asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ giedrė...

Klasterių studija

2012 m., Vilnius

Darbą parengė:

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“

Rengiant studiją dalyvavo:

Prof. Robertas Jucevičius

Dr. Austė Kiškienė

Dr. Edgaras Leichteris

Giedrė Stumbrytė

1 Klasterių studija, 2012

Turinys

Lentelių sąrašas ......................................................................................................................................... 3

Paveikslėlių sąrašas .................................................................................................................................. 3

Įvadas ......................................................................................................................................................... 5

1. Klasterių koncepcija ir bendrieji bruožai ........................................................................................... 6

2. Lietuvos inovacijų politikos įtaka klasterizacijos procesams ........................................................ 10

3. Klasterių teisinės aplinkos analizė .................................................................................................. 14

3.1. Strateginiai teisės aktai ........................................................................................................ 15

3.2. Teisės aktai, darantys įtaką strategijai .............................................................................. 17

3.3. Gretutinių sričių teisės aktai ................................................................................................ 18

3.4. Klasterių teisinio reguliavimo Lietuvoje apibendrinimas .............................................. 24

4. Lietuvos klasterių ekosistemos apžvalga ....................................................................................... 26

5. Klasterizacijos procesai užsienio šalyse ......................................................................................... 45

5.1. Suomija .................................................................................................................................... 45

5.2. Švedija ..................................................................................................................................... 47

5.3. Norvegija ................................................................................................................................. 50

5.4. Latvija ....................................................................................................................................... 52

5.5. Estija ......................................................................................................................................... 53

6. Klasterizacijos procesai Lietuvoje ................................................................................................... 55

6.1. Klasterizacijos procesai Lietuvos apdirbamojoje pramonėje ....................................... 55

6.1.1. Klasterizacijos procesai maisto produktų ir gėrimų pramonės sektoriuje ..................... 57

6.1.1.1. Pieno pramonės subsektorius ............................................................................. 61

6.1.1.2. Mėsos pramonės subsektorius ........................................................................... 61

6.1.1.3. Grūdų perdirbimo pramonės subsektorius ....................................................... 62

6.1.1.4. Gėrimų pramonės subsektorius .......................................................................... 63

6.1.2. Klasterizacijos procesai tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje ............................... 67

6.1.3. Klasterizacijos procesai elektronikos pramonės sektoriuje ........................................... 73

6.1.3.1. Spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo subsektorius ............................ 76

6.1.3.2. Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos subsektorius ...... 77

6.1.4. Klasterizacijos procesai medienos ir baldų pramonės sektoriuje .................................. 82

6.1.5. Klasterizacijos procesai chemijos pramonės sektoriuje ................................................. 89

6.1.5.1. Biotechnologijų sektorius..................................................................................... 92

6.1.6. Klasterizacijos procesai metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektoriuje ... 98


6.1.6.1. Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos subsektorius . 101

6.1.6.2. Elektros įrangos gamyba .................................................................................... 102

6.1.6.3. Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba. Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba ............................................................................ 103

6.2. Klasterizacijos procesai Lietuvos paslaugų sektoriuje................................................ 106

6.2.1. Klasterizacijos procesai paslaugų, keičiančios kliento materialinių gėrybių savybes, sektoriuje ......................................................................................................................................... 106

6.2.2. Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektorius ............................ 108 6.2.3. Informacinės paslaugos ................................................................................................. 113

7. Klasterių veiklos efektyvumo vertinimo metodologija .................................................................. 117

8. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) ir mokslo ir technologijų parkų vaidmuo skatinant klasterizacijos procesus Lietuvoje ....................................................................................... 121

9. Klasterių žinomumo didinimas ...................................................................................................... 124

10. Pasiūlymai dėl Lietuvos klasterių vystymo ................................................................................... 124

1 PRIEDAS. KLASTERIŲ PLĖTROS SKATINIMO 2013–2020 METŲ PRIEMONIŲ PLANAS ................. 126

2 PRIEDAS. KLASTERIŲ KOORDINATORIŲ APKLAUSOS ANKETA ................................................... 131


Lentelių sąrašas

Lentelė 1. Lietuvos klasteriniai dariniai (Šaltinis: http://www.esparama.lt/)........................................ 43 Lentelė 2. Maisto ir gėrimų pramonės šakos konkurencingumo vertinimas ...................................... 65 Lentelė 3. Tekstilės ir drabužių pramonės šakos konkurencingumo vertinimas................................ 71 Lentelė 4. Elektronikos pramonės šakos konkurencingumo vertinimas ............................................. 80 Lentelė 5. Medienos ir baldų pramonės šakos konkurencingumo vertinimas ................................... 87 Lentelė 6. Chemijos pramonės šakos konkurencingumo vertinimas.................................................. 96 Lentelė 7. Metalų, mašinų ir įrenginių pramonės šakos konkurencingumo vertinimas ................... 104 Lentelė 8. Klasterių efektyvumo vertinimo rodikliai ............................................................................ 121

Paveikslėlių sąrašas Pav. 1. Porterio „deimanto“ modelis (Šaltinis: Porter, 2000) ......................................................................... 7 Pav. 2. Klasterio modelis (Šaltinis: R. Jucevičius,2008) ................................................................................ 8 Pav. 3. Geografinis ir funkcinis klasterio aspektai (Šaltinis: Lublinski, 2002) ................................................. 9 Pav. 4 . Klasterių ir bendrosios makroekonominės politikos ryšys (Porter 2000) .......................................... 11 Pav. 5. Lietuvos inovacijų politikos tikslai ir uždaviniai (Šaltinis: VšĮ „Viešosios politikos ir vadybos institutas“, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“, 2011) ................................................................ 13 Pav. 6. Inovacijų politikos prioritetai pagal lėšas, skirtas inovacijų sistemos trūkumams spręsti, mln. Lt (Šaltinis: VšĮ „Viešosios politikos ir vadybos institutas“, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“, 2011) ......................................................................................................................................... 14 Pav. 7. Suomijos klasteriai pagal regionus (Šaltinis: http://www.clusterobservatory.eu) ............................... 46 Pav. 8. Švedijos klasteriai pagal regionus (Šaltinis: http://www.clusterobservatory.eu) ................................ 48 Pav. 9. Norvegijos prioritetiniai klasteriai (Šaltinis: The Norwegian Centres of Expertise, 2008) .................. 51 Pav. 10. Lietuvos pramonės sektorių sukuriama pridėtinė vertė apdirbamojoje pramonėje (proc.) (Šaltinis, Lietuvos statistikos departamentas, 2012) .................................................................................................. 55 Pav. 11. Lietuvos pramonės sektorių išlaidos MTEP apdirbamojoje pramonėje (proc.) (Šaltinis, Lietuvos statistikos departamentas, 2012) ................................................................................................................ 56 Pav. 12. Lietuvos maisto pramonės sektoriaus parduotos produkcijos dalis (proc.) (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) ................................................................................................................ 57 Pav. 13. Užimtųjų maisto pramonės sektoriuje dalis (proc.) (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) ......................................................................................................................................................... 58 Pav. 14. Maisto ir gėrimų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) 2008-2010 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 ) ................................................. 59 Pav. 15. Maisto ir gėrimų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) 2008-2010 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) ...... 60 Pav. 16. Tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) apdirbamojoje pramonėje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) .................................................................. 67 Pav. 17. Užimtųjų tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje dalis (proc.) (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) ................................................................................................................................ 68 Pav. 18. Tekstilės ir drabužių pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) 2008-2010 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 ) ................................................. 69 Pav. 19. Tekstilės ir drabužių pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) 2008-2010 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) ...... 70 Pav. 20. Elektronikos pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) apdirbamojoje pramonėje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) .................................................................................... 73 Pav. 21. Elektronikos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) 2008-2010 m. pagal atskirus subsektorius (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 ).................. 75


Pav. 22. Elektronikos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) 2008-2010 m. pagal atskirus subsektorius (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) ................................................................................................................................ 75 Pav. 23. Medienos ir baldų pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) apdirbamojoje pramonėje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) .................................................................. 82 Pav. 24. Medienos ir baldų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) 2008-2010 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 ) ................................................. 84 Pav. 25. Medienos ir baldų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) 2008-2010 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) ...... 84 Pav. 26. Chemijos pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) apdirbamojoje pramonėje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) .................................................................................... 89 Pav. 27. Chemijos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) 2008-2010 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 ) ............................................................ 91 Pav. 28. Chemijos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) pagal atskirus sektorius 2008-2010 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) .................................................................................................................................................................. 92 Pav. 29. Metalo, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) apdirbamojoje pramonėje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012)............................................ 98 Pav. 30. Inovacijas diegusių įmonių dalis metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektoriuje (proc.) (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) .................................................................................. 100 Pav. 31. Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) 2008-2010 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 ) .................... 100 Pav. 32. Medienos ir baldų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) 2008-2010 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) .... 101 Pav. 33. Paslaugų, keičiančių kliento materialinių gėrybių savybes, sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) Lietuvos paslaugų sektoriuje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) .......................... 107 Pav. 34. Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) Lietuvos paslaugų sektoriuje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) .......................... 109 Pav. 35. Informacinių paslaugų sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) Lietuvos paslaugų sektoriuje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) .................................................................................. 114


Įvadas

Šiuolaikiniame pasaulyje spartėjant globalizacijos procesams, vyksta reikšmingi ekonominiai pokyčiai,

apimantys visą pasaulį, t.y. atsiranda nauji prekybos būdai, rinkose nyksta sienų reikšmė ir apribojimai,

spartėja finansinių rinkų integracija, auga transnacionalinių kompanijų reikšmė, vyksta perėjimas prie žinių

ekonomikos principų.

Tačiau šalims integruojantis į globalią ekonomiką, didėja regioninė ir vietinė specializacija, kurią lemia įmonių

tarpusavio bendradarbiavimas, siekiant didesnės naudos. Įmonių konkurencingumas vis labiau priklauso nuo

žinių, įgytų iš kitų įmonių ar institucijų. Vis didėjantis inovacinių procesų kompleksiškumas, išlaidos ir rizika

didina įmonių tinklų ir bendradarbiavimo vertę, siekiant sumažinti riziką ir sandorių išlaidas, paskatinti

daugialypę partnerystę tarp įmonių. Įmonės, kaip klientai, tiekėjai ir subrangovai, keičiasi informacija ir viena

iš kitos mokosi. Taip pat stiprėja sąveika tarp įmonių ir inovacijų procese dalyvaujančių kitų institucijų,

pavyzdžiui, universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų, privačių ir valstybinių mokslinių tyrimų laboratorijų,

konsultavimo ir techninių paslaugų teikėjų, reguliuojančių institucijų. Įvertinant šias aplinkybes, yra labai

svarbu suvokti ekonomikos lokalizacijos reikšmę, kurios vienas iš raiškos būdų yra pramonės ar verslo

klasteriai.

Daugelyje šalių klasteriai skatina ekonomikos augimą ir užimtumą. Klasteriai pritraukia naujas technologijas,

kvalifikuotus darbuotojus ir investicijas į mokslinius tyrimus. Vis svarbesne sėkmės sąlyga konkurencingumui

tampa įmonių grupių bendradarbiavimas, kuris leidžia sumažinti išlaidas įsigyjant žinias ar technologijas,

sukuria daugiau mokymosi galimybių, leidžia paskirstyti riziką ir mokslinių tyrimų bei taikomosios veiklos

išlaidas ir skatina lankstumą, tai taip pat padeda sumažinti naujų produktų ar procesų įvedimo į rinką laiką.

Šios studijos tikslas – išanalizuoti esamą Lietuvos situaciją klasterizacijos atžvilgiu bei įvertinti ir nustatyti

klasterių plėtros tendencijas.

Šios studijos pagrindiniai uždaviniai yra šie:

1) Identifikuoti esamus Lietuvos klasterius ir Lietuvos įmonių bei mokslo ir studijų institucijų potencialą

bei galimybes inicijuoti/kurti naujus klasterius;

2) Išanalizuoti klasterių veiklos aplinką (teisinę, politinę, sektorines ir kt.);

3) Identifikuoti Lietuvos klasterių veiklos aplinkos esminius bruožus;

4) Išanalizuoti užsienio šalių klasterizacijos tendencijas;

5) Suformuluoti pasiūlymus dėl tolimesnių klasterizacijos procesų Lietuvoje vystymo ir tobulinimo;

6) Parengti priemonių planą, apimantį klasterių plėtrą Lietuvoje skatinančias veiklas.

Atliekant šią studiją buvo remiamasi iki tol atliktų Lietuvos klasterius nagrinėjančių studijų duomenimis (R.

Jucevičius „Klasterių vadovas“ (2009), R.Jucevičius „Klasterių ABC“, (2009), KTU Verslo strategijos institutas

„Lietuvos pramonės klasterių plėtros programinė studija“ (2003) ir pan.).


1. Klasterių koncepcija ir bendrieji bruožai

Klasterių koncepcijoje pagrindinis dėmesys yra nukreiptas į aktorių, susietų produktų/paslaugų kūrimo ir

gamybos vertės grandinėje, tarpusavio ryšius ir sąsajas. Klasteriai nuo kitų bendradarbiavimo formų ir tinklų

skiriasi tuo, jog klasterio dalyvius sieja vertės grandinė. Klasterio koncepcija apima daugiau nei paprastus

horizontalius tinklus, kuriuose įmonės, veikiančios toje pačioje rinkoje ir priklausančios tai pačiai pramonės

grupei, bendradarbiauja tokiose srityse kaip MTTP, kolektyvinė rinkodara ar pirkimų politika. Klasteriai

dažniausiai yra tarpsektoriniai (vertikalūs ir/ar horizontalūs) tinklai, sudaryti iš nevienodų ir viena kitą

papildančių įmonių, kurios vertės grandinėje specializuojasi specifiniuose sprendimuose ir žinių bazėje

(OECD, 1999).

Klasterinės struktūros imtos nagrinėti jau devyniolikto amžiaus pabaigoje. Žymus anglų ekonomistas A.

Marshallas savo veikale „Ekonomikos principai“ (1890 m.) analizavo specializuotų pramonės šakų

koncentraciją vienoje vietoje, šį reiškinį pavadinęs pramoniniais rajonais. Remiantis Marshalu, tarpusavyje

susijusių ekonominių subjektų sistemoje atsiranda papildomumas, kuris daro įtaką gamybos būdų

specializacijai. Dėl to, vieno ekonominio vieneto inovacinė veikla ir augimas gali daryti teigiamą įtaką kitoms

sistemos dalims, o pramoniniai rajonai kai visuma turi veikti geriau nei atskiri vienetai (Marshall, 1890).

Vėliau sekę klasterinių struktūrų tyrėjai (Isard, 1956, Becattini, 1970) išplėtė pramoninių rajonų sąvoką,

akcentuodami į eksportą orientuotų pramonės šakų glaudžių ryšių su kitomis regiono pramonės šakomis,

gamybos ir pristatymo išlaidų mažinimo, gebėjimo kurti naujoves bei tapti dominuojančiu žaidėju pasaulio

rinkose svarbą klasterizacijos procesams (Stalgienė, 2010).

Dvidešimt pirmo amžiaus pradžioje klasterių koncepcija imta tapatinti su „žinių ekonomika“. Pagrindinis

argumentas buvo tas, jog žiniomis grįstos ekonomikos procesų varikliai – technologinis know-how, inovacijos

ir informacijos sklaida – palankiausiai vystosi tada, kai tokia plėtra yra lokalizuota (Martin, Sunley, 2001).

Vienas iš įtakingiausių ekonomistų, analizavusių lokalizacijos reikšmę ekonomikai M.Porteris teigė, jog šalies

pirmaujančios eksporto įmonės yra ne pavienės sėkmės istorijos, tačiau priklauso sėkmingiausioms susijusių

pramonės šakų konkurentų grupėms. Jis šias grupes pavadino „klasteriais“, t.y. pramonės šakų, susijusių

įvairiais horizontaliais ir vertikaliais ryšiais, tinklais (Martin, Sunley, 2001).

Anot Porterio, klasteriai – tai tarpusavyje susijusių įmonių, specializuotų tiekėjų, paslaugų tiekėjų, susijusių

pramonės šakų įmonių ir asocijuotų institucijų (pvz. universitetų, agentūrų, prekybos asociacijų) geografinė

koncentracija, kurie tam tikroje srityje tiek tarpusavyje konkuruoja tiek ir bendradarbiauja (Porter,2000).

Porteris teigė, kad skirtingai nei viena atskira pramonės šaka, klasteriai apima daugybę susijusių pramonės

šakų ir kitų subjektų, svarbių konkurencijai. Klasteriai apima, pavyzdžiui, specializuotų žaliavų, tokių kaip

komponentai, įrengimai ir paslaugos, specializuotos infrastruktūros teikėjus. Klasteriai taip pat dažnai

suteikia papildomus priėjimus prie klientų, papildomų produktų gamintojų ar įmonių, susijusių per įgūdžius,


technologijas ar bendrus indėlius. Daugelis klasterių apima valstybines ir kitas institucijas (pvz., universitetus,

mokslinius institutus, profesinio mokymo paslaugų teikėjus, agentūras, prekybos asociacijas), kurios teikia

specializuotus mokymus, švietimo paslaugas, informaciją, mokslinių tyrimų paslaugas ir techninę paramą.

Klasteryje taip pat gali būti ir užsienio įmonės, tačiau tik tuo atveju, jei jos nuolatos investuoja į reikšmingas

vietines veiklas (Porter, 2000).

Remiantis Porteriu, pramonės klasterių svarbą lemia konkurencingumo „deimantas", kurį sudaro:

Įmonės strategija, struktūra ir konkurencingumas (tiesioginė konkurencija verčia įmones didinti

produktyvumą ir skatinti inovacijas);

Paklausos sąlygos (klientų poreikiai verčia įmones didinti konkurencingumą per inovatyvius

produktus, aukštą kokybę ir pan.);

Susijusios ir viena kitą palaikančios pramonės šakos (pramonės šakų vartotojų ir tiekėjų erdvinis

artumas palengvina informacijos sklaidą bei skatina nuolatinį keitimąsi inovacijomis ir idėjomis);

Lemiantys veiksniai (tokie veiksniai kaip kvalifikuota darbo jėga, infrastruktūra ir kapitalas apima

dideles nuolatines investicijas, tokiu būdu sukuriant konkurencinį pranašumą, kadangi šiuos

veiksnius yra sunku kopijuoti).

Labiau išvystyta ir intensyvesnė šių keturių faktorių sąveika lemia didesnį įmonių produktyvumą ir

konkurencingumą. Porteris teigė, kad konkurencingumo „deimanto“ sąveikų intensyvumas auga, jei klasterio

įmonės yra "geografiškai lokalizuotos" (Porter, 2000).

Pav. 1. Porterio „deimanto“ modelis (Šaltinis: Porter, 2000)

Kiti ekonomistai, tokie kaip Roelandt ir den Hertog (1999) klasterius apibrėžia kaip „stipriai tarpusavyje

priklausomų įmonių (įskaitant ir specializuotus tiekėjus), susijusių per vertės kūrimo grandinę, produkcijos

tinklus“, neišryškinant privalomo erdvinės lokalizacijos elemento.


Kitas klasterių ribų apibrėžimo kraštutinumas yra klasterio termino naudojimas, siekiant apibrėžti susijusių

pramonės šakų įmonių grupę tam tikroje smarkiai erdvėje apribotoje vietoje, pvz. Soho filmų ir žiniasklaidos

klasteris Londone (Martin, Sunley, 2001).

Lietuvos klasterių ekspertas prof. R.Jucevičius (2008), klasterius apibrėžia siaurąja ir plačiąją prasme.

Klasteris siaurąja prasme yra ekonominė aglomeracija, kurią sudaro įmonės, veikiančios viena su kita

susijusiose ir vieną kitą palaikančiose veiklos srityse (t. y. besispecializuojančios konkrečiame produkto

vertės grandinės etape ir gaunančios naudą iš bendradarbiavimo su tiekėjais bei klientais). Tačiau plačiąja

prasme klasteris yra regiono/sektoriaus socialinė gamybos ir inovacijų sistema, pasižyminti didele

koncentracija veikėjų su skirtingomis kompetencijomis (t. y. įmonių, universitetų, aukštųjų mokyklų, mokymo

organizacijų, savivaldos struktūrų, finansinių institucijų ir kt.), kurių glaudūs tarpusavio ryšiai ne tik garantuoja

ekonominį veiklos efektyvumą, bet ir skatina dalinimąsi žiniomis, technologijų perkėlimą ir naujų produktų

kūrimą (Jucevičius, 2008).

Prof. R. Jucevičius pateikia klasterio modelį (2 pav.), kuriame aiškiai matyti, kad klasterius dažnai suformuoja

galutinį produktą gaminančios įmonės, tiekėjai, artimai susijusių paslaugų teikėjai, mokslo įstaigos, paramą

teikiančios ir valdžios institucijos. Klasterių dalyviai (veikėjai) yra susiję bendromis technologijomis ir

žiniomis.

Pav. 2. Klasterio modelis (Šaltinis: R. Jucevičius,2008)

Analizuojant klasterio ribas, aiškaus apibrėžimo mokslinėje teorinėje literatūroje nėra. Remiantis Porteriu

klasterio ribos retai atitinka standartines pramonės klasifikavimo sistemas, kurios nesugeba užfiksuoti daug

svarbių konkurencijos veikėjų, taip pat kaip ir sąsajų tarp pramonės šakų. Kadangi klasterio dalys dažnai

priklauso įvairioms tradicinės pramonės šakų ar paslaugų kategorijoms, reikšmingi klasteriai gali būti

neaiškūs ar net nepastebimi. Todėl, anot autoriaus, sklaidos jėga ir jos svarba produktyvumui ir inovacijoms

nubrėžia svarbiausias ribas, o klasterio ribos turi apimti visas įmones, pramonės šakas ir institucijas

susijusias tvirtais ryšiais, atmetant tas, tarp kurių ryšių nėra ar jie yra silpni (Porter, 2000).


Remiantis Porteriu, klasteriai gali būti įvairių dydžių, pločių, gylių, tarpusavio priklausomybės, išsivystymo

lygių, gali kurtis aplink universitetus, ar iš viso neturėti jokių ryšių su mokslo institucijomis, gali būti sudaryti iš

mažų ar vien tik iš didelių kompanijų, jungti tradicinės pramonės šakas ar būti aukštųjų technologijų klasteriu

ir pan.

Pav. 3. Geografinis ir funkcinis klasterio aspektai (Šaltinis: Lublinski, 2002) Akivaizdu, jog klasterių sąvoka yra apibūdinama labai plačiai ir bendrai, tačiau galima išskirti esminius

klasterio bruožus:

klasteris – tai sudėtinga įvairių veikėjų organizacija, orientuota į kokybiškai naujų, unikalių ir

konkurencingų galutinių produktų sukūrimą, paskleidimą ir realizavimą;

klasteriui priklausančių veikėjų sąranka turi pasižymėti tiek veiklos tarpusavio papildomumu, tiek ir

tuo, jog šia sąranka apima galutiniams produktams kurti, skleisti bei realizuoti reikalingas švietimo,

mokymo, studijų bei ugdymo funkcijas, mokslinių tyrimų funkcijas, projektavimo, konstravimo,

konsultavimo funkcijas, įvairaus profilio eksperimentinės ir masinės gamybinės bei paslaugų veiklos

organizavimą, taip pat sukuriamos produkcijos masinio paskleidimą, realizavimą ir aptarnavimą;

klasteriui priklausantys veikėjai gali pasižymėti ne tik veiklos profilio bei specializacijų įvairove, bet ir

veiklos teisinių formų, nuosavybės santykių, taip pat valdymo ir organizavimo modelių įvairove;

vadyba klasteryje gali pasižymėti tiek bendrų valdymo sprendimų parengimu, pagrindimu bei

įgyvendinimu, tiek veiklos savireguliacija;

Klasterio įmonės

Klasterio įmonė

Klasterio įmonė

Klasterio įmonė

Neišreikštos žinios

Specializuoti gebėjimai Įvairūs specializuoti tarpininkai

Ne klasterio įmonė



Koduotos žinios

Žinių srautai

Nekvalifikuota darbo jėga

Darbo jėgos tinklai

Standartiniai tarpininkai

Geografinis apibrėžtumas

Prekių/paslaugų srautai


klasterio potencialas ar pagrindinė potencialo dalis gali pasižymėti teritorinės ar regioninės

koncentracijos formų įvairove (beje, klasteris ar dalis klasterio gali veikti ir įvairiomis virtualių

organizacijų formomis).

Klasteriai gali būti skirtingų tipų. Rosenfeldas (1997), išskyrė tris klasterių tipus – „veikiantys“ klasteriai, kurie

yra natūraliai susiformavę ir yra daugiau nei klasterio narių suma, „latentiniai“ klasteriai, kurie turi galimybes,

kurios dar nėra pilnai panaudojamos ir „potencialūs“ klasteriai, kuriems yra sąlygos susiformuoti, tačiau yra

per maža kritinė masė ir indėlis. Tačiau nustatyti potencialius klasterius remiantis šia klasifikacija yra

problematiška, kadangi dauguma įmonių yra susijusios tarpusavyje horizontaliais bei vertikaliais ryšiais, todėl

nustatyti „potencialius“ klasterius yra sudėtinga.

Lietuvos klasterių ekspertas prof. R.Jucevičius (2008), siūlo klasterius klasifikuoti taip:

1) mikroklasteriai arba horizontalūs tinklai. Tokius klasterius sudaro 5–15 mažų įmonių grupė,

bendradarbiaujanti įvairiose veiklos ir iniciatyvų srityse. Tai gali būti ir bendras mokymasis, ir

bendras marketingas ir bendras produkto kūrimas ir vystymas;

2) vertės grandinės. Tai klasikinio klasterio tipas, kuriame persipina įvairių sektorių įmonės konkrečiose

vertės grandinėse. Tokiame klasteryje svarbiausia, jog būtų užtikrintas efektyvus įmonių dalyvavimas

kiek galima pilnesnėje vertės kūrimo grandinėje ar jos svarbiausiuose etapuose;

3) tiekimo grandinės. Tai įmonių visuma, tiekianti komponentus, medžiagas ir kitus svarbius veiklai

gaminius stambiam gamintojui ar jų grupei;

4) sektoriniai klasteriai. Tokie klasteriai tipiniu atveju charakterizuoja įmonių, gaminančių panašius

dalykus, grupę. Tokiame klasteryje nebūtinai akcentuojama vertės kūrimo grandinė, tai daugiau

kompetencijos tinklas;

5) geografiniai klasteriai. Tokie klasteriai yra skirstomi pagal geografinius parametrus - lokaliniai,

regioniniai, nacionaliniai bei internacionaliniai klasteriai);

6) makroklasteriai (nacionaliniai).

Taigi, galima teigti, jog nėra vieningo klasterių apibrėžimo bei klasifikavimo sistemos, tačiau galima išskirti

pagrindinius bruožus, apibūdinančius klasterius. Klasteris – tai tarpusavyje susijusių įmonių, tiekėjų, mokslo

įstaigų, susijusių institucijų ir kitų veikėjų grupė, kuri bendradarbiauja tarpusavyje įvairiose ekonominės

veiklos ir iniciatyvų srityse, siekiant padidinti ekonominį veiklos efektyvumą, dalinimąsi žiniomis, technologijų

perkėlimą ir naujų produktų kūrimą.

2. Lietuvos inovacijų politikos įtaka klasterizacijos procesams

Klasterių vystymasis sukuria prielaidas didinti produktyvumą – vieną iš pagrindinių įmonių konkurencingumo

šaltinių. Taigi klasterių kūrimas ir reformavimas tampa reikšmingu uždaviniu vyriausybėms, įmonėms bei

kitoms organizacijoms, o klasterių kūrimo iniciatyvos nubrėžia naujas ekonominės politikos, kuri pažangiose


valstybėse remiasi makroekonomine stabilizacija, privatizacija ir rinkų liberalizacija, gaires (Navickas,

Malkauskaitė, 2008).

Daugelyje šalių šiuolaikinė ekonominė bei pramonės politika yra grindžiama klasterių koncepcija.

Įgyvendinant tokią politiką valstybė formuoja bei įgyvendina priemones, skatinančias įmonių, priklausančių

klasteriui, vidinės sąveikos stiprinimą ir strateginių ryšių klasterio išorinėje aplinkoje plėtojimą.

Anot Porterio (2000), vyriausybės ekonominė politika, skatinanti klasterizacijos procesus, gali tapti veiksniu,

integruojančiu skirtingas ekonominės veiklos sferas, kurias reguliuoja valdžios institucijos

Pav. 4 . Klasterių ir bendrosios makroekonominės politikos ryšys (Porter 2000)

Klasterizacijos politika, kaip savarankiška ūkio politikos sritis, pradėjo intensyviai formuotis tik pastarąjį

dešimtmetį, tačiau daugelis klasterizacijos politikos elementų atsispindi šalių inovacijų ir technologijų

politikoje. Visos šalys, plėtojančios klasterizacijos politiką, ją naudoja kaip priemonę nacionaliniams

konkurenciniams pranašumams stiprinti. Politika, skatinanti šalies (arba regiono) išskirtinių konkurencinių

savybių plėtrą, remiasi būtent klasterių požiūriu.

Klasterių politika pagrįsta bazine prielaida, kad šalies (regiono) gerovę lemia ne specifinių įmonių, bet

produktyviais ryšiais susijusių įmonių grupių veikimas regione. Todėl pagrindinis klasterių politikos objektas

yra ne pavienės įmonės, bet visos regiono industrinės sistemos, palaikančios tokius produktyvius veikėjų

ryšius, sukūrimas. Tradicinė pramonės politika rėmėsi iš viršaus suformuotais politikos tikslais, kuriais buvo

siekiama taisyti realias ar numanomas rinkos klaidas, o klasterių politika ekonomikos plėtrą traktuoja kaip

kooperacinio pobūdžio procesą, kuriame svarbiau ne centralizuotai suformuluota plėtros strategija, bet

horizontalia komunikacija grindžiamas įmonių, organizacijų, valdžios institucijų ir asocijuotųjų struktūrų

sutarimas dėl bendrų veiklos tikslų. Tinkamai įgyvendinama klasterių politika leidžia ne tik patobulinti

veikiančius rinkos mechanizmus (išvengiant jau minėtų rinkos klaidų), bet ir sumažinti valdžios klaidų

tikimybę (palyginti su tradicine pramonės politika). Skatindamos klasterių plėtrą, valdžios institucijos dalį

atsakomybės už regioninio konkurencingumo plėtrą perkelia patiems besiformuojančio klasterio veikėjams.


Valstybė tampa vienu iš svarbių veikėjų, padedančių koordinuoti regiono plėtros procesus (Jucevičius,

2009).

Navickas ir Malkauskaitė (2008) siūlo išskirti du klasterių principu grindžiamos politikos aspektus – bendrųjų

klasterių formavimosi sąlygų sukūrimą bei konkrečių klasterių plėtros skatinimą. Pirmasis požiūris akcentuoja

palankių sąlygų sritims (pvz., gamybai, verslui, technologijoms, inovacijoms), kurios potencialiai gali skatinti

klasterių atsiradimą, sudarymu. Tačiau tai nesuponuoja klasterizacijos politikos, kaip savarankiškos srities,

traktavimo. Antrasis požiūris pabrėžia selektyvumo principą. Klasterių principu grindžiama politika yra

formuojama atsižvelgiant ne tik į bendrąsias sąlygas, bet ir į individualius kiekvieno regiono klasterio

ypatumus (Navickas, Malkauskaitė, 2008).

Lietuvos ekonominė politika skatina palankių sąlygų klasterių atsiradimui sudarymą, yra fiksuojama

klasterizacijos svarba bei atskiros priemonės klasterizacijos procesams skatinti, tačiau klasterizacijos politika

nėra vykdoma.

LR Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta LR Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187.

Šios strategijos pagrindu Kauno technologijos universitetas parengė mokslo tiriamąjį darbą „Lietuvos

pramonės klasterių plėtros programinę studiją“, kurioje buvo identifikuoti 8 pramonės sektoriai, turintys

potencialą klasteriams kurtis (mašinų ir prietaisų gamybos pramonė, medienos apdirbimo ir baldų pramonė,

tekstilės ir aprangos pramonė, maisto ir gėrimų pramonė, chemijos pramonė, informacinių ir komunikacinių

technologijų sektorius, biotechnologijų sektorius, lazerių ir jų komponentų sektorius). Taip pat buvo

parengtas klasterių žemėlapis, kuriame buvo identifikuoti ekonominės veiklos koncentruoti židiniai regioniniu

ir šakiniu aspektais. Tarp svarbiausių uždavinių, kuriuos yra numatyta įgyvendinti valstybės lygiu, siekiant

strateginio pramonės plėtros tikslo, strategijoje numatyta „parengti ir įgyvendinti investicijų pritraukimo į

Lietuvos pramonę strategiją, skatinančią „plyno lauko“ investicijas ir investicijas įtraukiant Lietuvos įmones į

žinių ekonomikos branduolius (klasterius)“. Tačiau Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programoje,

patvirtintoje LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1447, klasteriai nėra minimi.

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, patvirtinta LR Vyriausybės 2002 metais.

Strategija sudaryta laikotarpiui iki 2015 m., tuo tarpu klasterių strategiją buvo numatyta parengti per

artimiausius penkerius metus: „Lietuva turi mažai galimybių tapti naujų gaminių ar naujų technologijų kūrėja

ir jų eksportuotoja, jos dalyvavimas naujausiuose gamybos srityse (ir perspektyvos tokios produkcijos

eksportui) galimas tik įsitraukiant į gamybos klasterius“. Tačiau šiuo metu klasterių strategija nėra parengta.

Lietuvos inovacijų 2010-2020 metų strategija, patvirtinta LR Vyriausybės 2010 m. vasario 17 d. nutarimu

Nr.163. Šioje strategijoje kaip viena iš Lietuvos inovacijų plėtros galimybių yra įvardinta „verslo įmonių

jungimasis į tarptautinius klasterius“. Siekiant išnaudoti šią galimybę, strategijoje yra numatytas tikslas

„didinti Lietuvos integraciją į globalias rinkas“, kurio bus siekiama „skatinant verslo tinklaveiką ir prisijungimą

prie tarptautinių inovacijų tinklų“. Šiems uždaviniams įgyvendinti Lietuvos inovacijų 2010-2020 metų

strategijos įgyvendinimo 2010-2013 metų priemonių plane, yra numatoma teikti finansavimą inovatyvių


verslo klasterių projektams įgyvendinti bei remti klasterių kompetencijos tinklo funkcionavimą. Šio plano

pagrindu 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos laikotarpiui patvirtintos finansavimo schemos klasterių

iniciatyvoms remti. Priemone „Inoklaster LT“ siekiama paskatinti ir paspartinti Lietuvos pramonės šakų ir

sektorių bendradarbiavimą didinant Lietuvos pramonės tarptautinį konkurencingumą. Priemonės „Inoklaster

LT+“ tikslas – sukurti reikiamą infrastruktūrą žinių ir technologijų sklaidai užtikrinti, kartu didinti tarptautinį

konkurencingumą.

2011 m. VšĮ „Viešosios politikos ir vadybos institutas“ kartu su VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir

ekonominiai projektai“ Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybos užsakymu parengė studiją

„Inovacijų skatinimo politikos vertinimas“, kurios tikslas buvo įvertinti įgyvendinamos inovacijų politikos

tinkamumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. Šioje studijoje buvo susisteminti Lietuvos inovacijų politikos tikslai

ir uždaviniai (5 pav.).

Pav. 5. Lietuvos inovacijų politikos tikslai ir uždaviniai (Šaltinis: VšĮ „Viešosios politikos ir vadybos institutas“,

VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“, 2011)

Šios studijos autoriai, įvertinę inovacijų politikos efektyvumą, teigia, jog dabartinė inovacijų politika yra

orientuota į atskirų inovacijų sistemos elementų stiprinimą, ypatingai į mokslo ir studijų sistemos stiprinimą,

įskaitant ir žmogiškuosius išteklius mokslo ir studijų institucijose, bei rinkos trūkumų šalinimą – t.y. tiesioginę

paramą verslo įmonėms. Tuo tarpu tinklaveikos ir bendradarbiavimo skatinimui bei aplinkos trūkumams

spręsti yra skiriamas palyginti nedidelis dėmesys.


Pav. 6. Inovacijų politikos prioritetai pagal lėšas, skirtas inovacijų sistemos trūkumams spręsti, mln. Lt (Šaltinis: VšĮ „Viešosios politikos ir vadybos institutas“, VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai

projektai“, 2011)

Taigi, apibendrinant Lietuvos inovacijų politikos įtaką klasterizacijos procesams, galima teigti, kad nors ir yra

skatinama tinklaveika ir bendradarbiavimas, kuriamos palankios sąlygos klasterių atsiradimui bei

realizuojamos atskiros priemonės klasterizacijos procesams skatinti, tačiau tam nėra skiriamas pakankamas

dėmesys bei prioritetas, o kaip klasterizacijos politika, kaip savarankiška Lietuvos ūkio politikos sritis nėra

vykdoma.

3. Klasterių teisinės aplinkos analizė

Lietuvos Respublikos teisinės aplinkos, susijusios su klasterių veikla, analizė atlikta remiantis žemiau

pateiktomis analizės prielaidomis:

Klasteris suprantamas kaip verslo ir viešųjų subjektų grupė, derinanti veiksmus ir/ar veikianti išvien žinių ir

technologijų sklaidos procesuose, komercinant tokias žinias ar technologijas. Termino „klasteris“ apibrėžimas

yra pateiktas Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 12 str. 2 d. 6 p. (Žin., 1999, Nr.: 66-2127), kuriame

nurodyta, kad klasteriai – tai geografinės tarpusavyje sujungtos tam tikros srities įmonių ir institucijų

santalkos. Kai kuriuose poįstatyminiuose teisės aktuose susijusiuose su projektų finansavimu bandoma

klasterio sąvoką apibrėžti konkrečiau.

Lietuvos Respublikos teisės aktus susijusius su klasterių veikla, pagal jų tikslinę paskirtį, galima suskirstyti į

šias grupes:

1. Strateginiai teisės aktai;

2. Teisės aktai, darantys įtaką strategijai;

3. Gretutinių sričių teisės aktai.


3.1. Strateginiai teisės aktai

LR Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. IX-1187 „Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos“

(Žin., 2002, Nr. 113-5029);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 163 „Dėl Lietuvos inovacijų

2010-2020 metų strategijos“ (Žin., 2010, Nr. 23-1075);

Mokslo ir studijų įstatymas (Žin., 2009, Nr. 54-2140; Žin., 2009, Nr. 61; Žin., 2009, Nr. 101);

Lietuvos Respublikos 2007 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. 321 „Dėl Integruotų mokslo, studijų ir verslo

centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 40-1489);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 788 „Dėl Ekonomikos augimo

veiksmų programos priedo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 95-3721);

1. Valstybės ilgalaikė raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d.

nutarimu Nr. IX-1187(Žin. , 2002, Nr.: 113 -5029).

Strategija numato šiuos siekius, susijusius su klasterių veikla:

a) sukurti žiniomis pagrįstą ekonomiką (vykdant mokslinius tyrimus, skirtus šalies tvariajai plėtrai,

dermei su Lietuvos ūkio poreikiais, skatinant mokslo ir verslo sąveiką ir užtikrinant spartesnę šalies

pažangą);

b) sukurti veiksmingą nacionalinę inovacijų sistemą, garantuojančią palankias sąlygas mokslo ir

gamybos integracijai, naujų technologijų bei veiklos metodų kūrimui ir sklaidai;

c) išplėtoti švietimo ir mokslo institucijų tinklą, stiprinti mokslinį potencialą;

d) kurti mokslinių tyrimų užsakymo sistemą, plėsti taikomuosius mokslinius tyrimus, tyrimus, skirtus

naujoms lanksčioms technologijoms kurti ir diegti, plėtoti taikomąją mokslinę veiklą;

e) skatinti mokslinių tyrimų kokybę orientuojantis į Europos valstybių mokslinių tyrimų bendrąją erdvę;

f) plėsti bendrus su kitomis šalimis projektus, mokslinius tyrimus vykdyti internacionaliniu pagrindu;

g) plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą diegiant naujausius pasaulio mokslo laimėjimus, kuriant ir

plečiant virtualiuosius mokslo ir inovacijų centrus, dalyvauti kuriant Europos mokslinių tyrimų

strategiją (siekiant produktyvios žinių ekonomikos ir elektroninio verslo plėtros);

h) mokslinių tyrimų finansavimą vykdyti konkurso būdu, finansuojant prioritetines mokslinių tyrimų

programas, kitų programų finansavimą sieti su šalies mokslinės kompetencijos išsaugojimu.

