prieð koncertàdalyvavusi Nacionalinës filharmoni-jos direktorë Rûta Prusevièienë pa-brëþë, kad tokio uþmojo darbai pa-vyksta tik dël kûrybinës partnerystës.CD metrikoje pagarbiai minimos netik bendradarbiavusios institucijos,bet ir jø darbuotojai.

Viena ið leidinio bendradarbiø,muzikologë Veronika Janatjeva(rengiant leidiná atstovavusi Lietu-vos muzikos informacijos ir leidy-bos centrui), ir moderavo susitiki-mà. Pirmiausia jiedu su G. Aleknaprisiminë, kaip teko vargti tvarkantnatas, lyginti partitûrà su partijomisir, jau repetuojant, taisyti begalesperraðinëtojø áveltø korektûros klai-dø. Bukleto anotacijà paraðë taspats Ch. Lyndon-Gee, kuris kartuyra ir premijomis apdovanotas kom-pozitorius bei muzikologas. Tadtekstas – á muzikos aplinkybes ir vi-dø ásigilinusio muzikanto, mûsø kla-sikà rûpestingai pristatanèio pasau-liui. Pirmàjá anotacijos sakiná –„Vytauto Bacevièiaus gyvenimà api-brëþia egzilis“ – moderatorë pratæ-së pastaba, kad dabar V. Bacevi-èiaus muzikos gyvenimà apibrëþiagráþimas. Be kita ko, ji priminë, kad4-àjá koncertà yra áraðiusi ir BirutëVainiûnaitë (irgi su LNSO, dir. Al-vydas Ðulèys; iðleista Lietuvos radijo).V. Bacevièiaus kûriniø repertuare tu-ri ir pianistai Andrius Vasiliauskas,

Jurgis Karnavièius, Andrius Þlabys.„7-àjá þodá“ dviem fortepijonamsyra skambinæs ir uþfiksavæs RûtosRikterës ir Zbignevo Ibelhauptoduetas. Vis daþniau skamba idëjasteigti tarptautiná Vytauto Bacevi-èiaus pianistø konkursà (Vytautobrolio Kæstuèio ir sesers Vandosvardais pavadintoje Lodzës muzi-kos akademijoje nuo 1961 m. vyks-ta Kæstuèio Bacevièiaus kameriniøansambliø konkursas, 1998 m. iðau-gæs á tarptautiná).

Gabrielius Alekna ið kolegø iðsi-skiria tuo, kad V. Bacevièiaus kûry-ba yra jo profesinës veiklos priori-tetas. Pasiklojæs teoriná pagrindà –Juilliardo muzikos mokykloje (JAV)apgynæs meno daktaro disertacijàapie neskelbtus V. Bacevièiaus for-tepijoninius kûrinius, pianistas sie-kia, kad tie kûriniai skambëtø, ákoncertø ir áraðø programas átrauk-damas ir kompozitoriaus seserøopusus. Antai praeitø metø gruodágirdëjome jo su Èiurlionio kvarte-tu atliekamà Graýynos Bacewiczfortepijoniná kvintetà Nr. 2 (1965).Prieð porà metø britø áraðø kompa-nija „Toccata Classics“ pasauliui pa-rodë G. Aleknos ágrotus visus V. Ba-cevièiaus „Þodþius“.

Universalusis muzikinio gyveni-mo dalyvis Ch. Lyndon-Gee susiti-kime prisipaþino þinàs lietuviø mu-zikos daugiau, ne tik V. Bacevièiø:su orkestru „Sinfonia Varsovia“2010 m. Barselonoje atliko O. Nar-

butaitës opusà „krantas upë simfo-nija“, artimuose jo planuose – tospaèios autorës bei Ramintos Ðerkð-nytës kûriniø atlikimai. V. Bacevi-èiaus muzika Ch. Lyndon-Gee su-sidomëjo pakalbintas tais paèiaiskoridoriais Niujorke vaikðtanèioG. Aleknos. „Kadangi pirmiausiaesu kompozitorius, man norisi justinaujà pasaulio dvasià, paþinti ðiuo-laikinæ muzikà“, – kalbëjo Ch. Lyn-don-Gee. V. Bacevièiaus muzikosstiliø jis lygino su tam tikrø laiko-tarpiø Aleksandro Skriabino, BélosBartóko stilistika. „Nors ta muzikasukurta prieð ðimtà metø, ji vis darsunkiai klausoma. Bet, Dieve, ko-kia graþi“, – sakë lietuviø muzikosbièiulis, tà susiþavëjimà mokantisperteikti ir muzikuodamas, ir kal-bëdamas. „Gyvai Bacevièiaus mu-zika skamba geriau nei áraðe“, –sakë dirigentas. Tai supratau, jaus-

Anonsai

Ðventinis koncertas, skir-tas profesorei emeriteiKornelijai Kalinauskaitei

„Muzika – mano gyvenimas ir lai-më. Þmonës, turintys sàlytá su ja, yradvasiðkai tvirti, iðtvermingi ir jauèiasilaimingi bet kokiose sàlygose“, – sa-ko profesorë emeritë Kornelija Ka-linauskaitë. Balandþio 25 d. 18 val.Lietuvos muzikos ir teatro akademi-jos Didþiojoje salëje vyks Kamerinioansamblio katedros studentø koncer-tas, skirtas profesorës 90-meèiui irveiklos LMTA 70-meèiui paminëti.Koncerto vedëja prof. Dalia Balsy-të, taip pat dalyvaus profesoriai Jur-gis Karnavièius ir Donatas Katkus.Koncerte skambës L. van Beethove-no, C. M. von Weberio, C. Francko,J. Brahmso, C. Debussy, A. Schnit-tke’s, F. Latëno muzika.

K. Kalinauskaitë 1945–1947 m.dirbo Valstybinës konservatorijoskoncertmeistere. 1948–1952 m. Vil-

niaus deðimtmetëje muzikos mokyk-loje, nuo 1949 m. – Lietuvos konser-vatorijoje, dabar Lietuvos muzikos

ir teatro akademijoje dësto kameri-ná ansamblá. Tarp bemaþ 500 profe-sorës absolventø – LMTA pedagogaiRimantas Armonas, J. Karnavièius,Veronika Vitaitë, Ramutë Vaitkevi-èiûtë, Halina Znaidzilauskaitë, JuliusAndrejevas, D. Balsytë, D. Katkus,Petras Kunca, Audronë Vainiûnaitë,Rimantas Ðiugþdinis ir kt.

Kornelija Kalinauskaitë Valstybi-nëje konservatorijoje baigë dvi spe-cialybes: 1945 m. – prof. S. Ðpinals-kio fortepijono, 1948 m. – prof.J. Targonskio smuiko klases. 1942–1946 m. buvo Vilniaus radijo ir Vil-niaus filharmonijos simfoniniø or-kestrø smuikininkë, Lietuvos operosir baleto teatro orkestro koncert-meisterë. 1946–1981 m. grojo Lie-tuvos kvarteto antruoju smuiku. Pa-sak profesorës, „dël mûsø begalinioentuziazmo ir pasiðventimo darbuiLietuvos kvartetas tapo pirmuoju

kolektyvu, iðgarsinusiu Lietuvosvardà uþsienyje (grojæs daugiau neipustreèio tûkstanèio koncertø ir mu-zikos festivaliø Europos, Azijos vals-tybëse, JAV, Kanadoje, Kuboje), ta-po kamerinës muzikos suklestëjimoLietuvoje iniciatoriumi“.

K. Kalinauskaitë aktyviai koncer-tavo ir kaip solistë – pradëjusi dar1943 m., ðià veiklà tæsë beveik pen-kiasdeðimt metø. Bendradarbiavosu vyru, altininku J. Fledþinsku, taippat V. Ðirinskiu, V. Borisovskiu,S. Aslamazjanu, L. Seideliu, T. Ni-kolajeva, S. Vainiûnu, M. Azizbeko-va, H. Znaidzilauskaite, A. Macei-na ir kitais muzikais. Uþ iðskirtiniuspasiekimus Lietuvos muzikinei kul-tûrai K. Kalinauskaitë apdovanotaLTSR valstybine premija (1965 m.)bei Gedimino 5 laipsnio ordinu(1999 m.).

V I TA ÈESNULEV IÈ IÛTË

tø apie V. Bacevièiaus muzikos vi-diná gyvenimà, jos intravertiðkumà,kurio niuansus tenka iðryðkinti ram-pos ðviesoje?

Per visà koncertà buvo skaudþiaijuntamas realios erdvës trûkumasgarsui sklisti. Vien suþinojus jo pro-gramà buvo aiðku, kad turëtø byrë-ti salës tinkas, o padidintos sudëtiesNacionalinis simfoninis orkestrasnetilps scenoje (kà jau kalbëti apiebalkone stovëjusá chorà, kurio Fe-renco Liszto simfonijoje pagal auto-riaus sumanymà neturëtø matytis).Richardo Wagnerio „Skrajojanèioolando“ intensyvaus garsumo uver-tiûra ir F. Liszto simfonija pagalDante’s „Dieviðkàjà komedijà“ tarsivisais pragaro ratais kamavo orkest-rantus ir publikà garsu – lyg suspaus-tu garu. Tad apie koká ðios muzikosdidybës perteikimà galime kalbëti? Omuzikantai taip graþiai stengësi tà

Gabrielius Alekna ir dirigentas Christopheris Lyndon-Gee

A . P A K A R K L Y T Ë S N U O T R .Veronika Janatjeva, Gabrielius Alekna,Christopheris Lyndon-Gee ir Rûta Prusevièienë

dama didesnës erdvës poreiká taimuzikai ásiskambëti... Vidine savojëga ji iðsprogsta iki dangaus gilu-mos ir joje paþyra dangaus kûnaisar degina sauliø lieþuviais. Taèiau ið-lieka abstrakti. G. Aleknai, profe-sorës Liucijos Dràsutienës mokiniui(neþinau, kiek já paveikë prof. Je-rome’as Lowenthalis Niujorke), bû-dingas labai ðvarus skambesys, kasjo interpretuojamai muzikai sutei-kia vaiskumo, ypaè tinkamo Bace-vièiaus abstraktybëms. Bisui skam-bintoje 4-ojoje Poemoje, jaunystëskûrinyje, iðgirdome ir romantiniøpotëpiø. Ádomu, kà pianistas many-

muzikos karðtá spinduliuoti! Deja, rei-kia pripaþinti, jog yra daugybë muzi-kos, kuri netelpa á jaukià, ið tiesø ka-merinæ Nacionalinës filharmonijosscenà. Kaþkodël futbolo á stalo te-niso patalpas niekas negrûda, betmuzikai kito kelio nepaliekama...Vël iðkyla naujos ir erdvios koncer-tø salës Vilniuje problema.

Koncerto pabaigoje mintis nu-skaidrino Liszto simfonijos dalis„Magnificat“ – Angelø choras („Vil-niaus“ choro moterø grupë) ir diri-gentas, audringai plojanèiai publi-kai pakëlæs partitûrà, kvietæs dëkotine jam, o kompozitoriams.

Kornelija Kalinauskaitë

D . M A T V E J E V O N U O T R .

N U O T R A U K A I Ð A S M E N I N I O A R C H Y V O

4 psl. 7 meno dienos | 2015 m. balandþio 24 d. | Nr. 16 (1122)

T e a t r a s

Milda Brukðtutë

Valentino Masalskio suburtateatro trupë, jau keletà metø gyvuo-janti Klaipëdoje ir pasivadinusi„Klaipëdos jaunimo teatru“, ðá pa-vasará jau treèià kartà surengë „Jau-no teatro dienø“ festivalá. Praëju-siais metais nuo pajûrio atsklidæintriguojantys gandai, esà èia vyks-ta kaþkas netikëto ir ádomaus, ðákartà jame apsilankyti paskatino irmane. Vis dëlto, nors festivalio pro-grama ir nemaþa, apþvelgti jame ro-dytus spektaklius neatrodo pras-minga, nes didþiuma jø jau buvo netik rodyti Vilniuje, bet ir recenzuo-ti spaudoje. Todël labiau norëtøsiatkreipti dëmesá á paèià festivaliostruktûrà, jo keliamus klausimus arnuotaikas.

Jau ið pirmo þvilgsnio galima pa-stebëti, kad festivalio programa su-daryta labai neaiðkiais kriterijais.Ðiek tiek jà panagrinëjus kyla min-tis, kad jaunas teatras, kaip ir, pa-vyzdþiui, naujasis cirkas, Lietuvojeyra kaþkokia retenybë ir vien ðiobruoþo pakanka renkantis tokio fes-tivalio dalyvius. Tikiu, kad daliskviestøjø tiesiog negalëjo ar dël ki-tø prieþasèiø atsisakë atvykti, taèiaukaþkokia bent kiek apèiuopiamakoncepcija, siekiant uþkrësti þiûro-vus bei paèius organizatorius ir da-lyvius festivalio ritmu, turëtø bûti.Bent jau ðiais metais net ir minëtasvienintelis koziris – jaunystë – likoneapibrëþtas. Juk daþnai kaip tikjaunøjø, dar nespëjusiø atrasti sa-

vitos kalbos ar atsikratyti teatrinësmokyklos sukeltø kompleksø, spek-takliai atrodo be galo seni. Be to,kiek keistai ðiame daugiau maþiaupradedanèiøjø kontekste atrodo ðo-kio teatro „PADI DAPI Fish“ spek-taklis „Baltoji lopðinë“. Taip pat lie-ka neaiðku, kodël teatro festivalioprogramoje tiek dëmesio skirta ki-nui – tris vakarus vykæ „Jauno kinovakarai“ tapo gana rimtu konkuren-tu dviem lyg ir pagrindinëms disku-sijoms: „Jaunas teatras: tarp ieðko-jimo ir iðlikimo“.

Skiriamasis, programà kiek ap-jungiantis ðio efemeriðko festivaliobruoþas – noras kalbëtis. Po kiek-vieno spektaklio vyko aptarimai,daþnai átraukdavæ ir þiûrovus. De-ja, ðioms kalboms kiek trûko rim-tesnio vadovo. Po spektaklio nu-skambantis atsainus moderatorëspraðymas kûrëjø tiesiog „kà norsplaèiau pakomentuoti“ gali uþkirs-ti kelià bet kokiam pasisakymui.Nors, aiðku, mintis á toká festivalá pa-sikviesti jaunas, patirties stokojan-èias kuratores nesunkiai supranta-ma. Pasirodë, kad daug gyvesnisdialogas gali ávykti tarp kûrëjo irþiûrovø. Kad ir „Baltosios lopðinës“choreografei Agnijai Ðeiko paèiaidaug geriau sekësi prakalbinti ma-þuosius þiûrovus. Jai, kitaip nei mo-deratorei, neprireikë tø banaliø,blokuojanèiø klausimø kaip „kasjums labiausiai patiko?“. Itin gyvaskûrëjø ir þiûrovø pokalbis vyko poKarolinos Þernytës pojûèiø spek-taklio „Akmuo vanduo geluonis“.

Þinoma, ávairiausias þiûrovø emo-cijas ir norà jomis dalintis sukeliabûtent specifinis spektaklio þanras,jo koncentravimas á visus pojûèius.Taèiau nuoðirdus susirinkusiøjø at-sivërimas në kiek ne maþiau pri-klauso ir nuo klausianèiøjø suinte-resuotumo, atvirumo ir netgi tamtikro pasitikëjimo savimi, t.y. drà-sos bûti ne visaþiniui, o ðiek tiek su-trikusiam.

Ádomu, kad nors ið Þernytës po-jûèiø spektakliø galima mokytisnuolankumo þiûrovams, kartu jieèia yra labiau nei kuriame kitameteatre neigiami. Patys aktoriai pra-sitarë, kad spektaklio metu, uþsi-imdami ðeðiais nereginèiaisiais (ak-laisiais arba þiûrovais uþriðtomisakimis), jie pamirðta, kad aplinkuidar sëdi daugybë þmoniø. Vis dëltoatrodo, kad geriau jau bûti pamirð-tam tokiu atviru bûdu, kuris tavobuvimà teatre iðryðkina bent sau pa-èiam, nei tradiciniu, kai þiûrovøklausimas apskritai yra nugrûstaskaþkur á tolimiausià kampà.

Vienoje ið diskusijø apie jaunoteatro ðiandienà buvo paliesta, kaippasirodë, jauniesiems kûrëjams ga-na skaudi þiûrovø tema. Jø ið tiesøtrûksta. Ir vis dëlto nemanau, kadgyvename tais laikais, kai þmonëmsreikia aiðkinti, kas yra teatras. Vei-kiausiai tai nëra kaþkokios visuome-nës iðsilavinimo stokos problema.Tiesà sakant, gana daþnai net atro-do, kad teatras uþsiima tam tikruvampyrizmu. Jis tarytum vengia bûtiiðraiðkos priemone, pasisakymo bû-

Skersvëjo þenklaiFestivalis „Jauno teatro dienos“ Klaipëdoje

du. Pats savaime nori bûti tas pasi-sakymas, centras, objektas. Ir kaiptik tokiam teatrui pirmiausia ver-kiant reikia þiûrovø, to vieninteliolaukiamo rezultato, be kurio jis ap-skritai nieko neturi. Galø gale juk

sakotø apie savo veikiausiai ne kàlengvesnæ pradþià. Vis dëlto, uþsi-darius tame paèiame rate, kuriamejau viskas daug kartø iðkalbëta, sun-kiai gimsta naujos idëjos. O kalbë-jimas dël kalbëjimo, kad ir patiems

Anonsai

Netrukus – „NaujasisBaltijos ðokis“

Geguþës 6–12 d. Vilniø vël uþliesðiuolaikinio ðokio banga. Ðiømetá„Naujojo Baltijos ðokio“ festivaláatidarys Belgijos, Norvegijos ir Ja-ponijos trupës „fieldworks“ spektak-lis „As if nothing has been spinningaround for something to remem-ber“, kuriame vaidina ne tik ðokë-jai, bet ir kulisai bei helio dujø ba-lionai.

Atidarymo vakarà þiûrovai taippat iðvys flamandø choreografo Ja-no Martenso spektaklá „Prakaituok,vaikeli, prakaituok“. „Ásidëmëkiteðià pavardæ – J. Martensas pas musatvaþiuoja kaip vienas perspekty-viausiø Europos choreografijos jau-nosios kartos atstovø. Bet progno-zuoju, kad po keleto metø galësitedidþiuotis matæ vienà pirmøjø pa-saulinës ðokio þvaigþdës darbø“, –sakë festivalio vadovas AudronisImbrasas.

Treèià festivalio dienà Lietuvosnacionalinio dramos teatro sceno-je du savo darbus pristatys Kinijosðiuolaikinio ðokio trupë – TAO ðo-kio teatras ið Pekino. Per septyne-rius savo gyvavimo metus trupë suchoreografu Tao Ye jau apkeliavodaugiau kaip 30 ðaliø penkiuose þe-mynuose.

Geguþës 10 d. savo lyderio, iðskir-tinës Suomijos ir Ðiaurës ðokio as-

menybës Jyrkio Karttuneno ðou„Daugybë Dþemainos veidø“ paro-dys Helsinkio ðokio trupë. Suomi-joje 2012 m. ðis spektaklis apdova-notas kaip geriausias metø teatrokûrinys.

„Flamandø ðokio gûsá“ („A TouchOf Flemish Dance“) festivalio orga-nizatoriai nusprendë pristatyti dëlkeliø prieþasèiø. Pasak A. Imbraso,flamandø ðiuolaikinis ðokis unika-lus tuo, kad per pastaruosius kelisdeðimtmeèius padarë didelá povei-ká pasauliniam ðokiui ir scenos me-nams, nors kuriamas palyginti maþosvisuomenës (flamandø Belgijoje yrakiek daugiau negu 6 mln.). „Daugsvarbiausiø festivaliø ir scenø tiesiogspringo flamandø spektakliais“, –prisiminë festivalio vadovas.