Strategijoje taip pat numatytas ekonomikos plėtros centrų – verslo inkubatorių, mokslo ir technologijų parkų,

pramonės zonų – kūrimo skatinimas, informacinės infrastruktūros plėtojimas regionuose, mokslo ir mokymo

įstaigų tinklo išplėtimas regionuose, regioną apibūdinančių rodiklių duomenų bazių kūrimas ir tobulinimas,

universitetinių studijų regionuose skatinimas, modernių informacinių technologijų naudojimo gerinant verslo

aplinką programa. Klasteriai konkrečiai nepaminėti.

Pateikiama vizija, kad Lietuva bus veiksmingai integruotos Europos Sąjungos rinkos dalyvė, sėkmingai

pritaikanti pažangiausią mokslo technologiją, besiremianti išplėtota intelektine kooperacija tiek ES viduje, tiek


už jos ribų. Mokslas ir švietimas ir toliau liks prioritetinė šalies plėtros sritis, bus įkurta darni, veiksminga ir

visoms gyventojų kategorijoms prieinama švietimo sistema, sudaranti sąlygas Lietuvos gyventojams mokytis

visą gyvenimą, įgyti visuomeninę ir dalykinę kompetenciją, puoselėjanti visuomenės bendruomeniškumą ir

kultūrą, panaudojanti mokslo žinias subalansuotai krašto plėtrai, suteikianti didžiausią nacionalinio produkto

prieaugį ir užtikrinanti optimalią valstybės raidą didėjančios pasaulinės konkurencijos sąlygomis. Be to, bus

sukurta smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) socialinė, ekonominė ir technologinė infrastruktūra, SVV plėtrai

palanki teisinė ir institucinė aplinka, bendradarbiavimo su mokslo ir švietimo institucijomis sistema.

Strategijoje akcentuojama, kad ekonominės emigracijos darys įtaką valstybės ekonominio, mokslinio

technologinio potencialo plėtotei, nors kaip minėta klasteriai konkrečiai neįvardijami ir nereglamentuojami.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 163 „Dėl Lietuvos inovacijų 2010-

2020 metų strategijos“ (Žin., 2010, Nr. 23-1075).

Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategija – ilgalaikis strateginio planavimo dokumentas, nustatantis

Lietuvos inovacijų srities viziją, tikslus, uždavinius ir siektinus rezultatus iki 2020 metų. Šios strategijos

paskirtis – sutelkti ir efektyviai valdyti valstybės išteklius – kurti konkurencingą, naujausiomis technologijomis

ir kvalifikuotais žmogiškaisiais ištekliais grindžiamą žinių ekonomiką.

Viena iš įvardintų strategijos galimybių yra tai, kad vykdant mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių)

programas, per mokslo tyrimų institutų integraciją yra koncentruojamas mokslo potencialas, finansiniai ir

moksliniai ištekliai, atnaujinama infrastruktūra, kuri veiks atviros prieigos principu (18.3. punktas). Tai iš

esmės aktualu klasteriams.

Konkrečios priemonės, susijusios su šios strategijos įgyvendinimu, atsakingais už vykdymą asmenimis ir

siekiamais rezultatais, yra numatytos į Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategijos įgyvendinimo 2010-

2013 metų priemonių plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos

Respublikos ūkio ministro 2010 m. spalio 10 d. įsakymu „Dėl Lietuvos inovacijų 2010-2020 metų strategijos

įgyvendinimo 2010-2013 metų priemonių plano“ (Žin., 2010, Nr. 121-6192).

3. Mokslo ir studijų įstatymas (Žin., 2009, Nr. 54-2140; Žin., 2009, Nr. 61; Žin., 2009, Nr. 101).

Įstatymas nustato bendruosius mokslo žinių ir technologijų sklaidos procesų teisinio reguliavimo ir mokslinių

tyrimų rezultatų komercinimo taisykles, kurios galioja ir yra aktualios klasteriams.

4. Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. 321 „Dėl Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių)

kūrimo ir plėtros koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 40-1489).

Patvirtina integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją, kurios įgyvendinimo

laikotarpis yra 2007–2013 metai.


Remiantis koncepcijos 2 punktu integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) (toliau vadinama – slėniai)

plėtra siekiama sukurti Lietuvoje tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos branduolius, paspartinti

žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus.

Šios koncepcijos 3 punktas numato, kad slėniai plėtojami pagal atskiras jų plėtros programas, parengtas

atsižvelgiant į šioje Koncepcijoje nustatytus tikslus, uždavinius, steigimo sąlygas ir patvirtintas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės.

Slėnių plėtra vykdoma panaudojant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, mokslo ir studijų

institucijų, dalyvaujančių kuriant šiuos slėnius, kitų viešųjų juridinių asmenų, taip pat privačių asmenų,

Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinės paramos ir tarptautinių mokslinių tyrimų ir inovacijų

plėtros programų 2007–2013 metų lėšas ir visiems šiems asmenims bendradarbiaujant tarpusavyje.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 788 „Dėl Ekonomikos augimo

veiksmų programos priedo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 95-3721);

Šiuo teisės aktu sukurtas teisinis pagrindas konkrečiai finansinei paramai klasterių veiklai ir infrastruktūrai

per LR Ūkio ministerijos ES struktūrinių fondų priemones VP2-1.4-ŪM-01-K PRIEMONĖ „INOKLASTER LT“

ir VP2-1.4-ŪM-02-K PRIEMONĖ „INOKLASTER LT+“.

3.2. Teisės aktai, darantys įtaką strategijai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 166 „Dėl prioritetinių Lietuvos

mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2007– 2010 metų krypčių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr.

21-766);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. 1048 „Dėl Aukštųjų

technologijų plėtros 2007–2013 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 114-4356); įsigaliojo

nuo 2006-10-27 ir galiojo iki 2010-12-31; negalioja nuo 2011-01-01);

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m.

sausio 4 d. įsakymas dėl „Dėl Aukštųjų technologijų plėtros 2011–2013 metų programos patvirtinimo“

(Žin., 2011, Nr. 17-821); pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimo

Nr. 1048 „Dėl Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų programos patvirtinimo“ nuostatas;

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. ISAK–2336

patvirtinta „Dėl Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-

262);

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2009 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. 4-276 „Dėl VP2-1.4-ŪM-

01-K priemonės „Inoklaster LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 71-

2903);

Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. 1262 “Dėl Integruoto

mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programos patvirtinimo”;



mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos patvirtinimo”;

Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 786 “Dėl Integruoto mokslo,

studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programos patvirtinimo”;

Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 1 d.. nutarimas Nr. 1130 “Dėl Integruoto mokslo,

studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programos patvirtinimo”;


mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ plėtros programos patvirtinimo”.

Konkrečios kompleksinės programos:

Visi šie teisės aktai nustato mokslo ir verslo veiklos sritis, finansavimo prioritetus, taip pat projektinės veiklos

kryptis, kuriomis gali pasinaudoti klasterių subjektai arba patys klasteriais ir kurios yra kitaip aktualios

klasteriams.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2009 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. 4-276 „Dėl VP2-1.4-ŪM-01-K

priemonės „Inoklaster LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 71-2903) yra

vienintelė konkreti priemonė remianti klasterių veiklą. Jos tikslas yra pagerinti žinių ir technologijų sklaidos

terpę, skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. Šios

priemonės pagrindu yra finansiškai remiama klasterio koordinatoriaus veikla ir investicijos į klasterio

infrastruktūrą.

3.3. Gretutinių sričių teisės aktai

Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas (Žin., 2004, Nr. 25-752).

Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 92-2141; Žin., 2003, Nr. 70-3163).

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas (Žin., 1999, Nr.: 66-2127);

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (Žin., 1999, Nr.: 50-1598; 2003, Nr.:

28-1125);

Lietuvos Respublikos patentų įstatymas (Žin., 1994, Nr.: 8-120; Žin., 2011, Nr. 4-127);

Lietuvos Respublikos dizaino įstatymas (Žin., 2002, Nr.: 112-4980), nauja redakcija nuo 2013 m.

birželio 1 d. (Žin., 2002, Nr. 112-4980);

Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620; Žin., 2004, Nr. 28-868).

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo

įstatymas (Žin., 1998, Nr. 54-1942).

1. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas (Žin., 2004, Nr. 25-752).

Šis Įstatymas reglamentuoja viešųjų įstaigų (toliau - VšĮ) steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą,

pertvarkymą ir likvidavimą.


Viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės

viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę,

kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo,

taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Svarbu pabrėžti, kad VšĮ neleidžiama gauto pelno skirti kitiems

veiklos tikslams, negu nustatyta įstatuose, todėl labai svarbu juose tiksliai apibrėžti jos veiklą.

Jeigu viešosios įstaigos steigėjas ar bent vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė, sprendimą dėl

viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo

priima atitinkamai Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Šiame sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės

ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjui, bei valstybės ar savivaldybės institucija,

kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininko ar dalininko, teises

ir pareigas.

Klasteriai iš esmės turėtų būti orientuoti į viešuosius verslo subjektų interesus, be to, kai kurios klasterio

veiklos galėtų būti organizuojamos viešosios įstaigos forma. Šis įstatymas nustato formalius reikalavimus

viešajai įstaigai. Svarbiausia, kad įstatuose būtų tinkamai ir išsamiai apibrėžta jos veikla, kad vėliau nekiltų

problemų, susijusių su pelno naudojimu. Įstatymas leidžia daug diskrecijos įstaigos įstatuose.

2. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 92-2141; Žin., 2003, Nr. 70-3163).

Įstatymas nustato koncesijos Lietuvos Respublikoje sampratą, koncesijos sutarties dalyką, koncesininkų

atrankos ir koncesijų suteikimo tvarką, suteikiančiųjų institucijų bei koncesininkų įgaliojimus, teises ir

pareigas, koncesijos sutarčių turinį, taip pat nustato su tuo susijusius santykius.

Pagal koncesijos sutartis koncesininkams gali būti perduotas valdyti ir (ar) naudoti valstybės, patikėjimo teise

valdomas ir (ar) naudojamas turtas, įskaitant turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją išimtine

nuosavybės teise priklauso valstybei, tai yra žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys,

miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Pagal koncesijos sutartis gali būti suteiktos

teisės naudotis kontinentiniu šelfu ir (ar) ekonomine zona Baltijos jūroje, į kuriuos valstybė turi išimtines

teises, taip pat Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme nustatytais žemės gelmių ištekliais (įskaitant

naudingąsias iškasenas), žemės gelmių ertmėmis ir kitais gamtos ištekliais.

Koncesijos sutartyje gali būti nurodytas koncesininko įsipareigojimas sukurti naują turtą ar valdyti ir (ar)

naudoti esamą turtą, nuosavybės, patikėjimo teise priklausantį koncesininkui. Tokio turto valdymo ir (ar)

naudojimo bei nuosavybės teisės į jį perdavimo suteikiančiajai institucijai arba valstybės ar savivaldybės

kontroliuojamiems asmenims ir nuosavybės teisės į tokį turtą išsaugojimo sąlygas šalys nustato koncesijos

sutartyje, atsižvelgdamos į koncesijos konkurso sąlygas.

Koncesijos dažniausiai suteikiamos konkurso būdu ir tik išimtinais atvejais gali būti suteikiamos be konkurso.


Sudarydama koncesijos sutartį, suteikiančioji institucija veikia remdamasi šiuo įstatymu, Lietuvos

Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais. Visos koncesijos sutarties sąlygos yra jos šalių derybų

objektas, tačiau turi būti laikomasi koncesijų suteikimo reikalavimų, nustatytų šio Įstatymo III skyriuje.

Suteikiančioji institucija turi tokią pačią teisę susitarti dėl vėlesnių sudarytos koncesijos sutarties pakeitimų,

nekeisdama esminių sudarytos sutarties sąlygų, jei tokie pakeitimai atitinka viešuosius interesus, kaip ir

tardamasi dėl pradinių sutarties sąlygų.

Užtikrindamas bet kokių savo prievolių įvykdymą, koncesininkas, gavęs suteikiančiosios institucijos sutikimą,

turi teisę įkeisti savo turtines teises, kurias jis turi ar įgis ateityje pagal koncesijos sutartį, būsimas pajamas

pagal koncesijos sutartį bei kitą savo turtą, taip pat užtikrinti savo prievolių įvykdymą kitais įstatymų

numatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.

Bet kokie mokėjimai koncesininkui už paslaugas, teikiamas pagal koncesijos sutartį, ir jų atlikimo tvarka

numatoma ar aptariama koncesijos sutartyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimais.

Tais atvejais, kai koncesijos sutarties dalykas yra viešųjų paslaugų, už kurias yra ar gali būti renkama vietinė

rinkliava pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą, teikimas, suteikiančioji institucija gali suteikti ar

perleisti koncesininkui teisę rinkti tokias rinkliavas iš fizinių ir juridinių asmenų. Tokiu atveju suteikiančioji

institucija turi užtikrinti, kad būtų priimti visi tokiai teisei įgyvendinti reikalingi kompetentingų savivaldybių

institucijų sprendimai.

Sudarant koncesijos sutartį šalys būtų pajėgios tinkamai nustatyti sutarties sąlygas. Įstatymas reglamentuoja

daugiau procedūrinius koncesijos suteikimo klausimus, o pačią koncesijos sutartį komentuoja nurodydamas

reikalavimus sutarties turiniui.

Koncesijos sutartys yra aktualios klasteriams ir jų programų įgyvendinimui, nes tai gali būti efektyvi valstybės

ar savivaldybės bendradarbiavimo forma su klasterio steigėjais ir programų vykdytojais. Remiantis Koncesijų

įstatymo 3 straipsniu 2 ir 3 dalimis koncesija gali apimti santykius reikšmingus klasteriui, dėl leidimo

suteikimo koncesininkui:

– vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra,

atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra;

– teikti viešąsias paslaugas;

– valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės turtą.

3. Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas (Žin., 1999, Nr.: 66-2127).

Kaip minėta tai yra vienintelis įstatyminio lygio teisės aktas, kuriame bandoma apibrėžti klasterius.

Nors Investicijų įstatymo pagrindinė paskirtis yra nustatyti investavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas,

investuotojų teises ir investicijų apsaugos priemones visų rūšių investicijoms (1 str.), šis įstatymas apibrėžia

Inovacijos sąvoką (2 str. 14) „Inovacija - naujų technologijų, idėjų, metodų kūrimas ir komercinis pritaikymas


pateikiant rinkai naujus arba patobulintus produktus ir procesus“, taip pat minėto įstatymo 12 str. 2 d. 5 ir 6 p.

numato kad valstybė remia investicijas į inovacijas, žinių ekonomikos branduolius, tame tarpe tikėtinai ir į

klasterius (geografines tarpusavyje sujungtas tam tikros srities įmonių ir institucijų santalkas). Šioms

investicijoms yra taikomi Investicijų įstatymo 13 str. skatinimo būdai:

- investuotojams teikiamos mokesčių lengvatos, kurias nustato atitinkami mokesčių įstatymai;

- darbuotojų perkvalifikavimo išlaidos iš dalies ar visiškai padengiamos Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

- Lietuvos ir užsienio kreditoriams, suteikusiems paskolas investicijų projektams įgyvendinti, teikiamos

valstybės (savivaldybių) garantijos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

- paskolų, skirtų ūkio subjektams investicijų projektams įgyvendinti, grąžinimą bankams gali užtikrinti

Vyriausybės įsteigtų garantijų institucijų arba draudimo įmonių teikiamos garantijos arba šių paskolų

draudimas;

- dėl ne mažesnių kaip 200 mln. litų ir atitinkančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus

kriterijus investicijų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos iki 2001 m. rugsėjo 1 d. sudarytos su

strateginiais investuotojais investicijų sutartys vykdomos pagal jose nustatytas specialias

investavimo ir verslo sąlygas;

- dėl ne mažesnių kaip 5 mln. litų kapitalo investicijų ir investicijų, kai investuojama į įsteigimą ne

mažiau kaip 20 išlaikomų ne mažiau kaip trejus metus darbo vietų, į kurių kiekvieną įdarbinto

asmens atitinkamų metų vidutinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip Lietuvos statistikos

departamento skelbiamas tų metų šalies ūkio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta

tvarka sudaro su investuotojais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir

verslo sąlygos;

- investicijoms į savivaldybės infrastruktūrą, gamybos ar paslaugų sritį savivaldybė sudaro investicijų

sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar

sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;

- Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais valstybinė žemė investuotojui išnuomojama ne

aukciono būdu;

- infrastruktūra (iki investuotojui suteikto sklypo ribų) sutvarkoma valstybės (savivaldybės) lėšomis

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (Žin., 1999, Nr.: 50-1598; 2003, Nr.: 28-

1125).

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo paskirtis (1 str.) yra nustatyti: autorių teises į literatūros, mokslo ir

meno kūrinius (autorių teises); atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio

kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises); duomenų bazių gamintojų teises (sui generis

teises); autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą ir gynimą, taip pat sui

generis teisių įgyvendinimą ir gynimą. Šis įstatymas (4 str.) numato platų ratą objektų kurie gali būti saugomi


jo normomis, neatlieka jokių išankstinių privalomų registravimo procedūrų, „Autorių teisių objektai - originalūs

literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos

rezultatas.“ ir yra svarbūs inovacijų vystymui informacinės visuomenės procese. Įstatymo 15 str.

reglamentuojamos išimtinės autorių teisės, suteikiamos autorių teisių turėtojams ir šių teisių perėmėjams,

tarp jų:

1) teisė atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu (įskaitant atgaminimą elektroninėmis formomis);

2) teisė išleisti kūrinį;

3) teisė versti kūrinį;

4) teisė adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį;

5) teisė platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip

perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant;

6) teisė viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas;

7) teisė viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis;

8) teisė transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu

kompiuterių tinklais (internete).

5. Lietuvos Respublikos patentų įstatymas (Žin., 1994, Nr.: 8-120).

Jis reglamentuoja išradimų apsaugą Lietuvos Respublikoje (1 str.). Įstatymas numato šiuos reikalavimus

išradimų patentabilumui (4 str.): naujumas, išradimo lygis ir pramoninis pritaikomumas. Tačiau įstatymas

numato, kad Lietuvos Respublikoje patentinė apsauga nesuteikiama (4 str.) atradimams, mokslo teorijoms ir

matematiniams metodams; gaminių išoriniams vaizdams; žaidimų, intelektinės arba ūkinės veiklos planams,

taisyklėms ir būdams, taip pat kompiuterių programoms; informacijos teikimo būdams; natūralioje aplinkoje

esantiems žmogaus kūno ar jo elementas, įskaitant geno seką ar jos dalis, bet kuriais jo formavimosi ir

raidos etapais.“

Remiantis šio Įstatymo 10 str. „Teisė į patentą priklauso išradėjui arba teisių perėmėjui, arba darbdaviui,

jeigu išradimas yra tarnybinis. Jeigu išradimą sukūrė asmuo, atliekantis mokslinio tyrimo, projektavimo,

konstravimo ir kitus kūrybinio pobūdžio darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja atitinkamą darbą,

teisė gauti patentą nustatoma šioje sutartyje. Išradimo bendraautoriai turi lygias teises gauti patentą, jeigu jie

nėra susitarę kitaip.“. Remiantis šio Įstatymo 11 str.: „Darbuotojas, sukūręs tarnybinį išradimą, privalo

nedelsdamas apie tai raštu pranešti darbdaviui. Iki patento paraiškos padavimo darbdavys ir darbuotojas

negali atskleisti išradimo esmės tretiesiems asmenims. Jeigu darbdavys atsisako teisės į patentą arba per

keturis mėnesius nepraneša išradėjui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teisė į patentą pereina išradėjui.“.

6. Lietuvos Respublikos dizaino įstatymas (Žin., 2002, Nr.: 112-4980).

Šis įstatymas (1 str.) reglamentuoja pramoninio dizaino (toliau - dizainas) teisinę apsaugą, registraciją ir

naudojimą Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos dizaino registro tvarkymą. Minėto įstatymo

nuostatos gali būti taikomos apsaugoti informacinės visuomenės objektams kurie atitinka Dizaino įstatymo


reikalavimus (4 str. 2) „Dizainas registruojamas ir saugomas šio Įstatymo nustatyta tvarka, jeigu jis yra

naujas ir turi individualių savybių“.

7. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620; Žin., 2004, Nr. 28-868).

Šis įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir

administravimą Lietuvos Respublikoje. Jo pagrindu valstybinės žemė perduodama neatlygintinai ja naudotis

(panauda). Valstybinė žemė gali būti perduota laikinai naudotis viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal

Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, viešosioms

įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti.

8. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas

(Žin., 1998, Nr. 54-1942) .

Šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei

sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto

valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai.

Įstatymo 13 straipsnyje yra reglamentuojama valstybės ir savivaldybių turto panauda. Šio straipsnio 1 dalis

nurodo subjektus, kuriems šis turtas panaudos pagrindais gali būti perduodamas vadovaujantis Vyriausybės

nustatytais kriterijais ir tvarka:

1) viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms

atstovauja valstybės ar savivaldybių institucija, arba viešosioms švietimo įstaigoms, turinčioms

Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti, ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms

visuomenės interesą muziejų sistemoje;

2) socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims;

3) labdaros ir paramos fondams;

4) asociacijoms ir politinėms partijoms;

5) valstybės ir savivaldybių įmonėms, organizuojančioms orlaivių skrydžius bei eksploatuojančioms oro

uostus;

6) kitiems subjektams, jei tai nustatyta įstatymuose arba tarptautinėse sutartyse.

Sprendimą dėl valstybės turto ar savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį atitinkamai priima

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija arba savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Sprendime turi būti

nurodytas panaudos sutarties terminas, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos

privalo būti įrašytos į panaudos sutartį.

Valstybės ir savivaldybių turto panaudos aspektai aktualūs klasteriams, kadangi kai kurioms klasterio

veikloms ir organizacijoms gali būti panaudos pagrindais perduotas valstybės ir savivaldybių turtas.


Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo 17 straipsnio 5

dalyje numatytas apribojimas perleisti valstybės ir savivaldybių turtą kitų subjektų nuosavybėn. Nustatyta,

kad valstybės ir savivaldybių turtas negali būti perduodamas kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar

kitaip susiejamas su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Esant šio įstatymo 19 straipsnyje numatytiems

atvejams yra galimybė perduoti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kaip įnašą.

Sprendimą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima Vyriausybė. Sprendimą dėl

savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima savivaldybės taryba.

3.4. Klasterių teisinio reguliavimo Lietuvoje apibendrinimas

Šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktų, kurie tiesiogiai reguliuotų klasterių kūrimą ir jų veiklą, iš esmės

nėra. Tokios sąvokos kaip „klasteris“ ar „klasterizacija“ teisės aktuose minimos tik labai fragmentiškai ir

neretai yra klaidingai tapatinamos su slėnių, mokslo ir technologijų parkų ar technologijų platformų veikla.

Paminėtini tik keletas Lietuvos Respublikos teisės aktų, kuriuose galima rasti užuominų į klasterius ir jų

veiklos teisinius aspektus.

Remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų 9.26 punktu, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

koordinuoja klasterių steigimąsi ir plėtrą. Šiuo metu Lietuvoje veikia Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos

priemonė Inoklaster LT VP2-1.4-ŪM-01-K, kurios tikslas yra pagerinti žinių ir technologijų sklaidos terpę,

skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. Šios priemonės

pagrindu yra remiama klasterio koordinatoriaus veikla, susijusi su:

– tyrimų, kurių reikia klasteriui plėtoti, atlikimu;

– klasterio rinkodaros, skirtos naujiems klasterio nariams pritraukti, organizavimu;

– klasterio bendro naudojimo (atviros prieigos) infrastruktūros valdymas ar administravimu;

– mokymo programų, seminarų ir konferencijų rengimu siekiant skatinti klasterio narius keistis

žiniomis, patirtimi ir įgūdžiais, stiprinti klasterio vidinius ir išorinius bendradarbiavimo ryšius.

Termino „klasteris“ apibrėžimai yra pateikti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 12 str. 2 d. 6 p. (Žin.,

1999, Nr.: 66-2127), kuriame nurodyta, kad klasteriai – tai geografinės tarpusavyje sujungtos tam tikros

srities įmonių ir institucijų santalkos, bei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2009 m. birželio 8 d. įsakyme

Nr. 4-276 „Dėl VP2-1.4-ŪM-01-K priemonės „Inoklaster LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“

(Žin., 2009, Nr. 71-2903), kuriame nurodyta, jog klasteris – tai ne mažesnė kaip 5 nepriklausomų privačių

juridinių asmenų grupė, kurią sieja bendri ekonominiai interesai dalyvaujant konkretaus produkto (-ų) vertės

kūrimo grandinėje. Klasteryje, siekiant jo ekonominių interesų, turi dalyvauti ir mokslinių tyrimų įstaigos arba

aukštosios mokyklos, taip pat gali dalyvauti profesinio lavinimo mokyklos, asociacijos ir kiti viešieji juridiniai

asmenys. Juridinių asmenų dalyvavimas klasteryje turi būti įformintas jungtinės veiklos (partnerystės)

sutartimi.


Remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos tinklalapyje pateikiamu leidiniu „Klasterių vadovas“,

klasteris – tai geografiškai koncentruota susijusių ir viena kitą palaikančių įmonių, organizacijų ir institucijų

grupė, veikianti konkrečioje veiklos srityje.1 Klasteriams yra būdinga tai, kad juose sutelktos įmonės

konkuruoja tarpusavyje, bet tuo pačiu ir bendradarbiauja tose srityse, kuriose galimas bendrų veiksmų

sinerginių efektų išlaisvinimas (pvz. bendri tyrimų-plėtros darbai).

Taip pat iš pateiktų apibrėžimų akivaizdu, jog į klasterį gali patekti ne tik privatūs juridiniai asmenys, bet ir

kitos institucijos bei organizacijos, tokios kaip mokslo centrai, tyrimų-plėtros institucijos, aukštosios mokyklos.

Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo Universiteto pateikiamoje informacijoje „Klasteris – tai mokslo grupė, mokslinius

tyrimus vykdanti projekto pagrindu, integruojanti studijas ir mokslą, apjungianti kelių padalinių pajėgas.“2

Sprendžiant iš viešai pateiktos informacijos, minėtos aukštosios mokyklos mokslo grupėse, įvardytuose kaip

„klasteriai“, privatūs juridiniai asmenys nedalyvauja. Taigi, šios mokslo grupės neatitinka Lietuvos

Respublikos investicijų įstatymo 12 str. 2 d. 6 p. (Žin., 1999, Nr.: 66-2127) ir Lietuvos Respublikos ūkio

ministerijos 2009 m. birželio 8 d. įsakyme Nr. 4-276 „Dėl VP2-1.4-ŪM-01-K priemonės „Inoklaster LT“

projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 71-2903) numatytų „klasterio“ apibrėžimų.

Apibendrinant akcentuotinos trys didžiausios klasterių teisinės aplinkos problemos:

1) aiškaus teisinio klasterio apibrėžimo nebuvimas;

Netikslus termino „klasteriai“ vartojimas įvairiuose teisės aktuose ir šaltiniuose, mūsų vertinimu, yra žalingas,

vien jau dėl to, kad poįstatyminiai aktai negali nustatyti teisinių kriterijų, keičiančių įstatyminį reguliavimą.

Būtina svarstyti tikslesnį „klasterio“ apibrėžimo nustatymas Lietuvos Respublikos įstatyminio lygio teisiniame

reguliavime.

2) Klasterio (ne) atskyrimas nuo kitų jungtinių MTEP ir jos infrastruktūros darinių;

Suformavus klasterių sampratą bus galima detaliai apibrėžti tokios veiklos teisinius pagrindus, ir klasterių

„vietą“ bei „santykį“ su kitais jungtiniais MTEP plėtros ir MTEP infrastruktūros dariniais, ypač – mokslo ir

technologijų parkais, technologijų platformomis bei integruotais mokslo, studijų ir verslo centrais (slėniais).

3) teisinio reguliavimo padrikumas.

Šiuo metu yra keliolika skirtingos teisinės galios teisės aktų reglamentuojančių klasterių strateginius, veiklos

ir gretutinių sričių klausimus. Esami teisės aktai, nustatantys ir įgyvendinantys strateginius klausimus, nėra

pagrįsti vieningais principais bei vieningais tikslais. Daugeliu atveju jie bando savo srities klausimus

1 JUCEVIČIUS, R. Klasterių vadovas, 2009. P. 7.<http://www.ukmin.lt/uploads/documents/imported/lt/veikla/veiklos_sritys/ino/VM_bendradarbiavimas/Klasteriai/doc/klasteriu%20vadovas.pdf> 2 <http://www.vdu.lt/lt/mokslas/mokslo-ir-tyrimu-klasteriai>


reguliuoti autonomiškai, neatsižvelgiant į kitus jau egzistuojančius (ankstesnius) teisės aktus. Siekiant

klasterių stabilios veiklos ir plėtros, tokia situacija yra nepriimtina.

4. Lietuvos klasterių ekosistemos apžvalga Siekiant įvertinti esamą klasterizacijos ekosistemą Lietuvoje, buvo atlikta klasterių koordinatorių apklausa.

Respondentų sąrašas buvo sudarytas remiantis identifikuotas Lietuvos klasteriais, kurie pateikė paraiškas

gauti ES struktūrinių fondų paramą per priemonę “Inoklaster LT” „Inoklaster LT+", bei kitais žinomais

Lietuvos klasteriais. Iš viso buvo identifikuoti ir apklausti 46 klasterių koordinatoriai. Į klausimyną atsakė 12

klasterių koordinatorių. Dalis klasterių koordinatorių neatsakė į klausimyną motyvuodami tuo, jog klasteriai

nėra gyvybingi.

Apklausos klausimynas yra pateikiamas ataskaitos prieduose (priedas Nr. 2). Apklausa buvo atliekama

naudojantis internetine apklausos sistema publika.lt 2013 m. sausio 7-16 dienomis.

Lietuvoje šiuo metu yra identifikuojami 46 klasteriniai dariniai, dalis kurių tėra užuomazgos stadijoje ar tėra

įmonių dariniai, kurių susibūrimą lėmė siekis pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama. Prie natūraliai

susiformavusių per ilgametę tarpusavio bendradarbiavimo patirtį klasterių galima priskirti sekančius

klasterinius darinius: Vilniaus kino klasteris, Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris, E - paslaugų

klasteris, Fotoelektros technologijų klasteris, Modernių namų kūrimo klasteris MONAK2, Odontologijos

inovacijų klasteris, ABBI klasteris, Plastikų ir naujų medžiagų klasteris, Sveikatingumo klasteris iVita, ELIT

Cluster. Šių klasterinių darinių susiformavimo pagrindas – ilgalaikis bendradarbiavimas tarpusavyje vystant

naujus produktus ar paslaugas bei galimybė kartu užimti didesnę rinkos dalį, taip padidinant bendrą klasterio

įmonių konkurencingumą.

Atsižvelgiant į atliktos apklausos rezultatus, galima teigti, kad pagrindinės priežastys, lėmusias klasterinių

struktūrų formavimąsi Lietuvoje yra bendrai kuriamas galutinis produktas ar paslauga, prie kurio kūrimo

prisideda visos klasterio įmonės, siekis bendrai efektyviau konkuruoti globalioje rinkoje bei galimybė

pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimo priemonėmis. Apklausos metu taip pat buvo įvardintos tokios

klasterių susikūrimo priežastys kaip politinis lobizmas bei poreikis kurti bendrą infrastruktūrą.

Analizuojant klasterius pagal ūkio sritis (lentelė Nr. 1), galima daryti išvadą, jog apdirbamosios pramonės

sektoriuose daugiausiai klasterinių darinių kuriasi chemijos pramonės bei maisto ir gėrimų pramonės

sektoriuose. Mažiausiai klasterių yra tekstilės bei medienos ir baldų pramonės sektoriuje. Paslaugų

sektoriuje klasterinių darinių skaičius yra žymiai didesnis nei pramonės sektoriuose, ypač daug klasterinių

struktūrų yra inicijuojama paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes (ypač sveikatinimo ir

kultūrinių industrijų srityse) bei informacinių paslaugų sektoriuje. Tokią situaciją galėjo lemti ir ES struktūrinių

fondų paramos per priemonę “Inoklaster LT” „Inoklaster LT+" sąlygos, kai yra skatinami klasteriai, veikiantys

aukštųjų ar vidutiniškai aukštų technologijų srityse.


Veiklos sritis Pavadinimas Koordinatorius Klasterio nariai Klasterio veikla

Maisto ir gėrimų pramonės sektorius

Išvestinių maisto ir chemijos produktų klasteris

UAB "Silmasta"

Nėra duomenų Klasterio veikla - inovatyvios grūdų perdirbimo technologijos ir aukštos pridėtinės vertės maisto ir chemijos produktai. Klasterio narių veikla apima visą grūdinių kultūrų perdirbimo grandinę - grūdinių kultūrų augintoją, saugotoją/sandėliuotoją, perdirbėją, gamintojus, rinkodaros specialistą, prekybininką. Klasterio nariai planuoja kurti inovatyvius grūdinių kultūrų perdirbimo metodus, paremtus biotechnologijomis bei nanotechnologijomis ir vėliau diegti į gamybą. Tikimasi, kad nauji gamybos metodai pagerins produktų kokybę, sumažins energijos sąnaudas, minimalizuos gamybos atliekas, neturės neigiamo poveikio aplinkai.


Šiaurės ir Vakarų Lietuvos maisto ir gėrimų pramonės sektoriaus įmonių klasteris

UAB Nepriklausoma tyrimų laboratorija

Nėra duomenų Klasterio veikla - padidinti pieno ir kitų maisto produktų kokybinius parametrus, sukurti naujas produktų grupes bei prailginti esamų gaminių realizavimo terminą, taip sudarant galimybes jų eksportui į santykinai tolimas eksporto rinkas.


ABBI klasteris

Asociacija Baltijos gėrimų pramonės aljansas

UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko"

Klasterio tikslas - bendro gėrimų pramonės konkurencingumo didinimas, suvienijant Lietuvos gėrimų pramonės gamintojus ir vertės grandinės narius AB „Stumbras"

UAB „Italiana Lt“

UAB „Boslita ir Ko"

UAB „Mineraliniai vandenys"

AB „Warta Glass Panevėžys"

UAB „Tromina"


UAB „Ekstara"

Pakuočių tvarkytojų asociacija

KTU


Maisto (vaisių ir daržovių) klasteris

UAB "Paslaugos žemdirbiams"

Nėra duomenų Klasterio tikslas - įdiegti naujas technologijas vaisių ir daržovių perdirbimo srityje, šitaip pagerinant produkcijos panaudojimo efektyvumą, paliekant kuo mažiau nesunaudotų atliekų.

Elektronikos pramonės sektorius

Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris

VšĮ „Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas"

UAB „Arginta“ Klasterio veikla - naujų lazerinių įrenginių kūrimas ir gamyba.

UAB „Eksma“

UAB „Ekspla”

UAB „Elas“

VšĮ „Intechcentras“

UAB „Optida”

UAB „Optolita”

UAB „Optonas”

UAB „Progresyvūs verslo sprendimai“

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras


Fotoelektros technologijų klasteris

VšĮ Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas

UAB Šiaurės miestelis

Klasterio veikla - ekonomiškai efektyvių ir aplinką tausojančių polikristalinio silicio, tinkamo saulės elementams, gamybos technologijos, plonasluoksnio silicio gamybos technologijų kūrimas ir technologinė plėtra, kristalinio silicio saulės elementų technologinė plėtra ir gamyba, medžiagų skirtų naujos

VšĮ Šiaurės miestelio technologijų parkas

MG AB PRECIZIKA

VĮ Lietuvos tekstilės


institutas kartos saulės elementams fundamentiniai ir taikomieji tyrimai, naujos kartos saulės elementų technologinė plėtra ir įgyvendinimas, koncentruotos šviesos saulės elementų taikomieji moksliniai tyrimai ir gamyba, fotoelektros modulių ir fotoelektros sistemų gamyba ir instaliavimas, fotolelektros sistemų valdymo elektronikos, skirtos FE energijos kaupimo sistemų ir (arba) elektros energijos perdavimui skirstomiesiems tinklams, vystymas ir gamyba, energiją taupančių ir ją generuojančių pastatų projektavimas ir statyba, saulės elementų taikymas tekstilės pramonėje, namų elektronikos ir kitose naujose srityse, fotoelektros sistemų ir jų komponentų logistika ir realizacija, pasyvaus namo sprendimai, energijos taupymo pastatuose koncepcijos ir sprendimai, zolių-gelių ir Aerogelių taikymų statybos pramonėje tyrimai, zolių-gelių ir Aerogelių tekstilės pramonėje taikymas, naujos kartos vaistus pernešančių dalelių nešėjų (polimerinių micelių) tyrimai.

VšĮ Mokslininkų sąjungos institutas

Fizinių ir technologijos mokslų centro Chemijos institutas

UAB „Europarama“

UAB „Baltic Solar Solutions“

UAB „Baltic Solar Energy“

AB Anykščių kvarcas

UAB „Modernios E-Technologijos“

UAB „Precizika metrology“

AB „VITI“

AB „Vilniaus vingio mechanika“

UAB „Saulės energija“

UAB „Telebaltikos“ importas ir eksportas

UAB „Altechna“

VGTU

VU

KTU


Saugios spaudos poligrafinis klasteris

UAB „Garsų pasaulis”

UAB „Lodvila“ Klasterio veikla – produktų tobulinimas: 1) Paso su inovatyviomis apsaugos priemonėmis, 2) ID kortelės su dvigubu lustu bei inovatyviomis apsaugos priemonėmis.

UAB „Solveris

UAB „Optomeda“

VU Onkologijos


institutas

Medienos ir baldų pramonės sektorius

Modernių namų kūrimo klasteris MONAK²

VšĮ Pietų Lietuvos verslo kooperacijos centras

Alytaus krašto verslininkų asociacija

Klasterio veikla - sukurti ir pastatyti konkurencingos kainos, sveiką, tausojantį energiją, ilgaamžį, ekologišką, draugišką aplinkai modernų namą. UAB „ELSIS TS“

UAB „Baltijos lyderystės ugdymo institutas“

AB „Snaigė“

UAB „Arpolis“

UAB „Heliantos medis“

UAB „Multivanas“

UAB „Costum“

UAB „Blue Bridge“

UAB „INNO HOUSE“

KTU

Chemijos pramonės sektorius

Antrinių žaliavų perdirbimo technologijos gamybos ir MTTP vystymo klasteris

UAB "Užvadas"

UAB „Ugira“ Klasterio veikla - aukštųjų technologijų alternatyvaus kuro bei kitų produktų gamyba iš šalutinių produktų, antrinių žaliavų bei menką perdirbamąją vertę turinčių atliekų kūrimas, atliekų susidarymo prevencija.

UAB „Bendida“

UAB „Ekoverslas“

Griškabūdžio ŽŪB

Demontuotojų asociacija

ASU



“Naujos organinių junginių technologijos” klasteris

UAB "Tikslioji sintezė"

Nėra duomenų

Klasteris vienija chemijos pramonės, biotechnologijų, elektroninės pramonės įmones, kurių veikla paremta organinių medžiagų naudojimu. Klasterio paskirtis - sukurti šiuolaikinę bazę naujų organinių junginių gavimo bei gryninimo technologijoms kurti.


Plastikų ir naujų medžiagų klasteris

VšĮ Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas

UAB "Amber infra" Klasterio tikslas - kurti naujus produktus, paremtus naujausiais pasiekimais pramoninės biotechnologijos ir medžiagų chemijos srityse, t.y. vystyti naujus fermentus skirtus biopolimerų sintezei, atlikti plastikų ekstruzijos, liejimo, tempimo ir kitus bandymus, kurti naujus nanodalelių ir polimerų mišinius antrininių plastikų gamybai, tirti plastiko panaudojimo maisto taroje galimybes.

UAB "Biocentras"

Lietuvos - Vengrijos įmonė UAB "Brača Sport"

UAB "Modernios E - Technologijos"

UAB "Putokšnis"

UAB "Superion Baltic"

UAB "Via Solis"

VU


Biomedicinos tyrimų klasteris

UAB "Ave vita" medicinos centras

Nėra duomenų Klasterio veikla - sukurti naujus tyrimų metodus, inovatyvius gydymo metodus bei farmacijos produktus.


Fosfogipso perdirbimo tyrimų centras

UAB "Balteva"

Nėra duomenų Klasterio veikla - naujų statybinių medžiagų sukūrimas ir pritaikymas Lietuvos statybinių medžiagų gamybos bei statybinių konstrukcinių sprendimų kūrimo ir pritaikymo srityje.


Biokonversijos klasteris

Lietuvos sliekų augintojų asociacija

Nėra duomenų

Klasterio tikslas - atliekų perdirbimas sukuriant naujus produktus bei pridėtinę vertę biokonversijos srityje



Nacionalinis farmacijos sektoriaus klasteris

UAB "STADA-Nizhpharm-Baltija"

Nėra duomenų

Klasterio tikslas - sukurti sistemines prielaidas klasterio narių ir visos farmacijos pramonės srities konkurencingumui bei verslo plėtrai ekonominės globalizacijos sąlygomis užtikrinti.

Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektorius

Klasteris „GEOTERMIKA“

UAB "Geotyrimų centras"

Nėra duomenų Klasteryje dalyvauja ITC, projektavimo, mašinų gamybos ir biotechnologijų bendrovės. Klasterio veikla - kurti ir rinkai siūlyti kompleksinius ir unikalius geo-sprendimų produktus ir paslaugas.

Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektorius

STOD klasteris UAB "Invictus Group"

Nėra duomenų Klasterio veikla - kramtymo sistemų individualizuotų reabilitacijos įtaisų gamyba.

Paslaugų, keičiančių kliento materialinių gėrybių savybes, sektorius

Vėjo energetikos skatinimo klasteris

UAB "EKSPONENTĖ"

Nėra duomenų Klasterio veikla - siekti, jog vėjo energetika taptų pramonės šaka, kuri neštų ekonominę ir socialinę naudą ne tik verslo subjektams, bet ir gyventojams bei valstybei.


IE-klasteris

UAB "SENERGY group LT"

UAB „Kalvis” Klasterio veikla - kurti energijos vartojimo efektyvumą didinančias inovacijas. UAB „Didma“

UAB „Finansinių konsultacijų centras“

UAB „Prosfera“

Antimonopolinis Lietuvos piliečių sąjūdis (ALPIS)

VŠĮ Projektų valdymo ir mokymo


centras

Lietuvos energetikos institutas

ASU


ECO Industry Socio-Economic Cluster

ECO Industry Socio-Economic Cluster

Nėra duomenų

Klasterio veikla - vystyti įkraunamų hibridinių bei vien elektra varomų, pagal neįgaliųjų poreikius pritaikytų automobilių kūrimo ir distribucijos rinką Lietuvoje, efektyviai integruotis tarptautinėse rinkose.

Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektorius

Vilniaus kino klasteris

UAB "Vilniaus kino klasteris"

UAB „Artbox“ Klasterio veikla - skaitmeninių medijų (audiovizualinės) pramonės produktų kūrimas ir platinimas. UAB „Idee Fixe

Vilnius“

UAB „Dansu“

UAB „Cinepunk“

UAB „Cineskopė“

UAB „Cinevera“

UAB „Hipė“

UAB „Kino komanda“

UAB „Cineeffects studio“

VšĮ „Cinerama“

VGTU


Aukštos raiškos audiovizualinio turinio paslaugų klasteris

VšĮ "Combo concert"

Nėra duomenų Klasterio veikla - audiovizualinio turinio paslaugų plėtra.



Kompleksinių sprendimų sveikatinimui (antiaging solutions) klasteris

UAB "Tarptautinė skubiosios medicinos akademija"

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Klasterio veiklos – kurti naujus

sveikatinimui skirtus sprendimus, įrodant juos moksliniais tyrimais,

kompleksinių sveikatinimo programų rengimas.

IĮ Kardiologijos ir reabilitacijos klinika

UAB „Marių klinika“

UAB „Entafarma“

Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacinių įstaigų asociacija

G. Šakalytės IĮ

UAB „Pirmoji viltis“

UAB Privatus medicinos centras Kardivita


Odontologijos inovacijų klasteris

UAB "MED GRUPĖ"

Implantologų asociacija

Klasterio veikla - odontologijos bei implantologijos produktų ir paslaugų kūrimas ir tiekimas.

UAB Vilniaus implantologijos centro klinika

IĮ Senamiesčio stomatologijos klinika

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas-inovatyvios medicinos centras

UAB „Vilniaus mokslo grupė“

VšĮ Praktinė odontologija

Kitos odontologijos įmonės

Paslaugų, Kamieninių ląstelių UAB "Kamieninių UAB “Northway Klasterio veikla - tyrimai kamieninių


keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektorius

ir regeneracinės medicinos inovacijų klasteris

ląstelių tyrimų centras"

medicinos centrai“ ląstelių bei regeneracinės medicinos srityje, medicinos paslaugų užsienio turistams teikimas, technologijų eksportas.

UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras“

UAB „Lirema“

UAB Privatus medicinos centras Kardivita

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras

UAB „Biotechpharma“

UAB „Biotechnologijų parkas“

UAB „Biosantara“


Gerovės klasteris "Darnus miestas"

Asociacija Visuomenės gerovės centras "Darnus miestas"

Nėra duomenų

Klasterio veikla - gerovės sektoriaus paslaugų bei sprendimų vystymas.


Skaitmeninių kūrybinių industrijų klasteris "Mediapolis"

VšĮ Socialinių mokslų kolegija

Baltijos pažangių technologijų institutas

Klasterio veikla - skaitmeninių kūrybinių industrijų produktų kūrimas. Vystant Mediapolio klasterį, siekiama, kad Vilnius taptų Europos skaitmeninių kūrybinių industrijų centru, puoselėjančiu kūrybinę kultūrą ir pritraukiančiu tiesiogines užsienio investicijas į įvairias kūrybinių industrijų sritis.

VšĮ E2K

VšĮ „Filmų kopa“

VšĮ „Kauno kino studija“

VšĮ „Kultūros


inovaciniai projektai“

Lietuvos inovacijų ir technologijų institutas

Asociacija Naujos kartos mokslo ir verslo klasteris

UAB „OSM Games“

VšĮ PRO S studija

UAB „Ultra Nominum“

UAB „Uno Perfecto“

VšĮ Vilniaus dizaino kolegija

Asociacija „JCI Lietuva“

VU

Algirdas Dvarionas

Justas Jaskonis

Vygaudas Juozaitis

Kęstutis Meškys

Povilas Oželis


Užupio kūrybinis klasteris

Asociacija "Užupis creative cluster"

UAB "Kantorius" Klasterio veikla - mokomųjų socialinių simuliatorių kūrimas ir distribucija. UAB "Ikolta"

UAB "Informacijos saugumo agentūra"

UAB "IVEDUS"

UAB "Infosistema"

VšĮ "Bendruomenių santykių konsultantai"


UAB "Draugas.lt"

UAB "Media traffic"

VšĮ "Vizualinių komunikacijų studija"

UAB "Terra IT"

UAB Artium Magister

VšĮ Užupio meno inkubatorius

Paddock magazine Ltd.

VGTU

MRUNI

VšĮ Vilniaus kolegija


Korektyvinės medicinos centras „Vingio parkas“

UAB "Solmina"

Nėra duomenų

Klasterio veikla - specializuotų poilsio paslaugų ir gydymo metodų tyrimai, sveikatą tausojančių priemonių kūrimas.


Sveikatingumo klasteris iVit@

UAB "De Futuro"

AB "Audimas" Klasterio veikla - fizinio aktyvumo matavimo ir indikavimo kompleksinių produktų, produktų "komunikatorių" skirtų informacijos gavimui ir perdavimui bei komunikacijai su aplinka, reabilitacijos produktų su matavimo ir indikavimo galimybėmis, informacijos, reikalingos tiksliai diagnostikai atlikti, surinkimo ir kaupimo produktų, gydymosi proceso stebėjimo produktų kūrimas ir platinimas.

AB "Ortopedijos technika"

UAB "Baltec CNC Technologies"

UAB "Elinta"

UAB "Amžių linija"

UAB „G Sportas“

Lietuvos sporto universitetas

Paslaugų, Ekologinio dizaino Viešoji įstaiga Ekologiškos Klesterio veikla – sprendimai ir


keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektorius

ir technologijų klasteris (EDiT)

„Klasterio navigatorius“

statybos asociacija produktai, orientuoti į energetiškai efektyvių pastatų (EEP) statybos sektorių UAB Durisolis group

UAB "Klemiškės prekyba"

UAB "Baumit Lit"

UAB PREMMIER

UAB "ŽALI STOGAI"

UAB "Sprendimų biuras"

UAB “MAIDINA“

V. Mikalausko statybos-remonto įmonė "RUSTIKA"

IĮ "MERODAX"


Inovatyvių mokymosi aplinkų klasteris

Viešoji įstaiga "Baltijos ekspertų lyga"

Nėra duomenų

Klasterio veikla - plėtoti inovatyvių mokymosi aplinkų sprendimų technologijas.

Informacinių paslaugų sektorius

E-paslaugų klasteris

UAB „E-verslo klasteris“

UAB "Selteka" Klasterio veikla - E- paslaugų sistemų vystymas, atsiskaitymo sistema TAPSIS. UAB "Baltpay"

UAB "Skaitos kompiuterių servisas"

UAB "Ambernetas"

UAB "Viena sąskaita"

UAB "BMG Consulting"

UAB "Pardavimo automatai"


KTU


Banking Cluster LT

UAB Banking cluster LT

Nėra duomenų

Klasterio veikla - bankinių inovatyvių IT produktų kūrimas ir esamų integracija siekiant sinergijos efekto.


CLEAR DIGITAL WORLD klasteris

UAB "Clear Digital World"

Nėra duomenų

Klasterio veikla - kurti naujas kūrinių ir skaitmeninių produktų apsaugos nuo neteisėto kopijavimo ir platinimo technologijas, kurti naujus skaitmeninių produktų prototipus, teikti naujas žinias ir gebėjimus IT ir skaitmeninių technologijų sektoriaus įmonėms ir šioje srityje dirbančioms mokslo įstaigoms.


Vėjo energetikos ir jos integruotų oro erdvės stebėjimo, analizės ir prognozavimo sistemų vystymo klasteris

UAB „Stalita“

Nėra duomenų

Klasterio veikla - vėjo energetikos ir jos integruotų oro erdvės stebėjimo, analizės ir prognozavimo sistemų vystymas.


Intelektinių paslaugų klasteris


Nėra duomenų

Klasterio veikla - integruotos rizikos ir vertės valdymo sistemos sukūrimas ir realizacija.


Multisektorinis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros klasteris

UAB "Arbor Medical Corporation LT"

Nėra duomenų Klasterio tikslas - sujungti IT ir biotechnologijų bei prietaisų-įrengimų gamybos pramonės potencialą medicinos pažangai, surasti papildančių vienas kitą informacinių ir biotechnologijų, prietaisų-įrengimų gamybos inovatyvių sprendinių.

Informacinių paslaugų

Sumanių informacijos valdymo sistemų

UAB "DocLogix"

UAB Telesoftas Klasterio veikla - informacijos valdymui skirtos programinės įrangos (Applications) kūrimas ir jos UAB Estina


sektorius

inovacijų klasteris

UAB Target Works platinimas.

UAB TLV Labs

VšĮ Baltijos pažangių technologijų institutas

VGTU


Išmaniojo – žalio miesto klasteris

VšĮ "Smart & green city"

UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“

Klasterio veikla - išmaniųjų miestų sprendimų kūrimas, populiarinimas ir diegimas. Tikslas – plėtoti išmaniųjų miestų sprendimų technologijas ir vykdyti šių sprendimų rinkodarą. UAB „Technologinių

paslaugų sprendimai“

UAB „Agilitus“

UAB „CID Baltic“

UAB „Blue Bridge“

UAB „Baltic Orbis“

VGTU


IT klasteris

Asociacija Inovatyvių sprendimų integracijos centras

UAB „ATEA“ Klasterio veikla - IRT specializuoti sprendimai ir paslaugos finansų ir draudimo, telekomunikacijų, logistikos ir transporto srityse.

UAB „Tetraneta“

UAB „Sistemų integracijos sprendimai“

UAB „Amidus“

UAB „Baltic Orbis“

UAB „Inherent Simplicity Baltic“

VU



Klasteris "Smart IT cluster"

VšĮ "SMART IT cluster"

UAB „Art21“ Klasterio veikla - kompleksinės programinės įrangos žemės ūkio sektoriui sprendimai, kurių pagrindiniai sudedamieji komponentai yra operatyvinės verslo informacijos valdymas bei analizė, energijos išteklių valdymas bei kritinių taškų paieška ir finansinių procesų tvarkymas.

UAB BENCO BALTIC ENGINEERING COMPANY

UAB „Audifina”

UAB „Legisperitus“

UAB „Vinlita”

UAB „Simplit”

UAB „Blue solutions”

UAB „Biudžeto valdymo sistemos“

VGTU


INFOBALT informacinių ir ryšių technologijų klasteris

Asociacija "INFOBALT"

UAB „Duomenų centras“

Klasterio veikla - IRT specializuoti sprendimai ir paslaugos finansų ir draudimo, telekomunikacijų, logistikos ir transporto srityse. UAB „Informacinė

raida“

UAB „Etronika“

UAB „Metasite Business Solutions“

UAB „Data House“

UAB „1ClickFactory“

VU


Naujos Kartos Mokslo ir Verslo klasteris

Asociacija Naujos kartos mokslo ir verslo klasteris


Klasterio veikla - skatinti mokslo ir verslo sektorių partnerystę, diegti pažangiausius žinių vadybos metodus, kurti naujus intelektualinės veiklos produktus, konsoliduoti Lietuvos mokslo institucijų ir verslo įmonių, dirbančių žinių vadybos srityje, potencialą.

Asociacija „AVADA“

UAB „Cursus“

UAB „PrimeConsultants Lietuva“


UAB EXORO

UAB „Training Expert Group“

Lietuvos inovacijų ir technologijų institutas

VšĮ „Valakupių reabilitacijos centras“

UAB „Arcus Novus"

VšĮ „Profat“

UAB “Baltic Coaching Centre“

UAB „Vevaldis“

UAB “Mokslo vadybos centras“

UAB „Druka“

UAB „Balco LTD“

UAB „IT Inovacijos“

UAB „Akrisida“

VšĮ Alytaus kolegija

VšĮ Vakarų Lietuvos verslo kolegija

UAB „Hexacon Baltija“


Nacionalinis programinės įrangos ir paslaugų klasteris

Asociacija "Nacionalinis programinės įrangos ir paslaugų klasteris"

UAB "Alna" Klasterio veikla - Lietuvos programinės įrangos ir IT paslaugų sektoriaus konkurencingumo didinimas, eksporto skatinimas.

UAB "Baltic Amadeus"

UAB "No magic Europe"

UAB "B.G.M."

UAB "Blue Bridge"


UAB "ImPro"

UAB "Mit-Soft"

UAB "Sintagma"

UAB "S4ID"

BĮ UAB "TEV"

VšĮ "Visorių informacinių technologijų parkas"

BĮ UAB "VTEX"

VšĮ "Europos technologinių platformų ir pramoninių klasterių nacionalinis biuras"

VU

KTU

VGTU

VU Matematikos ir informatikos institutas


ELIT Cluster

UAB "Telesoftas"

UAB "Informacinių technologijų organizacija"

Klasterio veikla - IRT specializuoti sprendimai ir paslaugos.

UAB "Metasite business solutions"

UAB "Agmis"

Lentelė 1. Lietuvos klasteriniai dariniai (Šaltinis: http://www.esparama.lt/)

Analizuojant klasterių koordinatorių kompetencijas galima daryti išvadą, jog klasterių koordinatoriai

daugiausiai klasteryje atlieka klasterio veiklų administravimo, klasterių atstovavimo, vidinių ir išorinių ryšių

plėtojimo veiklas, bei dažniausiai klasterio koordinatorius tiesiogiai dalyvauja klasterio vertės kūrimo

grandinėje. Vertinant klasterių koordinatorių kompetencijas, galima teigti, jog labai mažai klasterių

koordinatorių turi klasterių veiklų organizavimo patirties, kadangi dauguma klasterinių darinių yra susikūrę


labai nesenai. Remiantis anketos duomenimis daugiausiai patirties ir kompetencijų klasterių koordinatoriai

turi inicijuojant ir valdant projektus bei atstovaujant interesus ir plėtojant išorinius bei vidinius ryšius.

Išanalizavus Lietuvos klasterių valdymo struktūras, galima teigti, jog dauguma atvejų į klasterių valdymą yra

įtrauktos visos klasterių įmonės, kurios dalyvauja visuotiniuose susirinkimuose, įmonių atstovai sudaro

kolegialų valdymo organą Tarybą ar dalyvauja nuolatiniuose posėdžiuose.

Analizuojant klasterių paraiškas pagal ES struktūrinių fondų paramos priemonę „Inoklaster LT+" bei gautus

anketos duomenis, matome, jog net 29 klasteriniai dariniai iš 46, t.y. daugiau nei pusę visų klasterių,

identifikavo klasterių mokymo ir tyrimų centrų ir bendro naudojimo (atviros prieigos) MTTP infrastruktūros

poreikį. Remiantis VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros duomenimis, finansavimas pagal priemonę

„Inoklaster LT+“ infrastruktūros įsigijimui yra skirtas tik 9 klasteriams: Kompleksinių sprendimų sveikatinimui

(antiaging solutions) klasteriui, Kamieninių lastelių ir regeneracinės medicinos inovacijų klasteriui, Užupio

kūrybiniui klasteriui, Odontologijos inovacijų klasteriui, Vilniaus kino klasteriui, Lazerinių ir inžinerinių

technologijų klasteriui, E-verslo klasteriui, Fotoelektros technologijų klasteriui ir modernių namų kūrimo

klasteriui MONAK2. Iš apklausos rezultatų galima daryti išvadą, jog kiti klasteriai bendros infrastruktūros

neturi. Tai rodo, jog nors klasteriai ir identifikuoja bendros infrastruktūros poreikį, tačiau jis yra greičiau

lemiamas galimybe pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama, tačiau ne realiu klasterių poreikiu.

Vertinant Lietuvos klasterių tarptautiškumą, galima teigti, kad apie puse klasterinių struktūrų dalyvauja

įvairiose tarptautinėse veiklose. Daugiausiai tai yra dalyvavimas tarptautiniuose projektuose (Baltic Sea

Region 2007-2013, EUREKA Eurostars, ES 7-osios bendrosios programos finansuojamuose projektuose ir

pan.), kitose ES iniciatyvose kuriant žinių ir inovacijų erdvę, komercinis bendradarbiavimas su užsienio

partneriais. Klasteriai, nedalyvaujantys tarptautinėse iniciatyvose pagrindines priežastis įvardijo tai, kad

klasteriai yra nesenai susikūrę ir tarptautiškumo veiklas planuojama įgyvendinti ateityje.

Analizuojant klasterių finansavimo šaltinius ir įvertinus anketos rezultatus, galima teigti, kad didžiąją klasterių

veiklų finansavimo dalį sudaro išorinis finansavimas (ES struktūrinių fondų parama, tarptautinių fondų

parama ir pan.). Net 91 proc. iš visų į anketą atsakiusių klasterių šis finansavimas sudaro nuo 31 iki 100

proc. visų finansavimo šaltinių. 83 proc. klasterių turi 1-3 bendrus pateiktus/finansuojamus ES struktūrinių

fondų projektus ir 54 proc. klasterių turi bendrus pateiktus/finansuojamus tarptautinius (ne ES struktūrinių

fondų) projektus. Tuo tarpu klasterio narių investicijos į klasterių veiklas 92 proc. klasterių sudaro ne daugiau

nei 60 proc.

Į anketą atsakiusių 30 proc. klasterių apyvarta padidėjo nuo 1 iki 10 proc., 54 proc. klasterių apyvarta

padidėjo nuo 11-30 proc., o 15 proc. klasterių apyvarta nepadidėjo. Eksporto apimtys nuo 1 iki 10 proc.

padidėjo 50 proc. klasterių, nuo 11-30 proc. – 33 proc. klasterių, o 17 proc. klasterių eksporto apimtys

nepadidėjo. Tai rodo, jog įmonių tarpusavio bendradarbiavimas klasteriniuose dariniuose didina įmonių

konkurencingumą ir skatina augimą bei plėtrą tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose.


5. Klasterizacijos procesai užsienio šalyse

Šios studijos dalies uždavinys – apžvelgti užsienio šalių klasterizacijos procesus. Analizuojami pasirinkti

penkių užsienio šalių (Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Latvijos ir Estijos) atvejai.

Siekiant geriau suvokti aplinką, kurioje vyksta užsienio šalių klasterizacijos procesai, trumpai makrolygmeniu

pristatoma kiekvienos pasirinktos šalies klasterizacijos politika. Vėliau pateikiama konkrečios šalies klasterių

apžvalga.

Reikia pabrėžti, kad ši analizė apima atskirų šalių klasterizacijos procesų pristatymą, tačiau neapima

nuodugnesnės lyginamosios ar vadinamosios „benchmarking“ analizės pagal skirtingus duomenų pjūvius,

leidžiančius lyginti užsienio šalių klasterizacijos procesus globaliame konkurencingumo kontekste. Tokiai

analizei atlikti reikėtų parengti specialią metodologiją, apimančią nuodugnesnę pasirinktų šalių klasterizacijos

procesų analizę, leidžiančią įvertinti kontekstą bei funkciškai jas palyginti. Tokiai analizei atlikti reikėtų

atskiros plačios apimties studijos, kuri nėra šio tyrimo objektas.

5.1. Suomija

Suomijoje klasterių koncepcija yra suvokiama skirtingai nei Europoje. Šioje šalyje klasterių politika

netraktuoja klasterių kaip įmonių geografinės koncentracijos, tačiau greičiau laiko juos tematiniais tinklais

kurie nebūtinai turi būti fiziškai arti vienas kito, kaip tradiciniai regioniniai klasteriai. Pagrindinė to priežastis

yra mažas gyventojų skaičius bei didelė pramonės geografinė sklaida.

Iki 1990 m. Suomijos išsikeltas klasterių politikos tikslas buvo skatinti struktūrinius pokyčius, atnaujinti ir

sukurti nacionalinėmis stiprybėmis grįstus gamybos veiksnius. 1992-1995 m. buvo inicijuojamos plačios

mokslinių tyrimų programos. To pasėkoje buvo sukurta 10 nacionalinių mega klasterių (miškininkystės, IRT,

energetikos technologijų ir kt.).

Pagrindinis Suomijos pramonės politikos tikslas – užtikrinti, kad pagrindinė veikla ir funkcijos vidaus

ekonomikoje pasiliktų šalyje ir nebūtų perkeltos į kitas šalis. Politika skirta ne klasterių kūrimui, bet jų

palaikymui per tinklus. Nuo 1996 m. Suomija įgyvendino kompetencijos centrų programą, paremtą klasterių

politika. Iki to laiko politika buvo regioninė, kai kiekvienas regionas kūrė savo strategiją. Nuo 2007 m.

Suomijoje imta orientuotis į „bendradarbiavimo tinklus“. Šiuo metu Suomijoje yra 13 teminių tinklų, kuriuose

dalyvauja 22 šalies centrai. Jie skatina bendradarbiavimą ir gali būti laikomi klasteriais.

Siekiant įgyvendinti tinklų politiką, kaip priemonė tam buvo sukurti SHOK – strateginiai mokslo, technologijų

ir inovacijų centrai. SHOK yra nacionaliniu lygmeniu koordinuojami teminiai centrai, kurių pagrindas yra

ilgalaikis bendradarbiavimas vykdant bendrus mokslinius tyrimus. Suomijos mokslo, technologijų ir politikos

taryba nusprendė suformuoti minėtus centrus penkiose srityse: miškininkystės, metalo gaminių ir

mechaninės inžinerijos, energetikos ir aplinkos, sveikatos ir gerovės, ir IRT pramonės ir paslaugų.


Strateginių mokslo, technologijų ir inovacijų centrų pagrindinis tikslas yra iš pagrindų atnaujinti pramonės

klasterius ir kurti esmines inovacijas, kuriant ir taikant naujus bendradarbiavimo metodus ir sąveikas.

Pagrindinė centrų veikla yra testavimo ir pilotavimo aplinkų ir ekosistemų sukūrimas. Strateginiuose

centruose atliekant mokslinius tyrimus, glaudžiai bendradarbiauja įmonės ir mokslinių tyrimų grupės.

Mokslinių tyrimų tikslas - patenkinti Suomijos pramonės ir visuomenės poreikius penkerių-dešimties metų

laikotarpyje.

OSKE – programų kompetencijos centrai - regioninis, į verslą orientuotas tinklas. OSKE tikslas - didinti

regioninę specializaciją ir stiprinti kompetencijos centrų bendradarbiavimą 13 nacionalinės svarbos sričių

(gyvenimo verslo, skaitmeninio verslo, maisto, plėtros, energijos technologijų, Bio sveikatos, sveikatos ir

gerovės, plačiajuostės kompiuterijos, turizmo ir valdymo patirties, jūrų, nanotechnologijų, miškininkystės,

švarių technologijų ir pažangių mašinų). Kompetencijos centrus sudaro įmonių, mokslinių tyrimų ir viešojo

sektoriaus atstovai, orientuoti į regiono stipriąsias puses ir specializaciją (iš apačios į viršų). Regioninius

centrus nacionaliniu lygiu koordinuoja daugiasektoriniai komitetai (iš viršaus į apačią).

Pav. 7. Suomijos klasteriai pagal regionus (Šaltinis: http://www.clusterobservatory.eu) Kompetencijos centrai kiekvienam klasteriui turi parengtą programą, atsižvelgiant į įmonių ir kitų inovacijų

sistemos veikėjų poreikius ir galimybes. Pagrindiniai partneriai yra įmonės, universitetai, taikomųjų mokslų

universitetai, mokslinių tyrimų įstaigos, technologijų centrai ir įvairios finansavimo institucijos, pavyzdžiui,

miestų, savivaldybių, regionų tarybos, užimtumo ir ekonominės plėtros centrai ir jų technologijų plėtros

departamentai. Klasterių programa apibrėžia kompetencijos klasterių strateginio dėmesio sritis ir tikslus.

Klasterių programų tikslai yra:

GIGA – telekomunikacijų klasteris DENSY – energetikos technologijų klasteris Nordite – telekomunikacijų klasteris NewPro – plieno pramonės klasteris Sara – statybos technologijų klasteris VAMOS – logistikos ir transportavimo klasteris Turizmo ir vadybos patirties kompetencijų klasteris IMTEC – plastikų pramonės klasteris Įterptųjų sistemų klasteris SimBio – biotechnologijų klasteris

HealtBIO – sveikatos priežiūros klasteris Koneteknologiakeskus – technologijų klasteris ICT Turku – IT klasteris Farma - žemės ūkio technologijų klasteris Turku Touring – turizmo klasteris Logisity – logistikos klasteris Visuotinio kompiuterijos paplitimo klasteris Robotikos klasteris PrizzTech medžiagų technologijų klasteris Suomijos EduKlasteris – švietimo paslaugų klasteris Foodwest – maisto pramonės klasteris Merinova energetikos technologijų ir ekonomikos klasteris

Teknia Agrobiotechnology – žemės ūkio technologijų klasteris

Micropolis – mikroelektronikos klasteris


aukšto lygio inovacijų aplinkos regionuose kūrimas ir pasaulinio žinomumo skatinimas;

verslo augimo, pagristo aukščiausio lygio kompetencija skatinimas;

skatinimas SVĮ padidinti savo mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą;

specialiųjų kompetencijų regionuose stiprinimas ir atnaujinimas;

siekis efektyviai panaudoti švietimą ir žmogiškuosius išteklius.

Suomijoje klasterių politikoje vyrauja sektorinis požiūris. Dėmesys skiriamas žinioms imliems pramonės,

gamybos sektoriams, taip pat pramonės šakoms, kurios yra unikalios šalyje ir generuoja dideles pajamas,

pavyzdžiui, miškininkystė.

Tokia klasterizacijos politika Suomijoje įtakojo sparčius klasterizacijos procesus. Šiuo metu Suomijoje veikia

apie 30 klasterių, iš kurių daugiausia yra susikoncentravę vakarų ir pietų Suomijos regionuose (žr. pav. 7).

5.2. Švedija

Švedijos geografiniai veiksniai bei ekonominės veiklos tankis lemia klasterių plėtros svarbą šioje šalyje.

Švedijos ekonomikoje dominuoja keletas vidutinio dydžio regionų, kuriuose gyventojų tankumas nėra didelis.

Didžioji dalis populiacijos ir ūkinės veiklos yra sukoncentruota pietinėje šalies dalyje.

Švedijoje yra keletą lyderiaujančių klasterių transporto, statybos ir metalo pramonės srityse. Taip pat stiprūs

klasteriai veikia informacinių technologijų, medienos pramonės, ir komunikacijų pramonės srityse.


Pav. 8. Švedijos klasteriai pagal regionus (Šaltinis: http://www.clusterobservatory.eu)

Nepaisant to, kad Švedijos verslo aplinka ir akademinė tradicija yra palanki klasterių plėtrai, ekonomikos

politikoje ilgą laiką vyravo skeptiškas požiūris į klasterius. Ilgą laiką Švedijos ekonomikos politika buvo

orientuota į fundamentalią, t.y. tvirtą makroekonominė politiką, atvirą rinką su visiems vienodomis

taisyklėmis, pagrindinėmis investicijomis į infrastruktūrą, švietimo ir mokslo sistemą. Buvo abejojama

sektoriniu požiūriu pagrįsta politika, kuri galėtų paskatinti iškraipymus ir tai lėmė dideles abejones dėl

klasterių politikos.

Nepaisant skepticizmo, klasterių politika tapo svarbiu veiksniu vyriausybės politikoje, o inicijuotos klasterius

skatinančios programos lėmė gerus rezultatus. 2004 m. Švedijos nacionalinėje inovacijų strategijoje

ekonominės politikos kontekste buvo įvesta klasterio terminologija. Be kita ko, ši strategija paskatino šešių

sektorių specifines pramonės strategijas pagrindiniuose Švedijos ekonomikos sektoriuose. Atskiros

Filmpool Nord – kino ir TV produkcijos klasteris ProcessIT Iinnovation – IT klasteris Acusticum – muzikos klasteris Internet Bay - sveikatos apsauga, IT Packaging Mid Sweden – pakavimo klasteris Processum – popieriaus, žaliųjų technologijų, atsinaujinančios energetikos klasteris yWood – medžio technologijų klasteris Future Position X – geografinių informacinių sistemų klasteris

Livets Nya Verktyg – sveikatos apsaugos klasteris IDEA Plant – sistemų projektavimo klasteris CID – sistemų projektavimo klasteris Swedish Maritime Forum – transportavimo technologijų klasteris Subtopia – pramogų klasteris NIMED – medicinos technologijų klasteris BIOMIME – biotechnologijų klasteris PSCI – mokslo kompiuterijos klasteris S-SENCE – chemijos klasteris BioMedley.com – gyvybės mokslų klasteris SNAP – chemijos klasteris HomeCom – ITR klasteris WURC – medžio technologijų klasteris KCEM – chemijos klasteris Robotdalen – robotikos klasteris CTT – IT klasteris Uppsala BIO – biotechnologijų klasteris Biotech Valley – biotechnologijų klasteris CBioPT – biomokslų klasteris

Trariket - medžio technologijų klasteris Sweden Logistics – logistikos klasteris Industriellt Distrikt Skaraborg – automobilių pramonės klasteris Tracentrum Nassjo – medžio technologijų klasteris Rock City – muzikos klasteris Teknocenter – technologijų klasteris Skarteknikcentrum- apdorojimo technologijų klasteris Brewhouse Innovation – muzikos klasteris Innovatum- žiniasklaidos klasteris MedCoast Scandinavia – biotechnologijų klasteris Medicon Valley Alliance- medicinos, biotechnologijų klasteris IUC Sydpoolen – medžio technologijų klasteris Film i Vast- kino ir TV produktų klasteris Mobelriket Furniture Kingdom- baldų klasteris CHARMEC – transportavimo technologijų klasteris CERC – automobilių detalių gamybos klasteris PLUS – plastikų pramonės klasteris Kalmar Bioscience – biomokslų klasteris Automation Technology Cluster of West Sweden – gamybos technologijų klasteris Halsoteknikalliansen – sveikatos apsaugos klasteris Oresund Logistics – logistikos klasteris Skanes Livsmedelsakademi – maisto gamybos klasteris PUCK - plastikų pramonės klasteris Aluminiumriket – aliuminio pramonės klasteris High Temperature Corrosion – mechanikos inžinerijos klasteris Microwave Road – elektronikos klasteris Innovation i Gransland – maisto pramonės klasteris Telecom City – telekomunikacijų klasteris Koksriket – maisto pramonės klasteris Center of Visualization Gotebrg – IT klasteris CLUSTER 55Ā°- IT klasteris Polymercentrum i Ostbo- Vastbo AB –polimerų klasteris Advantage Hardwood – medžio technologijos Telematics Valley – telematikos klasteris Soft Center Network Ronneby – IT klasteris Tratartan – medžio technologijų klasteris Livsmedel i Vast – maisto pramonės klasteris Heavy Vehicles – sunkiosios technikos klasteris GoteborgBIO – biomedicinos klasteris Automotive Sweden – automobilių pramonės klasteris


vyriausybinės agentūros kaip NUTEK, VINNOVA, KK-Stiftelsen, ISA ir Švedijos regionai vis labiau linko į

klasterių/inovacijų sistemų mąstymą.

Svarbiausiаs Švedijos klasterių politikos projektas yra Vinnväxt programa, kurią vykdo Švedijos inovacijų

agentūra VINNOVA nuo 2001 m. VINNVÄXT programos tikslas yra skatinti tvarų augimą, pagristą regionų

tarptautiniu konkurencingumu, plėtojant inovacijų sistemos funkcionalumą, dinamiką ir efektyvumą

regionuose tarptautiniu lygiu.

2003 m. įgyvendinant šią programą buvo atrinkti pirmieji trys regioniniai klasteriai dešimties metų programai

su iki 10 mln. Švedijos kronų finansavimu per metus. Dar penki klasteriai į programą buvo atrinkti 2004 ir

2008 metais.

2008 metų programos iniciatyva apima sekančias sritis:

- Ateities biologinis perdirbimas. Ši iniciatyva, pagrįsta Örnsköldsvik srities pramonės tradicijomis,

remia tvarų augimą per miško žaliavų ir energetinių augalų biologinį perdirbimą.

- Piko inovacijos. Šia iniciatyva siekiama pozicionuoti Åre-Östersund regioną kaip tarptautiniu mastu

konkurencingą aplinką žiemos sporto, turizmo ir lauko užsiėmimų moksliniams tyrimams ir verslo

plėtrai.

- Spausdinimo elektronikos sritis. Siekiama sukurti tvarų augimą Norrköping - Linköping regione per

spausdinimo elektronikos komercializavimą ir eksploatavimą.

- Išmanioji tekstilė - siekiama užtikrinti Västra Götaland regiono tarptautinio masto lyderiaujančias

pozicijas projektuojant, kuriant ir gaminant naujos kartos tekstilės gaminius.

Šios keturios skirtingos inovacijų grupių iniciatyvos skatina skirtingus klasterizacijos procesus atskirose

srityse. Ateities biologinio perdirbimo srityje susiformavo pumpurinis klasteris (išaugęs iš medienos

perdirbimo pramonės), veikiamas labai stiprių inovacinių paskatų. Šis klasteris prasidėjo kaip privati

iniciatyva, kuriai vadovavo vietinis verslas. Verslo įmonės kartu įsteigė konsorciumą Processum, skirtą

organizuoti ir koordinuoti veiklas, išteklius ir finansus, reikalingus pagrindinėms biologinio perdirbimo

paslaugų teikimo gamybos stadijoms Šiaurės Rytų Švedijos pakrantės regione. Šiuo metu biologinio

perdirbimo srityje veikiantis klasteris yra palaikomas klasterio narių iniciatyvos pagrindu ir pagrindinias tikslas

yra suburti kritinę masę tarpusavyje susijusių įmonių, kurios prisijungtų prie medžio apdorojimo vertės

grandinės kūrimo.

Piko inovacijų srityje veikia augantis ir vis labiau diversifikuotas klasteris. Žiemos sporto ir turizmo klasterio

vystymąsi lemia tai, jog šiame regione veikia daug įmonių, susijusių su turizmu, žiemos sportu,

apgyvendinimu ir pan., kas lemia jau susiformavusius stiprius tarpusavio klientų tiekėjų ryšius, specializuotų

darbuotojų pasiūla, tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti socialiniai santykiai, vietoje veikiančios atitinkamos

viešosios ir privačios institucijos. Šiame klasteryje vyksta diversifikacijos procesai, kai pamažu ima skirtis

žiemos ir vasaros turizmo ir sporto paslaugų sritys.


Spausdinimo elektronikos srities klasteris yra mokslinių tyrimų skatinamos embrioninės iniciatyvos atvejis.

Spausdinimo elektronika yra naujos technologijos, kurios vis dar yra etape, kur moksliniai tyrimai yra

vykdomi mokslinių tyrimų institucijose, o paklausa šioms technologijoms dar turi būti sukurta. Spausdinimo

elektronikos klasterio atsiradimas yra skatinamas per klasterių iniciatyvas, kitaip tariant, ši pramonė yra

užuomazgos stadijoje, kai yra modernizuojamas regiono tradicinis celiuliozės ir popieriaus klasteris.

Išmaniosios tekstilės atveju yra skatinamos galimybės klasteriams atsinaujinti. Sumanios tekstilės klasteris

yra Borås srities tekstilės klasterio atnaujinimo galimybė. Borås tekstilės klasteris apims ne tik tekstilės

įmones, bet ir įmones, veikiančias automobilių pramonės, baldų, medicinos, dizaino srityse.

Klasterių politikos vystymas Švedijoje nėra sektorinis, bet labiau lemiamas ekonomikos augimo ir

konkurencingumo skatinimo potencialo visuose sektoriuose. Tai lemia koncentraciją į didžiausią augimo

potencialą ir gali daryti įtaką netiesioginėms vieno sektoriaus poreikių privilegijoms.

5.3. Norvegija

Norvegijos verslo ir pramonės politika turi senas tradicijas prisidėti prie prekybos ir pramonės vertės kūrimo

tobulinimo, remiant individualių įmonių plėtros projektus. Įmonės gali kreiptis dėl paramos konkretiems

projektams, kurie yra inovatyvūs ar tam tikru būdu prisidedantys prie papildomos veikla. Papildoma veikla

regionuose su specialiaisiais poreikiais buvo ypač svarbi šiame kontekste.

Nuo 1990-ųjų metų vidurio buvo atkreiptas dėmesys, kad daugiausiai inovacinių projektų yra sukuriama

bendradarbiaujant skirtingoms įmonėms, taip pat ir verslo aplinkai bendradarbiaujant su akademine aplinka.

Remiantis šia įžvalga, Norvegijos plėtros politika buvo nukreipta į esamų ir naujų klasterių skatinimo politiką.

2002 m. Norvegijoje pradėjo veikti programa „Arena – inovacijos tinkluose“. Pagrindinis programos tikslas –

profesionali ir finansinė parama verslo aplinkos ir klasterių plėtros procesams, pagristiems bendradarbiavimu

tarp verslo ir pramonės, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sektoriaus ir visuomenės. Programa yra

siekiama sustiprinti regiono verslo aplinkos inovacijų ir vertės kūrimo gebėjimus per stipresnes ir labiau

dinamiškas sąveikas tarp verslo subjektų, žinių teikėjų ir viešojo sektoriaus.

2006 m. pradėjo veikti Norvegijos kompetencijų centrų (NCE) programa. Ši programa skirta remti inovacijų ir

tarptautiškumo procesų tvarų augimą dinamiškiausiuose ir į augimą orientuotose Norvegijos klasteriuose.

Programa palaiko ilgalaikius klasterių vystymosi procesus, pagrįstus pramonės šakų, mokslinių tyrimų ir

eksperimentinės plėtros institucijų bei viešojo sektoriaus tarpusavio bendradarbiavimu. Šios programos

rėmuose buvo atrinkta 12 klasterių (9 pav.), kuriems suteiktas prioritetas.


Pav. 9. Norvegijos prioritetiniai klasteriai (Šaltinis: The Norwegian Centres of Expertise, 2008)

Remiami klasteriai šiose srityse:

- Akvakultūra. Klasteris orientuotas į vertės kūrimą ir inovacijas, susijusias su ūkiuose auginamų žuvų

ir jūros gėrybių pramonine gamyba pasaulinei rinkai;

- Instrumentuotės. Klasteris veikia jutiklių technologijų ir pažangios kontrolės bei komunikacijos

sprendimų srityje;

- Jūrinė sritis. Šis jūrų klasteris Norvegijos vakarinėje pakrantėje yra pasaulinis lyderis pažangiausių

pasaulyje naftos pramonės laivų projektavimo, statybos, įrengimo ir eksploatavimo srityje;

- Fiordų turizmas. Šio klasterio tikslas - padaryti Norvegijos fiordų regioną pasaulio turizmo lyderiu,

taip prisidedant prie Vakarų Norvegijos turizmo sektoriaus augimo.