Be to, ðie metai simboliðki: Lie-

tuva ásivedë eurà, kuris daug kampirmiausia siejasi su Briuseliu ir joekonomine politika. O Lietuva,kaip dabartinë savarankiðka valsty-bë, mini ketvirèio amþiaus jubilie-jø. „Mums, ðokio þmonëms, norë-josi tokiu bûdu priminti vienàgalingiausiø ðokio áspûdþiø tarybi-nës Lietuvos pabaigoje, kuris, ma-no akimis, padarë didþiulá poveikákultûriniam anos visuomenës lais-vëjimui: 1987 m., prieð pat praside-dant iðsivadavimo procesams, Vil-niuje keletà dienø gastroliavo tuometu bene átakingiausio Europoschoreografo Maurice’o Béjart’o le-gendinë trupë „Ballet du XXe siê-cle“ ið Briuselio. Bûtent Vilniuje ta-da uþsibaigë oficiali ðios trupësistorija – paskui ji buvo iðformuo-ta“, – pasakojo A. Imbrasas.

Anot A. Imbraso, ðiømetá festi-valá galima vadinti ðiuolaikinio ðo-kio tinklø festivaliu. „Kinai á Vilniøatvaþiuoja pagilinti Kinijos ir Rytøbei Vidurio Europos ðokio bendra-darbiavimo. Su Europos ðokio tin-klu „Aerowaves“ pradedame tæsti-ná projektà – kasmet pristatysime potris jaunø þemyno choreografø dar-bus. Helsinkio ðokio trupæ pristato-me su keletu Ðiaurës ir Baltijos ðaliøorganizacijø, susibûrusiø á regionináðokio sklaidos tinklà. Geopolitinëpadëtis iðprovokavo idëjà pradëtimainus tarp buvusios LDK terito-rijoje esanèiø valstybiø ðiuolaikinioðokio festivaliø: pamatysime ádo-miausius metø Ukrainos, Baltaru-sijos ir Lenkijos pastatymus“, – sa-kë festivalio vadovas.

Savo darbus Lietuvos þiûrovamstaip pat pristatys latvës Kristîne Vis-mane, Olga Þitluchina, estø trupë„Cabaret Rhizome“, lenkø choreo-grafai Sùawomiras Krawczyñskis,Tomaszas Wygoda ir Anna Godow-ska, ukrainieèiø trupë „BuchokART Family“, baltarusiø „ID ðokioprojektas“. Á festivalá atvyksta irD. Britanijos atstovai – choreo-grafai Moreno Solinas ir Igoris Ur-zelai. Net ðeðias dienas ðokio më-gëjus inovatyviai keliauti laiku arnet apsilankyti neegzistuojanèiojerealybëje („immersive reality“)kvies belgai „CREW_eric joris“.

Ðiømetæ lietuviðkà festivalio pro-gramà sudaro dvi premjeros – Kau-

no ðokio teatro „Aura“ spektaklis„Monstrai“, kuriam choreografijàkuria prancûzas Samuelis Mathieu,ir urbanistinio ðokio teatro „LowAir“ spektaklis „Ðventasis pavasa-ris“ Igorio Stravinskio baleto mo-tyvais. Antrame spektaklyje jëgassujungë penki gatvës ir ðiuolaikinioðokio atlikëjai bei keturios jaunostalentingos pianistës – kûrëjai þadaintriguojantá pasirodymà.

„Menø spaustuvës“ Juodojoje sa-lëje savo darbus pristatys ir dvi uþ-sienyje gyvenanèios lietuvës – Rai-monda Gudavièiûtë (Vokietija) irIeva Kuniskis (D. Britanija). Kartusu I. Kuniskis spektakliu á Lietuvàpo ilgos pertraukos kaip atlikëjasgráð buvæs Kauno ðokio teatro „Au-ra“ solistas Darius A. Stankevièius.

Programà papildys „Menø spaus-tuvës“ Kiðeninei salei sukurtas jau-nø choreografiø Sigitos Juraðkaitësir Agnietës Lisièkinaitës darbas„Popular Problems“ ir lietuviø cho-reografø bei trupiø „Pitch session“pobûdþio prisistatymas, labiau skir-tas profesionaliems festivaliø irteatrø vadybininkams, bet atviras irpublikai.

Ið viso festivalyje dalyvaus 19 tru-piø, jungtiniø grupiø ar choreo-grafø, atstovaujanèiø 18 valstybiø irpristatanèiø 22 ðokio ar su ðokiu su-sijusius kûrinius.

RENGËJØ INF.

netiesa, kad þmonës apskritai neinaá teatrà, jie tiesiog neina á vienà arkità teatrà.

Kalbant apie vykusias diskusijas,kurioms bene labiausiai tiktø pava-dinimas „Palaida bala“, pasirodë,kad bûtø buvæ gerokai prasmingiaupasikviesti ávairesniø paðnekovø –ne tik keletà jaunøjø teatro kritikøið Vilniaus. Tarkim, jei jau kyla klau-simas apie jaunøjø trupiø iðlikimà,gal bûtø ádomu, kad savo patirtimipasidalintø kurios nors jau iðirusiostrupës nariai? Arba vyresnë, jautvirtai ant kojø stovinti trupë papa-

aktualia tema, daug naudos neatne-ða, netgi prieðingai, ávaro á neviltá.

Dþiugiausia ðio renginio dalis at-rodo pats jo buvimo faktas. Tai, kad„Klaipëdos jaunimo teatras“ ryþosisavomis jëgomis organizuoti tokáfestivalá, jau byloja apie jo atviru-mà, atsigræþimà á Klaipëdos publi-kà. Suteikti jai galimybæ palyginti,pasirinkti tarp skirtingø jaunø teat-rø ið tiesø tampa vienu didesniø ðiokolektyvo þingsniø gilesnës paþin-ties su daugumai jø naujo miesto,Klaipëdos, gyventojais ir, tikëkimës,jø prisijaukinimo link.

K . B A S T Y T Ë S N U O T R .„Akmuo vanduo geluonis“

TAO ðokio teatras F A N X I N U O T R .

7 meno dienos | 2015 m. balandþio 24 d. | Nr. 16 (1122) 5 psl.

T e a t r a s

Kristina Steiblytë

Suþinojus, kad Vidas Bareikis ke-tina statyti Bertoltà Brechtà, buvolabai sunku atsiriboti nuo lûkesèiø,susijusiø su ðio reþisieriaus, drama-turgo, poeto teatro vizija. Daugiauar maþiau sàmoningai norisi, kadBrechto pjesës bûtø perskaitytos„teisingai“, t.y. kaip kvietimas keis-ti visuomenæ. Kalbant apie V. Ba-reikio pasirinktà „Gerà þmogø iðSezuano“, tas kvietimas keisti aki-vaizdþiausias pjesës epiloge, kai pa-sibaigus veiksmui aktorius kreipiasiá þiûrovus teigdamas, kad ði stebuk-linga pasaka paliko kartëlá þiûrovøðirdyje ir galiausiai kad: „Ar ðiaip, artaip, bet pjesë ði privalo, / Privalo su-silaukti gero galo!“ (vert. EdvardasViskanta). Tas „geras galas“, be abe-jo, turi bûti ágyvendintas þiûrovø, pospektaklio imanèiø keisti(s).

Spektaklio siuþetas nuo pjesësnenutolsta. Pasakojama apie Ðen Të(Jurga Ðeduikytë), prostitutæ, apdo-vanotà dievø (Giedrius Arbaèiaus-kas, Vidas Petkevièius, GediminasStorpirðtis) uþ gerumà ir besisten-gianèià bûti gera, laikytis dievø ása-kymø. Taèiau gerumas jai brangiaikainuoja: norëdama pagelbëti vi-siems pagalbos papraðiusiems – irnusigyvenusiems buvusiems globë-jams (Saulius Sipaitis, Dalia Brenciû-të, Simonas Storpirðtis), ir draugui,vandens pardavëjui (Ainis Storpirð-tis), ir mylimajam Jang Sunui (Ser-gejus Ivanovas) – ji rizikuoja prarastitabako krautuvæ – vienintelá pragy-venimo ðaltiná. Tad yra priversta ið-sigalvoti pusbrolá Ðui Ta, kuris ne-sistengdamas bûti geras tiesiognaudingiau sutvarko reikalus. Savo-tiðka superego ir ego kova: normos,moralë, negailestingi paklusnumo

Priemiesèio angelas, arba telemundopresenta„Geras þmogus ið Sezuano“ Valstybiniame jaunimo teatre

reikalaujantys dievø ásakymai vs. ra-cionalumas, verèiantis pirmiausiarûpintis savo gerove. Tiesa, apie taikalbama daugiau pjesëje nei spek-taklyje. Èia kostiumais, muzika iritin tipizuotais veikëjais kuriama neþmogaus vidinio skilimo drama, omelodrama, kur Priemiesèio ange-las (taip Ðen Të praminë kaimynai)laukia iðgelbëjimo. Bet kadangi tik-ras gelbëtojas nepasirodo, tenka jáiðsigalvoti.

Melodrama èia dvejopa. Tai ir se-nasis þanras, kai muzika bûdavonaudojama draminiam efektui su-stiprinti, ir televizijos serialø þanras,su kuriuo susijusià patirtá turi tikraidaugiau nei pusë lietuviø, atgavusnepriklausomybæ stebëjusiø ne vie-nos Marijos ar Magdalenos likimà.Spektaklyje ði melodrama labai ryð-ki: jà nurodo ir tyèia ties neskonin-gumo riba balansuojantys kostiumai(dailininkë Liuka Songailaitë), irefektinga muzika (jà kûrë pats re-þisierius), ir vaidyba.

Aktoriai èia, regis, dirba ne vienisu kitais, vaidina ne þiûrovams, o iðtamsos stebinèiai „akiai“: veiksmasvyksta tarsi prieð kameras. Ir ne tiktarsi – kameros ir jø vaizdà tran-sliuojantys monitoriai átaisyti scenosðonuose. Tai ne tik tinkamas papil-dymas parduotuvës interjerà vaiz-duojanèiai scenografijai (Paulë Bo-cullaitë), paverèiantis þiûrovussavotiðkais apsaugos darbuotojais,stebinèiais aplinkà, bet nedalyvau-janèiais. Tokie ekranai taip pat vei-kia ir kaip nuoroda á ankstesniusV. Bareikio darbus, kur ekranas irfilmavimas buvo itin svarbûs ir ið-raiðkingi: „Mr. Fluxus arba ðarlata-nai?“, „Nematomi monstrai“. Taèiauten svarbus buvo ir „gyvas“ filmavi-mas, ir þmogus su kamera. „Gera-

me þmoguje ið Sezuano“ galutinaipasiduota visuotiniam stebëjimui,sekimui, ir tesistengiama flirtuoti suanonimiðku stebëtoju. Kiekvienasaktorius, regis, laiko scenos partne-rius tiesiog priemone tam pasiekti.Tai ypaè iðryðkëja atliekant muziki-nius numerius ir kolegas paverèiantsolisto palaikymo komanda, statis-tais.

Panaðu, kad „Geras þmogus ið Se-zuano“, nepaisant kûrybinës ko-mandos intencijø, pasakoja istorijàapie þmones, nematanèius vienaskito. Scenoje nesvarbu bûti èia ir da-bar, megzti ryðá su scenos partneriuar þiûrovu: èia daug frontalumo,monologinio kalbëjimo, kreipimo-si á þiûrovus jø nematant (t.y. nelau-þant ketvirtosios sienos, kaip ko-kiuose videodienoraðèiuose). Tikspektaklio pradþia kitokia: prieðaisscenà sustojæ aktoriai þiûri á pub-likà. Tai yra vienintelis tikras akto-riø ir þiûrovø susidûrimas per visàspektaklá, gal savotiðkas paþadas, ogal – atsisveikinimas, pasibaigian-tis aktoriams pradëjus juos juokin-ti. Visa kita atliekama menamai ka-merai arba su menamu ekranu (ogal veidrodþiu) tarp salës ir scenos.

Teatras, kurá kûrë V. Bareikis sukurso draugais, dar netapæs reþisie-riumi, buvo kitoks. To teatro kûrë-jai kalbëjosi tarpusavyje ir scenoje,ir nulipæ nuo jos. Kalbëdavosi jie irsu þiûrovais, mëgindami suprasti,kam ir koks teatras reikalingas. Irbuvo kur kas arèiau brechtiðkoteatro, skatinusio kolektyviðkumà irvisuomenës keitimàsi, nei dabar. Irvël noras, kad B. Brechtas bûtø sta-tomas taip, kaip „reikia“, bando lástilauk. Bet já uþgniauþus tektø apsiri-boti pastaba, kad scenoje daug ádo-miau matyti bendraujanèius, vienas

kità suprantanèius aktorius nei tie-siog graþias choreografines kompo-zicijas, aprengtas ðiuolaikinio gyve-nimo supratimà demonstruojanèiaiskostiumais ir ákurdintas scenografi-joje, sakanèioje, kad domëtasiJûratës Paulëkaitës darbais ir gal-bût pasiþiûrëtos operos „Geros die-nos“ bei „Jonas ir Greta“ (nors galparduotuvës ar prekybos centro in-terjeras, balta spalva ir rampa „ániekur“ – savotiðkas neveikiantis es-kalatorius – scenografijoje tëra ei-linio apsilankymo „Maximoje“ pa-sekmë).

Visa tai galëtø bûti ádomus XXamþiaus iðjuokimas, kai prisiden-giant graþiomis idëjomis iðprievar-tauta daugybë protø, iðnaikinta mili-jonai þmoniø, o prisiimti atsakomybësir veikti patys vis dar nesugebame.Taèiau uþsiþaidus pigiu juokinimu(kurá nupigina iliustratyvûs gestai,primenantys ðiuolaikinius anekdo-tø princus ir princeses) ir naiviainuoðirdþiais komentarais (pvz., Jur-gos Ðeduikytës Ðen Të vokiðkais pa-sisakymais apie artimo meilæ avans-cenoje), nepadarytas joks þingsnis(në nemirktelëta), rodantis, kadmes, kûrëjai, juokiamës ið to pasau-lio ir tikrai linkim jam susinaikinti.

Nors juoktis, tyèiotis ðiame spek-taklyje, regis, bûtø netaktiðka. Ypaèprieð spektaklá pakalbëjus apie tai,kad reþisieriui ir jo þmonai nepa-tinka sarkazmas, kandumas, daþnailaikomi vertybe. Deja, jei á spektakláþiûrëtume kaip á nuoðirdø bandymàaiðkintis gërio galimybæ ir kainàðiuolaikinëje visuomenëje, tektøkonstatuoti, kad spektakliu pasako-ma, jog gëris neámanomas. Ir ne tikscenoje, kur dievø paliekama ÐenTë susitaria, kad pusbrolis ir toliaujai padës neprarasti turto, bet ir sa-

lëje: mes esame tiesiog pasyvûs ste-bëtojai, besijuokiantys ið kvailiø sce-noje (o ten ið tiesø vieni kvailiai!) irneskatinami imtis nieko kito, kaiptik pritariamai linkèioti patikusiomsmelodijoms. Ir mes tai darome netnegalvodami, ar tai gera. Dar gali-me paraðyti komentarà, kaip sma-giai pasijuokëme. Ir palinkëti spek-takliui tapti nauju „Iðvarymu“.

Bet, kaip sakë vienas iðmintingasþmogus ið kaimo, „Geram þmoguiið Sezuano“ trûksta atpaþástamumo,kuriuo „Iðvarymas“ papirko daugu-mà þiûrovø. V. Bareikio spektakly-je atpaþinti save, savo draugà ar gi-minaitá sunkiau: visi esame kur kaskomplikuotesni, ávairiapusiðkesninei ðiame spektaklyje veikiantys ti-peliai. Artimiausias, regis, Ðen Të –Ðui Ta skilimas, kurá atpaþinti savy-je gali ne vienas: norime bûti ir gerikitiems, ir pasirûpinti savimi. Turimeir ego, ir superego. Taèiau ne visø mû-sø vidinë kova pasipuoðusi pigiaisblizguèiais. B. Brechtas ir nenorëjo,kad mes tapatintumës su jo persona-þais. Bet kuo èia dëtas jis? Juk spek-taklis ne apie já ir ne apie jo teatrà.

Galø gale spektaklis gali tapti pa-sakojimu apie mûsø visuomenæ. Tiktas pasakojimas liûdnas, nes suþino-me, kad trokðtame bûti juokinamiir jaudinami. Geidþiame patikti betkokia kaina, net ir nieko mums ne-reiðkiantiems anonimams. Tenkina-mës eskapistiniu juoku, didelës ko-mandos scenoje gerai leidþiamulaiku, bet neketiname veikti, keisti.Neketiname ieðkoti gerø þmoniø irjiems padëti. O ir apie tai, kas tasgëris, kà reiðkia daryti gera, net ne-pasikalbame. Juk, pasirodo, gëriotema në kiek nekomplikuota. Vis-kas aiðku – kaip ir turi bûti gerojemelodramoje.

D . M A T V E J E V O N U O T R .

6 psl. 7 meno dienos | 2015 m. balandþio 24 d. | Nr. 16 (1122)

D a i l ë

Gal kas nors man ne taip? Kartaisnet nueinu á blusturgá ir pabandauapsidþiaugti kokiu nors radiniu. Irvisus padedu atgal – ásivaizduoju,kaip nuo jø valysiu dulkes. Taèiaupo Maknytës parodos staiga taiptruktelëjo laikas, kad bedirbant vi-sokius paðalinius darbus (teko grà-þinti kelias pernykðèiø tekstø skolas)prisikaupë pamatytø, bet neapmàs-tytø parodø. Jas nusifotografavau irdabar turiu savo kolekcijà. Ji neuþ-ima vietos ir nekaupia dulkiø. Betgreitai ëmë grauþti skola meninin-kams – juk turiu kà nors uþ jø taipdosniai iðdalintus vaizdus atiduoti?

Todël ir raðau dabar apie viskà iðkarto. Mëginu sutalpinti kelis skir-tingose erdvëse tuo pat metu para-leliai vykusius renginius á vienà laik-raðèio plokðtumà. Problema ta, kadapie daugelá parodø sunku raðytikaip apie visumas, nes, nepaisantvienijanèio pavadinimo, daþniausiaijos atrodo kaip greitai surinktos tàakimirkà turëtø darbø kolekcijos.Tokia ið paþiûros buvo ir jaunosioskartos tapytojø grupës „Kuklus kla-nas“ paroda „Trumpa iððvaistyto lai-ko istorija“. Pavadinimas – kaip tikman. Kam nors kitam nei kûrybaiskiriamas laikas vis labiau nykstakaip nebuvæs, o dar ta nuoroda áStephenà Hawkingà...