- Povandeninė sritis. Bergeno srityje įsikūręs klasteris, pirmaujantis povandeninių technologijų srityje

orientuojasi į povandeninių technologijų priežiūrą, modifikaciją ir eksploatavimą.

- Kulinarijos sritis. Maisto klasterio Rogalande pagrindinis tikslas yra stiprinti žinių platformą ir

inovacinius gebėjimus gastronomijos ir kulinarijos srityje, siekiant diferenciacijos Norvegijos maisto

gamyboje.

- Tinklai. Naftos ir dujų technologijų klasteris Norvegijos pietinės pakrantėje veikia trijose nišose –

pakrantės gręžiniai, pakrovimas ir iškrovimas, švartavimas ir inkaravimas bei sunkieji kranai.

- „Raufoss“ klasterio pagrindinė veikla yra automatizuota lengvųjų medžiagų pramonės produktų

gamyba. Pagrindinės rinkos yra automobilių ir gynybos sektoriai.

- Onkologija. Oslo vėžio klasteryje kuriami nauji vėžio gydymo ir diagnostikos metodai.


- Sistemų inžinerija. Kongsbergo sistemų inžinerijos klasteris jungia aukštųjų technologijų įmones,

pasaulyje pirmaujančias sudėtingose pramonės šakose, tokiose kaip povandenės srities, jūrų,

automobilių, orlaivių, gynybos ir kosmoso pramonės.

- Mikro ir nano technologijos. Šis klasteris jungia įmones, veikiančias mikro ir nano technologijų

srityje, elektronikos ir ITR srityse.

- Energetika ir taršos leidimų prekyba. Šis klasteris orientuojasi į klausimų, susijusių su energetikos

pramonės sunkumais, sprendimus.

Norvegijos kompetencijų centrų programą kartu valdo ir įgyvendina trys pagrindinės Norvegijos inovacijų

agentūros: „Innovation Norway“, Norvegijos mokslo taryba ir SIVA. Programa buvo pradėta 2006 metais, ir

yra finansuojama dviejų ministerijų: Prekybos ir pramonės ministerijos ir Vietos valdžios ir regioninės plėtros

ministerijos.

5.4. Latvija

Latvijoje klasterių vystymasis imtas remti jau nuo 1999 m. pagal ES PHARE programą. Prioritetiniais

klasterizacijos sektoriais Latvijoje buvo įvardinti IT paslaugų sektorius, medienos pramonės sektorius,

mašinų gamybos ir naujų medžiagų pramonės sektoriai. Šiuose sektoriuose buvo inicijuotos klasterių

iniciatyvos, tačiau nuo 2001 m. įsikūrė tik du klasteriai, kurie veikia ir šiandien.

ES PHARE parama klasterių plėtrai turėjo keletą svarbių rezultatų – buvo pagerintas supratimas apie

klasterių svarbą ir jų kūrimąsi, pagerėjo tarpusavio bendradarbiavimas tarp žaidėjų įvairiuose sektoriuose.

Tačiau šiandien Latvijoje klasterių vaidmuo nėra visiškai pripažintas ir suprantamas.

Lyginant su kitomis ES šalimis, Latvijoje yra mažiausiai klasterių iniciatyvų, klasterių prekių ženklų, iniciatyvų

organizuojant klasterizacijos palaikymo veiklas, teikiant finansinę paramą skirtingoms klasterizacijoms

veikloms.

Latvija turi ekonominės veiklos koncentracijas įvairiuose sektoriuose ir regionuose. Tai lemia klasterizacijos

procesų fragmentiškumą. Dėl savo fragmentiškumo klasteriai Latvijoje gali būti laikomi ankstyvoje vystymosi

stadijoje. Dauguma klasterių rėmimo iniciatyvų paprastai yra trumpalaikės ir atsitiktinės visuose sektoriuose.

Papildomos paskatos ir politikos kryptis remiant klasterių plėtrą labai priklauso nuo valstybės biudžeto

paskirstymo.

Klasterių plėtros svarba yra minima Latvijos nacionaliniame plėtros plane 2007-2013, Latvijos pramonės

plėtros gairėse ir Nacionalinėje Inovacijų programoje 2003-2006 m. Latvijos Ūkio ministerija yra atsakinga už

klasterių rėmimo politiką Latvijoje ir jos įgyvendinimo užtikrinimą bendradarbiaujant su Latvijos investicijų ir

plėtros agentūra. 2007 m. Latvijos Ministrų kabinetas patvirtino Komercinių inovacijų skatinimo ir

konkurencingumo programą 2007-2013, už kurią yra atsakinga Latvijos ūkio ministerija. Joje teigiama, kad,


nepaisant dabartinės pramonei palankios aplinkos klasterių sukūrimas atsilieka ir aktyvesniu valstybės ir

verslo politikos koordinavimu būtina skatinti klasterių plėtrą.

Iki 2009 metų, kai Latvijos vyriausybė ėmėsi teikti finansinę paramą klasterių plėtrai, egzistavo tik du

klasteriai - IT klasteris ir Latvijos miško pramonės klasteris. Po 2009 m. finansinėmis priemonėmis ėmus

skatinti klasterizacijos procesus, Latvijoje buvo inicijuoti dar keliolika klasterių: 2 IT klasteriai, 3 metalo

apdirbimo ir susijusių pramonės šakų klasteriai, 3 elektronikos ir elektrotechnikos klasteriai, 3 farmacijos,

chemijos ir susijusių pramonės šakų klasteriai, 3 baldų ir susijusių pramonės šakų klasteriai, kosmoso

technologijų klasteris, pramonės eksporto produkcijos klasteris, 2 tiekimo grandinės klasteriai, 3 tekstilės ir

susijusių pramonės šakų klasteriai, 3 maisto pramonės klasteriai.

Mažoje valstybėje kaip Latvija yra neįmanoma konkuruoti tarptautinėje rinkoje išlaikant visą gamybos ciklą,

todėl reikia specializuotis tam tikrų produktų ar paslaugų gamyboje, o klasteriai turi būti kuriami Baltijos jūros

regiono, kuriam reikalinga regioninė specializacija, mastu.

5.5. Estija

Estijoje klasterių politika yra integruota į MTTP ir inovacijų politiką ir yra jos sudedamoji dalis. Klasterių

politika buvo vykdoma nuo 2006 m., prasidėjus ES SF ir Sanglaudos fondo finansavimo laikotarpiui.

Labiausiai su inovacijų politika yra susijusi Inovacijų strategija „Žiniomis grįsta Estija“ 2007-2013, kuria

siekiama remti inovacijas, verslumą, konkurencingumą, pasitelkiant mokslinius tyrimus ir plėtrą, bei skatinti

inovacijoms palankią aplinką. Klasterių politikos pagrindinis tikslas yra tinklų kūrimas pritraukiant investicijas

ir tarptautiškumo skatinimas.

Šalies politikoje dominuoja horizontalus klasterių politikos suvokimas. Estijoje nėra identifikuoti klasterizacijai

palankūs sektoriai, kadangi Estija yra maža šalis ir siekiama paskatinti visus sektorius, kurie gali gauti

finansavimą per programą valdomą „Versli Estija“. Kadangi klasterių politika nėra orientuota į konkrečius

prioritetinius sektorius, inovacijų politikos pagrindinis dėmesys skiriamas prioritetiniams pagrindiniams

sektoriams: ITR, biotechnologijų ir medžiagų sektoriams. Pagrindiniai socioekonominiai pokyčiai yra

orientuoti taip pat pagal sektorius, pavyzdžiui, aplinkos, energetikos, saugumo, sveikatos priežiūros sritis.

Tačiau klasterių iniciatyvos yra finansuojamos visuose sektoriuose, jei jie atitinka tam tikrus reikalavimus.

Šiuo metu Estijoje veikia 6 klasteriai:

- Logistikos klasteris. Logistikos sektorius yra vienas iš Estijos ekonomikos variklių ir yra glaudžiai

susijęs su kitų sektorių plėtra. Logistikos klasteris jungia 21 transporto ir logistikos įmonę, du

universitetus ir transporto įmonių asociaciją. Pagrindiniai klasterio tikslai yra Estijos kaip tranzito

mazgo pozicionavimas, produktų kūrimas bendradarbiaujant įvairiems transporto rūšių sektoriams

ir bendravimo tarp su tranzitu susijusių sektorių gerinimas.


- ITR klasteris. Šio klasterio tikslas - padidinti Estijos ITR produktų ir paslaugų eksportą , taip pat kaip

ir kitų svarbių Estijos ekonomikos sektorių eksportą per efektyvesnių ITR pagrįstų sprendimų kūrimą

ir diegimą. Šis klasteris jungia 15 pirmaujančių Estijos ITR įmonių. Klasteris bendradarbiauja su

universitetais, rengiančiais mokymo programas ir darbuotojus, taip pat bendradarbiauja su kitomis

įmonėmis, ekonomikos sektoriais.

- Vėjo jėgainių klasteris. Vėjo jėgainių klasteris susikūrė iš Estijos įmonių noro dalyvauti greitai

besikeičiančiame vėjo jėgainių sektoriuje. Vėjo jėgainės yra glaudžiai susijusios su elektros

energijos gamyba ir įtakoja daugelio pramonės šakų veiklą. Šis klasteris jungia 15 narių, įskaitant

energijos gamybos bendroves ir gamybos technologinių sprendimų įmones, taip pat universitetus ir

mokslo įstaigas.

- Medinių namų eksportuotojų klasteris. Klasteris buvo sukurtas siekiant pagerinti klasterio narių

tarptautinį konkurencingumą, padidinti pridėtinę vertę ir eksporto apyvartą. Klasteris jungia 25

partnerius, iš kurių 17 yra medinius namus gaminančios įmonės, o likę yra profesinės asociacijos,

mokslinių tyrimų ir švietimo institucijos, taip pat paramos organizacijos, prisidedančios prie

sektoriaus plėtros.

- Sveikatos technologijų klasteris. Klasterio misija yra didinti dirbančių žmonių gerovę, plėtojant ir

taikant novatoriškus sveikatos technologijų produktus ir paslaugas Estijoje, taip pat tarptautinėje

rinkoje. Klasteris skatina mokslinių tyrimų ir plėtros institucijų, verslininkų ir medicinos paslaugų

teikėjų abipusį bendradarbiavimą ir suteikia galimybes gerinti sveikatos priežiūros technologijų

sektoriaus tarptautinį konkurencingumą. Konsorciumą sudaro 20 sveikatos priežiūros įstaigų,

gydymo ir medicinos technologijų bendrovių.

- Paldiskio miesto verslumo klasteris. Vieno regiono savivaldybė ir verslininkai veikia kartu siūlydami

naujoms bendrovėms ir naujiems investuotojams įvairias paslaugas ir produktus. Šios paslaugos ir

produktai sudaro skirtingas vertės grandines, padedančias pradėti ir paskatinti naują verslą Estijoje.

Apibendrinant šį skyrių galima daryti sekančias išvadas: išsivysčiusiose užsienio šalyse (Suomijoje,

Švedijoje, Norvegijoje) skatinant klasterizacijos procesus yra remiamasi tiek sektoriniu tiek horizontaliu

požiūriu, tačiau nepriklausomai nuo to, klasterizacijos politika šiose šalyse vaidina svarbų vaidmenį skatinant

šalių konkurencingumą bei yra glaudžiai susijusi su šalių ekonominėmis politikomis. Siekiant skatinti

klasterizacijos procesus, minėtose šalyse yra suformuotos priemonės, palaikančios ilgalaikius klasterių

vystymosi procesus.

Latvijoje kol kas klasterizacijos procesai dar nėra tapę šalies ekonominio konkurencingumo skatinimo

varikliu. Dėl savo fragmentiškumo klasteriai Latvijoje gali būti laikomi ankstyvoje vystymosi stadijoje.

Dauguma klasterių rėmimo iniciatyvų paprastai yra trumpalaikės ir atsitiktinės visuose sektoriuose.

Estijoje klasterizacijos procesų vystymo būdas buvo pasirinktas racionaliai įvertinant šalies galimybes.

Estijoje nėra identifikuoti klasterizacijai palankūs sektoriai, o klasterizacijos procesai skatinami visuose

sektoriuose.


Skatinant Lietuvoje klasterizacijos procesus ir įvertinant gerąją užsienio šalių patirtį, reiktų pirmiausia suvokti

klasterizacijos politikos, kaip vienos iš pagrindinių šalies ekonominio konkurencingumo skatinimo sąlygų

svarbą. Klasterių vystymas turi tapti vienas iš svarbiausių Lietuvos inovacijų politikos tikslų. Tuo pačiu

klasterizacijos strategija turi būti glaudžiai susijusi su kitomis (pramonės, verslo, inovacijų ir kt.) strategijomis.

Klasterizacija nėra savitikslė – ja siekiama didinti konkrečios šalies, regiono ar ekonomikos sektoriaus

produktyvumą. Netgi nesant atskiros klasterizacijos strategijos, daugelis svarbių procesų gali būti numatomi

kitose strategijose – pramonės konkurencingumo, smulkaus verslo skatinimo, regioninės plėtros, mokslo ir

verslo inovacijų.

Skatinant Lietuvoje klasterizacijos procesus taip pat turėtų būti suformuojamos ilgalaikės priemonės,

nukreiptos į esamų ir naujų klasterių skatinimą. Remiantis Estijos pavyzdžiu, šios priemonės galėtų būti

nukreiptos ne į tam tikrų išskirtinių sektorių klasterizacijos skatinimą, tačiau į visų sektorių klasterių iniciatyvų

skatinimą.

6. Klasterizacijos procesai Lietuvoje

6.1. Klasterizacijos procesai Lietuvos apdirbamojoje pramonėje

Lietuvos ūkio struktūra yra įvairialypė. Lietuvoje labiausiai išvystyta yra apdirbamoji pramonė, sukurianti apie

penktadalį šalies BVP ir eksportuojanti apie 67,6 proc. savo produkcijos. Apdirbamąją pramonę sudaro šeši

subsektoriai: maisto ir gėrimų, tekstilės ir drabužių, elektronikos, medienos ir baldų, chemijos ir metalų,

mašinų ir įrenginių pramonės subsektoriai. Didžiausią pridėtinę vertę kuria maisto ir gėrimų, metalų, mašinų

ir įrenginių bei chemijos pramonės subsektoriai.

Pav. 10. Lietuvos pramonės sektorių sukuriama pridėtinė vertė apdirbamojoje pramonėje (proc.) (Šaltinis, Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

25,3

8,68

2,51

11,9223,6

27,99

Pramonės sektorių sukuriama pridėtinė vertė (proc.) apdirbamojoje pramonėje

Maisto ir gėrimų pramonėssubsektorius

Tekstilės ir drabužiųpramonės subsektorius

Elektronikos pramonėssubsektorius

Medienos ir baldų pramonėssubsektorius

Chemijos pramonėssubsektorius

Metalų, mašinų ir įrenginiųpramonės subsektorius


Aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų gamybos dalis pramonės struktūroje yra maža - aukštų ir

vidutiniškai aukštų technologijų sektorių sukurta pridėtinė vertė apdirbamosios gamybos sukurtoje pridėtinėje

vertėje 2011 m. siekė 23 proc.

Lietuvos bendras darbo produktyvumas 2011 m. siekė tik 45 proc. senųjų Europos Sąjungos narių darbo

produktyvumo rodiklio. Darbo jėgos produktyvumo skirtumai formuojasi dėl sektorių produktyvumo, darbo

organizavimo ir vadybos skirtumų. Nepatenkinamą bendrą darbo produktyvumą iš dalies sąlygoja maža

aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektorių sukuriamo produkto dalis visoje šalies pramonėje, maža

tradicinių verslo sektorių, sudarančių didžiąją dalį Lietuvos ūkio struktūroje, sukuriama pridėtinė vertė.

Lietuvoje didžioji dalis šalies apdirbamosios pramonės įmonių (70 proc.) nevykdo jokios inovacinės veiklos.

Itin menkas strategiškai reikšmingą inovacinę veiklą vykdžiusių įmonių skaičius (2,2 proc.), kurį lemia

neišplėtota MTEP veikla versle ir pramonėje. Nedidelė ir įmonių, plėtojančių technologinių procesų

modifikavimu pagrįstas inovacijas, dalis (7,9 proc.).

Lietuvoje bendros išlaidos fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams (toliau – moksliniai

tyrimai) ir eksperimentinei (technologijų) plėtrai išlieka labai nedidelės (tik 0,92 proc. BVP, 2011 m.; ES

vidurkis – apie 2 proc.). Privataus sektoriaus išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai yra

ypač mažos ir sudaro 28,1 proc. visų šalies MTEP išlaidų. Lietuvoje, analizuojant pagal ekonomines veiklas,

daugiausia išlaidų MTEP verslo įmonių sektoriuje patyrė apdirbamoji gamyba – 31,17 proc. nuo visų išlaidų.

Didžiausia išlaidų MTEP dalis apdirbamojoje gamyboje teko kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių

gamybai – 17,7 proc., pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybai – 10,3 proc. ir

niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybai – 10,2 proc. visų apdirbamosios pramonės išlaidų MTEP.

Pav. 11. Lietuvos pramonės sektorių išlaidos MTEP apdirbamojoje pramonėje (proc.) (Šaltinis, Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

8,62,05

22,46

6,7227,37

32,8

Pramonės sektorių išlaidos MTEP (proc.) apdirbamojoje pramonėje

Maisto ir gėrimų pramonėssubsektoriusTekstilės ir drabužiųpramonės subsektorius

Elektronikos pramonėssubsektoriusMedienos ir baldų pramonėssubsektoriusChemijos pramonėssubsektoriusMetalų, mašinų ir įrenginiųpramonės subsektorius


Apdirbamojoje pramonėje dominuoja mažos ir vidutinės įmonės, kurių struktūroje dar dominuoja mikro

įmonės, tačiau pamažu auga lyginamoji mažų, taip pat vidutinių įmonių dalis. Veikiančių įmonių skaičius

Lietuvos apdirbamosios pramonės sektoriuje išlieka pastovus (apie 65 tūkst.). Daugiausiai įmonės yra

susikoncentravusios didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tačiau kai kuriuose Lietuvos regionuose, turinčiuose

išskirtinę specifiką (pvz. Jonava, Kėdainiai, Mažeikiai), taip pat yra susiformavusios įmonių sankaupos tam

tikrose veiklos srityse.

Toliau studijoje bus analizuojamas atskirai kiekvienas apdirbamosios pramonės sektorius, identifikuojant

veiksnius ir esmines sąlygas, įtakojančius klasterizacijos procesus. Apdirbamosios pramonės sektorių

analizė klasterizacijos prasme remsis Porterio „deimanto“ modeliu. Kiekvieno pramonės sektorius

konkurencingumas bus vertinamas remiantis keturiomis pagrindinėmis veiksnių grupėmis: 1) veiksniai ir

sąlygos veiklai; 2) paklausos pobūdis; 3) įmonių vyraujančios strategijos ir konkurencija; ir 4) klasterizacijos

procesai. Šie elementai nuolat sąveikaujant ir funkcionuojant kaip sistema, sustiprina arba susilpnina

konkurencinių pranašumų, kuriuos įgyja šalies įmonės, lygį. Kiekvienam veiksniui įvertinti yra priskiriami

atitinkami veiksnių rodikliai. Analizuojant atskirus pramonės sektorius, yra vertinamas kiekvienas rodiklis ir

priskiriama rodiklio reikšmė (žemas/vidutinis/aukštas). Ši analizė leidžia identifikuoti pagrindinius atitinkamo

pramonės sektoriaus konkurencingumo veiksnius, stiprybes, silpnybės bei klasterizacijos potencialą.

6.1.1. Klasterizacijos procesai maisto produktų ir gėrimų pramonės sektoriuje

Maisto produktų ir gėrimų pramonė yra viena didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės šakų. 2011

metais šios šakos įmonių produkcijos dalis sudarė 17,9 proc. parduotos apdirbamosios pramonės

produkcijos. Šią pramonės šaką sudaro 9 subsektoriai (mėsos, žuvies, vaisių ir daržovių, riebalų ir aliejaus,

pieno, grūdų, pašarų, kitų maisto produktų, gėrimų), kurie tarpusavyje turi menkas sąsajas ir palaiko tik

fragmentinį bendradarbiavimą.

Pav. 12. Lietuvos maisto pramonės sektoriaus parduotos produkcijos dalis (proc.) (Šaltinis: Lietuvos

statistikos departamentas, 2012)

2012 m. maisto produktų ir gėrimų pramonėje veikė 845 įmonės, iš kurių 758 - maisto produktų gamybos

srityje, 86 – gėrimų gamybos srityje ir 1 - tabako gaminių gamybos srityje. Maisto produktų ir gėrimų

pramonės sektoriuje vyrauja smulkios ir vidutinės įmonės, kurios sudaro 78 proc. visų sektoriaus įmonių.

18%

82%

Maisto pramonės produkcijos pardavimai (proc.)

Maisto pramonė

Apdirbamoji pramonė


Maisto ir gėrimų pramonės sektoriaus apyvarta pastaraisiais metais augo ir šiuo metu sudaro 12,54 mlrd.

litų. Lyginant su bendra šalies įmonių apyvarta, šio sektoriaus įmonių apyvarta sudaro 5,96 proc.

Paskutiniais metais teigiamą poveikį maisto produktų ir gėrimų pramonės gamybos plėtrai darė didėjantis

darbo našumas. 2011 m. vidutiniškai per vieną faktiškai dirbtą valandą maisto produktų, gėrimų ir tabako

gamybos įmonėse sukurta pridėtinė vertė buvo 47,3 Lt.

Tačiau nepaisant pastaruoju metu išaugusio maisto produktų ir gėrimų pramonės darbo našumo, vienas

Lietuvos maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos įmonės darbuotojas per metus sukūrė kelis kartus

mažiau pridėtinės vertės nei vidutiniškai ES šalyse. Tai rodo, jog maisto produktų ir pramonės sektoriuje

būtina diegti naujas technologijas, inovacijas, aktyvinti naujų rinkų paiešką.

Maisto ir gėrimų pramonės sektoriuje dirba 42,8 tūkst. darbuotojų, kas sudaro 5 proc. visų užimtųjų Lietuvos

ūkyje. Analizuojant žmogiškuosius šio pramonės sektoriaus išteklius galima teigti, jog šio sektoriaus

darbuotojų atlyginimai yra žemesni nei darbo užmokestis šalies mastu, o, palyginus su kitomis

apdirbamosios gamybos šakomis, yra vieni žemiausių.

Pav. 13. Užimtųjų maisto pramonės sektoriuje dalis (proc.) (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

Remiantis profesinio mokymo metodikos centro duomenimis, visoje apdirbamojoje gamyboje, kuriai priklauso

ir maisto ir gėrimų pramonės sektorius, dirbo beveik tris kartus daugiau kvalifikuotų darbininkų nei

specialistų. Tačiau, priimamų studijuoti/mokytis pagal šio sektoriaus programas bei šių programų absolventų

skaičius rodo priešingas tendencijas: 1) studijuoti pagal aukštojo mokslo programas priimta beveik 2,5 karto

daugiau jaunuolių nei mokytis pirminio profesinio rengimo programose; 2) aukštųjų mokyklų absolventų

skaičius, nors ir nežymiai, viršija pirminio profesinio mokymo absolventų skaičių. Dėl šių disproporcijų darbo

rinkoje specialistų pasiūla viršija paklausą, o kvalifikuotų darbininkų stinga (Profesinio mokymo metodikos

centras, 2008).

Pagal eksporto apimtis maisto produktų ir gėrimų pramonės šaka yra viena pirmaujančių tarp apdirbamosios

gamybos šakų, todėl galima teigti, kad ši šaka yra konkurencinga tarptautiniu mastu.

Maisto ir gėrimų gamybos įmonių, kaip ir kitų ūkio subjektų, plėtra ir veiklos efektyvumas labai priklauso nuo

investicijų. Per pastaruosius penkerius metus į maisto produktų ir gėrimų gamybos sektoriaus materialųjį

5%

95%

Užimtieji maisto pramonės sektoriuje (proc.)

Maisto pramonėssektorius

Visas šalies ūkis


turtą investuota 453 mln. lt., o tai yra beveik dvigubai daugiau nei bet kuri kita apdirbamosios pramonės

šaka. Po ekonominės krizės, ėmus augti produkcijos kainoms, 2011 m. investicijos į šį sektorių tolygiai auga.

Šiuo metu materialinės investicijos maisto ir gėrimų gamybos sektoriuje sudaro 36 proc. visų materialinių

apdirbamosios pramonės investicijų. Bendram investicijų į maisto produktų gamybos įmones augimui įtakos

turėjo SAPARD parama, EŽŪOGF parama pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrąjį programavimo

dokumentą ir Kaimo plėtros 2007-2013 metų programą. Remiantis Lietuvos statistikos departamento

duomenimis daugiausia šio pramonės sektoriaus įmonės investavo į naują statybą (naujus pastatus ir

statinius), mašinas, įrengimus transporto priemones ir inventorių. Taip pat nemažai buvo investuota į

programinės įrangos įsigijimą.

Vertinant maisto ir gėrimų pramonės sektoriaus MTEP išlaidas, galima konstatuoti, jog šis sektorius pagal

viso apdirbamosios pramonės sektoriaus MTEP išlaidas yra ketvirtoje vietoje pagal daugiausiai MTEP išlaidų

patyrusių šakų. Maisto ir gėrimų pramonės sektoriaus MTEP išlaidos sudaro 6,8 mln. litų, kas sudaro 8,6

proc. visų apdirbamosios pramonės MTEP išlaidų.

2008-2010 metais maisto produktų ir gėrimų gamybos pramonės sektoriuje apie pusę visų įmonių nurodė

diegusios inovacijas (maisto produktų gamyboje – 42,9 proc. visų įmonių, gėrimų gamyboje – 69,6 proc. visų

įmonių). Daugiausiai iš visų inovacijas diegusių įmonių yra technologiniai novatoriai (maisto produktų

gamyboje – 89,4 proc. visų inovacijas diegusių įmonių, gėrimų gamyboje – 96,9 proc. visų inovacijas

diegusių įmonių). Daugiausiai technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidų inovacinei veiklai buvo skirta

mašinų, įrenginių ir įrangos įsigijimui, o vidiniams ir išoriniams moksliniams tyrimams ir eksperimentinei

plėtrai buvo skiriama santykinai maža suma (12 pav.).

Pav. 14. Maisto ir gėrimų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) 2008-2010 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 )

9%4%

85%

2%

Maisto ir gėrimų pramonės tchnologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.)

Vidiniai moksliniai tyrimai ireksperimentinė plėtra

Išoriniai moksliniai tyrimai ireksperimentinė plėtra

Mašinų, įrenginių ir įrangosįsigijimas

Išorinių žinių įsigijimas


Nagrinėjant maisto ir gėrimų pramonės sektoriaus klasterizacijos galimybes, galima teigti, jog šiame

sektoriuje klasterizacijos procesai yra menki. Tik 16 proc. visų technologines inovacijas diegusių įmonių

įmonių yra linkusios bendradarbiauti su konkurencinėmis ar kitomis įmonėmis vystant naujas veiklas ar

naujus produktus. Su aukštosiomis mokyklomis ir universitetais bendradarbiauja 16,8 proc. įmonių, o su

tyrimų institutais – 14 proc. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, maisto ir gėrimų

pramonės sektoriaus įmonės yra linkusios bendradarbiauti tik su kitomis įmonėmis susijusių įmonių grupėje,

įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių, programinės įrangos tiekėjais, bei klientais ar vartotojais.

Pav. 15. Maisto ir gėrimų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos

bendradarbiavimo partneriai (proc.) 2008-2010 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Viena iš galimų maisto pramonės klasterizacijos procesų vystymo iniciatyvų galėtų būti integruotas mokslo,

studijų ir verslo centras (slėnis) „Nemunas“, siekiantis plėtoti Lietuvos žemės, miškų ir maisto ūkio sektorių.

Šio slėnio paskirtis sutelkti žemės, miško ir maisto ūkio mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo

potencialą, turintį bendrą ir tinklinę MTEP infrastruktūrą ir kryptingai prisidedantį prie žemės, miškų ir maisto

ūkio plėtros, žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimo.

Šio slėnio veikloje dalyvauja maisto pramonės sektoriaus įmonės UAB „Arvi“ ir ko, AB ,,Kauno grūdai“, UAB

„Utenos mėsa“, chemijos pramonės įmonė UAB koncernas „Achemos grupė“, mokslo įstaigos Baltijos

agroverslo institutas, Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Veterinarijos akademija, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras,

Lietuvos žemės ūkio, Konsultavimo tarnyba, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, Mykolo Romerio

universitetas ir kt. Visa tai sudaro palankias sąlygas kurtis klasterinėms struktūroms ir bendradarbiauti vertės

kūrimo grandinėje. Tuo labiau jog Nemuno slėnyje yra kuriama bendra MTEP infrastruktūra, vykdomi bendri

moksliniai tyrimai maisto technologijų, saugos ir sveikatingumo srityse.

23,8

37,1

30,8

16,1

18,2

16,8

14

0 5 10 15 20 25 30 35 40

Kitos įmonės susijusių įmonių grupėje

Įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių, programinėsįrangos tiekėjai

Klientai ar vartotojai

Konkurentai ar kitos įmonės

Konsultantai, laboratorijos

Aukštosios mokyklos, universitetai

Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos

Maisto ir gėrimų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.)


Maisto ir gėrimų pramonės sektoriuje veikia tokios šakinės asociacijos kaip Lietuvos grūdų perdirbėjų

asociacija, asociacija ,,Lietuvos maisto pramonė", asociacija „Nacionalinis Maisto Ūkio Klasteris“, Lietuvos

pieno perdirbėjų asociacija, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija, asociacija „Baltijos gėrimų pramonės

aljansas“ ir kt. Tačiau šių asociacijų veikla yra nukreipta atitinkamai į tam tikrų subsektorių atstovavimą, o jų

veiklos yra daugiau reakcinės, nei pagrįstos sistemine ir nuolatine veikla bei viso sektoriaus konsolidavimu ir

atstovavimu.

Toliau studijoje bus detaliau nagrinėjama maisto ir gėrimų pramonės didžiausi subsektoriai – pieno, mėsos,

grūdų ir gėrimų pramonės subsektoriai.

6.1.1.1. Pieno pramonės subsektorius

Lietuvoje veikia 31 pieno gamybos įmonė, kuriose dirba 5526 darbuotojai. 2011 metais pieno pramonės

subsektoriuje parduota produkcijos už 2736,6 milijonus litų. 63 proc. pagamintos produkcijos buvo

eksportuojama į ES valstybes, Rusiją ir kitas šalis.

Didžiausios pieno pramonės subsektoriaus įmonės: AB „Pieno žvaigždės“, AB grupė „Rokiškio sūris“, AB

grupė „Žemaitijos pienas“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, AB „Vilkyškių pieninė“, ŽŪK „Pienas LT“.

Lietuvos pieno pramonės subsektoriuje dominuoja kelios didelės pieno perdirbimo įmonių grupės: AB

„Rokiškio sūris“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Žemaitijos pienas“, AB „Vilkyškių pieninė“. Šioms įmonėms

priklauso didžioji dalis Lietuvos perdirbimo bei pieno supirkimo punktų, o perdirbimo mastai siekia 80 proc.

viso Lietuvos superkamo pieno. Šios įmonės yra pasidalinusios rinkos dalis, o tarpusavio kooperacijos ir

klasterizacijos lygis yra žemas, kadangi beveik visos pieno perdirbimo įmonės vykdo gana įvairiapusę veiklą,

specializacija labiau pastebima tik įmonių grupių viduje.

Tarp pieno pramonės posakyje veikiančių įmonių ar įmonių grupių praktiškai nėra vykdoma bendrų tyrimų,

rinkodaros, tarptautinio verslo programų bei projektų. Gana silpni ryšiai ir su mokslo įstaigomis. Naujų

produktų kūrimu ir esamų tobulinimu daugiausiai užsiima pačios įmonės, o technologijos yra perkamos iš

užsienio kompanijų.

Klasterizacijos procesus taip pat riboja tai, jog pieno pramonės subsektoriuje veikiančios įmonės nesiekia

specializuotis veiklose, o visas produktų kūrimo grandinės operacijas siekiama atlikti įmonių ar įmonių grupės

viduje.

6.1.1.2. Mėsos pramonės subsektorius

Mėsos pramonės subsektorius yra labai svarbi apdirbamosios pramonės šaka. Lietuvoje veikia 159 mėsos

pramonės subsektoriaus įmonių, kuriose dirba 8726 darbuotojai. 2011 metais šio subsektoriaus įmonių

parduota produkcija vidaus rinkoje sudarė 1306,4 milijonus litų, o eksportuota –produkcijos už 522,7 mln.

litų. Daugiausia mėsos produktų buvo eksportuojama į Olandiją, Italiją, Švediją, Lenkiją, Rusiją.


Didžiausios mėsos pramonės subsektoriaus įmonės: UAB „Utenos mėsa“, AB „Krekenavos agrofirma“, AB

„Vilniaus paukštynas“, AB „Kaišiadorių paukštynas“, UAB „Agrovet“, UAB „Biovela“, ŽŪB „Nematekas“, UAB

„Samsonas“.

Mėsos pramonės subsektoriaus įmonės tarp kitų subsektorių išsiskiria sparčiu augimu, ką lėmė reikšmingos

investicijos į įmonių modernizavimą ir infrastruktūrą. Daugelyje šio subsektoriaus įmonių yra įdiegtos

šiuolaikinės technologijos, kokybės valdymo sistemos, didelis dėmesys skiriamas gamybos efektyvumo

didinimui.

Klasterizacijos požiūriu, nors šio subsektoriaus įmonės, įvertinant sektoriaus augimo galimybes ir

ekonominius pajėgumus galėtų veikti kartu ir formuoti klasterius, tačiau stiprių bendradarbiavimo ryšių tarp

atskirų įmonių nėra. Tokią situaciją, kaip ir pieno pramonės subsektoriuje, lemia tai, jog įmonės nesiekia

specializuotis, bet įgyvendina visas vertės kūrimo grandis organizacijos viduje.

6.1.1.3. Grūdų perdirbimo pramonės subsektorius

Grūdų perdirbimo pramonės subsektoriuje veikia 28 įmonės, kuriose dirba 1245 darbuotojai. 2011 metais šio

subsektoriaus įmonių parduota produkcija vidaus rinkoje sudarė 298,2 milijonus litų, o eksportuota –

produkcijos už 353,2 mln. litų.

Didžiausios grūdų perdirbimo pramonės subsektoriaus įmonės: AB „Kauno grūdai“, AB „Amilina“, UAB

„Malsena“, UAB „Ustukių malūnas“, UAB „Kratonas“, UAB „Viking Malt“ ir UAB „Maltosa“.

Grūdų perdirbimo pramonės įmonės grupuojamos į maltų grūdų produktus gaminančias ir gatavus pašarus

bei maistą gyvuliams gaminančias įmones. Lietuvoje nemaža dalis įmonių vykdo abi veiklas. Pavyzdžiui AB

„Kauno grūdai“ veikla apima miltų ir jų produktų gamybą, augalininkystės veiklas, kombinuotųjų pašarų ir

premiksų gamybą, baltyminių papildų gamybą, žaliavų gamybą, naminių gyvūnų ėdalo gamybą,

veterinarines paslaugas.

Visos abiems įmonių grupėms priklausančios įmonės vykdo bendrus grūdų pirkimus. Bendras visų įmonių

interesas – apsirūpinti kokybiškais ir pigesniais grūdais. Svarbų tarpininkavimo vaidmenį tarp grūdų augintojų

ir perdirbėjų vaidina įmonės, prekiaujančios žemės ūkiui skirtomis trąšomis, chemikalais bei technika.

Grūdų perdirbimo versle išsiskiria dvi vertės grandinės: duonos ir pyrago gaminių bei pašarų ir maisto

gyvuliams gamybos. Neretas reiškinys šiame pramonės sektoriuje yra vertikali integracija, kuomet grūdų

produktų įmonės įkuria kepyklas ar steigia /perka žemės ūkio bendroves arba atvirkščiai – kepyklos įsigyja

malūnus. Taip jos bando spręsti produktų kokybės užtikrinimo klausimus bei didinti bendrą pelną. Tačiau

daugelis duonos ir pyrago gaminių įmonių yra mažos, finansiškai silpnos, priklausomos nuo prekybos tinklų.


Analizuojant grūdų perdirbimo pramonės subsektorių, galima teigti, kad šiam sektoriui yra būdingi

besiformuojantys klasterizacijos bruožai. Grūdų perdirbimo subsektoriaus įmonės - išteklių tiekėjai, grūdų

perdirbėjai, miltų gamintojai, grūdų perdirbimo technologijų tiekėjai, galutinio produkto gamintojai, fasuotojai -

yra tarpusavyje susiję vertės grandinėje. Susiformavęs šio subsektoriaus klasteris taip pat gali tapti visą

maisto perdirbimo pramonę jungiančia grandimi.

6.1.1.4. Gėrimų pramonės subsektorius

Gėrimų pramonės subsektoriuje veikia 86 įmonės, kuriose dirba 3586 darbuotojai. 2011 metais šio

subsektoriaus įmonių parduota produkcija sudarė 1,43 mlrd. litų. Pardavimai ne Lietuvos rinkose 2011 m.

sudarė 16 proc. visų pardavimų.

Didžiausios gėrimų pramonės subsektoriaus įmonės: UAB „Švyturys-Utenos alus“, AB „Kalnapilio-Tauro

grupė“, AB „Stumbras“, UAB „Volfas Engelman“.

2009 metų gruodį Baltijos gėrimų pramonės aljanso pagrindu suvienijo kelios stambios gėrimus ir pakuotes

gaminančios bei tvarkančios įmonės, tokios, kaip UAB „Birštono mineraliniai vandenys" ir Ko, AB

„Stumbras", UAB „Italiana LT", AB „Warta Glass Panevėžys", UAB „Ekstara" ir kt. Nacionalinis Gėrimų

pramonės klasteris jungia mokslo ir studijų institucijas, alkoholinių gėrimų gamintojus, gaiviųjų gėrimų

gamintojus, žaliavų, medžiagų tiekėjus, komercinius tarpininkus, logistikos paslaugų teikėjus, rinkodaros

paslaugų teikėjus, pakuočių gamintojus. Klasterio įmonės bendradarbiauja eksporto vystymo, ekologiškos

gamybos skatinimo, pakuočių atliekų tvarkymo srityse.

Taigi, galima teigti, jog šiame subsektoriuje įmonių kooperaciniai ryšiai yra stiprūs, formuojasi

bendradarbiavimo kultūra, kuriasi klasteriai. Klasteriai kuriasi ne vertikalios integracijos, o horizontalios

integracijos pagrindu, kai pagrindinis konsolidacijos veiksnys tampa ne vertės grandinė, o bendra vystymosi

strategija.

Apibendrinus maisto ir gėrimų pramonės sektoriaus analizės rezultatus, galima daryti išvadą, jog nepaisant

sunkumų, šiame pramonės sektoriuje vyksta klasterizacijos procesai, kuriasi klasteriai, įmonės pradeda

suvokti tarpusavio bendradarbiavimo naudą ir svarbą. Pagrindiniai šio sektoriaus privalumai vystant

klasterius yra palankūs veiksniai ir sąlygos veiklai bei paklausos pobūdis (žr. lentelę Nr.1). Tačiau šio

sektoriaus pagrindiniai klasterizacijos trukdžiai yra vis dar menkas įmonių bendradarbiavimas tiek su mokslo

sektoriumi, tiek ir su konkurencinėmis įmonėmis, bei įmonių vyraujančios strategijos, neskatinančios

orientacijos į kompetencijos didinimą, „know-how“ sklaidą, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą.