Jau prie áëjimo labai realistiðkasdarbininkas, regis, daþë ne paveiks-lo, o paèios „Pamënkalnio“ galeri-jos sienà – visuomenës poþiûriu taibûtø gerokai naudingesnis studijuo-jant ágytø gebëjimø panaudojimas.Ðio Jono Jurciko paveikslo pavadi-nimas „Requiem svajonei“ autoiro-niðkai susikalba su kitu jo darbu:„Að iðeinu ið paveikslø“. Uþ kampokybanèios Konstantino Gaitanþi„Vëlinës“ komentavo Jolantos Kyzi-kaitës „Paparèio þiedà“, kur plokðèiailaimingas vaikas dþiaugiasi pigiu þais-liuku. Jo atitikmuo kitai kartai bûtøðalia kapiniø angelo psichodeliðkaiðvytintys grybai. Evaldo Janso pa-veiksle realûs dabarties þmonës(vienas – tai jis pats), aprengti rite-riø ðarvais, fechtuojasi dël uþmirðtøkultûros vertybiø, kurias Eglë Kar-pavièiûtë ðaipydamasi vis pertapokartu su visais prabangiais rëmais.Beveik visø kûriniø ðaltai ir tiksliaiiðtapyti kontûrai, metalu ðvytintyspavirðiai vertë ðias tarsi nufotogra-fuotas akimirkas mumijomis kur kasefektyviau nei pati fotografija ir ati-tiko tà ðizofreniðkà bûsenà, kai no-risi dþiugiai klykti, kad viskas tobu-la, nors ið tiesø þinai, kad niekamnieko nereikia ir laukia vien kultû-ros (ir ne tik) kapinës. Tiktai AgnësJonkutës „Ðeðiolikta fotografijos pa-moka apie dvi detales“ pertraukëklyksmà panardindama ten, kur ma-tyti galima tik vidumi – norisi pabûtiprieðais tà tamsà, kurioje lyg ir yrakaþkas uþ visais degësiø atspalviaisþioruojanèio pavirðiaus.

Taigi nors ið pradþiø kiekvienaskûrinys svaidë mintis á skirtingas pu-ses, tarsi menininkai juoktøsi ið ma-no pastangø viskà jungti, vis dëltoið turiniø ir pavadinimø ðtai surez-giau pasakojimà. Tikriausiai tuo tik

pasiprieðinau numatytai parodosþiûrëjimo choreografijai, kuri atitin-ka bûsenà, kai daugybë egzistencið-kai bereikðmiø reikalø, darbø ir pri-siminimø trupina visas pastangas kànors suprasti ir kurti.

„Trumpa iððvaistyto laiko istori-ja“ apibûdino ðiuolaikinio þiûrovosituacijà, kuriam realios parodos ási-terpia kaip maþa dulkëta planeta in-terneto galaktikoje. Praskriedamasnugriebi vaizdà ðen, vaizdà ten, gal-voje kaupiasi fragmentai, kuriø ne-gali iðmesti. Kaip Mato Dûdos „Ðvie-selë“, paskutinæ minutæ pamatytagalerijoje „Kairë–deðinë“. Daugu-moje lakðtø tarsi nieko nëra, tik da-þø tamsoje skraidanèios akvatintosmusytës, ir beþiûrint lange iðryðkë-ja kaþkas. O kituose atsispaudë il-gam paliktø darbo árankiø – liniuo-

numanomos iðminèiø kritikos, kadkaþko – visko – nepamatei: „Kiek-vieno individualaus fragmento ne-priklausomybë nuo kitø vaizduojavisumos idëjà, ið kurios fragmentøansamblis ar kolekcija pasisavina irsavo bûtinumà – kaip iðoriðkai pri-mestà ar sukonstruotà daugybësvienybæ, montaþo vienybæ – ir savoneiðbaigtumo jausmà“, – sako Os-borne’as (p. 60). Mintis, kad XIX a.augant miestams raðytojai ir filoso-fai susivokë nebegalá aprëpti tokiosudëtingo pasaulio, dabar tik keliajuokà. Pamëgintø jie aprëpti ðian-dieniná pasaulá! Turbût patys imtøkurti iððvaistyto laiko istorijas. Irkartu aiðku, ið kur tas kolekcionavi-mo protrûkis. Kolekcija, kaip frag-mentiðkas nepasiekiamos visumosnuotrupø asambliaþas, dabarties

traukos dësnis, labai atsargiai hori-zonto linija eina figûra – net skau-da þiûrint, kiek pastangø reikia no-rint iðsilaikyti ant þemës, nors irþinai, kad tai – tik pasuktos kame-ros triukas. Taèiau ið transo iðtrau-kë Eglë Grëbliauskaitë, pro kuriosþodá „Kombinatas“ kasdien einu áDailës akademijà, atitinkamai ir nu-siteikusi. Parodoje yra tiktai kom-binato fragmentas – supleiðëjusios,ið lakðtø sudurstytos raidës ON ar-ba NO, priklauso nuo to, ið kuriospusës þiûrësi. Þiûrëjimas – Eglësinstaliacijos tema. Ji pragræþë sie-noje skylæ. Pro jà, aiðku, galima ste-bëti gatvæ, bet kur kas ádomiau uþ-ëjus ið kitos pusës stebëti parodosatidarymà. Skylë árëmina vis kitàfragmentà ir, pavyzdþiui, ið geltonømerginos plaukø, pilko moherio ða-

nimà. Ðalia tradicinës parodos vy-ko performansai, koncertai, mo-mentiniai („Pop up“) pristatymai irdar tiek daug ko, kad jau perskai-èiusi anotacijà praradau viltá viskàsugaudyti. Ið to, kà maèiau, galiu pa-sakyti, kad kuratorëms pavyko. Jauá tà áþanginá performansà susirinkominia, kuri vos tilpo á pirmàjá kam-bará. Pradëdama veiksmà studentëparagino pasitikëti ir laukti. Lauktiteko ilgokai, nes á kità patalpà þmo-nës buvo áleidþiami po vienà, bet ne-prailgo, nes radau su kuo pasiple-pëti. Kai áëjau, atsidûriau prieðaiskamerà, o jos operatorius liepë uþ-simerkti. Paklusau. Tada kaþkienorankos pradëjo kibinti man ðonus irpo truputá judinti vis smarkiau, kolëmë lenkti atgal. Tikriausiai ðypso-jausi. Nors ir bijojau, kad prieðais ka-merà uþgriûsiu tà nematomà judin-tojà. Bet tada mane ta pati rankanuvedë á treèià kambará, o balsas lei-do atsimerkti. Atsimerkiau – ten jaususikaupusi nedidelë minia þiûrëjotelevizoriø. Ekrane vis pasirodyda-vo uþsimerkusio þmogaus veidas, im-davo ðypsotis, banguoti, virsti aukð-tielninkas, lyg patirdamas seksualinámalonumà. Vaizdas buvo neskaus-mingai dviprasmiðkas – ðypsenosbeveik budistinës, nors atrodë, kadsu jø savininkø kûnais nematomojeapaèioje galëtø bûti daroma kas norsdaugiau nei ið tikrøjø. Veidai neþi-nojo, kad juos stebi ne vien opera-torius, o ðitiek þmoniø realiu laiku.Paskui visi atsigræþdavo, kaip tieþmonës atrodys iðlindæ ið uþ uþuo-laidos – tokie sumaþëjæ, veidu at-sliuogiant supratimui, kad kà tik bu-vai spektakliu ðiems realiems irpaþástamiems, o ne kada nors atei-tyje numanomiems ir neásivaizduo-jamiems þiûrovams. Taèiau niekasnepyko. Nes veidai buvo rodomigraþiai ir tik tiems, kurie jau buvolikimo draugai. Patirties bendrumasneleido ðaipytis ið kitø. Tiksliai su-þaista stebëjimo sistema, kurioje visiyra svetimø malonumo akimirkøvartotojai, bendrininkai ir objektai.

Toje paèioje salëje po savaitës ati-darytoje „Kosminës odisëjos“ paro-doje taip pat spëjau uþfiksuoti kelisfragmentus. Nuotaikà kûrë su kos-moso tema susijæ darbai – VirginijosArmonavièiûtës ðvytinèios keraminës„Nuosavos planetos“, aptûptos þvë-reliais ir nykðtukais, skriejanti LinoSpurgos „Erdvë“ ir kiti. Bet manosubjektyviø prisiminimø kolekcijo-je liko trys darbai. Karolinos Voi-cechovskajos vitraþas „Uþsakymas:50 roþiniø atspalviø“ kybojo ne vie-toje – ne lange, o vos atitrauktas nuosienos. Todël susidarë ðeðëliø mig-la, pro kurià vujeristo þvilgsnis turë-jo braute brautis – nes ten, pilkojejûroje, staipësi gal tûkstantis pusnuo-giø moterø. Ir tik paskui akis pagau-na roþinës spalvos dëmes. Perfoku-suoji þvilgsná – tai gulbës, roþinësgulbës! Kad jas pamatytum, reikë-jo pakilti á aukðtesná lygmená.

Antrasis darbas – tai menotyri-ninkës Ievos Baublytës sukonstruo-

KolekcijaA T K E L T A I Ð 1 P S L .

N U K E L T A Á 7 P S L .

èiø, viniø, pieðtukø – fosilijos. Taitarsi seniai uþmirðto amato kultû-ra, kurià apgulusios dulkës jau su-siklostë á geologiná sluoksná. Darvienas atsisveikinimas su rankø dar-bo ágûdþiais – lyg visame mieste me-nininkai bûtø susitaræ kalbëtis apiedabartá kaip sudarytà ið niekam ne-bereikalingø minèiø fragmentø.

Regis, pataikiau. Kaip tik fragmen-to ir projekto sàvokos apibûdina ðiuo-laikiná menà, kuriamà suskilinëjusiosubjekto kitam suskilinëjusiam sub-jektui, sako Peteris Osborne’as, ku-rio Londone pirktà knygà „Bet kurarba niekur. Ðiuolaikinio meno fi-losofija“ („Anywhere or not at all.Philosophy of Contemporary Art“,2013) vis pakeliui skaièiau. Frag-mentas patogus tuo, kad yra tik vi-sumos dalis ir to neslepia, bet kartuturi apèiuopiamà ir uþbaigtà formà.Jis mûsø laikais yra turbût vienin-telë likusi romantizmo nuolauþa,nes, kaip 1798 m. raðë FriedrichasSchlegelis, „Fragmentas, kaip mi-niatiûrinis meno kûrinys, turi bûtivisiðkai izoliuotas nuo supanèio pa-saulio ir uþbaigtas kaip eþys.“ Jeipamirðime, kad Lietuvoje eþys jauirgi yra tapæs paslaugos pavadinimu,parodose pasisavintø meno eþiøspygliais galëtume ir apsisaugoti nuoiðorës spaudimo ðvaistyti laikà, ir jau

neaprëpiamumo jausmà ir iðreiðkia,ir kompensuoja, nes pasiûlo vienin-gumo bûvá, kuris visada yra tapsmobûsenoje ir yra potencialiai begalinisprocesas. Kaip romantikams, mumsbelieka rinkti suvokimo „eþius“ á vir-tualià kolekcijà, kuri pamaþu izoliuo-damasi nuo tikrovës sukuria savæs,kaip dar suvokiamo, bet kartu iðsiða-kojanèio á begalybæ galimø istorijø,vaizdà. Ir kartu yra dabarties slink-èiø visumos fragmentas.

Visa ðia ilga áþanga, á kurià ápy-niau net tris jau þinomø menininkøparodas, norëjau pasiteisinti, kodëlapie jaunøjø parodas galiu kà norspasakyti tiktai fragmentiðkai. Balan-dþio pradþioje jos vyko vienu metu.Ðtai parodà „Juodos roþës“ (kura-torius Kæstutis Ðapoka) Jono Me-ko vizualiøjø menø centre reikëjoapþiûrëti greitai, nes norëjau suspëtiá performansà kitame miesto centrogale. Ásitikinau, kad Jurgita Þvinkly-të ir toliau kûnu braiþo erdves, oMilda Lauþikaitë ne tik nebefotog-rafuoja, nebefilmuoja, bet ir nebe-degina juostø, tik renka pakeliui pa-sitaikanèias augalø sëklas ir jau turigraþiai sudygusá atsitiktinumø sode-lá. Gretos Vileikytës videoperfor-mansas turbût apibendrina jaunokûrëjo bûsenà: ekrane, tarsi griûda-ma ant nugaros, lyg nebeveiktø

liko ir eglute austo juodmargio pal-to pagamina „sekretà“. Nejuèia juosëmiau fotografuoti, uþmirðusi, kadta skylë – Eglës sukurtos sekimo sis-temos dalis. Ji slapta áraðinëjo pa-rodos lankytojø skleidþiamus gar-sus, o paveiksluose priminë, kasatsitiks, jei neatitiksi standartø, ið-protësi nuo prisiminimø, nuo bai-mës, nuo poreikio grumtis (uþ kà irdël ko?). O gal – perspëjimas, kaduþ meno pasaulio ribø yra tiktai lan-guoto mokyklinio sàsiuvinio ir ligo-ninës (kalëjimo) vienutës tvarka. Ðispersekiojimo rinkinys suteikë stebë-jimo prieskoná visai parodai, norskiti darbai buvo ne apie tai.

Nebuvo ir kada gilintis, nes jaulëkëme á „Titanikà“ – á Ievos Tare-jevos, Eglës Valadkevièiûtës, Rièar-do Rutkausko ir Martyno Matule-vièiaus performansà-provokacijà„Portalas Nr. 1“. Tai buvo áþanga ástudentø meno dienø „Kosminæodisëjà“. Kuratorës Dovilë Dauno-ravièiûtë, Rasa Kavaliauskaitë irEglë Jankauskaitë ðákart nutarë ne-apsiriboti paroda VDA koridoriuo-se, kaip buvo pernai. Anà „Kosminæodisëjà“ recenzavusi Beatrièë Zavad-skaitë pavadino straipsná „Kosmineapatija“ ir juo tiksliai nusakë áspûdá(7 meno dienos, 2014 04 18). Dabarkuratorës uþsispyrë iðjudinti gyve-

Eglë Grëbliauskaitë, „Jie taip pat turëjo savo árankius“. 2014 m. A . N A R U Ð Y T Ë S N U O T R .

7 meno dienos | 2015 m. balandþio 24 d. | Nr. 16 (1122) 7 psl.

D a i l ë

Deima Þuklytë

2014-aisiais vyko jau 16-oji Tali-no grafikos trienalë, 2013-aisiaisKaliningrade – 11-oji Baltijos ðaliøgrafikos meno bienalë. Lietuvojekol kas – tik pirmoji Kauno tarptau-tinë grafikos bienalë ,,Kultûros li-nija“, bet ji vis dëlto sugebëjo pra-dëti stipriai. Nuo paskutinio beneryðkiausio ðiai dailës ðakai skirto ávy-kio – parodø ciklo ,,Kûnas. Lietuviøgrafika 1980–2013“ – spëjo prabëgtidveji metai. Tad grafikos bienalëKaune vyksta tikrai laiku ir vietoje.Beje, apie vietà – tæsiant tradicijà,Kaunas turi puikià galimybæ dailësmëgëjo sàmonëje ásitvirtinti kaipkokybiðkø didelës apimties parodømiestas.

Trumpai pristatant tarptautinæbienalæ, reikia paminëti, jog jojedaugiausia eksponuojama meninin-kø ið Lietuvos, Lenkijos ir Latvijoskûryba, taip pat keleto ið Estijos, Uk-rainos ir Baltarusijos. Dalyviai – geraiþinomi vidurinës kartos dailininkai, sukeliomis jaunesniø grafikø iðimtimis.Taigi bienalëje matome kûrëjus, turin-èius savità, atpaþástamà braiþà, nepa-teikianèius dideliø staigmenø, betuþtikrinanèius parodos kokybæ ir,kalbant apie uþsienieèius, veikiausiaidar nematytus Lietuvos publikai.

Bienalës praneðime spaudai tei-giama, jog visi kviestiniai dalyviaiklasikinëmis grafikos technikomisbando ,,atskleisti ðiuolaikinio pa-saulio istorijas ar reikðmes“. Ma-nau, jog ðis teiginys bene geriausiaiiðryðkëja lenkø dailininkø darbuo-se. Jie kuria santûriausiai, èia do-minuoja monochrominës spalvos,nesiekiama pigiø iðoriniø efektø, ta-èiau tai nesutrukdo perteikti gilias idë-jas. ,,Ðiuolaikinio pasaulio istorijos“netikëtai atsiskleidþia AndrzejausWæcùawskio grafikoje. Menininkas su-gretina praeitá simbolizuojanèius ar-chajiðkus þenklus, primenanèius runas,su skaitmeniniu vaizdu, kuriame, pa-sirodo, jos irgi uþkoduotos. Tiek patádomi ir Krzystofo Tomalskio darbø

Kultûriniø linijø sankirtosKauno tarptautinë grafikos bienalë „Kultûros linija“ M. Þilinsko dailës ir Kauno paveikslø galerijose

serija ,,Alternatyvioji kosmogonija“,kurioje asociatyviai susijungia vienasðalia kito vaizduojami namo karka-sas, þmogaus ðonkauliai, ranka irtvarkingai ,,iðrikiuotos“ planetos.

Visiðkai kitokie – spalvingi iriliustratyvûs – yra latviø darbai, pa-vyzdþiui, tapybiðkos ir jautrios Las-mos Pujates litografijos. Taèiau lat-viø ekspozicija gana lengvabûdiðka,daþnai sprendþia vien dekoratyvi-nes problemas, kaip Paulis Liepa arTatjana Krivenkova, þaidþiantysspalvomis ir formomis. Ið jø iðsiski-ria konceptualiai màstanti LienaBondare, jos darbus aptarsiu vëliau.

Ið bienalëje eksponuojamø turbûtsunkiausia ávertinti lietuviø grafikødarbus, stilistiðkai nesudaranèiusvieningos visumos. Mato Dûdos irRimvydo Kepeþinsko kûriniai – tam-sûs, atrodo, besistengiantys pra-skleisti transcendencijà slepianèiàuþuolaidà, – kaip diena ir naktis ski-riasi nuo ryðkiø ir tiesmukø KristinosNorvilaitës kompozicijø ar sarkastið-kai Edmundo Saladþiaus vaizduoja-mø scenø. Lietuviø gretas papildojaunosios kartos atstovës Greta Gren-daitë ir Gabija Vidrinskaitë, jø dar-bai, nors sëkmingai susilieja su ben-dra bienalës ekspozicija, pernelygneiðsiskiria. Taigi lietuviðkà parodosdalá apibûdinèiau kaip bandymà pa-rodyti mûsø grafikos ávairiapusiðku-mà ir nenorà dirbtinai formuoti vie-noká ar kitoká jos ávaizdá.

Taigi teliko aptarti komisijos pri-zinëmis vietomis apdovanotus gra-fikus Peeterá Allikà, Kæstutá Vasiliû-nà ir Lienà Bondaræ.

Labiausiai mane nustebinæs ko-misijos sprendimas buvo I vieta ap-dovanoti està Peeterá Allikà, biena-lëje rodantá 13-kos darbø ciklà.Serijoje matomi keli natiurmortai,siuþetiniuose kûriniuose – aká per-ðaunantis vaikëzas, autoportretas suið skrybëlës iðtraukiamu triuðiu, vil-kø gauja ir kita. Grafiko darbamsnegalima priekaiðtauti dël techninioatlikimo, taèiau (siur)realistine ma-niera atliktuose linoraiþiniuose sun-

ku áþvelgti kà nors daugiau nei aukð-tà meistriðkumo lygá. Estampuosenëra nei iðskirtinio pasakojimo, neinetikëtos kompozicijos (vyrauja cen-trinë), nei perkeltinës prasmës – jo-kio netikëtumo, prikaustanèio þvilgs-ná ar lyg plokðèias akmenëlis eþeropavirðiuje atsimuðanèio mintyse.Keliuose kûriniuose pasistengus ga-lima rasti kuklià tiesiogiai bando-mà perteikti mintá (tarkime, labainorint galima nuogus vyrus ir mo-teris su iðkelta lentele ,,Sex“ laikytisocialine kritika), taèiau su pirmàjavieta siejami didesni lûkesèiai liekanepateisinti.