Lentelė 2. Maisto ir gėrimų pramonės šakos konkurencingumo vertinimas

Konkurencingumą lemiantys

veiksniai Veiksnių

kategorijos Veiksnių rodikliai Vertinimas

Žemas/Mažas Vidutinis

Aukštas/Dideli

s

Veiksniai ir sąlygos veiklai

Žmogiškieji ištekliai

Kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla X

Papildomo specialistų ugdymo pasiūla X Produktyvumas X Pigios darbo jėgos pasiūla X Vadybos ir darbo kultūra X

Kapitalo ištekliai Privačių /viešųjų investicijų lygis X Įmonių investicijų į MTEP lygis X Vietinių finansinių institucijų paramos lygis X

Fiziniai ištekliai Vietinių žaliavų prieinamumo lygis X Vietos palankumas regioniniam tranzitiniam transportui X

Infrastruktūra

Logistikos infrastruktūros lygis X Palankumas supranacionalinio susisiekimo ryšiams X Palankumas susisiekimo ryšiams tarp regionų X MTEP infrastruktūros lygis X Įmonių technologinės bazės lygis X

Paklausos pobūdis

Vidinės rinkos dydis X Išorinės rinkos dydis X Vartojimo lygis X Šakos įmonių apyvartos dalis bendroje visų įmonių apyvartoje X

Klasterizacijos procesai

Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis fundamentiniuose moksliniuose tyrimuose X

Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis produkto ar procesų vystymo procese X

Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis įrangos naudojimo procese X

Bendradarbiavimas su mokslinių tyrimų infrastruktūra ir kitomis įmonėmis pardavimo procesuose X

Šakinių asociacijų veiklos efektyvumo lygis X Įmonių Sektoriaus įmonių skaičius X


vyraujančios strategijos ir konkurencija

Sektoriaus įmonių dydis Sektoriuje vyrauja smulkios ir vidutinės įmonės

Vadybos ir verslo valdymo kompetencijų lygis X Korupcijos lygis X Valdymo „know-how“ sklaida sektoriuje X Sektoriaus specializacija X Integracijos į tarptautinius tinklus lygis X Orientacija į AT grindžiamą gamybą X


6.1.2. Klasterizacijos procesai tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje

Tekstilės ir drabužių pramonės produkcijos dalis 2011 m. sudarė 4,6 proc. parduotos apdirbamosios

pramonės produkcijos. Šią pramonės šaką sudaro 3 subsektoriai – tekstilės gaminių gamyba, drabužių

siuvimas (gamyba) ir gamyba bei odos ir odos dirbinių gamyba.

2012 m. maisto produktų ir gėrimų pramonėje veikė 850 įmonių, iš kurių 182 - tekstilės gaminių gamybos

srityje, 626 – drabužių gamybos srityje ir 42 - odos ir odos dirbinių gamybos srityje. Tekstilės ir drabužių

pramonės sektoriuje vyrauja smulkios ir vidutinės įmonės, stambių įmonių šiame sektoriuje Lietuvos

statistikos departamento duomenimis tėra 12 įmonių.

Pav. 16. Tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) apdirbamojoje pramonėje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

Tekstilės ir drabužių pramonės sektoriaus apyvarta pastaraisiais metais pamažu augo ir šiuo metu sudaro

2,96 mlrd. litų. Lyginant su bendra šalies įmonių apyvarta, šio sektoriaus įmonių apyvarta sudaro 1,4 proc.

Nors pastaraisiais metais tekstilės ir drabužių pramonės gamybos plėtrai darė pamažu didėjantis darbo

našumas, tačiau jis vis vien išlieka labai žemas. 2011 m. vidutiniškai per vieną faktiškai dirbtą valandą

tekstilės ir drabužių pramonės įmonėse sukurta pridėtinė vertė buvo 22,1 Lt., o tai yra daugiau nei dvigubai

mažiau nei visos apdirbamosios pramonės našumas. Tai rodo, jog tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje

būtina įdiegti naujas technologijas, valdymo metodus, inovacijas ir naujus gamybos metodus.

Tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje dirba 29,3 tūkst. darbuotojų, kas sudaro 3,42 proc. visų užimtųjų

Lietuvos ūkyje. Analizuojant žmogiškuosius šio pramonės sektoriaus išteklius galima teigti, jog šio sektoriaus


apdirbamosios gamybos šakomis, yra patys žemiausi.

13%

87%

Tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.)

Tekstilės ir drabužiųpramonės sektoriujeveikiantys ūkio subjektaiIš viso apdirbamojojepramonėje veikiančių ūkiosubjektų dalis (proc.)


Pav. 17. Užimtųjų tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje dalis (proc.) (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

Ilgą laiką, analizuojant Lietuvos tekstilės ir drabužių siuvimo pramonės konkurencingumą, buvo

akcentuojamas šio pramonės sektoriaus pranašumas – tai pigi ir kvalifikuota darbo jėga. Tačiau situacija

keičiasi sparčiai integruojantis į pasaulio ekonomiką, nes kvalifikuota darbo jėga masiškai emigruoja, o

prastas profesinio rengimo lygis neužtikrina, kad darbo jėgos rinkoje pakaktų kvalifikuotų darbininkų – tai

labai didelis pramonės plėtros trūkumas. Tai atspindi ir labai mažas studijuojančių/besimokančių pagal šio

sektoriaus programas absolventų skaičius.

Lietuvos tekstilės pramonės produkcija didžiąja dalimi yra skirta ne Lietuvos rinkai apie 80 proc. šioje

pramonės šakoje pagamintos produkcijos yra skirta eksportui. Šios pramonės šakos produkcija bendroje

šalies eksporto struktūroje sudaro daugiau nei 5 proc. viso šalies eksporto. 2011 metais tekstilės pramonės

produkcijos buvo eksportuota už 3,6 mlrd. litų. Taigi, galima teigti, kad ši pramonės šaka yra labiau

orientuota į tarptautines rinkas, o vidaus rinkoje paklausa yra maža.

Analizuojant tekstilės pramonės investicijas, galima teigti, jog palyginus su kitomis apdirbamosios pramonės

šakomis, šio sektoriaus pramonės įmonės investavo mažiausiai, lyginant su kitais apdirbamosios pramonės

sektoriais. 2010 m. šios pramonės šakos investicijų suma sudarė vos 66 mln. litų ir. sudaro vos 5,89 proc.

visų materialinių apdirbamosios pramonės investicijų. Daugiausia šios pramonės šakos įmonių investavo į

mašinas, įrengimus, transporto priemones ir inventorių (67 proc. visų investicijų), senus pastatus ir statinius

(16,7 proc.). Investicijos į programinės įrangos įsigijimą ar patentų ir licencijų įsigijimą lyginant su

materialinėmis investicijomis, sudaro labai menką procentą visų investicijų – atitinkamai 0,86 proc. ir 1,7

proc. Tai rodo, jog ši pramonės šaka nėra technologiškai pažangi, techninė bazė nėra moderni,

nesiorientuojama į aukštą pridėtinę vertę. Tokią situaciją lemia ir žemas nepakankama vyriausybės parama

šiai pramonės šakai.

Vertinant tekstilės pramonės sektoriaus MTEP išlaidas, galima konstatuoti, jog šis sektorius pagal viso

apdirbamosios pramonės sektoriaus MTEP išlaidas yra viena iš mažiausiai MTEP išlaidų patyrusių šakų.

3%

97%

Užimtieji tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje (proc.)

Tekstilės ir drabužiųpramonės sektorius

Visas šalies ūkis


Tekstilės pramonės sektoriaus MTEP išlaidos sudaro 1,6 mln. litų, kas sudaro 2 proc. visų apdirbamosios

pramonės MTEP išlaidų.

2008-2010 metais tekstilės ir drabužių pramonės sektoriuje apie 24 proc. visų įmonių nurodė diegusios

inovacijas (tekstilės gaminių gamyboje – 29,7 proc. visų įmonių, drabužių gamyboje – 23,9 proc. visų įmonių,

odos ir odos dirbinių gamyboje – 20 proc. visų įmonių). Daugiausiai iš visų inovacijas diegusių įmonių yra

netechnologiniai novatoriai (tekstilės gaminių gamyboje – 63,6 proc. visų inovacijas diegusių įmonių,

drabužių gamyboje – 74,6 proc. visų inovacijas diegusių įmonių, odos ir odos dirbinių gamyboje įmonės

vienodai diegė tiek technologines tiek netechnologines inovacijas).

Tekstilės gaminių gamyboje netechnologiniai inovatoriai daugiausiai diegė organizacines, o grabužių

gamyboje - rinkodaros inovacijas. Odos ir odos dirbinių gamyboje įmonės vienodai diegė tiek rinkodaros tiek

organizacines inovacijas. Daugiausia technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidų inovacinei veiklai buvo

skirta mašinų, įrenginių ir įrangos įsigijimui, o vidiniams ir išoriniams moksliniams tyrimams ir eksperimentinei

plėtrai buvo skiriama santykinai maža suma (16 pav.).

Pav. 18. Tekstilės ir drabužių pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai

(proc.) 2008-2010 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 )

Nagrinėjant tekstilės pramonės sektoriaus klasterizacijos galimybes, galima teigti, jog šiame sektoriuje

klasterizacijos procesai yra menki. Tik šiek tiek daugiau nei 15,4 proc. visų technologines inovacijas diegusių

įmonių yra linkusios bendradarbiauti su konkurencinėmis ar kitomis įmonėmis vystant naujas veiklas ar

naujus produktus. Su aukštosiomis mokyklomis ir universitetais bendradarbiauja 12,4 proc. įmonių, o su

tyrimų institutais – 17,7 proc. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tekstilės ir drabužių

pramonės sektoriaus įmonės daugiausiai yra linkusios bendradarbiauti su įrenginių, medžiagų, sudėtinių

dalių, programinės įrangos tiekėjais, klientais ar vartotojais bei konsultantais ir laboratorijomis. Tokie rodikliai

rodo, jog inovacijas diegiančios tekstilės pramonės įmonės nėra linkusios bendradarbiauti tiek tarpusavyje,

tiek su aukštojo mokslo institucijomis.

16%5%

77%

2%

Tekstilės ir drabužių pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.)






Pav. 19. Tekstilės ir drabužių pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos

bendradarbiavimo partneriai (proc.) 2008-2010 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

Tekstiles pramonės sektoriuje veikia šakinė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija, kuri yra aktyviai

veikianti ir vienija daugumą šios pramonės šakos įmonių. Ši šakinė asociacija galėtų būti pagrindinis šią

pramonės šaką konsoliduojantis veikėjas ir klasterizacijos procesų iniciatorius.

Apibendrinus tekstilės pramonės sektoriaus analizės rezultatus, galima daryti išvadą, jog šiame sektoriuje

klasterizacijos procesai praktiškai nevyksta, o sektoriaus konkurencingumo sąlygos yra labai žemos. (žr.

lentelę Nr.2). Šio sektoriaus pagrindiniai privalumai yra užsienio rinkos dydis, palanki geografinė padėtis

logistikai bei šakinės asociacijos veiklos efektyvumas.

Norint Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės šaką išlaikyti gyvybingą, reikėtų ją iš esmės restruktūrizuoti:

sumažinus žemos pridėtinės vertės produktų gamybą, išsaugoti konkurencingas jos kryptis bei pradėti

gaminti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip pat efektyvinti gamybinius ir organizacinius procesus,

naudojant technologines ir vadybines inovacijas, didinti inovatyvumą, kurti naujus gaminius ir į pasaulinę

rinką pateikti patentuotus gaminius, pereiti prie gamybos, orientuotos į individualius vartotojų poreikius.

14,35

23,45

23,45

15,4

22,05

12,4

17,7

0 5 10 15 20 25








Tekstilės ir drabužių pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.)


Lentelė 3. Tekstilės ir drabužių pramonės šakos konkurencingumo vertinimas

Konkurencingumą lemiantys veiksniai

Veiksnių kategorijos Veiksnių rodikliai

Vertinimas Žemas/Mažas Vidutinis Aukštas/

Didelis







Infrastruktūra


Paklausos pobūdis







Šakinių asociacijų veiklos efektyvumo lygis X Įmonių vyraujančios strategijos ir

Sektoriaus įmonių skaičius X Sektoriaus įmonių dydis Vyrauja smulkios ir vidutinės


konkurencija įmonės Vadybos ir verslo valdymo kompetencijų lygis X Korupcijos lygis X Valdymo „know-how“ sklaida sektoriuje X Sektoriaus specializacija X Integracijos į tarptautinius tinklus lygis X Orientacija į AT grindžiamą gamybą X


6.1.3. Klasterizacijos procesai elektronikos pramonės sektoriuje

Elektronikos pramonės produkcijos dalis 2011 m. sudarė 2,6 proc. parduotos apdirbamosios pramonės

produkcijos. Šią pramonės šaką sudaro 2 subsektoriai – kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių

gamyba ir spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas.

2012 m. elektronikos pramonėje veikė 373 įmonės, iš kurių 116 – kompiuterinių, elektroninių ir optinių

gaminių gamyboje ir 257 įmonės – spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo srityje. Elektronikos pramonės

sektoriuje vyrauja smulkios ir vidutinės įmonės, stambių įmonių šiame sektoriuje Lietuvos statistikos

departamento duomenimis tėra 3 įmonės.

Pav. 20. Elektronikos pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) apdirbamojoje pramonėje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

Elektronikos pramonės sektoriaus apyvarta pastaraisiais metais pamažu augo ir šiuo metu sudaro 1,2 mlrd.

litų. Lyginant su bendra šalies įmonių apyvarta, šio sektoriaus įmonių apyvarta sudaro 0,57 proc., tačiau

darbo našumas šiame pramonės sektoriuje yra ypač aukštas - 2011 m. vidutiniškai per vieną faktiškai dirbtą

valandą tekstilės ir drabužių pramonės įmonėse sukurta pridėtinė vertė buvo 89,3 Lt., o tai yra vienas iš

didžiausių darbo našumo rodiklių visoje apdirbamojoje pramonėje. Tai rodo, jog elektronikos pramonės

sektorius yra konkurencingas ir konkuruoja aukštos pridėtinės vertės produkcija, naudoja naujausias

technologijas bei kvalifikuotą darbo jėgą.

Elektronikos pramonės sektoriuje dirba 6,4 tūkst. darbuotojų, kas sudaro 0,56 proc. visų užimtųjų Lietuvos


darbuotojų atlyginimai yra žymiai aukštesni nei vidutinis darbo užmokestis šalies mastu, o, palyginus su

kitomis apdirbamosios gamybos šakomis, yra beveik du kartus aukštesni nei kitų pramonės sektorių. Tai

rodo, jog šioje pramonės šakoje dirba kvalifikuota darbo jėga, kas didina šakos konkurencingumą ir gebėjimą

kurti aukštos pridėtinės vertės produktus bei orientuotis į žinioms imlų aukštųjų technologijų verslą.

Lietuvoje yra pakankamai studijų programų rengti specialistus elektronikos krypčiai. Kvalifikuotą personalą

darbui aukštųjų technologijų verslo įmonėse ir mokslinio tyrimo įstaigose elektronikos srityje rengia Kauno

6%

94%

Elektronikos pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.)

Elektronikospramonės sektoriujeveikiantys ūkiosubjektaiIš viso apdirbamojojepramonėje veikiančiųūkio subjektų dalis(proc.)


technologijos universitetas, Šiaulių universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo

Universitetas ir Vilniaus Universitetas. Pagrindinės studijų kryptys yra: Elektronikos inžinerija, Fizika,

Informatikos inžinerija, Elektros inžinerija ir Matavimų inžinerija. Vykdant magistrantūros ir doktorantūros

studijas šie universitetai bendradarbiauja su Fizikos institutu, Puslaidininkių fizikos institutu ir kt. Tačiau

aukščiausios kvalifikacijos elektronikos specialistų poreikis nepaliaujamai didėja, nes sparčiai vystosi

informacinės technologijos, gamybos automatizacija bei ryšių ir komunikacijų technika ir technologijos, todėl

parengiamų kvalifikuotų specialistų nepilnai užtenka patenkinti rinkos poreikius.

Lietuvos elektronikos pramonės produkcija didžiąja dalimi yra skirta ne Lietuvos rinkai - apie 80 proc. šioje

pramonės šakoje pagamintos produkcijos yra skirta eksportui. Šios pramonės šakos produkcija bendroje

šalies eksporto struktūroje sudaro apie 3,4 proc. viso šalies eksporto. 2011 metais elektronikos pramonės

produkcijos buvo eksportuota už 1,2 mlrd. litų. Taigi, galima teigti, kad ši pramonės šaka yra labiau

orientuota į tarptautines rinkas, o vidaus rinka yra sąlyginai maža.

Elektronikos pramonės materialinės investicijos siekia 27 mln. litų ir sudaro 2,8 proc. visų materialinių

apdirbamosios pramonės investicijų. Daugiausia šios pramonės šakos įmonių investavo į mašinas,

įrengimus, transporto priemones ir inventorių (68 proc. visų investicijų). Tačiau pagal investicijas patentų ir

licencijų įsigijimui, elektrotechnikos pramonė yra viena iš daugiausiai investicijų šiai sričiai skiriančių iš visų

apdirbamosios pramonės šakų. Tai rodo, jog ši pramonės šaka yra technologiškai pažangi, yra

orientuojamasi į naujų pasaulyje konkurencingų produktų kūrimą, inovacijas ir aukštos pridėtinės vertės

kūrimą.

Vertinant elektronikos pramonės sektoriaus MTEP išlaidas, galima konstatuoti, jog šis sektorius pagal viso

apdirbamosios pramonės sektoriaus MTEP išlaidas yra daugiausiai MTEP išlaidų patyrusių šakų.

Elektronikos pramonės sektoriaus MTEP išlaidos sudaro 17,8 mln. litų, kas sudaro 22,5 proc. visų

apdirbamosios pramonės MTEP išlaidų.

2008-2010 metais 68,2 proc. kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos įmonių diegė inovacijas,

o spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimo pramonės subsektoriuje – 36,2 proc. įmonių. Daugiausiai

technologines inovacijas diegusių kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos įmonių išlaidų

inovacinei veiklai buvo skirta vidiniams moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, o spausdinimas ir

įrašytų laikmenų tiražavimo pramonės subsektoriuje - mašinų, įrenginių ir įrangos įsigijimui (19 pav.). Tai

rodo, jog kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos pramonės subsektoriuje yra sutelktas didelis

technologinis potencialas ir žmogiškieji ištekliai, kurie turi gebėjimų generuoti aukštos pridėtinės vertės

produktus ir paslaugas.


Pav. 21. Elektronikos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.)

2008-2010 m. pagal atskirus subsektorius (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 )

Nagrinėjant elektronikos pramonės sektoriaus klasterizacijos galimybes, galima teigti, jog šiame sektoriuje

klasterizacijos procesai yra gan ryškūs. Net 23 proc. kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos

įmonių bendradarbiauja su kitomis įmonėmis susijusiomis įmonių grupėje ir daugiau nei 8 proc. įmonių

bendradarbiauja su konkurentais ar kitomis įmonėmis vystant naujas veiklas ar naujus produktus. Su

aukštosiomis mokyklomis ir universitetais bendradarbiauja 17 proc. įmonių, o su tyrimų institutais – 10,4

proc. Tai rodo, jog kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos įmonės yra linkusios

bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su mokslo institucijomis. Tuo tarpu spausdinimo ir įrašytų laikmenų

tiražavimo pramonės subsektoriaus įmonės yra linkusios bendradarbiauti su įrenginių, medžiagų, sudėtinių

dalių, programinės įrangos tiekėjais bei konkurentais ar kitomis įmonėmis, kas rodo šio subsektoriaus įmonių

bendradarbiavimo su kitomis įmonėmis galimybes.

Pav. 22. Elektronikos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos

bendradarbiavimo partneriai (proc.) 2008-2010 m. pagal atskirus subsektorius (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

56,93

3,37

22,85

16,85

17,65

0

82,35

0

0 20 40 60 80 100



Mašinų, įrenginių ir įrangos įsigijimas


Elektonikos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.)

Spausdinimo ir įrašytų laikmenųtiražavimo pramonės įmoniųišlaidos inovacinei veiklai (proc.)

Kompiuterinių, elektroninių iroptinių gaminių gamybos įmoniųišlaidos inovacinei veiklai (proc.)

22,9

25

33,3

8,3

10,4

16,7

10,4

0

22,7

4,5

18,2

0

0

0

0 10 20 30 40


Įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių,programinės įrangos tiekėjai






Elektronikos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.)

Spausdinimo ir įrašytųlaikmenų tiražavimopramonės subsektoriausįmonių inovacinės veiklospartneriai (proc.)

Kompiuterinių, elektroniniųir optinių gaminių gamybosįmonių inovacinės veiklospartneriai (proc.)


Kadangi elektronikos pramonės subsektoriai vienas nuo kito skiriasi daugeliu parametru, tikslinga yra

panagrinėti šiuos sektorius atskirai.

6.1.3.1. Spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo subsektorius

Lietuvoje veikia 257 spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo įmonės, kuriose dirba 3094 darbuotojai. 2011

metais spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo subsektoriuje parduota produkcijos už 460,69 milijonus litų

ir tik 32,9 proc. produkcijos buvo parduota ne Lietuvos rinkose.

Didžiausios spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo subsektoriaus įmonės: AB „Spauda“, UAB "BOD

Group", AB „KOPA“, UAB „Aurika“, UAB „Druka", UAB „Inčas", IĮ InSpe, UAB „Flexpro" ir pan.

Maždaug du trečdalius Lietuvos spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo pramonės subsektoriaus įmonių

sudaro leidybos (knygų, laikraščių, žurnalų ir kt.) veiklų įmonės, ir vieną trečdalį – spausdinimo ir susijusias

paslaugas teikiančios įmonės. Tačiau, įvertinat tai, kad dauguma spausdinimo veiklą registravusių įmonių ją

vykdo tik nominaliai, galima teigti, jog realią ir ekonomiškai prasmingą veiklą vykdo tik ribotas spaustuvių

skaičius. Leidybos pramonės sektoriui priskiriamoje įrašytų laikmenų tiražavimo veikloje Lietuvoje veikia vos

keliolika įmonių, kuriose dirba nedaug darbuotojų, o sukuriamos produkcijos vertė siekia vos keletą milijonų

litų.

Kadangi šio subsektoriaus įmonių produkcija didžiąją dalimi yra realizuojama vietinėje vidaus rinkoje, kuri

nėra didelė, tokia situacija neigiamai veikia bendradarbiavimą tarp subsektoriaus įmonių, kadangi vyksta

intensyvi konkurencija siekiant išlaikyti esamą rinkos dalį. Tačiau iš kitos pusės tokia konkurencija verčia

įmones gerinti veiklos kokybę ir siekti naujovių; sukuriamos geresnės prielaidos specializuoti veiklą.

Šiame pramonės subsektoriuje yra galimybės vystyti klasteriams, apjungiant įvairius tiekėjus, t.y. autorius,

autorių agentus, iliustracijų autorius, redaktorius, leidėjus, spaustuvininkus, platintojus, didmeninės ir

mažmeninės prekybos veikėjus.

Ypatingas vaidmuo spausdinimo ir įrašytų laikmenų tiražavimo subsektoriuje tenka Lietuvos spaustuvininkų

asociacijai (LISPA), kurios veikla yra ypač aktyvi jungiant šio sektoriaus įmones bei atstovaujant jų interesus.

Šiuo metu poligrafijos srityje formuojasi naujas saugios spaudos poligrafinis klasteris, kurio koordinatorius

yra UAB „Garsų pasaulis”. Šio klasterio nariai yra UAB „Lodvila“ (poligrafija), UAB „Solveris“ (IT), UAB

„Optomeda“ (taikomieji moksliniai tyrimai), VU Onkologijos institutas (biomedicininės fizikos laboratorija -

taikomieji moksliniai tyrimai). Klasterio tikslas – tobulinti poligrafijos produktus saugios spaudos srityje,

diegiant inovatyvias apsaugos priemones.

Taigi, galima teigti, jog šiame subsektoriuje formuojasi bendradarbiavimo kultūra, vystosi kooperaciniai ryšiai,

kuriasi klasterinės struktūros asocijuotų struktūrų ar įmonių lyderių iniciatyvų pagrindu.


6.1.3.2. Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos subsektorius

Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos pramonės subsektoriuje veikia 105 įmonės, kuriose

dirba virš 3 tūkstančių darbuotojų. 2011 metais šio subsektoriaus įmonių parduotos produkcijos vertė buvo

594 mln. litų, iš kurios 83,6 proc. buvo parduota ne Lietuvos rinkoje.

Elektronikos srityje Lietuvoje egzistuoja pramonės potencialas, apimantis tiek didžiąsias elektronikos

įmones, tokias kaip uždarosios akcinės bendrovės „Elga“, „Šiaulių tauro televizoriai“, „Katra“, „Vilniaus

Ventos puslaidininkiai“, akcinė bendrovė „Lietkabelis“, tiek smulkias ir vidutines elektronikos įmones tokias

kaip uždarosios akcinės bendrovės „Elsis“, „Elektroninės technologijos“, „Elgama-elektronika“, „Elmika“,

„Geozondas“, „Eltesta“, UAB „Teltonika“, UAB „Terra“ ir kitos, kurios yra atviros inovacijų plėtrai gamyboje.

Stiprėjanti konkurencija tarp elektronikos įmonių pasaulyje, sąlygojama pigių elektronikos gaminių pasiūlos iš

Azijos, skatina Lietuvos elektronikos įmones ieškoti naujų gamybos technologijų ir techninių sprendimų

tarpusavyje bendradarbiaujant ir kuriant naujus tinklus.

Optoelektronikos srityje, nepaisant pastarojo meto stambių buvusių optoelektronikos centrų žlugimo

(Panevėžio kineskopų gamykla AB „Ekranas“, Kauno radijo matavimo technikos mokslinio tyrimo institutas ir

jo gamybinės įmonės, Vilniaus radijo matavimo prietaisų gamykla ir mokslinio tyrimo institutas,

Elektrografijos mokslinio tyrimo institutas ir jo gamybinė įmonė) Lietuvoje yra pasiektas proveržis, kurį

realizavo smulkiosios įmonės. Dauguma jų specializuojasi lazerinių technologijų srityje, jos tampriai siejasi su

VU ir FI lazerinių mokslinių tyrimų pasiekimais ir buvo įkurtos siekiant juo sukomercinti.

Tarp reorganizuotų optoelektronikos įmonių minėtina UAB „Precizika” (įkurta 1990 m. vietoje buvusio ENIMS

padalinio Vilniuje), gaminanti fotoelektrinius enkoderius. UAB „Tikslioji Sintezė” įkūrimas siejasi su VU MTMI

Skystųjų kristalų laboratorijoje išvystytais pramoniniais organinių medžiagų, skirtų fotonikos elementams,

sintezės ir gryninimo metodais. Terahercinės fotonikos požiūriu svarbus UAB „TERAVIL“ įkūrimas (2006 m.;

įmonės ištakos – PFI Optoelektronikos laboratorija).

Optoelektronikos srityje jau 2008 m. susiformavo Fotoelektros technologijų klasteris, kurio koordinatoriumi

yra Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas. Šiuo metu klasteriui priklauso tokios įmonės ir

įstaigos kaip UAB Šiaurės miestelis , VšĮ Šiaurės miestelio technologijų parkas, MG AB PRECIZIKA, VGTU,

VU, KTU, Lietuvos tekstilės institutas, Mokslininkų sąjungos institutas, Fizinių ir technologijos mokslų centro

Chemijos institutas, UAB „Europarama“, UAB „Baltic Solar Solutions“, UAB „Baltic Solar Energy“,

Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas, Anykščių kvarcas, UAB „Modernios E-Technologijos“,

UAB „Precizika metrology“, AB „VITI“, AB „Vilniaus vingio mechanika“, UAB „Saulės energija“, UAB

„Telebaltikos“ importas ir eksportas, UAB „Altechna“. Klasterio veiklos yra nukreiptos į klasterio narių

bendradarbiavimą vystant naujas saulės elementų gamybos technologijas, plėtojant fotoelektros sistemų

gamybą ir jų valdymą, projektuojant ir statant pasyvius namus, energiją taupančius ir ją generuojančius

pastatus, taikant saulės elementus tekstilės pramonėje, namų elektronikos ir kitose naujose srityse ir pan.

Šis klasteris taip pat investuoja į bendrą atviros prieigos MTTP infrastruktūrą.


Lazerinių technologijų plėtra Lietuvoje yra labai perspektyvi, kadangi šalyje susiformavęs stiprus pramonės,

mokslo ir studijų susivienijimas iš daugiau keliolikos pramonės įmonių, kelių mokslinių tyrimų institutų ir

universitetų.

Lazerinių technologijų sektoriuje Lietuvoje veikia daugiau kaip 15 aukštųjų technologijų gamybos bendrovių -

uždarosios akcinės bendrovės „Eksma“, „Ekspla“, mokslinė-gamybinė firma „Šviesos konversija“, „Geola“,

„Standa“, „Optika“ ir kitos, kurios kuria ir gamina lazerinių technologijų produktus. Įmonių kuriami produktai

turi didelę pridėtinę vertę (ji siekia 60–70 % produkcijos pardavimo kainos). Nors absoliučiais skaičiais

lazerių pramonės dalis bendroje ūkio struktūroje nėra didelė, tačiau, jei lygintume santykinius parametrus,

Lietuvos pramonės vidurkį stipriai lenkia. Antai Lietuvos lazerių sektoriaus kuriama pridėtinė vertė sudaro net

du trečdalius produkcijos vertės, o tai liudija aukštą gamybos efektyvumą.

Pagrindinė Lietuvos lazerinių technologijų įmonių veikla yra nukreipta į mokslui skirtų lazerių rinką. Siekiant

padidinti įmonių konkurencingumą, tenkinant ne tik mokslo visuomenės poreikius, bet ir pakreipiant lazerių

gamybą medžiagų apdirbimo ir ekologijos sritims, 2006 m. buvo įkurta Lietuvos „Nacionalinė lazerių ir

šviesos technologijų platforma Fotonika XXI“. Platforma jungia akcines bendroves „Eksma”, „Altechna”,

„Ekspla”, „Šviesos konversija“, „Standa”, „Optida“, “Eksperimentiniai lazeriai”, VU (Lazerių tyrimų centras ir

Kvantinės elektronikos katedra) ir FI. Platforma siekia lazerinių technologinių procesų plėtros Lietuvoje,

numato skverbtis į medžiagų lazerinio apdirbimo, ekologinių matavimų, ekologinės kontrolės prietaisų rinkas.

2004 m. buvo įkurta Lietuvos lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacija, kuri suvienijo devynias

lazerių pramonės įmones - „Eksma”, „Elas“, „Altechna”, „Ekspla”, „Šviesos konversija“, „Standa”, „Optida“,

„Optronika“, „Teravil“ ir mokslo institucijas – Vilniaus universitetą ir Fizinių ir technologijos mokslų centro

fizikos institutą. Vienas iš asociacijos tikslų – inovacinės aplinkos, verslumo ir partnerystės tarp pramonės ir

mokslo skatinimas Lietuvoje ir užsienyje.

Lietuvoje veikia Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasteris, kurio koordinatorius yra VšĮ „Fizikos instituto

mokslo ir technologijų parkas". Šis klasteris jungia tokias įmones kaip UAB „Arginta“, UAB „Eksma“, UAB

„Ekspla”, UAB „Elas“, VšĮ „Intechcentras“, UAB „Optida”, UAB „Optolita”, UAB „Optonas”, UAB „Progresyvūs

verslo sprendimai“, Valstybinį mokslinių tyrimų institutą Fizinių ir technologijos mokslų centrą. Įmonės

apjungė pajėgas siekiant sujungti tyrėjus, tiekėjus, gamintojus ir pardavėjus tiekimo grandinėje ir didinti

lazerinių ir su jomis susijusio inžinerinių technologijų sektoriaus tarptautinį konkurencingumą. Šis klasteris

taip pat investuoja į bendrą klasterio Mokymo ir tyrimų centro infrastruktūrą, susijusią su lazerinių įrenginių

kūrimu ir gamyba.

Išanalizavus šį pramonės subsektorių, galima teigti, jog subsektorius yra konkurencingas, bendradarbiavimo

ir partnerystės ryšiai tarp atskirų įmonių yra stiprūs, vystosi esami ir formuojasi nauji klasteriai su aiškia

specializacija ir aiškiais konkurenciniais pranašumais.

Apibendrinus elektronikos pramonės sektoriaus analizės rezultatus, galima daryti išvadą, jog šiame

sektoriuje klasterizacijos procesai yra labai ryškūs, įmonės yra linkusios tarpusavyje bendradarbiauti ir kurti


partnerystę (žr. lentelę Nr.3). Šis sektorius visomis prasmėmis yra konkurencingas ir turi visas sąlygas tokiu

išlikti ir ateityje.


Lentelė 4. Elektronikos pramonės šakos konkurencingumo vertinimas




Didelis







Infrastruktūra


Paklausos pobūdis










6.1.4. Klasterizacijos procesai medienos ir baldų pramonės sektoriuje

Medienos ir baldų pramonė yra svarbi Lietuvos apdirbamosios pramonės šaka turinti gilias tradicijas. Šią

pramonės šaką sudaro 3 subsektoriai: medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus,

gamyba; popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba ir baldų gamyba. 2011 metais šios šakos įmonių

produkcijos dalis sudarė 11 proc. parduotos apdirbamosios pramonės produkcijos.

2012 m. medienos ir baldų pramonėje veikė 1977 įmonių, iš kurių 1165 - medienos bei medienos ir

kamštienos gaminių gamybos srityje, 88 – popieriaus ir popieriaus gaminių gamybos srityje ir 724 - baldų

gaminių gamybos srityje. Medienos ir baldų pramonės sektoriuje vyrauja smulkios ir vidutinės įmonės, kurios

sudaro 98 proc. visų sektoriaus įmonių.

Pav. 23. Medienos ir baldų pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) apdirbamojoje

pramonėje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012) Medienos ir baldų pramonės sektoriaus apyvarta pastaraisiais metais pamažu augo ir šiuo metu sudaro 7,14

mlrd. litų. Lyginant su bendra šalies įmonių apyvarta, šio sektoriaus įmonių apyvarta sudaro 3,38 proc.

Tačiau šiame sektoriuje darbo našumas yra vienas iš žemiausių, lyginant su kitais apdirbamosios pramonės

sektoriais. 2011 m. vidutiniškai per vieną faktiškai dirbtą valandą medienos ir baldų pramonės įmonėse

sukurta pridėtinė vertė buvo 24,25 Lt.

Medienos ir baldų pramonės sektoriuje dirba 36,93 tūkst. darbuotojų, kas sudaro 5,57 proc. visų užimtųjų

Lietuvos ūkyje. Analizuojant žmogiškuosius šio pramonės sektoriaus išteklius galima teigti, jog šio sektoriaus


apdirbamosios gamybos šakomis, yra vieni iš žemesnių. Remiantis profesinės metodikos centro

duomenimis, medienos ir baldų pramonės sektoriuje stokojama kvalifikuotų darbininkų - didžiausia yra

staklininkų bei baldžių paklausa. Taip pat stokojama inžinerijos specialistų, ypač technologų ir konstruktorių,

bei pardavimų ir rinkodaros specialistų, tarp kurių labiausiai trūksta tiekėjų.

Tai rodo, jog medienos ir baldų pramonės sektorius vis dar yra susiorientavęs į gamybą ir surinkimą,

konkurencinį pranašumą tarptautinėse rinkose pirmiausia grindžia santykinai pigia darbo jėga ir pigia vietine

žaliavine mediena ir neinvestuoja į kitus vertės grandinės komponentus. Lietuvos medienos ir baldų

30%

70%

Medienos ir baldų pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.)

Elektronikospramonės sektoriujeveikiantys ūkiosubjektaiIš viso apdirbamojojepramonėje veikiančiųūkio subjektų dalis(proc.)


pramonės produkcija galutiniam vartotojui dažniausiai pateikiama Vakarų įmonių-užsakovių marketinginiais

kanalais ir prekių vardais. Tokiu būdu didžioji dalis Lietuvos gamintojų nedalyvauja aukščiausią pridėtinę

vertę kuriančiose vertės kūrimo grandyse.

Analizuojant medienos ir baldų pramonės šakos gamybos struktūrą pagal parduotą produkciją, galima daryti

išvadą, jog duomenys rodo klasterizacijos požiūriu pozityvų vaizdą. Beveik 50 proc. medienos produkcijos

sudaro galutinis gaminys – baldai. Tai rodo, jog šios pramonės įmonės ima orientuotis ne tik į žaliavos

gamybą (37 proc.), tačiau į produktų kūrimą ir gamybą. Gerėjančias tendencijas rodo ir pastarųjų metų

tendencijos, kai baldų gamybos apimtys padidėjo trečdaliu, o žaliavų gamyba sumažėjo beveik per pusę).

Pagal eksporto apimtis medienos ir baldų pramonės šakos įmonės eksportuoja apie 63 proc. savo

produkcijos.

Medienos ir baldų pramonės sektoriaus įmonių investicijos į materialųjį turtą yra gan didelės lyginant su bet

kuria kita apdirbamosios pramonės šaka ir prilygsta maisto ir gėrimų pramonės sektoriaus investicijoms. Per

2010 m. į medienos ir baldų pramonės sektoriaus materialųjį turtą investuota 323,99 mln. lt. Šiuo metu

materialinės investicijos maisto ir gėrimų gamybos sektoriuje sudaro 26 proc. visų materialinių

apdirbamosios pramonės investicijų. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis daugiausia

šio pramonės sektoriaus įmonės investavo į infrastruktūrą bei įrenginius. Tai lemia jog daugiau nei 50 proc.

šio sektoriaus įmonių gamyboje naudoja modernias technologijas. Iš jų medienos ir medienos gaminių

subsektoriuje populiariausios yra efektyvios atliekų panaudojimo technologijos, baldų gamyboje – moderni

technologinė įranga.

Analizuojant medienos ir baldų pramonės sektoriaus MTEP išlaidas, deja, apibendrinimo negalima daryti,

nes Lietuvos statistikos departamentas nepateikia duomenų apie vieno iš didžiausių subsektorių - medienos

bei medienos ir kamštienos gaminių – MTEP išlaidas, todėl išvados gali būti klaidingos ir neatitikti tikrovės.

2008-2010 metais 21 proc. medienos ir baldų pramonės sektoriaus įmonių diegė inovacijas, iš kurių

daugiausiai diegė netechnologines, o rinkodaros ir organizacines inovacijas. Daugiausiai technologines

inovacijas diegusių medienos ir baldų pramonės įmonių išlaidų (85 proc.) buvo skirta mašinų, įrenginių ir

įrangos įsigijimui, o vidiniams ir išoriniams moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai buvo skiriama

santykinai mažas procentas.


Pav. 24. Medienos ir baldų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) 2008-2010 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 )

Nagrinėjant medienos ir baldų pramonės įmonių diegusių inovacijas tarpusavio bendradarbiavimo galimybes,

galima teigti, jog tiek bendradarbiavimo ryšiai tarpusavyje, tiek su mokslo institucijomis yra menki. Tik 2,6

proc. technologines inovacijas diegusių įmonių yra linkusios bendradarbiauti su konkurencinėmis ar kitomis

įmonėmis vystant naujas veiklas ar naujus produktus. Su aukštosiomis mokyklomis ir universitetais

bendradarbiauja 6,4 proc. įmonių, o su tyrimų institutais – 2,1 proc. Remiantis Lietuvos statistikos

departamento duomenimis, medienos ir baldų pramonės sektoriaus įmonės daugiausiai yra linkusios

bendradarbiauti tik su kitomis įmonėmis susijusių įmonių grupėje, įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių,

programinės įrangos tiekėjais, bei klientais ar vartotojais.

Pav. 25. Medienos ir baldų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) 2008-2010 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

12%2%

85%

1%

Medienos ir baldų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.)





13,33

24,2

27,7

2,6

5,8

6,4

2,1

0 5 10 15 20 25 30








Medienos ir baldų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.)


Didžiausios medienos ir baldų pramonės įmonės pagal parduotą produkciją yra UAB „Swedspan Girių

Bizonas“, AB grupė “Vilniaus baldai“, UAB „Boen Lietuva“, AB „Freda“ , AB „Klaipėdos baldai“ , įmonių grupė

„Klaipėdos mediena“, AB „Grigiškės“, UAB „Stora Enso Timber“, UAB „Sakuona“ , UAB “Jūrės medis“ ir kt.

Tačiau, nepaisant to, kad bendrai sektoriuje bendradarbiavimo rodikliai kuriant naujus produktus ar

paslaugas su kitomis įmonėmis ar mokslo institucijomis yra menki, tačiau dėka klasterizacijai palankios

pagaminamos produkcijos struktūros, apimančios praktiškai visą vertės kaštų grandinę nuo pjautinės

medienos , statybinės paskirties gaminių, įpakavimo taros iki įvairaus asortimento baldų gamybos, Lietuvos

medienos ir baldų sektoriuje yra matomi sparčiai besivystantys klasterizacijos procesai.

Lietuvos medienos pramonės klasteriuose vertės kūrimo grandinėse gali sėkmingai bendradarbiauti miško

savininkai, medienos ruošos įmonės, lentpjūvės, medienos gaminių gamintojai, medienos plokščių

gamintojai, popieriaus (pakuotės) gamintojai, baldininkai, technologijų, įrangos tiekėjai, furnitūros tiekėjai,

medienos prekybininkai, medienos kuro ruošos įmonės, katilinės, transporto sektorius, chemijos pramonė,

audimo ir odos pramonė, energetika, paslaugos (finansų, rizikos valdymo), bei švietimas ir tyrimai. Kai kurie

Europos klasteriai (pvz. Suomijos) įtraukia ir leidybos šaką.

Šiuo metu Alytaus regione medienos ir baldų pramonės sektoriuje yra susiformavęs Modernių namų kūrimo

klasteris, kurio koordinatorius yra, VšĮ „Pietų Lietuvos verslo kooperacijos centras“. Klasteris jungia medienos

ir baldų bei informacinių ir komunikacinių technologijų sektorių įmones. Klasterio nariai - pagrinde mažos ir

vidutinės įmonės. Klasteryje dalyvauja Alytaus krašto verslininkų asociacija, UAB „ELSIS TS“, UAB „Baltijos

lyderystės ugdymo institutas“, AB „Snaigė“, UAB „Arpolis“, UAB „Heliantos medis“, UAB „Multivanas“, UAB

„Costum“, UAB „Blue Bridge“, UAB „INNO HOUSE“. Klasterio tikslas – kurti modernius, sveikus, tausojančius

energiją, ilgaamžius, ekologiškus, draugiškus aplinkai gyvenamuosius namus nuo pamatų iki vidinio

interjero, dalyvaujant statybos, projektavimo, inžinerinių tinklų tiesimo, energetikos, baldų gamybos

įmonėms, mokslo įstaigoms.

Dar vienas klasteris bręsta Vakarų Lietuvoje. Jo iniciatorė – Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir

eksportuotojų asociacija. Klasteris vienija vidutines ir smulkias regiono medienos perdirbimo įmones.

Klasterio narių tikslas – bendros pardavimų, eksporto ir marketingo strategijos ir veiksmai.

Galimybė medienos ir baldų įmonėms jungtis į tarptautinį klasterį yra koncerno IKEA veikla. Baldų gamybos

įmonės, jau integruotos į IEAE klasterį, naudojasi kai kuriomis specializuotomis šio koncerno pastangomis.

Visų pirma tai - transporto logistikos paslaugos. Dalį pervežimų vykdo pačios įmonės, tačiau didžiąją dalį –

pagal suderintą grafiką specializuotos transporto firmos. Labai svarbus elementas, tam tikra prasme

klasterizuojantis medienos ir baldų pramonės įmonės, yra specializuotos verslo organizavimo paslaugos,

pasireiškiančios suomių specialistų ekspertizėmis ir siūlymais, kaip tobulinti gamybos organizavimą, mažinti

kaštus. Tokios pagalbos negauna neklasterizuotos įmonės. Galima teigti, jog tos Lietuvos medienos ir baldų

pramonės įmonės, kurios yra IKEA partneriai, jau yra klasterizuotos ir integruotos į tarptautinį klasterį.


Tauragės regione taip pat buvo klasterizacijos iniciatyvų. „Tauragės regiono medienos ir baldų klasteris“

vienijo šešias įmones nuo medienos apdirbimo iki galutinio aukštos pridėtinės vertės produkto sukūrimo, bet

junginys netapo gyvybingas dėl tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo naudos suvokimo stokos.

Klasteriui išsivystyti taip pat kliudė mažųjų gamintojų nenoras specializuotis, bei nepakankama valstybės

parama klasterizacijai. Vilniaus regione taip pat buvo įsikūręs „Lietuvos baldų klasteris“, kuris jungė 5

medžio ir baldų gamybos bendroves, tačiau šiuo metu įmonių junginys nėra likviduotas, tačiau realiai

neveikia ir bendros veiklos nevykdomos. Šie klasteriai formavosi kaip sektoriniai klasteriai. Sektoriniai

klasteriai – tai įmonių, gaminančių panašius produktus, grupė. Toks klasteris yra daugiau kompetencijos

tinklas, nei vertės kūrimo grandinė, kadangi nėra visiškos specializacijos tarp įmonių.

Apibendrinus medienos ir baldų pramonės sektoriaus analizės rezultatus, galima daryti išvadą, jog nepaisant

sunkumų, šiame pramonės sektoriuje vyksta spartūs klasterizacijos procesai, kuriasi klasteriai, įmonės

pradeda suvokti tarpusavio bendradarbiavimo naudą ir svarbą. Pagrindiniai šio sektoriaus privalumai vystant

klasterius yra palankūs fiziniai veiksniai, infrastruktūra, įmonėms dalinai leidžia išlikti konkurencingoms ir

žmogiškieji ištekliai. Taip pat palankias sąlygas sukuria ir esanti paklausa. (žr. lentelę Nr.4). Tačiau šio

sektoriaus pagrindiniai klasterizacijos trukdžiai yra vis dar menkas įmonių bendradarbiavimas tiek su mokslo

sektoriumi tiek ir su konkurencinėmis įmonėmis, bei įmonių vyraujančios strategijos, neskatinančios

orientacijos į kompetencijos didinimą, „know-how“ sklaidą, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą.


Lentelė 5. Medienos ir baldų pramonės šakos konkurencingumo vertinimas




Didelis





Kapitalo ištekliai Privačių /viešųjų investicijų lygis Įmonių investicijų į MTEP lygis Vietinių finansinių institucijų paramos lygis X


Infrastruktūra


Paklausos pobūdis








Sektoriaus įmonių skaičius X Sektoriaus įmonių dydis Sektoriuje vyrauja smulkios ir


konkurencija vidutinės įmonės Vadybos ir verslo valdymo kompetencijų lygis X Korupcijos lygis X Valdymo „know-how“ sklaida sektoriuje X Sektoriaus specializacija X Integracijos į tarptautinius tinklus lygis X Orientacija į AT grindžiamą gamybą X


6.1.5. Klasterizacijos procesai chemijos pramonės sektoriuje

Chemijos pramonė - svarbi Lietuvos ekonominės plėtros ir viena svarbiausių Lietuvos pramonės šakų.

Chemijos pramonės produkcijos vertės dalis 2011 m. sudarė 27,7 proc. visos parduotos apdirbamosios

pramonės produkcijos. Šią pramonės šaką sudaro 5 subsektoriai – kokso ir rafinuotų naftos produktų

gamyba, chemikalų ir chemijos produktų gamyba, pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių

preparatų gamyba, guminių ir plastikinių gaminių gamyba, kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba. Šioje

pramonės šakoje taip pat reiktų atskirai atskirti ir biotechnologijų pramonės sektorių.

2012 m. chemijos pramonėje veikė 869 įmonės, iš kurių daugiausiai guminių ir plastikinių gaminių gamyboje

bei kitų nemetalo mineralinių produktų gamyboje (atitinkamai 343 ir 414 įmonės). Chemijos pramonės

sektoriuje vyrauja smulkios ir vidutinės įmonės, stambių įmonių šiame sektoriuje pagal pateiktus Lietuvos

statistikos departamento duomenis tėra 12 įmonių.

Pav. 26. Chemijos pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) apdirbamojoje pramonėje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

Chemijos pramonės sektoriaus apyvarta pastaraisiais metais pamažu augo ir šiuo metu sudaro 11 mlrd. litų.

Lyginant su bendra šalies įmonių apyvarta, šio sektoriaus įmonių apyvarta sudaro 5,2 proc., tačiau darbo

našumas šiame pramonės sektoriuje yra aukštas - 2011 m. vidutiniškai per vieną faktiškai dirbtą valandą

chemijos pramonės įmonėse sukurta pridėtinė vertė buvo 55,09 Lt., o tai yra beveik tris kartus daugiau nei

bendras apdirbamosios pramonės našumas. Tai rodo, jog Lietuvos chemijos produktų gamybos pramonės

sektorius yra aukšto veiklos efektyvumo (darbo našumo) sektorius, kuriame gaminama aukštą pridėtinę vertę

turinti produkcija. Kitaip tariant, galima konstatuoti, kad analizuojamas sektorius yra itin konkurencingas kitų

Lietuvos apdirbamosios pramonės sektorių atžvilgiu.

Chemijos pramonės sektoriuje dirba 18,26 tūkst. darbuotojų, kas sudaro 2,76 proc. visų užimtųjų Lietuvos


darbuotojų atlyginimai yra 1,5 kerto didesni nei vidutinis darbo užmokestis šalies mastu, o, palyginus su

kitomis apdirbamosios gamybos šakomis, yra beveik du kartus aukštesni nei kitų pramonės sektorių. Tai

rodo, jog šioje pramonės šakoje dirba kvalifikuota darbo jėga, kas didina šakos konkurencingumą ir gebėjimą

kurti aukštos pridėtinės vertės produktus bei orientuotis į žinioms imlų aukštųjų technologijų verslą.

13%

87%

Chemijos pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.)

Chemijos pramonėssektoriuje veikiantysūkio subjektai

Iš viso apdirbamojojepramonėje veikiančiųūkio subjektų dalis(proc.)


Chemijos sektorius yra žiniomis paremta pramonės šaka, todėl jame dirba daugiau aukštąjį išsilavinimą

turinčių kvalifikuotų darbuotojų nei kitose apdirbamosios gamybos šakose. Remiantis profesinės metodikos

centro duomenimis, darbuotojų trūkumas yra bene didžiausias tarp apdirbamosios gamybos šakų. Sektoriuje

labiausiai trūksta kvalifikuotų darbininkų. Tai aiškintina tuo, jog pastaroji grupė gausiausia ir joje gana didelė

metinė darbuotojų kaita. Didžiausia laisvų vietų pasiūla buvo pramoninių mašinų ir įrenginių operatoriams.

Taip pat trūksta gamybos meistrų, elektrikų bei šaltkalvių. Specialistų grupėje trūksta inžinierių mechanikų

bei rinkodaros, tiekimo ir pardavimų (vidaus ar užsienio rinkos) specialistų. Gamybos modernizacija turi

įtakos sektoriui reikalingų gebėjimų kaitai. Kuro, chemikalų, guminių, plastikinių ir mineralinių produktų

gamybos srityje vyraus kvalifikuotų, mokančių užsienio kalbas bei gebančių naudotis šiuolaikinėmis

informacinėmis technologijomis, darbuotojų paklausa. Šiuo metu darbo jėgos kvalifikacija nepakankamai

atitinka sektoriaus poreikius: trūksta užsienio kalbų mokėjimo, mašinų bei įrenginių techninės priežiūros ir

remonto, gamybos proceso valdymo, darbo planavimo ir organizavimo, kokybės valdymo gebėjimų.

Ypatingai darbuotojams trūksta mokėjimo turimas žinias pritaikyti praktikoje, atsakingumo bei praktinės

patirties. Gebėjimų stoka daugiausiai sietina su mokymo/studijų programų turinio ir dėstytojų kvalifikacijos

problemomis bei bendradarbiavimo tarp švietimo ir pramonės įmonių trūkumu.

Lietuvos chemijos pramonės produkcija didžiąja dalimi (80 proc.) yra skirta užsienio rinkoms. Šios pramonės

šakos produkcija bendroje šalies eksporto struktūroje sudaro apie 16,1 proc. viso šalies eksporto. Šie

duomenys rodo, jog chemijos pramonė yra konkurencinga tarptautiniu mastu.

Chemijos pramonės materialinės investicijos siekia 302 mln. litų ir sudaro 25 proc. visų materialinių

apdirbamosios pramonės investicijų. Daugiausia šios pramonės šakos įmonių investavo į mašinas,

įrengimus, transporto priemones ir inventorių bei naujų pastatų ir statinių statybą. Tai rodo, jog chemijos

pramonės įmonėse yra naudojamos modernios technologijas, daugiausiai investicijų skyrusios guminių ir

plastikinių gaminių gamybos įmonės daugiausia iš visos chemijos pramonės įmonių investuoja į patentų ir

licencijų bei programinės įrangos įsigijimui.

Vertinant chemijos pramonės sektoriaus MTEP išlaidas, galima konstatuoti, jog šis sektorius pagal viso

apdirbamosios pramonės sektoriaus MTEP išlaidas yra viena iš daugiausiai MTEP išlaidų patyrusių šakų.

Chemijos pramonės sektoriaus MTEP išlaidos sudaro 21,6 mln. litų, kas sudaro 27,27 proc. visų

apdirbamosios pramonės MTEP išlaidų.

2008-2010 metais 42 proc. chemijos pramonės sektoriaus įmonių diegė tiek technologines, tiek

netechnologines inovacijas. Daugiausiai technologines inovacijas diegusių chemijos pramonės įmonių išlaidų

buvo skirta mašinų, įrenginių ir įrangos įsigijimui ir vidiniams moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.

Į mašinų, įrenginių ir įrangos įsigijimą 100 proc. investavo kokso ir rafinuotų naftos produktų gamybos

įmonės. Kitų chemijos pramonės šakos įmonių didžiausios investicijos sudarė išlaidos vidiniams moksliniams

tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Tai rodo, jog šios pramonės sektoriuje yra sutelktas didelis technologinis

potencialas ir žmogiškieji ištekliai, kurie turi gebėjimų generuoti aukštos pridėtinės vertės produktus ir

paslaugas, kas įtakoja pramonės šakos konkurencingumą.


Pav. 27. Chemijos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.) 2008-2010 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 )

Nagrinėjant chemijos pramonės sektoriaus klasterizacijos galimybes, galima teigti, jog šiame sektoriuje

klasterizacijos procesai yra gan ryškūs. Apie 20 proc. technologines inovacijas diegusių chemijos pramonės

įmonių teigia, jog savo veikloje bendradarbiauja su konkurentais ar kitomis įmonėmis. Apie 70 proc. įmonių

bendradarbiauja su įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių, programinės įrangos tiekėjais, apie 63 proc. su

kitomis įmonių grupėje susijusiomis įmonėmis. Apie 60 proc. technologines inovacijas diegusių chemijos

pramonės įmonių vystant naujas veiklas ar naujus produktus bendradarbiauja su konsultantais ir

laboratorijomis, apie 37 proc. su aukštosiomis mokyklomis ir universitetais ir apie 33 proc. su valstybės

mokslinių tyrimų įstaigomis. Tai rodo, jog chemijos pramonės įmonės yra linkusios bendradarbiauti tiek

tarpusavyje, tiek su mokslo institucijomis kuriant ir diegiant naujus produktus bei vystant naujas veiklas.

Tačiau analizuojant chemijos pramonės sektoriaus atskirų subsektorių bendradarbiavimą, galima teigti, kad

nors bendrai rodikliai atrodo teigiamai, tačiau atskirų subsektorių bendradarbiavimo intensyvumai skiriasi –

mažiausiai yra linkusios bendradarbiauti chemikalų ir chemijos produktų gamybos, guminių ir plastikinių

gaminių bei kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos subsektorių įmonės.

10% 1%

88%

1%

Chemijos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos inovacinei veiklai (proc.)






Pav. 28. Chemijos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) pagal atskirus sektorius 2008-2010 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

Chemikalų ir chemijos produktų subsektoriaus įmonės nėra linkusios bendradarbiauti tiek su susijusiomis teik

su palaikančiosiomis pramonės šakomis. Sektoriaus įmonių bendradarbiavimo tarpusavyje intensyvumas yra

žemas, stokojama vietinių tiekėjų, galinčių sektorių aprūpinti svarbiais ištekliais, o jų teikiamų produktų ir

paslaugų kokybė nėra aukšta, žemi vietinių mašinų ir įrangos gamintojų pajėgumai. Be to, dėl savo

nepakankamo konkurencingumo sektoriaus įmonėms sudėtinga integruotis į kitų šalių pramonę ir panaudoti

savo potencialą tarptautinėse rinkose.

Guminių ir plastikinių gaminių gamybos subsektorius dėl savo gaminių įvairovės turi daug galimybių ieškoti

šio sektoriaus įmonių vertės grandinių racionalizavimo būdų, pasitelkiant klasterių ir tinklų teikiamas

galimybes. Ir nors šiuo metu klasteriams kurtis yra menkos prielaidos dėl itin menkų ryšių tarp įmonių, šis

procesas daugeliui įmonių yra tiesiog neišvengiamas, be kurio jos nesugebės radikaliai padidinti verslo

efektyvumo ir produktyvumo.

Biotechnologijų sektorių dėl jo išskirtinumo yra tikslinga panagrinėti plačiau.

6.1.5.1. Biotechnologijų sektorius

Biotechnologijos sektorius Lietuvoje apima dvi stambias mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei

pramonės kryptis: farmacinę biotechnologiją, produktus molekulinei biologijai ir diagnostikai bei pramoninę

biotechnologiją ir agrobiotechnologiją. Šalyje geriausiai išvystytas yra biofarmacijos subsektorius.

100

100

50

0

100

50

50

14,3

14,3

14,3

14,3

14,3

28,6

14,3

50

100

50

25

100

50

50

26

54

28

20

12

20

16

0 50 100


Įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių,programinės įrangos tiekėjai






Chemijos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.)

Kitų nemetalo mineralinių produktųgamybos pramonės subsektoriausįmonių inovacinės veiklos partneriai(proc.)

Guminių ir plastikinių gaminiųgamybos pramonės subsektoriausįmonių inovacinės veiklos partneriai(proc.)

Pagrindinių vaistų pramonės gaminiųir farmacinių preparatų gamybospramonės subsektoriaus įmoniųinovacinės veiklos partneriai (proc.)

Chemikalų ir chemijos produktųgamybos pramonės subsektoriausįmonių inovacinės veiklos partneriai(proc.)

Kokso ir rafinuotų naftos produktųgamybos įmonių inovacinės veiklospartneriai (proc.)


Pastaraisiais metais labais sparčiai vystosi pramoninė biotechnologija ir ypatingai biodegalų bei biokuro

pramonė.

Per pastaruosius penkerius metus kasmetinis biotechnologijos pramonės pardavimų augimas viršijo 15 proc.

Lėšos, skiriamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbams kasmet augo vidutiniškai 34 proc.

Biotechnologijos tyrimai vykdomi įvairiose mokslo institucijose ir įmonėse, biotechnologijos metodai,

produktai naudojami daugelyje veiklos sričių – medicinoje, farmacijoje, chemijos pramonėje, žemės ūkyje,

aplinkos apsaugos darbuose ir kt.

Biotechnologijas galima skirstyti į keturis subsektorius – pramoninę arba „baltąją“, „raudonąją“, „žaliąją“ ir

„mėlynąją“ biotechnologiją.

Pramoninė, arba „baltoji“, biotechnologija suprantama kaip modernus biotechnologijos panaudojimas

darniajai cheminių medžiagų ir kuro gamybai (tausojant aplinką). Biotechnologija naudoja fermentus ir

mikroorganizmus tokių sričių, kaip tiksliosios bei stambiosios chemijos pramonės produktai, vaistinės

medžiagos, maistas ir pašarai, popierius, tekstilė, polimerai, produktams gaminti.

Pramoninei biotechnologijai taip pat priskiriama cheminių medžiagų ir produktų gamyba biotechnologiniais ar

kitais metodais iš atsinaujinančių žaliavų bei bet kokių žaliavų perdirbimas biotechnologiniais metodais

(fermentacija, biokatalitiniais procesais).

Pramoninės biotechnologijos sričiai galima priskirti šiuo metu besiformuojantį Antrinių žaliavų perdirbimo

technologijos gamybos ir MTTP vystymo klasterį, kurios koordinatorius yra UAB „Užvadas“, o nariai - UAB

„Ugira“, UAB „Bendida“, UAB „Ekoverslas“, Griškabūdžio ŽŪB, Demontuotojų asociacija bei Aleksandro

Stulginskio universitetas. Šios įmonės jungiasi siekiant pritaikyti, tobulinti ir plėsti esamas bei kurti naujas

aukštąsias technologijas alternatyvaus kuro bei kitų produktų gamybai iš šalutinių produktų ir antrinių žaliavų

bei menką perdirbamąją vertę turinčių atliekų.

Lietuvoje taip pat yra susiformavęs plastikų ir naujų medžiagų klasteris (OPENPLAST). Šio klasterio

koordinatorius - Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas. Klasterio nariai - VšĮ Perspektyvinių

technologijų taikomųjų tyrimų institutas, UAB "Amber infra", UAB "Biocentras", Lietuvos - Vengrijos įmonė

UAB "Brača Sport", UAB "Modernios E - Technologijos", UAB "Putokšnis", UAB "Superion Baltic", UAB "Via

Solis", Vilniaus universitetas. Klasterio tikslas – Naujų medžiagų kūrimas ir žaliavos atgavimas, taikant

biotechnologijas ir nanotechnologijas.

„Žalioji“ biotechnologija - tai biotechnologijos taikymas žemės ūkyje. Ši biotechnologija yra naudojama

maisto pramonėje bei žemės ūkyje siekiant didinti augalų įvairovę ir mažinti cheminių medžiagų vartojimą.

Šioje biotechnologijų srityje Lietuvoje formuojasi išvestinių maisto ir chemijos produktų klasteris, kurio

koordinatorius yra UAB „Silmasta“. Klasterį sudaro 7 bendrovės bei 1 mokslo institucija. Klasterio narių veikla


apima visą grūdinių kultūrų perdirbimo grandinę - grūdinių kultūrų augintoją, saugotoją/sandėliuotoją,

perdirbėją, gamintojus, rinkodaros specialistą, prekybininką, kurių tikslas - remiantis biotechnologijomis bei

nanotechnologijomis kurti inovatyvias grūdų perdirbimo technologijas ir aukštos pridėtinės vertės maisto ir

chemijos produktus.

Šioje srityje Kaune vystosi Maisto (vaisių ir daržovių) klasteris, kurio koordinatorius - UAB „Paslaugos

žemdirbiams“. Šis klasteris siekia kurti ir į gamybą diegti inovatyvius, biologiškai vertingus, nišinius produktus

bei funkcionaliojo maisto produktus, taip pat vaisių, uogų bei daržovių perdirbimo nepaliekant atliekų

technologijas, padedančias iš šalutinių perdirbimo produktų išgauti biologiškai aktyvius komponentus.

Lietuvos sliekų augintojų asociacija iniciavo Biokonversijos klasterį, kuris jungia verslo ir mokslo sektoriaus

įmones, veikiančias biokonversijos srityje. Klasterio tikslas - efektyvus atliekų tvarkymas ir atliekų

panaudojimas ir perdirbimas sukuriant naujus produktus bei pridėtinę vertę.

„Raudonoji“ biotechnologija - tai biotechnologijos taikymas sveikatos apsaugoje. Didžiausia jos dalis yra

biofarmacija, apimanti vaistinių medžiagų paiešką ir gamybą. Lietuvoje yra 8 biotechnologijų kompanijų,

besispecializuojančios vaistinės biotechnologijos srityje. Trys didžiausios, kurios užsiima tiek moksliniais

tyrimais tiek gamyba: „Thermo Fisher Scientific “ Vilniaus padalinys (UAB Fermentas), UAB Sicor Biotech ir

UAB Biocentras yra Biotechnologijos instituto pumpurinės įmonės (angl. spin-off). Biotechnologijų srityje taip

pat veikia tokios įmonės kaip UAB Biok, UAB Sorpo, UAB Imunolita, UAB Profarma, UAB Biotechpharma.

Šiuo metu Lietuvoje yra įkurtas Kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos inovacijų klasteris, kurio

koordinatorius yra UAB "Kamieninių ląstelių tyrimų centras". Klasterio nariai - UAB "Kamieninių ląstelių

tyrimų centras", UAB „Northway medicinos centrai“, UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras", UAB

„Lirema“, UAB „Kardivita", VšĮ VUL Santariškių klinikos, mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos

centras, UAB „Biotechpharma“, UAB „Biotechnologijų parkas“, UAB „Biosantara“. Klasterio tikslas - vykdyti

MTTP veiklas kamieninių ląstelių ir regeneracinės medicinos srityje bei sukurti inovatyvius gydymo metodus.

Taip pat vystosi Biomedicinos tyrimų klasteris, kurio koordinatorius - UAB "Ave vita" medicinos centras.

Klasterį sudaro 11 organizacijų: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos gydytojų sąjunga,

privačios gydymo įstaigos, farmacijos produktų gamintojas, taip pat mokslo vadybos, IT ir mokymų įmonė.

Klasterio tikslas - vykdyti MTTP biomedicinos srityje, atlikti klinikinius ir ikiklinikinius tyrimus, skirtus sukurti

naujus tyrimų metodus, inovatyvius gydymo metodus bei farmacijos produktus.

Lietuvoje taip pat veikia Lietuvos Biotechnologijų asociacija (LBTA), kuri buvo įkurta 2003 metais ir yra viena

iš pagrindinių Lietuvos biotechnologijos industrijos rėmėjų ir propaguotojų. Asociacijoje yra virš 60 narių, iš

kurių 56 yra fiziniai asmenys ir 7 nariai yra įmonės. Realybėje, Lietuvos Biotechnologijų asociacija yra

daugiau formali asociacija ir nėra labai funkcionali.

Siekiant sukurti žinių ekonomikos branduolį sutelkiant potencialą ir sudarant glaudesnes biotechnologijos,

biofarmacijos, molekulinės medicinos, informatikos, ekosistemų ir saugios aplinkos tyrimų, studijų ir verslo


sąveikos sąlygas Vilniuje yra vystomas integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Santara“. Šiame

slėnyje yra kuriama infrastruktūra mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms, aktyviau taikyti

mokslo rezultatus gamyboje ir versle, sudaryti sąlygas žinioms imlaus verslo įmonėms bendradarbiauti su

mokslo ir studijų institucijomis, tyrėjų grupėmis. Slėnio dalyviai yra šios verslo įmonės: UAB „Sicor Biotech“,

UAB „Biotechpharma“, UAB „Biocentras“, UAB „Imunolita“, UAB „Northway medicinos centras“, UAB

„Medelcom“, UAB „Valentis“, UAB „Bioeksma“, UAB „Eksmos medicininės technikos centras“, UAB

„Altechna“, UAB Optomeda“, UAB „Inovacijų vadyba“, UAB „Baltijos informacinių technologijų institutas“,

UAB „Comtechna“ ir UAB „Šiaurės miestelis“.

Kaune vystosi integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Santaka“, kurio viena iš vystymo krypčių

yra darnioji chemija. Viena iš slėnio steigėjų yra stambiausia chemijos pramonės įmonė UAB konsernas

„Achemos grupė“, partneriai – AB „Sanitas“, UAB „Putokšnis“, UAB „Biotechpharma“.

Taigi, galima teigti, jog tarp biotechnologijų ir kitų pramonės šakų sektorių formuojasi ir vystosi stiprūs

bendradarbiavimo ryšiai, įtakojantys klasterių susikūrimą ir vystymąsi. Biotechnologijų srityje Lietuvoje bene

daugiausiai ir besikuriančių besivystančių klasterinių struktūrų, apimančių įvairių sričių verslo įmones,

organizacijas, mokslo institucijas. Tai lemia vis labiau stiprėjantį šio sektoriaus konkurencingumą tiek

Lietuvos, tiek tarptautiniu mastu.

Apibendrinus chemijos pramonės sektoriaus analizės rezultatus, galima daryti išvadą, jog šiame sektoriuje

klasterizacijos procesai yra labai ryškūs biotechnologijų sektoriuje. Tačiau kitų subsektorių įmonės nėra

linkusios bendradarbiauti ir kurti partnerystę. Pagrindiniai šio sektoriaus konkurenciniai pranašumai yra

išvystyta logistikos infrastruktūra, išorinės rinkos paklausa ir dydis, žmogiškieji ištekliai (santykinai pigi darbo

jėga, aukštos kvalifikacijos specialistai). Šio sektoriaus stiprybė yra ta, jog daugėja įmonių, aktyviai

investuojančių į naujas technologijas bei inovacijas, pagrindinės įmonės turi strateginius partnerius arba yra

stambių tarptautinių industrinių grupių dalis.


Lentelė 6. Chemijos pramonės šakos konkurencingumo vertinimas




Didelis







Infrastruktūra


Paklausos pobūdis










6.1.6. Klasterizacijos procesai metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės

sektoriuje

Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonė yra viena iš svarbiausių Lietuvos ūkio sektorių. Ši pramonės

šaka teikia gamybos priemones visoms pramonės šakoms, todėl mašinų ir prietaisų gamybos pramonės

sektoriaus lygis daro įtaką tiek kitų pramonės šakų technologiniam modernizavimui, tiek visos šalies

pramonės pažangai.

Lietuvos metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonėje išskiriami 6 pošakiai: metalo gaminių, išskyrus

mašinas ir įrenginius, gamyba, elektros įrangos gamyba, niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba,

variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba, kitų transporto priemonių ir įrangos

gamyba, mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas.

2012 m. metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonėje veikė 1307, iš kurių 603 – metalo gaminių, išskyrus

mašinas ir įrenginius, gamyboje, 92 - elektros įrangos gamyboje, 142 - niekur kitur nepriskirtų mašinų ir

įrangos gamyboje, 34 - variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyboje, 31 - kitų

transporto priemonių ir įrangos gamyboje ir 405 - mašinų ir įrangos remonte ir įrengime. Metalų, mašinų ir

įrenginių elektronikos pramonės sektoriuje vyrauja smulkios ir vidutinės įmonės, stambių įmonių šiame

sektoriuje Lietuvos statistikos departamento duomenimis tėra 22 įmonės.

Pav. 29. Metalo, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) apdirbamojoje pramonėje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės produkcijos dalis 2011 m. sudarė 8,1 proc. visos pramonės

produkcijos. Daugiausiai produkcijos buvo sukurta metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos

ir mašinų ir įrangos remonte ir įrengime. Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektoriaus apyvarta

2011 metais sudarė 5,5 mlrd. litų. Lyginant su bendra šalies įmonių apyvarta, šio sektoriaus įmonių apyvarta

sudaro 2,6 proc., tačiau darbo našumas šiame pramonės sektoriuje yra žemas - 2011 m. vidutiniškai per

vieną faktiškai dirbtą valandą metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės įmonėse sukurta pridėtinė vertė

buvo 37,77 Lt., o tai yra vienas iš žemesnių darbo našumų apdirbamosios pramonės sektoriuose.

20%

80%

Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.)

Metalo, mašinų irįrenginių gamybospramonės sektoriujeveikiantys ūkiosubjektaiIš viso apdirbamojojepramonėje veikiančiųūkio subjektų dalis(proc.)


Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektoriuje dirba 26,6 tūkst. darbuotojų, kas sudaro 4,02 proc.

visų užimtųjų Lietuvos ūkyje. Analizuojant žmogiškuosius šio pramonės sektoriaus išteklius galima teigti, jog

šio sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra aukštesni nei vidutinis darbo užmokestis šalies mastu, o, palyginus

su kitomis apdirbamosios gamybos šakomis, yra per puse aukštesni nei kitų pramonės sektorių. Tai rodo, jog

šioje pramonės šakoje dirba kvalifikuota darbo jėga, kas didina šakos konkurencingumą ir gebėjimą kurti

aukštos pridėtinės vertės produktus.

Daugiau nei puse Lietuvos metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės produkcijos yra skirta ne Lietuvos

rinkai - 70 proc. šioje pramonės šakoje pagamintos produkcijos yra skirta eksportui. Didžiausią produkcijos

dalį eksportavo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos bei kitų transporto

priemonių ir įrangos gamybos įmonės (atitinkamai 82,6 ir 82,5 proc.). Taigi, galima teigti, kad ši pramonės

šaka yra orientuota tiek į vietinę, tiek į tarptautines rinkas.

Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės įmonių materialinės investicijos siekia 136 mln. litų. ir

sudaro 10,9 proc. visų materialinių apdirbamosios pramonės investicijų. Daugiausia šios pramonės šakos

įmonių investavo į mašinas, įrengimus, transporto priemones ir inventorių (74 proc. visų investicijų). Tačiau

pagal investicijas patentų ir licencijų įsigijimui, metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonė yra viena iš

daugiausiai investicijų šiai sričiai skiriančių iš visų apdirbamosios pramonės šakų. Tai rodo, jog ši pramonės

šaka yra technologiškai pažangi, yra orientuojamasi į naujų pasaulyje konkurencingų produktų kūrimą,

inovacijas ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą.

Vertinant metalų, mašinų ir įrenginių pramonės sektoriaus MTEP išlaidas, galima konstatuoti, jog šis

sektorius pagal viso apdirbamosios pramonės sektoriaus MTEP išlaidas yra daugiausiai MTEP išlaidų

patyrusių šakų. Metalų, mašinų ir įrenginių pramonės sektoriaus MTEP išlaidos sudaro 24,1 mln. litų, kas

sudaro 30 proc. visų apdirbamosios pramonės MTEP išlaidų.

2008-2010 metais apie 41 proc. metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektoriaus įmonių diegė

inovacijas, iš kurių daugiausiai diegė elektros įrangos gamybos, niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos

gamybos bei variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos įmonės (pav. 28)


Pav. 30. Inovacijas diegusių įmonių dalis metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės sektoriuje (proc.)

(Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

Daugiausiai technologines inovacijas diegusių metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės įmonių išlaidų

buvo skirta vidiniams moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei mašinų, įrenginių ir įrangos

įsigijimui. Tai rodo, jog šios pramonės sektoriuje yra sutelktas didelis technologinis potencialas ir žmogiškieji

ištekliai, kurie turi gebėjimų generuoti aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, kas įtakoja pramonės

šakos konkurencingumą.

Pav. 31. Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos

inovacinei veiklai (proc.) 2008-2010 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012 )

Nagrinėjant metalų, mašinų ir įrenginių pramonės sektoriaus bendradarbiavimo galimybes, galima teigti, jog

inovacijas diegusios įmonės, kurdamos naujus produktus ar vystant naujas veiklas daugiausiai

bendradarbiauja su įrenginių, medžiagų, sudėtinių dalių, programinės įrangos tiekėjais (42,9 proc.) bei

70,155

40,3 37,5

77,8 72

29,945

59,7 62,5

22,2 28

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Metalogaminių,išskyrus

mašinas irįrenginius,gamyba

Elektrosįrangosgamyba

Niekur kiturnepriskirtųmašinų irįrangosgamyba

Varikliniųtransportopriemonių,priekabų ir

puspriekabiųgamyba

Kitųtransporto

priemonių irįrangosgamyba

Mašinų irįrangos

remontas irįrengimas

Inovacijas diegusių įmoniųdalis (proc.)2

Inovacijų nediegusiųįmonių dalis (proc.)

62%

3%

32%

3%

Metalų, mašinų ir įrenginių gamybo pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių išlaidos

inovacinei veiklai (proc.)






klientais ir vartotojais (35,5 proc.). Taip pat nemaža dalis įmonių bendradarbiauja su konsultantai,

laboratorijomis bei kitomis įmonėmis susijusiomis įmonių grupėje (atitinkamai 25,6 ir 23,5 proc.). Su

konkurentais ar kitomis įmonėmis bendradarbiavo 16,6 proc. visų inovacijas diegusių įmonių. Tai rodo, jog

metalų, mašinų ir įrenginių pramonės įmonės yra linkusios bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su tiekėjai

bei klientais.

Pav. 32. Medienos ir baldų pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo partneriai (proc.) 2008-2010 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

Metalų, mašinų ir įrenginių pramonės sektoriuje veikia aktyvi organizacija, atstovaujanti sektoriaus įmonių

interesus – Lietuvos inžinierinės pramonės asociacija (LINPRA). LINPRA vienija inžinerinės pramonės

įmones, taip pat su pramone susijusias mokslo ir mokymo įstaigas, paslaugų pramonei tiekėjus. Asociacijos

kryptinga veikla sukuria prielaidas glaudesniam bendradarbiavimui sektoriuje.

Kadangi metalų, mašinų ir įrenginių pramonės subsektoriai vienas nuo kito skiriasi daugeliu parametru, todėl

tikslinga yra panagrinėti kai kurių šių sektorių bendradarbiavimą atskirai.

6.1.6.1. Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos subsektorius

Lietuvoje veikia 603 metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos subsektoriaus įmonės, kuriose

dirba 9,75 tūkst. darbuotojų. 2011 metais metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos

subsektoriuje parduota produkcijos už 1,84 mlrd. litų, iš kurios daugiau nei puse (54 proc.) buvo parduota ne

Lietuvos rinkose.

Didžiausios metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos subsektoriaus įmonės: UAB „Mechel

Nemunas“, UAB „Arginta“, UAB „Stansefabrikken“, AB „Umega“ ir kt.

23

43

35

17

26

19

7

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50








Metalų, mašinų ir įrenginių gamybos pramonės technologines inovacijas diegusių įmonių inovacinės veiklos bendradarbiavimo

partneriai (proc.)


Vertinant šio subsektoriaus įmonių tarpusavio bendradarbiavimą, galima teigti, kad metalo gaminių, išskyrus

mašinas ir įrenginius, gamybos sektoriaus įmonės neišnaudoja partnerystės teikiamų privalumų. Su kitomis

įmonėmis ar konkurentais bendradarbiauja mažiau nei 8 proc. visų naujus produktus kūrusių ar vysčiusių

įmonių. Vidutinio lygio bendradarbiavimas tarp sektoriaus įmonių ir organizacijų apriboja įmonių konsolidaciją

ir dalyvavimą bendruose projektuose.

Kitas sektoriaus įmonių neišnaudojamas veiksnys yra bendradarbiavimo su mokslo įstaigomis galimybės. Su

mokslo įstaigomis bendradarbiauja 21 proc. šio subsektoriaus naujus produktus kūrusių ar vysčiusių įmonių.

Įmonių ir mokslo bendruomenių interesų skirtumas, iniciatyvos iš abiejų pusių stoka, pasenusi mokslo bazė

bei kitos kliūtys lemia neefektyvų mokslo ir pramonės bendradarbiavimą.

6.1.6.2. Elektros įrangos gamyba

Elektros įrangos gamybos subsektoriuje veikia 92 įmonės, kuriose dirba 3160 darbuotojų. 2011 metais

elektros įrangos gamybos subsektoriuje buvo parduota produkcijos už 679,6 mln. litų, iš kurios daugiau nei

puse (68,5 proc.) buvo parduota ne Lietuvos rinkose.

Didžiausios elektros įrangos gamybos subsektoriaus įmonės: UAB „Kitron“, AB „Snaigė“, UAB „Artiflux NMF“,

UAB „Banga Electronics“, AB „Vilma“, UAB „Elga“, UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“, UAB „Carlo Gavazzi

Industy Kaunas“, AB „Lietkabelis“, UAB „Accel elektronika“, UAB „Elinta“ ir kt.

Vieną įmonių grupę pagal technologiškai vertikaliai susijusius produktus - televizorių kreipiamųjų sistemų ir

transformatorių detalių gamyba – kineskopai - kitos dalys – televizoriai – televizijos sistemos sudaro UAB

"Vilniaus Vingio Mechanika", UAB „Banga Electronics“, UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“, UAB „Šiaulių

tauro televizoriai“ bei susijusios smulkios įmonės. Tačiau jų tarpusavio bendradarbiavimas nėra labai ryškus

ir sisteminis, o įmonės didžiąją savo veiklos dalį sieja su užsienio įmonėmis.

Kita elektros įrangos įmonių grupė – UAB „Elsis“, UAB „Elinta“, UAB „Agava“, UAB „Kemek elektronika“ ir

kitos, daugiausia projektuoja ir gamina telekomunikacijų įrangą ar gamybinių procesų automatizavimo

sistemas. Tarp tokių įmonių (o jų yra kelios dešimtys) pastebimi fragmentiniai partnerystės ryšiai,

kooperuojamasi, vykdant konkrečius projektus, palaikomas asmeninis ryšys.

Analizuojant elektros ir telekomunikacijos tinklų instaliavimo gaminius gaminančias įmones – AB

“Lietkabelis”, AB “Vilma”, UAB “Elga” ir kitas, bei ryšius tarp jų, galima teigti, kad jog šių įmonių veikla yra

gana fragmentuota, tarpusavio ryšių yra mažai, nors potencialo tokiems ryšiams plėtoti yra.

Vertinant visą susektoriaus įmonių tarpusavio bendradarbiavimą, galima teigti, kad jis yra didesnis nei metalo

gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos subsektoriaus įmonių. Su kitomis įmonėmis ar konkurentais

bendradarbiauja 13,3 proc. visų naujus produktus kūrusių ar vysčiusių įmonių ir net 20 proc. bendradarbiavo

su kitomis įmonėmis, susijusiomis įmonių grupėje. Tačiau šio subsektoriaus bendradarbiavimas su mokslo


institucijomis ypač žemas - su mokslo įstaigomis bendradarbiauja 6,7 proc. šio subsektoriaus naujus

produktus kūrusių ar vysčiusių įmonių.