Vertesnis dëmesio – II vietà ga-væs Kæstutis Vasiliûnas. Jis ðiuolaikið-kai interpretuoja tradicinius krikðèio-niðkus siuþetus: pranaðo Danieliausámetimà á duobæ liûtams suësti,

Kristaus kanèià ir nukryþiavimà.Krikðèioniðkàjà ikonografijà Vasi-liûnas papildo popartine stilistika:kelis sykius kartoja kompozicijà arjos elementus skirtingomis spalvøvariacijomis, ápina „Coca-cola“ lo-gotipà. Darbø stilistika primenaBanksy ar kitø gatvës menininkøtrafaretais kuriamus atvaizdus, tadreliginiai motyvai atsiduria neápras-tame kontekste, kuris skatina juospermàstyti.

III vieta buvo apdovanota latvëLiena Bondare. Jos uþraðai ir pie-ðiniai, sukurti kreida ant þalios len-tos, yra tiesioginë nuoroda á JosephoBeuyso kûrybà, kartu tai – grieþtes-në, labiau struktûrizuota jos inter-pretacija. Darbai jau buvo rodytipersonalinëje Bondares parodojeRygoje 2011 m., taèiau atrodo lyg spe-

cialiai sukurti Kauno bienalei – juo-se reflektuojama postmodernistinëdailë susijungia su grafikos ribø plët-ra, tad pavadinimas ,,Kultûros lini-ja“ ágauna naujà prasmæ. Manau,Lienos Bondares apdovanojimasprizine vieta parodo ir bienalës or-ganizatoriø vertybes: nors parodo-je buvo akcentuojama klasikiniøgrafikos technikø svarba, rengëjaiiðlieka atviri ir alternatyviai meni-nei raiðkai.

Kauno tarptautinëje grafikos bie-nalëje, be jau minëtø, yra dar ne vie-nas dëmesio vertas kûrinys. Galitetuo ásitikinti patys.

Bienalë vyksta iki balandþio 26 d.

Mykolo Þilinsko dailës galerija

(Nepriklausomybës a. 12, Kaunas)

Kauno paveikslø galerija (K. Donelaièio g. 16)

tas studentø vigvamas „365 diena“.Ðakelës paklotos, matyt, kad bûtøjaukiau. Bet sienos kiauros, suregz-tos ið korteliø, kuriose studentai ap-raðë savo dienas. Bûdamas viduje,gali þiûrinëti gyvulëliø, bangø, va-balø, gerklëje ástrigusio obuoliopieðinëlius, ðalia kuriø diena apibû-dinta kaip mieguista, graþi, svajo-niø iðsipildymo, darbinga, skubotair t.t. Bet iðëjæs laukan matai, kadvisos, nors ir skirtingomis raðyseno-mis, sutartinai rëkia: „ðiandien busgera diena!“. Tiesa, ðauktukø nëra,jø efektà sukuria to paties sakiniokartojimas, tarsi kas nors bûtø pri-vertæs ðitaip atgailauti neklauþadas.Ir kartu supranti, kad tai paraðytamums, nuolatiniams stebëtojams irvertintojams, kaip skydas, kurá nu-kalë ðiuolaikinio pozityvaus màsty-mo prievarta. Kitokios bûsenos ne-

tinkamos ðitam beprotiðkam laikui.Visas 365 dienas.

Na ir treèias darbas – GabrielësVingraitës „Vienos nakties klaida“ –pasitiko prie pat áëjimo. Ant plakatøbuvo atspausti ðlapi drabuþiai, pri-klausæ moteriai, kuri kartà pakliu-vo á lietø su bûsimu J.F. Kennedyþudiku ir jiedu ilgai dþiovinosi – vi-sus keliolika plakatø. Kûrinys skai-èiuoja dienas, kurias jø susitikimasdovanojo prezidentui, jam to neþi-nant, áskaitant ir Merilyn Monroedainà, ir inauguracijos priesaikà. „Jeibûèiau sutikusi uþ jo tekëti, gal jis ne-bûtø þuvæs“, – cituojama mylimoji.Drabuþiø atspaudai tapo Turino dro-bulëmis. Bet man ðis kûrinys paslau-giai susiuva teksto odisëjos pabaigàsu pradþia – Maknytës siuvëjos ið se-nø sovietiniø laikraðèiø pasidarytosdrabuþiø iðkarpos liko kyboti antpraeities sienø, jos lengvai suplaz-da, kai eini á mirties kambará. Kita-me laiko pakraðtyje dþiûsta jau pa-

A T K E L T A I Ð 6 P S L .

siûti drabuþiai – istorija tæsis, kol ið-garuos paskutinis laðas.

Èia tekstà bûtø galima ir baigti,bet dar buvo Èeslovo Lukensko,Adelës Liepos Kaunaitës, GodosLukaitës ir grupës studentø „Kon-certas“. Atëjau penkias minutes pa-vëlavusi ir pamaèiau tiktai ið VDAGotikinës salës kyðanèias nugaras –jokiø ðansø patekti vidun. Bet kaikà pavyko iðgirsti, paskui, laimei,galima pasiþiûrëti vaizdo áraðà. Mu-zikantai stovi atsukæ þiûrovams nu-garas, nes þiûri á salës gale pakabin-tà ekranà. Ten þvaigþdëtame dangujeslenka spalvotos juostelës, sagos,potëpiai, rutuliukai, raizginiai, juos-tos... Per jas lëtai braukia vertikali,apðarmojusi styga. Kà ji palieèia, tasturi suskambëti. Ir skamba patyskeisèiausi instrumentai. Tiesa, kaikurie normalûs: violonèelë, bûgne-liai, bosinë gitara, pianinas, kanklës.Bet instrumentu gali bûti ir pagalpotëpius plëðomas popierius, dau-

þomas stiklas, vamzdþiai, akmenë-liai, grëblys, veþimëlis, þmogus-or-kestras, balsai, spiegimas, teðlos më-tymas, glamþymas, draskymas,pjûklas... netgi tyla. Visa tai iðvar-dijus (o tai – tik fragmentas), skai-tytojo galvoje tikriausiai jau pasigir-do kakofonija. Bet tai buvo tikraskoncertas, kurá kaip performansàatliko vizualaus meno kûrëjai. Mu-zika gaminama kartu kaip verdamasmaistas, tarsi buitiðkai, bet ir dan-giðkai. Pavyzdþiui, kurá laikà kasdie-niðkai nykiai ridenasi grindimis ve-þimëlis – pirmyn, atgal, pirmyn,atgal. Po kiek laiko jau matai, kadvaikinas ima vienà ið pasiklotø po-pieriaus juostø ir glamþo, metagniuþulà atgal á þiûrovus. Tada kità,treèià. Girdisi traðkiniai, kuriemspritaria bëgiojimo skardos lakðtaisgriaustinis. Ir taip toliau. Þiûrovaiuþburti sekë brûkðná laukdami, kaipsuskambës kiekviena vizualinë figû-ra. Todël koncerto malonumo dalis

buvo laukimas ir beveik þinojimas,kas bus. Ir kai pabaigoje po tamsospauzës link brûkðnio ëmë lëtai va-þiuoti visa krûva þenklø (lyg Ðileikosgeleþëliø pilna dëþutë), publika pra-trûko juoktis. Garsas pranoko lûkes-èius. O að maèiau: atgimë fliuksiðkamûsø jaunystës dvasia.

Ðtai tokia mano fragmentø kolek-cija – dalinë ðio laiko visuma. Kàapie jà galëèiau pasakyti? Kad në-ra laiko? Kad jau ið anksto þinai, jogjis bus iððvaistytas? Kad visi jau su-vokia esà didþiulio dþiugiomis spal-vomis nudaþyto panoptikumo kali-niai ir ið to jau gali juoktis? Visko potruputá. Mano karta nuo viso to uþ-sidariusi privaèioje vienatvëje klau-sosi, kaip graþiai èeþa ið laidotuvëmsskirtø batø iðimamas sovietinio laik-raðèio gumulëlis, o jauniausieji tuoslaikraðèius plëðydami kartoja: „ðian-dien bus gera diena!“ Kol visi ste-bëtojai uþsikimð ausis.

AGNË NARUÐYTË

Liena Bondare, „Árankiai“. 2011 m.

8 psl. 7 meno dienos | 2015 m. balandþio 24 d. | Nr. 16 (1122)

P a s a u l y j e

Vasario pradþioje „Gazeta Wybor-cza“, „Le Nouvel Observateur“,„L’Espresso“, „Der Standard“, „DieTageszeitung“, „Los Angeles Reviewof Books“ iðspausdino SùawomiroSierakowskio pokalbá su filosofuSlavojumi Þiþeku, kuris vadinamaspaskutiniuoju tikru filosofu. Þiþe-kas (g. 1949 m. Liublianoje) –provokatorius ir revoliucionierius,Markso ir Lenino gerbëjas, postmo-dernizmo, kapitalizmo, bedanèioliberalizmo, politkorektiðkumo,sveiko gyvenimo bûdo ir kitokiøreiðkiniø (sàraðas bûtø ilgas) kriti-kas. Kai situacija tampa sudëtinga,þmonës vis dar kreipiasi á iðmin-èius, kad ðie jà padëtø suprasti.Taèiau Þiþekas mëgsta sakyti:„Neduodu aiðkiø atsakymø net ápaprasèiausius, paèius nuoðirdþiau-sius klausimus. Mëgstu komplikuo-ti problemas ir nekenèiu paprastøpasakojimø. Jie átartini. Tai auto-matiðka mano reakcija.“ Oponentusnervina Þiþeko kompetencija irvisapusiðkumas. Pastarasis bruoþasir daro Þiþekà iðskirtiná. Jis sugràþi-na filosofijai tikràjá lygmená –bando kritiðkai vertinti beveik visusþmogaus veiklos aspektus. Pokalbáspausdiname gerokai sutrumpintà.

Ar manote, kad pasaulis teisingaisureagavo á þudynes, kurias Pran-cûzijoje ávykdë islamistai?

Pagalvokite apie visà tà visuoti-nio solidarumo patosà, kuris savoapogëjø pasiekë sausio 11-osios, sek-madienio, spektaklyje, kai susikibæ uþrankø laikësi Lavrovas, Cameronas,Netanjahu ir Abbasas. Geresná veid-mainystës pavyzdá rasti bûtø sunku.Tikru „Charlie Hebdo“ dvasios gestubûtø paskelbti didelæ prasto skonio ka-rikatûrà su aistringai besiglëbesèiuo-janèiø ir besibuèiuojanèiø, o kartu uþnugaros galandanèiø savo peiliusNetanjahu, Abbaso, Lavrovo, Ca-merono ir kitø atvaizdais; tokia ka-rikatûra negailestingai pasityèiotø iððio ávykio.

Esate sakæs, kad musulmonø tero-ristai – keistas fundamentalistøtipas, nes jie turi nuolat þiûrëti á saveVakarø veidrodyje. Tikrieji funda-mentalistai paprasèiausiai ignoruotøVakarø hedonistus ir jø kvailaskarikatûras. Tad kas stovi uþ funda-mentalistø? Desperatiðkas „aukðtes-nio reikalo“ poreikis, kurio stingapostideologiniame pasaulyje?

Jei paklausime rusø antikomunis-tø, kas kaltas dël stalinizmo koðma-ro, iðgirsime du vienas kità panei-gianèius atsakymus. Kai kuriemsstalinizmas atrodo tik vienas Rusi-jos modernizacijos, pradëtos jau Pet-ro I, o gal net Ivano Rûsèiojo, istori-jos skirsnis. Kiti savo ruoþtu apkaltinsrusiðkà atsilikimà ir ilgas despotiz-mo tradicijas.

Pasak pirmøjø, vakarietiðki mo-dernizuotojai þiauriai nutraukë na-tûralià Rusijos raidà, pakeisdami jàvalstybës terorizmu. Pasak antrøjø,Rusijos tragedija ta, kad socialisti-në revoliucija ávyko ne toje vietoje

Artëja naujieji viduramþiaiSlavojus Þiþekas apie ateitá

dansas. Nietzsche jau seniai teigë,kad Vakarø civilizacija juda link„paskutinio þmogaus“ – apatiðkosbûtybës, neturinèios aistros ir anga-þuotumo. Ði bûtybë nesugeba sva-joti, ji iðvarginta gyvenimo, nesiimajokios rizikos. Ji ieðko tik patogu-mo ir saugumo, yra tolerantiðkumopaèiai sau iðraiðka.

Bet sykiu Jûs pradëjote kartoti, kadsvajojate apie gyvenimà „maloniaisusvetimëjusioje visuomenëje“.Revoliucija prie vartø, bet uþ vartø –kapitalizmas su þmogiðku veidu.Regis, politiðkai pradedate minkð-tëti...

Dabar esu tvirtesnis nei bet ka-da. Esu labiau pesimistiðkas ir ra-dikalus. Manau, kad egzistuoja vi-sa serija antagonizmø ir grësmiø(ekologinës, biogenetinës ar susiju-sios su intelektualine nuosavybe), sukuriomis nesusidorosime liberalausdemokratinio kapitalizmo sàlygo-mis. Kita vertus, gerai þinau, kad XXa. sprendimai – valstybinis socializ-mas, socialdemokratinës visuotinësgerovës valstybë ar tiesioginë lokalidemokratija – jau nebeveikia. (...)Artëja naujieji viduramþiai, kai su-kils etninës ir religinës aistros, oÐvieèiamojo amþiaus vertybës busnutrintos. Tos aistros visada glûdë-jo tamsoje, taèiau tik dabar jos be-gëdiðkai iðkilo á dienos ðviesà.

Tad kà daryti?Dabar vienintelis ðansas – atsi-

skirti nuo pûvanèio senosios Euro-pos kûno. Tik tada galësime iðsau-goti europietiðkà palikimà to, kàÉtienne’as Balibaras vadina „éga-liberté“. Pabandysiu suformuluotiaiðkiau: jei dabar besirandanti nau-joji pasaulio tvarka – kiekvienomûsø lemtis, Europa yra prarasta.Vienintelis sprendimas – surizikuo-ti ir nusimesti tà prakeiksmà, nesdabar labiau nei kada nors mumsreikia iðtikimybës iðlaisvinanèiaiEuropos paveldo esmei. Pamoka,kurià turi iðmokti iðsigandæ liberalai,skamba taip: tik radikali kairë gali ið-saugoti tai, kà liberalizme dar vertasaugoti.

Kai girdþiu apie radikalià kairæ,matau tipus, kurie maiðo politikà irmoralæ bei atsisako visø kompro-misø, netekdami bet kokios átakos.Ar Jums neatrodo, kad dabar labiaureikia ne sektantø, bet eretikø?

Visai nemanau, kad kalbama apiepasirinkimà tarp religinio, moralis-tinio purizmo ir pragmatiðkos kom-promiso dvasios. Greièiau apie tai,ar liekame Fukuyamos nubrëþtoseliberalaus demokratinio kapitaliz-mo ribose, bandydami já paversti la-biau pakeliamà, kad uþuot pasida-væ senajai socializmo su þmogiðkuveidu utopijai dabar galëtume dirbtiglobaliam kapitalizmui su þmogið-ku veidu, ar vis dëlto pripaþástame,kad dabartiniø antagonizmø nepa-vyks iðspræsti Fukuyamos nubrëþto-se ribose.

Dabartinë politika turi polinká

painioti realià politikà su visiðkamoralumo stoka ir bet kokiø taisyk-liø nepripaþástanèiu oportunizmu:kai medijose girdþiu þodþius „de-mokratija“ arba „þmogaus teisës“,iðkart noriu vemti.

Að taip pat. Ne todël, kad jie karto-jami nuolat, bet todël, kad ði de-mokratija vis maþiau priklauso nuomûsø ir Vakarams vis sunkiau gintiþmogaus teises.

TISA (globalus susitarimas dëlprekybos paslaugomis, – red. past.)ir kitos sutartys idealiai rodo, kuoremiamës spræsdami demokratijosklausimus. Svarbiausi ekonominiaisprendimai yra derinami ir ávedamipatylomis, be vieðø diskusijø, norsbûtent tai galëtø apriboti nieko ne-varþomà kapitalizmà. Tokiu bûduáspûdingai siaurinamas demokra-tiðkai iðrinktø institutø veiklos lau-kas, o politika susitelkia á klausimus,kuriems kapitalas abejingas, pavyz-dþiui, kultûros karus.

Taèiau dauguma mûsø, gyvenanèiøliberaliose demokratijose, vis darsuvokia save kaip laisvus pilieèius...

Egzistuoja daug laisve apsime-tanèiø vergystës formø: kai neturi-me visuotinës sveikatos apsaugos,mums tvirtinama, kad tai nauja pa-sirinkimo laisvë, nes renkamës, kurgydysimës. Kai kas keleri metai esa-me priversti ieðkoti naujo, nepati-kimo darbo, girdime, kad tai progasugalvoti save ið naujo ir atrasti ne-tikëtà, kûrybinæ potencijà, pasislë-pusià mûsø asmenybës viduje. Kaiturime mokëti uþ vaikø edukacijà,mums sako, kad tapome „savo pa-èiø verslininkais“, kad elgiamëskaip kapitalistas, kuris turi rinktis, ákà investuos tai, kà turi (arba pasi-skolino), – á edukacijà, sveikatà arkeliones...

Esame nuolat bombarduojamimums primetamais „laisvo pasirinki-mo“ atvejais, priversti priimti spren-dimus, kuriuos priimti apskritai ne-same tinkami, vis daþniau laisvæpatiriame kaip naðtà, kuri atima iðmûsø tikrojo pasirinkimo – permai-nos – galimybæ.

Konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainosprikëlë Treèiojo pasaulinio karoðmëklà. Ar á ðià grësmæ þiûriterimtai?

Deja, taip, nes dabartinë situaci-ja primena tà praëjusio amþiauspradþios, kai britø imperijos hege-monija privertë ja suabejoti naujas,auganèias galybes, ypaè kolonijiniotorto gabalëlio reikalaujanèià Vo-kietijà, o konfrontacijos vieta tapoBalkanai. Dabar britø imperijosvaidmená atlieka JAV, auganèiomisgalybëmis tampa Rusija ir Kinija, omûsø Balkanai – tai Artimieji Ry-tai. Tai vis ta pati senoji kova uþ geo-politinæ átakà.

Egzistuoja dar viena, gana neti-këta paralelë su situacija prieð pra-sidedant Pirmajam pasauliniam ka-rui: paskutiniais mënesiais medijosnuolat perspëja apie karo grësmæ.

Vis daugëja tokiø antraðèiø kaip:„Rusijos oro superginklas: saugoki-tës „PAK FA Stealth Fighter“. Beto, maþiausiai kartà per savaitæ Pu-tinas paskelbia eiliná praneðimà, ku-rá Vakarai vadina provokacija, okoks nors Vakarø valstybës vadovasarba NATO valdininkas perspëjaapie imperialistines Rusijos ambi-cijas. Rusija kaskart skelbia susirû-pinimà tuo, kad NATO jà stabdo, ojos kaimynai bijo rusø invazijos irpan. Jau vien akivaizdþiai kupinasnerimo tokiø perspëjimø tonas di-dina átampà visai kaip 1914 metais.Abiem atvejais veikia tas pats prie-tarø mechanizmas: elgiamës taip,tarsi kalbëjimas apie kà nors uþkirs-tø tam kelià. Þinome apie grësmæ,taèiau netikime, kad ji ið tikrøjø ga-li realizuotis, bet bûtent todël taipir gali atsitikti. Juk net jei netikime,dël ðventos ramybës norime bûti pa-sirengæ...