6.1.6.3. Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba. Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba

Šiame subsektoriuje veikia 65 įmonės, kuriose dirba 2527 darbuotojai. 2011 metais šiuose dviejuose

subsektoriuse buvo pagaminta produkcijos už 736 mln. litų, iš kurių 82,5 proc. buvo skirta ne Lietuvos

rinkoms.

Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos didžiausia įmonė - UAB „Schmitz

Cargobull Baltic“, kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos subsektoriaus didžiausios įmonės – AB

„Vakarų laivų gamykla“, AB „Baltijos laivų statykla“, AB „Baltic vairas“, UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“,

UAB „Vilniaus lokomotyvų depas“, UAB „Vakarų laivų remontas“, UAB AK „Aviabaltika“, UAB „Gridins

Group“, UAB „VAE Legetecha“.

Šių subsektorių įmones galima suskirstyti į grupes pagal transporto rūšis – laivų, geležinkelio transporto,

automobilių, o taip pat - kėlimo įrenginius. Vyrauja stambios įmonės. Jų tarpusavio ryšių analizė leidžia teigti,

kad šiame pošakyje potencialus yra regioninis (Klaipėdos) vandens transporto klasteris. Į jį įeina toli gražu ne

tik šio pošakio, bet ir visos jūrinio transporto bei jo infrastruktūros įmonės.

Tarpusavio įmonių bendradarbiavimo ryšius atspindi ir statistinių duomenų analizė. Su kitomis įmonėmis ar

konkurentais bendradarbiauja net 40 proc. visų naujus produktus kūrusių ar vysčiusių variklinių transporto

priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos įmonių bei 20 proc. kitų transporto priemonių ir įrangos

gamybos įmonių. Toks aukštas bendradarbiavimo lygis tarp sektoriaus įmonių ir organizacijų sudaro

palankias sąlygas įmonių konsolidacijai ir dalyvavimui bendruose projektuose.

Šių subsektorių įmonės taip pat aktyviai išnaudoja bendradarbiavimo su mokslo įstaigomis galimybes. Su

mokslo įstaigomis bendradarbiauja 20 proc. variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių

gamybos įmonių ir net 66,7 proc. kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos įmonių.

Apibendrinus metalų, mašinų ir įrenginių pramonės sektoriaus analizės rezultatus, galima daryti išvadą, jog

šiame sektoriuje bendradarbiavimo lygis tarp skirtingų pramonės šakos subsektorių yra labai nevienodas,

tačiau iš esmės įmonės yra linkusios tarpusavyje bendradarbiauti ir kurti partnerystę (žr. lentelę Nr.6).


Lentelė 7. Metalų, mašinų ir įrenginių pramonės šakos konkurencingumo vertinimas




Didelis







Infrastruktūra


Paklausos pobūdis










6.2. Klasterizacijos procesai Lietuvos paslaugų sektoriuje

Paslaugų sektorius yra viena iš ekonomikos sudedamųjų dalių. Spartus Lietuvos ekonomikos augimas per

pastarąjį dešimtmetį lėmė intensyvią paslaugų sektoriaus plėtrą šalyje. Kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse,

Lietuvoje sparčiai auga žmonių, dirbančių paslaugų ir aptarnavimo sektoriuje, skaičius, didėja šio sektoriaus

sukuriama bendrojo vidaus produkto dalis. Lietuvos paslaugų sektoriuje yra sukuriama 65,2 proc. šalies

BVP.

Visą paslaugų sektorių galima klasifikuoti pagal paslaugų naudą tikslinėms grupėms:

1) Paslaugos, keičiančios kliento materialinių gėrybių savybes. Šiai paslaugų grupei galima priskirti

sekančias paslaugas pagal EVRK2 paslaugų klasifikatorių: sandėliavimas ir saugojimas,

nekilnojamo turto operacijos, nuoma ir išperkamoji nuoma, apsaugos ir tyrimo veikla, pastatų

aptarnavimas ir kraštovaizdžio tvarkymas, kompiuterių ir asmeninių bei namų ūkio reikmenų

taisymas.

2) Paslaugos, keičiančios kliento fizines ar protines savybes. Šiai paslaugų grupei galima priskirti

sekančias paslaugas pagal EVRK2 paslaugų klasifikatorių: apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos,

įdarbinimo paslaugos, kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, švietimo paslaugos, žmonių

sveikatos priežiūra ir socialinis darbas, meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla, kita

asmenų aptarnavimo veikla.

3) Informacinės paslaugos. Šiai paslaugų grupei galima priskirti sekančias paslaugas pagal EVRK2

paslaugų klasifikatorių: transportas ir saugojimas (išskyrus sandėliavimą ir saugojimą), informacija ir

ryšiai; finansinė ir draudimo veikla, profesinė, mokslinė ir techninė veikla, išskyrus moksliniai tyrimai

ir taikomoji veikla.

Toliau bus nagrinėjama kiekviena paslaugų grupė atskirai.

6.2.1. Klasterizacijos procesai paslaugų, keičiančios kliento materialinių gėrybių

savybes, sektoriuje

Šiame paslaugų sektoriuje Lietuvoje veikia 6387 įmonės, iš kurių daugiausiai nekilnojamo turto operacijų bei

nuomos ir išperkamosios nuomos srityse (atitinkamai 3431 ir 658 įmonės). Šiame sektoriuje vyrauja smulkios

ir vidutinės įmonės, stambių įmonių šiame sektoriuje Lietuvos statistikos departamento duomenimis tėra 35

įmonės.

Paslaugų, keičiančių kliento materialinių gėrybių savybes, sektoriaus įmonėse dirba 40369 darbuotojai, kas

sudaro 6 proc. visų dirbančiųjų šalies ūkyje. Daugiausiai jų dirba sandėliavimo bei pastatų aptarnavimo ir

kraštovaizdžio tvarkymo paslaugas teikiančiose įmonėse. Analizuojant žmogiškuosius šio paslaugų


sektoriaus išteklius galima teigti, jog šio sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra tokie pat ar šiek tiek aukštesni

nei vidutinis darbo užmokestis šalies mastu.

Pav. 33. Paslaugų, keičiančių kliento materialinių gėrybių savybes, sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) Lietuvos paslaugų sektoriuje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

Paslaugų, keičiančių kliento materialinių gėrybių savybes, sektoriaus įmonės 2011 metais pardavė paslaugų

už 6 mlrd. litų. Daugiausiai paslaugų pardavė sandėliavimo bei nekilnojamojo turto operacijų srityse

dirbančios įmonės. Didžiausias našumas, remiantis statistikos departamento duomenimis, yra nekilnojamo

turto operacijas bei nuomą ir išperkamoji nuomą vykdžiusiose įmonėse (atitinkamai 60 Lt ir 59,68 Lt per

vieną darbo valandą).

Daugiausia sandėliavimo ir saugojimo įmonių yra įsikūrę Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse, t.y.

pagrindiniuose logistikos centruose. Didžiausios šios paslaugų grupės kompanijos yra UAB ACE logistic,

įmonių grupė AD REM, AB KLASCO, ir kt. Visos šios įmonės taip pat teikia ir transportavimo bei logistikos

paslaugas. Tačiau analizuojant jų bendradarbiavimą galima teigti, jog jų tarpusavio bendradarbiavimo ryšiai

yra menki. Tačiau yra galimybės formuoti klasterius, apimančius tokius logistikos grandinės dalyvius, kaip

pvz. laivybos ir logistikos bendroves, vietos viešojo transporto, mažmeninės prekybos tinklus, MTTP ir IT

kompanijas.

Nekilnojamo turto operacijomis užsiimančių įmonių tarpusavio bendradarbiavimas nėra labai aktyvus. Tačiau

yra palaikomi glaudūs ryšiai su architektais, statybų kompanijomis, bankais, finansiniais tarpininkais.

Nekilnojamo turto paslaugų sektoriuje veikia Lietuvos nekilnojamo turto asociacija, jungianti 23 statybų ir

nekilnojamo turto srityje veikiančius subjektus. Ši asociacija aktyviai dalyvauja teritorijų planavimo ir statybų

teisėkūros, viešosios infrastruktūros plėtros, nekilnojamo turto plėtros srityse ir galėtų tapti nekilnojamo turto

klasterio koordinatoriumi. Šioje paslaugų srityje yra galimybės vystytis klasteriui apjungiant įvairių sričių

specialistus: architektus, kraštovaizdžio architektus, inžinierius, statybos produktų tiekėjus – diegėjus ir

nekilnojamojo turto vystytojus bendro produkto kūrimo grandinėje.

13%

87%

Paslaugų, keičiančių kliento materialinių gėrybių savybes, sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis

(proc.)

Paslaugų, keičiančiųkliento materialiniųgėrybių savybes,sektoriuje veikiantysūkio subjektaiIš viso Lietuvospaslaugų sektoriujeveikiančių ūkiosubjektų dalis (proc.)


Saugos paslaugų rinkoje pastaruoju metu vyrauja privatus saugos sektorius (privačios saugo struktūros,

tarnybos ir jų padaliniai, įmonių, įstaigų organizacijų saugos padaliniai), užimantis atsiradusią nišą asmens,

jo turto, visuomenės saugumo užtikrinimo ir viešosios tvarkos apsaugos srityje. Šioje srityje veikia 149

įmonės, daugiausia iš jų – privačios apsaugos srityje. Šio sektoriaus įmonių bendradarbiavimas yra gan

glaudus, privačios apsaugos srityje veikiančios įmonės bendradarbiauja su apsaugos sistemų paslaugas

teikiančiomis įmonėmis. Šioje paslaugų srityje yra galimybės kurti glaudesnį bendradarbiavimą tarp

apsaugos paslaugas teikiančių įmonių, IT įmonių, statybos bendrovių ir pan. kuriant bendrus produktus ir

paslaugas.

Pastatų aptarnavimo ir kraštovaizdžio paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje yra 1299. Daugiausiai įmonių

veikia valymo paslaugų, kraštovaizdžio tvarkymo ir niekur kitur nepriskirtų verslui būdingų paslaugų teikimo

srityje. Didžiausios šios srities įmonės yra UAB „Inreal pastatų priežiūra“, UAB „Corpus A“, UAB „Servico“.

Šios įmonės savo veikloje bendradarbiauja su statybos įmonėmis, architektais, taip pat su kitomis toje

pačioje srityje dirbančiomis įmonėmis.

Kompiuterių ir asmeninių bei namų ūkio reikmenų taisymo paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje yra 2015

įmonės. Kompiuterių taisymo paslaugas teikiančios įmonės dažniausiai teikia kompleksines paslaugas –

informacijos ir ryšio, programavimo ir kitas paslaugas, todėl šias paslaugas teikiančias įmones tikslinga

nagrinėti kartu su informacinių paslaugų subsektoriaus įmonėmis.

Taigi, apibendrinant, galima daryti išvadas, jog šiame paslaugų sektoriuje veikiančios įmonės palaiko ryšius

su kitomis įmonėmis, vysto bendradarbiavimą tiek tarp tos pačios srities, tiek su susijusių sričių įmonėmis.

Galimybės šioje srityje kurtis klasteriams yra, tačiau jos nėra išnaudojamos. Taip pat šioje srityje yra svarbios

asocijuotos struktūros, kurios gali vaidinti konsoliduojantį vaidmenį.

6.2.2. Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektorius

Šiame sektoriuje Lietuvoje veikia 14077 įmonės, iš kurių daugiausiai veikia meninės, pramoginės ir poilsio

organizavimo veiklos, švietimo ir apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo srityje.

Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektoriuje dirba 51675 darbuotojai, kas sudaro 7,79

proc. visų dirbančiųjų šalies ūkyje. Daugiausiai jų dirba apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje (48

proc. visų darbuotojų dirbančių šiame paslaugų sektoriuje). Analizuojant sektoriaus darbo užmokesčio lygi,

galima teigti, kad darbo užmokestis čia yra panašus į vidutinį šalies darbo užmokestį. Didesnis jis yra tik

įdarbinimo veikla, švietimo veikla ir kelionių organizavimo veikla užsiimančiose įmonėse. Žemiausi

atlyginimai sektoriuje yra apgyvendinimo ir maitinimo veikla užsiimančiose įmonėse.


Pav. 34. Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) Lietuvos paslaugų sektoriuje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektoriaus įmonėse 2011 metais buvo parduota

paslaugų už 5,12 mlrd. litų. Daugiausiai paslaugų pardavė apgyvendinimo ir maitinimo bei meninės,

pramoginės ir poilsio organizavimo paslaugas teikiančios įmonės. Didžiausias našumas, remiantis statistikos

departamento duomenimis, yra įdarbinimo ir švietimo vykdžiusiose įmonėse (atitinkamai 29 Lt ir 31 Lt per

vieną darbo valandą).

Analizuojant šių paslaugų sektoriuje klasterizacijos prasme aiškiai išsiskiria turizmo paslaugų sektorius, kuris

apima apgyvendinimo ir maitinimo, kelionių agentūrų ir ekskursijų organizavimo, žmonių sveikatos priežiūros,

transportavimo, menines, pramogines ir poilsio organizavimo paslaugas.

Lietuvoje apgyvendinimo paslaugas teikia 296 įmonės, maitinimo ir gėrimų paslaugas – 2647 įmonės. Šiose

įmonėse dirba 24977 darbuotojai. Šiame sektoriuje labai stiprias pozicijas skatinant bendradarbiavimą ir

vienijant įmones bendrai veiklai, veikia Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija. Ši asociacija yra didžiausia

svetingumo verslą vienijanti visuomeninė organizacija, kuri jungia virš 320 narių – viešbučius, restoranus,

pasilinksminimo paslaugas teikiančias įmones, viešbučių ir restoranų tiekėjus, konsultantus, smulkiuosius

gamintojus, baldininkus, viešbučių ir restoranų valdymo sistemų kūrėjus, grožio paslaugas teikiančias

įmones, tekstilininkus, valymo paslaugas teikiančias įmones. Galima teigti, jog šios asociacijos nariai kartu

su kitomis įmonėmis veikia kaip klasteris, kuriame bendradarbiauja įvairių sričių įmonės, kurdamos bendras

paslaugas.

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius yra glaudžiai susijęs su kelionių agentūrų, ekskursijų

organizatorių paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Šių įmonių Lietuvoje veikia 386 įmonės, kuriose dirba 1996

darbuotojai. Kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių paslaugas teikiančios įmonės paskutiniu metu

populiarėjant su sveikata susijusiam turizmui, itin glaudžiai bendradarbiauja ir su sveikatinimo sektoriumi.

Su sveikata susijęs turizmas – gana nauja šiuo metu klestinti sektoriaus šaka. Su sveikata susijęs turizmas

apima viską, kas puoselėja ir gerina sveikatą, įskaitant kosmetologines procedūras, sveikatinimo įstaigų

30%

70%

Paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.)

Paslaugų, keičiančiųkliento fizines armaterialinių gėrybiųsavybes, sektoriujeveikiantys ūkio subjektaiIš viso Lietuvos paslaugųsektoriuje veikiančių ūkiosubjektų dalis (proc.)


veiklą, toksinų šalinimą, sporto atostogas ir sveiką mitybą atostogų metu. Tokias paslaugas vis dažniau

teikia patys viešbučiai, šiuo metu tai laikoma įprasta aukštos kokybės viešbučio paslaugų dalimi. Labai

didėja vietinių turistų paklausa specializuotoms sveikatinimo paslaugoms su ir be apgyvendinimo.

Sveikatingumo srityje kartu dirba ir bendradarbiauja medicinos ir medicininio spa paslaugų teikimo įmonės,

sveikatinimo turizmo vertės grandinėje esančios kitos įmonės, teikiančios apgyvendinimo, sveikatinimo

turistų vežimo (tarpininkavimo) ir kitas susijusias paslaugas.

Tarp privačių sveikatos priežiūros įstaigų reikšmingų ir pasirengusių Sveikatinimo turizmui įstaigų yra

nemažai. Praktiškai kiekviena didesnė šiuolaikiška sveikatos priežiūros įstaiga turi potencialo eksportuoti

medicinos paslaugas. Daugumos jų aukšta paslaugų ir aptarnavimo kokybė. Reikšmingiausios privačios

sveikatos priežiūros įstaigos yra UAB ,,SK Impeks Medicinos diagnostikos centras”, UAB ,,Northway

medicinos centrai”, UAB ,,Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“, UAB ,,Vilniaus širdies chirurgijos

centras (Kardiolita)”, UAB „Lirema“; UAB ,,Grožio terapijos ir chirurgijos klinika“, UAB „Plastinės chirurgijos

centras“; UAB Valakupių plastinės chirurgijos klinika; UAB „Denticija“; UAB „Vilniaus implantologijos centro

klinika" ir kt.

Medicininių SPA lyderiai yra Birštone: „Tulpės“ sanatorija, „Versmė“, „Karališkoji rezidencija“;

Druskininkuose: „Eglė“, „Spa Vilnius sana“, „Draugystė“, „Grand Spa Lietuva“, „Baltarusija“, Druskininkų

gydykla; Palangoje: „Baltija“, „Palanga“, „Palangos Linas“, Palangos reabilitacijos ligoninė, „Energetikas“;

Trakuose: „Trasalis“. Taip pat reabilitacijos paslaugas teikia reabilitacijos skyriai prie didžiųjų ligoninių, tačiau

šioje srityje labiausiai minėtinos respublikinės ligoninės.

Šioje srityje veikia tarpininkai, kurie panašiai kaip turizmo agentūros padeda suplanuoti kelionę, gydymą,

apgyvendinimą ir kasdien palaiko kontaktą. Vieni tarpininkai labiau veikia kaip kelionės organizatoriai, o kiti

turi ir medicininės kompetencijos pakomentuoti tyrimų rezultatus, pasiūlyti, kokios galimos gydymo

alternatyvos ir panašiai.

Šiuo metu Lietuvos medicinos turizmo asociacija „Medicinos Lietuva“ vysto medicinos klasteris, kurį sudaro

medicinos paslaugas teikiančios įstaigos, ligoninės, klinikos bei turizmo paslaugas teikiantys operatoriai,

SPA, apgyvendinimo, kelionių organizavimo ir transporto paslaugas teikiančių bendrovių kurie dirba kartu

tam, kad populiarintų medicininį turizmą. Klasterio veiklos – diagnostika, gydymas, reabilitacija, medikamentų

įsigijimas, maitinimas, apgyvendinimas, pramogos, ryšių paslaugos, sveikatingumo paslaugos, ekskursijos.

UAB „Solmina“ inicijavo sveikatinimo turizmo - Vingio klasterio įkūrimą. Klasterio tikslas - skatinti

atvykstamąjį sveikatinimo turizmą bei vykdyti su asmens sveikata susijusius mokslinius tyrimus. Tačiau šio

klasterio nariai, negavę ES SF paramos išsiskirstė.

Klasterizacijos procesai sveikatinimo turizmo srityje taip pat sparčiai vystosi Lietuvos kurortiniuose miestuose

– Birštone, Druskininkuose, Palangoje, kur yra susitelkę daugiausiai sveikatinimo paslaugas teikiančių

įmonių.


Žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo paslaugų srityje Lietuvoje veikia 2615 įmonės, kuriose dirba

9942 darbuotojai. Iš jų 560 įmonių yra valstybinės įstaigos. Nors valstybinių ligoninių tinklas yra labai platus,

daugiausiai paslaugų teikia didžiausios ligoninės - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno

klinikos ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos – dėl siūlomų paslaugų bei ten dirbančių

savo srities specialistų (pavyzdžiui, kardiochirurgijoje, neurochirurgijoje, onkohematologijoje).

Šiame paslaugų sektoriuje glaudžiai bendradarbiauja valstybinės ir privačios sveikatos priežiūros įstaigos,

mokslo įstaigos, reabilitacijos centrai, sanatorijos, medicinos įstaigos, biotechnologai, farmacininkai ir pan.

Šioje paslaugų srityje Lietuvoje kuriasi net keli klasteriai.

UAB Tarptautinė skubiosios medicinos akademija inicijuoja kompleksinių sprendimų sveikatinimo klasterį,

kurio tikslas – skatinti sveikatinimo sektoriuje dirbančių mokslo ir verslo įstaigų bendradarbiavimą siekiant

sukurti infrastruktūrą žinių, inovacijų ir technologijų sklaidai. Klasterio nariai yra didžiausios Lietuvos

sveikatinimo sektoriuje dirbančios mokslo, paslaugų ir prekybos įmonės: UAB Tarptautinė skubiosios

medicinos akademija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, IĮ Kardiologijos ir reabilitacijos klinika, UAB

„Marių klinika“, UAB „Entafarma“, Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacinių įstaigų asociacija, G. Šakalytės IĮ,

UAB „Pirmoji viltis“, UAB privatus medicinos centras „Kardivita“. Klasterio veiklos - maisto papildų ir žolinių

preparatų, skirtų senėjimo procesų kontrolei, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų prevencijai, kraujagyslių ir

mikrocirkuliacijai gerinti, tyrimai, naujų maisto pakaitalų (smart food) ir papildų, skirtų svorio kontrolei,

organizmo metabolizmui ir ištvermei gerinti, specialios maisto formulės sportininkams kūrimas, sveikatinimui

skirtų procedūrų ir jų sudedamųjų dalių (gydomojo purvo, mineralinio vandens ir kt.) įtakos mikrocirkuliacijai,

širdies ir kraujagyslių sistemai tyrimai, kompleksinių sveikatinimo programų, skirtų širdies išeminėms ligoms

ir metabolinių ligų bei senėjimo prevencijai rengimas.

Sveikatinimo srityje taip pat vystosi sveikatingumo klasteris iVita. Klasterio koordinatorus UAB "De Futuro",

klasterio nariai AB "Audimas"; AB "Ortopedijos technika", UAB "Baltec CNC Technologies", UAB "Elinta";

UAB "Amžių linija"; UAB „G Sportas“, Lietuvos kūno kultūros akademija. Klasterio tikslas - sveikatingumo

skatinimas ir sveikatingumo sampratos žmonių sąmonėje didinimas; bendros klasterio rinkodaros strategijos

įgyvendinimas, bendros pardavimų platformos, apimančios pardavimų tinklus, e-prekybos įrankius,

rinkodaros įrankius ir informacinius įrankius, kūrimas ir įgyvendinimas. Klasterio kūriami produktai - fizinio

aktyvumo matavimo ir indikavimo kompleksiniai produktai, produktai "komunikatoriai" skirti informacijos

gavimui ir perdavimui bei komunikacijai su aplinka, reabilitacijos produktai su matavimo ir indikavimo

galimybėmis, informacijos, reikalingos tiksliai diagnostikai atlikti, surinkimo ir kaupimo produktai, gydymosi

proceso stebėjimo produktai.

Odontologijos paslaugų srityje kuriasi odontologijos inovacijų klasteris, kurio iniciatorius - UAB „Med Grupė“.

Šis klasteri vienija vienuolika dantų gydymo ir priežiūros organizacijų. Klasteris jungia labai įvairias įmones

– jo nariais yra ir Implantologų asociacija, Vilniaus Implantologijos centro klinika, Senamiesčio stomatologijos

klinika, UAB „Medgrupė“, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas-inovatyvios medicinos centras, UAB „Vilniaus

mokslo grupė“, VšĮ Praktinė odontologija. Organizacijos susibūrė į klasterį, siekdamos bendradarbiauti


mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklose ir taip bendru darbu didinti klasterio, odontologijos

sektoriaus ir kiekvieno klasterio dalyvio atskirai konkurencingumą rinkoje. Klasteryje kuriami produktai -

odontologijos produktai ir paslaugos, implantologijos produktai.

Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo paslaugų sektoriuje, ypač kūrybinių industrijų srityje pastebimi

ryškus klasterizacijos procesai.

Kūrybinės industrijos – tai tokios veiklos, kurių pagrindas yra individo kūrybiškumas, gebėjimai bei talentas ir

kurios gali kurti materialią gerovę bei darbo vietas, kurdamos intelektinę nuosavybę. Kūrybinėms

industrijoms priskiriama architektūra, amatai, atlikėjų menai, dizainas, interaktyviosios kompiuterinės

programos, drabužių modeliavimas, meno ir antikvarinių vertybių rinka, muzika, kinas ir videoprodukcija,

leidyba, televizija ir radijas, programinė įranga ir kompiuterinės paslaugos, reklama.

Kūrybinių industrijų srityje Lietuvoje vystosi net keli klasteriai. Kino industrijų srityje yra susikūręs "Vilniaus

kino klasteris". Šio klasterio nariai - UAB "Vilniaus kino klasteris", VGTU, UAB „Artbox“, UAB „Idee Fixe

Vilnius“, UAB „Dansu“, UAB „Cinepunk“, UAB „Cineskopė“, UAB „Cinevera“, UAB „Hipė“, UAB „Kino

komanda“, UAB „Cineefects studio“, VšĮ „Cinerama“. Šio klasterio tikslas – kurti naujus audiovizualinius

produktus. Vilniaus kino klasterio nariai nuolat dalyvauja produktų ir paslaugų tarptautinės pridėtinės vertės

kūrimo grandinėse, formuoja tarptautinius tinklus, kas rodo klasterio tarptautiškumo lygį.

Kūrybinių industrijų srityje taip pat buvo inicijuotas audiovizualinių paslaugų klasteris, kurio iniciatorius yra

VšĮ „Combo concert“. Ši įmonė specializuojasi pramoginių renginių organizavime bei aptarnavime. Klasterio

tikslas – kurti ir teikti daugiafunkcines audiovizualinio turinio paslaugas.

VšĮ Socialinių mokslų kolegija inicijavo skaitmeninių kūrybinių industrijų klasterio "Mediapolis" sukūrimą.

Klasterio tikslas - suburti kino, integruotų media produktų ir informacinių technologijų, kompiuterinių žaidimų,

mobiliųjų telefonų programėlių, televizinių laidų, animacinių filmų kūrėjus, 3D architektus, kino studijas,

nepriklausomus menininkus, mokslininkus ir kitų sričių profesionalus bendrų projektų kūrimui. Klasterio nariai

– Baltijos pažangių technologijų institutas, VšĮ E2K, VšĮ „Filmų kopa“, VšĮ „Kauno kino studija“, VšĮ „Kultūros

inovaciniai projektai“, Lietuvos inovacijų ir technologijų institutas, Asociacija Naujos kartos mokslo ir verslo

klasteris, UAB „OSM Games“, asociacija „JCI Lietuva“, VšĮ PRO S studija, UAB „Ultra Nominum“, UAB „Uno

Perfecto“, VšĮ Vilniaus dizaino kolegija, VU, fizinius asmenis.

Vilniuje yra įsikūręs Užupio kūrybinis klasteris, jungiantis UAB "Kantorius", UAB "Ikolta", UAB "Informacijos

saugumo agentūra", UAB "IVEDUS", UAB "Infosistema", VGTU, VšĮ "Bendruomenių santykių konsultantai",

UAB "Draugas.lt", UAB "Media traffic", VšĮ "Vizualinių komunikacijų studija", UAB "Terra IT", UAB Artium

Magister, MRUNI, VšĮ Užupio meno inkubatorius, Vilniaus kolegija, Paddock magazine Ltd. Klasterio tikslas -

mokomųjų socialinių simuliatorių kūrimas ir distribucija.


Vilniuje veikia Lietuvos architektūros ir susijusių verslų klasteris, telkiantis šios srities mokslo institucijas

(VGTU, VDA, KTU ir kitas), pavienius menininkus ir profesionalus bei verslo subjektus: urbanistus,

architektus, kraštovaizdžio architektus, dizainerius, interjerų kūrėjus, kitus projektuotojus ir kitus su jų veikla

susijusius asmenis.

Nuo 2008 metų kūrybinių industrijų srityje veikia Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija. Ši

asociacija vienija Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriaus organizacijas, verslo įmones, fizinius

asmenis. Ši asociacija dėl savo aktyvios veiklos galėtų tapti dar vienu kūrybinių industrijų klasterio

branduoliu.

Taigi, apibendrinus paslaugų, keičiančių kliento fizines ar protines savybes, sektoriaus klasterizacijos

procesus, galima teigti, jog šiame sektoriuje įmonės yra linkusios tarpusavyje bendradarbiauti, kuriasi tinklai,

veiklios asocijuotos struktūros, įmonės integruojasi į verslo bendradarbiavimo tinklus, klasterius, stiprina

tarpusavio ryšius.

Didžiausią potencialą tapti nacionaliniais ir tarptautiniais klasteriais šiame paslaugų sektoriuje turi

sveikatinimo turizmo ir kūrybinių industrijų srityje besivystantys jungtiniai dariniai. Sveikatinimo turimo

klasterio vystymuisi lemiamą įtaką daro aukšta turizmo, sveikatinimo ir medicinos paslaugų kokybė bei

kompetencijos, kurortiniuose miestuose susiformavusi infrastruktūra ir paslaugas teikiančių įmonių

koncentracija, įmonių tarpusavio ryšiai. Kūrybinių industrijų paslaugų srityje stiprių klasterių susikūrimą

įtakoja stiprus bendradarbiavimas tarp kūrybininkų, verslo įmonių ir akademinių institucijų, orientavimasis į

tarptautines rinkas, bendradarbiavimas tarptautiniuose tinkluose.

Logistikos ir IT srityje kuriasi klasteriniai dariniai, kurie ateityje gali išaugti į stiprius, tarptautinės reikšmės

klasterius. Logistikos srityje klasterių kūrimuisi didelę įtaką turi palanki tranzitui geografinė šalies padėtis,

išvystyta transporto infrastruktūra, Klaipėdos jūrų uostas, kas suteikia visas galimybes vystyti stiprų

tarptautinį klasterį. IT srityje galimybes klasterių kūrimuisi ir plėtrai suteikia dinamiškų ir greitai augančių IT

įmonių skaičius, kvalifikuota darbo jėga, slėnių iniciatyvos, vis stiprėjantis tarpusavio įmonių

bendradarbiavimas ir ryšiai. Siekiant sukurti nacionalinės reikšmės klasterį IT paslaugų sektoriuje reikia

stiprinti tarpusavio pasitikėjimą bei specializaciją.

6.2.3. Informacinės paslaugos

Šiame sektoriuje Lietuvoje veikia 7641 įmonės, iš kurių daugiausiai veikia sausumos transporto ir

transportavimo vamzdynais paslaugų teikimo srityje. Informacinių paslaugų sektoriuje dirba 85402

darbuotojai, kas sudaro beveik 13 proc. visų dirbančiųjų šalies ūkyje. Daugiausiai jų dirba sausumos

transporto ir transportavimo vamzdynais paslaugų teikimo srityje (64,9 proc. visų darbuotojų dirbančių šiame

paslaugų sektoriuje). Analizuojant sektoriaus darbo užmokesčio lygi, galima teigti, kad darbo užmokestis čia

yra beveik per puse didesnis nei vidutinis šalies darbo užmokestis.


Pav. 35. Informacinių paslaugų sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.) Lietuvos paslaugų sektoriuje (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2012)

Informacinių paslaugų sektoriaus įmonėse 2011 metais paslaugų buvo parduota už 16,22 mlrd. litų.

Daugiausiai paslaugų pardavė sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais bei telekomunikacijos

paslaugas teikiančios įmonės. apgyvendinimo ir maitinimo bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo

paslaugas teikiančios įmonės.

Transportavimo paslaugas teikiančių įmonių Lietuvoje yra 4745. Daugiausiai jų teikia sausumos transporto ir

transportavimo vamzdynais paslaugas. Šio paslaugų sektoriaus įmonėse dirba 64861 darbuotojas.

Transporto sektorius Lietuvoje yra tarp pirmaujančių šakų eksporto srityje. Lietuvos krovinių vežėjai plačiai

išplėtoję paslaugas Vakarų Europoje. Sektoriaus konkurencingumą lemia ir palanki tranzitui geografinė

šalies padėtis – šalies teritoriją kerta vienas iš penkių Transeuropinio tinklo plėtotės į ES kaimynines šalis

prioritetinių ašių – Šiaurės ašis, į Transeuropinio tinklo plėtotės projektus įtraukti Europinės vėžės

geležinkelio tiesimo per Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją projektas, jūrų greitkelių projektas. Neužšąlantis

Klaipėdos jūrų uostas, konkurencingas Baltijos jūros regione, turintis modernius konteinerių, skystų krovinių,

birių krovinių, generalinių krovinių šiaurinėje dalyje rekonstruotas iki 14 metrų gylio krantines. Išplėstas

automobilių kelių tinklas kurio pagrindinės arterijos yra Transeuropinio tinklo dalis, labai geros kokybės jų

priežiūros ir remonto sistema. Geri politiniai ir ekonominiai santykiai su kaimyninėmis šalimis.

Šiame paslaugų sektoriuje pavieniai Lietuvos transporto mazgai ar atskiros transporto kompanijos negali

veiksmingai konkuruoti globaliose transporto paslaugų rinkose. Todėl čia ypač svarbu glaudžiai ir

veiksmingai bendradarbiauti įvairioms transporto rūšims ir paskirstymo paslaugų verslo kompanijoms. Ir tai

turi būti daroma tiek šalies mastu, tiek tarptautinėje erdvėje.

Klasteriais gali tapti atviro tipo logistikos centrai, kurie integruotų visus transporto sektorius: kelių,

geležinkelių, oro ir vandens transportą. Tokiuose centruose veikti kartu galėtų draudimo kompanijos, bankų

filialai, informacinių technologijų centrai, transporto tyrimų bei mokymo įstaigos, o taip pat tiesiogines

pagalbines transporto verslui funkcijas vykdantys verslai (degalinės, plovyklos, automobilių servisai, detalių

parduotuvės, techninės apžiūros centrai).

16%

84%

Informacinių paslaugų sektoriuje veikiančių ūkio subjektų dalis (proc.)

Informacinių paslaugųsektoriuje veikiantys ūkiosubjektai

Iš viso Lietuvos paslaugųsektoriuje veikiančių ūkiosubjektų dalis (proc.)


Siekiant įgyvendinti naujo tipo bendradarbiavimo struktūrą, 2007 m. bendradarbiavimo (partnerystės)

sutarties pagrindu buvo suformuota Lietuvos intermodalinio transporto technologinė platforma (LITTP),

kurios steigėjais tapo svarbiausios Lietuvos transporto paslaugų verslo struktūros: Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija LINAVA, Lietuvos nacionalinė ekspeditorių asociacija LINEKA, Lietuvos jūrų

krovos kompanijų asociacija, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir kitos organizacijos.

Šiuo metu Lietuvoje yra vienas transporto ir paskirstymo klasteris - Klaipėdos jūrų uostas, kuriame

infrastruktūra priklauso valstybei, o transportavimo, krovos, sandėliavimo ir kitas pridėtinės vertės kūrimo

operacijas atlieka privačios kompanijos. Tačiau šalis, turėdama tik vieną tokį objektą, negali pretenduoti tapti

bent kiek svarbesniu žaidėju tarptautinėje transporto ir logistikos paslaugų rinkoje.

Lietuva, plėtodama transporto ir paskirstymo klasterius – logistikos centrus, prisidėtų prie Baltijos jūros

regiono transporto sistemos technologinio pajėgumo ir konkurencingumo didinimo. Globalizacijos iššūkiai

verčia Baltijos jūros regiono šalis bendradarbiavimo srityje pasukti nuo sektorinės prie multisektorinės

kooperacijos. Transportavimo–logistikos sistemų atveju tai reikštų perėjimą prie transnacionalinių grandinių:

gamintojas–komunikacija (informacinės technologijos, tyrimai)–transportavimas-paskirstymas formavimo ir jų

plėtotės.

Informacijos ir ryšių paslaugų sektoriuje veikia 1416 įmonės, iš kurių daugiausiai užsiima kompiuterių

programavimo, konsultacine ir susijusi veikla, kuriose dirba 14230 darbuotojai.

Šiame paslaugų sektoriuje pastaraisiais metais ėmė ryškiai stiprėti partnerystės ryšiai tarp mokslo tyrimų,

švietimo institucijų, verslo bendruomenių ir verslo organizacijų. Susikūrė ir sėkmingai veikia organizacijos ir

asociacijos, siekiančios bendradarbiavimo tikslams, susijusiems su žinių ekonomikos, klasterizacijos,

informacinių technologijų plėtrai pasiekti (asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, asociacija „Infobalt“ ir kt.).

2002 m. mobiliojo ryšio bendrovė "Omnitel", fiksuoto ryšio kompanija "TEO", bankai AB "Swedbank" ir "SEB

Vilniaus bankas" bei didžiausios Lietuvos IT bendrovės - "Alna" ir "Sonex" subūrė aljansą "Langas į ateitį",

kurio tikslas – per privataus verslo ir valstybės bendradarbiavimą skatinti informacinės visuomenės plėtrą.

Nuo 2006 m. šiame paslaugų sektoriuje buvo inicijuojami verslo įmonių ir mokslinių tyrimų įstaigų

susivienijimai, siekiantis mobilizuoti ir nukreipti pastangas į perspektyviausias ateities ūkiui veiklas –-

programinės įrangos ir paslaugų nacionalinė technologijų platforma, mobilių ir belaidžių komunikacijų

nacionalinė technologijų platforma, įterptinių sistemų nacionalinė technologijų platforma, visuomenės

informavimo, komunikacijų ir elektroninių technologijų platforma. Šios technologinės platformos vienijo

didžiausias šio paslaugų sektoriaus įmones -UAB „Alna Software“, UAB „Baltijos programinė įranga“, UAB

„Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, AB „Teo“, UAB „Teltonika“, UAB „ELGAMA-ELEKTRONIKA“, UAB „Axis

industries“, UAB „ELSIS TS“, UAB „Baltic Amadeus“, UAB „Blue Bridge“, UAB „Sintagma“ ir kt., didžiausius

Lietuvos universitetus – VGTU, VDU, KTU, VU ir kt., mokslo institutus, asociacijas ir viešąsias įstaigas.

Tačiau technologinių platformų iniciatyvos nebuvo realizuotos.


Verslo ir mokslo sinergijos plėtojant informacijos ir ryšių paslaugų sektorių taip pat siekiama integruotuose

mokslo studijų ir verslo centruose (slėnuose). Santaros slėnyje šio paslaugų sektoriaus įmonės ir

mokslininkai įsikurs ir dirbs čia esančiame Visorių informacinių technologijų parke (VITP). Tiek pat svarbias

proveržio kryptis plėtos ir Kaune steigiamas Santakos slėnis: technologijos ir verslas bus plėtojami Mokslo ir

technologijų parke (MTP) „Technopolis“, kuris yra Kauno Santakos slėnio partneris.

Šiame paslaugų sektoriuje sparčiai formuojasi klasterinės struktūros. 2010 m. buvo įkurtas e-paslaugų

klasteris vienija informacinių technologijų įmones bei mokslo įstaigas, kurių tikslas – vystyti pažangias

skaitmeninių paslaugų sistemas. Šis klasteris jungia šias įmones - UAB "E-verslo klasteris", UAB "Selteka",

UAB "Baltpay", UAB "Skaitos kompiuterių servisas", UAB "Ambernetas", UAB "Viena sąskaita", UAB "BMG

Consulting", UAB "Pardavimo automatai", KTU. Vienas pirmųjų E-paslaugų klasterio įgyvendinamų projektų

yra Kauno miesto Turisto kortelė, skirta naudotis visuomeniniu transportu, muziejų lankymui, nuolaidų

suteikimui restoranuose, viešbučiuose, pramogų vietose.

Siekiant paskatinti bankinių inovatyvių IT produktų kūrimą bei esamų integraciją siekiant sinergijos efekto,

buvo mėginta įmones suburti į klasterį Banking cluster LT. Šis klasteris siekė apjungti mokslo instituciją,

bankinių IT produktų naudotojus, IT produktų kūrėjus. Tačiau negavus finansinės paramos klasterio plėtrai,

šis veiklos nevykdo.

Finansavimo stoka taip pat įtakojo CLEAR DIGITAL WORLD klasterio narių išsiskirstymą. Šio klasterio

tikslas buvo kurti naujas kūrinių ir skaitmeninių produktų apsaugos nuo neteisėto kopijavimo ir platinimo

technologijas, kurti naujus skaitmeninių produktų prototipus.

Nesėkmingai buvo bandymas sukurti ir sumanių informacijos valdymo sistemų inovacijų klasterį, kurio nariais

ketino tapti UAB DocLogix, UAB Telesoftas, UAB Estina, UAB Target Works, UAB TLV Labs, VšĮ Baltijos

pažangių technologijų institutas, VGTU. Klasterio tikslas buvo informacijos valdymui skirtos programinės

įrangos (Applications) kūrimas ir jos platinimas, tačiau dėl tarpusavio nepasitikėjimo klasteris neišsivystė.