Tarsi situacija ir taip nebûtø su-dëtinga, prie dabar konkuruojanèiønaujø ir senø supervalstybiø prisi-deda treèias faktorius – radikalûsfundamentiniai Treèiojo pasauliojudëjimai. Nors jie prieðinasi seno-sioms supervalstybëms, kartu yrapasirengæ su jomis sudaryti strate-gines sutartis. Tad visai nekeista,kad mûsø padëtis vis niûresnë: kasyra kas dabar vykstanèiuose konflik-tuose? Kaip pasirinkti tarp Asadoir ISIS Sirijoje? Arba tarp ISIS irIrano?

Kaip sustabdyti tà mus átraukiantásûkurá?

Ið pradþiø liaukimës pseudora-cionaliai kalbëjæ apie „strateginæ ri-zikà“. Atsisakykime istorinio laikokaip linijinio evoliucijos proceso,kai kiekvienà minutæ privalomerinktis skirtingas veiklos galimybes,sàvokos. Apsipraskime su tuo, kadgrësmë yra mûsø lemtis. Beje, tai netik rizikos vengimo ir teisingo pasi-rinkimo, atsiþvelgiant á pasaulyje vy-raujanèià situacijà, klausimas.

Tikràjà grësmæ sukuria bendra si-tuacija, mûsø „lemtis“, jei ir toliautik „judësime“, esame pasmerktipraþûèiai. Nesvarbu, kaip labai bû-sime atsargûs. Kartoju: sprendimasnereiðkia, kad reikia vengti rizikos.Veikdami tuo bûdu, pritariame lo-gikai, vedanèiai á katastrofà. Spren-dimas turi remtis tuo, kad privalo-me suvokti sprogstamàjá visuotiniøsàsajø, kurios padaro situacijà to-kià pavojingà, pobûdá. Jei jau ðitaipadarysime, turime nusiteikti ilgamir sunkiam darbui keisti egzistuo-janèias ribas. Esu ásitikinæs, kad pa-daryti maþiau tikrai nepakanka. (...)

Dabar uþdavinys – ne tobulintisistemà, bet konfrontuoti su jos ap-ribojimais. Tikroji utopija yra ne ra-dikalus revoliucinis pokytis, bet ási-tikinimas, kad mums, privilegijuotøðaliø gyventojams, viskas gali be pa-baigos tæstis taip, kaip yra dabar.

PARENGË K . R .

ir ne tuo laiku – atsilikusioje ðalyjebe demokratiniø tradicijø. Ar mu-sulmoniðkas fundamentalizmas, ku-rio kraðtutinë iðraiðka yra ISIS – Is-lamo valstybë, neprimena Rusijos?

Kas tai yra ið tikrøjø? Vakarai,regis, buvo jos uþklupti.

ISIS mus gàsdina ir trikdo. VieðiISIS lyderiø pareiðkimai rodo, kadjiems valstybës uþdavinys – ne rû-pintis gyventojais, pavyzdþiui, svei-katos apsaugos sistema, ar kovoti subadu. Jiems svarbi tik religija, visakita turi prisitaikyti. Todël ISIS abe-jingai þiûri á humanitarines katast-rofas, kurios vyksta jos teritorijoje.

Vieni tame áþvelgia sugráþimà á ikimoderniuosius laikus , kiti – moder-nizacijos pasekmes. ISIS vadovoBaghdadi nuotrauka su geru ðvei-cariðku laikrodþiu ant rankos yra tosvalstybës simbolis: ISIS puikiai su-sigaudo internetinëje propagando-je, finansinëse transakcijose ir pan.,nors savo superðiuolaikiðkomispraktikomis siekia propaguoti ideo-loginæ ir politinæ vizijà, kuri ne tik yrakonservatyvi, bet ir desperatiðkai ban-do suformuluoti tikslius, hierarchið-kus daugiausia religijos, edukacijos irseksualumo sferø apribojimus.

Jûs raðote, kad uþ musulmonøradikalizmo atsiradimà atsakingiiðnykæ pasaulietiðki kairieji. Kaiptokiu atveju Vakarai galëtø iðspræs-ti globalaus terorizmo problemà?

Reikia perþengti ribotà liberaliz-mà, o tai gali padaryti tik kairieji.Prisiminkime Walterio Benjaminoteiginá, kad „faðizmo triumfas kiek-vienà kartà liudija nepavykusià re-voliucijà“. Þinoma, faðizmo trium-fas – kairiøjø pralaimëjimas, betkartu ir árodymas, kad egzistavokaþkoks revoliucinis potencialas,nepasitenkinimas, kurio kairë nesu-gebëjo mobilizuoti.

Argi visa tai neprimena dabarti-nio „islamo faðizmo“? Kai 2009 m.pavasará talibai uþëmë PakistaneSvato slëná, „New York Times“ ra-ðë, kad jie „ávykdë klasiná maiðtà,kuris pasinaudojo giliu skilimu tarpsaujelës turtingø þemës savininkø irjø beþemiø nuomininkø“.

Ar matote panaðumø tarp savæs irMichelio Houellebecqo bei jo libe-raliosios Vakarø visuomenës kriti-kos, kuri vis dëlto nëra reakcingøalternatyvø – rusiðkos ar islamisti-nës – pateisinimas?

Net labai. Houellebecqas þino,kad tikroji problema yra ne musul-monø grësmë, o mûsø paèiø deka-

Slavoj Þiþek

7 meno dienos | 2015 m. balandþio 24 d. | Nr. 16 (1122) 9 psl.

K i n a s

Nauji filmai

„Septintas veiksmas“Pradëjus þiûrëti naujà Barry Le-

vinsono filmà „Septintas veiksmas“(„The Humbling“, JAV, 2014) rei-kia kuo skubiausiai pamirðti, kad jissukurtas pagal Philipo Rotho roma-nà „Paþeminimas“. Pasirodæs 2009-aisiais, romanas tapo vienu pasku-tiniø nusprendusio neberaðytiRotho kûriniø. Pamirðti, kad visà fil-mà nepersekiotø mintis, jog jamenebeliko Rotho, jo paðaipûniðko pe-simizmo, seksualiniø fantazijø beinesibaigianèiø provokacijø. Pasta-rosios, matyt, ir neleidþia raðytojuigauti Nobelio literatûros premijos,kurios jis jau seniai nusipelnë.

Taigi, pamirðti apie Rothà ir þiû-rëti á Alà Pacinà, kuris mëgaudama-sis kiekviena ekrano minute, kiek-vienu stambiu planu ir kiekvienugestu suvaidins parabolæ apie tai,kas atsitinka, kai staiga iðnyksta ta-lentas, o jo vietà uþima negalia, senat-vë ir mirties laukimas. Bet pirmiausia„Septintas veiksmas“ – pasakojimasapie tai, kà reiðkia bûti aktoriumi.Neatsitiktinai jis prasideda scenagrimo kambaryje, kur Pacino hero-jus – ðeðiasdeðimt septyneriø akto-rius Saimonas Eksleris – rengiasi ið-eiti á Brodvëjaus scenà. Iki iðëjimo

liko kelios minutës, aktorius kalba-si su savo atvaizdu veidrodyje ir viskartoja Shakespeare’o þodþius apietai, kad pasaulis yra scena, o mesvisi – aktoriai. Ði áþanga á filmà lyguþprogramuoja viskà, kà jame no-rës pasakyti ir parodyti Alas Paci-no, nuo tos akimirkos, kai jo Sai-monas Eksleris suprato, kaddaugiau nebegali vaidinti, iki tos,kai scenoje ákûnydamas karaliø Ly-rà ið pradþiø jis suvaidins mirtá, opaskui mirs ið tikrøjø.

„Septinto veiksmo“ siuþetas ne-sudëtingas. Nukritæs nuo scenos,Eksleris bando nusiþudyti, atsiduriapsichiatrinëje gydykloje, nuspren-dþia pasitraukti ið teatro ir kino, ap-sigyvena dideliuose tuðèiuose savonamuose ir bando susitaikyti su ta-

lento mirtimi iki tos akimirkos, kaijo namuose pasirodo seniai nema-tyta krikðtaduktë Peigin (Greta Ger-wig). Ji – Ekslerio draugø duktë,vaikystëje ëjo dël jo ið proto. Taèiaususitikimas tik dar labiau sutrikdoaktoriø, nes tarp jo ir Peigin uþsimez-ga keistas romanas. Eksleris leidþiasiið pradþiø suviliojamas lesbietës Pei-gin, o paskui ir jos iðnaudojamas. Ne-tikëta meilë paþadina Ekslerá ið jaus-mø letargo, bet ástumia á kitas, darbaisesnes bûsenas, kurias Pacino vai-dina taip pavyzdingai ir gerai, kadkaþkurià akimirkà tampa nuobodu.

Po Alejandro Gonzãlezo I¹ãrri-tu „Þmogaus-paukðèio“, kuris netprasideda panaðiai – Brodvëjaus te-atro grimo kambaryje – ir kurio hero-jus aktorius taip pat nesugeba nubrëþti

ribos tarp savo fantazijø, vaidmenø irrealybës, supranti, kad Ekslerio fan-tazijos yra ne kankinanèiø abejoniøar baimiø (kuriomis jis nuolat dali-jasi su psichoanalitiku), bet senat-vës poþymis. Bëgdamas nuo jos, nuofizinës ir psichinës negalios, Eksle-ris kabinasi á jausmà Peigin, apie ku-rá nuolat kalba. Taèiau tuo jausmuvis dëlto sunku patikëti, nes Paci-no, regis, ádomus tik jis pats, tik ávai-riausiø bûsenø vizualizacijos proce-sas, priverèiantis patikëti aktoriausmeistriðkumu. Todël Gerwig suvai-dinta Peigin, kurios buvimas kadreið pradþiø þada visai originalø due-tà, netrukus redukuojama iki Eks-lerio dirgiklio. Riba tarp realybës irEkslerio fantazijos, tarp scenos irgyvenimo ið tikrøjø tampa ir nesvar-bi, nes jos perþengimas tik liudijatai, kà pats Eksleris iðsigandæs va-dina nuovokos praradimu. Levinso-nas, regis, jà taip pat kartais praran-da, ypaè scenoje, kur Ekslerisásivaizduoja Peigin ir restorane su-tiktos Treisës gráþimà á namus, jøseksà, kurá stebi uþsidëjæs ant vei-do tamsià kaukæ.

Levinsonas iðgarsëjo filmais „Lie-taus þmogus“, „Uodega vizgina ðu-ná“, „Banditai“, kuriuose meistriðkaiderino humorà ar net satyrà ir kri-tiðkà poþiûrá á JAV visuomenæ bei sa-

Prancûzø psichoanalitikë Elisa-beth Roudinesco knygos „Kodëlpsichoanalizë?“ áþangoje raðo, kadir po ðimto egzistavimo metø bei ne-abejotinø klinikiniø iðvadø psicho-analizæ dabar atakuoja tie, kurie no-ri jà pakeisti gydymu vaistais. Taèiaupasak Roudinesco, „mirtis, aistros,seksualumas, beprotybë, pasàmonë,santykiai su kitais formuoja kiekvie-no þmogaus tapatybæ ir, laimei, joksto vardo vertas mokslas su ðiuo fak-tu nesusidoros“. Davido Cronen-bergo filmas „Pavojingas metodas“(TV3, ðiànakt, 24 d. 03.25) siûlo at-sigræþti á psichoanalizës iðtakas. Cro-nenbergas tarsi antrina Roudinesco:„Ðis mokslas mums tapo áprastas. Pa-mirðtame dràsø ideologiná projek-tà, kuris buvo prie psichoanalizës ið-takø. Apie sumanymà, kad galimasuprasti þmogø ir paaiðkinti paèiussudëtingiausius jo asmenybës for-mavimosi mechanizmus. Nieko keis-ta, kad XX a. pradþioje psichoana-lizë buvo suvokiama kaip naikinantivisuomenæ jëga. Kai padorûs Aust-rijos-Vengrijos pilieèiai negalëjo ið-tarti þodþio „seksas“, Freudas ási-verþë á salonus su pasakojimais apiefalus ir vaginas. Tyrinëdamas sàmo-næ, jis liko arti kûno ir seksualumo.Jis pirmasis apraðë vaikø seksuali-nio iðnaudojimo pasekmes. Jis su-lauþë daugumà tada Vienoje egzis-tavusiø tabu.“

Filmo herojai – psichoanalizës të-vas Sigmundas Freudas (Viggo Mor-tensen), jo mokinys ir kolega CarlasJungas (Michael Fassbender) ir jau-na pacientë Sabina Spielrein (Kei-ra Knightley), kurià ásimyli abu. Pa-menu þiûrint filmà erzino, kadscenarijaus (o kartu ir pjesës, kuri ta-

Paskutinë viltisKrësle prie televizoriaus

po filmo pagrindu) autorius Chris-topheris Hamptonas pasielgë su sa-vo personaþais labai áþûliai ir á jø lû-pas ádëjo në kiek nepakeistus jølaiðkø ir dienoraðèiø fragmentus.Kita vertus, gal ði autentika ir pa-dëjo Cronenbergui bei aktoriamsnenuslysti prie banalybiø, kuriastaip mëgsta daugybës filmø apie psi-choanalizæ ir psichoanalitikus kûrë-jai. Reþisierius viename interviutaip aiðkino „Pavojingo metodo“ ið-takas: „Mane suþavëjo Freudo irJungo diskusijø intelektualinis lygis.Net jei du psichoanalitikai negalireprezentuoti visos visuomenës,man imponavo, kad vieðojoje erd-vëje galima kalbëtis taip elegantið-kai, remtis mitologija ir literatûrosðedevrais, kurti sudëtingas metafo-ras. Todël nusprendþiau prikeltituos personaþus. Gavau leidimus,filmavau tikrame Freudo kabinete,kartu su filmavimo grupe vaikðèio-jome soduose, kuriuose jis kadaisevaikðtinëjo. Bandþiau sukurti gali-mybæ pabëgti nuo ðiuolaikinës per-tintos koðelës. Dabar televizoriø ek-ranuose dauginasi primityvûs þmonës,kovojantys tik dël valdþios, pinigø iraplodismentø.“

Holivudas nuo pat 5-ojo deðimt-meèio minta psichoanalize – kiek-vienas kino serijinis þudikas bûtinaiiðgyveno vaikystëje traumà ir pan.,todël tokius filmus þiûrëti kartaisnet linksma. TV1 (29 d. 21 val.) pa-rodys panaðø „opusà“ – D.J. Caruso„Vagiant gyvenimus“. Tai pasakojimasapie þudikà, kuris jau dvideðimt me-tø sëkmingai pasprunka nuo teisin-gumo ir gyvena savo aukø gyveni-mus. Todël byla atitenka FTB agenteiIlianai, naudojanèiai netradicinius

metodus. Pagrindinæ herojæ suvai-dino Angelina Jolie. Nepaskelbtasjos filmø festivalis mûsø televizijo-se tæsiasi, nes BTV (27 d. 21.30) pa-rodys ir Phillipo Noyce’o „Druskà“,kur jai teko dar paikesnis, darbu ru-sø þvalgybai apkaltintos CÞV agen-tës vaidmuo. Visai nenustebèiau, jeiaktorei po tokiø filmø prireiktø psi-choanalitikø pagalbos, nors, regis, jipati rado bûdà, kaip kovoti su kvai-lais scenaristais, ir pradëjo raðytiscenarijus bei kurti filmus. Bet apiejuos geriau patylësiu.

Bijau, kad ne vieno ðios savaitësfilmo personaþui bûtø daug geriau,jei savo laiku jis bûtø sutikæs psicho-analitikà. Kad ir Spike’o Lee filmo„Senis“ (TV3, 24 d., ðávakar, 23.25)veikëjas – reklamos verslo atstovas,kurá prieð 20 metø kaþkas pavogë irákalino keistame kambaryje. Neti-këtai atidûræs laisvëje, vyras (JamesBrolin) bando iðsiaiðkinti, kas yra jokalintojas ir uþ kà jis baudþiamas.

„Senis“ – garsaus Pietø Korëjosreþisieriaus Park Chan-wooko filmoperdirbinys, deja, pritaikytas eili-niam amerikieèiui, net negirdëju-siam apie originalà, kuris gimë ið po-rà metø leisto komikso – mangos.Taèiau svarbiau tai, kad viena pagrin-diniø abiejø filmø tema pakankamaiuniversali, nes kalbama apie tai, kaipiðorinës aplinkybës priverèia pa-þvelgti á savo vidø ir pabandyti atsa-kyti á klausimà: „Kas að esu?“

Ðis klausimas, matyt, kyla ir dviemCristiano Mungiu filmo „Uþ kalvø“(LRT kultûra, 29 d. 21.30) veikëjoms –jaunoms rumunëms, uþaugusiomsvaikø namuose. Iðgyventi mergi-noms padëjo meilë ir prisiriðimas.Filmas prasideda tada, kai viena ið

jø ið Vokietijos gráþta á Rumunijà.Ji nori, kad draugë kartu su jà vyk-tø á Vokietijà. Ten jos galës neslëptisavo meilës ir gyventi kartu. Bet ga-liausiai abi veikëjos atsiduria nuo-ðaliame vienuolyne, kur vienos iðmerginø liga iðprovokuoja þiauriusegzorcizmus. Filmas grástas tikraiávykiais, taèiau reþisieriui labiau rû-pëjo ne ilgam pasauline sensacijavirtusi tragedija, o meilës tema.

Apie svajones pabëgti ið maþomiestelio pasakoja Ricky Gervaisoir Stepheno Merchanto filmas „Ka-piniø stotis“ (TV1, 24 d., ðávakar,22.55). Jo veiksmas nukels á 8-àjá de-ðimtmetá. Trys filmo veikëjai dienasleidþia gerdami, muðdamiesi ir flir-tuodami su merginomis. Taèiau kaivienas jø pagaliau gaus darbà ir su-tiks senà meilæ, visiems teks priimtisprendimus, kurie pakeis ankstesnámalonø gyvenimà.

Sprendimai – ir garsaus operato-riaus Lajoso Koltai reþisuoto filmo„Vakaras“ (TV3, 26 d. 02.15) tema.„Vakaro“ herojë ruoðiasi mirti, to-dël ryþtasi savo dukterims pagaliauatskleisti paslaptá – papasakoti apiesusitikimà prieð 50 metø, kai ji vie-nintelá kartà savo gyvenime mylëjo.Moteris bando paaiðkinti vaikams,kad pasirinkimas gali atneðti ir skaus-mà, ir dþiaugsmà, bet juk mes kas-dien turime rinktis ir kartais esame

tikri, kad jei tàkart bûtume pasiel-gæ kitaip, ir gyvenimas bûtø susi-klostæs kitaip.

Filmas sukurtas pagal populia-raus ir puikiai moters sielà suprantan-èio Michaelo Cunninghamo romanà,todël nenuostabu, kad „Vakaro“ iðva-da bus tokia: geriau rizikuoti, nei bi-joti sprendimø, kurie kartais gali bû-ti klaidingi. Filme vaidina daug gerøaktoriø (Vanessa Redgrave, MerylStreep, Toni Collette, Glenn Close,Natasha Redgrave, Claire Danes),jis gali pritrenkti Gyulos Padoso nu-filmuotais reto groþio kadrais ir ási-menanèia muzika, tik bijau, kadnaktis – ne pats geriausias laikasþiûrëti elegiðkà „Vakarà“.

Jei apskritai elegiðki filmai suke-lia depresijà ir primena, kad laikasapsilankyti pas psichoanalitikà, siû-lau pasinaudoti Quentino Taranti-no patarimu. Jis Joe Cornisho „At-remti atakà“ (LNK, 25 d. 23.25)áraðë tarp deðimties 2011 metø filmø,kuriuos bûtina pamatyti. Tai pasako-jimas apie ateivius, kurie nusprendþiauþkariauti Þemæ, bet nusileidæ pavo-jingame ir átartiname kvartale pajus,kas yra tikri „kieti“ vyrukai. Ar jau-nø Londono nusikaltëliø gauja –vienintelë þmonijos viltis, spræskitepatys.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

vo amþininkus. „Septintame veiks-me“ ne viena scena patvirtina ðáLevinsono stiliaus bruoþà. Tai irjuokingas Ekslerio dialogas su Pei-gin tëvais veterinarinëje gydyklo-je, po to, kai aktoriui buvo suleistaarkliams skirtø nuskausminamøjøir jis vos apverèia lieþuvá, ar psi-chiatrinëje gydykloje sutiktos Sibilës,norinèios, kad Eksleris nuþudytø josvyrà, nes filmuose jis puikiai mokaelgtis su ginklais, linija, arba epi-zodai su pagyvenusia namø tvarky-toja, kuri, pasirodo, puikiai iðma-no erotiniø prekiø parduotuvësasortimentà. Taèiau panaðios sce-nos, uþuot atskiedusios Ekslerio irPeigin santykiø monotonijà, jà di-dina ir verèia nekantriai lauktineiðvengiamos pabaigos.

Lietuviðkas filmo pavadinimas ak-centuoja septynis gyvenimo veiks-mus, kuriuos vis prisimena Eksle-ris. Originalus pavadinimas, manregis, pabrëþia kà kità – neiðven-giamà paþeminimà, su kuriuo su-siduria senstantis þmogus, tapda-mas vis labiau priklausomas nuosavo kûno, ligø, aplinkiniø reakcijosir þlugusiø iliuzijø. Pacino ir Levin-sonas rodo, kad senatvës paþemini-mo neiðvengia net talentas ir me-nininko vaizduotë.

Þ IV I LË P IP INYTË

„Pavojingas metodas“

10 psl. 7 meno dienos | 2015 m. balandþio 24 d. | Nr. 16 (1122)

B a l a n d þ i o 2 4 – g e g u þ ë s 3

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

nuo 28 d. — Vinco Kisarausko (1934—1988)

kûrybos retrospektyva „Pasisveikinimas su laiku“

„124 fotografijos ir keli daiktai ið Vinco

Kisarausko archyvo“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Vladislovo Neveravièiaus studijoje“

Algirdo Petrulio (1915—2010) gimimo

ðimtmeèio paroda „Pustoniø turtai paletëje“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Europos dailë XVI—XIX a.

„Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos“

Paroda „Senøjø ikonø paslaptys. Andrejaus

Balykos ikonø kolekcija: pagrobta, gràþinta,

papildyta“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Paroda „Maiðtas buduare“ (XX a. aðtunto

deðimtmeèio mada ið Aleksandro Vasiljevo

kolekcijos)

Paroda „Absoliuti tekstilë. Nuo iðtakø iki XXI a.“

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

Retrospektyvinë Vytauto Kasiulio kûrybos

ekspozicija

Paroda „Jonas Rimða (1903—1978). Ugnies ir

dþiungliø magija“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Senosios Lietuvos istorija XIII–XIX a.

Lietuviø liaudies menas

Kryþdirbystë

Paroda „Pavasario ðvenèiø paproèiai ir

simboliai“

iki V. 3 d. — paroda „Kovo 11-oji. Atkurtos

Nepriklausomos Lietuvos apdovanojimai“

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Valdovø rûmø muziejusKatedros a. 4

Tarptautinë vieno eksponato paroda „Vidu-

ramþiø papuoðalas. Máslingasis Vytauto

Didþiojo epochos dirþas“

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Paroda „t:i:k:r:o:v:ë: po psichodelikos“

Þilvino Landzbergo paroda „Be karûnos“

Liudviko Buklio paroda „ Kaip lieþuviai“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 25 d. — Jono Èepo kûrybos paroda

„Nuëjimai ten pat“

Mato Dûdos kûrybos paroda „Ðvieselë“

Galerija „Aidas“Trakø g. 13

iki 30 d. — Manuelos Ugo-Ehrlich (Ðveicari-

ja) tapybos paroda „Gyvenimas ir pojûèiai“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki V. 2 d. — Algimanto Þiþiûno fotografijø

paroda „Veidai ir mintys“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Paroda „Ad Originem“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Daivos Kairevièiûtës paroda „Pieðiniai-sonetai“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Jovitos Aukðtikalnytës-Varkulevièienës

tapybos paroda „Paribio portretai. Paðnekesiai“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Igno Krunglevièiaus paroda „Privatus sintak-

sës virusas“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Algirdo ir Remigijaus Gataveckø paroda

„Autoportretai-homonimai“.

Lietuvos dailininkø sàjungos galerijaVokieèiø g. 2

Vytauto Dubausko kûrybos paroda „Tiesiogi-

në transliacija“

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

nuo 28 d. — Fabrizio Fortini (Italija) paroda

„Nieko asmeniðko“

Jono Meko vizualiøjø menø centrasGynëjø g. 4

Jaunøjø menininkiø paroda „Juodos roþës“

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

Sofijos Romerienës (1885—1872) paroda

„Sofijos pasaulis“

Savicko paveikslø galerijaJ. Basanavièiaus g. 11 / Teatro g. 1

iki 26 d. — grupës „Devyni vëjai“ tapybos

paroda „Èia ir dabar“

Senamiesèio menininkø galerijaTotoriø g. 22—4

Miglës Grigonytës tapybos paroda „Vakar“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

Giedros Purlytës tapybos darbø paroda „Jos

vizijos“

Jûratës Mitalienës kûrybos paroda

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39

Loretos Zdanavièienës tapybos paroda

„Ananasas“

Valstybinio Vilniaus Gaono þydømuziejaus Tolerancijos centrasNaugarduko g. 10/2

Arnoldo Schönbergo centro (Viena) parengta

paroda „Jaunasis Schönbergas Vienoje iki

1900-øjø“

Paroda „Cornelia Gurlitt: ðirdies kelionë“

(Vilnius vokieèiø ekspresionistës akimis

1915—1917 m.)

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

Paroda, skirta jubiliejinei Lietuvos dainø

ðventei „Èia — mano namai“

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Laimos Dzigaitës darbø paroda

„Skalvijos“ kino centrasGoðtauto g. 2/15

iki 30 d. — Indrës Aleksiejûnienës paroda

„Konfeti“

KAUNAS

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

Jûratës Buèmytës ir Alberto Krajinsko

paroda „Mûsø turtas“

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Mykolo Þilinsko 110-osioms gimimo meti-

nëms skirta paroda „Nuo fiordø iki Alpiø

virðukalniø: Europos peizaþai ið Mykolo

Þilinsko (1904—1992) kolekcijos“

iki 26 d. — Kauno tarptautinë grafikos bienalë

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Paroda „Neatrastas Julius Èepënas (1925–

2011)“, skirta dailininko 90-osioms gimimo

metinëms

iki 26 d. — Kauno tarptautinë grafikos bienalë

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

iki V. 3 d. — Romualdo Èarnos personalinë

paroda

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

iki 27 d. — Marijos Griniuk paroda „The

Edge/Riba“

iki 26 d. — Baltijos ðaliø ðiuolaikinës kerami-

kos paroda „Pavasaris 2015“

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

Povilo Ramanausko paroda „Uþ horizonto“

Arvydo Þalpio paroda „Pasakojimai. Tas

þmogus. (Neparaðyta biografija)“

Galerija „Meno forma“Savanoriø pr. 166

Paroda „Kartos (ne)sikartoja“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

iki V. 3 d. — paroda „Mano kiemas“

VDU menø galerija „101“Laisvës al. 53

iki 30 d. — paroda „Fluxus is Fun, Fun is Fluxus“

K L A I P Ë D A

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

nuo 25 d. — Vito Luckaus retrospektyvinë

fotografijø paroda „Siûlau naujà pasaulá“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

iki V. 2 d. — Arûno Kulikausko fotografijø

paroda „Originalai — Polaroid pinhole“

Galerija „si:said“Galinio Pylimo g. 28

Rolando Marèiaus paroda „Memelio mëlis“

„Herkaus galerija“Herkaus Manto g. 22

Gintaro Pankevièiaus tapyba ir pieðiniai

Ð I A U L I A I

Dailës galerijaVilniaus g. 245

nuo 29 d. — Vilmos Samulionytës paroda

„60 monumentø. Civilinës metrikacijos

skyriai“; Gyèio Skudþinsko paroda „Galimi

atvaizdai“; Kæstuèio Grigaliûno ir Agnës

Naruðytës paroda „Vilniaus albumas/sàsiuvi-

nys Nr.1“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras24 d. 18 val. — R. Wagnerio „LOHENGRINAS“.

Muzikinis vad. ir dir. — R. Ðervenikas

25 d. 12 val. Kamerinëje salëje — PREMJERA!

S. Mickio „ZUIKIS PUIKIS“. Dir. — J.M. Jauniðkis

25 d. 18.30 — G.F. Händelio „ALEKSANDRO

PUOTA“. Dir. — R. Beckas

26 d. 12 val. — K. Chaèaturiano „ÈIPOLINAS“.

Dir. — A. Ðulèys

29 d. 18.30 — P. Èaikovskio „EUGENIJUS

ONEGINAS“. Muzikos vad. ir dir. — R. Ðervenikas

30, V. 2 d. 18.30 — „BARBORA RADVILAITË“

(pagal S. Vainiûno, A. Malcio, H.M. Góreckio

ir kt. muzikà). Dir. — A. Ðulèys

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

24 d. 18.30 — A. Èechovo „DËDË VANIA“.

Reþ. — E. Lacascade’as (Prancûzija)

25 d. 18.30 — F. Molnãro „LILIJOMAS“.

Reþ. — L. Bagossy (Vengrija)

26 d. 12 val. — „KOSMOSAS+“.

Reþ. — K. Dehlholm („Hotel Pro Forma“)

26 d. 18.30, V. 2 d. 15, 19 val. — PREMJERA!

D. Charmso „JELIZAVETA BAM“.

Reþ. — O. Korðunovas

28 d. 18.30 — Just. Marcinkevièiaus

„KATEDRA“. Reþ. — O. Korðunovas

29 d. 18.30 — Euripido „BAKCHANTËS“.

Reþ. — G. Varnas

30 d. 18.30 — M. Bulgakovo „MEISTRAS IR

MARGARITA“. Reþ. — O. Korðunovas

Maþoji salë

24 d. 19 val. — V.V. Landsbergio „BUNKERIS“.

Reþ. — V.V. Landsbergis

25 d. 16 val. — PREMJERA! „LEDO VAIKAI“.

Reþ. — B. Mar

26 d. 16 val. — J. Jokelos „FUNDAMEN-

TALISTAI“. Reþ. — J. Vaitkus

28 d. 19 val. — E. Palmetshoferio „HAM-

LETAS MIRË. GRAVITACIJOS NËRA“.

Reþ. — P. Ignatavièius

29 d. 19 val. — „NUTOLÆ TOLIAI“ (pagal

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

VDA meno doktorantø paroda „Mnemosinës

ledkalnis“

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 25 d. — Aldonos Keturakienës paroda „Jos

kambarys“

Galerija „ARgenTum“Latako g. 2

Eimanto Ludavièiaus paroda „72 kg“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

VDA Tekstilës katedros studentø kursiniø ir

baigiamøjø darbø paroda

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

P. Ðirvio poezijà). Reþ. — C. Grauþinis (teatras

„cezario grupë“)

30 d. 19 val. — C. Grauþinio „DRÀSI ÐALIS

(LIETUVOS DIENA)“. Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“)

Vilniaus maþasis teatras25 d. 14, 16 val. — „KELIONË BE BAGAÞO“.

Reþ. — B. Latënas

25 d. 18.30 — I. Margalit „TRIO (J. Bramso,

R. Ðumano ir K. Ðuman meilës istorija)“.

Reþ. — P. Galambosas (Vengrija)

26 d. 12 val. — „SEPTYNI NYKÐTUKAI IEÐKO

SNIEGUOLËS“. Reþ. — E. Jaras

28 d. 18.30 — J. Tumo-Vaiþganto „DËDËS IR

DËDIENËS“. Reþ. — G. Tuminaitë

29 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus

„MADAGASKARAS“. Reþ. statytojas —

R. Tuminas, reþ. — A. Dapðys

30 d. 12 val. — „MAMA KATINAS“.

Reþ. — E. Jaras

Valstybinis jaunimo teatras24 d. 18 val. — A. Èechovo „VYÐNIØ SODAS“.

Reþ. — A. Latënas

25, V. 2 d. 12 val. — „KAKË MAKË“ (pagal

L. Þutautës knygas vaikams). Insc. aut. ir

reþ. — V. Kuklytë (Salë 99)

25 d. 18 val. — „KETURIAIS VËJAIS“ (pagal

K. Binkio ir keturvëjininkø kûrybà).

Reþ. — T. Jaðinskas (Salë 99)

26 d. 12 val. — „RAGANIUKË“ (pagal

O. Preusslerio pasakà). Reþ. — E. Jaras

28 d. 18 val. — I. Menchellio „KAPINIØ

KLUBAS“. Reþ. — A. Latënas

29 d. 18 val. — D. Wassermano „SKRYDIS

VIRÐ GEGUTËS LIZDO“. Reþ. — V. Griðko

30 d. 18 val. — M. Frayn „TRIUKÐMAS UÞ

KULISØ“. Reþ. — P.E. Landi

Oskaro Korðunovo teatras27 d. 18 val. Kaune, Girstuèio kultûros ir

sporto centre, — A. Èechovo „ÞUVËDRA“.

Reþ. — O. Korðunovas

30 d. 19 val. OKT studijoje — F. Kafkos

„NUOSPRENDIS-METAMORFOZË“.

Reþ. — P. Ignatavièius

Rusø dramos teatras24 d. 18.30 — M. Bulgakovo „ZOIKOS

BUTAS“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

25 d. 18.30 — M. Poli „ÞYDRASIS ROJUS“.

Reþ. — M. Poliðèiukas (Prancûzija)

26 d. 12 val. — J. Ðèiuckio „COLIUKË“.

Reþ. — J. Ðèiuckis

Dailë

Dvi ádomios parodos veikia Ðiuolaikinio meno centre. Þilvinas Lan-dzbergas personalinæ parodà „Be karûnos“ (kuratorë Asta Vaièiulytë) api-bûdina kaip muzikiná albumà 3D formatu. Èia skulptûrinëmis formomispradedama, pratæsiama ir perpieðiama architektûra, á jà áleidþiant kitokálaikà. O ðalia veikia tarptautinë Larso Bango Larseno kuruota paroda„t:i:k:r:o:v:ë: po psichodelikos“, pasitelkianti praeities kritinæ sàvokà kaipdabartinës tikrovës simbolinio preparavimo áranká, nors, kaip raðoma ano-tacijoje, „kam jos bereikia, kai nebëra dominuojanèio kultûrinio raciona-lumo, kurá reikëtø ardyti, beprotybës, kuri dar nebûtø paþinta, kai nebe-lieka tradicijø ir socialiniø dekoracijø, kuriø norëtøsi atsikratyti?“ Parodàlydës susijæ renginiai: balandþio 24 d. ÐMC kino salëje bus rodoma Britøfilmø instituto kuratoriaus Stuarto Heaney sudaryta filmø programa„e:THE:REAL ZONE :: kinas kibernetinëje erdvëje“, o geguþës 23 d.ÐMC vyks „Pirmasis psichodelikos sinodas“, kurioje dalyvaus menininkaiS¸renas Andreasenas ir Vadimas Grigoryanas, raðytojai Gintautas Ma-þeikis, Audrius Pocius, Eglë Rindzevièiûtë, Kristupas Sabolius ir YannasTytelmanas, parodos kuratorius Larsas Bangas Larsenas ir kiti.

Muzika

Balandþio 29 d. 19 val. Filharmonijos Didþiojoje salëje grieþia Lietuvoskamerinis orkestras su vieðnia – Suomijoje gyvenanèia rusø pianiste Anas-tasia Injushina. Ji atliks du koncertus klavyrui – Johanno Sebastiano Ba-cho ir jo sûnaus Johanno Christiano. Helsinkyje þinoma atlikëja rengiafestivalá „Spring Light Chamber Music“ ir yra jo meno vadovë. Koncertedar skambës rokokiðka L. Boccherini Simfonija A-dur, G. 511 bei nûdie-nos kûrëjø opusai: 55-meèio amerikieèiø kompozitoriaus, J. Adamso mo-kinio A.J. Kerniso „Musica Celestis“ („Dangiðka muzika“) ir prieð poràmetø mirusio lenkø kompozitoriaus W. Kilaro „Orawa“ styginiø orkest-rui. Ðis autorius ypaè iðgarsëjo muzika kino filmams („Pianistas“, „Dra-kula“, „Ponas Tadas“ ir kt.). Diriguos jaunosios kartos dirigentas Modes-tas Barkauskas.

„7md“ rekomenduoja

7 meno dienos | 2015 m. balandþio 24 d. | Nr. 16 (1122) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Að esu Livija : romanas / Phyllis T. Smith ; ið anglø kalbos vertë Aurelijus Katkevièius. – Vilnius :

Tyto alba, 2015 (Vilnius : BALTO print). – 399, [1] p.. – Tiraþas 2000 egz.. – ISBN 978-609-466-

088-7 (ár.)

Emigrantë ir Alpiø piemuo : romanas / Janina Survilaitë. – Vilnius : Andrena, 2015 (Vilnius :

Standartø sp.). – 236, [1] p.. – Tiraþas [2000] egz.. – ISBN 978-9986-37-071-0 (ár.) : [5 Eur 50 ct]

Ir mirksnis tæsiasi : lyrika / Jonas Jakðtas. – Vilnius : Homo liber, 2015 (Vilnius : Petro ofsetas). –

106, [1] p.. – Tiraþas [150] egz.. – ISBN 978-609-446-095-1 (ár.) : [3 Eur 27 ct]

Iðeinu ið kraðto : fantasmagorija : devyni ratai / Juozas Erlickas. – Vilnius : Tyto alba, 2015 (Vilnius :

Standartø sp.). – 871, [1] p. : iliustr.. – Tiraþas 2500 egz.. – ISBN 978-9986-16-982-6 (ár.)

Kristaus legendos : [novelës] / Selma Lagerlöf ; [ið ðvedø kalbos vertë Eugenija Stravinskienë]. –

2-oji laida. – Vilnius : Katalikø pasaulio leidiniai, [2015] (Vilnius : Spauda). – 195, [3] p.. –

Tiraþas 1500 egz.. – ISBN 978-9955-29-277-7

Laikinoji sostinë lietuviø literatûroje : monografija / Viktorija Ðeina. – Vilnius : Lietuviø

literatûros ir tautosakos institutas, 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 290, [2] p., [10] iliustr. lap.. –

Santr. angl.. – Tiraþas [500] egz.. – ISBN 978-609-425-135-1

Man patiko tik vandenys gilûs : [kûrybos rinktinë] / Vytautas Maèernis ; knygos sudarytojas

Manfredas Þvirgþdas. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2014 (Vilnius :

Petro ofsetas). – 321, [3] p. + 1 garso diskas (CD). – (Gyvoji poezija, ISSN 2335-7053). –

Tiraþas [1000] egz.. – ISBN 978-609-425-136-8 (ár.)

Neátikëtina Haroldo Frajaus kelionë : [romanas] / Rachel Joyce ; ið anglø kalbos vertë Dalia

Þukauskienë. – Vilnius : Gimtasis þodis, 2015 (Vilnius : Standartø sp.). – 334, [2] p.. – Tiraþas

2000 egz.. – ISBN 978-9955-16-545-3 (ár.)