Kitas IT klasteris, kurio veiklos sritis yra inovatyvūs sprendimai, jungia šešias informacinių technologijų

įmones - UAB „ATEA“, UAB „Tetraneta“, UAB „Sistemų integracijos sprendimai“, UAB „Amidus“, UAB „Baltic

Orbis“, UAB „Inherent Simplicity Baltic“ ir Vilniaus universitetą. Įmonės kartu siekia kurti verslo valdymo

programas, kurios galėtų būti pateikiamos vartojimui tarptautinėje rinkoje.

Dar vienas bandymas burtis į klasterį - klasteris "Smart IT cluster". Šio klasterio nariai - VŠĮ „Smart IT

cluster“, UAB „Art21“, UAB „Benco”, UAB „Audifina”, UAB „Legisperitus“, UAB „Vinlita”, UAB „Simplit”, UAB

„Blue solutions”, UAB „Biudžeto valdymo sistemos“, VGTU. Klasterio veikla - kompleksinės programinės

įrangos žemės ūkio sektoriui sprendimai, kurių pagrindiniai sudedamieji komponentai yra operatyvinės verslo

informacijos valdymas bei analizė, energijos išteklių valdymas bei kritinių taškų paieška ir finansinių procesų

tvarkymas.


INFOBALT informacinių ir ryšių technologijų klasteris jungia UAB „Duomenų centras“, UAB „Informacinė

raida“, UAB „Etronika“, UAB „Metasite Business Solutions“, UAB „Data House“, UAB „1ClickFactory“,

asociacija Infobalt ir Vilniaus Universitetas. Klasterio tikslas - IRT specializuoti sprendimai ir paslaugos.

Klasterio „Išmanusis žaliasis miestas“ tikslas – informacinių technologijų pagalba sukurti aplinką, mokančią

optimaliai naudoti gamtinius, energetinius resursus. Klasterio koordinatorius – VšĮ „Smart&green city“, nariai

– UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“, UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“, UAB „Agilitus“,

UAB „CID Baltic“, UAB „Blue Bridge“, UAB „Baltic Orbis“, VGTU.

Nuo 2011 m. IT srityje ėmė veikti Elit cluster, jungiantis keturias Lietuvos IT bendroves – UAB „METASITE

BUSINESS SOLUTIONS“, UAB „ TeleSoftas“, UAB "Informacinių technologijų organizacija" ir UAB „Agmis“.

Šio klasterio narių tikslas - padidinti klasterio narių kuriamų produktų ir paslaugų pardavimus tiek Lietuvos,

tiek užsienio rinkose, vykdyti bendrus projektus.

Taigi, galima daryti išvadą, jog šiame paslaugų sektoriuje vyksta spartūs klasterizacijos procesai, įmonės

buriasi į bendradarbiavimo tinklus, tačiau kliūtimi stiprinti bendradarbiavimą vis dar išlieka tarpusavio

pasitikėjimo stoka bei menka specializacija.

Taigi, apibendrinus informacinių paslaugų sektoriaus klasterizacijos procesus, galima teigti, jog šiame

sektoriuje įmonės glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauja kuriant bendrus tinklus, klasterinius junginius, tiek

tarpusavio iniciatyvų, tiek tinklinių organizacijų pagrindu.

Logistikos ir IT srityje kuriasi klasteriniai dariniai, kurie ateityje gali išaugti į stiprius, tarptautinės reikšmės

klasterius. Logistikos srityje klasterių kūrimuisi didelę įtaką turi palanki tranzitui geografinė šalies padėtis,

išvystyta transporto infrastruktūra, Klaipėdos jūrų uostas, kas suteikia visas galimybes vystyti stiprų

tarptautinį klasterį. IT srityje galimybes klasterių kūrimuisi ir plėtrai suteikia dinamiškų ir greitai augančių IT

įmonių skaičius, kvalifikuota darbo jėga, slėnių iniciatyvos, vis stiprėjantis tarpusavio įmonių

bendradarbiavimas ir ryšiai. Siekiant sukurti nacionalinės reikšmės klasterį IT paslaugų sektoriuje reikia

stiprinti tarpusavio pasitikėjimą bei specializaciją.

7. Klasterių veiklos efektyvumo vertinimo metodologija

Sėkmingi klasteriai teikia daug konkrečios naudos klasterio įmonėms. Šią naudą atspindi augimo

efektyvumas, produktyvumas, inovacinės veiklos ir konkurencingumo didėjimas. Kokią naudą teikia klasteris

ir kaip tai pasiskirsto kiekvienai klasteryje dalyvaujančiai įmonei, yra svarbi informacija, vertinant klasterio

efektyvumą. Šiandien yra daug metodų, galinčių įvertinti klasterių efektyvumą:

- Klasterių iniciatyvų veiklos modelis;

- Klasterių iniciatyvų lyginamoji analizė;


- Klasterių projektų ir plėtros tyrimų žemėlapių sudarymas;

- Klasterio veiklų vertinimas remiantis Kanados Nacionaline mokslinių tyrimų taryba;

- Regioninio intelektinio kapitalo klasteryje vertinimas;

- Klasterių ir klasterių iniciatyvų daugiadimencinis vertinimas.

Toliau trumpai aptarsime kiekvieną iš metodikų, išskiriant pagrindinius jų bruožus.

Klasterių iniciatyvų veiklos modelis. Šis modelis buvo pasiūlytas 2003 m. O. Solvel, G. Lindquist, CH. Ketels

tyrime „Žalioji klasterių iniciatyvų knyga“. Modelio autoriai siūlo stebėti ir vertinti klasterius remiantis trimis

pagrindiniais aspektais. Pirmasis aspektas yra inovacijos ir tarptautinis konkurencingumas - tarptautinio

konkurencingumo gerinimas, ryšiai tarp pramonės ir mokslo bei naujų technologijų atsiradimas. Antrasis

aspektas yra klasterio augimas - vidinis augimas (pvz., naujų įmonių kūrimasis) ir išorės augimas (pvz.,

naujų įmonių). Trečiasis elementas yra tikslų įgyvendinimas - tikslų įgyvendinimo lygis ir terminų laikymasis,

taip pat veiklų iniciatyvų suvokimo lygis.

Klasterių iniciatyvų lyginamoji analizė. Įgyvendinant iniciatyvą „Europos klasterių ryšiai“, buvo pasiūlyti

klasterių lyginamosios analizės rodikliai. Šie rodikliai turėtų būti vertinami reguliariai, bent kartą per metus.

Stebėsena turėtų būti vykdoma kartu su apklausomis. Šie rodikliai suderina tarpusavyje tiek kiekybinio

vertinimo prielaidas tiek dinamiką, stebint kitas veiklas, tokias kaip inovacijų poveikį, eksporto augimą ir pan.

Trys pagrindiniai lyginamosios analizės rodikliai:

- klasterio narių skaičius;

- klasterio narių bendra apyvarta;

- klasterio narių bendras darbuotojų skaičius.

Klasterių projektų ir plėtros tyrimų žemėlapių sudarymas. Tai yra vienas iš metodų, kuris nagrinėja klasterius

ir jų vystymąsi. Klasterių stiprumas yra vertinamas atsižvelgiant į klasterių istoriją, konkurencingumo lygį,

pirkėjų ir tiekėjų pajėgumus, kompetencijos lygį, technologinį lygį ir klasterio reikšmę šaliai ir regionui.

Pasaulinis klasterių iniciatyvų tyrimas, skelbtas „Žalioji klasterių iniciatyvų knyga“, identifikavo veiksnius,

darančius įtaką klasterių sėkmei. Išorinės aplinkos požiūriu, klasterių veikla yra lemiama pasitikėjimo tarp

viešojo ir privataus sektorių, bei regioninio lygmens sprendimų. Geriausiai yra tada, kai vystyti klasterizacijos

procesus padeda stiprūs ir svarbūs klasteriai ar klasteriai, turintys ilgą istoriją. Klasterių konkurencingumui

labai daug įtakos daro tikslinė parama inovacijoms ir naujoms technologijoms, klasterių eksporto skatinimui,

kuriant prekės ženklą regione ir teikiant specializuotą išsilavinimą. Vidinių procesų požiūriu, klasterių veiklą

labiausiai lemia tikslinė klasterio narių atranka.

Klasterio veiklų vertinimas remiantis Kanados Nacionaline mokslinių tyrimų taryba. Kita metodika, susijusi su

klasterių veiklos vertinimu buvo pristatyta Kanados Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos. Ji susideda iš

dviejų pagrindinių dalių – esamų sąlygų ir vykdomos veiklos. Esamos sąlygos yra skirstomos į tris

pagrindines sritis: institucijų, užsiimančių klasterių vystymu, stiprinimas, esama klientų ir konkurentų


konkurencinė aplinka ir paties klasterio konkurencinė aplinka, kuri veikia visas sritis (galimybė gauti

kvalifikuotą darbo jėgą, verslo aplinka ir pan.).

Regioninio intelektinio kapitalo klasteryje vertinimas. Dauguma pasiūlytų klasterių vertinimo metodų remiasi

ekonominės veiklos vertinimu ekonominių rodiklių pagalba. Nauda ne visada yra lengvai ir kiekybiškai

išmatuojama per trumpą laiką. Produktyvumo šaltinis yra inovacijos ir jos priklauso nuo žinių ir informacijos

mainų. Organizacijų žinių matmenys gali būti išreikšti naudojant intelektinio kapitalo koncepciją. Intelektinio

kapitalo vertinimo ir ataskaitų metodika klasteriams buvo pasiūlyta RICARDA projekto. Šis projektas siūlo tris

intelektinio kapitalo metmenis, kurie apibrėžiami sekančiai: 1) žmogiškasis kapitalas yra žinios, ateinančios į

klasterį per jo narius. Jis apima žmonių įgūdžius ir žinias, jų patirtis ir gebėjimus. 2) struktūriniai fondai yra

galimybės ir įrankiai, naudojami keistis ir dokumentuoti žinias (duomenų bazės, organizacijos procesų

tvarkymas ir pan.) 3) santykių kapitalas apima visus turimus šaltinius, kurie yra susiję su klasterių valdymu

išoriniais ryšiais.

Klasterių ir klasterių iniciatyvų daugiadimencinis vertinimas. Remiantis šiuo metodu, klasteriai yra vertinami

atsižvelgiant į:

- atskirų klasterio narių veiklos vertinimą;

- kiekvienos klasterio vykdomos veiklos efektyvumo vertinimą;

- klasterio kaip visumos vertinimą;

- šalies/regiono klasterių politikos vertinimą.

Šios studijos ekspertai siūlo klasterių efektyvumo vertinimo metodiką, paremta daugiafunkciniu vertinimu,

kuris apima platų rodiklių spektrą ir daugiapusiškai atspindi klasterių veiklos efektyvumą. Remiantis šia

metodika klasterių efektyvumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į sekančius rodiklius:

Klasterio ištekliai

Žmogiškieji ištekliai ir „know-how“

Klasterį koordinuojančių asmenų skaičius (administracinis palaikymas) (matavimo vienetas - skaičius) Klasterio dalyvių skaičius – verslo įmonės, MTEP subjektai, palaikančios organizacijos (matavimo vienetas - skaičius) MTEP darbuotojų skaičius klasteryje (matavimo vienetas - skaičius) Universitetų absolventai, dirbantys klasterio įmonėse (matavimo vienetas – procentai, nuo visų klasterio įmonėse dirbančių asmenų) Bendri klasterio projektai, vykdyti dviejų metų laikotarpyje (matavimo vienetas - skaičius)

Finansiniai ištekliai

Finansuoti bendri projektai dviejų metų laikotarpyje su klasterio iniciatyvų koofinansavimu (matavimo vienetas - skaičius) Dviejų metų laikotarpyje gautas išorinis finansavimas klasterio iniciatyvoms (matavimo vienetas - litai) Bendra klasterio narių investicijų suma klasterio iniciatyvų įgyvendinimui dviejų metų laikotarpiu (matavimo vienetas - litai)

Infrastruktūriniai ištekliai

Biurų ir konferencijų salių erdvė, skirta klasterio tikslams (matavimo vienetas – kvadratiniai metrai) Laboratorijų erdvė, skirta klasterio nariams (matavimo vienetas – kvadratiniai metrai) Klasterio narių, naudojančių bendrą vidinį tinklą, dalis (matavimo vienetas -


procentai) Laboratorijos infrastruktūros, prieinamos klasterio nariams, vertė (matavimo vienetas - litai)

Klasterio procesai (vertinimo skalė nuo 1 iki 10, kur 1 – procesai nevyksta, 10 – procesai vyksta labai intensyviai)

Rinkos aktyvumas

Bendras tiekimas ir užsakymai Bendri paskirstymo kanalai Bendri klasterio narių pasiūlymai, parengti išorės klientams Bendros rinkos informacijos keitimasis tarp klasterio narių

Rinkodara ir ryšiai su visuomene

Klasterio reklama (lankstinukai, žiniasklaida) Bendras dalyvavimas parodose ir mugėse Lobizmas Bendra internetinė svetainė Vaizdinė identifikacija (bendras logotipas, prekės ženklas) Kontaktai ir klasterio įvaizdis masinėje žiniasklaidoje

Vidinė komunikacija

Klasterio narių reguliarūs susitikimai Klasterio integracijos renginiai Bendra komunikacijos platforma Bendri klasterio leidiniai (bukletai, naujienlaiškiai ir pan.)

Komunikacija

Bendradarbiavimas kuriant naujus produktus ar technologijas Bendradarbiavimas kuriant inovacijas (organizacines, rinkodaros ir pan.) Bendri mokymai, seminarai, konferencijos, stažuotės Bendros duomenų bazės Neformalus žinių ir patirties pasidalijimas tarp klasterio narių Technologijų perdavimas

Klasterio veiklos

Žmogiškųjų išteklių vystymas

Klasterio narių darbuotojų skaičiaus padidėjimas per dvejus metus (matavimo vienetas - procentai) Vidinių klasterio mokymų dalyvių skaičius dviejų metų laikotarpyje (matavimo vienetas - skaičius) Klasterio suorganizuotų bendrų mokymų skaičius dviejų metų laikotarpyje (matavimo vienetas - skaičius) Darbuotojai, patobulinę savo kvalifikaciją dviejų metų laikotarpyje (matavimo vienetas - procentai)

Klasterio konkurencinės padėties pokyčiai

Klasterio produktai/prekės, realizuotos vidaus rinkoje (matavimo vienetas - procentai) Klasterio produktai/prekės, realizuotos užsienio rinkoje (matavimo vienetas - procentai) Nauji klasterio nariai prisijungę dviejų metų laikotarpyje (matavimo vienetas - skaičius) Startuoliai klasteryje (matavimo vienetas - skaičius)

Klasterio inovatyvumo pokyčiai

Tiesioginio užimtumo klasterio inovacinėse veiklose augimas (matavimo vienetas - procentai) Klasterio narių inovacijų skaičius dviejų metų laikotarpyje (matavimo vienetas - skaičius) MTEP išlaidų dalis bendrose inovacijų išlaidose dviejų metų laikotarpyje (matavimo vienetas - procentai) Bendrų pateiktų/finansuojamų ESSF projektų skaičius dviejų metų laikotarpyje (matavimo vienetas - skaičius) Bendrų MTEP tarptautinių projektų, finansuojamų ne ES SF, skaičius dviejų metų laikotarpyje (matavimo vienetas - skaičius)

Klasterio tarptautiškumo lygis

Užsienio rinkos, kuriose veikia klasterio nariai (matavimo vienetas - skaičius) Eksporto dalis klasterio produktų pardavime (matavimo vienetas - procentai) Skaičius oficialių bendradarbiavimo susitarimų, sudarytų su užsienio subjektais (matavimo vienetas - skaičius) Dalyvavimas tarptautinėse parodose ir prekybos atstovybėse per pastaruosius


dvejus metus (matavimo vienetas - skaičius)

Lentelė 8. Klasterių efektyvumo vertinimo rodikliai Remiantis šia metodologija, turi būti vykdoma nuolatinė klasterių efektyvumo stebėsena. Šie rodikliai turi būti

vertinami ne rečiau kaip vieną kartą per du metus, surenkant iš klasterių atitinkamus duomenis interviu ir

apklausos metodais.

Siekiant padidinti klasterių veiklos efektyvumą, reiktų remtis klasterių efektyvumo vertinimo rezultatais ir

suformuoti atitinkamas skatinimo priemones, užtikrinančias atsiliekančių rodiklių reikšmių pokyčius, tuo pačiu

užtikrinant viso klasterio veiklos efektyvumą.

8. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) ir mokslo ir technologijų parkų vaidmuo skatinant klasterizacijos procesus Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje veikia 5 integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai) (toliau – slėniai) - Nemuno

slėnis, Santakos slėnis, Saulėtekio slėnis, Santaros slėnis, slėnis Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai.

Pagrindiniai slėnių tikslai - Lietuvoje sukurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos branduolius,

paspartinti žinių visuomenės kūrimą, sustiprinti Lietuvos ūkio konkurencingumo ilgalaikius pagrindus.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos užsakymu 2011 m. asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ ir VšĮ

„Viešosios politikos ir vadybos institutas“ atliko studija „Lietuvos mokslo ir verslo sričių bendradarbiavimo

efektyvumo bei finansavimo galimybių koordinavimo vertinimas“. Jos metu buvo atlikta verslo įmonių

apklausa dėl slėnių teikiamų paslaugų poveikio. Apklausos duomenimis, slėniuose vykdoma veikla

neužtikrina klasterizacijos procesų skatinimo efektyvumo. Tik ketvirtadalis apklaustų įmonių nurodė, jog

slėnių veikla turės didelį ar esminį poveikį naujiems bendradarbiavimo ryšiams su kitomis verslo įmonėmis

užmegzti, ir tik penktadalis įmonių nurodė, jog slėnių veikla turės didelį ar esminį poveikį naujų tinklų,

klasterių sukūrimui. Daugiau nei pusę apklaustųjų verslo įmonių nurodė, jog slėnių veikla neturės jokio

poveikio ar turės labai nežymų poveikį klasterizacijos procesų skatinime. Pagrindinės studijoje įvardintos

priežastys yra tai, jog slėnių teikiamos paslaugos neatitinka verslo poreikių, jie nesistengia kurti verslui

pridėtinės vertės, nėra motyvuoti pritraukti verslo sektorių, o orientuojasi tik į mokslo interesų tenkinimą. (asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ , VšĮ „Viešosios politikos ir vadybos institutas“, 2011).

Geroji užsienio šalių patirtis, kaip padidinti slėnių efektyvumą skatinant klasterizacijos procesus, galėtų būti

Suomijos SHOK – strateginių mokslo, technologijų ir inovacijų centrų veikla. SHOK yra nacionaliniu lygmeniu

koordinuojami teminiai centrai, kurių pagrindas yra ilgalaikis bendradarbiavimas vykdant bendrus mokslinius

tyrimus. SHOK centruose įmonės ir mokslinių tyrimų įstaigos dirba glaudžiai bendradarbiaudamos ir

vykdydamos bendrus mokslinius tyrimus, kartu apibrėžtus kiekvieno Centro strateginėje mokslinių tyrimų

darbotvarkėje.


Strateginių mokslo, technologijų ir inovacijų centrų pagrindinis tikslas yra iš pagrindų atnaujinti pramonės

klasterius ir kurti esmines inovacijas, kuriant ir taikant naujus bendradarbiavimo metodus ir sąveikas.

Pagrindinė centrų veikla yra testavimo ir pilotavimo aplinkų ir ekosistemų sukūrimas. Mokslinių tyrimų tikslas

– patenkinti Suomijos pramonės ir visuomenės poreikius penkerių-dešimties metų laikotarpiu.

Lietuvoje veikia 11 mokslo ir technologijų parkų (toliau parkai) - VšĮ Kauno aukštųjų informacinių

technologijų parkas, VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, VšĮ KTU regioninis mokslo parkas, VšĮ

Panevėžio mokslo ir technologijų parkas, VšĮ Saulėtekio mokslo ir technologijų parkas, VšĮ Šiaurės miestelio

technologijų parkas, VšĮ Technopolis, VšĮ Visorių informacinių technologijų parkas, Liepiškių technologijų

parkas, Mokslo ir technologijų parkas ir ASU Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas.

Remiantis LR Vyriausybė patvirtinta Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepciją, pagrindiniai parkų tikslai

– didinti Lietuvos pramonės ir viso ūkio konkurencingumą, skatinti mokslo, pramonės ir kitų ūkio šakų

bendradarbiavimą, kelti inovacijų kultūrą Lietuvoje ir skatinti įmonių inovacinę veiklą ir kt.

Remiantis studijos „Lietuvos mokslo ir verslo sričių bendradarbiavimo efektyvumo bei finansavimo galimybių

koordinavimo vertinimas“ duomenimis, beveik visi parkai teikia paslaugas, susijusias su partnerystės ir

klasterizacijos bei tinklaveikos skatinimu. Tačiau šios studijos rėmuose verslo įmonių apklausa parodė, jog

šiomis parkų paslaugomis naudojasi apie 20 proc. apklaustųjų įmonių. Tai rodo, jog verslo įmonių poreikis

šioms paslaugoms nėra didelis (asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ , VšĮ „Viešosios politikos ir vadybos

institutas“, 2011).

Studijos ekspertų nuomone, siekiant didesnio įsitraukimo ir dalyvavimo skatinant klasterizacijos procesus

Lietuvoje, parkai galėtų atlikti sekančius vaidmenis:

- klasterių „katalizatorius“. Parkų funkcija galėtų būtų inicijuoti bei vystyti klasterius, palaikant

potencialių ar esamų klasterių dalyvių bendradarbiavimą, inicijuojant bendrus projektus, padedant

surasti tinkamą finansavimą, partnerius ir pan.

- bendrų klasterių projektų koordinatorius. Šiuo atveju parkai atliktų bendrų klasterio projektų

koordinavimo funkcijas – identifikuotų klasterio dalyvių poreikius, interesus ir veiklos sritis, potencialą

ir pan., padėtų potencialiems projektų dalyviams identifikuoti bendrus galimus projektus, padėtų

šiuos projektus koordinuoti, vystyti ir plėtoti, pasitelkiant kitus inovacijų sistemos subjektus

(technologijų perdavimo centrus, inkubatorius, Slėnius ir pan.) bei koordinuojant jų pagalbą

prisidedant prie bendrų projektų įgyvendinimo.

- klasterių „brokeris“. Parkas būtų atsakingais už naujų inovatyvių įmonių prisijungimą prie klasterių,

mokslo-verslo dialogo skatinimą, inovacijų paramos paslaugų teikimą. Analogija galėtų būti brokerių

kontoros, t.y. vienas parkas galėtų siūlyti įmonėms prisijungti prie skirtingų klasterių, veikiančių

skirtingose sektoriuose, esančių skirtinguose regionuose ar net valstybėse.

Užsienio šalis, iš kurios būtų galima perimti sėkmingo parkų dalyvavimo klasteriuose modelį yra Suomija.

Suomijoje inovacijų politikos santykis su mokslo ir/ar technologijų parkais bei dalinis mokslo ir/ar technologijų


parkų veiklos finansavimas pasireiškia per ekspertizės centrų programas, skirtas klasterių kūrimuisi. Į

Ekspertizės centrų programos įgyvendinimą yra įtrauktas 21 ekspertizės centras ir 13 nacionalinių klasterių.

Programa skatinamas aukščiausius tarptautinius standartus atitinkančių žinių ir ekspertinės patirties, kuri

sukaupta atskiruose regionuose, platesnis pritaikymas. Šiuo tikslu išvystytas ekspertizės centrų tinklas

bendradarbiauja tarpusavyje ir su regionuose MTTP veiklas vystančiais subjektais, ugdo jų kompetenciją,

atlieka nacionalinių ir tarptautinių programos bei projektų stebėsenos funkcijas ir įgalina suinteresuotų pusių

dalyvavimą juose. Taip pat įgyvendinant programą siekiama skatinti inovacijas, naujų produktų, paslaugų,

verslo sričių ir darbo vietų kūrimą, duoti impulsą regionams specializuotis ir pasidalinti funkcijas, tokiu būdu

suformuojant tarptautiniu lygmeniu konkurencingus žinių centrus ir didinant regionų patrauklumą

aukščiausios klasės profesionalams ir užsienio investicijoms. Makinen ir Lauronen (2011) teigimu, mokslo

ir/ar technologijų parkai aktyviai dalyvauja trylikoje kompetencijos klasterių ir dvidešimt viename ekspertizės

centre. Kalbant apie ekspertizės centrus, tai parkai dažniausiai ir tampa tais ekspertizės centrais. Taigi

galima teigti, kad nors išoriškai mokslo ir/ar technologijų parkai nėra labai matomi inovacijų politikoje, bet per

ekspertizės centrų ir kompetencijos centrų programas jie absoliučiai dominuoja kaip pagrindinis „mazgas“,

per kurį integruojamos klasterių iniciatyvos.

Remiantis geraisiais Suomijos pavyzdžiais, Lietuvos mokslo ir/ar technologijų parkai galėtų tapti

pagrindiniais centrais, kurių pagrindinis tikslas būtų integruoti ir skatinti klasterizacijos iniciatyvas. Iš aukščiau

paminėtų vaidmenų Suomijos modeliui labiausiai tiktų „klasterio katalizatoriaus“ ir „bendrų klasterių projektų

koordinatoriaus“ vaidmenys. Parkų funkcijos būtų bendradarbiavimas su regionuose MTTP veiklas

vystančiais ar ketinančiais vystyti subjektais, siekiant pritraukti juos į klasterius, įgalinti jų bendradarbiavimą

su mokslo institucijomis bei kitais klasterio dalyviais, įtraukti į bendras iniciatyvas bei programas. MTP

klasteriuose turėtų skatinti inovacijas, naujų produktų, paslaugų, verslo sričių ir darbo vietų kūrimą, taip

prisidedant prie tarptautinio lygio žinių centrų susikūrimo ir didinant regionų bei klasterių patrauklumą

potencialiems dalyviams bei užsienio investuotojams.

Taip pat geras pavyzdys būtų Suomijos organizacija Culminatum Innovation. Ši organizacija priskiriama

mokslo ir technologijų parkams, nors jos tiesioginė funkcija – inovatyvumo vystymas Helsinkio regione,

įgyvendinant įvairias regiono plėtros programas, kompetencijų klasterių kūrimą. Culminatum Innovation Oy

Ltd siekia pagerinti Helsinkio regiono tarptautinį konkurencingumą ir paskatinti regiono mokslinių, tyrimų ir

mokymosi išteklių komercinį panaudojimą. Culminatum Innovation Oy Ltd teikia paslaugas privataus verslo

atstovams per devynis klasterius. Culminatum Innovation Oy Ltd vykdo tyrimus siekdama vystyti skirtingus

sektorius ir su jais susijusias verslo operacijas Helsinkio regione. Norėdama sėkmingai įvykdyti šiuo tyrimus

ir įgyvendindama vystymo projektus, įmonė stengiasi apjungti visus projekto dalyvius.

Remiantis šiuo pavyzdžiu, Lietuvos parkai galėtų išvystyti specializacijas tam tikroje inovacijų paramos

paslaugų srityje (technologijų perdavimo, žinių komercializavimo ar pan.) ir pagal atitinkamą sritį teikti savo

paslaugas visų klasterių dalyviams priklausomai nuo susiformavusio poreikio. Tokia parkų specializacija

užtikrintų paslaugų kokybę, padėtų išvengti perteklinių paslaugų ar jų dubliavimosi ir pan.


9. Klasterių žinomumo didinimas Nors Lietuvoje besikuriantys klasteriai turi labai skirtingus tikslus bei jų įgyvendinimo planus ir priemones,

tačiau siekiant užtikrinti tolimesnę sėkmingą klasterių plėtrą, naujų narių pritraukimą ir integraciją į

tarptautinius tinklus, labai svarbu yra klasterių žinomumo didinimas ir prestižo gerinimas.

Siekiant užtikrinti klasterių žinomumo didinimą, galimi šie būdai: 1) Sukurti internete veikiantį interaktyvų Lietuvos klasterių žemėlapį, kuriame būtų pateikta ši informacija:

a) klasteriai pagal regionus bei sektorius;

b) klasterio koordinatorius bei įmonės, klasterių dalyvės;

c) klasterių pasiekimų analizė – inicijuoti projektai, pritraukta naujų narių, pradėtos naujos veiklos;

d) klasterizacijos mokymų medžiaga, rekomendacijos, sėkmės istorijos, patirties žinių bazė;

e) regioninė informacija - veikiančios nišinės įmonės, priklausymas veikiantiems klasteriams, naujų

klasterių iniciatyvos;

Nuoroda į šį klasterių žemėlapį turi būti patalpinta užsienio internetiniuose puslapiuose, susijusiuose su

tarptautinių klasterių organizacijomis, verslo paramos agentūromis, klasterizacijos iniciatyvomis ir pan.

Žemėlapio informacija turėtų būti paruošta įvairiomis kalbomis ir orientuotas į kuo platesnę pasaulinę

auditoriją. Klasterių tinklapis taip pat būtų naudingas ir vidaus rinkai, jo pagalba lengviau būtų galima surasti

reikalingas kompetencijas turinčias įmones, jų kontaktinę informaciją.

Šiuo metu šis žemėlapis yra kuriamas šio projekto rėmuose.

2) Kooperuojantis su Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atsakingomis institucijomis paruošti ir įgyvendinti

priemones, nukreiptas į regiono įvaizdžio gerinimą Vakarų ir Rytų šalių rinkose. Tai galėtų būti daroma

skleidžiant informaciją apie Baltijos regiono įvairių sektorių inovacines iniciatyvas tarptautiniuose

žiniasklaidos kanaluose ir verslo leidiniuose.

3) Pristatyti Lietuvos klasterių veiklą pasaulio šalių verslo asociacijoms, platinti informaciją apie klasterius

šių asociacijų vidiniais kanalais.

4) Informacija apie klasterius galėtų būti platinama tarptautinėse parodose, seminaruose ir kituose

renginiuose ir pan.

Klasterių žinomumo didinimo veiklos yra remiamos pagal 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos

priemonę „Inoklaster LT“, kuri skirta klasterio rinkodarai, skirtai naujiems klasterio nariams pritraukti,

organizavimu, seminarų ir konferencijų rengimui siekiant skatinti klasterio narius keistis žiniomis, patirtimi ir

įgūdžiais, stiprinti klasterio vidinius ir išorinius bendradarbiavimo ryšius.

10. Pasiūlymai dėl Lietuvos klasterių vystymo

Siekiant suformuluoti pasiūlymus ir priemonių planą dėl klasterių plėtros Lietuvoje, buvo naudotas galimybių

alteranatyvų analizės taikymo metodas. Ekspertinių diskusijų metu buvo sukurti ir nagrinėjami keturios

galimos klasterių plėtros alternatyvos:


1. Aukštųjų technologijų sektoriaus klasterių vystymo alternatyva. Ši alternatyva remiasi nuostata,

jog ekonomikos augimą ateityje gali užtikrinti tik aukštųjų technologijų gamybos, t. y. mokslinių tyrimų

ir eksperimentinės plėtros rezultatams imlios gamybos, sektoriuje dalies didėjimas. Siekiant šio tikslo

reikia kryptingai koncentruoti lėšas ir pastangas plėtoti konkurencingą pasaulyje aukštųjų

technologijų gamybą. Viena iš priemonių pasiekti aukštųjų technologijų sektoriaus plėtros ir augimo –

remti ir skatinti klasterių vystymąsi biotechnologijų, mechatronikos, lazerių technologijų, informacinių

technologijų, nanotechnologijų ir elektronikos srityje. Valstybės vaidmuo vystant klasterius šioje

alternatyvoje turėtų būti labai stiprus. Valstybė turėtų tapti klasterių pagrindine varomąja jėga, kuri

skatintų konkrečių klasterių kūrimąsi aukštųjų technologijų sektoriuose per įvairias technologines

programas, investicijas į klasterių MTEP infrastruktūrą, bendrus projektus tarp mokslo ir verslo,

tarpusavio klasterių narių bendradarbiavimą kuriant naujus produktus ir pan.

2. Klasterių, kaip regioninės plėtros variklių, vystymo alternatyva. Įgyvendinant šią alternatyvą,

valstybė turėtų atlikti katalizatoriaus/palengvintojo vaidmenį, skatindamos vietinę/regioninę iniciatyvą

ar prisidėdamos prie klasterio identiteto formavimo. Ši alternatyva galėtų remtis Estijos klasterių

skatinimo pavyzdžiu, kai nėra išskiriami klasterizacijai palankūs sektoriai, o siekiama paskatinti

klasterių iniciatyvas visuose sektoriuose, taip užtikrinant regiono plėtrą ir konkurencingumą.

Valstybės priemonės turėtų būti orientuotos į vietos lygio iniciatyvas, skatinančias inovacijoms

palankios aplinkos kūrimą, verslumą, bendradarbiavimo ryšių stiprinimą, tarptautinio

konkurencingumo skatinimą.

3. Didelių tradicinės pramonės sektorių klasterių vystymas. Įgyvendinant šią alternatyvą, valstybės

vaidmuo būtų remti didžiausių, turinčių gilias tradicijas šalies tradicinės pramonės sektorių klasterius,

siekiant atnaujinti bei sustiprinti tradicines pramonės šakas Lietuvoje. Šiam tikslui pasiekti, turėtų būti

formuojamos priemonės, skatinančios tradicinių pramonės šakų įmonių bendradarbiavimą tiek

tarpusavyje, tiek su mokslo institucijomis, įmonių inovacijas, modernizaciją bei konkurencingumą.

Studijos ekspertai, įvertinę galimas alternatyvas, vystan klasterių politika Lietuvoje vadovautis klasterių, kaip

regioninės plėtros variklių, vystymo alternatyva. Šis sprendimas pasirinktas remiantis tuo, jog Lietuva yra

maža šalis ir dar nėra susiformavusių stiprių tarptautinės reikšmės klasterių konkrečiuose sektoriuose, todėl

siekiant paskatinti klasterizacijos procesus, tikslinga yra remti klasterių iniciatyvas visuose sektoriuose, taip

sukuriant sąlygas atsirasti glaudesniam įmonių bendradarbiavimui, konsolidacijai ir tarptautiniam

konkurencingumui.


1 PRIEDAS. KLASTERIŲ PLĖTROS SKATINIMO 2013–2020 METŲ PRIEMONIŲ PLANAS

Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Preliminarus lėšų poreikis

(tūkst. litų) Atsakinga institucija Dalyvaujančios institucijos

1. TIKSLAS – FORMUOTI APLINKĄ, PALANKIĄ KLASTERIŲ VYSTYMUI IR PLĖTRAI

1.1. UŽDAVINYS – FORMUOTI KLASTERIŲ VYSTYMUI IR PLĖTRAI PALANKIĄ REGIONINĘ POLITIKĄ

1.1.1. Atsižvelgiant į regionų ekonominį potencialą,

skatinti įmonių jungimąsi į klasterius per

įmonių bendrus projektus ir veiklas

5 000 LR Ūkio ministerija,

savivaldybės,

VšĮ „Versli Lietuva“

savivaldybių asociacijos,

sektorinės asociacijos, verslo asociacijos,

ŽEF, LIC, LPK

1.1.2. Parengti bendrą Lietuvos klasterių plėtros

strategiją (ES SF 2014-2020 m.)

100 LR Ūkio ministerija,

MITA

1.1.3. Sukurti klasterių vertinimo rodiklių ir

stebėsenos sistemą


MITA

Klasterių atstovai,

savivaldybės,

savivaldybių asociacijos,


ŽEF, LIC, LPK

1.1.4. Vykdyti nuolatinę klasterių stebėseną ir

monitoringą

-

LR Ūkio ministerija,

MITA

1.1.5. Į klasterių skatinimo iniciatyvas įtraukti

regioninę valdžią

- Savivaldybės LR Ūkio ministerija




1.2. UŽDAVINYS – SUKURTI INFRASTRUKTŪRĄ KLASTERIŲ TIKSLAMS IR UŽDAVINIAMS VYKDYTI

1.2.1. Pagal identifikuotus klasterių poreikius,

skatinti bendros klasterių MTTP

infrastruktūros kūrimą

60 000 LR Ūkio ministerija, LR Švietimo

ir mokslo ministerija

-

1.2.2. Remti verslumą skatinančių institucijų

(mokslo ir/ar technologijų parkų, technologijų

perdavimo centrų, inkubatorių, inovacijų

centrų, institucijų, susijusių su MTEP, studijų

ir ūkio plėtros sąveikų stiprinimu)

infrastruktūros ir paslaugų plėtrą

20 000


LR Švietimo ir mokslo

ministerija

Slėnių valdytojai,

Mokslo ir technologijų parkai,

Verslo inkubatoriai,

MITA

ŽEF, LIC, LPK

2. TIKSLAS – STIPRINTI KLASTERIŲ KONKURENCINGUMĄ BEI TARPTAUTIŠKUMĄ

2.1. UŽDAVINYS – SUKURTI IR IGYVENDINTI KLASTERIŲ KŪRIMĄSĮ IR VYSTYMĄSĮ SKATINANČIUS FINANSINIUS MECHANIZMUS

2.1.1. Sukurti valstybės paramos schemas įmonių

bendradarbiavimui skatinti


MITA,


Savivaldybės,


ŽEF, LIC, LPK

2.1.2. Sukurti ir įgyvendinti finansines priemones,

skirtas skirtingų sektorių įmonių

bendradarbiavimo projektams remti


MITA,


Savivaldybės,


ŽEF, LIC, LPK

2.1.3.. Sukurti savivaldybėse su klasterių vystymu

susijusias finansinės priemonės

500 Savivaldybės Sektorinės asociacijos, verslo asociacijos,

ŽEF, LIC, LPK




2.1.4. Skatinti šakinių asocijuotų struktūrų veiklą

regionuose


MITA,


Sektorinės asociacijos, verslo asociacijos,

ŽEF, LIC, LPK

2.2. UŽDAVINYS – SUDARYTI PALANKIAS SĄLYGAS KLASTERIŲ TARPTAUTIŠKUMUI SKĄTINTI

2.2.1. Numatyti priemonę, skirtą klasterių

integracijai į tarptautinius tinklus


MITA,


Klasterių atstovai, sektorinės asociacijos,

verslo asociacijos,

ŽEF, LIC, LPK

2.2.2. Numatyti priemonę, skirtą klasterių

integracijai į tarptautinius projektus


MITA,



verslo asociacijos,

ŽEF, LIC, LPK

2.2.3. Parengti užsienio kapitalo įmonių pritraukimo

į klasterius strategiją


MITA,



verslo asociacijos,

ŽEF, LIC, LPK

2.2.4 Ugdyti klasterių viešinimo tarptautinėje

erdvėje gebėjimus


MITA,



verslo asociacijos,

ŽEF, LIC, LPK

2.2.5 Numatyti finansines priemones klasterių

užsienio rinkų tyrimams, užsienio partnerių

paieškai, rinkodaros veiklų įgyvendinimui


MITA,



verslo asociacijos,

ŽEF, LIC, LPK

2.2.6. Numatyti finansines priemones klasterių

produkcijos pristatymui užsienio rinkose,

tarptautinėse parodose, mugėse, verslo


MITA,



verslo asociacijos,

ŽEF, LIC, LPK




misijose

2.3. UŽDAVINYS – KURTI PASKATAS INOVATYVIŲ KLASTERIŲ PLĖTRAI

2.3.1. Numatyti priemones, skirtas plėtoti ir

komercializuoti inovatyvius produktus

klasteryje visuose etapuose nuo idėjos iki

bandomosios gamybos (įskaitant idėjų

vystymą, galimybių studijas, mokslinius ir

inžinerinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą,

prototipų kūrimą, testavimą ir naujų produktų

bandomąją gamybą)



ministerija,

MITA

Slėnių valdytojai,

mokslo ir technologijų parkai

2.3.2. Tęsti mokestines ir kurti kitas paskatas

klasterio įmonių investicijoms į MTEP

2 000



ministerija,

MITA

-

2.3.3. Stiprinti klasterio įmonių intelektinės

nuosavybės valdymo gebėjimus


MITA,


-

2.3.4. Numatyti finansines priemones bendriems

mokslo-verslo bendradarbiavimo projektams 5 000 LR Ūkio ministerija,


ministerija

Slėnių valdytojai, universitetai


2 PRIEDAS. KLASTERIŲ KOORDINATORIŲ APKLAUSOS ANKETA

asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ giedrė...

Documents