Neregys Gazoje : [romanas] / Aldous Huxley ; ið anglø kalbos vertë Laimantas Jonuðys. –

Vilnius : Kitos knygos, [2015] (Kaunas : Spindulio sp.). – 458, [1] p.. – Tiraþas 1200 egz.. –

ISBN 978-609-427-182-3 (ár.)

Nevienareikðmës situacijos : pokalbiai apie sovietmeèio literatûros laukà / sudarytojas

Rimantas Kmita. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2015 (Vilnius : Petro

ofsetas). – 566, [2] p.. – Santr. angl.. – Tiraþas [700] egz.. – ISBN 978-609-425-143-6

Paskutinis Ðivos ðokis : [romanas] / Leslie L. Lawrence ; ið vengrø kalbos vertë Algirdas

Jakulis. – Vilnius : Kitos knygos : Knygius, [2015] (Kaunas : Spindulio sp.). – 423, [1] p.. –

Tiraþas 1200 egz.. – ISBN 978-609-427-181-6 (ár.)

Raðtai / Antanas Baranauskas. – Vilnius : Baltos lankos, 1995- . – ISBN 9986-403-36-7

(Baltos lankos)

[T.] 5, [d.] 2, Ðventojo Raðto vertimas / [sudarë, parengë ir komentarus paraðë Ilona

Èiuþauskaitë]. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, [2014] (Vilnius : Petro

ofsetas). – 371, [1] p.. – Tiraþas [300] egz.. – ISBN 978-609-425-137-5

Raðtai / Vaiþgantas ; Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas. – Vilnius : Pradai, 1994- . –

ISBN 9986-405-25-4 (Pradai). – ISBN 9986-513-38-3 (Lietuviø literatûros ir tautosakos

institutas ; ár.)

T. 23, Pamokslai / [parengë Eligijus Daugnora] ; [lenkiðkà tekstà iððifravo Jan Sienkiewicz] ; [ið

lenkø kalbos vertë Eduardas Vilkas]. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2014

(Vilnius : Petro ofsetas). – 287, [1] p. : portr.. – Tiraþas [500] egz.. – ISBN 978-609-425-140-5

Sandëris : [romanas] / Simona Ahrnstedt ; ið ðvedø kalbos vertë Laima Bareiðienë. – Vilnius :

Alma littera, 2015 (Vilnius : BALTO print). – 436, [2] p.. – Tiraþas 1800 egz.. – ISBN 978-609-

01-1771-2 (ár.) : [9 Eur 22 ct]

Susitikimas, kurio nebuvo / [vertëjos Kristina Sprindþiûnaitë, Akvilë Melkûnaitë]. – Vilnius : Kitos

knygos, [2014] (Kaunas : Kopa). – 69, [3] p.. – Turinys: Severijos sveèiai : [apsakymas] / Corinne

Roche. Gimtasis kraðtas tarsi jau pabaigoje : [apsakymas] / Nils Mohl. Þuvies akys : dviejø veiksmø

farsas : [pjesë] / Paulina Pukytë. – Tiraþas 800 egz.. – ISBN 978-609-427-184-7

Tarp nostalgijos ir mimikrijos : lietuviø ir latviø pokario iðeivijos romanai / Laura Lauruðaitë. –

Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2015 (Vilnius : Petro ofsetas). – 254, [2]

p.. – Santr. angl.. – Tiraþas [500] egz.. – ISBN 978-609-425-141-2 (ár.)

Tos valandos : romanas / Michael Cunningham ; ið anglø kalbos vertë Graþvydas Kirvaitis. –

2-asis leid.. – Vilnius : Sofoklis, 2015 (Vilnius : BALTO print). – 220, [3] p.. – Tiraþas 1500 egz.. –

ISBN 978-609-444-147-9 (ár.)

Tigrai raudoname ore : [romanas] / Liza Klaussmann ; ið anglø kalbos vertë Ignë Norvaiðaitë-

Aleliûnienë. – Vilnius : Gimtasis þodis, 2015 (Kaunas : Spindulio sp.). – 365, [3] p.. – Tiraþas

2000 egz.. – ISBN 978-9955-16-534-7 (ár.)

Troleibuso istorijos : geriausiø ðiuolaikiniø apsakymø rinktinë / sudarë Laurynas Katkus. –

Vilnius : Kitos knygos, [2014] (Vilnius : BALTO print). – 236, [2] p.. – Tiraþas 1100 egz.. – ISBN

978-609-427-173-1

Tûkstanèio ir vienos nakties ðalyje : kelionë pas Maroko pasakotojus / Tahir Shah ; ið anglø

kalbos vertë Rasa Drazdauskienë. – Vilnius : Tyto alba, 2015 (Vilnius : BALTO print). – 446, [2]

p. : þml.. – Tiraþas 2000 egz.. – ISBN 978-609-466-090-0

Vabzdþiø gyvenimas : [romanas] / Viktor Pelevin ; ið rusø kalbos vertë Dalia Saukaitytë. –

Vilnius : Kitos knygos, [2015] (Kaunas : Spindulio sp.). – 190, [2] p.. – Tiraþas 1350 egz.. – ISBN

978-609-427-179-3 (ár.)

Visa tiesa apie Hario Kveberto bylà : romanas / Joël Dicker ; ið prancûzø kalbos vertë Pranas

Bieliauskas. – Vilnius : Alma littera, 2015 (Vilnius : BALTO print). – 590, [2] p.. – Tiraþas 1700

egz.. – ISBN 978-609-01-1786-6 (ár.) : [9 Eur 11 ct]

26 d. 18.30 — J.G. Ferrero „GRONHOLMO

METODAS“. Reþ. — A. Jankevièius

28 d. 18.30 — V. Mucharjamovo „AÈIÛ,

MARGO!“. Reþ. — J. Ðèiuckis

30 d. 19 val. — GM gyvai: „Merope“ —

naujøjø laikø ritualinë muzika

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

25 d. 12 val. — S. Siudikos „PRINCESË IR

KIAULIAGANYS“. Reþ. — A. Mikutis

26 d. 12 val. — A.A. Jonyno „CIRKAS YRA

CIRKAS“. Reþ. ir dail. — V. Mazûras

30 d. 18.30 — „SMËLIO ÞMOGUS“. Scen. aut.,

reþ., lëliø dail. — G. Radvilavièiûtë

Maþoji salë

25 d. 14 val. — „KIÐKIØ SUKILIMAS“ (pagal

K. Binkio poemà). Reþ. ir dail. — R. Drieþis

26 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „SNIEGUOLË IR

SEPTYNI NYKÐTUKAI“. Reþ. — N. Indriûnaitë

„Menø spaustuvë“24 d. 19 val. Juodojoje salëje — „JOBO KNYGA“.

Reþ. — E. Nekroðius (teatras „Meno fortas“)

25 d. 11 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„MAÞI STEBUKLAI“. Choreogr. — B. Banevi-

èiûtë (ðokio teatras „Dansema“)

25 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „PELIUKAS

GITAROJE“. Reþ. — S. Degutytë („Stalo teatras“)

26 d. 12, 17 val. Kiðeninëje salëje — „DIDY-

SIS DÛDININKAS“. Reþ. — S. Degutytë

26 d. 16 val. Juodojoje salëje — „TËÈIO

PASAKA“. Reþ. — A. Kirvela ir J. Tertelis

(„Atviras ratas“ ir kûrybinë studija)

28–29 d. — festivalis „Shock academia“

28 d. 18.30 Kiðeninëje salëje — „LIETAUS

ÞEMË“. Reþ. — A. Giniotis („Atviras ratas“)

29 d. 18.30 Kiðeninëje salëje — „VA BANQUE!“

Reþ. — I. Stundþytë (teatras „Atviras ratas“)

30 d. 18.30 Juodojoje salëje — „BRANGIOJI

MOKYTOJA“. Reþ. — I. Stundþytë („Atviras

ratas“)

KAUNAS

Kauno dramos teatras24 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — M. Pagno-

lio „DUONKEPIO ÞMONA“. Reþ. — A. Lebeliûnas

25 d. 18 val. Maþoje scenoje — M. von

Mayenburgo „BJAURUSIS. SKALPELIO

PJÛVIS“. Reþ. — V. Malinauskas

26 d. 12 val. Didþiojoje scenoje — I. Paliuly-

tës „ASTRIDA“. Reþ. — I. Paliulytë

26 d. 18 val. Ilgojoje salëje — B. Srbljanoviè

„SKËRIAI“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

28 d. 15 val. Didþiojoje scenoje —

„MODERATORIAI“. Reþ. — A. Kurienius

28 d. 18 val. Rûtos salëje — R. Gary „AUÐ-

ROS PAÞADAS“. Aut. ir reþ. — A. Sunklodaitë

29 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — J. Patricko

„MÛSØ BRANGIOJI PAMELA“. Reþ. — A. Latënas

29 d. 19 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo

„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

30 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — „LAIMINGI“.

Reþ. — A. Areima

Kauno valstybinis muzikinis teatras24 d. 18 val. — J. Strausso „ÐIKÐNOSPARNIS“.

Dir. — J. Geniuðas

25 d. 18 val. — P. Abrahamo „BALIUS

SAVOJOJE“. Dir. — J. Janulevièius

26 d. 12 val. — PREMJERA! A. Jasenkos

„DRYÞUOTA OPERA“. Reþ. — V. Martinaitis,

dir. — V. Visockis, dail. — G. Brazytë, choreogr. —

V. Grabðtaitë

26 d. 18 val. — J. Strausso „ÈIGONØ

BARONAS“. Dir. — V. Visockis

29 d. 18 val. — „ÞYDRASIS DUNOJUS“ (pagal

J. Strausso muzikà). Dir. — J. Geniuðas

30, V. 1 d. 18 val. — F. Wildhorno „GRAFAS

MONTEKRISTAS“. Dir. — J. Janulevièius

Kauno kamerinis teatras24 d. 18 val. — E. Ionesco „PLIKAGALVË

DAINININKË“. Reþ. — S. Rubinovas

25 d. 18 val. — K. Kostenkos „HITLERIS IR

HITLERIS“. Reþ. — S. Rubinovas

26 d. 12 val. — D. Èepauskaitës „TRYS

NARSÛS PARÐIUKAI“. Reþ. — A. Rubinovas

26 d. 18 val. — P. Lagerkvisto „NEÛÞAUGA“.

Reþ. — S. Rubinovas

28 d. 18 val. — E. Ionesco „PLIKAGALVË

DAINININKË“. Reþ. — S. Rubinovas

29 d. 10, 12 val. — D. Èepauskaitës „TRYS

NARSÛS PARÐIUKAI“. Reþ. — A. Rubinovas

30 d. 18 val. — V. Klimaèeko „SUPERMAR-

KETAS“. Reþ. — A. Veverskis

Kauno maþasis teatras24 d. 19 val. — G. Grajausko „REZERVATAS“.

Reþ. — A. Veverskis

25 d. 12 val. — „PASLAPTINGA NAKTIS“.

Reþ. — J. Jukonytë

26 d. 18 val. — A. Slapovskio „NUO

RAUDONOS ÞIURKËS IKI ÞALIOS

ÞVAIGÞDËS“. Reþ. — D. Rabaðauskas

Kauno lëliø teatras25 d. 12, 14 val. — „ZUIKIO KAPRIZAI“.

Reþ. — A. Stankevièius

25 d. 14 val. — „MEÐKIUKO GIMTADIENIS“.

Reþ. — R. Bartninkaitë

25 d. 14 val. — V. ir S. Ratkevièiø lëliø muzie-

juje — PREMJERA! „PELIUKO PASAKØ

DIRBTUVËLË“. Aut. ir reþ. — G. Radvilavièiûtë

26 d. 12 val. — „PASAKA APIE LIETAUS

LAÐELÁ“. Reþ. — O. Þiugþda

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramos teatras24 d. 18 val. Þvejø rûmuose — T. Murphy

„SUGRÁÞIMAS“. Reþ. — A. Pociûnas

30 d. 18 val. Þvejø rûmuose — Y. Reza „PO

ATSISVEIKINIMO“. Reþ. — A. Vizgirda

Klaipëdos muzikinis teatras25 d. 18.30 — P. Abrahamo „BALIUS

SAVOJOJE“

26 d. 12 val. Kolonø salëje — „TINGINËLIØ

KAIMAS“

29 d. 18.30 — „ALTORIØ ÐEÐËLY“ (ðokio spektak-

lis pagal V. Mykolaièio-Putino romanà)

Ð I A U L I A I

Valstybinis Ðiauliø dramos teatras24 d. 18 val. — R. Gary „AUÐROS PAÞADAS“.

Insc. aut. ir reþ. — A. Sunklodaitë (Kauno

dramos teatras)

25 d. 18 val. — M. Pagnolio „DUONKEPIO

ÞMONA“. Reþ. — A. Lebeliûnas

26 d. 12 val. — „BEBENÈIUKAS IR LAUMË“.

Reþ. — I. Norkutë

26 d. 18 val. — R. Lamoureux „SRIUBINË“.

Reþ. — N. Mironèikaitë

29 d. 18 val. — „COMEDIA DELL’ARTE“ (pagal

C. Gozzi); „MEILË 3 APELSINAMS“. Reþ. —

A. Giniotis (teatro laboratorija „Atviras ratas“)

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras24 d. 12.30 — „ANË IÐ ÞALIASTOGIØ“ (pagal

L.M. Montgomeri romanà). Reþ. — A. Gluskinas

24 d. 18 val. — F. Dostojevskio

„PAÞEMINTIEJI IR NUSKRIAUSTIEJI“.

Reþ. — Vytautas ir Velta Anuþiai

25 d. 18 val. — K. Sajos „DEVYNBËDÞIAI“.

Reþ. — M. Meilûnas

26 d. 18 val. — R. Cooney, J. Chapmeno

„MISIS MARKHEM MIEGAMASIS“.

Reþ. — V. Kupðys

28 d. 18 val. — L. Gersche’s „LAISVI

DRUGELIAI“. Reþ. — D. Kazlauskas

29 d. 13 val. — M. Maeterlincko „NE-

KVIESTOJI“. Reþ. — M. Meilûnas

29 d. 18 val. — D. Gyzelmano „PONAS

KOLPERTAS“. Reþ. — Velta ir Vytautas Anuþiai

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija25 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Lietuvos nacionalinis simfoni-

nis orkestras. Solistas Ph. Graffinas (smui-

kas). Dir. — R. Ðervenikas

26 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Maþo-

joje salëje, — teatralizuotas koncertas visai

ðeimai „Taðkuma raganytëms“. Aktorës

E. Latënaitë-Beliauskienë, E. Ðpokaitë,

M. Pupkovas (fleita), V. Blaþienë (fortepijo-

nas). Dailininkë J. Raèinskaitë

26 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje,

27 d. 18 val. Alytaus kultûros ir komunika-

cijos centre — „Baltijos koncertø ekspresas“.

Duetas ið Estijos: Mari Poll (smuikas), Mihkel

Poll (fortepijonas)

26 d. 15 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje —

D. Vyðniauskas (trimitas, fliugelhornas),

V. Mikeliûnas (smuikas), E. Kanevièius

(kontrabosas), A. Mikalkënas (akordeonas)

29 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Lietuvos kamerinis orkestras.

Solistë A. Injushina (fortepijonas). Dir. —

M. Barkauskas

30 d. 14 val. Linkuvos socialinës globos

namuose, 30 d. 18 val. Maþeikiø kultûros

centro Maþojoje salëje — Èiurlionio kvarte-

tas. Aktorë D. Michelevièiûtë

30 d. 14.30 Rumðiðkiø kultûros centre —

koncertas visai ðeimai „Orkestro vadovas

jaunimui“. Lietuvos nacionalinis simfoninis

orkestras. Solistë U.L. Þuklytë (smuikas).

Dir. — D. Pavilionis

Lietuvos muzikø rëmimo fondasS. Vainiûno namuose

28 d. 18 val. — Vilniaus muzikos mokyklos

„Lyra“ fortepijono specializacijos septintokai

29 d. 18 val. — Vilniaus B. Dvariono deðimt-

metës muzikos mokyklos mokytojø L. Domi-

kaitës, V. Blaþienës, E. Musteikienës, N. Marti-

naièio mokiniai

Muzikos festivalis „Sugráþimai“

24 d. 18 val. Vilniuje, Taikomosios dailës

muziejuje, 25 d. 17.30 Ðeduvos Ðvento

Kryþiaus atradimo baþnyèioje — „Utrecht

quintet“: R. Kaþukauskas (fleita, Lietuva, Olandija),

M.-A. Eesseear (smuikas, Estija), H. Donohoe

(I altas, Australija), L.G. Fernandez (II altas,

Ispanija), J. Nina (violonèelë, Graikija)

28 d. 18 val. Taikomosios dailës muziejuje,

29 d. 17 val. Kauno J. Gruodþio konservato-

rijoje — fortepijoninis trio „Gil“: I. Dûdaitë

(fortepijonas, Lietuva, Olandija), A.R. Logou-

nova (smuikas, Meksika) ir R. Fernandez Lara

(violonèelë, Kuba); M. Dûdaitë (sopranas)

Festivalis „Jauna muzika“24 d. 19 val. Vilniaus maþajame teatre —

„DIISSC Orchestra“ (J. Jurkûnas, M. Bialob-

þeskis, V.V. Jurgutis, A. Jasenka), elektronika,

CD grotuvai, A. Januðevièius (trimitas),

R. Piotrowiczius (Lenkija, elektronika ir

analoginis modulinis sintezatorius)

26 d. 18 val. Klaipëdoje, Kultûros fabrike

(Bangø g. 5 A), — ðokio opera „DYKRA“. Ðokio

teatras „Papi Dapi fish” ir menininkø grupë

„Þuvies akis“. Kompozitorius, libreto autorius

ir solistas J. Sakalauskas, choreografë

A. Ðeiko. Atlikëjai P. Lisauskas, D. Berulis,

M. Èerneckas, J. Sakalauskas

26 d. 19 val. ÐMC kino salëje — W. Basinski

„Kaskada. Potvynis“ (2015). Garso áraðø

juostos ir elektronika

V I L N I U S

Kongresø rûmai25 d. 18 val. — „Àþuoliukui“ 55! Berniukø ir

jaunuoliø choras „Àþuoliukas“ (meno vad. ir

vyr. dir. — V. Miðkinis). Solistai A. Krikðèiû-

naitë (sopranas), R. Karpis (tenoras), E. Aliðaus-

kas (birbynë), Lietuvos valstybinis simfoninis

orkestras (meno vad. ir vyr. dir. — G. Rinkevi-

èius). Dir. — V. Miðkinis

Ðv. Kotrynos baþnyèia24 d. 19 val. — O. Kolobovaitë (vokalas) ir

A. Globys (gitara)

27 d. 19 val. — „Ensemble oktava“:

P. Syrrist-Gelgota (altas), A.C. ¨ienas (gitara)

28 d. 18 val. — Vilniaus chorinio dainavimo

mokyklos „Liepaitës“ chorai

29 d. 19 val. — „Gitaros fiesta 2015!“ Atlikë-

jai „Baltijos gitarø kvartetas“, V. Povilionienë

ir R. Semeniukas, duetas „Ensemble Oktava“:

P. Syrrist Gelgota ir A.C. ¨ien, A. Zalieska ir

V. Skardþiuvienë, A. Chalikovas ir G. Ðulins-

ku, A. Globys, A. Poðkus

30 d. 19 val. — Vilniaus miesto savivaldybës

Ðv. Kristoforo kamerinis orkestras. Solistas

M. Levickis. Dir. — D. Katkus

12 psl. 7 meno dienos | 2015 m. balandþio 24 d. | Nr. 16 (1122)

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

Redaktorë – Agnë NaruðytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda ÈemerkaitëFinansininkë – Brigita Misiuvienë

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel. 2613039. El. paðtas 7md@takas.lt.

ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Gilyn á miðkà ****Naujas Robo Marshallo („Èikaga“) miuziklas pasakoja apie ðeimà, ku-

ri negali susilaukti kûdikio. Kepëjà uþbûrë Ragana, svajojanti susigràþintijaunystæ. Ji ir pasiûlo nuimti prakeiksmà mainais uþ stebuklingo jaunystësgërimo sudëtines dalis. Kad jas surinktø, Kepëjas iðsirengia á miðkà... Pa-sakø herojus filme suvaidino Meryl Streep, Emily Blunt, Jamesas Corde-nas, Anna Kendrick, Chrisas Pine’as, Johnny Deppas (JAV, D. Britanija,Kanada, 2014). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Ieðkojimai ***Naujas Michelio Hazanaviciaus („Artistas“) filmas nukelia á karo nua-

lintà Èeèënijà ties amþiø riba. Pagrindinis veikëjas – devyneriø metø ber-niukas Hadþis, kurio tëvus nuþudë rusø kariai. Jis ásitikinæs, kad vyresnio-ji sesuo taip pat nebegyva. Hadþis atsiduria Inguðetijoje. Èia já pamato ESþmogaus teisiø organizacijos atstovë prancûzë Karol (Bérénice Bejo). Jibando „prisijaukinti“ niekuo nepasitikintá Hadþá, neþinantá, kad sesuo gy-va ir jo ieðko. Ðis filmas – 1948 m. pasirodþiusio Fredo Zinnemano filmoapie Auðvice gyvà likusá èekø berniukà, kuris pokario Europoje ieðko arti-møjø, perdirbinys. Hazanavièius savo „Ieðkojimus“ pripildë aktualiø uþuo-minø apie ES bejëgiðkumà ir abejingumà, Raudonojo kryþiaus veiklà, ru-sø armijos „dedovðèinà“, taèiau nesugebëjo savo veikëjø iðvaduoti nuoþanriniø stereotipø ir pavirðutiniðkos publicistikos (Prancûzija, Gruzija,2014). (Vilnius, Kaunas)

Laukinë ****Po motinos mirties ir nelaimingos santuokos Ðeryl (Reese Witherspoon)

leidþiasi pësèia á kelionæ po „Pacific Crest Trail“ draustinio teritorijà, rink-damasi aukðèiausias Kaskadiniø kalnø dalis. Vieniða ir pavojinga herojëskelionë iðgydys jà nuo dvasiniø kanèiø, taèiau ðis vyksmas taip pat bus sudë-tingas. Jeano-Marco Vallée filmas grástas autentiðka istorija, nors jo scena-rijø paraðë populiarus anglø raðytojas Nickas Hornby. Taip pat vaidina Lau-ra Dern, Thomas Sadoskis, Keene’as McRae (JAV, 2014). (Vilnius)

Numeris 44 ***Filmo veiksmas nukelia á Stalino laikø Rusijà. Pagrindinis filmo veikë-

jas – sukompromituotas þvalgybos karininkas Levas Demidovas. Jis tiriavaikø þmogþudystes, bet karininko veikla kelia átarimø jo vadovybei. Danie-lio Espinosos filme, kuris kà tik uþdraustas rodyti Rusijoje ir Baltarusijoje,pagrindinius vaidmenis sukûrë Tomas Hardy, Gary Oldmanas, Noomi Rapa-ce, Vincent’as Casselis, Jasonas Clarke’as (JAV, 2015). (Vilnius, Kaunas)

Septintas veiksmas ***Saimonas Eksleris – garsus ir talentingas aktorius, bet, deja, jis prarado

ákvëpimà ir jauèiasi „amþinai pavargæs“. Po incidento viename Brodvë-jaus teatre jis atsidûrë psichiatrinëje gydykloje, bet gráþæs namo ir suvo-kæs, kad karjera neiðvengiamai baigiasi, Saimonas svarsto saviþudybës ga-limybes. Taèiau norai suvesti sàskaitas su gyvenimu tampa nebeaktualûs,kai aktorius ásimyli daug uþ save jaunesnæ draugø dukterá lesbietæ. ÐisBarry Levinsono filmas – vieno geriausiø ðiø dienø amerikieèiø raðytojoPhilipo Rotho romano „Paþeminimas“ („The Humbling“ – ir originalusfilmo pavadinimas) ekranizacija. Gal Alui Pacino ir Gretai Gerwig („Fran-ces Ha“) pavyks perteikti raðytojo kûriniø dvasià? (JAV, 2014). (Vilnius,Kaunas)

Þmogus-paukðtis *****Alejandro Gonzãlezo I¹ãrritu filmas pasakoja apie kadaise garsø akto-

riø (Michael Keaton), populiariuose filmuose vaidinusá superdidvyrá. Da-bar jis rengiasi premjerai Brodvëjaus teatre ir kovoja su savimi, kad atgautøðeimà ir buvusià ðlovæ. „Þmogus-paukðtis“ ðiemet gavo 4 pagrindinius „Os-karus“ – uþ geriausià filmà, reþisûrà, scenarijø bei operatoriaus darbà irtai gana retas atvejis, kai filmas tikrai vertas apdovanojimø. Taip pat vai-dina Edwardas Nortonas, Emma Stone, Naomi Watts, Zachas Galifiana-kis (JAV, 2014). (Vilnius, Kaunas)

B a l a n d þ i o 2 4 – 3 0

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis24, 25, 27—30 d. — Gilyn á miðkà (JAV,

D. Britanija, Kanada) — 12.30, 15.40, 18.30,

21.30; 26 d. — 12.30, 15.40, 18.30, 21.50

24—30 d. — Prekybos centro kietuolis. Las

Vegas (JAV) — 11.15, 13.45, 16, 18.15, 20.30

Numeris 44 (JAV, D. Britanija, Ðvedija, Èekija,

Rumunija) — 11.45, 14.45, 18, 21 val.

Nuo 5 iki 7. Ásimylëjëliø laikas (JAV) — 14,

16.15, 18.20, 20.30

24, 27—30 d. — Vaiduoklis (Rusija) — 18.10,

20.40; 25, 26 d. — 12.45, 18.10, 20.40

25 d. — P. Mascagni „Kaimietiðka garbë“,

R. Leoncavallo „Pajacai“. Tiesioginë premjeros

transliacija ið Niujorko Metropoliteno operos —

19.30

30 d. — Kerðytojai. Altrono amþius (3D, JAV) —

18.10

26 d. — filmas-koncertas „Cobain. Montage

Of Heck“ — 19 val.

24—30 d. — Iðmesta ið draugø (JAV) — 11.30,

13.30, 15.45, 17.45, 19.45, 21.45; Greiti ir

ásiutæ 7 (JAV) — 12, 15.15, 18.15, 21.15

24, 27—30 d. — Ilgiausia kelionë (JAV) — 14.45,

18, 21.10; 25, 26 d. — 11.45, 14.45, 18, 21.10

24, 27—30 d. — Drakono lizdas (JAV) — 15.50,

16 val.; 25, 26 d. — 11.15, 15.50, 16 val.

24—30 d. — Drakono lizdas (3D, JAV) — 13.30

Namai (JAV) — 11, 15.30; 24, 26—30 d. —

Namai (3D, JAV) — 13.15, 17.45; 25 d. — 13.15

24, 25, 27—29 d. — Laukinë (JAV) — 15.15,

18.10; 26, 30 d. — 15.15

24—30 d. — Ex-Machina (D. Britanija, JAV) —

18, 21 val.; 24, 27—30 d. — Kempiniukas

plaèiakelnis (JAV) — 13.45; 25, 26 d. — 11.30,

13.45

24, 26—30 d. — Insurgentë (3D, JAV) — 20 val.

24—30 d. — Þmogus-paukðtis (JAV) — 20.50

Forum Cinemas Akropolis24—29 d. — Gilyn á miðkà (JAV, D. Britanija,

Kanada) — 10.20, 13.10, 16.10, 18.50, 21.40;

30 d. — 10.20, 13.10, 16.10, 21.40

24—30 d. — Prekybos centro kietuolis. Las

Vegas (JAV) — 10.30, 13, 15.40, 18.10, 20.30

Numeris 44 (JAV, D. Britanija, Ðvedija, Èekija,

Rumunija) — 12.15, 15.10, 18, 21 val.

Vaiduoklis (Rusija) — 13.15, 18.20

25, 26, 30 d. — Nuo 5 iki 7. Ásimylëjëliø

laikas (JAV) — 21.10

30 d. — Kerðytojai. Altrono amþius (3D, JAV) —

18.40

26 d. — filmas-koncertas „Cobain. Montage

Of Heck“ — 19 val.

24—30 d. — Iðmesta ið draugø (JAV) — 11.40,

13.40, 15.50, 19.40, 21.50; Greiti ir ásiutæ 7

(JAV) — 12.40, 15.30, 18.30, 21.30; Namai

(JAV) — 10.10, 14.50; Namai (3D, JAV) — 12.30,

17.10; 24, 25, 27—30 d. — Ilgiausia kelionë

(JAV) — 17.50, 20.20; 26 d. — 17.50, 21.45

24—30 d. — Drakono lizdas (JAV) — 11.10, 15.20

Drakono lizdas (3D, JAV) — 13.20

24, 25, 27—30 d. — Insurgentë (3D, JAV) — 17.40

25, 26 d. — Bitë Maja (Australija, Vokietija) —

10.50; 24—30 d. — Pagrobimas 3 (JAV) —

20.50; Kempiniukas plaèiakelnis (JAV) — 11 val.

Pelenë (JAV) — 16 val.

24, 27—29 d. — Moterys prieð vyrus (Rusija) —

21.10

„Skalvijos“ kino centras24 d. — Amþinai stilingos (dok., f., reþ.

L. Plioplytë) — 17 val.; 25 d. — 19 val.;

25 d. — 20.50; 28 d. — 19.10; 30 d. — 17 val.

24 d. — Septintas veiksmas (JAV) — 18.30;

25 d. — 15.50; 28 d. — 20.40; 29 d. — 18.40;

30 d. — 21 val.

24 d. — Þmogus-paukðtis (JAV, Prancûzija) —

20.40; 26 d. — 15.10; 27 d. — 21 val.; 30 d. —

18.30

25 d. — Ieðkojimai (Prancûzija, Gruzija) — 20.30;

27 d. — 18.30; 29 d. — 20.45

27 d. — Ida (Lenkija) — 16.40; 29 d. — 17 val.

25 d. — R. Joni kûrybinës dirbtuvës — 14 val.

26 d. — Aviukas Ðonas. Filmas (D. Britanija,

Prancûzija) — 13.30

26 d. — 2001 metø kosminë odisëja (JAV) —

17.30; 27 d. — Seansas senjorams. Samba

(Prancûzija) — 14.20

28 d. — Baltijos kino ir medijø mokyklos

studentø geriausiø darbø perþiûra — 17 val.

Pasaka24 d. — Gilyn á miðkà (JAV, D. Britanija,

Kanada) — 18.15; 25 d. — 15.45; 26 d. — 18 val.;

28 d. — 17 val.; 29 d. — 16.45

24, 26, 30 d. — Þmogus-paukðtis (JAV) — 20.30;

25 d. — 18.15; 27 d. — 21.45; 28 d. — 21.30

24 d. — 2015 m. „Oskarui“ nominuoti

trumpametraþiai vaidybiniai filmai — 23 val.;

25 d. — 22.15; 26 d. — 15.45; 27 d. — 17.30;

29 d. — 21 val.

24 d. — Nuo 5 iki 7. Ásimylëjëliø laikas (JAV) —

17.45; 25 d. — 20.30; 26, 27 d. — 19.45;

28 d. — 19.30; 29 d. — 17 val.; 30 d. — 20 val.

24 d. — Septintas veiksmas (JAV) — 19.45;

25 d. — 18.45; 26 d. — 19 val.; 27 d. — 18

val.; 28 d. — 16.45; 29 d. — 21.30

24 d. — Numeris 44 (JAV, D. Britanija, Ðvedija,

Èekija, Rumunija) — 22 val.; 25, 27 d. — 21 val.;

26, 28 d. — 21.15

24 d. — Savaitgalis Paryþiuje (D. Britanija) —

18 val.; 25, 26 d. — 15.30; 29 d. — 17.15

24 d. — Samba (Prancûzija) —20 val.; 25,

26 d. — 17.30; 29 d. — 21.15

24 d. — Nauja draugë (Prancûzija) — 22.15;

26 d. — 21.30; 28 d. — 21 val.

25 d. — Aviukas ðonas. Filmas (D. Britanija,

Prancûzija) — 12 val.

25, 26 d. — Drakono lizdas (JAV) — 13.45

25 d. — Amþinai stilingos (dok., f., reþ.

L. Plioplytë) — 13 val.; 30 d. — 17 val.

25 d. — Ida (Lenkija) — 14.30; 26, 28 d. — 17.15;

27 d. — 20 val.; 30 d. — 16 val.

25 d. — Pasaulis yra didelis ir iðsigelbëjimas

slypi uþ kampo (Bulgarija, Slovënija, Vengri-

ja, Vokietija) — 16.15; 27 d. — 17.45; 28 d. —

18.45; 25 d. — Pakeliui á mokyklà (dok. f.,

Prancûzija) —12.30; 26 d. — 14 val.

25 d. — Kûdikiai (Prancûzija) — 14 val.;

26 d. — 12.30

25 d. — Viskas, kà myliu (Lenkija) — 19.45

25 d. — Baltas ðeðëlis (Italija, Tanzanija,

Vokietija) — 21.30; 26 d. — Meðkiukas Pading-

tonas (D. Britanija, Prancûzija) — 12 val.

26 d. — Ilgiausia kelionë (JAV) — 13.15;

30 d. — 15 val.; 26 d. — Laukinë (JAV) — 16 val.

27 d. — Treèias þmogus (JAV, Prancûzija,

D. Britanija, Belgija) — 21.30

30 d. — Gazelës (Prancûzija) — 19.30

30 d. — Namai (JAV) — 18.30

Ozo kino salë24 d. — Septintas veiksmas (JAV) — 15 val.;

29 d. — 18.20

24 d. — Pasaulis yra didelis ir iðsigelbëjimas

slypi uþ kampo (Bulgarija, Slovënija, Vengri-

ja, Vokietija) — 17 val.

24 d. — Maþylio Nikolia atostogos (Prancûzi-

ja) — 19.20; 29 d. — 20.10

25 d. — Kelias á þvaigþdes (Kanada, Prancûzi-

ja, Vokietija) — 15 val.; 28 d. — 16.30

25 d. — Nauja draugë (Prancûzija) — 17 val.;

30 d. —18.15

25 d. — Ida (Lenkija) — 18.45; 28 d. — Þigolo

(JAV) — 18.30; 29 d. — Atkirtis (JAV) — 16.35;

30 d. — Rikis (Prancûzija) — 16.45

KAUNAS

Forum Cinemas24, 25 d. — Gilyn á miðkà (JAV, D. Britanija,

Kanada) — 10.20, 13, 15.45, 18.30, 21.20,

23.30; 26 d. — 10.20, 13, 15.45, 18.30, 21.50;

27—29 d. — 10.20, 13, 15.45, 18.30, 21.20,

21.50; 30 d. — 10.20, 13, 15.45, 21.20

24 d. — Prekybos centro kietuolis. Las Vegas

(JAV) — 11, 13.15, 15.30, 19.15, 21.40, 23.45;

25 d. — 11, 13.15, 15.30, 19, 21.40, 23.45;

26—30 d. — 11, 13.15, 15.30, 19.15, 21.40

24, 25 d. — Numeris 44 (JAV, D. Britanija,

Ðvedija, Èekija, Rumunija) — 17.45, 20.40,

23.35; 26—30 d. — 17.45, 20.40

24, 26, 30 d. — Nuo 5 iki 7. Ásimylëjëliø

laikas (JAV) — 21.10

25 d. — P. Mascagni „Kaimietiðka garbë“,

R. Leoncavallo „Pajacai“ — 19.30

30 d. — Kerðytojai. Altrono amþius (3D, JAV) —

18.20; 26 d. — filmas-koncertas „Cobain.

Montage Of Heck“ — 19 val.

24, 25 d. — Iðmesta ið draugø (JAV) — 12, 14,

16, 19.40, 21.45, 23.40; 26—30 d. — 12, 14,

16, 19.40, 21.45; 24, 25 d. — Greiti ir ásiutæ 7

(JAV) — 12, 15, 18, 20.50, 23.20; 26—30 d. — 12,

15, 18, 20.50

24, 25, 30 d. — Ilgiausia kelionë (JAV) — 15.10,

18.10; 26 d. — 15.10, 27—29 d. — 15.10, 18.10,

21.10; 24—30 d. — Namai (JAV) — 10.15,

14.35; 24, 26—30 d. — Namai (3D, JAV) —

12.20, 16.50; 25 d. — 12.20

24—30 d. — Drakono lizdas (JAV) — 10.30, 14.50

Drakono lizdas (3D, JAV) — 12.40

24, 27—30 d. — Kempiniukas plaèiakelnis

(JAV) — 12.50; 25, 26 d. — 10.40, 12.50

24—30 d. — Insurgentë (3D, JAV) — 17 val.

24, 26—29 d. — Þmogus-paukðtis (JAV) — 18.20

24—30 d. — Pagrobimas 3 (JAV) — 21 val.

Romuva24, 25 d. — japonø animacijos ir kultûros

renginys „Anime Nights“

26 d. — Drakono lizdas (JAV) — 14 val.

26 d. — Ieðkojimai (Prancûzija, Gruzija) —

15.30; 30 d. — 20 val.

26 d. — Septintas veiksmas (JAV) — 18, 20 val.

29 d. — Birþelis, vasaros pradþia (reþ. R. Vabalas) —

18 val.; 30 d. — Vabzdþiø dresuotojas (reþ.

D. Ulvydas, L. Augutis, M. Skrobecki,

R. Miðkinytë) — 18 val.

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas24—30 d. — Gilyn á miðkà (JAV, D. Britanija,

Kanada) — 10.20, 13, 15.45, 18.30, 21.20

24, 25, 27—30 d. — Prekybos centro kietuo-

lis. Las Vegas (JAV) — 15.30, 17.50, 19.25,

21.40; 26 d. — 15.30, 17.50, 21.40

24—30 d. — Vaiduoklis (Rusija) — 20.15

25 d. — P. Mascagni „Kaimietiðka garbë“,

R. Leoncavallo „Pajacai“ — 19.30

30 d. — Kerðytojai. Altrono amþius (3D, JAV) —

18.50; 26 d. — filmas-koncertas „Cobain.

Montage Of Heck“ — 19 val.

24—30 d. — Iðmesta ið draugø (JAV) — 11.15,

13.20, 15.20, 17.20, 19.20, 21.30

24, 26—30 d. — Greiti ir ásiutæ 7 (JAV) — 11.30,

14.40, 18, 21 val.; 25 d. — 11.30, 14.40, 18 val.

24—27, 29, 30 d. — Namai (JAV) — 10.30,

14.55; 28 d. — 14.55; 24, 27, 29, 30 d. —

Namai (3D, JAV) — 12.40, 17.10; 25, 26 d. —

12.40; 28 d. — 17.10

24, 27, 29, 30 d. — Kempiniukas plaèiakelnis

(JAV) — 10.45, 13.10; 25, 26 d. — 10.45

24—27, 29, 30 d. — Drakono lizdas (JAV) —

10.10, 14.30; 28 d. — 10.10; 24—30 d. —

Drakono lizdas (3D, JAV) — 12.20, 16.40

25, 30 d. — Ilgiausia kelionë (JAV) — 18.50

24—30 d. — Pagrobimas 3 (JAV) — 21.50

„Numeris 44“